Structum spalis 2019

Page 1

WWW.STRUCTUM.LT

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2019 I NR. 10


ATRASKITE ATRASKITE ATRASKITE ATEITIES ATEITIES ATEITIES ŠIRDIES ŠIRDIES ŠIRDIES PLAKIMĄ PLAKIMĄ PLAKIMĄ

INFINITE INFINITE INFINITE ALUMINIUM ALUMINIUM ALUMINIUM HYDRO HYDRO HYDRO CIRCAL CIRCAL CIRCAL

https://www.wicona.com/en/baltics/ https://www.wicona.com/en/baltics/ https://www.wicona.com/en/baltics/ SekiteSekite naująSekite širdies naują naują širdies plakimą širdies plakimą #INFINITEALUMINIUM plakimą #INFINITEALUMINIUM #INFINITEALUMINIUM


Magic Mirrors -

mÄ—gstantiems iĹĄskirtinius aksesuarus

www.magicmirrors.lt


REDAKCIJOS ŽODIS

ISSN 2335-2108

2019 M. NR.10 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

‘10

„Įveikėme šį iššūkį“, – sako pašnekovas. Tik du žodžiai, kalbant apie užbaigtą objektą, skambantys taip dažnai, kad pradeda praslysti pro ausis, nesukeldami daugiau klausimų ar emocijų. Tačiau juk iš tikrųjų kiekviename įveiktame iššūkyje užkoduota gausybė skirtingų patirčių. Už jų slepiasi mėnesiai, galbūt net metai skambučių, svyrančių rankų, perskaičiuotų biudžeto eilučių, džiaugsmo, netikėtai atradus kūrybišką išeitį, valandos aršių diskusijų su kolegomis ir paskubomis tarsi vinimis į tuščią lapą „sukaltų“ elektroninių laiškų. Už šių žodžių slepiasi ir didžiausia vertė, patirtis, kuri lygiai taip pat sluoksnis po sluoksnio, plyta po plytos buvo statoma ir būtų nugriuvusi, jei ne kartėliu ir klaidomis išbetonuotas pamatas. O kai stambių įmonių vadovai kalba apie klaidas ir tai, kaip sukosi iš pernelyg ambicingų užmojų – klausaisi sulaikiusi kvapą. Nes tokie prisipažinimai skamba gerokai rečiau nei konstatavimas, kad iššūkį pavyko įveikti. Iš kokių sudedamųjų dalių buvo sulipdytas tas iššūkis ir kiek kainavo (nervų ląstelių – ne tik finansų) nueiti šį kelią? Linkiu nebijoti dalintis klaidų patirtimi taip pat, kaip nebijome dalintis pergalėmis. INGA LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt VYR. REDAKTORĖ Inga Labutytė-Atkočaitienė inga@structum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Jelena Grabovskaja jelena@structum.lt DIZAINAS Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt ADMINISTRACIJA

TURINYS 4 Pasaka tarp vandens purslų

Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt TEKSTŲ AUTORIAI

14 Medžiagos, stilius, apgalvotas projektas – kas lemia interjero ilgalaikiškumą?

Inga Labutytė-Atkočaitienė, Jelena Grabovskaja, Agnė Vilkišienė, Giedrė Lindens

22 „Baldų mozaika“ – estetikos dėlionių žinovai

NUOTRAUKŲ AUTORIAI

25 „Wilbergs“ tegul ant grindų vyksta gyvenimas 26 „UNIDECO“ – daugiau nei tradicinis prekybos centras 28 „Interjero linija“ – ilgametė patirtis ir laiko patikrintas asortimentas 30 Tyliai, išmaniai, patogiai – „Somfy“ siūlo automatizuoti užuolaidų ir namų valdymą 31 „Graddoor“ naujovės: šiuolaikinės durys nebūtinai turi atsidaryti į vidų ar išorę 34 Iššūkis interjero kūrėjams: ar įmanoma kitaip įrengti didžiulę elektronikos parduotuvę? 36 „Daviska“ – nauji įgūdžiai nuolat gausina klientų ratą 38 Sąmoningos erdvės sprendimai – rytojaus biuras prasideda šiandien 43 „Foamglass“ – idealiai sulaiko vandenį ir jo garus 44 Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiosios salės rekonstrukcija – išmanių sprendimų sėkmė 46 „Smells like spells“ – raganų kerai jūsų namuose 48 Išmanaus būsto inžinerija – sudėtingiau ar paprasčiau? 56 „Namas X“ konkurso dalyvių projektai 66 Aplinką tausojantys statybos produktai ir technologijos 68 „Park Town“ – kai kiekviename biuro kampelyje žaliuoja parkas

Leonas Garbačauskas, Shao Feng, „X+Living“ archyvas, „B Architects“, Norbert Tukaj, Jevgenija Žukova, Monika Kirilavičienė, Jelena Grabovskaja, Elijus Kniežauskas, „Jung“ archyvas, Leifur Wilberg, © shutterstock.com, © istockphoto.com REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

86 Verslo centre „Park Town“ – įspūdingas žalumos pliūpsnis 90 Gamykla „Continental“: objektas, kokio Lietuvoje dar nebuvo 102 Ant Norvegijos fiordo pastatytas verslo centras veikia tarsi nedidelė elektrinė 106 Miestų komunikacijų menas 110 Profsąjungų rūmų griovimo darbai

4

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2019 © STRUCTUM, 2019 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt


5


ARCHITEKTŪRA

6


PASAKA TARP VANDENS PURSLŲ Jelena Grabovskaja Nuotr. Shao Feng, „X+Living“ archyvas

Atrodytų, baseino dizainas yra aiškus ir turintis tvirtas tradicijas: plytelės, funkcionalumas, apsauga nuo vandens. Bet kinų dizaino studija „X+Living“ įrodė, kad kūrėjas gali meniškai pažvelgti į bet kokios paskirties statinį ir paversti jį savo fantazijų įsikūnijimu, nė trupučio nepakenkdamas jo funkcionalumui. Toks itin ryškus ir netikėtas 2 200 m2 plaukimo kompleksas vaikams atsirado Kinijos Sudžou mieste. Galima pamanyti, kad tai dalis Ste-

buklų šalies, apie kurią Lewisas Carrollas pamiršo paminėti savo knygose. Kiekviena šio komplekso patalpa stebina ne tik išbaigta švelnia gama ir žaidybiniais akcentais, bet ir sumania struktūra, kuri protingai atskiria ir suveda svečius, kad vaikams būtų smagu ir saugu, o tėvams – jauku. Daugybė veidrodžių, kuriuose atsispindi didžiuliai burbulai ir interjero detalių neįprasti ornamentai, priverčia prisiminti „Alisą Veidrodžio karalystėje“.


LYG IŠ POPIERIAUS LAPO Vien priėjęs administracijos stalą, kuris atrodo lyg nupieštas garlaivis, supranti, kad dizainerių fantazija, įkūnyta šiame pastate, nuplukdys toli nuo rūpesčių ir problemų, leis suaugusiesiems kartu su vaikais pasisvečiuoti vaikystėje. Praėjimų arkos – lyg apsiuvinėtos dygsniu, staliukai išpaišyti tarsi kūdikių žaislai, kaladėlių toršerai ir krištoliniai sietynai, kėdės su blizgančiomis metalinėmis detalėmis – visko tiek daug, kad atrodo nesuderinama, bet dizaineriams pavyko ne tik juos prasmingai sukomponuoti, bet ir sukurti erdvę, kurioje visos detalės atrodo lyg būtų viena kitos emocinis ir spalvinis tęsinys. Dušų zona padalyta į suaugusiųjų ir vaikų patalpas. Joje yra ne tik dušai, bet ir vonelės patiems mažiausiems svečiams – lyg didelės kriauklės, virš kurių kaba ryškūs šviestuvai-skėčiai, neleidžiantys nuobodžiauti mažiesiems vandens procedūrų mėgėjams. Grindys čia dryžuotos, o lubos – taškuotos. Atrodo, kad visa patalpa nupiešta. Toks įspūdis nepalieka ir kitose komplekso erdvėse.

Suaugusieji taip pat nelieka nuskriausti – jų dalyje išlaikoma ta pati spalvų gama ir interjero stilistika, tik nėra ryškių akcentų, o interjero detalių pateikimas yra gerokai kuklesnis.



ARCHITEKTŪRA

Daugybė veidrodžių, kuriuose atsispindi didžiuliai burbulai ir interjero detalių neįprasti ornamentai, priverčia prisiminti „Alisą Veidrodžio karalystėje“.

10


VANDUO KAIP INTERJERO DETALĖ Lakoniškiausia ir santūriausia erdvė – pats baseinas. Švelni rožinė lubų spalva nepastebimai sienomis pereina į lengvai mėlyną baseino dugną. Apvalūs šviestuvai atsispindi vandenyje ir kuria ovalių vandens gėlių vaizdinį. Čia taip pat laikomasi viso komplekso interjero stiliaus, bet su mažiau ryškių detalių – pirmas planas paliekamas pagrindiniams veikėjams – vaikams. Plaukimo kompleksas neapsiriboja vien baseinui būtinomis funkcinėmis erdvėmis. Čia yra ir skaitykla su kavine, kurios foteliai taip ir kviečia ne šiaip pasisėdėti, o pašokinėti ir pačiuožinėti. Vaikų restoranas – „garsiomis“ spalvomis nuo pat pirmų žingsnių pabrėžia savo statusą. Spalvoms antrina daugybė įvairiausių ornamentų, aptakių ir neįprastų formų šviestuvai, veidrodinės lubos, pereinančios į žvaigždėtą dangų, po kurį sklando skirtingų dydžių ir spalvų oro balionai. Restorano centre – pilis iš kiaušinių lukštų. Tai pagrindinė šios patalpos žaidimų aikštelė, kurios išdėstymas leidžia vaikams patekti į ją iš skirtingų patalpos pusių, o tėvams stebėti juos esant bet kuriame restorano taške. Daugybėje specializuotų leidinių šis dizaino studijos „X+Living“ kūrinys jau vadinamas pačiu nuostabiausiu baseinu pasaulyje.


ARCHITEKTŪRA

12


ARCHITEKTŪRA

13


ARCHITEKTŪRA

Valchromat® nėra MDF Tai MDF evoliucija

Valchromat® tai novatoriškos plokštės, kurios sujungia natūralias medienos savybes, ryškias spalvas, unikalumą, tekstūros grožį, pritaikomos sudėtingiems techniniams sprendimams, bei turi neribotas galimybes kurti trečiojoje dimensijoje.

www.impeka.lt

14


ARCHITEKTŪRA

15


ARCHITEKTŪRA

16


ARCHITEKTŪRA

MEDŽIAGOS, STILIUS, APGALVOTAS PROJEKTAS – KAS LEMIA INTERJERO ILGALAIKIŠKUMĄ? Inga Labutytė-Atkočaitienė

Nuotr. Norbert Tukaj Interjero autorius: „YCL“

17


ARCHITEKTŪRA

Ilgalaikiškumas ir tvarumas – labai susiję dalykai. Neseniai praėjusios parodos „Baldai Interjeras Dizainas 2019“ metu iš vienų baldų gamintojų išgirdau, kad skandinavai jau nebekeičia baldų dažniau nei kartą per dešimtmetį. Nors finansiškai tikrai galėtų tai daryti. Vėl grįžtame prie „amžinų“ daiktų ir medžiagų, o interneto platybėse netgi kuriamos parduotuvės, prekiaujančios nesulaužomais ir nesudėvimais daiktais. Baldą galima pagaminti iš medžio masyvo ar metalo, o kiek ilgalaikis gali būti pats interjeras?

Nuotr. Norbert Tukaj Interjero autorius: „YCL“

18


ARCHITEKTŪRA

Nuotr. Norbert Tukaj Interjero autorius: „YCL“

Portalas „designretailspace.com“ rašo, kad kurdamas ilgalaikį interjerą dizaineris vertina klasiką labiau už tuo metu atsiritančias „bangas“ ir madas, funkcionalumą ir paprastumą – labiau nei dekorą ir puošmenas.

Pašnekovė svarsto, kad pažvelgus į kokybiškai sukurtą modernų interjerą po šimtmečio, žinoma, į akis kris pasenusios technologijos, tačiau interjero kūrybos principai greičiausiai nebus pasikeitę.

Pasiteiravome žinomų visuomeninių bei privačių interjerų dizainerių, kokia jų nuomonė ir kas yra pagrindiniai ilgalaikio interjero elementai.

„Jei teisingai suprojektuotos interjero proporcijos, gerai, tinkamai sudėliotos erdvės – šie sprendimai iš tiesų yra labiausiai neįveikiami laiko“, – įsitikinusi J. Žibūdienė.

ILGALAIKIO STILIAUS PAVYZDYS – BEVEIK PRIEŠ ŠIMTMETĮ KURTAS MODERNAUS STILIAUS PAVILJONAS

„TRUMPO GALIOJIMO“ – RYŠKIOS TENDENCIJOS IR DETALĖS

Architektūros ir interjero studijos „Toota“ vadovė Justė Žibūdienė sutinka su užsienio portale išsakyta nuomone, kad klasikinis stilius – vienas ilgalaikiškiausių, tačiau kartu tai – jau praeities stilius.

„Trumpo galiojimo“ interjeru galima pavadinti tą, kurio sukūrimo metus nesunku atspėti, patyrinėjus apdailos medžiagas. Trumpai populiarumo spinduliuose suspindėjusios tendencijos dažniausiai būna ryškių formų ir spalvų – tačiau greitai sužibusios ir išpopuliarėjusios jos taip pat greitai ir užgęsta.

„Jei renkamės klasikinį stilių, natūralu, kad viską įrengsime pagal tų dienų kanonus, tiesiog pasirinksime kitas medžiagas: galbūt pakeisime jas labiau technologinėmis, labiau inovatyviomis. Apie modernų stilių taip pat galime kalbėti kaip apie ilgalaikį. Tačiau tokiu atveju jau reikėtų atsižvelgti į kitus dalykus: kokios medžiagos naudojamos, kokios priemonės pasirenkamos, kokios yra jų dermės. Žinote, geriausias modernaus stiliaus pavyzdys man yra Van der Rohe (Mies van der Rohe, – red. past.) paviljonas Ispanijoje. Jis kurtas, atrodo, 1929 m., vėliau išardytas ir kopija pastatyta 1983-iaisiais, tačiau, jei aplankysite jį, atrodys, kad užbaigtas vakar. Jis – visiškai nepavaldus laikui“, – sako J. Žibūdienė.

„Pavyzdžiui, šešiakampės plytelės. Pastebėjęs gali iškart pasakyti, kuriais metais jos buvo madingos. Paprasčiau tariant, visos apdailos medžiagos ir detalės, „aštresnės“ stiliaus prasme, išskirtinės, akcentinės, išduos trumpalaikiškumą“, – svarsto pašnekovė. Jos teigimu, neabejotinai ilgalaikės bus natūralios medžiagos: natūralus medis, akmuo, stiklas, keramika, metalas. Kita vertus, šios medžiagos patį interjerą darys ilgalaikį tik su sąlyga, kad jis bus profesionaliai suprojektuotas stilistiškai, tinkamai suplanuotos patalpų erdvės.

19


Nuotr. Norbert Tukaj Interjero autorius: „YCL“

20


„Gero interjero kanonai nesikeis – jie nepavaldūs laikui. Natūralios medžiagos – taip pat. Jos madingos tiek dabar, tiek po 20 metų“, – kalba J. Žibūdienė. Kas dėl medžiagų, architektūros ir interjero studijos vadovė atkreipia dėmesį, kad būsto įrengimo metus gali išduoti ir metalo, naudojamo interjere, spalva. „Buvo laikas, kai tiek šviestuvai, tiek durų rankenos ar baldų rankenėlės turėjo tokią pačią dangą. Tada kilo baltų šviestuvų era – tai įvyko maždaug prieš 15 metų. Gamyklos ėmė viską purkšti baltai, dažyti baltais dažais – atsirado net baltų maišytuvų! Po baltos atėjo juoda. O šiandien interjere turime labai daug geltonų metalų – vario, bronzos. Tačiau dabartis dėkinga tuo, kad rinkdamiesi šviestuvą jau galime pasirinkti bet kokią jo spalvą. Anksčiau galimybė buvo tik metalo spalva arba balta“, – metalinių interjero detalių retrospektyvą piešia pašnekovė. MARMURAS IR BALDAI SIAUROMIS KOJELĖMIS – GRĮŽO, BET PRAEIS J. Žibūdienė sako, kad laikinos madingos tendencijos neretai ateina per tam tikras spalvas. Įvairiose dizaino mugėse net renkamos metų spalvos. Jos gali būti labai viliojančios ir malonios akiai, tačiau, pavyzdžiui, visiškai netikti Lietuvos kontekstui. „Kol spalva tampa madinga – užtrunka, nes tiek tekstilės, tiek baldų gamintojams reikia prisitaikyti, atsižvelgti į naująją spalvą. Taigi ji būna aktuali gal 2–3 metus. Na, interjere ji gali užsibūti iki penkerių metų. Todėl spalva interjere, sakyčiau, yra pats trumpalaikiškiausias elementas. Ypač jei ji specifinė, pavyzdžiui, turkio, neįprasta natūraliems mūsų krašto atspalviams. Na, o pietų kraštuose turkis – natūralus ir įprastas“, – sako J. Žibūdienė. Ilgai madingi išlieka klasikiniai – rusvi, pilkšvi, baltos ir juodos atspalviai. Kita vertus, interjero mados tokios pat cikliškos kaip ir ekonominės krizės. Žalvario atspalviai, aksomo medžiaga ir marmuro paviršiai kažkada jau buvo madingi. Šiandien, pasak pašnekovės, jie ir vėl sugrįžo.

21


ARCHITEKTŪRA

Nuotr. „B Architects“ Interjero autorius: E. Byčenkovas

„Tie patys baldai siauromis, plonomis kojelėmis – tai maždaug 6-ojo–8-ojo dešimtmečių stiliaus atkartojimas. Grįžo ir sodrios žalios spalvos... bet visa tai praeis. Kažkada parodoje pamačiau terasines lentas. Tuomet kitoje parodoje – jau įvairiausių formų ir tipų terasinės lentos. Kažkokį sprendimą visi ima aktyviai taikyti ir naudoti, tu jį matai kiekvienoje interjero parodoje. Kurį laiką tai gražu, smagu, bet visi išsisemia ir vėl ieško kažko naujo“, – pokalbį užbaigia J. Žibūdienė. A. BARZDA: „INTERJERAS – SUNKUSIS MENAS, KURIS KARTAIS GYVENA ILGIAU NEI JO SAVININKAS“ Architektūros studijos „YCL“ architekto Aido Barzdos nuomone, ilgalaikis interjeras yra toks, kuris apima grupę apibūdinimų, nulemiančių jo vertę laiko požiūriu. „Medžiagos yra vienas iš niuansų, nes kuo labiau ilgalaikė pati medžiaga, tuo ilgiau ji gali būti eksploatuojama. Labai svarbus ilgalaikio interjero aspektas (kaip ir tokio pat tipo architektūros) yra kūrybinė mintis, koncepcija. Jeigu interjeras kūrybiškai stiprus, argumentuotas, tvarkingas funkcinis planas ir jį malonu „naudoti“ kasdienybėje, jis išliks ilgai, nes tiesiog nebus prasmės jo keisti“, – savo mintis atskleidžia architektas. Kita vertus, ne visada kokybiškos medžiagos interjerą išgelbsti – svarbu kompleksiškas derinys po vienu stogu.

22

„Tai – sunkusis menas, kuris gyvena ilgai, kartais gal net ilgiau nei jo savininkas. Tai labai jaučiama architektūroje, bet interjeras seka iš karto po jos“, – svarsto A. Barzda. Ne vieną apdovanojimą už kartu su „YCL“ studijos kolegomis kurtus privačius ir visuomeninius interjerus gavęs A. Barzda mano, kad klientų siekis įsigyti ilgalaikius baldus ar interjero elementus visuomet buvo, tik galbūt ne visuomet turėjome galimybių tokį interjerą susikurti. „Patvarus baldas turi būti gražus, vertinamas (ar vertingas) ir atitikti savo pagrindinę funkciją. Turiu omeny, kad kelmas irgi gali būti ilgalaikis, ir sėdėti ant jo galima, bet jis nebus toks geidžiamas kaip, pavyzdžiui, kėdė „Eames Lounge Chair“, kuri yra ne tik puikus ilgalaikio ir geidžiamo baldo pavyzdys, bet kartu užima ir savo laiko inovatyvumo, baldų iš lanksčios faneros pradininkės vietą. Nesvarbu kur – Lietuvoje ar už jos ribų – baldas turi būti funkcionalus, estetiškas, inovatyvus, kad būtų ilgalaikis ir geidžiamas net praėjus tendencijoms ar laikotarpiui, kuriuo jis gimė“, – įsitikinęs A. Barzda. MĖGINANT ATKARTOTI SENIAI PRAĖJUSĮ AMŽIŲ, GRESIA EKLEKTIKA Lieka klausimas – ar gali būti interjeras ilgalaikis, jei bet kokiu atveju atspindės tą laikotarpį, kuriuo buvo sukurtas?


„Kiekvienas interjeras yra savotiška to meto, kuriuo jis atsirado, atspindys, – pripažįsta A. Barzda. – Priverstinis bandymas atkurti tam tikrą stilių, kuris atsirado ne šiuo (interjero atsiradimo) metu, ar nesivadovavimas šios dienos aktualijomis bei būdu gali jį paversti eklektišku, mėgdžiojančiu ar nepritaikytu šiuolaikiniam gyvenimo būdui darbu, o tai – tiesus kelias į interjero trapumą. Yra daug situacijų, kai vieni teiginiai gali būti teisingi, o kiti – ne, bet kiekvienas naujas darbas turėtų atspindėti šiuos laikus, nes tai lyg dienoraštis, kurį gali skaityti ir suvokti, kas buvo tuo laikotarpiu, kodėl tai atsirado ir kas jį verčia likti svarbų istorijai, ilgalaikį arba ne“, – pokalbį užbaigia „YCL“ architektas A. Barzda. Interjero architektas, studijos „B Architects“ narys Eugenijus Byčenkovas, paklaustas, ar jaučia klientų poreikį kurti kuo ilgiau tarnausiančias erdves ir jas apstatyti ilgalaikiais baldais, pripažįsta, kad žmonės renkasi kokybiškesnius daiktus ir patvaresnes medžiagas dėl kelių priežasčių. „Auga žmonių sąmoningumas ir mažėja vartotojiškumas, didėja domėjimasis bei rūpinimasis ekologija, naujos technologijos leidžia pagaminti produktus greičiau, kokybiškiau ir pigiau, taip pat auga žmonių išsilavinimas interjero srityje“, – sako pašnekovas. E. BYČENKOVAS: „INTERJERAS TURI ATSPINDĖTI NAMŲ ŠEIMININKĄ“ Pašnekovo teigimu, pagrindiniai kriterijai, kuriais „B Architects“ remiasi projektuodami interjerus, yra būsto šeimininko individualumas – jo charakteris, stilius, įpročiai ir lūkesčiai, taip pat kontekstas su pastato, kuriame projektuojamas interjeras, architektūra. „Todėl projektuodami klientams siūlome ir padedame išgryninti tinkamiausią interjero stilių pagal išvardintus kriterijus ir manome, kad kiekvienas stilius gali būti ilgalaikis, jei tik jis tinkamai parinktas. Žinoma, įsirengiant rekomenduojame rinktis kokybiškesnes ir natūralesnes medžiagas vien tam, kad jos ilgiau fiziškai nepasentų ir interjero ilgiau nereikėtų atnaujinti“, – atskleidžia E. Byčenkovas. Ar gali ryškus, akcentų kupinas interjeras būti ilgalaikis? E. Byčenkovo nuomonė šiuo klausimu išsiskiria su kitų pašnekovų. „Neįprastas interjeras gali būti ilgalaikis tada, kai atspindi namų šeimininką. Neseniai teko lankytis viename savo kurtų namų interjerų ir būsto šeimininkė Goda pasakojo, kad visi draugai, apsilankę jų namuose, interjerą apibūdina ne kokiu nors interjero stiliaus pavadinimu, o kaip labai „godišką“. Tai geriausias patvirtinimas, kad pavyko teisingai suprasti ir suprojektuoti interjerą, kuris atspindi šeimininkus“, – šypsosi architektas.

the theshow show

1 1 — 02 7— O 2 O 2 S K O O L OD GO Ateitį kuria žmonės. Vartojimo prekių rinką formuoja Ambiente. Čia susilieja kūrybiškumas, naujovės, tarptautinės praktinės žinios ir vartotojų lūkesčiai. Svarbiausia paroda pasaulyje į pramonę įneša naujų vėjų.

#ambiente20 Patirkite tai jau dabar: www.thespirit.video

Pašnekovo teigimu, interjeras gali perteikti ir jo autoriaus asmeninį požiūrį, skonį ar charakterį, tačiau tokiu atveju labai svarbu, kad namų šeimininkui iš tikrųjų patiktų šio autoriaus braižas ir jis būtų susipažinęs su ankstesniais jo įgyvendintais projektais. Pasak E. Byčenkovo, tai tas pat, kaip rinktis mėgstamų autorių literatūros, dailės ar muzikos kūrinius.

23


ARCHITEKTŪRA

„BALDŲ MOZAIKA“ – ESTETIKOS DĖLIONIŲ ŽINOVAI Kaskart kurdami namų interjerą, susiduriame su nemenka užduotimi – rasti vietos naujam, senam, bet be galo mėgstamam ir svarbiam, funkcionaliam ar tiesiog mielam baldui. Tai lyg dėlionė, kurios dalis reikia sudėti taip, kad jos idealiai tiktų ne tik vietos, funkcijos aspektais, bet ir prie jaukios namų atmosferos. Su šia užduotimi geriausia patikėti tvarkytis profesionalams, kurie jau yra įveikę ne vieną interjero dėlionę. Vieni iš namų komforto gelbėtojų lyderių – daugiau nei 15 metų unikalius interjero elementus gaminanti UAB „Baldų mozaika“. Nestandartinės vonios spintelės, originalus TV staliukas, ypatingi apšvietimo sprendimai, patalpų įrengimas naudojant natūralią medieną ar marmurą – tai tik keli UAB „Baldų mozaika“ kuriamų vienetinių interjero dalių pavyzdžiai, padedantys sukurti vientisą namų dizainą. Tam, kad naujas interjero kūrinys idealiai tiktų prie jau esamo derinio, UAB „Baldų mozaika“ sujungia savo patirtį,

24

įgūdžius ir kruopštumą su garsių Lietuvos bei pasaulio dizainerių idėjomis ir jas realizuoja. Įmonė nesikoncentruoja tik į vieną interjero stilistiką, stengiasi žvelgti lanksčiai ir ieškoti originalumo įgyvendindama dizaino sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju. Kūrybiškas požiūris į darbą leidžia UAB „Baldų mozaika“ pagaminti įspūdingus kūrinius. Įmonės baldininkų ir su jais bendradarbiaujančių dizainerių fantaziją riboja tik kliento finansinės galimybės ir darbų atlikimo terminai. „Nenorime priskirti savęs tam tikros stilistikos baldų gamintojams, nes tai suvaržo ir apriboja ne tik mūsų galimybes, bet ir užsakovų vaizduotę“, – įmonės lanksčios politikos priežastis paaiškina UAB „Baldų mozaika“ direktorius Donatas Nanartavičius. Kiekvieno atskiro projekto baldų medžiagos ir spalvos derinamos prie bendros objekto stilistikos. Su konstrukciniais sprendimais – dar sudėtingiau: kompanijos specialistai kaskart ieško išeičių, kaip išlaikant dizainą pagaminti funkcionalų produktą. Taip individualiai dirbant su klientais, vienetiniams UAB „Baldų mozaika“ interjero sprendimams reikia unikalių techninių sprendimų. Siekdama išlaikyti aukštai iškeltą kokybės kartelę, šiuo metu


ARCHITEKTŪRA

bendrovė beveik visas baldų konstrukcines dalis gamina individualiai. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria originalių dizaino sprendimų įgyvendintojai, yra laikas, sugaištamas derinant detales. Tačiau „Baldų mozaika“ sėkmingai išsprendė ir šią užduotį – subūrė patyrusią komandą, degančią noru ir gebėjimu rasti sprendimą, esant sudėtingai situacijai, ir jį įgyvendinti per sutartą laiką. Beveik visi UAB „Baldų mozaika“ gaminiai daugumai atrodo neįmanomi, tačiau bendrovei, kuri ilgus metus įgyvendina nestandartinius dizaino sprendimus, tai yra kasdienė rutina. Tereikia tinkamos komunikacijos su užsakovais, įsiklausymo į jų idėjas ir unikalūs sprendimai virsta kūnu. Tai įrodo daugybė bendrovės pagamintų lenktų ir įvairiakampių baldų pavyzdžių.

atskleisti nei kas yra tos įmonės, nei kokie tie baldai, – sako D. Nanartavičius. – Visada laukiame architektų, interjero dizainerių projektinių iššūkių ir juos su malonumu priimame bei įgyvendiname.“

www.baldumozaika.lt projects@b-m.lt +370 640 26 944

UAB „Baldų mozaika“ elegantiški ir neįprasti sprendimai jau daug metų yra įmonės kasdienybė: niekur kitur neegzistuojančių dizaino sprendimų realizavimas, medžiagų užsakymas tiesiogiai iš gamintojo (dalį medžiagų įmonė užsako iš Indijos, Kinijos, Japonijos, Turkijos ir Europos), baldo, rodos, atkeliavusio iš Stebuklų šalies gamyba. „Tam tikra prasme esame „pilkieji kardinolai“ – drąsiai galime teigti, kad mūsų pagamintų baldų nuotraukomis ne viena įmonė puikuojasi tarsi reklaminiu savo įmonės veidu. Deja, gerbdami klientų konfidencialumą, negalime

25


ARCHITEKTŪRA

26


WILBERGS TEGUL ANT GRINDŲ VYKSTA GYVENIMAS Šiais laikais užsakovas nori ne tik vientiso ir harmoningo dizaino namuose, bet ir funkcionalumo bei komforto, pavyzdžiui, grįžus namo, tiesiai su batais pirkinius parsinešti į virtuvę, vaikams leisti drąsiai žaisti, augintiniams būti šalia ir nesibaiminti išliejus gėrimą ar nuo stalo nukritus maistui – juk tai gyvenimas. Wilbergs parketlentės leidžia mėgautis kasdienybe, nes net ir po daugelio tokių nutikimų, tiesiog nuvalius grindis, planuoti grindų atnaujinimo darbų nereikės: elegancija ir praktiškumas – šių grindų specifikacijos dalis.

Parketlentės pagrindą sudaro drėgmei atspari beržinė fanera. Jos savybės padeda maksimaliai stabilizuoti natūralios medienos sluoksnį. Dėl konstrukcijos ir tankio, gaminio grynoji šiluminė varža yra 0,118 R (m2/kW), todėl parketlentės tinkamos esant grindiniam šildymui. Paviršiaus spalva suteikiama alyvos pagalba, o galutiniam padengimui klientas gali pasirinkti vieną iš aukščiausios kokybės vokiečių gamintojų produktų: vaškinę alyvą, laką arba kietąją alyvą. Pastarajai būdingos išskirtinės atsparumo savybės, todėl paviršiai tarnauja išties ilgai. Naujausia ir, matyt, nekintanti tendencija – harmoningi namai. Gamintojas drąsina medį rinktis ir „šlapiose“ zonose, t. y. vonioje, wc, virtuvėje, pagalbinėse patalpose – namų stilius išliks vientisas, jaukus ir klientui neteks rūpintis skirtingų dangų paieškomis. Kompanija siūlo didelį skirtingų paviršių apdirbimo, spalvų ir parketlenčių matmenų pasirinkimą, kad klientas atrastų arba kartu su gamintojo pagalba susikurtų tai, ko visada norėjo.

www.wilbergs.com +37068661362


ARCHITEKTŪRA

„UNIDECO“ – DAUGIAU NEI TRADICINIS PREKYBOS CENTRAS Ne pirmus metus veikiantis specializuotas apdailos bei interjero medžiagų prekybos centras „Unideco“ tampa vis aktualesne vieta ne tik namus įsirengiantiems žmonėms, bet ir interjero specialistams. Po vienu stogu suburta daugiau nei 33 specializuoti apdailos salonai, prekiaujantys grindų dangomis, vidaus, lauko durimis, plytelėmis, vonios įranga, santechnika, šviestuvais, sienų dangomis, baldinėmis plokštėmis bei interjero dekoro prekėmis. Klientai čia gali apžiūrėti, išsirinkti apdailos medžiagas, susitikti ir patogiai aptarti būsto planus su architektais ir dizaineriais – tam prekybos centre „Unideco“ įkurtos poilsio ir susitikimų erdvės. Interjero centras nuolat ieško naujų būdų, kaip pasiūlyti klientams daugiau jų poreikius atitinkančių paslaugų. Šiais metais „Unideco“ pristatė analogo neturinčias bendradarbystės erdves („hub“) interjero dizaineriams. Čia architektai ir dizaineriai turi galimybę išsinuomoti specialiai įrengtas darbo vietas su visa būtina infrastruktūra. Analogų Lietuvoje neturinti bendradarbystės erdvė yra

28

33 m2 ploto, kol kas joje veikia šešios darbo vietos (šiuo metu tai, ko gero, mažiausia bendradarbystės erdvė), tačiau šalia įrengtos 150 m2 ploto daugiafunkcės erdvės, pritaikomos poilsiui ir transformuojamos į renginių zoną, turinčią visą reikiamą konferencinę įrangą. Kadangi susidomėjimas šiomis erdvėmis nemažas – jau dabar dizaineriai atranda vieni kitus, jungiasi į didesnius projektus, padeda vieni kitiems spręsti kasdienes užduotis, o šalia įsikūrę specializuoti apdailos ir interjero medžiagų salonai visuomet pasiruošę jiems padėti, pakonsultuoti ar sudaryti sąmatas – „Unideco“ jau svarsto apie šio projekto plėtrą. „Greta veikia apdailos salonai, kurių man reikia dirbant, – viskas vietoje. Šalia dirba bendraminčiai – kiti dizaineriai, su kuriais turime bendrų pomėgių, panašių interesų, be to, kolegos gali vieni kitiems padėti patarimais, darbais, galima kooperuotis, įgyvendinant kokius nors projektus. Tokia kolegų komanda ir tuo pačiu buvimas savo individualioje darbo vietoje kuria labai gerą atmosferą“, – sako dizainerė Živilė Stasiūnė. „Bendradarbystės erdvė unikali tuo, kad tai pirmoji tokio pobūdžio specializuota darbo erdvė. Tai puiki vieta interjero dizaineriams ir architektams, nes aplink – daugybė apdailos salonų. Pati darbo vieta turi daug pranašumų – puikūs kolegos, nemokama skani kava, greitas interneto


ARCHITEKTŪRA

ryšys, kanceliarijos reikmenys. Labai džiaugiuosi būdama to dalimi“, – kolegei antrina dizainerė Vaida Mockevičiūtė. Interjero ir medžiagų centre „Unideco“ nuolat organizuojami renginiai tiek interjero specialistams, tiek galutiniams klientams, kurie namus įsirengia patys. Suprasdamas, kad namų įrengimas – kompleksiškas procesas, kuriam reikia specifinių žinių, o galybė medžiagų, skirtingos technikos, statybų procesų gerai neišmanančiam asmeniui sukelia daug klausimų, „Unideco“ visą laiką rengia specializuotus seminarus namų įrengimo tema. Kviestiniai lektoriai – architektai, interjero dizaineriai, rangovai, statytojai – pateikia patarimų ir įžvalgų, pradedant nuo remonto darbų sąmatos sudarymo, baigiant interjero dizaino subtilybėmis ir medžiagų pritaikymu skirtingiems interjerams.

žmonės. Todėl jau šiandien čia pat sostinėje, Verkių g. 44, galima rasti savo svajonių interjero dizainerį, tą pačią dieną susidėlioti būsto įrengimo planą ir iš karto apžiūrėti siūlomas apdailos medžiagas bei interjero detales.

Neaplenkia savo išskirtiniu dėmesiu apdailos bei interjero medžiagų prekybos centras ir interjero dizainerių. Jiems pradėti organizuoti „Interjero dizainerių pusryčiai“ – naujo formato rytiniai užsiėmimai, kiekvieną mėnesį kviečiantys dizainerius įgyti naujų profesinių žinių, užmegzti pažintis ar susitikti puodelio kavos su kolegomis. Šių susitikimų metu aptariama viskas, kas aktualu šios srities specialistui, norinčiam sėkmingai konkuruoti rinkoje – nuo apdailos bei interjero medžiagų, įdomių produktų naujienų ar galimų partnerių prisistatymų iki teisinių klausimų, mokesčių ir net įvaizdžio kūrimo, bendravimo su klientais temų. Centro vadovai neslepia – jų siekis, kad „Unideco“ būtų vieta, kur po vienu stogu burtųsi visa industrijos bendruomenė: apdailos bei interjero medžiagų salonai, interjero dizaineriai, architektai ir namus įsirengiantys

29


ARCHITEKTŪRA

Amtico Signature LVT grindys

„INTERJERO LINIJA“ – ILGAMETĖ PATIRTIS IR LAIKO PATIKRINTAS ASORTIMENTAS Du dešimtmečius siūlanti išliekamąją vertę turinčius produktus „Interjero linija“ klientų namų jaukumą pradėjo kurti nuo išskirtinių skandinavų dizaino gaminių. Taip Lietuvoje atsirado „Louis Poulsen“ – ypatingų šviestuvų gamintojas iš Danijos, švedų baldų gamintojai „Källemo“, „Blå Station“, „Johanson“ ir kt. Laikui bėgant asortimentą papildė itin aukštos kokybės LVT/vinilinės dizaino grindys „Amtico“ ir sienų dangų, baldinių ir užuolaidinių audinių gamintojas „Vescom“. Šie prekiniai ženklai visiškai atitiko įmonės keliamus kokybės, tvarumo reikalavimus ir papildė asortimentą, taip formuodami labai aiškią įmonės strategiją - aukščiausios kokybės gaminiai, nepriekaištingos reputacijos gamintojai, dėmesys estetikai ir ilgaamžiškumui. Savo ruožtu įmonės darbuotojų dėmesys klientui, pardavimo kultūra, konsultavimas po pardavimų, išliko įmonės prioritetu. Ilgus metus trunkanti mažmeninė ir didmeninė prekyba padėjo išgryninti stipriausią įmonės veiklos aspektą – estetiškų ir ilgalaikių apdailos medžiagų, skirtų visuomeniniam sektoriui, tačiau puikiai tinkančių ir namų aplinkai dekoruoti, pasiūlą. Šiandien „Interjero linija“ pačiam išrankiausiam tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus klientui gali pasiūlyti mo-

30

dernias ar akustines interjero medžiagas: grindų ir sienų dangas, užuolaidinius ir baldinius audinius, plokštes, išskirtinių gamintojų šviestuvus ir baldus. Namų aplinkai, jaukioms kavinukėms ir subtilioms erdvėms – olandų gamintojo „The Design Department“ tapetus. Įmonės atstovaujamas „Amtico International“ – vienas industrinių grindų gamintojų lyderių – siūlo platų LVT / vinilinių dizaino grindų ir kiliminių plytelių asortimentą. Tai „Amtico Signature“, „Amtico Form“, „Amtico Spacia“, Amtico First“, „Amtico Access“, „Amtico Click Smart“, „Amtico Marine“ LVT / vinilinių grindų kolekcijas, ekologišką „Amtico Cirro“ grindų kolekciją. Ilgalaikei estetikai bei akustiniam komfortui (paviršius sugeria iki 18 dB) siūlomos „Amtico Acoustic“ LVT / vinilinės dizaino grindys. Tai dangos, turinčios skirtingas technines charakteristikas bei kainas, todėl gali patenkinti įvairiausius klientų poreikius. Visos „Amtico“ LVT / vinilinės dizaino grindys gaminamos nenaudojant ftalatų. Atskiro dėmesio verta kolekcija „Amtico Carpet“ – aukštos kokybės išskirtinio dizaino kiliminės plytelės, skirtos visuomeninėms bei privačioms erdvėms, gaminamos iš nailono „Invista Antron Lumena 6,6“ siūlų ant vinilo pagrindo. Dėl tokios sudėties išgaunamas išskirtinio at-


ARCHITEKTŪRA

sparumo, puikiomis dėvėjimosi savybėmis išsiskiriantis gaminys. Didelė „Amtico Carpet“ svorio, audimo būdo ir plytelių matmenų gama leidžia kilimų kolekcijas lengvai pritaikyti savo erdvei, norint išskirti, zonuoti ar sukurti įdomų išdėstymą. „Interjero linija“ atstovauja ir vieną Europos apdailos medžiagų lyderę – „Vescom B.V.“. Šio gamintojo visuomeniniam sektoriui skirtos „Vescom“ vinilinės sienų dangos – tai inovatyvaus dizaino, pagal naujausias tendencijas sukurti paviršiai, susidedantys iš vinilo sluoksnio ir medvilninio pagrindo. Ši struktūra sienų dangai užtikrina net Bfl-s1, s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, atsparumą trinčiai ir smūgiams, ilgai išlaikomą estetinį vaizdą. Ant pasirinktų vinilinių sienų dangų paviršių galima perkelti norimą vaizdą, iliustraciją ar nuotrauką su „Vescom Digital Print“. „Vescom“ asortimente yra ir akustiniai dieniniai užuolaidiniai audiniai, kurių garso sugeriamumo koeficientas alphaw skalėje siekia 0,5–0,65. Nepriklausomai ar tai viešbučio vestibiulio erdvė, konferencijos salė, pasitarimų kambarys ar biuro aplinka, jie puikiai derės dėl savo perregimumo ir lengvumo ir tuo pačiu bus funkciškai naudingi dėl akustinių savybių. Dėl audinių struktūros lengvumo jie labiau jungia, nei atskiria erdves. Sienų dangos ir tinkamai parinkti „Vescom“ baldiniai ir užuolaidiniai audiniai padeda pasiekti puikius akustinius, estetinius, ilgaamžio interjero rezultatus. Dizaino studijoms, viešbučių, biurų, konferencijų salėms, posėdžių kabinetams „Interjero linija“ siūlo klasikinės lentos alternatyvą „Vescom Walltalker“ – paviršių, ant kurio galima rašyti žymekliu, į kurį galima nukreipti projektorių ar atvaizduoti pristatymą, naudoti magnetus. „Vescom Walltalker“ pranoksta visas tradicines rašymo lentas, nes šį sprendimą galima pritaikyti net lenktiems paviršiams.

Louis Poulsen šviestuvai

Subtilios prabangos mėgėjams „Vescom“ siūlo tekstilines sienų dangas: neaustines iš viskozės ir austas iš natūralaus šilko, lino, poliesterio siūlų. UAB „Interjero linija“ veiklos prioritetu visuomet buvo kokybiškų medžiagų ir gaminių pasiūla. Įmonės bendradarbiavimas su architektais bei interjero dizaineriais, konsultavimas ir supažindinimas su naujovėmis leidžia rasti optimalius, ilgalaikius sprendimus. Tuo pačiu įmonės ilgalaikių tikslų siekimas buvo įvertintas ir įmonė sertifikuota „Stipriausi Lietuvoje 2013-2019“, „Top įmonė 2018“. Šiemet jai suteikta „Gazelė 2019“ nominacija. Tai patikimo verslo partnerio įvertinimas. www.interjero-linija.lt

Vescom sienų danga

31


ARCHITEKTŪRA

APSAUGA

GARAŽO, LAUKO VARTŲ AUTOMATIKA

TYLIAI, IŠMANIAI, PATOGIAI – „SOMFY“ SIŪLO AUTOMATIZUOTI UŽUOLAIDŲ IR NAMŲ VALDYMĄ

LANGAI

LAUKO GAMINIAI

„Somfy“ – tai kompanija, jau 50 metų kurianti inovatyvius, patikimus, automatizuotus saulės kontrolės sprendimus, kurie padeda užtikrinti namų komfortą, apsaugo namus nuo saulės spindulių bei padeda taupyti pinigus. Bendrovė įkurta Prancūzijos kalnų miestelyje, Cluses, šiuo metu savo veiklą vykdo 5 žemynuose, 57 šalyse ir 119 atstovybių – bei yra žaliuzių bei užuolaidų automatizavimo lyderė pasaulyje. „Somfy“ produktų asortimentas labai platus: nuo pirmųjų motorizuotų sprendimų, kurie užbaigė rankomis traukiamų žaliuzių erą iki inovatyvių, tylių ir net belaidžių variklių žaliuzėms ir užuolaidoms, apsaugos ir stebėjimo sistemų namams, kiemo ir garažo vartų automatikos, šviesos valdymo sprendimų bei išmaniųjų namų ir biurų sistemų sprendimų, „Somfy“ milijonams savo klientų visame pasaulyje padeda gyventi bei dirbti patogiau ir maloniau. „Somfy“ automatiniai užuolaidų ir žaliuzių sprendimai padeda sukurti jaukią namų atmosferą, bei valdyti patalpų vidaus temperatūrą. Todėl Jums nereikės nerimauti dėl didesnės sąskaitos už šildymą žiemą, ir padidėjusių elektros išlaidų vėdinimui vasarą, nes specialūs jutikliai automatiškai reguliuoja užuolaidų nuleidimą ar pakėlimą, o kartu – ir tai, kiek saulės patenka į jūsų namus ir juos sušildo. Žinoma namų jaukumas labai susijęs su tyla bei saugumu. Todėl „Somfy“ yra sukūrusi variklų liniją, užtikrinančią tylų užuolaidų ir žaliuzių judėjimą tiek tuomet, kai norite pailsėti nuo miesto šurmulio tiek tuomet, kai kažkas saldžiai miega. „Somfy“ produktai leidžia suderinti žaliuzių valdymą taip, kad būsto šeimininkai gautų pakankamai dienos šviesos iš aplinkos, tačiau tuo pačiu būtų užtikrintas jų privatumas. O kai nėra kabančių ritininių užuolaidų ar žaliuzių virvelių, saugiau namuose jaučiasi ir vaikai, ir augintiniai. Neturite „pravedę“ laidų žaliuzėms... Ne bėda! „Somfy“ lengvai sumontuojama technologija „WireFree“ įranga veikia su baterijomis, todėl ją galima sumontuoti net ir tuose

32

APŠVIETIMAS KLIMATO VALDYMAS MUZIKA

būstuose, kurie yra jau įrengti, negadinant egzistuojančios apdailos. Nepaisant to, „Somfy“ rekomenduoja pagalvoti apie apsaugą nuo saulės pirmuose būsto pirkimo ar renovacijos etapuose, nes tik tuomet galima parinkti patį efektyviausią bei estetiškiausią sprendimą Jūsų namams. Bendrovė siūlo sprendimus, kaip užuolaidas, žaliuzes bei kitus prietaisus valdyti įvairiais būdais – įprastu jungtuku, nuotoliniu pulteliu, Jūsų išmaniuoju telefonu ar net balsu. Išmaniesiems namams skirti „Somfy“ gaminiai leidžia jums „pažadinti“ savo namus net neprabudus, valdyti namų įrenginius sėdint ant sofos ar atostogaujant, reguliuoti namų temperatūrą bei šviesas ir dar daugiau. Tai įgalina „TaHoma“ išmaniųjų namų valdiklis, sujungtas su mobiliąja aplikacija, kurioje viską valdyti galite vos vienu paspaudimu. Galite palikti savo namus būdami ramūs dėl įjungtos signalizacijos – ir dėl visų kitų prietaisų, kurie automatiškai įsijungia ar išsijungia netgi jums netikėtai išvykus. Visi „Somfy“ produktai testuojami pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis, todėl jiems suteikiama iki 5 metų garantija. O pačios kompanijos tikslas – tapti draugiška aplinkai ir iki 2020-ųjų pabaigos 80 proc. parduodamų produktų gaminti remiantis eko-dizaino metodu „Act of Green“. „Somfy“ atstovas Lietuvoje: darius.jonytis@somfy.com Mobile: +370 6 40 40 900 www.somfy.lt FB: @SomfyBaltics


ARCHITEKTŪRA

„GRADDOOR“ NAUJOVĖS: ŠIUOLAIKINĖS DURYS NEBŪTINAI TURI ATSIDARYTI Į VIDŲ AR Į IŠORĘ Įmonė „Graddoor“ siūlo įvairiausius durų sprendimus net ir prabangiausiems interjerams: frezuoti raštai ir liūtų galvos sužavės klasikos mėgėjus, o aliuminio ir medžio masyvo lygios durys – loftų šeimininkus ar modernaus stiliaus gerbėjus. Įmonės direktorius Evald Siniavski sako, kad jų asortimente esančios aliuminio durys turi paslėptą aliumininę staktą, skirtą tinkuoti arba suvesti su sieninėmis plokštėmis. Jos gali būti su veidrodiniu stiklu, kurį gamina pati įmonė „Graddoor“. „Šioje konstrukcijoje naudojame vyrius „Kubica 2700“ bei plienines tvirtinimo plokšteles. Durų varčios karkasas taip pat pagamintas iš aliuminio profilio, varčios užpildas penoplex pagerina garso izoliaciją ir puikiai sulaiko šilumą, o išorinė durų danga gali būti bet kokia: veidrodinė, stiklinė, iš medžio masyvo plokštės, odos, ekoodos, plokščių, dengtų PVC plėvele (vadinamąja ekofaneruote)“, – sako E. Siniavski.

Esate labiau klasikinių medinių durų gerbėjai? Medinės „Graddoor“ durys gaminamos daugiausia iš ąžuolo arba uosio masyvo. „Durys gali būti bet kokios formos, dydžio ar spalvos, jas taip pat gaminame pagal individualias užklausas ir suteikiame 60 mėnesių garantiją“, – pasakoja pašnekovas. Šiuo metu šviežiausiai rinkoje pasirodžiusios ir labiausiai išsiskiriančios yra paslėptos bei masyvo durys. „Jas gaminame pagal individualius užsakymus, galime įgyvendinti bet kokį kliento pageidavimą“, – tikina „Graddoor“ direktorius. Įmonė atstovauja čekų durų kasečių gamintojui „JAP“. Durų kasetės – tai specialios konstrukcijos, leidžiančios duris sustumti į sieną. Pritaikius tokį sprendimą, durys gali tapti stebinančia interjero detale, be to, sutaupoma apie 2 kvadratiniai metrai būsto erdvės lyginant su paprastomis (varstomomis) durimis. „Šios kasetės taip pat gaminamos pagal individualius užsakymus ir gali būti bet kokių dydžių“, – sako E. Siniavski.

Be to, aliuminio durys ir visos jų aliuminio detalės gali būti dažomos bet kokia spalva. Durų dydis gali siekti net 5,5 metro, o plotis – 1,2 metro. Įmonė „Graddoor“ savo parduodamoms durims suteikia 60 mėnesių garantiją.

33


ARCHITEKTŪRA

KONFE RENC I J A

METINĖ INTERJERO KONFERENCIJA INTERJERAS 2020 DATA: 2019 m. lapkričio 7d.

Pagr. rėmėjas:

LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

„Liūtas ar kačiukas? Kaip pažinti interjero užsakovą?“ MIGLĖ ŠALNAITĖ IR AKIKO TUTLYS „ArchDesign“ architektės

„Spalvų tendencijos ir interjero dažų naujienos 2020“ RAMŪNAS URBONAS „Akzo Nobel Baltics“ Generalinis direktorius

„Pati funkcionaliausia interjero detalė – JUNGiklis. Naujos galimybės projektavime“ RAIMUNDAS SKURDENIS „JUNG Vilnius” direktorius

„Vonios kambarys 2020: Trumpalaikės mados versus funkcionalus dizainas. Ko iš tiesų jūsų klientui nereikia vonioje?“ KAROLIS BACEVIČIUS „Geberit A/S” šiaurės šalių regiono rinkodaros direktorius

„Ar įsileisime išmanumą į tualeto kambarį?“

„Puošyba natūraliais, stabilizuotais augalais“

NERIJUS BAKŠYS „Laufen“ Baltijos šalių biuro vadovas

ASTA KRIKŠČIŪKIENĖ „Gaja Decor Group“ direktorė

„Architektūros tęstinumas interjere“

„Inovatyvūs, higieniški sprendimai verslui. Kitoks DYSON požiūris į tai, kas yra įprasta“

EGLĖ PRUNSKIENĖ Architektė, „Prusta“ įkūrėja, tarptautinių ir Lietuvos konkursų dalyvė ir laureatė

LAURYNAS ŪSELIS „Dyson“ b2b projektų vadovas

„Building on the Past“ ZAIGA GAILE architektė, studijos „Zaigas Gailes Birojs“ įkūrėja

Moderatorius MARIUS DIRGĖLA Lietuvos Architektų Sąjunga kūrybos direktorius

Konferencijos vanduo:

Dalyvavimas konferencijoje yra NEMOKAMAS, vietų skaičius ribotas! Daugiau informacijos ir registracija: www.structum.lt/konferencijos

34

ZAIGAS GAILES BIROJS


ARCHITEKTŪRA

35


ARCHITEKTŪRA

IŠŠŪKIS INTERJERO KŪRĖJAMS: AR ĮMANOMA KITAIP ĮRENGTI DIDŽIULĘ ELEKTRONIKOS PARDUOTUVĘ? Mažmeninės prekybos parduotuvės šiomis dienomis yra ne tik asortimento pateikimo vietos, tačiau ir įmonės pokyčių veidas. Dažniausiai tai siekis atkreipti dėmesį į didesnes galimybes, ypatingas paslaugas ir patobulintą kliento aptarnavimo filosofiją. Sudėlioti šiuos akcentus interjero priemonėmis „Topo centro“ parduotuvėje Kauno „Akropolyje“ buvo patikėta UAB „RB Solutions“. Įmonei ši užduotis buvo dvigubai sudėtingesnė, nes ji rengė ir ankstesnę parduotuvės koncepciją, taigi turėjo į viską pažvelgti kitaip: suteikti tiek interjerui, tiek ekspoziciniams baldams naują išvaizdą, modernumo ir šiuolaikiškumo. Kita vertus, gerai žinomas parduotuvių tinklas nenorėjo kardinaliai keisti koncepcijos, o tik patobulinti parduotuvių tinklo interjerą, per daug neatitrūkdamas nuo esamų dizaino sprendimų. Užsakovas taip pat pageidavo sukurti ir pagerinti funkcinį patalpų išdėstymą, o tai, esant milžiniškam prekių asortimentui, nėra lengva. FASADAS SUTEIKIA PATRAUKLUMO Siekiant įgyvendinti visus užsakovo pageidavimus ir patenkinti jo lūkesčius, „RB Solutions“ teko įveikti didžiausią iššūkį – įrengti „Topo centro“ patalpas su didelėmis vitrinomis pagrindiniame fasade. Žinoma, vitrinos – tai puiki galimybė eksponuoti prekes, kad jas matytų pra-

36

einantys „Akropolio“ lankytojai, tačiau, kita vertus, jos paliko parduotuvę be didelės vidinės sienos, kuri paprastai naudojama prekėms sudėti ir sukabinti. Neturint didelės sienos dalies, „RB Solutions“ interjero sprendimų profesionalams teko ieškoti kitų būdų, kaip parduotuvėje išdėstyti visą asortimentą. INTERJERO ELEMENTAI – FUNKCIONALUMO IŠRAIŠKA Dar vieno neeilinio sprendimo pareikalavo parduotuvės erdvė su santykinai žemomis lubomis. Tačiau kompanija, nestokojanti ne tik įgūdžių, patirties, bet ir kūrybinės fantazijos, pavertė šį trūkumą pranašumu – ši patalpos dalis tapo „GAMING“ – kompiuterinių žaidimų – erdve. Žemos lubos tik sustiprino tamsesnės, šviesų ir spalvų kupinos geriausios kompiuterinės technikos, skirtos žaidimams, įspūdį. Be kūrybinių sprendimų, buvo priimta ir nemažai funkcinių: palengvinta baldų konstrukcija, iš naujo pagaminti interjero elementai, kuriais siekta atitikti šiuolaikines smulkiosios elektronikos dizaino tendencijas. Sukurtas aiškus pagrindinis klientų srauto takas ratu ir suprantamas suskirstymas sritimis, kad klientai tokioje prekių įvairovėje greitai rastų tai, ko ieško.


ARCHITEKTŪRA

SPALVINIAI SPRENDIMAI KURIA JAUKUMĄ „Topo centro“ parduotuvės asortimentas – tikrai daugiau nei gausus ir pateikti jį patraukliai, bet neperkraunant patalpos – užduotis ne iš lengvųjų. Tačiau ir ją „RB Solutions“ išsprendė kūrybiškai. Prekės tapo interjero spalvinio sprendimo dalimi, tačiau vis tiek išlaikyta griežta riba, už kurios jau kiltų nereikalingas vizualinis „triukšmas“. Tam interjere parinktos šviesios monochrominės spalvos, o jaukius akcentus kuria vyšnios medžio dekoro plokštės. Siekiant suformuoti parduotuvėje malonią atmosferą, visos interjero medžiagos, apdailos spalvos ir dekoro elementai parinkti taip, kad nekonkuruotų atspalviais, raštais ar atspindžiais su eksponuojamais produktais.

„Topo centro“ parduotuvė tapo pirmąja tinkle, kur buvo taip plačiai ir gausiai panaudoti šviesos diodų (LED) profiliai, individualiai apšviečiantys prekėms išdėstyti skirtus baldus. Taip pat LED profiliai aiškiai nurodo klientams, kur yra pagrindinis parduotuvės takas. Žemų lubų zonai vėlgi prireikė atskiro individualaus šios patalpos dalies sprendimo, todėl kompiuterinių žaidimų erdvėje papildomai naudoti lubose paslėpti grupėmis valdomi RGB LED šviestuvai.

Kauno „Akropolio“ „Topo centro“ parduotuvės interjere dominuoja medžio drožlių plokštės ir dažytas metalas – tai pagrindinės medžiagos, iš kurių gaminami tiek standartiniai, tiek nestandartiniai tokio tipo parduotuvių baldai. Tačiau jų konstrukciniai sprendimai unikalūs, nes didžioji dalis baldų, priesieniai, skirti prekėms išdėstyti, gaminti pagal užsakymą. Įgyvendinti UAB „RB Solutions“ interjero projektinius sprendinius padėjo įmonės gamintojas UAB „Riešės baldai“. DRĄSIAUSI APŠVIETIMO SPRENDIMAI Nors kuriant ir įgyvendinant „Topo centro“ parduotuvės projektą UAB „RB Solutions“ teko susidurti su netikėtomis situacijomis ir jas spręsti, drąsiausiu ir originaliausiu interjero sprendiniu kompanija laiko naują apšvietimo koncepciją. Dažniausiai tokio tipo parduotuvėse apšvietimas naudojamas atlikti tik pagrindinei funkcijai – eksponuojamoms prekėms apšviesti. Bet Kauno „Akropolio“ parduotuvėje įmonė nusprendė eiti nepramintu keliu ir sukūrė naują erdvės bei prekių pateikimo modelį. Naujoji

37


ARCHITEKTŪRA

„DAVISKA“ – NAUJI ĮGŪDŽIAI NUOLAT GAUSINA KLIENTŲ RATĄ

UAB „Daviska“ – gerai žinoma Lietuvos įmonė, greitai ir kokybiškai atliekanti visus statybos darbus prekybos centruose, pašto skyriuose bei kituose visuomeninės paskirties pastatuose. Kasmet įmonė ne tik tobulina savo įgūdžius, gerina kokybę, bet ir ilgina atliekamų darbų sąrašą.

KLIENTŲ SAUGUMAS IŠ PATIKIMŲ RANKŲ

NAUJAS ĮVAIZDIS – PROFESIONALIAI IR GREITAI

Rimtu iššūkiu įmonei tapo prekybos centro „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelės saugumo barjerų montavimo darbai. Daugiaaukštės prekybos ir pramogų centro automobilių stovėjimo aikštelės atnaujinimas, be dažymo ir dangos tvarkymo darbų, apėmė ir papildomų didesnį klientų saugumą užtikrinančių atitvarų įrengimą. Tai pirmas prekybos centras Lietuvoje, kuris sumontavo panašaus pobūdžio saugumo priemones, todėl UAB „Daviska“ neturėjo pavyzdžių, kuriais galėtų vadovautis. Jos specialistai visą įrenginių montavimo eigą turėjo perprasti remdamiesi savo nuovoka ir profesionalumu. Pagrindinis užsakovų reikalavimas – visapusis vairuotojų saugumas – buvo įvykdytas, tad prekybos ir pramogų centro „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelės aitvarų neįveiks net pats galingiausias automobilis.

Atsakinga užduotimi tapo ir naujojo banko „Luminor“ skyriaus prekybos centre „Akropolis“ darbai, nes tai pirmas skyrius Lietuvoje, atskleidžiantis klientams naują banko įvaizdį. Elektros instaliacijos darbai šiame padalinyje liko nematomi, na, o štai lubų montavimo, grindų klojimo ir sienų apdailos darbams prireikė ypatingo kruopštumo ir atidumo, siekiant įgyvendinti visus naujos banko įvaizdžio koncepcijos reikalavimus. Nauja parduotuvė „Jysk“ prekybos ir pramogų centre „Ozas“ turėjo atrodyti „šviežiai“, o tam atliekant visus statybos darbus reikėjo ne tik įgūdžių, žinių, bet ir jėgų – parduotuvės plotas siekia net 1 700 m2, o visus PVC dangos klijavimo, dažymo, įėjimo, žaliuzių montavimo ir kitus statybinius darbus reikėjo atlikti vos per mėnesį. NUOLATINIAI KLIENTAI NENORI PALIKTI KOKYBIŠKŲ DARBŲ KOMFORTO ZONOS Jau ne pirmus metus UAB „Daviska“ paslaugomis naudojasi Lietuvos paštas. Bendrovės žinios, įgūdžiai ir kruopštumas buvo naudingi atnaujinant pašto skyrius visoje Lietuvoje: Šiauliuose, Biržuose ir Vilniuje, įrengdami naujas patalpas, įmonės darbuotojai atliko visus statybos darbus. Kondicionavimo, silpnųjų srovių, kamerų įrengimas, patalpų apdaila, grindų PVC dangos, lubų įrengimas – viskas atlikta greitai ir kokybiškai. Prie nuolatinių „Daviskos“ klientų priskiriamas latvių prekybos tinklas „Drogas“ ir vėl patikėjo bendrovei atlikti statybos darbus savo tinklo parduotuvėse.

38


NIEKO TOKIO! Nes tai kamštinio vinilo grindų danga. – Atsparios drėgmei ir smūgiams – Natūraliai šiltos ir komfortiškos – Tylios, nes turi kamštinį pagrindą – Malonios ir jaukios vaikščioti


ARCHITEKTŪRA

SĄMONINGOS ERDVĖS SPRENDIMAI – RYTOJAUS BIURAS PRASIDEDA ŠIANDIEN Daug kalbama apie biurų interjero revoliuciją, naujas inovacijas ir ergonomikos sprendimus, bet apmaudu, kad kartais pamirštamas pagrindinis interjero elementas – žmogus. Nuo jo ir prasideda bet kurios įmonės sėkmė. „Juritta Furniture“ komanda kuria unikalią sąmoningos erdvės koncepciją. Įmonės tikslas – padėti klientams suvokti, kad brangiausios investicijos į biuro interjero dizaino bei baldų projektus gali būti bevertės, jeigu nesuprasime, kaip tame interjere funkcionuoja žmogus ir jo protas. Idealus ateities biuras – toks, kuriame suvokiama unikalumo svarba. Jis turėtų išsiskirti kompanijos ir kliento charakteriu, kiekvieno darbuotojų asmenybių atskleidimu, kuriant potyrių erdvę „gyventojui“ ir „svečiui“. Vis mažėja atskirtis tarp biurų bei namų aplinkos. Pagrindinė darbdavio misija: pasitelkiant specialistus, sukurti tokią darbo erdvę, kurioje žmogus, pakeisdamas automatines proto programas, pradėtų veikti kitaip, o darbuotojo – sukurti naujus įpročius ateičiai. SĄMONINGAS ŽMOGUS – KELIAS Į VERSLO SĖKMĘ Sąmoningumas – tai proto būsena, kai žmogus prisiima atsakomybę už savo reakcijas ir nepasiduoda pirmam kylančiam impulsui veikti iš įpročio. Ši būsena sukuria vietos improvizacijai, skatina kūrybiškumą, suteikia papildomos energijos veikti. Tik sąmoningas darbuotojas gali kurti, inicijuoti naujas idėjas, tapti efektyvesnis ir generuoti geresnius rezultatus. Įprastai žmogaus protas linkęs rinktis komforto zoną ir rasti patogiausius būdus netobulėti. Jeigu darbuotojas atlieka savo darbą automatiškai kartodamas tas pačias funkcijas, visiškai nepriklausomai nuo to, kokioje srityje dirba, galima sakyti, kad jis pasiekęs proto komforto ribą. Šiame taške nustojama kurti pridėtines vertes, sustoja augimo procesas. Erdvė, kurioje biuro darbuotojai dirba, gali būti tiesiog patogi (nors ir įrengta pagal naujausias dizaino tenden-

40

cijas), leidžianti išlaikyti komfortinę būseną arba tapti savotišku naudingu dirgikliu, skatinančiu žengti į sąmoningą darbo elgsenos supratimą. „Juritta Furniture“ komandos vadovė Rūta Bužinskaitė siūlo neužkibti ant gražios vizijos kabliuko: galima sukurti moderniausią erdvę, kupiną intelektualių sistemų, su nepriekaištingais dizaino sprendimais, puikiai išspręstais ergonominiais klausimais, tačiau, joje pradėjus dirbti darbuotojams, kurie vadovaujasi senais įpročiais, rezultatai išliks nepakitę. Kad taip nenutiktų, tiems, kas dar tik ruošiasi įsirengti biurą ar nori optimizuoti esamus sprendimus, „Juritta Furniture“ komanda padeda edukuoti darbuotoją, leisti jam suvokti, kaip nauja erdvės koncepcija gali padėti spręsti situacijas, būti kūrybiškesniam, efektyvesniam ir greitai auginti savo kuriamas vertes. RYTOJAUS BIURAS – INDIVIDUALIAI PRITAIKYTAS KIEKVIENAI KOMPANIJAI Unikalumas – tai atsakymas į klausimą, nuo ko pradėti kurti ar atnaujinti esamą biuro aplinką. Kiekvienas klientas „Jurrita Furniture“ darbuotojams – lyg nauja neatversta knyga: su savo tema, charakteriu, veikimo modeliais, todėl nebeužtenka standartinių planavimo schemų, kurios pritaikomos visiems universaliai. Šiandien įmonė, norinti pasiekti geriausių rezultatų, privalo suprasti savo pačių, kliento bei savo komandos identitetą ir jam realizuoti rasti išskirtinai jiems sukurtus sprendimus. Istorija rodo, kad tai daroma retai. Dažnai atviro tipo biurai toli gražu nėra tinkami kiekvienai organizacijai. Tie, kas tiesiog pasidavė šiai madai, neįvertindami, kaip ji paveiks jų kompanijos darbo aplinką, jau sako, kad atviro plano biurai netinkami produktyviam darbui. Savaime šis erdvės planavimo variantas nėra blogas – jis gali būti tiesiog nesuvaldytas ir nepritaikytas konkretiems poreikiams. Būtent dėl šios priežasties, pradedant planuoti naują biurą, pirmiausia reikėtų žvelgti giliau ir išsiaiškinti


ARCHITEKTŪRA

kompanijos bei jos darbuotojų charakterį, šiandienius veikimo mechanizmus, ateities tikslus, į šį procesą įtraukti visą darbuotojų komandą. Tik atlikus šiuos paruošiamuosius darbus, galima pradėti rezultatus vizualizuoti ir versti juos interjero ar erdvės planavimo projektu. Kai biuras jau įrengtas, svarbu, kad darbuotojai turėtų labai aiškias instrukcijas, kaip naudotis naujais elementais, suvokti, kokią naudą jiems kuria inovatyvi erdvė, kaip joje gali keistis jų kūno pojūčiai, produktyvumas, energijos lygis. „Juritta Furniture“ komanda savo klientus lydi ir šiame procese: įgyvendinus projektą, klientams organizuojami mokymai. Įmonės atstovai taip pat pakartotinai analizuoja ir stebi, kaip keičiasi biuro dinamika. Biuras yra nuolat kintantis ir augantis. Svarbu į tai reaguoti ir nebijoti keistis kartu. NAUJASIS „NORDZUCKER“ BIURAS – ERDVĖ TIEK BENDRAUTI KARTU, TIEK JAUSTI RAMYBĘ Puikus sąmoningos erdvės koncepcijos pritaikymo pavyzdys – ką tik Lietuvoje įsikūrusios pasaulinės kompanijos „Nordzucker“ biuras Kauno „Doko“ verslo centre. „Juritta Furniture“ komanda šiam biurui kūrė bendrą koncepciją, interjero projektą, gamino baldus ir koordinavo interjero įgyvendinimo projektą. Nuspręsta, kad efektyviausią darbą garantuos erdvių dalinimas į koncentruoto darbo, kuriam reikia susikaupimo, bendradarbiavimo, laisvo bendravimo, poilsio zonas. Naujajame biure labai svarbu skatinti darbuotojus keisti savo darbo erdves, tai leidžia išjungti automatinį proto

režimą ir į bet kokią problemą pažvelgti kitu kampu. „Nordzucker“ biuro erdvės sukurtos taip, kad jas būtų galima lengvai transformuoti, turėti vietos pailsėti izoliuotose zonose, daug dėmesio skirta akustikai. Skirtingos stilistikos susirinkimų kambariai suteikia galimybę auginti savo kūrybišką požiūrį į iškylančius klausimus. Atviros bendravimo erdvės, skirtos komandiniam darbui ir sąmoningam įsitraukimui ne tik į savo, bet ir į kolegų užduotis. Poilsio zonos padeda kurti tarpusavio santykį, gilesnius ryšius ir taip stiprina komandą. „Juritta Furniture“ komandos vadovė Rūta Bužinskaitė teigia, kad šiandien darbuotojo pojūčiams lavinti biuruose pačiomis netikėčiausiomis formomis jau naudojamos natūralios medžiagos, priartinančios miesto žmogų prie gamtos. Ji pasakoja, kad kuriant projektą svarbu atsižvelgti, jog žmogaus kūrybiškumui ir energijos lygiui palaikyti ypač svarbu drąsūs spalviniai sprendimai, netikėti faktūrų deriniai, meno kūriniai, natūralių medžiagų kvapas. Visa tai padeda kurti aplinką, kurioje darbuotojas nuolat tyrinėja ir atranda kažką nauja. Tai darydamas jis atskleidžia savo maksimalų potencialą ir tampa kertiniu elementu, garantuojančiu, kad biuro erdvė bus gyva, dinamiška ir jauki bei įtraukianti kiekvieną. „Juritta Furniture“ komandos tikslas – pakeisti pasaulį, pradedant pirmiausia nuo savęs. Būtent todėl kuriant artimiausią žmogaus aplinką, daug dėmesio skiriama edukacijai apie vartotojo sąmoningą elgseną, medžiagų tvarumui, ilgaamžiškumui, individualiems ir žiedinio dizaino sprendimams, šiuolaikiškam interjerui ir svarbiausia – ŽMOGUI. ruta@juritta.lt / +370 614 67683 / www.juritta.lt

41



„FOAMGLAS®“ – IDEALIAI SULAIKO VANDENĮ IR JO GARUS „Putstiklis „FOAMGLAS®“ yra lengva, tačiau neįtikėtinai tvirta izoliacinė medžiaga. Dėl visiškai sandarios struktūros iš stiklo karkaso ir hermetiškų akučių produktas yra nelaidus skysčiams, dujoms ir garams. Galima drąsiai teigti, kad „FOAMGLAS®“ būdingas unikalus esminių savybių derinys, kokio neturi jokia kita izoliacinė medžiaga“, – teigia „FOAMGLAS® Building Baltics“ vadovas Povilas Valutkevičius.

Putstiklio struktūra iš milijonų visiškai hermetiškų uždarų akučių ir stiklo karkaso suformuoja natūralų vientisą garų barjerą, kuris apsaugo sieną nuo kondensato galimybės ir užtikrina ilgalaikį sistemos energinį efektyvumą. Putstiklis „FOAMGLAS®“ yra vienintelė medžiaga, turinti ir šilumos izoliacijos, ir garų barjero funkciją. Dėl šios problemos aktualumo, putstiklį labai vertina ir Lietuvos specialistai.

Putstiklio privalumai sudaro stebuklingos medžiagos įspūdį: ji nelaidi vandeniui ir vandens garams, nedegi (A1 euroklasė), išlaiko dideles gniuždymo apkrovas visiškai nesideformuodama, todėl yra idealus sprendimas sunkiai apkrautų grindų bei stogų izoliacijai, atspari rūgštims ir cheminėms medžiagoms, kenkėjams ir grybeliams, nes medžiaga yra neorganiška ir nepūva. Požeminių patalpų vertimas gyvenamosiomis tampa vis labiau populiarus, tačiau jų izoliavimas iš išorės dažnai neįmanomas dėl konstrukcinių sumetimų ar aukštos kainos. Jei apšiltinimas iš vidaus yra vienintelis variantas, tada izoliacijai iškyla keletas specifinių reikalavimų, kad būtų užtikrinta ir apsauga nuo drėgmės, ir geriausias jos šiluminis efektyvumas. Požeminės sienos apsauga nuo drėgmės – svarbiausia: pastatas turi būti apsaugotas nuo gruntinio vandens ir vandens garų migracijos – kondensato sukėlėjos. Kad konstrukcija būtų tinkamai apsaugota nuo kondensato rizikos, ją būtina izoliuoti ir papildomu patikimu bei ilgalaikiu garų barjeru. Nesvarbu, kokios yra hidroterminės sąlygos, vandens garai negali patekti į izoliaciją, pasiekti joje esantį rasos tašką ir ten kondensuotis. Naudojant „FOAMGLAS®“ izoliaciją grindims, luboms ar sienoms, šie kriterijai lengvai įgyvendinami. Visiškai vandeniui ir vandens garams nelaidus „FOAMGLAS®“, įrengtas sandarioje sistemoje, savo masyvu sukuria vientisą garų barjerą, be to, nebereikia jokių papildomų medžiagų.

Visiškai užsandarintos siūlės tarp „FOAMGLAS®“ sukuria absoliučiai orui ir garams nelaidžią sistemą, nereikalingos jokios papildomos medžiagos, laikas bei darbai garų barjerui įrengti, o svarbiausia, kad panaikinami visi su tuo susiję rizikos faktoriai. Rasos taškas išlieka izoliacijoje, tačiau yra visiškai nepasiekiamas vandens garams, todėl medžiaga visuomet yra sausa, jos šiluminės ir fizikinės savybės išlieka nepakitusios visą pastato eksploatacijos laikotarpį. Dėl to nenukenčia energinis efektyvumas, nesusidaro pelėsis, nežalojama apdaila.


ARCHITEKTŪRA

LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS DIDŽIOSIOS SALĖS REKONSTRUKCIJA – IŠMANIŲ SPRENDIMŲ SĖKMĖ Istoriniai pastatai priverčia pažvelgti į juos atidžiau ne tik grožintis architektūra, bet ypač – rekonstrukcijų metu. Bendrovė „Infes“, rekonstruodama Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiąją salę, turėjo pademonstruoti iš tikrųjų originalius techninius sprendimus bei konstrukcinę ir organizacinę išmintį. Bendrovės užduotis buvo atlikti filharmonijos didžiosios salės restauraciją ir remontą, įrengiant naują vėdinimo sistemą ir didžiosios salės parterio bei balkono laiptų avarinį apšvietimą. Geriausi sprendimai per trumpiausią laiką, kai riboja istorinio pastato būklė ir architektūrinio paminklo statusas – tokius iššūkius sėkmingai įveikė UAB „Infes“. Kompanija atliko didžiosios salės tvarkybos darbus – perdažė sienas ir skliautą, sudėjo naujas grindis ir grindų pagrindą, įrengė modernią vėdinimo sistemą, kai oro srautas paduodamas iš po kėdžių. ŽIŪROVAI NEPAJUS JOKIŲ GŪSIŲ, TIK ŠVIEŽIĄ ORĄ Senoji Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiosios salės ventiliacijos sistema beveik neveikė. Šiandien oras nepastebimai paduodamas iš po kėdžių ir net pilnoje salėje kiekvienas žiūrovas turi ko įkvėpti. Tačiau pasiekti pakankamą oro kiekį šioje patalpoje nebuvo paprasta – reikėjo rasti sprendimą, kaip senas ventiliacijos šachtas pritaikyti oro

44

kiekiui, numatytam šiuolaikinių reikalavimų. Šią užduotį apsunkino papildomas reikalavimas, kad oras būtų paduodamas ir ištraukiamas be triukšmo. Iš dešimties Lietuvos tiekėjų, kurie buvo pasiruošę tiekti oro kameras, po patikslinimo, kad kamerą reikia pristatyti išardytą ir sunešti į rūsį su siaurais praėjimais, liko du. Tam, kad ventiliacijos kamera slopintų triukšmą, buvo panaudoti garsą slopinantys ortakiai iš mineralinės vatos, jie buvo pristatomi į objektą lakštais ir gaminami vietoje. Nors šio būtino vėdinimo sistemos elemento logistika nebuvo lengva, tačiau investicijų ir kokybės atžvilgiu vietoje gaminami ortakiai iš mineralinės vatos, ypač ankštose patalpose, yra daug pranašesni nei skardiniai ortakiai su į vidų įdėta garsą izoliuojančia medžiaga. Šiandien Lietuvos filharmonija yra didžiausias objektas, kuriame pritaikyti šie garsą slopinantys ortakiai. Kadangi pastatas yra architektūros paminklas, kompanijos „Infes“ specialistams rekonstravimo darbų sprendimus teko keisti kelis kartus per dieną, ypač – vėdinimo sistemos įrengimo metu. „Parteryje ir balkone padarytos slėgio kameros ventiliacijai ir sumontuoti specialiai koncertinėms patalpoms skirti švedų gamybos grindiniai difuzoriai, kurie iš slėgio kamerų


ARCHITEKTŪRA

orą nuosekliai paduoda iš po kėdžių. Nėra taip, kad viename kampe oro paduodama daugiau, kitame – mažiau. Srautas tolygus. Žiūrovai nieko nepajunta, tik kad ateina šviežias oras“, – sako „Infes“ statybos projekto vadovas Vaidas Tikuišis. NAUJI SPALVINIAI SPRENDIMAI IR IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS GRINDŲ DANGA Sprendžiant dėl naujos salės atmosferos kūrimo, nuspręsta grįžti prie originalios santūresnės, nei buvo pasirinkta per pastarąjį remontą, spalvų gamos – šiltų pastelinių atspalvių. Salės restauravimo ir renovacijos darbų apimtys ir projekto terminai privertė įdėti daug jėgų į darbų organizavimą – kad viskas vyktų tuo pačiu metu ir pagal aukščiausius kokybės reikalavimus. Todėl tada, kai vyko salės skliauto restauravimas, apačioje buvo įrengiamas grindų pagrindas ir dedamas parketas – taip dirbti leido per visą patalpą kabantys pastoliai, sumontuoti ant sijų. Tam, kad būtų išlaikyta technologija – dažų padengimas ir parketo lakavimas vyktų reikiamu laiku, ne anksčiau ir ne vėliau – restauratoriai dirbo dienomis, o parketo klojėjai – ir naktinėmis pamainomis. Teko pakoreguoti ir grindų tvarkymo sprendimus – akustikos specialistai patarė sunkinti grindų konstrukciją, kad garsas gerai atsispindėtų. Kadangi akustikos klausimas šiai patalpai ypač svarbus, su akustikos specialistais buvo konsultuojamasi ir įrengiant slėgio kameras – į jas buvo įdėta garsą sugerianti vata.

„Anksčiau buvo problemų su žemais dažniais – būgnai grodavo ir vibracijos per grindų konstrukciją sklisdavo iki klausytojų. Problema ta, kad scena vienu momentu buvo prailginta į klausytojų pusę. Dabar mes „atidalinome“ sceną nuo žiūrovų garsą izoliuojančiomis medžiagomis. Dar sudėjome sunkesnes grindų medžiagas ir išskirtinį ąžuolinį nestandartinių lentelių dydžio parketą“, – sako V. Tikuišis. Įstabių salės durų rekonstrukcija dėl jų 3,5 m aukščio tapo beveik neįveikiamu uždaviniu, nes Lietuvoje yra vos keletas įmonių, kurios gali pagaminti visus evakuacinius reikalavimus atitinkančias tokių nestandartinių matmenų duris. „Yra nukrentantys slenksčiai, durys nebebarška, nesvyruoja. Geriau atspindi garsą negu senos. Bet gamintojui tai tikrai buvo iššūkis. Juk padaryti 3,5 m varčią – yra ką veikti“, – sako V. Tikuišis ir, baigdamas pokalbį, pajuokauja, kad tokios kokybės durų norėtų ir savo namuose. Žirmūnų g. 27, LT-09105 Vilnius www.infes.lt +370 5 2313209

45


NATŪRALŪS STABILIZUOTI AUGALAI PAPUOŠ APLINKĄ ILGAM +37062612201 sales@gajadecor.com w w w.gajadecor.lt


ARCHITEKTŪRA

TAPK ATEITIES MIESTŲ KŪRĖJU!

PROJEKTO PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

47


ARCHITEKTŪRA

„SMELLS LIKE SPELLS“ – RAGANŲ KERAI JŪSŲ NAMUOSE Pritraukti sėkmę, atrasti meilę, susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, pradėti svajonių darbą – viso to paprastai spragtelėjęs pirštais nepasieksi, bet čia gali padėti magija – sklindanti nuo neįprastų „Smells Like Spells“ žvakių. „Pagrindinė mūsų žinutė turi magišką poveikį atmosferai. Mes pasakojame būtent tokią istoriją – koks yra kvapas ir kokį energetinį poveikį jis suteikia. Mūsų žvakių deginimo ritualas – tai lyg 10–15 minučių trunkantis žmogaus susitikimas su savimi, nes būtent tada ir įvyksta didžioji magija, kai sustoji ir pagalvoji, kodėl kažko neturi ir ko iš tikrųjų trokšti“, – sako teatro sceną į žvakių ir runų santuokų kūrimą iškeitęs Vilius Malinauskas. Prieš 4 metus žvakių verslą pradėję teisininkas Marius Bartkevičius ir teatro režisierius V. Malinauskas jau ne pirmus metus džiaugiasi pelnytu pripažinimu – „Smells Like Spells“ kvapais galima džiaugtis ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Japonijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. Iš viso „Smells Like Spells“ magiškus aromatus jau

48

galima užuosti daugiau nei trisdešimtyje šalių. V. Malinauskas jau seniai domisi ezoterika, maginiu mąstymu, buria Taro kortomis, todėl nuo pat pirmųjų „Smells Like Spells“ gyvavimo dienų buvo nuspręsta, kad visos prekės bus stebuklingos – iš natūralaus vaško, su priderintais prie pasirinkto ritualo eteriniais aliejais ir atitinkamais runų ženklais. Žvakių ir kvapų pakuotes sukūrė ne kartą apdovanojimus pelnęs pakuočių dizaineris Edvardas Kavarskas. Dalį žvakių magijos lemia jų natūralumas: produkcija gaminama iš aplinkai nekenkiančio sojų vaško, jų dagtys – iš lino, medvilnės, popieriaus, medžio; namų kvapai – iš eterinių ir kvapiųjų aliejų; smilkalai – iš augalų ir žolelių. Bet pagrindinė poveikio paslaptis – sudedamųjų dalių, kvapų ir atitinkamų runų jungtis. Žvakė, smilkalai ar namų kvapas, parinktas konkrečiam žmogui, priverčia jį sustoti kasdienybės rutinoje, apsidairyti, pajusti save, suprasti, kas negerai ir kodėl negerai. „Kai žmogus supranta, kas yra ne taip, po kurio laiko atsiranda ir poreikis, noras ar netgi receptas. Pati žvakė, be mūsų minties, yra tiesiog žvakė. Bet, kai žmogus pats save trumpam sutinka prie žvakės, įsileidžia šiek tiek kva-


ARCHITEKTŪRA

pų, truputį spalvos, dar truputėlį runų ženklų ir minties jėgos – tada gimsta magiškas ritualas“, – pasakoja V. Malinauskas. Ženklo „Smells Like Spells“ kūrėjai prisipažįsta – kadangi jų žvakės, smilkalai ir namų kvapai yra labai individualūs, tai iš daugumos klientų sulaukiamas grįžtamasis ryšys yra teigiamas ir mūsų dienų raganiai dažnai iki smulkmenų žino savo žvakių ritualų naudojimo rezultatus. „Ateina moteris ir sako, kad žvakė neveikia – nėra meilės. Pažiūrėjome per Taro kortas – mylintis vyriškis yra, kas ne taip? Moteris atsako, kad vyriškis „ne tas“ – ne tos išvaizdos, ne tokio charakterio. Tada kitas klausimas: „Kaip formulavote norą, kai atlikote ritualą?“ Moterys atsako: „Kad mane mylėtų.“ Tai ir sakau: „Juk myli, sekioja paskui jus, taigi pretenzijos nepriimamos. Jūs norėjote, kad jus mylėtų. Juk jūs negalvojote apie tai, kad jis turi būti, sakykim, garbanotas ar tiesių plaukų, blondinas, nenuplikęs, be pilvo, dar kažkoks“, – pasakoja vieną iš magiškų žvakių istorijų V. Malinauskas ir pabrėžia, kad žvakės veikia, bet, kaip veikia, priklauso nuo žmogaus, kuris atlieka ritualą. Labai svarbų vaidmenį šioje magijoje atlieka komunikacija – žmogaus minties jėga: kaip jis kuria savo namus, jų atmosferą, save. Savo natą į šį procesą įneša ir kvapai. Visi kvapai mūsų suvokiami asociatyviai, todėl, jeigu norime pasijusti lyg prie Adrijos jūros, mums nebūtinai reikia žvakės, kvepiančios jūra, nors tokių „Smells Like Spells“

irgi turi. Jeigu gavome prie jūros gėlių, mums jūra labiau asocijuosis su gėlių kvapu nei jūros druskų aromatu. Be to, mes nuolat keičiamės – keičiasi mūsų norai, pomėgiai, mėgstami kvapai. Dar vakar buvęs viso gyvenimo kvapas gali tapti nemielas, o jo vietą užimti naujas. Tačiau bet kuriuo gyvenimo etapu sostinės raganiai yra pasiruošę padėti – jų magiškoje knygoje jau yra daugiau nei 50 unikalių receptų. Pagal pageidavimą gali būti išleidžiamos vardinės kvapų kolekcijos, skirtos individualiai konkrečiam užsakovui. Tiems, kas neapsisprendė dėl mėgstamo kvapo, magijos žinovai padės jį atrasti – „Smells Like Spells“ parduotuvėje organizuojamos žvakių gaminimo dirbtuvės. „Mes ne tiek siūlome kvapų dirbtuves, kiek kalbame apie senąsias raganiškas šventes, sudarome duotybių horoskopus pagal gimimo datą, tada žiūrime, ką turime ir ko ne pagal tas duotybes. Suformuojame norų sąrašą – koks tas kvapas turėtų būti, apie ką jis turėtų kalbėti ir tik tada kuriame patį kvapą“, – pasakoja individualių kvapų kūrimo subtilybes V. Malinauskas. Beje, kvapai turi ir savų madų bei tendencijų, kurioms savo dėmesio skirti nepamiršta ir magiškoji kompanija „Smells Like Spells“. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo labai populiarus pačiulių kvapas, vėliau agarmedžių kvapai. Šių metų pagrindinė kvapų tendencija – oda ir Vudstoko jubiliejaus inspiruotas žolės kvapas.

49


PJŪVIS

„Atviros inžinerinės sistemos. „Maxima LT“ biuras ir bistro. Architektūros studijos „Plazma“ nuotr.

IŠMANAUS BŪSTO INŽINERIJA – SUDĖTINGIAU AR PAPRASČIAU? Inga Labutytė-Atkočaitienė

Gausybė laidų laidelių, funkcijų, elektronikos. Atrodo, kad tai, kas slepiasi po šiuolaikinių namų sienomis, prilygsta įmonės kompiuterių serverinės patalpai. Tačiau dauguma įrenginių atlieka dvi ar netgi tris funkcijas vietoje vienos. Tada užtenka vienos ertmės lubose ir iš jos sklinda tiek muzika, tiek šviesa, tiek drėgmė orui. Tad ar sudėtingiau įrengti išmaniuosius namus? Vis aktualesnis tampa statybos darbus atliekančių įmonių bei profesionalų bendradarbiavimas. Meistrai, niekuomet neanalizavę brėžinių kompiuterio ar planšetės ekrane ir nesusipažinę su naujausiomis šildymo, elektros instaliacijų, išmaniojo namo technologijomis, kai kuriais atvejais rizikuoja sugadinti brangią įrangą. „Pjūvio“ projekto metu įrengiamą butą projektavęs architektūros studijos „Plazma“ architektas Rytis Mikulionis svarsto, kad didžioji dalis šiandienės inžinerijos komunikacijų iš tikrųjų yra tiek biurų, tiek gyvenamųjų patalpų lubose ir biuruose neretai priimamas sprendimas jų neuždengti. „Architekto užduotis – visas inžinerines sistemas integruoti į interjero projektą. Reikia gauti iš inžinieriaus

50

projektinius duomenis, patartina, surinkus visų inžinierių medžiagą, pasidaryti suvestinį planą. Jei sistemos lieka matomos, reikia net sužiūrėti, kaip geometriškai jos atrodo. Tuomet būtina su inžinieriumi ar keliais suderinti tokį planą, kuris būtų optimalus ekonominiu, funkciniu ir estetiniu požiūriu“, – sako R. Mikulionis. „Jei sakome, kad daugiausia inžinerinių sistemų šiandien integruojama lubose, o lubos yra pats didžiausias matomas plotas tik įėjus į patalpą, negana to, jos dar turi ir akustinę funkciją – gyvas velnias yra visa tai suvaldyti“, – prisipažįsta architektas R. Mikulionis. Kuo patalpos lubos aukštesnės – tuo lengviau joje išvedžioti inžinerines sistemas ir jas estetizuoti. ŠILDYMAS KYLA IKI LUBŲ „Pjūvio“ projektui rekonstruojamame bute bendrovė „Šilumos namai“ įrengė vėdinimo sistemą bei lubinį šildymą. Įmonės projektų vadovas Ignas Jankauskas sako, kad toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas, kai įrengti grindinio šildymo nėra galimybės. Tačiau šie du būdai turi savų privalumų ir trūkumų.


PJŪVIS

Kaip atrodo lubinio šildymo sprendimas? „Naudojami įprasti gipsiniai lakštai – tokie pat, kokie pasitelkiami apdailai, tačiau jų viduje vamzdeliais teka vanduo. Daromas metalinis karkasas, ant jo tvirtinami gipsiniai lakštai su vamzdeliais ir viskas sujungiama į bendrą šildymo sistemą“, – paaiškina I. Jankauskas. Jo teigimu, lubinis šildymas yra daug pranašesnis už šildymą radiatoriais, nes lubose įrengtą sistemą galima naudoti ir patalpoms vėsinti.

ŠILUMA KAULŲ NELAUŽO, BET VĖSINIMO SPRENDIMŲ PRIREIKIA VIS DAŽNIAU Kalbant apie grindinio ir lubinio šildymo skirtumus, lubinis yra labiau inertiškas, greičiau reaguoja į temperatūros režimo pokyčius, taigi patalpa, įjungus šildymą, greičiau prišyla. Kita vertus, grindinis šildymas turi geriausią temperatūros pasiskirstymo kreivę – žmogus tokioje patalpoje jaučiasi geriausiai.

„Objekte, kur šiuo metu dirbame, bus įrengtas šilumos siurblys „oras–vanduo“, jis leis karštomis vasaros dienomis iš lubų sklisti vėsai ir vėsinti visą patalpų orą. Toks sprendimas suteikia didžiulį komfortą, be to, nėra triukšmo, skersvėjo ir kitų kondicionierių įprastai sukeliamų neigiamų padarinių“, – pabrėžia bendrovės „Šilumos namai“ projektų vadovas.

„Antroje vietoje pagal temperatūros pasiskirstymą – lubinis šildymas, tačiau ši technologija pirmauja vėsinimo srityje, kitaip tariant, yra geriausias būdas vėsinti patalpas. Radiatoriai – tik trečioje vietoje. Tobuliausia namuose būtų turėti grindinį šildymą ir lubinį vėsinimą, bet tai jau būtų dvi sistemos, didelės išlaidos“, – svarsto bendrovės „Šilumos namai“ atstovas. Jo teigimu, šiuo metu auga būtent vėsinimo poreikis, nes namai statomi sandarūs, o vasaromis termometro stulpelis šokteli vis aukščiau.

Pašnekovas nuramina, kad lubinio šildymo sistemai galioja 10 metų garantija, tačiau ji gaminama taip, kad būtų naudojama bent pusę amžiaus be keitimo.

Esant lubinio šildymo ir vėsinimo sistemai, darbus apsunkina tai, kad reikia laviruoti tarp apšvietimo ir kitų komunikacijų, kurios dažniausiai integruojamos į lubas.

„Realesnė tikimybė, kad vamzdelis bus pažeistas atliekant kokį nors remontą. Tačiau jis pažymimas ant gipso lakšto, o kai užbaigiama apdaila, viskas uždažoma, tada vamzdelio vietai nustatyti naudojami specialūs prietaisai – infraraudonųjų spindulių jutikliai. Jie aiškiai parodo, kurioje vietoje lubose teka šiltas vanduo. Blogiausiu atveju, jei meistras, nieko nežinodamas apie įrengtą lubinį šildymą, gręžia ir pataiko į vamzdelį, tenka toje vietoje įdėti specialią jungtį, kuri užsandarina pažeistą sistemos vietą. Tam nereikia atlikti ardymo darbų, užtenka atidengti vamzdelį 10–20 cm skersmens plote“, – sako I. Jankauskas.

„Įrengiant lubinį šildymą, svarbu planuoti, kur bus šviestuvai, garso kolonėlės. Tik tada jį galima pradėti montuoti. Grindiniam šildymui įrengti užtenka mažesnes kompetencijas turinčio meistro“, – sako I. Jankauskas. „Pjūvio“ projekte po lubinio šildymo ir vėsinimo plokštėmis integruota vėdinimo sistema. Bendrovė „Šilumos namai“ parinko vėdinimo sistemą, kuri sukurta bendradarbiaujant su Alergijos ir astmos asociacija. Pašnekovas atskleidžia, kad šiandienės technologijos leidžia sudėti skirtingų formatų brėžinius į vieną sistemą, kuri atskleistų visiems dirbantiems objekte, kur yra nutiestos šildymo, vandentiekio, vėdinimo, elektros komunikacijos.

51


PJŪVIS

„Paslėptos inžinerinės sistemos. Biuras Jogailos gatvėje. Architektūros studijos „Plazma“ nuotr.

52


PJŪVIS

„Tuomet jau planavimo stadijoje galima išvengti problemų, kad kažkas kažkur susikirs, nepraeis, neužsilenks vamzdžiai. Problemas sprendžiame kompiuterio ekrane, o ne darbų atlikimo vietoje“, – pasakoja I. Jankauskas.

įrenginiai (lubinis arba grindinis šildymas), elektros energijos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei naudojant oro kondicionavimo įrenginius“, – akcentuoja „Samsung“ atstovas T. Skiparis.

IŠ ORO GAMINAMA ELEKTRA LAIKOMA EKOLOGIŠKA IR ŠVARIA ENERGIJA

IŠMANIEJI SPRENDIMAI LEIDŽIA KEISTI APŠVIETIMO INTENSYVUMĄ PAGAL NUOTAIKĄ

Objekte prie lubinio šildymo sistemos sumontuotas ir bendrovės „Samsung“ šilumos siurblys „oras–vanduo“, skirtas šildymo ir karšto vandens gamybos funkcijai, be to, turintis integruotą galimybę vėsinti patalpas.

Aptariamo objekto atveju kartu su šildymu planuotas ir būsto apšvietimas. Jį projektavusios bendrovės „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza teigia, kad apšvietimas – svarbus tiek dizaino prasme, tiek technologiškai.

Šilumos siurblys valdomas kaip bet kuri išmaniosios namų sistemos dalis: galima nustatyti šildymo tvarkaraščius, valdyti įrenginį nuotoliniu būdu (per „Wi-Fi“ ryšį) arba mobiliąja programėle „Smart Things“.

„Planuojant, kaip bus įrengtos patalpos, paprastai pirmiausia išklausomos projekto architekto ar interjero dizainerio idėjos, o tada sprendiniai įvertinami technologiniu aspektu: ar užtenka apšvietimo, ar pakankamas erdvinis apšvietimas, ar nebus akinimo ir kiti niuansai. Dažnai pasiūlomi keli skirtingi variantai, kol galiausiai prieinamas sprendimas, atitinkantis tą vaizdą, kurio siekia architektas, ir kartu užtikrinama reikiama apšvietimo kokybė“, – sako A. Kleiza.

Įrenginys veikia tyliai, neskleidžia erzinančio triukšmo. Bendrovės „Samsung“ atstovas Tadas Skiparis akcentuoja, kad šis prietaisas orientuotas į mažesnę aplinkos taršą: šildymo, vėsinimo ir karšto vandens gamybos funkcijoms naudojama elektros energija, gaminama iš aplinkos oro ir laikoma atsinaujinančiu energijos ištekliu. Be to, išlieka galimybė prie šio siurblio prijungti saulės jėgainės gaminamą elektrą. Siurblys veikia efektyviai net spaudžiant speigui ar esant jam artimai temperatūrai, gali pats atlikti terminę dezinfekciją, t. y. dezinfekuoti vidines talpas aukštos temperatūros vandeniu.

Net ir apšvietimo srityje skirtingi žmonės turi skirtingų pomėgių bei įpročių. Todėl, prieš įsirengiant būstą, pravartu apgalvoti, kokią šviesą mėgstate. „Vieniems patinka stipriai apšviestos erdvės, kitiems – labiau lokalus, jaukus apšvietimas. Savo pageidavimus turėtumėte išsakyti architektui“, – pataria pašnekovas.

Pasak „Samsung“ atstovo T. Skipario, šio gamintojo šilumos siurbliai „oras–vanduo“ yra specialūs ir daugiafunkciai. Šiuo atveju toks šilumos siurblys pasirinktas dėl būste montuojamo lubinio šildymo, tačiau šilumos siurblį galima sumontuoti ir su kitomis šildymo sistemomis, jis gali veikti tiek kaip pagrindinis, tiek kaip papildomas šilumos šaltinis. Kas dėl inžinerijos ir šildymo įrenginio montavimo – T. Skiparis pabrėžia, kad visi gamintojo „Samsung“ įrenginiai sukurti taip, kad montuojančiam meistrui būtų kuo paprasčiau juos įdiegti, o būsto šeimininkui – valdyti. „Kadangi šilumos siurblys „oras–vanduo“ atsakingas už tris svarbiausius dalykus namuose: šildymą, vėsinimą bei karšto vandens gamybą, svarbiausia kreiptis į profesionalus, kurie išmano šią sritį. Labai svarbu teisingai suprojektuoti sistemą, kuri atitiktų būsto gyventojų poreikius. Tinkamai parinktas, suprojektuotas ir sumontuotas šilumos siurblys veiks ne tik efektyviai, taupydamas elektros sąnaudas, bet ir sukurs idealų mikroklimatą“, – tikina T. Skiparis. Šis gamintojas orientuojasi į aplinkosaugą, išteklių taupymą. Kaip jau minėta, šilumos siurbliai šildymo, vėsinimo bei karšto vandens gamybos funkcijoms naudoja elektros energiją – Europos Sąjungoje tai laikoma atsinaujinančiu energijos šaltiniu. Pats gamintojas daug investuoja į šią produktų grupę, todėl įrenginiai „oras–vanduo“ kokybės prasme yra aukštos klasės. „Dar vienas aspektas: kadangi šilumos siurbliai „oras–vanduo“ naudojami kaip paviršinio šildymo arba vėsinimo 53


PJŪVIS

Vis dėlto išmaniųjų namų sprendimai leidžia prisitaikyti prie įvairių poreikių. Kai apšvietimas valdomas valdymo sistema, klientas turi galimybę vienu atveju turėti stipresnį, kitu – jaukesnį, prigesintą apšvietimą.

„Belgų gamintojas TAL siūlo vieno dizaino berėmio montavimo šviestuvus su integruotais oro difuzoriumi, gaisro davikliu bei garso kolonėlėmis. Projekto architektams tiko ši idėja – ji leidžia išvengti papildomų lubinių elementų“, – sako pašnekovas.

ŠVIESTUVAI – KARTU IR DIFUZORIAI, IR GARSO KOLONĖLĖS

Šiame objekte projektuojant apšvietimą pasirinkta gamintojo „JUNG“ įranga.

Įrengiamame objekte Antakalnyje apšvietimas stipriai siejamas su kitomis inžinerinėmis sistemomis. „Čia visi šviestuvai valdomi skaitmeniniu protokolu, todėl jų elektros instaliacija paprastesnė, nereikia projektavimo metu sudaryti apšvietimo grupių. Šios grupės sudaromos jau įdiegiant valdymo sistemą, visų šviestuvų skleidžiamos šviesos srautas reguliuojamas. Keičiant atskirų grupių šviesos srautus, sukuriamos apšvietimo scenos“, – pasakoja „Think Light“ atstovas.

„Labai svarbu, kad valdymo sistema veiktų patikimai. Mes jau 15 metų diegiame „JUNG“ sistemas ir įsitikinome jų patikimumu. Taip pat jų valdiklių funkcionalumas yra gerai apgalvotas ir racionalus. „JUNG“ įranga pritaikyta valdyti praktiškai visas inžinerines sistemas: apšvietimas, užuolaidos, ritininės užuolaidos–žaliuzės– šildymas–vėdinimas, sausinimas–drėkinimas, vartai, baseinai–pirtys, vaizdo ir garso sistemos“, – pokalbį užbaigia „Think Light“ vadovas A. Kleiza.

Šiame būste apšvietimas valdomas naudojant sieninius pultelius (jungiklius) bei programėlę telefone.

INŽINERIJA – PAPRASTA, GALIMYBĖS – DAUG DIDESNĖS

Klientas pats gali nusistatyti apšvietimo scenarijus, kurie bus įjungiami paspaudus sieninio jungiklio klavišą. Valdymo sistema taip pat valdo kitas inžinerines sistemas, pavyzdžiui, užuolaidas ir ritinines užuolaidas, muziką, turi ryšį su signalizacija.

Objekte taip pat įrengtos „JUNG“ išmaniųjų namų sistema valdomos langų žaliuzės.

Objekte, kuriame bendrovė įdiegė išmanaus namo apšvietimą, šviestuvai kartu yra ir garso kolonėlės. Pasak A. Kleizos, šviestuvų gamintojai turi žymiai didesnę įleidžiamų šviestuvų pasiūlą tiek spalvų, tiek dizaino požiūriu, palyginti su kitų inžinerinių sistemų, tokių kaip oro difuzoriai, gaisro davikliai ar garso kolonėlės, gamintojais.

Ilgamečio bendrovės „JUNG“ vadovo Raimundo Skurdenio pasiteiravome, ar įrengti šiuolaikinių išmaniųjų namų inžineriją sudėtingiau nei įprastą elektros instaliaciją. „Pats įrengimas, jei kalbame apie kabelius, elektros linijas, yra net paprastesnis nei įprastai. Viskas gana aišku ir bet koks elektrikas (žinoma, turintis objekto brėžinį) ar silpnųjų srovių meistras gali tuos kabelius išvedžioti. Tačiau galimybės vartotojui – jau visiškai kito lygio... Kaip jau minėjo „Think Light“ vadovas Andrius, paties įrengimo metu galima apie apšvietimo scenarijus negalvoti – jie suprogramuojami vėliau. Po to jie gali būti begalę kartų keičiami – tol, kol klientas liks patenkintas erdvės apšvietimu. O inicijuoti tuos scenarijus (na, pavyzdžiui, vakaro apšvietimas, ryto apšvietimas, šeimos pietūs, vakarėlis) galima vienu jungiklio ar programėlės paspaudimu“, – pasakoja R. Skurdenis. Dar patogiau, kad tokiu pačiu būdu galima valdyti ir namų temperatūrą, apsaugos sistemų veiklą, skambančią muziką. AR GREITAI SU SAVO NAMAIS KALBĖSIMĖS LIETUVIŠKAI? Šiuo metu įrengiamame objekte pritaikyta viena naujausių išmaniųjų namų tendencijų: vienas įrenginys atlieka kelias funkcijas ir vienu spustelėjimu valdomi keli parametrai. „Viena išmaniųjų namų pagrindinių savybių – vienu paspaudimu suteikti impulsą kelioms komandoms, kurios sukuria tam tikrą atmosferą būste. Įsivaizduokite, jei tai reikėtų daryti be išmaniosios sistemos, ant sienos turėtume ištisus jungiklių „pianinus“! – juokiasi R. Skurdenis. Ir net kelios eilės jungiklių, kuriuos skubiai junginėtumėte, mėgindami sukurti tobulą namų atmosferą, neturėtų tokio funkcionalumo. „Naujausios tendencijos – kai sistemas galima valdyti ir balsu. Juk balsas – pats natūraliausias mūsų bendravimo

54


PJŪVIS

būdas. Tad kodėl su savo namu negalima bendrauti būtent taip? Tiesa, kol kas ši galimybė vis dar yra ribota, ne visos kalbos atpažįstamos. Bet jau greitai programinė įranga palaikys ir lietuvių kalbą, nes, pavyzdžiui, mes savo biure jau galime dalį funkcijų valdyti lietuviškai“, – atskleidžia pašnekovas. Jis piešia netolimos ateities vaizdą: įsivaizduokite, kad, guldami miegoti, pasakote: „Mano namai, labos nakties!“ Ir to užtenka, kad išsijungtų nereikalingos šviesos, sumažėtų temperatūra, ritininės užuolaidos „užmerktų“ langus, įsijungtų dalinė apsaugos sistema. Galbūt dar ir užgrotų tyli, migdanti muzika... Dirbantieji su „JUNG“ įranga giria jos funkcionalumą. O R. Skurdenis priduria, kad ši įranga dar yra ir itin ergonomiška. „Dauguma išmanų namą įsivaizduoja kaip kosminį laivą su daugybe mygtukų, ekranų, lempučių. Tačiau iš tikrųjų, jei sistema suprojektuota ir įrengta teisingai, jos beveik nesimato. Ji tiesiog veikia ir jums gera namuose. Norint įsiterpti į užprogramuotą sistemos veiklą, pavyzdžiui, pasikeisti temperatūrą ar perjungti apšvietimo scenarijų, viskas bus paprasta ir aišku. Valdikliuose sukurta interaktyvi vartotojo aplinka, o ant jungiklių arba išmaniųjų telefonų programėlėse – piktogramos“, – sako R. Skurdenis. „JUNG“ siūlo ir didžiulę gaminių dizaino bei spalvų pasirinkimo įvairovę – jie nesugadins jokio stiliaus interjero.

Pastaruoju metu atsirado ir radijo ryšiu valdomų išmaniojo namo sprendimų, pavyzdžiui, „eNet“ sistema. Tačiau, pasak R. Skurdenio, lyginant su protingu namu, įrengtu pagal KNX sistemą, atsiranda tam tikrų apribojimų: nebe kiekvieną techninį ar funkcinį sumanymą galima įgyvendinti. „Radijo ryšio įrangą siūlome naudoti, kai nėra kitos išeities. Pavyzdžiui, pastatas yra istorinis paminklas, kuriame negalima tiesti laidų, apdailai naudojami stiklo paviršiai. Taip pat tuomet, kai reikia papildyti laidinę sistemą praėjus keleriems metams arba prireikia išmanaus jungiklio kokioje nors netipinėje vietoje... kad ir ant šaldytuvo. Tačiau sistemos pagrindas, „JUNG“ požiūriu, verčiau būtų laidinis, o jau tada ją galima papildyti belaidžiais sprendimais“, – pataria R. Skurdenis. 55



KONKURSAS

© Peter Baldwin

SUKURKITE ateities namo vizualizacijas

PAMATYKITE savo projektą žurnale

Jau kurį laiką populiaru siūlyti vienodus būstų projektus ir statyti namus vadovaujantis vis ta pačia viena idėja. Niekas nesiginčys, kad taip auga kiekybė, tačiau kur tada kokybės vieta? Namai praranda originalumą, siekiama patenkinti vidutinio vartotojo poreikius, neskiriant daugiau dėmesio pastato inovatyvumui. Ar tikrai norime po darbų grįžti į tokius namus? Tad kviečiame prisidėti ir kurti novatoriškiausias idėjas bei išskirtinį interjero dizainą.

LAIMĖKITE kelionę į parodą Milane ir daugybę kitų prizų

Dizaino projektai turės demonstruoti aukštą raiškos ir kūrybiškumo lygį, įgyvendinti naujas būsto idėjas, integruoti inovacijas ir pažangiausias technologijas, kurti tvarumą, efektyvumą ir estetiką. Visa koncepcija siejama su naujausiais futuristiniais gyvenamųjų namų projektais, kurie atspindi ir yra pritaikyti šiuolaikiniam pasirinkimui, įskaitant komforto, energijos pusiausvyros, estetikos, praktiškumo ir efektyvumo elementus, orientuotus į ateities gyvenamojo namo koncepciją.

KVIEČIAME REGISTRUOTIS ARCHITEKTUS IR INTERJERO DIZAINERIUS Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 626 36 493 bei el. paštu linas@structum.lt

REGISTRUOKITĖS JAU DABAR!


NAMAS – X

IDĖJA. Gyvenamasis namas yra surenkamas iš standartizuotų blokų. Galimos įvairios plano konfigūracijos iš 6, 10, 14 ir t. t. dalių. Visi segmentai jungiami į bendrą pastatą. Iš jų galima sudaryti uždarą išdėstymą arba išilginį – neuždarą. Šiuo atveju pasirinktas uždaro šešiakampio formos pastatas. Visos patalpos gali būti projektuojamos skirtingo išdėstymo, pritaikant gyventojų poreikiams, atsižvelgiant į pasaulio šalis ir vietinį užstatymą. Pastato konstrukcijos pritaikytos įvairioms pasaulio vietoms su skirtingomis aplinkos sąlygomis. Namas statomas ant monolitinių kolonų, todėl įrengiant pamatus kolonoms mažiausiai suardomi esami žemės sluoksniai. Pakeltas nuo žemės pastatas leidžia išnaudoti žemės plotą, kuris kitu atveju būtų užstatytas. Mažiau suardomas natūralus oro srautas ir gyvūnų judėjimo keliai.

58

Lina Balbatunova ir Pavel Balbatunov Archihauzas - architektūros ir interjero dizaino studija / info@archihauzas.lt / +370 60005676 /

Vidiniame namo kieme aplink laiptus įrengiamas sodas ir daržas su laistymo sistema. Siekiant sumažinti CO2 pėdsaką, dalį augalinio maisto galima užauginti vidinio kiemo darže. SANTECHNIKA. Vonios kambario santechnikai naudojami „Grohe“ produktai. Minimalistinės ir kartu charakteringos serijos „Atrio“ vandens maišytuvai tampa vonios kambario akcentais. Dušo potinkinė sistema su „Smart Control“ ir dušo galvutėmis „Smart Aktive“, kurios leidžia mėgautis ne tik išskirtiniu dizainu, bet ir komfortu. Vonios kambaryje naudojamas WC rėmas „Rapid SLX“. Virtuvėje pasitelkia-


NAMAS – X

mas „Atrio“ maišytuvas su patogumą užtikrinančiomis papildomomis funkcijomis „Red“ (verdantis vanduo) ir „Blue“ (filtruotas, gazuotas vanduo). PROTINGO NAMO SISTEMA. Pastato apšvietimo, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, saugos ir daugialypės terpės įranga sujungta į vieną KNX protingo namo sistemą, siekiant taupyti pastato energiją. Suderinus sistemos scenarijus, jie valdomi „Jung“ jungikliais, kurie įrengti prie kiekvieno įėjimo į patalpą. Pasirinkti serijos „LS 990 Le Corbusier“ jungikliai ir kištukiniai lizdai, spalva „32140 More Naturelle 31“. GRINDŲ DANGA. Pastato grindims parinkta patikima ir ilgalaikė „Amtico“ vinilinė gindų danga. Siekiant sudaryti vientisumo pojūtį, visose patalpose dedama kolekcijos „Amtico Spacia“ danga, primenanti betono tekstūrą. DEKORAS. Norint pabrėžti grindų ir sienų kontrastą, naudojamos 12 cm aukščio „Classic Line Decor“ grindjuostės (SK4012). Virtuvės ir svetainės siena dekoruojama montuojant šalia vienas kito piliastrus (PRC 6028). Reljefiškos vertikalios linijos suteikia sienai gylio ir išskirtinumo. TERASA. Terasos grindims pasirinkta patvari danga iš „Millboard“ produkcijos. Išraiškinga paviršiaus tekstūra su nesikartojančiu raštu sukuria tikro medžio įspūdį. Pasirinkta šviesi grindų dangos spalva „Limed Oak MDE 176L“.

59


NAMAS – X

Giedrė Nikitinaitė ir Tautvydas Norkevičius „Flamingo interjero namai“ / FB: @flamingointerjeronamai / + 370 67 974 650 /

„Namas X“ – tai ne tik estetiškai išspręstos erdvės, bet ir maksimalus gyvenimo kokybės komfortas, kur apgalvota kiekviena smulkmena ir panaudoti šiuolaikiški technologijų sprendiniai. Pilko atspalvio grindys suteikia vientisumo visai namų erdvei. Tokios grindys taip pat siūlomos ir voniose. Sienos numatomos baltos ir pilkai rusvos spalvų. Durys siūlomos iki pat lubų, vadinamosios „nematomos durys“. Daugiausia dekorui naudojami tamsūs atspalviai, tarsi atsispindintys nuo baltų sienų ir suteikiantys interjerui jaukumo, neužtamsindami namų. Taip pat jaukumo interjerui suteikia ir medžio akcentai.

60

GROHE. Pasirinkti elegantiški grafito spalvos serijos „Atrio“ vandens maišytuvai. Prie laisvai pastatomos vonios pasirinktas pastatomas vandens maišytuvas. Maksimaliam komfortui ir malonioms akimirkoms duše – sistema „Smart Control“, o prie jos numatomos papildomos dušo galvutės su sistema „Smart Active“. Unitazo rėmai „Rapid SLX“ kartu su unitazu „Sensia Arena“ – tai išmanus unitazas, išsiskiriantis subtilumu, grožiu ir puikiai derantis interjere. Virtuvėje taip pat pasirinkti grafito spalvos maišytuvai: virtuvinis maišytuvas su sistema „Grohe Blue“ ir papildomas maišytuvas su sistema „Grohe Red“. INTERJERO LINIJA. Visuose namuose pasirinktos naudoti PVC dangos. Visos jos atrodo natūraliai ir primena akmenį, tačiau PVC medžiaga yra kur kas minkštesnė ir malonesnė nei akmuo. Grindims naudojama danga „Plaza Concrete“ primena lietą betoną. Vonių sienoms pritaikytos kolekcijos „Stucco Clay“ ir „Wave Slate Black“.


NAMAS – X

VALVĖSTA. Terasos grindims parinkti gamtos grožio įkvėpti paklotai „Smoked Oak Millboard“ padeda sukurti aplinką, kurioje norisi būti. Šios grindys technologiškai paruoštos taip, kad nepūtų, be to, jas labai paprasta prižiūrėti, kas itin aktualu šiuolaikiniam skubančiam žmogui. JUNG. Visų erdvių kontrolei parinkta sistema „Jung KNX“, sujungianti ir apjungianti visus įrenginius. Kadangi visas namo funkcijas galima sujungti į tinklą ir valdyti centralizuotai, tai suteikia dar daugiau patogumo, saugumo ir ekonomiškumo. Aukščiausią garso kokybę užtikrinanti „Jung“ sistema „Smart Radio DAB+“ puikiai pritaikyta vonios kambariuose. Ją galima valdyti „Bluetooth“ ir tiesiog gulint vonioje ramiai klausytis muzikos, nesibaiminant, kad išmanusis telefonas sušlaps. Atskirai vonios, miegamojo ir kitų bendrų erdvių mikroklimato valdymo įrenginys – labai komfortiškas, o telefono sistema, esanti prie namų durų, leidžia įleisti svečius neišėjus. Žinoma, pagrindiniai jungikliai lieka LS990. Jie puikiai dera su pasirinktomis sistemomis, o į viską žiūrint bendrai „Jung“ interjere tampa nematomas. CLASSIC LINE DECOR. Interjere norėjosi išskirti darbo kambarį ir padaryti jį solidesnį, kad dirbant namuose būtų sukurtas prabangaus biuro įspūdis. Tad kilo mintis pritaikyti įsprūdas PCR – 6075. Jos leidžia neapkrauti erdvės ir kartu papuošia šį namų kambarį, padaro jį kitonišką.

61


NAMAS – X

Artūras Akstinas ir Oksana GuT „O.GuT Design Studio“ / info@ogut.lt / +370 612 42 021 /

Tobulėjant žmogui, keičiasi ir jį supanti erdvė. Todėl ateities namas siejamas su technologijomis, gamtos išteklių tausojimu ir funkcionalia interjero erdve. Namas savo inovatoriškais sprendimais padeda žmogui taupyti laiką, tad jis jį gali skirti sau ir šeimai. IDĖJA. „Namas X“ suprojektuotas kalnuose, supamas miško ir vandens. Tokia vieta pasirinkta tam, kad žmogus, gyvenantis šiame name, galėtų mėgautis natūralia gamta ir pailsėtų nuo spartaus miesto ritmo. Namo architektūra sukurta taip, kad fasadai atspindėtų visą supančią gamtą, o dideli atsidarantys langai panai-

62

kintų ribas tarp lauko ir interjero. Visa terasa ir namas tarsi kabo ore virš vandens, taip architektūrai suteikiama lengvumo. Tiek iš svetainės, tiek iš terasos atsiveria gražiausias vaizdas į kalnus ir mišką. „Namo X“ interjero erdvės suplanuotos taip, kad būtų didelės, funkcionalios ir malonios gyventi. Pirmame aukšte numatyta svetainė su virtuve bei koridorius, antrame – miegamasis, vonia ir vaikų kambarys. Formuojant erdves, norėjosi tam tikrose vietose aptakesnių formų, kurios kurtų originalų ir išskirtinį ateities interjerą.


NAMAS – X

JUNG. Tai sistema kuri atspindi tiek dizaino, tiek technologines naujoves, kuriant ateities namus. Todėl kuriant „Namą X“ buvo naudojama inovatyviausia „Jung“ sistema KNX. Ji sujungia apšvietimo, šildymo, vėdinimo, užuolaidų ir garso sistemas į vientisą visumą. Interjerui elektros lizdai ir jungikliai parinkti iš kolekcijos „Jung A Flow“. INTERJERO LINIJA. Projektui naudota kolekcijos „Amtico Ciro“ grindų danga „Parisian Pine“ yra palanki aplinkai ir sveikatai. Norint antrajam namo aukštui suteikti jaukumo, pasirinkta grindyse atvaizduoti medžio raštą.

sirinktas išmanusis unitazas „Grohe Sensia Arena“ su atskirai montuojamu sienoje programiniu valdikliu. Kaip akcentinė detalė – vario spalvos unitazo mygtukas „Skate Cosmopolitan“. Vonios ir praustuvo zonose pasirinktas maišytuvo „Grohe Allure“ modelis puikiai dera prie viso interjero. Name naudojama dušo potinkinė sistema „Smart Control Cube“ su lietaus dušo viršutine masažine dušo galva atskleidžia „Grohe“ dizaino ir technologijos tendencijas interjere.

VALVĖSTA. „Namo X“ terasai pasirinkta grindų danga „Millboard“ savo savybėmis suteiks šiai erdvei ilgalaikiškumo, o medžio tekstūra sukurs jaukumo įspūdį. CLASSIC LINE DECOR. Interjere naudotos modernios grindjuostės suteikė užbaigtumo, o šviesios spalvos, susiliedamos su sienomis, – visai erdvei lengvumo. GROHE. Visame name naudojama apsaugos sistema „Grohe Sense Guard“, apsauganti nuo vandens nutekėjimo ar kitos su vandeniu susijusios žalos. Virtuvėje numatytas vandens maišytuvas „Grohe Essence“ su ištraukiamu antgaliu, o, norint interjerui suteikti savitumo ir originalumo, pasirinkta vario spalva. Antrojo aukšto vonios kambaryje kuriant originalų ateities interjerą pa-

63


NAMAS – X

Indrė Bajoraitė-Mališauskienė www.bajoraitesdizainas.lt indre.malisauskiene@gmail.com +37069006817

Dauguma mūsų svajoja apie nuosavus inovatyvius namus, apie vietą, į kurią būtų galima grįžti po sunkios darbo dienos ir kuri mums suteiktų visapusį poilsį. Vietą, kuriai ne mes tarnautume, o ji mums, kurioje būtų patogu ir gera. „Namas X“ – tai modernus ir stilingas gyvenamasis vieno aukšto namas jaunai šeimai, esantis Kauno rajone. Šio būsto šeimininkai – drąsūs, ryžtingi žmonės, besidomintys naujovėmis, mėgstantys investuoti į savo ateitį ir pažangiausias technologijas, kurios namus paverčia jaukiais bei patogiais. Jie žino, kad erdvė su maksimaliu funkcionalumo ir komforto paketu yra ta vieta, kurioje jie turi gyventi.

64

Gamtos supamą būstą sudaro bendra svetainės ir virtuvės zona, miegamasis bei vonios kambarys. Interjere dominuoja šviesūs ir tamsūs atspalviai, susipinantys į bendrą visumą, akcentiniai aukso dekoro elementai bei žali interjerą dar labiau gyvinantys atspalviai. JUNG. Prie įėjimo integruota gamintojo „Jung“ telefonspynės vidaus stotelė LS 990 suteikia galimybę matyti apsilankantį svečią. Visame interjere naudojami „Jung“ A 55O serijos jungikliai ir kištukiniai lizdai, išsiskiriantys patogumu, estetika ir galimybe į vieną jungtuko rėmelį sudėti daug valdymo mygtukų. Kištukiniai lizdai parinkti su apsauga nuo vaikų, nes saugumas taip pat svarbi detalė namuose. Svetainės ir virtuvės zonoje įmontuota „Jung“ sistema KNX SC19, reguliuojanti ne tik pagrindinės erdvės garso takelius, temperatūrą, bet ir padedanti palaikyti tinkamą oro srautą visuose namuose, vieno mygtuko paspaudi-


NAMAS – X

mu reguliuoti užuolaidas ir lauko žaliuzes. Miegamajame integruotas patalpų valdiklis „KRMTSD F50 CD500 Alpinweiss“ – kompaktiškas, su ekranu, skirtas apšvietimui, temperatūrai ir žaliuzėms valdyti. Vonios kambaryje dominuoja „Jung“ sistema KNX (dviejų zonų šviesos reguliavimas, norimos temperatūros palaikymas, garso sistema) užtikrina dar didesnį komfortą mėgaujantis vonios malonumais po darbo dienos.

VALVĖSTA. Natūralaus medžio rašto serijos „Fascia Golden“ terasos grindys puikiai susilieja su gamtos motyvais. Technologijoms tobulėjant privalome judėti pirmyn, taigi tokie inovatyvūs namai ir juose naudojamų gamintojų produkcija yra mūsų ateitis, su kiekviena diena progresuojanti ir reikalinga šiuolaikiniam žmogui.

GROHE. Atsižvelgiant į šių dienų problemas, virtuvėje parinktas „L-tipo“ snapo dizaino maišytuvas su vandens filtravimo sistema „Grohe Blue“, leidžiantis mėgautis gaiviu, tyru ir malonaus skonio vandeniu kiekvieną dieną. Galimybė jį valdyti mobiliuoju telefonu taip pat žavi, nes suteikia papildomą patogumą. Lengvai montuojamos estetiškos „Grohe“ potinkinės sistemos: maišytuvas „Atrio“, į sieną įmontuojamas pakabinamo klozeto rėmas „Rapid SLX“ bei maksimaliam komfortui ir malonioms akimirkom duše naudojama sistemas „Grohe Smart Control“ su dušo galvute „Smart Active“. Dėl galimybės individualiai reguliuoti vandens srovės srautą galima drąsiai sakyti – tai tikras namų SPA. INTERJERO LINIJA. Visose erdvėse sudėtos „eglutės“ stiliaus „Gardenia“ grindys iš kolekcijos „Amtico FORM“, kurių galima įsigyti „Interjero linijos“ parduotuvėse. CLASSIC LINE DECOR. Šio gamintojo naudojamos grindjuostės (SK-4011), dekoratyvinės juostos luboms be ornamentų (PCN2045; F-PCN2045). Miegamąjį bei pagrindinę erdvę puošia nuostabaus dizaino lubų rozetės (CM 7027).

65


STATYBA

66


STATYBA

APLINKĄ TAUSOJANTYS

STATYBOS PRODUKTAI IR TECHNOLOGIJOS Giedrė Linden Būtinybė saugoti mūsų planetą nuo klimato kaitos, taršos bei Žemės išteklių eikvojimo šiuo metu yra kaip niekad aktualios temos. Į ekologiją jau seniai kreipia dėmesį ir statybų pramonė tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje: vis dažniau užsakovai pageidauja kuo „žalesnių“ statybų sprendimų ir atitikties tokiems visuotinai pripažintiems tarptautiniams sertifikatams kaip BREEAM. Be to, vis daugiau įmonių geba tuos reikalavimus įgyvendinti, ką ne kartą atspindėjome žurnale „Structum“.

67


STATYBA

2.

TINKAMAS LANGŲ IŠDĖSTYMAS

Toks paprastas dalykas, kaip gerai apgalvotas langų išdėstymas, kad būtų maksimaliai išnaudota natūrali dienos šviesa, padeda pasiekti įspūdingų rezultatų: gerokai sumažinti ne tik apšvietimo, bet ir šildymo išlaidas.

3.

GERA IZOLIACIJA

Padeda patalpoms neperkaisti per karščius ir sulaiko šilumą žiemą. Taip sumažinamas šildymo ir vėsinimo poreikis.

4.

PATVARIOS MEDŽIAGOS

Vis svarbesnis tampa kuo ilgesnis pastato eksploatavimo laikas. Tokios patvarios medžiagos, kaip plytos, akmuo ar betonas, gyvuoja ilgiau ir yra palankesnės aplinkai, kai pastatą tenka nugriauti.

5.

DARNIOS, BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIOS IR PERDIRBAMOS MEDŽIAGOS

Tad kokie sprendimai ir produktai padeda statyti aplinkai palankius pastatus? Štai keli darnios statybos principai.

1.

SUMANUS PROJEKTAVIMAS

Darnumas prasideda nuo dizaino. Paprastai mažesni pastatai yra palankesni aplinkai. Be to, juos pigiau išlaikyti. Protingas dizainas yra toks, kuris padeda kaip įmanoma labiau išnaudoti turimą erdvę.

68

Perdirbtų produktų, tokių kaip pjautinė mediena, plastikas ar stiklas, naudojimas yra mažiau žalingas aplinkai nei naujų pirkimas. Biologiškai skaidžios medžiagos taip pat padeda sumažinti energijos išlaidas ir taršą.

6.

VANDENS TAUPYMO ĮRENGINIAI

Lengviausia taupyti vandenį, įdiegus įrenginius, kurie padeda sumažinti klozetų, čiaupų ir dušų galvučių vandens srovę.


STATYBA

7.

GEOTERMINIS ŠILDYMAS

Geoterminė šildymo sistema seniai nebe naujiena Lietuvoje. Lieka tik priminti, kad ji – itin energiškai efektyvi ir padeda sutaupyti energijos bei sumažinti šildymo išlaidas.

8.

SAULĖS ĮDARBINIMAS

Saulės elektrinės įdiegimas gali būti nepigus, bet ilgainiui jis padeda sutaupyti energijos ir pinigų. Be to, tai – aplinkai palankus sprendimas.

9.

INOVACIJŲ TYRINĖJIMAS

Vystantis įvairioms technologijoms, pavyzdžiui, 3D spausdinimui, ateityje statyti aplinkai palankius namus bus dar lengviau. Jau dabar Kinijos kompanija, pritaikiusi šią technologiją, išspausdino 10 betoninių namų iš perdirbamų medžiagų vos per 24 valandas. CO2 pėdsakas dėl šios technologijos buvo gerokai mažesnis, nei paliktų tradicinė statyba, o tokių pastatų išlaikymas yra pigesnis.

10.

APLINKAI PALANKIOS MEDŽIAGOS

Dažniausiai statybose naudojamas betonas, bet jį gaminant kasmet į aplinką išskiriamos tonos šiltnamio efektą skatinančių CO2 dujų, kurios lemia klimato kaitą. Egzistuoja ir „žalesnių“ betono alternatyvų. Štai keletas jų. Šiaudų briketai. Šiaudai – viena seniausių statybinių medžiagų. Šiaudų briketai gali pakeisti įvairias medžiagas: betoną, medį, gipsą, tinką, stiklo pluoštą ar akmenį. Gerai

supresuoti šiaudų briketai natūraliai turi labai aukštą šilumos ir šalčio izoliaciją, be to, yra palankūs aplinkai. „Grasscrete“ – taip vadinamas betonas su žolės intarpais. Tai leidžia sumažinti betono sunaudojimą ir padeda gerinti kritulių sugėrimą bei drenažą. Plūktas molis – dar viena į šiuolaikinę statybą grįžusi, nuo seno žinoma statybinė medžiaga, kuri gali būti itin ilgalaikė. Mokslininkai jau kuria betoną, gaminamą iš perdirbto plastiko ir atliekų. Tokia medžiaga padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Mediena. Kas gali būti ekologiškiau už seną gerą medį? Ne tik dėl to, kad augdami medžiai sugeria CO2, bet ir todėl, kad iš jų gaminant statybos produktus eikvojama mažiau energijos, o miškai, jei tinkamai prižiūrimi, atsinaujina. Micelis yra ateities statybų medžiaga, kuri yra visiškai natūrali, sudaryta iš grybų ir grybelio. Micelis gali augti aplink kompostą ir kitas natūralias medžiagas, o išdžiovintas tapti lengvomis, bet stipriomis plytomis. Gelžakmuo – dar viena nauja medžiaga, sukurta iš perdirbtų medžiagų, įskaitant plieno dulkes, kurias išskiria plieno pramonė. Ši betoną primenanti statybinė medžiaga yra net tvirtesnė už jį. Dar daugiau – unikali medžiaga džiūdama ir kietėdama sugeria ir sulaiko viduje anglies dvideginį. Betonas iš dulkių – dar viena betono alternatyva, gaminama iš lakiųjų pelenų, išsiskiriančių deginant anglį. Taip 97 % tradicinių betono sudedamųjų dalių gali būti pakeičiamos perdirbta medžiaga.

69


STATYBA

„PARK TOWN“ – KAI KIEKVIENAME BIURO KAMPELYJE ŽALIUOJA PARKAS Nuotr. Jevgenija Žukova

70

Inga Labutytė-Atkočaitienė


STATYBA

71


STATYBA

TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: „Park Town East Hill“ UŽSAKOVAS: UAB „Darnu Group“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Naresta“ ARCHITEKTAS: UAB „Architektūros kūrybinė grupė“, Remigijus Bimba INTERJERO AUTORIAI: dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (bendrovė „Ekspozicijų sistemos“) bei architektai Gintautas Baranauskas, Daina Lasauskienė ir Agnė Baranauskaitė (MB „Menas ir jėga“).

Rugsėjo pabaigoje atidarytas antrasis „Park Town“ biurų komplekso pastatas „East Hill“. Į 15 tūkst. m2 A energinės klasės verslo centrą jo vystytojai „Darnu Group“ investavo 40 mln. eurų, jame dirbs apie 2 tūkst. darbuotojų. Ir dirbs tokiomis sąlygomis, kad jau galima pradėti jiems pavydėti. „Unikalu, kad verslui strategiškai patogioje vietoje iškilęs biurų kompleksas kartu yra apsuptas gamtos. Siekėme įgyvendinti tokį projektą, kuris padidintų nuomininkų komfortą“, – sako „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas. Jo teigimu, šiandien trys svarbiausi statomų naujų verslo centrų atributai: dėmesys darbo vietos komfortui, biuro aplinkos išnaudojimas ir daugiafunkciškumas. Patogus patalpų išdėstymas, kuo daugiau į vidų patenkančios natūralios šviesos, individualus klimato zonų valdymas ar triukšmą slopinantys sprendimai – viskas buvo daroma dėl didesnio žmonių komforto. Darbdaviams tai irgi į

72

naudą – sukurtos patogios sąlygos lemia didesnį darbuotojų produktyvumą. „Šiandien biurų plėtotojai ir įmonės žengia dar toliau ir siekia pasirūpinti ne tik konkrečia darbo vieta, bet ir kitais darbuotojų poreikiais. Vilniuje jau tampa įprasta, kad modernus verslo kompleksas turi specialią dviračių aikštelę, prie jos įrengtus dušus ir patogias persirengimo kabinas“, – sako L. Savickas. ARCHITEKTAS: PASTATAS GERIAUSIAI ATSIVERIA IŠ BŪSIMO JAPONIŠKOJO SODO Pastato architektas, architektų biuro „Architektūros kūrybinė grupė“ atstovas Remigijus Bimba, atskleidžia, kad projektuojant pirmąjį „Park Town“ pastatą jis taikytas prie Šeškinės kalvų formos. „Užtat jis buvo tokios formos: kalvos siluete iš miesto pusės, todėl viena stogo pusė kyla į aukštuminę Vilniaus pastatų kalvą, o kita – į Šeškinės kalną. Pastato pirminė idėja buvo „statinys prie kalvos“. „Pirmasis „Park Town“ pastatas buvo statomas su mintimi, kad tai neturi būti paprasta „stiklinė dėžė“, todėl jis įgijo jau minėtą architektūrinę koncepciją – derinį su Šeškinės kalvomis. Antrasis pastatas turėjo prisiderinti, atkartoti pirmojo stilistiką. Be to, urbanistiškai užverti gatvę, tad geriausiai abiejų „Park Town“ statinių kompleksas atsiveria iš būsimo Vilniaus savivaldybės suplanuoto japoniškojo sodo“, – atskleidžia pastato architektas. Dar daugiau – pagal R. Bimbos idėją, japoniškasis sodas tarsi prasitęsia ir šiek tiek „užkloja“ „Park Town East Hill“ pastato terasą. Joje įrengta itin daug žalumos, o grindų


STATYBA

dekorui naudotas lapų raštas – lyg šioje vietoje ir būtų parko („Park“) ir miesto („Town“) jungtis.

„Park Town East Hill“ terasa pereina į atrijų, kuris į pastato gelmę įleidžia dienos šviesos.

„Stogas – jis taip pat geriausiai matyti žvelgiant nuo japoniškojo sodo pusės – išlaužytas kreivėmis, kurios atkartoja pirmojo pastato kontūrus“, – paaiškina R. Bimba.

„Sugalvojome, kad tarp terasos ir pastato turėtų būti stiklu dengtas stogas, kuris praleidžia iš rytinės pusės krintančius saulės spindulius. Kai suprojektavome visas geometrines pastato formas, įsitraukė MB „Menas ir jėga“, kuri tęsė darbus įrengdama pastato interjerą ir terasos apželdinimo sprendimus“, – sako R. Bimba.

Iškart buvo planuojama, kad abu pastatai sieks BREEAM aplinkosauginių sertifikatų. Tačiau architektas nenorėjo, kad „Park Town“ komplekso stogai būtų nukloti saulės elementais. Todėl šie elementai, gaminantys dalį energijos biurų pastato poreikiams, įmontuoti į „Park Town“ fasadą. „Stogas – tai penktasis pastato fasadas. Jame nėra jokios antenos – nieko. Jei tik leidžia galimybės, siekiu stogą palikti „švarų“. Nes jis matyti nuo kalvų, nuo Neries krante esančių aukštų pastatų. Saulės baterijos šiuo atveju būtų sugadinusios pastato koncepciją. Man atrodo, tai bene vienintelis pastatas Vilniuje, kur saulės baterijos sumontuotos ne ant stogo“, – pasakoja architektas. Sertifikatus pelnė saulės moduliai, sumontuoti ant biurų pastato fasado, individualiai valdomas darbo vietų apšvietimas, įrengta patalpų drėkinimo bei kiekvienos patalpos klimato valdymo sistema. Saulės modulių, esančių fasaduose, gaminamos energijos užtenka „Park Town East Hill“ laiptinėms ir aplinkai apšviesti. Kiekviename aukšte įrengta individuali, autonominė šildymo ir vėsinimo kamera. Be to, kiekvienas aukštas gali valdyti patalpų temperatūrą, klimatą taip, kaip konkrečiam biurui norisi.

Architektas priduria, kad abiejų pastatų architektūrinė išraiška buvo derinama prie Vilniaus miesto savivaldybės suplanuoto japoniškojo sodo sprendinių. Šio sodo toje vietoje dar nėra, tačiau, kai jis atsiras, „Park Town“ kompleksas darniai derės jo pakraštyje. KOL KAS TOKIŲ PASTATŲ – VIENETAI Pirmasis „Park Town“ pastatas jau turi tvaraus naudojimo ir BREEAM „International New Construction Excellent“ sertifikatą, netrukus bus sertifikuotas ir antrasis. Prestižiniu laikomas tarptautinis sertifikatas BREEAM yra architektūrinio tvarumo, efektyvių šiuolaikinių sprendimų ir atsakingo išteklių naudojimo standartas, kuriuo identifikuojami pastato ir darbo aplinkos kokybiniai parametrai, atsižvelgiant į apšvietimą, triukšmą, komfortą, palankumą aplinkai ir kitus kriterijus. „Mūsų šalyje standartu BREEAM įvertintų pastatų kol kas – vienetai. Vis dėlto, specialistai teigia, kad šis sertifikatas greitai nebebus egzotika, nes ir Lietuvos rinkoje pamažu

73


STATYBA

74


STATYBA

formuojasi naujas kokybės supratimas. Jo laikosi darbdaviai, ieškantys naujų kokybiškų erdvių savo darbuotojams, aukščiausių standartų siekia ir konkuruojantys nekilnojamojo turto plėtotojai“, – sako „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas. Vienas sertifikato BREEAM tikslų – didinti pastatų savininkų, nuomininkų ir statytojų sąmoningumą. Specialistai pripažįsta, kad ši metodika ne tik leidžia sėkmingai ir sąnaudų prasme efektyviai pritaikyti tvarumo sprendimus, bet ir teikia apčiuopiamą finansinę naudą investuotojams. „Tapo norma, kad tokios priemonės prideda papildomų išlaidų, tačiau jos dažnai atsiperka mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis, pagaliau sutaupoma per visą pastato gyvavimo laikotarpį“, – paaiškina L. Savickas. Apžvelgdami rinkos tendencijas, nekilnojamojo turto specialistai pateikia vis daugiau įrodymų, kad BREEAM įvertinami pastatai turi didesnę grąžą. „Investuotojams pastatas su sertifikatu BREEAM įrodo, kad buvo pastatytas ir valdomas pagal aukščiausio lygio visame pasaulyje keliamus reikalavimus, o tai, žinoma, suteikia statiniui prioritetą, palyginti su kitais, tokio įvertinimo neturinčiais. Idealiu atveju tokio pastato išlaikymas bus pigesnis, nuoma – brangesnė ir dėl to teikiama investicinė grąža bus aukštesnė“, – teigia L. Savickas. Prieš šešetą metų atliktas Mastrichto universiteto tyrimas, kuriame buvo vertinamas BREEAM sertifikavimo poveikis biurų pastatams Londone 2000–2009 m., atskleidė, kad šių pastatų sandorių kaina 21 % aukštesnė už rinkos vidurkį, o nuomos kaina – 18 % aukštesnė.

IŠSISKYRĖ „SVEIKATOS IR GEROVĖS“ BEI „ENERGETIKOS“ KATEGORIJOSE Kaip pasakoja atestuotas BREEAM vertintojas Lietuvoje Kęstutis Kvietkauskas, 1990 m. Didžiojoje Britanijoje pristatyta BREEAM metodika, skirta naujų pastatų poveikiui aplinkai vertinti, buvo pirmoji tokia sistema. Vėliau sukurta ir kitokių metodikų, tačiau BREEAM išliko ilgiausiai pasaulyje veikiančiu visuotinai pripažintu pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir sertifikavimo metodu. Šiuo metu daugiau nei 80-yje pasaulio šalių jau sertifikuota per 250 tūkst. pastatų. Pasak K. Kvietkausko, pastatų reitingavimo metodas leidžia iš anksto įsivertinti, kiek projektuojamas ir statomas pastatas bus tvarus, palankus aplinkai ir jo naudotojams, energiškai efektyvus. Kiekviena BREEAM sertifikato kategorija skaidoma į gausybę vertinimo faktorių. „Pavyzdžiui, vertinant Vilniaus verslo centro „Park Town“ pastatą, gavusį BREEAM „International New Construction“ įvertinimą „Excellent“, jis išsiskyrė didžiausią įtaką vertinant turinčiose „Sveikatos ir gerovės“ (18,94 % bendro vertinimo) bei „Energetikos“ (20,45 %) kategorijose. Būtent jos turi didžiausią reikšmę, siektinam rezultatui BREEAM vertinimo sistemoje“, – atkreipia dėmesį K. Kvietkauskas. Kitos sertifikato BREEAM kategorijos yra „Valdymas“, „Transportas“, „Vanduo“, „Tarša“, „Ekologija“, „Atliekos“, „Medžiagos“, „Inovaciniai kreditai“. Jo teigimu, įvertinimą „Good“ galima pasiekti be didelių investicijų, o aukštesniems įvertinimams, tokiems kaip „Excellent“ ar „Outstanding“, jau reikia papildomų pastangų.

75


STATYBA

„Siekiant įvertinimo „Excellent“, iš anksto reikia atlikti daug studijų, tyrimų, pavyzdžiui, dinaminio energinio modeliavimo, kai į energinius sprendimus įtraukiami kvalifikuoti energetikai, padedantys rasti racionaliausius energetinius sprendinius. Sutinku, kad tai lemia ir papildomas investicijas“, – sako K. Kvietkauskas. Energinis modeliavimas parodė, kad įrengiant geoterminį šildymą bei saulės elementus ant pastato fasado bus įmanoma siekti maksimalių rezultatų BREEAM vertinimo kategorijoje bei visame vertinime. Tai ir buvo įgyvendinta. Visa vėdinimo sistema, pasak K. Kvietkausko, taip pat buvo derinama prie būsimų verslo centro darbuotojų šiluminio komforto. „Kai jau sudėlioti energiniai sprendimai, tuomet galima apsispręsti, kur reikia daugiau šildyti, o kur – šaldyti. Nes, pavyzdžiui, tas šiltąsias spalio savaites į rytinį fasadą šviečiant saulei vieniems darbuotojams gali būti per karšta, o sėdintiems kitoje pusėje – šalta. Sistemos ir zonavimas projektuojant tikrinamas ir derinamas remiantis kompiuteriniais modeliais, kad pastato naudotojo šiluminis komfortas būtų visuomet užtikrintas“, – atskleidžia K. Kvietkauskas.

76

VERTINAMA VISKAS: NUO PASTATO ŠALTNEŠIO IKI ŠILUMINIO KOMFORTO Pliusu gaunant aukštą BREEAM įvertinimą „Taršos“ kategorijoje tapo tai, kad pastate pagrindinis šaltnešis yra vanduo, tad, įvykus avarijai ir jam ištekėjus iš sistemos, jis nebūtų kenksmingas nei dirbančiųjų sveikatai, nei aplinkai. „Park Town“ didelis dėmesys skirtas drenažui, dėl sklype esančių aukštų gruntinių vandenų, tai pat įvertinta stiprios liūties rizika, drenažas įrengtas pritaikant jį prie ekstremalių klimato reiškinių. „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus L. Savicko teigimu, aukštus įvertinimus minimose srityse „Park Town“ pastatui lėmė išmanios pastato valdymo sistemos, individualiai prie kiekvieno darbuotojo prisitaikantys apšvietimo bei mikroklimato reguliavimo sprendimai, taip pat fasaduose įdiegti fotovoltiniai moduliai ir jų gaminama elektros energija. „Sveikata ir gerovė“ – vieną iš didžiausių svertą turinti vertinimo kategorija, kuri apima pastate dirbančio žmogaus komfortą. Jei žvelgtume į šio vertinimo antrines kategorijas, jos būtų tokios: vizualus komfortas (siekiama užtikrinti


STATYBA

natūralų apšvietimą pastate, akinimo prevenciją, galimybę ilsinti akis darbo vietoje, turint vaizdą į lauką, dirbtinio apšvietimo aukščiausių reikalavimų taikymas); vidaus oro kokybė (vidaus oro kokybės planavimas, vėdinimo bei oro kokybės užtikrinimas pastate, nuodingųjų dalelių normavimas naudojamose medžiagose); šiluminis komfortas (šiluminio komforto užtikrinimas pagal gerąsias praktikas, modeliuojant suprojektuotą vėdinimą bei optimizuojant sprendinius); akustika (užtikrinamas akustinis komfortas pastate); vandens kokybė“, – atskleidžia K. Kvietkauskas. Nustatyta, kad neigiamas emocijas ir net pasekmes fizinei dirbančiųjų savijautai lemia prasta oro kokybė biure. 2011 m., apibrėžiant šią pastatų problemą, gimė terminas „sergančio pastato sindromas“ (SPS). Esant blogai pastato ventiliacijai, kyla darbuotojų nepasitenkinimas darbu ir streso lygis. Net ir užtikrinus geras sąlygas darbo vietose, gydytojai dėl įvairių priežasčių vis tiek rekomenduoja biurų darbuotojams bent kas keletą valandų išeiti pasivaikščioti, geriausia – į lauką.

buotojus. „Park Town“ viešųjų erdvių konkursą laimėjo dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (bendrovė „Ekspozicijų sistemos“) bei architektai Gintautas Baranauskas, Daina Lasauskienė ir Agnė Baranauskaitė (MB „Menas ir jėga“). Šie specialistai ne tik „pamėtė“ lapų terasoje, kad biuro darbuotojai visuomet jaustų šalia esančio parko dvelksmą, bet ir kaip vieną iš holo akcentų parinko žaliąją sieną iš stabilizuotų augalų. „Antrajame „Park Town“ pastate reikėjo įrengti gerokai didesnę erdvę, jo holas buvo daug didesnis, – sako verslo centro interjero bendraautorė Daina Lasauskienė. Kad išlaikytume pastato vientisumą, naudojome pilkas neutralių atspalvių medžiagas, tačiau ieškojome sąsajų su gamta. Pirmiausia buvo naudojamas natūralus akmuo, įrengti stabilizuoti gėlynai. Tuomet dekoro elementas – lapas, kuris iš pirmo korpuso pereina į antrąjį, atsiranda kiekviename liftų hole, ant apsaugos darbuotojo stalo.“ Lapų motyvais puošta ir terasa, ir suolai, jį galima išvysti kai kuriose vidinėse biurų pastato nuorodose. Idėja – vientisa ir logiška, tačiau, kai ateina metas ją įgyvendinti...

„Vien galimybė darbo pertraukos metu išeiti pasivaikščioti į gamtą gerokai padidina pasitenkinimo savo darbu ir bendra gyvenimo kokybe rodiklius“, – akcentuoja „Darnu Group“ turto valdymo direktorius L. Savickas.

„Lietuvoje nebuvo tokių tiekėjų, kurie galėtų pjaustyti plyteles, todėl radome pardavėjus, teikusius ir pjovimo paslaugą. Lapai buvo išpjauti gamykloje, supakuoti kiekvienas atskirai ir atvežti į Lietuvą“, – prisimena D. Lasauskienė.

GAMTOS APRAIŠKOS – VISUR, KUR PASISUKSI

MB „Menas ir jėga“ architektų nežavėjo pilkos betoninės stačiakampės kolonos, todėl jos buvo uždengtos šiek tiek keičiant formą. Vėliau prie tokios stilistikos pritaikytas ir administratoriaus stalas.

Jei darbo diena labai intensyvi ir galimybės išeiti į gamtą nėra, šiame biurų komplekse gamta pati ateina pas dar-

77


STATYBA

78


STATYBA

Kad išlaikytume pastato vientisumą, naudojome pilkas neutralių atspalvių medžiagas, tačiau ieškojome sąsajų su gamta. Dekoro elementas – lapas – iš pirmo korpuso pereina į antrąjį. - Dalia Lasauskienė

79


STATYBA

„Už administratoriaus stalo – tokia tarsi kolonų rikiuotė, kuriai vėl panaudotas tas pats motyvas – ji lyg miškas, tarsi netaisyklingos formos medžiai“, – sako D. Lasauskienė. Bendrovė „Ekspozicijų sistemos“ šiame biurų pastate įrengė holus, patalpas dviračiams pasidėti, liftus, bendrus sanitarinius mazgus. „Labiausiai džiaugiuosi sprendimu terasines lentas panaudoti, formuojant tam tikrus kalnelius, kur galima tiek atsigulti, tiek atsisėsti, tiek užlipti. Taip pat – betoniniai kabantys suoliukai praėjime tarp dviejų korpusų, kurie naktį, kai apšviečiami, apskritai „pakimba“ erdvėje ir kuria lengvumo įspūdį“, – sako D. Lasauskienė. UNIKALIOMS TERASOMS SUKURTI „INOWOOD“ NEREIKĖJO NUKIRSTI NĖ VIENO MEDŽIO Netipinę terasos grindų dangą įrengė bendrovė „InoWood“. Šiame objekte terasos grindys pamažu kyla ir virsta vietomis prisėsti. Apskritai terasa dar visai neseniai buvo tik namų erdvės elementas, o šiandien – tarsi būtinybė kiekvienam naujam verslo centrui. „Pastarieji metai po truputį keičia žodžio „terasa“ suvokimą. Per kelerius pastaruosius metus esame įrengę ne vieną terasą prie verslo centrų ar ant įmonių stogų“, – šį pokytį pastebi ir bendrovės „InoWood“ atstovas Laurynas Savickas.

80

Jo teigimu, architektai dažniausiai turi netipinių, originalių sprendimų terasos erdvėms, projektuoja specialias zonas, suprasdami, kad to reikia įmonės darbuotojų gerovei. Tačiau, kad ir kaip gaila būtų, jiems retai pavyksta realizuoti originalesnes idėjas, nes nekilnojamojo turto objekto vystytojai dažniausiai nori tiesiog įprastos nebrangios terasos. „Labai džiugu, kad šįkart Gintui Baranauskui pavyko šis terasos projektas pavyko. Naudojome „amžino medžio“ kompozito profilius ir pirmą kartą pagaminome terasą, kurios tęsinys virsta suolais“, – džiaugiasi „InoWood“ atstovas. Dar daugiau – įspūdingai terasai sukurti nereikėjo nukirsti nė vieno medžio. „Šiam objektui naudotos visiškai perdirbtos medžiagos, t. y. profiliams pagaminti pasitelktos plastikinių langų atraižos ir medienos pjuvenos iš parketo gamyklos. Tai jam suteikia papildomą vertę“, – pabrėžia L. Savickas. „InoWood“ specialistų neišgąsdino netipinis objektas – jie iš anksto pasiruošė trijų skirtingų atspalvių lentas ir pusgaminius, o objekte viską suklojo į darnią visumą. „Tokiems ypatingiems projektams atlikti jau turime patirties ir pajėgumų. Žinoma, sugretinti žaliąsias zonas ir pereiti iš terasos į suolus buvo iššūkis, bet naudodami keletą skirtingų profilių susitvarkėme ir esame labai patenkinti savo darbu“, – sako „InoWood“ atstovas Laurynas Savickas.


STATYBA

„Park Town“ pastatas buvo statomas su mintimi, kad tai neturi būti paprasta „stiklinė dėžė“, todėl jis įgijo jau minėtą architektūrinę koncepciją – derinį su Šeškinės kalvomis. - Remigijus Bimba

81


STATYBA

AUGALAI UŽTVINDĖ IR SANITARINIUS MAZGUS Šių erdvių interjerui garsiausių Italijos dizainerių keramines plyteles tiekusios įmonės „Ogrinda“ projektų vadovė Daiva Kaminskė sako, kad, nors sanitarinių mazgų ir holo interjerą sieja bendra gamtos ir žalumos idėja, šių dviejų erdvių stilistika kontrastuoja. „Gamintojas „Technolam“ (kuris tiekė didžiąją dalį plytelių sienoms, laiptams ir grindims) turi galimybę pagaminti dažnai komercinėse erdvėse naudojamas didelio formato plyteles, o „41zero42“ būdinga didelė itin kokybiškų dekoratyvių plytelių paletė, į kurią pažvelgus tiesiog reikia pajusti, ko norisi. Dažniausiai ryškios ir margos šio gamintojo plytelės derinamos su vienspalvėmis ir mozaikinėmis“, – sako D. Kaminskė. Bendrovė „Ogrinda“ veikia jau 23 metus ir, pasak D. Kaminskės, per juos pasitaikė įvairių įrengimo galvosūkių, nes ir užsakovų poreikių pasitaiko labai skirtingų. „Tačiau dėl darbuotojų profesionalumo juos įveikti nesunku. Gamintojai, su kuriais dirbame, taip pat yra lankstūs, prisiderina prie netradicinių projektų“, – sako pašnekovė.

82


STATYBA

Italų gamintojai gali pasiūlyti labai spalvingų sprendimų, tačiau, ar ryškiaspalvės plytelės sužavi konservatyvius lietuvius? „Pamažu ne tik spalvos įsipina ir į lietuvių pamėgtą minimalizmą, bet ir skirtingos tekstūros, medžiagos, formos, o užbaigti interjerai džiugina akis. Aišku, kas dėl ryškumo, – dažniausiai jaukiame interjere jis naudojamas kaip akcentas žaismingumui sukurti“, – į klausimą atsako D. Kaminskė. Įmonė „Ogrinda“ taip pat tiekė plyteles dviračių zonai ir holo erdvėms – iš jų buvo išpjauti dekoratyviniai lapai. SANTECHNIKA PADEDA TAUPYTI NE TIK VANDENĮ Sanitariniuose mazguose naudota gamintojo „Grohe“ santechnika ir keramika. Pasak įmonės pardavimų vadovės Aistės Stankevičienės, santechnikos prietaisai turi glaudų ryšį su gamta, nes naudoja vandenį – svarbiausią gamtos išteklių. „Vanduo nėra neišsemiamas, jį reikia taupyti ir racionaliai naudoti. Vienas iš „Grohe“ strateginių prioritetų yra aplinkos tvarumas. Be funkcionalumo, dar svarbus ir naudojamų prietaisų stilius. Šiam objektui parinktų gaminių stilius yra natūralus, organiškas, tačiau kartu ir labai paprastas. Pasirinkti produktai yra nesenstančio dizaino – tokie, kaip pati gamta“, – pasakoja pašnekovė. Į santechniką taip pat nepažiūrėta atsainiai – ji parinkta taip, kad derėtų prie „Park Town“ pastato aplinkos tausojimo filosofijos. Pasak „Grohe“ atstovės, visi šiame verslo centre sumontuoti santechnikos prietaisai taupo vandenį. Be vandens taupymo, šiam gamintojui rūpi ir mažesnis CO2 išmetimas į aplinką, mažiau kenksmingų energijos šaltinių naudojimas. Pavyzdžiui, „Park Town“ pastate jutikliniai vandens maišytuvai maitinami ne baterijomis, kaip įprastai, bet elektra – tai aplinkai palankesnis sprendimas. Tualetas, dušo patalpos – atrodytų, tai biuro vietos, kuriomis klientams ar verslo partneriams nepasigirsi. Tačiau detalės kartais gali būti lemtingos – pavyzdžiui, santechnikos srityje naudojamos technologijos gali lemti net darbuotojų sergamumą įvairiomis per aplinką plintančiomis ligomis. „Park Town“ sanitariniams mazgams parinkti sprendimai yra labai inovatyvūs ir tai džiugina. Lietuvių investuotojai itin atsakingai žiūri tiek į mus supančią aplinką, tiek į jų patalpose dirbančius žmones. Pavyzdžiui, vien naudojant jutiklinius maišytuvus vykdoma virusinių ligų prevencija, nes kuo mažiau paviršių liečiame rankomis, tuo mažesnė rizika užsikrėsti gripu, viršutinių kvėpavimo takų ligomis“, – atkreipia dėmesį A. Stankevičienė. DIDŽIAUSIAM NUOMININKUI – ERGONOMIŠKI BIURO BALDAI „Park Town“ jau įsikūrė didžiausias šio verslo centro nuomininkas – kompanija „Yara Lietuva“. Jų biuro baldais rūpinosi bendrovės „Narbutas Lietuva“ komanda.

83


STATYBA

84


STATYBA

„Labai džiaugiamės projekto rezultatu ir dėkojame architektų studijai „Inblum“, kurios interjero koncepciją išpildėme, – sako UAB „Narbutas Lietuva“ direktorius Vilius Gudavičius. – Įrengėme 339 darbo vietas, konferencijų kambarius, valgomojo bei poilsio zonas, amfiteatrą bei žaidimų kambarį. Biuro apstatymui pasirinkti ne tik „Narbutas“ baldai, gaminti Ukmergės gamykloje, bet ir daugybė Lietuvos ir užsienio tiekėjų baldų: „Inclass“, „Pedrali“, „Muuto“, „Emko“ „Arper“, „Thonet“, „Infiniti“, „Gan“. Didelis dėmesys biure buvo skirtas ergonomikai ir akustikai. Darbo vietoms įrengti buvo pasirinkti reguliuojamo aukščio stalai bei itin patogios „Narbutas“ darbo kėdės „Wind“, kurių dizainą kūrė italų dizaino studija „Baldanzi ir Novelli“. Triukšmui suvaldyti pasirinktos bendrovės gamintos akustinės panelės, kabinamos nuo lubų. KIEKVIENAME AUKŠTE – PO 5 VĖDINIMO ĮRENGINIUS Itin daug verslo centre „Park Town“ investuota į kokybiškas vėdinimo sistemas. Jas įrengusios įmonės „Dizaja“ direktorius Titas Kecorius paaiškina, kodėl autonominės vėdinimo sistemos kiekviename pastato aukšte yra pranašesnės nei viena bendra sistema. „Kai visoms patalpoms naudojamas vienas vėdinimo įrenginys, į jas visas tiekiamas vienodos temperatūros

oras ir nėra galimybės koreguoti tiekiamo oro temperatūros pagal atskiras zonas. „Park Town East Hill“ pastate kiekviename aukšte įrengta po penkis atskirus vėdinimo įrenginius, kuriais, atsižvelgdami į kintančius patalpose esančių žmonių poreikius, galime tiekti skirtingos temperatūros orą“, – pasakoja T. Kecorius. Pastato vėsinimo sistemoje panaudota šiek tiek gamintojo „Samsung“ įrangos. „Samsung“ apvali 360 vėsinimo kasetė leidžia patalpą vėsinti tolygiai be šaltų oro gūsių. Dešimt tokių kasečių sumontuota „Park Town“ įrengtame sporto klube. Kadangi tokioje patalpoje žmonės dažniausiai būna sukaitę, tolygus vėsinimas apsaugo klubo lankytojus nuo peršalimo, kurį sukelia galingi šalto oro srauto gūsius skleidžiantys oro kondicionieriai. Pasak „Samsung“ rinkodaros ir tiekimo specialisto Baltijos šalims Tado Skipario, dėl pažangaus pagalbinio ventiliatoriaus, įmontuoto šiose kasetėse, aplink oro išleidimo angą sukuriama žemo slėgio zona, todėl vėsus oras nukreipiamas lygiagrečiai su lubomis ir tolygiai paskirstomas didesniame plote. „Apvalus dizainas, juoda arba balta kasetės spalva derės prie bet kokio interjero“, – įsitikinęs T. Skiparis. Dar viena biurų pastate „Park Town“ sumontuota įranga – tai „Wind-Free“ keturkryptės kasetės. Tai analogų neturinti įranga skirta vėsinimui ir tobulo mikroklimato užtikrinimui.

85


STATYBA

„Ši kasetė turi tūkstančius mikroskopinių skylučių, esančių didesnėse nei įprasta kasetės mentelėse, per kurias patalpa vėsinama tolygiai, lėtu oro srautu. Technologija „Wind-Free“ leidžia sukurti komfortišką patalpos mikroklimatą“, – sako T. Skiparis. Tokia vėsinimo įranga sumontuota „Park Town“ restorane ir konferencijų centre. PASTATE – NET 40 VĖDINIMO KAMERŲ Bendrovė „VTS Vilnius“ biurų pastatui tiekė vėdinimo kameras. Jos atstovas Laimonas Mačys antrina kitiems subrangovams, kad oro kokybei šiame projekte skirtas ypatingas dėmesys. „Užduotis buvo ne tik užtikrinti oro kaitą, bet ir tiekti atšaldytą bei sudrėkintą orą. Suprojektuota ir įrengta vėdinimo sistema su mikroklimato palaikymu. Tai reiškia, kad žiemą oras bus šildomas ir drėkinamas, o vasarą – priešingai – sausinamas. Taip užtikrinama į patalpas tiekiamo oro drėgmė“, – pasakoja UAB „VTS Vilnius“ atstovas. Jo teigimu, inžineriniai vėdinimo sprendimai šiame objekte buvo netipiniai: vėdinimo kameros sumontuotos ne ventiliacinėje kameroje, kaip įprasta, o po kabamosiomis lubomis. „Kadangi kiekviename aukšte yra po 5 vėdinimo kameras, bendras jų skaičius pastate pasiekė 40 vienetų. Beje, toks vėdinimo įrangos montavimo būdas pastaruoju metu taikomas vis dažniau“, – sako L. Mačys. Kadangi pastatas siekė BREEAM aplinkosauginio sertifikato, visa montuojama vėdinimo įranga turėjo atitikti A+ energetinio naudingumo klasę. „Įranga taip pat turi atitikti „Ecodesign 2018“, užsakovai prašo įvairių kokybės sertifikatų. Keliami aukšti reikalavimai energijos taupymui, į įrangą turi būti įdiegti aukšto efektyvumo varikliai“, – atskleidžia L. Macys. UAB „VTS Vilnius“ vadovo teigimu, pastaraisiais metais tiek klientai, tiek gamintojai siekia taupyti energiją: didėja rekuperatorių naudingumo koeficientai, naudojami efektyvesni elektros varikliai, mažinamas oro greitis kameros viduje. Dėl tobulesnių energiją taupančių įrenginių mažėja ne tik eksploatacinės išlaidos, bet ir jų keliamo triukšmo lygis. DRĖKINIMO REIKIA VISUR, KUR VEIKIA MECHANINIO VĖDINIMO ĮRENGINIAI Neretai šiuolaikiniuose verslo centruose darbuotojai skundžiasi dėl per sauso patalpų oro. Todėl įmonė „Kondena“ į „Park Town“ pristatė amerikietiškus oro drėkintuvus „DriSteem“. Įmonės vadovas Marius Zubkevičius sako, kad pastate įrengti zonomis išdėstyti gariniai drėkintuvai. „Kiekvienam vėdinimo įrenginiui skirta po drėkintuvą. Tai leidžia kiekvienoje zonoje atskirai valdyti patalpų drėgmę. Tokia funkcija suteikia galimybę taupyti energiją, nes, jei darbuotojų darbo valandos skiriasi, dalis jų gali išsijungti ir neveikti. Drėkintuvai taip pat yra automatiniai: tereikia įvesti tam tikrus parametrus ir įjungti. Šie įrengi-

86


STATYBA

niai dirba sinchroniškai su vėdinimo įrenginiu: jei nedirba vėdinimo įrenginys, neveikia ir drėkintuvas“, – pasakoja M. Zubkevičius. Drėkintuvai reaguoja į realią drėgmę patalpose: jei vyksta įmonės vakarėlis, kur į vieną erdvę suguža visi darbuotojai, greičiausiai tokioje patalpoje drėkinimo apskritai nereikės. Pašnekovas atskleidžia, kad šildymo sezono metu, turint patalpoje mechaninį vėdinimą (rekuperatorių), būtinas ir oro drėkinimas, nes oro santykinė drėgmė stipriai sumažėja. Šildant patalpas santykinė oro drėgmė jose tėra 15-25 % ir darbuotojams ima sausėti oda, perštėti akys, skaudėti galvą, krenta jų darbingumas. Sausa aplinka veikia ne tik žmogų, bet ir įvairius elektronikos prietaisus, atsiranda elektrostatinis krūvis. „Jei darbdavys taupo klimato sprendimams, jo darbuotojai dažniau serga, tad greičiausiai jis patirs nuostolių“, – įsitikinęs M. Zubkevičius. Jis pabrėžia, kad oro drėkinimo reikia visoms patalpoms, kuriose veikia mechaninis vėdinimas (nebent jose stovi akvariumas arba šeimininkai šlapiai plauna grindis kelis

Vilnius

kartus per dieną). Drėkintuvų reikia tam, kad jie kompensuotų iš lauko atsklindantį sausą orą. Be to, jei turite patalpoje natūralaus medžio baldų, jie gali suskeldėti būtent dėl drėgmės stygiaus vidaus ore. M. Zubkevičiaus teigimu, šiuolaikiniai darbuotojai yra išsilavinę, apsiskaitę ir išsiaiškina, kokia turėtų būti vidaus patalpų santykinė drėgmė. Darbdaviai taip pat turėtų susimąstyti: 10 % santykinės drėgmės nuokrypis nuo numatytos normos iškart 10–15 % mažina darbuotojo darbingumą. „Piešiame naują miesto veidą, kuris džiugintų žmones ne tik dabar, bet ir tolimoje ateityje. Esame darnių pastatų ir projektų vystytojai – atidžiai renkame kiekvieną detalę, daug investuojame į darbo kokybę, dėmesingai renkamės medžiagas ir šiuolaikiškus, patikrintus sprendimus, kad pasiektume geriausią rezultatą ir savo kūrinius apsaugotume nuo laiko tėkmės. Gyvenamasis būstas, biurų kompleksas, industrinės ar visuomeninės paskirties statiniai – visada pirmiausia atsižvelgiame į žmogų, kuriam jie skirti. Kuriame erdves, kuriose norisi būti, veiklas, kurios įkvėptų kiekvieną“, – pokalbį užbaigė „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Мiнск

87


STATYBA

VERSLO CENTRE „PARK TOWN“ – ĮSPŪDINGAS ŽALUMOS PLIŪPSNIS Vilnius

Verslo centre „Park Town East Hill“ įrengta žalioji siena – viena didžiausių Baltijos šalyse. Jos plotas siekia beveik 80 m2. Stabilizuotų augalų kompoziciją įrengė Ispanijos kompanija „Greenarea“, kuriai Lietuvoje atstovauja įmonė „Distyle.lt“. Dažniausiai tokius panašaus masto sprendimus esame įpratę matyti didžiuosiuose pasaulio miestuose, tačiau šį kartą naujausios interjero tendencijos pasiekė ir Lietuvos rinką. Įmonės atstovui teko skristi į Ispaniją ir atsiskraidinti kompanijos „Greenarea“ fitodizainerį S. Martinezą į Lietuvą. Jo sukurtos vizualizacijos laimėjo konkursą, nes buvo aiškios, konkrečios ir originalios. Įrengiant „Park Town East Hill“ holo stabilizuotų augalų sieną, suformuotas uždavinys – pademonstruoti įspūdingą augalų kompoziciją, suteikiančią gyvybės monochrominių atspalvių interjerui. Sienoje sukomponuoti įvairūs žalių atspalvių augalai banguoja, sukasi, kyla ir leidžiasi. Stabilizuotiems augalams nereikia nei vandens, nei saulės spindulių, t. y. jokios papildomos priežiūros, maždaug 10 metų. Stabilizuojant augalus jie nepraranda savo kvapo, tad „Park Town East Hill“ hole dar bent 2–3 metus bus galima jausti eukaliptų, samanų ar kitų augalų aromatus. „Stabilizuoti augalai – tai tokie augalai, iš kurių palaipsniui ištraukiama drėgmė. Jos vieta užpildoma specialiomis medžiagomis ir augalas nebekinta maždaug 10–15 metų. Vienintelė grėsmė – ultravioletiniai spinduliai, kurie gali nublukinti natūralias augalo spalvas“, – paaiškina bendrovės „Distyle.lt“, tarpininkavusios į Lietuvą atvykstant ispanų fitodizaineriui, direktorius Danas Azikejev.

88

Мiнск

Pašnekovas itin džiaugiasi sukurtu rezultatu, nes, anot jo, nė vienas architektas ar dizaineris, su kuriuo jam teko bendrauti, nėra matęs didesnio ploto kūrinio iš stabilizuotų augalų. „Įprasta, kad sienos formuojamos iš samanų. Tačiau sudėtingiausia naudoti skirtingų rūšių augalus, pavyzdžiui, sudėlioti didžialapius arba greta derinti didelius ir mažus augalus. Taip pat sudėtinga sukurti vadinamąjį fitodizainą: vizualizaciją, kaip bus išdėstyti augalai“, – sako D. Azikejev. ŠVIESTUVAIS JAU NEBENUSTEBINSI, ARTĖJA FITODIZAINO BANGA D. Azikejev atkreipia dėmesį, kad fitodizainas iš stabilizuotų augalų kol kas dar labai nauja sritis Lietuvoje, jos profesionalų nėra daug. „Iš pradžių mėginta stebinti baldais, paskui – šviestuvais. Tačiau pastaruoju metu jau visi verslo centrai turi gražius šviestuvus ir baldus. O juk verslo centre labai svarbus pirmas įspūdis. Kokių dar yra būdų geriausiam įspūdžiui išgauti? Galima didele erdve, tačiau tai labai brangu. Todėl stabilizuotų augalų sienos – puiki alternatyva. Tokiomis sienomis jau domisi ir indai, kinai, todėl jaučiu artėjančią tokių sienų bangą“, – prognozuoja pašnekovas. Prie stabilizuotų augalų sienos biurų pastato hole ir terasoje priderinti ir „Distyle.lt“ salono baldai, kurių dalis šviečia naktį. Jausdamas, kad didesni ar mažesni stabilizuotų augalų kūriniai gali būti aktualūs tiek verslo, tiek gyvenamosioms patalpoms, D. Azikejev salone „Distyle.lt“, įsikūrusiame „Domus galerijoje“, Vilniuje, jau įsirengė nedidelę įvairių galimų augalų variantų ekspoziciją.


Maloniai vėsu. Stebinančiai ramu. Unikali Samsung Wind-Free™ technologija, tūkstančių mikroskylučių pagalba tolygiai, lėtu oro srautu, vėsina patalpą, sukuriant tobulą mikroklimatą. Su Samsung WindFree™ šalti oro kondicionierių gūsiai taps praeitimi. Pasiekite aukščiausią komforto lygį. Daugiau informacijos www.samsung.com/climate

ASHRAE (Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo ižinierių draugija) nusako „ramų orą" kaip orą, kurio greitis yra mažesnis nei 0.15m/s, nesukeliantį šaltų gūsių.


STATYBA

„VENTUS COMPACT“ – NAUJA VTS VĖDINIMO ĮRENGINIŲ SERIJA VTS PRISTATO NAUJĄ KOMPAKTINIŲ VĖDINIMO ĮRENGINIŲ SERIJĄ „VENTUS COMPACT“. Pagrindinės naujos produktų linijos savybės: • solidi konstrukcija ir kompaktiški matmenys; • aukšto efektyvumo energijos atgavimo sistema; • ventiliatorių grupė su efektyviais ir tyliais EC klasės varikliais; • ilgalaikiai „Mini pleat“ tipo oro filtrai; • gamykloje integruota daugiafunkcinė valdymo sistema.

Šešiabriaunis priešpriešinių srautų rekuperatorius naudojamas pakabinamuose įrenginiuose

90

ENERGIJOS ATGAVIMAS Visi „Ventus Compact“ vėdinimo įrenginiai atitinka CE 1253 direktyvas, žinomas kaip ECODESIGN. Direktyvų rodikliai pasiekiami naudojant aukšto efektyvumo energijos atgavimo sistemas, pasiekiančias iki 92 % efektyvumą. Pakabinamuose įrenginiuose yra aukšto efektyvumo šešiabriauniai priešpriešinių srautų rekuperatoriai su papildoma apsaugos nuo užšąlimo sistema. Rekuperatorius užtikrina, kad iš šalinamo oro srauto bus sugrąžinama energija į tiekiamo oro srautą tiek žiemą, tiek vasarą, bei nesukuria galimybės šiems dviem oro srautams susimaišyti.


STATYBA

EC VARIKLIAI Įrenginyje naudojami aukšto efektyvumo ventiliatoriai su tiesiogine pavara, sukami EC variklių, kurių efektyvumas viršija reikalavimus, nustatytus IE4 klasei, užtikrina ekonominius darbo parametrus ir labai mažą vibracijos lygį. EC VARIKLIŲ PRIVALUMAI: • lengvas valdymas; • itin efektyvi elektros energijos transformacija į mechaninę energiją; • nuolatinis aukšto efektyvumo darbas; • tylus veikimas.

Nedidelis įrenginio aukštis – taip pat pranašumas, dėl kurio sudaromos galimybės jį lengvai pritaikyti ir sumontuoti. Pakabinami įrenginiai sudaryti iš atskirų sekcijų, leidžiančių šalia bazinio įrenginio pasirinkti papildomas funkcijas ir priedus. Tokius kaip: EU9 klasės oro filtrus, vandeninius ir elektrinius šildytuvus, vandeninius ir freoninius aušintuvus, triukšmo slopintuvus ir tuščias sekcijas.

91


STATYBA

GAMYKLA „CONTINENTAL“: OBJEKTAS, KOKIO LIETUVOJE DAR NEBUVO Giedrė Linden Nuotr. „Continental“ archyvas, Elijus Kniežauskas

UŽSAKOVAS: „Continental“ PROJEKTO VALDYTOJAS IR PROJEKTUOTOJAS: UAB „Baltic Engineers“ PAGRINDINIS RANGOVAS: UAB „Conresta ARCHITEKTAI: „stART studio“ STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2018 m. liepa STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2019 m. spalis STATINIO PLOTAS SU VISAIS KOMPLEKSO PASTATAIS: 23 000 m² SKLYPO PLOTAS: 131 527 m² PASTATO AUKŠTŲ SKAIČIUS: 2 aukštai, 17,1 m

Kauno LEZ teritorijoje spalį duris atvėrė išskirtinis objektas. Tai – elektronikos komponentų gamykla „Continental“. Apie šio objekto svarbą liudija vien tai, kad atidarant gamybos linijas dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Per 15 mėn. iškilusi gamykla buvo viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje – investuota net 95 mln. eurų. Šioje gamykloje iki 2021 m. planuojama įdarbinti iki 1 tūkst. darbuotojų. Įspūdingi ir „Continental“ statybų procese pritaikyti sprendimai: gamyklai ketinama suteikti prestižinį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą „LEED Gold“. Kol kas tai – pirmasis gamyklos „Continental Automotive“ projektas, sulaukęs tokio aukšto įvertinimo. Tad kaip gimė šis visomis prasmėmis išskirtinis objektas: nuo projektavimo iki atidarymo?

ENERGINĖ KLASĖ: A+ TRANSPORTO VIETŲ SKAIČIUS: 189 vietų, 3 sunkvežimių vietos, 54 dviračių vietos, 24 motociklų vietos INVESTICIJOS: 95 mln. eurų TIKSLUS ADRESAS: Kauno LEZ

92

KRUOPŠČIAI RINKOSI PROJEKTUOTOJUS Gamyklos „Continental“ projektą parengė inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovė „Baltic Engineers“. Ši įmonė ne tik projektavo gamyklą, bet ir turėjo pasirūpinti visomis integruotomis EPCM (angl. Engineering Procurement Construction Management)


STATYBA

paslaugomis, kitaip tariant, valdė statybas principu „nuo idėjos iki rakto“. Projektuotojus ir projekto valdytojus „Continental“ atstovai rinkosi ypač kruopščiai, net specialiai lankėsi „Baltic Engineers“ biure, kad įvertintų nusižiūrėtos projektavimo įmonės darbo aplinką, komandos bendravimo stilių ir kitus aspektus. Generalinio rangovo sprendimą kaip projektuotojus pasirinkti „Baltic Engineers“ nulėmė šios įmonės profesionalumas, 17 metų patirtis, darbų kokybė, tvarumo ir tarptautinių aplinkos standartų, tokių kaip LEED ir BREEAM, išmanymas, įdiegta ISO kokybės kontrolės sistema bei aukščiausios kokybės skaitmeninių įrankių, tokių kaip BIM, naudojimas. Užsakovams buvo svarbu, kad jų pasirinkta įmonė gebėtų naudoti šiuolaikines projektavimo ir projektų valdymo priemones bei metodus, turėtų darbo su BIM patirties ir tai, kad darbuotojai laisvai bendrautų anglų kalba. „Baltic Engineers“ darbuotojai atitiko visus šiuos kriterijus. Dabar šios įmonės specialistai didžiuojasi, kad Pakaunėje iškilusios gamyklos projektas bus pripažintas atitinkantis „Gold Green Standard“ ir tapo visų būsimų korporacijos gamyklų „Continental“ kokybės bei tvarumo standartu. UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras prisimena, kad jų suprojektuota gamykla „Continental“ nebuvo įprastas fabrikas, tai – aukštųjų technologijų itin šiuolaikiška ir tvarios gamybos standartus atitinkanti automobilių elektronikos komponentų gamykla, kurioje darbas primena mokslinę laboratoriją, o darbuotojams keliami aukšti inžinerinės kvalifikacijos reikalavimai, tačiau kartu suteiktos pavydėtinos darbo ir poilsio sąlygos.

MILŽINIŠKAS OBJEKTAS – VOS PER 15 MĖNESIŲ „Continental“ kompleksą sudaro du pastatai. Pagrindinis pastatas yra beveik 20 tūkst. m2 ploto, jame įkurtos 17,1 m aukščio gamybos ir sandėliavimo patalpos su pastato priekyje esančiomis dviejų aukštų administracijos patalpomis. Čia yra atskiras darbuotojų restoranas, bendros atviro plano darbo patalpos, poilsio zonos, vidiniai bei išoriniai kiemeliai, sporto salė, kuriai priklauso ir lauko krepšinio aikštelė. Taip pat kompleksui priklauso ir daugiau nei 1 tūkst. m2 ploto atskiras techninis pastatas bei sandėliavimo pastogės ir saugos postai. Pagrindinis gamyklos komplekso rangovas buvo viena pirmaujančių statybos įmonių „Conresta“. Bendrovės vadovas Lukas Laukaitis patvirtina, kad projektas buvo išskirtinis. „Tai buvo svarbus pasitikrinimas, kad galime kokybiškai ir greitai įgyvendinti net sudėtingiausius tarptautinio lygio projektus. Labiausiai mus džiugina, kad profesionalios ir gerai organizuotos komandos dėka sugebėjome per 15 mėn. pastatyti gamyklą, parengtą gamybai. Projektas išskirtinis dėl itin aukštų tvarumo, kokybės bei technologinių standartų: „FM Global“, „LEED Gold“ ir „Industrie 4.0“. Tai aukščiausi tarptautinio lygio standartai“, – sako pašnekovas. „Conresta“ vadovas atskleidžia – pastatyti tokio dydžio objektą vos per 15 mėn. buvo nemažas iššūkis, net ir didelę patirtį statybų srityje turinčiai bendrovei. „Ypatingos medžiagos, specifiniai reikalavimai ir įvairūs derinimo darbai kėlė nemažai rizikos. Dirbti teko apgalvotai, viskas turėjo atitikti aukščiausius terminų bei kokybės reikalavimus, tad dirbti teko itin apgalvotai, nuolat ieškojo-

93


Lukas Laukaitis

STATYBA

me optimaliausių sprendimų ir vadovavomės profesionalios komandos patirtimi. Kasdien vyko pasitarimai, kuriuose viskas būdavo aptariama iki smulkmenų, o kitą dieną aptarti tikslai jau turėjo būti įgyvendinti. Didelį indėlį įdėjo visi mūsų partneriai, suprasdami šio objekto svarbą“, – dėkodamas subrangovams sako L. Laukaitis.

realią situaciją objekte. Todėl statybų metu pastatas buvo skenuojamas 3D skaitytuvais, minėti duomenys perkelti į modeliavimo programą ir jų pagrindu sukurtas „taip pastatyta“ pastato modelis, kuriame buvo suvesta ne tik aktuali pastato sistemų geometrija, bet ir prisegta su pastato eksploatavimu susijusi informacija, pasiekiama vos tik atsidarius 3D modelį“, – aiškina D. Kvedaras.

BIM SUMAŽINO KLAIDŲ TIKIMYBĘ IR SUTEIKĖ UŽSAKOVUI AIŠKESNĮ VAIZDĄ

Žinoma, darbas BIM aplinkoje suteikė labai daug naudos, nes daugybė susikirtimų ar kolizijų (angl. Clash) testų leido sumažinti klaidų tikimybę, viską išspręsti ankstyvose projektavimo stadijose, atlikti skirtingus inžinerinius skaičiavimus, pavyzdžiui: natūralaus ir dirbtinio apšviestumo, oro judėjimo vėdinimo sistemose ir pan., užtikrinti kokybiškesnį projekto įgyvendinimą. BIM labai padėjo ir užsakovui geriau suprasti, kokį galutinį rezultatą jis gaus, nes leido „pasivaikščioti“ po skaitmeninį modelį, apžiūrėti erdves. Pasak D. Kvedaro, be BIM modelio pastatyti tokio kompleksiškumo gamyklą laiku būtų gerokai sunkiau.

Rengdama projektą „Baltic Engineers“ komanda pasitelkė pažangiausią 3D informacinio pastato modeliavimo BIM programinę įrangą ir BIM projekto valdymo standartus. Ši gamykla tapo pirmuoju „Continental“ įgyvendintu objektu, kurio projektas nuo pradžios iki galo paruoštas naudojant BIM. Beje, tai, kad buvo naudotasi BIM, savaime užduoties nepalengvino, nes užsakovas tikėjosi detalaus modelio, kuris atitiktų tai, kas esamuoju momentu yra pastatyta. Siekdami užtikrinti modelio tikslumą ir kokybę, specialistai statybų metu reguliariai atlikdavo sisteminį 3D lazerinį skenavimą, sudarinėjo kiekvieno įrenginio ar konstrukcijos lazerinių taškų debesį, kuris buvo lyginamas su brėžiniais ir modeliu. „Užsakovas nuo pat pradžių norėjo turėti ne tik paprastą erdvinį modelį ir dvimačius brėžinius, rodančius, kaip gamykla atrodys pastatyta, bet ir 3D modelį, kuris atitiktų

94

PAGALVOTA NET APIE PAUKŠČIUS „Baltic Engineers“ atstovai taip pat pripažįsta, kad terminai tokiai gamyklai pastatyti buvo labai trumpi, tačiau tai nesumažino ryžto įgyvendinti įdomų projektą. Nelengva buvo ir tai, kad teko dirbti ne tik pagal vietinius STR ir statybos įstatymus, bet ir atitikti tarptautinius „LEED Gold“, „FM Global“, taip pat vokiškus VDI ir VDS


STATYBA

„Statybų metu buvo laikomasi ir tokių griežtų LEED reikalavimų, kaip „Sklypo valdymo planas“ (ESC Plan), pagal kurį visi automobiliai, išvažiuodami iš sklypo, turėjo nusiplauti padangas, aplink sklypą buvo įrengta papildoma sienelė, kad į kitus sklypus nepatektų grunto. Taip pat pagal LEED reikalavimus viso statybų proceso metu buvo stebimas šiukšlių rūšiavimas ir atliekų kiekis, rūšiuojamos visų tipų atliekos. Pastato viduje vykstantiems darbams pagal LEED reikalavimus buvo sukurtas oro kokybės planas (angl. Indoor Air Quality Plan), kurio vienas iš reikalavimų kaip reikiant pasunkino statybininkų darbus, nes pastato viduje visa naudojama įranga galėjo būti tik elektrinė“, – prisimena D. Kvedaras. TEKO ĮVEIKTI GEOLOGINES KLIŪTIS

Darius Kvedaras

Iššūkiai laukė jau nuo pat pamatų, kuriuos įrengė įmonė „Projektana“. Dėl aukšto gruntinio vandens lygio ir prisotintų vandeniu dulkingų molinių gruntų, statybos aikštelės sąlygos buvo gana sudėtingos, o darbų grafikas – įtemptas, nuo pat pirmos dienos. „Esame specializuota įvairių tipų pamatų įrengimo įmonė, su sudėtingomis gruntų sąlygomis susiduriame nuolat ir turime didelę darbo tokiomis aplinkybėmis patirtį. Būtent ji padėjo šiame projekte“, – sako bendrovės „Projektana“ direktorė Raimonda Macevičiūtė. Įmonės specialistai statybų aikštelėje atliko papildomus inžinerinius geologinius tyrimus, parengė pamatų darbo projektą, įrengė CFA tipo polius ir atliko kitų konstrukcijų betonavimo darbus. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu bendrovės darbuotojams tapo ypač trumpas darbų atlikimo terminas. standartus. Projektuotojams tikru iššūkiu tapo suderinti jų skirtumus. „Pastato architektūriniai ir inžineriniai sprendiniai turėjo atitikti ne tik STR reikalavimus, bet ir amerikietiško projektavimo standarto ASHRAE privalomuosius reikalavimus, kas lėmė vietinei rinkai netipiškus sprendimus, pavyzdžiui, kištukinių lizdų automatinį išjungimą“, – sako „Baltic Engineers“ direktorius D. Kvedaras. Jis atskleidžia, kad pagal „LEED Gold“ kelti aukšti reikalavimai pastato tvarumui, energiniam efektyvumui, ergonomiškumui, pavyzdžiui, gamykloje veiks 1 megavato galios elektrinė. Taip pat atskiri reikalavimai kelti teritorijoje naudojamoms medžiagoms ar net jų spalvoms. Todėl tiek pastato stogas, tiek dauguma dangų sklype yra baltos arba pilkos. Objekte naudojamos medžiagos privalėjo turėti šiuos standartus: EPD, HPD. Rasti medžiagas, turinčias šiuos sertifikatus, buvo rimtas iššūkis, nes atitinkančių LEED v.4 versijos reikalavimus nebuvo daug net ieškant visoje Europoje. Taip pat buvo įgyvendinti inovacijų kreditai, kurių vienas įdomesnių – draugiško paukščiams pastato projektavimas (angl. Bird collision deterrence). Projektavimo metu buvo suskaičiuoti visi sklype esantys vertikalūs atitvarai, atsisakyta kampinių stiklų, įvertintos stiklo atspindžio savybės. Dėl šių sprendimų projektas pakoreguotas taip, kad būtų sumažinta rizika paukščiams atsitrenkti į pastatus ar tvoras.

„Siekdami kuo sparčiau įrengti pamatus, kad būtų galima pradėti laikančiojo karkaso montavimą, nemažą dalį laikančiųjų kolonų numatėme montuoti tiesiai ant vieno 1 000 mm skersmens poliaus“, – prisimena R. Macevičiūtė. Laikantis darbų atlikimo grafiko, statybos aikštelėje vienu metu dirbo trys polių gręžimo mechanizmai. Darbų tempą atspindi ir toks faktas: vos per tris savaites „Continental“ statybų aikštelėje poliams įrengti sunaudota apie 2 000 m3 betono. „Profesionalių inžinierių komanda bei patyrusios polių įrengimo ir betonavimo darbų brigados leido atlikti darbus per itin trumpą terminą, užtikrinti nepriekaištingą kokybę“, – džiaugiasi UAB „Projektana“ vadovė. INOVATYVŪS SPRENDIMAI IR KOKYBIŠKOS MEDŽIAGOS

Gamykla „Continental“ nuo pat pradžių statyta taip, kad atitiktų aukštus „LEED Gold“ standartus, tam prireikė daug išmanių ir išskirtinių sprendimų. Daug dėmesio skirta stogui ir jo izoliacijai. „Stogo mazgui naudojome vatą ir PVC dangą, po kuria įrengėme inovatyvią „Controlit“ sistemą, leidžiančią surasti tikslią net mažiausio mechaninio hidroizoliacijos pažeidimo vietą, identifikuoti ją ir operatyviai sutvarkyti. Ši išmani stogo dangos patikra vykdoma elektros impul-

95


STATYBA

su. Laikantis itin aukštų reikalavimų, grindims naudotas aukštos kokybės epoksidas, skirtas antistatinėms dangoms. Įrengta daugiau kaip per 10 tūkst. m2 epoksidinių antistatinių (atsparių apkrovoms) grindų, kurios neišskiria dulkių, yra atsparios trinčiai, saugios darbuotojams ir ilgalaikės. Pastate naudotos tik kokybiškos medžiagos, visiems sienų bei stogo mazgams skaičiuotas energinis naudingumas, leidęs užtikrinti A+ energinio naudingumo klasę. Pastato konstrukcija yra iš gelžbetonio, fasadai keli: vienas vėdinamasis, kitas – iš daugiasluoksnės „sandwich“ tipo fasadinės plokštės“, – pasakoja UAB „Conresta“ vadovas L. Laukaitis. UAB „Įžvalga“ gamyklos „Continental“ pastate montavo dalį stogo metalo konstrukcijų. Bendrovės direktorius Linas Bičkus teigia, kad jo darbuotojams ši užduotis buvo įprasta, nekėlė iššūkių – darbai buvo atlikti greitai ir be trikdžių. Įmonės dažniausia veiklos sritis – gamybinių patalpų statyba. Didelę patirtį sukaupusi kelių ir gatvių tiesimo įmonė UAB „Gevalda“, turinti teisę būti ypatingo statinio rangovu, statant gamyklą „Continental“ atliko drenažo ir pagrindų įrengimo po pastatu darbus. Iš viso įmonės darbų apimtis siekė 18 tūkst. m2. „Daug dėmesio skyrėme planuodami ir organizuodami darbus, generalinio rangovo reikalavimu, turėjome užtikrinti spartų atliekamų darbų tempą“, – pasakoja įmonės „Gevalda“ direktorius Valdemaras Karlonas.

96

Įmonės vadovo teigimu, kadangi visi darbai buvo iš anksto suderinti, procesas vyko sklandžiai ir lengvai. EKONOMIŠKA IR EFEKTYVI STOGO SISTEMA „Inhus“ konstruktorius Žydrūnas Matulaitis pasakoja, kad gamyklos „Continental“ stogui buvo pasirinkta plokščiojo stogo sistema su „Paroc“ akmens vatos izoliacija. Gamyklos stogui pritaikytos dvi sistemos su skirtingais pagrindais. Viena – ant gelžbetonio plokščių, kita – ant profiliuotos skardos pakloto. Abiem atvejais buvo naudotos „PAROC ROS40“ ir „PAROC ROS60“ plokštės, kurios dar turi ir FM Global išduotą sertifikatą. „Stogas – viena svarbiausių pastato dalių, turinti didelę įtaką energiniam naudingumui. Jis turi būti ne tik šiltas ir sandarus, bet ir atitikti gaisrinės saugos reikalavimus, atlaikyti apkrovas būti patogus eksploatuoti ir ilgaamžis. „Paroc“ akmens vatos gaminius gamyklos „Continental“ stogui pasirinkome dėl puikių šios akmens vatos savybių“, – sako Ž. Matulaitis. Akmens vatos izoliacija yra nedegi ir ilgalaikė, jos šilumos laidumo koeficientas bei degumo klasė nekinta visą pastato gyvavimo laikotarpį. Medžiaga išlaiko stabilius parametrus net esant dideliems temperatūros svyravimams ar aukštai temperatūrai. Būtent ši savybė labai svarbi, nes stogo konstrukcija vasarą gali įkaisti iki 80–90 °C. Pagrindinio gamyklos statybų rangovo „Conresta“ vadovas L. Laukaitis priduria, kad viso statybų proceso metu


STATYBA

buvo laikomasi aplinkai tvarių sprendimų: pavyzdžiui, aikštelėje 75 %, atliekų perskirstyta pakartotiniam panaudojimui, darbai vykdyti kiek įmanoma daugiau mechanizuotai, mažinant dulkėtumą prie visų mechanizmų naudota dulkių ištraukimo siurblių sistema.

pildomi kompresoriniai šalčio įrenginiai.

Didelis dėmesys skirtas ir inžinerinėms sistemoms. Jos parinktos taip, kad būtų tvarios, tausotų piniginius ir gamtos išteklius.

„Didžiausi mikroklimato reikalavimai kelti gamybos salei, kur turi būti griežtai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir dulkėtumas. Šios salės mikroklimatui užtikrinti suprojektuotos ir sumontuotos 7 vėdinimo sistemos, kurių bendras oro kiekis beveik 500 tūkst. m3/h. Visa įranga sumontuota ant pastato stogo, tad buvo didelis iššukis ne tik ŠVOK projektuotojams, bet ir konstruktoriams, kadangi visa įranga sveria apie 100 tonų“, – atskleidžia D. Kvedaras.

Pasak „Baltic engineers“ vadovo D. Kvedaro, pastato šilumos ir šaldymo poreikiams patenkinti buvo suprojektuota ir įrengta sudėtinga šilumos ir šalčio gamybos bei paskirstymo sistema.

Biurų mikroklimatui taip pat kelti dideli reikalavimai. Remiantis ne tik Lietuvos, bet ir ASHRAE bei LEED standartų reikalavimais, suprojektuotos keturios pagrindinės biurų vėdinimo sistemos. Oro kiekis patalpose valdomas re-

GAMYKLA TURI SAVO KOGENERACINĘ ELEKTRINĘ

„Atskirai stovinčiame techniniame pastate sumontuota visa gamybos sistema, o pagrindiniame pastate, specialioje patalpoje, sumontuota paskirstymo įranga. Baziniams šilumos poreikiams padengti numatytas kogeneracinis įrenginys, kuris degindamas dujas gamina elektrą, o šio proceso metu išsiskirianti šiluma vartojama pastatui šildyti. Kogeneratoriaus elektrinė galia – 1 MW, o šiluminė – 1,2 MW“, – sako pašnekovas. Šilumos gamybos schema glaudžiai susijusi su šalčio gamyba. Kogeneratoriaus šiluma ne šildymo sezono metu, perduodama į absorbcinę šalčio mašiną, kuri šilumą verčia šalčiu. Ši mašina pagamina 750 kW šalčio naudodama tik 8 kW elektros galios. Tokiu būdu kogeneratorius dirba ištisus metus užtikrindamas nenutrūkstamą elektros tiekimą bei šilumą ir šaltį. Išaugusiems vėsinimo poreikiams padengti suprojektuoti ir sumontuoti du pa-

97


STATYBA

miantis CO2 lygio jutikliais, taip tiekiant daugiau oro, kai patalpose susirenka daugiau žmonių. YPATINGAS DĖMESYS SAUGAI, ŠVARAI IR KOKYBEI Kad būtų pasiektas „LEED Gold“ įvertinimas, buvo sumontuota ir išmani kompleksinė apšvietimo sistema, įrengtos elektromobilių krovimo stotelės. Vidaus ir lauko elektros darbai patikėti įmonei „Energus“. Įmonės specialistai gamykloje „Continental“ įrengė elektros skirstyklas, montavo šviestuvus, vaizdo stebėjimo kameras, įeigos kontrolės, garso sistemas, atliko kitus vidaus ir lauko elektros darbus. „Energus“ projektų vadovas Tadas Martinkevičius sako, kad „Continental“ jų įmonei buvo ypatingas objektas: tiek darbų apimtimi, tiek parinktais sprendimais. Iš kitų objektų šią gamyklą išskyrė sudėtingesnės valdymo sistemos ir ypatingi darbų kokybės bei saugos reikalavimai. Pavyzdžiui, gamyklai parinktos aukščiausios kokybės produkcijos gamintojų kabelinės konstrukcijos ir sumontuota pažangi vaizdo stebėjimo sistema. Visa montuota įranga buvo paremta naujausiais technologiniais sprendimais, kas leido pažinti naujausias tendencijas paleidžiant ir derinant sistemas. Šis projektas įdomus ir tuo, kad aukšti reikalavimai bei išskirtiniai sprendimai buvo taikyti ne tik gamybai skirtose patalpose, bet ir administracinėse, kur biuro darbuotojai gali dirbti ergonomiškoje ir komfortiškoje aplinkoje. Taip pat šiame projekte įmonei „Energus“ patikėta ne tik įrengti pastato inžinerines sistemas, bet ir prijungti „Industry 4.0“ pramonės standartą atitinkančias

98

sudėtingas gamybos linijas. Šiame projekte kompanijai teko dirbti su BIM projektavimo aplinkoje sukurtais projektais, kas leido tiksliau ir greičiau įvertinti bei realizuoti projektinius sprendinius. „Energus“ komanda paruošė pastatą atidarymo renginiui ir prezidento vizitui per itin trumpą laikotarpį: vos per pusmetį nuo sutarties pasirašymo dienos. T. Martinkevičiui įsiminė, kad vykdant darbus gamykloje turėjo būti palaikoma ypatinga švara. „Tai – mikroprocesorių, elektronikos komponentų gamykla. Todėl darbo aplinka turėjo būti ypač švari: po kiekvienos užduoties reikėjo kruopščiai susitvarkyti“, – prisimena pašnekovas. Bendrovės komandai tai toli gražu ne pirmas sudėtingas gamybinis objektas: „Energus“ dalyvavo „Danske Bank“ globalių paslaugų centro Vilniuje, „Girtekos“ logistikos centro Šiauliuose statybose, prisidėjo statant ne taip seniai žurnalo „Structum“ aprašytą A+ energinės klasės prekybos centrą „Žali“ Vilniuje. Vis dėlto, pasak T. Martinkevičiaus, gamykla „Continental“ yra vienas įspūdingiausių objektų, su kuriuo teko dirbti jo vadovaujamai komandai. GAMYKLA PASIRUOŠUSI NET SMARKIAUSIOMS LIŪTIMS Projektuojant gamyklos nuotekų sistemą, pasiruošta net ekstremaliausioms oro sąlygoms. Pastato lietaus ir buitinių nuotekų įrengimui buvo buvo pasirinktos Europos sanitarinių technologijų lyderės „Geberit“ sistemos.


STATYBA

„Gamyklos „Continental“ statybose priimtas sprendimas montuoti dvi lietaus nuotekų sistemas: „Geberit Pluvia“ – pagrindinė sistema, o kita – avarinė lietaus nuotekų sistema. Toks sprendimas priimtas po diskusijų su projekto autoriais bei projektuotojais, siekiant maksimaliai užtikrinti pastato saugumą liūčių metu“, – sako įmonės „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda. Anot pašnekovo, sistema buvo montuojama atšiauriomis sąlygomis, rudenį ir žiemą, todėl viena iš užduočių buvo užtikrinti efektyvų, sklandų bei nenutrūkstamą darbų procesą. Rangovams pasisekė, sistema „Geberit Pluvia“ gali būti montuojama net esant –10 laipsnių šalčio. Įmonė „Geberit“ pirmoji sukūrė vakuuminę lietaus nuotekų sistemą. Kaip veikia vakuuminė nuotekų sistema? Dėl mažesnio „Geberit Pluvia“ vamzdžių skersmens, jie daug greičiau prisipildo lietaus vandens, kuris efektyviai pašalinamas veikiant neigiamam slėgiui. Mažesnio skersmens vamzdžiai pastate leidžia sumažinti lietaus nuotekoms skirtą plotą, o tuo pačiu ir sumažina vamzdžių montavimo išlaidas ir laiką. „Vandens nuvedimo nuo plokščių stogų sistema yra viena svarbiausių pastato inžinerinių dalių, todėl jos parinkimas, projektavimas ir įrengimas turi būti atliktas nepriekaištingai, antraip nukentės visa stogo konstrukcija ir patalpos po ja. Kokybišką stogo nuotekų įrengimą garantuoja kompanijos „Geberit“ ilgametė patirtis, bendradarbiavimas su architektais, užsakovais, projektuotojais“, – sako V. Dinda. Taip pat projekte buvo įrengti ir buitinių nuotekų vamzdžiai „Geberit Silent PP“. Šią nuotekų sistemą sudaro tvirti trisluoksniai vamzdžiai, specialios konstrukcijos jungtys,

laikiklių sistema – kuri atitinka aukštus akustinius bei hidraulinius reikalavimus. Kadangi gamykla buvo projektuojama taip, kad gautų aplinkosauginį LEED sertifikatą, reikėjo, kad joje montuojami gaminiai taip pat būtų sertifikuoti. „Tiek „Pluvia“, tiek „Silent PP“ sistemų vamzdynai, pagaminti iš medžiagų, kurios yra draugiškos aplinkai ir nekenkia žmonių sveikatai. Jie pagaminti iš PE (polietileno) ir polipropileno, kurie yra 100 % perdirbami. Jie neišskiria jokių toksinių medžiagų“, – akcentuoja „Geberit“ atstovas. Požeminio vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų bei lauko ir vidaus dujotiekio vamzdynų įrengimo darbus atliko UAB „Geovizija“. DAUG NATŪRALIOS DIENOS ŠVIESOS Projektuodami gamyklą „Baltic Engineers“ ypatingą dėmesį kreipė į biurus, kurių plotas yra didelis, o interjeras išsiskiria kokybe ir modernumu bei atitinka ateities darbuotojų poreikius. Biuruose įrengti patogūs pasitarimų kambariai, kuriuose gali vykti telekonferencijos, veikia mokymų erdvė. Darbo vietos buvo įrengtos taip, kad iš jų būtų galima matyti gamyklą supančią žalumą. „Baltic Engineers“ vadovas D. Kvedaras džiaugiasi, kad gamyklos viduje bus daug natūralios šviesos. „Pasitelkus natūralios apšvietos skaičiavimo programą ir panaudojus pastato 3D modelį buvo pasiekta, kad daugiau kaip 80 % biuro patalpų turėtų natūralų ap-

99


STATYBA

švietimą. Tai padeda palaikyti natūralų žmogaus ritmą, leidžia jam geriau jaustis ir tuo pačiu sumažina elektros išlaidas“, – atkreipia dėmesį D. Kvedaras. Darbuotojai galės pietauti įmonės restorane, suprojektuotame Europos konsultantų, priklausančių tarptautinei organizacijai FCSI (Foodservice Consultants Society International). Šios organizacijos konsultantams projektuoti biurų restoranus patiki tokios įmonės kaip: „Google“, „Siemens“, „Motorola“, taip pat viešbučiai „Holiday Inn“, „Radisson SAS“, „Marriott“, „Hyatt“. Su visais išvardintais objektais Lenkijoje dirbo ir „Baltic Engineers“ pasirinkta konsultantė Barbara Kozoriowska. Gamyklos interjero dizainą sukūrė „stART studio“ architektė Justina Narauskienė, o „LT Project“ įrengė reprezentacines, poilsio ir biuro erdves tiekdama standartinius ir nestandartinius baldus, akustikos sprendimus, darbo vietų ir dekoratyvinį apšvietimą. „LT Project“ projektų vadovė Giedrė Katinienė pabrėžia, kad visoms darbo vietoms pasirinktos JAV gamintojo „Haworth“ aukščiausios kokybės ergonominės kėdės ir reguliuojamo aukščio stalai. Tam tikrose erdvėse sienų paviršiai padengti dažais „Smart Wall Paint“, leidžiančiais sienomis naudotis kaip rašymo lenta ir ant jų rašyti žymekliu. Pirmasis gamyklos aukštas išsiskiria plytelių gausa – jos naudotos ir sienoms, ir grindims dekoruoti. Vestibiulyje pasitinka įspūdingo dydžio ekranas, kurio aukštis siekia 4 m, o plotis – 5 metrus.

100

Antrajame biuro aukšte įrengtos stiklinės dienos šviesą praleidžiančios pertvaros. DAŽAI, TAUSOJANTYS TIEK APLINKĄ, TIEK ŽMOGAUS SVEIKATĄ Gamyklos vidus išdažytas gamintojo „Tikkurila“ dažais – jiems, kaip ir visoms gamyklos patalpoms, kelti aukšti kokybės reikalavimai. „Svarbiausias kriterijus pastato savininkams renkantis apdailos medžiagas buvo tai, kad jos turėjo atitikti tarptautiniu mastu pripažįstamus LEED reikalavimus. Pasirinkti dažai – aukštos kokybės, gaminami tvariu būdu, sukuriantys sveiką aplinką žmogui bei atitinkantys visuomeninių patalpų reikalavimus“, – sako „Tikkurila Lietuva“ rinkodaros vadovė Rūta Labeikienė. „Continental“ patalpoms pasirinkti dažai „Tikkurila Optiva 5“ pagaminti vandens pagrindu. Jie tausoja aplinką išskirdami mažiau lakiųjų organinių junginių. Tačiau dėl mažesnio poveikio aplinkai nė kiek nenukenčia kitos svarbios dažų savybės: jie itin atsparūs tiek sausam, tiek šlapiam valymui, taip pat – mechaniniam poveikiui. Be to, šiais dažais galima nudažyti didžiulį plotą – iki 16 m2 sienos su vienu litru dažų (vienu sluoksniu). Nudažius patalpą ji spindi sodria spalva. Beje, ją išsirinkti galima net iš 10 tūkst. skirtingų atspalvių paletės. Kompanijos „Tikkurila“ dažai gaminami iš kruopščiai atrinktų žaliavų pagal aukščiausius kokybės standartus. Daugiau nei 300 šio gamintojo dažų turi ekologinį žen-


STATYBA

klą ir per 85 % kompanijos produkcijos, skirtos naudoti buityje, yra vandeniniai dažai. Visi maža lakiųjų junginių emisija išsiskiriantys vandeniniai dažai gaminami iš aukštos kokybės žaliavų, jų savybes užtikrina nuodugnūs eksploataciniai ir laboratoriniai bandymai.

„Pavyko užtikrinti aukštą komforto lygį, atitinkantį Lietuvos ir Europos higienos normose apibrėžtus šviesos lygius. Be to, projektui įgyvendinti turėjome mažiau nei metus, todėl reikėjo viską atlikti ypač skubiai“, – sako įmonės „Šviesos technologijos“ komercijos direktorius.

ŠVIESTUVAI ATKELIAVO IŠ UŽSIENIO

ENERGETIŠKAI EFEKTYVUS AUKŠTŲ PATALPŲ VĖDINIMAS

Įmonė „Šviesos technologijos“ gamyklos gamybinėse ir administracinėse patalpose sumontavo „Zumtobel“, „Thorn“, „Delta Light“ ir kitų gamintojų šviestuvus, kuriems būdingas didelis efektyvumas bei puikios hermetinės savybės. „Šiam projektui pagal specialų užsakymą šviestuvai buvo gaminami Austrijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – atskleidžia įmonės komercijos direktorius Edgaras Gerdzevičius. – Būtent šiam projektui jie pagaminti ypač plačios neakinančios sklaidos, išskirtinio dizaino.“ Gamykloje sumontuotus šviestuvus galima pavadinti išmaniais: apšvietimo valdymo sistema nuolat „stebi“ erdvę ir vertina, ar joje yra žmonių. „Atsižvelgiant į žmonių srauto intensyvumą, reguliuojamas apšvietimo stiprumas. Lauko šviestuvų šviesos srautas nukreipiamas reikiama kryptimi (tik žemyn), taip užtikrinant mažiausią šviesos taršą“, – sako pašnekovas. Jo teigimu, šiame objekte kruopštumo reikėjo visur: nuo ypatingo tikslumo projektuojant apšvietimo šaltinius BIM aplinkoje iki šviestuvų dizaino. Pasak E. Gerdzevičiaus, parenkant apšvietimą didelis dėmesys skirtas akinimo ir komforto kontrolei.

Puikų mikroklimatą gamykloje „Continental“ užtikrins bendrovės „NIT“ parinkti didelių ir aukštų patalpų vėdinimo įrenginiai. Tarp jų – gamintojo „Hoval“ decentralizuoti stoginiai vėdinimo įrenginiai, sumažinantys nepageidaujamą netolygų temperatūros pasiskirstymą patalpoje ir šilumos nuostolius, patiriamus per stogą, bei suvartojamus energijos kiekius. „Priešingai nei centralizuotos, „Hoval“ vidaus mikroklimato sistemos yra modulinės struktūros. Tai reiškia, kad sistema gali būti sudaryta iš kelių, netgi skirtingų tipų klimato įrenginių. Juos galima reguliuoti atskirai, tačiau kontroliuoti bendrai automatiškai. Tuo būdu pasiekiamas maksimalus pritaikomumas ir lankstumas visose planavimo, įrengimo, veikimo ir aptarnavimo fazėse“, – paaiškina „NIT“ rinkodaros vadovas Artūras Prokopavičius. „Hoval“ vidaus mikroklimato sistemos turi patentuotą reguliuojamąjį oro skirstytuvą „Air Injector“, kuris užtikrina optimalų oro pasiskirstymą ir kokybę kintančiomis veiklos sąlygomis ir apsaugo darbo zoną nuo skersvėjų. Darbuotojai tokioje patalpoje jaučiasi puikiai. Decentralizuoti vėdinimo įrenginiai išdėstomi aplink visą patalpą palubėje arba stoge, o paduodamas oras tiesiogiai įpurškiamas į

101


STATYBA

patalpų vidų, todėl nereikia nei tiekiamo nei šalinamo oro ortakių“, – akcentuoja A. Prokopavičius. Komfortiško mikroklimato įrenginiai tiekiami surinkti, jų montavimas prie lubų ar ant stogo taupo vietą patalpose. Decentralizuotą sistemą lengva išplėsti ar pritaikyti prie pasikeitusių pastato naudotojų poreikių. Gamykloje „Continental“ sumontuotas oro tiekimo ir šalinimo įrenginys „Roofvent RH“. Jis papildomai šildo patalpas, o efektyvų energijos atgavimą užtikrina jo viduje įrengtas plokštelinis šilumokaitis. Prie gamyklos lubų įmontuotas ir prie lauko oro ortakio prijungtas stoginis recirkuliacinis įrenginys „Topvent® MH“. Abu šie įrenginiai dėl aukšto našumo ir efektyvaus oro paskirstymo aprėpia didelį patalpos plotą, todėl reikia mažiau įrenginių, palyginti su kitomis sistemomis. Kad sumažėtų energijos nuostoliai, atsirandantys dėl atvirų durų, ir mažiau šalto oro patektų į vidų, kompanija „NIT“ gamyklai parinko oro užuolaidas, pritaikytas iki 6 m aukščio angoms. Naujos kartos „Hoval“ įrenginiai galingi, tačiau pritaikyti taupyti energiją, kas buvo aktualu siekiant LEED sertifikato: rekuperacinės sistemos taupo energiją, o ventiliatoriai su skirtingu greičio valdymu užtikrina didelių patalpų vėdinimą.

102

PAGALVOTA IR APIE DARBUOTOJŲ POILSĮ Gamyklos „Continental“ aplinkai skirtas išskirtinis dėmesys. Administracinio pastato viduje įrengtos dvi žaliosios zonos – du vidiniai kiemeliai pirmame ir antrame pastato aukštuose. Poilsio valandėlėmis darbuotojai pastato prieigose galės pasivaikščioti „lietaus sode“ – aikštelėje su takais ir amfiteatru. Laisvalaikį jie galės leisti universalioje sporto aikštelėje, šalia įrengtame poilsio paskirties pastate. Darbuotojams siūloma ir treniruočių erdvė, atviro tipo sporto aikštynas lauke bei amfiteatras sporto renginiams stebėti. Planuojama įrengti ir specialią poilsio zoną su pasivaikščiojimų takeliais, suoleliais ir lietaus vandenį surenkančiu tvenkiniu. 360 m2 ploto poilsio pastate suprojektuotos daugiafunkcės erdvės, skirtos įvairioms veikloms – jogai, stalo tenisui. Taip pat šis pastatas bus naudojamas ir kaip susibūrimo erdvė – terasoje šiltuoju metų laiku bus statoma kepsninė. Pasirūpinta ir patogiu darbuotojų atvykimu į darbą. Kompleksą su pagrindiniu keliu jungia du važiuojamieji keliai: vienas skirtas sunkiajam, kitas – lengvajam transportui. Taip pat numatyti trys pėsčiųjų takai.


STATYBA

„Baltic Engineers“ suprojektavo ir stogines dviračiams, mopedams, elektromobilių įkrovimo vietas. Numatė transporto stovėjimo zonas ne tik darbuotojams ir gamyklos svečiams, bet ir pavėžėjimo paslaugų teikėjams. Visa tai įrengta pagal griežtus LEED reikalavimus. Taip pat darbuotojai galės važiuoti į darbą ir visuomeniniu transportu – tam specialiai suprojektuota autobusų stotelė prie sklypo ribos. Planuojama, kad darbuotojai gaus kompensacijas už transporto bilietus, autobuso tvarkaraštis bus suderintas su darbuotojų pamainų laikais. TIKSLUMĄ PADĖJO UŽTIKRINTI TRIMATĖ MAŠINŲ VALDYMO SISTEMA Aplinkotvarkos darbus gamyklos „Continental“ teritorijoje vykdė bendrovės UAB „NK Statyba“ komanda. Žinoma, be iššūkių neapsieita. Bendrovės projektų vadovas Egidijus Kriščiūnas prisimena, kad sudėtingiausia buvo visus darbus atlikti laiku, nes duotas terminas buvo trumpas, o darbų apimtis – pakankamai didelė. Laiku ir kokybiškai įgyvendinti tokios apimties projektą

buvo galima tik mechanizuotai klojant trinkeles, vadovaujant kvalifikuotiems darbų vadovams ir pasitelkiant išmaniąsias mašinų valdymo sistemas. Kadangi klojant trinkeles pasluoksniai turi būti proporcingai atkartojami ir galimos tik minimalios paklaidos, pasitelkus modernią techniką ir 3D brėžinius pavyko optimizuoti visą mechanizmų darbo procesą, sutaupyti daug laiko, padidinti našumą ir grunto lyginimo darbų efektyvumą bei tikslumą. Darbų spartą užtikrino automatizuotas grunto stumdymas – nuo pradinių žemės darbų iki galutinio išlyginimo. Kai svarbi kiekviena diena, trimatė mašinų valdymo sistema yra didžiulė pagalba ruošiant sudėtingus nuolydžius: kiekvienas kaušo judesys stebimas realiuoju laiku, o informacija, reikalinga norimam profiliui išgauti, pateikiama akimirksniu. Taip pat reikėjo suplanuoti ir užtikrinti transporto įvažiavimą į statybvietę, nes darbai negalėjo sustoti. Bet įmonės darbuotojams, įrengusiems ne vieno didelio objekto trinkelių dangą, pavyko užtikrinti, kad viskas būtų atlikta sklandžiai, laiku ir kokybiškai.

103


INŽINERIJA

104


INŽINERIJA

ANT NORVEGIJOS FIORDO PASTATYTAS VERSLO CENTRAS VEIKIA TARSI NEDIDELĖ ELEKTRINĖ Nuotr. Snohetta

Neįprastais architektūriniais sprendimais garsėjanti studija „Snøhetta“ rugsėjį Norvegijoje užbaigė biurų pastatą, pavadintą „Powerhouse Brattørkaia“. Tai pirmasis biurų centras, pagaminantis dvigubai daugiau energijos, nei reikia jo paties veiklai. Netradicinės formos statinys stovi Trondheimo uoste ir yra dengtas maždaug 3 000 m2 saulės elementų. Kasdien jis gamina energiją jame dirbančių žmonių poreikiams, aplinkiniams pastatams ir dar miesto viešajam transportui. Architektų studijos „Snøhetta“ atstovai tikisi, kad klimato kaitos grėsmės akivaizdoje toks statinys įves naują standartą ir dauguma architektūros įmonių pradės svarstyti, kaip statyti nuo elektros tinklų nepriklausomus pastatus. „Energiją ne vartojantys, o gaminantys pastatai yra ateitis. Projektuojant devizas turėtų būti ne „forma prisitaiko prie funkcijos“, o „forma prisitaiko prie gamtos“, – sako studijos įkūrėjas Kjetilis Trædalas Thorsenas. – Turiu omenyje, kad dizaino srityje pirmiausia turėtume galvoti apie tai, kaip jis prisitaiko prie gamtos, kaip sumažinti anglies dvideginio pėdsaką, kurį tas pastatas paliks. Dizaino sprendimai turėtų būti orientuoti į tai, kad pastato poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.“ Statinys be didelių pastangų gavo aplinkosauginį sertifikatą BREEAM. Biurų centras „Powerhouse Brattørokaia“ yra 18 tūkst. m2 ploto, viename jo gale įrengtas pėsčiųjų tiltas, vedantis į traukinių stotį. Pirmame aukšte veikia kavinė ir lankytojų centras. Čia ketinama užsiimti šviečiamąja veikla, užsukus verslininkams ir šiaip smalsuoliams, pasakoti apie išskirtinius sprendimus, pritaikytus šiame pastate, bei ateities tvarios statybos strategiją.

105


INŽINERIJA

energiją gaminantis statinys. Apskaičiuota, kad jis pagamins dvigubai daugiau energijos nei suvartos, ir į tai taip pat įskaičiuota energija, kurios reikėjo pastato statybai bei kurios prireiks jam nugriauti. „Šioje vietovėje saulės šviesą reikia gaudyti, nes ji labai priklauso nuo dienos, metų laiko. Saulės elementai daugiausia energijos gamina tada, kai saulės spinduliai į juos krenta 90 laipsnių kampu“, – atskleidžia pastato vyriausiasis architektas Andreasas Nygaardas. Dėl šios priežasties, siekiant, kad saulės elementai gamintų daugiau energijos, nei reikia pačiam pastatui, jo stogas buvo suprojektuotas su 19 laipsnių nuolydžiu. Tokio nedidelio nuolydžio reikia todėl, kad pastatas yra arčiau ašigalio nei, pavyzdžiui, pastatai Lietuvoje. Per metus jis gali pagaminti praktiškai 500 tūkst. kWh „švarios“ elektros energijos iš saulės. Jo energijos sąnaudos atrodo neįprastai: – 4,9 kWh energijos/m2.

Biurų pastatas turi penkiakampį stogą, kuris nuo vieno krašto iki kito padengtas saulės kolektoriais. Statinys orientuotas taip, kad elementai gamintų maksimalų kiekį elektros energijos. Tai buvo nemenkas iššūkis, prisimenant, kad jis stovi šiauriniame mieste. Beje, šis biurų pastatas šiuo metu apskritai yra labiausiai į šiaurę nutolęs

106

Minusinis energijos suvartojimas reiškia, kad statinys veikia ne tik kaip biurų pastatas, bet yra ir lyg vietinė elektros jėgainė, tiekianti elektrą tiek aplinkiniams pastatams, tiek elektriniams autobusams, tiek elektromobilių įkrovimo stotelėms. Net kai kurie maži laivai naudosis „Powerhouse Brattørkaia“ pagaminta energija. Architektų teigimu, jie norėjo sukurti įspūdį, kad pastatas tiesiog „sprogsta“ energija. Savo aukštingumu jis prisitaiko


INŽINERIJA

prie aplinkinių pastatų, priekinis fasadas dengtas tamsaus aliuminio plokštėmis, o jo viduryje – ovalo formos atriumas, siekiantis pirmą aukštą. Toks architektūrinis sprendimas pasirinktas ne tik dėl grožio – jis naudingas ir kaip natūralios šviesos šaltinis biuro darbuotojams, be to, pirmame aukšte įrengtas atviras sodas. Viduje naudojama apšvietimo sistema pavadinta „skystosiomis šviesomis“. Šviestuvai, atsižvelgdami į tuo metu esamą natūralų apšvietimą ir tai, ar aktyviai naudojamas pats pastatas, automatiškai prigęsta arba suintensyvina apšviestumą. Pasak architektų, tai leidžia taupyti ir veltui nešvaistyti elektros energijos. „Ši sistema „Powerhouse Brattørkaia“ leidžia turėti praktiškai dvigubai mažesnes elektros energijos sąnaudas, nei vartotų analogiško dydžio tipinis biurų pastatas“, – tikina architektų studijos atstovas. Kadangi biurų pastatas stūkso atšiaurioje Norvegijoje, itin daug dėmesio skirta apšiltinimo bei izoliacijos sprendimams. Čia panaudotas specialus betonas, kuris veikia kaip šiluminė masė (saugykla). Architektų studiją „Snøhetta“ 1989 m. įkūrė du architektai – norvegas Kjetilis Trædalas Thorsenas ir amerikietis Craigas Dykersas. – Tekstas parengtas pagal portalo dezeeen.com informaciją

107


INFRASTRUKTŪRA

108


INFRASTRUKTŪRA

MIESTO KOMUNIKACIJŲ MENAS

Giedrė Linden

Kalbėdami apie inžineriją, tikrai neįsivaizduojame nieko patrauklaus, tačiau puikiai suprantame, kad be inžinerinių tinklų XXI a. žmogui gyventi būtų praktiškai neįmanoma. Taip patogiai leidžiamės vedžiojami stereotipų, pamiršdami, kad miesto komunikacijos gali būti ne tik efektyvios, taupios, patogios, „nematomos“, bet ir prisidėti prie miesto veido formavimo.

109


INFRASTRUKTŪRA

PRITRAUKIA INVESTICIJAS Jau kelerius metus šalies sostinėje vyksta inžinerinių tinklų plėtra į miesto priemiesčius ir sodus. Taip siekiama paskatinti gyventojų migraciją iš centrinės miesto dalies ir daugiaaukščių kvartalų, tokių kaip Naujamiestis, Žirmūnai, Karoliniškės, Justiniškės, Fabijoniškės ir kt., į miesto priemiesčius ir sodus. Inžinerinės infrastruktūros pajėgumas turi svarbią įtaką pritraukiant naujus statytojus ir verslo investicijas, taip pat skatina gyvenamąją statybą ir miesto esamo apstatymo pertvarkymą bei rekonstrukciją. Tai, nors ir netiesiogiai, tačiau neišvengiamai keičia ir miesto panoramą.

110

GRAŽIAUSIAS MIESTAS – NAKTĮ Tinkamas miesto apšvietimas laikomas viena svarbiausių miesto identiteto dalių. „National Geographic“ rašo, kad, žvelgiant iš kosmoso naktį, Las Vegasas yra ryškiausias miestas Žemėje. Pchenjanas, Šiaurės Korėjoje, – tamsiausias. Niekada nepasitikėjau kelionių žurnalų skelbiamais konkursais, tačiau, jeigu trys žurnalai 2019 m. gražiausiu naktiniu Europos miestu išrenka Paryžių, negali į tai numoti ranka. Pramonės amžius pertvarkė miestus ir juos pagyvino šviesa. 1800 m. pab., atgaivindamas Paryžių, miesto


INFRASTRUKTŪRA

planuotojas Georges-Eugène’as Haussmannas gatves pasiūlė apšviesti 20 tūkst. dujinių lempų. Tuomet buvo vadovautasi devizu: „šviesa prieš visa kitą“. Nuo tada šviesos miesto monografija įsitvirtino Paryžiuje. Vėliau Niujorkas sukūrė savo garsiąsias šviesų alėjas ir tapo pagrindiniu Prancūzijos sostinės konkurentu. Kintančios technologijos ir atėjęs LED apšvietimas padarė miestus dar ryškesnius. Miesto peizažas, apšviestas tūkstančio lempučių, skatina fiksuoti akimirkas fotoaparatų objektyvais ir tai kuria tam tikrą įvaizdį, miestui užklijuoja „etiketę“. Toks „šviesos“ judėjimas vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Keistas paradoksas, kad Paryžius, kartą užėmęs miestų apšvietimo pionieriaus poziciją, pastaraisiais metais žengė drąsius žingsnius, kad mieste įsikūręs verslas pritemdytų šviesas. 2013 m. Prancūzijos Vyriausybė priėmė įstatymą, įpareigojantį visus šalies verslus ir pastatus išjungti šviesą nuo 1 iki 7 val. ryto. Taip pat bandoma projektuoti miesto apšvietimą naktį. Vilnius apšvietimą taip pat išnaudoja gana sumaniai. Didžiausių švenčių ir minėtinų progų metu įvairiomis spalvomis nusidažo Žaliasis tiltas, Katedros aikštė ir Gedimino prospektas. 1 600 km elektros kabelių apraizgyta ir beveik 50 tūkst. šviestuvų bei prožektorių turinti mūsų sostinė prieš dvejus metus tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame buvo įdiegta eksperimentinė sumani apšvietimo sistema. Beje, ji leidžia sutaupyti iki 60 % elektros energijos.

FORMUOJA PARKUS Miesto komunikacijos formuoja ir parkus. Inžinieriai neslepia, kad, kalbėdami apie paviršinio vandens tvarkymą, dažnai išgirstame klaidingus įsitikinimus. Esą paviršinį vandenį reikia kuo greičiau vamzdynais nuvesti į upes. Europa jau seniai tvarkosi taip, kad kuo mažiau vandens būtų nuvedama į upes, o vanduo kaupiamas tvenkinėliuose, daubose, kūdrose. Todėl lig šiol gyvavusią sampratą dėl paviršinio vandens tvarkymo būtina visiškai keisti. „Statant paviršinio vandens kaupyklas, būtų galima akumuliuoti staigiai padidėjusį paviršinių nuotekų kiekį ir jį išleisti palaipsniui, mažesniu debitu. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, reikia numatyti plotus paviršinio vandens nuotekų kaupykloms įrengti. Tai leistų sumažinti naujai statomų tinklų skersmenis, sumažintų esamų tinklų hidraulinę apkrovą. Be to, sumažėtų gatvių apsėmimo rizika, kai esamų paviršinių nuotekų tinklų pralaidumas yra per mažas. Paviršinės nuotekos, iškrentančios į gyventojų sklypus, turi būti tvarkomos, akumuliuojamos gyventojo sklype, o ne tiesiogiai jungiamos prie gatvėje esančio paviršinių nuotekų tinklo“, – sako inžinieriai. Šią problemą Singapūras išsprendė įrengdamas žaliąsias zonas miesto centrinėse ir tankiau apgyvendintose teritorijoje. Lietaus vanduo subėga į tam paruoštus vandens telkinius. Kad dėl garavimo sausros metu nesusidarytų pelkės, vandens telkiniai valomi, o vanduo paruošiamas naudoti antrą kartą: gatvėms plauti ar laukams drėkinti.

111


INFRASTRUKTŪRA

PROFSĄJUNGŲ RŪMŲ GRIOVIMO DARBAI Nuotr. Jelena Grabovskaja

Vilniaus miesto savivaldybė Profsąjungų rūmams griauti – jautriam miestui ir jo gyventojams darbui – ieškojo tikrų profesionalų, kurių prioritetai būtų atsakingumas, statybų vietos tvarka ir švara. Įmonės „Vaidva“ ir „Statybų kodas“ prie visų išvardytų reikalavimų pridėjo ir garantiją laiku pradėti bei užbaigti darbus. Šis projektas tapo kompanijų, atlikusių ne vieno didelio objekto griovimo darbus, sėkmingos partnerystės tęsiniu. Bendrovės „Vaidva“ ir „Statybų kodas“ jau parodė savo gebėjimus kokybiškai atlikti darbus griaudamos namus Druskininkuose T. Kosčiuškos ir Maironio gatvėse bei pastatą Kauno buvusioje karinėje teritorijoje Radvilėnų plente.

teko labai pasistengti griovimo metu nepakenkti aplink gyvenančiųjų gerai savijautai ir patogumui. Darbai buvo atliekami taip, kad viso griovimo metu nebūtų keliamas didelis triukšmas ir dulkėtumas. Tam buvo panaudota profesionalams skirta įranga, kurią bendrovė atsigabeno iš Belgijos. Kol kas tai yra pirmas ir vienintelis atvejis, kai tokia dulkėtumą mažinanti įranga panaudojama Lietuvoje.

Darbas su Profsąjungų rūmais – išskirtinės svarbos objektu – nuo pat pradžių įsuko bendroves į nuolatinius iššūkius. Negalima buvo prarasti nė minutės, teko dėti visas pastangas, kad pavyktų viską atlikti per nustatytus terminus. Išskirtinio organizuotumo ir profesionalumo prireikė jau per pirmąjį – paruošiamąjį – etapą, nes jam buvo skirta labai mažai laiko. Vos per keletą dienų bendrovės sugebėjo surinkti reikiamą komandą, parengti techniką, gauti visus reikalingus leidimus ir paruošti pačią statybų vietą.

Profsąjungų rūmų griovimo darbams buvo parinkti išskirtiniai techniniai sprendimai. Bendrovė „Vaidva“ naudojo sunkiąją techniką: ilgastrėlius ir trumpastrėlius ekskavatorius su hidrauliniais įrankiais (vadinamosiomis „hidraulinėmis žirklėmis“ ir „hidrauliniais kūjais“). Šis būdas yra greičiausias ir efektyviausias norint saugiai ir greitai atlikti griovimo darbus gyvenamojoje zonoje. Lygiagrečiai buvo naudojamas didelis kiekis savivarčių statybinėms atliekoms išvežti. Be to, kad būtų sumažintas darbų vietoje kylančių dulkių kiekis, buvo naudojamos vandens patrankos.

Kadangi Profsąjungų rūmai yra visai šalia gyvenamųjų namų, apsupti rekreacinės zonos ir per ją einančių aktyviai naudojamų takų, bendrovės „Vaidva“ darbuotojams

112

Nors griovimo darbų terminai yra labai trumpi, įmonė „Vaidva“ iškėlė sau tikslą objektą ne tik užbaigti laiku, bet netgi per dar trumpesnį laikotarpį ir parodyti, kad profesionalumas ir teisingas darbų organizavimas leidžia padaryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma.

Šiuo metu, kai aplinkos apsauga yra svarbiausias prioritetas planuojant ir organizuojant statybos darbus, Euro-


INFRASTRUKTŪRA

pos šalyse dažnai naudojamas vadinamojo „protingo griovimo“ metodas. Profsąjungų rūmų griovimo darbai nebuvo išimtis – visas procesas buvo organizuojamas naudojantis išmaniosiomis technologijomis. Kai kurios iš jų net mažai žinomos pasaulyje. Profsąjungų rūmų pastatas yra didelis, aukštas ir gana sudėtingas griovimo darbų atžvilgiu, bet didelę patirtį griovimo darbų srityje turinčios įmonės „Vaidva“ tai neišgąsdino. „Mėgstame didelius iššūkius ir kiekvieną kartą tampame vis stipresni, tobulėjame profesinėje srityje, įgyjame naujos patirties“, – sako bendrovės „Vaidva“ Vilniaus padalinio vadovas Edvinas Pukinskas. Labai daug dėmesio įmonė skiria statybinių atliekų perdirbimui. Todėl praktiškai visas Profsąjungų rūmų pastatas bus perdirbtas ir dar kartą panaudotas kitoms statyboms. Nė viena plyta nenukeliaus į sąvartyną. „Turime savo atliekų perdirbimo aikšteles, turime visus reikalingus leidimus ir atliekų perdirbimo, tvarkymo techniką – tuo mažai kas gali pasigirti. Sutvarkytos ir perdirbtos atliekos puikiai naudojamos keliams, aikštelėms įrengti, remontams. Betono skalda vėl panaudojama statybose. Labai dideles pastangas dedame į perdirbamos skaldos kokybę bei jos įvairių frakcijų gamybą, kad galėtume kuo daugiau žaliavos pasiūlyti naujai statybai“, – sako E. Pukinskas.

113


ISORT.EU – KAD MIESTO ŠIRDIS KVĖPUOTŲ ŠVARA

ŠIUKŠLIADĖŽĖ HERITAGE SQUARE BIN – 4-ių įmetimo angų su dvigubomis sienelėmis ir briaunuotu paviršiumi, užkariavusi Londoną, keliasi į Vilnių. Lietuvos sotinė jau turi 150 šių „tvarkos sargybinių“. Netrukus Vilnius taps bene pirmuoju Lietuvos miestu, turinčiu rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių viešosiose erdvėse.



A FLOW, MATINIO ANTRACITO SPALVA

A flow Tobula forma ir švelniai suapvalintos briaunos – nauja JUNG jungiklių dizaino serija.

JUNG.LT


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.