Structum kovas 2020

ŽUR NAL AS SĖ KM I N G A M V E R S L U I

20 20 | N R . 3

„Kliūtis

pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo“ - Henris Fordas

W W W . STR U C TU M . L T

IJA SOLIDI FIRMOS ISTOR ŽMONĖS GI BIN JAUTRŪS, KŪRY AI NI DI DRĄSŪS KOMAN IES VIZIJOS SPRENDIMAI IR ATEIT

Nuotr. Evaldas Lasys

studija Vilniaus architektūros Architektai

Padedame architektams ir statybų bendrovėms parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, susijusius su aliuminio ir stiklo langais, durimis, fasadais. Galime parengti projekto techninę specifikaciją (aliuminio ir stiklo konstrukcijoms), atitinkančią ES normatyvus. Padedame sudaryti sąmatas ir rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. „Reynaers“ – aliuminio sistemos langų gamybos pramonei. www.reynaers.com

50 METU PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 23 METAI

TVARUS PASIRINKIMAS – SAULĖS KONTROLĖS SPRENDIMAI IŠ „DEXTERA“

„DEXTERA“ FASADO ŽALIUZĖS • Pasisukančios pagal saulę žaliuzės leidžia norimu kampu tolygiai reguliuoti saulės spindulių kryptį.

• Pakeltas žaliuzes galima paslėpti į specialiai suprojektuotas nišas pastato viduje.

• Pagamintos iš ekstruduoto aliuminio, kurį vėliau galima perdirbti.

RIČARDAS LIEPINAITIS • Projektų prekybos vadovas • Tel. +370 687 96 979 • El. p. ricardas.liepinaitis@dextera.eu

„DEXTERA“ FASADO LAMELĖS • Suteikia pastatui funkcionalios estetikos.

• Apsaugo didelius stiklo paviršius nuo saulės spindulių pertekliaus.

• Pagerina pastato energijos balansą, sumažina orui kondicionuoti reikalingos energijos kiekį.

„DEXTERA“ PERGOLĖS

„DEXTERA“ FASADO RITININĖS UŽUOLAIDOS

• Nepriekaištingas komforto ir prabangos derinys, apsaugantis nuo saulės ir UV spinduliuotės, lietaus bei vėjo.

• Automatiškai valdomi slankiojantys stogai ir vertikalios stiklinės sistemos.

• Su integruota reguliuojama LED apšvietimo sistema.

• Sulaiko iki 95 % saulės šviesos ir ultravioletinių spindulių.

• Šiltuoju sezonu gali patalpoje palaikyti net devyniais laipsniais vėsesnę temperatūrą.

• Lengvai derinamos prie eksterjero, tinka ir horizontaliems, ir vertikaliems paviršiams.

DAUGIABUČIAMS • INDIVIDUALIEMS NAMAMS • VISUOMENINIAMS PASTATAMS

www.dextera.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

ISSN 2335-2108

2020 M. NR. 3 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

'3

Kai kurie žmonės Dievulio sutverti taip, kad iki paskutinio atodūsio viliasi, jog jiems bus tiesiog leista sugrįžti į Rojų, todėl patys nesodina sodų, o sėdi sudėję rankas ir laukia.

O kiek galėtų nuveikti! Kaip nuveikia tie, kurie, nieko nelaukdami ir nepaleisdami iš akių tikslo, lipa per kliūtis ir savo rankomis kuria Rojų Žemėje. Jie tiki, kad po mirtinos žiemos spąstų, kad ir kaip baugintų blogieji pranašai, visada ateis pavasaris ir vėl gausiai sužydės jų sodinti sodai, ir kaip kasmet suoš šimtametė protėvių liepa kieme.

Gyvenimo amžinybe tikintys žmonės viską daro teisingai ir kruopščiai arba nedaro visai, nes kuria ateities kartoms, nieko nepalikdami savo tuštybei ir godumui. Juose susilieja jų išsaugotos bei išpuoselėtos praeities kartų vertybės ir pačių kuriamas šiuolaikiškas, modernus, inovatyvus, komfortiškas pasaulis. Tūkstančius metų kūrybingi ir drąsūs žmonės stiebėsi ir savo rankomis kėlė spindinčius bokštus į dangų, o gėles sodino jų papėdėje. Šiuolaikinių kūrėjų gėlynai žydi ir jūros tyvuliuoja ant modernių dangoraižių stogų po spindinčiais dangaus žvaigždynais. Uždarų patalpų gyvenimą pasirinkusios šiuolaikinės visuomenės poreikiams kuriami jos gausių kasdienių svečių interesus maksimaliai atitinkantys išskirtiniai pastatai žavi ištobulintais, moderniais architektūriniais ir interjero sprendimais.

Moderni visuomenė nusipelno kokybiškų, išliekamąją architektūrinę, kultūrinę ir socialinę vertę turinčių statinių, kurie yra jau ne tik pastogė ir užuovėja, ne šiaip statybų proceso objektai, bet dabartinių bendruomenių kasdienius poreikius atitinkantys, pažangaus gyvenimo kokybę tobulinantys Kūriniai.

VIDA DANILEVIČIŪTĖ ČERNIAUSKIENĖ

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt VYR. REDAKTORĖ Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Aura Jankūnaitė aura@structum.lt DIZAINAS Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt ADMINISTRACIJA Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt TEKSTŲ AUTORIAI Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, Aura Jankūnaitė NUOTRAUKŲ AUTORIAI Karolis Kiniulis, Greta Ūzaitė, Karolis Klimas, Mindaugas Bobinas, Mattew Carbone, Joao Guimaraes, Agripolis, © unsplash.com, © shutterstock.com REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

TURINYS

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA

8 Visuomeniniai pastatai: sveika aplinka ir saugumo standartai

UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

24 „Bokšto skvere“ žodis „neįmanoma“ neegzistuoja 36 Aviacijos romantikams – VIP keleivių terminalas su konferencijų centru 44 Naujoji „Litgrid“ būstinė: žmogiška ir saugi elektros sistemos valdymo tvirtovė 50 „Smart park“ – naujas verslo parkas Visagine 54 Apdovanoti konkurso „Namas – X. Inovacija“ nugalėtojai 60 „Išmanusis miestas VI“ dalyviai – profesionalai 70 Projekto „Išmanusis miestas VI“ kūrybinės dirbtuvės: ateities technologijos ir naujausios išmaniųjų miestų koncepcijos 76 Modernūs stogai: restorane prie baseino – po žvaigždėtu dangumi

6

VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2020 © STRUCTUM, 2020 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

KONFERENC I J A

IŠLIEKAMASIS VISUOMENINIŲ PASTATŲ FAKTORIUS DATA: 2020 m. gegužės 7 d.

LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

LUKAS REKEVIČIUS IR MILDA REKEVIČIENĖ „Aketuri architektai“ įkūrėjas, architektas

DANIEL FRAILE Vienas iš „Arquivio architects“ įkūrėjų, architektūros ir dizaino daktaras, profesorius

RIMANTAS STAKNEVIČIUS „Hydro Building System“ Baltijos šalių vadovas

„How to balance between tradition and modernity?“

„Vertikalių miestų fasadų projektavimas“

ULĖ GRINEVIČIŪTĖ „Noarchitects“ partnerė, architektė

ARTŪRAS RUČINSKAS „Mapei“ projektų vadovas – inžinierius

GIEDRĖ POŠKIENĖ „NIT“ pardavimų vadovė

„Geriausi projektai yra tie, kurie išmoko mus daugiausiai“

„MAPEI ULTRATOP“ betono grindų sistemos: tvarumas, ilgaamžiškumas, estetika.

„ŠVOK sistemų išliekamoji vertė“

„Visuomeninės funkcijos sudėtingose aplinkybėse“

©Brick Visual

Konferencijos partneris:

Konferencijos vanduo: Bilietus platina

arquivio architects

Vietų skaičius ribotas, bilieto kaina – 5 eur.

Daugiau informacijos: www.structum.lt/konferencijos

7

ARCHITEKTŪRA

VISUOMENINIAI PASTATAI:

SVEIKA APLINKA IR SAUGUMO STANDARTAI Aura Jankūnaitė Tyrimų duomenimis, beveik 90 % viso paros laiko kiekvienas iš mūsų praleidžia uždarose patalpose. Dėl šios priežasties vis dažniau architektai, dizaineriai ir inžinieriai ieško būdų, kaip pastatus paversti sveikesniais bei saugesniais.

Itin daug dėmesio skiriama visuomeniniams pastatams, jiems keliami ir griežtesni reikalavimai. Pradedant aplinką tausojančiais architektūriniais sprendimais, inžinerinėmis sistemomis ir baigiant antibakteriniais vidaus dažais ar ekologiškais baldais.

8

„The Bloomberg Center“. Nuotr. Matthew Carbone

ARCHITEKTŪRA

ORĄ VĖDINIMUI PASTATAS GAUDO PATS Viena įspūdingiausių vėdinimo sistemų yra įrengta „The Bloomberg Center“ pastate (Ruzvelto saloje, Niujorke).

Be pastato stoge sumontuotų saulės kolektorių plokščių, išorinės sienos suprojektuotos taip, kad padėtų reguliuoti ir palaikyti vidinę temperatūrą.

Architektų komanda „Morphosis“ išorinį fasadą suprojektavo taip, kad nerūdijančiojo plieno plokštės gaudytų orą iš išorės ir tiektų jį vidinėms sistemoms. Įrengti orą gryninantys ventiliatoriai, o į vidaus patalpas patekęs deguonis pritaikomas prie tuo metu viduje esančių žmonių poreikių (pavyzdžiui, jei kurioje nors patalpoje padaugėja asmenų skaičius, didėja ir tiekiamo oro srautas). Reguliuojama ne tik temperatūra ar jo drėgnumas, bet nuolatos tiriamas ir užterštumas, siekiant, kad vidaus patalpose oras būtų ypač grynas.

Beje, architektai suprojektavo plieninius diskus taip, kad šie įdomiais būdais gautų saulės spindulių: todėl pastatas gali būti kitokios spalvos, atsižvelgiant į dienos laiką ir sezoną.

Pastatas energiją gauna ir iš 80 geoterminių gręžinių, kurie patenkina visus šildymo ir vėsinimo poreikius. Geotermine energija varomos šildymo ir vėsinimo sistemos paslėptos specialioje žaliuzinėje briaunoje.

EVAKUACINIAI LIFTAI – VISIEMS BE IŠIMTIES Visuomeniniuose pastatuose saugumo standartai yra vienas svarbiausių aspektų. Daug dėmesio skiriama priešgaisrinei saugai: įrengiamos naujos sistemos, kurios aptinka ne tik dūmus, bet ir net menkus temperatūros svyravimus, taip siekiant kuo skubiau nustatyti gaisro šaltinį ir jį lokalizuoti.

Projektuojant pastatus, ypač daugiaaukštės statybos, žmonių evakuacija nelaimės metu tampa nemenku iššūkiu. Labai aukštuose pastatuose evakuacija laiptais nėra tinkama: užtrunka per ilgai, o būtini laiptai užima per daug vietos. Vienas iš sprendimų – evakuaciniai liftai.

Atsiranda ir vis daugiau užsakovų, kurie renkasi būtent šį metodą. Švedijoje įsikūręs viešbutis „Scandic Victoria Tower in Kista“ yra aukščiausias viešbutis Šiaurės Europoje ir antras aukščiausias pastatas Švedijoje. Šiame pastate įrengti unikalūs evakuaciniai liftai – jie pritaikyti ir ribotas judėjimo galimybes turintiems asmenims.

Beje, viešbučio interjere naudojama daug natūralaus medžio elementų, tad, rūpinantis priešgaisrine sauga, mediena padengta specialiu nedegiu impregnantu.

INTERJERAS, KURTAS ŽMOGAUS SVEIKATAI Interjero dizainerių sprendimai, renkantis vidaus patalpų elementus, projektuojant ir užpildant skirtingas erdves, gali turėti tiesioginės įtakos žmonių sveikatai.

Pavyzdžiui, lakiųjų organinių junginių yra beveik visų tipų vidaus apdailos gaminiuose: nuo dažų iki apmušalų pagalvėlių. Laikui bėgant, šie junginiai išsiskiria kaip dujos ir gali sukelti nosies ir akių sudirginimą, taip pat rimtų kvėpavimo takų ligų. Dėl šios priežasties šiuolaikiniuose visuomeniniuose pastatuose medžiagos, naudojamos interjere,

9

ARCHITEKTŪRA

turi atitikti aukštesnius standartus ir net ilgą eksploatacijos laikotarpį nekelti žmonių sveikatai pavojaus.

Dabar labai populiaru administraciniuose pastatuose įrengti izoliacinę darbo įrangą – spausdintuvus, kopijavimo aparatus, kurie turi galimybę pagerinti oro kokybę patalpose, sumažindami popieriaus dulkių kiekį.

Mokslininkai dažnai pabrėžia, kad interjeras gali turėti tiesioginės įtakos emocinei žmogaus būsenai, geresniems darbo rezultatams, todėl reikia atsižvelgti į erdvių išdėstymą patalpose, užtikrinti natūralios šviesos srautus.

Emocinei būsenai įtakos turi spalvinė patalpų gama.

Tačiau ne mažiau svarbu, kokie dažai bus panaudoti: visuose visuomeniniuose pastatuose rekomenduojama rinktis kuo ekologiškesnius, dažnai ir antibakterinius, higieninius dažus.

Labiausiai populiarėjančia apdailos medžiaga praėjusiais metais buvo pripažinta mediena – ji naudojama ir visuomeniniuose, ir individualiuose objektuose.

Tiesa, kūrėjai dažnai nustebina netikėtais sprendimais, kai visam interjerui pasirenka tik vieną pagrindinę apdailos medžiagą. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Céline Flagship“ Majamyje fasadui, grindims, sienoms, luboms gaminti buvo naudojamas tik marmuras.

MOKYKLA IŠ VIETINIŲ MEDŽIAGŲ Labai dažnai kainos ir kokybės santykis yra susijęs tiesiogiai, o ekologiški sprendimai nebūtinai patys ekonomiškiausi. Vis dėlto Irano architektė Habibeh Madjdabadi įrodė, kad įmanoma į tvarumą pažvelgti ir iš kitos pusės.

Ji pasiūlė naują mokyklos koncepciją, kai visas pastatas statomas iš vietinių medžiagų, tiksliau – afrikinių kietrių.

Naujoji mokykla turės išmanųjį stogą lietaus vandeniui surinkti bei saulės kolektoriams. Mokyklos koncepcija pirmiausia orientuota į atšiaurias regiono aplinkos sąlygas, kurias architektė vertino kaip galimybę sukurti naują architektūrą, atsižvelgiant į vietos tradicijas. Stiprūs krituliai, potvyniai, švaraus vandens ir elektros energijos trūkumas buvo paversti integruotais architektūriniais sprendimais, kuriais siekiama vienu metu atsižvelgti į technologinius ir estetinius aspektus.

Po stogu klasių kabinetai, studijų zonos ir kitos funkcinės erdvės yra atskirtos mūrinėmis sienomis. Tarp jų esančiomis atviromis erdvėmis gali pratekėti oras, palaikydamas vėsią temperatūrą ir žemą drėgmės lygį. „Céline Flagship“. Nuotr. Mikael Olsson

10

ARCHITEKTŪRA

Mokykla Irane. Vizualizacija Habibeh Madjdabadi

EKSPERTO KOMENTARAS Komentuoja UAB „NIT“ pardavimų vadovė Giedrė Poškienė: „Labai dažnai inžineriniai tinklai būna sunkiai suderinami su šiuolaikine architektūra ir dizainu, nes turi visiškai priešingas misijas: vieni siekia mikroklimato palaikymo, kiti – patalpų išdėstymo ir jų pritaikymo optimalumo.

Naujuose pastatuose dažnai nelieka vietos vėdinimo ir šildymo įrenginiams bei tinklams, nes siekiama kuo didesnio patalpų ploto panaudojimo. Įranga sukeliama ant stogų ar į rūsius, suspaudžiama arba suskaidoma į mažus įrenginius, slepiant juos palubėje ir kitose aptarnavimui ir efektyviam darbui nenaudingose vietose.

Europos Sąjungai griežtinant įrenginių energinio efektyvumo reikalavimus, patys įrenginiai privalo didėti. Pavyzdžiui, vėdinimo kameras tenka gaminti vis didesnes, kad kuo didesnis ištraukiamos iš patalpų šiluminės energijos kiekis būtų sugrąžintas atgal (tam reikia didinti šilumokaičio plotą).“ Įmonės atstovų teigimu, nepakanka efektyvaus tiekiamo oro filtravimo, kai oras yra užteršiamas pačioje patalpoje. Jų siūlomas sprendimas – oro valytuvai naudojami greta turimos vėdinimo sistemos. „NIT“ visuomeniniams pastatams siūlo pirmaujančio filtravimo sistemų gamintojo „Camfil“ produktus: nuo

efektyviausių absoliutaus valymo HEPA filtrų, kurie sulaiko 0,3 µm dydžio daleles 99,9995 % efektyvumu, iki didelių pramoninių valytuvų, o buičiai ir komercinėms reikmėms – kompaktiškus valytuvus „City M“, kurie dėl juose esančių molekulinių ir HEPA filtrų per kelias valandas pašalina dulkes, teršalus ir kenksmingas daleles.

Be to, „NIT“ savo asortimente turi ir ozonatorių bei sterilizatorių. Ozonatoriai skirti sumažinti riebalams, kvapams ir bakterijoms. Tai naujos galimybės ištraukiamo oro valymo srityje, ypač pramoninėse virtuvėse. Nuolatinis ir veiksmingas išmetamo oro srauto apdorojimas ne tik skaido gaminamo maisto kvapus, bet ir efektyviai naikina bakterijas, kurios auga riebaluose. Taip sumažinamos ortakių valymo išlaidos, o kartu galima susigrąžinti šilumos energiją, naudojant rekuperaciją.

Oro dezinfekatorių-sterilizatorių galima labai plačiai panaudoti bet kokio tipo viešajame sektoriuje. Sterilizavimo įrenginių naudojama UV technologija itin efektyviai naikina patogeninius virusus, bakterijas ir pirmuonis, per kelias minutes geba sunaikinti iki 99,99% mikrobiologinių organizmų. „Sterilsystems“ gaminami įrenginiai išsiskiria tuo, kad jiems veikiant patalpoje gali būti žmonės ir gyvūnai, be to, nereikia jokios ypatingos priežiūros, išskyrus periodišką lempų keitimą.

11

Rapid 45-2 instaliacinis kanalas Montuokite sumaniau Greitas prietaisĹł montavimas

GrakĹĄtus dizainas

Platus priedĹł asortimentas

Dabar yra ir juodos spalvos!

ARCHITEKTŪRA

KOKYBIŠKI SPRENDIMAI AMBICINGIEMS POREIKIAMS • Lauko baldai, gultai, skėčiai nuo saulės • Kėdės ir stalai, skirti pobūviams ir konferencijoms • Stalų kojos ir stalviršiai • Led baldai ir dekoracijos

www.liramta.lt | www.liramtabaldai.lt | info@liramta.lt

13

ARCHITEKTŪRA

INFEKCIJŲ SUKĖLĖJAMS NEĮKANDAMI ANTIMIKROBINIAI BALDAI – INVESTICIJA Į SVEIKATĄ Ar tiksliai žinote, kurioje mokyklos klasėje šiuo metu vyksta pamoka jūsų vaikui? Dėl vadinamosios kabinetinės mokymo sistemos per kiekvieną pamoką vyresniųjų klasių mokiniai prisėda vis ant kitos mokyklinės kėdės ir prie kito stalo vis kitame kabinete – šitaip 5–7 kartus per dieną. Ar vaikai saugūs? Lietuvoje kasmet siaučia gripas, baimę visam pasauliui šiemet kelia koronavirusas, taip pat daugėja bakterijų, virusų ir įvairių kitų infekcinių ligų sukėlėjų, plintančių mūsų aplinkoje.

Negalime nei sukontroliuoti aplinkinių žmonių higienos įpročių, nei suvaldyti viso pasaulio infekcijų sukėlėjų, tad epidemijos neišvengiamos. Bet, turėdami aštrų protą ir kūrybišką mąstymą, galime erdvę, kuria dalinamės, padaryti švaresnę, saugesnę mūsų sveikatai ir patogesnę.

Suomijos baldų gamintojas „Isku“ šiais sveikatai pavojingais laikais siūlo labai aktualią baldų naujovę: galime paversti savo darbo ir mokymosi aplinką neįveikiamą ligų sukėlėjams, naudodami antimikrobinius baldus. „Isku“ sukūrė pirmąją pasaulyje antimikrobinių baldų kolekciją „Isku Health“, kuri efektyviai užkerta kelią infekcijų sukėlėjų ir mikrobų plitimui, bet nepakenkia komfortui, nepriekaištingam dizainui ir stiliui. Įvairūs paviršiai viešosiose erdvėse yra viena mėgstamiausių virusų plitimo vietų: įsisiūbavus gripui, iki trečdalio biurų baldų paviršių gali būti užkrėsti mikrobais. Viešosiose erdvėse per 2–4 valandas ligos sukėlėjas paplinta ant įvairių biuro ir kitų viešųjų erdvių baldų paviršių, kuriuos liečiame.

APSAUGO NATŪRALIOMIS PRIEMONĖMIS Antimikrobiniai baldai – rašomieji stalai, kėdės, sofos ir krėslai, kurių danga neįkandama infekcijų sukėlėjams, aktyviai užkerta kelią virusų ir bakterijų dauginimuisi bei plitimui.

14

Infekcijų pavojų sumažina 100 % natūralios priemonės.

Naujovė pagrįsta naujomis technologijomis, panaudojant natūralų varį ir sidabrą baldų paviršių, audinių ir dangų gamyboje: dažų, lako bei laminatų sudėtyje naudojami sidabro jonai. Varis balduose naudojamas kaip metalinės dangos alternatyva.

Antimikrobiniai baldai veikia kaip savaiminis valymas ir efektyviai užkerta kelią mikrobų dauginimuisi bei plitimui.

Visi „Isku“ biuro ir kitų viešųjų patalpų baldai gali būti pagaminti naudojant antimikrobines medžiagas, kurios neleidžia mikrobams daugintis ant dažniausiai liečiamų paviršių. Tad „Isku“ baldai ypač tinkami viešosiose erdvėse, kuriose lankosi daug žmonių.

NEDARBINGUMO DĖL LIGOS NET 20 % MAŽIAU Laikantis rankų higienos ir tinkamo paviršių valymo, „Isku“ baldai padidina patalpų švaros lygį ir padeda sukurti higienišką aplinką, o tai mažina ligų riziką ir pagerina darbo našumą. Didesniuose biuruose, mokyklose, ligoninėse higiena ypač svarbi.

Ar gali biuro baldai pagerinti organizacijos veiklos efektyvumą, kai siaučia epidemija? Taip, gali. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad, naudojant antimikrobinius baldus, laikino nedarbingumo dėl ligos atvejų sumažėja iki 20 %.

Tai tiesiogiai susiję su darbo našumo gerinimu, o investicija į antimikrobinius baldus duoda tiesioginę grąžą.

Pavyzdžiui, antibakteriniai, itin aukštos kokybės darbo stalai „Isku Style Health“ su elektroninio aukščio reguliavimo funkcija leidžia ne tik sukurti optimalią darbo aplinką individualiam ar komandiniam darbui, tarkim, bendradarbystės erdvėje, bet ir yra idealus sprendimas viešosioms erdvėms. „Isku“ antimikrobinės modulinės sofos ne tik leidžia kurti mobilias ir patrauklias sėdėjimo erdvės kombinacijas, o kėdės ne tik užtikrina taisyklingą

ARCHITEKTŪRA

sėdėseną reikiamame aukštyje, išvengiant raumenų įtampos, skausmų kaklo ir pečių juostoje, bet ir jų antibakterinė danga, paremta natūralaus vario ir sidabro technologija, apsaugo šiuos baldus nuo užteršimo, gerokai sumažindama arba visai užkirsdama kelią infekcijoms, plintančioms per paviršius.

ILGALAIKIAI, LENGVAI PRIŽIŪRIMI IR ĮPERKAMI Antimikrobinės baldų savybės nėra nudėvimos ar nuvalomos – šios savybės yra pačioje medžiagos sudėtyje, tad nėra ypatingų reikalavimų, kaip valyti ir prižiūrėti tokius baldus. Jie ilgai naudojami ir gali būti pritaikyti įvairios paskirties patalpose. Didelis „Isku“ gaminių ir medžiagų pasirinkimas suteikia galimybę išskirtiniam įvairios paskirties viešosios erdvės suplanavimui. Svarbiausia, kad infekcijų prevencijos savybė nedaro įtakos baldų patogumui ar biuro jaukumui bei komfortui.

ne tik savimi, bet ir mus supančia aplinka, vienareikšmiškai ilgalaikė investicija į visų sveikatą. „Isku“ perfrazuoja šiomis dienomis kartojamą užkeikimą „plaukite rankas“ ir siūlo tris žingsnius į švarą: plauti rankas, reguliariai valyti erdves ir naudoti baldus su antimikrobiniais paviršiais. Tai geras pasirinkimas kuriant jaukią viešąją ir darbines zonas atvirose darbo bei mokymosi erdvėse.

– VIKTORAS KAČINSKAS Projektų vadovas B2B Biuro baldai, tel. +370 653 74 179 viktoras.kacinskas@isku.com

Antimikrobiniai baldai gali asocijuotis su aukšta kaina, tačiau dažnai jie yra tik 15–20 % brangesni už įprastus baldus be antimikrobinių savybių. Laikino nedarbingumo dėl ligos minimizacija ir pagerėjęs darbo našumas labai paspartina investicijos grąžą.

Kasmet Europoje nustatoma 3 mln. infekcijų atvejų, dėl kurių ištinka 37 tūkst. mirčių, 16 mln. papildomų dienų ligoninėse ir 7 mlrd. eurų sveikatos apsaugos išlaidoms padengti.

Aukštos kokybės antibakterinės medžiagos ir nauji sprendimai gali sumažinti infekcijų ligoninėse skaičių iki 60 %, nes antimikrobiniai paviršiai, kaip 24/7 valikliai, aktyviai ir nenuilstamai saugo nuo bakterijų plitimo.

Sveikata rūpi mums visiems. Turime galimybę nutraukti infekcijų plitimo grandinę biuruose, mokyklose, medicinos įstaigose ir kitose viešosiose erdvėse naudodami baldus su antimikrobine danga. Toks pasirinkimas – rūpinimasis

15

ARCHITEKTŪRA

16

ARCHITEKTŪRA

WORKSPACE – SMART SPACE SUKURKITE bendradarbystės erdvės vizualizacijas

PAMATYKITE savo projektą žurnale

LAIMĖKITE kelionę į parodą ir daugybę kitų prizų

KVIEČIAME REGISTRUOTIS ARCHITEKTUS IR INTERJERO DIZAINERIUS Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 626 36 493 bei el. paštu linas@structum.lt REGISTRUOKITĖS JAU DABAR!

17

ARCHITEKTŪRA

Sandėliavimo su administracinėmis patalpomis pastatas

SUBTILUS POŽIŪRIS Į NAMŲ IR DARBO ERDVĘ Žmogų supanti aplinka daro didžiulę įtaką jo nuotaikai, darbingumui, saviraiškai, motyvacijai tobulėti ir tiesiog norui gražiai gyventi. Darbo vietoje ir namuose mūsų savijautą lemia interjero elementai, jų stilius ir spalvos. Visur kartu nešamės savo gyvenimo patirtį, kaupiamą nuo ankstyvos vaikystės, ir kiekvienoje aplinkoje ieškome to, kas primena malonius emocinius potyrius. Tai radę, pasijuntame kaip namuose. O kai kuriame naujus namus, į juos pirmiausia norime perkelti savo prisiminimus.

Sėkmingai įgyvendinti svajonių namų, biuro, restorano ar viešbučio viziją nuo pirmos minties apie juos iki rakto jų duryse gali pavykti tik nutarus šį nelengvą kelią nueiti su viena profesionalia projektavimo įmone. Tokio darbo principo laikosi projektavimo įmonė UAB „Subtili erdvė“ – jos klientas lydimas visą statybos laiką: sukuriamas architektūrinis projektas, sutvarkomi statybos dokumentai, gaunamas statybos leidimas ir iš karto galvojama apie statinio vidų – kuriamas interjero dizainas.

Taigi statinio savininkas gauna papildomą naudą: tęsiant darbą nuo pradžios iki pabaigos tarsi pagal vieno langelio principą, užsakovui netenka gaišti laiko ir blaškytis nuo vieno specialisto prie kito.

Bendrovės „Subtili erdvė“ komanda, kurios darbuotojai yra sukaupę daugiau nei 15 metų patirtį, kuria ir pastatų architektūrinius projektus, ir interjero dizaino sprendimus, be to, daro tai su įkvėpimu. „Subtiliausias malonumas yra teikti malonumą kitiems“, – prancūzų rašytojo Jeano de la Bruyere’o išmintį primena įmonės vadovė, profesionali architektė ir dizainerė Ingrida Zmejauskienė. Ji pabrėžia, kad meilė darbui ir kliento poreikių įvertinimas padeda pasiekti geriausių rezultatų, suderinti funkciją ir estetiką, kliento norus ir jo galimybes, neprimetant jam stilingos, bet galbūt svetimos aplinkos.

Projektuotojai dažnai susiduria su užsakovams skausminga situacija, kai naujo, ką tik pastatyto pastato savininkui užsakius interjero projektą, tenka griauti sienas, siekiant geresnio rezultato. Tai daroma išskirtinai dėl užsakovo in-

18

Individualus namas

teresų, įvertinant jo poreikius, pateikiant argumentus ir pasiūlant kelis sprendinius. Todėl labai svarbu, kad užsakovas kreiptųsi į specialistus kuo anksčiau, kol statinio sienos dar statomos arba nepastatytos.

Svarbiausia architekto bei interjero dizainerio užduotis – pirmiausia atsižvelgti į užsakovo poreikius, į jo gyvenimo būdą, suprasti ir pažinti jo asmenybę, nepamiršti patogumo ir praktiškumo principų, o prie šių prioritetų derinti dizaino stilių ir koncepciją.

Kita vertus, kuo labiau užsakovas pasitiki profesionalu ir suteikia jam galimybę kurti, tuo geresnis gaunamas rezultatas. Tad, projektuotojui dirbant su individualiu klientu, labai svarbus abiejų šalių bendravimas, vienas kito pažinimas ir supratimas. Kuriant įmonių patalpų interjerus, taip pat būtina suprasti kolektyvo gyvenimą ir siekius bei įmonės strategiją. Pagrįsta, argumentuota projektuotojo vizija nelieka neišgirsta.

Pasiekti pusiausvyrą tarp patogumo ir estetikos, įkvėpti kuriamai aplinkai gyvybės projektuotojams padeda nuolatinis domėjimasis architektūros ir dizaino naujovėmis.

Interjero dizaineriai, kaip ir architektai, šiandien turi būti susipažinę su įvairiomis projektavimo detalėmis: aukštų planais, pastatų renovacija, statybos normomis, be to, naujų iššūkių kelia modernios technologijos.

Visgi vienu esminių darbo įrankių lieka žmogaus psichologijos išmanymas ir užsakovo pajautimas. Kuriant

ARCHITEKTŪRA

pastatų architektūrinius projektus ir interjero dizaino sprendimus, svarbu, kokias asociacijas konkrečiam žmogui kelia konkreti erdvė, jos spalvos, formos, įvairūs elementai, taip pat kokią įtaką aplinkos formavimui daro individualūs bei kolektyviniai poreikiai ir emocijos.

Lietuviškuose visuomeninių patalpų biuruose dominuoja skandinaviškas stilius ir darbinė aplinka. Moksliniai tyrimai rodo, kad švari aplinka ir balta spalva interjere nuteikia produktyviausiam darbui. Bet svarbu ir psichologinis spalvos poveikis: jaunos, veržlios įmonės nori ryškesnių interjerų, kurie atspindėtų jų veržlumą ir jaunatviškumą, kitos interjere renkasi savo logotipo spalvas kaip atpažinimo ženklą.

Naudoti kuo natūralesnes medžiagas dabar visus skatina poreikis mažinti aplinkos taršą, estetinis vaizdas, taip pat nesudėtinga jų priežiūra ir kuriamas maksimalus komfortas biure ar namuose. Projektuotojų vertinimu, lietuviai yra išprususi, besidominti architektūros ir dizaino naujovėmis bei tendencijomis tauta.

„Transeu“ biuras „Park town“ verslo centre Vilniuje

UAB "SUBTILI ERDVĖ" Lvovo g.13-10, Vilnius Tel. +370 686 97849 ingrida@subtilierdve.lt www.subtilierdve.lt

„Tokendesk“ biuras „Park town“ verslo centre Vilniuje

„Fortevento“ biuras „Park town“ centre

„Rackray“ duomenų centras

19

ARCHITEKTŪRA

RĄSTINIAI NAMAI ATGIMSTA PASITELKUS NAUJĄ TECHNOLOGIJĄ UAB „Geosintetika“, bendradarbiaudama su Suomijos kompanija „Kontio“, nuo 1994 m. stato įvairios paskirties rąstinius statinius. Dabar naujausių tendencijų centre – „Kontio SmartLog“ technologija.

SUVALDYTA DEFORMACIJA Anksčiau, projektuojant rąstinius namus, neišvengiamai reikėjo atsižvelgti ir į statinio deformacijas. Jos buvo tiesiogiai susijusios su pastato sienų aukščiu. Būtent todėl architektai kurdami rąstinius namus turėjo ribotas galimybes ir projektuodami, ir rinkdamiesi pastato aukštingumą.

Pristatydamas naują rąstinių namų statymo technologiją, „Geosintetika“ vadovas Salvijus Paškauskas sako, jog naujoji „Kontio SmartLog“ technologija paremta tuo, kad į tradicinį klijuotą profilį įtvirtinamos vertikalios „lentelės“. Šis išdėstymas sumažina rąstinės sienos deformacijas iki minimumo. Atsiranda projektavimo galimybių: padidėja statinio stiprumas ir formos išlaikymas, o tai užtikrina laisvesnį architektūrinį dizainą. „Pritaikant šias konstrukcijas A+ klasės statiniams, nebereikia įrenginėti specialių tvirtinimo konstrukcijų šiluminei izoliacijai: ją prie rąstų galime tvirtinti tiesiogiai“, – pasakoja S. Paškauskas. „Kontio SmartLog“ taip pat siūlo naujas galimybes interjerams – atsiranda visa gama kitų medžiagų, kurias galima naudoti tiesiogiai ant rąstinių sienų, nebereikia daryti specialių karkasų.

Svarbu ir tai, kad naudojant šią technologiją įmanoma paslėpti tradicinius rąstų sujungimų vietose esančius „išsikišimus“.

SKANDINAVIŠKAS STILIUS DIKTUOJA TENDENCIJAS Šiuo metu Švedijoje itin populiarūs vadinamieji stiklo namai – tai rąstiniai pastatai, kuriuose medienos ir stiklo naudojama kone po lygiai. Nors Lietuvoje vis dar dažniau renkamasi tradicinė architektūra, bet ateityje galime tikėtis nemenkų pokyčių.

UAB „Geosintetika“ statomi rąstiniai gyvenamieji namai iš kokybiškos suomiškos medienos laužo nusistovėjusius stereotipus apie rąstinių gyvenamųjų namų savybes, statymo tradicijas ir išvaizdą, o naudojant naujausias technologijas architektų nebevaržo anksčiau galioję apribojimai dėl medienos deformacijų. Tai suteikia galimybę perversmui rąstinių namų sektoriuje. www.kontionamas.lt

20

ARCHITEKTŪRA

Pasiruoškite svarbiems momentams

Naujausia inovacija „Tork PeakServe®“ – tai įvairūs popierinių rankšluosčių dozatoriai, kurie užtikrina sklandesnius žmonių srautus higieninėse patalpose, leidžia dirbti efektyviau ir nesijaudinti dėl kritinių laikotarpių.

Patentuota „Tork PeakServe Continuous™“ popieriniųrankšluosčių sistema yra talpiausia rinkoje ir labai patogi vartotojams. Dozatorius galima papildyti bet kuriuo metu, todėl lengva pasirūpinti švara ir gera žmonių savijauta darbo vietose, o išteklius naudoti kuo efektyviau.

NAUJA

Tork PeakServe® vidiniai rankšluosčių sistemos moduliai

NAUJA

Tork PeakServe® Mini Continuous® popierinių rankšluosčių dozatorius

Tork PeakServe® Continuous® popierinių rankšluosčių dozatorius

Būkite pasiruošę su „Tork PeakServe“.

www.tork.lt torklt@essity.com Tork, Essity prekės ženklas

21

ARCHITEKTŪRA

MEDINIŲ STOGO SANTVARŲ GAMYBOS SISTEMA Medinės stogo santvaros šiuo metu yra itin optimali, greičiausiai įgyvendinama ir labai aukštos kokybės stogų gamybos bei montavimo sistema.

Santvaros – tai itin tikslus ir tvirtas laikančiosios stogo konstrukcijos gaminys. Vykdant santvarų gamybą statybos objekte, beveik neįmanoma pagaminti tikslių ir patikimų medinių konstrukcijų, dažnai net nėra fizinių galimybių patikrinti gaminio matmenų, užtikrinti jungčių stabilumo ar tvirtinimo kokybės.

Santvarų konstrukcija yra ypač tvirta, palyginti su įprastomis medinėmis konstrukcijomis – gegnėmis. Santvaros gaminamos tik iš aukštos kokybės konstrukcinės C24 klasės medienos, todėl galima garantuoti, kad gaminys, kuriam keliami itin dideli tikslumo reikalavimai, bus tvirtas ir ilgaamžis.

Medinės stogo santvaros – tai kokybė, tvirtumas, ilgaamžiškumas, greitas montavimas, mažesnė kaina. „B.PRO“ SIŪLOMA MEDINIŲ STOGO SANTVARŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA Gamybos įranga: - projektavimo programinė įranga ARCTEC; - kampinio pjovimo optimizatorius su frezavimo įtaisu „STROMAB TRUSS 6.80“ - dygiuotosios perforuoto plieno plokštelės BOVA; - hidraulinis presas BOVA PIT BULL P-50 L. PROJEKTAVIMO PROGRAMINĖ ĮRANGA „ARCTEC“ Automatizuota medinių stogo santvarų projektavimo programa ARCTEC tiksliai ir efektyviai suprojektuoja konstrukcijas. ARCTEC išsprendžia visus klausimus – nuo konstrukcijų modeliavimo iki statinio projektavimo, ekonominių skaičiavimų ir gamybos dokumentacijos paruošimo.

22

Programinė įranga ARCTEC leidžia laisvai pasirinkti norimą projektuojamos konstrukcijos geometrinę formą. Projektuotojas laisvai, savo nuožiūra, jungia atskirus medinius elementus, aprašydamas laikančiosios konstrukcijos geometrinę formą.

Europinių normų ir standartų reikalavimai yra įdiegti į automatizuotą projektavimo sistemą ir atitinka jų reikalavimus. Naudojant šį programinį paketą, galima įvairiapusė projektuojamosios konstrukcijos skaičiavimo ir projektavimo analizė, pradedant apkrovų deriniais ir baigiant jungiamųjų plokštelių parinkimu bei orientacija konstruojant jungimo mazgus.

Trimatis stogo konstrukcijų vaizdavimas, turimos medienos optimalus panaudojimas gamybai, standartinių sprendimų duomenų bazė, greitas brėžinių paruošimas, visa gamybos dokumentacija – tai tik dalis programos funkcinių galimybių.

Svarbu tai, kad brėžinius iš bet kurių kitų programų galima perkelti į projektavimo programą ARCTEC. Duomenų eksportas skirtas CAD programoms (DXF, CADWORK).

Techninis ARCTEC paketas, skirtas būtent stogo konstrukcijoms, yra labai lankstus, patogus naudoti, lengvai įvaldomas, todėl labai patrauklus vartotojui.

ARCHITEKTŪRA

DYGIUOTOSIOS PLIENINĖS MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ SUJUNGIMO PLOKŠTELĖS „BOVA“

KAMPINIO PJOVIMO OPTIMIZATORIUS SU FREZAVIMO ĮTAISU„STROMAB TRUSS 6.80“ Medinių stogo santvarų gamybos programai ARCTEC technologijai specialiai pritaikytas pjūklas STROMAB. Šiuo metu tai yra galingiausias skersinio pjovimo pjūklas santvarų ruošiniu kategorijoje. Kampinis pjūklas leidžia automatiškai sukurti vartotojo nustatytus pjūvius. Ruošinių matmenis galima įvesti per jutiklinį ekraną, perkelti duomenis iš atminties laikmenos arba nuotoliniu būdu per interneto tinklą. Taip pat suteikia galimybę spausdinti etiketes ant pagamintų ruošinių bei kamera medienos defektams aptikti.

PJOVIMO KREIVĖS Dėl novatoriškos mechaninio peilio reguliavimo sistemos buvo galima įdiegti naują pjovimo sistemą su kintama geometrija. Tokiu būdu naudojant vieną mašiną, galima užtikrinti ir maksimalaus aukščio, ir maksimalaus pločio reikalavimus. Reguliuojamas diskas – nuo 0 iki +/–80°.

Pjovimo disku 0° kampu ribos: • Maksimalus 200 mm pjovimo aukštis.

• Maksimalus 410 mm pjovimo plotis.

Medinės konstrukcijos, sujungtos dygiuotosiomis perforuotomis plokštelėmis, yra modernios ir perspektyvios statybų pramonės bruožas. Šios konstrukcijos stogų laikomoji galia yra labai aukšta: santvaros geba atlaikyti dideles sniego, vėjo apkrovas. Dygiuotąsias jungimo plokšteles BOVA kompanija gamina iš karštai galvanizuoto mažaanglio plieno.

Perforuotos dygiuotosios plokštelės BOVA: - siūloma gausybė įvairių matmenų ir tipų jungimo plokštelių; - projektuotojui suteikiama galimybė realizuoti praktiškai bet kokį konstrukcinį sumanymą; - plokštelės nebijo agresyvios aplinkos žemės ūkio ar kitos paskirties statinių konstrukcijose; - jas galima naudoti kaip dekoratyvinį elementą ar interjero detalę; - jos atlaiko įvairias ilgalaikes ir trumpalaikes apkrovas.

HIDRAULINIS PRESAS „BOVA PIT BULL P-50 L“ VINĖTOMS PLOKŠTELĖMS TVIRTINTI Presų blokas PIT BULL P-50 L naudojamas medinėms konstrukcijoms sujungti vinėtomis plokštelėmis. Jį sudaro C tipo presas, pakabintas mobiliajame portale.

FREZAVIMO ĮTAISAS Mašina gali atlikti įstrižo pjovimo ir stūmimo funkciją realiame apdirbimo centre, sujungdama pjaustymo ir frezavimo funkcijas. Pjūklas „Truss 6.80F“ dabar yra naujas atskaitos taškas gaminant medinius namus.

Tai puiki mašina, lanksti, turinti dideles gamybos galimybes, skirta reikliausiems klientams. Puikus instrumentas specialių pakuočių, medinių grindų, medinių namų, stogo santvarų, klojinių, taip pat vidaus apdailos ir lauko reikmenų gamintojams.

B.PRO medinių stogo santvarų gamybos sistema yra šiuolaikiška stogų dengimo technologija. Panaudojant B.PRO gamybos technologiją statybų srityje, sutaupoma iki 20 % statybinės medienos, palyginti su kitais tradicinės medinių konstrukcijų statybos metodais.

23

STATYBA

„BOKŠTO SKVERE“ ŽODIS „NEĮMANOMA“ NEEGZISTUOJA Aura Jankūnaitė

24

STATYBA

OBJEKTO PAVADINIMAS: „Bokšto skveras“ ADRESAS: Bokšto g. 6, Vilnius TIPAS: verslo ir laisvalaikio kompleksas PROJEKTO VYSTYTOJAS: nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ ARCHITEKTAI: UAB „Archinova“, „Studio Seilern Architects“ (Didžioji Britanija) BIURŲ PLOTAS: 3000 m2 SPA PLOTAS: 1500 m2 (25 m ilgio baseinas) RESTORANO VIETŲ SKAIČIUS: 60 vietų RESTORANO INTERJERAS: studija „YES.design.architecture“ KOPLYČIOS VIETŲ SKAIČIUS: 150 vietų POŽEMINĖ STOVĖJIMO AIKŠTELĖ: 90 vietų TYRIMŲ LAIKOTARPIS: 2000–2014 m.

STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2014 m.

STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m. IV ketv.

Planuojama, kad jau šių metų pabaigoje Vilniaus centre duris atvers barokine dvasia alsuojantis, bet kartu ir moderniausiomis technologijomis stebinantis verslo bei laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“. Tai vienas unikaliausių objektų Vilniuje, kurio statybos, susumavus visus etapus, truko kone dešimtmetį. „Bokšto skvero“ savininkai, nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“, yra kategoriški – visuomet laikosi požiūrio, kad viską reikia daryti teisingai ir kruopščiai arba nedaryti visai.

YPATINGA VIETA – YPATINGI IR REIKALAVIMAI Įmonės direktorius Audrius Masionis pripažįsta, kad nors iš anksto buvo žinoma, jog senamiestyje vystyti projektus sudėtinga, bet tik prasidėjus procesui paaiškėjo sunkumų mastas. Teko ne kartą išgirsti, kad vienokių ar kitokių sumanymų įgyvendinti tiesiog neįmanoma, tačiau po daugybės diskusijų, argumentavimo ar netgi gyvo demonstravimo sudėtingi sprendimai išsikovojo savo kelią. „Vilniaus senamiestis yra unikalus barokinės architektūros, kurios čia išlikę stebėtinai daug, pavyzdys. Kita vertus, nemažai vietų jame buvo apleista, o mums norėjosi, kad čia atsirastų daugiau gyvybės. Tai labai įdomi senamiesčio dalis, jungtis su Užupiu, Vilnelės kaimynystėje, – apie objekto vietos pasirinkimą kalba A. Masionis. – Kompleksas mums pasirodė itin viliojantis, nes nuo pat nepriklausomybės pradžios jame nieko nevyko, tad galėjome laisvai įgyvendinti savo idėjas. Nors visi pastatai buvo labai apleisti, matėme galimybę sukurti čia kažką ypatingo, gražaus, įdomaus. Tiesa, nors ir žinojome, kad senamiestyje vystyti projektus sudėtinga, bet tikrai ne iki galo supratome, kas mūsų laukia.“ Jo teigimu, visų pirma buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kuriems prireikė daug investicijų ir laiko. Tada prasidėjo sunkus projektavimo etapas: teko ne kartą konsultuotis su paveldosaugos specialistais ir įvairiomis institucijomis. „Ir Kultūros paveldo departamentas, ir Vilniaus savivaldybė bendradarbiavo išties geranoriškai ir galiausiai pritarė mums, kad sklypo ansamblį reikia pritaikyti XXI a.

25

STATYBA

poreikiams. Jie puikiai suprato, kad siekiame ne sutaupyti, o greičiau atvirkščiai – stebėdavosi, kokias sudėtingas technologijas, medžiagas naudojame“, – pasakoja A. Masionis.

Projekto vizija buvo aiški nuo pat pradžių – išsaugoti pastatų kompoziciją, barokinę architektūrą, proporcijas, žalius kiemus – tai, kas šioje vietoje yra jau keletą šimtmečių.

Taip gimė labai unikali stilių dermė – šalia barokinės architektūros aiškų kontrastą sudaro pabrėžtinai modernūs sprendimai.

IŠSAUGOTI TAI, KAS VERTINGA Pradedant restauruoti senovinius pastatus, anksčiau ar vėliau susiduriama su klausimu, kurias dalis reikia griauti, o kurias palikti. Nors istoriniai pastatai dažnai būna įtraukti į kultūros paveldo sąrašus ir visi juose vykdomi statybos darbai griežtai reglamentuoti, tačiau architektams vis tiek tenka rinktis: atlikti ilgamečius tyrimus ir palikti tik tai, kas iš tikrųjų egzistavo, ar imtis bent jau dalinės imitacinės restauracijos. „Idėja, kurios laikantis buvo priimami visi architektūriniai sprendimai, buvo viena: kas išlikę vertingo istorinio – saugome, ko nebėra – kontrastingai atkuriame šiuolaikiškomis medžiagomis. Remdamiesi šiuo principu, darė-

26

me visus architektūrinius sprendimus, vengėme senovės imitavimo“, – teigia studijos „Archinova“ architektė Sigita Lapienytė. Šiai architektūros studijai bei „Studio Seilern Architects“ architektams iš Didžiosios Britanijos ir buvo patikėta „Bokšto skvero“ rekonstrukcija.

TYRIMŲ GAUSA – ISTORINIAM TIKSLUMUI Žvalgybiniai komplekso tyrimai buvo atlikti dar veikiant ligoninei, sovietmečiu. Po 2000 m. kompleksą įsigijus naujiems savininkams, buvo pradėti nauji išsamūs tyrimai: istoriniai, archeologiniai, architektūriniai, polichrominiai, konstrukciniai, geologiniai ir kiti techniniai tyrimai. Jų pagrindu buvo nustatytos ir patikslintos vertingosios savybės.

Architektų teigimu, „Bokšto skvero“ kompleksas per šimtmečius susiformavo iš kelių valdų, kuriose mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose buvo minimi jau XV–XVI a.

Kompleksas – barokinės architektūros statinys, kurio tūris, planas, skliautai, taip pat dalinai išlikę gotikiniai rūsiai yra vertingiausia dalis. Per istorizmo laikotarpio rekonstrukcijas buvo panaikinta koplyčia, ji perdengta ir įrengtos palatos, nugriauti bokšteliai, pakeistas fasadas. Komplekso teritorija galutinai susiformavo 1812 m., prijungus gretimos posesijos žemę. 1863–1864 m. rekonstrukcijų

STATYBA

metu užstatyti nauji korpusai pietinėje dalyje, įrengtos galerijos. XX a. rekonstrukcijų metu buvo keičiamos pertvaros, langų, durų angos, laiptinės. Komplekso plėtra sustojo XX a. antroje pusėje. Tuo metu neprižiūrimi pastatai pradėjo nykti. „Įvertinus tyrimus, pastatų esamą būklę, buvo suformuota tvarkybos darbų bei pritaikymo galimybių koncepcija.

Projekto sprendiniais siekta atkurti pradinę, autentišką komplekso struktūrą, išardant menkaverčius pastatų priestatus, atsiradusius vėlyvų istorizmo ir tarybinio laikotarpio rekonstrukcijų metu. Taip pat atkurti barokiniam laikotarpiui būdingus stogus, neišlikusias baroko laikotarpio detales: šiaurės vakarų pastato koplyčios erdvę, bokštelius, tvoros frontoną su visais dekoro elementais. Atkurti vertingiausių laikotarpių fasadų architektūrinę išraišką, atidengti ir restauruoti istorines angas, skliautus, medinių sijų perdangas, išlikusius polichromijos fragmentus“, – pasakoja „Archinovos“ komanda.

ISTORINIS KOMPLEKSAS TAPO DAUGIAFUNKCIS Pasak „Archinovos“, parengus tvarkybos koncepciją, rengta komplekso pritaikymo strategija, kuri turėjo maksimaliai išsaugoti pastatų vertingąsias savybes ir leisti sukurti

veikiantį šiuolaikišką ir funkcionalų objektą. Kompleksas tapo daugiafunkcis: čia savo vietą rado ir restoranas, ir SPA su baseinu bei pirčių kompleksu požeminėje dalyje, administracinės bei gyvenamosios patalpos.

Vieni drąsiausių sprendimų komplekse yra nauji architektūriniai elementai – kai kuriose dalyse panaudota nerūdijančio poliruoto plieno bei aliuminio apdaila. „Bokšto skvero“ pastatuose, pritaikius pagal turimas šachtas, įrengti penki nedidelio aukštingumo, žaliajai A energinio efektyvumo klasei priskiriami „Schindler 3300“ modelio liftai, kurie gali būti komplektuojami su elektros energijos regeneracijos funkcijos įranga. „Sugalvojome ir dar vieną nebandytą sistemą – naudoti dvigubą stogą senamiestyje. Turime daug stiklo stoge, bet jis visas užmaskuotas metalo žaliuzių sistema. Drąsus sprendinys ir visų naujų techninių patalpų sutalpinimas po žeme, kad būtų išlaikytas švarus komplekso vaizdas be papildomų, nebūdingų istorinei aplinkai, technologinių intarpų. O tas naujo požeminio techninio aukšto įterpimas tarp esamų istorinių rūsių ir pamatų jų nepažeidžiant – brangus ir sudėtingas technologinis sprendinys“, – apie unikalius architektūros sprendimus pasakoja „Archinovos“ komanda.

27

STATYBA

PROJEKTO CENTRE – IŠSAUGOTA SENOLĖ LIEPA „Bokšto skveras“ yra kultūros paveldo, gamtos vertybių ir moderniausių šių dienų technologijų derinys, tad siejant šiuos elementus ir kilo patys didžiausi iššūkiai. Išskirtinis užsakovų požiūris į paveldo ir modernumo santykį kompleksą pavertė vienu unikaliausių Lietuvoje.

Generaliniam rangovui AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) teko sunki užduotis – nuo pat pradžios rasti būdą, kaip statybos darbus derinti ne tik su užsakovais, architektais ir archeologais, bet ir nepažeisti gamtos sukurtų vertybių.

Pačiame šio komplekso pagrindinės aikštės centre, spėjama, nuo XVIII a. stovi didžiulė istorinė liepa. Užsakovas šiam medžiui skyrė ypatingą dėmesį – nurodė jį kaip esminę objekto vertybę.

PST prisiėmė atsakomybę išsaugoti liepą, visiškai jai nepakenkiant. Tai tapo didžiuliu iššūkiu, nes aplink ją vyko visi milžiniškos apimties rekonstrukcijos, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei aplinkos sutvarkymo darbai.

Unikalaus medžio išsaugojimas gerokai apsunkino statybos procesus ir pareikalavo daug papildomų pastangų.

Džiugu, kad net ir pačiame statybų epicentre pavyko nepažeisti liepos ir ji toliau gyvuos, kaip ir ne vieną šimtmetį prieš tai.

28

kuriose jie nebūtų atlikti“, – pasakoja PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

Dėl objekto specifikos ir ypatingos pastatų lokacijos šiam projektui taikomi gerokai aukštesni nekilnojamojo kultūros paveldo reikalavimai.

Paklaustas, kokia yra tokio didelio objekto statybos darbų suvaldymo sėkmės formulė, D. Gesevičius visų pirma paminėjo nestandartinį mąstymą ir gebėjimą valdyti projektą sudėtingose situacijose. Tačiau pagrindiniai sėkmės aspektai – organizacijos profesionalumas, bei didelių projektų, tarp jų ir kultūros paveldo, patirtis: PST buvo atsakingas už Valdovų rūmų, Prezidentūros, Sapiegų rūmų, Trakų salos pilies, Bazilijonų vienuolyno rekonstrukcijas ir statybą.

PROJEKTE DIRBO BEVEIK 70 SUBRANGOVŲ IŠ LIETUVOS IR UŽSIENIO ŠALIŲ Visi interjero ir dalis eksterjero elementų buvo derinami prieš tai atlikus bei pademonstravus užsakovui ir projektuotojams maketus (angl. Mockup). Projekte dalyvavo daug tiekėjų iš užsienio – išskirtiniausi iš jų nerūdijančiojo poliruoto plieno dekoratyvinės stogo ir fasadų dangos tiekėjai.

STATYBOS SENAMIESTYJE

Komplekse įrengta išskirtinė ir retai dar naudojama Lietuvoje aspiracinė gaisro aptikimo sistema. Ši unikali sistema susideda iš oro analizatorių, kuriuose nustatomas oro sudėties pasikeitimas, įvykstantis prieš dūmų susidarymą.

„Dirbti su tokio dydžio ir apimties projektu daugiau nei šešerius metus yra tikras iššūkis visiems projekto dalyviams.

Archeologiniai tyrinėjimai projekto įgyvendinimui turėjo labai daug įtakos: projekto teritorijoje beveik neliko vietų,

Viso projekto vykdymo metu užsakovas kėlė aukščiausius reikalavimus sprendimams bei jų išpildymui. Komplekso projektavimo etape dalyvavo Anglijos, Ispanijos bei Japonijos projektuotojai.

STATYBA

PRIEŠ ŠEŠERIUS METUS PRASIDĖJĘS DARBAS TRUNKA IKI ŠIOL „Bokšto skvero“ šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų įrengimo darbus atliko jau daugiau nei 20 metų visoje Lietuvoje veikianti UAB „Alinita“. Joje įdiegtos tarptautinės kokybės vadybos sistemos ISO 14001; ISO 9001; OHSAS 18001. Įmonė, turinti didelių ir sudėtingų objektų įgyvendinimo patirtį, nesunkiai prisitaikė prie griežtų užsakovų reikalavimų. „Trūkstant galimybių užtikrinti oro kaitą tradiciniais būdais, dalis vėdinimo buvo kombinuota su šildymo prietaisais, t. y. po žeme (grindų konstrukcijoje) panaudojant plastikinius antistatinius ortakius, dalis vėdinimo nukreipta per grindinius šildymo prietaisus – konvektorius. Dėl didžiųjų magistralinių DN1200 antistatinių plastikinių ortakių specialiai vykome į gamyklą Estijoje ir kiekvieną detalę derinome su jos inžinieriais“, – apie atliktus darbus pasakoja įmonės direktorius Vitalijus Malinauskis.

Jis taip pat paminėjo, kad šildomųjų grindų plotas buvo nepakankamas, todėl patalpoms šildyti ir vėsinti panaudoti kapiliariniai šildymo kilimėliai sienose ir lubose. Toks sprendimas užtikrino optimalų rezultatą. Beje, vienas iš užsakovų reikalavimų buvo maksimaliai išsaugoti būtent sienas ir lubas, tad visus darbus reikėjo atlikti itin kruopščiai.

Kadangi projekte dirbo architektų komandos iš Lietuvos ir iš užsienio, dauguma inžinerinių sprendimų buvo priimami vietoje ir tik gavus architektų sutikimą. „Darbus šiame objekte pradėjome prieš šešerius metus ir tęsiame iki šiol. Tempui ir kokybei didelę įtaką turėjo

pastatų specifika: reikėjo nemažai derintis prie senos statybos pastatų komplekso, jame montuojant modernias inžinerines sistemas, – teigia V. Malinauskis. – Rūsiuose yra arkinės konstrukcijos, kurių negalima pažeisti. Svarbu ir tai, kad visos inžinerinės sistemos turėjo būti grindyse, o tai apsunkino statybos procesus.“ Pasak įmonės vadovo, įtakos turėjo ir pastatų formos: kol dar nebuvo pertvarinių sienų, iššūkiu tapo tikslus komunikacijų privedimas į projektinę vietą. Vis dėlto užsakovas rinkosi tik aukštos kokybės medžiagas ir įrenginius, tad objekte nebuvo taupoma nei kokybės, nei komforto aspektu.

Be minėtų darbų, kvalifikuoti įmonės specialistai „Bokšto skvero“ požeminėje stovėjimo aikštelėje sumontavo stacionarią gaisro gesinimo sistemą ir įrengė keturis šilumos punktus.

YPATINGI NE TIK LANGŲ PROFILIAI, BET IR STIKLO PAKETAI „Sprendimai šiam projektui įgyvendinti buvo siūlyti palaipsniui. Pirmas pokalbis su užsakovais įvyko dar 2015 m. ir nuo tada prasidėjo nuoseklus darbas. Po detalaus koncepcijos aptarimo buvo pasiūlyti plieniniai langai iš šveicariško profilio su papildomais dekoro elementais ir specialiai parinktu stiklo paketu“, – teigia įmonės „Glass Engineering“ vadovas Pavel Ignatčik.

Pasak jo, architektams buvo svarbu išlaikyti autentišką langų dizainą, todėl atsirado architektūrinį stilių išreiškiantys elementai. Tad viena svarbiausių užduočių – tinkamai parinkti lango profilį, kuris būtų tinkamas ne

29

STATYBA

tik estetinėms detalėms, bet ir išlaikytų šiluminę varžą.

Reikėjo įvertinti ir tai, kad toks pats profilis taikomas ir labai mažiems langeliams, ir didelių matmenų arkiniams langams.

Užsakovas kėlė ir specialius reikalavimus stiklo paketams: šviesos laidumo ir stiklų šviesos atspindėjimo, tad įmonei teko įdėti nemažai pastangų, kol buvo rasti tinkami dviejų kamerų stiklo paketo parametrai. Galiausiai buvo atrinkta geriausios charakteristikos danga ant praskaidrinto stiklo iš Vokietijos. Įdomu ir tai, kad kiekvieno lango matmuo yra vis kitoks, o projekto įgyvendinimo metu vis atsirasdavo naujų sąramų, todėl visus matmenis reikėjo koreguoti ir iš naujo derinti su užsakovu. „Kai, įvertinę užsakovų reikalavimus ir lūkesčius, visus sprendimus pateikėme popieriuje, daugeliui kilo abejonių, ar tai apskritai įgyvendinama. Po ilgų diskusijų ir ginčų pasiūlėme pagaminti realaus dydžio pavyzdį ir taip išsklaidyti abejones. Galime drąsiai sakyti – viskas pavyko“, – apie darbų eigą pasakoja P. Ignatčik.

NUO MŪRO VALYMO IKI IŠORINIŲ SIENŲ HIDROIZOLIACIJOS UAB „Remmers Baltica“, kuri specializuojasi restauravimo, medienos apsaugos ir grindų dangų srityse, „Bokšto skvere“ pradėjo darbuotis prieš penkerius metus. Projekte jie tiekė medžiagas visų rūsių antiseptikavimui ir restauravimo darbams.

Pradėti reikėjo nuo mūro tvarkymo – tinko, kalkių ir dažų likučiai buvo valomi su „Remmers“ švelnaus valymo sis-

30

tema „Rotec“. „Rotec Glaspudermehl“ – specialiai šiai sistemai pritaikyta šlifavimo priemonė iš aliuminio silikato stiklo lydinio.

Tik viską kruopščiai nuvalius, atsivėrė tikroji plytų ir siūlių spalva, joms restauruoti prireikė keleto specialių medžiagų: restauravimo skiedinio „Remmers Restauriermörtel RM235“ ir siūlių užpildo „Remmers Fugenmörtel“. „Remmers Restauriermörtel“ buvo naudojamas smiltainio (akmens) reprofiliavimui, statybinių dekoratyvinių elementų, įvairių figūrų reprodukcijai, plytų atkūrimui.

Restauravus plytas, imtasi siūlių. Darbams pasiūlyta priemonė „Remmers Fugenmörtel“. Kadangi užsakovai pageidavo, kad autentiškumas būtų maksimaliai išlaikytas, parinkta spalva ir grūdėtumas, panašiausias į originalą.

Visiškai restauruotą mūrą reikėjo sutvirtinti ir hidrofobizuoti. Šie darbai atlikti su priemone „Remmers Funcosil AS“, kuri sustabdo mikroorganizmų poveikį mineraliniams paviršiams ir sutvirtina seną birų paviršių. „Baigus restauruoti visą mūrą, atsivėrė kita problema – rūsių lauko sienos buvo itin šlapios, nes iš lauko pusės nebuvo atlikti hidroizoliacijos darbai“, – apie darbų metu iškilusias užduotis pasakoja „Remmers“ restauracijos ir fasadinių medžiagų vadybininkas Egidijus Panavas.

Atsiradusiai problemai išspręsti buvo atlikta hidroizoliacija su „Remmers Kiesol C+“ – tirpiklių neturinčiu, silano pagrindu pagamintu kremu, kuris apsaugo nuo atsirandančios mūro drėgmės. „Savo ruožtu norėtume padėkoti mūsų ilgamečiams partneriams, kultūros paminklų restauratoriams UAB

STATYBA

„Rūpintojėlis“, Simonui Jonaičiui ir Stasiui Leonardui Žiliui, už jų profesionalumą, nes tik bendros komandos dėka galėjome prikelti pastato rūsius antram gyvenimui“, – apie komandinį darbą pasakoja „Remmers“ atstovai.

KIEKVIENO STOGO KONSTRUKCIJA SAVITA UAB „Butina“ projekte buvo atsakinga už metalo konstrukcijų gaminimą ir montavimą penkiems komplekso stogams. Bendras konstrukcijų svoris – beveik 130 tonų. „Buvo sudėtinga tiksliai montuoti metalo konstrukcijas, nes „Bokšto skvere“ pastatų stogai nėra taisyklingų geometrinių formų. Tad teko įdėti nemažai pastangų, kol konstrukcijos buvo pritaikytos prie jų formos, – pasakoja įmonės atstovas Jonas Burbulis. – Sudėtingiausia stogo dalis buvo virš koplyčios, nes prieš montuojant reikėjo stiprinti patį pagrindą.“ J. Burbulis teigia, kad šiame projekte pravertė ne tik ilgametė patirtis, bet ir kūrybiškumas: kai negelbėjo esami kėlimo mechanizmai, teko patiems pasigaminti tam tikrą kėlimo ir transportavimo įrangą.

Pirmieji trys stogai buvo projektuoti 2D formatu, tad kilo papildomų montavimo iššūkių. Vėliau, kai buvo pasitelkta 3D formato ir erdvinio skenavimo technologija, darbas vyko gerokai sklandžiau. Tad kiekvieno stogo metalo konstrukcijų montavimas turėjo savitą specifiką. „Vietos komplekse tikrai nebuvo daug: metalo konstrukcijas atsivežti, iškrauti ir montuoti reikėjo pagal iš anksto suderintus grafikus. Daugeliui darbų pasitelkti specialūs kranai“, – atskleidžia įmonės atstovas.

31

STATYBA

Pasak J. Burbulio, konstravimas truko beveik dvejus metus, nes visus vykdomus darbus reikėjo atlikti prisitaikant prie projektuotojų bei kitų projekto subrangovų.

MODERNUMO IR KLASIKOS SANDŪRA

Jo teigimu, galima išskirti dar vieną labai svarbų skirtumą tarp senoviniuose ir naujuose objektuose atliekamų darbų: kas pastaruosiuose būtų vadinama papildomu darbu, restauravimo metu yra visiškai natūralu. Pavyzdžiui, sudėtinga iš karto numatyti tikslias vietas, kur bus atitinkamas jutiklis, jungiklis ir pan. Tad, nieko keista, jei po aibės darbų paaiškėja, kad jungiklis turėjo būti 10 cm toliau, nei numatyta prieš tai.

Tinkavimo darbus dar prieš kelerius metus „Bokšto skvere“ atliko UAB „FiniPro“. Tuo jų bendradarbiavimas nesibaigė – šiuo metu įmonė glaisto bei dažo sienas ir lubas, stato gipso pertvaras. Visiems atliktiems darbams nuo pat pirmų dienų buvo keliamas svarbiausias reikalavimas – kokybė, dėl kurios nebuvo gailima nei laiko, nei finansinių išteklių.

„Komplekse daug kur susiduria klasika ir modernumas.

Pavyzdžiui, grindjuostės yra vienoje plokštumoje su siena.

Tai šiuolaikinis sprendimas, kurio daugelis pageidauja, bet ne visi gali sau leisti. Be to, turėjome užduotį išlaikyti senovinį braižą, tad vizualiai žiūrint plokštumos nėra lygios, bet linijos išsaugotos ir išlaikytos“, – apie darbų ypatumus pasakoja M. Lidžius.

UAB „Butina“ savo veiklą vykdyti pradėjo 1996 m. kaip pramoninei ir civilinei inžinerijai skirtų metalo bei plieno konstrukcijų gamintojai, inžinieriai ir montuotojai.

Restauruojant patalpas, senas tinkas buvo numuštas ir nuvalytas iki senovinių raudonų plytų, tad įmonei reikėjo viską tinkuoti iš naujo, kur įmanoma atkurti plokštumas, laikytis simetrijos. Tose vietose, kuriose neliko net orientacinių linijų, sprendimų buvo ieškoma konsultuojantis ir su užsakovais, ir su architektais.

Tinkavimo aspektu įdomiausi buvo lubų skliautai: juose susijungia net šešios briaunos, tad reikėjo tinkuojant linijas suvesti į vieną tašką. „Tai objektas, kuriame viskas atliekama idealiai iki galo.

Teko ne kartą daryti pavyzdžius, tuomet juos taisyti ir vėl kurti naujus. Žinoma, toks darbas atima gerokai daugiau laiko nei įprasti objektai, bet prieš pradėdami darbus žinojome, ko galima tikėtis, ir buvome tam pasiruošę“, – sako „FiniPro“ vadovas Mindaugas Lidžius.

32

SENIEJI RŪSIAI TAPO IŠSKIRTINIO RESTORANO DALIMI Šiandien „Bokšto skveras“ gali didžiuotis ir tuo, kad po jo stogu įsikūrė garsiojo kulinaro Liutauro Čepracko restoranas „Gastronomika“. Prieš tai jis veikė Naujamiesčio loftuose – ši vieta daug kam kėlė abejonių, bet kontrastas tarp industrinės aplinkos ir vieno prabangiausių restoranų Lietuvoje pasirodė esąs puikus eksperimentas. „Gastronomika“ ne tik užėmė pirmąją vietą Geriausių Lietuvos restoranų trisdešimtuke, bet ir buvo įtraukta į Skandinavijos gido „White Guide“ sąrašą.

Paklaustas, kodėl savo naujajam restoranui pasirinko būtent „Bokšto skverą“, L. Čeprackas atskleidžia, kad visų pirma taip sutapo aplinkybės: „Daug kas apžiūrėjo

STATYBA

šią vietą, bet pirmasis vaizdas tuomet buvo kitoks: duobės, smėlynai, akmenys. Vieta nė iš tolo nepriminė to, kas yra dabar. Daugelis tikriausiai išsigando tokio vaizdo. Po pokalbio su projekto vystytoju viskas paaiškėjo ir tuomet jau pasirašėme sutartį.“ L. Čeprackas neslepia, kad iki restorano atidarymo teko palaukti gerokai ilgiau, nei tikėtasi – daugiau nei pusantrų metų. Net ir šiuo metu ne viskas baigta iki galo – trūksta renginių erdvės koplyčioje, neįrengta vasaros terasa. Tačiau visos restorano erdvės įrengtos maksimaliai.

Beveik ketvirtadalis restorano įsikūręs senuosiuose rūsiuose, o kita dalis suprojektuota naujai. „Mes kūrėme „Gastronomiką“. Nebuvo tikslo projektuoti kažką nauja, jau žinojome, kas mes esame. Manau, net pažiūrėjus į senąjį restoraną, galima rasti panašumų.

Svarbiausia, kad restoraną pritaikėme prie vietos, – apie pagrindinę restorano koncepciją pasakoja L. Čeprackas. – Žiūrėdamas į interjerą, modernumo jame nematau, klasikiniu jo irgi nepavadinsi. Akcentas yra ne pats interjeras, o jo vieta. Tad interjero detalėmis ir tampa matomos senovinės plytos, vaizdai pro langą, erdvės aplinkui.“

tiek papasakoti apie patį restoraną, šefo nestandartinius sprendimus ir taisyklių nepaisymą“, – teigia dizaino studijos „YES.design.architecture“ komanda Greta Valikonė ir Indrė Baršauskaitė.

Laužyti nusistovėjusias nuostatas teko ir dizainerėms: nors restoranuose dažniausiai naudojami standartiniai atstumai, matmenys, kuriantys visiems priimtiną ergonomiką, tačiau buvo pasirinkta prie jų neprisirišti ir dauguma sprendimų priimta individualiai. „Projektavome organiškų, netradicinių formų baldus, šviestuvus. Projektas truko gana ilgai, todėl idėjos vis keitėsi. Užsakovas pasitikėjo mumis, suteikė estetikos sprendimų laisvę, o pats aktyviai dalyvavo sprendžiant funkcinius klausimus, – pasakoja „YES.design.architecture“ dizainerės. – Beveik taisyklingo kvadrato erdvėje visada sunku sukurti jaukią aplinką. Pagrindinis iššūkis – sukurti neerzinantį

INTERJERAS, IŠRYŠKINANTIS MAISTĄ Turbūt kiekvienas nors kartą matęs ir ragavęs L. Čepracko kulinarijos šedevrų sutiks, kad patiekalų išvaizda nė kiek nenusileidžia jų skoniui. „Gastronomikos“ interjeras kurtas taip, kad jo intensyvumas neužgožtų to, kas patiekiama lėkštėje. „Interjero koncepcija gimė apsilankius senojoje „Gastronomikoje“ ir paragavus šefo ruošiamo maisto. Išsikėlėme užduotį nedidelėmis žinutėmis naujame interjere svečiui šiek

33

STATYBA

jaukumą. Nesinorėjo apkrauti erdvės bereikalingais daiktais, nes čia svarbiausia yra tai, kas lėkštėje, o ne aplink.“ Pasak dizainerių, vyno spalva yra pagrindinis ryškesnis akcentas šiame restorane: bet kaip ir vynas prie maisto neatsiejamas dalykas, taip ir ši spalva neatsiejama nuo L. Čepracko restorano.

Stalai, sofos, šviestuvai, rankų darbo veidrodžio siena – viskas buvo užsakoma pagal individualius brėžinius. Tad visi baldai yra drąsių formų, pritaikyti konkrečiai erdvei.

Tik kėdės pirktos užsakovo pageidavimu. „Be pagrindinės salės, turime ir kelias kitas erdves, kurios yra taip pat savotiškos ir kitokios. Pavyzdžiui, tualetuose, vyninės patalpose stengėmės susikoncentruoti į architektūrą, autentiškas sienas, nes tai seno pastato dalis, todėl vertėjo ją akcentuoti, išryškinti“, – teigia G. Valikonė ir I. Baršauskaitė. „YES.design.architecture“ komanda džiaugiasi, kad restorano vadovas, remdamasis savo patirtimi, pakoregavo techniškai nepatogius estetinius sprendimus, todėl interjerą jos vadina bendru kūrybiniu darbu.

34

Visų pirma, sienas bei lubas nuspręsta dengti gruntu, kuris sumažina dažų sąnaudas, suvienodina paviršiaus spalvą, išryškina taisytinas vietas ir pagerina dažų sukibimą su dažomu paviršiumi. Beje, specialistai pataria net ir gruntiniams dažams suteikti atspalvį, kuris būtų panašus į vėliau naudojamų dažų spalvą. Šiam darbui geriausiai tiko VIVACOLOR PRIMER 1.

Lubos nudažytos visiškai matiniais vandeniniais lubų dažais VIVACOLOR CEILING 3. Šie dažai labai gerai išsilygina, maskuoja nedidelius paviršiaus nelygumus ir sudaro tobulai baltą dangą. Dažant nevarva ir netyška.

Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis sienų dažus yra jų atsparumas dėvėjimuisi bei plovimui. „Gastronomikos“ sienoms pasirinkti matiniai vandeniniai sienų dažai VIVACOLOR WALL 7 (> 10 tūkst. šveitimo ciklų (SFS 3755)). Be to, šie dažai labai gerai padengia ir sukimba su dengiamu paviršiumi, sudaro tolygią dangą.

APDAILAI – APLINKĄ TAUSOJANTYS DAŽAI

Dizainerių komanda dažus galėjo rinktis iš daugiau nei 10 tūkst. atspalvių. Restorane sienoms pasirinkti pilki atspalviai. Ir interjero dizainerius, ir užsakovą džiugina galutinis apdailos rezultatas: paviršiaus matiškumas, struktūra ir spalvos vientisumas.

„Gastronomika“ išsiskiria ne tik savo individualia aplinka, bet ir tuo, kad jos kūrimas buvo apgalvotas iki mažiausių detalių. Apdailai kelti konkretūs reikalavimai, tad pasirinkti aukštus higienos bei dėvėjimosi reikalavimus atitinkantys dažai.

Visos „Gastronomikoje“ naudotos apdailos priemonės iš VIVACOLOR atitinka statybinių medžiagų M1 emisijos klasę. Jai priskiriamos medžiagos, išskiriančios į atmosferą itin mažai lakiųjų junginių, todėl dažai yra saugūs žmogui ir aplinkai.

STATYBA

35

STATYBA

AVIACIJOS ROMANTIKAMS –

VIP KELEIVIŲ TERMINALAS SU KONFERENCIJŲ CENTRU Vida Danilevičiūtė Černiauskienė OBJEKTO PAVADINIMAS: Vilniaus oro uosto VIP terminalas ir konferencijų centras ADRESAS: Rodūnios kelias 2B, Vilnius UŽSAKOVAS: VĮ Lietuvos oro uostai GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Eikos statyba“ ARCHITEKTAI: Vilniaus architektūros studija STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2019 m.

STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m.

STATINIO PLOTAS: 1,45 tūkst. m2 PASTATO AUKŠTŲ SKAIČIUS: 2 aukštai su rūsiu ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATAS: A++ INVESTICIJOS: beveik 3,7 mln. eurų Gyvenimas netruks sugrįžti į įprastas vėžes. Tie, kas labiausiai pasiilgsta lėktuvų skrydžių, jau gali planuoti renginius naujajame Vilniaus oro uosto VIP keleivių terminale, iš kurio antrojo aukšto atsiveria vaizdas į peroną ir lėktuvus. Šių romantiškų vaizdų fone šampano taures

36

Nuotr. VĮ Lietuvos oro uostai archyvas ir Karolis Klimas už saugesnį rytojų galės kelti ir jaunavedžiai, ir sukaktuvininkai, ir konferencijų bei kitų komercinių renginių dalyviai, taip pat Lietuvą aplankiusios tarptautinės pramogų pasaulio ir politikos žvaigždės. Šiaurinėje tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje per devynis mėnesius iškilo modernus A++ energinės klasės dviejų aukštų su požemine dalimi pastatas, kurį suprojektavo Vilniaus architektūros studijos architektai. Naujojo VIP keleivių (labai svarbių asmenų, angl. Very Important Person) terminalo su konferencijų centru projektas apėmė ne tik pastato, bet ir automobilių aikštelių, privažiavimų bei lauko inžinerinių tinklų įrengimą. Projekto vertė yra beveik 3,7 mln. eurų.

Pastato pirmajame aukšte įrengta VIP svečiams skirta aviacijos saugumo patikra, valstybės sienos patikros procedūrų patalpos, keletas laukimo salių, virtuvė, tualetai, registracijos zona, bagažo patalpos. Antrajame aukšte įkurtas 300 vietų konferencijų centras su svečiams atsiveriančiu vaizdu į peroną ir lėktuvus gali svečiams pasiūlyti unikalią patirtį. Statinio rūsyje suprojektuotos ir įrengtos techninės bei pagalbinės patalpos.

STATYBA

Vilniaus architektūros studijos projektų vadovė, architektė Giedrė Kličienė sako, kad naujojo terminalo formą ir metalinę jo fasado spalvą įkvėpė orlaiviai. Kurdami modernų ir šiuolaikišką pastatą, architektai stengėsi neprisirišti prie ypatingos detalizacijos ar stiliaus, bet orientavosi į vaizdą už lango, kur matė peroną, kilimo taką ir lėktuvus – jie ir tapo esminiu pastato pranašumu, o jo išraiška pasirinkta kukli, nepompastiška, kad neužgožtų vaizdo pro langą.

Aviacijos specialistų teigimu, šis projektas rodo, kad Lietuva šiandien įvertino oro sektoriaus poreikius ilgalaikėje perspektyvoje. Dabar priimti strateginiai sprendimai bus naudingi daug metų.

MODERNUS PASTATAS – PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANTIS PRODUKTAS

Naujojo terminalo formą ir metalinę jo fasado spalvą įkvėpė orlaiviai. Kurdami modernų ir šiuolaikišką pastatą, architektai orientavosi į vaizdą už lango, kur matė peroną, kilimo taką ir lėktuvus.

VĮ Lietuvos oro uostai Komercijos departamento direktorius Justinas Stepšys teigia, kad plėtoti naujo VIP keleivių terminalo projektą skatino detali rinkos analizė, įvertinant oro uostus valdančios įmonės galimybes siūlyti naują ir išskirtinį produktą, generuoti pridėtinę vertę įmonei ir naudą valstybei. Didžiausias tokio objekto rinkos poreikis ir galimybės yra būtent Vilniaus oro uoste. Modernus pastatas, kuris bus atidarytas balandžio pabaigoje, priims įvairius svečius, taip pat prisidės prie šalies įvaizdžio gerinimo ir taps nauja jo detale.

Lietuvos oro uostų esamoje infrastruktūroje pastaruosius kelerius metus vyko labai daug įvairių renginių:

37

STATYBA

nuo filmavimų, fotosesijų iki naujų produktų pristatymų, įmonių darbuotojų mokymų, švenčių ar net vestuvių. Bet renginių galimybes labai ribojo patalpų ir vietos trūkumas.

Vilniaus oro uoste VIP keleivių aptarnavimo salė veikia nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo sukurta Valstybinio ir diplomatinio protokolo tarnyba. 1993 m., rekonstravus keleivių terminalą, buvo sukurta visavertė VIP aptarnavimo infrastruktūra. 2013 m. atidarytas dabartinis VIP terminalas, kurio paslaugų poreikis buvo ypač išaugęs Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai.

Turimas VIP terminalas tuomet pasiteisino – jame lankėsi garsūs politikai, užsienio monarchai, popiežius ir daugybė sporto bei pramogų pasaulio žvaigždžių – nuo Eltono Johno, Lady Gagos iki Cristiano Ronaldo.

Tačiau šiuo metu jau reikėjo iš esmės atnaujinti infrastruktūrą. Naujojo terminalo projektas buvo planuojamas žingsnis po žingsnio, sukurtas aiškus ir pridėtinę vertę kuriantis verslo planas, išsiaiškinti poreikiai ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu, ir tik tada pradėti realūs darbai.

Kaip prioritetas pastatui buvo keliami funkciniai sprendimai. Vis dėlto objektas iš dalies formuos ir visų Lietuvos oro uostų bei valstybės veidą, reputaciją, todėl moderni, tačiau neprovokuojama išvaizda buvo pasirinkta apsvarsčius daugybę veiksnių ir tapo architektūriniu standartu. „Lietuvos oro uostų tikslas – turėti ne tik funkciniu požiūriu efektyvų pastatą, bet ir tokį, kuris atspindėtų šiuolaikines architektūros tendencijas. Būtent todėl viešųjų pirkimų metu kėlėme itin aukštus standartus. Džiaugiamės, kad

38

mūsų vizija ir poreikiai sutapo su šio pastato architektūros partnerių Vilniaus architektūros studijos galimybėmis. Visas pastatas yra planingo darbo rezultatas, todėl kiekviena detalė yra apgalvota ir funkcine, ir išraiškos prasme. Iki šiol visos idėjos buvo įgyvendintos“, – pasakoja J. Stepšys.

Didžiausias iššūkis buvo tinkamai suplanuoti infrastruktūrą. Efektyvus pastatų ir statinių išdėstymas Vilniaus oro uosto sklype, įvertinant būsimus projektus, buvo esminis iššūkis planuojant naująjį objektą. Pasitelkti užsienio konsultantai atliko terminalų ir aerodromų plėtros studijas, tad optimaliai prisitaikyta prie visų Vilniuje taikomų apribojimų ir efektyviai išnaudota turima oro uosto teritorija.

Daug dėmesio buvo skiriama darbo ir medžiagų kokybei, patvarumui bei aplinkosaugai.

J. Stepšys pabrėžia, kad VIP terminale įrengtas konferencijų centras – naujas kokybės standartas renginių rinkoje.

Pastatas modernus, erdvus ir itin funkcionalus: vienu metu konferencijų centre galės vykti privatūs renginiai, skirti iki 300 žmonių, ir bus užtikrinamos paslaugos VIP delegacijoms kitose erdvėse. Pastate yra galimybė patogiai ir greitai pritaikyti erdvę konkretiems poreikiams, užtikrinamas privatumas, o renginių svečiai galės iš labai arti matyti aviacijos procesus ir jausti jų atmosferą. „Vienas pagrindinių iššūkių buvo trumpi projekto įgyvendinimo terminai, tačiau labai džiaugiamės, kad tam tikri mūsų sprendimai ir rangovo profesionalumas leido juos įgyvendinti taip, kaip planuota, ir jau galime sakyti, kad galutinis rezultatas ne tik tenkina užsakovą, bet ir

STATYBA

STATYBOS AIKŠTELĖ ORO UOSTE NEUŽMIGO 9 MĖNESIUS

„Eikos statyba“ yra generalinės rangos paslaugas teikianti statybos įmonė, išsiskirianti inovatyviais sprendimais, futuristiniu požiūriu į statybos verslą ir jį apimančius procesus.

Sukauptą ilgametę patirtį administracinių, visuomeninių, komercinių bei gyvenamųjų namų statybos, pastatų renovacijos ir rekonstravimo srityse derindama su naujausiomis informacinių technologijų sistemomis, tokiomis kaip projektų valdymo sistema ,,Bauwise“, ,,Dalux field“, ,,DVS“ – dokumentų valdymo sistema bei įrankių, medžiagų valdymo sistema ,,Hilti On! Track” , įmonė pasiekia kiekvieno poreikius atitinkančius rezultatus.

2019 m. birželio pradžioje naujojo Vilniaus oro uosto VIP terminalo su konferencijų centru statytoju tapo UAB „Eikos statyba“. VĮ Lietuvos oro uostai pasirašė rangos sutartį su geriausią pasiūlymą viešųjų pirkimų konkursui pateikusiu patyrusiu generaliniu rangovu, kuris įgyvendino itin atsakingą ir sudėtingą projektą, išskirtinį dėl savo svarbos ir trumpo statybos laikotarpio.

Naujojo VIP keleivių terminalo su konferencijų centru projektas apėmė ne tik modernaus A++ energinės klasės dviejų aukštų su požemine dalimi statybą iki galutinės apdailos bei interjero, bet ir automobilių aikštelių, privažiavimų, lauko inžinerinių tinklų įrengimą, aplinkos želdinių bei visos teritorijos sutvarkymą. Visi darbai, įskaitant darbo projekto rengimą, atlikti per devynis mėnesius.

„Šis projektas leido mūsų įmonei pritaikyti visas turimas žinias ne tik dėl itin trumpo statybos darbų atlikimo termino, aukštos pastato energinės klasės, bet ir dėl unikalių interjero bei dizaino sprendimų įgyvendinimo pastato viduje. Įmonė džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio įdomaus bei kruopštumo reikalaujančio objekto kūrimo. Pasitelkdami profesionalius savo komandos narius ir naudodami inovatyvias technologijas pasiekėme geriausią rezultatą“, – teigia UAB „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas.

Darbų sudėtingumą lėmė ir tai, kad jie buvo vykdomi veikiančio, ir dieną, ir naktį bruzdančio tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, kurioje generalinis rangovas turėjo nuolat užtikrinti visišką saugumą. Tuo metu statybų aikštelėje buvo vykdomi įvairūs darbai: nuo griovimo ir naujo pastato statybos iki galutinio interjero įrengimo, taip pat – aplinkotvarkos bei augalų sodinimo.

sulauks pasisekimo rinkoje, – sako VĮ Lietuvos oro uostai Komercijos departamento direktorius. – Šis statinys, galima sakyti – sumažintas būsimųjų Vilniaus oro uosto erdvių pavyzdys. VIP terminalo su konferencijų centru svečiai galės jau artimiausiu metu pajusti, kokia kokybe ir jaukumu atsivers didžioji dauguma terminalo erdvių, įgyvendinus visą Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programą po 3 metų.“

Todėl Vilniaus oro uosto teritorijoje, statant nedidelio ploto pastatą, statybų aikštelė neužmigo visą parą, kaip

39

STATYBA

niekada nemiega ir pats oro uostas. Dėl trumpo statybos termino bei technologinių procesų, dalis darbų buvo vykdomi dviem, ar net trimis pamainomis. Generalinė rangovė „Eikos statyba“ profesionaliai išsprendė iššūkius suderinti subrangovų darbą suspaustoje erdvėje: laikantis įtempto darbų grafiko, darbai buvo organizuojami tinkamai paskirstant darbo zonas, o tikslus jų planavimas užtikrino, kad per labai trumpą laiką buvo atlikti konstrukcijų, apdailos įrengimo bei sistemų montavimo darbai.

Užsakovo reikalavimai buvo keliami išskirtinei darbų kokybei, nes pastatas yra didelės svarbos, jame įrengta svarbių asmenų laukimo salė reprezentuos Lietuvą ir užsienio svečių akyse. Modernaus reprezentuojančio pastato akcentas – šiuolaikiniai sprendimai: konferencijų centre įrengta moderni įgarsinimo ir scenos apšvietimo įranga, kuri leidžia rengti ne tik konferencijas, bet ir nedidelius koncertus.

Nors pastatas suprojektuotas A+ klasės, gautas energinio naudingumo A++ klasės sertifikatas. Šį reikalavimą padėjo užtikrinti ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai, kurių energija bus naudojama mažinti pastato eksploatavimo išlaidas ir prisidės prie aplinkos tausojimo.

Sklandų ir sėkmingą projekto įgyvendinimą užtikrino tiek pirminis darbo etapas – projekto analizė, tiek geras generalinio rangovo pasirengimas, tiek ir tinkamų subrangovų bei tiekėjų parinkimas, taip pat nuolatinis ir profesionalus

40

statybos proceso koordinavimas, kurį užtikrino generalinis rangovas. Todėl nelengvas projektas buvo įgyvendintas sėkmingai.

TAUPŪS ŠIUOLAIKINIAI SPRENDIMAI Vilniaus oro uosto VIP keleivių terminale įrengtas A energinio efektyvumo klasei priskiriamo modelio „Schindler 3300“ liftas naudoja diržinės pavaros technologiją, kuri sumažina vibracijas ir elektros sąnaudas bei tausoja aplinką, nes nenaudojamas tepalas, taip pat suteikia galimybę nedidinant šachtos matmenų įrengti erdvesnę ir patogesnę lifto kabiną.

Architektūrinėms erdvėms kurti ir plonų perdangų konstrukcijoms su lygiomis lubomis VIP keleivių terminale įrengti panaudotos kompozitinės sijos „Peikko DELTABEAM®“.

NEPAPRASTAI TYLIAI KURIAMAS TOBULAS MIKROKLIMATAS Vilniaus oro uosto VIP keleivių terminalas – ypatinga vieta, kurioje lankosi daugybė garbių Lietuvos žmonių, taip pat užsienio svečių, tad čia daug dėmesio skiriama patalpų mikroklimatui, kuris leistų keleiviams terminale jaustis komfortiškai ir saugiai. Natūrali oro kaita neužtikrina nei higienos reikalavimų, nei racionalių vartotojo poreikių. Vėdinimo sistemos naudojamos patalpų oro kokybei gerinti ir palaikyti, keičiant jų orą.

STATYBA

Nuo 2002 m. veikianti UAB „NIT“, dalyvavusi ne viename išskirtiniame projekte, kuriame kelti aukšti reikalavimai objekto mikroklimatui, sukaupė milžinišką patirtį, todėl visada gali pasiūlyti puikių sprendimų.

Tobulą mikroklimatą VIP keleivių terminale užtikrins UAB „NIT“ atstovaujamo vokiečių gamintojo „Trox GmbH“ plyšiniai difuzoriai „Pureline 35“, kuriuos rekomenduojama naudoti tiekiant didelį oro kiekį, kai norima išvengti jutiminio diskomforto. Puikiai integruoti elegantiškos išvaizdos plyšiniai difuzoriai tinka montuoti į kabamąsias lubas ir naudojami orui tiekti bei ištraukti patalpose, kurių aukštis iki 4 metrų. Šio tipo prietaisai specialiai sukurti didelėms erdvėms, kur svarbus estetinis vaizdas, pavyzdžiui, koncertų salėms, teatrams, galerijoms, oro uostams.

Jie kuria tobulą mikroklimatą nekeldami triukšmo.

Plyšiniai difuzoriai nukreipia orą iš kondicionavimo sistemų į patalpą, greitai sumažina temperatūrų skirtumą ir oro srauto greitį. Rezultatas – mišri srauto ventiliacija komfortinėse zonose, geras bendras patalpų vėdinimas, labai maža turbulencija. Technologiškai ir estetiškai nepriekaištingai ištobulinti prietaisai tinka ir išskirtiniams projektams, ir standartiniams, jie mėgstami dėl ypatingo dizaino ir vokiškos kokybės. ŠILUMOS TIEKIMAS TAUSOJANT APLINKĄ „LG Electronics“ kondicionavimo įrangos įgaliotieji atstovai Baltijos šalims UAB „GL CO“ šiame projekte tiekė kom-

binuotą VRF (kintamo šaltnešio srauto, angl. Variable Refrigerant Flow) sistemą: su vidiniais freoniniais blokais ir aukštos temperatūros kaskadiniu vandens hidromoduliu, veikiančiu šilumos siurblio principu. Jis gamina karštą (iki +80 °C) vandenį sanitarinėms reikmėms šaltuoju metų laiku. Taip pat VIP keleivių terminale sumontuoti šilumos siurblių lauko blokai, jungiami prie vėdinimo kamerų.

Kombinuotoji VRF sistema unikali tuo, kad naudojamas tik vienas lauko blokas – ir patalpoms šildyti per vidinius agregatus, ir karštam vandeniui ruošti. Šis šilumos siurblys užtikrina itin aukštus efektyvumo parametrus: vėsinimo naudingumo koeficientas EER = 4,43; šildymo naudingumo koeficientas COP = 4,91. Ir lauko blokas, ir šilumos siurbliai prie vėdinimo kamerų efektyviai veikia iki –25 °C aplinkos temperatūros.

41

STATYBA

Kaip teigia UAB „GL CO“ direktorius Darius Lastauskas, kombinuotosios VRF sistemos su vandens šildymu, įrengtos VIP keleivių terminale, yra gerokai retesnis ir ne visai standartinis sprendimas.

Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvoje yra labai nedaug objektų, turinčių tokias unikalias ir efektyvias sistemas, kurios leidžia išspręsti iš karto kelias užduotis: vėsinimo, šildymo ir aukštos temperatūros karšto vandens ruošimo, įrengus vieną kompaktišką sistemą. „Sparčiai besikeičiant technologiniams sprendimams ir tobulėjant įrangai, dėl užsakovų bei konsultantų žinių trūkumo ne visada parenkamos tinkamiausios ir efektyviausios pastatų šildymo bei vėsinimo sistemos dar pirminėje projekto stadijoje“, – tikina D. Lastauskas.

Pasak jo, dėl visuotinio atšilimo itin didelį pagreitį pasaulyje įgauna žalieji projektai, kurių įranga efektyviai veikia tausodama aplinką, nenaudodama jokio iškastinio kuro.

Kad tokių projektų atsirastų daugiau, būtina pristatyti analogiškų sistemų veikimo principus bei galimybes architektams, projektuotojams, energetikos konsultantams ir inžinerinėms kompanijoms. „LG Electronics“ įranga dėl itin gerų energinių parametrų labai prisideda prie klimato kaitos problemų sprendimo. ŠVELNI ŠVIESA – IR JAUKUMO, IR SAUGUMO SPRENDIMAMS UAB „Energy Green“, pagal su architektais suderintą projektą, išskirtinio pastato patalpoms panaudojo unikalius

42

šviesos diodų (LED) apšvietimo sprendimus. VIP keleivių terminalo patalpų interjerui ieškota ir modernių, ir gražių sprendimų, kad lubos būtų kuo mažiau apkrautos techniniais šviestuvais, kartu užtikrinant kokybišką apšvietimą ir saugumą.

Antrajame pastato aukšte įrengtoje konferencijų salėje buvo sumontuoti linijiniai LED šviestuvai su šviesos intensyvumo valdymu, juose integruoti avariniai moduliai.

Puikaus dizaino, be jokių papildomų detalių šviestuvai užtikrina puikų apšviestumą darbui pagal higienos normas bei turi „slaptą“ funkciją – prireikus gali nušviesti išėjimo kelius.

Pirmajame pastato aukšte pagrindinis akcentas - griežtos LED profilio linijos lubose, kurios tarsi veda iki langų į peroną ir puikiai apšviečia patalpas. Kiti šviesos šaltiniai neįkyrūs: čia sumontuoti specialūs LED šviestuvai, kuriuose įtaisyti juodi reflektoriai neatspindi šviesos ir neerzina akių, tad iš tolo šviestuvų nė nematyti, tarsi jų nebūtų, tik priėjus arčiau jie tampa matomi ir puikiai apšviečia patalpas. Prezidentiniuose kambariuose taip pat sumontuoti minimalistinio stiliaus vos 1 cm skersmens taškiniai šviestuvai, skleidžiantys jaukią vientisą šviesą.

Dalis bendram apšvietimui naudotų LED šviestuvų be avarinių modulių tiesiog buvo pritaikyti avarinio apšvietimo funkcijai atlikti, elektros skydinėje pastato rūsyje sumontavus centrinę bateriją, kurios energija avarijos atveju leidžia standartiniais šviestuvais apšviesti išėjimo kelius.

STATYBA

PATIKIMI SPRENDIMAI – ŠIMTMEČIUI 2019 m. pabaigoje šalia Vilniaus oro uosto baigta statyti ir moderni keturių aukštų, 25 tūkst. m2 ploto daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įrengta beveik 1 tūkst. vietų, didžioji jų dalis skirta keleivių ilgalaikio automobilių stovėjimo tikslams. Daugiafunkcėje aikštelėje Rodūnios kelio ir F. Vaitkaus gatvių sankryžoje įdiegtos eismo valdymo ir palydos sistemos, kokybiškos vaizdo stebėjimo kameros ir į judesius reaguojanti apšvietimo sistema, elektromobilių įkrovos stotelės, be to, įrengtos ne tik ypač plačios ir patogios, bet, kovojant su apledėjimu, ir šildomos nuovažos, kas ypač aktualu vairuotojams šaltuoju metų laikotarpiu.

Modernūs sprendimai priimti ir liejant aikštelės grindis. Šiuolaikiškus betono armavimo sprendimus pristatė Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojo „Adfil“ įgaliotieji partneriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje UAB „In Fatis“, atstovaujantys prekių ženklui „PP Baltic“.

UAB „In Fatis“ vadovas Andrius Karpauskas pasakoja, kad daugiafunkcės automobilių stovėjimo aikštelės grindų betono armavimui pasiūlyta naudoti polipropileno fibrą „Durus® EasyFinish“ ir plaušą „Crackstop® Ultra“, kuriais armuotas betonas savo savybėmis nenusileidžia plienu armuotam betonui. Toks sprendimas turėjo ne vieną pranašumą – pirmiausia leido atsisakyti plieninio armatūros tinklo naudojimo, tad darbo procesas buvo supaprastintas, pagreitintas ir atpigintas. Visuomeninės paskirties infrastruktūros objektų poreikis lemia trumpus tokių objektų statybos terminus, tad darbo laiko sąnaudos tampa vienu iš svarbių rodiklių. Armuojant betoną polipropileno fibra, prieš tai nereikia kloti armatūros tinklo, iš betono mazgo skiedinys pristatomas jau armuotas, į jį įmaišius polipropileno fibrą, ir paruoštas lieti – taip išvengiama parengiamųjų darbų ir sutaupoma nemažai laiko, kuris būtų skiriamas armatūros tinklui pakloti ir tinkamai įrengti.

Polipropileno fibra „Durus®“, skirta betonui armuoti, daugeliu atvejų pakeičia metalinius plaušus ar armatū-

ros tinklus. Dažniausiai naudojama 2–4 kg/m³ betono. Ši medžiaga į betoną įmaišoma betono mazge. Polipropileno fibra betone sudaro unikalų trimatį tinklą ir tolygiai pasiskirsto betono sluoksnyje.

Polipropileno plaušas „Crackstop®“ skirtas mikroįtrūkimo prevencijai pirminėje betono stingimo stadijoje. Bandymais patvirtinta, kad 0,9kg/m³ šio plaušo iki 100 % sumažina plastinių susitraukimo deformacijų metu atsirandančių trūkių galimybę.

Kitas svarbus pranašumas, kad, betoną armuojant polipropileno fibra, o ne armatūriniu tinklu, ateityje išvengiama korozijos keliamų problemų. Lietuvos klimato sąlygoms būdingi dideli temperatūrų svyravimai, drėgmė, apledėjimas ir kovai su juo gatvėse naudojamos druskos netrunka paveikti betono armavimui naudojamą plieninę fibrą arba armatūros tinklą, prasideda korozija – betono gaminys praranda dalį savybių ir susilpnina konstrukcijas.

Skaičiavimai rodo, kad, pakeitus armavimo būdą, į aplinką pateko apie 100 kartų mažiau CO2, nei būtų išmesta gaminant plieninę armatūrą! Tad objektas tapo gerokai draugiškesnis aplinkai.

Didžiausias polipropileno fibros pranašumas yra tai, kad ji atspari šalčiui, drėgmei, vandeniui, druskoms bei cheminėms medžiagoms. Gamintojas „Adfil“ yra atlikęs šio produkto 100 metų patvarumo bandymus, kurie patvirtina, kad tai patikima ir ilgalaikė statybinė medžiaga.

Todėl statybos srityje daug kur ja galima visiškai arba iš dalies pakeisti armatūros tinklą. Jos savybes patvirtina Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės patirtis. Polipropileno fibra naudojama labai įvairiai: tai lauko aikštelės, privažiavimai ir automobilių aikštelės; betoniniai takai, keliai ir šaligatviai; grindys gamybos patalpose, sandėliuose ir kt., krantinės ir krovos aikštelės jūrų uostuose; vandens valymo įrenginių statyba; šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo gamyklų statyba, tunelių statyba. „PP Baltic“ pateikia visus reikalingus skaičiavimus, nemokamai konsultuoja užsakovus, rangovus ir projektuotojus.

43

STATYBA

NAUJOJI „LITGRID“ BŪSTINĖ:

ŽMOGIŠKA IR SAUGI ELEKTROS SISTEMOS VALDYMO TVIRTOVĖ Vida Danilevičiūtė Černiauskienė TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: Specialiosios paskirties sistemos valdymo ir duomenų centro pastatas ADRESAS: Viršuliškių skg. 99B, Vilnius UŽSAKOVAS: AB „Litgrid“

Investicijos į šį projektą, siekiančios 11,2 mln. eurų, buvo finansuojamos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ lėšomis. Projektą įgyvendino generalinis rangovas UAB „Conresta“. Pastatas suprojektuotas, pastatytas ir įrengtas per 36 mėnesius.

ARCHITEKTAI: UAB „Unitectus“, Povilas Čepaitis INTERJERO DIZAINERIS: Povilas Čepaitis

SVARBIAUSIA – SAUGUMAS

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Conresta“

Naujasis Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos valdymo ir duomenų centras – itin modernus, aukščiausius saugumo standartus atitinkantis pastatas. Šalti ir techniški, bet energiškai efektyvūs aliuminio ir stiklo fasadai atspindi įmonės misiją bei paskirtį ir švelniai kontrastuoja su medžio apdaila ir žaluma interjere, kuriančia jaukią ir produktyvią darbo aplinką, ypač būtiną pastato erdvėse, kur darbuotojai turi praleisti po 24 valandas per parą.

STATINIO PLOTAS: 5 669 m2 AUKŠTŲ SKAIČIUS: 4 ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖ: A+ PASTATO PASKIRTIS: specialioji PROJEKTO PRADŽIA: 2018 m.

PABAIGA: 2019 m.

INVESTICIJŲ VERTĖ: 11,2 mln. Eur

Lietuva įkalė atraminį stulpą tinklų sinchronizavimo su Europa projekte – juo tapo užbaigtas statyti ir pradėjęs veikti naujasis Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centras. Užbaigusi žemyninių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, Lietuva iš šio pastato sostinės Viršuliškėse savarankiškai valdys energetikos sistemos dažnį.

44

Keturių aukštų 5,6 tūkst. m2 ploto pastate įrengta 230 darbo vietų, 16 posėdžių salių. Dirbti galima ne tik kabinetuose, bet ir kitose uždaro ar atviro tipo erdvėse. Ketvirtasis aukštas skirtas laisvalaikio erdvėms: vaikų kampeliui, sporto salei, terasai, virtuvei ir pietų bei poilsio zonai.

Pastatas gerai pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat įrengta 144 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, stoginė dviračiams, dvi elektromobilių įkrovimo stotelės.

STATYBA

Projektuojant ir statant Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų centrą, daugiausia dėmesio buvo skiriama šio objekto saugumui ir siekta sukurti ergonomišką bei patogią aplinką jame dirbantiems skirtingų profesijų ir darbo profilio žmonėms, vykdantiems įvairiausias funkcijas – nuo visos šalies elektros perdavimo tinklo valdymo iki IT ar teisinių funkcijų.

Daug dėmesio šiame projekte skirta aplinkosaugai – įrengtas geoterminis šildymas, elektrą taupanti ir šviesą reguliuojanti išmanioji įranga. Apželdintas pastato stogas naikina dulkių ir kenksmingų medžiagų poveikį, kartu šis sprendimas pailgina stogo eksploatavimo laiką ir sukuria rekreacinę aikštelę bei terpę florai ir faunai. Taip pat buvo išsaugota didžioji dalis vertingų medžių.

Architektas Povilas Čepaitis sako, kad UAB „Unitectus“ siekis buvo sukurti skaidrios ir prieinamos įmonės įvaizdį – ištisinio struktūrinio stiklo fasadai ir išraiškingas įėjimas atspindi būtent šias vertybes. Į fasadą įlietos trikampės stiklinės briaunos ir jų atspindžiai pastatui suteikia dinamišką ir priklausomai nuo apšvietimo besikeičiantį vaizdą. Toks fasadas – retas ir Lietuvoje dar nematytas sprendimas. Siekiant užtikrinti pastato A+ energinio naudingumo klasę, specialiai šiam objektui buvo pagaminta unikali aliuminio konstrukcijų fasado sistema.

Estetiniuose sprendimuose buvo ieškoma kuklumo, o vidaus patalpose – jaukumo, todėl įrengiant patalpas pasirinktas skandinaviškas stilius, o kuklus pastatas darniai įsiliejo į aplinką ir Vilnių. Po šio pastato statybų Viršuliškių skersgatvis išgražėjo – buvo nutiestas naujas kelias, sutvarkyta aplinka. Apsauginės atitvaros pastate ir aplink jį suformuotos taip, kad, nepaisant ypač griežtų saugumo reikalavimų, būtų išlaikytas žmogiškas mastelis ir skaidrumas.

„Pasirenkant statybos ir apdailos medžiagas svarbiausias kriterijus buvo atitikimas pasirinktai interjero ir eksterjero koncepcijai, vėliau nagrinėtos funkcinės savybės. Antai fasadui panaudoto stiklo savybės buvo įvertinamos estetiniu požiūriu – pagal atspindėjimą, spalvą, vientisumą, ir tada suderintos techninės charakteristikos – šviesos pralaidumas, saulės kontrolė ir akustika,“ – sako P. Čepaitis. Jis pabrėžia, kad visi sprendimai buvo suderinti glaudžiai dirbant su užsakovu nuo pat projektinių pasiūlymų pateikimo.

Ypatingi užsakovo reikalavimai buvo keliami objekto fiziniam ir kibernetiniam saugumui, konstrukcijoms ir statybinėms medžiagoms bei technologijoms, tačiau kadangi tai yra nacionalinės reikšmės objektas, detalės neatskleidžiamos.

Interjere pasirinkti inovatyvūs apdailos sprendimai: natūralaus medžio lukšto sienų apdaila ir stabilizuotos samanos, moderni klimato kontrolės bei garso izoliacijos sistema, aukšta akustinio komforto klasė. Gausiai naudojamas natūralaus medžio dekoras pasirinktas nedegus, todėl buvo montuojamos specialiai iš Suomijos atgabentos ir sertifikuotos apdailos plokštės.

45

STATYBA

ITIN ATSAKINGAS PASIRINKIMAS Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas primena, kad Vyriausybė šio objekto projektą dar 2015 m. rugsėjį pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu po to, kai pagal 2014 m. atliktą fizinės saugos auditą ir įvairių alternatyvų analizes „Litgrid“ kreipėsi į Vyriausybę su prašymu šiam projektui paskirti sklypą Vilniuje ir pripažinti jį nacionalinės svarbos objektu.

Pastato vieta buvo renkama atsižvelgiant į keliamus saugumo reikalavimus, galimybę suformuoti sklypą laisvoje valstybinėje žemėje. Prioritetas buvo teikiamas objekto saugumui visu perimetru, taip pat buvo vertinamos ir susiekimo galimybės: iš naujojo valdymo centro turi būti paprasta pasiekti svarbius „Litgrid“ objektus: rezervinį sistemos valdymo centrą, Vilniaus pastotę ir kitus tinklo objektus. Pasirinkta vieta, kuri geriausiai atitiko poreikius.

Naujas centras iškilo šalia jau veikiančios „Litgrid“ infrastruktūros, kurioje jau yra optiniai tinklai.

46

Projektuotojams buvo taikoma daug kriterijų, susijusių su funkcionalumu, ergonomika, saugumo ekonomine nauda, energiniu efektyvumu bei estetika. Architektūriniams pasiūlymams vertinti buvo sudaryta speciali komisija, dalyvaujant ir Architektų sąjungos atstovams. Siekta, kad naujasis Lietuvos sistemos valdymo ir duomenų centras būtų ekonomiškas: ne per didelis ir ne per mažas, kuklaus stiliaus, tačiau kokybiškas ir suteikiantis komforto žmonėms, kurie šiame pastate dirbs, dalis jų – visą parą, tad bendras išdėstymas turėjo atitikti jų poreikius: nuo ergonomiškų darbo vietų iki poilsio erdvių. Be to, naujosios būstinės patalpos turėjo atitikti visus aukščiausius nacionalinio saugumo objektams keliamus reikalavimus.

Bet kai techninis projektas jau buvo parengtas, pasak D. Virbicko, koncepcijos įgyvendinimas nebekėlė didelių iššūkių, tiesa, išskyrus vieną. Pašnekovo teigimu, rimtu iššūkiu tapo labai didelis inžinerinių sistemų skaičius ir itin daug nenumatytų požeminių komunikacijų statybvietėje, kurias neplanuotai reikėjo iškelti.

Vis dėlto kruopštus išankstinis pasirengimas padėjo įgyvendinti visus esminius sprendimus, ką užsakovai buvo suplanavę ir išgryninę kartu su architektu ir rangovais.

Taip pat pavyko viską atlikti pagal planą, nors darbų grafikas ir buvo gana įtemptas. „Mūsų sumanymus visiškai pavyko įgyvendinti, bet kelionė tuo nesibaigia. Dar liko keletas smulkesnių dalykų, kuriuos planuojame patobulinti. Esame kaip ir dauguma naujakurių, kuriems prieš įsikraustant į naujus namus atrodo, kad viską apgalvojo iki detalių, tačiau atsikrausčius pats gyvenimas parodo, kur dar reikia papildomai pridėti ranką ir patobulinti“, – sako D. Virbickas.

STATYBA

SKAIDRŪS TVIRTO STIKLO TURĖKLAI Naujojo „Litgrid“ pastato interjere išraiškingus laiptus puošia estetiški ir funkcionalūs berėmio stiklo turėklai su mediniu porankiu, kuriuos projektavo ir įrengė UAB „Stikmeta“. Architektų, interjero dizainerių ir inžinierių niekada nepamirštamas stiklas šiuo metu tapo universalia medžiaga, lemiančia patį statybų meną. Siekiant neapkrauti erdvės ir atverti ją natūralios šviesos sklaidai, stiklo sprendimai leidžia užtikrinti saugumo, tvirtumo, apkrovų standartus ir kurti modernų dizainą. Tokius sprendimus stiklo konstrukcijų gamintojai įgyvendina saugiai ir patikimai.

Architektūriniais sprendimais ir neįprastai didelių matmenų stiklais išsiskiriančiame „Litgrid“ pastate laiptų berėmio stiklo turėklai vizualiai atrodo lengvi, bet šios skaidrios stiklo konstrukcijos yra tvirtos ir saugios. Pagal užsakovų užduotį, skaidrūs laiptų turėklai atitinka net 50 kg apkrovą į vieną bėginį metrą.

Turint tokią užduotį, turėjo būti gerai apsvarstytos ne tik stiklo savybės, bet ir tvirtinimo sprendimai. Berėmio stiklo turėklai buvo pagaminti iš skaidraus, grūdinto 8+8 laminuoto stiklo, porankis – ąžuolinis, 48 mm skersmens, o nerūdijančiojo plieno laikikliai skirti būtent tokių specifikacijų stiklui.

Pagrindinis iššūkis gamintojui buvo dideli stiklų matmenys, be to, stiklas laminuotas, taigi jo svoris gerokai padidėjo, todėl jį transportuojant ir pristatant į montavimo vietą prireikė didesnių technikos pajėgumų. Bet šiame objekte taikyti sprendimai bendrovei „Stikmeta“ ne naujiena, nes ji specializuojasi projektuoti, gaminti ir montuoti įvairių berėmio grūdinto stiklo, aliuminio ir metalo konstrukcijas. Jos gaminių pritaikymo spektras yra labai platus ir sprendžiant patalpų planavimo pertvaromis problemas, ir užtikrinant saugumo reikalavimus skaidriems turėklams ir stogams, taip pat kuriant modernų, šviesų bei jaukų interjerą privačiuose namuose, verslo centruose, biuruose ir prekybos centruose.

47

STATYBA

48

STATYBA

Nuotr. www.aviazon.com biuras

NATŪRALŪS STABILIZUOTI AUGALAI ILGAM PAPUOŠ APLINKĄ NEREIKALAUDAMI PRIEŽIŪROS. Gyvų augalų paveikslai ir kompozicijos kuriami individualiai ir pritaikomi kiekvienam interjerui. +37062612201 | sales@gajadecor.com | www.gajadecor.lt

49

„SMART PARK“ – NAUJAS VERSLO PARKAS VISAGINE Aura Jankūnaitė

Nuotr. M. Bobinas

STATYBA

OBJEKTO PAVADINIMAS: „Smart Park“ ADRESAS: Dūkšto kel. 84, Visaginas TIPAS: pramonės parkas PROJEKTO UŽSAKOVAS: Visagino savivaldybė GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ARCHITEKTAI: UAB „Studija lape“ PLOTAS: 777 m2 ENERGETINĖ KLASĖ: pasyvus STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2017 m.

STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m.

Buvusiame kariniame dalinyje suprojektuoti 10 ha ploto pramonės parką – štai tokią užduotį buvo paskelbusi Visagino miesto savivaldybės administracija. Be to, nuo pat pradžių užsibrėžtas tikslas – sukurti inovatyvų objektą, kuris taptų patrauklus ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir pritrauktų stambių investuotojų. „Smart Park“ koncepcija atsirado 2014 m. pabaigoje.

Visagino savivaldybė 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo priskirta prie vystomų regioninių centrų.

Naujame finansiniame etape nustatytas pereinamasis laikotarpis, t. y. skiriamas papildomas finansavimas, ir numatyta sukurti bei įgyvendinti vieną integruotų teritorijų vystymo programų Visagine, sutvarkant karinio miestelio teritoriją, pritaikant ją investavimui. Tokiai koncepcijai

pritarė Vidaus reikalų ministerija“, – apie „Smart Park“ atsiradimą pasakoja Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas.

Pasak jo, karinio dalinio teritorija buvo pasirinkta dėl savo dydžio – tai valstybinės žemės sklypas, kuriame jau ne vienus metus stovėjo avarinės būklės pastatai. Buvo įvertinta ir infrastruktūra: miesto centras pasiekiamas vos per kelias minutes ir nuosavu, ir viešuoju transportu, yra lengvųjų ir krovininių automobilių aikštelės. Sklypo riba visai netoli nuo geležinkelio linijos. Nors šiuo metu linija nenaudojama, tačiau prireikus vėl galėtų pradėti veikti. Šiam projektui įgyvendinti valstybė skyrė kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Iššūkį iš apleisto sklypo sukurti tai, ko Lietuvoje dar nebuvo, priėmė gerai žinomas architektas, UAB „Studija lape“ vadovas Tomas Lapė su komanda, laimėjęs Savivaldybės skelbtą konkursą. Architekto teigimu, kuriant „Smart Park“ koncepciją, buvo svarbu ne tik kuo tiksliau išnaudoti būsimo pastato erdves, bet ir įsivaizduoti, kaip gali kisti aplik esanti teritorija.

Pirmieji darbai buvo susiję su sklypo parengimu – nugriauti nereikalingi pastatai, išvalyta teritorija. Nemažai jėgų atėmė teritorijos tvarkymas, nes šioje vietoje esantis gruntas iškėlė ne vieną papildomą užduotį. „Dalį grunto teko išvežti, pakeisti kitu. Prastas jis tuo, kad yra nedrenuojamas: palyja ir lieka vanduo. Be to, teritorijoje labai suspausta žemė, lyg būtų sutrombuota.

Gal tais laikais specialiai taip padaryta, kad, pavyzdžiui, malūnsparnis nusileistų. Bet čia, žinoma, tik spėlionės“, – darbų pradžią prisimena T. Lapė.

51

STATYBA

Architekto teigimu, šiandien „Smart Park“ galima didžiuotis segmentuota pastato planine tūrine struktūra su lauko terasomis tarp jų, natūralaus medžio dailylenčių fasadų apdaila bei išmaniosiomis technologijomis pastate. „Supratome, kad darbui nepakaks tik stogo virš galvos, reikės ir įkvėpimo, kuris yra labai susijęs ir su vaizdu pro langą, privatumo jausmu, galimybe neutralioje erdvėje susitikti ir pabendrauti su kolegomis iš kitų įmonių. Todėl pastatą suprojektavome iš tam tikra prasme atskirų šešių tūrių (kiekviename po du biurus), sujungtų bendru koridoriumi – galerija. Tarp tų tūrių suprojektavome pusiau privačias lauko poilsio terasas. Taigi terasos tampa ta vieta, kuria galima ir reikia dalintis su kaimynu, tačiau kuri netampa dešimties biurų susibūrimų vieta“, – teigia T. Lapė.

Visagino savivaldybės administracijos direktorius džiaugiasi, kad jau dabar galima įvardyti net keletą „Smart Park“ pranašumų. Visų pirma, šiuo metu teritorijoje investuoja ir kuriasi aukštųjų medicinos technologijų įmonė, todėl gyventojams bus sukurtos gerai apmokamos darbo vietos. Antra, sutvarkyta teritorija atrodo labai patraukliai, nebeliko avarinės būklės pastatų. Ir, žinoma, ekonominė nauda – atsiradus gerai apmokamų darbo vietų pramonės srityje, turėtų atsirasti naujų paslaugų bei pagerėti dabar teikiamų paslaugų kokybė.

TINKAMAI PARINKTI DAŽAI IŠRYŠKINA FASADĄ „Smart Park“ fasadas dengtas dailylentėmis, kurios suteikia pastatui išskirtinę išvaizdą, tačiau tokiai apdailai reikia ypatingos priežiūros.

52

Lauko medienai skirti kompanijos „Tikkurila“ gaminiai suteikia namo fasadui, tvorai ir kitiems lauke esantiems mediniams paviršiams ilgai išliekančią apsaugą ir spalvą. Tinkamas namo išorės priežiūrai skirtų gaminių pasirinkimas užtikrina norimą estetinį vaizdą ir pailgina eksploatacijos laikotarpį.

Vandeninė, spalvinama, pusiau skaidri medienos dažyvė „Tikkurila Pinja Color Plus“ daro paviršių glotnų ir saugo medieną nuo drėgmės, saulės, paviršinio pelėsio bei purvo. Ji sudaro elastingą, mažai vandeniui laidžią plėvelę ir taip mažina medienos skilinėjimą. Be kitų pagerintų pagrindinių savybių, ji taip pat išsiskiria geresne apsauga nuo UV spindulių, mažu laidumu vandeniui ir ilgai išliekančia spalva.

Spalvinimo technologija „Super Color“ leidžia išgauti sodresnes ir ilgiau išliekančias spalvas. Šia dažyve dengto paviršiaus nereikia perdažyti iki 10 metų – dvigubai ilgiau nei dengto įprastomis medienos dažyvėmis. Kiek laiko dažyto paviršiaus spalva neišbluks, priklauso nuo statinio konstrukcijos ypatumų, vietovės geografinės padėties ir pusės, į kurią nukreiptas paviršius.

Dažant naujas dailylentes, bent jau pirmąjį sluoksnį rekomenduojama dengti pramoniniu būdu.

Projekte buvo panaudoti tinkamiausi „Tikkurila“ dažai ne tik pastato išorei, bet ir interjerui. Vidaus dažai priklauso aukščiausiai atsparumo drėgnajam šveitimui klasei, taip pat atitinka visuomeninių patalpų reikalavimus, ant sienų nelieka pirštų žymių.

STATYBA

Beje, projekte panaudoti vidaus dažai turi Europos Sąjungos ekologinį ženklą, Šiaurės šalių ekologinį ženklą „Gulbė“, atitinka statybinių medžiagų mažos emisijos klasę M1.

PRITAIKYTI ITIN RACIONALŪS SPRENDIMAI UAB „Lakmalit“ projektų vadovai „Smart Park“ pasiūlė ištaisyti techninio projekto (TP) klaidas, įrengiant inžinerines sistemas: pagal TP įgyvendinti projektą galimybės nebuvo, tad pasiūlyta pakeisti šildymo ir vėsinimo bei vėdinimo sistemų sprendimus. Įrengtos trys WC patalpos ir vandens įvadas pastatui. „Pastatui vėdinti buvo suprojektuotas vienas vėdinimo įrenginys bendrai visoms patalpoms. Atsižvelgiant į poreikį apskaityti sistemas, buvo pasiūlytos septynios atskiros rekuperacinės sistemos palubėje kiekvienam korpusui atskirai, be to, išvengta karkasinio pastato didelės stogo apkrovos. Pastatui šildyti ir vėsinti buvo pasiūlyti trys LG šilumos siurbliai „oras–oras“ su 33 vidinėmis kasetėmis, kurios bus naudojamos ir šildyti šaltuoju, ir vėsinti šiltuoju laikotarpiu“, – apie pakeistus sprendimus pasakoja „Lakmalit“ projektų vadovas.

sistemą, sumažinamas freono slėgis sistemoje ir vėsta freono temperatūra (garinė būsena keičiasi į skystą).

Atvėsintas skystas freonas tiekiamas į vidinius blokus, kuriuose oro recirkuliacijos būdu iš patalpos oro išnešama perteklinė šiluma, šilumokaičio sekcijose išgarinamas freonas, dujinės būsenos jis grąžinamas į išorinį bloką, kurio kompresoriuje vėl suslegiamas ir ciklas kartojasi.

Taip pastato vidaus šilumos perteklius nuolat šalinamas į aplinką. Pasak „GLCO“ atstovų, visos sistemos veikimo darbo ribos pagal aplinkos temperatūrą: nuo –15 iki +48 °C – vėsinimui arba nuo –25 iki +18 °C – šildymui.

Nors, projektų vadovo teigimu, visuomet sunkiau, kai reikia įrodyti, kad siūlomi sprendiniai nėra prastesni, nei buvo pasiūlyta pirminiame projekte, tačiau vien jau stogo apkrovos sumažinimas buvo savotiškas išsigelbėjimas karkasinei medžio konstrukcijai. „Mano nuomone, tai ekonomiškai naudingiausi sprendimai siekiant ilgalaikės naudos, be to, pastatas yra A+ klasės, vadinasi, ir visa įranga sumontuota pagal nurodytus parametrus“, – teigia „Lakmalit“ atstovas.

LG šilumos siurblių darbo principas ypatingas tuo, kad vėsinant pastatą suslėgtas karštas freonas iš pradžių paduodamas į lauko bloką, kur pašalinamas šilumos perteklius naudojant aplinkos orą. Panaudojus vožtuvų

53

NAMAS – X

APDOVANOTI KONKURSO „NAMAS – X. INOVACIJA“ NUGALĖTOJAI Aura Jankūnaitė Nuotr. Karolis Kiniulis

Kovo 5-ąją „Park Town“ konferencijų salėje įvyko net keletą mėnesių trukusio konkurso „Namas – X. Inovacija“ apdovanojimai. Konkurso organizatorius žurnalas „Structum“ sukvietė projekto dalyvius ir partnerius pasveikinti laimėtojų.

Konkurso „Namas – X. Inovacija“ tikslas buvo sukurti šiuolaikišką namų erdvę, kuri būtų patogi žmogui ir puoselėtų vertybes.

Dalyviai kūrė unikalius interjero dizainus, ne tik atspindinčius šiandienines tendencijas, bet ir orientuotus į ateities perspektyvas.

54

ORIGINALUMAS, TECHNOLOGIJOS IR PRAKTIŠKUMAS „Namai praranda originalumą, siekiama patenkinti vidutinio vartotojo poreikius, neskiriant daugiau dėmesio pastato inovatyvumui. Ar tikrai norime po darbų grįžti į tokius namus?“ – šitaip į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedėjas Giedrius Leškevičius.

Jis taip pat priminė, kad visi konkurso dalyviai buvo kviečiami ne tik originaliai pristatyti savo idėjas, bet kartu suderinti estetikos bei praktiškumo elementus. Konkurse buvo svarbi ir išmaniojo namo koncepcija – pažangiausios technologijos skirtos patogiam namo valdymui bei projekto funkcionalumui užtikrinti. „Namai yra ten, kur gera būti, – apdovanojimų metu sakė bendrovės „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova. –

NAMAS – X

Be abejo, jie taip pat turi būti gražūs, funkcionalūs ir išmanūs. O svarbiausia – namai turi būti artimi kūrėjui.“ Vertinimo komisiją sudarė Kristijonas Skirmantas (architektūros studijos „Heima“ partneris), Oleksandras Dymnichas („Sergey Makhno Architects“ projektų vadovas), Marko Gligorovas („Jump Studios“ interjero dizaineris), Tomas Lapė („Studija lapė“ vadovas), Rytis Mikulionis („Plazma“ vadovas) bei Sabina Daugėlienė („DO Architects“ įkūrėja, studijos vadovė).

Iš viso konkurse dalyvavo net 31 unikalus projektas, tad vertinimo komisijai teko nelengva užduotis išrinkti pačius originaliausius ir pažangiausius dalyvius. Į geriausiųjų penketuką pateko studija „Archihauzas“, Eglė Savickaitė ir Vykintas Sereičikas, Laimutė Buržinskaitė, Matas Miliauskas, studija „Toota“. Kiekvienas dalyvis pateikė savo viziją, kaip turėtų atrodyti ateities gyvenamieji namai.

FAVORITAS – NAMAS BE SIENŲ „Buvo labai sunku, juk reikėjo įvertinti šitiek unikalių projektų. Už tai, žinoma, reikėtų dėkoti „kaltininkams“, t. y. organizatoriams. Vieną prizą pats sugalvojau, tad pats ir įteiksiu: ačiū, Igne“, – taip šmaikščiai už suorganizuotą konkursą I. Dutovai dėkojo komisijos atstovas Tomas Lapė.

T. Lapė ir I. Dutova

Komisijos sprendimu pirmąją vietą iškovojo „Toota“ atstovės Justė Žibūdienė, Jurgita Puronienė ir Rimantė Butėnaitė. Jos sukūrė harmoningą namą, kuris prisitaiko prie gamtos, o ne stengiasi ją pakeisti. Tai tvarus, tradicines architektūros formas ir medžiagas atspindintis

55

NAMAS – X

pastatas. Įdomu tai, kad sukurtame name nėra sienų – tik atskiros zonos vienoje erdvėje, kurias skiria vidinis kiemas.

Pirmosios vietos nugalėtojoms atiteko pagrindinis prizas – kelionė į parodą Milane.

Antrosios vietos laimėtojai – interjero dizainerė E. Savickaitė ir architektas, 3D dizaineris V. Sereičikas. Konkursui jie pateikė skandinaviško minimalizmo įkvėptą projektą.

Jame daug dėmesio skiriama patvarioms ir aplinkai palankioms medžiagoms. Namo išorė ir vidus sukurti kontrasto principu: šaltas ir šiurkštus fasadas įliejamas į laukinę gamtą, o pagrindinė interjero medžiaga natūralus medis suteikia vidaus erdvėms jaukumo ir estetikos.

M. Miliauskas ir I. Eimontienė

Trečiąją vietą iškovojo M. Miliauskas, sukūręs ramybės oazę pačiame didmiesčio centre. Jame vyrauja natūralios medžiagos – akmuo ir medis. Naudojant aukštos kokybės medžiagas, pasiekiamas prabangos jausmas, bet išlaikomas buto lengvumas. Derinami skirtingi stiliai bei laikotarpiai, modernios detalės pinasi su klasikinėmis – tai simbolizuoja ateities žmogaus nostalgiją praeičiai. „Structum“ skaitytojų apdovanojimas atiteko interjero dizainerei Eglei Kirkliauskaitei. Iš viso portale sulaukta 4,5 tūkst. balsų, daugiausia jų – net 684 – atiteko „EK interjero dizaino“ atstovei. Jos interjeras kurtas šeimai, kuri, įsileisdama inovatyvias technologijas į savo namus, nepamiršta ir istorinių šaknų. Vidaus bei lauko erdvės

Studijos „Sketch“ atstovės ir G. Repšys

šiame projekte kuriamos ašies principu: šviesos takai pagrindinėje ašyje – terasoje – jungiasi į baltų simbolio šviesos liniją, apibrėžiančią kuriamą ryšį su gamta bei artimais žmonėmis.

PARTNERIŲ APDOVANOJIMAI Apdovanojimų ceremonija buvo pradėta nuo specialiai įsteigto prizo – Rasos Tomkienės ir Gintarės Adamonytės knygos „Interjero ABC“. Tai yra pirmasis toks profesionalus, išsamus bei praktiškas gražių namų vadovas Lietuvoje. Šią knygą studijai „Toota“ įteikė viena iš autorių - R. Tomkienė.

Studijos „Toota“ atstovės, S. Avlosevičienė ir A. Stankevičienė

E. Delekaitė ir V. Bijūnas

Papildomų prizų dalyviams skyrė konkurso partneriai – aštuoni išmaniųjų technologijų ir sprendimų kūrėjai, kurių produktus konkurso dalyviai integravo savo projektuose. „Geberit“ grupė, siūlanti unikalią pridėtinę vertę ir santechnikos, ir vonios keramikos sektoriuose, savo favoritu konkurse išrinko interjero studijos „Sketch“ atstovių Aistės Narušytės ir Erikos Černiauskaitės projektą. Šis projektas apipavidalina introversiją, tvarumą, pasirinkimo sąmoningumą bei išteklių naudojimą.

Suomiškų baldų salonas ISKU apdovanojo architektę Justiną Garbštę, sukūrusią tarpusavyje puikiai derančių įvairių elementų visumą. Pasak autorės, kuo atidžiau parenkame kokybiškus baldus, spalvas, išmanius ir inovatyvius techninius sprendimus, tuo labiau būsimi namai priartėja prie svajonių namų statuso.

56

Justina Garbštė ir Urtė Gaidytė (ISKU)

Justė Žibūdienė (TOOTA) ir Vaidotas Bijūnas (JUNG Vilnius)

Eglė Kirkliauskaitė ir Tomas Lapė

Justė Žibūdienė (TOOTA) ir Rasa Tomkienė

Tomas ir Rūta Lapės

Miglė Šalnaitė (Archdesign)

Gintaras Čaikauskas

Aistė Stankevičienė Ir Sigita Avlosevičienė (Grohe)

Aivaras Šavinis ir Miglė Kalkytė (Think light)

Arnoldas Rašytinis ir Artūras Ručinskas (Mapei)

Inga Eimontienė (Classic line decor)

Urtė Gaidytė ir Aidas Barkauskas (ISKU)

„Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova, Rasa Tomkienė, „Structum projektai“ pardavimų vadovė Audronė Dausevičienė ir Justas Tomkus

Antanas Gvildys, Aušra Gvildienė ir Aleksandras Gvildys (Archinova)

Gediminas Repšys ir Vytautas Dinda (Geberit)

NAMAS – X

„Classic Line Decor“ vadovė Inga Eimontienė papildomą prizą skyrė trečiosios vietos nugalėtojui M. Miliauskui.

Pirmosios vietos konkurse laimėtoją „Toota“ papildomai apdovanojo Vokietijos santechnikos detalių įmonė „Grohe“. „Už namą, kuris leidžia žmogui sustoti“, – sakė Aistė Stankevičienė. Įmonės JUNG atstovas Vaidotas Bijūnas įteikė net du apdovanojimus: už geriausiai integruotą JUNG produktą apdovanojo Eveliną Delekaitę. Antrasis įmonės apdovanojimas „už grįžimą į mišką ir minimalistinį gyvenimo būdą“ atiteko „Toota“. „Bendradarbiaukime ir visuomet rasime sprendimus“, – sakė JUNG atstovas.

Renginio vedėjas ragino susirinkusiuosius padėkoti visiems konkurso partneriams: „Classic Line Decor“, „Interjero linija“, ISKU, „Geberit“, „Grohe“, JUNG, „Think Light“ ir „Valvėsta“. ĮSIPAREIGOJIMAS ATEINANTIEMS METAMS „Pasižadame, kad ir kitais metais organizuosime konkursą. Kiekvienas žmogus gali rasti jam patinkantį projektą: skirtingi interjerai, skirtingi namai. Svarbiausia, kad žmogui jo namai būtų patys geriausi. Laukiame jūsų projektų ir kitais metais – tų projektų, kurie jums patys artimiausi“, – apdovanojimų ceremoniją užbaigė I. Dutova.

Po apdovanojimų erdvioje verslo centro „Park Town“ konferencijų salėje, skambant „Agna Duo“ muzikai, svečiai buvo kviečiami pasimėgauti gardžia kava „Lavazza“ bei „CremeBrulee“ skanėstais.

58

NAMAS – X

PRISTATOME Projekto „Išmanusis miestas VI“ dalyviai – profesionalų komandos

Jau šeštus metus vykstantis projektas suteikia galimybę ne tik studentams kurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas. Savo idėjas, įžvalgas, kartu su partneriais, įgyvendinant savivaldybių poreikius kuriant patogią, inovatyvią aplinką, pateiks ir profesionalų komandos. Žurnalas „Structum“ kviečia susipažinti su komandomis, jų idėjomis, ateities vizijomis ir atliktais darbais!

PROJEKTO PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

59

IŠMANUSIS MIESTAS

Bendruomenės centras ir biblioteka

DALYVIAI Artūras Žuravliovas, Andrej Pleškov, Vytautas Oželis, Rasa Urbonaitė, Indrė Kabišiūtė, Linas Grabliauskas, Ieva Vitkevičienė, Lina Čižaitė KONTAKTAI +370 678 66 525 | studio@konceptas.com | www.konceptas.com PASIRINKTOS PROJEKTUOTI TERITORIJOS 1. ­Teritorija prie Rašės upės Utenoje; 2. Jonavos miesto Rimkų parkas.

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Patogus, sveikas ir optimalus – toks ateities miestas. Greitas susisiekimas, reikiami dalykai visada netoli tavęs, miesto prioritetas – gera žmogaus savijauta judant bei gyvenant jame, sveikas vartojimas bei sveikas žmonių supratimas, švarus – nekenkiantis žmonių sveikatai, žalias, taip pat priimami racionalūs sprendimai kainos ir kokybės santykiu. Įvairūs išmanieji sprendimai, gerinantys miestus, naudojami pasaulyje bei Lietuvoje jau ir šiomis dienomis.

Dažniau pasitaiko konkrečios srities sprendimų, optimizuojančių ar sprendžiančių siauros srities problemas. Žinoma, statomi ir nedideli, visiškai nauji išmanieji miestai, kuriuose integruojami saugumo, eismo, atsinaujinančių energijos šaltinių bei įvairių inžinerinių sistemų sprendiniai, veikiantys kaip visuma. Vieno bendro inžinerinio recepto, kuris galėtų išspręsti visų pasaulio miestų problemas, nepavyks sukurti. Kiekvieno miesto skirtingos geografinės vietovės, gamtinės bei klimato sąlygos, kultūriniai sluoksniai bei įvairi etninė sudėtis. Kiek ir kokių sistemų reikės miestui, priklausys nuo paties miesto poreikių ir jame kylančių problemų.

60

Išmanieji technologiniai sprendimai kasdienį gyvenimą daro išties lengvesnį ir išlaisvina vis daugiau žmonių laiko.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kuo išmanesnis miestas, tuo daugiau jame daviklių, suteikiančių informacijos ir statistikos. Šios informacijos gavimas kelia ir asmenų privatumo klausimus. Kiekvieną dieną girdime vis rimtesnių privatumo pažeidimų technologijų naudojimo kontekste ir tai vis dažnėja. Išmanusis miestas kaip variklis, o bet kokiam varikliui reikia kuro. Šiuo atveju kuras yra žmonės – miesto naudotojai, kurių duomenų ir reikia. Žmogaus esama vieta, kur jis juda, kaip juda ar jam patinka ta vieta, vaizdinė bei garsinė informacija, žmonių bei transporto srautai, kur ir kada reikalingi įvairūs ištekliai ir t. t. Viską įmanoma sujungti į vieną bendrai funkcionuojantį, protingą mechanizmą. Taigi, kad variklis būtų kuo protingesnis ir išmanesnis, jam reikia vis daugiau duomenų.

Dažniausiai protingu miestu vadinama architektūros bei technologijų visuma, tačiau pamirštamos ir kitos, ne vizualiai matomos sudedamosios dalys – visuomenės nariai bei jų valdymo forma. Kad miestas veiktų kaip vientisas organizmas, turi būti bendri žmonių poreikiai ir pats žmonių sveikas supratimas, įpročiai, tuomet galima reikiamai sričiai pritaikyti išmanų, optimizuojantį sprendimą. Kadangi visi sprendimai priimami valdžios, tai viskas įgauna didelį inertiškumą ir sprendimui priimti prireikia labai daug laiko. Žinoma, prie visko prisideda dar ir politiniai interesai.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys? Įkvepia ne tik architektūra, bet ir bet koks kitas dizainas: ar tai būtų baldai, ar interjerai, taip pat gamta bei technologijos, net ir tiesiog kasdienės netikėtos situacijos ar nutikimai, kurie skatina pažvelgti į viską kitu kampu.

Verdant tose pačiose sultyse, skonis išliks visada tas pats.

O vos pakeitus ingredientus ar patį ruošimo būdą, skonis bus išgaunamas visiškai kitoks. Tad, kaip ir daugumai žmonių, užtenka kartais pažvelgti į dalyką šiek tiek kitu kampu ir kyla įvairių naujų idėjų. Bandant naujus dalykus ar veiklas, taip pat galima pakeisti savo mąstymo režimą ar pritaikyti tam tikros veiklos principus kuriant: ar tai būtų kelionė į Gruziją, ar sportinis lipimas į sieną Vilniuje.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kalbant labiau apie pačias kūrybines originalias mintis, tai turbūt mums jos dažniausiai ateina vakare ar jaučiant tam tikro nuovargio būseną, kai racionalus mąstymas išsijungia ir lieka kažkur antrame plane. Tada pradedi daugiau fantazuoti ir kurti.

Tai debiutinis darbas, žymintis mūsų veiklos pradžią.

Tuomet nutarėme susiburti ir išbandyti savo jėgas šiame tarptautiniame konkurse, po kurio buvo ir dar keletas konkursinių darbų. Dabar jau sėkmingai dirbame architektūros lauke kaip naujai susibūrusi komanda.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Taip pat labai džiaugiamės savo darbu 2019 m. UAB „Eika“ organizuotame verslo centro pastato architektūrinės idėjos konkurse Lvovo g. 21A, Vilniuje. Užduotis buvo labai nedideliame sklype sukurti kompaktišką pastatą, kuris įsikomponuotų vizualiai triukšmingoje Konstitucijos prospekto aukštybinių pastatų kalvoje. Pasiūlėme elegantišką, minimalistinį architektūrinį sprendimą, kuris konkurse užėmė IV vietą.

Šiandien ir architektūros, ir kitos kūrybinės industrijos kaip niekad prisotintos kūrybos. Pati architektūra yra gana kompleksiška, kalbant apie jos vertinimo kriterijus: formą, estetiką, funkciją, pritaikomumą, ir tai vos keletas kriterijų.

Pastatas išoriškai gali atrodyti tikrai įspūdingai, bet viduje visiškai nepatogus. Todėl kūriniuose atrandi labai žavių bei įspūdingų vietų ir kartu ne taip gerai pavykusių.

Lvovo 21A verslo centras

Grožimės ir džiaugiamės praeities bei šiandienos kūrėjais, iš jų mokomės, bet išskirti kažkokį konkretų autoritetą gana sunku. Jei galima taip pavadinti, tai autoritetas būtų ne asmenybė ar kolektyvas, o naujų technologijų galimybės ir jų pritaikomumas projektuojant ir įgyvendinant pastatą.

Visada norisi sukurti išskirtinius objektus ir kartu pritaikyti juos prie konkrečios situacijos. Todėl į kūrybą žiūrime ambicingai ir norime išnaudoti šių dienų galimybes kurti ne vien paprastų dėžučių formų pastatus, bet ir aptakias formas, pritaikydami parametrinį dizainą.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Architektas yra kaip moderatorius tarp žmonių, aplinkos, erdvės, kuris turi patenkinti visų šalių norus bei skirtingus interesus. Kartais atrasti sprendimą, turintį bendrą vardiklį, kyla daug iššūkių. Todėl labiausiai džiugina ir galima didžiuotis savo darbais, kai randi su užsakovu bendrą požiūrį, projektavimas klostosi sklandžiai ir projektas įgyvendinamas maksimaliai pagal kartu sukurtą viziją ir sumanymą.

„Citus“ būstinė

Norėtųsi išskirti 2017 m. mūsų kurtą architektūrinės idėjos konkurso pasiūlymą M. K. Čiurlionio koncertų centrui.

Pasiūlėme ikoniškos išvaizdos bei aptakių, organiškų formų pastatą, kuris ne tik jungtų Kauno senamiestį su kita Nemuno puse, bet ir didžiulis tūris įsilietų į natūralią aplinką bei būtų naujai vystomo rajono atspirties taškas.

M. K. Čiurlionio koncertų centras

61

IŠMANUSIS MIESTAS

DALYVIAI Arūnas Proberkas, Artūras Mažeika KONTAKTAI www.proberkas.eu www.issuu.com/arturas.mazeika/docs/portfolio PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA

Naujoji urbanistika nėra utopinė, tad nereikia naujų socialinių schemų kūrimo. Vietoj to ji leidžia begalinei žmonių talentų ir ambicijų įvairovei sukurti harmoningą ir patrauklią aplinką. Léon Krier

Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas su prieigomis

Miestas kaip harmoninga sistema Ateities miesto vizija – tai miestas, suvokiamas kaip sudėtingas organizmas, turintis vidinę tvarką. Šią tvarką sudaro palaipsniui smulkėjančio mastelio struktūros. O patys smulkiausi miesto elementai prisijungia ir kontaktuoja su žmogumi. Šis jautriausias mastelis ateityje bus dar lankstesnis bei savaime besigeneruojantis.

Išmanumas – ateities miestų bruožas Skaitmeninimas, procesų automatizavimas pradeda įsibėgėti. Kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, kurios padės rinkti informaciją, optimizuoti procesus ir spręsti miesto problemas, neišvengiamai keis ir architektūros kūrybos metodus.

Aktyvios bendruomenės

1.

2.

62

Ateities miestų svarbiausiu elementu išliks aktyvios bendruomenės, dalyvaujančios ne tik miesto gyvavimo procesuose, bet ir įsitraukiančios į jo tobulinimą bei kūrimą, glaudžiai bendradarbiaujančios su savivalda. Jau dabar ankstyvoje projektavimo stadijoje skatinamas dialogas su suinteresuota visuomenės dalimi, be kurio ateityje bus neįsivaizduojamas miesto kūrimo procesas.

Išmaniosios technologijos tokiame mieste – pagalbinė priemonė, padedanti bendruomenėms siekti kolektyvių tikslų.

IŠMANUSIS MIESTAS

Architektas – urbanistinės aplinkos kūrėjas

3.

Sveikai, aktyviai visuomenei būtinos kokybiškos gyvenamosios, darbo bei viešosios erdvės. Architektui, formuojančiam šias erdves, ypač jeigu tai yra viešosios miesto erdvės, svarbu, kad jos būtų gyvos, veikiančios.

Tai turi tapti tam tikrais traukos objektais, skatinančiais stiprinti socialinius visuomenės ryšius.

Architektūrinės inspiracijos, autoritetai Kurdami architektūrą, vengiame stilių, madų, kurios užkerta kelią originalioms idėjoms. Mūsų inspiracijos nutolsta nuo sukurtų dizaino formų, o autoritetai žavi mąstymo principais.

Mums inspiracija yra mokslas. Skirtingų mokslo šakų gretinimas su architektūra teikia impulsų naujiems architektūriniams požiūriams. Pavyzdžiui, Neri Oxman, jungdama architektūrą, biologiją ir kompiuterines technologijas, kuria architektūrą kaip gyvą organizmą.

4.

Menas taip pat įkvepia. Menas neatsiejamas nuo architektūros. Žavimės, kaip Larsas Spuybroekas kurdamas maišo architektūrą ir meną, o sukurtas objektas ne tik apžiūrimas, bet ir stipriai juntamas.

Ir, žinoma, kontekstas. Siekiame suprojektuoti miesto elementą, kuris darniai įsilietų į miesto audinį ir nurodytų laiko žymę.

5.

1. Urbanistinė schema iš Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos konkurso. Autoriai: Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė, Mykolas Kurtinaitis. Įvertinimas: II vieta.

2. Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas su prieigomis.

3. Buvusio vandens malūno Pūčkorių g. 9 konversijos į poilsio kompleksą idėjos projektas. Autorius: Arūnas Proberkas, VGTU (doc. dr. M. Valevičius).

4. Juvelyrikos parduotuvės koncepcija. Autorius: Artūras Mažeika.

5. Fragmentas iš „Isover Multi-Comfort House“ konkurso. Autoriai: Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė. Įvertinimas: III vieta.

6. Urbanistinė schema iš Vilniaus Naujamiesčio pietinės dalies urbanistinės struktūros ribos koncepcijos. Autorius: Artūras Mažeika.

6.

63

IŠMANUSIS MIESTAS

UAB “Formatas A1” Goštauto g. 8-402, Vilnius linas@formatogrupe.lt

ARCHITEKTŪROS STUDIJA „FORMATAS A1“ Architektai: Linas Naujokaitis, Alicija Grigūnienė, Eglė Naujokaitytė, Urtė Aidukienė, Airė Žaunerovaitė, Justina Kadžytė-Garbštė KONTAKTAI A. Goštauto g. 8-402, Vilnius | Tel. 8 687 31 996 | linasnauj@ gmail.com PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA III Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas (buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija) su prieigomis (nuo Respublikos iki Kęstučio gatvių)

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Mūsų biuras „Formatas A1“ nemenkai prisidėjo kuriant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją 2050, kuri šiuo metu yra svarstoma Seime. Rengiant šį dokumentą, teko pažvelgti 30 metų į priekį ir stengtis suvokti, kokią Lietuvą norėtume matyti. Visų pirma sunku buvo suvokti, kad tuomet mūsų komandos nariams bus nuo 55 iki 92 metų. Matant, kaip greitai diegiamos naujos technologijos, vystoma robotika, kuriamos naujos medžiagos, galima įsivaizduoti, kad miestai artimiausiu metu smarkiai keisis. Galima numatyti, kad miestai ateityje bus dinamiškesni, įvairesni ir, žinoma, išmanesni. Sparčiai augančios technologijos įsilies į miestų erdves. Taip pat galima numanyti, kad ateityje miestai išsiskirs tankumu – augimu ne tik už miesto ribų, bet ir miestų centruose. Nesikeis viena – žmogaus noras gražiai ir komfortiškai gyventi.

Noras gražiai gyventi negali būti realizuotas izoliuotai, turime suvienyti jėgas tikslui pasiekti, turime išmokti dalintis, turime gyventi saikingai ir atsakingai. Neabejojame, kad kuo toliau, tuo labiau didės žmogaus siekis gyventi darniai su gamta, tausoti išteklius, vartoti atsinaujinančius šaltinius.

Biržams, kaip išskirtinei kultūros paveldo teritorijai, ypač svarbu išsaugoti ir išryškinti kultūros paveldo vertybes ir toje aplinkoje sukurti kokybišką, šiuolaikišką architektūrą.

64

UAB „Villon“ teritorijos vystymo galimybių studija ir bendrasis planas

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Originalios mintys gimsta išsilavinusių, smalsių, kūrybingų žmonių smegenyse. Kūrybinės mintys bei idėjos dažnai užklumpa netikėtai ir gimsta įvairiose vietose, o subrandinamos komandinio darbo metu, sujungiant jaunus, veržlius protus su vyresniųjų patirtimi. Mūsų kolektyvas – tai tik baigę studijas jaunieji architektai ir brandaus amžiaus profesionalai.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Architektui tikriausiai vienas svarbiausių aspektų yra tai, kad projektai, prie kurių jis prisiliečia, būtų išbaigti ir atskleistų pagrindinę sumanymo idėją, o visa tai pavyksta įgyvendinti tik tuomet, kai visiškai suvokiamas kontekstas.

Konteksto sąvoką architektūrinėje urbanistinėje aplinkoje puikiai paaiškina holizmo idėja: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“, kurią suformulavo Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.).

Neužtenka žinoti konteksto sudedamąsias dalis, būtina ieškoti jų tarpusavio ryšio. Tie ryšiai egzistuoja įvairiuose konteksto tipuose ir lygiuose. Todėl konteksto studijavimas turi išskirtinę svarbą ir jis turi atvesti į sisteminį aplinkos suvokimą – percepciją (lot. perceptio). Tik aiškiai suvokęs kontekstą, architektas gali kurti.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

1. LR teritorijos bendrojo plano koncepcija 2050 (kartu su autorių kolektyvu) Tai aukščiausio (valstybės) lygmens teritorijų planavimo dokumento – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LR BP) koncepcija, kurios pagrindu bus rengiami valstybės teritorijos erdvinio funkcinio vystymo sprendiniai. Šio dokumento dalių visuma yra pamatas visai Lietuvos Respublikos regioninei politikai, šalies planavimo sistemai ir išeities duomenys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

IŠMANUSIS MIESTAS

Šalies vystymosi vizijai (gyvybingos urbanistinės struktūros, gyvybingos ekosistemos, našios bioprodukcinės teritorijos) pasiekti siūlomos dvi skirtingos alternatyvos šalies teritorijos vystymui 30 metų perspektyvai: - evoliucinė alternatyva, išlaikant Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo tęstinumą; - pertvarkų alternatyva, modernizuojant nusistovėjusią šalies teritorijos planavimo sistemą, diegiant sistemines partnerystes.

2. UAB „Villon“ teritorijos vystymo galimybių studija ir bendrasis planas UAB „Villon“ ir UAB „Vilnius Golf & SPA Resort“ teritorija yra Vilniaus rajono teritorija, priklausanti Vilniaus miesto megapolio įtakos zonai. Plėtojant turizmą ir rekreaciją, ji turi potencialą tapti išskirtine rekreacinio funkcinio prioriteto vietove ne tik Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, bet ir visoje šalyje ar už jos ribų. Suplanuota daugiau nei 150 ha teritorija. Svarbiausias teritorijos plėtros aspektas – aukščiausios kokybės daugiafunkcės (rekreacinės, socialinės, visuomeninės, komercinės bei gyvenamosios) infrastruktūros kūrimas, formuojant vietovės identitetą ir vietos modernių žmonių bendruomenę, dirbančią ir gyvenančią gamtoje.

Projektuojamas mokyklos pastatas yra gamtiniu požiūriu sudėtingoje Pavilnių regioninio parko teritorijoje. Mokyklos pastato tūris skaidomas į tris dalis, siekiant tinkamesnio aplinkai mastelio. Formuojamas jaukus mokyklos kiemelis. Pasirinktos apibendrintos lakoniškos tūrių formos, stogui ir sienoms naudojant tą pačią ilgalaikę keraminę apdailą.

5. Pėsčiųjų tako, laiptų, kitų inžinerinių statinių, sutvarkant prieigas į Parnidžio kopą, statybos projektas Šis projektas rengiamas įspūdingoje bei unikalioje gamtinėje vietovėje – Kuršių Nerijoje, todėl buvo stengtasi, kad rengiamo projekto sprendiniai labai jautriai reaguotų į supančią aplinką. Projektuojamas naujas pažintinis takas, vedantis ant Parnidžio kopos. Jo pagrindiniais elementais tampa nauji projektuojami mediniai laiptai, įrengiamos trys naujos regyklos su patogiomis vietomis atsisėsti, atsiveriančiais puikiais vaizdais į išskirtines vietovės apylinkes, Parnidžio kopą.

3. Teritorijos tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių užstatymo architektūriniai urbanistiniai projektiniai pasiūlymai (kartu su Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma) Pagrindinis projektinių pasiūlymų uždavinys – nekeičiant patvirtinto detaliojo plano sprendinių, spręsti teritorijos užstatymo realizavimo klausimus, numatyti galimybę užstatyti ją atskirais teritorijos segmentais (kvartalais), numatyti užstatymo eiliškumą.

4. Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (The American International School of Vilnius) pastato Srovės g. 19 statybos projektas

The American International School of Vilnius. Mokyklos pastato Srovės g. 19, Vilniuje statybos projektas

Teritorijos tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių užstatymo architektūriniai urbanistiniai projektiniai pasiūlymai

Pėsčiųjų tako, laiptų, kitų inžinerinių statinių, sutvarkant prieigas į Parnidžio kopą, supaprastintas statybos projektas

65

IŠMANUSIS MIESTAS

DALYVIAI Giedrė Puzinauskienė – Londone praktikuojanti kraštovaizdžio architektė, lektorė, atestuota Jungtinės Karalystės kraštovaizdžio instituto narė. LinkedIn: Giedre Puzinauskiene CMLI, FB: Squaredlandscape Goda Characiejienė – kraštovaizdžio architektė, tikroji Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) narė, lektorė. LinkedIn: Goda Characiejienė, goda@sodoformos.lt PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA Teritorija Jonavos mieste, Rimkų gyvenamajame mikrorajone, yra vienareikšmiškai pilka, be identiteto, bet turinti didžiulį potencialą generuoti pridėtinę vertę ir tapti vietos gyventojų bendruomenės traukos centru.

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Giedrė: Tendencijos yra aiškios – judame duomenų apie miesto vartotoją skaitmeninimo linkme; su miesto procesų valdymu susiję sprendimai darosi vis kompleksiškesni ir apimantys vis didesnes teritorijas. Pamatinis šių pokyčių tikslas – tobulinti žmogaus gyvenamąją aplinką, tad miesto ateitis atrodo žadanti daugiau dinamiškumo ir komforto. Laikas parodys, ar judėdami šiuo keliu sugebėsime nenutolti nuo pamatinių žmogaus poreikių ir neužgošime galimybių organiškai individo saviraiškai.

Goda: Ateitis visada yra kintanti, tačiau kalbėti apie tendencijas yra realu ir netgi būtina. Akivaizdu, kad ateities miestas juda dar intensyvesnio technologijų panaudojimo, procesų skaitmeninimo link, kas stipriai keičia mūsų visų kasdienybę. Tačiau šalia šių vystymosi aspektų dėmesio centre turėtų likti tikroji žmogaus gyvenimo kokybė ir vertybės, kurios vis greitėjančiame, įtampos kupiname miesto gyvenime žmogų palaiko žmogumi.

66

www.sodoformos.lt

Ryšys su gamta, žalioji infrastruktūra, tvarumo principai, humanistinis dizainas ir bendrumas, sąlygos ryšiams tarp žmonių atsirasti ir palaikyti – tai tendencijos, kurios turės tik stiprėti, kuriant ateities miestą.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Giedrė: Esu įsitikinusi, kad keičiama mūsų gyvenamoji aplinka kartu kilsteli ir žmogų. Būtent tai įkvepia kiekvienai užduočiai ieškoti unikalių sprendimų.

Goda: Savo darbe nuolat derinu tris sritis: pačios vietovės, teritorijos duotybes, kliento poreikius ir norus bei savo požiūrį, kūrybinį indėlį. Tad tai ir įkvepia – pati gamta, teritorija ar vietos dvasia (lot. Genius loci), žmonių savitumas ir gyvenimo būdas, taip pat kelionės, muzika, menas. Ir, žinoma, gera architektūra, kitų autorių darbai.

Originaliausios mintys gimsta spontaniškai ir netikėtai.

Galbūt todėl, kad įkvėpimas iš esmės yra gaivališkas, vargu ar kontroliuojamas fenomenas.

IŠMANUSIS MIESTAS

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Giedrė: Kūrybinėje veikloje netaikau į estetinį stilių ar kryptį, tačiau mano nuostatas formuoja pasaulyje lyderiaujančios tendencijos ir principai. Paminėčiau kelis vardus: ekologinio požiūrio urbanistinėje aplinkoje pradininką profesorių Nigelą Dunnettą ar kraštovaizdžio architektą ir teoretiką Jamesą Cornerį. Manau, kad šiandien mes neturime prabangos galvoti tik apie formą ar stilių. Daugiafunkciškumas, teigiami pokyčiai socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje plotmėje yra ir privalo būti kiekvieno projekto esminiai principai.

Goda: Kadangi mokiausi Londone, mano pažiūras kraštovaizdžio architektūros srityje stipriai formavo garsūs britų ir Amerikos kūrėjai, tokie kaip Danas Kiley, Tomas Stuartas-Smithas, Andrea Cochran, Luciano Giubbilei, Danas Pearsonas, Christopheris Bradley-Hole’as, Sarah Price. Jų darbuose dera pagarbus, puoselėjantis požiūris į gamtą ir geras dizainas, t. y. puikus erdvės suvokimas ir formavimas, kūrybiški ir žmogaus vietos patyrimą papildantys sprendiniai bei šiuolaikiška estetika, kuri gali būti ir minimalistiškai moderni, ir natūralistiška, laukinė.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Giedrė: Džiaugiuosi, kad savo darbuose sugebėjau išlaikyti vertybinę liniją. Projektai, prie kurių prisidedu, generuoja ne tik estetinę vertę – stengiamės edukuoti visuomenę, generuoti teigiamus socialinius pokyčius ir skleisti žinią apie tvaraus vystymosi būtinybę. Didžiuojuosi, kad turiu galimybę prisidėti prie profesijos stiprinimo bei pasidalinti savo sukaupta patirtimi akademinėje veikloje.

Goda: Pavykę yra tie darbai, kurie pagerino žmonių gyvenimą, praplėtė požiūrį, atnešė džiaugsmo, harmonijos ir sukūrė ryšį su natūralia aplinka. Tai ir privačios teritorijos, ir viešosios erdvės Vilniuje, Stokholme, Anykščiuose.

67

IŠMANUSIS MIESTAS

ARCHITEKTŪROS STUDIJA „ALTITUDĖS“ Architektai: Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Andrius Laurinaitis, Algimantas Rybelis KONTAKTAI info@altitudes.lt | www.altitudes.lt PASIRINKTA PROJEKTUOTI TERITORIJA Gargždų turgus

Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Tai labai sudėtingas klausimas, ne vieną amžių kurstantis futuristų vaizduotę. Visai nesena istorija rodo, kad ateities miestus matėme kaip technikos mašinas, iš kurių išstumiamas žmogus: skraidantys automobiliai, robotai, susintetinta aplinka. Žiūrint iš šiandieninio taško, kai į mūsų aplinką jau glaudžiai integruotos technologijos, juntamas lakoniškumo, natūralumo ir grįžimo į gamtą poreikis. Technologijų teikiamam patogumui ieškoma atsvaros natūraliuose ir pirmykščiuose elementuose. Tad išmanus miestas visų pirma privalo būti adaptyvus - gebėti keistis ir reaguoti į žmogų bei kintančius jo poreikius.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?

Geriausias įkvėpimas yra tiesiog darbas. Kuo daugiau dirbi, tuo paprasčiau ir greičiau įveiki vis naujas užduotis ir iššūkius. Mūsų darbus labiausiai veikia su architektūra tiesiogiai nesusijusios temos – kartais tai istoriniai ar etnografiniai motyvai, išgirsti neįprasti pasakojimai, gamta ar

humanitariniai mokslai, tokie kaip filosofija ar semantika.

Mums labai svarbu į architektūrą įskiepyti emociją, pabrėžti vietos ir erdvės charakterį, kurti ryšį tarp projektuojamo objekto, aplinkos ir žmogaus.

Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį. Į ką lygiuojatės kurdami?

Pradėję dirbti architektais skirtingose pasaulio ir Lietuvos įmonėse, jautėme įsigilinimo į esamą situaciją trūkumą. Įsigilinimo, kuris rastų ne tik gražiausią sprendimą, bet visapusiškai išanalizuotų ir pagrįstų, kodėl būtent toks kelias yra geriausias. Tad, pradėję dirbti savarankiškai, vis plačiau savo darbo procese siekiame architektūros per tyrimus. Projektuodami remiamės moksliniais straipsniais, istoriniais tyrimais, išmaniaisiais modeliavimo įrankiais, eksperimentais su medžiagomis. Mūsų komandos vertybinis pagrindas – tvarus požiūris į aplinkos formavimą, pasiūlant inovatyviausias metodikas, atliepiančias ne tik kliento, bet ir visuomenės lūkesčius. Nes gera architektūra turi supergalią mus susieti su istorija, atskleisti gamtos grožį, jaustis saugiai bei padėti mums visiems gyventi tvarioje, socialiai atsakingoje aplinkoje.

Naujoji perkėla Klaipėdoje

68

IŠMANUSIS MIESTAS

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Vienas pirmųjų mūsų komandos darbų – „Karklės atlasas“ (www.karklesatlasas.lt). Tai dviejų etapų Karklės kaimo ir Olandų kepurės raidos galimybių studija, kurią inicijavo nuostabi Karklės bendruomenė. Bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe, Pajūrio regioniniu parku bei skirtingų sričių mokslininkais, buvo sukurtas unikalus atlasas, perteikęs Karklės identitetą. Džiaugiamės, kad atlase pasiūlytos idėjos po truputį tampa realybe. Esame įsipareigoję šiais metais parengti teritorijų informacinės sistemos projektą.

Klaipėdos senojo turgaus aikštė

Kitas įdomus, tačiau kupinas profesinių iššūkių projektas – Klaipėdos senojo turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymas. Didelė, šiuo metu gana apleista teritorija, į kurią sutelkta daug miesto ir visuomenės vilčių. Tikimės, kad sutvarkytas senasis turgus bus impulsas Klaipėdos senamiesčiui atgaivinti. Šiuo metu taip pat rengiame Naujosios perkėlos Klaipėdoje pastato architektūrinę dalį. Kuriant pastato koncepciją, įkvėpimu tapo dviejų kontrastingų polių sandūra: industrinė uosto teritorija su kranais, didžiuliais laivais ir nepertraukiamu judėjimu bei trapūs Kuršių nerijos peizažai kitame krante. Šias ypatybes siekiame perteikti ir funkciniais sprendiniais, ir pastato išvaizda.

Gargždų miesto kvartalo projektiniuose pasiūlymuose ieškojome sprendinių, kaip sovietmečio daugiabučių kiemuose esančias bendrai naudojamas erdves pritaikyti dabartiniams gyventojų poreikiams, sukurti viešųjų ir privačių erdvių pojūtį. Skirtingų interesų derinimas, šiuolaikinių tendencijų įtraukimas bei taktiškas automobilių stovėjimo vietų integravimas buvo pagrindinės užduotys, kad teritorija taptų funkcionalia bendruomenės erdve, o gyventojai jaustųsi saugiai savo namų aplinkoje.

„Karklės atlasas“

Gargždų miesto kvartalas

69

IŠMANUSIS MIESTAS

PROJEKTO „IŠMANUSIS MIESTAS VI“ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS: ATEITIES TECHNOLOGIJOS IR NAUJAUSIOS IŠMANIŲJŲ MIESTŲ KONCEPCIJOS Nuotr. Karolis Kiniulis ir Greta Ūzaitė

Šeštasis nacionalinio konkurso „Išmanusis miestas“ etapas šiemet subūrė net 30 komandų. Žurnalo STRUCTUM įgyvendinamo projekto „Išmanusis miestas VI“ dalyviai kartu su savivaldybių atstovais ir partneriais surengtose kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyko KTU ir VGTU, suformavo naujas Lietuvos pažangių miestų vizijas. Šiam konkursui pateiktų projektinių darbų siūlymai atnaujinti savivaldybių teritorijas – puikus pavyzdys, kaip viena teritorija gali didinti ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį savivaldybės potencialą.

REGIONO PATRAUKLUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Kokie aspektai lemia regiono patrauklumą, kad jame būtų gera gyventi? Lengvai pasiekiamos paslaugos, išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Taip pat gyvenimo kokybei regione neabejotinai svarbios žaliosios ir rekreacinės erdvės, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Tai yra vienas šiuolaikinio planavimo iššūkių – kaip išsaugoti ir integruoti žaliąsias bei poilsio erdves, sukurti sąlygas aktyviam gyventojų laisvalaikiui.

70

Kas turėtų užtikrinti, kad šie plėtros procesai vyktų sklandžiai? Esminis dalykas yra regiono savivaldos atstovų ir vystytojų (projekto partnerių) bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas. Regiono savivalda pati yra atsakinga už savo teritorijų planavimą, plėtros strategiją. Tačiau projekte dalyvaujančios įmonės taip pat gali svariai prisidėti prie šio proceso.

Esminiai akcentai, kurie buvo aptarti STRUCTUM projekto „Išmanusis miestas VI“ kūrybinių dirbtuvių metu, tai miesto savivaldos atstovų ir vystytojų bendradarbiavimas, konstruktyvios diskusijos, dalinimasis idėjomis ir gyventojų poreikių įvertinimas, projekto dalyvių – studentų ir profesionalų – įžvalgos.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turėjo galimybę susipažinti su gerąja Lietuvos savivaldybių, miestų bei regionų patirtimi teritorijų planavimo, taip pat verslo ir kultūros srityse. Buvo apžvelgti miestų plėtros procesai, ryškėjančios tendencijos. Ekspertai dalinosi įžvalgomis apie stebimas Europos šalių miestų transformacijas, kurios neaplenkia ir Lietuvos.

IŠMANUSIS MIESTAS

VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS Šiais metais prie „Išmaniojo miesto“ jungiasi ne tik savivaldybės – projekto dalyvės, partneriai, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų komandos, bet ir architektūros, urbanistikos bei kraštovaizdžio profesionalai.

Architektūros studijos „Altitudės“, „Konceptas“, „Formatas A1“, architektai Artūras Mažeika ir Arūnas Proberkas, kraštovaizdžio architektūros studija „Sodo formos“ sutartinai teigia, kad išmanusis miestas – tai visų pirma aplinka, kurioje gyvenimo kokybę kuria lengvos, žalios ir žmogui patogios erdvės.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Dr. Laima Kaušpadienė

Patogus gyventi, sveikas, optimalus – toks ateities miestas matomas dalyvių projektuose. Nuolatinis siekis ir tikslas – tobulinti žmogaus gyvenamąją aplinką, kurti jam komfortą. Šiais metais profesionalų ir studentų iš KTU, VGTU, VTDK, VDU, VDA komandos varžysis išmaniai kurdamos priešprojektinius pasiūlymus Klaipėdos, Biržų, Šilutės, Utenos, Mažeikių, Joniškio ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijoms.

Komandoms į pagalbą ateis ir savo žiniomis bei patirtimi pasidalins „Išmanusis miestas VI“ partneriai: „COWI Lietuva“, SFS, „YIT Lietuva“, „Mida LT“ („Technonicol“), „Eternit Baltic“, STS („Scenos techninis servisas“), „Velux Lietuva“, „IMI Hydronic Engineering“, JUNG, „Baltic Master“, „Betono mozaika“, SKV („Specializuota komplektavimo valdyba“), „Schneider Electric Lietuva“, NIT,

„COWI Lietuva“ atstovas Vytautas Pajaujis

„Ronesa“, „Isort“, „Schomburg Baltic“, „Barema Rytai“, „Hexing Electrical“, „Hydro Building Systems Lithuania“, „Renson“.

IŠMANUSIS MIESTAS – IŠMANŪS ŽMONĖS Kauno technologijų universitete projekto dalyvius sveikino Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas Darius Pupeikis. Jis pabrėžė, kad išmaniojo miesto sąvoka yra labai plati: architektai, inžinieriai, konstruktoriai, socialinių mokslų atstovai, IT specialistai turi savitą požiūrį. D. Pupeikis linkėjo atverti savo mintis, idėjas ir vadovautis plačiu požiūriu, nes išmanieji miestai – tai ne tik išmanūs komponentai, bet ir išmanūs žmonės.

„Betono mozaika“ atstovai

Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė pabrėžė, kad studentai ir jų kūryba – pagrindiniai išmanumo elementai kūryboje ir idėjose. „COWI Lietuva“ projektų vadovas Vytautas Pajaujis drąsino projekto dalyvius, pabrėždamas, kad padės į projektus pažvelgti iš kitos pusės, paieškoti inovatyvumo ir technologiškai pažangesnių sprendimų.

Kūrybinės dirbtuvės puoselėja idėją, kad miestai ir miesteliai turi būti patrauklūs gyventojams ir įmonėms, tad svarbu išlaikyti jų erdves patogias gyventi ir dirbti.

SPRENDIMAI KŪRĖJŲ VIZIJOMS Renginyje buvo diskutuojama apie ateities technologijas, naujausias išmaniųjų miestų koncepcijas ir kaip jos keitėsi bėgant laikui. Kaip miestas tampa dinamiškesnis, įvairesnis, gyvybingesnis? Kokia miesto struktūra naudinga ir ekonominiu požiūriu?

„Eternit Baltic“ atstovas Gintaras Šlepikas

71

IŠMANUSIS MIESTAS

Regionai yra sukaupę daug patirties, bendraujant su gyventojais žinomi jų poreikiai, o projekto dalyvių, studentų ir profesionalų idėjos gali būti naudingos kiekvienam miestui. Kitas svarbus dalykas – miestas ir vystytojai turėtų būti partneriai, siekiantys bendro tikslo – patrauklesnio ir patogesnio gyventi, dirbti bei kurti miesto. Būtina įsiklausyti ir atsižvelgti į bendruomenių nuomonę, įvertinti jų lūkesčius. Tai visada vertina projekto „Išmanusis miestas“ organizatoriai – rengiami susitikimai, vykdomos gyventojų apklausos.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai supažindino savivaldybes su pateiktais priešprojektiniais pasiūlymais jų teritorijoms, o projekto partneriai džiaugėsi, kad gali pasiūlyti sprendimus bet kokioms kūrėjų vizijoms realizuoti. „Galima įgyvendinti beveik viską, o gal net viską, jeigu turite viziją“, – kalbėjo jie.

Projekto kūrybinių dirbtuvių organizatoriai ir dalyviai tiki, kad pateikti projektiniai pasiūlymai neatpažįstamai pakeis miesto veidą ir padės išspręsti įsisenėjusias miestų problemas. Atnaujinamos savivaldybių teritorijos turi tiesioginę įtaką miesto įvaizdžiui, jo patrauklumui, taip pat jos svarbios kuriant teigiamą investicinę aplinką, didinant jaunimo užimtumą, gerinant gyvenamąją aplinką.

Viešosios erdvės ir jų kokybė yra tiesiogiai susijusios su galimybėmis įgyvendinti vietos gyventojų kultūrinius, laisvalaikio, sporto ir rekreacijos poreikius. Netikėtų architektūrinių formų atradimas ar teritorijų įveiklinimas miesto erdvėse formuoja naują gyvenimo būdą.

Kūrybinių dirbtuvių metu pasidžiaugta, kad „Išmaniojo miesto“ idėjos, partnerių produktai ir paslaugos sutampa su Lietuvos nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos nuostatomis: užtikrinti ne tik visų šalies regionų plėtrą, pažangių miestų kūrimą, bet ir suderinti įvairias regionuose vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros.

„Hexing Electrical“ atstovas Oskar Romanovskij

Sveikindamas Vilniuje susirinkusius dalyvius, Aplinkos ministerijos viceministras Marius Narmontas ypač akcentavo tvarumą, aplinkosaugos, ekologijos svarbą. Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė dr. Laima Kaušpadienė taip pat pabrėžė, kas svarbu ugdant verslumą, skatinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą, teikiant infrastruktūros ir kitas inovacijų paramos paslaugas jaunoms, inovatyvioms įmonėms ir žinioms imliam verslui, kaip savivaldybėms pritraukti investicijų ir studentams parduoti savo idėjas, kaip įmonėms vadovautis inovatyviais metodais.

KEISTIS PRADĖTI REIKIA NUO SAVĘS Kaip teigia projekto sumanytoja, UAB „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova, bet kuris Lietuvos miestas gali būti ir tvarus, ir ekonomiškai klestintis, ir pažangus, ir kompaktiškas, o keisti reikia pradėti nuo savęs.

Inovatyvių, darnių šalies regionų koncepcijas išvysime jau šį birželį. Projektai bus vertinami atskirose kategorijose pagal pateiktas temas. Kiekvienoje kategorijoje bus renkamas nugalėtojas, išsiskiriantis iš visų darbų savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendinių pagrįstumu.

72

IŠMANUSIS MIESTAS

Aplinkos viceministras Marius Narmontas ir „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova

Klaipėdos raj. sav. atstovai

Biržų raj. sav. atstovai

Jonavos raj. sav. atstovai

Utenos raj. sav. atstovai

Šilutės raj. sav. atstovės

Mažeikių raj. sav. atstovė

„YIT Lietuva“ atstovas Alvydas Kvedaravičius

„VELUX Lietuva“ atstovės Augustė Radvilavičiūtė ir Jurgita Gutauskienė

„Renson“ atstovas Marius Kubilius

„BALTIC MASTER“ atstovės Sigita Macanko ir Rimantė Rupšlaukienė

„STS“ atstovas Julius Gružinskas

„Isort“ atstovas Dainius Kriaučiūnas

„SCHOMBURG Baltic“ atstovai

„Mida LT“ atstovas Aleksėjus Lisovskis

„Sodo formos“ – kraštovaizdžio architektų studija

„Wicona“ atstovas Aleksas Liudvinavičius

Dalyvių komanda

Dalyvių komanda

Dalyvių komanda

73

PUIKUS RESTORANO MAISTAS IR BALTOS STALTIESĖS – ŠVENTEI PRIE BET KURIO EŽERO Ar įmanoma papasakoti apie maistą? Taip! Tuo įsitikinę „CremeBrulee.lt“ įkūrėjai, restorano virtuvės profesionalai Justė ir Mindaugas. Jie savo klientams, užsakantiems patiekti maistą šventėje ar renginyje, ne tik išsamiai papasakoja, kokį maistą, kaip ir iš ko pagamins bei kaip jį patieks, bet prie pasakojimo, kaip viskas atrodys, užsakovui pasiūlo patiekalų, prideda gundančių jų nuotraukų. Ir, negana to, kažkuriame pasakojimo etape suteikia galimybę užsakovui iš anksto paragauti patiekalų ir įsitikinti, kad jis užsakė tikrai gerą maistą ir jo svečiai bus sužavėti bei patenkinti, o pats šeimininkas neturės jokių rūpesčių – tik švęsti.

Savo verslą sukūrę restorano virtuvės profesionalai pasirūpina kiekviena šventinio stalo detale: maisto išvaizda, jo skoniu, kokybe ir kiekybe. Valgiaraštis kiekvienam renginiui sukuriamas pagal užsakovo norus ir išsamų pasakojimą, kaip jis įsivaizduoja savo planuojamą renginį. „CremeBrulee.lt“ įkūrėjai garantuoja, kad patiektas maistas atitiks visus kliento norus, reikalavimus ir lūkesčius bei renginio viziją, o ypatingas dėmesys detalėms sužavės svečius.

74

Užsakytas maistas patiekiamas renginių – konferencijų, privačių švenčių, degustacijų, įmonių darbuotojų vakarėlių – svečiams, taip pat pasirūpinama visais stalo atributais: baltomis staltiesėmis, indais, stalo įrankiais, taurėmis, prireikus prie stalo svečiams patarnauja profesionali komanda – someljė ir padavėjai.

Taip gražiai ir naujai įvairius šaltus ir karštus patiekalus Justė ir Mindaugas patiekia lauke organizuojamuose renginiuose – prie bet kokio ežero jie gali atvežti restoraną: baltas staltieses ir aukščiausios kokybės maistą.

Pirmus metus savarankiškai dirbančių virtuvės profesionalų verslo idėją įkvėpė gausiai vasarą gamtoje švenčiamos privačios šventės. Kai jie abu dar dirbo samdomą darbą restorane, tokias paslaugas pradėjo teikti pažįstamų žmonių šventėse, kurios vyko ne uždarose patalpose, o gamtos apsuptyje. Sėkmingi pirmieji žingsniai padrąsino įgyvendinti savo verslo viziją – gamtoje švenčiantiems žmonėms tiekti kokybišką restorano lygio maistą.

Paruošti užkandžiai į šventės vietą atgabenami jau išdėlioti ant padėklų. Bet tai tikrai ne tie įprasti vieno kąsnio

užkandžiai ar mėsos ir sūrio rinkiniai. „CremeBrulee.lt“ siekis – sukurti „fine dining“ stiliaus šventę gamtoje: siekiama pateikti kokybišką maistą gražiai ir naujai.

Jauno verslo patirtis rodo, kad vizija pasiteisino – klientams ir šventės svečiams labai patinka aukščiausios kokybės, prabangus, puošniai ir gražiai ant didelių padėklų į šventės vietą patiektas maistas. Tokių užkandžių negalima valgyti rankomis, tenka naudotis šakutėmis, bet tai daug gražiau ir šventiškiau nei paprastai gamtoje rengiamos vieno kąsnio sumuštinukų ar šašlykų valgymo šventės.

Dviese dirbantys verslininkai yra įsirengę profesionalaus tipo virtuvę, kurioje gamina užsakytus patiekalus. Patirtis kaupiama greitai: du profesionalai dabar jau drąsiai imasi teikti savo paslaugas 100 žmonių šventėje, kai veiklos pradžioje atrodė daugoka aptarnauti ir 30 žmonių. Profesionali komanda pagamina visus patiekalus nuo duonelių iki padažų, nenaudodami jokių pusgaminių. Svarbu ir tai, kad dirbama su patikimais, patikrintais produktų tiekėjais.

Pagal turimą biudžetą vieni klientai renkasi prabangesnį maistą – jūrų gėrybes, pavyzdžiui, austres ar krevetes, kad šventės patiekalai būtų įsimintini ir nekasdieniai, o jeigu biudžetas vidutinis, klientai dažniausiai specialių reikalavimų neturi – prašo paprastesnio maisto, bet žino, kad jis bus skanus ir gražiai patiektas. Pasitaiko, kad klientas pageidauja baltosios mišrainės ar silkių pataluose ant šventinio stalo, bet virtuvės profesionalams ir tai nėra problema: jie lankstūs ir gali išpildyti bet kokį norą, o užsakytus tradicinius patiekalus sugeba pagaminti ir patiekti netradiciškai bei netikėtai.

Karštųjų patiekalų „CremeBrulee.lt“ ne tik atgabena į šventės vietą termodėžėse, bet ir mielai įvairius juos gamina renginio šeimininkų namuose, pavyzdžiui, jų grilyje kepa krevetes ar didkepsnius, jeigu šventės prie ežero ar miške svečiai to nori. Žinoma, švenčiant lauke, kai surengtas stovimas furšetas, pasiūloma, pavyzdžiui, tik šakute valgomos minkštos mėsos, o ne kepsnių, kurių stovėdamas neįveiksi viena ranka ir šakute be peilio. Tai siūloma tik vakarienei gamtoje prie stalų. Valgiaraštis pritaikomas prie kliento poreikių, apgalvojama, kad svečiams būtų skanu, gražu ir patogu.

Artimiausiuose verslininkų planuose jau numatyta investuoti į grilio lauko techniką. Jų svajonė – surengti gražią, prabangią vakarienę kopose prie jūros, sėdint prie baltomis staltiesėmis padengtų stalų. „CremeBrulee.lt“ kol kas dirba 100 km spinduliu aplink Vilnių. Tačiau turi puikų transportą ir gali skirti laiko kelionėms po visą Lietuvą, jeigu rengiamos šventės vietoje jie rastų tinkamą virtuvę maistui gaminti.

Justė ir Mindaugas mėgsta savo darbą ir vertina jį netgi kaip pramogą, nes verslas jiems – tai ne tik maistas, kurį gamina ir tiekia, bet ir jų gyvenimo būdas – meilė, aistra ir tobulumas. Žinodami, kad gamina labai skaniai ir sukuria labai gražius produktus, jie yra užtikrinti savo gebėjimais ir tiki sėkme.

– www.cremebrulee.lt

75

INFRASTRUKTŪRA

Nuotr. João Guimarães 76

INFRASTRUKTŪRA

Nuotr. João Guimarães

MODERNŪS STOGAI:

RESTORANE PRIE BASEINO – PO ŽVAIGŽDĖTU DANGUMI Vida Danilevičiūtė Černiauskienė

Infrastruktūros objektai, įrengiami ant modernių daugiaaukščių pastatų stogų, palengvina gyvenimą mieste: įrengtos automobilių stovėjimo vietos sumažina spūstis aikštelėse, surinktas lietaus vanduo gelbsti gatvių lietaus nuotekų tinklus nuo potvynio, baseinas ar SPA centras tampa viso miesto traukos centru.

kaip šuliniai stoge ir plona, gili įpjova – tai laiptinė, vedanti žemyn į vieno aukšto namą po žeme. Požeminio namo langai žvelgia į apskritus kiemus-šulinius – virš jų atsiveriantis dangus skleidžia natūralią dienos šviesą. Ant tokio namo stogo galima įrengti bet kokią infrastruktūrą – nuo automobilių stovėjimo vietų iki žaidimų aikštelės.

Portugalijoje, istoriniame Monsaraso mieste, Alentežo regione netoli sienos su Ispanija, pilies ir megalitų akmens paminklų besidairančių turistų akį traukia neregėtas betoninis namas, tarsi įkaltas į kalvos šlaitą. Jis paslėptas po žaliuojančiu stogu, kuris, išorėje remiamas ilgų konsolių, kabo virš žemės kaip nutrūkęs tiltas. Iš namo, kurį sukūrė architektų studija „Aires Mateus“, terasos po šiuo lenktu betoniniu stogu atsiveria vaizdas į netoliese esantį Alkevos ežerą. Žiūrint į namą iš viršaus, kraštovaizdyje matomas tik apželdintas kiemas, baltos langų angos

Tai tik vienas iš stebinančių šiuolaikinių stogų, kurio projektą, matyt, paskatino aplinkos žalinimo ar gamtos saugojimo idėjos. Žoliniai arba velėniniai namų stogai buvo žinomi jau nuo vikingų laikų.

Tokia danga sulaiko UV spindulius ir dieną kaupia saulės šilumą, o naktį šildo namą. Be to, miestuose, kur kritulių vanduo tampa staigių gatvių potvynių problema, žalieji stogai yra vandens surinkimo sistemos pagalbininkai: krituliai neteška ant grindinio ir netvindo miesto, o susigeria į žaliuosius stogus ir mažina apkrovą gatvių vamzdynui.

77

INFRASTRUKTŪRA

STOGO BARAS – DOVANA TURISTŲ AKIMS Pasaulio miestuose milžinuose ir kurortuose, kurių apylinkės stulbina neįtikėtino grožio urbanistiniais, gamtos ar istorijos paminklais, kiekvienas žemės sklypo metras vertas daugiau nei šiuolaikinis auksas. Tad, norint plėsti verslą, bet neturint nė pėdos laisvos žemės arba neįstengiant jos nusipirkti, tenka lipti ant stogo tiesiogine prasme.

Europos, Amerikos, Afrikos ir Azijos didmiesčiai brangią dangoraižių stogų erdvę dažnai naudoja turistams privilioti. Nuostabi Neapolio įlankos panorama su Vezuvijumi atsiveria nuo aplink įlanką esančių pastatų stogų. Ant jų veikiantys restoranai ir barai gundo turistus ne tik užkandžiais, bet ir „parduoda“ romantiškus vaizdus į Neapolio įlanką Tirėnų jūroje – svarbų turistinį Italijos rajoną.

Bet prilygti Azijai sunku: jeigu garsiausi stogo restoranai Osle įsikūrę ant 7 ir 12 aukštų pastatų, tai Dubajuje galite pasimėgauti apylinkių vaizdais, sėdėdami baruose ant 35 ir 43 aukštų pastatų. Vieni restoranų ant stogų klientai grožisi vaizdais, pakilę virš milžiniško miesto, kiti į debesis bėga nuo kasdienio gyvenimo ir gatvių grūsties.

Nėra nieko maloniau, nei mėgaujantis kokteiliu grožėtis mėgstamo miesto arba vandenyno vaizdais. Vis dėlto restorano ar kito pramogų centro ant stogo, kaip viešosios erdvės, valdytojai, turėtų žinoti posakį: „Ant stogo viskas yra sunkiau ir brangiau.“ Sėkmingam verslui svarbu pasirinkti tokį pastatą, kuriame lankosi daug žmonių, jiems lengva patekti ant stogo ir išeiti iš pastato, pakanka liftų bei laiptų, o pastato gyventojai tam neprieštarauja.

78

INFRASTRUKTŪRA

Dizainerių ir projektuotojų tikslas – sukurti erdves, kurios leistų mėgautis vaizdais po atviru dangumi. Bet jie turi nepamiršti permainingų oro sąlygų – lietaus ir šaltesnio oro. Tad tenka rūpintis ne tik pastato stogo danga, bet ir... laikina stogo konstrukcija, pavyzdžiui, ištraukiamu tentu, dideliu skėčiu ar palapine virš sėdimų vietų. Tai brangiai kainuoja. Kaip ir pasirūpinti kokio 100 žmonių saugumu ant stogo: būtinos tvorelės, sienelės, kai kur ir įstiklinti langai. O jeigu gražų vakarą lyg iš niekur kils griaustinis ir žaibai, specialiai apmokyti darbuotojai pagal iš anksto sudarytą planą turės nukelti nuo stogo klientus, kurie ką tik nerūpestingai grožėjosi vaizdais, o dabar visi pašoko ant kojų ir puolė prie liftų.

Nuotr. Agripolis

KVIEČIAME Į BASEINĄ 76-AME AUKŠTE Modernūs pastatų, net ir dangoraižių, stogai džiugina ir puikiais baseinais. Niujorke moderniojo viešbučio „Brooklyn Bridge“ 10-ajame aukšte įrengtas stogo baseinas nėra pats didžiausias ar giliausias, tačiau čia atsiveriantys išskirtiniai Manhatano vaizdai padarė jį vieną populiariausių pasaulyje.

Barselonos viešbučio „Grand Hotel Central“ baseinas ant stogo siūlo vieną gražiausių vaizdų turistiniame mieste, nors jis įrengtas atviroje terasoje tik aštuntame aukšte.

Pavyzdžiui, Kvala Lumpūro vaizdais galima grožėtis plaukiojant baseine, įrengtame pastato 51-ame aukšte.

Vis dėlto įspūdingiausias ir tikrai vienas aukščiausiai pasaulyje teliūskuojančių baseinų yra Honkonge, ant

Nuotr. Agripolis

viešbučio „W Hong Kong“ stogo 76-ame aukšte. Iš jo atsiveria neįtikėtinai įspūdingi miesto ir uosto vaizdai.

Stilingai suprojektuotas baseinas su prabangia sūkurine vonia savaitgaliais yra atviras visiems lankytojams, ne tik viešbučio svečiams. Toks svetingumas būdingas daugeliui tokių objektų: vėlyvą vakarą baseinai ant stogų atveriami ir tampa miesto infrastruktūros dalimi. ŽYDI SODAS IR DŪZGIA BITĖS Kalifornijos Ouklando muziejus paskelbė dizaino studijos „Hood“ sukurtas stogo terasų sodo atnaujinimo projekto vizualizacijas. Sodas ant terasomis suformuoto stogo nuo muziejaus atidarymo 1969 m. buvo pirmasis toks JAV ir tapo itin populiaria miesto infrastruktūros dalimi, kur žmonės ilsisi, pramogauja, rengia iškylas, net tuokiasi.

Praėjus 50 metų, įstaiga nori atnaujinti terasų stogą, bet sodas žydės toliau. Po 20 mln. JAV dolerių vertės renovacijos, kuri bus baigta iki 2020 m. rudens, 2 ha teritorijos kraštovaizdis bus atnaujintas, atsiras daugiau sėdimų vietų, bus įrengta nuolatinė pasirodymų scena. Sodą užpildys vietiniai augalai iš visų Kalifornijos ekologinių regionų.

Mums, gyvenantiems Europos provincijoje, laimei, sunku įsivaizduoti, kad nerastume lopinėlio žemės sodui ir daržui pasisodinti net ir šalies sostinėje. Bet pasaulio didmiesčiai sodus, daržus ir bitynus sukelia ant stogų.

Jau ne naujiena mėgautis šviežiomis daržovėmis nuo stogo, kur daigams įrengiamos lysvės arčiausiai saulės.

79

INFRASTRUKTŪRA

Štai Bostono ligoninė ant savo stogo įkūrė ekologinį ūkį, kuriame užaugintas derlius patenka į ligoninės valgyklą.

Be to, ant šio stogo įkurdinta daug bičių avilių.

Tačiau specialistai perspėja: nesugalvokite tiesiog užkelti dirvožemio ant daugiabučio stogo – pasitarkite su statybininkais, ar jūsų namo stogas gali išlaikyti dirvožemio, konteinerių, laistymo įrangos, kompostavimo vietos ir kitų priemonių svorį. Tokiam daržui prireiks ir apsauginių tvorelių bei pastogių augalams, kuriuos teks dažniau laistyti. Tačiau, neatsižvelgiant į rūpesčius, kad pasodinti sodą ant stogo nėra taip paprasta, kaip pasodinti žemėje, neužimta erdvė virš jūsų pastato gali būti paversta gražia miesto oaze ir iš esmės pagerinti gyvenimą.

Pasaulio didmiesčiuose ant verslo centrų ir viešbučių pastatų stogų, taip pat ir Vilniuje, įrengiamose terasose kuriamos žaliosios poilsio zonos svečiams ir darbuotojams.

SVETAINĖ SU VAIZDU Į ŽVAIGŽDES Šiuolaikiški privatūs gyvenamieji kambariai ant stogų itin vilioja miestiečius. Gyvenimas dideliame mieste verda ir siūlo daugybę rekreacinių galimybių, bet jeigu norite likti namie ir atsipalaiduoti, rinkitės butą ant stogo. Nesvarbu, ar žvelgsite į miesto šviesas, ar į šalia esantį ežerą arba jūros įlanką, nėra nieko geriau, kaip jaustis tarsi būtumėte virš pasaulio.

Kažkada pirmieji naujakuriai ant stogų galėjo būti į miestą darbo ieškoti atsibeldę kaimiečiai, neturintys kur prisiglausti naktį. Sumaniausieji iš jų ant miesto mūrų ar jų palėpėse susirentė sau būdas – pastoges, bet pasi-

80

INFRASTRUKTŪRA

žvalgę į dangų ir panoramą, matyt, nebenorėjo nulipti.

Gyventojų, įrengusių išėjimą iš savo buto ant stogo ir ten susirentusių šiuolaikišką stiklinę būdą ar įstiklinusių stogo terasą, daugėja. Šiuolaikinis mansardinis butas viršutiniame dangoraižio aukšte, vadinamasis penthauzas, – ne jų nosiai ir toli gražu ne būda: tai prabangiai įrengtas milijonieriaus butas, iš kurio atsiveria nuostabūs vaizdai, pavyzdžiui, virš Londono ir jo finansų centro. Ir nepriminkite, kad kelionė į tokių dangoraižių džiungles yra tiesiog pragaras žemėje – milijonieriai į darbą ir atgal kasdien nevažinėja.

Jeigu gali sau leisti už 9 mln. svarų nusipirkti 1 tūkst. m2 penthauzą, per masyvius vitrininius langus užpildytą šviesos ir stulbinamų vaizdų, sutaupai išlaidas televizoriui ir neišlaidauji nei Londono taksi, nei metro – namo gali grįžti nuosavu sraigtasparniu, kuris nusileis tiesiai ant dangoraižio stogo.

SRAIGTASPARNIU NAMO – Į NUSILEIDIMO AIKŠTELĘ Dangoraižis „Bitexco Financial Tower“ Hošimine, Vietname, pastatytas 2010 m., tapo aukščiausiu šalies pastatu.

68 aukštų virš žemės ir trijų po žeme, 262,5 m aukščio bokštas, kurio formą įkvėpė Vietnamo nacionalinė gėlė lotosas, priklauso Vietnamo korporacijai „Bitexco Group“.

Prie bokšto pietinio šono prigludusi sraigtasparnių nusileidimo aikštelė yra 52 aukšte, 191 m virš miesto, ir primena lotoso pumpurą. Pagaminti ją iš daugiau nei

250 t konstrukcinio plieno, kad išlaikytų sraigtasparnį, užtruko beveik metus. Aikštelei užkelti į savo vietą dalimis ir įrengti prireikė dar maždaug dviejų mėnesių.

Didmiesčių betono džiunglėse ant dangoraižių, ligoninių pastatų ir dengtų stadionų stogų ryškiai matoma didžiulė raidė H žymi sraigtasparnių nusileidimo vietas. Pilotams kartais tenka leistis itin pavojingose aikštelėse ant stogų, kai kurios jų laikomos ekstremaliausiomis sraigtasparnių pasaulyje.

Prabangus viešbutis „Burj Al Arab“ Dubajuje gali pasigirti virš mėlyno vandenyno pakylančiu sraigtasparniu nuo pastato 28 aukšto aikštelės – ji tarsi vos teprikabinta prie stogo krašto ir neatrodo saugi.

Japonijos sostinėje sraigtasparnių nusileidimo aikštelių tankis didžiausias pasaulyje – jos įrengtos ant daugelio pastatų aplink Tokijo stotį ir kitur, tačiau dauguma jų nenaudojamos dėl daugybės apribojimų. Tiesa, Honkonge ant viešbučio „Peninsula“ dangoraižio įrengtos sraigtasparnio nusileidimo aikštelės vietą H žymi ne tik pilotui, bet ir turistams – skrisdami sraigtasparniu jie gali pasižvalgyti virš šurmuliuojančios Honkongo salos su paplūdimiais ir įlanka.

Adatos kyšulio švyturio prie Vaito salos stogas – ne toks aukštas, bet vienas pavojingiausių pilotams. Jis pastatytas 1859 m., paaukštintas 1987 m., ant stogo įrengus aikštelę sraigtasparniams. Pilotui čia tenka kruopščiai manevruoti.

Geriausi tarptautinių kurjerių pasiūlymai vienoje vietoje Pristatymas į daugiau nei 230 pasaulio šalių

Jūsų patikimas siuntų partneris

81

www.structum.lt

SKAITYKITE KASDIEN

PASAULIO ARCHITEKTŪROS IR STATYBŲ NAUJIENAS STRUCTUM PORTALE

www.structum.lt

ØKERN PORTAL, OSLO / WWW.OKERNPORTAL.NO / DARK ARKITEKTER / LUXIGON

Join a Revolution Išmanioji architektūra ateities miestams Rinkdamiesi aliuminio fasadus iš ‚Hydro CIRCAL“ jūs taip pat pasirenkate sukurti tvarų miestą ateities kartoms. „Hydro CIRCAL“ sudėtyje yra mažiausiai 75% perdirbto iš rinkos po panaudojimo surinkto aliuminio. Tai suteikia naujiems projektams išskirtinai mažą anglies dioksido emisiją.

Daugiau informacijos apie mūsų produktus ir projektinius sprendinius internetinėje svetainėje

www.wicona.lt