Structum vasaris 2020 by STRUCTUM

WW W . S T R U C T U M . LT

ŽURNALA S SĖK MI NGA M VERSLU I

„Tas, kuris nori,

padaro daugiau

už tą, kuris gali.“

20 2 0 I N R . 0 2

L AUF EN. LT L AUF EN 1 8 9 2 | SWI T Z ERL A ND

REDAKCIJOS ŽODIS

2020 03 8 – 13

ISSN 2335-2108

Frankfurtas prie Maino

ISSN 2335-2108

‘2 Litauen/LT

METŲ

REDAKCIJOS ŽODIS

Aš nieko nepamiršau. Net jeigu šią akimirką esu pakeliui į naują, nepažintą ateitį, o mano akys pilnos naujų veidų, spalvų ir formų. Net jeigu tau atrodo, kad viskas liko mums už nugarų. Liečiu tokią pažįstamą pilką seno namo sieną ir jaučiu ją per dešimtmečius glosčiusių delnų šilumą lyg savo – juk tai mano ranka įspaudė šį potėpį betono fasade prieš šimtmetį. Toks pažįstamas man šitas sodas, kurį dabar sodinu išvalytų seniai apleistų griuvėsių vietoje – tikrai žinau, kad jį čia jau auginau, jis visada žydėjo ir ošė mano širdyje, kaip tos jaunos pušys šitame upės vingyje ir ten, tarp stiklinių dangoraižių kamienų. Ir tie inkilai, kuriuos iškėliau ant modernaus saulėje spindinčio fasado, jau yra mano genuose, paukščiai visada juose krovė lizdus ir čiulbėjo. Lipu akimis į dangoraižių suformuotą kalvą ir nuo jos viršūnės pamoju miestui. Kiek daug jis mato, kiek daug gali pasakyti ir priminti. Jis neleis man nieko pamiršti. Ir kai žiūriu į pirma mūsų bėgantį laiką, matau, kad jo bangos jau atneša neįtikėtinai lengvai sukurtą naują dieną, bet tokią pažįstamą. Nes viskas grįžta. Nes niekada mūsų nepaliko. Tik kažkada prabėgome, nepastebėjome, nepriglaudėme. Neturėjome laiko gyventi gyvenimo. VIDA DANILEVIČIŪTĖ ČERNIAUSKIENĖ

TURINYS 4 Stilinga flagmano stiliaus parduotuvė – juodasis himnas madai

DU: 22.11.2019

Dizainas ir funkcionalumas: neįmanoma nusivilti.

2020 M. NR.2 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

10 „Talent Garden Vilnius“: atnaujintose išskirtinėse erdvėse suvešėjo talentų sodas 22 Būdai, kaip interjere panaudoti stiklą 28 Naujausios tendencijos BIM ritmu 34 Verslo centras „Quadrum“: išskirtinės kokybės architektūros akcentas 46 „Workland Quadrum“ – darbo erdvė, įkvėpta Islandijos dangaus 50 „Moxy“ – naujas traukos centras pačioje miesto širdyje

Connecting. Pioneering. Fascinating. info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 (5) 2779354

70676-023_LB_aesthetisch_Journal_Structum_LT_115x297 • FOGRA 39 • CMYK • bs: 18.11.2019

60 „Green Hall 3“ – dar vienas stulbinantis objektas Nėries pakrantėje

Estetinė įvairovė, skaitmeninių tinklų kūrimas ir begalinė laisvė vaizduotei. Didžiausia pasaulyje apšvietimo tendencijoms skirta idėjų kalvė siūlo galybę techninių sprendimų ir naujų dizaino idėjų.

66 „Conresta“ per metus pastatė įspūdingo dydžio „Vilniaus baldų“ gamyklą 84 Patalpų akustikos gerinimas: nuo specialių baldų iki augalų 92 Dviaukštis Sietlo tunelis

LEIDĖJAS

NUOTRAUKŲ AUTORIAI

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199

Alina Ožič, Jevgenija Žukova, Laimonas Ciūnys, Leonas Garbačauskas, Andrius Aleksandravičius, Artūras Bulota, Karolis Kiniulis, Yongjoon Choi, © unsplash.com, © shutterstock.com

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

REKLAMOS SKYRIUS

VYR. REDAKTORĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA

UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

Aura Jankūnaitė aura@structum.lt

VYR. FINANSININKĖ

DIZAINAS

Ona Afuvape

Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

ADMINISTRACIJA

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, Giedrė Linden, Aura Jankūnaitė, Inga Labutytė-Atkočaitienė

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

KONFERENC I J A

IŠLIEKAMASIS VISUOMENINIŲ PASTATŲ FAKTORIUS DATA: 2020 m. balandžio 2 d. LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius Kaip sukurti išskirtinius pastatus, kurie ne tik žavėtų išorine estetika, bet ir būtų inovatyvūs, tikslingai atliekantys savo funkcijas ir atitinkantys visuomenės interesus? Objektus, kurie turėtų išliekamąjį architektūrinį, kultūrinį ir socialinį faktorių. Svarbu, kad šiandienis visuomeninių pastatų formavimas sietųsi su bendruomene ir jos poreikiais, kitu atveju jie bus tik dvasią praradę statybos proceso šešėliai. Moderni visuomenė nusipelno kokybiškų kūrinių, tobulinančių išmanių miestų veidus ir gerinančių gyvenimo gerovės rodiklius. Funkcionalių mokyklų, ligoninių, kultūros ir prekybos centrų, kurie būtų techniškai inovatyvūs, saugūs, ilgalaikiai. Objektų, į kuriuos užklydus net po keliolikos metų po jų statybos pabaigos, atrodytų, jog jie pažangūs, didingi ir vis dar teikiantys naudą. Kai kalbame apie funkciją, ne mažiau už pastato išorę ir architektūrą svarbus ir interjeras. Funkcionalus, pastato paskirtį atitinkantis interjeras yra ne mažiau svarbus, ypač jei kalbame apie visuomeninius pastatus, kurie kasdien „priima“ daugybę svečių. Apgalvotas interjeras bei sumaniai pasirinktos patikimos inžinerinės sistemos byloja apie statinio kokybę ir vertę ir šiai, ir ateinančioms kartoms. Vietų skaičius ribotas, bilieto kaina – 5 eur. Daugiau informacijos: www.structum.lt/konferencijos

Konferencijos partneris:

Konferencijos vanduo: Bilietus platina

©Brick Visual

ARCHITEKTŪRA

STILINGA FLAGMANO FORMOS PARDUOTUVĖ –

JUODASIS HIMNAS MADAI Nuotr. Yongjoon Choi

Korėjos architektų biuras WGNB sukūrė neįprastą mados prekių ženklo „Juun.J“ parduotuvę Seule. Pastatas atrodo kaip juodų geometrinių formų klasteris – griežtų formų, matinio paviršiaus. Parduotuvė su vyraujančiomis apskritimo, trikampio ir kvadrato formomis įsikūrusi juodai dekoruotame pastate, kurio dalis žiūri į dangų stačiu trikampiu stogu, nusileidžiančiu uždengti įstiklinto apskrito kiemo.

ARCHITEKTŪRA

Svetainės ir drabužių turėklai slypi tamsiose nišose, o erdvės centras paliktas išraiškingiems, bet santūriems skulptūriniams elementams, pavyzdžiui, tokiems kaip juodas, tekstūruotas sijos tipo bėgis. Bėgiai kabo virš elipsės formos duobės grindyse, kuri užpildyta juodais akmenimis. Tamsioje vyriškos aprangos erdvėje vyrauja kabančios geometrinės formos – stačiakampiai ekranai ir pusapvaliai elementai. „Tamsa, kurią natūraliai suformuoja nematerialūs daiktų šešėliai geometrinės struktūros erdvėje, suteikia patrauklų vaizdą“, – teigia architektų biuro atstovai. Vonios kambarius gaubia juoda uždanga, suteikianti erdvei dar vieną juodos spalvos tekstūrą.

Kurdamas pastato koncepciją, WGNB biuras įkvėpimo sėmėsi Tanizaki Junichiro esė apie japonų estetiką ir jų subtilumą „In Praise of Shadows“. Į parduotuvę galima patekti per atvirą koridorių, einantį tarp pirmame aukšte po stačiu stogu esančios kavinės ir kiemo su išėjimu į kubą, kuriame „Juun.J“ siūlo moteriškus drabužius pirmame aukšte ir vyriškus – antrame. Moteriškų drabužių erdvė yra pati šviesiausia ir atviriausia visoje parduotuvėje, išsiskiria balta apdaila ir blizgančiomis grindimis bei sienomis, skirtomis labiau pabrėžti tamsai.

Trikampę kavinę apšviečia aukštas stoglangis, kuris nukreipia šviesą į lenktą lubų formą ir per ją ant ilgo medinio stalo bei juodo prekystalio už jo. Visiškai įstiklinta viena kavinės siena atsiveria į pastato apsuptyje esantį kiemą. Kiemas iš gatvės pusės apgaubtas permatomo stiklo, kuris leidžia žvilgtelėti į parduotuvę ir natūraliai keičia apšvietimo sąlygas. Čia virš spalvotų uolienų duobės, aplink kurią driekiasi takas, keliais plieniniais kabeliais pakabintame natūralių spalvų ir vaizdo vazone auga tikras medis. Interjere naudojamos lygios juodos medžiagos, tokios kaip medis, metalas ir akmuo, o fasadas visiškai padengtas smulkios tekstūros juodu tinku.

Sumanus vėsinimas. Jokių šalto oro gūsių.

Unikalūs Samsung Wind-FreeTM oro kondicionieriai vėsina patalpas be tiesioginių šalto oro gūsių. Tobulą mikroklimatą sukurti padeda išmanus oro kondicionierių valdymas, kuris prisitaiko prie kiekvieno žmogaus esančio patalpoje. Daugiau informacijos: www.samsung.com/climate

Wind-FreeTM vėsinimas

Išmanus valdymas

Dirbtinio intelekto komfortas

Unikali Samsung Wind-FreeTM technologija, tūkstančių mikroskylučių pagalba tolygiai, lėtu oro srautu, vėsina patalpą, sukuriant tobulą mikroklimatą.

Valdykite savo Wind-FreeTM oro kondicionierių nuotoliniu būdu per Samsung SmartThings aplikaciją. Nuotolinis valdymas SmartThings aplikacijoje leis įjungti, išjungti, keisti funkcijas bei nustatyti tvarkaraščius, kad ir kur bebūtumėte.

Dirbtinio intelekto funkcija leis pajust išmanų mikroklimato valdymą. Ši funkcija automatiškai įvertins kambario sąlygas bei oro kondicionieriaus naudojimą. Wind-FreeTM įrenginys automatiškai pakeis funkciją, leisiančią pasiekti aptimaliausią mikroklimatą.

ARCHITEKTŪRA

Dizainą prisiminsite visada, o pojūčio niekada nepamiršite Nuostabių formų ir „PowderRain” dušo srovės kombinacija. „PowderRain” sukuria tūkstančius švelnių šilkinių mikrolašelių, kurie apgaubia visą kūną ir leidžia mėgautis svaiginančia dušo patirtimi ir komfortu. „Rainfinity” dušo kolekcija. Inovacijos nuo 1901 metų.

9 iš 10 vartotojų tvirtina, kad tai geriausias potyris duše!*

* Šaltinis: TRND tyrimas su 1,500 testavimo dalyvių – 2018 m. gruodis. Raindance Select S 120 3jet dušo galvutė su PowderRain.

11 www.hansgrohe.lt

ARCHITEKTŪRA

„TALENT GARDEN VILNIUS“: ATNAUJINTOSE IŠSKIRTINĖSE ERDVĖSE SUVEŠĖJO TALENTŲ SODAS Vida Danilevičiūtė Černiauskienė Nuotr. Jevgenija Žukova, Artūras Bulota

OBJEKTO PAVADINIMAS: „Talent Garden Vilnius“ UŽSAKOVAS: „INVL Baltic Real Estate“ INTERJERO ARCHITEKTĖ: Ieva Folk UŽBAIGIMO DATA: 2019 m. gruodis PLOTAS: apie 2 200 m2 INVESTICIJOS: apie 2 mln. eurų (įskaitant pastato atnaujinimo ir kitus darbus) ADRESAS: Vilniaus g. 33, Vilnius

Vienas didžiausių bendradarbystės tinklų Europoje „Talent Garden“ 2019 m. gruodį atvėrė naujos, modernios erdvės duris Lietuvos sostinėje. „Talent Garden Vilnius“ atidarymas – šio tinklo įkurtuvės jau 20-ame Europos mieste. Naujas Talentų sodas vešės daugiau kaip 2 tūkst. m2 ploto patalpose, architekto Justino Šeiboko sukurtame buvusiame Ryšių ministerijos komplekse, kurio patalpų interjerą sukūrė architektė Ieva Folk. Bendradarbystės erdvėje yra apie 230 darbo vietų, iš kurių daugiau kaip pusė – privačiuose kabinetuose. Taip pat įrengta moderni 170 vietų konferencijų salė, susitikimų ir poilsio erdvės.

NESTANDARTINĖMS PATALPOMS – IŠSKIRTINĖ PASKIRTIS Šio verslo centro savininkas – investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“, kuri, 2019 m. birželį pasirašiusi franšizės sutartį dėl atstovavimo tinklui „Talent Garden“, naują bendradarbystės erdvę įkūrė jam priklausančiame pastate. „Talent Garden Vilnius“ atidarymas užbaigė pastaruosius dvejus metus vykusius buvusio Ryšių komplekso pastatų atnaujinimo ir kitus darbus, į kuriuos „INVL Baltic Real Estate“ investicijos iš viso siekė apie 2 mln. eurų. Į nekilnojamojo turto vertybių registrą įrašyto vėlyvojo modernizmo pastatų sostinės Vilniaus gatvėje šeimininkai jų atnaujinimo darbus atliko palaipsniui, apgalvotai. Kaip pasakojo „INVL Baltic Real Estate“ valdančios bendrovės „INVL Asset Management“ nekilnojamojo turto fondo valdytojas Vytautas Bakšinskas, 2017 m. nusprendus imtis buvusio Ryšių komplekso viso pastato atnaujinimo darbų, pirmas žingsnis buvo 1 tūkst. m2 ploto „TransferGo“ biuro įrengimas pastato viršutiniame aukšte. 2018 m. buvo parengtas ir vėliau įgyvendintas pastato fasadų tvarkybos projektas.

ARCHITEKTŪRA

Tačiau esminis pastato atnaujinimo galvosūkis, „INVL Baltic Real Estate“ atstovo teigimu, buvo surasti paskirtį antro aukšto patalpoms. Jos ilgą laiką buvo padalintos į penkias atskiras dalis ir nuomojamos įvairios paskirties veiklai.

„Tikime, kad ši nauja erdvė taps svarbia susitikimų bei naujų idėjų kūrimo vieta. Esame pasirengę ir toliau aktyviai prisidėti, kad čia būtų puikios sąlygos dirbti, mokytis ir bendrauti“, – sako „INVL Baltic Real Estate“ atstovas.

„Dar neturėdami atsakymo dėl būsimos patalpų paskirties, pradėjome darbus – ėmėme ardyti seną patalpų apdailą ir patalpas sujungėme į bendrą erdvę. Vykstant darbams, svarstėme ir vertinome įvairiausius tokių išskirtinių patalpų paskirties ir nuomos variantus – nuo sporto klubo ar muziejaus patalpų įrengimo iki standartinių biurų patalpų“, – prisimena V. Bakšinskas.

Nuo pirmųjų veiklos dienų „Talent Garden Vilnius“ sėkmingai įgyvendina siekį sujungti ne tik galimybes dirbti bei mokytis, bet ir čia susitinkančius žmones. Dar iki jo atidarymo buvo pasirašytos sutartys dėl daugiau kaip pusės darbo vietų nuomos privačiuose kabinetuose. Be to, šioje erdvėje atidarytas pirmasis šalyje Startuolių muziejus, kurį įrengė Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūra „Go Vilnius“. Jame pristatomos 12 išskirtinių Vilniaus startuolių istorijos.

Galutinį sprendimą padiktavo nestandartinis ir išskirtinis patalpų suplanavimas bei didelis jų plotas – iš viso per 2,2 tūkst. m2: nutarta nestandartinėms patalpoms ieškoti ir ne visai standartinio sprendimo. Pasirinkus kryptį, toliau buvo svarstomi įvairūs bendradarbystės erdvės įrengimo variantai, kol tašką padėjo vienas, dabar galima sakyti, lemtingas susitikimas. „Susipažinus su tinklu „Talent Garden“ ir jo erdvės Kaune vadovu Artūru Bulota, viskas sugulė į vietas – tada projektas pajudėjo labai sparčiai: nuo pirmo susitikimo iki atidarymo dienos užtrukome lygiai devynis mėnesius“, – pasakoja V. Bakšinskas. Erdvės šeimininkai vertina „Talent Garden Vilnius“ kaip ilgalaikį ir strateginį projektą, todėl visi darbai įrengiant patalpas – nuo mikroklimato įrangos iki baldų parinkimo – buvo atlikti itin kokybiškai ir atsakingai, medžiagos ir įranga parinktos taip, kad ne tik derėtų prie interjero koncepcijos, bet ir patikimai veiktų ilgą laikotarpį.

TALENTAI – TAI ATEITIS Vilniaus campus, kaip vadinamos „Talent Garden“ bendradarbystės erdvės Europoje, yra viena pažangiausių erdvių visame tinkle, čia labai daug dėmesio skirta nuolat besikeičiančiam žmonių srautui. Pavyzdžiui, konferencijų salėje nuo ryto vykstant tarptautinei konferencijai, erdvėje yra pakankamai vietos ir galimybių tuo pat metu rengti intensyvius mokymus, o šalia jų gali vykti daug įvairių susitikimų ir daugiau nei 200 žmonių gali dirbti įprastu režimu. Tokią technologijų ir suplanavimo požiūriu lanksčią erdvę pavyko sukurti nuo pat projektavimo pradžios vieningai ir darniai bendradarbiaujant užsakovų, vystytojų ir architektų komandai. Kad pavyktų kūrybiškai įdarbinti kiekvieną patalpų kvadratą, buvo kurtas didžiulis skaičius galimų situacijų – galybė tikrų streso testų, kurie paskatino numatyti sprendimus bet kokioms galimoms situacijoms.

ARCHITEKTŪRA

„Talent Garden Vilnius“ rinkodaros vadovas A. Bulota džiaugiasi, kad šiuo projektu pavyko sėkmingai įgyvendinti viziją – tapti pirmuoju pasirinkimu tiems, kurių ambicijos ir poreikis darbo kokybei eina išvien, sukurti erdvę žmonėms, kurie vertina savo laiką, o komfortą supranta kaip elementą, skatinantį darbo produktyvumą, ir nori būti apsupti talentingų, verslių bei protingų kolegų. Jo teigimu, tokio tipo projektus vertinti verslo kontekste galima pagal tris kriterijus: kiek erdvės užpildei, kiek sukūrei papildomų verčių ir jas sėkmingai pardavei, ir galiausiai, kiek maža tavo klientų kaita. „Dauguma žaidžia emocine šio verslo puse, daug kalba apie bendruomenę, tačiau tai jau rezultatas, o ne verslo procesų dalis. Norime būti matomi kaip inovatorių, smalsių, tačiau labai reiklių žmonių erdvė. Taip pat tikimės, kad galime pakelti bendradarbystės kokybės kartelę visoje šalyje“, – teigia „Talent Garden Vilnius“ rinkodaros vadovas. Vilnius naujai „Talent Garden“ erdvei pasirinktas neatsitiktinai – miestas sėkmingai augina inovacijomis grįstą verslą. „Pastarieji metai buvo itin reikšmingi, galime didžiuotis aukštais reitingais verslo sąrašuose, sėkmės istorijomis, kurios skamba už šalies ribų, ir žinomais verslo pasaulio prekių ženklais, kurie kuriasi Lietuvos sostinėje. Dar visai neseniai egzotiškai skambėję terminai „dirbtinis intelektas“, „debesų kompiuterija“, „fintech“ ar „creative industries“ dabar tikrai nebėra svetimi – tai šiuolaikinių

procesų kasdienybė. Vilnius yra puikus miestas ir vietiniam, ir tarptautiniam verslui, o „Talent Garden Vilnius“ sieks tai paskatinti, būti sveika terpe norintiesiems dirbti, mokytis ir augti. Vilniaus geografinė padėtis taip pat leidžia išnaudoti „Talent Garden“ tinklo teikiamas vertes keliaujant ir dirbant“, – sako A. Bulota. Paklaustas, kuo erdvė Vilniuje išsiskiria iš kitų tinklo „Talent Garden“ erdvių Europoje, A. Bulota pacituoja „Talent Garden“ tinklo įkūrėjo Davide’o Dattoli frazę, pasakytą atvykus į atidarymą: „Tai ateitis.“ 2011 m. Italijoje įkurtas tinklas „Talent Garden“ veikia 20 Europos miestų aštuoniose šalyse, daugiau kaip 25-iose tinklo erdvėse. Pirmoji „Talent Garden“ erdvė Lietuvoje buvo atidaryta Kaune, Laisvės alėjoje. INTERJERO AUTORĖ SAUGOJO J. ŠEIBOKO BRAIŽĄ Architektas J. Šeibokas su kolegomis 1978 m. suprojektavo Ryšių ministerijos ir Centrinės telefonų stoties kompleksą, kuris buvo pastatytas šalia Radvilų rūmų Vilniuje. Į paveldo vertybių registrą įrašyto vėlyvojo modernizmo trijų korpusų pastato, išsidėsčiusio tarp Vilniaus, Palangos ir Islandijos gatvių, tvarkybos darbai buvo pradėti prieš kelerius metus, jo savininkams užsibrėžus dirbti palaipsniui, o ne imtis grandiozinių pertvarkų. Išsikeltas tikslas – pastatą sutvarkyti, išsaugant architektų idėjas ir panaudojant šiuolaikiškas medžiagas.

ARCHITEKTŪRA

Prieš kelis dešimtmečius J. Šeibokas Ryšių komplekse panaudojo „artbetono“ technologiją, panašiai kaip viešbutyje „Turistas“ (1974 m., dabar „Best Western Hotel“). Gamykliniai keramzitbetonio gaminiai tada buvo naujiena, pastate daug blokiniams namams būdingų siūlių, komplekso „pano“ sienos elementai iš vidaus pritvirtinti prie armatūros strypų, kuriuos paveikė korozija. Tad fasadų tvarkybai buvo panaudotos šiuolaikiškos termoizoliacijos technologijos, siūlės hermetizuotos, naudojant poliuretano mastiką, plyšiai ir įtrūkimai užsandarinti. Architektė Ieva Folk, sukūrusi „Talent Garden Vilnius“ interjerą, sako, kad pats pastatas ir J. Šeiboko įtvirtinta vizija padarė didelę įtaką naujojo interjero konceptui – šis projektas buvo didesnis iššūkis nei aprengti seną namą nauju, moderniu drabužiu. Siekta atiduoti duoklę pastato istorijai ir jo autoriaus idėjai, nors ne visur tai buvo įmanoma. I. Folk teigimu, interjero stilistiką diktavo įvairios objektyvios aplinkybės – nuo senojo pastato „kaprizų“ iki siekiamų funkcinių tikslų. Pavyzdžiui, eksterjere panaudota dolomito tekstūra buvo pratęsta vidaus erdvėse, o pastato fasade naudota ritmika įkvėpė tokią pačią rinktis ir interjere. Antrojo aukšto patalpose, autorės sumanymu, lankytojų akims atidengta betono perdanga. Stoglangių angas ant apnuogintos betono perdangos imituoja 60 specialiai pagamintų šviesos diodų (LED) šviestuvų. Tai vienas iš architektės pateiktų pavyzdžių, kaip buvo sprendžiami kilę sunkumai: pasak jos, šiuos šviestuvus UAB „LEDart“ gamino ir pritaikė pačiame objekte.

Architektė pasakoja, kad pastate per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo atliktos kelios rekonstrukcijos, todėl originalių detalių beveik neišliko. Perplanuojant patalpas svarbiau už erdvę buvo funkcinė jų paskirtis. Erdvė buvo unikali tūrio skirtumais, ir vidurinėje dalyje esantis beveik 6 metrų aukščio tūris leido planuoti erdves, sukuriant du aukštus. Unikalus planavimo sprendimas: patalpose sumontuotas konteineris, kuris tapo pasitarimų kambariu, o virš jo įrengta poilsio erdvė. Unikalioms erdvėms teko pritaikyti baldus. Dauguma baldų gaminta individualiai šiam objektui: stalai konteineryje, amfiteatras pasitarimų salėje, taip pat dauguma minkštasuolių ir darbo vietų stalų buvo sukurti ir pritaikyti būtent šiai bendradarbystės erdvei. I. Folk atskleidžia, kad konkrečių apdailos medžiagų pasirinkimą taip pat nulėmė funkcionalumas. Pirmoje „Talent Garden Vilnius“ dalyje, kuri skirta renginiams ir kur tikimasi didesnių lankytojų srautų, buvo nuspręsta lieti betono dangos grindis. Susitikimų kambariuose, siekiant darbo aplinkos komforto, įrengtos akustinės lubos, o privačiuose biuruose grindims panaudota kiliminė danga – tai leido reguliuoti garso sklaidą. Kaip pasakoja interjero autorė, prireikus kompromiso tarp estetikos ir funkcijos, dažnai laimėjo funkcija. „Nesvarbu, kad gražiai atrodo įrengtos patalpos: jeigu trūksta oro, niekam nebus patogu jomis naudotis“, – paaiškina I. Folk. Sename pastate daug dėmesio buvo skirta moderniai šildymo ir vėdinimo sistemai, tačiau seno pastato patalpas,

ARCHITEKTŪRA

ypač jo konstrukciją, buvo nelengva priderinti prie naujų sistemų. Spalvų gamai autorė nesirinko ryškių tonų – jos kurtas iki menkiausių detalių apgalvotas interjeras apgaubia ramiomis spalvomis, pabrėžiančiomis pastato konstrukciją ir erdves. Tai irgi duoklė pastato istorijai – tokios spalvos pasirinktos norint išryškinti jo autentiką. Paklausta, kokių sumanymų teko atsisakyti tokiame sudėtingame objekte ir dėl kokių priežasčių, architektė sako, jog projektas yra unikalus tuo, kad daugelis neįtikėtinų sprendimų buvo kaip tik įgyvendinti, o ne atmesti kaip per daug sudėtingi: „Manau, tai ir yra viena iš šio projekto sėkmės istorijų, kad visi dirbome kaip viena komanda – ir architektas, ir užsakovo bei valdytojo atstovai, o sudėję savo žinias gavome bendrą, išgrynintą rezultatą. Šis unikalus pastatas nebuvo švarus popieriaus lapas – labiausiai reikėjo sukti galvas, kaip prie jo prisitaikyti, o ne jį pritaikyti mūsų norams, tačiau sinergija pateisino visų lūkesčius.“ PATIRTIS PADĖJO ĮGYVENDINTI VISUS SUMANYMUS Prikeliant naujam gyvenimui vieną iš ryškių į paveldo vertybių registrą įrašytų vėlyvojo modernizmo pavyzdžių – Ryšių kompleksą, kuriame įsikūrė „Talent Garden Vilnius“, generalinio rangovo funkcija patikėta UAB „Domasta“. Kaip teigė šios bendrovės vadovas Mantas Žemaitis, pagrindinis iššūkis buvo trumpas projekto įgyvendinimo

terminas – vos trys mėnesiai: „Objekto atidarymo data buvo paskelbta, todėl negalėjome vėluoti nė vienos dienos. Užsakovas turėjo patirties dirbti su mūsų įmone ir buvo patenkintas ankstesniais įgyvendintais projektais. Greičiausiai tai buvo pagrindinis mūsų pasirinkimo kriterijus, o mes sutikome dirbti jo pateiktais terminais.“ Atnaujinti senojo pastato erdves buvo gana sudėtingas darbas, nes, pasak M. Žemaičio, nemažai sprendimų teko keisti jau atliekant darbus ir susidūrus su esamomis pastato konstrukcijomis ar netikėtomis kliūtimis. Pavyzdžiui, patalpose buvusią seną projektorinę sumanyta paversti kabančiu susirinkimų kambariu. Sovietinė konstrukcija buvo pakabinta ir nuleista į patalpas nuo stogo, o po ja prie grindų paliktas praėjimas. Įrengiant projektorinėje naują patalpą, teko vienoje kabančios konstrukcijos pusėje išpjauti ertmes langams, bet nebuvo žinoma, ką teks pjauti. Nors darbas pavyko, bet tapo nemenku iššūkiu. Be to, po kabančia patalpa suformuotas gėlių sodas, virš kurio lubomis tapusią kabiną reikėjo apklijuoti veidrodžiais lyg lubas. Tačiau projektorinės apatinė siena pasirodė esanti netaisyklingos formos, tad iki sėkmingo rezultato teko gerokai pavargti. UAB „Domasta“ vadovo teigimu, atliekant šiuos darbus, buvo pritaikyta anksčiau įmonės įgyta patirtis. Paversti seną, sovietinį trijų aukštų ir trijų korpusų pastatą įvairius šių dienų poreikius atitinkančia bendradarbystės erdve buvo nelengva užduotis ir užsakovams, ir architektams,

ARCHITEKTŪRA

kad sudėtingiausia buvo į esamas pasenusias pastato sistemas integruoti modernius sprendimus: „Pirmiausia buvo keliamas uždavinys maksimaliai išnaudoti bei pritaikyti esamas inžinerines sistemas ir pagal naujus poreikius įvairios paskirties erdvėse suprojektuoti šiuolaikiškus ir energiją taupančius sprendimus.“ Daugiafunkcė patalpų paskirtis ir nevienodai intensyvus jų naudojimas lėmė, kad buvo suprojektuotos sistemos, galinčios prisitaikyti prie kintančių vidaus sąlygų neišbalansuojant visos sistemos. Siekiant optimizuoti energijos sąnaudas, buvo įdiegta inžinerinė ir programinė įranga, leidžianti nuotoliniu būdu stebėti visų patalpų temperatūrą ir ją keisti atsižvelgiant į poreikius.

ir statytojams. Tačiau, sutapus bendrai vizijai bei sampratai, kokios turi būti šiuolaikinio pastato erdvės ir darbų kokybė, pavyko pasiekti visus tenkinantį rezultatą. „Visus architektės ir užsakovo sumanymus įvykdėme. Tai yra vienas įdomiausių mūsų įgyvendintų projektų, rezultatu esame patenkinti“, – sako M. Žemaitis. INŽINERINĖS SISTEMOS PRISITAIKO PRIE KINTANČIŲ SĄLYGŲ Pagal „Talent Garden Vilnius“ patalpų interjero konceptą pernai buvo pradėtas šildymo ir vėdinimo sistemų projektavimas. Bendrovės „Sumani inžinerija“, kuri įrengė šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir vandentiekio nuotekų sistemas, direktorius Tomas Jasinevičius neslepia,

Dėl senų pastato konstrukcijų ir daugybės stoglangių komunikacijos buvo tiesiamos taip, kad atliktų savo funkciją ir netrukdytų atviro stiliaus interjerui. Ne visur buvo galima įrengti tradicinius šildymo prietaisus, tad pasirinkti šiuolaikiški energiją taupantys sprendimai su freonine trivamzde „LG Electronics“ VRF sistema, kuri leidžia tuo pačiu metu skirtingas patalpas šildyti ir vėsinti atskirai. Ji gerokai efektyviau naudoja energiją patalpų temperatūrai palaikyti. T. Jasinevičiaus teigimu, įgyvendinat naujus inžinerinius sprendimus veikiančiose patalpose, pasitaiko sunkumų montuojant įrenginius pro tam nepritaikytas mažesnes angas ar keliant juos ant stogo, kai beveik nėra galimybių privažiuoti stambiajai technikai siauromis senamiesčio gatvėmis ar pan. „Iššūkis buvo gana trumpas statybų terminas: vos per keturis mėnesius suderinome visas inžinerines komunikacijas ir jas pritaikėme prie interjero“, – nuveiktą darbą apibendrina pašnekovas.

ARCHITEKTŪRA

„MAPEI ULTRATOP“: PRAKTIŠKOS IR MODERNIOS BETONO GRINDŲ DANGOS, ATVERIANČIOS PLAČIAS INTERJERO GALIMYBES Vienas iš projekto interjero akcentų – bendrosiose erdvėse įrengta dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema „Mapei Ultratop“, kurią tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje. Naudojant šią dangos sistemą, gaunami reprezentatyvūs, atsparūs, besiūliai grindų paviršiai, tinkami naudoti visų tipų gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir kitos paskirties patalpose. Sistema „Ultratop“ gali būti įrengiama trimis efektais: nepoliruota („Ultratop Natural Effect“), poliruota („Ultratop Polished Effect“) ir mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“). „Dėl savo aukštų techninių parametrų ir estetinio atitikimo interjero dizainerės Ievos Folk sukurtai koncepcijai „Talent Garden Vilnius“ projektui pasirinkta sistema „Ultratop Natural Effect“. Tai gniuždymui, nusidėvėjimui ir trinčiai atspari 5–6 mm storio grindų danga. Naudojant šią grindų sistemą, sudaromas vientiso, lygaus paviršiaus efektas, kuris yra maksimaliai artimas pramoninio betono vaizdui. Dengiant ją specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams, dėmėms ir t. t. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą“, – pabrėžia UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas – inžinierius Artūras Ručinskas.

Dar vienas grindų sistemos unikalumas šiame objekte – interjero dizainerės idėja įvesti papildomas siūles ir jas sandarinti juodos spalvos sandarikliu. Įrengiant šią grindų sistemą, dažniausiai naudojamas artimos dangai spalvos sandariklis. Taip išgaunamas besiūlis efektas. Tad žaisti su šios grindų sistemos galimybėmis galima ne tik naudojant skirtingas mišinio spalvas, pasirenkant skirtingas sistemos paviršiaus apdorojimo galimybes, bet ir eksperimentuojant su tokiomis smulkmenomis kaip siūlės, dangos suvedimas su kitais paviršiais ir pan. Visi sistemoje „Mapei Ultratop“ naudojami produktai yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai. Pagrindiniai sistemos produktai turi ypač vertingą dokumentaciją – EPD (angl. Environmental Product Declarations). Šios gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai projektams vis dažniau keliamas reikalavimas atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus. „Mapei Ultratop“ toli gražu ne naujovė Lietuvoje. Per pastaruosius dešimt metų su šia sistema Lietuvoje įgyvendintas ne vienas unikalus projektas. Vis daugiau architektų, projektuotojų, interjero dizainerių ir klientų renkasi šią sistemą dėl jos universalumo, reprezentatyvumo, detalios techninės dokumentacijos ir kokybiško konsultavimo projektavimo bei įrengimo procese.

ARCHITEKTŪRA

Bendradarbystės erdvėje įrengti „Purmo“ lygiaplokščiai radiatoriai kiekviename gamybos etape atitinka nustatytus aukštus kokybės reikalavimus, jiems suteikiama 10 metų garantija. Kaip paaiškino Š. Kalinaitis, šiam objektui buvo parinkti būtent šie „Purmo“ radiatoriai, nes tai yra aukštos kokybės radiatoriai su lygaus paviršiaus priekine plokšte, kuri suteikia išskirtinę ir jaukią išvaizdą ne tik pačiam gaminiui, bet ir patalpai, kurioje yra sumontuotas, taip pat yra nesudėtinga jų priežiūra. Rinkoje siūloma daug skirtingų radiatorių su lygaus paviršiaus priekine plokšte modelių, tačiau naujojo plokščiojo modelio radiatoriai „Purmo“ yra naujų tendencijų radiatorių rinkoje pradininkai, jie gali užtikrinti ilgą ir kokybišką „tarnavimo“ laiką. Dėl lygios priekinės plokštės, kuri yra tvirtinama ant pagrindinės radiatoriaus plokštės, gaminio išvaizda yra itin patraukli ir estetiška, be to, neprarandamas atsparumas didelio slėgio pokyčio poveikiui, kuris dažnai atsiranda plaunat ar profilaktiškai tikrinant šildymo sistemas. Šie radiatoriai nepriekaištingai veikia instaliacijose, kurių darbinis slėgis yra 10 bar.

UŽTIKRINTA IR ŠILUMA, IR HIGIENA Atnaujinant seną Ryšių komplekso pastatą, daug dėmesio skirta modernioms inžinerinėms sistemoms įrengti, todėl buvo montuojama tik kokybiška įranga. „Purmo Group“ Lietuvos regiono vadovas Šarūnas Kalinaitis sako, kad buvo pasirinkti kokybiški ir modernaus dizaino plieniniai „Purmo“ lygiaplokščiai radiatoriai.

Be standartinio aukščio radiatorių, „Purmo Group“ gali pasiūlyti gaminius, kurių aukštis yra 200 mm ir jie dailiai atrodo juos naudojant prie didelių vitrininių langų. Taip pat tokio tipo prietaisai gali būti naudojami kaip alternatyva seniems ketiniams radiatoriams, modernizuojant senos statybos gyvenamųjų namų butus ar laiptines, taip suteikiant jiems daugiau jaukumo... „Purmo Group“ produkcijos asortimentas labai įvairus ir jų atstovai gali pasiūlyti didžiausią produktų pasirinkimą įvairioms šildymo sistemoms. Su šiuo prekių ženklu

ARCHITEKTŪRA

„Purmo“ siūlomi plokštieji plieniniai radiatoriai, dekoratyviniai rankšluosčių džiovintuvai (gyvatukai), dekoratyviniai radiatoriai, konvektoriai ir grindinio šildymo sistemos produktai. KOMFORTIŠKA IR ERGONOMIŠKA APLINKA Naujosios bendradarbystės erdvės „Talent Garden Vilnius“ biuruose ir kitose patalpose dirbsiantys talentai galės džiaugtis unikaliais, komfortiškais ir ergonomiškais baldų gamintojų dizaino sprendimais daugiau kaip dviejuose šimtuose darbo vietų, iš kurių daugiau kaip pusė yra privačiuose kabinetuose, ir modernioje konferencijų salėje. UAB „Narbutas Lietuva“ įrengė 230 darbo vietų, įgyvendinęs maksimalius komforto ir ergonomiškos aplinkos sprendimus. Pasak bendrovės „Narbutas Lietuva“ rinkodaros vadovės Gabrielės Vaitonytės, darbo vietose įrengti reguliuojamo aukščio stalai „Active“ ir fiksuoto aukščio – „T-Easy“.

Pagal interjero autorės Ievos Folk idėją siekta sukurti unikalius sprendinius, kurie atitiktų visų „Talent Garden“ bendradarbystės erdvių pasaulyje konceptą. Baldų gamintojai stengėsi įgyvendinti visus architektės sumanymus taip, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir funkcionalūs, ergonomiški bei komfortiški. Prireikė ir standartinių, ir nestandartinių sprendimų, siekiant aplinką sukurti pagal interjero autorės pateiktą konceptą. „Pirmą kartą suprojektavome ir sumontavome jūrinį konteinerį, kuris naudojamas kaip pasitarimų kambarys. O konferencijų salėje pagaminome didžiulį amfiteatrą, kuriame gali tilpti iki 100 žmonių, – apie originaliausią bendrovės projektą ir vieną didžiausių kilusių iššūkių pasakoja G. Vaitonytė. – Savo dalyvavimą šiame projekte laikome vienu sėkmingiausių įmonės įgyvendintų projektų ir džiaugiamės bei didžiuojamės, kad savo darbu galėjome prisidėti prie kūrybiškumo puoselėjimo ir ateities talentų auginimo naujosiose „Talent Garden Vilnius“ erdvėse.“

ARCHITEKTÅªRA

STATYBA

Nuotr. Adam Lecht

BŪDAI, KAIP INTERJERE PANAUDOTI STIKLĄ Šiandien interjero dizaineriai stengiasi naudoti kuo daugiau ilgalaikių medžiagų. Stiklas – viena iš jų. Ši medžiaga atveria vaizdus ir kuria erdvės įspūdį – tarsi mūsų jau nebevaržytų jokios sienos. Modernios technologijos jau leidžia statyti stiklinius, bet kartu šiltus ir sandarius namus. Tad kokie yra įdomiausi stiklo pritaikymo eksterjere bei interjere pavyzdžiai?

Pietų Afrikoje, atsiveria fantastiškas vaizdas į vandenyną, tačiau, negana to, šios sienos susistumia ir leidžia vandenyno vėjui bei greta augančių augalų kvapui įsiveržti į šeimininkų svetainę, virtuvę, darbo erdvę... Žinoma, namas stovi ant Atlanto vandenyno kranto, šilto klimato juostoje. Gyvendami prie Baltijos jūros, tokios galimybės greičiausiai atsisakytume.

Plonytė linija tarp lauko ir vidaus. Šiandien tai vis dažnesnė tendencija būstuose, kurie turi bent nedidelę terasą ar kiemelį – į jį veda vitrininiai langai. Jau nebenorime, kad mus nuo išpuoselėto kiemelio skirtų aklina siena. Portalo „architecturebeast.com“ nuomonė aiški: jei už jūsų namo sienos plyti vaizdas, nuo kurio nesinori atitraukti akių, įsirenkite vitrininius langus ar stumdomąsias stiklines duris.

Prabangiame name taip pat sukurta stiklo instaliacija ant lubų, sujungianti apšvietimo sprendimus ir banguoto (tarsi vandenynas) stiklo žavesį.

Vieną įspūdingiausių projektų, pritaikydama stiklines sienas, sukūrė SAOTA („Stefan Antoni Olmesdahl Truen Architects“) komanda. Iš namo Keiptauno priemiestyje,

Vaizdas į mylimiausią „žvėrį“ – kad ir iš svetainės. Visą gyvenimą svajojote apie „Ferrari“, „Lamborghini“ ar kitą superautomobilį? Ir pagaliau jį įsigijote! Žinoma, tokiu atveju norisi į jį žiūrėti ir žiūrėti – kiaurai sienas. Nors tokia situacija gali kelti šypseną, bet Honkonge įsikūrusi architektų studija „Millimeter Interior Design“ iš tikrųjų pastatė namą, kuriame stiklinės sienos turėtų atskirti automobilio pastogės dalį. Taip atveriamas vaizdas į

STATYBA

Nuotr. Millimeter Interior Design

sprendimas, tačiau tik taip gamta tampa pačiu gražiausiu šio namo interjero elementu. Kiaurai žemyn ir kiaurai aukštyn. Kai stiklą pasidarė įmanoma sutvirtinti, laminuoti, pagaminti atsparų karščiui, kartu atsirado ir galimybė jį naudoti grindims. Pavyzdžiui, įstiklinti dalį antrojo aukšto grindų. Tai padidina galimybes kristi šviesai, dizaineriams tampa būdu pratęsti erdvę ir galbūt net antrajame aukšte įrengti elementą, kuris būtų puikiai matomas būnant pirmajame ir žvelgiant aukštyn. Nuotr. Millimeter Interior Design

galingą „Lamborghini“... jei svečiai kartais jo dar nepastebėjo! Stiklines sienas galima įsirengti ir kitais pragmatiškesniais tikslais. Pavyzdžiui, tam, kad iš savo regos lauko niekada neišleistumėte žaidžiančių mažų vaikų ar mylimų gyvūnų. Betonas ir stiklas – minimalizmo viršūnė. Los Andžele gyvenantis ir „žvaigždžių architektu“ tituluojamas Steve’as Hermannas pats sau susiprojektavo minimaliausią įmanomą modernų būstą. Jis teturi stogą ir grindis, o visos sienos – iš berėmių stiklo konstrukcijų. Berėmis stiklas duše, vonioje, miegamajame ir virtuvėje – drąsus architekto

Nepamirškime, kad stiklą galima įvairiai dažyti, grūdinti, netgi spausdinti ant jo kokį nors piešinį ar nuotrauką. Tai suteikia papildomų kūrybinių galimybių dėlioti individualų interjerą ar stiklo grindis paversti pagrindiniu erdvės akcentu. Stiklo plytos – ledo karalystės iliuzija. Ar pamenate mokyklos sienas, sumūrytas iš stiklo blokelių? Seniau jie būdavo perskirti tinko, o šiuo metu technologijos leidžia sukurti vientisą stiklo plytų sieną ar darbastalį, kuris neabejotinai tampa pagrindiniu erdvės akcentu. Portalas „designboom.com“ aprašo Kinijoje sukurtos minimalistinių drabužių moterims parduotuvės „Geijoeng“ interjerą, kuriame tiek grindims, tiek kasos baldui panaudotos įvairaus dydžio stiklo plytos. Interjerą kūrė „Studio 10“ dizaineriai, derindami permatomas sienų ir grindų plytas, stiklo sienas ir derančio atspalvio užuolaidą už stiklo pertvaros.

STATYBA

Nuotr. Chao Zhang

KONKURSAS

KVIEČIAME BALSUOTI UŽ LABIAUSIAI PATIKUSĮ PROJEKTĄ PORTALE WWW.STRUCTUM.LT

Architektai ir interjero dizaineriai konkursui pateikė net 31-ą projektą, kuriuose pristatė inovatyvaus ateities būsto koncepcijas. Balsuokite už labiausiai patikusį darbą portale www.structum.lt ir nuspręskite, koks turėtų būti futuristinis namas. Daugiausiai balsų surinkęs darbas bus apdovanotas „STRUCTUM“ žurnalo įsteigtu prizu.

KONFERENCIJA

NAUJAUSIOS TENDENCIJOS BIM RITMU

Aura Jankūnaitė

Nuotr. Karolis Kiniulis

Jau šių metų liepos 1 d. statybų sektoriaus laukia naujovės – įsigalios reikalavimai taikyti BIM (t. y. statinio informacinio modeliavimo) metodus valstybės lygmens projektuose. Tai didelis šuolis norint pakeisti įsisenėjusias tradicijas naujais metodais. Tobulėjant skaitmeniniams įrankiams, būtina neatsilikti ir žengti koja kojon su aktualiausiomis tendencijomis. Vasario 6 d. „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga sukvietė statybų sektoriaus profesionalus diskutuoti apie tai, kas šiuo metu kelia daugiausia iššūkių, kasdien susiduriant su BIM naujovėmis. Sausakimšoje salėje įvyko konferencija „BIM – privalomas statybų pramonės atributas“. Konferencijoje įžanginį žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla, linkėdamas visiems pasisemti naujų idėjų. 30

U. Raysse

KONFERENCIJA

TURIME IŠ KO MOKYTIS Įmonės „Hydro“ IT produkto vadovas Tamas Hinsekampas patarė analizuoti kitų šalių gerąją ir blogąją patirtį. Jis pateikė Vengrijos pavyzdį, kur BIM reikalavimai įsigaliojo prieš trejus metus, ir pabrėžė, kad prieš 20 metų BIM turėjo daugybę vardų ir variacijų, tad džiugu, kad ši platforma įsitvirtina visame pasaulyje vienodu vardu. T. Hinsekampas taip pat pasakojo apie aliuminio fasadų gamintojo „Wicona“ išleistus BIM komponentus savo užuolaidų, sienų, langų ir durų sistemoms, kuriuos dabar galima atsisiųsti iš „BIMstore“. Pasak jo, didžiausias pateiktos išsamios informacijos pranašumas – dvipusė komunikacija. Vartotojai gali bet kuriuo metu susisiekti su technine komanda ir gauti visus rūpimus atsakymus apie produktus. T. Hinsekampas konferencijoje demonstravo programą „Revit“: joje labai svarbus tikslumas – kai dėmesys skiriamas net ir menkiausioms detalėms. Programuotojai didžiuojasi sukurta galimybe bet kuriuo metu keisti bet kurį pasirinkimą. Vis dėlto pranešėjas pabrėžė, kad visi turi rasti sau tinkamus sprendimus. SKIRTINGOS BIBLIOTEKOS – REIKALAVIMAS VIENAS UAB „AGA CAD“ BIM konsultantas Aleksandras Šeža, pataręs, kuo įvairios BIM bibliotekos skiriasi viena nuo kitos ir kokie yra kokybiškų jų elementų požymiai, išskyrė keletą pagrindinių BIM bibliotekų: privačias, debesijos (angl. cloud) bei gamintojų. Pranešėjo teigimu, svarbiausia, kad visos bibliotekos taupytų jomis besinaudojančių vartotojų laiką. A. Šeža pasakojo, kaip turi atrodyti geros

A. Seža

BIM bibliotekos: visų pirma, jose papildomos informacijos ar parametrų kurti nereikia – viskas yra pateikta aiškiai ir kokybiškai. Pavyzdžiui, „Jung“ bibliotekoje pateikiamos visos siūlomos produktų linijos bei reikiami kodai. A.Šeža pristatė jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro JUNG biblioteką: joje pateikiamos visos siūlomos produktų linijos bei reikiami kodai. Svarbu ir tai, kad su BIM įrankiais visus produktus lengva įtraukti į žiniaraštį. Gaunamas ne apytikslis skaičius, o tikslūs matavimai. Taip pat gerus elementus galima panaudoti skirtinguose projekto etapuose. Pasak A. Šežos, būtina suprasti, kad BIM sprendimus galima perkelti ir eksploatuojant pastatą: lengva rasti komunikacijų ir konstrukcijų gedimus, keisti skirtingus elementus. Kitaip sakant, BIM gali būti naudojamas statybų srityje nuo pradinio projekto rengimo taško iki pastato naudojimo bei priežiūros, taip pat ir jį griaunant. SUSPĖTI SU RINKOS POREIKIAIS

T. Hinsekampas

UAB „Peikko Lietuva“ BIM specialistas Paulius Vaškevičius pasakojo apie tai, kiek laiko ir darbo prireikdavo iki skaitmeninimo eros, kol būdavo sukuriamas vienas reikiamas elementas. Tačiau vystantis rinkai atėjo laikas, kai reikėjo spartinti darbų eigą, todėl stengtasi rasti greitesnį būdą, kuris leistų vystyti efektyvią gamybą ir projektavimą naudojant BIM sprendimus. Pranešėjo teigimu, sprendimai pasiteisino – dabar užtenka kelių klavišų paspaudimų atlikti tokiems projektavimo darbams, kuriems kartais reikėdavo ir kelių valandų darbo.

KONFERENCIJA

P. Vaškevičius pabrėžė, kad BIM visų pirma yra informacijos mainai. Būtent tam ir reikia skirti daugiausia dėmesio. Informacijos pateikimas yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduriama įmonėje. Tarptautinės grupės „Peikko“ tinkle, dirbant skirtingoje įvairių šalių teisinėje ir kalbinėje aplinkoje, natūraliai atsiranda naujų iššūkių: pavyzdžiui, naudojamos skirtingos matų sistemos, medžiagos, detalių svoris ir pan. Dėl šių priežasčių BIM sistemos nuolat pildomos ir naujinamos. Vis dėlto kaip vieną svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduriama šiuo metu, pranešėjas įvardijo sistemos valdymą. PAŽANGA NEIŠVENGIAMA, BET IŠIMČIŲ YRA Nors konferencijoje nemažai kalbėta apie BIM naudą, „DO architects“ architektė ir partnerė Andrė Baldišiūtė pateikė net keletą pavyzdžių, kaip pačios BIM naudojimas būtų buvęs arba apskritai neįmanomas, arba tiesiog nenaudingas. Pranešėjos patirtis rodo, kad renovuojant senus pastatus BIM naudojimas dažnai negalimas: trūksta pradinės informacijos apie pastatus, o laikas, skirtas duomenims suvesti į sistemą, jos vertinimu, būtų buvęs neefektyvus. Tačiau, kai naujas pastatas statomas nuo nulio, BIM yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų. „BIM tikslas – taupyti mūsų laiką. Viską darykime žiūrėdami į ateitį, bet nepamirškime ir sveiko proto, žiūrėkime, kas yra adekvatu konkrečioje situacijoje“, – ragino A. Baldišiūtė.

A. Baldišiūtė

PIRMASIS ŽINGSNIS – PLATUS UAB „Engman Arccon“ direktorius Dainius Gudavičius ragino paversti BIM pažadą realybe – įdarbinti duomenis. Jis nurodė net keletą etapų, kuriuos vis dar reikia įveikti, kad BIM būtų naudingas visose situacijose. Pasak jo, šiuo metu daug kas mano, kad BIM jau savaime turi duoti naudos, tačiau iš tikrųjų realybė kiek kitokia. Iki sėkmės reikia nueiti nelengvą kelią, kuris apima ne vieną aspektą, pavyzdžiui, pradinius skaitmeninimo išteklius, patirtį, darbuotojų požiūrį ir pan. D. Gudavičiaus teigimu, darbų pradžia turėtų būti turinys. Todėl pirmasis lygis yra katalogų skaitmeninimas. Tuomet viso projekto informacijos, tiekimo grandinės skaitmeninimas. Vis dėlto gamintojai dar tik pradeda skaitmeninti savo produktus, tad darbo dar tikrai daug. D. Gudavičius auditorijai pristatė įmonės „Balpol“ kuriamą automatizuotą skaitmeninimo įrankį, kuris vykdo sieninių plokščių projektavimą. Įrankis šiuo metu yra testavimo versijoje. Tačiau jau dabar galima lengvai prieiti prie duomenų ir jais naudotis jų internetinėje svetainėje. TECHNOLOGIJOS, PRIE KURIŲ REIKIA ĮPRASTI

P. Vaškevičius

Jauniausi konferencijos dalyviai UAB „Architektūros linijos“ atstovai Simonas Čaikauskas ir Faustas Lasys pateikė naują požiūrį. Jie teigė, kad tiesiog yra užaugę su BIM. Architektai išskyrė keletą problemų, su kuriomis tenka susidurti dirbant. Visų pirma, tai nevienodi skirtingų projektų dalyvių požiūriai: vieniems trimatis vaizdas jau tapo kasdienybe, o kiti vis dar labiau vertina dvimačius vaizdus.

KONFERENCIJA

Pasak F. Lasio, BIM iš esmės yra šių dienų lūžis, prie kurio paprasčiausiai reikia priprasti. Kita problema, jų teigimu, yra galimybė projektuojant aptingti: padarius vieną modelį, galima tam tikrus jo elementus pritaikyti ir kitiems pastatams. Taip elgdamasis rizikuoji juos suvienodinti. Pasak jaunų architektų, kaip ir anksčiau, viską projekte būtų įmanoma padaryti ir braižant ranka, tačiau, norint taupyti laiką, turėti gerokai detalesnį planą ir išvengti klaidų, reikia nevengti pačių naujausių technologijų.

S. Čaikauskas ir F. Lasys

POKYČIŲ DAR SULAUKSIME „Structum“ konferencijoje Vilniuje kalbėjęs „Arrow architects“ įkūrėjas ir vadovas Ulrikas Raysse susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tvarumo bei aplinkosaugos problemas, kurių link pasukome. U. Raysse Lietuvoje yra pristatęs ir įgyvendinęs ne vieną modernų projektą, kuriame dera ne tik naujausios technologijos, bet itin kūrybiški sprendimai. „Smalsumas yra svarbiausias variklis. Taip pat – gebėjimas klausytis, išgirsti, pajusti, nes juk mūsų darbas – klientų svajones paversti pastatais,“ – tvirtino architektas. Pranešėjas teigė, kad šiuo metu gyvename itin sparčios transformacijos laikotarpiu – po kelerių metų keisis ne tik statybų verslas, bet ir užsakovų požiūris bei poreikiai. U. Raysse pateikė nuostabių pavyzdžių iš viso pasaulio, kuriems sukurti buvo naudojama BIM sistema.

D. Gudavičius

KONFERENCIJA

sudarymui, kaip jos vėliau naudojamos, kaip padeda atliekant darbus. Tiesa, šiuo metu ne visos bibliotekos yra iki galo sukurtos, o kai kurios – tik pradedamos. Tad gauti atsakymus iš tų, kurie jau ne vienus metus naudoja BIM visuose savo projektuose, buvo labai vertinga.

„Namas yra vieta, kuri sukuria prisiminimus. Mes, kaip architektai, kuriame savotišką foną žmonių gyvenimui. Tai didžiulė atsakomybė“, – visiems susirinkusiesiems priminė „Arrow architects“ vadovas. DOMĖJOSI PRAKTINE BIM PUSE Po kiekvieno skaityto pranešimo konferencijos dalyviai turėjo galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus. Lietuvos architektų sąjungos atstovas Marius Dirgėla šmaikščiai ragino visus nesidrovėti ir pats pirmas skubėjo gauti informacijos. Susirinkusieji itin domėjosi praktine BIM bibliotekų puse: kiek papildomo laiko ir kitų sąnaudų dažniausiai skiriama

Klausimų pranešėjai sulaukė ir dėl techninių dalykų. Svarbiausia – kokius pakeitimus ir kuriame žingsnyje galima daryti bei kokią informaciją galima gauti. Konferencijos metu buvo realiai rodoma, kaip naudojamas BIM skirtingose programose. Nemažai salės dėmesio pritraukė ir pastatų renovacijų klausimas, nes BIM naudojimas kai kuriais atvejais kelia sunkumų. Bene aktualiausiu BIM naudojimo klausimu tapo aplinkos projektavimas. Ne vienas architektas pripažįsta, kad šiuo metu sistemos naudojimas gali būti komplikuotas, tačiau ateityje BIM bus visiškai naudojamas ne tik pastatų, bet ir jų aplinkos projektavimui. Vis dėlto, nors BIM dar kelia įvairių klausimų, atrodo, kad statybų sektoriaus profesionalai nebijo artėjančių pokyčių, kai įsigalios reikalavimai taikyti metodus valstybiniu lygmeniu, ir yra jiems pasiruošę. BIM šiandien asocijuojasi su moderniais ir kokybiškais objektais, kurių statybų procese iki minimumo sumažinama klaidų tikimybė. Tai didelis šuolis norint pakeisti įsisenėjusias tradicijas naujais metodais.

DIENOS ŠVIESA –

PILNAVERTIŠKUMO SIEKIAMYBĖ

APŠVIETIMAS – BUITYJE, BIURE, GAMYBOS IR MEDICINOS OBJEKTUOSE www.ejotra.lt | ejt@ejt.lt | Tel. (+370 5) 2 649 060 | Faks. (+370 5) 2 649 061 | Kirtimų g. 11A, Vilnius

STATYBA

VERSLO CENTRAS „QUADRUM“:

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ARCHITEKTŪROS AKCENTAS Nuotr. Alina Ožič

TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: biurų pastatas „Quadrum South“ VYSTYTOJAS: nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB Merko statyba ARCHITEKTAI: Norvegijos kompanija „Lund+Slaatto Arkitekter“, Lietuvos bendrovė „Arches“ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Architektūrinės konstrukcinės idėjos“ INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTUOTOJAS: UAB „COWI Lietuva“ BREEAM VERTINTOJAS: UAB „COWI Lietuva“ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: UAB „AZCM“ STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2019 m. lapkritis PASTATO PLOTAS: daugiau nei 10 tūkst. m2 PASTATO AUKŠTŲ SKAIČIUS: 9 ENERGINĖ KLASĖ: A INVESTICIJŲ SUMA: 20 mln. eurų

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, baigtas statyti modernus, miestą puošiantis verslo centro „Quadrum“ kompleksas, kurį sudaro 17 aukštų „Quadrum East“ ir 12 aukštų „Quadrum North“, taip pat pernai iškilęs naujausias 9 aukštų pastatas „Quadrum South“, kurį generalinis rangovas UAB Merko statyba užbaigė 2019 m. lapkritį. Norvegijos Schage šeimos valdoma Norvegijos įmonių grupei priklausanti nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“ 2012 m. pradžioje Vilniuje pradėjo vystyti verslo centro „Quadrum“ projektą vietoje nugriauto sovietmečiu nebaigto statyti viešbučio. „Norėjome pagrindinėje strateginėje Lietuvos verslo gatvėje – Konstitucijos prospekte Vilniuje – pastatyti išskirtinės kokybės biurų kompleksą. Tai buvo gana rizikingas projektas investicijų prasme. Tačiau rizika pasiteisino su kaupu. Galutinis projekto įgyvendinimo rezultatas viršijo lūkesčius – verslo centras visiškai apgyvendintas“, – sako „Schage Real Estate“ projektų vadovas Gediminas Kazlauskas.

STATYBA

Verslo centrą „Quadrum“ projektavo Norvegijos architektų kompanija „Lund+Slaatto Arkitekter“, pagrindinis architektas – Espenas Pedersenas, projekto architektūrinę dalį įgyvendino Lietuvos bendrovė „Arches“, pastatų inžinerinių sistemų projektavimu rūpinosi „COWI Lietuva“. „Quadrum“ pripažintas 2017 m. geriausiu administracinės paskirties projektu apdovanojimuose „Už darnią plėtrą“, geriausiu biurų pastatu Baltijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje. 2019 m. pabaigoje visą verslo centrą įsigijo bendrovė „Deka Immobilien Investment GmbH“. „Quadrum“ tapo tvarių pastatų eros pradininku – tai buvo pirmasis verslo centras Lietuvoje, projektuotas ir statytas pagal tarptautinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method). Žmogui ir aplinkai palankūs inovatyvūs inžineriniai sprendimai leido „Quadrum“ biuruose sukurti optimalias darbo sąlygas. Oras biuruose yra ne kondicionuojamas, o vėsinamas ir gryninamas naudojant šalčio sijų technologiją. Įdiegta išmanioji ventiliacijos sistema tiekia tiek oro, kiek tuo metu reikia patalpoje esantiems žmonėms. Trigubo stiklo fasaduose įrengtos specialios, automatiškai reguliuojamos užuolaidos nuo saulės. Šviesos diodų (LED) apšvietimas biurų viduje sureguliuojamas automatiškai. Pastatų komplekse įrengtas geoterminis šildymas – tam prireikė daugiau kaip 40 gręžinių. Įgyvendinant projektą, teko įdiegti naujausius, moderniausius techninius ir technologinius statybos sprendimus. Pastato „Quadrum South“ techninės priežiūros bei konsultavimo paslaugas vystytojui teikė statybos valdymo įmonė UAB „AZCM“.

VIENTISAS IR MONUMENTALUS ARCHITEKTŪRINIS ANSAMBLIS Verslo centras „Quadrum“ suprojektuotas išskirtinėje Vilniaus vietoje: dešiniajame Neries upės krante, miesto verslo ašyje – Konstitucijos prospekte, urbanistinės kalvos zonoje. Teritoriją kerta pėsčiųjų ir dviračių takai, čia yra ir istorinio Ukmergės trakto ašis, susikerta trys transporto gatvės. „Tai tikras miesto funkcijų koncentratas, todėl komplekso architektūrinė koncepcija numato formuoti šį mazgą semantizuojančią vidinę kvadratinę viešąją erdvę – aikštę, iš kurios ir kilo pavadinimas „Quadrum“, – aiškina UAB „Arches“ architektas Edgaras Neniškis. Pasak jo, apie šią aikštę formuojama trijų spirale augančių vertikalių kompozicija, pabrėžianti minėtos urbanistinės kalvos siluetą. Svarbiausias uždavinys, architekto teigimu, buvo sukurti architektūrinį ansamblį, kuris pagal tūrių, erdvių, detalių, medžiagų logiką būtų vientisas ir monumentalus. Užbaigtas pastatų kompleksas „Quadrum“ – tai verslo miestas, jungiantis sumažinto miesto modelio savybes: čia ir viešosios erdvės, kavinės bei restoranai, sporto ir verslo klubai, vaikų darželis, bankas, konferencijų centras, biurai, atvira meno galerija. Projektavimo metu teko pakeisti esminius pastato planavimo sprendinius, išlaikant aukštus kokybės ir pastato saugumo reikalavimus, tačiau architektams pavyko įgyvendinti pagrindinius sumanymus. Pavyzdžiui, per holą dabar galima patekti tiesiai į vidinį kiemą – tai praplečia erdves ir suteikia pastatui skaidrumo.

STATYBA

Atsiveriantys unikalūs Vilniaus senamiesčio, upės slėnio, Šeškinės ozo kalvų vaizdai suponavo maksimalios horizontalios apžvalgos fasadų sprendinius. Pastarieji tapo unikaliu architektūriniu ir inžineriniu kūriniu, kuris geba apsaugoti pastatą nuo šalčio, vėjo, saulės ir kuria nuolat kintantį, dinamišką komplekso vaizdą. Fasadai turi išorines ritinines užuolaidas, kurios zonomis užtraukiamos, atsižvelgiant į saulės spindulių kiekį. Projekte naudotas termomasės principas, kai atviros betoninės pastato konstrukcijos prisideda prie pastato vėsinimo. „Quadrum South“ ir kitų komplekso pastatų viduje vadovaujamasi natūralumo nuostata, siekiant išnaudoti nepaslėptas konstrukcijas, inžinerines sistemas. Tai ne tik estetikos, bet ir pastato tvarumo garantas: eksponuojamas betonas veikia kaip energijos akumuliatorius, šalčio sijos ne tik šildo ir šaldo, bet ir atlieka šviestuvų, akustinių elementų funkcijas. Monochrominė paletė – betonas, pilkas aliuminis, metalas, kilimai – pagyvina natūralaus ąžuolo akustinių sienos plokščių kontrastą, sukuria jaukumo įspūdį, savotiškai pratęsia išorėje suformuotą aukštųjų technologijų fasadų bei pušyno derinio idėją. „Archida“ projekto vadovė Dovilė Aleknavičienė šiame projekte adaptavo bendrą pastato interjerą ir padėjo tai padaryti atskirų aukštų dizaineriams. Pasak jos, kadangi „Quadrum South“ – ne pirmas komplekso pastatas, dauguma sprendinių jau buvo patikrinti ir patvirtinti. Tačiau reikėjo perplanuoti pagal nuomininkų poreikius, nekeičiant pastato autoriaus sumanymo. „Patalpų perplanavimą labiausiai ribojo lubų sprendiniai, kurie neleido keisti šviestuvų išdėstymo. Taip pat nelengva

užduotis buvo rasti kompromisą, kai dizainerių sumanymas prieštaraudavo pastato koncepcijai. Tačiau darbo metu pavyko rasti bendrą kalbą. Nelengva suvaldyti tokios apimties objektą, tačiau darbą palengvino tai, kad visi statybų dalyviai dirbo kaip darni komanda, kuriai svarbiausia buvo geras rezultatas“, – pasakoja D. Aleknavičienė. „Užsakovas norėjo tvaraus, lengvai prižiūrimo ir pritaikomo įvairioms paskirtims pastato. Buvo pakoreguoti ankstesniuose statybos etapuose nepasiteisinę sprendiniai ir pakeistos kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, perforuotas metalines pakabinamas lubas pagamino vietos gamintojai“, – sako E. Neniškis. Nuo pat projektavimo pradžios, siekiant pastatams gauti BREEAM tvarumo sertifikatą, buvo aukštai iškelta medžiagų bei procesų kokybės kartelė. Vienas iš įgyvendintų tvarumo aspektų – padedant ornitologams, remiama biologinė įvairovė: įrengti inkilai vietiniams paukščiams – čiurliams ir smulkiems žvirbliniams paukščiams: kielėms, raudonuodegėms, kūltupiams. Išskirtiniu ansamblio elementu tapo vidiniame kieme pasodinti suaugę medžiai – 12 m pušys, kurios vidinėje aikštėje sukūrė patrauklią erdvę miestiečiams bei biurų darbuotojams. Žaliosios erdvės formuojamos ir tik darbuotojams skirtose apželdintose stogų terasose. TIK MODERNŪS DARBŲ SPRENDIMO BŪDAI Pastatas „Quadrum South“– paskutinis šio verslo centro statinys – iškilo, kaip ir planuota, per metus. Jo statybų sutarties vertė siekė daugiau kaip 20 mln. eurų. Statydama „Quadrum South“, bendrovė Merko statyba naudojo pas-

STATYBA

tato informacinį modeliavimą (angl. Building Information Management, BIM). Taikant šią skaitmeninę technologiją visi darbai vyksta sklandžiau, nenuklystant nuo grafiko, išvengiama klaidų, o klientai būna patenkinti galutiniu rezultatu – pastato kokybe. Taip pat Merko statyba naudojo kitas modernias projektų valdymo, stebėjimo ir fiksavimo technologijas – tai užtikrino operatyvų darbą tarp objekto komandos, projektuotojų ir užsakovo atstovų. „Visada malonu imtis naujo projekto, kai žinai, kad naujame pastate bus sukurtos daugeliui žmonių patogios darbo sąlygos“, – sako UAB Merko statyba generalinis direktorius Saulius Putrimas. Jis teigia, kad didžiausias iššūkis generaliniam rangovui buvo organizuoti statybos proceso, subrangovų ir šimtų darbininkų darbą objekte taip, kad nebūtų trukdoma gretimuose pastatuose dirbantiems žmonėms ir nesutriktų pastato sistemos. Mat statybos vyko šalia pirmajame projekto vykdymo etape iškilusio „Quadrum“ pastato su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Bet iššūkiai tik paskatino generalinį projekto rangovą UAB Merko statyba ieškoti netradicinių sprendimų integruojantis į aplinką. „Viską sėkmingai organizavome statybai numatytoje zonoje aplink pastatą ir tai tapo nemenku iššūkiu planuojant darbus, pristatant ir sandėliuojant medžiagas objekto teritorijoje“, – atskleidžia S. Putrimas.

Biurų pastatas statytas taip, kad atitiktų tarptautinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM „Excellent“ lygiu. Tai užtikrina taupų energijos naudojimą, socialiai atsakingą aplinkos tausojimą ir komfortiškas sąlygas pastate. Be to, pagal BREEAM reikalavimus reikėjo įrengti statybvietę, organizuoti visus darbus, pirkti medžiagas ir pan. UAB Merko statyba komandai dirbti pagal BREEAM reikalavimus nėra naujiena ar iššūkis – taip jau pastatytas ne vienas objektas (viešbutis „ibis Vilnius Centre“, verslo centras „Narbuto 5“, kiti pastatai). Naująjį biurų pastatą „Quadrum South“ laiko monolitinio gelžbetonio ir įtemptų lynų konstrukcija. Tokio tipo konstrukciją įrengti gana sudėtinga, šiam darbui reikia išskirtinio dėmesio ir tikslaus darbų planavimo, jei norima, kad visi darbai vyktų sklandžiai ir pagal numatytą grafiką. Bendrovės Merko statyba darbuotojų profesionalumas ir patirtis padėjo sėkmingai suvaldyti šį procesą. Pastate įsikūrė skirtinga veikla užsiimančios įmonės, tad ir skyrėsi jų poreikiai patalpoms bei išdėstymui. Pastato projektuotojams teko įsigilinti į individualius kiekvieno nuomininko poreikius, suprasti jų lūkesčius, o generalinio rangovo užduotis buvo kokybiškai juos įgyvendinti. Užsakovo ir architektų pastato statybai kelti reikalavimai buvo patys aukščiausi. Dirbta sklandžiai – bendradarbiaujant ir su užsakovo atstovais, ir su architektų komanda, tad visi darbai buvo baigti laiku ir kokybiškai. „Esame tikri –

STATYBA

padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad pastato naujakuriams būtų jauku ir patogu čia dirbti“, – tikina S. Putrimas. „Vilniuje poros kilometrų atstumu vienas nuo kito dabar stovi net trys pastaraisiais metais UAB Merko statyba statyti objektai, o naujuoju Vilniaus verslo centru tampančiame Konstitucijos prospekte matyti toks žymus bendrovės indėlis. Tai didelis įvertinimas, kad statyti modernius, naująjį Vilniaus veidą formuojančius pastatus užsakovai kviečia bendrovę Merko statyba“, – priduria pašnekovas. 100 % PAMATŲ IR STOGO TERASOS HIDROIZOLIACIJOS GARANTIJA Verslo centro „Quadrum“ pastatų kompleksas – vienas iš didelių statybos projektų, kuriuose dalyvavo UAB „Mida LT“, įeinanti į korporacijos TECHNONICOL sudėtį bei gaminanti ritinines medžiagas stogo dangos sluoksniams įrengti, taip pat pamatų ir įgilintų konstrukcijų hidroizoliacines medžiagas. Verslo centro „Quadrum“ pastatų pamatų, stogų ir automobilių aikštelės hidroizoliacijai buvo panaudota įgilintų konstrukcijų hidroizoliacinė ritininė danga MIDA TECHNOELAST PV S5s – iš viso apie 15 tūkst. m2. Šias aukščiausios kokybės TECHNONICOL medžiagas, naudojamas apatiniams stogo dangos sluoksniams ir statybinių konstrukcijų hidroizoliacijai įrengti, sudaro tvirtas

poliesterio pagrindas, iš abiejų pusių padengtas aukštos kokybės bitumo polimeriniu rišikliu. Gaminys išsiskiria padidintu atsparumu nusidėvėjimui. Naudojamas kaip patikima ir ilgalaikė pamatų, rūsių ir kitų požeminių konstrukcijų hidroizoliacija. Prie iš anksto paruošto paviršiaus medžiagos prilydomos dujiniu degikliu. Atsižvelgiant į pamatų tipą, įgilinimą ir gruntinio vandens lygį, galima naudoti vieną, du arba daugiau medžiagos sluoksnių. Kaip teigia UAB „Mida LT“ techninio palaikymo vadovas Aleksėjus Lisovskis, „Quadrum“ pastatų pamatų, stogų, šiluminės trasos ir požeminių automobilių stovėjimo aikštelių sienų hidroizoliacijai įrengti buvo klojami du sluoksniai aukščiausios kokybės medžiagos MIDA TECHNOELAST PV S5s. Specialisto vertinimu, tai užtikrina maksimaliai patikimą hidroizoliaciją 50–70 metų – pamatai apsaugoti 100 % ir labai ilgam. Ant vieno iš „Quadrum“ korpusų lygiagrečiai Konstitucijos prospektui inversiniu būdu įrengta terasa, t. y. atvirkštinis stogas: hidroizoliacija buvo įrengta žemesniame stogo sluoksnyje, o virš jos paklotas TECHNONICOL ekstruzinis putų polistirenas – šiltinant panaudota 70 m3 šiltinimo dangos TECHNONICOL XPS CARBON PROF 300. Taip įrengus stogą, galima ant jo vaikščioti. Po visu verslo centro „Quadrum“ kompleksu trijuose požeminiuose aukštuose įstaigų darbuotojų ir lankytojų automobiliams stovėti įrengta 27 tūkst. m2 ploto, 700 vietų automobilių, dviračių ir elektromobilių stovėjimo aikštelė. Jai įrengti buvo keliami įvairiausi reikalavimai, iš

STATYBA

kurių vienas svarbiausių – ilgalaikė eksploatacija. Ypač gilios požeminės automobilių aikštelės sienos ir perdangos taip pat yra padengtos TECHNONICOL gaminama hidroizoliacine medžiaga MIDA TECHNOELAST. Pirmame statybos etape įrengtų požeminių aikštelių stogui šiltinti panaudota medžiaga TECHNONICOL XPS CARBON PROF 300. Stogų, pamatų konstrukcijoms gruntuoti, prieš lydant ritinines hidroizoliacines dangas, panaudota 1,5 tūkst. l grunto BITUMEN PRIME COATING. AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS APDAILOS MEDŽIAGOS „Quadrum South“ vidinėms sienoms buvo parinkti vokiški dažai „Caparol Samtex 7“. Tai vieni populiariausių „Caparol“ dažų, idealiai tinkantys biurų sienoms. Sukuriamas šilkinis matinis paviršius, nuo kurio neatsispindi saulės spinduliai. Parinkti dažai yra patvarūs, nudažytus paviršius prireikus galima pavalyti buitinėmis plovimo priemonėmis. Statant „Quadrum South“, statybinėms medžiagoms kelti aukšti ne tik kokybės, bet ir ekologiškumo reikalavimai. Juos puikiai atitiko „Caparol“ vidaus dažai, nes jų sudėtyje faktiškai nėra lakiųjų organinių junginių (LOJ), sukeliančių kenksmingų padarinių dirbančių ir eksploatuojančių žmonių sveikatai. ES normos, taip pat ir įvairių ekologinių ženklų standartai vidaus dažuose leidžia iki 30 g/l LOJ. „Caparol Samtex“ serijos dažuose LOJ nesiekia net 1 g/l.

Kaip teigia „Caparol“ atstovai, viena sudėtingiausių ir įdomiausių užduočių projekte „Quadrum South“ buvo sanitarinių mazgų patalpų grindys. Joms parinkta poliuretaninė „Caparol“ grindų danga, atitinkanti modernią pastato koncepciją. Įprastai grindims naudojamų plytelių siūlės dažnai užsiteršia, o vienalytė poliuretaninė danga leidžia lengvai palaikyti švarą. Ši danga gali būti tonuojama pasirinkta spalva. Projektui „Quadrum South“ architektai parinko RAL 7038 atspalvį. „Caparol“ poliuretaninės ir epoksidinės grindų dangos gali būti dengiamos ir vidaus patalpose (jos ypač populiarios laiptinėse), ir išorėje, pavyzdžiui, balkonuose, požeminėse automobilių aikštelėse ar garažuose. IŠSKIRTINĖ KOKYBĖ IR PATIKIMUMAS Statant verslo centrą „Quadrum“ monolitinėms tarpaukštinėms perdangoms „Peikko Lietuva“ PSB® armavimo sistema nuo praspaudimo bei šlyties jėgų buvo pasirinkta ne veltui: jai garantuojamas trumpas pristatymo terminas, optimali kaina, aukščiausio lygio aptarnavimas ir teikiama techninė konsultacija visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. Verslo centre „Quadrum South“, kaip ir kituose komplekso pastatuose, įrengti išskirtinio dizaino ir aukštos

STATYBA

efektyvumo klasės išmanieji liftai „Schindler 5500“, gebantys analizuoti keleivių judėjimo srautus ir nukreipti juos taip, kad visi būtų transportuojami maksimaliai greitai ir patogiai. Bendrovė „Vauksa“ naujajame biurų pastate „Quadrum South“ pagamino plienines specialios paskirties priešgaisrines, priešdūmines, stambiagabarites duris, kurios skirtos techninėms patalpoms, elektros skydinėms, serverinėms, šachtoms, laiptinėms ir evakuaciniams išėjimams, taip pat modernias 37 dB garso stiprumo izoliacijos medines vidaus patalpų duris su paslėptais, nematomais vyriais. AUKŠTOS KOKYBĖS ĮRENGINIAI PADĖS NEŠVAISTYTI ENERGIJOS Prie to, kad verslo centro „Quadrum“ svečiai ir darbuotojai jaustųsi gerai, smarkiai prisidėjo ir koncerno „FlaktGroup“ gamyklose gaminami aukštos kokybės klimato komforto įrenginiai. Šis koncernas verslo centrui tiekė vėdinimo kameras su dvigubais rotaciniais šilumokaičiais, šalto vandens ruošimo mašinas, šalčio sijas, ventiliatorinius konvektorius, viršslėgio ir dūmų šalinimo ventiliatorius bei srautinius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vėdinimo ventiliatorius. Jau projektuojant „Quadrum“ numatyta, kad jis turės atitikti aukščiausios energinės klasės reikalavimus. Užsakovas siekė labai aukštus standartus pastato energetikai nustatančio BREEAM sertifikato, todėl buvo pasirinkta pasauliniu mastu pripažįstama ir patikima „FlaktGroup“ įranga.

Pastatui „Quadrum South“ parinktas sparčiai populiarėjantis šalčio sijų sprendimas, kuris leis patalpose sukurti komfortą. Taip pat verslo centre buvo sumontuotos naujausios technologijos NOVA šalčio sijos su nuo slėgio nepriklausomu (angl. Pressure Independed, PI) oro srauto reguliatoriumi, kuris leis užtikrinti maksimalų patalpų oro kiekio valdymą pagal poreikį ir sutaupyti net iki 30 % šalčio galios, o tai, renkantis šalto vandens ruošimo mašiną, yra reikšmingas rezultatas. Parinkta sistema reaguoja į patalpos užimtumą, šilumos išsiskyrimą ir,

STATYBA

Verslo centre „Quadrum“ šalčio sijos NOVA II buvo sumontuotos nestandartiškai, prie pat lubų. Žemiau šalčio sijos sumontuotas triukšmą sugeriantis, dalį komunikacijų talpinantis blokas su perforuota paviršiaus dalimi. Per šią perforaciją patalpos oras be trikdžių pasieks šalčio sijoje esantį vėsinimo kaloriferį. Kadangi užsakovas pageidavo gamyklos laboratorijos testų tokiam montavimo būdui patikrinti, „FlaktGroup“ gamyklos Švedijoje atstovai sukūrė realaus dydžio instaliaciją atkartojantį bloką ir atliko šalčio sijų veikimo laboratorinius matavimus. Matavimų rezultatai maloniai nustebino užsakovą, nes buvo pasiekti tikrai aukšti šalčio galios kiekiai, išlaikytas žemas triukšmo lygis ir užtikrintas oro srauto prilipimas palubėje. net sumažinus oro kiekį, neprarandami labai svarbūs šalčio sijų efektyviam darbui parametrai – inžekcija bei „Coanda“ (srauto prilipimo) efektas. Šalčio sijos su PI valdikliu atlieka kintamo oro srauto (VAV) funkciją, t. y. kintantis atvėsinto oro kiekis atitinka patalpų užimtumo lygius. Palyginti su pastovaus oro kiekio (CAV) sistemomis, tai sumažina energijos sąnaudas, nes paruoštas oras nešvaistomas mažai užimtoms patalpoms vėdinti, o nukreipiamas į patalpas, kur oro ir vėsos poreikis tuo metu yra didesnis. Valdymo pagal poreikį (DCV) sistemos su VAV tipo šalčio sijomis NOVA II ir PI valdiklio funkcionalumu leidžia klientui sutaupyti iki 50 % energijos sąnaudų, palyginti su CAV sistemomis.

Koncerno „FlaktGroup“ įranga buvo sumontuota ir anksčiau statytuose „Quadrum“ pastatuose. Kadangi požeminė automobilių aikštelė jau anksčiau įrengta po visu būsimuoju pastatų kompleksu, srautiniai ventiliatoriai, dūmų šalinimo bei viršslėgio ventiliatoriai naujojo pastato reikmėms tenkinti buvo sumontuoti jau pirmojo etapo pabaigoje. Tada „FlaktGroup“ inžinieriai padėjo parinkti įrangą, atitinkančią to meto poreikius ir galinčią užtikrinti išaugusio pastato poreikius. MODERNIOS MIKROKLIMATO IR APŠVIETIMO VALDYMO SISTEMOS „Pastatas „Quadrum South“ – išskirtinis objektas, kuriame jau nuo pirmųjų projekto įgyvendinimo dienų daug dė-

STATYBA

mesio buvo skiriama tvarumui, kokybei ir būsimų pastato naudotojų mikroklimatui. Projekto tvarumą ir ilgalaikę išliekamąją vertę byloja ir siekiamas aukštas BREEAM lygis „Excellent“, – teigia „COWI Lietuva“ vykdantysis direktorius Marius Zubrickas. Visos inžinerinės pastato sistemos ir jų projektavimas buvo vykdytas BIM aplinkoje. Projektavimo ir projekto įgyvendinimo metu buvo naudojami ir nestandartiniai sprendimai. Pastate „Quadrum South“ suprojektuota žemo slėgio automatinė sprinklerinė vandens rūko sistema, tinkanti aukštybiniams pastatams. Pastato elektros energijos tiekimui buvo projektuojamas šynolaidis su netipiniais posūkio kampais, numatomi ypač vandenį taupantys ir mažo vandens debito prietaisai, mini „COWI Lietuva“ projektavimo komanda. Administracinio pastato „South“ patalpose nuolatos palaikoma optimali oro kokybė darbo ir ne darbo valandomis: stebima patalpų temperatūra, santykinė drėgmė, CO2 koncentracija. Kiekvienoje patalpoje suprojektuoti nuotoliniai valdymo pulteliai, kurie realiuoju laiku fiksuoja oro parametrus ir valdo oro tiekimą ar šalinimą patalpose. Apšvietimui valdyti suprojektuoti būvio jutikliai, kurie ne tik reaguoja į žmogų patalpose, bet kartu matuoja patalpos apšviestumą ir prireikus apšviečia patalpas šviesos diodų (LED) šviestuvais arba pritemdo lauko žaliuzėmis. Šviestuvai valdomi DALI tinklu, o būvio jutikliai ir žaliuzės „KNX PL-Link“.

Projektiniuose sprendiniuose numatytas biurų erdvių sąlyginis padalinimas pagal mikroklimato zonas atskiruose aukštuose. Tai leidžia lengvai keisti esamų ir būsimų nuomininkų poreikius.

STATYBA

Visam bendrųjų reikmių inžinerinių sistemų BMS tinklui suprojektuotas nešantysis komunikacinis duomenų mainų protokolinis ryšys BACnet (BAC – Building Automation and Control), tai tarptautinius standartus ASHRAE, ANSI, ISO 16484-5 turintis ir tikslingai sukurtas pastatų valdymui ryšys. AUTOMATINĖ DUOMENŲ NUSKAITYMO SISTEMA (ADNS)

PASTATO BMS SISTEMA Žvelgiant globaliau į „South“ pastato BMS sistemą, jame buvo suprojektuoti du vietiniai ir tarpusavyje nepriklausomi valdymo tinklai. Pirmasis priskiriamas „Siemens Cerberus PRO“ šeimai su C-NET valdymo protokolu ir skirtas gyvybės saugos bei gaisro gesinimo sistemų duomenų mainams. Tinklas taip pat integruotas į bendrą komplekso „Quadrum“ priešgaisrinių sistemų valdymo automatiką. Antrasis valdymo tinklas priskiriamas „Siemens Desigo CC“ šeimai. Jis skirtas pastato bendrųjų inžinerinių valdymo automatikos duomenų mainams su BMS.

Generalinis rangovas:

Atsižvelgiant į „BREEAM International New Construction 2016“ reikalavimus, buvo numatyta detali suvartojamos energijos ir vandens sąnaudų apskaita su nuotoliniu duomenų nuskaitymu. Dalyje ŠVOK įrangos (vėdinimo sistemų vandeninio šildymo sekcijose ir oro užuolaidų šildytuvuose) suprojektuotos daugiafunkcės pavaros su netiesioginės šiluminės energijos matavimo galimybe, iš kurių apskaitos duomenys nuskaitomi atskiromis komunikacinėmis linijomis „Modbus RTU“ protokolu. Verta paminėti, kad pradiniuose projekto realizavimo etapuose buvo įrengta daugiau kaip 200 nuotolinių energijos nuskaitymo prietaisų. Tai puikiai apibrėžia visos ADNS mastą.

STATYBA

ĮVAIRIOS PASKIRTIES DURYS IR LANGAI -- SKANDINAVIŠKA KOKYBĖ www.vauksa.lt

STATYBA

„WORKLAND QUADRUM“ – DARBO ERDVĖ, ĮKVĖPTA ISLANDIJOS DANGAUS Nuotr. Leonas Garbačauskas

OBJEKTAS: „Workland Quadrum“ UŽSAKOVAS: UAB „Workland Lithuania“ ARCHITEKTAI: studija „Noarchitects“ BALDAI: ERGOLAIN PLOTAS: apie 1600 m2 ĮGYVENDINTA: 2019 m. Šviesus, išgrynintas, neblaškantis dėmesio, bet stebinantis netikėtais sprendimais. Toks yra bendradarbystės erdvės „Workland Quadrum“ interjeras, kurio ramumą ir neutralumą atsveria ryškiaspalviai, įdomesnių formų baldai, neoninės kompozicijos ar geometrinių raštų danga išklotos grindys bendrose erdvėse. Visa tai vos čia įžengusius darbuotojus turėtų nuteikti pakiliai, o pietų ar kavos pertraukos metu prablaškyti ir padėti pailsėti nuo minčių apie darbą. „Komplekse „Workland“ biurų erdvės yra tarsi meno mėgėjų klubas, kuriame sienos alsuoja gyvybingu modernaus meno kūriniu, o už kampo naudotoją pasitinka netikėtas

baldų spalvų derinys“, – taip „Workland“ interjerą pristato patys jo kūrėjai – architektūros studija „Noarchitects“. ŠIUOLAIKIŠKAS INTERJERAS: RYŠKUS, DRĄSUS, INOVATYVUS Šiame interjere netrūksta nei bendrų, nei privačių erdvių, kuriose galima ramiai pakalbėti telefonu arba padirbėti vienumoje, kai užduočiai reikia itin susikaupti. „Workland Quadrum“ interjero kūrėja, „Noarchitects“ partnerė ir architektė Ulė Grinevičiūtė atskleidžia, kad dirbant su šiuo projektu labiausiai norėjosi bendroje standartizuotoje verslo centro aplinkoje išskirti šiuolaikišką „Workland“ bendradarbystės erdvę – ryškią, drąsią, inovatyvią. Ryškūs akcentai buvo parinkti ir todėl, kad verslo centro „Quadrum“ teritorija yra gana pilka, architektūra neutrali, santūri, pritaikyta dideliam žmonių srautui. „Norėjome išskirti „Workland“ spalvomis, įlieti čia gyvybės. Didžiąją dalį „Workland“ patalpų sudaro darbo kabinetai, kurių estetika rami, netrukdanti darbui. Kaip kontrastą

STATYBA

bendroje verslo centro poilsio zonoje norėjome pridėti spalvų, meno, ryškių formų baldų, šviesos kompozicijų“, – paaiškina U. Grinevičiūtė. Pasirodo, parinkti ryškią „Workland interjero spalvinę gamą architektus įkvėpė ir atšiaurioji Islandija. „Vienas iš „Noarchitects“ partnerių lankėsi Islandijoje, kuri garsėja šiaurės pašvaistėmis. Spalvinė „Workland“ interjero gama buvo įkvėpta svajingo Islandijos dangaus“, – pasakoja architektė.

Renkantis baldus ir apdailos medžiagas, ypatingas dėmesys skirtas jų kokybei. Siekta, kad visos medžiagos būtų atsparios dėvėjimui, ilgalaikės ir nesudėtingai prižiūrimos. Ypač daug dėmesio kreipta į austinės kiliminės dangos kokybę, kuri, pasak architektės, yra labai svarbi tokio tipo objektuose.

BIM SPRENDINIAI PADĖJO IŠVENGTI KLAIDŲ Užsakovai buvo maloniai nustebinti architektų darbo rezultato. „Su „Workland“ dirbame prie kelių objektų. Visuomet ieškome akcentų ir stengiamės stebinti, pristatydami naujas koncepcijas. Pamatę „Quadrum“ interjerą, užsakovai juokavo, kad jis primena amerikietišką serialą „Miami Vice“, – prisimena U. Grinevičiūtė. Dauguma „Workland“ interjero detalių buvo gaminamos individualiai: pradedant specialiai šiam verslo centrui sukurtų apvalių priimamojo baldų bei darbo baldų linija, baigiant ypač patalpas pagyvinusiomis neoninėmis kompozicijomis ar neįprasta vaivorykštės spalvų metalo virtuvės apdaila. Visi baldai buvo projektuojami pasitelkiant BIM baldų modeliavimo būdą, kuris leido detaliai iki mažiausių elementų nurodyti sprendinius ir taip padėjo išvengti daugybės klaidų.

STATYBA

pavyzdžiui, kad poilsio zona būtų lengvai transformuojama į renginių erdvę, o biurų darbo vietas galėtume išdėstyti keliais būdais.“ Lietuvoje šiuo metu veikia 6 „Workland“ biurų centrai – po tris Vilniuje ir Kaune. Visose Baltijos šalyse tokių centrų yra 11. Jiems įkurdinti pasirenkami žinomi pastatai centrinėse miestų dalyse. Kaip sakė L. Panovienė, palyginti naujas visiškai aptarnaujamų privačių biurų ir bendradarbystės erdvių konceptas sparčiai populiarėja dėl kelių priežasčių: dirbant tokiose erdvėse galima naudotis patogiais ir stilingais biurais į juos neinvestuojant, nebūtinas ilgalaikis nuomos įsipareigojimas. Biurų centrai orientuojasi į įmones, kuriose dirba nuo 2 iki 15 darbuotojų, tokias biurų patalpas taip pat naudinga rinktis dirbant individualiai. IŠSKIRTINĖS BALDŲ FORMOS, DAUG DĖMESIO MEDŽIAGŲ DERINIMUI IR SPALVOMS LENGVAI TRANSFORMUOJAMOS ERDVĖS LEIDŽIA KEISTI PATALPŲ FUNKCIJAS „Workland“ biurų centrus Lietuvoje valdančios bendrovės vadovė Laura Panovienė sako, kad įrengiant patalpas ir kuriant jų interjerą užsakovas įsiklauso į architektų nuomonę ir priima jų drąsius sprendimus: „Siekiame turėti išskirtinius ir patogius biurų centrus. Svarbu yra kasdieninio naudojimo patogumas, patalpų išdėstymas, kad esant poreikiui galima būtų keisti patalpų funkcijas,

„Workland“ erdvę užpildyti baldais buvo patikėta daugiau nei 20 metų baldų srityje dirbančiai įmonei „Ergolain“. „Sukurti biurą, kuris atitiktų ir „Workland“ klientų interesus, ir pačios kompanijos bei architektų Marko Grinevičiaus ir Ulės Grinevičiūtės sukurtą koncepciją, buvo malonus iššūkis. Dauguma baldų, kitų sprendinių buvo gaminami individualiai. Projekto išpildymas, įgyvendinimas parodo mūsų kompanijos galimybes ir atsidavimą, siekiant individualizuoti kliento poreikius“, – teigia „Ergolain“ vyresnysis pardavimų projektų vadovas Edmundas Kurlinkus,

STATYBA

kuris šiame projekte dirbo kartu su vyresniąja projektų vadove Indre Uždaviniene bei projektuotoja Neringa Kasperavičiene. Interjere naudojami išskirtinių formų baldai, daug dėmesio skiriama pasirinktų medžiagų derinimui, spalvoms. Pavyzdžiui, vis dažniau atvirose darbo erdvėse matomų pokalbio būdelių išpildymas šiame projekte taip pat neeilinis – akį traukia vidinių baldų sprendimai. Anot E. Kurlinkaus, kuriant šiuolaikinių biurų erdves, reikia atsižvelgti į konkrečios kompanijos veiklą. Be to, darbo erdvė per funkcinius ir estetinius sprendimus turi sumažinti neigiamus didelio darbo tempo bei jį lydinčio streso padarinius. Darbuotojai turi turėti galimybę efektyviai, kūrybingai atlikti savo užduotis ir kartu išvengti perteklinio diskomforto. Todėl, kuriant darbo vietas, būtina atsižvelgti į socialinę ergonomiką, garso suvaldymą ir bendrą funkcionalumą. „Tuo pasižymi ir „Office 5.0“ biurų koncepcija: lanksti bei dinamiška darbo bei susitikimų erdvė, kurioje dauguma darbuotojų neturi pastovių vietų, o darbo organizavimo procesus prižiūri IT sistemos ir išmaniosios programėlės, kurios gali tapti įrankiu efektyviai valdyti biuro išlaikymo sąnaudas. Ir, žinoma, svarbu tai, kad visi šie kompleksiniai biuro darbo organizavimo ir planavimo sprendimai parenkami pagal konkrečios kompanijos veiklos specifiką bei iškeltus poreikius“, – įžvalgomis dalijasi E. Kurlinkus.

STATYBA

„MOXY“ – NAUJAS TRAUKOS CENTRAS PAČIOJE MIESTO ŠIRDYJE Aura Jankūnaitė

UŽSAKOVAS: UAB „Tala“ VIEŠBUČIO OPERATORIUS: Apex Alliance Hotel Management GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Mitnija“ ARCHITEKTAI: UAB Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai (autoriai: Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Paulius Narauskas, Agnė Natkevičiūtė) INTERJERO DIZAINERIAI: UAB „Ryčio Čimkaus studija BALT-A“ (autoriai: Rytis Čimkus, Agnė Kirslienė, Sandra Žukauskė) BENDRAS PASTATO PLOTAS: 5 720,00 m2 AUKŠTŲ SKAIČIUS: 6 ENERGINĖ KLASĖ: A+ STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2019 m., I ketvirtis STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m., II ketvirtis TIKSLUS ADRESAS: Maironio g. 19, Kaunas

Šiemet Kaune duris atverti ketina tinklui „Marriott“ priklausantis naujos koncepcijos viešbutis „Moxy“. Tai bus pirmasis šio tipo viešbutis Baltijos šalyse. „Pasaulio viešbučių versle jau galima įžvelgti tendenciją, kad dėl juose apsistojančios tūkstantmečio kartos, kuri

kelia visai kitus reikalavimus, nebelieka šiai rinkai įprasto formalumo – naujai kartai reikia individualizuotų sprendimų“, – teigia viešbučio vadovė Evelina Šukytė. Projekto plėtotojos UAB „Tala“ sprendimui dėl viešbučio statybos vietos didžiausią įtaką turėjo augantis Kauno potencialas. Pasak viešbučio atstovų, visa komanda, prisidėjusi prie projekto įgyvendinimo, sėkmingai numatė, kad būtent tokia viešbučio koncepcija reikalinga ekonomiškai stiprėjančiam miestui, į kurį atkeliauja vis daugiau tarptautinių įmonių ir turistų. PAPILDOMŲ IŠŠŪKIŲ KĖLĖ YPATINGA VIEŠBUČIO VIETA Kauno Maironio gatvė, kurioje statomas viešbutis, yra savaip unikali – joje įsikūręs Lietuvos bankas yra išskirtinis tarpukario architektūros šedevras. Savo laiku jis simbolizavo valstybės pakilimą, nepriklausomos Lietuvos didybę. Beje, visoje Maironio gatvėje stovi ir daugiau įsimintinų smetoninės architektūros pavyzdžių. Tad užduotis iš buvusio prekybos centro (vėliau biurų komplekso) sukurti naują viešbutį iš tiesų nebuvo paprasta.

STATYBA

Vienas žymiausių šalies architektų Gintautas Natkevičius, garsėjantis originaliais projektais, viešbučiui pasiūlė neeilinę idėją – pirmasis pastato aukštas atrodo lyg gatvės tąsa, o dalis svečių kambarių įrengti išsikišusioje konstrukcijoje.

Statant viešbutį buvo panaudota „Peikko Lietuva“ armavimo sistema PSB®, kuri yra paprastas ir patikimas sprendimas saugant plokštes, pamatus, sienas ir sijas nuo praspaudimo ir šlyties jėgų.

Prie viešbučio architektūros kūrimo prisidėjo ir G. Natkevičiaus kolegos: Adomas Rimšelis, Paulius Narauskas, Agnė Natkevičiūtė. Svarbu ir tai, kad nuo pat pradžių visame procese dalyvavo ir užsakovai. „Darboholiko malonumas“ – taip šmaikščiai G. Natkevičius apibūdina vystytojų pagalbą, kai jie turi visus skaičiavimus ir reikiamus atsakymus.

„Statybos aikštelėje dirbo daugiau kaip 250 darbininkų, turėjome suvaldyti per 60 subrangovų ir tiekėjų įmonių. Tačiau statybos procesas vyko sklandžiai, ramiai, o bendradarbiavimas buvo profesionalus ir efektyvus su visais projekto dalyviais: klientu, projektuotojais, interjero dizaineriais, subrangovais ir kitais“, – teigia statybos kompanijos „Mitnija“ projekto vadovas Martynas Gricius.

Statybos vyko pačiame miesto centre. Pasak generalinio objekto rangovo UAB „Mitnija“, pastatas užima beveik visą nedidelio sklypo plotą, tad statybų technikos, medžiagų, klojinių tiekimo logistiką bei pačius statybos darbus reikėjo itin tiksliai organizuoti.

VIEŠBUTIS PASTATYTAS SU UŽMOJU

Taip pat ne mažesnis iššūkis ir senojo pastato griovimo darbai – vos 1 m atstumu buvo kiti statiniai. Vis dėlto generaliniam rangovui pavyko išvengti darbų saugos, aplinkosaugos incidentų ir minimalizuoti griovimo bei statybos darbų įtaką aplinkiniams.

„Pastatas nėra prijungtas prie kaimyninių pastatų pagal perimetrą, jis atitrauktas, išorinės sienos suapvalintos. Pirmas aukštas stiklinis – tarsi gatvės praplėtimas. O tai, kas yra virš jo, – aiškios, rupios architektūros pavyzdys. Sukūrėme rimtą, tvirtą pastatą be nereikalingų sentimentų. Viešbutis pastatytas su užmoju“, – apie projektą pasakoja G. Natkevičius.

UAB „Projektana“ atliko pastato pamatų projektavimo ir įrengimo darbus, buvo įgręžti 600 mm skersmens poliai su galvenomis. Visus darbus teko atlikti ypač ankštomis sąlygomis, nepažeidžiant esamų konstrukcijų ir gretimų statinių per trumpą nustatytą terminą.

Anot pašnekovo, daug abejonių kėlė grįžimas prie senosios apdailos – tinko. Reikėjo drąsos įrodyti, kad pasirinktos fasadų apdailos medžiagos yra pačios geriausios. Architektas džiaugiasi, kad pasisekė ne tik apginti savo pasirinkimą, bet dar ir iš tinko išgauti įdomią faktūrą.

STATYBA

„Tai nėra klasikinis tinkas, jis turi potėpį. Ir net panašią užuominą į senuosius pastatus. Tinkas turi mastelį, rupumą. Kai krinta saulė, matyti, kad daryta žmogaus ranka. Tas potėpis yra gražus“, – tvirtina G. Natkevičius. Įdomu tai, kad visas pastatas yra iš monolitinio gelžbetonio, dalis pertvarų tarp kambarių – taip pat. Visas pastatas labai standus, tvirtas, o beveik trečdalis jo tarsi kabo ore. Estetinėmis priemonėmis pavyko subalansuoti fasadą, tad jis atrodo minkštas ir ne per daug tvarkingas. Langų ritmas, kambariai išdėstyti vienodai. Įmonė „Durų sistemos“ buvo atsakinga už viešbučio langus bei vitrinas: ypatingai lenktai viešbučio formai reikėjo itin profesionalių sprendimų. Įmonės direktorius Algirdas Rutkauskas teigia, kad svarbiausia užduotis buvo atsižvelgti į pastato specifiką bei keliamus aukštus kokybės reikalavimus. PRIVALOMAIS PATIKRINIMAIS NEAPSIRIBOTA Viešbučio „Moxy Kaunas Center“ statybų techninę priežiūrą atliko UAB „Kiwa Inspecta“. Įmonė jau dešimt metų Lietuvoje teikia gamybos ir statybos įmonėms daug tarpusavyje susijusių, kokybe išsiskiriančių paslaugų: tikrina įrenginių techninę būklę, sertifikuoja, teikia techninio konsultavimo, laboratorijos ir mokymo paslaugas. UAB „Kiwa Inspecta“ paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pramonės įmonės. UAB „Kiwa Inspecta“ yra dalis „Kiwa Group“, kuri laikoma viena iš 20 pasaulio geriausių testavimo, tikrinimo ir sertifikavimo (angl. Testing, Inspection and Certification, TIC)

įmonių, veikia daugiau negu 40 šalių ir turi daugiau nei 4,5 tūkst. darbuotojų. Viešbučio statybų techninė priežiūra buvo atlikta vadovaujantis STR 1.06.01:2016 ir kitais įmonės aukštos kokybės standartais. Be privalomų patikrinimų, buvo atlikti ir vidaus interjero elementų tvirtinimo techninės priežiūros darbai. Statybų techninės priežiūros darbai atliekami tam, kad viskas būtų statoma pagal projektą, o įgyvendinant architektūrinius, konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus būtų išvengta bet kokių netikslumų. „Turėjome nemažai iššūkių įgyvendindami aukštus viešbučių tinklo „Moxy“ keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, užtikrindami statinio gelžbetoninių konstrukcijų paviršiaus kokybę, nes betono paviršius nėra glaistomas ir dažomas. Kartu su rangovu ir betono mazgo technologais eksperimentavome atrinkdami tinkamus betono priedus. Kita vertus, darbus lengvino parinkta stipri projektuotojų bei rangovo komanda“, – apie darbų eigą pasakoja UAB „Kiwa Inspecta“ komercijos direktorius Jevgenijus Vasiljevas. Pasak pašnekovo, teigiamą įspūdį paliko ir tai, kad visi statybų dalyviai griežtai vadovavosi viešbučių tinklo „Moxy“ keliamais reikalavimais. „Siekdami klientui būti partneriu, darbus atlikdami profesionaliai ir sąžiningai, kuriame klientų pasitikėjimą ir nuoširdžiai džiaugiamės dalyvaudami tokiuose aukštų standartų projektuose“, – teigia J. Vasiljevas.

STATYBA

SAUGUMO GARANTAS STATYBŲ AIKŠTELĖJE Prie darbuotojų saugumo ir pačių darbų efektyvumo prisidėjo UAB „Transrifus“. Ji sumontavo pastolius ir pasirūpino apsaugomis nuo kritimo. Viešbutyje naudota sistema yra labai universali, modulinė, kurią sudaro: padas, statramstis, apsauginis atitvaras. Įranga yra sertifikuota, atitinka EN 13374 standartą, turi CE žymėjimą. Ši sistema yra ypač lengvai montuojama ir pritaikoma įvairiems paviršiams. Su specialiais tvirtinimo elementais kraštų apsaugas galima sumontuoti ant betoninių perdangos kraštų, medinių bei metalinių sijų, mechaniškai jų nepažeidžiant. O statramsčio laikiklis su fiksatoriumi užtikrina konstrukcijos stabilumą bei greitą montavimą.

Antra, statybų aikštelės plotas labai nedidelis, todėl visus veiksmus reikėjo labai tiksliai sukoordinuoti. Neatsižvelgiant į išskirtinį viešbučio dizainą ir vietą, UAB „Transrifus“ pavyko sklandžiai atlikti darbus. DĖMESYS PATVARUMUI IR DARBŲ SPARTAI Vienas iš esminių elementų statant bet kokį objektą – stogas. Viešbučio „Moxy Kaunas Center“ stogas patikėtas įmonei „Stogrenta“, kuri orientuojasi ne tik į naudojamų medžiagų patvarumą, bet ir į vykdomų darbų greitį bei kokybę. „Laiko požiūriu, terminas, skirtas viešbučio stogui įrengti, nebuvo ilgas, tačiau esame įpratę darbus atlikti tokiu tempu, kokio reikia užsakovui“, – pasakoja UAB „Stogrenta“ vadovas Mantas Pevcevičius.

„Apsaugos nuo kritimo nėra naujiena Lietuvoje. Tikimės, kad jos taps standartu ne tik dideliuose, bet ir mažesniuose statybų objektuose, nes tai labai efektyvi priemonė“, – tikina įmonės „Transrifus“ atstovas Albertas Zujus.

Stogas įrengtas ant monolitinės gelžbetonio perdangos. Šios perdangos yra vienos tvirčiausių ir atlaiko dideles apkrovas. Šiltinimui naudotos uždarų porų poliuretaninės stoginės plokštės, o dangai – norvegiška hidroizoliacinė PVC stogo danga „Protan“.

Įmonė jau turi nemažą patirtį viešbučių statybos ir renovacijos srityje, tačiau „Moxy Kaunas Center“ pateikė ir keletą naujų užduočių. Pirmiausia – montuojant pastolius. Dėl fasadą puošiančių karnizų nebuvo galima pastatyti visiškai standartinių pastolių fasado darbams. Papildomai buvo montuojamos konsolės, kurios leido apeiti karnizus ir priartinti pastolius prie sienos.

Viešbutyje naudotos standartinės plokščių stogų dengimo priemonės, tačiau skardinimo elementai, tvorelės buvo gaminti pagal specialų užsakymą, nes reikėjo prisiderinti prie lenktos viešbučio formos. „Dėl lenktos pastato formos reikėjo gaminti įmantresnes apdailos detales. Viską gaminome specialiai pritaikydami prie pastato specifikos“, – teigia M. Pevcevičius.

Nuotr. Andrius Aleksandravičius

STATYBA

Ypatingo atidumo prireikė ir logistikos srityje: kadangi pastatas neturėjo didelės statybų aikštelės, medžiagas teko vežtis ne piko metu, vakarais arba anksti ryte. Pasak įmonės „Stogrenta“ vadovo, pastatas nepateikė ypatingų iššūkių, tačiau, kaip ir kiekviename objekte, darbai atlikti maksimaliai greitai ir kokybiškai. VIDUJE – JAUNATVIŠKAS IR ENERGINGAS INTERJERAS Viešbučio „Moxy Kaunas Center“ interjerą kūrė UAB Ryčio Čimkaus studija BALT-A (autoriai: Rytis Čimkus, Agnė Kirslienė, Sandra Žukauskė). Pasak įmonės vadovo Ryčio Čimkaus, viešbučio pirmojo aukšto koncepcija yra net ketvirta iš siūlytų. Pagrindinis užsakovų noras – kad interjere būtų aiškiai išreikštas miesto veidas, vietos unikalumas. „Norėjosi perteikti Kauną nestandartiškai, ne per modernizmo architektūrą ar krepšinį. Iš pirmojo pasiūlymo išliko žalvarinė sienos dekoracija, paremta senuoju Kauno riboženkliu. Bendrai interjero stilistiką diktavo prekių ženklo vadovas“, – pasakoja architektas R. Čimkus. Prekių ženklo vadovas yra modernaus industrinio stiliaus, tad naudojamos šiurkščios, grynos medžiagos: armatūrinis tinkliukas, neapdirbtą medieną imituojanti baldinė plokštė, veltinis, odos imitacija. Anot interjero autorių, pirmajame aukšte naudota daug karštai valcuoto bei rūdinto metalo lakštų, metalinių tinkliukų ir, nors skamba viskas šiurkščiai ir šaltai, bendras vaizdas sušiltintas menininko Lino Kaziulionio sienų piešiniais, laisvai pamėtytais minkštaisiais baldais, žaismingais kilimais, šiltu apšvietimu, dekoracijomis.

Pirmajame aukšte erdvė suskirstyta į kelias zonas: tylesnė bibliotekos ir židinio zona, baro ir poilsio zonos, kuriose skatinamas aktyvesnis poilsis, stalo futbolas ir transliuojamos varžybos. Taip pat pirmajame aukšte yra atskiras nestandartinis susitikimų kambarys. URBANISTIKOS TEMATIKA IŠLAIKYTA VISAME PASTATE Pastato konstruktyvas, monolito pertvaros, matomos baigtiniame interjero etape, vadinasi, apdaila prasidėjo dar labai ankstyvoje statybų stadijoje. „Jei jau metalas, tai 4 m aukščio, jeigu betonas, tai visur atviras, išryškintas. Kai kurie sprendimai statybų metu gąsdina, tačiau galutinis rezultatas, ypač kai įjungiamas apšvietimas, nustebina net ir didžiausius skeptikus“, – sako interjero dizainerė A. Kirslienė. Anot interjero autorių, į atvirą betoną svečių kambariuose buvo skeptiškai žiūrima iki pat paskutinės minutės, kai buvo pakabintos užuolaidos ir uždengti šviestuvai bei paslėpti šviesų diodai. Kambariai galėjo atrodyti nejaukūs, tačiau rezultatas, kurį matys viešbučio svečiai, nuramino ir nudžiugino. „Tiekėjus ir gamintojus stebindavo mūsų noras palikti atviras, nešlifuotas metalo suvirinimo siūles. Reikėjo papildomai apgalvoti tvirtinimo galimybes, stiprinti pertvaras. Visgi šie papildomi rūpesčiai atsipirks viešbučio valdytojams, nes tokios apdailos medžiagos sunkiai sugadinamos – lagaminai betono pertvarų nenudaužys ir neteks perdažyti sienų“, – teigia R. Čimkus.

STATYBA

Pasak interjero kūrėjų, kiekvienas meistras turėjo dirbti itin tvarkingai ir atsakingai, nebuvo vietos klaidoms, nes visos inžinerinės komunikacijos yra gana atviros, pridengtos tik ažūriniu tinkliuku. Vienas drąsiausių interjero sprendimų – pirmojo aukšto masteliai: 4 m aukščio metalinės vitrinos su slankiosiomis durimis, armatūrinės sienelės, naudojamos kaip ažūrinės pertvaros, metalu kaustytos beveik 3 m aukščio durys su ilgomis metalinėmis rankenomis, kurių dizainas paremtas išlikusiais Kauno modernizmo pavyzdžiais. Įdomu tai, kad vienoje šių durų pusėje vaizduojamas piešinys, tad buvo labai svarbu, kad jas užvėrus nesimatytų staktų ir sujungimų. ENTRANSA įrengė visiškai su siena susiliejančias duris – staktos paslėptos, varčios idealiai sutampa su sienos plokštuma. Kambarių durys yra akustinės bei itin atsparios įbrėžimams (net ir staktos padengtos HPL). Plieninės durys yra su paslėptais vyriais. IŠSKIRTINIS RANKŲ DARBAS Vienas iš urbanistinio stiliaus elementų – specialiai pagal užsakymą gamintos plieno pertvaros. Jas gamino įmonė „Transparent LT“. Pirmajame aukšte sumontuotos dvi pertvaros. Viena jų skiria laukiamojo ir sporto salės erdves. Šiai pertvarai stiklinti panaudoti laminuoti stiklai. Vienas jų – raštuotas, suteikiantis gaminiui išskirtinį vaizdą. Šviesos diodų (LED) apšvietimas galinėje pusėje sukuria jaukią aplinką.

STATYBA

Bendras vitrinos aukštis siekia daugiau nei 4 metrus. Visas gaminys rankų darbo: kad išgautų unikalias metalo konstrukcijų virinimo siūles, įmonės „Transparent LT“ darbuotojai turėjo įdėti nemažai darbo. Siekiant pabrėžti bendrą viešbučio „Moxy Kaunas Center“ stilių, pertvaros padengtos specialiu laku, kuris suteikia apsaugą, tačiau neužgožia ir nepaslepia savito plieno grožio. Antroji pertvara skiria koridorių nuo pasitarimų kambario. Joje taip pat išlaikytas unikalus viešbučio „Moxy Kaunas Center“ stilius. Pagrindinis šios pertvaros akcentas – virš 3 m aukščio važinėjanti magnetinė rašomoji lenta. „Kadangi toks magnetinės rašomosios lentos aukštis yra nestandartinis, nusprendėme lentą pasigaminti patys. Patyrę konstruktoriai suprojektavo, cecho darbuotojai pagamino ir dabar turime puikų rezultatą“, – pasakoja „Transparent LT“ atstovė Dovilė Masionytė. Kiekviena virinimo siūlė, kiekvienas kampukas, kampuotis ar varžtas perėjo per įmonės „Transparent LT“ darbuotojų rankas. Radus bendrą kalbą bei supratus ir įgyvendinus architektų lūkesčius, gautas puikus rezultatas, kuris džiugins viešbučio „Moxy Kaunas Center“ lankytojus.

Dažai „Topcolor Ceramic“ yra pirmos stiprumo klasės, o naudojami šveicariški pigmentai nesukelia jokių eksploatacinių nesklandumų, nes yra labai atsparūs atmosferos ir mechaniniam poveikiui. „Topcolor“ atstovai taip pat džiaugiasi, kad užsakovai, turėdami nemažą žinių bagažą apie dažus, aiškiai suformulavo savo poreikius. Tad darbų proceso metu nekilo jokių problemų. Šiuo metu „Topcolor“ pirmauja Baltijos regione kaip inovatyvus ir efektyvus kokybiškų dažų, grunto, tinko gamintojas, savo vartotojus pasiekiantis prekių ženklais „Topcolor“, „Ekocolor“ ir „Protex“. Kompanijos prioritetai – inovacijos, kokybė ir ekologija. Šios trys vertybės yra puoselėjamos nuo pat įmonės įkūrimo 2003 metais. KOMANDINIS DARBAS VISOSE SRITYSE

Viešbučio „Moxy Kaunas Center“ rangovai pasirinko vienus kokybiškiausių ir jau ne kartą rinkoje pasiteisinusius dažus „Topcolor“. Serijos „Ceramic“ dažai yra visiškai matiniai, lengvai plaunami, nesipoliruojantys.

Viešbučiui „Moxy Kaunas Center“ buvo pasirinktos įmonės „Bygg & fasade service“ metalinio tinklo kabamosios lubos, kurios išsiskiria tvirtumu. Ši įmonė gali pasiūlyti didelį asortimentą (visą galima rasti portale lubusistemos.lt): mineralinio pluošto, mineralinės vatos, metalines, medines bei gipsines kabamąsias lubas ir jų konstrukcijas.

„Mūsų produkcija išsiskiria labai gera kokybe. Kurdami šiuos dažus, kreipėme dėmesį ne tik į stiprumo klases, eksploatacines savybes, bet ir patogumą dažyti: jais lengva naudotis ne tik profesionalams, bet ir mažiau

Dėl ypatingos viešbučio formos bei pirmo aukšto dizaino standartiniai lubų pasiūlymai nebuvo tinkami, nes negalėjo užtikrinti tokio užbaigtumo, koks yra sugalvotas dabar. Tad įmonė „Bygg & fasade service“ pasiūlė sprendimą –

PIRMIAUSIA KOKYBĖ

kompetencijos turintiems darbuotojams. Šį kartą užsakovai tikėjosi ne tik geros stiprumo klasės, bet ir kokybiško tonavimo bei puikaus rezultato“, – teigia „Topcolor“ atstovai.

STATYBA

bendradarbiaujant su architektais individualiai pagaminti autentiškas lubas. Dauguma konstrukcinių dalių taip pat gamintos pagal užsakymą. „Daugiausia dėmesio reikėjo lubų užbaigtumui: šoninėms sienoms, kolonoms, vidurinei lubų daliai. Iš tiesų darbas su viešbučio lubomis prasidėjo gerokai prieš montavimą. Daug laiko atėmė projektavimas, o pats vykdymas buvo gerokai greitesnis“, – pasakoja įmonės vadovas Gytis Štaras. Darbų specifika taip pat kėlė savų uždavinių: reikėjo dirbti lygiagrečiai su kitais projekto dalyviais, laukti kitų darbų pabaigos, norint montuoti vieną ar kitą lubų segmentą. „Tai buvo komandinis darbas. Visi žinojome, ką reikia padaryti, tad papildomų trikdžių visiškai nebuvo“, – tvirtina G. Štaras. Kituose pastato aukštuose buvo naudotos standartinės kabamosios lubos. Ypatingas dėmesys skirtas jų tolesnei priežiūrai – reikėjo pasiūlyti tokias lubas, kurias vėliau būtų nesunku tvarkyti. Taip pat svarbi ir garso izoliacija, tačiau, anot įmonės vadovo, visos jų siūlomos lubos atitinka aukščiausius reikalavimus, tad išskirtinių sprendimų neprireikė. Virtuvės zonose buvo pakabintos higienos reikalavimus atitinkančios lubos. Įmonės „Bygg & fasade service“ profesionalumas ir iki smulkmenų apgalvota kiekvienos patalpos paskirtis leido pasiekti visišką pastato lubų užbaigtumą.

STATYBA

VISUMĄ KURIA DETALĖS Kai statomas naujas viešbutis, net ir parenkant smulkiausias detales, būtina atsižvelgti į pastato specifiką – dėl didelių lankytojų srautų viskas turi būti itin patvaru. Aukščiausia gaminių kokybė, ilgas eksploatavimo laikas ir patrauklus dizainas – dėl šių priežasčių „Moxy Kaunas Center“ interjerui kurti buvo pasirinkti JUNG jungikliai bei kištukiniai lizdai. Viešbučių tinklui „Moxy Kaunas Center“ JUNG tiekia jungiklius nuo pat tinklo įkūrimo. Šiuo metu JUNG jungiklių galima rasti 20-yje „Moxy“ viešbučių Europoje ir ne tik, pavyzdžiui, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Gruzijoje ir kitose šalyse.

Viešbučiai šią dizaino liniją dėl jos universalumo renkasi itin dažnai. Beje, antracito spalva šiuo metu yra viena populiariausių interjere apskritai. Vis dėlto šiuolaikiniame statybų sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik išvaizdai, bet ir medžiagoms, iš kurių pagaminti atskiri prietaisai. Ne išimtis ir interjere naudojami jungikliai: jie turi būti ne tik gražūs, bet ir patvarūs. „Moxy Kaunas Center“ viešbutyje naudoti JUNG A 550 dizaino jungikliai pagaminti iš nedužaus, spalvos nuo saulės neprarandančio ir praktiškai nesibraižančio itin aukštos kokybės plastiko. Tad įrenginiai gali atlaikyti intensyvų naudojimą ir ne visada atsargius viešbučio lankytojus.

„Smagu, kad pagaliau atėjo Lietuvos eilė ir JUNG jungikliai bus panaudoti naujai įsikuriančiame „Moxy Kaunas Center“. Kiekvienoje šalyje yra sava specifika, tad ir šiame viešbutyje reikėjo prisitaikyti prie kiek kitokių reikalavimų. Manome, kad mums pavyko“, – pasakoja jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Pasak R. Skurdenio, nors logistikos procesai tarp Lietuvos ir Vokietijos vyko didžiųjų švenčių laikotarpiu, kai užsakymų būna itin daug, darbas ėjosi sklandžiai. Su visomis iškilusiomis kliūtimis pavyko susitvarkyti ir numatyti darbai buvo atlikti be jokių trukdžių.

Visame viešbutyje įrengti matinio antracito spalvos JUNG A 550 dizaino jungikliai. Charakteringų linijų A 550 gaminių išorė itin griežta. Jiems būdingas aiškių formų dizainas, puikiai papildantis modernaus interjero stilių. Viešbutyje panaudotai dizaino linijai priskiriamas A serijai įprastas 55 mm dydžio dangtelis, tad jie gali būti montuojami į atskirus pavienius ar daugiaviečius rėmelius.

Visa JUNG kompanijos produkcija turi aukštą kokybę bei kilmę įrodantį „Made in Germany“ sertifikatą. Kitaip nei daugelis šiuolaikinių įmonių, JUNG neiškėlė savo gamybos į kitas šalis – nuo pat 1912 m. tai yra šeimos įmonė, valdoma vienos šeimos narių – šiuo metu prie JUNG kompanijos vairo stovi jau trečia karta. Tad preciziška vokiška gaminių kokybė užtikrinama visu 100 %.

„Projektas buvo puikiai valdomas – taip, kaip ir turėtų būti rimtame objekte“, – tvirtina R. Skurdenis.

STATYBA

NAUJAUSIŲ TECHNOLOGIJŲ GAUSA Beveik 6 tūkst. m pastate įrengti net 175 kambariai, tad tinkamai subalansuoti ir suprogramuoti visai pastato inžinerinei sistemai prireikė žinių ir patirties. 2

UAB „Dizaja“ inžinierių komanda viešbutyje „Moxy Kaunas Center“ per rekordiškai trumpą septynių mėnesių laikotarpį įrengė efektyvias bei komfortą užtikrinančias ŠVOK sistemas. Didžiausias komandos uždavinys buvo sutalpinti visas inžinerines sistemas modernios architektūros viešbutyje taip, kad ji nekristų į akis bei savo techniniais rodikliais atitiktų aukščiausius mikroklimato palaikymo sistemų standartus. Vėsinimo ir šildymo sistemoms užsakovas kėlė pačius aukščiausius reikalavimus, todėl buvo pasirinkta INDUSTEK UAB technologiškai naujausia, ekonomiška, patikima ir tyli įranga. Sumontuoti patys naujausi ir efektyviausi du DAIKIN vidinio išpildymo vandens šaldymo įrenginiai, kurių kiekvieno šaldymo galia yra 170 kW (bendrai 340 kW). Energinio naudingumo koeficientas EER lygus net 3,49. Taip pat sumontuotos dvi naujausios THERMOKEY (Italija) aušyklės, kurių kiekvienos galia po 220 kW (bendrai 440 kW). Šios aušyklės išsiskiria itin tyliu veikimu – tik 48 dBA. Kambariuose yra sumontuoti SABIANA (Italija) vandeniniai keturių vamzdžių konvektoriai (fankoilai). Visi (kanaliniai bei kasetiniai) fankoilai yra su EC varikliais,

kurie sunaudoja 4–5 kartus mažiau elektros energijos nei įprasti varikliai. Tai brangesnis sprendimas, tačiau ši investicija, remiantis skaičiavimais, greitai atsiperka. Visi fankoilai yra itin tylūs. Kasetinių fankoilų apdailiniai difuzoriai yra nudažyti pagal užsakovo pasirinktas bei iš anksto suderintas spalvas (pagal RAL). Šiuo atžvilgiu gamintojas buvo labai lankstus ir sugebėjo išpildyti užsakovo iškeltus ypatingus reikalavimus. „Stengėmės parinkti technologiškai pačią naujausią vėsinimo ir šaldymo įrangą. Projekto pradžioje mums atrodė, kad sunku bus išpildyti užsakovo reikalavimą tiekti prie vidaus dizaino spalviškai tinkamą įrangą, tačiau, turėdami gerus ir pažangius tiekėjus, tai lengvai išsprendėme“, – teigia INDUSTEK UAB vadovas Vaidas Ragaišis. VIENINTELIS TOKS KAUNE Viešbučiui pirmą kartą atvėrus duris ir pasitikus svečius prasidės kitas atsakingas etapas – itin aukštų „Marriott“ tinklo svečių aptarnavimui keliamų reikalavimų įgyvendinimas. „Moxy Kaunas Center“ pažangus ne tik statybų sektoriuje, bet ir paslaugų modernizavimo srityje. Šis viešbutis vienintelis Kaune turės mobilaus rakto sistemą, kuri leis svečiams duris atrakinti savo mobiliuoju telefonu. Viešbučio direktorė Evelina Šukytė itin džiaugiasi, kad valdymo operatoriumi pasirinktas „Apex Alliance Hotel Management“, kurio profesionali komanda Lietuvoje jau yra atidariusi „Marriott“ tinklo viešbutį Vilniuje, o Europoje sėkmingai valdo šešis tarptautinius viešbučius.

STATYBA

„GREEN HALL 3“ – DAR VIENAS STULBINAMAS OBJEKTAS NERIES PAKRANTĖJE

Giedrė Linden Nuotr. Norbert Tukaj

PROJEKTO VYSTYTOJAS: SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „Urban Inventors“ ARCHITEKTAI: „Arrow Architects“ ir UAB „Archinova“ BENDRAS PASTATO PLOTAS: 2 800 m2 AUKŠTŲ SKAIČIUS: 4 + 2 požeminiai INVESTICIJŲ DYDIS: 9 mln. eurų ENERGINĖ KLASĖ: A+ TIPAS: verslo centras ADRESAS: Upės g. 21, Vilnius

Dešiniajame Neries krante Vilniuje visu grožiu iškilo ir trečiasis žaliosiomis technologijomis paremto verslo slėnio „Green Hall“ pastatas, savo architektūrine raiška ne mažiau įspūdingas už pirmuosius du, be kurių jau sunkiai įsivaizduojamas šios miesto dalies peizažas. Šis verslo centras, į kurį investuota apie 9 mln. eurų, vainikuoja visą verslo slėnio projektą. Visos investicijos į jį siekė net 42 mln. eurų. UNIKALŪS, BET HARMONINGAI DERANTYS Kaip žurnalui „Structum“ pasakojo „Green Hall“ plėtotojos SBA įmonės „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas

Lionginas Šepetys, kiekvienas šio verslo slėnio pastatas yra unikalus, tačiau sudaro harmoningą visumą ir darniai įsilieja į supančią aplinką bei modernaus Vilniaus panoramą. „Išskirtiniai projektai ir juose naudojamos naujausios technologijos, dėmesys tvarumui ir aplinkos tausojimui yra SBA vizitinė kortelė. Todėl „Green Hall 2“ dėl savo išskirtinumo ir banguojančios formos buvo pripažintas geriausiu Metų architektūriniu kūriniu. „Green Hall 3“ taip pat įspūdingas dėl savo dinamiškai svyrančios formos. Visas jo grožis atsiskleidžia einant arba važiuojant Upės gatve ar A. Goštauto gatve kitapus Neries, kai pastatas tarsi atgyja, atspindi miesto judesį, upės tėkmę ir saulės žybsnius jos bangose“, – įspūdingą architektų darbą giria L. Šepetys. PAGARBA KOLEGŲ DARBUI Kurti trečiąjį „Green Hall“ verslo centrą, kaip ir antrąjį, buvo patikėta Danijos bendrovės „Arrow Architects“ bei lietuvių įmonės „Archinova“ architektams. Visus maloniai nustebinę antruoju „Green Hall“ pastatu, savo lenkta plastiška forma tarsi atkartojančiu upės vingį, Danijos bei Lietuvos architektai ir šįkart pateikė staigmeną – paskutinį verslo slėnio pastatą suprojektavo trikampį, dinamiškai svyrančios formos, papildantį ir puikiai įsiliejantį į visą komplekso „Green Hall“ ansamblį.

STATYBA

Trečiojo pastato forma orientuota į rytus ir vakarus. Rytinė dalis nuleista, vakarinė – pakelta. Toks sprendimas priimtas, kad ir antrasis, ir trečiasis išryškintų centrinį bei aukščiausią pirmąjį komplekso „Green Hall“ pastatą. Iš Studentų gatvės pusės „Green Hall 3“ fasadą architektai suprojektavo ramų, tiesų, stikliniu fasadu. Ekspresija atsiskleidžia žvelgiant į pastatą nuo upės pusės. Statant trečiąjį „Green Hall“ pastatą visų pirma orientuotasi į tai, kad jis turėtų būti tarsi paskutinis akcentas, užbaigiantis visą slėnio ansamblį. Danų įmonės „Arrow Architects“ architektas Ulrikas Raysse’as žurnalui „Structum“ pasakojo, kad jau „Green Hall 2“ suprojektuoti buvo nelengva. Bet „Green Hall 3“ projektas tam tikra prasme buvo netgi dar sudėtingesnis, nes pastatas yra mažas ir dar trikampio formos. „Kurdami „Green Hall 2“ ir „Green Hall 3“, norėjome sukurti ką nors, kas pagerbtų „Green Hall 1“ kūrėjų, taip pat danų architektūros studijos „PLH Arkitekter“, darbą“, – sako U. Raysse’as. Pasak architekto, pastato grožis, ekspresyvumas ir dizaino išskirtinumas labiausiai atsiskleidžia žvelgiant į jį iš įėjimo pusės. „Labai didžiuojuosi „Green Hall“ projektu, nes visi jo pastatai turi labai aiškią idėją. Tokių pastatų pamatysi nedažnai. Europoje galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti pastatus, kurie yra tokie ekspresyvūs kaip šie“, – neabejoja U. Raysse’as.

ATSVARA ANTRAJAM PASTATUI Įmonės „Archinova“ vadovas, architektas Antanas Gvildys prisimena, kaip užsakovas pageidavo, kad visi trys verslo slėnio pastatai būtų išskirtinės išvaizdos, ne tipinės dėžutės. Taip pat norėta, kad pastatai derėtų vienas su kitu, sudarytų bendrą visumą ir atrodytų tartum žingsniu aplenkę laikmečio dvasią. „Centrinis, aukščiausias, pirmasis pastatas buvo pastatytas anksčiausiai. „Green Hall 2“ suprojektavome modernų, kurio idėja buvo atkartoti upės vingį. Sukūrėme jį labai dinamiškos, ekspresyvios formos, bet jis neturėjo atsvaros iš kitos pusės. Ja ir turėjo tapti pastatas „Green Hall 3“. Pastarojo svyrantis fasadas ir forma truputį primena propelerį. Savo lenkta forma jis tarsi atkartoja posūkio, esančio važiuojant nuo miesto centro, kryptį su upės atspindžiu“, – paaiškina A. Gvildys. U. Raysse’as atskleidžia, kad neįprastą trikampę „Green Hall 3“ formą nulėmė ir siekis išsaugoti šalia pastato esančią viešąją erdvę, kurioje galėtų susiburti žmonės. Tai pavyko pasiekti susiaurinus pirmąjį aukštą. Prarasta pastato erdvės dalis buvo tarsi susigrąžinta išplatinus fasadą viršuje. „Toks sprendimas ne tik padėjo išsaugoti erdvę tarp verslo centrų, bet ir neužgožti greta stovinčio pastato „Green Hall 1“. Jeigu trečiojo pastato fasadas būtų paliktas tiesiog tiesus, jis uždengtų gana nemažą „Green Hall 1“ dalį ir nesimatytų, kaip keičiasi jo forma“, – teigia architektas U. Raysse’as.

STATYBA

ĮDOMIAU IR SUDĖTINGIAU NEI MATUOTI „DĖŽUTĘ“

MONTAVO TARSI DĖLIONĘ

Statant „Green Hall 3“, kadastrinius matavimus ir žemės sklypo geodeziją atliko įmonė „Sklypas ir namas“. Be to, ši įmonė atstovauja statytojams priduodant pastatą. Ta pati įmonė matavimus atliko ir statant antrąjį „Green Hall“ pastatą, kuris buvo dar sudėtingesnių formų, tad ir iššūkių atliekant matavimus būta daugiau.

Statant tokį pastatą kaip „Green Hall 3“, be iššūkių neapsieita. „Green Hall 3“ sudėtingumą lėmė pati pastato forma. Iššūkis projektuotojams ir statytojams buvo išgauti tinkamą pasvirimo kampą, nes jis visame pietiniame fasade kinta. Todėl reikėjo ypatingo tikslumo ir netgi preciziškumo projektuojant ir įrengiant laikančiąsias konstrukcijas, kolonas, perdangas. Taip pat ir montuojant stiklo paketus, kuriuos reikėjo derinti tarsi dėlionę.

Kaip teigia UAB „Sklypas ir namas“ direktorius Vytautas Kasperavičius, matuoti tokių formų pastatus kaip „Green Hall“ visada įdomiau nei „dėžutes“. Tiesa, nebuvo paprasta matuoti ir braižyti pastatą, kurio kiekvienas aukštas yra skirtingo dydžio. Taip pat buvo sudėtinga apskaičiuoti tokio pastato parametrus, reikalingus kadastrinių matavimų bylai sudaryti. „Trečiojo „Green Hall“ pridavimas taip pat bus nelengvas, nes priduodant tokius pastatus reikalaujama labai daug dokumentų. Dažnai kyla iššūkis juos visus surinkti į vieną krūvą, nes subrangovų būna labai daug. Taip pat reikalingos žinios, padedančios įvertinti, ar viskas atitinka projektą, nes tik tinkamai pasiruošus dokumentus kreipiamasi į pridavimo komisiją“, – paaiškina įmonės specialistė Skaistė Sabaliauskaitė. Vis dėlto UAB „Sklypas ir namas“ komanda tikisi, kad pridavimas bus sklandus. Juk teko matuoti ir ne mažiau įdomius ar sudėtingus projektus, tokius kaip minėtasis „Green Hall 2“, dangoraižis „The Tower“, Taksi parko pastatas ar senamiestyje statomi „Misionierių sodų“ namai.

Vienu didžiausių iššūkių tapo ir būtinybė tiksliai bei tinkamai įrengti šio pasvirusio pastato stiklinius fasadus. Juk nuo upės pusės atsiveriančiame visame „Green Hall 3“ fasade nėra nė vieno vienodo stiklo paketo! Kiekvienas turėjo būti įmontuotas į specialiai jam numatytą vietą. Tokiam darbui prireikė daugiau pastangų ir resursų. Su vienu stiklo paketu dirbo po 6–8 žmones. NESTANDARTINIAI FASADŲ SPRENDIMAI Aliuminio stiklo fasadus „Green Hall 3“ tiekė Vokietijos aliuminio profilių gamintoja „Wicona“. Kaip pasakoja „Wicona“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius, nors „Green Hall 3“ yra nedidelis savo apimtimi projektas, tačiau nebuvo lengva rasti tinkamą sprendinį. „Dėl sudėtingos pietinio fasado architektūros negalėjome projektavimo atlikti įprastais įrankiais ir skaičiavimo programomis. Vertinant sudėtingą fasado formą pirmiausia

STATYBA

buvo pasitelkta 3D modeliavimo programa „Autodesk Inventor“. Joje „Hydro Building Systems Lithuania“ inžinierius Aleksas Liudvinavičius sukūrė realų trimatį fasado fragmentą. Trimačiame modelyje buvo paprasčiau įžvelgti ir įvertinti esminius tokios sudėtingos konstrukcijos mazgus. Išanalizavus modelį, buvo nuspręsta panaudoti „Wicona Wictec 50“ fasadinės sistemos profilius. Tačiau papildomai teko kurti unikalias sujungimo ir tvirtinimo detales“, – prisimena R. Staknevičius. Išorinės vertikalios apdailos projektavimas irgi atėmė daug laiko, nes trimačiam lūžtančiam fasadui netiko iki šiol naudoti klasikiniai apdailų tvirtinimo būdai ir formos. Be to, projektuojant šių apdailų tvirtinimą, atlikti sudėtingi statikos skaičiavimai, siekiant nustatyti šių apdailų poveikį stiklo paketams, taip pat įvertinti įlinkius ir užtikrinti išilgines deformacijas nuo išorės klimato, ypač nuo temperatūros poveikio. Taip šiam projektui buvo sukurtos ir pagamintos unikalios, specialios geometrijos dekoratyvinės apdailos. Šiame projekte pritaikytų ir išspręstų mazgų nėra nė viename tipiniame kataloge – viskas buvo kuriama ir pritaikoma specialiai šiam projektui. „Atliekant inžinerinį projektavimą, ne mažiau svarbi buvo komunikacija su fasadus gaminusia įmone. Visi suprojek-

tuoti mazgai turėjo būti įgyvendinami ir tiksliai surenkami statybos objekte. Tik bendras darbas leido pasiekti tokį rezultatą, koks yra dabar ir matomas žvelgiant į šį tikrai unikalios formos pastatą. Ypač džiugu, kad, projektuojant tokios sudėtingos formos fasadą, visus reikalingus skaičiavimus galėjome atlikti savo biure Vilniuje. Tai leido gerokai sutrumpinti bendrą projektavimo laiką ir užtikrino gerą komunikaciją su fasadus pagaminusia bei įrengusia įmone“, – džiaugiasi pašnekovas. DĖMESYS EFEKTYVIAM ENERGIJOS NAUDOJIMUI Kaip ir statant ankstesnius verslo slėnio „Green Hall“ pastatus, taip ir statant trečiąjį, ypatingas dėmesys skirtas efektyviam energijos naudojimui, tvarumui – to reikalauja visi būsimieji nuomininkai. „Šiame verslo centre įrengtas geoterminis šildymas, 100 % patenkinsiantis šildymo ir vėsinimo poreikį. Dėl unikalios pasvirusios formos pastate įrengtose darbo vietose bus išvengta tiesioginių saulės spindulių, bet kartu užtikrintas natūralus apšvietimas. Jį dar padidins įstiklinta stogo dalis“, – pasakoja L. Šepetys. Energijos taupymą lemia jau pati pastato architektūra. Pasviręs pietinis fasadas neleis saulei pernelyg įkaitinti patalpų, tad vasarą jas reikės mažiau vėsinti. Nuo perkaitimo vidų saugos ir stikliniame fasade įmontuota apsauga nuo saulės. Be to, visose darbo vietose bus užtikrintas natūralus apšvietimas. Tai leis mažinti elektros energijos išlaidas. PALANKŲ MIKROKLIMATĄ SUKURS AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS ĮRANGA Trečiajame „Green Hall“ pastate, kaip ir pirmuose dviejuose, malonų patalpų mikroklimatą padės užtikrinti UAB „Airwave Lietuva“ parinkta šaldymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga. Kadangi statant verslo slėnio „Green Hall“ pastatus daug dėmesio skirta efektyviam energijos naudojimui, į tai atsižvelgta ir parenkant oro kondicionierius. UAB „Airwave Lietuva“ „Green Hall 3“ suprojektavo ir sumontavo „Midea VRF“ sistemas. Šis aukščiausios kokybės kondicionavimo įrangos gamintojas iš Kinijos savo produktams naudoja japoniškus „Toshiba“, „Hitachi“ ar „Sanyo“ kompresorius ir technologijas. „Midea“ sistemos dera skirtingos paskirties ir dydžio pastatuose: nuo nedidelių individualių namų iki stambių pramoninių objektų, o kainos ir kokybės santykis ypač patrauklus. Be to, šią įrangą lengva prijungti prie bendros pastatų valdymo sistemos. Taigi nieko keista, kad „Midea“ produktai buvo parinkti ir statant ne vieną objektą Lietuvoje, tarp jų prekybos centrus „Nørdika“ ir „Rimi“ Vilniaus Linkmenų gatvėje, biurų pastatą „Link“ Saltoniškių gatvėje ar rekonstruojant Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Taip pat „Green Hall 3“ sumontuota gilias kondicionavimo sistemų gamybos tradicijas turinčio Japonijos gamintojo „Daikin“ įranga. Tai – vienas iš vos kelių gamintojų pasaulyje, galinčių pasiūlyti visapusišką oro kondicionavimo sistemų sprendimų asortimentą: nuo mažiausių, privačiam sektoriui pritaikytų, įrenginių iki didžiausių šaldymo sistemų. 65

STATYBA

BIURŲ INTERJERAIS PASIRŪPINS PATYS NUOMININKAI Bendrųjų pastato „Green Hall 3“ patalpų interjeras ir apdailos medžiagos parinktos panašios į „Green Hall 2“, siekiant, kad pastatai kuo labiau derėtų vienas su kitu. Trečiajame pastate turėjo būti ir per visus aukštus persišviečiantis atrijus, bet dabar nuomininkų pageidavimu dalis jo perdengta. „Atrijus buvo mano mėgstamiausia projekto dalis, deja, nuomininkų valia jo nebeliko. Bet jis tikrai būtų nuostabus“, – neabejoja architektas U. Raysse’as. Biurų interjero projektus įsirengs ir suplanuos patys nuomininkai pagal poreikius. Čia veiksiančios tarptautinių kompanijų atstovybės, pavyzdžiui, „Moody’s“, kuri įsikurs dviejuose viršutiniuose „Green Hall 3“ aukštuose, interjerus planuoja pagal patvirtintą kompanijų standartą. KOKYBĖ IKI MAŽIAUSIOS INTERJERO DETALĖS „Green Hall 3“ interjerą kūrę dizaineriai pasirinko šiuo metu vienus populiariausių JUNG gaminių – A 550 dizaino matinius antracito spalvos jungiklius. Būtent šio modelio jungikliai užkariauja rinką dėl savo modernių formų, patvarumo ir kokybės. Griežtos ir aiškios A 550 jungiklių linijos puikiai dera daugelyje interjerų. Svarbu ir tai, kad šie JUNGikliai, net ir ilgai naudojami, nepraranda nei prekinės, nei funkcinės vertės. Jiems nekenkia saulės spinduliai – spalva nenublunka. Itin aukštos kokybės plastikas, iš kurio pagaminti jungikliai, yra nedužus ir praktiškai nesibraižantis.

„Green Hall 3“ – tai pastatas, kuriame automatikos ypač daug, vadinasi, ir pačių jungiklių skaičius optimalus, ne perteklinis. Tai dar viena priežastis, kodėl naudojami jungikliai privalo būti itin kokybiški. JUNG jungikliai atitinka skirtingose pasaulio šalyse galiojančius techninius standartus, o sertifikatas „Made in Germany“ užtikrina vokišką kokybę.

STATYBA

IDEALŪS, BET NEBŪDINGI SPRENDIMAI Verslo centre „Green Hall 3“ įrengti du liftai, kurių greitis 1,6 m/s – gana nebūdingas tokio aukščio pastatui, kaip ir jų komplektacija, skirta bent tris kartus aukštesniems pastatams nei šis, o juos įrengusi UAB „Schindler-Liftas“ reikšmingiausia technine ypatybe nurodo tai, kad šie liftai sukomplektuoti su ratukiniais šliaužikliais, kurie judant lifto kabinai sumažina vibracijas ir padidina keleivių komfortą.

Prie pat verslo centrų įrengtos žaliosios zonos su tūkstančiais gėlių, varpinių augalų, medeliais. Sąlytį su upe primena palei „Green Hall 2“ įrengtas fontanas, kuris gyvai atsispindi veidrodiniame pastato fasade. „Žaliosios zonos nuomininkams ir mums ypač svarbios, todėl viso verslo slėnio aplinkai sutvarkyti, žaliosioms zonoms įrengti investavome 1,1 mln. eurų“, – teigia L. Šepetys. Į DARBĄ – NE TIK AUTOMOBILIU

Įmonė „Kitoks požiūris“ trečiajame „Green Hall“ pastate sumontavo pakeliamąsias grindis, kurios yra idealus pasirinkimas naujai įrengiamuose biuruose, kai nėra galimybių būtinąsias komunikacijas įrengti sienose ar lubose. Taip pat pakeliamąsias grindis UAB „Kitoks požiūris“ sumontavo ir verslo centruose „Green Hall 2“ bei „Green Hall 1“.

Verslo slėnis „Green Hall“ įsikūręs strategiškai patogioje vietoje Vilniaus centre, bet šiek tiek toliau nuo pagrindinių automobilių arterijų. Vis dėlto darbą čia įsikūrusiuose biuruose lengva pasiekti ir alternatyviomis transporto priemonėmis.

„Green Hall 3“ WC patalpose yra sumontuotos „Geberit Duofix“ vandens nuleidimo potinkinės sistemos ir vandens nuleidimo mygtukai.

Mėgstantieji į darbą važiuoti dviračiais gali patogiai iki pat pastatų privažiuoti naujais dviračių takais, pačioms transporto priemonėms įrengtos saugyklos, o po kelionės darbuotojai gali nusiprausti dušuose.

APLINKAI SUTVARKYTI SKIRTA NET 1,1 MLN. EURŲ Projektuojant verslo slėnį „Green Hall“, daug dėmesio skirta ir aplinkai, nes jis įsikomponavęs žaliajame Vilniuje – Žvėryno pakraštyje, greta Neries. Todėl prie upės įrengta poilsio zona, kur miestiečiai ir verslo centrų darbuotojai gali atsipūsti, užkąsti gamtoje ar netgi padirbėti – juk čia veikia spartusis belaidis internetas.

Sezono metu šalia „Green Hall 2“ veikia ir miesto dviračių nuomos taškas. Atvažiuojantieji paspirtukais verslo centre gali juos saugiai palikti ir įkrauti. Taip pat įrengta ir elektromobilių krovimo stotelė. Architektūrine raiška buvo išspręstas ir įvažiavimas nuo gatvės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę – įrengti tarsi vartai automobiliams įvažiuoti.

STATYBA

„CONRESTA“ PER METUS PASTATĖ ĮSPŪDINGO DYDŽIO „VILNIAUS BALDŲ“ GAMYKLĄ Inga Labutytė-Atkočaitienė Nuotr. Laimonas Ciūnys UŽSAKOVAS: AB „Vilniaus baldai“ PLĖTOTOJAS: INREAL grupė GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Conresta“ ARCHITEKTAS: Vitalijus Vyšnia VIDAUS INTERJERAS: Natalija Baran, Vidmantas Kančiauskas STATYBOS LAIKOTARPIS: 2019 04–2020 05 INVESTICIJOS: daugiau kaip 50 mln. eurų PLOTAS: 73 tūkst. m2 VIETA: Pramonės g. 23, Guopstų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r.

Trakų rajone, Guopstų kaime, pabaigos link juda naujos ir modernios „Vilniaus baldų“ gamyklos statybos. Įspūdingo 73 tūkst. m2 ploto, t. y. maždaug 10 futbolo stadionų dydžio, pastate įsikurs vienos didžiausių Lietuvos baldų gamybos įmonės administracijos ir gamybos padaliniai. „Naujos gamyklos statybos – svarbus bendrovės veiklos etapas. Ji leis mums dar labiau padidinti gamybinį pajėgumą ir tapti dar stipresniems: gerinti darbo sąlygas, toliau didinti procesų efektyvumą ir tvarumą. Visa tai reiškia, kad galėsime dar tiksliau atliepti pagrindinio kliento poreikius“, – sako Jonas Krutinis, bendrovės „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius.

STATYBA

„Vilniaus baldai“ specializuojasi gaminti lengvų konstrukcijų korpusinius baldus. Visa bendrovės produkcija parduodama koncernui IKEA, su kuriuo pradėta bendradarbiauti 1997 metais. Pagrindiniu „Vilniaus baldų“ klientu IKEA tapo 2007-aisiais. Naujos gamyklos statybos suplanuotos po to, kai „Vilniaus baldai“ su IKEA pasirašė ilgalaikę sutartį, kurioje numatytas pardavimo apimties didinimas. Dabartinė gamykla leidžia tik iš dalies vykdyti susitarimą, todėl nuspręsta statyti naują. Moderni baldų gamykla Trakų rajone statoma laikantis aukščiausių standartų, remiantis gerosios praktikos pavyzdžiais, atsižvelgiant ir į dabartinius, ir į būsimus kliento poreikius. Efektyvesni gamybos procesai ir nauji technologiniai sprendimai leis „Vilniaus baldams“ sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dvideginio apimtis, energijos suvartojimą ir susidarančius atliekų kiekius. „Nuosekliai investuojame į gamybos apimčių ir procesų efektyvumo didinimą. Vis dėlto gamyklos statybos – nauja patirtis bendrovei ir jos komandai. Labai didelės įtakos tam, kad ši patirtis būtų sėkminga, turi patikimi ir patyrę partneriai – „Conresta“ bei INREAL. Labai vertiname maksimalias jų pastangas ir profesines žinias, kurios atsiskleidė jiems spėjant su ambicingais projekto terminais, užtikrinant sklandžius procesus ir užbėgant už akių visiems klausimams. Aukštus standartus, kuriais jie vadovaujasi savo darbe, pastebėjo bei įvertino ir mūsų partneriai“, – sako J. Krutinis. Sklypas, kuriame statoma gamykla, taip pat įspūdingas – į jį tilptų 24 futbolo stadionai.

„Naujoji „Vilniaus baldų“ gamykla – didžiausio ploto išplėtotas projektas per visą INREAL grupės veiklos istoriją. Vienas rimčiausių iššūkių buvo suformuoti 18 ha sklypą šalia Vilniaus, nes tokio dydžio vientisų tinkamų vystymui sklypų nėra. Todėl daug darbo buvo įdėta sujungiant sklypus ir suformuojant teritoriją, kurioje pastatyta naujoji gamykla. Kitas nemenkas uždavinys buvo suvaldyti projektavimo procesą, kuriame dalyvavo tarptautinis tandemas – Lietuvos ir Lenkijos specialistai“, – teigia INREAL grupės vadovas Gediminas Pruskus. Gamyklos techninis projektas paremtas Lenkijos projektuotojų biuro patirtimi. Jį bendrovės poreikiams pritaikė architektas Vitalijus Vyšnia. Administracinių patalpų vidaus interjerą kūrė Natalija Baran ir Vidmantas Kančiauskas. ŠIUOLAIKIŠKAS STATYBŲ ORGANIZAVIMAS IR GLAUDUS BENDRADARBIAVIMAS Išskirtinio dydžio gamyklą buvo patikėta statyti vienai didžiausių Lietuvoje statybos įmonių „Conresta“, turinčiai ilgametės patirties gamybinių pastatų statybos darbų valdymo ir administravimo srityse. Įmonė buvo ir „Continental“ gamyklos generalinė statybų rangovė. Bendrovės „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis prisimena, jog, planuojant „Vilniaus baldų“ gamyklos statybą, užsakovas siekė, kad komplekso projekto įgyvendinimą pavyktų užbaigti per gana trumpą laiką. „Objekto plotas išties išskirtinis, specialistų komandoms reikėjo preciziškai suplanuoti darbų eigą ir glaudžiai bendradarbiauti, norint laiku spėti sudaryti tinkamas sąlygas technologinės įrangos montavimui. Tai buvo

STATYBA

ypač svarbu. Lankstus bendradarbiavimas su užsakovu, plėtotoju ir subrangovais, patyrusios komandos profesionalumas ir sprendinių racionalizavimas užtikrino optimalų, vientisą, skaidrų ir kokybišką projekto įgyvendinimą. Džiaugiamės visų projekto šalių pademonstruotu profesionalumu ir gerai suplanuotu darbu. Statybas puikiai suvaldėme, jau gegužės mėnesį baigsime paskutinius darbus“, – džiaugiasi UAB „Conresta“ vadovas. Praėjusiais metais bendrovės „Conresta“ apyvarta siekė 70 mln. eurų, keletą metų įmonė vykdo plėtrą užsienio rinkose – įgyvendina projektus Skandinavijoje ir Karibuose. „Esame novatoriškas generalinis rangovas, siūlantis šiuolaikinę kokybę bei darbo metodus, džiaugiamės, kai nekilnojamojo turto projektų plėtotojai vertina mūsų gebėjimus. Siekiame dirbti su užsakovais, kurie orientuojasi į aukštą šiuolaikinę kokybę, nes tokiuose projektuose sukuriame didžiausią vertę ir tobulėjame patys“, – sako L. Laukaitis. APLINKAI DRAUGIŠKI SPRENDIMAI: NUO LIETAUS SURINKIMO KŪDRŲ IKI ŠILDYMO GAMYBOS ATLIEKOMIS Gamyklos pastatui suprojektuotas dvišlaitis stogas ir išorinė lietaus nuvedimo sistema. Pasak L. Laukaičio, tai leido sutaupyti statybinių medžiagų įrengiant fasadą, sumažino galimybę, kad ant didelio ploto stogo kaupsis sniegas. „Atitinkamai buvo galimybė tokiam pastatui racionaliai projektuoti statinio konstrukcijas. Buvo parengtas atskiras gamybos pastato administracinės dalies interjero projektas, kuriam pritaikyti šiuo metu labai populiarūs URBAN stiliaus interjero sprendiniai: atviros komunikacijos, atviros erdvės, biuro zonoje lubos suprojektuotos fragmentais – debesėliais“, – pasakoja pašnekovas.

L. Laukaitis

„Statydami „Vilniaus baldų“ gamyklą, dėjome visas pastangas ir racionalizavome sprendinius, orientuodamiesi į galimybę laiku užbaigti darbus“, – sako L. Laukaitis. Siekiant spartesnio darbų tempo, keli sprendimai statybos metu keitėsi. Pavyzdžiui, seklieji pamatai buvo pakeisti į polinius su ankerinėmis varžtinėmis jungtimis gelžbetoninėms kolonoms statyti. Kadangi vienas svarbiausių gamyklos poreikių – sklandus elektros tiekimas gamybos įrenginiams, užtikrinant lankstų gamybos linijų įrengimą ir siekiant patogios jų eksploatacijos, sumontuotas gamintojo „Legrand“ šynolaidis vietoj pirminiame projekte numatytų elektros instaliacijos linijų. Pasak „Conrestos“ projektų vadovo Martyno Aniulio, tokie elektros instaliacijos sprendiniai leis ateityje keisti „Vilniaus baldų“ gamybos linijas pagal poreikį arba užsakymų pobūdį ir nesukels papildomų problemų prijungiant technologinę įrangą prie elektros tinklo.

STATYBA

Šiame objekte taip pat įrengta moderni katilinė, atitinkanti aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus. „Vilniaus baldai“ gali pasigaminti šilumos energiją iš gamybos metu susidarančių atliekų – toks šildymo būdas prilyginamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui. Gamybos procese susidarančios drožlių dulkės centralizuotai nusiurbiamos ir transporteriais gabenamos į katilinės siloso bokštą, kur toliau naudojamos pastato šildymui. Bendrovės „Conresta“ projektų vadovo M. Aniulio nuomone, drąsiausias sprendimas šiame objekte buvo gamyklos prieigose įrengtos kūdros, kuriose surenkamas lietaus vanduo nuo stogų bei aikštelių dangų. Prieš sutekėdamas į telkinius vanduo išvalomas naftos atskirtuvuose. TRUMPI TERMINAI NESUTRUKDĖ PUIKIAI SUVALDYTI DARBŲ Gamyklos gelžbetonio karkasą įrengusios įmonės „Montuotojas“ direktorius Rimvydas Ramanauskas sako, kad, palyginti su kitais praėjusių metų darbais, šis objektas nebuvo toks, dėl kurio negali užmigti naktimis – trumpų terminų iššūkis nesutrukdė puikiai suvaldyti darbų, nes bendrovė „Conresta“ ir įmonė „Montuotojas“ statybų aikštelėje bendradarbiauja nebe pirmą kartą. GAMYBINIAI ĮRENGINIAI Į PASTATĄ BUVO SUKELTI KRANAIS „Vilniaus baldų“ gamyklos statybai buvo naudojami du 40 tonų keliamosios galios ir vienas 100 tonų keliamosios galios automobiliniai kranai. Tai įmonės „Kauno kranai“

statybinė įranga. Šios įmonės Vilniaus padalinio vadovas Arūnas Aukštakojis teigia, kad mažesnės keliamosios galios kranai panaudoti kolonoms montuoti, 100 tonų kranas – kitiems statybos darbams. „Vilniaus baldų“ užsakymu šios įmonės gamybos įrangai sukelti į naująjį gamyklos pastatą naudojome dar didesnės – 200 ir 270 tonų – keliamosios galios kranus. Šio objekto statyboje dalyvavome nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki pabaigos. Sėkmingą darbą užtikrino generalinis rangovas „Conresta“ – ši įmonė buvo taip gerai paskirsčiusi ir suplanavusi darbus, kad statyba vyko labai produktyviai. Su šiuo rangovu bendradarbiaujame seniai. Gavę užduotį parinkome optimalią objektui reikalingą techniką“, – sako A. Aukštakojis ir priduria, kad buvo nuoširdžiai nustebęs, kaip greitai pavyko įgyvendinti šio objekto statybas. Pasak generalinio direktoriaus Andriaus Lukševičiaus, UAB „Kauno kranai“ dirba nuo 1963 metų. Per tą laiką statybinė technika smarkiai patobulėjo, tačiau ruošiantis didelės apimties statyboms ne mažiau svarbu iš rangovo gauti tiksliai suformuluotą užduotį – tai leidžia parinkti optimaliausius statybinius kranus konkrečiam objektui. Pastaruoju metu „Kauno kranai“ įrangos vis dažniau prireikia ne tik gyvenamųjų, bet ir komercinių objektų statybai – šios įmonės įranga naudota ir statant „Lietuvos pašto“ logistikos centrą, Rygos „Akropolį“ bei daugelyje kitų objektų. „Kauno kranai“ dirba ir tiltinių kranų gamyboje: vienas iš paskutinių įvykdytų projektų – keturių po 100 tonų tiltinių kranų gamyba bei instaliavimas Estijos laivų statykloje.

STATYBA

72 TŪKST. M2 STOGO – PER 2,5 MĖNESIO „Vilniaus baldų“ gamyklos stogo apšiltinimo ir hidroizoliacijos darbams buvo pasirinkta įmonė „Kam-Bud“. Jos atstovas Lietuvoje Gintautas Brazauskas teigia, kad darbai atlikti turbūt greičiausiai jų istorijoje – daugiau nei 72 tūkst. m2 ploto stogas įrengtas vos per pustrečio mėnesio. „Taip sparčiai dirbti leido „Kam-Bud“ galimybės – tai didžiausia Lenkijoje ir Baltijos šalyse stogdengių kompanija, sukaupusi 17 metų darbo patirtį. Ji kasmet įrengia po 1 mln. 300 tūkst. m2 stogo su PVC danga. Džiaugiamės, jog viskas buvo suplanuota taip, kad darbai nesikirto su kitų rangovų, įrenginėjusių pastato konstrukcijas ir kolonas, veiksmais, nereikėjo laukti, todėl buvo galima dirbti greitai ir efektyviai. Ant stogo nuolat dirbo 27 žmonės. „Vilniaus baldai“ ir „Conresta“ nesitikėjo taip greitai užbaigtų stogo darbų, o mes atradome naujus statybos partnerius“, – patirtį objekte prisimena G. Brazauskas. Pasak jo, vienas iš iššūkių buvo suvaldyti medžiagų tiekimą, kad jos būtų atvežamos dalimis, netektų kaupti ir sandėliuoti jų objekte – į „Vilniaus baldų“ gamyklos statybvietę iš viso buvo atvežta apie 400 puspriekabių vien stogo hidroizoliacinių ir termoizoliacinių medžiagų. Hidroizoliacijai naudotos Norvegijos gamintojo „Protan“ medžiagos, kurių gamintojas stogui suteikė 15 metų garantiją. Stogas apšiltintas Lenkijos gamintojo „Gor-Stal“ naujos kartos termoizoliacinės medžiagos PIR plokštėmis. Pasak G. Brazausko, ši izoliacija yra dvigubai plonesnė nei įprastai naudojamos medžiagos, tačiau joms nenusileidžia pagal šilumos sulaikymo savybes. „Protan“ medžiagos dažniausiai naudojamos dengti gamybinių pastatų stogams, tačiau vis dažniau šią dangą pasirenka ir privačių namų savininkai, nes jų patvarumas prilygsta molio čerpėms ir gerokai lenkia įprastos bitumo dangos naudojimo laiką.

BETONO GRINDŲ SVARBA: NEPRIEKAIŠTINGOS IŠ PIRMO KARTO Didžiuliam gamyklos grindų plotui (27 tūkst. m2) įrengti „Conresta“ pasirinko įmonę „Medinės sijos grindys“. Pasak šios įmonės statybų direktoriaus Vidmanto Rimšos, kiekvienai gamyklai reikalingos skirtingų parametrų grindys, atsižvelgiant į pramonės šaką ir gamybos specifiką. „Esame įrengę kelių baldų fabrikų grindis. Baldų ar medienos pramonėje, atsižvelgiant į gaminamą produktą, grindys turi atitikti skirtingus technologinius poreikius. Įrengiant „Vilniaus baldų“ gamyklos grindis, buvo svarbus jų lygus paviršius, atsparumas nusidėvėjimui bei estetinis vaizdas“, – vardija V. Rimša. Ne visose naujosios gamyklos patalpose reikalavimai grindims buvo vienodi – žaliavų tiekimo zonoje, kur nuolat sukiosis 22 tonas sveriantis krautuvas, įrengtos dideles apkrovas atlaikančios grindys. Kokybiškos grindys gamybinėse patalpose yra itin svarbios, todėl būtina jas įrengti tinkamai, užtikrinant sklandų gamybos įmonės darbą. Pasak pašnekovo, įrengiant pramonines grindis, svarbūs net keli veiksniai: tinkamai paruoštas pagrindas, tinkamai parinktas ir į statybvietę patiektas betono mišinys, tinkamai atliktas betonavimo ir grindų įrengimo procesas bei tai atliekančių darbuotojų patirtis. „Betono grindys turi pavykti iš pirmo karto – nėra galimybių jas „neskausmingai“ pataisyti“, – perspėja V. Rimša. Kalbėdamas apie darbo stambiame objekte iššūkius, jis užsimena, kad grindų įrengimas vyko kartu su stogo ir sienų statybos darbais. Buvo svarbu koordinuoti betono tiekimą į objektą, nes grindis įrengė dvi įmonės, o betono tiekėjas buvo vienas – „Betono centras“. Šį procesą sėkmingai suvaldė įmonės „Medinės sijos grindys“ statybos darbų vadovas Rokas Stakvilevičius kartu su kitos dirbusios įmonės statybos darbų vadovu.

STATYBA

V. Rimšą džiugina užbaigtų darbų rezultatas: „Esmė paprasta: kai darbas gerai organizuojamas, nenusižengiama technologiniams reikalavimams ir dirbama su patikimu betono tiekėju, galima smarkiai padidinti darbų atlikimo tempą, – apibendrina įmonės „Medinės sijos grindys“ statybos direktorius ir džiaugiasi savo įmonės darbuotojų atsakingu požiūriu į darbą. – Turėdama gerą komandą ir įrangą, mūsų įmonė šiuo metu gali laiku įrengti itin kokybiškas betonines grindis.“ APDAILOS MEISTRAI GIRIA PUIKIAI SUSTYGUOTUS DARBUS Gamyklos administraciniame pastate įrengta darbuotojų valgykla, persirengimo kabinos, dušai bei biuro patalpos, kuriose dirbs „Vilniaus baldų“ administracija. Šiose patalpose dalį gipso kartono pertvarų montavimo, plytelių klijavimo bei dažymo darbų atliko įmonė „Finipro“. Gamybinėse patalpose nuo bendros gamybos zonos gipso plokštėmis atitvertos darbuotojų WC patalpos ir atlikta jų apdaila – išdažyta ir išklijuotos plytelės. Įmonės vadovas Mindaugas Lidžius sako, kad šiam objektui pasirinktos gamintojo „Rigips“ gipso kartono plokštės naudotos ir gamybinėse, ir administracinėse patalpose. Jis giria „Conrestos“ statybų valdymo profesionalumą, nes visi apdailos darbus atlikę subrangovai – santechnikai, elektrikai, apdailos meistrai – tvarkingai dirbo organizuojant darbus taip, kad niekam netektų skubėti ar laukti, kol kita meistrų grupė pabaigs darbus. „Nebuvo skubėjimo kaip kituose objektuose: vakar santechnikai užbaigė darbus, šiandien jau apdaila turi būti padaryta! Todėl, skyrę minimaliai darbo jėgos, galėjome maksimaliai greitai

pasiekti rezultatą – šis objektas buvo tarsi pavyzdinis, kaip galima organizuoti darbus“, – sako M. Lidžius. Objekte dirbo 17 „Finipro“ plytelių klojėjų, keturi gipso kartono montuotojai bei keturi dažytojai. Apdailos darbai užbaigti per maždaug tris mėnesius. ADMINISTRACINĖSE PATALPOSE – MODERNIOS BERĖMIO STIKLO PERTVAROS Administracinėse gamyklos patalpose berėmes GSW stiklo pertvaras įrengė įmonė „Siteks“. Jos pardavimų vadovas Gediminas Banevičius teigė, jog siekiantys šiuolaikiškai įrengti savo biurus ir pertvarkyti vidines erdves įmonių vadovai kelia naujus reikalavimus atitvarų funkcionalumui. Tradicinių stiklo pertvarų savybių nebepakanka, išaugus estetiniams reikalavimams atsiranda poreikis suvaldyti triukšmo sklidimą darbo vietose. Taip pat pertvarų durims reikalinga ženkliai platesnė stilistinė ir techninė įvairovė. Visa tai lemia naujų stiklo pertvarų sistemų diegimą. Būtent taip spręsta šio objekto projekte. „Stiklo pritaikymo architektūroje galimybės yra neribotos, stiklas naudojamas ten, kur šiuolaikinė forma, erdvė, estetika ir ekologija yra svarbūs faktoriai. Siūloma GSW stiklo siena gali būti montuojama tiek visuomeninės paskirties patalpose – verslo įstaigose, administraciniuose objektuose, prekybos centruose, kavinėse, tiek gyvenamųjų būstų interjeruose. Modernios technologijos suteikia galimybę architektams stiklo pertvaras pritaikyti įvairioms erdvėms. Pertvaras galima gaminti iš grūdinto, laminuoto, skaidraus arba tonuoto, matinio stiklo, pritaikant geriausiai derančius šiuolaikiško dizaino lankstus ir laikiklius. Stiklo dekoras ir furnitūros spalvos, formos pritaikomos individualiai,

STATYBA

atsižvelgiant į kiekvieno interjero ypatumus“, – pridūrė G. Banevičius.

2 TŪKST. SKIRTINGO RYŠKUMO ŠVIESTUVŲ PAVYKO PAGAMINTI PER MĖNESĮ

„Galime tik pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su statybų valdytoju bei architektais šiame projekte, nes labai dažnai projekto įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo aiškių architektūrinių sprendimų bei kokybiško darbų organizavimo“, – sakė pašnekovas.

„Vilniaus baldų“ ir „Baltled“ pažintis užsimezgė prieš 4-5 metus, kai ši įmonė atnaujino ir pritaikė modernų apšvietimą senosiose baldų gamyklos patalpose sostinės Savanorių prospekte.

ĮRENGIANT GIPSO KARTONO PERTVARAS PRIREIKĖ NETIPINIO SPRENDIMO Didžiąją dalį administracinio pastato apdailos darbų atliko įmonė „Vilkeda“. Jos vadovas Andrius Dabriega taip pat negailėjo gerų žodžių generaliniam statybų rangovui UAB „Conresta“. Šios įmonės statybų vadovui Andriui Virbickui bei įmonės „Vilkeda“ statybos vadovui suvienijus jėgas, pavyko laiku ir kokybiškai įvykdyti projektą. „Technologine prasme objekte priimti sprendimai nebuvo kasdieniai. Pavyzdžiui, gipso kartono pertvaros montuotos ne iki pat lubų, todėl visas pertvaras teko papildomai sustiprinti specialiais profiliais. Sanitariniuose mazguose klijavome plyteles, kurių raštas buvo gana sudėtingas, išskirtinis“, – prisimena A. Dabriega. Jis džiaugiasi, kad jauna ir ambicinga jo vadovaujama komanda puikiai suvaldė darbus objekte ir galutinis rezultatas tenkino užsakovą. „Didžioji dalis mūsų įgyvendinamų projektų yra sudėtingi, nes darbus reikia atlikti per trumpą laiką ir itin kokybiškai. „Vilniaus baldų“ gamykloje gipso kartono pertvarų stiprinimas privertė mus dar labiau pasitempti ir parodyti sau bei kitiems, kad nebijome iššūkių“, – sako pašnekovas.

Įmonės vadovas Mindaugas Jasiulevičius teigia, kad šios įmonės apšvietimo sprendimai buvo pasirinkti ir gamybinėms, ir administracinėms patalpoms. Tik keliose vietose pakabinti dizainerių kurti šviestuvai dėl poreikio papuošti dideles reprezentacines erdves. Iš viso gamykloje sumontuota per 2 tūkst. „Baltled“ gamintų šviestuvų. Šį ženklų šviestuvų skaičių įmonė turėjo pagaminti vos per mėnesį. Tokios apimties projektui tai buvo gana trumpas laiko tarpas. Pagal elektromontuotojų UAB „Jėgos linija“ sudarytą montavimų grafiką „Baltled“ pateikė užsakymą dalimis. „Tai vienas sklandžiausiai vykusių projektų, nors ir vienas didžiausių. Išskirtinis dėmesys jam buvo skirtas jau projektuojant, o visus jo sprendimus pavyko įgyvendinti. Juolab kad apšvietimo sprendimai buvo skirtingi: pavyzdžiui, virš gamyklos staklių reikia vienokio ryškumo apšvietimo, virš kokybės kontrolės platformos – kitokio. Tam pasiekti „Baltled“ pritaikė savas modifikavimo bei produktų kūrimo technologijas. Gamyklos atstovai pateikė detalius duomenis apie gamybos procesui reikalingas apšvietimo normas, patikslino prioritetus. Bendradarbiaujant su užsakovu buvo sukurtas labiausiai energiją taupantis ir optimaliausias apšvietimo sprendimas, geriausiai atitinkantis gamybos proceso bei verslo poreikius“, – prisimena M. Jasiulevičius.

STATYBA

NE TIK AIKŠTELĖS SUNKIASVORIAM TRANSPORTUI, BET IR VIETA DARBUOTOJŲ LAISVALAIKIUI Sutvarkyti aplinką statomos baldų gamyklos teritorijoje buvo patikėta atestuotai kelių tiesimo bendrovei UAB „Gevalda“, kuri atliko jai įprastus darbus nuo užsakytų darbų projektavimo iki lauko inžinerinių tinklų, pastato pagrindų bei infrastruktūros įrengimo darbų. Įmonės, turinčios didelių pramoninių projektų infrastruktūros įrengimo patirtį, vadovo Valdemaro Karlono teigimu, dalyvavimas „Vilniaus baldų“ gamyklos statyboje iš kitų „Gevaldos“ įgyvendintų darbų išsiskyrė dideliu mastu. „Vis dėlto su iššūkiais ar didesniais sunkumais nesusidūrėme, nes specializuojamės įgyvendinti panašaus tipo objektų infrastruktūros projektus ir esame sukaupę daug patirties, ją sėkmingai pritaikėme ir gamyklos statybų projekte. Sklandžiam darbo procesui padėjo išankstinis veiksmų planavimas bei susiderinimas su generaliniu rangovu iki darbų pradžios“, – teigia V. Karlonas. Pašnekovas pasakoja, kad objekte įrengta ir dominuoja betono trinkelių danga, pritaikyta sunkiasvorių bei lengvųjų automobilių judėjimui. „Didelę dalį neužstatyto gamyklos sklypo ploto sudaro žaliosios zonos – veja. Darbuotojų poilsiui bus įrengta lauko tinklinio aikštelė bei mažosios architektūros elementai“, – įdomiausius įmonės atlikto darbo elementus vardija jis. UAB „Gevalda“ pavyko užtikrinti užsakovo reikalaujamą aukštą darbo kokybę, kartu išlaikant didelį darbo tempą. Atestuota kelių tiesimo bendrovė įgyvendindama projektus naudoja pažangiausias technologijas, kokybiškas medžiagas, specialią įrangą ir laikosi ekologinių reikalavi-

mų. Paklaustas, ar gamyklų inžinerinių tinklų įrengimas bei žemės darbai prie tokio objekto skiriasi nuo sandėliavimo patalpų ar darbų administracinės paskirties objektuose, V. Karlonas sako, kad, statant gamyklas, aplinkosaugos reikalavimai yra griežtesni nei kitos paskirties objektuose. Jis pabrėžia, kad, įgyvendinant panašaus pobūdžio ir tokius reikšmingus projektus, svarbiausia gerai organizuotas komandinis darbas, o didelės apimtys nesukelia jokių rūpesčių. GESINIMO SISTEMA PRITAIKYTA PAGAL SVARBIAUSIUS KRITERIJUS Naujoji „Vilniaus baldų“ gamykla yra vienas didžiausių objektų, pastatytų Lietuvoje pastaruoju metu, tad visi inžineriniai sprendimai turėjo būti įgyvendinami pasitelkiant žinias ir ilgametę patirtį. UAB „Amteka“ komanda jau yra dirbusi su panašaus dydžio pastatų stacionarių gaisro gesinimo sistemų įrengimo projektais, todėl galėjo pasiūlyti pačius tinkamiausius sprendimus. Gesinimo sistemai taikomi reikalavimai skiriasi, atsižvelgiant į patalpų paskirtį, dydį ir esamas technologijas. Beveik visame objekte įrengta automatinė purškiamoji gaisrų gesinimo vandeniu sistema. Ji skirta gaisrui aptikti, ugnies plitimui sustabdyti, gesinti ir žmonių bei materialinių vertybių apsaugai. Dažniausiai sistema naudojama didelio ploto sandėliuose, prekybos centruose, automobilių saugyklose, pavojingos gamybos kategorijos ir kitose patalpose. Įrengiant sistemą buvo panaudotas iš anksto pagamintas vamzdyno projektas: į statybvietę atgabenti jau visiškai montuoti paruošti vamzdžiai.

STATYBA

Prieš atgabenant vamzdžiai buvo gamykloje nudažyti milteliniu būdu, purkštukams montuoti įvirintos movos. Taip pat įvirintos ir movos atšakoms prijungti, o vamzdžių galai paruošti jungti tarpusavyje. „Vilniaus baldų“ gamyklos elektros skydinių patalpose buvo įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema aerozoliu. Tai yra tūrinė gesinimo sistema, leidžianti nenaudojant vandens aktyviai gesinti įrangą, prijungtą prie elektros įtampos. Maksimalus išankstinis pasiruošimas leido be didelių iššūkių per du mėnesius sumontuoti 35 km ilgio vamzdyną. „Šis objektas yra puikus pavyzdys, kaip tinkamai ir laiku planuojant darbus, medžiagų tiekimą, pasirenkant teisingus projektavimo sprendimus galima per trumpą laiką pasiekti labai gerus rezultatus“, – teigia UAB „Amteka“ vadovas Andrejus Učvatovas. STATYBOS VALDYTOJAI IR TECHNINIAI PRIŽIŪRĖTOJAI: ŠIOSE STATYBOSE NIEKAS NEŠVAISTĖ BRANGAUS LAIKO Didžiulės gamyklos statybų valdymą ir techninę priežiūrą atliko bendrovė „Contestus“. Jos projektų vadovė

Ligita Kavaliauskienė teigia, kad svarbiausias uždavinys, kurį pavyko įgyvendinti, buvo visų projekto šalių bendradarbiavimas. „Visi statybos dalyviai laikėsi darbų grafiko ir tvarkos objekte. Ypatingas dėmesys skirtas visų šalių projektų derinimui nustatytu laiku, darbo saugai ir kokybei. Palaikyta aukšta darbo kultūra ir kokybė, visi laikėsi susitarimų, todėl ir pasiektas pagrindinis tikslas – projektas užbaigtas laiku, o darbai atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovė. Pasak jos, visi subrangovai dirbo greitai, efektyviai, glaudžiai bendradarbiaudami kiekvienu klausimu. Reikiami sprendimai buvo priimami greitai ir profesionaliai. „Mūsų įmonė turi nemažai patirties dirbti dideliuose ir labai dideliuose objektuose. Šis objektas buvo ypatingas tik dėl didelio ploto, nes mūsų šalyje tokio ploto objektai statomi išties retai“, – tikina „Contestus“ atstovas Igoris Agejevas. Pašnekovų teigimu, bendrovė „Contestus“, turėdama didelę patirtį vykdyti įvairaus dydžio objektų techninę statybų priežiūrą ir valdymą, pagrindiniu veiksniu, kuris leidžia užtikrinti kokybišką statybą, laiko komandinį darbą bei informacijos sklaidą tinkamu laiku.

STATYBA

(1 pav.) Horizontalaus ryšiavimo sprendiniai

DĖMESYS SAUGUMO STANDARTUI Dr. Žilvinas Bučmys (UAB „COWI Lietuva“)

Pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų tvirtas ir saugus ne tik eksploatacijos, bet ir gaisro bei žemės drebėjimo metu. Jo konstrukcijos privalo užtikrinti saugos, tinkamumo bei patvarumo reikalavimus pastato eksploatavimo laikotarpiu ir numatytomis sąlygomis. LAIPSNIŠKOS PASTATO KONSTRUKCIJŲ GRIŪTIES VERTINIMAS SURENKAMOJO GELŽBETONIO PASTATUOSE Esant tam tikroms išskirtinėms sąlygoms, pavyzdžiui, dėl dujų nuotėkio ar kitomis priemonėmis sukelto sprogimo, transporto priemonės smūgio, laikančiosios pastato konstrukcijos gali griūti. Blogiausia tai, kad tokiu atveju laikančiosios konstrukcijos griūtis gali sukelti domino efektą, kai pažeidžiamos ir šalia esančios konstrukcijos bei griūva didelė jo dalis horizontaliai arba vertikaliai. Deja, domino efektas gali plisti abiem kryptimis, todėl gali griūti ir visas pastatas. REIKALAVIMŲ IR REKOMENDACIJŲ ATSIRADIMAS Reikalavimai ir rekomendacijos, kaip išvengti laipsniškos pastato konstrukcijų griūties, pirmą kartą buvo įvesti 1968 m. Didžiojoje Britanijoje po 23 aukštų gyvenamajame pastate „Ronan Point“ įvykusios avarijos. Dėl gamtinių dujų nuotėkio įvykus sprogimui 18-ame pastato aukšte, griuvo ne tik sprogimo bangos paveiktos laikančiosios konstrukcijos, bet ir esančios aukščiau bei žemiau. Nors šis pastatas buvo pastatytas iš tuo metu inovatyvių surenkamojo gelžbetonio gaminių, projektavimo normose nebuvo išsamiai ir aiškiai reglamentuotas šių konstrukcijų projektavimas bei montavimo darbai. Po pastato konstrukcijų griūties atlikti tolesni jo konstrukcijų tyrimai parodė, kad buvo padaryta daug šiurkščių klaidų ne tik konstrukcijų projektavimo, bet ir jų monta-

vimo metu. Remiantis atliktais tyrimais, nebuvo nė vieno tinkamai įrengto konstrukcinio mazgo – tarp sienų bei perdangos plokščių nebuvo cementinio skiedinio, o sieninės plokštės rėmėsi tik ant inkarinių varžtų. Po griūties pastato konstrukcijos buvo sustiprintos, bet praėjus 18-kai metų nuo pastatymo pastatas buvo nugriautas, nors statinio gyvavimo trukmė buvo numatyta šešiasdešimt metų. Pastato „Ronan Point“ griūtis paskatino ne tik Europos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų projektavimo normose įvesti papildomas taisykles statinio konstrukcijų ryšiams, kurie griūties metu perskirstytų veikiančias apkrovas į kitas konstrukcijas. Tokiu atveju, nugriuvus vienai ar kelioms laikančiosioms konstrukcijoms, būtų išvengta tolesnio konstrukcijų griuvimo – domino efekto. Taip pat išleisti standartai bei taisyklės statinio konstrukcijų montavimo darbų kokybei užtikrinti, kurią statybų aikštelėje privalo kontroliuoti tam tikra institucija arba atestuota įmonė. Naujai atsiradusios projektavimo taisyklės ir reikalavimai turi būti taikomi ne tik surenkamojo gelžbetonio, bet ir metalinėms, mūrinėms bei medinėms konstrukcijoms. PASTATO PASEKMIŲ KLASĖS Europos Sąjungoje galiojančiose projektavimo normų „Eurokodo“ LST EN 1991-1-7 dalies rekomenduojama strategija, kurios projektuotojas turi laikytis, kad būtų išvengta laipsniškos pastato konstrukcijų griūties, priklauso nuo pastato pasekmių klasės. • Nesunkių pasekmių klasei priklauso ne aukštesni kaip keturių aukštų pastatai, skirti gyventi vienai šeimai, arba žemės ūkio pastatai bei pastatai, kuriuose žmonės lankosi retai. Pagal pateiktas rekomendacijas, tokiems pastatams papildomai nagrinėti ypatingųjų poveikių dėl nenumatytų priežasčių nereikia.

STATYBA

• Vidutinių pasekmių klasei priklauso viešbučiai, pramoniniai pastatai, biurai, mokymo įstaigų pastatai, gyvenamieji pastatai bei automobilių stovėjimo aikštelės. Šiems pastatams rekomenduojama įrengti veiksmingus horizontaliuosius ryšius arba pakabinamas perdangas, inkaruojamas prie sienų. Pastatas turi būti patikrintas ir įsitikinta, kad, tariamai pašalinus kiekvieną atraminę koloną ir kiekvieną koloną laikančią siją arba bet kurią vardinę laikančiosios sienos sekciją, pastatas išliks stabilus ir bet kuri vietinė pažaida neviršys nustatytos ribos. • Sunkių pasekmių klasei priklauso visi viešieji pastatai, kuriuose būna daug žmonių. Stadionai, pastatai, kuriuose laikomos pavojingos medžiagos arba vykdomi pavojingi procesai. Šiems pastatams rekomenduojama atlikti sistemišką pastato vertinimą, atsižvelgiant ir į numatomus, ir į nenumatomus pavojus. HORIZONTALIŲJŲ RYŠIŲ PROJEKTAVIMAS Projektuojant surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų pastatus, kurie patenka į vidutinių ir sunkių pasekmių apibrėžimo sritį, reikia numatyti perdangos prijungimą prie daugiasluoksnių sieninių plokščių naudojant horizontaliuosius ryšius. Šie ryšiai turi atlaikyti tempiamąsias jėgas, kurios apskaičiuojamos pagal projektavimo normose pateiktas skaičiuotinių apkrovų derinių sudarymo metodikas. Horizontalieji ryšiai gali būti projektuojami kaip plieniniai elementai (sijos) arba plieninė armatūra. Pateiktame paveiksle (1 pav.) pavaizduoti sprendiniai, kurie būdingi Skandinavijos rinkai projektuojamiems pastatams. Pateiktas plieno – betono kompozitinės sijos inkaravimo prie surenkamų gelžbetoninių kiaurymėtų plokščių pavyzdys, kuriame ryšiai įrengiami atveriant surenkamų plokščių kiaurymes, įkišant armatūros strypus ir po to užpilant šias kiaurymes pakankamu kiekiu betono.

Taip pat po armatūros strypą dedama į kiekvieną spraustelį, esantį tarp plokščių. Kitame pavyzdyje pateikiamas surenkamų plokščių inkaravimas prie daugiasluoksnių sieninių panelių. Kaip ir ankstesniu atveju atveriamos kiaurymės ir įdedami armatūros strypai, kurie prijungiami prie įdėtinių detalių, kurios įrengiamos gamykloje gaminant daugiasluoksnes sienines paneles. Pagal parengtus brėžinius sudėjus armatūros strypus kiaurymės užpilamos betonu. Taip įrengiant horizontalius ryšius yra užtikrinama, kad denginys veiks kaip standus diskas ir griuvus vienai konstrukcijai kitos negrius, nes atsiradę papildomi membraniniai įtempiai denginyje perskirstys apkrovas kitoms konstrukcijoms. VERTIKALIŲJŲ RYŠIŲ PROJEKTAVIMAS „Eurokodo“ projektavimo normose taip pat reikalaujama, kad vertikalieji ištisiniai ryšiai būtų suprojektuoti nuo pamatų iki stogo. Surenkamojo gelžbetonio pastatų kolonų ar sienų vertikalieji ryšiai turi atlaikyti tempiamąją jėgą, kuri apskaičiuojama kaip didžiausios reakcijos nuo ypatingo skaičiuotinio apkrovų derinio. 2 pav. pateiktame pavyzdyje panaudojami plieniniai strypai ir jiems skirtos angos, kurie įrengiami gamykloje gaminant daugiasluoksnes sienines paneles. Sumontavus konstrukcijas ertmės užpilamos betonu, kad būtų užtikrinamas jungties nepaslankumas. LAIPSNIŠKOS PASTATO KONSTRUKCIJŲ GRIŪTIES PROJEKTAVIMAS LIETUVOJE Daugiau nei 24 metus veikianti dukterinė Danijos bendrovės įmonė UAB „COWI Lietuva“ rengia projektus ne tik Lietuvos, bet ir Skandinavijos rinkose. Bendrovės specialistai pastebi, kad Skandinavijos objektų projektavimo užduotyse visuomet įtraukiamas reikalavimas, įpareigojantis įdiegti priemones, skirtas išvengti laipsniškos pastato konstrukcijų griūties nenumatytais atvejais. Šiuo metu Lietuvoje tokia praktika nėra įprasta, tačiau tikimasi, kad netolimoje ateityje tai gali pasikeisti.

(2 pav.) Vertikalaus ryšiavimo sprendiniai

STATYBA

INŽINERINIAI SPRENDIMAI DAR PROJEKTO BRĖŽINIŲ ETAPE – SKLANDAUS ARCHITEKTO IDĖJOS ĮGYVENDINIMO SĄLYGA INŽINERINIAI SPRENDIMAI: UAB „Šilumos namai“, projektuotojas Julius Zubauskas INŽINERINĖS SISTEMOS: UAB „Uponor“ ARCHITEKTŪROS STUDIJA: UAB „Archas“, architektas Tomas Kuleša

Pradedant rengti namo projektą, architektus dažniausiai riboja ne tik neužstatomos teritorijos ribos ir planuojamas pastato biudžetas, bet ir užsakovo užduotys. Šiame projekte savininkai leido pasireikšti specialistams – ir nepasigailėjo. UNIKALIŲ POREIKIŲ ATSPINDYS Šio projekto autorius, architektas Tomas Kuleša mano, kad, kuriant individualų gyvenamąjį pastatą konkrečiam užsakovui, labai svarbu žinoti jo poreikius, nes jis pats ne visada arba tik iš dalies gali paaiškinti, kokio rezultato tikisi. Todėl architektui būtina suprasti konkretaus žmogaus (poros ar šeimos) pomėgius, gyvenimo būdą, charakterį ir pasiūlyti sprendimus, kurie atitiktų individualius (unikalius) poreikius projektuojant pastatą konkrečiame sklype, derėtų gamtiniame ir architektūriniame kontekste. Tai yra svarbiausias ir sudėtingiausias projektavimo etapas.

STATYBA

FUNKCIONALUMAS GAMTOS APSUPTYJE Svarbiausia užduotis, kurią šiame projekte sprendė architektas ir rangovas, – suprojektuoti ir pastatyti energiškai efektyvų, A+ kategorijos pastatą, pasinaudojant inovatyviais inžineriniais sprendimais ir įranga. „Pagrindinis tikslas buvo sukurti funkcionalų bei originalų pastatą, išnaudojant sklypo savitumą. Sklypas ribojasi su mišku, todėl siekėme sukurti pastatą, kurio naudotojai turėtų labai stiprų vizualinį ryšį su gamta. Pastato tūris skaido erdvę į vidinį kiemelį, kuris yra miško pusėje, ir išorinę dalį, kuri ribojasi su kvartalo gatvele. Taigi pastatas yra tarsi barjeras, ribojantis viešą ir privačią sklypo zonas. Visi gyvenamieji bei vonios kambariai orientuoti į vidinį kiemą, turi maksimaliai dideles vitrinas. Tikiu, kad šis architektūrinis sprendimas leis jausti glaudų ryšį su nuolat besikeičiančiu gamtos vaizdu ir bus svarbiausias pastato interjero akcentas, neprarandant privatumo pojūčio“, – pasakoja T. Kuleša. Architektas neslepia, kad sėkmingai įgyvendinti projektą pavyko dėl darnaus užsakovo, projektuotojų (architekto, inžinierių) bei rangovo bendradarbiavimo. Svarbu ir tai, kad kuriant šį pastatą nebuvo apsibrėžti jokie išankstiniai rėmai ir visa komanda nuolat kūrė siekdama geriausio rezultato.

vanduo. Taip vėsinamos lubos atvėsina patalpas be vėjo ir triukšmo. Jei nežinai, kad tokia sistema įrengta, jos net nepastebi. Sistemos „Uponor Renovis“ valdymas suplanuotas įrengiant automatinę patalpų temperatūros kontrolės sistemą. „Šilumos namų“ inžinieriai temperatūros valdymo sistemą suplanavo taip, kad tas pats patalpos daviklis valdytų ir grindinį šildymą, ir lubinį vėsinimą. Esant poreikiui, reguliuoti bus galima ir telefonu per atstumą. Prie tokios komfortiškos ir modernios vėsinimo sistemos buvo numatyta ir aukšto lygio vėdinimo sistema. Namas yra šalia miško, todėl lauko oras yra švarus ir gaivus. Tačiau vasarą miškas ir pievos tampa žiedadulkių šaltiniu, kartais užplūsta vabzdžiai. Parinkus specialius higienos sertifikatus turinčius ortakius, gaivus miško oras tiekiams į patalpas neprarandant gerųjų jo savybių. Per specialius filtrus žiedadulkės yra išvalomos, o rekuperatorius vasarą lauko orą atvėsina, o žiemą pašildo.

NEMATOMA JAUKUMO DALIS – INOVATYVIAUSIA NAMŲ ŠILDYMO, VĖSINIMO IR VĖDINIMO SISTEMA

„Gyvenamųjų namų statybų srityje neįprasta mintis buvo įtraukti inžinierius nuo pat namo planavimo pradžios. Dirbant kartu su „Šilumos namais“, dar pirminiame etape buvo įvertinti inžinerinių sistemų sprendimai, parinkti geriausi keliai. Todėl statybų metu nekilo nesklandumų ir pavyko sėkmingai įgyvendinti architektūrinę idėją. Nereikėjo dirbtinai slėpti ortakių, kondicionierių ar kitų svetimkūnių“, – sako „Šilumos namų“ direktorius Julius Zubauskas.

Šiame name architekto nurodyta kryptis išlaikyta ir projektuojant bei diegiant inžinerines sistemas. Suplanuotos sistemos yra nematomos, negirdimos. UAB „Šilumos namai“ inžinieriai parinko „Uponor“ gaminamą lubinio vėsinimo sistemą „Renovis“. Tad, atliekant lubų apdailą, tarp tradicinių gipso plokščių buvo įterpiamos specialios gipso plokštės su vamzdeliais, kuriais vasarą teka šaltas

„Šilumos namai“ yra inžinerijos įmonė, dirbanti tik su aukšto lygio inžineriniais sprendimai. Darbas prasideda pirmųjų namo brėžinių etape, kai imamos projektuoti inžinerinės sistemos. Vėliau ši įmonė gali įgyvendinti ir sistemos įrengimo etapą. Taip visi sprendimai ir žinios apie juos yra koncentruoti vienoje vietoje, galimas konstruktyvus bendradarbiavimas su architektu ir rangovu.

STATYBA

DAILYLENČIŲ MONTAVIMAS ŽIEMĄ: DARBAI NESUSTOJA Fibrocemento dailylentės – Lietuvoje sparčiai populiarėjanti apdailos medžiaga. Jos pagamintos atsižvelgiant į lietuviško klimato sąlygas, įvertinant statybos darbams nepalankų metų laiką, tad yra atsparios aplinkos poveikiui, o jų savybės leidžia apdailos darbų nenutraukti visus metus. Šios dailylentės populiarėja pirmiausia dėl savo itin aukštų techninių charakteristikų – palyginti su mediena ir kitomis medžiagomis, jos yra atsparios ugniai, drėgmei ir UV spinduliams, taip pat graužikams ir vabzdžiams, nepūva. Dailylentėmis apkaltas namo fasadas ilgai išlieka švarus, estetiškas ir jį lengva prižiūrėti, nes nereikia dažyti ir nesikaupia dulkės. Be to, dailylentės sukuria medinio namo įspūdį. Dėl šių savybių statytojai vis dažniau renkasi fibrocemento dailylentes pastatų fasadams apkalti. Tokį pasirinkimą skatina ir galimybė jas montuoti ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju metų laiku. Šis darbas žiemą beveik nesiskiria nuo montavimo vasarą, todėl statybos objekte nesustoja ir darbas vyksta greičiau. Specialistai pataria prieš montuojant dailylentes „Cedral“ laikyti uždengtas ant padėklų, su kuriais jos pristatomos. Transportuojant naudotas dailylentes, laikinas dangas reikia nuimti, kad išgaruotų susikaupusi drėgmė, o sandėliuojamas dailylentes uždengti nepermatomu brezentu. Pluoštinio cemento dailylentės „Cedral“ yra fasado apdailos medžiaga, nudažyta gamykloje ir paruošta montuoti. „Visi gamybos procesai užbaigiami gamykloje, todėl kai dailylentės atvyksta pas klientą į namus, jų

nereikia papildomai ruošti, galima iš karto montuoti“, – sako „Etex“ grupės fibrocementinių produktų inžinierius Mantas Urbonas. Pasak jo, darbo principai ir pasiruošimas montuoti išlieka panašūs kaip ir šiltuoju laikotarpiu. Pirmiausia, kaip pataria M. Urbonas, reikėtų nuspręsti, kokio tipo dailylentes rinksitės: „Cedral Click“ ar „Cedral Classic“. Svarbu įvertinti, ar jos bus montuojamos horizontaliai, ar vertikaliai – nuo to priklausys konstrukcijos įrengimas ir naudojamos medžiagos. Kad neapsiriktumėte dėl dailylenčių kiekio apskaičiavimo, patartina kreiptis į „Cedral“ prekybos vietas arba tai padaryti interneto tinklalapyje www.cedral.lt („Cedral“ skaičiuoklė). Ruošiantis montuoti dailylentes šaltuoju metų laiku, patartina turėti pastogę elektriniams įrankiams apsaugoti ir tinkamą aprangą. Pagrindiniai įrankiai, kurių reikia montuojant dailylentes, yra suktuvas ir pjaustymo įrankis. Prieš pradedant montuoti, turi būti tinkamai paruošta konstrukcija, prie kurios bus tvirtinamos dailylentės. Jas tvirtinti paprasta: galima prisukti sraigtais arba prikalti vinimis prie laikančiosios konstrukcijos. Sumontuoti šias dailylentes nesunkiai pavyksta ir tokio darbo patirties neturintiems namų savininkams, pasikonsultavus su specialistais. Kalbėdamas apie klaidas, kurių reikėtų vengti montuojant šaltuoju metų laiku, M. Urbonas atkreipia dėmesį į tai, kad visada svarbiausia pasirūpinti savo saugumu: „O jeigu kas nors galvoja, kad žiemą negalima tokių darbų padaryti, tai klysta – dailylentės gerai atlaiko temperatūrų pokyčius.“

STATYBA

PUOŠYBA NAUJU KAMPU Stereotipas, kad balionai yra išskirtinai vaikystės atributas, jau seniai išnyko – vis dažniau jais puošiamos pačios netikėčiausios vietos ir šventės. Lietuvoje balionų dekoravimo lyderis yra įmonė „Ponas Balionas“. „Pono Baliono“ paslaugų spektras apima ne tik įprastus guminius, folinius, tačiau ir pagal individualų užsakymą gaminamus PVC balionus. Įmonė taip pat užsiima mažmenine ir didmenine prekyba, dekoravimu, gamyba, logotipų spausdinimu ant balionų. „Pono Baliono“ atstovė Eglė Dabkutė džiaugiasi, kad prieš kelerius metus Lietuvoje įvyko lūžis, kai imta nebebijoti organiškų, unikalių, autentiškų papuošimų, kurie leidžia nuolat tobulėti dekoravimo srityje, kurti.

DUOKLĖ FOTOGRAFIJAI Jau daugiau nei dvejus metus įvairios šventės nebeįsivaizduojamos be fotosienų. E. Dabkutės teigimu, ypač populiaru užsisakyti balionus konkrečiai šiuo tikslu: kad balionai papuoštų ne tik pačią šventės erdvę, bet ir užsakovų prisiminimus. Įmonės istorijoje viena įsimintiniausių fotosienų užėmė net 35 x 15 m plotą. Siena buvo pripildyta helio dujomis, kad kabėtų ore, naudoti įvairių dydžių balionai. Neretai puošybai naudojami ne tik balionai, bet ir gėlių šakelės, žiedlapiai, konfeti bei kiti balionų papuošimai. Nors Lietuvoje švenčių vis daugėja, tačiau, anot pašnekovės, dar ne vienus metus teks palaukti, kol į Lietuvą įžengs tokios naujienos kaip laidotuvių balionai, kurie užsienio šalyse jau senokai tapę įprasti. „Drąsiai galiu sakyti, kad neįmanomo nebūna. Visada padarome maksimaliai daug, kad klientų lūkesčiai būtų įgyvendinti“, – tikina E. Dabkutė.

FANTAZIJA – BERIBĖ

RINKOJE VIS ATSIRANDA NAUJOVIŲ

Per aštuonerius veiklos metus įmonė yra sulaukusi pačių neįprasčiausių užsakymų, kuriems įvykdyti prireikė nemažai kūrybos, pasiruošimo ir pastangų. Iki šiol pats didžiausias užsakymas siekė net 10 tūkst. heliu pripildytų balionų. „Tačiau, be šio rekordinio skaičiaus balionų su heliu, toliau siekiame surasti partnerių, su kuriais galėtume įgyvendinti naują rekordinį iššūkį – helio balionais iš dangaus į sceną nuleisti atlikėją“, – šypsosi E. Dabkutė.

Puošybos rinka nestovi vietoje, tad ir „Pono Baliono“ asortimentas nuolat papildomas balionų naujienomis. Tarp naujausių tendencijų galima paminėti individualizuotus norimos formos daugkartinius PVC balionus, taip pat pastaruoju metu prabangos į rinką įnešama su chrominio švytėjimo, titaninio ar platininio paviršiaus balionais. Dekoruojant erdvę užtenka įpinti vos keletą tokio tipo balionų ir vaizdas akimirksniu tampa gerokai prašmatnesnis.

Pasak jos, periodiškai keičiasi ne tik pačių balionų ir jų naudojimo poreikis, bet ir užsakovo įsitraukimas į idėjinį projekto etapą: dabar atsiranda vis daugiau klientų, kurie iniciatyviai siūlo idėjas, ieško autentiškumo ir patys entuziastingai dalyvauja įgyvendinimo procese.

„Be estetinių naujienų, stengiamės palaikyti ir ekologinę misiją – labai džiaugiamės galėdami klientams pasiūlyti ne tik ekologiškus balionus, bet pagaliau Lietuvoje jau yra ir pirmieji ekologiški balionų laikikliai!“ – džiaugiasi „Pono Baliono“ atstovė.

IÅ MANUSIS MIESTAS

IŠMANUSIS MIESTAS

PROJEKTO PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

INŽINERIJA

PATALPŲ AKUSTIKOS GERINIMAS: NUO SPECIALIŲ BALDŲ IKI AUGALŲ Giedrė Linden Nuotr. design-milk.com, architonic.com Išgirdę žodį „akustika“, dauguma pirmiausia pagalvoja apie koncertų arba kino salę. Tačiau akustika svarbi visose visuomeninėse patalpose, ypač ten, kur praleidžiame daug laiko: pradedant švietimo, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigomis, baigiant biurais, konferencijų salėmis ar prekybos centrais. Ypač svarbi gera akustika atvirojo plano biuruose, kur būna daugiau triukšmo. Tyrimas, kurį atliko „World Green Building Council“, parodė, kad dėl triukšmo darbuotojų produktyvumas gali sumažėti net 66 %. Yra daugybė būdų, kaip pagerinti patalpų akustiką: nuo geromis akustinėmis savybėmis išsiskiriančių apdailos medžiagų, pertvarų iki augalų ar specialių užuolaidų.

INŽINERIJA

GARSO MASKAVIMO SISTEMA Tokia sistema padeda paslėpti triukšmą po švelniu foniniu garsu, panašiu į vandens čiurlenimą. Foninis garsas ypač naudingas pasitarimų kambariuose, nes jis nepraleidžia triukšmo į išorę, taigi netrukdo kitiems susikaupti ir sustiprina privatumą. AKUSTINĖS UŽUOLAIDOS Apsaugoti nuo triukšmo gali padėti ir akustinės užuolaidos. Jos veiksmingai sugeria, atspindi ir išskaido triukšmą bei pagerina garso kokybę patalpoje. Tokios užuolaidos patogios tuo, kad jas lengva pakabinti ir nuimti. AKUSTINĖS LUBŲ PLYTELĖS Tai vienas populiariausių garso sugėrimo sprendimų, ypač patalpose, kuriose yra pakabinamos lubos. VERTIKALIOS AKUSTINĖS PLOKŠTĖS Vertikalios akustinės plokštės kabinamos palubėje. Jos labiausiai tinka didelėms patalpoms su aukštomis lubomis arba biurams pritaikytoms industrinėms erdvėms, nes sumažina ir nukreipia garsą, panaikina aidą, o kartu estetiškai atrodo. Tokios plokštės būna įvairių spalvų, formų ir dydžių. Kadangi vertikalios akustinės plokštės garsą sugeria iš abiejų pusių, jos dukart geriau apsaugo nuo triukšmo. ERDVĘ DALIJANČIOS AKUSTINĖS PERTVAROS Garsą padeda sugerti ir ant grindų pastatomos erdvę dalijančios akustinės pertvaros. Jos yra lengvos, lanksčios,

pagamintos iš minkštesnės medžiagos ir gali būti lengvai perkeliamos iš vienos vietos į kitą. Be to, jas lengva surinkti ar išardyti pagal poreikius. AKUSTINĖ PUTA Nors ir ne tokia estetiška kaip akustinės plokštės, akustinė puta atlieka tą patį darbą. Ji būna kvadratinė arba sluoksniuota, įvairių dydžių ir storio. Akustinė puta montuojama prie sienų ar lubų. MEDŽIAGINĖS AKUSTINĖS PLOKŠTĖS Norite sumažinti išorinius garsus ir sukurti gražią aplinką? Tada jums patiks šios į medžiagą įvyniotos garsą sugeriančios plokštės. Jos dekoratyvinės, ilgalaikės ir gerai sugeria garsą.

INŽINERIJA

Garsas atsimuša į medžiagą ir sugeriamas po ja esančių garso izoliacinių medžiagų. Jomis padengtos patalpos atrodo madingai ir yra pritaikytos šių dienų poreikiams. METALINĖS AKUSTINĖS PLOKŠTĖS Tokios plokštės gaminamos iš perforuotu metalu padengtos garsą sugeriančios medžiagos arba metalo su medžio apdaila. Ši metalo ir garsą sugeriančios medžiagos kombinacija yra ilgalaikė ir estetiška. ATSPAUSDINTOS AKUSTINĖS PLOKŠTĖS Tiems, kuriems svarbi estetika, patiks ir spausdintos akustinės plokštės. Tai plokštės su spausdinta apdaila. Jos yra gera alternatyva paveikslams, be to, sugeria garsą. MEDIENOS IR VILNOS AKUSTINĖS PLOKŠTĖS Medienos ir vilnos plokštės tinkamos naudoti ten, kur ypač svarbus palankumas aplinkai. Jos pagamintos iš paprastų, natūralių medžiagų tokių kaip vilna, medis ar cementas, yra kokybiškos, nebrangios ir svarbiausia – gerai sugeria garsą. Tokios plokštės ne tik gerai apsaugo nuo triukšmo, bet ir pagražina interjerą. Taip pat jos sugeria aidą ir neišleidžia iš patalpų šilumos.

AUGALŲ SIENOS Jeigu jums svarbi gamta, tai yra akustinis sprendimas, apie kurį verta pagalvoti. Nors šiek tiek neįprasta, tačiau augalai gerai sugeria garsą. Šiuolaikiniuose biuruose itin populiarios kerpių plokštės, gaminamos iš vandeniui atsparių elninių šiurių. Šios tundroje augančios kerpės neturi šaknų, o drėgmės ir maisto gauna iš oro. Jos valo orą ir yra nereiklios. Be to, elninės šiurės gerai sugeria garsą, ypač žmogaus balso stiprumo. Dar vienas pranašumas yra tas, kad tokios žalios kerpių plokštės atrodo itin stilingai. AKUSTINIAI BALDAI Akustiniai baldai kuriami galvojant apie privatumą ir komfortą. Jie ypač praverčia atvirojo plano biuruose, siekiant sugerti garsus ir nepadidinti triukšmo erdvėje. Tai tik dalis triukšmą bei aidėjimą padedančių sumažinti ir garso kokybę pagerinančių sprendimų. Jų yra gerokai daugiau ir kuriami vis nauji, tad galima rasti sprendimų, atitinkančių bet kokius poreikius ir derančių prie bet kokio interjero.

INŽINERIJA

AKUSTINIAI SPRENDIMAI GERINA DARBO KOKYBĘ IR GYVENIMO KOMFORTĄ MB „Liepos sprendimai“ – įmonė Lietuvoje, akustinių problemų sprendimui interjere naudojanti tekstilę. Pagrindinė profesionalios tekstilininkės Liepos Masiulytės veiklos sritis – akustinių problemų sprendimas meniškais, dekoratyviais dizaino ir tekstilės gaminiais, užuolaidomis bei draperijomis. Viešosioms erdvėms bei gyvenamosioms patalpoms verslininkė sukuria originalų tekstilės stilių ir pasirūpina gera patalpų akustika. Biuruose, kuriuose yra mažai minkštų baldų, o sienų pertvaros stiklinės, dažnai būna sunku susikalbėti dėl garso aidėjimo. Akustinės užuolaidos uždengia sienas arba jų dalį ir sugeria aidėjimą patalpoje, be to, garsas per stiklą

nepasklinda biure, o oficiali biuro aplinka tampa jaukesnė. Konkretūs rezultatai priklauso nuo patalpos dydžio, jos apdailos medžiagų, taip pat nuo pasirinkto akustinio audinio ir investicijų dydžio. Akustinėms užuolaidoms nereikia jokios specialios priežiūros – pakanka cheminio valymo. Privačiuose objektuose akustiniai sprendimai naudojami kaip naktinės užuolaidos: jos sugeria aidą patalpoje ir puošia interjerą. Nesant galimybių įrengti užuolaidas, aidėjimo problemas galima spręsti įrengiant akustines paneles ar specialius akustinius objektus, kurie puoš patalpas kaip meniniai akcentai. Stilingos akustinės užuolaidos gali būti siuvamos iš įvairių spalvų ir tekstūrų audinių, bet dažniausiai siūloma rinktis sunkų minkštos vilnos audinį, nes jis geriausiai sugeria aidą. Prekių ženklą „Liepą“ sukūrusi tekstilininkė Vilniaus dailės akademijoje yra įgijusi tekstilės meno ir dizaino bakalauro laipsnį, tobulinosi Stambulo universiteto meno fakultete, darbo patirties sėmėsi Didžiojoje Britanijoje, taip pat išmano ir gilina akustikos problemų sprendimo žinias. Verslininkė Lietuvoje jau įgyvendino šimtus projektų – jos sukurtos užuolaidos puošia „Barclays“ ir „Danske“ bankus, verslo centro „Quadrum“ biurus, „Vilnius Tech Park“ konferencijų salę ir startuolių darbo erdves, taip pat kavines, restoranus, kirpyklas ir daugybę kitų erdvių. – www.liepa.pro Tel.: 867245703 89

INŽINERIJA

„PONGS“ ĮTEMPIAMOSIOS LUBOS IR SIENOS: AUKŠČIAUSIA KOKYBĖ IR MENINIAI SPRENDIMAI UAB „Dilesta“ – oficialus Vokietijos techninės tekstilės gamintojos „Pongs“ partneris Lietuvoje. „Dilesta“ garantuoja aukščiausią audinio ir darbų kokybę. Bendrovės direktorius ir keli jos darbuotojai yra išklausę mokymus Vokietijoje ir turi sertifikatus „Descor“ partneris – technikos ir pardavimų ekspertas“, todėl ypač aukštos kokybės sertifikuoto gamintojo įtempiamosios sistemos montuojamos griežtai paisant gamintojo technologijų. Šimtai įtempiamųjų sistemų projektų įgyvendinama Lietuvoje, Britanijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. „Pongs“ tekstilė – tai inovatyvi įtempiamoji sistema patalpų lubų bei sienų vidaus apdailai. Techninis audinys iki 5,05 m pločio tvirtinamas į profilių sistemą ir ištempiamas pagal patalpos sienos arba lubų perimetrą. Šios įtempiamosios sistemos idealiai tinka viešosioms erdvėms – nuo bibliotekų iki ligoninių, taip pat biurams, pramonės įmonėms, konferencijų salėms, pramogų erdvėms ir privatiems gyvenamiesiems būstams. Didelis projektas, net 800 m2, buvo įgyvendintas JAE, tarptautinės bendrovės „AAL Group Ltd.“ biure, 34-ame aukšte. „Pongs“ medžiagos – tai unikalus poliesterio audinys, iš abiejų pusių impregnuotas poliuretanu ir atsparus drėgmei. Jį galima naudoti drėgnose patalpose – vonios kambariuose, baseinuose. Taip pat unikali šio audinio savybė yra atsparumas pažeidimui – užkliudžius įtemptą audinį, jį gana sunku pažeisti, išskyrus smūgius aštriu daiktu, jis ilgai išlaiko stabilią formą, nenutįsta. Svarbu ir tai, kad šį audinį galima valyti ir net dažyti. Akustiniai „Pongs“ audiniai tinka lubų ir sienų apdailai patalpose, kuriose būtini akustiniai ir garso izoliaciniai sprendimai, pavyzdžiui, muzikos ir kino salėse bei namų kino kambariuose, taip pat gamybos patalpose ir biuruose. Įtempiamosios sistemos leidžia pasiekti maksimalų akustinį efektą – sumažinti nepageidaujamą garso sklidimą ir aidėjimą. Kaip akustiniai sprendimai galimos

akustinės sienelės, akustiniai krėslai, užuolaidos ar pan. Anglijoje buvo įgyvendintas įspūdingas akustinis kino salės projektas. Antibakteriniai „Pongs“ techniniai audiniai išsiskiria maksimaliomis antibakterinėmis savybėmis, reikalingomis naudojant medicinos ir gydymo įtaigose. Techniniai audiniai – išskirtinė alternatyva gyvenamųjų namų, biurų ar kitoms patalpoms dekoruoti: galima rinktis įvairių faktūrų ir tūkstančių spalvų audinius iš „Pongs“ katalogų. Unikalios apdailos medžiagos, sukurtos pagal modernias technologijas, tinka kuriant ir klasikinį, ir įspūdingą modernų interjerą. Įtempiamosios lubos ir sienos gali traukti akį bet kokiu užsakovo pasirinktu vaizdu ant įtemptos medžiagos. Pageidaujamam vaizdui sukurti galima pasirinkti bet kokį norimą aukštos kokybės nedidelį ar plačiaformatį paveikslą arba fotografiją – šią paslaugą taip pat suteikia UAB „Dilesta“ turimu plačiaformačiu spausdintuvu. Ant įtempto audeklo galima nupiešti ir bet kokį piešinį – tokios meninės lubos yra vienetinis darbas. Sumontavus bet kokios spalvos įtempiamą audinį, lubos ir sienos atrodys įprastos, bet idealios – be sandūrų, įtrūkimų, glaistymo ir dažymo. Jos išliks nepriekaištingos, ilgai nereikės remonto. Įtempiamas audinys luboms yra nedegus, ekologiškas ir bekvapis. Praėjusiais metais Vilniaus modernaus meno muziejuje MO vyko labai sėkminga interaktyvi paroda „Gyvūnas-žmogus-robotas“. Jai įmonė „Dilesta“ iš audinio „CO Gitter“ pagamino dvigubas kabančias pertvaras, ant kurių buvo eksponuojami meno kūriniai. Taip pat projekcijų ekranus, kurių prikaustančius vaizdus buvo galima stebėti iš dviejų pusių. „Dilesta“ ir toliau bendradarbiauja su MO muziejumi, o jau šį pavasarį numatomas projekto įgyvendinimas sostinės verslo centro „Green Hall“ viename iš pastatų: užsakovas pageidauja įtempiamu audiniu padengti holą 9-ame aukšte. – Spaudos g. 8, Vilnius Tel.nr. +37061831777

NAUJIENA!

SINIAT SAUSOS STATYBOS SISTEMOS

Pristatome Jums sertifikuotų Siniat “Nida” sistemų katalogą. Lengvai pasirink reikiamą, specifikuok, projektuok! Siniat “Nida” sistemos turi eksploatacinių savybių deklaracijas sistemai su CE ženklinimu!

www.siniat.lt

NATŪRALŪS STABILIZUOTI AUGALAI ILGAM PAPUOŠ APLINKĄ NEREIKALAUDAMI PRIEŽIŪROS. Gyvų augalų paveikslai ir kompozicijos kuriami individualiai ir pritaikomi kiekvienam interjerui. +37062612201 | sales@gajadecor.com | www.gajadecor.lt

Garso sprendimai Jūsų NT projektams. Audio kolonėlės tinkamos instaliuoti į lubas, sienas, pakabinamos lauke. Nematomas garsas neturi būti kompromisas garso kokybei. romas@bwgroup.lt | +37065040638 | www.bowerswilkins.com

INFRASTRUKTŪRA

DVIAUKŠTIS SIETLO TUNELIS:

ALIASKOS GREITKELIS 60 METRŲ GYLYJE PO ŽEME Vida Danilevičiūtė Černiauskienė

Sietlo tunelis „State Route 99“ – puikus miestų infrastruktūros megaprojektų pavyzdys. Tai vienintelis JAV neregėtai brangus ir ilgiausiai statytas dviaukštis 3,2 km tunelis, kuriuo per Sietlo senamiestį einančiu valstybiniu Aliaskos greitkeliu kasdien pravažiuoja dešimtys tūkstančių transporto priemonių. Praėjus metams po SR 99 atidarymo 2019 m. vasarį, transporto priemonių srautas per jį viršija 1 mln. kelionių per mėnesį. Dviaukščio tunelio projektas įgyvendintas Sietlo senamiestyje – jis iškastas po 157 pastatais ir po senu tebeveikusiu 3,5 km ilgio viaduku, kuris tęsėsi lygiagrečiai uosto krantinėms. Statyba užtruko šešerius metus, bet judėjimas viaduku, po kuriuo gruntą kasdien gręžė kalnakasiai, nebuvo sustabdytas. Galutinė tunelio statybos sąmata sudarė 2 milijardus dolerių. Iš tuneliu besinaudojančių vairuotojų imama

rinkliavą – mažiausiai 2 USD už pravažiavimą. Iš surenkamų lėšų grąžinama statybų paskola ir finansuojamas tunelio eksploatavimas bei saugumo užtikrinimas. Užbaigtus tunelį toliau įgyvendinamas milžiniškas 3,2 milijardo dolerių vertės Vašingtono valstijos Transporto departamento infrastruktūros projektas. Aliaskos greitkelio viaduko modernizavimo projektas – vienas didžiausių visų laikų JAV infrastruktūros projektų. Sietlo senamiestyje numatyta atlikti esminius viso kelių tinklo pakeitimus pagal uosto atnaujinimo planą. Sietlo tunelis iškastas 60,96 m (200 pėdų) gylyje, jis yra 17,53 m (57,5 pėdų) skersmens ir didžiausias šalyje minkštame grunte išgręžtas tunelis, taip pat – didžiausia viso projekto dalis. „Tunelis yra ne tik svarbus transporto istorijos etapas, bet ir parodo, kaip susisiekimo infrastruktūra gali veikti harmoningai su fizine aplinka – galima pradėti naują saugios, draugiškos aplinkai ir estetišką kelių integracijos į juos supančius miestus erą“, - spaudai sakė pagrindinės projektavimo įmonės „HNTB Corp.“ inžinierius ir vadovaujantis tunelio projektuotojas Brianas Russellas.

INFRASTRUKTŪRA

Projektui buvo kilę rimtų kliūčių – japonų pagaminta tunelių gręžimo mašina perkaito ir sugedo išgręžusi tik 11 proc. tunelio ir tai atėmė beveik dvejus metus laiko iš požeminių darbų plano. Bet kitus trejus metus gręžimo darbai vyko sklandžiai, įveikta likusi tunelio dalis – dar 2,7 km (1,7 mylios). Vien projektavimo etapas užtruko beveik du dešimtmečius (oficialiai dirbti pradėta 2011 m.) – sudėtingame projekte dalyvauti buvo sutelktas visas įmanomas inžinierių personalas ir visi HNTB korporacijos ištekliai. Projekto komanda pasinaudojo ankstesnių objektų sukaupta patirtimi ir sukvietė Europos tunelių gamybos patirtį turinčius ekspertais. Nors koordinavimas tarp tarptautinių biurų buvo sudėtingas, didžiausią rūpestį specialistams kėlė minkštas gruntas – didžiausias pastangas teko dėti išsiaiškinti, kiek giliai po žeme reikės gręžti, jog pavyktų pasiekti tokį gruntą, kuriame gręžimo mašina galėtų dirbti, o žemės paviršius virš tunelio neįgriūtų su veikiančiu senu viaduku ir didžiuliais senamiesčio pastatais. HNTB inžinieriai sutelkė dėmesį į saugumo konstrukcijas. Statybos rangovas „Seattle Tunnel Partners“ taip pat stengėsi išvengti žemės paviršiaus įgriuvimo – kasimo vietoje nuolat liejo betono skiedinį atkastoms tunelio erdvėms sutvirtinti. Teko sukalti polius ir virš kasamo tunelio ertmės sukurti baldakimą. Poliai laikė klojamus pamatus, o veikiančio viaduko sijos buvo sutvirtintos.

INFRASTRUKTŪRA

Daugelis projektavimo iššūkių buvo nauji, nes tokio dydžio tunelio su tokiomis saugos priemonėmis anksčiau niekas nestatė. Be to, projektas įgyvendintas seisminio aktyvumo zonoje, todėl turėjo būti panaudotos pažangiausios saugos sistemos tokiose zonose statomiems tuneliams. Projektuotojų ir rangovų tikslas buvo nutiesti 9,7536 m (32 pėdų) pločio požeminį greitkelį, kurio viršutinio aukšto dviem juostom mašinos lėktų į šiaurę virš kitų dviejų juostų, vedančių į pietus, reikėjo daug statybinių medžiagų ir konstrukcijų. Statyboje buvo naudojami gelžbetoniniai tunelio segmentai, betono plokštės važiuojamosios kelio dalies viršutiniame tunelio aukšte, surenkamos blokinės tilto sijos – apatiniame, o kasant buvo statybos vietoje nuolat liejamas betonas naujai išgręžiamoms tunelio sekcijoms sutvirtinti bei kelio važiuojamųjų dalių konstrukcijoms išlieti. Tunelyje buvo panaudotos 1 152 plokštės dviaukštės kelio dalies statybai ir 16 įrengta apšvietimo valdymo elektros skydinių, išdėstytų išilgai kelio – iš jų valdomi šviestuvai, fotokameros bei vamzdynų ir kitų įrenginių darbas. 152,88 km laidų, 33,79 km vamzdynų, 24,14 km elektros bei 20,92 km optinių kabelių ir 12,87 km šilumos detektorių yra sujungti su saugos sistema. Kameros ir elektroniniai jutikliai stebi sąlygas tunelyje ir prireikus gali pakeisti eismo schemas arba pereiti į avarinį režimą bei įjungti galingus ventiliatorius, kurie įleistų gryno oro pro sienose įrengtas žaliuzes į tunelį.

Sistema paima oro mėginius tunelyje kas kelias sekundes, stebėdama išmetamų teršalų kiekį. Gaisro gesinimo sistemos šilumos jutikliams suveikus, ventiliatoriai įsijungia ir sistema apie pavojų praneša tunelio darbuotojams. Padalinta į daugiau nei 100 unikalių saugos zonų sistema gali tiksliai nustatyti, kuriame skyrius kilo gaisro pavojus ir suaktyvinti purkštuvus, o darbuotojai per kameras nustato, kokių reikia imtis papildomų veiksmų. SR 99 tunelis yra suprojektuotas atlaikyti stiprų žemės drebėjimą – skirtingai nuo senojo seismiškai pažeidžiamo viaduko. Nugriauti seną viaduką skubėta nelaukiant dar vieno didelio žemės drebėjimo Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose. Jo nugriovimas ne tik pašalino seisminį pavojų iš miesto centro, bet ir atvėrė Sietlo krantinę bei paruošė kelią būsimiems krantinės pertvarkymo projektams. Pakišus SR 99 kelią į tunelį po žeme ir nugriovus viaduką ir, miestas planuoja sukurti gyventojų poilsiui skirstas krantines, įskaitant parko promenadą, kurią atidaryti numatoma iki 2021 m. Dviaukštis greitkelio tunelis – ne šiaip tik megaprojektas, jis pakeitė žmonių judėjimo būdą per miesto centrą ir leido Sietlo miestui iš tikrųjų išvystyti krantinę ir pakeisti miesto centrą. Žmonės per jį tebevažiuoja iš smalsumo – tik norėdamas pamatyti šį infrastruktūros stebuklą.

INFRASTRUKTÅªRA

DAROM ĮDOMIAU

Įkvepiantys baldai ĮGYVENDINKIME KARTU

www.medinispingvinas.lt Tel. nr.: +37067877636 andrius.simelevicius@gmail.com Facebook: @medinispingvinas

Natūralios medžiagos. Aukšta kokybė. Šiaurietiškas dizainas. Atsakingas požiūris.

NAUJA PARDUOTUVĖ KAUNE NUO KOVO 30D. Savanorių pr. 187, Kaunas Darbo grafikas: I-V - 10:00-19:00 VI - 10:00-17:00 VII – nedirbame

ISKU BALDAI

P.Lukšio g. 21, Vilnius Darbo grafikas: I-V - 10:00-19:00 VI - 10:00-17:00 VII – nedirbame

B2C vadovė / dizainerė Urtė Gaidytė +370 616 29082 urte.gaidyte@isku.com www.isku.lt

Pasaulio rinkai pateiktas išskirtinis produktas: 63 rinktinių matinių Les Couleurs® Le Corbusier paletės spalvų jungiklių kolekcija. Dizaino serija LS 990.

32081 ORANGE CLAIR

JUNG.LT