Structum 2017 birželis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 6

YRA tik du būdai gyventi:

vienas – manyti, kad stebuklų nebūna, kitas – kad viskas yra

STEBUKLAS. – ALBERT EINSTEIN

WWW.STRUCTUM.LT

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT- 47480 Kaunas, Lietuva Mob. +370 687 58 504 Tel. +370 (37) 491 016, El. paštas.: info@rmodul.lt

PAKELIAMAS IR CENTRINIO VARSTYMO STOGO LANGAS

DU VARSTYMO BŪDAI DAUG GALIMYBIŲ

www.Rmodul.lt

INOVACIJA

JŪSŲ NAMUOSE REKOMENDUOJA PROFESIONALAI

FPP-V preSelect lango atidarymo į išorę funkcija užtikrina papildomą vietą palėpėje, lengvą lango varstymą ir neribojamą vaizdą į aplinką. Centrinis varstymas leidžia gerai išvalyti stogo langą bei uždėti išorines žaliuzes. PreSelect lango ypatybės:

Ilgalaikiškumas ir funkcionalumas Patentuota perjungimo sistema garantuoja visapusį varčios stabilumą tiek esant pakeltam langui, tiek jam veikiant centrinio varstymo režimu.

Sveikas mikroklimatas palėpėje Automatinė orlaidė V40P užtikrina optimalų oro kiekį patalpoje be papildomų šilumos nuostolių.

Kontaktai: p.atstovas@fakro.pl arba mob. nr.: +370 652 26830

Didelis stiklo paketų pasirinkimas Galima pasirinkti stiklo paketą ir su trimis stiklais.

Geresnis energijos taupymas THermoPro technologija padidina šiluminę izoliaciją, užtikrina puikų sandarumą ir patobulina langų parametrus.

Padidinta apsauga nuo įsilaužimų Naujoji „topSafe“sistema žymiai pagerina stogo lango eksploatacijos saugumą ir apsaugą nuo bandymų įsilaužti.

PROJEKTO ARCHITEKTAI: MILDA NAUJALYTĖ, ARMINAS SADZEVIČIUS

LEISKITE MUMS IŠPILDYTI JŪSŲ SVAJONĘ INTERJERO BEI EKSTERJERO PAVIRŠIŲ SPRENDIMAI UAB „Artstonė“ Technikos g. 7A, 51209 Kaunas I mob.: +370 620 11139, +370 620 11138 I el.paštas info@artstone.lt I www. artstone.lt

2017 m. Nr. 6 I Žurnalas platinamas nemokamai

REDAKCIJOS ŽODIS

'06

Pakilai?

Baltais marmuriniais laiptais aukštyn... Kaip į pasaką, tokią neregėtą, nežinomą, bet viliojančiai prabangią, rūpestingai saugią... Koks kontrastas! Skubėti įspūdingai išpuoštais koridoriais ir jaustis lyg eitum namo, kur visada laukia, visada supranta.

Buvai ten? Ten, kur prožektorių šviesos atsispindi ant išsiraizgiusio auksinio papuošalo, globėjiškai dengiančio moters kaklą. Ten, kur tarp skubančios merginos palaidų plaukų blyksi smaragdo akmenukais inkrustuoti auskarai, o auksinių sąsagų žvilgesys sušvelnina stiprių vyriškų rankų aštrumą... Nejučia suklusti. Kas dabar bėga? Kas vakar laukė? Trumpos kelionės, virstančios reikšminga gyvenimo dalimi, karūnuojančios dienų, savaičių, mėnesių įdirbį...

Mintyse iškyla didingi miestai. Tokie, kuriuose žmonės jaučiasi saugūs, laimingi. Žmogau, ar Tu laimingas, tiesdamas tvirtas ateities konstrukcijas ir liedamas amžių sandūroms nepavaldžius pamatus?

Prisimink, Tavo kantri svajonė ir nutiesia tuos laiptus, vedančius į ištaigingą, bet jaukų pasaulį, kuriame blizgesys yra tikras bei nuoširdus, o, atrodytų, nepasiekiami tikslai – realybė.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

4.......Daugiabrauniam gyvenimui - didžiausias Singapūro brangakmenis

10.....Stogų paskirtis peržengė standartines ribas 16....."Ravak" Chrome koncepcijos dušo kabinos 20.....Išmanusis Miestas: apdovanojimai – pakylėti iki dangaus!

29.....Viltį dovanojantis gerumas 30.....Pastatų projektavimo kokybė - ypač svarbi užduotis 34.....Pastatų ilgalaikiškumas – nuo projektavimo iki eksploatacijos ir priežiūros

40.....Tvirtas ramstis patogiai ir saugiai gyventi 42....."Basanavičiaus 9A" - solidi individualizmo oazė 48.....Užburiantis modernumo kąsnis 52.....Virsmas: už istorinio pastato fasado - skandinaviško stiliaus verslo centras

60.....Savitas „SDG“ charakteris ir individualumas 64.....Netrukus duris atvers biurų rinkai naujus standartus sukūręs verslo centras "11"

70.....Ekspertų akimis: A klasės griežtinimai įstatymuose 72......Ar svetimos klaidos sutrukdys Lietuvai tapti skaitmeninės pramonės centru?

74...„Ryterna modul“ – inovatyvių sprendimų link 78.....Medicininės paskirties objektai negali sirgti 83.....Keleiviniai lifto tipo keltuvai asmens mobilumui užtikrinti

84.....Ieškant tobulos grindų dangos...

87.....Vanduo. Intelektualumas. Džiaugsmas.

88.....Baimė be pagrindo. Kas klaidina?

90.....Šiuolaikiniai oro uostai daugiau nei tik infrastruktūros objektai

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Agnietė Vilkišienė, Mindaugas Skomantas, Andrius Petraitis, Jūratė Pilibaitienė, Dalia Zilinskienė, Giedrė Linden, Vytautė Kazanavičiūtė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Karolis Bingelis, Seljamaa fotostuudio, © shutterstock.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, www.kkc.lt I VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. I © UAB „STRUCTUM projektai“, 2017 I © STRUCTUM, 2017 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.estructum.lt

TURINYS

D ol c e S t i l N ovo

w w w. s me g-l t . l t w w w. s me g. c om

Vilniuje “Imperija”, PC “Domus galerija” Kaune “Imperija”, PC “Molas”

ARCHITEKTŪRA

Vieta: Čangio oro uostas, Singapūras Plotas: 134 000 m2 Projektas: architektūros kompanija „Safdie Architects“ Vyriausiasis architektas: Moshe Safdie Projekto partneriai: landšafto dizaino įmonė „PWP Landscape Architecture“ Projekto metai: 2014 Užsakovas: Čangio oro uostas Nuotraukos: „Safdie Architects“

DAUGIABRIAUNIAM GYVENIMUI DIDŽIAUSIAS SINGAPŪRO BRANGAKMENIS MINDAUGAS SKOMANTAS

Singapūre numatyta įgyvendinti vieną įspūdingiausių jau spėjusios plačiai išgarsėti tarptautinės architektūros kompanijos „Safdie Architects“ sukurtą projektą, pagarsintą „Brangakmenio“ (angl. Jewel) pavadinimu. Šis itin įsimenantis dydžiu, forma ir struktūra objektas ‒ tai vieno iš šio milijoninio miesto valstybės Čangio oro uosto daugiafunkcis priestatas.

Čangio oro uostas pagal keleivių srautų gausą – šeštasis pasaulyje Manoma, kad „Brangakmenis“ turėtų praplėsti drąsias, su statybomis susijusias mūsų laiko futuristines fantazijas.

Jis taps milžinišku daugybės viešųjų erdvių su sodais, prekybos vietomis, viešbučiu, restoranais ir kitais įvairiausiems keleivių poreikiams tenkinti reikalingos paskirties objektais telkiniu.

Užsakymą sukurti didžiulį Singapūro miesto oro vartų priestatą „Safdie Architects“ projektuotojai gavo 2014 metais. Jie nekantravo pradėti projektuoti tokį įdomų objektą ‒ Čangio oro uostas pagal keleivių srautų gausą yra šeštasis oro uostas pasaulyje. Pavyzdžiui, dar 2013 m. jis aptarnavo daugiau nei 53,7 mln. keleivių, todėl projektuotojams buvo labai svarbu sukurti ir užtikrinti visapusiškai kokybišką keliautojų aptarnavimo infrastruktūrą. Ši priestato projektavimo prasmė turėjo sutvirtinti Čangio oro uosto, kaip itin svarbaus aviacijos centro, poziciją. Tuo tikslu buvo nuspręsta oro uosto pastatą sujungti su naujuoju numatomu gretimoje teritorijoje integruoti objektu ‒ prekybos, pramogų ir poilsio centru, kurio erdvėse galėtų puikiai laiką leisti tiek tarptautinių maršrutų keleiviai, tiek patys Singapūro gyventojai.

Tad nieko keista, kad „Safdie Architects“ darbuotojų sukurtas funkciškai itin svarbus naujasis oro uosto pries-

4

tatas dar gavo ir antrąjį „Brangakmenio“ vardą. Šiandien jis ne veltui jau suvokiamas kaip šiuolaikinio uždaros oro uosto infrastruktūros naujoviško modelio pavyzdys.

Prognozuojama, kad strategiškai patraukliai suplanuotas Čangio oro uosto „Brangakmenis“ pasieks pageidaujamą aukštos klasės gyvenimo būdo pasauliniu lygiu tikslą ir leis kur kas efektyviau pritraukti dar daugiau Čangio oro uosto keleivių, padidinti šios Singapūro miesto dalies patrauklumą.

Nepakartojamas sodas keliautojų atgaivai Siekdami, kad pagal pastatų funkciją būtų užtikrintas nepertraukiamas keleivių ir kitų lankytojų srautų judėjimas, architektai suprojektavo naujojo „Brangakmenio“ pagrindinę jungtį su pirmuoju Čangio oro uosto terminalu, praplėsdami atvykimo ir pasitikimo salės tūrį. Taip pat pagal projektą „Brangakmenis“ papildomai pėsčiųjų tiltais bus sujungtas su antruoju ir trečiuoju uosto terminalais. Įsikūręs po aukštai iškilusiu stikliniu skliautu, naujasis objektas iš viso plane užims 134 000 m2 plotą. Jo centrinėje erdvėje per kelis aukštus bus keliautojų atgaivai pasodintas nepakartojamas sodas, vaizdžiai pavadintas „Miško slėniu“. Už vertikaliai kylančio piltuvo formos sodo žaliuojančių pertvarų veiks aplink centrinę pastato ašį suprojektuoti viešbutis, restoranai, prekybos vietos ir

ARCHITEKTŪRA

pramogoms skirtos erdvės, taip pat, žinoma, ‒ ir papildomos oro uosto operacijų salės.

Projekte numatyti du pagrindiniai naujojo objekto akcentai bus ypač patrauklūs ieškantiesiems atokvėpio nuo Azijos klimato kaitros. Vienas jų ‒ tai nuostabus vidinio „Miško slėnio“ peizažas su mikroklimato vėsą palaikančiais medžiais, palmėmis ir paparčiais bei pasivaikščiojimų takais. Kitas nepaprastas, pastato vidaus ašį akcentuojantis kūrinys ‒ iš 40 m aukščio apskritimu nuo statinio skliauto viršaus kaskadomis krentantis krioklys, kūrėjų taikliai pavadintas „Lietaus sūkuriu“. Tai ‒ pats aukščiausias pasaulyje nuostabą keliantis dirbtinis krioklys. Naktimis jis taps fonu šviesos ir garso šou, kurį bus galima stebėti nuo aplinkinių restoranų terasų, atgręžtų į sodo centrą.

Dar daugiau ‒ surinktas lietaus vanduo bus nukreiptas į krioklio apačioje tyvuliuojanti fontaną, o vėliau panaudojamas ir kitoms reikmėms.

Pastogėje vešantis sodas buvo pavadintas „Parku po skliautu“. Jame bus įrengta daug pramogų ir poilsio zonų, sukurtų dirbant kartu su „PWP Landscape Architecture“ ‒ landšaftų projektavimo kompanija iš Kalifornijos.

Stiklo ir plieno kupolo struktūra sustiprina svaiginantį įspūdį Sukūrus aptakią šiuolaikiško statinio geometriją, ji atrodo kaip natūrali vieta kriokliui tarp supančios želdinių

5

ARCHITEKTŪRA

Jewel Changi Airpo�t 6

ARCHITEKTŪRA

7

ARCHITEKTŪRA

gausos, todėl nelengva iš karto patikėti, kad iš čia visiškai paprasta patekti į visus terminalus, jungiančius „Brangakmenį“ su aplinkiniais pastatais. Nors subtili stiklo ir plieno kupolo struktūra leidžia prisiminti įprastų stiklinių paviljonų tradiciją, bet tuo pat metu sustiprina ir svaiginantį vidaus sodų įspūdį. Stiklinės stogo arkos sutvirtintos panašiomis į medžius konstrukcijomis, kurios žiedu supa vidinį stogo sodo kraštą ir aikštę viršutiniame aukšte. Naujajam pastatui patikimo stabilumo įspūdį taip pat suteikia jo išskirtinė vienalytės struktūros išraiška. „Akivaizdu, kad šis neeilinio pasaulyje „Brangakmenio“

8

projektas atrado ir iš naujo apibrėžė tai, kas iš tiesų yra šiuolaikinis integruotų inovatyvumo pavyzdžių kupinas oro uostas. Nauja atsispindinti projekte paradigma yra skirta sukurti įvairialypėms ir prasmingoms susitikimų erdvėms. Jis puikiai atlieka jam priskirtą svarbią vartų į ypatingą Azijos miestą šalį funkciją: daugelio komercijos ir įvairiausių paslaugų bei laisvalaikio atrakcijų poreikių tenkinimas pasiekiamas visiems keliautojams, darbuotojams ir net visam miestui“, ‒ teigia vienas pagrindinių objekto architektų Moshe Safdie. Pasak jo, projekto autorių tikslas buvo sukurti šalia esančių harmoningų svaigi-

nančių potyrių erdvių, gyvybingų prekyviečių ir didžiulio miesto parko dualumą.

Dabar jau niekas negalėtų ginčytis, kad į įprastą komercinės paskirties objekto sampratą gali būti įtraukti ir gamtos teikiami malonumai, ir poilsis, ir net kultūra bei švietimas. „Gausiomis „Brangakmenio“ funkcijomis ir jo estetiniais akcentais pritraukdami tiek užsieniečius, tiek vietinius gyventojus, mes siekėme sukurti tokią patrauklią vietą, kurioje būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos Singapūro gyventojams bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio“, – sako M. Safdie.

Be to, Čangio oro uosto „Brangakmenis“ primena unikalų

Singapūro, kaip „Miesto sodo“, identitetą, liudijantį įprastą Singapūro metropolio centro su didžiuliais parkais jame įvaizdį. Tai patvirtina ir pagrindinis greitkelis iki „Brangakmenio“, apsodintas didžiuliais, sodriai žaliuojančiais ir šešėlį metančiais medžiais, kurie nuosekliai pratęsia naujojo objekto vidaus sodo žalumą į išorę.

Talentingi kompanijos „Safdie Architects“ projektuotojai jau yra sukūrę ir įgyvendinę daugiau tarptautinių kelionių centrų projektų. Tarp jų: Tel Avivo Beno Guriono oro uostą Izraelyje, tarptautinį oro uostą „Pearson“ Toronte, Kanadoje, ir kt. Verta palinkėti šiems kūrėjams tolesnės sėkmės jų pasirinktame kelyje. 

ARCHITEKTŪRA

Stogų paskirtis peržengė standartines ribas Dauguma sutiks, kad stogas – svarbiausia ir daugiausia pavojų sulaukianti pastato dalis, kurią veikia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Visa tai svarbu išlieka ir dabar, tačiau naujoviškų technologijų diegimas, skirtingi užsakovų poreikiai, didelė gamintojų medžiagų pasiūla suteikia galimybę architektams įgyvendinti iš pažiūros utopines idėjas. Pastatų stogų formos, medžiagos, funkcijos, net paskirtis seniai peržengė standartines ribas.

10

ARCHITEKTŪRA

Sidnėjaus operos teatras (Australija)

Kupolo formos futuristiniai statiniai Į neįprasčiausių pastatų Europoje sąrašą įtrauktas statinys „Eden Project“ Kornvalyje (Didžioji Britanija), kuriame įsikūrusi didžiausia pasaulyje oranžerija. Ją sudaro keli milžiniški kupolai su atogrąžoms bei Viduržemio jūros klimatui ir regionams būdingais augalais. Didžiausias kupolas yra 240 m ilgio ir 55 m aukščio. Statiniai unikalūs tuo, kad iš vidaus jų neprilaiko jokia atrama. Neįprastą pastatą sukūręs įmonės „Grimshaw“ architektas seras Nicholasas Grimshaw sako, kad šis statinys – jų gyvenimo iššūkis. Įkvėpimo semtasi iš amerikiečių architekto Buckminsterio Fullerio projekto Misūrio botanikos sodui (San Luisas, JAV) ir... vaikiškų muilo burbulų. Kornvalio kupolai, užimantys 15 ha plotą, sukonstruoti iš penkiakampių, šešiakampių trikampių figūrų, kurių kiekvieną sudaro dvi oro kameros, plieninė konstrukcija ir keli plėvelės sluoksniai. Ši konstrukcija leido sukurti numatytas klimato zonas. Kupolų danga pagaminta iš kompozicinės medžiagos etilo tetrafluoro etileno. Ji yra skaidri, elastinga, lengva, atspari ugniai ir UV spinduliuotei, gerai izoliuojanti, perdirbama.

11

ARCHITEKTŪRA

„Louis Vuitton“ (Prancūzija)

„BMW Welt“ (Vokietija)

12

ARCHITEKTŪRA

sių temperatūrų svyravimų, ultravioletinės spinduliuotės ir cheminio poveikio pailgėja tokio stogo eksploatavimo trukmė, sukuriama geresnė garso ir šilumos izoliacija, taupoma energija, išvengiama stogo įšalimo ir atšilimo, susitraukimo ir išsiplėtimo deformacijų.

Poilsio zonų įrengimas bendruomenėms vienyti

„Eden Project“ (Didžioji Britanija)

Daugiabučiais užtvindytame mieste praplėsta erdvė ant stogo ne tik pagerina būsto kokybę, bet ir išplečia bendrąjį jo plotą, sukuria įvairias sporto, kultūrines ir kitas pramogų oazes. Gal norite ant stogo pasimaudyti, sužaisti golfo partiją, pažiūrėti kino filmą ar paskanauti gardaus maisto? Kai kurie dalykai jau seniai nėra nauja prabangiems viešbučiams, restoranams, klubams. Architektūros ekspertai sutaria, kad erdvių ant stogų panaudojimas bendruomenės poreikiams Vakaruose yra aukštos kokybės ženklas. Projektai su pirmosiomis žaliuojančiomis terasomis, kur gyventojai gali mėgautis ant grotelių keptais patiekalais, auginti daržoves ar bendrauti poilsio zonose, atsikvėpti po dienos darbų, jau įsikuria ir ant naujai pastatytų mūsų šalies daugiabučių stogų, nors dar prieš kelerius metus architektai dvejojo, ar tai aktualu Lietuvai.

Bet verslininkai imasi iniciatyvos, nes nekasdienės erdvės patraukia klientų, svečių ir gyventojų dėmesį, įsilieja į kraštovaizdį.

Forma veikia kaip skulptūra

Nanjango technologijų universitetas (Singapūras)

Australų architektų bendrovės „Coop Himmelb(l)au“ gebėjimas atskleisti naujoves leidžia „BMW Welt“ Miunchene (Vokietija) kūrinį traktuoti kaip unikalų. Dvigubo piltuvo forma urbanistiniame kraštovaizdyje veikia kaip skulptūra, pereinanti ir išsiplečianti į tarsi ore pakibusią debesį imituojančią bendrą stogo struktūrą. Automobilių gamintojų bendrovės pardavimo konferencijų ir parodų centras buvo projektuojamas kartu su vokiečių inžinieriumi Manfredu Grohmannu („Bollinger und Grohmann“). Pasak inžinieriaus, pagrindinis iššūkis kuriant – žaidimas su gravitacija. Didžiulis stogas buvo

Galimybė neutralizuoti urbanistinę aplinką Želdintas stogas laikomas progresyvaus mąstymo ir pagarbaus požiūrio į aplinką ženklu. Nanjango technologijų universiteto Meno, dizaino ir medijų fakulteto stogas Singapūre yra puikus to pavyzdys. Fakulteto stogas – bendruomenės erdvė, skirta susibūrimams. Suprojektuoto įmonės „CPG Corporation“ pastato didžiausias žavesys – galimybė neutralizuoti aplinkos urbanistinę veiklą, kompensuoti žaliųjų plotų netektis ir sukurti malonesnę bei sveikesnę erdvę. „Miestas turi išlaikyti savo žaliąjį audinį ir architektai, projektuodami pastatus, tai, ką sunaikino, turėtų atstatyti. Tam dažnai pasitelkiami žaliosios architektūros principai“, – idėjos gimimą prisimena „CPG Corporation“ architektai. Tad išlaikyti nesuardytą gražią slėnio, kuriame stovi fakultetas, erdvę, buvo papildoma užduotis kūrėjams. Žalioji veja panaudota kaip pastato dalis.

Elbės filharmonija (Vokietija)

Dėl sukurto ekologiško vandens valdymo būdo sumažėjo kanalizacijos ir lietaus nutekamųjų sistemų apkrovos.

Tuo pačiu surinktas lietaus vanduo naudojamas komplekso augalams laistyti. Pasak architektų, dėl sumažėju-

13

ARCHITEKTŪRA

„Sirocco Sky Bar“ (Tailandas)

traktuojamas tarsi penktasis fasadas, nusileidžiantis ir vėl iškylantis iš po juo esančios erdvės. Taip pat reikėjo išspręsti klausimą, kaip įmontuoti saulės kolektorius. Jie buvo integruoti į nerūdijančiojo plieno plokštėmis dengtą paviršių, esantį aukščiau stogo drenažo lygmens. Norint išgauti stogo, kaip sklendžiančio debesies, struktūros efektą visos A formos atramos buvo integruotos atliekant interjero projektavimo darbus, tad prireikė vos kelių papildomų laikančiųjų kolonų.

Riba tik viena – žmogaus vaizduotė Šiuolaikiniame pasaulyje stiklas taip išplito, kad naudojant jį teliko viena riba – žmogaus vaizduotė. Stiklo naudojimas architektūroje tapo naujoviškumo simboliu, o, praėjusio amžiaus viduryje pasikeitus technologijoms, prasidėjo masinė aukštos kokybės plokščiojo stiklo gamyba, smarkiai papildžiusi architektų sprendimų gausą. Šiuolaikiniuose pastatuose sienas pakeitė dideli vitrininiai langai, o stogus – stikliniai stogai.

Iššūkis technologijoms yra meno muziejus „Louis Vuitton“, turintis 12 stiklinių burių, užimančių 13,5 tūkst. m2, kurias laiko medinės sijos. Stiklinės plokštumos kuria lengvumo ir perregimumo įspūdį. Amerikiečių architektas Frankas O. Gehry’is statinį įvardijo kaip vieną techniškai komplikuočiausių darbų savo karjeroje. 

„Market Square“ (JAV)

14

RUUKKI stogas – gyvenimui be rūpesčių

· · · ·

Plieninės stogų dangos Lietaus vandens nuvedimo sistemos Stogų saugos elementai Kaminėliai, stoglangiai, plėvelės, tvirtinimo elementai ir t. t.

STOGO DANGOS IR SPALVŲ PARINKIMO ĮRANKIS Pasirinkus vieno gamintojo stogų medžiagas, garantuojamas spalvų suderinamumas, stogų sandarumas, ilgaamžiškumas.

Suteikiama iki 50 metų techninių savybių garantija.

Daugiau informacijos www.ruukkistogas.lt arba tel. 8(5) 232 2315.

LIETAUS VANDENS NUVEDIMO SISTEMOS VIDEO PRISTATYMAS

ARCHITEKTŪRA

RAVAK Chrome koncepcijos dušo kabinos 1991 metais įkurta čekų įmonė RAVAK pradėjusi nuo dušo kabinų ir padėklų gamybos, ilgainiui tapo viena didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. Didžiausią įtaką RAVAK sprendimams daro praktinė patirtis – gamyboje naudojamos kokybiškiausios medžiagos, o tai apsprendžia ne tik sklandų ir ilgaamžį visų įmonės gaminių naudojimą, bet ir vis didėjantį lojalių vartotojų skaičių. Net 70 procentų RAVAK produkcijos yra eksportuojama, klientai mėgaujasi šio prekės ženklo vonios įranga žyamiausiuose pasaulio viešbučiuose (Hotel President - Ukrainoje, Hotel Royal Azur - Tunise, Jumeirah Lake Tower - Dubajuje, Hotel Orange - Ispanijoje, Pheonicia Grand Hotel - Rumunijoje, Marriott Hotel - Lenkijoje, Hotel Opera - Ukrainoje ir daugelyje kitų).

Visi RAVAK produktai pagaminti taip, kad visiškai atitiktų vartotojų poreikius. Kalbant apie dušo kabinas, RAVAK požiūriu, laikas praleistas duše neturi tapti nuobodžia rutina. Todėl RAVAK sukūrė tobula ovalo forma pasižyminčią dušo kabinų Chrome seriją. Visų Chrome dušo kabinų profiliai yra trijų rūšių – poliruotas aliuminis (blizgus), satinas ir balti. RAVAK siūlo kampines dušo kabinas, pusapvalę dušo kabiną ir dušo duris. Dizaino studijos Design

16

Nosal sukurta dušo kabina Chrome atkartoja visos vonios kambario koncepcijos Chrome gaminių formas. Idealų kampinių dušo kabinų sandarumą garantuoja apatinė tarpinė ir metalinis 10 mm aukščio slenkstukas. Varstomos durys turi unikalų pranašumą – atsidaro į vidų ir į išorę, taigi vanduo suteka į dušo vidų ir grindys lieka sausos, o tai garantuoja Jūsų saugumą nepaslysti.

Naudojant dvejas dušo duris, galima gauti kvadratinę arba stačiakampę dušo kabiną. Viena tokių – kampinė dušo kabina CRV1+CRV1. Šios dušo kabinos įėjimo plotis gali siekti iki 125 cm. Dušo duris galima kombinuoti ir su stacionaria sienele. Dar didesnis komfortas maudantis patiriamas stačiakampėje dušo kabinoje, kuri gaunama vietoje standartinio 90x90 dydžio pasirenkant 80x100cm dydį.

Kitas kampinės dušo kabinos Chrome variantas – CRV2+CRV2, suformuotas kombinuojant dušo duris su stacionaria sienele. Praktiškas šio varianto privalumas – prie stacionarios sienelės galima lengvai patalpinti praustuvą, skalbimo mašiną ar džiovyklę. Klientai turi galimybę įsirengti stačiakampį šios dušo kabinos variantą paprasčiausiai rinkdamiesi skirtingų dydžių dušo duris. Abiejų

ARCHITEKTŪRA

nius, o tai sukuria klientui galimybę suformuoti išlaikyto dizaino vonios kambarį renkantis iš gausaus produktų asortimento.

Nuo birželio 1d. RAVAK vykdo konkursą – „Vonios kambarys su RAVAK Chrome“ ir kviečia dalyvauti visus architektus bei dizainerius! Nugalėtojas bus renkamas 2018 m. sausio mėnesį, net 3-jų įdomiausių vonios kambario nuotraukų autoriai laimės kelionę į ČEKIJĄ! Nepraleiskite progos papramogauti šioje nuostabioje šalyje! 

aukščiau aprašytų dušo kabinų dušo duris galima derinti tarpusavyje ir su stacionaria sienele.

Norintiems įsirengti dušo kabiną nišoje RAVAK Chrome siūlo dušo duris CSD1, CSD2, CSDL2. Durys atsidaro į vidų ir į išorę, todėl dušo erdvė geriau vėdinasi, yra dar patogiau įeiti į kabiną, o vandens lašai nuvarva ne ant vonios grindų, o dušo kabinos viduje.

Chrome dušo kabinų ir durų dizainas – tai atskirų elementų apjungimas į darnią visumą, kuri sukuria harmoniją visoje Chrome vonios kambario koncepcijoje. Kitaip sakant, Chrome dušo kabinų dizainas tobulai dera su vonios kambario koncepcijos Chrome gaminiais – vonia, praustuvais, vonios kambario baldais, maišytuvais, WC, bidė, aksesuarais. Koncepcija Chrome siūlo net 55 gami-

17

www.estructum.lt

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

IŠMANUSIS MIESTAS

apdovanojimai – pakylėti iki dangaus!

EDVARDAS ŽIČKUS IR VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Kai paskutiniai išdykę lietaus lašeliai ištirpo ant šilto asfalto, sparčių žingsnių skambesys nuaidėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kiemu, o tada užpildė iškilmingai puoštą fojė. Jaukaus šurmulio simfonija nekėlė abejonių – atvykusieji pagarbiai žavėjosi svajinga prabanga, tačiau jautėsi savi, įvertinti.

20

IÅ MANUSIS MIESTAS

21

IŠMANUSIS MIESTAS

Aukštųjų mokyklų architektūros, statybos, inžinerijos ir kitų programų studentų grupės, pasirinkusios po vieną iš keturių savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų, rengė preciziškus, tikslingus projektinius pasiūlymus. Šie turėjo apibendrinti esamą miesto situaciją, išanalizuoti potencialą ir pateikti sprendimus bei idėjas, atspindinčias vietovės poreikius, finansines galimybes. Savo darbuose dalyviai turėjo panaudoti informacinių technologijų srautą ir integruoti konkurso partnerių pateiktus produktus.

Komandų darbus vertino autoritetinga komisija, kurios gretas papildė ministerijų bei savivaldybių atstovai, garsūs architektai, urbanistai, universitetų dėstytojai, taip pat nekilnojamojo turto, statybų rinkos lyderiai: Rūta Leitanaitė, Marius Narmontas, Dalius Gedvilas, Kęstutis Vanagas, Mantas Andriuškevičius, Tomas Lapė, Dmitrijus

LR ūkio ministras M.Sinkevičius Renginio akimirka. LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas.

Pilietiškumą skatinantis UAB „Structum projektai“ organizuojamas renginys, kurio sumanytojai, partneriai ir dalyviai siekia keisti Lietuvą, kurti geresnę, šviesesnę mūsų visų ateitį, į apdovanojimų ceremoniją pakvietė ramų ketvirtadienio vakarą... Trejus metus iš eilės vykstantis projektas vėl sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio ir šiemet, švęsdamas mažą jubiliejų, „Išmanusis miestas“ pritraukė ne tik sąmoningų piliečių, spaudos bei, žinoma, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų dėmesį, bet taip pat ir buvo įvertintas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės, tapo jos inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partneriu. „Jūsų veikla ypač svarbi, siekiant reikšmingų socialinių pokyčių visos šalies gyvenime“, – projekto dalyviams ir rengėjams sakė šalies vadovė. Šiemet projekte dalyvavo 19 komandų, beveik 100 studentų iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus Dailės akademijos, Kauno Technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos Valstybinės kolegijos bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai pateikė pasiūlymų, kaip tobulinti Akmenės, Šiaulių, Ukmergės ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijas. Šios savivaldybės įsipareigojo pirmos vietos laimėtojų idėją paversti realybe.

22

Balanas, Šarūnas Liktoravičius, Mindaugas Pakalnis, Gražina Janulytė-Bernotienė, Kęstutis Vaitukaitis, Renaldas Gudauskas, Mindaugas Stonkus ir Vladislavas Kondratovičius.

Renginio metu, įdėmiai klausydamiesi vedėjo Giedriaus Leškevičiaus pristatymo, širdį virpinančio Onos Kolobovaitės balso ir svajoti skatinančių smuiko virtuozo Zbignevo Levickio ir maestro Aurelijaus Globio muzikos garsų, svečiai sulaukė renginio kulminacijos... Iškilmingai nugalėtojus paskelbė „Išmanusis miestas III“ sumanytoja Ignė Dutova ir projekto pagrindinio partnerio – bendrovės „Fima“ – plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius.

Trečioji vieta, komisijos sprendimu, atiteko Klaipėdos universiteto komandai, rengusiai Jonavos rajono savivaldybėje esančios teritorijos prie pirmojo tvenkinio projektą. Antrosios vietos nugalėtoja tapo Klaipėdos universiteto komanda, projektavusi Akmenės rajono savivaldybėje esantį sveikatingumo kompleksą. „Išmanusis miestas III“ dalyviai atskleidė neįtikėtiną talentą, todėl rengėjai ir partneriai šiemet paskelbė net du

IŠMANUSIS MIESTAS

KTU komanda – I vietos laimėtojai.

pirmosios vietos nugalėtojus. Už geriausią urbanistinę koncepciją apdovanota Kauno Technologijos universiteto komanda, projektavusi Jonavos rajono savivaldybėje esančią teritoriją prie pirmojo tvenkinio. Už geriausią architektūrinį projektavimą ta pati komanda pelnė ir dar vieną pirmosios vietos apdovanojimą. Jis atiteko už Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje esančio sporto ir renginių komplekso suprojektavimą. Nugalėtojams už abi pirmąsias vietas atiteko žurnalo „Structum“ įsteigta 6 000 eurų premija. Bendrovė Panevėžio statybos trestas

KU komanda – III vietos laimėtojai.

KU komanda – II vietos laimėtojai.

pirmosios vietos nugalėtojams skyrė 800 eurų premiją.

Savo favoritus apdovanojo ir portalas DELFI – internautų balsai sėkmę atnešė Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijos komandai. Kompanija „Technonicol“ 1 000 eurų premiją įteikė Klaipėdos universiteto komandai. „Samsung“ antrosios ir trečiosios vietų nugalėtojams įteikė išmaniuosius laikrodžius, UAB „Scenos techninis servisas“ apdovanojo už geriausiai panaudotą įmonės produktą, įteikdamas bilietus į festivalį „Summer In The City“. O

23

IŠMANUSIS MIESTAS

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas ir aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė

Architektas A. Blotnys

Jonavos r. savivaldybės meras E.Sabutis

A. Gurevičius (UAB „NIT“) ir I.Dutova (UAB „Structum projektai“)

24

TV laidos „Gyvenimas“ autorius, prodiuseris E.Žičkus ir „Išmanusis miestas“ projekto vadovė A. Ruželienė

LSA prezidentas D.Gedvilas su žmona

M.Abraitė ir T.Skiparis („Samsung Electronics Baltics“)

R. Staknevičius (UAB „Sapa Building Systems“)

IŠMANUSIS MIESTAS

Renginio vedėjas G.Leškevičius ir Ukmergės r. Savivaldybės meras R.Janickas

KVK komanda

VTDKO komanda – Delfi nominacijos laimėtojai

Akmenės r. vyr. architektė V. Martinaitienė ir Akmenės r. mero patarėjas T. Martinaitis

Visagino merė D.Štraupaitė

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius R. Gudauskas

V.Bojarūnė ir R.Rukavičiūtė (UAB „Knauf“)

V.Bučelienė (AB „Specializuota Komplektavimo Valdyba“)

Architektė G.Janulytė – Bernotienė

25

IŠMANUSIS MIESTAS

visoms keturioms prizinėms vietoms UAB „Gjensidige“ suteikė visą VIP ložę „Bix“ koncerte. Švietimo ir mokslo ministerija įteikė oficialias padėkas dėstytojams, kurie neatlygintinai ir kantriai dirbo kartu su dalyvių komandomis. Be jų didelio indėlio, studentams būtų kur kas sudėtingiau pasiekti puikių rezultatų.

Pasveikinti nugalėtojų atvyko garbūs svečiai. Linkėjimų ir nuoširdžių padėkų dalyviams bei projekto realizuotojams nestokojo Vyriausybės, savivaldybių, statybų verslo, architektūros, mokslo bei spaudos atstovai. Beje, ir projekto rengėjai šiemet sulaukė gausybės padėkų iš Lietu-

vos Respublikos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, ministerijų ir savivaldybių vadovų, mokslo bei verslo įmonių atstovų. O projekto partnerius taip pat pasveikino ir bendrai nuotraukai pakvietė „Išmanusis miestas“ projekto vadovė Aurelija Ruželienė. „Kai Lietuvoje taip garsiai kalbama apie emigraciją, šis projektas įrodo, kad jaunimas tikrai neskuba palikti savo gimtinės, priešingai – jei tik sulaukia galimybės, imasi ją gražinti, daryti saugesnę, jaukesnę ir palikti savo atspaudą ateities kartoms“, – sakė projekto idėjos autorė, bendrovės „Structum projektai“ vadovė I. Dutova.  Projekto „Išmanusis miestas“autorė I. Dutova ir pagrindinio partnerio UAB „Fima“ atstovas V.Zinkevičius

26

IŠMANUSIS MIESTAS

A. Dausevičienė (UAB „Structum projektai“) G.Šlivinskas (UAB „Agmeka“)

UAB „Structum projektai“ kolektyvas

A. Karazinas (UAB „Solet Technics“)

R. Vaitkunskas, R.Vileniškienė ir M. Lipnius (ADB „Gjensidige“)

L. Kėvelaitis (UAB „Reynaers“) su žmona

I.Dutova (UAB „Structum projektai“ direktorė) ir L. Laukaitis (UAB „Conresta“ vadovas)

27

„Wind-Free“ oro kondicionieriai pirmiausia kambarį vėsina standartiniu režimu, o pasiekus norimą temperatūrą, galima pakeisti standartinį režimą į „WindFree“ vėsinimo režimą.

„Wind-Free“ vėsinimas šaltą orą švelniai ir tolygiai paskirsto per 21 000 mikroskylučių. tai sukuria ramią aplinką kambaryje, naudojant labai žemą oro greitį, kuris siekia vos 0,15 m/s, neleidžiant atsirasti staigiems temperatūros svyravimams. „Wind-Free“ oro kondicionieriai neerzina ir neleidžia jausti šalčio būnant kambaryje, tik malonią pasirinktą temperatūrą.

7\OXV YHLNLPDV

Kas yra „Wind-Free“ YØVLQLPR WHFKQRORJLMD" „Wind-Free“ vėsinimas efektyviai palaiko komfortabilų mikroklimatą. Šaltas oras švelniai išleidžiamas ir paskirstomas kambaryje per 21 000 mikroskylučių, todėl naudojant „Wind-Free“ technologiją, kambaryje nejusite nei per karšto, nei per šalto oro.

Partneriai:

Dėl savo 8 polių technologijos, „Samsung“ „Wind-Free“ oro kondicionierius veikia sklandžiai ir tyliai. Veikiant oro kondicionieriui sukuriama mažiau vibracijos ir triukšmo. „Samsung“ „Wind-Free“ skleidžia vos 16dB, dėl ko patalpa tampa tylesnė nei biblioteka.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILTĮ

DOVANOJANTIS GERUMAS

VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ nuotr.

„Gerumas yra kalba, kurią net kurčias gali girdėti, o aklas – matyti“, – kartą pasakė rašytojas Markas Twainas. Ir, nors sakoma, kad gražiausi darbai yra padaromi tyliai, kartais taip norisi, kad pasaulis pamatytų nesavanaudiškus kilnumo pavyzdžius, keičiančius kitų žmonių gyvenimus. Išgirstų ir suprastų – daryti gerą yra paprasta. Vienas tokių taurių poelgių – susivienijusių įmonių misija padėti vargstančiai šeimai – tėčiui, griūvančiame name auginančiam neįgalią devynerių metų dukrą. tiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“, o UAB „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova suorganizavo gerumo akciją, prie kurios greitai prisijungė padėti norinčios ir galinčios įmonės. Tam, kad tėtis ir dukra gyventų saugiai, šiltai ir jaukiai, UAB „Mida LT“ jiems dovanojo stogo dangą, „GROHE AG“ – kriauklių ir dušo maišytuvus, „Villeroy & Boch Gustavsberg OY“ filialas – kriaukles, UAB „Vaineta ir partneriai“ aprūpino plytelėmis, o UAB „Vauksa“ – durimis.

Skaudžios nelaimės šeimą persekioja nuo pirmųjų dienų.

Vos gimusios sveikos ir energingos mergaitės atsisakė biologinė motina, vėliau, kai mergaitei suėjo 11 mėnesių, mama persigalvojo ir pasiėmė ją atšvęsti Šv. Velykų... Tačiau, praskriejus pusei metų, mergaitė pas tėtį grįžo suluošinta – patyrusi didelę smegenų traumą. Daktarai mergaitės išgyvenimą pavadino stebuklu.

Žinoma, visko gyvenime ištaisyti neįmanoma, tačiau net ir pats mažiausias gerumo veiksmas gali palengvinti liūdnai plakančių širdžių virpėjimą. 

Visus šiuos metus, nepaisydamas sunkumų, mergaitės tėtis Viktoras Kiniulis prižiūrėjo vienturtę dukrą, ne tik apgobdamas ją rūpesčiu bei meile, bet ir suteikdamas jai viską, ką gali materialiai. Deja, metams sparčiai skriejant į priekį, galimybės visapusiškai aprūpinti savo atžalą tapo vis labiau miglotos. Vyras pripažįsta, kad dabar situacija yra tokia, kad pinigų vos pakanka maistui bei drabužiams, o mergaitė juk dar ir mokytis pradėjo, todėl net svajoti apie suremontuotą būstą nebuvo drąsos.

Vis dėlto ši istorija neliko neišgirsta ir svetimos bėdos nebuvo nustumtos į šalį. Sunkiame gyvenimo kelyje šeimai taip pat daug padėjo paramos ir labdaros fondas VšĮ „Iš-

29

KONFERENCIJA

PASTATŲ PROJEKTAVIMO kokybė – ypač svarbi užduotis AIRIDA DAGIENĖ

UAB „Structum projektai“ organizuotos konferencijos „Pastatų projektavimo ir statinių konstrukcijų kokybė“ dalyviams pranešimus skaitė septyni pranešėjai, atstovaujantys garsioms Lietuvos įmonėms, mokslo įstaigoms ir pasaulinio garso ženklams, po renginio vyko profesionalų diskusijos. „Kaskart siekiame pakviesti kuo įvairesnių architektūros, verslo, statybos ir kitų sričių atstovų, kurių pranešimai geriausiai atskleistų technologijų, inovacijų konferencijos idėją – supažindinti ir dalytis patirtimi. Kaip ir šį kartą diskutuojant apie statinių kokybę“, – po renginio sakė „Structum projektai“vadovė Ignė Dutova.

30

Martynas Matulevičius

KONFERENCIJA

Žinios svarbu kiekvienam mūsų ir šalies gerovei Specifinė tematika pritraukė išskirtinių inovacijų ir įkvepiančių minčių ištroškusių klausytojų. Kartu ieškojome atsakymų į klausimą, kokie sprendimai lemia statinio kokybę ir kaip ją pasiekti pačią geriausią, tinkamą tiek jame dirbančiam žmogui, tiek nuomininkui, savininkui, visuomenei. Susirinkusiųjų bendra išvada – labai svarbu tarpusavio komunikacija. Juk kartu su architektu rengiant statinio projektą darbuojasi ne viena komanda. Objekto kūrimo koncepcija, techninis projektas, statybų vykdymas ir pabaiga – viskas turi veikti darniai, o gebantys tarpusavyje bendrauti specialistai, naudojantys kokybiškas sertifikuotas medžiagas, būtinai pasieks aukštesnių rezultatų. Kam to reikia? Tam, kad visi turėtų bendrą užduotį – pastatas būtų saugus, išvengta brangiai kainuojančių klaidų, sukurta ilgalaikė kūrybinė jo vertė.

Konferencijos visuomenė atnešė ne tik visiems prieinamų žinių apie tai, kokiomis priemonėmis tobulinti statinių konstrukcijų kokybę, užtikrinti saugos, efektyvumo standartus, bet ir kiekvieną iš mūsų įtraukė į nenutrūkstamo bendradarbiavimo galimybę keistis idėjoms ir žiniomis.

Tą pabrėžė ir sveikinimo žodį dalyviams tarusi Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė: „Tai puiki platforma studentams, viešojo sektoriaus atstovams, verslininkams kalbėtis apie kokybę, kompetenciją, atskleisti savo rūpesčius.“ Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad iniciatyvos dirbti už aplinką, kurioje būtų gera, yra jų ypač palaikomos. Pasak R. Brandišauskienės, tokie renginiai kelia kompetenciją, o būtent dėl jos artėjama prie šiuolaikinių naujovių, padedančių pasiekti ir efektyvumą, ir greitį, ir kokybę, užtikrinti visuomenės saugą. „Paradoksas, – sakė renginyje susirinkusiems profesionalams viceministrė, – jeigu jūs dirbate gerai, niekas to nejaučia. Ačiū už tai, ką darote.“ Mokslui ir verslui tokie susibūrimai yra puiki galimybė augti, stiprėti. Į tai konferencijos metu kreipta daug dėmesio, pranešėjams kalbant tiek apie dar tik gimstančių idėjų plėtrą, tiek apie pastatų kokybės, saugos, technologijų, planavimo svarbą. Tikimės, kad kiekvienas dalyvis konferencijos metu gautą įkvėpimą, žinias, pritaikys praktiškai, nes tai svarbu ne tik kiekvieno mūsų gyvenimui, bet ir visos šalies gerovei. Svarbius, įdomius pranešimus galima stebėti internetu, tad nespėjusieji sudalyvauti dar tikrai turės progą atsigriebti peržiūrėdami vaizdo įrašus.

Diskusijų ir planavimo būtinybė Vaidas Pocius, UAB „FIMA“ Projektavimo skyriaus direktorius, pabrėžė, kad bendradarbiavimą projektų metu svarbu pradėti pačioje pirmoje darbų stadijoje. „Projektuotojai, būkite aktyvūs ir pateikite būsimus sprendinius užsakovui. Užsakovai, ateikite pas specialistus ir

Rėda Brandišauskienė

KONFERENCIJA

Saulius Jokšas

Linas Kėvelaitis

pasakykite, ką pastate norite matyti, kokias sistemas diegti“, – kreipėsi į klausytojus V. Pocius. Kaip pavyzdys buvo pateikti inžineriniai sprendimai, kurių gali nereikėti vadovaujantis reglamentu, bet jų būtinumas priklauso nuo funkcionalumo, kurio pastate tikisi užsakovai. FIMA Projektavimo skyriaus direktoriaus manymu, užsakovų, projektuotojų ir projektų vykdytojų bendradarbiavimas kartais primena biblinio Babelio bokšto legendą. Mitinis statinys nebuvo baigtas, nes žmonės, turėję vieną kalbą žemėje, staiga pradėjo kalbėti skirtingomis kalbomis ir nebesuprato vienas kito. „Didžiausios ambicijos gali subliūkšti, jeigu visi kalbės skirtingomis kalbomis“, – taikliai paaiškino specialistas, kaip ir kodėl kyla projektuose problemos.

Diskutuoti, paruošti darbų planą patarė ir UAB „Toc sprendimai“ verslo efektyvumo konsultantas Nerius Jasinavičius. „Niekas neplanuoja nesėkmės, tačiau daugumai

Vaidas Pocius

nesiseka planuoti. Trys dažniausios projektų bėdų priežastys: blogas planavimas ir komunikacija, nesuvaldyta apimtis“, – buvo įsitikinęs konsultantas. Pasak N. Jasinavičiaus, dauguma įmonių per mažai skiria laiko ir dėmesio planavimo etapui, kuris nėra kompetencija, o tik sistema, turinti atsirasti organizacijoje. Viršytas biudžetas, vėluojantys projektai – tik kelios plano neturėjimo pasekmės.

32

KONFERENCIJA

Laimės pasirinkusieji informatyvesnį kelią Pastatų konstrukcijų efektyvinimo galimybės negalimos be tikslių skaičiavimų, šiuolaikinių technologijų, kokybiškų medžiagų. UAB „Reynaers Vilnius“ generalinis direktorius Linas Kėvelaitis teigė, kad ateities aliuminio sistemos pasiekiamos jau šiandien. O tokios modernios technologijos, kaip įmonės turimas virtualus kambarys, suteikia galimybę pažvelgi į detales, atlikti analizes. Statistika nereikalinga, kad būtų galima suprasti, jog laimės pasirinkusieji informatyvesnį kelią.

Su Sauliumi Jokšu, UAB „Betonika“ vyr. inžinieriumi-konstruktoriumi, buvo galima padiskutuoti apie tai, kokią reikšmę procesų efektyvumui, kokybei turi surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos. „Visus darbus galima atlikti su visomis medžiagomis, bet kam apsikrauti rūpesčiais, kai su kai kuriomis jų tą patį galima padaryti lengviau ir greičiau“, – analizavo paprastą situaciją inžinierius dar papildydamas, kad kokybės ir kainos santykis, spartus montavimas taip pat prisideda prie bendro statybos proceso tobulinimo. „Projekto kokybė svarbi visą statinio gyvavimo ciklą, – atkreipė dėmesį Robertas Ensius, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius. – Kiekvienos suinteresuotos pusės: užsakovo, projektuotojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo, pastato naudotojo, visuomenės, savivaldybės ir valstybės institucijų, supratimas ir lūkesčiai labai skiriasi. Visuose pastato etapuose – vis kiti vertintojai, o projektavimo menas yra rasti tinkamą pusiausvyrą“, – komentavo specialistas. Pastato energinis efektyvumas, anot jo, atsipirks tik po mūsų gyvensiančioms kartoms, bet tuo turime pasirūpinti jau dabar.

Priemonių įvairovė leidžia ieškoti geriausių sprendimų „Kad būtų galima užtikrinti atsparumą ugniai, sistemų jau yra ne viena, – teigė Martynas Matulevičius, UAB „Fogo“ direktorius, ir trumpam atsigręžė į praeitį: – 2009 m. jų buvo dar nedaug, niekas neturėjo atsparumo ugniai sertifikatų, o dabar jų įvairovė didelė.“ Specialistas taip pat pabrėžė bendravimo svarbą. Pasak UAB „Fogo“ direktoriaus, būtent konstruktorius turi pasakyti gaisrinės saugos projektuotojui tokį paprastą dalyką, ar tai atraminė konstrukcija, ar ne. „Svarbu žinoti, ar gaisro metu ji tik deformuosis, ar turės įtakos dalinei (o gal viso) statinio griūčiai. Ištikus nelaimei, tai bus susiję su žmonių evakuacija iš statinio, gelbėtojų darbu“, – sakė profesionalas.

Kaip populiariausią plieno apsaugos sistemą, įvardijo išsipučiančius dažus. Taip pat paminėjo priešgaisrinį skiedi-

Sigitas Kunciavičiaus

Martynas Matulevičius

nį, purškiamąją mineralinę vatą, kietąsias ir minkštąsias plokštes, kaip vieną labiausiai populiarėjančių sprendimų – ugniai atsparias lubas bei pamažu besiskinančias kelią Lietuvoje priešgaisrines užuolaidas.

Konformizmo estetika Kaip geriau galėtume atrodyti ateityje, kad pagerintume ateities kartų gyvenimo kokybę? Anot architekto Sigito Kunciavičiaus, estetika – kiekvienos išsivysčiusios civilizacijos, kaip ir tvarios valstybės, pagrindas. „Kur architektūrinė meninė vertė? – retoriškai klausė architektas. – Vis daugiau pastatų – vienodu veidu, o, griaudami senuosius, prarandame istoriją. Pasyvus prisitaikymas, vadovavimasis elgesio standartais ir minties stereotipais, patogiomis klišėmis negeneruoja naujų originalių idėjų.“ S. Kunciavičius taip pat pabrėžė, kad architektų ir menininkų nuomonės ignoravimas sudaro neribotas galimybes verslininkams ir politikams vienašališkai formuoti ne tik etines visuomenės nuostatas, bet ir populistinio konformizmo estetiką. Kaip ir visi pranešėjai, architektas pabrėžė lygių teisių diskusijų svarbą. „Mūsų visų tikslas turėtų būti kokybiška aplinka, taip pat kūrybiškai vertingi pastatai, kurie galėtų stovėti 50 ir 100 metų.“

Robertas Ensius

Nerius Jasinavičius

STATYBA

Pastatų ilgalaikiškumas – nuo projektavimo iki eksploatacijos ir priežiūros JŪRATĖ PILIBAITIENĖ

Vos atšilus orams iš žiemos sąstingio bunda ir įsibėgėja statybų bei renovacijos darbai. Nors Lietuvoje apie avarinės būklės naujus pastatus ar griūvančius senus namus girdime retai, tačiau apie nepakankamą jų kokybę, pleišėjančias sienas kalbama ne taip jau ir mažai.

34

SS TT AA TT YY BB AA

35

STATYBA

nuo pat projektavimo pradžios. Pirmiausia turi būti įvertintos pamato pagrindo savybės. Tam atliekami atitinkami tyrimai, kuriais turi būti tiksliai nustatytos grunto savybės ir tai, kaip jos gali paveikti pastato laikančiąsias konstrukcijas. Esant nevienodoms grunto savybėms, dažnai įvyksta skirtingos pastato nusėdimo deformacijos, atsiranda neleistinų plyšių, papildomų įrėžų viršutinėse pastato konstrukcijose“, – pasakoja profesorius emeritas.

Projektai rengiami pagal dvi skirtingas metodikas

Kokios priežastys lemia griūtis?

Pastato tvirtumas priklauso nuo viso komplekso veiksnių: projektavimo, medžiagų ir gaminių kokybės, statybos technologijos, eksploatavimo ir priežiūros.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto profesorius emeritas Jonas Gediminas Marčiukaitis teigia, kad daugelio šalių pastatų analizė rodo, jog jų griuvimas dažniausiai įvyksta dėl nekokybiškų medžiagų, gaminių ir ypač dėl statybos technologijos pažeidimų. Šios priežastys sudaro daugiau nei 50 % visų griūčių ar avarijų. Dėl konstrukcijų nepatikimumo ir projektavimo klaidų griuvo per 40 % visų griuvusių pastatų.

Trečioje vietoje – pastatų eksploatavimo sąlygos ir priežiūra. „Ieškant avarijos priežasčių, analizę reikėtų pradėti

36

Kitas svarbus veiksnys – pasirinkti teisingą projektavimo metodiką. Mūsų šalyje naudojamos nacionalinės projektavimo normos – statybos techninis reglamentas (STR) ir Europos Sąjungos (ES) standartai. Tačiau prof. J. G. Marčiukaitis sako, kad dalis to paties pastato konstrukcijų pas mus apskaičiuojama pagal STR, o kita dalis (pamatai ir kitos požeminės konstrukcijos) – pagal ES normas. „Užmirštama, kad pastatas yra vienalytis statinys, todėl nelogiška skirstyti apkrovas pagal skirtingas metodikas.

Aplinkos ministerija turėtų nustatyti reikalavimus, kad visos pastato laikančiosios konstrukcijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal vienodą metodiką. Tai garantuotų patikimesnę, vienodą visų konstrukcijų elgseną“, – sako VGTU mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad buvo ginčų, esą STR yra mažesnis patikimumo indeksas negu ES normos. Net teigta, kad STR sudarytojai nesąžiningai ar neteisingai tuos reglamentus ruošė. Buvo pasitelkta net Mokslų akademija. Tyrėjams buvo pateiktas klausimas, kiek pastatų, pastatytų prieš 50 ir daugiau metų, griuvo, nors to meto normose buvo dar mažesnis patikimumo koeficientas nei šiuo metu galiojančiame STR. „Sukėlė didelį triukšmą dėl pastatų, ypač prekybos centrų, būklės – neva nekokybiški,

STATYBA

37

STATYBA

Maxima Latvia

38

STATYBA

avarinės būklės. Tačiau ištyrus nieko panašaus nenustatyta. Projektuojant svarbu priimti tobuliausią projektavimo schemą ir įvertinti veikiančias apkrovas. Jos mūsų šalyje priimtos iki 20 % didesnės negu anksčiau galiojusios normos. Tad, jeigu nesugriuvo mūsų pastatai, statyti prieš 40–60 metų, tai nesugrius ir dabar“, – kalba prof. J. G. Marčiukaitis.

Tačiau, jo teigimu, daugelis avarinės būklės mūsų šalies pastatų yra tokios padėties dėl žmogiškojo faktoriaus, ypač dėl medžiagų gamintojų ir statybos vykdytojų nepakankamos atsakomybės. Anot profesoriaus, trūksta konstruktorių ir technologų bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, tą patį medžiagos stiprumą, kuris nurodytas projekte, galima gauti įvairiais būdais, tačiau deformacijos savybės gali skirtis iki pusantro ir daugiau kartų. Vadinasi, neleistinų deformacijų, plyšių, poslinkių ir pan., kurių visada bijoma, yra išvengiama.

Atmestinai atestuojami statybos ekspertai Minėtų avarijų priežastimi gali būti ir bloga eksploatacija, kai neatliekami reguliarūs pastato elgsenos stebėjimai ir tyrimai, juolab kad šis atsakingas darbas, kaip teigia prof.

J. G. Marčiukaitis, neretai pavedamas visiškai ne statybos srities specialistams. „Trūksta vienodų reikalavimų vertinant konstruktorių ir darbų vadovų kvalifikaciją. Ypač aplaidžiai atestuojami statybos ekspertai. Net ir ypatingųjų pastatų priežiūrą vykdo ne specialistai, o vadybininkai ar mechanikai, neišmanantys, ką reiškia konkrečioje vietoje atsiradęs plyšelis, kai kuriais atvejais nekeliantis jokio pavojaus, o

Prekybos centrų griūtys – dėl netinkamo eksploatavimo ir projektavimo klaidų 2013 m. Latvijoje griuvus prekybos centrui „Maxima“, nusinešusiam kelias dešimtis žmonių gyvybių, statinių kokybe susirūpinta ir mūsų šalyje. Ar tikrai jie tokie tvirti, kad išvengtume skaudžių patirčių? „Panašių griūčių, kaip perkybos centro „Maxima“ Latvijoje, neišvengsime, jei pastatai bus netinkamai eksploatuojami, statomi papildomi priestatai ar antstatai. Prekybos centro stogas įgriuvo neįvertinus laikančiųjų konstrukcijų patvarumo papildomai apkrovai. Kuriant antstatą žaliajai zonai, neįvertinta, kaip elgsis apačioje esančios konstrukcijos, kokia jų laikomoji galia, galimos deformacijos ir įtaka šalia esančioms konstrukcijoms“, – pasakoja VGTU profesorius emeritas.

Vilniuje dėl avarinės būklės neseniai buvo uždarytas prekybos centras „RIMI Hypermarket“. Vos prieš pusantrų metų pastatytame objekte pastebėti įtrūkimai pamatuose. Statybų ekspertas sako, kad čia kalti projektuotojai, nekreipę reikiamo dėmesio į geologinius tyrimus ir nepakankamai įvertinę laikančiųjų konstrukcijų galimą nusėdimą. Todėl atsirado sienų iškrypimų, grindų pleištų ir kitų deformacijų, kurios gali sukelti pastato griūtį.

Būtent tokios patirtys verčia susimąstyti, ar kiti mūsų visuomeninės ar gyvenamosios paskirties pastatai pakankamai tvirti, ar stogai atlaikys gamtos sąlygomis atsiradusias apkrovas, pavyzdžiui, gausiai iškritusį sniegą. Prof. J. G. Marčiukaitis teigia, kad nerimauti nėra pagrindo, nes sniego apkrovos mūsų šalies statybos techniniuose reglamentuose yra numatytos daugiau kaip dvigubai didesnės, nei buvo iki nepriklausomybės atkūrimo.

Klaidinga manyti, kad pastato konstrukcijų masyvumas ar storos sienos garantuoja jo tvirtumą ir ilgalaikiškumą. „Čia kaip ir imtynėse – lieknas, bet tvirtais raumenimis imtynininkas įveiktų stambų, bet nesitreniravusį varžovą. Taip ir konstruktoriaus gebėjimai leidžia jam suprojektuoti ploną, lengvą sieną, tenkinančią tuos pačius reikalavimus, kaip ir stora. Tai priklauso nuo medžiagų savybių, jų išdėstymo skerspjūvyje ir betono tankio“, – pasakoja specialistas.

kartais būtinas detalaus tyrimo ar net konstrukcijos sustiprinimo. Statinius prižiūrėti privalo specialistai, turintys statybinį išsilavinimą, supratimą apie atskirų pastato dalių ir jų konstrukcijų paskirtį, apie galimus defektus ir jų įtaką pastato būviui. Dabar tokių „ekspertų“ yra daugiau nei 400, nors drįsčiau teigti, kad tik 50 jų gali vadintis tikrais statybų srities specialistais“, – sako prof. J. G. Marčiukaitis.

Skaitmeninė statyba padės išvengti klaidų Lietuvos statybų rinkoje pamažu įsigali skaitmeninė statyba BIM (angl. Building Information Modeling – statinio informacinis modeliavimas), leisianti išvengti daugybės klaidų. Skaitmeninėje statyboje BIM brėžiniai, žiniaraščiai ir techniniai sertifikatai pateikiami 3D formatu.

Skaitmeninės statybos naudą pastatų kokybei įžvelgia ir VGTU profesorius emeritas: „Svarbiausia, kad bus galima tiksliau numatyti projekte konstrukcijoms keliamus reikalavimus, tiksliau suderinti konstrukcijų ypatumus su statybos technologiniais reikalavimais. Projekte bus lengviau vykdytojams pateikti reikalavimus atitinkančių duomenų apie medžiagų sudėtis, konstrukcijų galimus nukrypimus ir panašiai. Lengviau bus atliekama statybos priežiūra, įgyvendinama darbų kokybė, kartu padidės ir pastatų ilgalaikiškumas.“

39

STATYBA

kaip ARKO blokai. Didelio tankio medžiagos padeda patalpose išlaikyti optimalią temperatūrą, t. y. vasarą patalpos greitai neįkaista, o žiemą – atvėsta lėtai (ARKO mūro blokų tankis – vienas didžiausių, palyginti su statybiniais kitų rūšių blokais, – 1310–1600 kg/m³).

Žvilgtelėjus aplink atrodo, kad statybų era niekada nesibaigs. Kone kasdien iškyla nauji įspūdingi gyvenamieji namai, verslo centrai, viešųjų įstaigų pastatai... Visi jie skirtingi, tačiau juos sieja vienas svarbus bruožas – kokybės poreikis. Ne tik statybų industrijos profesionalai, bet ir individualūs asmenys tampa vis reiklesni – ieškoma būdų, padedančių priimti optimalius sprendimus, paremtus ekonomiškumo, ekologiškumo, funkcionalumo bei subtilios prabangos idėjomis, pavyzdžiais. Todėl daug dėmesio skiriama renkantis tvarias statybines medžiagas, galinčias atlaikyti laiko, klimato ir kitus išorinius bei vidinius faktorius.

Lietuvoje, pradėjus statyti energiškai efektyvius pastatus, iš naujo įvertintos šilumine inercija išsiskiriančios statybinės medžiagos. Mažai energijos naudojančiais pastatais, pagal „STR 2.01.09:2012. Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reglamentą, vadinami tie, kurie atitinka reglamento reikalavimus, keliamus B, A, ir A+ klasės pastatams. Tad nieko keista, kad statybininkai dažnai renkasi silikatinius blokus, tokius

Akivaizdu, kad sienos tvirtumui įtakos turi blokų stiprumas. Tai – pagrindinė blokų savybė, nurodoma atitikties deklaracijoje: vidutinis stipris gniuždant. Gniuždomasis ARKO mūro blokų stipris – nuo 10 iki 20 MPa. Taigi jie yra tvirtesni už keraminius, keramzitbetonio ir akytojo betono blokus. Svarbu suprasti, kad, jeigu blokai nėra pakankamai stiprūs, reikalingas papildomas stiprinimas, eikvojantis žmogiškuosius bei materialiuosius išteklius.

O tvirti, didelį tankį turintys blokai garantuoja saugumą, patogų gyvenimą bei sutaupytas lėšas. Statant iš tvirtų mūro blokų, nebūtina papildomai tvirtinti sienų montuojant perdangas, remiant tradicinius stogus ar įrengiant stabilius laiptus.

ARKO blokai išsiskiria dideliu tvirtumu, 2–3 aukštų namus galima mūryti iš ARKO M18 18 cm storio blokų (renkantis kitų gamintojų – tektų naudoti 25 cm ir storesnius). Todėl ARKO blokai padeda sutaupyti net 28 % mūro! Taip pat VGTU Statinių konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorijos tyrimais nustatyta, kad, priešingai nei kitų trapių bei silpnų, tokių kaip dujų silikato, keramzito, keramikos, blokų, ARKO blokų sienos nebūtina armuoti. Taigi ant sienų galima drąsiai kabinti ne tik lengvutes šeimos nuotraukas, bet ir sunkius veidrodžius, televizorius, spinteles, kriaukles ir pan.

ARKO blokams būdinga ir puiki garso izoliacija. Dėl tankio šie blokai puikiai apsaugo nuo miesto šurmulio, garsių kaimynų bei kito oru sklindančio triukšmo. Pavyzdžiui, 24 cm storio ARKO blokų sumūryta tinkuota siena izoliuoja 56 dB triukšmo.

Per gerai, kad būtų tiesa? Ne. ARKO blokai iš tiesų yra tikslingas bei racionalus pasirinkimas, kuriant tvirtą, patogų ir saugų būstą. Beje, ar žinote, kad ARKO blokai taip pat yra ilgalaikiai ir nepakitę išlieka ilgiau nei 100 metų?

Daugiau informacijos: www.arko.lt

40

STATYBA

41

STATYBA

BASANAVIČIAUS 9A– SOLIDI INDIVIDUALIZMO OAZĖ VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

42

STATYBA

Gyvenamųjų būstų poreikis nuolatos auga, todėl ir sparčiai kylantys nauji, elegantiški namai visuomet, rodos, lyg ilgai laukti, lyg jau savi... Vienas tokių objektų – „Eika“ gyvenamieji namai „Basanavičiaus 9A“, kurių pagrindiniu projektavimo iššūkiu tapo netaisyklinga ir plėtrai nepalanki sklypo forma bei ypatingas įrengimas.

43

STATYBA

tams, kurie vertina išskirtinį interjerą ir nori gyventi unikaliame bute su vaizdu pro maksimaliai didelius daugiabučių langus. Iš jaukių terasų ir erdvių balkonų atsiveria peizažas į Reformatų parką ir Senamiestį.

Projekte panaudota labai daug skirtingų medžiagų bei technologijų – pradedant nuo konstruktyvo, kuriame derintos gelžbetoninės ir metalo konstrukcijos, tęsiant langais, stoglangiais, specialiai impregnuotomis medžio lentomis... Siekta, kad įrengimas remtųsi gyventojų eksploatacinių išlaidų mažinimo ir gyvenimo komforto didinimo praktika, todėl fasadams naudotas savaime išsivalančios technologijos tinkas su nano dalelėmis. Butuose suprojektuotas grindinis šildymas, įrengti vandens nukalkinimo filtrai, sumontuotos 360 laipsnių kampu filmuojančios saugos kameros, rekuperacinė vėdinimo sistema. Keletas butų įrengta pagal išmaniojo būsto koncepciją, kuri ypač padidina gyvenimo kokybę. Būstų energinis efektyvumas yra B klasės. „Tai buvo unikalus sklypas, tokių vietų Vilniaus mieste yra labai mažai. Mes parengėme ir Reformatų parko sutvarkymo projektą, gavome statybos leidimą, kad savivaldybė galėtų kreiptis dėl šio parko sutvarkymo finansavimo... Bendradarbiaujant ir ieškant kompromisų tiek su kaimynais, tiek su architektais, pavyko suderinti visų interesus, todėl dabar galime džiaugtis nuostabiu ekspertų ir visuomenės vertinamu projektu“, – sako T. Žiaugra, teigdamas, kad visų svarbiausia – būsimų gyventojų gyvenimo kokybė. Anot plėtros projektų vadovo, kai gyventojai džiaugiasi – tai pats geriausias rezultatas, įrodantis sėkmę.

Tiesa, T. Žiaugra taip pat įvardija ir kitą reikšmingą aspektą – nauji objektai turi derėti prie esamos miesto atmosferos, darniai įsilieti į aplinką. „Esame tikri, kad „Basanavičiaus 9A“ gyvenamieji namai jau yra sudėtinė, dinamiška šio miesto peizažo dalis“, – sako T. Žiaugra.

Sudėtingi pasiruošimo darbai Įgyvendinant gyvenamųjų namų projektą J. Basanavičiaus gatvėje, suprojektuoti beveik 4 000 m2 naudingą plotą turintys trys korpusai su dviejų aukštų požemine automobilių aikštele, aprūpinta moderniais keltuvais.

Aikštelė įrengta taip, kad joje tilptų visų gyventojų automobiliai (juk J. Basanavičiaus gatvėje sustoti neįmanoma net akimirkai). „Architektas Rolandas Palekas nuo pat pirminės koncepcijos turėjo aiškią projekto viziją ir ją išlaikė visų, nors ir labai sudėtingų, statybų metu. Trys atskiri korpusai turėjo atkartoti Senamiesčiui būdingą vilų vaizdą, iš kurių vienas korpusas turėjo įsilieti į besiribojantį Reformatų parką. Šį tikslą padėjo pasiekti pasitelkta fasado medžiaga – medis. Apie medinį išorinių sienų fasadą pats architektas teigia, kad su metais pastatas turėtų vis labiau susilieti su šalia esančiu parku, t. y. blunkantis medis ant namo sienų vis labiau panašės į Reformatų parko medžių kamienus.

Kita vertus, juoda ir balta – amžina klasika, tik kartais klasiką reikia šiek tiek modernizuoti... Apibendrindami galime sakyti, kad tai objektai, skirti miestui papuošti“, – pasakoja „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra, įvardijantis, kad projekto realizavimo metu kūrėjai siekė įtikti visiems galimiems pirkėjų norams. Pavyzdžiui, viršutiniuose aukštuose įrengti butai per du aukštus klien-

44

Ne viena įmonė, dirbusi su „Basanavičiaus 9A“ objektu, įvardijo, kad teko įveikti daug iššūkių, pasitelkti sumanumą, novatoriškas idėjas.

Būtent dėl daugelio sudėtingų statybos aspektų bendruosius statybinius monolito ir mūro darbus objekte „Eika“ atliko UAB „Mosta“, pasirinkta dėl ilgametės veiklos patirties, išskirtinių įgūdžių, sukauptų žinių bei patyrusių specialistų, puikiai išmanančių savo darbą. Įmonė neslepia, kad dirbant su šiuo projektu teko susidurti su daugybe iššūkių, nes darbus atliekant etapais ir atskiromis atkarpomis reikėjo didelio tikslumo bei ypatingo kruopštumo, siekiant, kad galutinis rezultatas būtų tobulas, – viskas sutaptų ir tiksliai susijungtų į bendrą konstruktyvą. Be to, išskirtinio dėmesio bei pastangų reikėjo ir dėl to, kad medžiagų pristatymo, iškrovimo ir sandėliavimo, bokštinių kranų sumontavimo ir išmontavimo procesai buvo problemiški. Vis dėlto UAB „Mosta“ specialistai susidorojo su visomis užduotimis, kaip ir dirbdama su kitais objektais, tokiais kaip daugiabučiai Blindžių ir Liepyno gatvėse Vilniuje. „Tokio pobūdžio objektai, kaip „Eika“ apartamentai, yra ypatingi dėl darbo sąlygų, inžinerinių tinklų laipsniško iškėlimo, taip pat ir spartaus darbų atlikimo“, – pasakoja įmonės statybos projektų vadovas Tomas Mačkinis.

Jis sako, kad UAB „Mosta“ išskirtinumas bei veiklos kokybė slypi objekto statybos vadovų, brigadininkų ir visų darbininkų tiksliame bei kokybiškame darbe.

STATYBA

Senamiesčio infrastruktūra – dar vienas iššūkis Objekto realizavimo problematiką pabrėžė ir UAB „BV inžinerinės sistemos“ direktorius Sergej Kacalap. „Objektas „Basanavičiaus 9A“ iššūkiu tapo vien dėl to, kad tai – Senamiesčio aplinka. Dideli gyliai, begalė vandens, daug užduočių be tranšėjinio darbo, tad teko pasitelkti novatoriškus sprendimus, dirbti su gausybe specialistų...“ – pasakoja direktorius S. Kacalap, pabrėždamas, kad šio sudėtingo projekto realizavimas dar labiau sustiprino įmonę ir įrodė, kad neįgyvendinamų tikslų nėra, tereikia ryžto, atkaklumo bei sumanumo. O minėtoji vandens gausa objekto statymo vietoje paskatino ieškoti sprendimų, padėsiančių rasti geriausią nusausinimo metodą, pamatų apsaugojimo būdą ir pačios įmonės darbo kokybės užtikrinimą.

Bendrovės „BV inžinerinės sistemos“ specialistai taip pat yra dirbę ir su kitais objektais, kuriems prireikė ypatingo tikslumo bei operatyvumo: namais J. Basanavičiaus g. 15, Mindaugo g. 1A, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 7 ir kt. Beje, prisiminęs sunkų darbą šiame objekte, S. Kacalap sako, kad kiekvienas projektas ar pastatas yra unikalus, todėl pritaikyti vieno plano ar formulės tiesiog neįmanoma. Siekiant, kad objekto realizavimas būtų sklandus ir sėkmin-

45

STATYBA

gas, būtina dirbti lanksčiai ir moderniai. „Vienoje vietoje padeda adatiniai filtrai, kitur įrengiame nusodinimo šulinius ar keičiame gruntą... Visada ieškome geriausių sprendimų, jų siekėme ir dirbdami su „Basanavičiaus 9A“ namais“, – teigia „BV inžinerinės sistemos“ direktorius S. Kacalap.

Tvirti pamatai – tvirtam gyvenimui Specialistams iš UAB „Vilnius Town Group“ buvo patikėti žemės darbai. „Statybos objekte adresu Basanavičiaus 9A, Vilnius, atlikome žemės darbus naujai statomų pastatų pamatų duobei įrengti. Kasimo darbai buvo atliekami naudojant įmonėje turimus naujus vikšrinius ekskavatorius su 17 m ilgio strėlės siekiu bei 3 kūb. m. talpos kaušu.

Dėl didelio iškasamo grunto kiekio, sudėtingų darbų sąlygų greta intensyvios Senamiesčio gatvės ir gretimai esančių namų bei įtempto darbų grafiko, vietomis, gruntas buvo kasamas net dviem vikšriniais ekskavatoriais, nes pastato automobilių aikštelės požeminės dalies kasimo gylis siekė 10 m nuo žemės paviršiaus. Iškastam gruntui išvežti iš objekto buvo naudojami manevringi 18 kūb. m. talpos savivarčiai“, – pasakoja bendrovės direktorius Vytautas Kazimieras Masis.

Pamatais rūpinosi ir UAB „Geotechniniai darbai“. Ji šiame objekte visu pastato kontūru įrengė atraminę sieną bei laikančiųjų konstrukcijų pamatus. Šiuos specialistus

46

kompanija „Eika“ pasirinko dėl aukštos darbo kokybės bei keliamų veiklos tikslų – dirbti nekenkiant aplinkai. „Tai buvo gana sudėtingas objektas – du aukštai po žeme.

Turėjome rūpintis ne tik naujojo pastato kokybe, bet ir aplinkiniais pastatais, gretimais sklypais. Darbą apsunkino nelygus reljefas, judri gatvė greta, seni pamatai, dėl kurių reikėjo priimti netipinius sprendinius jau darbo metu“, – pasakoja UAB „Geotechniniai darbai“ direktorius Tomas Šidagis, sakydamas, kad pamatų įrengimo metodas bei medžiagos buvo pasirinkti pagal geologines sąlygas ir, nors darbo metu taikyti tradiciniai, patikimi ir laiko išbandyti sprendimai, šio projekto realizavimas dėl sudėtingesnės aplinkos privertė atlikti kur kas daugiau skaičiavimų nei įprastai. Žinoma, viskas tam, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas. „Naudojome technologiją, kuri yra draugiška aplinkai – buvo įrengta pastovaus sraigtinio gręžimo polių siena – išvengėme vibracijų, dinaminių apkrovų... Apskaičiavome konstrukcijas taip, kad nedeformuotume aplink esančių objektų ne tik statybų, bet ir eksploatacijos metu. Mes visuomet siekiame apsaugoti aplinką“, – pasakoja įmonės direktorius, kurio prioritetas – bet kokia kaina puoselėti aplinkinius pastatus statybų metu. Įmonė taip pat dirbo su pastatais Naugarduko g. 8, Žalgirio g. 135, gyvenamųjų namų kompleksu „Žvėryno simfonija“ ir kitais projektais.

STATYBA

pat lubų, naudotos ir „MG Valdos“ vystytuose projektuose Antakalnyje: „Beržų terasos“, „Pušų terasos“, „Eglių terasos“, taip pat prestižiniame projekte „Užupio krantinės“.

UAB „Plieninis skydas“ specialistai turi ilgametę darbo patirtį, per veiklos metus atliko daugybę kokybės bandymų. Įmonės vadybos sistema įvertinta ir sertifikuota, kaip atitinkanti ISO 9001:2008 (išduota SGS Šveicarijoje). M. Vyšniauskas įvardija, kad neseniai gavo ir sertifikatą pagal UL standartą priešgaisrinėms durims, atliko atsparumo įsilaužimui bei atsparumo neprašovimui bandymus pagal JAV valstybės departamento reikalavimus, o tai padėjo gauti JAV partnerių pasitikėjimą ir padidinti produkcijos eksportą į JAV rinką.

Pažangios sistemos UAB „APS grupė“, vykdanti elektrotechnikos projektavimo bei montavimo darbus, gyvenamuosiuose butuose „Basanavičiaus 9A“ atliko vidaus ir lauko elektros tinklų instaliavimo darbus. Įmonės specialistai sumontavo: įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines ir vaizdo stebėjimo sistemą bei ryšių tinklus. UAB „APS grupė“ vadovo Andžejaus Romančiko teigimu, atkaklią komandą sudaro daugiau nei dešimtmetį kartu dirbantys profesionalai, o montavimo ir instaliavimo darbus atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę įvairaus sudėtingumo darbų įgyvendinimo patirtį, todėl net ir sudėtingi projektai yra realizuojami sparčiai bei, žinoma, kokybiškai.

Praktiški autentikos elementai

Saugumui – aukščiausios kokybės vidaus durys Kokybė bei preciziškumas – objekto „Eika“ ir jo generalinio rangovo būtinybė. Tam pritarė ir UAB „Plieninis skydas“ komanda, su kompanija „Eika“ bendradarbiaujanti ne vienus metus, savo gaminamas duris sumontavusi daugelyje jų plėtotų objektų ir ne kartą įsitikinusi, kad „Eika“ visuomet kelia aukštus darbų atlikimo reikalavimus.

Tačiau ne tik partnerių patikimumas lėmė tai, kad UAB „Plieninis skydas“ tapo šio projekto dalimi. Tai – atkaklaus darbo bei gerų gaminių rezultatas. „Tokias duris jau buvome montavę kitame „Eika“ objekte, statytame prestižiniame name Žvėryne, Blindžių gatvėje. Ten durys turėjo ne tik atitikti esminius reikalavimus, tokius kaip atsparumas ugniai EI 45, atsparumas dūmams SM C5, užtikrinti gerą garso bei šilumos izoliaciją, bet ir realizuoti architektų iškeltus pageidavimus dėl jų estetinio vaizdo. Aplink kiekvienas duris buvo papildomai sumontuotos išorinės angos apdailos iki pat lubų iš tos pačios medžiagos ir panaudotos durų apdailoms. Dėl šių apdailų durys ir buvo iškirtinės, lyginant su dažniausiai Lietuvoje montuojamomis butų durimis“, – pasakoja UAB „Plieninis skydas“ komercijos direktorius Markas Vyšniauskas, primindamas, kad įmonės gaminamos vidaus durys, atitinkančios aukščiausius reikalavimus ir montuojamos su apdailomis iki

Stogeliai, langokraščiai, metalinės aptvaros, grotos, lauko tvora, vartai... Visa tai buvo patikėta UAB „Vilstela“, įmonei, išsiskiriančiai atkaklumu, spartumu ir gera darbo kokybe. „Tokio pobūdžio objektai ypatingi individualumu, unikalumu. Daugiausia dėmesio reikia atkreipti į detales, architekto bei statytojo norus, rasti visiems palankius sprendimus“, – sako įmonė direktorius Vandalinas Kolendo, teigdamas, kad UAB „Vilstela“ specialistams nėra neįveikiamų užduočių. Rasdama idealią pusiausvyrą tarp tradicijų bei modernumo, įmonė geba įveikti bet kokias užduotis. „Šio objekto didžiausi iššūkiai buvo trumpas gamybos bei darbų atlikimo terminas bei labai aukšti technologiniai ir vizualiniai reikalavimai gaminiams – išskirtinės ir unikalios formos, darbų preciziškumas. Vis dėlto ilgametė kompanijos patirtis metalo gaminių gamybos bei apdirbimo srityje, lankstumas bendraujant su klientu padėjo pasiekti puikių rezultatų“, – teigia UAB „Vilstela“ direktorius V. Kolendo, įvardydamas, kad įmonės darbuotojams neretai tenka susidurti su įvairiais objektais, kuriems reikia pritaikyti individualius sprendimus. UAB „Vilstela“ dalyvavo ir Santariškių namų, Žalgirio g. 135, „Fermento“ projektuose.

Namai tiems, kurie nori būti laimingi Kiekvienas naujas gyvenamasis pastatas turi išskirtinių bruožų, padedančių prisikviesti ir prisijaukinti būsimus šeimininkus. Koks yra idealus šio būsto gyventojas, puikiai apibrėžia motyvuojantis projekto šūkis: „Kurkite savo sėkmės istoriją čia“. Jauni, sėkmingai karjeros laiptais kopiantys, gyvenimą mylintys žmonės ras jaukų, autentišką bei solidų prieglobstį namuose, kuriuose dera kokybė ir individualizmas. 

47

STATYBA

48

STATYBA

UŽBURIANTIS MODERNUMO KĄSNIS AIRIDA DAGIENĖ

Modernioji architektūra įgyja pagreitį. Stilingas vieno aukšto namas Pilaitės mikrorajone už Vilniaus puikiai tinkantis širdyje jaunatviškiems žmonėms.

Dinamiškos jo formos glaudžiasi didelėje erdvėje prie pušų kamienų – tikra ramybės sala jame gyvenantiems.

49

STATYBA

L.A.B.“ architektų Marijus Vroblevičius. Labai džiugu, kad visus namo kambarius galėjome atsukti į šiltą pietinę ar pietvakarinę puses, toks projektavimas erdvėms suteikė jaukumo, šviesos, šilumos. Pagalbinės patalpos buvo atgręžtos į šiaurę. Visi vieno aukšto namo kambariai turi išėjimą į terasą, kiemą, kur šeima mėgsta leisti laisvą laiką.“

Architektūriniai sprendiniai Pažvelgus į namo fasadus tampa aišku, kad buvo orientuotasi į šiuolaikinę stilistiką. Architektūrą paryškina modernios statybinės medžiagos ir baltos spalvos plastiškumas. Artėjant prie namo vakare atrodo, kad miško laukymėje trumpam nutūpęs milžiniškas baltas drugys, kurio akys-langai atspindi aplinką ir tarsi joje pranyksta, transformuodami ar kartodami įvairius jos pavidalus.

Tačiau optinis namo lengvumas, sąlygotas šiuolaikinių architektų komandos „Arch L.A.B“ sprendimų, tik vienur ar kitus atskleidžia įdomus konstruktyvo principus. „Namą projektavome taip, kad nugarinė jo dalis uždengtų kiemą nuo keliuko, - sako vienas projekto autorių „Arch

50

Tai modernios architektūros , šiuo atveju pritaikytos individualiam gyvenamam namui idėjos. Kuriant būsto projektą , architektai stengėsi jį pritaikyti čia esančiam kraštovaizdžiui, taip pat atspindėti ir savininkų gyvenimo būdą. Architektas džiaugėsi, kad tik pradėjus kalbėti apie būsto idėjas ir pasiūlius pirmuosius brėžinius, net gi veidrodiškai erdvę praplečiantį ir padidinantį baseiną, jų nuomonės su savininku greitai sutapo. „Daug laisvės gavome iš šeimininkų, eskizus pavyko padaryti iš karto, - komentavo M. Vroblevičius. Kalbant apie kūrybines architektų paieškas projektuojant namą, tenka atkreipti dėmesį į ovalo formos terasos stoglangį. „Mums norėjosi išskirtinio lengvumo, o stoglangio idėją padiktavo šeimininkų laisvalaikio leidimo būdas – reikėjo uždengti lauke esančią terasos erdvę nuo lietaus, bet palikti ją pakankami šviesią. Dabar šeimininkai sako, jog, ne tik dieną, bet ir vakare, esant mėnulio pilnačiai, šviesa prasiskverbia ir apšviečia mėgiamą pasisėdėjimo vietą. Kadangi name įsikūrusi keturių asmenų šeima, norėjosi, kad tai būtų patogi erdvė visų gyvenimui, o šiuolaikiniam klientui nebeužtenka vien produkto – kartu su juo turi siūlyti kažką daugiau, kitaip, nestandartiškai, individualiai išskirtines koncepcijas.“ 260 kv. m name įrengti trys miegamieji, darbo kambarys, svetainė, virtuvė ir valgomasis bei du vonios kambariai. „Šiuolaikinis žmogus savo gyvenime mielai derina progresą ir naujas idėjas, tai būtinai jungiama su tuo kas funkcionalu ir praktiška. Šie svarbūs aspektai sąveikauja ir namo eksterjere,“ - pasakojo M.Vroblevičius.

Statytojas – ir namo šeimininkas Namas išdygo per rekordiškai trumpą laiką – 9 mėnesius. „ Kiti kamuojasi bent 2-3 metus, tačiau pats šeimininkas

STATYBA

Gintaras Urbonas yra ir statytoja, turintis savo darbščią brigadą, tai įtakojo ir užtikrino darbų kokybę, sugaištą nedidelį statybų laiką, greitą mūsų architektų kūrybinių idėjų palaiminimą,“ - atkreipė dėmesį vienas iš namo architektų M. Vroblevičius. Šeimininkas G. Urbonas juokauja, kad viskas vyko taip greitai tik dėl vienos priežasties – labai norėjosi persikelti į savo naująjį būstą. „Turėdami tokias erdves, pirtį, baseiną, zoną sportui, lauke vasarą neturime noro, nei į jokias kitas sodybas, nei prie jūros važiuoti, - sako būsto savininkas, - namuose geriausia.“ Jaukumą ir komfortą stiprina namus supanti gamta, didelis plotas žalios vejos, kurią, anot šeimininko, prižiūrėti vienas malonumas. „Juk pakrutėti reikia“, - juokiasi G. Urbonas. Jis pabrėžė, kad namui atidžiai rinkosi apdailos ir kitas statybines medžiagas, pavyzdžiui fasadui atsparius atmosferos ir šviesos poveikiui, gerai paviršių dengiančius dažus.“Pasak G. Urbono namas pastatytas iš „Arko“ blokelių, jie jo pasirinkti dėl kainos ir kokybės santykio, tvirtumo, bei geros sudėties.

pastovią namų temperatūrą – atvėsinant vasarą, bei neišleidžiant šilumos žiemą. Gamintojo Topcolor prekės ženklas Protex garantuoja, kad tinkas ekologiškas, aplinkai draugiškas, produktas ilgalaikis ir be jokios abejonės suteiks fasadui nepriekaištingą, savitą vaizdą, padės sutaupyti energiją ir pinigus, bei šiltai gyventi. Šeimininkas G. Urbonas pasakojo, kad namų interjerą ir jo vertę padidino matiniai, puikiai dengiantys dažai „Ceramic Mat“. Topcolor parduotuvės vadovas patikino, kad dėka jų šeimos namų sienos išliks švarios ilgai, o modernios pagaminimo technologijos dėka pasitaikiusius nešvarumus bus lengviau nuvalyti. Visi Ceramic dažai ekologiški, beveik bekvapiai, jais labai lengva dažyti, kaip ir visiškai matiniais tinkančiais net ir luboms „Ceramic ultra mat“.

Būstas be jokių abejonių pritaikytas žmonėms gyvenantiems pulsuojančiu miesto ritmu. 

Pirmiausia – kokybė Pasak kompanijos AB „Silikatas“ direktoriaus Vytauto Česnausko ARKO blokelių tvirtumą sąlygoja didelis tankis, o pastarasis yra vienas pagrindinių reikalavimų laikančioms sienoms. Be to kuo jis didesnis, tuo geresnės ir blokelių garso izoliacinės savybės. ARKO M blokai atsparūs gniuždymui (‒vid. ‒ nuo 10 iki 17,5 MPa) ir, skirtingai nei blokai iš kitokių medžiagų, atlaiko didesnes apkrovas.

Naudojant šiuos blokus nebūtina papildomų sutvirtinimų perdengiant angas, įstatant sienose platesnius langus.

Pasak vadovo, didelis blokelių tankis sąlygoja ir puikią šiluminę inerciją. Kuo ji didesnė, tuo mažesnė kambario oro temperatūros priklausomybė nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą - kambariuose palaikoma šiluma; vasarą - sienos neleidžia prikaitinti patalpų iki lauko temperatūros. Dėl to namo šeimininkai jus ypatingą komforto jausmą. AB „Silikatas“ direktoriaus Vytauto Česnausko pabrėžia, kad ARKO blokelius renkasi vartotojai, kurie vertina sveiką aplinką, nes jie gaminami iš natūralių komponentų – smėlio, kalkių ir vandens. Vadovas sako, kad niekada nesuklys tie, kurie galutinio rezultato statydami namus siekia kokybės, funkcionalumo, ekonomiškumo, ekologiškumo, tvarumo, atsparumo klimatinėms sąlygoms komplekso.

Ne tik dieną, bet ir vakare, šviesa prasiskverbia pro stoglangį ir apšviečia mėgstamą pasisėdėjimo vietą.

Fasadas pasipuošė balta spalva Namo fasadai puošnūs – juos šeimininkas padengė dekoratyviniu tinku. Pasirinkus Topcolor dažų kompanijos gaminį, iš karto patogiam darbui paruoštą silikoninį dekoratyvinį tinką „Protex silicone“, architektas sugebėjo išgauti maksimalų vizualų ir kokybišką rezultatą, kuris vainikavo išskirtinį susiklausymą, vykdant užsakovo sumanymą. Nesenai atvėrusios naujosios Topcolor dažų parduotuvės Kaune vadovas S. Dapkevičius pataria, kad Protex dekoratyvinių tinkų sukibimą su paviršiumi dar pagerina universalus gruntas su silikono priedais „Protex Quartz grund universal“. Anot parduotuvės vadovo, pagrindinis dalykas nulemiantis namų jaukumą yra vidinis klimatas, o fasadas – svarbiausia grandis, kuri užtikrina

51

STATYBA

VIRSMAS: UŽ ISTORINIO PASTATO FASADO– SKANDINAVIŠKO STILIAUS VERSLO CENTRAS GIEDRĖ LINDEN

UŽSAKOVAS: „Asgaard Property“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Domasta“

Istorinis Vilniaus Naujamiesčio pastatas, kuriame anksčiau veikė „DNB“ banko centrinė būstinė, prikeltas naujam gyvenimui. Tačiau dabar jame įsikurs ne bankas, bet skandinaviško stiliaus verslo centras „B Nordic 26“, kuriame dera grožis ir estetika.

PROJEKTO VADOVAS: „Incorpus“ NUOMOS ATSTOVAI: „Solid Real Advisors“ ARCHITEKTAI: „DO architects“ INTERJERO AUTORIAI: „DO architects“ BENDRAS PLOTAS: 6 441 m� AUKŠTŲ SKAIČIUS: 6 TRANSPORTO STOVĖJIMO VIETŲ SKAIČIUS: 33 DARBŲ PRADŽIA: 2016 m. rugsėjis TIKSLUS ADRESAS: J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius

Šis B+ energinės klasės verslo centras iš kitų išsiskiria ne tik įstabia architektūra, bet ir nestandartiniais patalpų išdėstymais. Tad, kaip vyko XIX a. pab. statyto pastato virsmas į šiuolaikinių žmonių poreikiams pritaikytą verslo centrą?

Vertinantiesiems bendruomeniškumą Sprendimą verslo centrą įrengti buvusio banko patalpose Vilniaus Naujamiestyje visų pirma lėmė vieta mieste.

Kaip atkreipė dėmesį patalpas naujame verslo centre nuomojančios įmonės „Solid Real Advisors“ analitikas Mantas Mikalauskas, „B Nordic 26“ veiks kairiajame Neries krante, kur naujų verslo centrų pasiūla daug mažesnė. Šis nedidelis ir jaukus verslo centras turėtų patikti įmonėms, vertinančioms bendruomeniškumą. „Pastaruoju metu tarp naujų nuomininkų jaučiama sinergija. Jie bendradarbiauja, perka paslaugas vieni iš kitų.

Nuomininkams organizuojami renginiai, muzikos vakarai“, – pasakoja M. Mikalauskas.

52

Suderinti skirtingus poreikius Paversti seną XIX a. statytą šešių aukštų ir dviejų korpusų istorinį pastatą įvairius šių dienų poreikius atitinkančiu verslo centru buvo nelengva užduotis tiek architektams, tiek statytojams. „Pagrindinė mums iškelta užduotis buvo rasti būdą, kaip neišdarkyti pastato, išlaikyti jo vientisumą, kartu pritaikyti jį taip, kad čia skirtingu laiku galėtų įsikurti skirtingi įvairius poreikius ir nuomonę turintys nuomininkai“, – prisimena viena iš pastato rekonstrukcijos projekto autorių, įmonės „DO architects“ architektė Andrė Baldišiūtė.

Tačiau, kadangi labai sutapo užsakovų ir architektų vizijos bei supratimas apie tai, koks turi būti šiuolaikinis biurų pastatas, o, svarbiausia, – vertybės, siekti visus tenkinančio rezultato nebuvo labai sunku.

Pastatą įsigijusios ir verslo centro rekonstrukciją užsakiusios Danijos kapitalo bendrovės „Asgaard Property“ generalinis direktorius Peras Skisakeris naujienų agentūrai „BNS Plius“ teigė, kad vystant verslo centrą „B Nordic 26“ didžiausias dėmesys skirtas inžinerinėms pastato savybėms: fasadui, hibridinei ventiliacijos ir vėdinimo sistemai, pakeltosioms grindims. Šį pastatą planuojama sertifikuoti pagal sistemą „BREEAM in-use“, o projekto investicijos siekia 6 mln. eurų.

Fasado pakeitimai nežymūs Pastato fasade žymių pakeitimų atlikta nebuvo – tik atnaujintos spalvos ir pakeisti sovietmečiu sudėti langai į tuos, kurių rėmų skaidymas būtų toks pat, kaip tuomet, kai pastatas tik buvo pastatytas.

Taip pat architektams teko išspręsti užduotį, kaip užti-

STATYBA

53

STATYBA

krinti, kad į visas pastato dalis nesunkiai patektų neįgalieji. Iki tol nebuvo patogaus bendro įėjimo, iš kurio būtų galima pasiekti visas pastato dalis.

Sprendžiant patekimo į pastatą klausimus kai kur buvo perkeltos durys, o naujojoje pastato dalyje suprojektuotas ir naujas liftas.

Iššūkis – įrengti liftą Prikelti senąjį pastatą naujam gyvenimui, atlikti abiejų korpusų paprastojo ir kapitalinio remonto bendruosius statybinius darbus, tokius kaip senų patalpų griovimas ir demontavimas, naujų patalpų formavimas, interjero įrengimas ir apdaila, ėmėsi UAB „Domasta“. Ši įmonė vykdė objekto generalinę rangą. Įrengiant verslo centrą „B Nordic 26“ naudotos tik sertifikuotos ir aukščiausius gamybos standartus atitinkančios statybinės medžiagos bei produktai, kurių atitiktį ir tinkamumą griežtai kontroliavo užsakovo paskirta atestuota statybos techninė priežiūra.

UAB „Domasta“ vadovas Mantas Žemaitis, prisiminęs darbą verslo centre „B Nordic 26“, pasakojo, kad vienas pažangiausių sprendimų, prikeliant senąjį pastatą naujam gyvenimui, buvo A korpuse įrengti naują liftą.

Lifto šachtą teko įrengti, surišant jos pamatus su jau esamais pastato pamatais, t. y. „įkertant“ ją į esamas surenkamas gelžbetonines perdangas, jų apkrovas perkeliant naujai įrengtoms laikančiosioms sienoms.

Kadangi viršutinio pastato aukštas buvo per mažo aukštingumo lifto įrangai, UAB „Domasta“ specialistams drauge su architektų ir konstruktorių komanda teko ieškoti optimaliausio sprendimo, kaip užbaigti lifto šachtą, nepažeidžiant laikančiųjų stogo elementų standumo.

Geranoriški kaimynai Nelengva buvo įgyvendinti ir pastato projektuotojų vizijas turėti pastate labai daug atvirų erdvių ir didžiulių patalpų, taip pat suformuoti naujas angas, kad į patalpas patektų daugiau šviesos. „Dėl šių lūkesčių teko daug ypatingo dėmesio skirti pastato laikančiosioms konstrukcijoms ir joms stiprinti“, – pasakoja M. Žemaitis.

Kadangi naujasis verslo centras „B Nordic 26“ buvo įrengiamas Vilniaus centre, Naujamiestyje, teko susidurti ir su tam tikrais apribojimais dėl transporto judėjimo, medžiagų ir gaminių atvežimo bei iškrovimo ir statybinių atliekų išgabenimo. „Susitvarkyti su užduotimis padėjo kaimynystėje dirbančių ir gyvenančių žmonių supratingumas ir geranoriška pagalba, sprendimas suteikti leidimą sunkiajam statybų transportui per jų teritoriją patekti į objektą. Tai tikrai labai supaprastino statybų rangos technologiją ir padėjo darbus atlikti tinkamai ir laiku“, – džiaugiasi UAB „Domasta“ vadovas.

M. Žemaitis teigė, kad jo vadovaujamai įmonei, kaip generaliniam rangovui, verslo centas „B Nordic 26“ buvo ypatingas objektas dėl specialistams suteiktos laisvės improvizuoti priimant tinkamus sprendimus ir gana riboto laiko tekusiems iššūkiams įveikti. „Mums tai pirmasis tokios apimties objektas, kuriame UAB „Domasta“ vykdė generalinio rangovo funkcijas. Įgyta patirtis ateityje padės optimaliau vykdyti bendruosius statybinius darbus ir, statant naujus objektus, geriau kontroliuoti rangovus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Nuomos ir atskiras darbo vietas Ypač daug dėmesio rekonstrukcijos metu skirta vidaus

54

STATYBA

patalpoms. Dviejų korpusų istorinio pastato interjeras buvo orientuotas į skandinavišką dizainą, kuriame svarbiausia – suderinti funkcionalumą, patogumą ir estetiką.

Biurai buvo įrengiami kūrybiškai atsižvelgiant į galimus skirtingus būsimų nuomininkų poreikius. Juk nuomojant patalpas verslo centre bus siūloma ne tik tradicinė biurų, bet ir atskirų darbo vietų nuoma. T. y. įmonės ar asmenys gali dienai, mėnesiui ar metams be didesnių įsipareigojimų išsinuomoti nuo 1 iki 6 darbo vietų. „Išsinuomoję darbo vietą žmonės gali pamiršti papildomus patalpų rengimo rūpesčius. Savo darbo vietą jie randa visiškai įrengtą – su darbo stalu, internetu, spausdinimo įranga, kavos aparatais, bendra administratore ir panašiais pranašumais“, – vardija M. Mikalauskas.

Anot architektės A. Baldišiūtės, įrengiant darbo vietas daug dėmesio skirta ergonomikai. Todėl biurų baldai – spintelės, kėdės, pritaikomieji stalai, kuriuos tiekė užsakovo parinkta danų įmonė, – buvo parinkti taip, kad kuo mažiau pakenktų darbuotojų sveikatai – stuburui ar regėjimui.

Daug paslaugų nuomininkams Verslo centre bus ir nemažai bendrųjų patalpų, kuriomis galės naudotis visi nuomininkai: dvi skirtingų dydžių verslo ložės neformaliems susitikimams, transformuojama 40 vietų konferencijų ir ekspozicijų salė, keturi skirtingų dydžių pasitarimų kambariai. Taip pat ant stogo įrengta jauki vasaros terasa.

Be to, čia veiks „Dublis“ grupės restoranas ir kavinukė vestibiulyje.

Verslo centre bus įrengtos virtuvėlės, dušai ir persirengimo kambariai tiems, kas į darbą vyks dviračiu ar bėgdami. Nuomininkai galės naudotis ir bendrojo priimamojo paslauga, nemokama dviračių nuoma bei jų saugojimo paslauga.

Sanitarinėse patalpose – šveicariška kokybė Šiaurietišką dvasią ir kokybę skandinaviško stiliaus verslo centre „B Nordic 26“ pasistengta išlaikyti visur, taip pat ir sanitarinėse patalpose. Todėl visa santechnikos įranga ir keramika buvo renkama, kreipiant ypatingą dėmesį į dizainą ir produktų kokybę.

Verslo centrui buvo parinkti išskirtinės kokybės šveicarų

55

STATYBA

įmonės „Geberit“ produktai. Šios įmonės gaminiai iš kitų išsiskiria inovatyvumu, ilgalaikiškumu ir palankumu aplinkai.

Biurų pastatui „B Nordic 26“ buvo parinktos potinkinės vandens nuleidimo sistemos ir vandens nuleidimo mygtukai „Geberit Duofix“.

Anot „Geberit A/S“ pardavimų vadovo Baltijos šalyse Gedimino Repšio, vieninteliai „Geberit“ suteikia dešimties metų garantiją savo visoms potinkinėms vandens nuleidimo sistemoms bei dar 25 metus įsipareigoja tiekti šių sistemų atsargines dalis.

Taip pat verslo centrui „B Nordic 26“ buvo parinkti stilingi pakabinamieji unitazai „Keramag Smyle Rimfree“ su technologija „Rimfree“, kuri užtikrina paprastą jų priežiūrą ir kartu švarą bei gaivą vonios kambaryje. Biurų pastate buvo sumontuoti ir praustuvai „Keramag Renova Nr. 1“, dušo latakai „Geberit CleanLine“ bei dušo durys „IFO Space“.

Kiekvienas sanitarinių patalpų elementas buvo parinktas itin kruopščiai, glaudžiai bendraujant tiek su verslo centro užsakovu, tiek su biurų pastato architektais bei dizaineriais „DO architects“, atsižvelgiant į pastato specifiką.

Taip pavyko pasiekti geriausią įmanomą rezultatą.

Teko seną derinti su nauju Tai, kaip biurų pastate jausis jame daug laiko praleidžiantys darbuotojai ir čia užsukantys klientai, priklauso ir nuo daugybės plika akimi nematomų sprendimų, pavyzdžiui, nuo tinkamai parinktų ir sumontuotų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų.

Verslo centre „B Nordic 26“ šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų projektavimo bei montavimo dar-

bus atliko UAB „Elneda“. Ši įmonė atlieka visus vidaus inžinerinių sistemų projektavimo, montavimo ir priežiūros darbus įvairios paskirties pastatuose – nuo didžiųjų Lietuvos prekybos, sporto, laisvalaikio ir verslo centrų iki gamybinių patalpų.

Anot UAB „Elneda“ įmonės vadovo Vaido Grudžio, kadangi biurų pastatas „B Nordic 26“ buvo rekonstruotas, o ne statytas naujai, projektuoti ir montuoti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas paprasta nebuvo. Dalis įrangos ir magistralinių vamzdynų šiame verslo centre buvo palikti tokie, kokie buvo, o dalis užsakyta ir įdiegta naujai. Pavyzdžiui, verslo centre buvo naujai sumontuoti aukštos kokybės vėdinimo įrenginiai su didelio efektyvumo šilumokaičiais šilumai atgauti ir puikia automatika, kuria, pasinaudojus skystųjų kristalų valdymo pulteliu, galima nustatyti pasirinktas valdymo programas. Taip pat buvo pakeisti šildymo prietaisai (radiatoriai), kai kurie vamzdynai ir šildymo sistemos dalys.

Nauja įranga buvo parinkta atsižvelgiant į daugybę skirtingų veiksnių – geriausią įmanomą kainos ir kokybės santykį, patikimumą, efektyvumą, suteikiamas garantijas ir panašiai.

Suderinti esamas sistemas su šiuolaikinėmis modernesnėmis lengva nebuvo, tačiau, kaip sakė pašnekovas, šis darbas kartu buvo ir labai įdomus. „Siekiant, kad viskas būtų sklandu, teko ypač atidžiai išanalizuoti esamą situaciją. Juk, atidarę šachtas ar sienų angas, nežinojome, ką galėjome išvysti“, – paaiškina V. Grudis.

Vis dėlto didžiausiu iššūkiu projektuojant ir montuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas tapo ne būtinybė suderinti skirtingų amžių sistemas, bet darbams atlikti suteikto laiko limitas. „Pavyzdžiui, projektavimo darbai neretai buvo atliekami vos dieną prieš pradedant montavimo darbus, nes pačius sprendinius reikėdavo suderinti su architektais, užsakovu ir generaliniu rangovu. Tačiau geros komandos dėka pavyko įveikti visas kliūtis ir įgyvendinti projektą“, – džiaugiasi UAB „Elneda“ vadovas.

Darbas verslo centre „B Nordic 26“ buvo ypatingas tuo, kad dėl būtinybės viską atlikti per ypač trumpą laiką skirtingus darbus atliekančioms įmonėms teko dirbti kartu vienu metu. „Visus sprendimus tekdavo priimti ypač operatyviai. Darbai dažnai užsitęsdavo ir iki išnaktų. Žinoma, ir savaitgaliais mūsų įmonės darbuotojai vykdydavo darbus objekte.

Tačiau, kaip jau minėjau, geros komandos dėka pavyko viską atlikti laiku ir kokybiškai“, – teigia įmonės vadovas.

Parenka skirtingų gamintojų sprendimus Vamzdynus ir jų prijungimo komponentus verslo centro „B Nordic 26“ šildymo bei vandens tiekimo bei šalinimo sistemoms tiekė UAB „Gilės inžinerija“. Ši įmonė profesionaliems montuotojams stengiasi siūlyti ne atskirus komponentus, bet išbaigtus, nebūtinai tradicinius, bet geriausius sprendimus.

Pasak UAB „Gilės inžinerija“ direktoriaus Dariaus Šauklio, užuot prisirišusi prie vieno gamintojo ir naudojusi vien tik jo asortimentą, įmonė išskirtinių produktų ir idealiausių sprendinių ieško apžvelgdama skirtingų gamin-

56

STATYBA

57

STATYBA

tojų pasiūlymus. Dėl nuostatos orientuotis ne į tai, kas pigiausia, atsiriboti nuo tuščios reklamos ir rinktis nebūtinai vieno gamintojo produktus pavyksta rasti sprendimus, atitinkančius geriausią kainos ir kokybės santykį.

Juk net menkiausi nepasverti bandymai sutaupyti gali lemti dideles problemas ir nuostolius.

Tokia įmonės filosofija padėjo pelnyti klientų pasitikėjimą. Kartu patiems padėjo suvokti, kad einama teisingu keliu.

Pasidomėjus, kuo buvo ypatingas darbas, parenkant produktus verslo centrui „B Nordic 26“, D. Šauklys teigė, kad dirbant istorinėje miesto dalyje visada laukia netikėtumai. „Dalis patalpų senuose pastatuose jau būna atskirtos ir sutvarkytos kaip atskiros, autonominės zonos, tad jas sujungti su visa kita sistema taip, kad veiktų tinkamai, visada būna įdomu“, – pasakoja bendrovės vadovas, tikindamas, kad jo įmonės darbuotojams patinka nugalėti iššūkius. Kaip tik dėl to UAB „Gilės inžinerija“ orientuojasi į objektus, kuriems reikalingi įdomesni ar specifiniai sprendimai, užuot kilometrais pardavinėjusi vamzdynus.

Dalis nuomininkų jau yra Vienintelis nepatogumas šiame verslo centre galbūt bus

58

tik ribotas transportui stovėti skirtų vietų skaičius.

Požeminėje aikštelėje bus vietos tik 24 automobiliams, kieme – papildomos 9 vietos. Kadangi pastatas yra Naujamiestyje, dėl įvairių apribojimų nėra galimybės įrengti daugiau vietų transportui.

Tačiau, kaip minėta, verslo centro darbuotojai galės naudotis dviračiais, automobilių nuoma „CityBee“, visuomeniniu transportu. Pagaliau biurų pastatas yra labai patogioje vietoje – Vilniaus Senamiestį galima pasiekti vos per 4 minutes.

Tad nieko keista, kad kone pusė verslo centro patalpų jau išnuomota. Rengiant straipsnį, iš 4 367,71 m² nuomojamų verslo centro „B Nordic 26“ patalpų jau buvo išnuomota 2 063 m², o dar daugiau kaip 900 m² rezervuota.

Anot M. Mikalausko, pagrindiniai verslo centro nuomininkai yra jau minėtas skandinavų virtuvės įkvėptas „Dublis“ grupės restoranas, muzikos instrumentų prekybos įmonė, JAV, Vokietijos bei skandinavų IT kompanijų filialai ir atstovybės, Italijos ir Lietuvos prekybos rūmai, tarptautinė nekilnojamojo turto kompanija ir kitos įmonės.

Tad nuo šiol Vilnius turės dar vieną verslo centrą, kuriame dera praeitis ir dabartis, grožis ir patogumas 

STATYBA

59

STATYBA

SAVITAS „SDG“ charakteris ir individualumas AIRIDA DAGIENĖ

Konsultacijų bendrovė „SDG“ atšventė 15-ąjį gimtadienį ir įkurtuves.

Pasveikinti atvyko Kauno miesto meras V. Matijošaitis.

Darbai atsipirko su kaupu „SDG grupės“ vadovui Eduardui Jasui teko spręsti užduotį – ar plečiant verslą bei augant gausiam darbuotojų būriui nuomotis naujas patalpas, ar tiesiog pasistatyti visiems naujus namus. Atlikus skaičiavimus vadovas nedvejojo – nuomotis biuro neapsimoka, tad per kelerius metus išdygo naujas „SDG“ pastatas. Galvoje sukosi milijonai idėjų, kaip galima pagerinti darbuotojų sąlygas, sukurti šiuolaikiškas mokymo klases ir kartu palepinti kolektyvą naujomis poilsio zonomis. Vadovas ir jo komanda jaunam architektui Aurimui Valaičiui kėlė vienintelį tikslą – pasiekti, kad atėję žmonės būtų apgaubti kokybės, jaukumo, patogumo, kad klientai ir darbuotojai jaustųsi modernios ir progresyvios bendrovės dalimi. 2 549 m2 pastate šalia darbo kabinetų, išmaniųjų mokymo, konferencijų bei prekybos salių ir sandėlio sukurta ir laisvalaikio erdvė

60

Patogumas prasideda nuo pirmo žingsnio. Naująjį „SDG grupės“ įmonių pastatą gaubia žaliosios zonos, greta plyti erdvi mašinų aikštelė. Šalia aikštelės įrengtas vienintelis Lietuvoje energetikų praktinio mokymo centras, kuriame specialistai ruošiami realiomis darbo sąlygomis.

Rodos, viskas sugalvota taip, kad būtų jauku ir patogu tiek klientams, tiek darbuotojams, o mašinų aikštelėje esančios elektromobilių stotelių prieigos prieinamos ir visiems kauniečiams, miesto svečiams.

darbuotojams: biblioteka, įvairūs žaidimai (stalo tenisas, stalo futbolas ir pan.), masažiniai krėslai, suprojektuota sporto užsiėmimų salė. Šalia pastato sukurta žalioji zona su poilsio erdve ir nuosavu sodu.

Pasak UAB „SDG grupė“ personalo ir komunikacijos direktorės Rūtos Jasienės, nors pagrindinė idėja buvo, tačiau padirbėti teko nemažai. Ilgiausiai užtruko planavimas – juk teko pasukti galvą, kad būtų reikiamas skaičius kabinetų, tilptų visi darbuotojai, be to, išsaugoti erdvės pojūtį, skirti vietas darbuotojų poilsio zonoms. „Svarbiausia planuojant buvo darbo vietų ergonomiškumas, patogūs praėjimai, tinkamai parinktos ekologiškos ir praktiškos statybinės bei apdailos medžiagos, – kalba UAB „SDG grupė“ prezidentas E. Jasas. – Darbai atsipirko su kaupu. Biuro statyba buvo iššūkis, o didžiausias malonumas – matyti

STATYBA

beveik pusę, t. y. 120, „SDG grupė“ įmonių darbuotojų, įsikūrusių moderniose patalpose su ergonomiškomis darbo vietomis, su patogiais darbo padėtį keičiančiais stalais.“ Konsultacijų kompanija „SDG“, teikianti paslaugas 12 Lietuvos miestų, 15-ąjį gimtadienį atšventė jau įsikūrusi naujajame biure Kaune. „SDG grupę“ šiuo metu sudaro aštuonios įmonės: UAB „SDG“, kurios pagrindinė veikla – verslo konsultacijos ir mokymai (mokymai vykdomi pagal

61

STATYBA

beveik 200 automobilių, o ateityje planuojama automobilių parką papildyti ir elektromobiliais. Bendrovė viliasi sutarti su Kauno miesto savivaldybe, kad šios stotelės būtų įtrauktos į miesto elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Tuomet stotelėmis galėtų naudotis visuomenė.

Patrauklūs sprendimai Naujai įrengtame pastate apdailai panaudotos ekologiškos medžiagos. Ne mažiau svarbu buvo įrengti ir išvedžioti rekuperacinę, šildymo ir vėdinimo vamzdynų sistemas, sumontuoti santechniką, pasirūpinti komunikacijomis. Šiuos darbus bei kondicionavimo sistemos įrengimą (pastarąjį kartu su partneriu UAB „Telepaslauga“) nepriekaištingai atliko 19 metų besisukanti versle UAB „Dabingė“.

Jiems pavyko įgyvendinti architektų sumanymus ir pateisinti užsakovo lūkesčius. Įmonės vadovas Raimundas Demendžiūnas tikisi, kad pastate jų sumontuotas šildomąsias grindis darbuotojai ir svečiai įvertins kaip komfortišką sprendimą, be to, biuro interjero vaizdo neapkraus ir erdvių neužims radiatoriai. Neabejotina, kad naujakuriams nekils rūpesčių ir dėl pastato vėdinimo, kuris, pasak R. Demendžiūno, įrengtas visose trijų aukštų pastato patalpose. UAB „Dabingė“ sumontavo penkias vėdinimo kameras – atskiras konferencijų salei, biurams, sandėlio patalpoms. Įmonės vadovas pasakoja, kad architektų sprendimu vėdinimo, šildymo, santechnikos vamzdynai bei kitos komunikacijos buvo organiškai integruotos, efektyviai pritaikytos ir paverstos matomomis koridoriuose, kad dar ir papuoštų interjerą. Įrengta ir moderni katilinė su dviem kondensaciniais katilais.

Ypač patrauklu pastate lankytis ir dirbti tiems, kam jaukus biuras neįsivaduojamas be modernių šiuolaikiškų sprendimų.

Suteikė išskirtinumo Norint, kad objektas būtų įgyvendintas nepriekaištingai, ne mažiau svarbios buvo ir „SDG“ pastato stogo ir sienų 77 licencijuotas mokymo programas), UAB „SDG kodas“ (prekyba darbo drabužiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis), UAB „SDG akademija“ (vairavimo mokymas), UAB „SDG statyba“ (paslaugos statybos sektoriuje), UAB „SDG grupė“ (grupės įmonių valdymas), OÜ „Ohutu Töö Garant“, SIA „Droša darba garants“ (verslo konsultacijos ir mokymai Estijoje ir Latvijoje) bei VšĮ „Saugi pradžia“ (socialiniai projektai, parama).

Socialinės atsakomybės iniciatyva Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo daug prisidėjo bendrovė UAB „Magistralė“. Ilgametę patirtį turintys ir moderniomis technologijomis atliekantys darbus šios įmonės darbuotojai parengė projektą ir įvykdė lauko vandentiekio, buitinių nuotekų, paviršinių lietaus ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo, aplinkos bei teritorijos tvarkymo darbus. Šiame objekte UAB „Magistralės“ specialistai taip pat įrengė erdvią mašinų stovėjimo aikštelę, kurioje bendrovės „SDG grupė“ iniciatyva pastatytos net septynios elektromobilių įkrovimo stotelės. Pasak „SDG grupė“ prezidento E. Jaso, šiuo metu įmonės darbuotojai naudoja

62

Išmaniąją mokymo salių įrangą išbando „SDG grupė“ prezidentas Eduardas Jasas.

STATYBA

dangos, kurias tiekė UAB „Infantas“. Įmonė daugiau kaip 20 metų specializuojasi plieninių stogų ir sienų dangų rinkoje, todėl gali pasiūlyti laiko patikrintas ir išbandytas aukštos kokybės medžiagas. Pastatui pasirinkta titano cinko skarda yra visame pasaulyje žinomas aukštos kokybės lydinys, kurio metalo grynumas siekia net 99,99 % – su atitinkamais vario ir titano priedais. Tai ilgalaikė gryno cinko stogo danga, kuri nereikalauja ypatingos priežiūros. Įmonei „Infantas“, turinčiai ilgalaikę patirtį stogų ir fasadų montavimo srityje, nebuvo sunku suteikti pagalbą užsakovui, sprendžiant sudėtingus klausimus dėl nestandartinių mazgų, o jų šiame objekte buvo gana daug. „Pastato stogas susideda iš daug plokštumų, kurias, išlaikant architektų vizijas, reikėjo suvesti į vieną bendrą visumą, – teigia įmonės direktorius Viktoras Citvaras. – Užsakovas reikalavo kokybės ir darbų atlikimo laiku, architektai – ypač „švarių“ apdailos skardinimo detalių, paslėptos lietaus nuvedimo sistemos (latakai ir lietvamzdžiai nėra matomi fasade). Todėl, gamindami savo produkciją, turėjome itin kruopščiai, milimetrų tikslumu, atlikti objekto apmatavimus ir užtikrinti kokybę.“ Pasitelkę naujausias technologijas UAB „Infantas“ specialistai taip pat pasirūpino, kad objekte sėkmingai būtų sujungtos dvi skirtingos medžiagos, plieniniai lakštai ir titano cinko skarda, montuojamos taikant skirtingą montavimo techniką. Tai jau minėta stogui pasirinkta titano cinko skarda ir prabangus RUUKKI dizaino kolekcijos fasado apdailos profilis S10. „Titano cinko skarda turi didelį plėtimosi koeficientą, – aiškina medžiagų subtilybes V. Citvaras, – tad, montuojant stogo dangą ir lietaus sistemą, reikėjo žinoti, kaip skarda „elgsis“ šaltuoju ir karštuoju metų laiku – ji keliais centimetrais keis formą. Tai labai svarbu tiek montuojant, tiek gaminat, tiek apskaičiuojant.“ Belieka pasidžiaugti gerais darbų rezultatais, kurie, statant ir įrengiant pasatą, tikrai buvo pasiekti neatsitiktinai. O naujakuriams palinkėti jaukiai jaustis moderniame biure. 

63

STATYBA

Netrukus duris atvers biurų rinkai naujus standartus sukūręs verslo centras

11

„ELEVEN“ Vasaros pabaigoje duris atvers išskirtinis verslo centras „Eleven“. Sostinės Žirmūnų mikrorajone statomas aštuonių aukštų pastatas jau dabar spinduliuoja modernumo dvasia. Tai pirmas toks objektas Lietuvoje, kuriame planuojama įrengti net dvi „lounge“ tipo poilsio terasas, šešias elektromobilių įkrovimo aikšteles, dušo kabinas darbuotojams, kurie į darbą keliauja dviračiais. Jau dabar neabejojama, kad A klasės energinio efektyvumo reikalavimus atitinkantis biurų centras taps visiškai naujo požiūrio į darbo vietą simboliu.

AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

64

STATYBA

65

STATYBA

UZSAKOVAS: UAB“MD KLP“ PROJEKTO PLĖTOTOJAS: UAB „Baltic RED” GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Litana ir ko“ INVESTICIJŲ Į PROJEKTĄ BENDRA SUMA: 8,5 mln. eurų STATYBOS LAIKAS: 13 mėnesių BENDRAS OBJEKTO PLOTAS: 7 tūkst. m2 DAŽYMO DARBAI: UAB „VG Statyba“ FASADO APDAILOS DARBAI: UAB „Plantas“ ELEKTROTECHNIKOS DARBAI: UAB „Energus“ VIDINĖS VITRINOS KONSTRUKCIJOS: UAB „Aluvesto“ KONSTRUKCIJŲ ĮRENGIMAS: UAB „Fortesta LT”

Puikus susisiekimas Verslo centras „Eleven“ Kareivių gatvėje bus pažymėtas 11 numeriu. Tai ambicingas projektas, kuriam pasirinkta visus reikalavimus atitinkanti vieta: puikus susisiekimas su sostinės Senamiesčiu ir miegamaisiais miesto mikrorajonais, tobulai išvystyta infrastruktūra. Šalia pastato – prekybos centras, viešojo transporto stotelė. Kitoje gatvės pusėje – populiariausias miesto sporto klubas, restoranas. Šiuo metu rekonstruojama sankryža, suformuojant įvažiavimus ir išvažiavimus į pastato teritoriją abiem Kareivių gatvės kryptimis.

Nesileido į kompromisus dėl kokybės Projekto statybų rangovu pasirinkta ilgametę patirtį statant komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatus turinti UAB „Litana ir ko“. Įmonės „Litana ir ko“ komercijos direktorius Virginijus Balsys pasakoja, kad šiuo metu užsakovai nori ergonomiškų ir energiškai efektyvių pastatų. Nuo 2020 m. įsigalios

66

nauji Europos Komisijos reikalavimai statomiems objektams. Todėl jau dabar ieškoma modernių ir ekologiškų sprendimų. Įmonė aktyviai dirba Skandinavijos šalyse. UAB „Litana ir ko“ yra stačiusi ne vieną įsimintiną projektą: biurų pastatą Malmėje, ligoninę Stokholme, universiteto pastatą Kalmaro mieste, neutronų greitintuvo kompleksą Lunde ir daugiau nei 400 objektų Lietuvoje bei kitose užsienio šalyse. Lietuvoje sėkmingai dalyvauja LIDL prekybos centrų statyboje ir yra įgyvendinusi ne vieną gamybinių statinių projektą. „Verslo centras „Eleven“ buvo projektuojamas ir yra statomas, optimaliai išnaudojant sklypo teritoriją, todėl priimtas sprendimas prijungti esamą ir veikiantį prekybos centrą RIMI. Maža statybos teritorija, šalia veikiantis prekybos centras, ant kurio įrengta nauja stovėjimo aikštelė... Teko įveikti nemažai išbandymų organizuojant ir įgyvendinant darbus. Be to, projektas vykdomas gyvendinant A klasės energinio efektyvumo reikalavimus.

Energinis efektyvumas buvo vienas svarbiausių tikslų.

To siekta visuose statybos etapuose. Statybos procesui taikant naujausias technologijas ir išskirtines apdailos medžiagas prireikė didelio profesionalumo ir žinių“, – pasakoja V. Balsys.

UAB „Litana ir ko“ projektų direktorius Virgilijus Vinikas džiaugiasi, kad „Eleven“ energinis efektyvumas yra ne tik viešai deklaruojamas siekis, bet ir realus darbas. „Vienas dažniausiai pasitaikančių iššūkių, statant komercinius pastatus, tai didelis skaičius nuomininkų ir kartais tarpusavyje nesuderinami jų poreikiai. Tačiau Žirmūnų mikrorajone plėtojamo objekto 7 tūkst. m2 patalpose pavyko suderinti skirtingus lūkesčius“, – atkreipia dėmesį V. Vinikas ir priduria, kad statybų rangovai visuomet yra suinteresuoti pasiūlyti sprendimus, kurie padėtų sutaupyti kelias sąmatos eilutes. Juk galima suprojektuoti brangų pastatą arba ne. Tačiau „Eleven“ projekto metu nesiekiama taupyti, ypač kokybės klausimais. Įmonės „Litana ir ko“ darbuotojų profesionalumo dėka buvo optimizuoti tokie projektai, kaip baldų gamyklos „SBA“ statybos. Net 224 tonomis pavyko sumažinti 31

STATYBA

tūkst. m2 patalpų metalinio karkaso svorį. Tai užsakovui sutaupė 450 tūkst. eurų.

Kita vertus, „Eleven“ statybos vyksta beveik rekordiniu greičiu. Tačiau V. Vinikas įvardija, kad „Litana ir ko“ darbo kokybė bei patirtis, taip pat organizuotumas bei sugebėjimas suvaldyti daugybę darbų procesų visuomet padeda spėti net su „degančiais“ terminais. Statybų darbai buvo pradėti praėjusių metų rugsėjį, o jau 2017 m. rugpjūtį objekto duris galės praverti pirmieji nuomininkai. Siekdami per itin trumpą laiką pastatyti energiškai efektyvų ir ergonomišką pastatą, sublokuoti pastatus ir ant veikiančio prekybos centro RIMI įrengti mašinų stovėjimo aikštelę genrangovai turėjo produktyviai organizuoti subrangovų darbą ir įveikti netradicinius iššūkius. Sumanumas, įgūdžiai bei ryžtas visada siekti geriausių įmanomų rezultatų „Litana ir ko“ profesionalams padeda ir šiame, ir visuose kituose projektuose.

Naujausias tendencijas diktuojančios apdailos medžiagos Bendrovė „Plantas“ biurų pastato „Eleven“ fasadui pasiūlė vėdinamojo fasado apdailos ir jos laikančiosios konstrukcijų sprendimus, taip pat suprojektavo ir pagamino vėdinamojo fasado apdailos laikančiąją konstrukciją, atitinkančią verslo centrui „Eleven“ iškeltus reikalavimus. „Eleven“ išorės apdailai naudojo pakabinamąsias keramines CREATON plokštes. „Plantas“ vadovas Valdemaras Ruseckas pasakoja, kad vokiškos keramikos plokštės „CREATON Tonality“ – madinga ir nesenstanti klasika. Jos tobulai atrodo ir dabar, ir tobulai atrodys po 20 metų. „Tokio tipo fasado apdaila laikoma nepasiduodanti nei architektūrinių stilių kaitai, nei laiko ar žalingo aplinkos poveikio faktoriams. Keraminėms plokštėms nereikia ypatingos eksploatacinės priežiūros. Tiesa, tenka pripažinti, kad tai aukštesnio kainų lygio fasado apdaila. Tačiau jomis taip pat puikiai atrodo ir papuoštas gyvenamojo namo fasadas, ligoninė ar viešosios paskirties statinys.

Taip pat pakabinamoji CREATON keramika leidžia pastato fasado paviršiui suteikti įvairiausių spalvų, formų ir raštų derinius . „Plantas“ jau nuo 2004 m. projektuoja, gamina ir tiekia vėdinamųjų fasadų konstrukcijas bei apdailą vėdinamiems fasadams. Įspūdingų UAB „Plantas“ darbo rezultatų pavyzdžių galima išvysti Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Kaliningrade, Švedijoje, Norvegijoje, Kazachstane ir, be abejo, daugybė Lietuvoje.

Lūkesčius pranoko pritaikytas naujas dažymo metodas Statant pastatą, dalį apdailos darbų atliko bendrovė „VG Statyba“. Įmonės direktorius Vidas Grigalionis pasakoja, kad verslo centro „Eleven“ vidaus dažymo bei glaistymo darbai nenumatytų iššūkių nesukėlė. Mechanizuotai patalpų apdailai – dažymo ir glaistymo darbams – įmonė pasitelkė „Graco“ įrenginius. Ši technologija Lietuvoje vis dar naujiena – beorio glaistymo ir dažymo sistema sukurta ypač didelėms patalpoms dažyti.

Birželio 7 d. dešimties metų darbo patirties gimtadienį atšventusi įmonė užsakovus geba sužavėti savo galimybėmis – 1 tūkst. m2 plotas gali būti nudažytas per savaitę ir už optimalią sumą. Žinoma, siekiant tobulo rezultato glaistymo darbai gali užtrukti ir ilgiau. „Jeigu 1 tūkst. m2 du žmonės dažytų voleliais, jie užtruktų mėnesį. Du žmonės, dirbdami su aparatu „Graco“, užtrunka kur kas trumpiau. Taigi laikas sutrumpėja net keletą kartų. Šiuo metu statybos sektoriuje trūksta darbo jėgos. Todėl ši dažymo technologija vis labiau populiarėja“, – sako bendrovės „VG Statyba“ vadovas.

Bendrovės spartą jau yra įvertinusi ir „Technopolį“ stačiusi „Mitnija“. Taip pat „VG Statyba“ dirbo objekto „Delta“ statybose. Čia ji didelį plotą nudažė vos per kelis mėnesius.

Beje, vidines vitrinas buvo patikėta įgyvendinti profesionalams UAB „Aluvesto“, įmonei, projektuojančiai, gaminančiai ir montuojančiai aliuminio ir stiklo konstrukcijas (fasadus, vitrinas, langus, duris, biuro pertvaras, žiemos sodus) iš garsiausių aliuminio profilių tiekėjų, tokių kaip „Reynaers“, „Schüco“.

Pastatas, apsaugotas nuo elektros tiekimo dingimo Elektrotechnika rūpinosi už energinio efektyvumo projektų įgyvendinimą du kartus ESO, „Verslo žinių“ ir „Žaliojo protokolo“ konferencijose apdovanota įmonė „Energus“.

Nuo šių metų bendrovė tapo tarptautinio BREEAM tvariųjų pastatų standarto vertintoja. „Energus“ Automatikos ir informacinių sistemų skyriaus vadovas Gediminas Širvinskas neslepia nuostabos dėl išskirtinio objekto. „Verslo centre įrengtos įkrovos stotelės net šešiems elektromobiliams. Taip pat šis pastatas apsaugotas nuo elektros tiekimo dingimo. Viso pastato poreikiui užtikrinta pirma elektros tiekimo patikimumo kategorija, t. y., dingus elektrai iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklo, įsijungia rezerviniai generatoriai, gebantys užtikrinti viso pastato energijos sąnaudas. Todėl pastate dirbsiantiems žmonėms nereiks nutraukti darbo. Jeigu palygintume iki šiol taikytą praktiką, pastebėtume, kad kituose pastatuose rezerviniai generatoriai įrengiami tik gaisro gesinimo sistemų veikimui užtikrinti, kai dingsta elektra“, – komentuoja G. Širvinskas.

Pašnekovas pasakoja, kad komerciniai pastatai turi būti

67

STATYBA

pritaikyti daugybės įmonių poreikiams. Reikia suderinti skirtingus apšvietimo ar elektrotechnikos išdėstymo poreikius. Patenkinti užsakovų lūkesčius ypač svarbu, nes maksimalus darbuotojų komfortas atsiperka didesniu jų darbo našumu ir efektyvumu. „Dirbant su verslo centro „Eleven“ projektu, didžiausiu iššūkiu tapo žiemą neužšąlančių įvažiavimų į trečio aukšto stovėjimo aikštelę techninis išpildymas. Baiminomės, kad slidi kelio danga netaptų eismo įvykių priežastimi. Šią problemą pašalinome, įrengdami šildymo kabelius po važiuojamąja kelio danga. Šildymo kabeliai palaiko reikiamą temperatūrą ir drėgmę. Taip užtikrinama, kad nesusidarys ledas“, – teigia G. Širvinskas.

Bendrovės „Energus“ tikslas – maksimalus energinis efektyvumas ir minimalios eksploatacijos išlaidos. Pasiekiamas aukščiausias energinis efektyvumas, skaičiuojant, kiek kainuos priimtas sprendimas ir kokią naudą atneš.

Tokia alternatyvų atranka ir laiko patikrintų gamintojų medžiagos leidžia pasiekti puikių rezultatų.

Karkaso įrengimas per maksimaliai trumpą laiką Monolitinio gelžbetonio konstrukcijų įrengimo darbus per trumpą laiką atliko bendrovė „Fortesta LT“. Įmonės technikos direktorius Tomas Beržinis pripažįsta, kad verslo centro „Eleven“ projekte techniškai buvo sudėtingas panduso įrengimas, nes automobilių stovėjimo aikštelės vieta numatyta ant šalia esančio prekybos centro stogo. Taip pat dalyje pastato suprojektuotos aukštos erdvės, todėl perdangų virš jų įrengimas buvo sunkesnis nei įprastai. Įmonė „Fortesta LT“ įvykdė daugiau nei 60 projektų Lietuvoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Ši

68

patirtis ir profesionalumas padėjo priimti nestandartinius techninius sprendimus, kurių reikėjo ambicingam projektui. „Per trumpą laiką ir sudėtingomis oro sąlygomis įgyvendinti projektą padėjo ypatingos priemonės. Tarkim, paspaudus šaltukui teko uždengti žemiau esančio aukšto perimetrą plėvele ir prišildyti visą aukšto tūrį iki reikiamos temperatūros“, – daugiau detalių apie priemones, padėjusias įveikti iškilusius iššūkius, atskleidžia T. Beržinis.

STATYBA

EKSPERTŲ AKIMIS: A KLASĖS GRIEŽTINIMAI ĮSTATYMUOSE AIRIDA DAGIENĖ

Lietuvoje įsigaliojo naujas reikalavimas – pastatai privalės atitikti ne žemesnę nei A energinę klasę. O nuo 2018 m. visi nauji pastatai turės priklausys A+ klasei. Dar po kelerių metų, t. y. nuo 2021 m., įsigalios įstatymas ir A++ pastatams. Tai reiškia didelius pinigus, kuriuos išleis statantieji ir perkantieji būstus. Ar tikrai aukštesnės klasės namai bus kokybiškesni, šiltesni, pagamins energijos daugiau nei suvartos? Diskutuojame su UAB „Blokelių centras“ vadovu Jonu Žemaičiu. „Ką pasieksime tokiais griežtinimais? – klausia specialistas.

– Ar nekentės po to žmonės, turėdami nereikalingų išlaidų?“ Gal vertėtų pagalvoti apie išimtis?

Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį. Negana to, net 20 % energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie tikslai įnešė ir įneš pokyčių į visų ES šalių statybų sektorių. Be abejo, neaplenkė ir mūsų šalies. „Daug kam pastatyti namą ir pagal dabar pagal esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus yra per brangu“, – sako UAB „Blokelių centras“ vadovas J. Žemaitis. Kiek išlaidų žmonės turės, ar mums tikrai reikia šios A++ klasės? Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, ver-

70

čiau sutiko mokėti baudas ES, nei pereiti prie šios klasės.

J. Žemaitis pasakoja – kad pastatas pasiektų A energinę klasę, jis turi būti sandarus. „Jeigu gyvenamajam namui pasirenku kokybiškus ir geros šiluminės varžos blokelius, tinkamai apšiltinu sieną, sakykime, visa ši mano konstrukcija atitinka reikalingus energinei klasei keliamus griežtus reikalavimus, taip pat susitvarkau stogo ir grindų šiltinimą, įsirengiu energiją taupantį geoterminį šildymą, bet... susidedu per visą sieną vitrininius langus, nes turiu puikų vaizdą – ne paslaptis stiklas neturi šiluminės varžos. Tai kam man tuomet privalomos brangios energinę klasę atitinkančios sienos, jeigu šilumą prarasiu per langus?“ UAB „Blokelių centras“ vadovas kaip išeitį, statant namą iš kiek plonesnių blokų, vietoje didelio sluoksnio polistireno ar vatos siūlo rinktis gerą rekuperaciją, kurią, įrengiant namus, galima būtų daryti privalomą. T. y. už skirtumą, kurį sutaupysite, įsirengti rekuperacijos sistemą. „Kito varianto nėra, – dėsto vadovas. – Juk reikia, kad būtų šilta namo viduje. Niekam nereikia tiesiog storų sienų, kai namas turi didelius langus. A klasės šiuo atveju ir neatitiksite, bet, įrengę rekuperacijos sistemą, gausite reikalingą efektą – į namo vidų ateis šiltas oras, ne šaltas ir bus išleista panaši pinigų sumą. Manau, verta pagalvoti apie išimtis kai kuriais atvejais, prieš priimant griežtus įstatymus.“ Norintiesiems pasistatyti rąstinį namelį ir palikti tik nuogą rąsto konstrukciją, jį įsirengti taip, kad būtų galima nuolatos gyventi, žiemoti, to padaryti nepavyks. „O ką darysime su mediniais A klasės namais? – vėl retoriškai klausia UAB „Blokelių centras“ vadovas. – Norėdami turėti reikalavimus atitinkantį medinį namą, jį turėsime apšiltinti iš vidaus arba iš išorės, užtikrinti sandarumą. Kad pasiektume A pastatų klasę, neturėsime to, ko norime, – gražaus medinio namo. Ar mediniai namai neteks Lietuvoje autentiškumo? Rąstinių namų konstrukcija yra labai gera ir niekas jų statyti, žinoma, nedraus, bet pagal dabartinius reikalavimus jie neatitinka energinio naudingumo rodiklių, gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, todėl, jei tai vasarnamiai, jie turi būti naudojami tik pagal paskirtį“, – aiškina specialistas. J. Žemaitis atkreipia dėmesį, kad energinio naudingumo reikalavimai netaikomi gamybinės paskirties pastatams, mažo ploto priestatams, sodo nameliams.

Pasak specialisto, paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo – B ar A klasė. Tik prievolė. Gal reikėtų pagalvoti ir apie išimtis? Ar mes galime sau leisti statyti A++ energinės klasės namus? Ar visiems to reikia?

Ką būtina žinoti, norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą UAB „Blokelių centras“ vadovas J. Žemaitis aiškina, kad, norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą, reikia didinti pastato išorinių atitvarų (sienų, stogo, perdangų) šiluminės izoliacijos sluoksnį, gerinti šio apšiltinimo sluoksnio šiluminius parametrus, išlaikant tą patį jo storį, kitaip tariant, ieškoti kokybiškesnių medžiagų. Labai svarbu, anot pašnekovo, įsirengti ventiliacinę sistemą su rekuperacija, kuri ne tik gerina vidaus patalpų mikroklimatą, bet ir sumažina šilumos nuostolius, atsirandančius per ventiliacijos kanalus, taikant natūralų arba mechaninį vėdinimą be rekuperacijos.

STATYBA

Statome namus ar polistireno būdas?

Tenka konstatuoti, kad gyvenamojo namo statytojai blokus, iš kurių statomas būstas, dažniausiai renkasi pagal kainą. Gaminių kokybė nustumiama į antrą planą. Ne paslaptis, kad dažno apsisprendimą rinktis gana mažo pločio blokelius lemia mažesnė kaina, bet vėliau, anot UAB „Blokelių centras“ vadovo J. Žemaičio, žmonės tikisi namus apšiltinti pamažu kuo storesne termoizoliacine meUAB „Blokelių centras“ I Liepkalnio 83A, Vilnius I tel. 8 659 56 161 I tel./faks. 8 5 241 8888 I el. p. info@blokeliucentras.lt I www.blokeliucentras.lt

džiaga polistirenu, kad gautų reikalingą sienos šiluminę varžą. „Ką mes statome, – teiraujasi pašnekovas, – namus ar polistireno būdas? Jei paimtumėte ir sudėtumėte prieš save blokelių pavyzdžius, pamatytumėte, kad jie skiriasi ne vien žaliavomis, gamybos technologija, bet ir matmenimis. Seminaruose stebime, kokius blokelius perka įvairios šalys. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje 80 % parduodama 24–30 cm storio blokelių, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Kaliningrade 80 % sudaro 36–40 cm. Mums įaugę į kraują sutaupyti, o vėliau mokėti šiltinant sieną, nes įsigijome ploną blokelį. Jei sieninių blokų paskirtis konstrukcinė, būtina rinktis geriausias atitinkamas savybes turinčius blokelius. Nesutikčiau su vartotojų nuostata pirmiausia klausti kainos, o tik po to atsižvelgi į medžiagos kokybę, savybes, charakteristiką. Mūsų šalyje dažniausiai naudojami sieniniai blokai iš silikato, keramzito, dujų silikato, betono ir kt. Visi jie gaminami pagal skirtingas technologijas ir jų vertė, akustinės savybės, gniuždymo stipris bei kitos savybės skiriasi. 

71

INŽINERIJA

AR SVETIMOS KLAIDOS SUTRUKDYS LIETUVAI TAPTI SKAITMENINĖS PRAMONĖS CENTRU? ANDRIUS PETRAITIS Dirbtinio intelekto evoliucija, ketvirtoji industrijos revoliucija... Robotų technika ir automatizacija pamažu užkariauja ne tik įvairias pramonės sritis, bet ir paprastų žmonių gyvenimus visame pasaulyje... Vis dėlto Lietuva neretai atrodo nutolusi nuo ekstremalių pokyčių. Bet ar tikrai taip yra? Anot „BusinessEurope“ vadovo Markuso J. Beyrerio, apsilankiusio parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika“, Lietuva turi visas galimybes tapti skaitmeninės pramonės centru, tačiau, kad taip nutiktų, mūsų šalis privalo nekartoti svetimų klaidų.

Skaitmeninė pramonė, robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kuriose didelę darbo dalį atlieka mašinos ir robotai, o žmonės juos tik prižiūri, – daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, realybė. Tai akivaizdžiausios skaitmeninės revoliucijos, vadinamosios „Industry 4.0“, pasekmės, tačiau ilgainiui tai keis ne tik pasaulį, kuriame gyvename, ar darbo, kurį dirbame, supratimą, bet ir turės įtakos tam, kaip gyvename ar net mąstome, įsitikinęs 34-ių Europos šalių verslininkus siejančios organizacijos „BusinessEurope“ vadovas M. J. Beyreris.

Apie iššūkius, naujas Europos verslo galimybes ir kodėl jau dabar turime galvoti apie tai, kaip Lietuvai spėti į skaitmeninimo traukinį, kalbėjomės su M. J. Beyreriu prieš jo vizitą Lietuvoje.

Kalbos apie pramonės skaitmeninimą ir robotizavimą sklando jau seniai, sukurta daug naujų technologinių sprendimų, tačiau ar tikrai būtent Europa yra šio proceso centras? Kaip atrodome kitų šalių bei rinkų kontekste?

Nors apie išmaniuosius fabrikus bei skaitmeninimą kalbame jau ne pirmi metai, Europos pramonėje šis procesas dar tik įsibėgėja. Atsiliekame nuo lyderiaujančių rinkų – JAV, Kanados ar Japonijos. Investicijos į skaitmeninimą, tenkančios vienam gyventojui, per pastaruosius kelerius

72

Markus J. Beyrer

metus Europoje sumažėjo vidutiniškai nuo 106 iki 99 eurų. Tuo tarpu Kanadoje ar JAV vienam žmogui tenka apie 200 eurų investicijų.

Europoje skaitmeninimo sektoriaus lyderės – Airija, Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys. Tačiau skirtumai tarp valstybių palyginti dideli, tikrai ne visos šalys vystosi vienodai ir būtent tai yra didžiausias iššūkis bendrai Europos rinkai. Kiekviena šalis turi savo politiką ir prioritetus, tačiau trūksta koordinavimo, bendrų veiksmų ir bendros politikos gairių. Nė viena šalis paskirai nepavers Europos skaitmeninių sprendimų ir robotizuotos pramonės centru. Tam reikia visų šalių pastangų. Žvelgiant istoriškai, kiekviena didžioji pramonės revoliucija iš esmės keisdavo ne tik pramonės, bet ir visuomenės veidą. Tokios vertybės kaip greitis, efektyvumas, sumažintos gamybos išlaidos, žmonių darbo vertė ir pobūdis iš esmės keitė tai, kaip gyvename, vartojame ar mokomės. Kokios permainos šiuo požiūriu laukia, o gal jau ir prasidėjo visuomenėje, kalbant apie skaitmeninę revoliuciją ir išmaniuosius fabrikus?

INŽINERIJA

Visiškai teisingai. Istorija byloja, kad pokyčiai būna didžiuliai. Istorija sako ir dar vieną dalyką – pramonės revoliucija neišvengiama, jokia šalis ar pramonės sektorius negali tikėtis likti nuošalyje. Tad ir dabar turime suvokti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija nėra pasirinkimas – tai neišvengiamybė, kuri jau vyksta. Todėl svarstymai, ar joje dalyvauti, nėra labai prasmingi, kur kas svarbiau suvokti, kad pasirinkimo nėra, o laimės tie, kurie bus aktyviausi ir sugebės tinkamai valdyti procesus.

Kalbant apie tai, kaip keisis gyvenimas, jau dabar galime prognozuoti, kad pokyčiai bus milžiniški: nepalyginamai saugesni ir greitesni logistikos sprendimai, geresnė sveikatos apsaugos sistema, kurioje skaitmeniniai sprendimai iš esmės keičia tyrimų bei nuolatinės sveikatos būklės stebėjimo galimybes, ir daugybė kitų sričių.

Dar vienas išskirtinis šios revoliucijos bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis. Prieš tai vykusi revoliucija buvo susijusi su automatizavimu ir mes žinome, kaip ji pakeitė pasaulį, tačiau vis dėlto tai užtruko kone pusę amžiaus.

Ir taip, ji taip pat turėjo ne tik šalininkų, bet ir tų, kurie baiminosi, jog technologijos pasaulį pavers nevaldomu.

Dabar tai atrodo juokinga, bet, tarkime, buvo labai aršiai diskutuojama, ar galima grynųjų pinigų išdavimą patikėti mašinoms, ar žmonės dėl to nepraras darbo. Dabar bankomatas tapo visiškai įprastu dalyku, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Užsiminėte, kad visada vykstant pokyčiams diskutuojama, kaip jie paveiks darbo rinką, baiminamasi, kad dalis specialybių taps nepaklausios, žmonės neteks darbo. Panašių nuogąstavimų girdėti ir kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, esą robotai pakeis žmones daugelyje sričių. Kaip vertinate tokius svarstymus?

nes lengvatas ir skatinant daugiašalį bendradarbiavimą – taip pat yra neįkainojamas. Apie tai bei didžiuosius iššūkius ir kalbėsiu Vilniuje vyksiančioje parodoje „Balttechnika“. Įvardijote, kokios ES šalys yra ketvirtosios pramonės revoliucijos lyderės Europoje. Tačiau ko iš jų gali pasimokyti mažesnės šalys, konkrečiai Lietuva? Kokie tokių šalių pranašumai?

Kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, svarbiausia yra nesikoncentruoti ir neužsidaryti tik šalies viduje. Tai globalus procesas ir nesvarbu, kokio didumo ar mažumo yra šalis – svarbu, ką ji gali sukurti. Juk skaitmeninė revoliucija ir yra apie tai, kad visiškai į antrą planą nueina atstumo, transportavimo problemos, kurti produktus galima vienu metu keliose šalyse realiuoju laiku, vienam su kitu net nesusitikus. Tai ir padaro šiuos procesus tokius efektyvius.

O jūsų stiprybė – puiki infrastruktūra, greičiausias internetas, kuriuo tikrai galite didžiuotis, ir aukštos klasės specialistai, kurių šalyje tikrai daug.

Yra ir dar vienas dalykas – jūs jau galite pasimokyti ir nebekartoti tų eksperimentinių klaidų, kurias išbandė kitos šalys. Tai labai didelis pranašumas. Naudokitės juo. 

Faktas, kad darbo pobūdis keisis, ir jis jau keičiasi. Tačiau kalbėti apie tai, kad žmonės, kaip darbo jėga, taps nereikalingi, tikrai nėra pagrindo. Jie dirbs kitokius, „protingesnius“ darbus, kuriems reikia daugiau specifinių įgūdžių. Mano galva, labai iškalbingas pavyzdys – „Red Bull“ gamykla Austrijoje. Per dieną joje pagaminama keli milijonai gėrimo skardinių, bet prie to proceso prisiliečia vos trys žmonės, nes visa gamybos grandis yra automatizuota. Tačiau tai nereiškia, kad dirbančių šiai įmonei sumažėjo, net priešingai – išaugo skaičius tų, kurie gamina ir prižiūri automatines sistemas, gamybos produktų tiekėjų vaidmuo taip pat padidėjo, rinkodaros reikšmė išaugo ir būtent šiose srityse koncentruojasi pagrindiniai žmogiškieji ištekliai.

Dabartinės skaitmeninės revoliucijos greitis, kaip sakiau, sunkiai suvokiamas ir bene labiausiai jis palies mokslo sistemą – tai, kokių specialistų dar tik reikės, turime numanyti ir tam ruoštis jau dabar. Tai, aišku, paradoksalu, nes kai kurių specialybių poreikio mes veikiausiai net neįsivaizduojame, bet, jei norime būti konkurencingi pasaulio rinkose, turime nebijoti greitai keistis, bandyti ir būti truputį futurologai. Čia labai svarbus vaidmuo apskritai tenka mokslininkams ir akademikams, kurie savo įžvalgomis, atradimais bei sukuriamomis inovacijomis labai prisideda prie pokyčių, bendradarbiaudami su verslu. Valstybės vaidmuo skatinant verslo ir mokslo partnerystę, taikant mokesti-

73

INŽINERIJA

„Ryterna modul“ – inovatyvių sprendimų link VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ Pramonės revoliucija – neišvengiama. Pažangios įmonės, atsižvelgdamos į didėjantį modernių sprendimų poreikį, vis dažniau ieško būdų, padėsiančių prisijaukinti šiuolaikines technologijas ir į darbo procesą integruoti robotų techniką. Modulinių pastatų gamintojas UAB „Ryterna Modul“ taip pat pasuko inovacijų link ir atkaklių darbuotojų komandą papildė... robotu suvirintoju.

UAB „Ryterna Modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis teigia, kad progresas yra natūralus procesas, o sumanūs gamintojai robotizaciją priima ne tik kaip savaime suprantamą pramonės evoliucijos vingį, bet ir kaip naudingą veiksnį, turintį teigiamos įtakos verslo plėtrai.

Ir, nors roboto diegimo darbams reikia daug jėgų bei lai-

74

ko, V. Gabalis mano, kad nauja idėja pasiteisins – robotas palengvins suvirinimo darbus, dirbant su standartiniais ir kartotiniais projektais, padės išlaikyti aukštą suvirinimo kokybę.

Kuo ypatingas Jūsų modernus robotas suvirintojas?

Tai bus pirmas tikrai didelis robotas, pritaikytas mūsų gamybai. Iki šiol turėjome mažą robotuką, kuris atliko nedidelius suvirinimo darbus. O šis robotas sugebės virinti didelio gabarito konstrukcijas. Esame numatę, kad maksimali virinimo konstrukcija galės būti iki 9 m ilgio ir 3,5 m pločio.

INŽINERIJA

Kodėl nusprendėte automatizuoti gamybos procesą? Kokią įtaką Jūsų įmonei turės robotų technikos prisijaukinimas?

Visuomet siekiame klientams pateikti kokybišką gaminį.

Didėjant kartotinių projektų skaičiui, supratome, kad robotas mūsų sferoje būtų itin naudingas. Tikimės, kad šis robotas padidins mūsų gamybinį pajėgumą, užtikrindamas vientisumą ir visų gaminamų produktų aukštą kokybę, taip pat padidins suvirinimo darbų greitį, leidžiantį sąlyginai sumažinti gaminio savikainą ir išlaikyti aukštą gaminio kokybę.

Ar klientai pajus Jūsų įmonės pokyčius? Galbūt jie gaus ypatingos naudos?

Taip, klientai turėtų pajusti roboto teikiamą naudą, nes jis turėtų sumažinti gamybos laiką. Galėsime klientui pasiūlyti standartinių gaminių greičiau. Taip pat jis sumažins ir dabartinių mūsų suvirintojų darbų apkrovas, o tai pa-

dės greičiau įgyvendinti nestandartinius procesus. Būtent gamybos laikas mūsų sferoje ir yra vienas svarbiausių aspektų, siekiant pritraukti naujų ar išlaikyti jau esamus klientus.

Modulinių pastatų gamyba – sudėtingas procesas.

Nebaugu svarbų procesą – suvirinimą – patikėti monotoniškai mašinai? O gal, priešingai, – robotas yra kur kas patikimesnis darbuotojas nei žmogus?

Kaip ir prieš kiekvieną naują patirtį, yra mažas jauduliukas, bet tikime šios idėjos nauda ir būsima sėkme, todėl nekantriai laukiame starto. Viliamės, kad robotas „rūpinsis“ kartotiniais projektais, o mūsų suvirintojai galės dirbti su sudėtingais bei nestandartiniais projektais. Dėl to padidės produktyvumas, standartiniai gaminiai visada išliks tokios pačios kokybės, nestandartiniai gaminiai bus pradėti gaminti greičiau ir visa gamybos eilė sumažės...

Klientas greičiau džiaugsis užsakytais gaminiais ir iš jų,

75

INŽINERIJA

jei tai verslas, greičiau uždirbs pinigų. Kas dėl patikimumo, manome, kad visada būsime patenkinti kaip iki šiol.

Ar ateityje planuojate didinti robotų integracijos mastą savo įmonėje? Žinoma, jei šis projektas pasiteisins, tikrai esame numatę kitus tarpsnius, kuriuose robotas galėtų būti idealus pagalbininkas pas mus dirbantiems žmonėms. Robotas efektyviai sumažintų darbų apkrovą dažymo ar segmentų gamybos etapuose.

Kokia Jūsų nuomonė apie 4.0 pramonės revoliuciją?

Natūralu, kad kiekvienas gamintojas ieško būdų, kaip optimizuoti, supaprastinti gamybą, kad ji taptų našesnė.

Vienas tokių žingsnių ir yra robotizacijos atsiradimas įmonėse. Robotai padeda atlaisvinti žmogiškuosius ir kitus išteklius, o tai suteikia lankstumo, produktyvumo.

Taigi 4.0 pramonės revoliucija yra natūralus įmonių judėjimas į priekį, siekiant išlaikyti konkurencingumą. Visiška robotizacija mūsų sferoje šiandien – neįmanoma, turime šimtus klientų su skirtingais ir unikaliais projektais, kuriems kol kas automatizacijos galimybės yra per sunkus uždavinys ne tik finansiniu, bet ir technologiniu aspektu. Puikus pavyzdys – automobilių gamyklos. Ten, kur vyksta kartotiniai procesai, automobilių gamyba yra 97–99 % robotizuota (pavyzdžiui, automobilių kėbulų virinimas ir surinkimas), tačiau ten, kur klientas pradeda rinktis, ko jis nori savo automobilyje, – dirba žmonės, nes robotai dar nėra pakankamai lankstūs ir sumanūs, kad

76

juos pakeistų.

Vis dėlto svarbu suprasti – žingsnis po žingsnio artėjame prie to, kad robotai vis daugiau visko gamins, jų lankstumas didės... Ateis diena, kai visi gamybos procesai bus patikėti robotams, o žmonės galės tiesiog mėgautis gyvenimu. 

PAPRASTA, KAIP SUSKAIČIUOTI IKI 5

Didelis veikimo efektyvumas gerai dera su sistemos kompaktiškumu.

Ekonomiška ir paprastai naudojama gaisro aptikimo sistema sukurta tiek instaliuotojo, tiek ir galutinio vartotojo patogumui.

Morley-IAS Gaisro aptikimo sistema Distribucijos partneris Lietuvoje

Esminiai privalumai: • Paprastas paleidimas – 5 mygtuko paspaudimai ir gaisro aptikimo sistema veikia.

• Nesudėtinga ir intuityvi meniu struktūra.

• Visapusiškas jutiklių, modulių ir garsinių/regimųjų pavojaus signalizavimo įrenginių pasirinkimas suteikia daugiau lankstumo projektuotojams.

• Efektyvus ir taupantis sprendimas – kiekvieno pulto įrengimo, suderinimo ir paleidimo laikas neviršija 8 val.

• Sistemos paleidimui pakanka apmokymo prisijungus nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos rasite: www.hls-austria.com ir www.aritechnika.lt

© 2017 Honeywell International Inc. All rights reserved.

INŽINERIJA

MEDICININĖS PASKIRTIES objektai negali sirgti Medicinos pastatai yra vieni sudėtingiausių objektų, kuriems reikia ne tik ypatingo dėmesio projektavimo metu, bet ir tinkamos priežiūros bei atsakingumo eksploatuojant jau įrengtą pastatą.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

78

INŽINERIJA

būdžio darbus, atplėšti nuo kokybės realizavimo ir iki nesuvokiamo lygio padidinti išlaidas“, – dar 1977 m. rašė knygos „Ligoninės, planavimo ir dizaino procesas“ (angl. „Hospitals, the Planning and Design Process“) autoriai Owenas B. Hardy’is ir Lawrence’as P. Lammersas. Akivaizdu, kad prieš keletą dešimtmečių egzistavusi funkcionalumo svarba medicininės paskirties statiniuose šiandien keliolika aukštų šoktelėjo aukštyn.

Projektuojant medicinos pastatus ar globos namus, funkcionalumo faktorius užima vieną reikšmingiausių pozicijų. Stokojant dinamikos infrastruktūros realizavimo sprendimuose, provokuojamos sklandaus žmonių judėjimo problemos (ne tik turintieji negalią, bet ir kiti pacientai, darbuotojai negali efektyviai keliauti iš taško A į tašką

Kiekvieną medicininės paskirties statinį sudaro daugybė pavienių elementų, užtikrinančių sistemingą ligoninės, klinikos ar slaugos namų veiklą ir efektyvią pacientų priežiūrą. Todėl tokių pastatų architektūriniai, inžineriniai bei dizaino sprendimai privalo sudaryti sklandžią, vientisą sistemą, garantuojančią, kad XXI a. iškylantys pastatai nestokos praktiško modernumo, inovatyvių detalių ir sumanių inžinerinių sprendimų, kurie gali pakeisti ne tik medicinos objektų, bet ir šios srities mokslo ateitį.

Funkcionalumas – visada ir visur „Funkcionalus dizainas gali prisidėti prie įgūdžių, ekonomijos, patogumo bei naudos gavimo skatinimo. Nefunkcionalus dizainas, priešingai, geba trikdyti įvairaus po-

79

INŽINERIJA

B). Skatinamas kitų sudėtingų situacijų susidarymas, pavyzdžiui, iškyla problemų dėl pacientų saugumo bei privatumo, užsiplieskus gaisrui ar įvykus avarijai, paaštrėja sklandaus judėjimo problema (neįgaliesiems bei senyvo amžiaus žmonėms turi būti įrengti keltuvai, nuolaidumos (pandusai), svarbu garantuoti, kad bus lengvai pasiekiamos tualeto ir kitos zonos). Didėjant darbuotojų bei pacientų skaičiui, susidaro palatų, sandėliavimo bei personalo patalpų stygius. Be to, funkcionalus dizainas tampa pamatu ir kitiems projektavimo sprendimams. Vienas jų – komforto užtikrinimas, pasirenkant kokybiškiausius išteklius bei optimaliausius variantus.

pavojaus paslysti.

Be to, kad kiekviena įstaiga ar pastatas turėtų įsirengti priešgaisrinę įrangą, medicinos statiniuose taip pat neišvengiama ir vėdinimo sistemų būtinybė. Medicinos įstaigose, o ypač operacinėse, oro apykaita yra daug didesnė nei įprastose gyvenamosiose patalpose. Manoma, kad namuose oras absoliučiai pasikeisti turėtų kas valandą ar dvi, ligoninėse bei operacinėse šis skaičius padidėja dešimt ar net šimtą kartų. Tačiau vėdinimo sistema turi veikti ne tik gerai, bet ir tyliai, kad sunkūs ligoniai nebūtų trikdomi. Svarbus ir higienos aspektas – turi būti numatytos patogios oro dezinfekavimo galimybės, pasitelkiant,

Tiesa, verta paminėti, kad medicinos objektų tinkamo įrengimo svarbą įrodo ir vykstantys įvairūs renginiai, skatinantys sąmoningumą ir pristatantys įvairias naujoves. Vienas tokių – paroda „Statybos inovacijos ir dizainas sveikatingumo sektoriuje“, vyksianti rugsėjo 11–13 d. Dubajuje.

pavyzdžiui, befiltrę oro valymo sistemą.

Beje, sterilumas – kiekvieno medicininio pastato prioritetas. Ir švarių patalpų poreikis nuolat auga. Verta žinoti, kad pagal tarptautinį standartą ISO 14644-1 patalpų švarumas yra skirstomas į devynias klases. Aukščiausia – ISO 1 klasė. Tokioje patalpoje žmonės gali būti tik su skafandrais. Sterilią ligoninės patalpą atitinka ISO 9 kategorija. Na, o Lietuvoje įrengtos švariausios laboratorijos siekia tik ISO 5 klasę.

Komfortas medicinos objektuose garantuoja saugumą Saugumas, ko gero, galėtų būti ligoninių bei klinikų sinonimas, juk bene kiekvienas asmuo medicinos įstaigas sieja su prieglobsčiu, pagalba... Būtent dėl šios priežastis labai svarbu, kad įrengiant medicinos pastatus būtų atkreiptas dėmesys į komforto užtikrinimą. Jausdamiesi patogiai, žmonės jaučiasi saugūs.

Svarbu suprasti, kad, pavyzdžiui, gražios, tvirtos grindys ar moderni vėdinimo sistema nėra vien tik prabangos ypatybė. Medicinos statiniuose šie, rodos, neakivaizdūs dalykai ypač reikšmingi. Juk, pavyzdžiui, tiesiog dažyto betono grindys nėra nei jaukios, nei saugios. Ligoninėse, klinikose bei slaugos namuose būtina, kad danga būtų atspari išorės veiksniams, taip pat negalima rizikuoti ignoruojant „saugumo salų“ zonų tose vietose, kur esama

80

Inžinerijos naujovės pamažu pasiekia Lietuvos ligonines Nors neretai įvardijama, kad Lietuva stokoja inovatyvių sprendimų įvairiose srityse, inžinerinės naujovės vis dažniau pasibeldžia į šalies ligonines ir klinikas. Vienas geriausių pavyzdžių – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. priimtas sprendimas bendradarbiauti su Šveicarija, įvairiose Lietuvos ligoninėse įgyvendinant projektą „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Pagrindinis programos paramos tikslas – su-

INŽINERIJA

ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė.

Automatizacija – daugiau išsaugotų gyvybių?

Vis dėlto, nepaisant daugybės problemų bei novatoriškų sprendimų, taikomų sprendžiant keblumus, susijusius su medicinos objektų projektavimu, visuomenė kur kas dažniau užduoda klausimų, kurių pagrindą sudaro ne statybų aspektai, o gydymas... Ar robotai pakeis gydytojus?

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius ir Pilvo chirurgijos centro direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas šių metų pradžioje spaudoje įvardijo, kad Lietuva ateityje taip pat pradės taikyti

mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos Sąjungoje ir suteikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir kūdikiams.

Projekte dalyvavo VšĮ Ukmergės ligoninė, joje iki praėjusių metų pabaigos įrengtas saulės kolektorius, šilumos siurblių sistema, fotoelektrinės jėgainė, vakuumo tiekimo sistema. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, taip pat tapusioje inovatyvios idėjos realizavimo dalimi, pagerinta ligoninės antrojo korpuso šiluminė izoliacija, rekonstruota šildymo įranga, rekonstruota vėdinimo ir kondicionavimo sistema, modernizuota vidaus elektros tiekimo įranga bei suspausto oro ir deguonies tiekimo sistema. Projekte dalyvavo ir kitos ligoninės, tokios kaip VšĮ Respublikinė Kauno

81

INŽINERIJA

je siunčiami į po septynerių metų praregėjusios moters smegenis. O iki 2019 m. tikimąsi paneigti baisią statistiką – vien Europoje yra 3,2 mln. žmonių, kurie negali vaikščioti, bei 40 mln., kurie turi judėjimo negalią, – ir pristatyti funkcionalų egzoskeletą kelnes, suteikiantį judėjimo laisvę.

Tai tik keli pavyzdžiai iš Lietuvos ir viso pasaulio, įrodantys, kad inžinerinės naujovės medicinos industrijoje sparčiai auga ne tik statybų, bet ir kituose sektoriuose.

Svarbiausia atsirinkti tai, kas iš tiesų naudinga ir gali padėti žmonėms. Na, ir, žinoma, „nepaminti“ esminių reikalavimų, keliamų medicinos įstaigoms, ne tik gydymo bei eksploatavimo, bet ir moralės požiūriu. 

robotinę chirurgiją ir operacijas atliks nuotoliniu būdu (t. y., kai chirurgas ir pacientas yra skirtingose patalpose, miestuose ar net valstybėse). Prognozuojama, kad naujasis chirurgijos būdas Lietuvoje bus išbandytas 2020 metais.

Sumanieji inžineriniai medicinos sprendimai jau suteikė pagalbą daugybei žmonių visame pasaulyje ir, žinoma, galimybės kasdien vis didėja... Mokslininkai sukūrė smegenimis valdomą robotinę ranką, galinčią padėti paralyžiuotiems žmonėms atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip atsigerti iš puodelio, laikyti šaukštą. Prieš pusmetį Kalifornijos chirurgai pirmą kartą atliko operaciją, kurios metu moters smegenyse įstatė regėjimą stimuliuojantį lustą. Jam veikiant vaizdo įrašai iš mažos kameros aky-

82

MANTAS ROMAŠKA

UAB „Šiaulių liftas“ direktoriaus pavaduotojas

Liejyklos g. 3, LT-78148 Šiauliai mob.: +370 614 34 904 el. paštas: pardavimai@siauliuliftas.lt www.siauliuliftas.lt

Keleiviniai lifto tipo keltuvai asmens mobilumui užtikrinti

A

plinkos pritaikymas, naudojant mobilumą palengvinančias priemones, pavyzdžiui, keleivinius lifto tipo keltuvus, padedant specializuotam personalui ar pagalbininkui, suteikia palankias transportavimo sąlygas neįgaliesiems, pagyvenusiems asmenims.

Kokius technologijų standartus turi atitikti keleiviniai keltuvai?

Asmeniui, kuriam nustatyti ryškūs judėjimo sutrikimai, o jį slaugančiajam neužtenka fizinės jėgos, kad laisvai ir saugiai jį transportuotų vežimėliu, slaugos lova, aplinką reikia pritaikyti pagal poreikį judėti pageidaujama kryptimi. Slaugos namuose, reabilitacijos centruose ir kitose įstaigose su panašiais poreikiais montuojami keleiviniai lifto tipo vertikalieji keltuvai privalo būti gaminami pagal mašinų direktyvą 2006/42/EB ir atitikti Europos vertikaliųjų keltuvų standartą LST EN 81-41:2010. Pagal šiuos reikalavimus, minimalus kabinos dydis, tenkinantis neįgaliųjų poreikius, – 1 100 x 1 400 mm, o keliamoji galia – ne mažesnė kaip 385 kg. Slaugos namuose ar gydymo įstaigose visada rekomenduojame įrengti didesnių matmenų keltuvo kabiną, kad būtų galima pritaikyti esamą keltuvą ne tik neįgaliųjų, bet ir pačios įstaigos poreikiams. Jos matmenis padidinus iki 1 100 x 2 100 mm ar 1 200 x 2 200 mm, kabinoje būtų galima transportuoti ne tik vežimėlius, bet ir lovas. Į ką atkreipti dėmesį įrengimo metu?

Esamoje įstaigoje naują keltuvą patogiausia įrengti lauke, jo atskirą metalo karkaso šachtą priglaudžiant prie išorinės pastato sienos.

Taip įrengtas keltuvas nesumažins esamų vidaus patalpų ploto. Pastato išorėje įrengto keltuvo kabinos apdailą rekomenduojama gaminti iš nerūdijančiojo plieno, šachtą dengti termoizoliacinėmis plokštėmis, o šachtos duris rinktis pritaikytas išlaikyti pastato vidaus šilumą. Toks gaminys bus apsaugotas nuo išorės aplinkos poveikio ir galės būti naudojamas gerokai ilgiau.

Slaugos ar gydymo įstaigose labai svarbu, kad būtų kuo mažiau aplinkinio triukšmo, todėl keltuvas turėtų būti varomas hidrauline cilindrine pavara. Tinkamai įrengtas toks veiks beveik be garso. Kad važiuojant nereikėtų nuolat laikyti nuspaudus aukšto mygtuko, komfortui ir patogumui kabinoje rekomenduojama įrengti automatines kabinos duris. Įrengimo metu keltuvui pakanka iškasti 15 cm gylio duobę, na, o liftui jos jau reikia ne mažesnės kaip 1 metro.

Kokie reikalavimai keliami įstaigoms, norinčioms įsigyti keltuvų?

Svarbu užtikrinti, kad keltuvas būtų pagamintas ir sumontuotas vadovaujantis nurodytais standartais, nes po sumontavimo reikia, kad keltuvą įvertintų valstybės įgaliotas potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas, ir užregistruoti jį „Potencialiai pavojingų įrenginių registre“. Neregistruotus keltuvus naudoti draudžiama. Kartu su keltuvu turi būti pateikiamas pagal reikalavimus sukomplektuotas keltuvo pasas, kuriame privalo būti sudėti visų saugos mazgų sertifikatai, deklaracijos bei kiti reikalingi dokumentai. Pase turi būti pateikta gaminio atitikties deklaracija, keltuvas paženklintas CE ženklu.

Kuo išsiskiria „Šiaulių liftų“ keleivinių keltuvų pritaikymo sprendimai?

UAB „Šiaulių liftas“ vertikalūs lifto tipo keleiviniai keltuvai gaminami naudojant aukštos kokybės medžiagas ir atitinka visus aukščiausius saugumo standartus bei reikalavimus. Keleiviai keliami šachtoje esančia uždara keltuvo kabina, kuri pagaminta iš tvirtų ir estetiškos išvaizdos medžiagų. Ji apšviesta lubose sumontuotais šviesos diodų (LED) šviestuvais, o patogus valdymo skydas ir jo mygtukai pritaikyti naudotis bet kokios kategorijos keleiviams (įskaitant neįgaliuosius su vežimėliais, sutrikusio regėjimo asmenis). UAB „Šiaulių liftas“ keltuvai gaminami pagal kliento poreikį – nuo mažesnių matmenų privačiam namui iki didelių gabaritų, tinkamų saugiai gabenti lovoje gulintį asmenį ar didesnių matmenų kroviniui transportuoti. Kad keltuvai veiktų, naudojama aukštos kokybės hidraulikos įranga, kuri užtikrina komfortišką ir tylų keltuvo veikimą.

INŽINERIJA

IEŠKANT TOBULOS GRINDŲ DANGOS...

Medicininės paskirties objektams, viešosioms įstaigoms, kuriose lankosi daugybė skirtingo amžiaus bei įvairios fizinės būklės žmonių, reikia ypatingo dėmesio. Tokiuose pastatuose ypač svarbu sukurti saugią ir komfortabilią aplinką. O tinkama grindų danga – vienas iš elementų, galinčių padėti suformuoti visų trokštamą, jaukų prieglobstį.

Šiuolaikinėse įstaigose visos patalpos turi ne tik užtikrinti funkcionalumą. Kiekviena erdvė privalo garantuoti, kad žmonės joje jausis patogiai, ramiai. Sveikatos priežiūros objektuose tokių patalpų yra labai daug. Įvairūs skyriai, įskaitant aukšto techninio lygio medicinos bei specialaus gydymo zonas, taip pat įprastos paskirties administracinės patalpos, komercinės, maitinimo ir kitokių paslaugų erdvės, pavyzdžiui, techninės mechanizmų patalpos, automobilių statymo zonos, kurios privalo ne tik atitikti specifinius reikalavimus, bet ir orientuotis į žmonių gerovę, jų gydymą bei išgijimą.

Inovatyvūs sprendimai Moderni šiandienos visuomenė vertina inovatyvumą. Ne išimtis ir įstaigos, įmonės, medicininės paskirties objektai bei šių pastatų grindų danga. Nieko keista, juk iš tiesų praleidžiame tiek daug laiko vaikščiodami, skubėdami, o kartais tiesiog mindžikuodami koridoriuje prie kabineto ar palatos... Todėl darbuotojų bei pacientų saugumas privalo būti kiekvienos įstaigos bei įmonės pareiga.

Daugiau kaip 100 metų veiklos patirtį turinti bendrovė „Sika“ padeda įgyvendinti atsakingų vadovų pageidavimus. Sukurtos sistemos, skirtos užtikrinti specialių zonų ir aplinkos techninėms charakteristikoms, ilgalaikiškumui, estetiniams reikalavimams, padeda garantuoti žmonių saugumą, pasirūpinti jų komfortu. Pavyzdžiui, sistemos „Sikafloor®“ sukurtos grindų dangoms tobulinti, „Sikaflex®“ grindų dangos sujungimo vietų sandarinimo sprendiniai sukurti paviršiams hermetizuoti ir higieniškai sandarinti, užtikrinant tam tikrą jungčių poslinkį ir atsparumą mechaniniam nusidėvėjimui dėl numatomo judėjimo.

Pasaulinė technologijų ir rinkos lyderė siūlo ir daugiau inovatyvių sprendimų. Sistemos „Sikagard®“ išrastos sienų dangoms. „Sika“ taip pat specializuojasi ir ilgalaikės

84

vandeniui atsparios stogo dangos priežiūros srityje. Bendrovė gamina aukštos kokybės universalias polimerines membranas „Sarnafil®“ bei „Sikaplan®“ ir MTC skystąją membraną „SikaRoof®“, atitinkančią sveikatos priežiūros pastatų specifinius poreikius bei finansines galimybes.

Aukšta kokybė – prioritetas Ligoninėse, klinikose, slaugos namuose grindų dangos, sienų dangos bei sujungimo vietų sandarinimo medžiagos turi atitikti aukščiausius higienos reikalavimus ir apsaugoti nuo bakterijų bei grybelinių medžiagų dauginimosi. Ir ne tik... Taikomi sprendimai, pasirenkamos me-

INŽINERIJA

džiagos privalo būti nepaprastos kokybės. Jeigu kokybės faktorius yra ignoruojamas, rizikuojama ne tik žmonių saugumu, bet taip pat eikvojami ir materialiniai ištekliai.

Prastos kokybės grindų danga greitai nusidėvi, nebūna atspari liepsnai, karščiui, cheminių medžiagų poveikiui.

Verta paminėti, kad, priešingai nei kitos tokio pobūdžio dangos, sistemos „Sikafloor®“ ir „Sikagard®“ yra atsparios daugumos skirtingų cheminių medžiagų poveikiui, įskaitant jodino ir kitų sterilizavimo cheminių medžiagų, tokių kaip vandenilio peroksidas (H2O2), poveikį ir koroziją.

Svarbu ir tai, kad „Sika“ veiklos būdai yra sertifikuoti sveikatos priežiūros patalpoms kaip atitinkantys griežčiausius reikalavimus, susijusius su higiena ir bakteriostaze. Pagal šiuos reikalavimus numatoma naudoti švariai aplinkai tinkamas medžiagas (angl. Cleanroom Suitable Materials (CSM), atsižvelgiant į aukščiausius tarptautinius ISO 14644 standartus „Švarios patalpos ir su jomis susijusi kontroliuojamoji aplinka. Oro švarumo klasifikavimas“.

Kūrybiškas požiūris į dizainą Grožis, estetika... Tai lyg modernaus amžiaus sėkmės eliksyras. Vis dėlto pasiekti tobulą rezultatą nėra lengva.

Tad, norint sukurti patrauklų, malonų ir mielą interjerą, kuriam būdingas patogumas vaikštant ir minimalus žingsnių sukeliamas triukšmas, svarbus dinamiškas bei kūrybiškas požiūris į grindų dizainą. Tik tuomet galima užtikrinti visavertį rūpestį darbuotojais, pacientais.

Dėl judėjimo ant grindų dangos atsiranda įvairaus lygio mechaninio nusidėvėjimo apraiškų. Vaikščiojimas ir lovų bei medicininės įrangos minkštų ratukų poveikis palatose sukelia tik nedidelį dilimą. Tačiau medžiagų pristatymas, keltuvai aptarnavimo srityse arba įstaigų automobilių

statymo vietose, ypač ant rampų ir apsisukimo vietose, sukelia smarkų dangos nusidėvėjimą. Patalpų viduje didžiausias nusidėvėjimo lygis būna intensyviausio judėjimo zonose, tokiose kaip įėjimas į patalpas bei pagrindiniai koridoriai.

Svarbu, kad sistemų paviršiai būtų sukurti taip, kad užtikrintų atsparumą dilimui ir mechaniniam poveikiui, tenkindami šių dangų naudojimo vietose numatytus reikalavimus. Grindų danga taip pat turi būti atspari smūgiams, sumažinti žingsnių sukeliamą garsą.

Beje, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad žmonės skirtingai ir dažnai subjektyviai suvokia šilumą, tad optimali grindų dangos temperatūra bei dangos šiluminis laidumas yra vieni lemiamų veiksnių, siekiant užtikrinti žmonių saugumą, komfortą bei patogumą. 

85

INDIVIDUALŪS KOMPLEKSINIAI SPRENDIMAI PATALPOMS, KURIOMS TAIKOMI DIDESNĖS ŠVAROS REIKALAVIMAI OPTIMALŪS SPRENDIMAI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VISAVERTEI VEIKLAI Medicinos įrangos tiekimas ir techninė priežiūra Kompleksinis projektų rengimas ir valdymas Pažangių technologijų diegimas gydymo įstaigose

UAB „Medicinos projektai“ I. Kanto al. 15, Vilnius, Lietuva Tel. (8-5) 233 8258, Faks. (8-5) 213 5558 El. p. adm@medpro.lt I www.medpro.lt

naujienos

WATER. INTELLIGENCE. ENJOYMENT.

GROHE gamintojas vandens svarbą mūsų gyvenime papildo ketvirtuoju argumentu išmaniesiems namams – pridėdamas jo panaudojimui išmanumo GROHE pristatomos naujienos perkelia mus į naująją inovacijų kartą, siūlydama išmanius vandens panaudojimo namuose sprendimus. Santechnikos produktų gamintojas pristato keletą konceptualių sprendimų ir produktų, palengvinančių mūsų buitį, suteikiančių daugiau komforto ir netgi sukeliančių revoliuciją mūsų išmaniuosiuose namuose, t.y. unikali sistema apsauganti namus nuo vandens padaromos žalos.

GROHE CEO Michael Rauterkus žodžiais tariant, vanduo yra gyvybės šaltinis, gyvenimo sąlyga, o GROHE jį siūlo naudoti išmintingai ir suteikiant džiaugsmo visiems aplinkui.

GROHE pagrindinės vertybės yra visos sėkmės pagrindas “Mes vertiname kokybę, technologijas, dizainą ir tvarumą“, pabrėžia Michael Rauterkus. GROHE suprantama kaip vokiška kokybė ir aukščiausiais apdovanojimais vertinamas dizainas. Michael Seum, Vice prezindentas, atsakingas už dizainą, sako, jog apie 100 apdovanojimų už dizainą per paskutiniuosius trejus metus gavusi kompaniją turi sėkmės receptą.

Toks dizainas ir puikios technologijos GROHE produktus iškelia į pirmą vietą, kada klientas, architektas, montuotojas ir prekybininkas renkasi.

Ir svarbiausi yra tai, kad kompanija ypatingai didžiuojasi savo tvarumo politika ir pastangomis saugoti aplinką, kas neseniai buvo pripažinta Vokietijos vyriausybės, apdovanojusios GROHE kaip labiausiai socialiai atsakingą kompaniją.

GROHE Sense ir GROHE Sense Guard. Kas antri namai kenčia dėl vandens nuotekio padarytos žalos bent kartą per visą gyvenimą. Dabar GROHE nori šią tendeciją sustabdyti.

Atverdama naują puslapį išmaniųjų namų produktų kategorijoje pristato GROHE Sense ir GROHE Sense Guard, kurie užtikrina namų apsaugą nuo vandens išsiliejimo. GROHE Sense gali informuoti namų gyventojus, jei išsilieja namuose vanduo ar pakinta drėgmės lygis iki nepageidaujamo lygio, sukeliančio pelėsį namuose.

O GROHE Sense Guard netgi uždaro vandens tiekimą į namus, jei yra būtinybė apsaugoti namus nuo vandens išsiliejimo.

Smart Control dušo sistema siūlo intuityvų „spausk-sukprauskis“ naudojimą dėka vožtuvo technologijos iš motininės japonų kompanijos LIXIL.

Sensia Arena yra unitazas su bidete funkcija, pagamintas Japonijoje, bet dizainas sukurtas Europos gyventojams.

Jau yra pelnęs 10 aukščiausių dizaino apdovanojimų. Sensia Arena siūlo nepriekaištingą higieną ir komfortą.

Nauja higienos ir asmeninės SPA galimybė suteikia ameninei higienai išmanumo ir leidžia išmaniai panaudoti vandenį.

Kita kvapą gniaužianti inovacija yra prabangus dušas AquaSymphony, turbūt pats prabangiausias dušas pasaulyje, kuris padeda sukurti SPA zoną savo namuose.

Ir netgi leidžia mėgautis dulksna, ypatingu apšvietimu ir specialiai jam sukurta daina: “Rain” by AquaSymphony, kurią sukūrė DJ Moguai.

INŽINERIJA

Baimė be pagrindo.

Kas klaidina?

Neseniai sudegus Londone 24 aukštų gyvenamajam namui ir liepsnoms nusinešus 79 gyvybes, Lietuvoje gerokai sunerimta. Ar galime būti tikri, kad mūsų šalyje nebus panašių gaisrų? Ar galime pasitikėti atsakingų valstybinių institucijų reikalavimais, privalančiais garantuoti aukščiausius naudojamų statybinių medžiagų saugumo standartus?

Nors minėto gaisro priežastys dar tiksliai nėra nustatytos, pasigirdo siūlymų kai kurias pastatų šiltinimo medžiagas dėl jų degumo iš viso uždrausti. Savo nuomonę žiniasklaidoje suskubo pareikšti ir populiarumą praradę, bet visaip jį siekiantys susigrąžinti politikai. Tačiau jų žinios apie statybines medžiagas ir gaisrosaugą toli gražu neprilygsta profesionalių ekspertų nuomonei. Ar tikrai renovuojant ir statant pastatus reikėtų pulti į paniką ir atsisakyti įprastų, dažniausiai naudojamų statybinių medžiagų?

Teisingo atsakymo geriau klausti patyrusių priešgaisrinės saugos specialistų, ekspertų.

Profesionalią poziciją mūsų žurnalui pateikė UAB „Poliprojektas“, užsiimančios gaisrinės saugos ekspertine ir tiriamąja veikla, vadovas Edvardas Charžauskas. Tai ekspertas, atlikęs daugybę pastatų gaisrų ekspertizių, pradedant gaisraviečių apžiūra, baigiant medžiagų naudojimo ir gaisrinio pavojingumo analizėmis bei tyrimais.

Ar Lietuvoje galiojantys gaisrinės saugos reikalavimai ir statybas reglamentuojantys dokumentai yra pakankamai griežti, kad būtumėm apsaugoti nuo gaisrų, panašių į kilusį Londone?

E. Charžauskas. Norint išvengti gaisrų, nepakanka vertinti tik statybas reglamentuojančius gaisrosaugos teisės aktus. Vertinti reikia kompleksiškai ‒ pradedant pastato projektavimu, tinkamu projekto įgyvendinimu ir baigiant saugia eksploatacija. Nepadės jokie teisės aktai, jeigu jų nebus laikomasi, kaip ir kokybiškas projektas, jeigu jis nebus tinkamai įgyvendintas. Kita vertus, nors pastatas

INŽINERIJA

ir bus pastatytas saugus, atitiks visus gaisrosaugos reikalavimus, gaisro priežastimi gali tapti netinkama jo eksploatacija, kai jo priešgaisrinės sistemos neprižiūrimos ir neveikia, evakuacijos keliai užblokuoti, remonto darbai atliekami netinkamai, pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Teigti, kad teisės aktų griežtumas gali visiškai užtikrinti saugumą, būtų per siauras požiūris.

Nors Lietuvoje galiojantys gaisrosaugos teisės aktai yra pakankamai griežti ir atitinka šiandieną, svarbiausia juos tinkamai pritaikyti ir įgyvendinti. Nereikia manyti, kad vien griežtumas viską išspręs ‒ taip net galima pasiekti priešingą efektą. Neadekvačiai griežti ir nesubalansuoti teisės aktai gali paskatinti „apeiti“ reikalavimus, o tai lems užmaskuotas kompleksines problemas, galinčias tapti skaudžių, panašių į namo Londone gaisrų priežastimi. Vis dėlto statybų priežiūrą ir pastatų eksploatavimą mūsų šalyje dar reikėtų tobulinti.

Atliekate medžiagų naudojimo ir gaisrinio pavojingumo tyrimus. Kokių sienų šiltinimo medžiagų nerekomenduotumėte naudoti?

E. Charžauskas. Manau, kad visos įprastos šiltinimo medžiagos gali būti naudojamos atitvarų konstrukcijų sistemose. Bet kuriuo atveju fasadų, stogų ar kitų atitvarų šiltinimo sistemas pagal poreikį sudaro šiltinimasis sluoksnis, garo ir hidroizoliacinės bei apdailos medžiagos, tvirtinimo elementai. Bus negerai, jei naudosime nedegią šilumos izoliaciją, bet parinksime degią hidroizoliaciją ar apdailą. Ir, atvirkščiai, ‒ galima naudoti tokią šiltinamąją medžiagą, kaip, pavyzdžiui, polistireninis putplastis, kurį tinkamai aptaisius nedegiu tinku, bus pasiektos puikios sienų gaisrosaugos savybės bei išvengta gaisrų.

Tačiau reikia turėti galvoje, kad vien saugios atitvaros negali apsaugoti nuo gaisro, jei saugumas nebus užtikrinamas kompleksiškai. Ne mažiau svarbu vidaus inžinerinių komunikacijų apsauga, jų sandarumas ir pan. Jei galvosime tik apie pasyviąsias gaisrosaugos priemones, medžiagų degumą ir atsparumą ugniai, bet nekreipsime dėmesio į aktyviąsias sistemas, tokias, kaip signalizaciją, automatinio gaisro gesinimo, dūmų ir viršslėgio sistemas, gali būti skaudžių pasekmių.

Ir statybininkai, ir projektuotojai privalo laikytis LR galiojančių gaisrinės saugos reikalavimų. Ar dažnai gaisrai kyla dėl nepakankamo jų paisymo?

E. Charžauskas. Nėra statistikos, kiek kyla gaisrų dėl reikalavimų nesilaikymo. Tačiau skaudžiausi gaisrai įvyksta ne dėl vienintelio kritinio faktoriaus. Šiuo metu Londone vyksta tyrimas. Aš tikiu, kad išaiškės daugiau aplinkybių, bet jau dabar akivaizdu ‒ gyventojai ir ugniagesiai apie gaisrą sužinojo pavėluotai. Žinome, kad pastate buvo atliekami renovacijos darbai, bet neaišku, koks buvo komunikacinių šachtų sandarinimas, gal jo visai nebuvo. Taip pat nežinome, iš kokių medžiagų buvo fasadinė sistema. Ar ji buvo išbandyta, sertifikuota ir tinkamai sumontuota?

Dėl viso to turime tiek gyventojams, tiek ugniagesiams itin pavojingo uždelsto gaisro pavyzdį ‒ buvo užkirsti evakuaciniai išėjimai, neveikė gesinimo sistema (arba jos net nebuvo), nebuvo užtikrintas tarpaukštinis sandarumas, todėl ugnis plito per visą pastatą, o gaisro galia pasiekė

tokius parametrus, kad evakuoti gyventojus ir greitai užgesinti gaisrą aukštuminiame pastate tapo neįmanoma.

Panašios nuomonės dėl pastatų gaisro prevencijos yra ir VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. Ritoldas Šukys. Darbais gaisrosaugos srityje garsus mokslininkas taip pat nemano, kad verta kelti paniką ir nepalaiko kilusių diskusijų dėl iniciatorių nuomonės uždrausti naudoti degias šiltinimo medžiagas.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai gana griežtai nustato pastatų gaisrinės saugos reikalavimus. Iš jų – galiojantys reikalavimai jau įprastoms atitvarų šiltinimo medžiagoms, jų degumui. Šie reikalavimai priklauso nuo pastato paskirties, jo aukštingumo ir kt. faktorių. Pasak dr. R. Šukio, laikantis visų Lietuvoje galiojančių teisės aktais nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų tiek projektavimo, tiek naujų pastatų statybos, tiek ir rekonstrukcijų ar remonto bei eksploatacijos metu, užtikrinama pakankama gaisrinė sauga.

Paklausus, ar pastatų renovacijai mūsų šalyje naudojamos tinkamos šiltinimo medžiagos, dr. R. Šukys atsakė taip: „Yra nemažai šiltinimo medžiagų pastatams renovuoti. Jos skiriasi savo savybėmis ir degumu. Svarbiausia naudoti tik sertifikuotas, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančias medžiagas. Tačiau fasado atsparumą gaisrui lemia ne tiek medžiagų degumas, kiek visa jo konstrukcija, tinkamas įrengimas ir priežiūra. Visada turi būti vertinamas gaisro pavojus ir iš pastato išorės ‒ naudojamos atitinkančios reikalavimus fasado apdailos medžiagos, taip pat kitos ugnies plitimą stabdančios priemonės.

Nors gaisrinę saugą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai yra pakankami ir nuolat tobulinami, tačiau bėda, kad jie ne visada įgyvendinami. Pirmiausia patys gyventojai turėtų pagalvoti apie pavojus. Net paprasčiausios gaisrinės signalizacijos įrengimas gali išgelbėti nuo nelaimių.“ Iki galo neišsiaiškinus Londone įvykusio gaisro priežasčių, mūsų šalyje skubotai pareikšti diletantiški siūlymai atsisakyti įprastų šiltinimo medžiagų arba riboti jų naudojimą nuo šeštojo pastato aukšto vargu ar turi realų pagrindą. Verta būtų susimąstyti ir apie tai, kas šioje situacijoje bando siekti sau naudos. Žinoma, turime padaryti viską, kad būtumėm saugūs, nes visuomet gaisrai kyla tada, kai jų mažiausiai tikimasi. 

INFRASTRUKTŪRA

ŠIUOLAIKINIAI ORO UOSTAI – daugiau nei tik infrastruktūros objektai GIEDRĖ LINDEN

90

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Žmonės keliauja vis dažniau ir toliau. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, šiemet komercinės oro bendrovės skraidins net 4 mlrd. keleivių. Tai – kone dukart daugiau nei prieš 12 metų.

Sulig augančiu keleivių srautu keičiasi ir oro uostai. Kaip teigiama „Skyscanner“ ataskaitoje „Future of Travel“, jau greitai oro uostai nebebus tradicinės transporto stotys su keliais restoranais ir parduotuvėmis, bet patys taps kelionių tikslu.

91

INFRASTRUKTŪRA

kilimo ir tūpimo takas, atnaujintas keleivių terminalas. O šiemet liepos 14-ąją prasidės Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako (KTT) rekonstrukcija, kurią planuojama užbaigti rugpjūčio 17 d. 23.59 val. Ši rekonstrukcija kainuos apie 25 mln. eurų.

Oro uoste – ir kino salė Anot Lietuvos oro uostų komunikacijos ir rinkodaros vadovės Indrės Baltrušaitienės, jau dabar oro uostai yra ne tik infrastruktūros objektai. Juose gausu ir pramogų bei paslaugų. Štai Vilniaus oro uoste prieš skrydį galima net apsilankyti šalia išvykimo vartų veikiančiame kino teatre ir pasižiūrėti trumpametražius filmus ar užsisakyti specialią salę verslo susitikimui, nekalbant jau apie galimybę pasėdėti kavinėje arba apsipirkti oro uosto parduotuvėje, kurioje įsigytas prekes galima atsisiųsti tiesiai į namus.

Vilniaus oro uoste veikia ir integruota automobilių stovėjimo paslauga BLIC, kurią sudaro ne tik automobilio laikymas aikštelėje šalia keleivių terminalo, bet ir greitoji keleivių patikra bei automobilio, laukiančio iš kelionės grįžtančio vairuotojo, plovimas.

Pasikeitė ir pasiruošimas kelionei. Dabar įsigyti lėktuvo bilietą, užsiregistruoti į skrydį ir gauti būtiną informaciją apie kelionę galima vos per kelias minutes internetu.

Internetu galima stebėti ir lėktuvų eismą realiuoju laiku.

Patyręs rangovas Keičiasi ir patys oro uostų pastatai bei infrastruktūra.

Prieš dešimtmetį buvo rekonstruotas Palangos oro uosto

92

Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris pasakojo, kad orlaivių KTT buvo būtina rekonstruoti dėl nusidėvėjimo: „Sprendimą priėmėme atlikę daug specialių ir išsamių tyrimų bei analizių. Jį taip pat lėmė specialistų (kelininkų, aviacijos saugumo profesionalų ir kt.) duomenys apie tako techninę specifikaciją. Nuo pastarosios tako rekonstrukcijos praėjo jau 20 metų, tad dabar jį buvo būtina rekonstruoti ne tik dėl efektyvios veiklos vykdymo, bet ir dėl keleivių saugumo.“ Rekonstrukcijos darbų datą lėmė oro sąlygos. 2012–2014 m. kritulių analizė rodo, kad minėtu laikotarpiu statistiškai būna mažiau lietingų dienų. Be to, vasarą dienos ilgesnės. Svarbi ir aukšta oro temperatūra. „Prieš rekonstrukciją būtina atlikti daug paruošiamųjų darbų, kurie gali užtrukti 3–4 mėnesius. Nestabdant įprastos oro uosto veiklos, darbus palankiausia vykdyti pavasarį, asfalto klojimą pradedant ne anksčiau kaip vasaros viduryje“, – aiškino D. Voveris.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją patikėta atlikti jungtiniam latvių ir lietuvių įmonių konsorciumui, vadovaujamam bendrovės „A.C.B.“. „Rekonstrukcijos rangovams iškelti aukščiausi darbų kokybės ir reputacijos reikalavimai, siekiant, kad darbai būtų atlikti sklandžiai ir tiksliai. Pagrindinis darbų rangovas – bendrovė „A.C.B“ – jau daugiau nei 20 metų reguliariai vykdo darbus Rygos tarptautiniame oro uoste, taip pat dirbo NATO oro uoste Lielvardėje, Latvijoje“, – teigė pašnekovas.

Rekonstruos iš pagrindų Nors rekonstrukcijos metu Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo takas ilginamas ar platinamas nebus, jis bus rekonstruojamas iš pagrindų. Bus tvarkoma tiek išorinė, tiek gruntinė tako dalis.

Per rekonstrukciją planuojama pakeisti ir įrengti apie 100 km elektros kabelių ir maždaug 168 šulinius, nutiesti inžinerinius elektros, nuotekų ir ryšių tinklus, pagal tarptautinius reikalavimus sutvirtinti žemę aplink taką, senąją

INFRASTRUKTŪRA

dangą pakeisti nauja, rekonstruoti žiburių ir jų valdymo sistemas, įrengti drenažo ir lietaus surinkimo sistemas.

Vilniaus oro uosto pertvarkymo darbai neapsiribos vien orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. 2018 m. ketinama atlikti ir keleivių terminalo atnaujinimo darbus.

Pokyčiai laukia ir Kaune Visas 35 rekonstrukcijos dienas dauguma skrydžių bus nukreipta į Kauno oro uostą. Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, tuo metu, kol bus rekonstruojamas Vilniaus oro uostas, Kauno oro uoste bus sukurta papildoma infrastruktūra.

Vasarą Kaune bus atidaryti du papildomi laikini keleivių išvykimo ir atvykimo terminalai. Juose žadama siūlyti kokybiškas maitinimo, prekybos, automobilių nuomos, turizmo ir visuomeninio transporto informacijos paslaugas.

Taip pat bus skatinamas patogus, greitas ir kokybiškas susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno, padidintos jau esamos ir įrengtos ilgalaikio bei trumpalaikio automobilių stovėjimo aikštelės.

Be to, šalia Kauno oro uosto iškils ir naujas viešbutis, kuriame galės apsistoti daugiau nei 100 svečių.

Moderniausi oro uostai pasaulyje Nepaisant visų pokyčių, kol kas Lietuvos oro uostai nė iš tolo negali varžytis su moderniausiais pasaulio oro uostais. Štai 11 įspūdingiausių oro uostų.

Čia veikia bendro naudojimo prieigos, kuriomis vos per 3 min. galima užsiregistruoti į skrydį aštuoniose pagrindinėse oro linijose. Greitai išvykstantieji galės naudotis ir biometrine atpažinimo sistema, gebančia atpažinti veidus, tad nebereikės nuskaityti asmens tapatybės dokumentų duomenų.

6. Kuveito tarptautinis oro uostas. Jis yra labiausiai energiją tausojantis oro uostas pasaulyje. Be to, jame įrengti vėsinantys vandens kriokliai su oazės tipo sodais.

7. Amsterdamo Šipholo tarptautinis oro uostas Nyderlanduose. Tai – nuostabus pastatas, kurio terminaluose kabo meno kūriniai, pasiskolinti iš Nyderlandų nacionalinio meno ir istorijos muziejaus. Taigi šis oro uostas yra ir kultūros vieta.

8. Indiros Gandhi tarptautinis oro uostas Indijoje. Čia esančios bemuitės parduotuvės apsipirkimą perkelia į naują lygį. Jose galima greitai atsiskaityti, mobiliuoju telefonu nuskaičius QR kodus.

9. San Fransisko tarptautinio oro uosto JAV neseniai atnaujintame antrajame terminale dabar įrengtas modernus jogos centras, kuriame galima atsipalaiduoti, arba maloniai leisti laiką išvykstančių keleivių terminale.

10. San Diego tarptautinis oro uostas JAV turi tebetobulinamą poilsio kambarį, kuriame interaktyviomis projekcijomis atkuriama vietos aplinka. Šviestuvai reaguoja į keliautojus, kiekvienam jų parodydami skrydžio informaciją.

11. Frankfurto oro uostas Vokietijoje yra vienas labiausiai apkrautų ir svarbiausių Europos oro uostų. Todėl, atrodo, natūralu, kad jame viename iš pirmųjų pradėtos naudoti išmaniosios prekybos sienos. Čia galima apsipirkti išmaniaisiais telefonais nuskaitant QR kodus. 

1. Čangio oro uostas Singapūre. Jis jau dabar atrodo įspūdingai, o netrukus duris atvers naujas T4 terminalas, kuriame veiks biometrinio duomenų nuskaitymo paslauga, savitarnos registratūra ir kitos naujovės. Čia bus galima susipažinti su virtualiais konsjeržais, išvysti parduotuves, kuriose prekių galima įsigyti jas nuskaitant (pirkiniai bus pristatyti tiesiai į namus), ir daugybę kitų inovacijų. Oro uoste jau įrengtas ir penkių aukštų vertikalus sodas su 25 rūšių vijokliniais augalais, ant stogo veikia baseinas, yra krioklių, keturi kino teatrai, didžiausia pasaulyje judanti skulptūra („Kinetic Rain“) ir net drugelių sodas.

2. Dubajaus tarptautinis oro uostas JAE. Tai – labai gražus ir antras pagal dydį pastatas pasaulyje, matuojant grindų plotą. Be to, tai – didžiausias terminalas pasaulyje, kuriame gausu palmių, veidrodinių erdvių ir net jogos paviljonų.

3. Los Andželo tarptautinis oro uostas JAV. Čia įkurtas vizualių potyrių centras su septyniais milžiniškais LED ekranais, pastatytais strateginėse oro uosto vietose.

Pagrindinė atrakcija čia – 21,9 m aukščio iliuzija – vadinamasis Laiko bokštas, gaubiantis vieną iš liftų. Ant jo transliuojami seni Holivudo filmai ir taip pasakojama Los Andželo istorija.

4. Londono Hitrou oro uostas Jungtinėje Karalystėje. Jis nuolat keičiasi ir prisitaiko prie laiko dvasios. Jau dabar čia testuojama technologija „iQueue“, padėsianti geriau suprasti keleivių elgesį ir išvengti žmonių grūsčių.

5. Inčono tarptautinis oro uostas Pietų Korėjoje. Tai – vienas didžiausių pasaulio oro uostų, kuriame yra golfo laukas, SPA, įrengti privatūs miegamieji, ledo arena, kazino, sodai po stogu ir net Korėjos kultūros muziejus.

93

INFRASTRUKTŪRA

PARKAS

ELEV8 --

GAIVI MOTYVACIJOS

BANGA

JŪSŲ VERSLUI. 94

Vandenlenčių parkas „Elev8“ – tai aktyvių pramogų ir laisvalaikio bazė, kurioje galima rasti ne tik naują hobį, bet ir surengti išskirtinį įmonės vakarėlį.

Ne vienas darbdavys jau pasinaudojo išskirtine galimybe praturtini savo darbuotojų laisvalaikį ir taip motyvuoti darbuotojus aktyvia ir adrenalino kupina veikla. Parke lankytojai turi galimybę apsilankyti vienintelėje Lietuvoje esančioje „BMW CAFE“. Čia taip pat veikia vandenlenčių mokykla – WE (angl. wake and explore), kuri gali būti puikus saviraiškos būdas, siekiant aktyviai bei efektingai paskatinti darbuotojus.

Elev8 Cable Park El.p.: labas@elev8.lt I Tel. nr.: +370 610 49888 Adresas: Šiemečio ež., Trakų g. 37, Keliakiemis, Vievio sen.

95

www.mex.lt

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT- 47480 Kaunas, Lietuva Mob. +370 687 58 504 Tel. +370 (37) 491 016, El. paštas.: info@rmodul.lt

PAKELIAMAS IR CENTRINIO VARSTYMO STOGO LANGAS

DU VARSTYMO BŪDAI DAUG GALIMYBIŲ

www.Rmodul.lt

INOVACIJA

JŪSŲ NAMUOSE REKOMENDUOJA PROFESIONALAI

FPP-V preSelect lango atidarymo į išorę funkcija užtikrina papildomą vietą palėpėje, lengvą lango varstymą ir neribojamą vaizdą į aplinką. Centrinis varstymas leidžia gerai išvalyti stogo langą bei uždėti išorines žaliuzes. PreSelect lango ypatybės:

Ilgalaikiškumas ir funkcionalumas Patentuota perjungimo sistema garantuoja visapusį varčios stabilumą tiek esant pakeltam langui, tiek jam veikiant centrinio varstymo režimu.

Sveikas mikroklimatas palėpėje Automatinė orlaidė V40P užtikrina optimalų oro kiekį patalpoje be papildomų šilumos nuostolių.

Kontaktai: p.atstovas@fakro.pl arba mob. nr.: +370 652 26830

Didelis stiklo paketų pasirinkimas Galima pasirinkti stiklo paketą ir su trimis stiklais.

Geresnis energijos taupymas THermoPro technologija padidina šiluminę izoliaciją, užtikrina puikų sandarumą ir patobulina langų parametrus.

Padidinta apsauga nuo įsilaužimų Naujoji „topSafe“sistema žymiai pagerina stogo lango eksploatacijos saugumą ir apsaugą nuo bandymų įsilaužti.

PROJEKTO ARCHITEKTAI: MILDA NAUJALYTĖ, ARMINAS SADZEVIČIUS

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 6

YRA tik du būdai gyventi:

vienas – manyti, kad stebuklų nebūna, kitas – kad viskas yra

STEBUKLAS. – ALBERT EINSTEIN

WWW.STRUCTUM.LT