Structum gruodis 2019 by STRUCTUM

UNIKALAUS DIZAINO APVALŪS STOGLANGIAI SU PLOKŠČIU STIKLU Tik plokštiems stogams skirtas specialaus dizaino trijų stiklų saugus stiklo paketas ne tik užtikrins geras šilumines bei garso izoliacines savybes, tačiau ir suteiks Jūsų interjerui nepaprastą akcentą bei natūralią dienos šviesą.“ www.jonasvinduer.com / info@jonasvinduer.com / +370 618 18619

100% lietuviškas linas. Tyra ramybė. Prabangi namų tekstilė, kurios negalima taupyti. Dar viena švelni priežastis likti namuose ilgiau. www.linooworld.com

MODULINIAI SPRENDIMAI JŪSŲ VERSLUI! www.rmodul.lt

ĮMONĖ „DAVISKA“ METUS BAIGIA SU DIDELIU SĖKMINGAI UŽBAIGTŲ PROJEKTŲ KRAIČIU Kai bandai apžvelgti praėjusių metų rezultatus, iš atminties gelmių lengviausiai ir greičiausiai iškyla tie įvykiai ir pasiekimai, kurie buvo apipinti stiprių išgyvenimų. 2019-ieji įmonei „Daviska“ nebuvo lengvi (kai kuriems darbuotojams teko dirbti net naktinėse pamainose), tačiau produktyvūs ir kupini profesinių laimėjimų. NEBIJO DIDELIO PLOTO OBJEKTŲ Darbų apimtys – rodiklis, nuo kurio priklauso, ar įmonei pavyks įgyvendinti užduotis per nustatytą laiką. Kompanija „Daviska“ didelio ploto objektų iššūkius priima drąsiai, nes jos įgyvendintų darbų sąraše jau ir Vilniaus „Akropolio“ susidėvėjusių sienų plokščių keitimas, ir didelio ploto oro linijų bendrovės patalpų įrengimas, ir prekybos centro „Ozas“ priešgaisrinių sienų montavimas, ir „Telia“ prekybos salonai. Įmonės vadovas Paulius Budavičius prisipažįsta, kad darbuotis prekybos centruose sudėtingiau ne tik dėl didelių plotų, bet ir dėl gana griežtų užsakovų reikalavimų – visi darbai turi vykti taip ir tuo metu, kad netrukdytų pagrindinei prekybos veiklai.

IŠŠŪKIS – ĮRENGTI APŠVIETIMĄ NEKEIČIANT LUBŲ KONSTRUKCIJOS „Daviska“ 2019 m. vėl gavo stambų užsakymą iš tarptautinių skrydžių bendrovės. „GetJet Airlines“ patikėjo šiai įmonei buvusio prekybos centro pastato pertvarkymą į oro kompanijos biurą, tad „Daviskos“ specialistams, be kitų darbų, teko nelengva užduotis – nekeičiant lubų konstrukcijos įrengti naują apšvietimo sistemą. Šis iššūkis ne tik pažadino inžinerinį kūrybiškumą, bet ir tapo naujos vertingos patirties šaltiniu. Beje, šis objektas ir darbai jame visiškai neišmušė komandos iš grafiko. DĖL „DAVISKOS“ DARBUOTOJŲ PROFESIONALUMO „OZO“ AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖ TAPO SAUGESNĖ Rimto požiūrio ir pasirengimo 2019 m. prireikė ir atliekant prekybos centro „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelės saugumo barjerų montavimo darbus. Daugiaaukštės prekybos ir pramogų centro automobilių stovėjimo aikštelės atnaujinimas, be dažymo ir dangos tvarkymo darbų, apėmė ir klientų saugumą užtikrinančių atitvarų įrengimą. Tai pirmas prekybos centras Lietuvoje, kuris sumontavo tokio tipo saugumo priemones, todėl „Daviska“ neturėjo pavyzdžių, kuriais galėtų vadovautis. Jos specialistai visą įrenginių montavimo eigą turėjo perprasti remdamiesi savo nuovoka ir profesionalumu. Pagrindinis užsakovų reikalavimas – visapusis vairuotojų saugumas – buvo įvykdytas. Dabar „Ozo“ automobilių stovėjimo aikštelės atitvarų neįveiks net pats galingiausias automobilis.

REDAKCIJOS ŽODIS

ISSN 2335-2108

2019 M. NR.12 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDĖJAS

‘12

„Sausis buvo sunkūs metai, bet ištvėrėme“ – taip girdėjau juokaujant šių metų pradžioje. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie gruodį, tiesa? Prieššventinis šurmulys, ilgos automobilių spūstys miestuose, noras užbaigti visus suplanuotus darbus... Kad ir kaip baigėsi metai, linkiu „persikrauti“ nuo rūpesčių, reikalų, neatsakytų skambučių artimiausiųjų būryje ir su nauja energija kibti į naujus metus – juk visi kartu dabar žengsime į trečiąją antro tūkstantmečio dešimtį! Jaukių, šiltų ir ramių švenčių visiems! INGA LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt VYR. REDAKTORĖ Inga Labutytė-Atkočaitienė inga@structum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Jelena Grabovskaja jelena@structum.lt DIZAINAS

TURINYS 10 Įmonė „Daviska“ metus baigia su dideliu sėkmingai užbaigtų projektų kraičiu 14 Namas Meksikoje darniai įsilieja į mišką, o ne jį okupuoja 18 Kai architektai taria „ne“ paprastoms sienoms – vieni įspūdingiausių fasadų lietuvoje ir pasaulyje 24 Titano ir cinko lydinys – vertingas industrinio amžiaus palikimas šiuolaikinei statybai 26 Prancūziškas fasado sprendimas su 20 metų garantija 28 „Paupio ambasada“ – nauja ir žaisminga pardavimų biuro interpretacija 34 Architektė Xu Tiantian apie „architektūrinės akupunktūros“ socialinį poveikį 41 12 Geriausių 2019 metų objektų 42 „Park town“ – visomis prasmėmis žalias verslo centras 44 Gamykla „Continental“ – objektas, įveikęs aukščiausių standartų kartelę 46 Karalienės Mortos mokykla – pamačius norisi sugrįžti į pirmąją klasę 48 „Agrokoncernas“ – pastatas atviruose laukuose sprendimais nenusileidžia naujausiam vilniaus biurui 50 „Peteliškių parkas“ – naujas jaukaus daugiabučio standartas 52 Naujas sostinės automobilių centras – sėkmingas sudėtingų funkcijų derinys 54 Vilniaus „Hilton Garden Inn“ ir „Live Square“ kompleksas – bendruomenių susibūrimo vieta 58 „Švyturys Bhouse“ – istorija dvelkiantis modernumas 60 Namas, paneigiantis mitus ir nutrinantis ribas 62 Antrasis s7 verslo centras – modernaus biurų pastato įkvėpimas 64 „Business stadium west“ – moderni stadiono konversija į verslo rajoną 66 Jav medicinos prietaisų gamybos įmonė „Hollister Incorporated“ netoli kauno atidarė didžiulę gamyklą 72 Konkurso „Namas X“ komisijos nariai: šiuolaikinė architektūra – tai projektai, kurių centre – žmogus, estetika, funkcija ir žiupsnelis inovacijų 78 Konkurso „Namas X“ dalyvių darbai 102 Projekto „Išmanusis miestas VI“ dalyviai – studentai 142 2020-ųjų technologijos ir išradimai. Kas bus „ant bangos“? 146 Saulės jėgainių diegimo sprendimus siūlanti įmonė nuo Naujųjų metų leis jas įsirengti išsimokėtinai 148 Nauja urbanistinė paradigma: miestas-miškas 152 Vyriausiasis Vilniaus architektas M. Pakalnis: kuo daugiau žaliųjų zonų, tuo geriau miestas gali ištverti ekstremalų karštį ar šaltį 156 11 priežasčių sodinti medžius ir želdinius miesto erdvėse

Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt ADMINISTRACIJA Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt TEKSTŲ AUTORIAI Inga Labutytė-Atkočaitienė, Jelena Grabovskaja, Agnė Vilkišienė, Giedrė Lindens NUOTRAUKŲ AUTORIAI Leonas Garbačiauskas, Norbert Tukaj, Jevgenija Žukova, Paulius Čilinskas, Karolis Kiniulis, Hector Velasco Facio, Ziling Wang, Hao Chen, „Continental“ archyvas, Elijus Kniežauskas, Simonas Linkevičius, Vaidotas Darulis, Evaldas Lasys, „The Big Picture“ Federico Biancullo, © unsplash.com, © shutterstock.com REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2019 © STRUCTUM, 2019 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

KONFERENC I J A

BIM – PRIVALOMAS STATYBŲ PRAMONĖS ATRIBU A T S TA DATA: 2020 m. vasario 6 d. LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS,, Ozo g. 18, Vilnius

MARIUS DIRGĖLA „Lietuvos architektų sąjunga“ kūrybos direktorius – Moderatorius

ULRIK RAYSSE „Arrow architects“ įkūrėjas ir vadovas – „Towards a more sustainable environment“

SIMONAS ČAIKAUSKAS IR FAUSTAS LASYS „Architektūros linija“ architektai – „O kam BIM?“

ARTŪRAS KRIUKOVAS „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovas – „BIM bibliotekos: kuo jos skiriasi ir kokie yra kokybiškų elementų požymiai? “

TAMAS HINSENKAMP „Hydro“ IT produkto vadovas – „WICONA BIM Solutions“

PAULIUS VAŠKEVIČIUS „Peikko Lietuva“ BIM spacialistas – „Efektyvi gamyba ir projektavimas naudojant BIM“

Dalyvavimas konferencijoje yra NEMOKAMAS, vietų skaičius ribotas! Daugiau informacijos ir registracija: www.structum.lt/konferencijos

Konferencijos partneriai: 13

ARCHITEKTŪRA

NAMAS MEKSIKOJE DARNIAI ĮSILIEJA Į MIŠKĄ, O NE JĮ OKUPUOJA Nuotraukos: Hector Velasco Facio Jelena Grabovskaja

Gamta ne tik kuria pati, bet ir priverčia kurti žmogų. Nelygus reljefas, seni didžiuliai medžiai, žemi augalai – toks sklypas Meksikoje veikiančios studijos „Luciano Gerbilsky Arquitectos“ architektams tapo ne kliūtimi, bet įkvėpimu. „Valley House“ – kelių skirtingų nedidelių pastatų kompleksas, sujungtas į harmoningą visumą. Bendras konstrukcijos, pastatytos 5 tūkst. m2 sklype, ilgis sudaro net 580 metrų. Šis namas, „laipiojantis“ uolomis kintant reljefui, išdygo Valje de Bravo regione, Meksikoje. Sklypo paviršius labai sudėtingas – jo nuolydis siekia net 35 %,

todėl statybos pamatu tapo kūrybiškumas ir užsispyrimas. Namas pastatytas aukščiausiame sklypo taške, tačiau visus sunkumus, kuriuos teko įveikti įgyvendinant tokį sprendimą, atperka kvapą gniaužiantis vaizdas pro langus. Reljefo nelygumus šiek tiek padėjo sušvelninti dirbtinė kūdra, kurią buvo nuspręstą iškasti žemiausioje teritorijos vietoje. Na, o iškasta žemė buvo naudojama kitų dalių įdubimams užpildyti. Vandens „veidrodis“ prie pagrindinio įėjimo virsta dviem upeliais, kurie supa namą ir baigiasi kūdroje. Pats vanduo iš kūdros į upelius ir atgal cirkuliuoja dėl įrengtos vandens siurblių sistemos. Namo moduliai sujungti stikliniais tiltais, susiliejančiais su juos supančia gamta. Architektų pasididžiavimas – išsau-

ARCHITEKTŪRA

gota aplinkos augalija, nes projekto įgyvendinimo metu nebuvo nukirstas nė vienas medis! Siekiant šio tikslo, pastatyta kubo formos 4 metrų aukščio įėjimo patalpa, kuri supa net 30 metrų aukščio medį. Tai sudėtingas sprendimas, kuriam įgyvendinti prireikė daug techninės analizės, tačiau jis stipriai prisideda prie ypatingos namo atmosferos. Rytinėje komplekso dalyje išsidėstė šeimos zona su keturiais miegamaisiais, kurių kiekviename yra atskiras vonios kambarys su vidiniu sodu ir balkonu. Pagrindiniame miegamajame įkurdinta didelė terasa su holais ir kaminu. Prieškambaryje pakabinti garsaus Oachakos dailininko specialiai šiam projektui sukurti meno kūriniai. Vakarinėje namo dalyje vietą rado dengtas garažas, skalbykla, dar vienas miegamasis ir saugyklos. Per virš upelio ir tarp medžių nutiestą tiltą galima patekti į laiptinę, iš kurios keliai suka į virtuvę, vidinį kambarį bei valgomąjį, sujungtą su dengta terasa. Joje yra išorinė valgomojo zona su akmens virykle ir grotelėmis. Visa vandens sistema sūkurinei voniai ir dušams šildoma saulės elementų energija. O dirbtinė kūdra suprojektuota naudojant sistemą, surenkančią lietaus vandenį, kad būtų galima jį pakartotinai panaudoti ir palaikyti pageidaujamą kūdros ir upelių lygį. Visa komplekso konstrukcinė dalis – iš plieninių sijų, kurios leidžia minimaliai įsikišti į ypatingą reljefą. Pastatų sienos pagamintos iš mūro, o tam tikrose vietose – iš vietinės

vulkaninės uolienos. Kiekviename vonios kambaryje esančius miniatiūrinius sodelius supančios grotelės pagamintas iš tikmedžio, pastatų komplekso konstrukciją dengia betono ir uolienų derinys.

ARCHITEKTÅªRA

Nuotr. Norbert Tukaj

ARCHITEKTŪRA

Nuotr. Norbert Tukaj

KAI ARCHITEKTAI TARIA „NE“ PAPRASTOMS SIENOMS – VIENI ĮSPŪDINGIAUSIŲ FASADŲ LIETUVOJE IR PASAULYJE

BANGUOJANTIS KARTU SU NERIMI – „GREEN HALL 2“

Šiandien esame įpratę, kad visuomeniniai pastatai ir verslo centrai dažniausiai statomi iš stiklo ir metalinio karkaso. Tačiau kai kurie architektai žengia žingsniu toliau ir ryžtasi sukurti kažką įdomesnio, puikiai suvokdami, kad tam prireiks papildomos energijos, finansavimo ir ambicijų savo idėjai apginti prieš užsakovą. Šiame straipsnyje dalinamės įspūdingiausiais pastaraisiais metais pastatytų objektų fasadais.

Lietuvoje vienas iš pavyzdžių galėtų būti pastatas „Green Hall 2“, kurio fasadas atkartoja Neries upės vingį. 2018 m. jis pripažintas geriausiu architektūros kūriniu Aplinkos ministerijos organizuojamame konkurse. „Green Hall 2“ architektūrinę koncepciją sukūrė danų architektai Ulrikas Raysse’as ir Ricardo Paternina iš „Arrow Architects“, o techninį ir darbo projektus kartu su danais parengė lietuvių architektai Antanas Gvildys ir Edimtas Šimeliūnas iš architektūros studijos „Archinova“. Šiam pastatui panaudotos dvigubo fasado stiklo konstrukcijos, kurios turėjo būti šiek tiek išlenktos, kad sukurtų banguojantį verslo centro vaizdą. Be to, kad turi raidės „S“ formą, pastatas dar yra nevienodo aukštingumo, taip pat siaurėja link abiejų galų. Pastato architekto A. Gvildžio teigimu, tai, kad niekada nematome visos pastato kraštinės, sukuria įspūdį, kad objektas užima mažiau ploto, yra kompaktiškesnis. „Green Hall 2“ fasadas ne tik estetiškai įdomus, bet ir suprojektuotas taip, kad įleistų kuo daugiau saulės šilumos ir išlaikytų ją viduje.

PARDUOTUVĖS FASADAS AMSTERDAME – MODERNUS PAVELDO ATKŪRIMAS

Amsterdame šiemet atidaryta garsaus prancūzų prekių ženklo parduotuvė „Hermes“, kurios fasadas sumūrytas iš naujausia technologija pagamintų stiklinių plytų, suklijuotų skaidriais klijais. Tokį projektą įgyvendino studija MVRD dar prieš trejus metus – tuo metu šiose patalpose įsikūrė kitas garsus prekių ženklas „Chanel“. Fasadas sumūrytas iš pusiau permatomų stiklinių plytų, o įdomiausia jo dalis – vieta, kur senosios plytos susimaišo su stiklinėmis ir tarsi pereina į naują erą, amžių ar laikotarpį. Amsterdamo senamiestyje įsikūrusios parduotuvės fasadui panaudotos stiklinės plytos visiškai atkartojo senojo pastato architektūrines formas: langų rėmus, dekoratyvius elementus virš jų ir kt.

BRIAUNOTAS BRANGAKMENIS KINIJOJE, ĮKVĖPTAS KINIŠKŲ ŽIBINTŲ

2016 m. Pekine, Kinijoje, pakeliui į oro uostą iškilo biurų pastatas „Poly International Plaza“. Šis pastatas sukurtas iš pagrindinio ir dviejų kiek mažesnių atraminių bokštų. Pastato prieigose sukurti apželdinti plotai paslepia įvažiavimą į garažą ir išėjimo laiptus. Šį pastatą suprojektavusio architektų biuro „Skidmore, Owings & Merrill“ atstovų teigimu, jo formą įkvėpė Kinijos žibintai, o briaunotas fasadas sugalvotas tam, kad primintų brangakmenio briaunas ir įdomiai atspindėtų saulės šviesą. Viduje biurų patalpos yra uždengtos dar vienu stikliniu fasadu, o išorinis laužytas fasadas sukuria šiluminį tarpą tarp biurų ir išorės, taip pat bendrą erdvę, kurioje organizuojami susitikimai, skatinami trumpi verslo centro darbuotojų susibūrimai, bendravimas. Stovint pačiame centre, užvertus galvą aukštyn, pro stiklinį atrijų virš 30 aukštų galima pamatyti Kinijos sostinės dangų.

Nuotr. Herbert A. Franke

TEGYVUOJA SPALVOS – ŠIUOLAIKINIO MENO MUZIEJAUS FASADĄ ĮKVĖPĖ GOTIKINĖS KATEDROS ROZETĖ

Kylant saulei visomis spalvomis žaižaruoja stiklinis MUSAC (tiksliau, Kastilijos ir Leono šiuolaikinio meno muziejaus) fasadas. Šis pastatas stovi Leone, Ispanijoje. Pastatas su didelėmis atviromis erdvėmis skirtas rengti šiuolaikinio meno parodoms. Jis ne tik turi unikalų spalvingą fasadą, bet ir sudėtingą išdėstymą: yra sujungtas iš kelių daugiakampių bei kvadrato, turi kelis vidinius kiemelius. Viduje gausu įvairių formų ir dydžių ekspozicinių salių, kuriose telpa ir didelės, ir mažos menininkų parodos.

Maždaug 4 000 m2 erdvė suprojektuota taip, kad lankytojas galėtų stebėti daugybę skirtingų išilginių, skersinių ir įstrižų linijų susikirtimo taškų. Pastatas pastatytas iš betono ir stiklo, iš viso sumontuota apie 3 400 spalvoto stiklo paketų. Pastato architektai Emilio Tuñónas ir Luisas M. Mansilla sako, kad tokioms spalvoms juos įkvėpė Leono katedros rozetė.

ARCHITEKTŪRA

Nuotr. Quang Tran

PAŽAIDĖ LANGAIS – ARCHITEKTAI MEISTRIŠKAI ATGAIVINO SENĄ PASTATĄ

Kai kuriais atvejais fasadas gali visiškai pakeisti pastato išvaizdą. Vietnamo architektūros studija „Kientruc O“ perdarė seno pastato fasadą taip, kad jis atspindėtų naują funkciją – pastate įsikūrė vaikų darželis. Hošimino mieste atidarytas vaikų darželis iškart patraukia akį skirtingo dydžio langais ir tarsi netyčia ant fasado užtiškusiais ryškių spalvų taškais. Architektai teigia, kad taip žaisdami langų formomis norėjo paskatinti vaikų smalsumą – juk jiems teks kasdien matyti šį pastato fasadą. „Atrodo, kad pastato langus po visą fasadą išmėtėme bet kaip, ar ne? Tačiau mums reikėjo suplanuoti, kad kiekviena klasė gautų pakankamai dienos šviesos ir galėtų išsivėdinti patalpas“, – sako studijos „Kientruc O“ atstovai. Todėl, be mažų langelių, pastatą tarsi įskelia didelė įstiklinta įėjimo zona, besitęsianti per kelis aukštus, ir dar viena ištisinių langų eilė ketvirtajame aukšte, kur įrengta vaikų sporto salė. Langai kuria žaismingumo įspūdį, skatina emocijas, vaizduotę, kūrybiškumą. Jie taip pat yra ryšys tarp viduje žaidžiančių vaikų ir pastatą supančios niūrokos vienodų daugiabučių namų aplinkos. Nors vaikų darželis savo forma atspindi aplinkinius blokinius namus, niekam nekyla abejonių, kad jis į rajoną įneša spalvingą ir pozityvaus krykštavimo gūsį.

Nuotr. Quang Tran

WWW. ALUCOBOND.COM I WWW. ALUCOBOND.LT

IEÅ K A N T IEMS MO DER NAU S G A R DERO BO

„Docks Bruxsel“ – prekybos miestelis ir kino teatras Briuselyje. „VMZinc“ nuotr.

TITANO IR CINKO LYDINYS – VERTINGAS INDUSTRINIO AMŽIAUS PALIKIMAS ŠIUOLAIKINEI STATYBAI

Statybų sektoriuje dažnai kyla pagunda kurti standartinius objektus. Pavyzdžiui, jau kone stereotipu tapo idėja, kad verslo centras būtinai turi būti su stiklo ir plieno fasadais. Vis dėlto šiuolaikinės galimybės leidžia apdirbti natūralias medžiagas taip, kad jos būtų eksploatuojamos dar ilgiau ir veikiamos aplinkos nekeistų išvaizdos. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje įspūdingiems fasadams ir stogams sukurti naudojamas cinkas. Bendrovės „VMZinc“ atstovas Alainas Sailly atskleidė, kuo ypatingi ir kokių pranašumų turi cinko fasadai, nuo aplinkos poveikio jau saugantys naująją Santaros Tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę, Jonavos ir Kretingos sporto arenas bei Sapiegų rūmus. APLINKAI ATSPARI MEDŽIAGA, TURINTI ILGĄ GAVYBOS IR NAUDOJIMO STATYBAI ISTORIJĄ „Cinko lakštų sudėtyje nėra juodųjų metalų, todėl jie nerūdija, bet oksiduojasi ir taip sudaro specialų apsauginį

sluoksnį. Jam susidarius nei dėl saulės, nei dėl kritulių ar šalčio cinko ir titano fasadai nekeičia savo savybių ar išvaizdos“, – sakė „VMZinc“ produkto atstovas Baltijos šalyse A. Sailly. Cinkas, kaip medžiaga, itin aktualus šiandien, statant aplinkai palankius verslo centrus ir gyvenamuosius namus, nes jį gaminant į aplinką išmetama mažiau CO2, o galutinis produktas yra tvarus. Maža to, atitarnavęs kaip fasadas cinkas gali būti ir toliau perdirbamas. Gaminant lakštus fasadams, šis metalas sulydomas į lydinį kartu su nedideliu kiekiu vario, titano ar aliuminio, kad taptų plastiškesnis. Cinko danga gali būti vientisų lakštų formos arba sudėta iš smulkių detalių, sukuriančių čerpių įspūdį. Todėl ši medžiaga gana dažnai naudojama restauruojant istorinius, kultūros paveldo pastatus. Apskritai ir pati cinko gamybos technologija, ir gamyklos „VMZinc“ istorija jau galėtų būti priskirta paveldo kategorijai: fabrikui Prancūzijoje, kuriame užgimė pirmieji šios įmonės gaminiai, šiandien yra jau beveik 200 metų. Ir jis vis dar tęsia savo istoriją. Pirmasis įkurtas susivienijimas vadintas cinko kasyklų ir liejyklų bendrove „Vieille Montagne“, vėliau pavadinimas sutrumpintas iki „VMZinc“. Bendrovė yra viena seniausių visame pasaulyje.

LEIDŽIA ARCHITEKTAMS ŽAISTI ATSPALVIAIS IR FORMOMIS Įmonė „VMZinc“ jau yra tiekusi medžiagas tokiems užsienio objektams, kurių fasaduose architektai derino kelių atspalvių plokštes, taip išgaudami nedidelio raibuliavimo ar net „chameleono“ efektą. „Cinką dengiame skirtingais pigmentais, todėl galime išgauti bet kokią pageidaujamą spalvą. Esame vienintelė titano ir cinko lydinių gamykla, galinti pagaminti fasado plokštę ne tik iš pasirinktos paletės spalvų, bet net ir tokią, kokios tik pageidauja pastato architektas – kad ir oranžinę ar violetinę“, – šypsosi A. Sailly. Cinko gaminius taip pat galima naudoti lietaus nuotekų sistemoms, stogams, palangėms. Įsitikinti jų atsparumu galima nukeliavus į bet kurios Europos šalies senamiestį – čia greičiausiai rasite cinko stogą ar kitą namo išorės apdailos dalį, kuri buvo pastatyta prieš kokius 100 metų. Skaičiuojama, kad įprastomis sąlygomis maždaug tiek gali būti tinkamai eksploatuojami cinko stogai ir fasadai. Veikiant saulei, lietui ir deguoniui ant cinko paviršiaus susiformuoja cinko oksido sluoksnis, kuris ir tampa natūralia apsaugine medžiaga. Viename iš objektų fasadai – perforuoti. Šiandien galimybės leidžia iš nedidelių skylučių tinko fasade sukurti netgi kokį nors specifinį raštą. Tai dar viena galimybė eksperimentus mėgstantiems architektams. Cinko fasadą galima sudėti keliais skirtingais būdais: dvigubo valcavimo, supjausčius jį į rombo formos ar pusapvales čerpes, taip pat – klojant persidengiančiais lakštais. Kiekvienas būdas sukuria skirtingą estetinį vaizdą.

Pastatatas Roanėje, Prancūzijoje. „VMZinc“ nuotr.

„VMZinc“ atstovai visuomet yra pasiruošę konsultuoti architektus ir dizainerius apie šios medžiagos savybes ir galimybes, kaip ją galima pritaikyti savo projektui. LIETUVOJE JAU NAUDOTAS TIEK ISTORINIAMS, TIEK MODERNIEMS VISUOMENINIAMS PASTATAMS Mūsų šalyje cinko fasadai jau naudojami tiek gyvenamiesiems namams, tiek visuomeniniams objektams: Jonavos sporto arenos stogui, pereinančiam į fasadą, ir Kretingos sporto komplekso stogui. Ką tik užbaigta STRUCTUM lapkričio mėnesio numeryje pristatyta Santaros Tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė taip pat turi dalį cinko ir titano fasado. „Naudojant „VMZinc“ medžiagas Lietuvoje įrengtas Sapiegų rūmų stogas, įspūdingas Algimanto Kuncevičiaus projektuotas gyvenamasis namas Žvėryne. Vilniaus Katedros bokšto varpinės viduje įrengtam šuliniui, pro kurį matoma medinė konstrukcija, taip pat panaudotos cinko dangos“, – ypatingus jau įgyvendintus projektus vardija A. Sailly. Cinko apdaila organiškai dera su kitomis natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, medžio sienomis, natūraliu akmeniu ar terakotos (keramikos) spalva. Privatus šeimos namas Hoheneme, Austrija, „VMZinc“ nuotr.

Užsienyje cinko fasadai gana dažnai naudojami daugiabučių gyvenamųjų namų viršutinių aukštų apdailai, pereinančiai į tos pačios medžiagos stogą.

PRANCŪZIŠKAS FASADO SPRENDIMAS SU 20 METŲ GARANTIJA Namai, kaip ir žmonės, ilgainiui sensta, tad jiems reikia vis naujų investicijų. Todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, kurie leistų pastatui kuo ilgiau išlaikyti tokią išvaizdą, kokia buvo vos baigus jo statybas. Ir kas, jei ne prancūzai, daugiausia žino apie jaunystės išsaugojimą? GAMINIAMS DRĄSIAI SUTEIKIA 20 METŲ GARANTIJĄ Ar įmanoma namo fasado spalvą išsaugoti nepakitusią net kelis dešimtmečius? Prancūzijos gamykla „Fiberdeck“ teigia, kad taip. Čia gaminamos fasadinės medžio kompozito dailylentės skirtos naujiems privatiems ir komerciniams pastatams arba senų namų renovacijai. Gamykla veikia 25 metus, todėl savo gaminių ilgalaikiškumą gali patvirtinti ne tik žodžiais, bet ir sukaupta patirtimi. Fasadams iš „Fiberdeck“ drąsiai suteikiama 20 metų garantija. Kaip tai įmanoma? Nes dailylentes dengia polietileno plėvelė, kuri ne tik apsaugo nuo drėgmės, bet ir nenublunka, yra atspari purvui bei dėmėms. Išsaugoti originalią spalvą ir išlaikyti atsparumą smūgiams leidžia unikali medžio kompozito paviršiaus apsaugos formulė. MEDIENOS ALTERNATYVA Dailylentėms gaminti naudojama medžiaga – tai polimerinė mediena, kurią lygiomis dalimis sudaro pjuvenos ir perdirbtas polietilenas. Joje nėra toksiškų produktų, klijų ar sunkiųjų metalų. Perdirbtos medžiagos sudaro net 95 % kompozito, todėl medžiaga yra palanki aplinkai, o ir pačios „Fiberdeck“ dailylentės net po eksploatavimo

dešimtmečių yra 100 % perdirbamos. Beje, keturių spalvinių sprendimų dailylentes galima naudoti ne tik namo fasadui, bet ir pavieniams namo elementams. Šio tipo fasado tvirtinimo elementai nesugadina bendro vaizdo, nes pridedami varžtai yra lygiai tos pačios spalvos kaip ir dailylentės. „Fiberdeck“ lengvai ir greitai montuojamos tiek vertikaliai, tiek horizontaliai ant medinių arba metalinių rėmų. Montavimo darbus gali atlikti vienas žmogus – svarbiausia išlyginti pirmąją dailylentę. Visos paskesnės jungiamos viena prie kitos. Svarbu ir tai, kad esant poreikiui galima atlikti techninės priežiūros darbus – norint pasiekti namo inžinerinius tinklus, visos plokštės gali būti išardomos ir vėl surenkamos. Lietuvoje profesionaliai šiuos darbus atlieka kompanija „Daisera“ – Prancūzijos dailylenčių gamyklos atstovas Baltijos šalyse. www.fiberdeck.lt

520 West 28th, Niujorkas WICONA elementinio fasado sistema

Architektas: Zaha Hadid Architects Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler Foto: ©Hufton+Crow

„520 West 28th“ – pirmasis apartamentų pastatas Niujorke, suprojektuotas „Zaha Hadid Architects“ Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų. „WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementinių fasadų sistema su elektros pavaromis į išorę išstumiamomis langų varčiomis. Skaitykite daugiau apie apdovanojimą „Architizer A+“ pelniusį projektą www.wiconafinder.com arba žiūrėkite vaizdo įrašą „goo.gl/oDnEgp“.

YEARS since 1948

ARCHITEKTŪRA

„PAUPIO AMBASADA“ – NAUJA IR ŽAISMINGA PARDAVIMŲ BIURO INTERPRETACIJA Inga Labutytė-Atkočaitienė Nuotr. Norbert Tukaj

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ ant Vilnelės upės kranto stato naują rajoną „Paupys“, kuriame atsiras tiek gyvenamųjų, tiek komercijai ar biurams skirtų erdvių. Kad galėtų geriau pristatyti naują rajoną, pati „Darnu Group“ čia įkūrė „Paupio ambasadą“. Įprastai projektui pristatyti skirtos patalpos būna ankštos, kartais įsikuriama netgi statybiniame konteineryje. Tačiau šįkart „Dizaino virtuvės“ dizainerių formuotoje erdvėje rangosi žydros spalvos ventiliacijos vamzdžiai, nuo pat lubų svyra sūpynės ir ryškiomis spalvomis prisėsti kviečia lietuvių dizainerių kurti baldai. Biuro susitikimų erdvės nuotaika, konsultantui dar neištarus nė žodžio, jau pulsuoja naujo rajono dvasia ir žada įdomų bei žaismingą gyvenimą. 28

„Paupio ambasados“ interjerą kūrė interjero dizainerės Gabija Pažarskytė ir Karolina Juodeškaitė („Dizaino virtuvė“). Pasak G. Pažarskytės, savo lūkesčius šiai erdvei užsakovai labai tiksliai suformulavo – tai neturėjo būti tradicinė biurų erdvė, kad pirkėjai, atėję išsirinkti buto, jaustųsi ne kaip pardavimų biure, o labiau kaip namie. „Iš tikrųjų užsukus į šias patalpas norisi paliesti kiekvieną paviršių – jie yra netradiciniai, gana drąsūs. Daug dėmesio sutelkėme, kad klientas jaustųsi jaukiai“, – pasakoja interjero kūrėja. NE TIK BALDAI, BET IR VAMZDŽIAI „SU CHARAKTERIU“ Paklausta, ar buvo sudėtinga suteikti žydrą spalvą įprastiems cinkuotos skardos rekuperacijos ortakiams, kurie interjere palikti atidengti, G. Pažarskytė pripažįsta – tam reikėjo pastangų ir kantrybės. Tačiau juos pagal dizainerių parinktą spalvos kodą sėkmingai nudažė įmonė „Naresta“, kuri taip pat atliko visus kitus statybos apdailos ir įrengimo darbus. Patalpos akcentas – ryškūs ortakiai

ARCHITEKTŪRA

netikėtai sudera su po jais pūpsančiais lietuvių dizaino studijos EMKO ryškiaspalviais krėslais, o vaiski spalva suteikia visai kitokios nuotaikos ir moderniems betono paviršiams. „Norėjome ryškios spalvos, kurios „charakteris“ ateitų nuo lubų ir gultų ant horizontalių paviršių. Tai pavyko – žydra nugulė ant foteliukų, išlankstytos nerūdijančiojo plieno lentynos, vaikų žaidimų aikštelės. Vis dėlto tam, kad išgautume tokį rezultatą, reikėjo kruopščiai suplanuoti dažymą, laidų spalvas ir kad visos komunikacijos gražiai viena su kita prasilenktų“, – prisimena G. Pažarskytė. Įdomus sprendimas pritaikytas atskiriant erdves. „Paupio ambasadoje“ vienu metu su konsultantais gali bendrauti kelios šeimos ar asmenys – vieni gali nagrinėti detaliuosius butų ir komercinių patalpų planus palinkę virš interaktyvaus stalo, kurio paviršius yra tarsi didžiulis planšetinio kompiuterio ekranas, kiti – patogiai įkristi į sofą, treti – dalykiškai susėsti prie didesnio biuro stalo. Interaktyvus stalas – brangi, bet labai funkcionali biuro detalė. Jame, kaip didžiuliame ekrane, gali atsiversti didžiuliai butų brėžiniai ir žemėlapiai. Šias kelias erdves

padalija medinės konstrukcijos, pritvirtintos viršuje prie lubų – jos taip pat apgaubia ryškiuosius vamzdžius. „Norėjome, kad šios konstrukcijos parodytų erdvės kontūrus. Jos sumontuotos, norint suteikti jaukumo ir atskirti erdves“, – sako interjero dizainerė. MOLIO TINKO SIENOS – NATŪRALIŲ MEDŽIAGŲ IR POTĖPIŲ MAGIJA Erdvės sienos padengtos molio tinku, nors iš pirmo žvilgsnio jo neatskirtum nuo pastaruoju metu įprastų betono dangų. „Išgirdome užsakovų prašymą sienų nedažyti jokiais dažais. Pačios siekėme, kad sienas norėtųsi liesti ir jos būtų malonios, šiltos. Norėjosi, kad medžiaga būtų antibakterinė, praleidžianti orą, nepelijanti, jauki. Molis bene vienintelis turi tokių savybių. Ieškojome balanso tarp šalto betono ir šilto molio. Jei būtume palikę vien betono apdailą, erdvė liktų pernelyg sterili“, – svarsto pašnekovė. Betonui artimą molio atspalvį paruošė ir sienas šia medžiaga nutinkavo studija „Vabalas“.

ARCHITEKTŪRA

„Molio tinkas natūraliai yra baltas. Visas spalvas mes turime sukurti – išklausę užsakovo, pajutę kuriamos erdvės aplinką. Šiuo atveju naudojome natūralius mineralinius pigmentus, randamus gamtoje, – sakė studijos „Vabalas“ įkūrėjas Mantas Petravičius. – Daug ruošėmės darbams šiame interjere – darėme daug eskizų, ruošėmės iš anksto, derinome. Nekopijavome būtent betono, nes betonas yra šaltas – įmaišėme tokių šiltų žemės atspalvių. Įdėjome ir medžio anglies, kuri suteikia juodus raibuliukus, seno tinko jaukumą“. Kadangi erdvės lubos buvo aukštos, studijos meistrai išryškino tinko spalvas ir faktūrą palubėje, o leisdamiesi žemyn šiek tiek jas išsklaidė, sukūrė savotišką optinę iliuziją. „Specialiai stambinome potėpius viršuje, kurie, įprastai žiūrint iš apačios, atrodytų smulkesni. Pasiruošimas truko ilgiau nei pats darbas „Paupio ambasadoje“, – sakė M. Petravičius. BETONO IR MOLIO ŠOKIS AKOMPANUOJANT LIETUVIŲ DAILININKŲ DARBAMS Pasak pašnekovo, kaip medžio ar akmens paviršius turi savą tekstūrą ir tarsi iš vidaus sklindančią šilumą, taip ir molis – ši medžiaga žmogui artima ir žinoma. „Tai yra antistatinis paviršius, nekaupiantis dulkių, antipelėsi-

nis, negana to, molis veikia kaip klimato reguliatorius: jis sugeria į save perteklinę drėgmę, o kai tampa labai sausa – ją atiduoda. Molį galima šlapinti su juo dirbant, galima sušlapinti netgi jau nualyvuotą sieną – kai alyva netolygiai įsigeria į molį, ji taip pat sukuria natūralius gamtinius spalvų perėjimus“, – vaizdingai kaip apie meno kūrinio procesą kalba „Vabalas“ atstovas. Jis visuomet pasisako už natūralias medžiagas ir natūralius procesus, kurie sukuria jokiu voleliu ar teptuku neįgyvendinamą sienų raštą ir faktūrą. Ant molio tinko sienų kabo spalvingi lietuvių menininkų Miglės Kosinskaitės ir Eigirdo Scinsko darbai. „Dizaino virtuvės“ duetas siekė erdvėje pritaikyti kuo daugiau lietuviškų gaminių. Pavyzdžiui, nuo lubų svyrančias sūpynes taip pat gamino lietuvių kūrėjai. Pasak G. Pažarskytės, tokias sūpynes galima įrengti bet kuriame būste, kurio perdangos yra iš betono, tačiau svarbu apskaičiuoti pakankamai vietos joms įsisiūbuoti, kad žaismingas akcentas netaptų traumų ir dužusių daiktų priežastimi. „Ant šių sūpynių supausi ir pati – tai labai smagi interjero detalė. Pagalvojome, kad būtų linksma jas integruoti į erdvę, kur beveik visi daiktai lietuviški“, – sako dizainerė.

ARCHITEKTŪRA

UNIKALUS BALDAS VAIKAMS – PATALPŲ CENTRE Baldus šiai erdvei gamino lietuviai „Artus LT“. Vienas originaliausių jų kūrinių – apskritas baldas, kurio paskirtis – tapti vaikų žaidimų aikštele. Šiame balde – daug lentynėlių ir žaislų, o vaikas turi apibrėžtą ir nuo suaugusiųjų atskirtą savo erdvę. Kabykla ir vazonai stambiems augalams sukurti lietuvių dizaino studijos „IDDO living“. Šalia bendros erdvės susitikimams su klientais yra nedidelė virtuvėlė ir sanitarinis mazgas. Jame iš bendros erdvės „atiteka“ mikrocementinės grindys, prie praustuvo įrengtas veidrodis per visą sienos aukštį, kad vizualiai didintų WC patalpos erdvę. „Šioje erdvėje yra viskas, ko reikia. Per visą sieną eina vitrininiai langai, tad patalpos yra tarsi „Paupio“ širdis“, – įsitikinusi G. Pažarskytė. Palei vitrininius langus grindys dengtos mikrocemento danga, o labiau į patalpos centrą – dvisluoksnėmis „shaffron“ rašto ąžuolinėmis parketlentėmis. „Planuota, kad didžioji dalis tos gyvybės ir šilumos sklis būtent iš šios grindų dangos – ji čia labai svarbi. Derinome medienos atspalvius prie medinių baldų, ieškojome įvairių faktūrų ir medžiagų pusiausvyros“, – pabrėžia G. Pažarskytė.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Damushan Valley Teahouse

Agnietė Vilkišienė Nuotr. Ziling Wang, Hao Chen

Architektė Xu Tiantian Kinijoje išpopuliarėjo, pradėjusi kurti viešuosius projektus kaimo vietovėse. Kol gyventojai žavisi Xu Tiantian darbais, ji intriguojančias struktūras vadina „architektūrine akupunktūra“ ir sako, kad svarbiausia ne architektūros grožis ir išskirtinumas, o socialinis poveikis. „Dauguma mūsų miestų tapo vienodi ir prarado savo tapatybę. Tačiau kiekvienas kaimas, regionas, provincija turi savo istoriją. „Architektūrine akupunktūra“ iš naujo suaktyvina ir atkuria kiekvieno regiono identitetą.“, – sako Xu Tiantian.

Xu Tiantian

ARCHITEKTĖ XU TIANTIAN APIE „ARCHITEKTŪRINĖS AKUPUNKTŪROS“ SOCIALINĮ POVEIKĮ

Architektė, būdama vos 16-os, iš ilgo specialybių sąrašo Tsinghua universitete išsirinko architektūrą. Tai stebino namiškius, nes šeimoje nebuvo nė vieno architekto, o sprendimą mergina priėmė savarankiškai. „Mano sprendimas gali turėti kažką bendra su namu, kuriame užaugau, – Fudziano provincijoje, Kinijos pietryčių pakrantėje. Tai labai senas medinis namas su daug atvirų ir uždarų kiemų, rafinuotų detalių ir labai gražių erdvių. Šiame name kartą gyveno daugiau kaip 100 žmonių“, – prisimena Xu Tiantian. Po Tsinghua mergina tęsė mokslus Harvardo universiteto dizaino mokykloje. Vėliau trejus metus dirbo Bostone. Pastebėjusi architektės talentą, ją persiviliojo Roterdamo architektų studija OMA („Office for Metropolitan Architecture“). „Turėjau trumpą pertrauką ir nusprendžiau aplankyti Pietų Kinijoje esantį Šendženo miestą. Buvau

ARCHITEKTŪRA

Shimen Village bridge

priblokšta. Ten buvo tiek daug energijos – parduotuvės ir restoranai veikia visą parą, o įdomiausia, kad viešosiose erdvėse ir jaukiose kavinėse nuolat verda gyvenimas. Tada aš nusprendžiau grįžti į Kiniją“, – pasakoja architektė. ARCHITEKTŪRA, KURI GRĄŽINA ŽMONES Į PROVINCIJAS 2004 m. grįžusi į Kiniją, architektė pradėjo bendradarbiauti su menininku Wangu Xingwei. Jie kartu sukūrė labiausiai kūrėjus išgarsinusį „Songzhuang“ meno centrą. Pasak Xu Tiantian, architektūra gali suteikti praktinių sprendimų realioms problemoms spręsti, tačiau dažniausiai projektai užsakomi klientų. Tuo tarpu menininkai, ypač konceptualūs, dirba labai skirtingai – jie aktualizuoja problemas ir siūlo jų sprendimą. Tai turi būti pritaikyta ir architektūroje. Ji turi ne tik pateikti atsakymus, bet ir kelti klausimus. Kai visi vis dar kalbėjo apie augančių miestų ir didėjančios urbanizacijos problemą, ypač Kinijoje, OMA architektas Remas Koolhaasas išsakė plačiai nuvilnijusią mintį, kad „pusė žmonijos gyvena mieste, bet kita pusė ne“. 2012 m. architektė Xu Tiantian visiškai perkėlė savo darbą į Kinijos provinciją ir, kaip pati sako, pradėjo dirbti ne su kraštovaizdžiu, bet su žmonėmis.

ARCHITEKTŪRA

Pingtian kaimo centras buvo apleistų mažų namų, kuriuos norėjo nugriauti, grupė. Tačiau architektė šiuos namelius laikė svarbiausiu tradicinio kaimo statybiniu elementu. Todėl pasiūlė suplanuoti jų rekonstrukciją nemokamai. Savivalda finansavo tik statybos išlaidas. Šis kaimas tapo sėkmingu bendruomenės projektu, kurį pabaigus buvo inicijuota daug bendruomenės ir savivaldos programų. Tačiau daugiausia Kinijos žiniasklaida dėmesio skyrė „Songyang“ istorijai. Čia nedidelio meno centro statybų projektas, kuris buvo vykdomas su ypač mažu biudžetu, vietinėmis medžiagomis ir metodais, kurie skatino bendruomenės įsitraukimą, sukūrė gretimų provincijų ir kaimų sąveiką. Bendruomenės pradėjo bendradarbiauti ir regionas suklestėjo. „Šiame regione įvyko daug pokyčių. Jaunimas grįžta į savo namus ir pradeda verslą – nuo elektroninės prekybos vietos produktais iki turizmo. Kai prieš trejus metus pradėjome dirbti Pingtian kaime, jame buvo likę tik 20 žmonių ir visi vyresni. Dabar bendras gyventojų skaičius išaugo iki daugiau nei 100. Shicang kaime muziejus „Hakka Indenture“ pritraukė investuotoją iš Šanchajaus, kuris nupirko muziejui priklausančius pastatus ir juos atnaujino. Dabar vietiniai kaimo gyventojai yra motyvuoti kurti verslus, kurie labai padidino pajamas. Žmonės didžiuojasi savo paveldu ir optimistiškai vertina savo ateitį“, – pasakoja architektė.

ARCHITEKTŪRA BE ARCHITEKTŲ Paklausta apie Kinijos tapatybės išsaugojimą, Xu Tiantian nusijuokia: „Kas yra Kinijos tapatybė? Kinija yra per didelė, kad galėtų turėti tam tikrą tapatybę. Manau, kad visi panašūs apibendrinimai yra per daug abstraktūs ir netikslūs.“ Pasakodama apie savo projektus, ji pabrėžia, kaip svarbu integruoti tam tikras programas, susijusias su vietovės istorija ir esamais poreikiais, tada šią koncepciją pritaikyti prie pastato techninių savybių ar medžiagų, kurios yra pasirinktos pagal tam tikrą kontekstą ir biudžetą. Architektūra perteikiamos žinutės nuoseklumas yra svarbesnis už individualią išraišką. „Architektūra yra ne tik objekto kūrimas. Tai istorija apie vietą ir jos žmones. Architektūra turi sugebėti sujungti praeitį ir ateitį. Mes visada gerbiame architektūrą be architektų. Kiekvienas projektas skiriasi. Pavyzdžiui, „Brown Sugar Factory“ yra apie gyvybės šventę. Pramonės pastatas naudojamas kaip socialinė erdvė spektakliams, koncertams. Tuo tarpu Hakka kaime įsikūręs „Indenture“ muziejus yra ramioje vietoje, pastatytas iš netoliese rastų akmenų. Tai apie Hakka senąją istoriją ir vietovės svarbą šiuolaikiniame, dūzgiančiame pasaulyje“, – lygina savo projektus architektė. Brown Sugar Factory

Dėmesio – „architektūrinė akupunktūra“ iš naujo suaktyvina ir atkuria kiekvieno regiono identitetą. - Xu Tiantian

STATYBA

„PAKALIMAS.LT“ – JŪSŲ NAMŲ ŠVIESA

„Pakalimas.lt“ papuoš Jūsų namus funkcionaliu ir originaliu šviesos diodų (LED) apšvietimu. Mūsų specialistai suplanuos Jūsų pastatui geriausiai tinkantį apšvietimą, pasiūlys laiko patikrintus sprendimus ir įrengs apšvietimo sistemą. Galėsite pasirinkti norimą LED šviestuvų galingumą, jų išdėstymo tankį gyvenamojo namo stogo pakalimo srityje ir sukurti unikalų šviesų raštą. „Pakalimas.lt“ siūlo naudoti pakreipiamus LED šviestu-

vus, kurie leidžia keisti šviesos kryptį ir pritaikyti juos tiek esant horizontaliai, tiek nuožulniai stogo pakalimo sričiai. Parenkami šviestuvai yra nedidelės galios, todėl optimaliai įrengto fasado apšvietimo išlaidos per metus vidutiniškai siekia apie 30 eurų. Įmonė siūlo savo klientams tik aukštos apsaugos klasės šviestuvus su aliuminio korpusu, kuriems nepakenkia stambios dulkės ir vandens lašai.

STATYBA

SUKURSIME ĮDOMŲ, ERGONOMIŠKĄ, GRAŽŲ BALDĄ TAVO NAMAMS MB „Medinis Pingvinas“ specialistai atveria duris klientų improvizacijoms, siūlydami netikėtus dizaino sprendimus, aukštą kokybę ir precizišką kruopštumą.

Tel. nr.: +37067877636 andrius.simelevicius@gmail.com www.medinispingvinas.lt Facebook: @medinispingvinas

12 GERIAUSIŲ 2019 METŲ OBJEKTŲ Žurnalas „STRUCTUM“ tradiciškai kartu su profesionalių architektų komanda išrinko įspūdingiausius 2019-ųjų metų objektus, kuriuos projektavo Lietuvos architektai, statė stambiausios ir daugiausia patirties turinčios statybos įmonės.

STATYBA

„PARK TOWN“ – VISOMIS PRASMĖMIS

ŽALIAS VERSLO CENTRAS Nuotr. Jevgenija Žukova „Darnu Group“ turto valdymo direktoriaus Lino Savicko teigimu, šiandien trys svarbiausi statomų naujų verslo centrų atributai yra šie: dėmesys darbo vietos komfortui, biuro aplinkos pritaikymas ir daugiafunkciškumas. Visus šiuos poreikius atitinka verslo centras „Park Town“. „Šiandien biurų plėtotojai ir įmonės žengia dar toliau ir siekia pasirūpinti ne tik konkrečia darbo vieta, bet ir kitais darbuotojų poreikiais. Vilniuje jau tampa įprasta, kad modernus verslo kompleksas turi specialią dviračių aikštelę, prie jos įrengtus dušus ir patogias persirengimo kabinas“, – sako L. Savickas.

2019-ųjų rugsėjo pabaigoje atidarytas antrasis „Park Town“ biurų komplekso pastatas „East Hill“. Į 15 tūkst. m2 A energinės klasės verslo centrą jo vystytojai „Darnu Group“ investavo 40 mln. eurų, jame dirbs apie 2 tūkst. darbuotojų. Šiame verslo centre moderni architektūra sujungta su natūralios gamtos sprendiniais, o jį pastatė generalinis rangovas įmonė „Naresta“. Kadangi tai buvo pirmasis UAB „Naresta“ objektas, siekęs gauti BREEAM aplinkosauginį sertifikatą, įmonės inžinierių komanda kruopščiai prižiūrėjo, kad būtų montuojamos aplinkai palankios medžiagos, naudojamos taupios technologijos ir pastatas lengvai, be kliūčių gautų šį sertifikatą.

Iškart buvo planuojama, kad pastatas sieks BREEAM aplinkosauginio sertifikato. Jį verslo centrui pelnė saulės moduliai, sumontuoti ant biurų pastato fasado, individualiai valdomas darbo vietos apšvietimas, įrengta patalpų drėkinimo bei kiekvienos patalpos klimato valdymo sistema. JAPONIŠKAS SODAS „ĮVIRTO“ Į VERSLO CENTRO TERASĄ Pastato architektas, architektų biuro „Architektūros kūrybinė grupė“ atstovas Remigijus Bimba atskleidžia, kad statinio forma buvo priderinta prie Šeškinės kalvų formos.

STATYBA

„Viena stogo pusė kyla į aukštuminę Vilniaus pastatų kalvą, o kita – į Šeškinės kalną. Pastato pirminė idėja buvo „pastatas prie kalvos“, – sako R. Bimba. Antrasis pastatas turėjo prisiderinti prie pirmojo („West Hill“), atkartoti jo stilistiką. Taip pat – urbanistiškai uždaryti gatvę. „Geriausiai abiejų „Park Town“ pastatų kompleksas atsiveria iš būsimo Vilniaus savivaldybės suplanuoto japoniško sodo“, – atskleidžia architektas. Dar daugiau – pagal R. Bimbos idėją, šis sodas tarsi prasitęsia ir šiek tiek „užkloja“ pastato „Park Town East Hill“ terasą. Joje įrengta itin daug žalumos, o grindų dekore panaudotas lapų raštas – tarsi šioje vietoje ir būtų toji parko („Park“) ir miesto („Town“) jungtis. Be to, terasos grindys pamažu kyla ir virsta atsisėsti pritaikytomis zonomis, o naktį šią terasą apšviečia čia įrengti krėslai su žibintais.

geometrines pastato formas, įsitraukė bendrovė, kuri įrengė pastato interjerą ir terasos apželdinimo sprendimus“, – pasakoja R. Bimba.

SVEČIUS STEBINA STABILIZUOTŲ AUGALŲ SIENA „Park Town East Hill“ terasa pereina į atrijų, kuris į pastato gelmę įleidžia dienos šviesos.

Viduje interjero dizaineriai sukūrė ryškų sanitarinių mazgų interjerą – čia panaudotos lapus ir augalus vaizduojančios itališkos plytelės, sumontuota moderni vandenį taupanti santechnika.

„Sugalvojome, kad tarp terasos ir pastato turėtų būti stiklu dengtas stogas, kuris praleidžia iš rytinės pusės krintančius saulės spindulius. Kai suprojektavome visas

Verslo centro svečius hole pasitinka įspūdinga stabilizuotų augalų siena, kurią sukūrė ispanų fitodizaineris. Hole prie sienos sumaniai priderinti žalių atspalvių foteliai.

Genrangovas:

STATYBA

GAMYKLA „CONTINENTAL“ –

OBJEKTAS, ĮVEIKĘS AUKŠČIAUSIŲ STANDARTŲ KARTELĘ

Nuotr. „Continental“ archyvas, Elijus Kniežauskas prisimena, kad gamykla „Continental“ nebuvo įprastas fabrikas, tai – aukštųjų technologijų, itin šiuolaikiška ir tvarios gamybos standartus atitinkanti automobilių elektronikos komponentų gamykla, kurioje darbas primena mokslinę laboratoriją, o darbuotojams keliami aukšti inžinerinės kvalifikacijos reikalavimai, tačiau kartu jiems suteikiamos ir pavydėtinos darbo bei poilsio sąlygos.

Kauno LEZ teritorijoje spalio mėnesį atidaryta elektronikos komponentų gamykla „Continental“ buvo viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje – statyboms skirta net 95 mln. eurų. Šioje gamykloje iki 2021 m. planuojama įdarbinti iki tūkstančio darbuotojų. Įspūdingi ir „Continental“ statybų procese pritaikyti sprendimai: gamyklai ketinama suteikti prestižinį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą „LEED Gold“. Kol kas tai – pirmasis gamyklos „Continental Automotive“ projektas, sulaukęs tokio aukšto įvertinimo.

„Continental“ kompleksą sudaro du pastatai. Pagrindinis yra beveik 20 tūkst. m2 ploto, jame įkurtos daugiau nei 17 metrų aukščio gamybos ir sandėliavimo patalpos su pastato priekyje esančiomis dviejų aukštų administracijos patalpomis. Čia taip pat yra darbuotojų restoranas, bendros darbo patalpos, poilsio zonos, vidiniai bei išoriniai kiemeliai, sporto salė, lauko krepšinio aikštelė. Administracinėms patalpoms pasirinkti itin kokybiški biuro baldai, apšvietimas. Šiam kompleksui priklauso ir daugiau nei 1 tūkst. m2 ploto atskiras techninis pastatas bei sandėliavimo pastogės ir saugos postai.

DARBUOTOJAI TURI NUOSAVĄ SPORTO SALĘ IR KREPŠINIO AIKŠTELĘ

Pagrindinis gamyklos komplekso rangovas buvo įmonė „Conresta“. Bendrovės vadovas Lukas Laukaitis patvirtina, kad projektas buvo ypatingas.

Gamyklos „Continental“ projektą parengė inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovė „Baltic Engineers“. Jos generalinis direktorius Darius Kvedaras

„Projektas išskirtinis dėl itin aukštų tvarumo, kokybės bei technologinių standartų: „FM Global“, „LEED Gold“ ir

STATYBA

„Industrie 4.0“. Tai aukščiausi tarptautinio lygio standartai“, – sako pašnekovas. BIM ĮRANGA IR VALDYMAS – VISŲ STATYBŲ METU Rengdama projektą, „Baltic Engineers“ komanda pasitelkė pažangiausią trimatę (3D) informacinio pastato modeliavimo BIM programinę įrangą ir BIM projekto valdymo standartus. Ši gamykla tapo pirmuoju „Continental“ įgyvendintu objektu, kurio projektas nuo pradžios iki galo paruoštas naudojant BIM. Pagal „LEED Gold“ kelti aukšti reikalavimai pastato tvarumui, energiniam efektyvumui ir ergonomiškumui. Pavyzdžiui, gamykloje veikia vieno megavato galios nuosava elektrinė. Taip pat viso statybų proceso metu buvo stebimas susidariusių atliekų kiekis, rūšiuojamos visų tipų atliekos. Net trys ketvirtadaliai statybinių atliekų buvo išvežta naudoti pakartotinai. Pastato viduje vykstantiems darbams pagal LEED reikalavimus buvo sukurtas oro kokybės planas (angl. Indoor Air Quality Plan), kurio vienas iš reikalavimų – visi viduje naudojami įrankiai ir įranga galėjo būti tik elektriniai.

VISI INTERJERO ELEMENTAI IR VIDAUS APDAILA – TOKIE, KAD KUO MAŽIAU KENKTŲ APLINKAI Viduje sukurta daug natūralios šviesos – apie 80 % biuro patalpų turės natūralų apšvietimą. Gamyklos vidaus patalpos išdažytos dažais, kurių sudėtyje yra mažiau lakiųjų junginių. „Continental“ darbuotojai, be lauko sporto aikštyno, taip pat turės žaliąją erdvę pasivaikščiojimams bei tvenkinį, į kurį lietaus metu sutekės paviršinis vanduo.

STATYBA

KARALIENĖS MORTOS MOKYKLA – PAMAČIUS NORISI SUGRĮŽTI Į PIRMĄJĄ KLASĘ

Nuotr. Paulius Čilinskas Vilniuje, Lukšinės gatvėje, baigiamas statyti spalvingas pastatas iš tolo pastebimas tarp vienaukščių ir dviaukščių Kalnėnų gyvenvietės namų. Jau 2020-aisiais čia įsikurs Karalienės Mortos darželis bei mokykla, kur galės mokytis apie 800 vaikų. Statinio plotas – beveik 7,7 tūkst. m2. Pastato statytoja – bendrovė „Merko statyba“. UGDYMO ĮSTAIGAI KELTI SPECIFINIAI STATYBOS REIKALAVIMAI Modernus pastatas išsiskiria ryškiais oranžiniais langų gaubtais ir iš tolo traukia akį. „Šiuolaikinės mokyklos gerokai skiriasi nuo senesnių, statytų sovietiniu laikotarpiu. Pagrindinis mūsų, statytojų, tikslas – sukurti jaukią, patogią, saugią, o kartu ir gražią aplinką vaikams bei mokytojams. Ugdymo įstaigai keliami specifiniai reikalavimai – ir pačiam pastatui, ir medžiagoms, tad sukaupta patirtis mums labai praverčia. Juo labiau kad ir terminas – 13 mėnesių – vertė dirbti itin efektyviai“, – sako bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas.

STATYBA

Pastatas suprojektuotas iš gamyklinių gelžbetoninių plokščių ir konstrukcijų, o surinktas vietoje siekiant kiek įmanoma sumažinti aplinkos taršą. Mokykla atitinka A+ energinės klasės reikalavimus.

Pirmajame aukšte, kur įsikurs darželinukų bei pradinukų klasės, įrengti vitrininiai langai – jie lengvai atidaromi, kad vaikai bet kada galėtų išbėgti pažaisti į lauką, ar, jei oras leidžia, džiaugtis pamoka gryname ore.

NIEKO NEDARĖ TIESIOG DĖL GROŽIO

ĮSPŪDINGAS ATRIJUS PASIRENGĘS „ATLAIKYTI“ 800 BALSŲ

Mokyklos pastato autorės architektės Sigitos Norviliūtės (kompanija „Radiant Partners“) suprojektuotas mokyklos pastatas – erdvus, šviesus, su spalvingais akcentais. Vos įžengus pro duris, patenkama į didelį ir šviesų vestibiulį. Centrinė mokyklos ašis – atrijus. Jį pagyvina spalvotos akustinės plokštės, atliekančios ir tiesiogines, ir estetines funkcijas. Funkcionalios ir klasės – dalis jų perskirtos akustinėmis pertvaromis, kad patalpų dydis galėtų būti keičiamas, atsižvelgiant į klasės poreikius. Už mokyklos įrengtas sporto aikštynas ir žaidimų aikštelė su lysvėmis, kuriose vaikai galės auginti įvairius augalus. Skirtingai bus galima pritaikyti ir beveik uždarą vidinį kiemą. Pastato architektė bei interjero autorė S. Norviliūtė sako, kad mokykloje nėra nė vieno įrenginio ar detalės, kuri čia būtų atsiradusi tiesiog dėl grožio. Pavyzdžiui, spalvingi langų apvadai skirti vaikų akims apsaugoti nuo pernelyg intensyvios saulės ir reguliuoti, kad per stipriai neprikaistų mokyklos patalpos.

Įėjus, architektės teigimu, visos funkcinės mokyklos zonos išdėstytos aplink įspūdingą atrijaus erdvę. Pats atrijus tęsiasi per tris aukštus, todėl mokyklos lankytojui iškart atsiveria didžiulė erdvė. Jei tas lankytojas – kokių septynerių metų amžiaus, gali kilti noras išsyk išbandyti šios erdvės akustinį skambesį. Todėl atrijuje įrengta daug akustinių plokščių. Jo turėklai pagaminti iš perforuoto aliuminio, kurio neįmanoma nei apipaišyti pieštuku, nei apspardyti, o po juo sumontuota akustinė vata turėtų atlaikyti net 800 rėkiančių vaikų ir kartu išsaugoti mokinių ramybę. „Klasių interjeras dedikuotas funkcijai, o ne grožiui. S. Norviliūtė įsitikinusi, kad, vaikams susidėjus į lentynas knygas, mokomąsias priemones, daiktus, klasės ir taip taps margos bei spalvingos. Todėl šiandien jos – paprasto, vienspalvio ir ramaus interjero, jose sumontuotos akustinės PVC dangos. „Šį pastatą statėme ne kaip paminklą architektui, o kaip paminklą švietimui, – atsakydama į klausimą, ar Karalienės Mortos mokykloje pritaikyta kokių nors netipinių architektūrinių sprendimų, ramiai sako S. Norviliūtė. – Dauguma sprendimų yra labai funkcionalūs ir itin paprasti.“

STATYBA

„AGROKONCERNAS“ –

PASTATAS ATVIRUOSE LAUKUOSE SPRENDIMAIS NENUSILEIDŽIA NAUJAUSIAM VILNIAUS BIURUI

Nuotr. Norbert Tukaj, Jevgenija Žukova

„Agrokoncerno grupės“ naujasis pastatas įsikūrė atokiau nuo Kauno, prie Babtų miestelio, tam, kad būtų arčiau savo pagrindinių klientų – ūkininkų. Tačiau architektų ir generalinio rangovo paprašyta sukurti tokią aplinką, kuri maloniai nuteiktų tiek čia persikeliančius darbuotojus, tiek visus įmonės svečius. 2019-ųjų pradžia „Agrokoncerno grupės“ darbuotojams buvo įsimintina – po 25 metų jie persikraustė į inovatyvų 6 tūkst. m2 ploto administracinių pastatų kompleksą, esantį Babtų seniūnijoje, Kauno rajone. Šio objekto generalinis rangovas buvo „YIT Lietuva“, o architektai – Audrius Ambrasas ir Rasa Ambrasienė. Komplekse vyksta tiek įmonės administracijos darbas, tiek parduodama žemės ūkio technika, tiek šiltnamiuose auginami eksperimentiniai augalai, todėl pastato rangovui ir subrangovams reikėjo suderinti kelias paskirtis viename pastate.

Architektams teko nemenkas iššūkis nuspręsti, kuo galėtų išsiskirti žemės ūkio bendrovės pastatas. Oranžerija – tokia buvo pirma architektų mintis, galvojant tiek apie komplekso įvaizdį atvykstantiems svečiams, tiek apie darbuotojus, kurie šiame komplekse darbuosis visą darbo dieną. Ši idėja patiko ir užsakovams, tad žiemos sodo vieta nepakito nuo pat pirmojo projekto vizijos. Architektas A. Ambrasas taip pat įsitikinęs, kad projektuojant visuomet sudėtingiausia iki smulkiausių detalių pajusti užsakovo poreikius ir sukurti tokį pastato „scenarijų“, kuriame visi rastų savo vaidmenis.

STATYBA

„Į vieną kompleksą reikėjo sujungti biurus, autotechnikos servisą, laboratoriją, technikos plovyklą, šiltnamį, sandėlius, didelę susirinkimų salę ir dar erdvę, kurioje darbuotojai galėtų pavalgyti“, – prisimena A. Ambrasas. Objekto generalinio rangovo, bendrovės „YIT Lietuva“, vadovas Kęstutis Vanagas džiaugiasi galėjęs suburti stiprią komandą dirbti su projektu, kuris neabejotinai prisidės prie regiono ekonominės plėtros. „Agrokoncerno grupės“ komplekse automobilių technikos priežiūros centrą, sandėliavimo patalpas, laboratoriją, darbuotojų poilsio ir maitinimo patalpas su administracinėmis zonomis jungia žiemos sodas su daugybe įvairių augalų. Autotechnikos plovyklos pastatas suformuotas su dvejais įvažiavimo vartais priešingose sienose, plovykloje įrengta rankinio plovimo įranga. Pastatytame apsaugos pastate įrengta pagrindinė darbo ir stebėjimo patalpa su poilsio zona, virtuvėle. Komplekso šiltnamis skirtas eksperimentiniams augalams ir jų tyrimams, jis trumpąja kraštine prisiglaudžia prie apsaugos pastato ir architektūriškai sudaro bendro statinio įvaizdį. Komplekso fasadas dengtas medžio faneruotės plokštėmis ir fasadinių aliuminio profilių sistema. Objekte ant stogo įrengti šildomi stiklo paketai – Lietuvoje tai gana naujas sprendimas. Pastate įrengta geoterminė katilinė, kolektorinė ir grindinio šildymo sistema, taip pat rekuperacinė oro tiekimo ir

šalinimo sistema. Geoterminė energija panaudota dar ir dėl to, kad, statant pastatą toliau nuo Kauno, šalia autostrados, nebuvo galimybės prisijungti prie centralizuotų šilumos ir dujotiekio tinklų. Viduje įrengta tradicinė kabinetinė patalpų struktūra. A. Ambrasas ir R. Ambrasienė daug dėmesio skyrė jaukioms erdvėms, detalėms, išbaigtumui. Čia įrengta 130 darbo vietų, valgyklos bei poilsio erdvės. Siekta, kad biure žmonės jaustųsi gerai ir galėtų čia produktyviai dirbti visą savo darbo laiką.

STATYBA

„PETELIŠKIŲ PARKAS“ – NAUJAS JAUKAUS DAUGIABUČIO STANDARTAS

Užupio ir Antakalnio sandūroje, Peteliškių gatvėje, ant aukščiausios šių apylinkių kalvos iškilo naujas daugiabutis. Jo gyventojai ne tik mėgaujasi nuostabia Vilniaus panorama ir vaizdu į šalia esantį parką, bet ir pagrįstai didžiuojasi gyvenantys aukščiausios A++ energinės klasės name. Daugiabutį projektavo architektas Algimantas Vyšniauskas. Namą stačiusios UAB „Constra“ vadovas Slavomir Volkov pasakojo, kad, nors naujasis daugiabutis namas nėra didelis – vos penkių aukštų ir 30 butų – tačiau ypatingas savo techninėmis specifikacijomis ir aukščiausia energine klase. Namą projektavusių A. Vyšniausko architektų dirbtuvių vadovas architektas A. Vyšniauskas pasakojo, kad namo „V“ formą padiktavo detalusis sklypo planas. Pastato fasadai suprojektuoti gana tamsios spalvos, kad susilietų su miško fonu. „Namui suprojektavome didžiulius 2 metrų pločio ir ilgio balkonus. Kai kurie butai turi net po du balkonus. Taip siekėme, kad žmonės nuostabiomis, pro langus matomomis panoramomis galėtų gėrėtis ne tik sėdėdami bute, bet ir iš erdvių lodžijų. Jos yra įstiklintos iš dviejų pusių, o

STATYBA

iš trečiosios turi aklinas sieneles iš braižyto metalo. Tos sienutės bus tarytum iš fasado atsivertę knygos puslapiai“, – pasakojo architektas. Pašnekovo teigimu, tokio dydžio balkonai – neįprastas sprendimas. Dažniausiai užsakovai tokių didelių balkonų vengia, nes jie kainuoja brangiau. „Tačiau šiuo atveju užsakovas suprato, kad tokie balkonai suteiks pliusų tiek estetine, tiek praktine prasme. Juk į 1,3 m balkoną nei staliuko išsineši, nei patogiai atsisėsi. O čia balkonai – tarsi svetainės tęsinys“, – paaiškino architektas. Statant namą, daug dėmesio skirta tam, kad sprendimai gyventojams ne tik padėtų taupyti energiją, bet ir būtų tausojantys gamtą. Kompanija „Ideatherm“ projekto „Peteliškių parkas“ daugiabučiui tiekė austrų gamybos terminius saulės kolektorius ir pasiūlė pažangų sprendimą vandeniui šildyti. Šis pirminio vandens pašildymo būdas užtikrina efektyvų saulės energijos naudojimą ištisus metus, o tokiu būdu pašildytas vanduo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Pasak įmonės vadovo Aurimo Jančaičio, toks saulės energijos taikymas leidžia tiesiogiai naudotis termine šiluma, o tai gerokai pranašesnis būdas nei saulės elektrinė. Kitas sprendimas, padėjęs pasiekti ypač aukštą energinį namo efektyvumą ir kartu užtikrinti ekologiškumą, – ant namo stogo įrengta moderni saulės jėgainė. Ji yra ilgalaikis įrenginys, kuris užtikrins elektros energijos tiekimą namo gyventojams ne mažiau kaip 20 metų.

Dar vienas įdomus pasirinkimas – gyventojams suteikta galimybė daugiabučio namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobilio stovėjimo vietoje įrengti elektromobilio įkrovos stotelę. Inžinerinės sistemos taip pat įrengtos tobuliau, nei buvo suplanuota – pavyzdžiui, name sumontuoti didelio naudingumo rekuperatoriai su drėgmės grąžinimo funkcija, kuri leidžia nesausinti patalpų oro. Gyventojų butuose įrengtas grindinis šildymas, prijungtas prie centrinės šildymo sistemos. Kiekvienoje patalpoje stovi termostatai, turintys naktinę ir dieninę funkcijas, tad gyventojai gali patys reguliuoti temperatūrą, naktį pagal poreikį ją sumažindami. Aplinkosauga ir energijos taupymas nepamiršti net įrengiant sienų mūrą: pertvaroms ir išorinėms sienoms naudotos ekologiškos molio plytos. Dar vienas ekologiškas sprendinys – aukščiausios kokybės naujos kartos ilgalaikiai dviejų stiklų ir trijų paketų mediniai langai, kaustyti aliuminiu. Be to, kad langai yra mediniai, jie dar ir buvo nudažyti ekologiškais akriliniais dažais, tinkančiais net vaikų žaislams dažyti.

Genrangovas:

AITVARAS LT

51 AITVARAS LT

STATYBA

NAUJAS SOSTINĖS AUTOMOBILIŲ CENTRAS – SĖKMINGAS SUDĖTINGŲ FUNKCIJŲ DERINYS

Nuotr. Simonas Linkevičius Lietuvos sostinę papuošė originalus savo daugiafunkciškumu ir architektūriniu išpildymu statinys. Pasak „Jutos“ centro architektų Gintaro Čaikausko ir Miroslawo Szejnicki, išraiškinga sklypo forma įkvėpė netradicinę, tačiau labai aiškią ir paprastą sprendinio idėją. Visa funkcijų gausa sukomponuota viename pailgame tūryje, įvairiais rakursais atsiveriančiame nuo šalia esančio greitkelio bei miesto gatvių apžvalgos taškų. „Objekto priekyje suprojektuotas pardavimų salonas – „pastato galva“ – iš vidaus švytintis stiklas. Kitą pastato dalį – „kūną“ – formuoja serviso, sandėliavimo bei techninės ir ūkio paskirties patalpos. Pabrėžtinai ilgas pastato tūris „tirpsta“ Naugarduko gatvės perspektyvoje toldamas link Vilkpėdės mikrorajono“, – sako architektūrinio projekto autorius, „Architektūros linijos“ vadovas G. Čaikauskas. Pagrindinis užsakovų automobilių centro pastatui keliamas reikalavimas buvo funkcionalumas. Jame numatytos skirtingos veiklos: automobilių ir jų detalių pardavimas, automobilių saugyklos, automobilių servisas ir pan. Taip pat pastatas turėjo atitikti A+ energinio naudingumo klasę.

Objekto tūris yra labai ištęstas, reikšmingai veikiamas skirtingų temperatūros pokyčių. Temperatūrinėmis siūlėmis pastatas sudalintas net į penkis atskirus korpusus. Atraminis karkasas suformuotas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, stogui panaudotos metalinės konstrukcijos. Ypatingas sprendinys – sklendžianti plokštuma virš sandėlio įvažos bei krovinių rampos. Savotiška monolitinio gelžbetonio skulptūra – į antrą aukštą kylantis tiltas. Didelės įrangos apkrovos lėmė didesnį dėmesį sandėlio bei automobilių serviso patalpų grindų konstrukcijoms ir jų sudėtingumą.

STATYBA

Nors pastato funkcija labai sudėtinga, tačiau architektams pavyko sėkmingai ją išspręsti. Pirmame aukšte vienoje pusėje suprojektuotos automobilių „Seat“ pardavimo bei serviso patalpos, kitoje – parduotuvė „Juta“ su sandėliu ir kitomis funkcinėmis patalpomis. Antresolėse tarp aukštų atsirado vietos personalo buities bei techninėms patalpoms. Antrame aukšte automobilių salonas išplėstas į didelę dengtą automobilių saugyklą-ekspoziciją, už kurios numatytos parduotuvės „Juta“ administracinės patalpos. Pastato pagrindinė medžiaga – „sumuštinio“ tipo plokštės – parinktos dėl gerų šiluminių savybių, kurios leidžia pasiekti A+ energinę klasę, bei yra greitai montuojamos. „Pastato kompozicinį vientisumą, monumentalią architektūros raišką sukūrė būtent dažyto metalo vertikalės. Šie dalinai perforuoti elementai lyg antra fasadų plokštuma pridengia ir apibendrina visas reikalingas technines angas, groteles, langus, atviros automobilių saugyklos vėdinimo angas, – sako G. Čaikauskas. – Automobilių gamintojo „Seat“ naudojamas koloritas – tamsiai pilka antracito spalva – bei vyraujanti lygių paviršių struktūra ypač tiko architektūros idėjai išryškinti, nes šiame sklype anksčiau buvo parduodama akmens anglis.“ Projektui naudota ir įvairių neįprastų sprendimų. Originaliai buvo išspręstas transporto eismo organizavimas itin siaurame ir ilgame sklype tarp dviejų miesto gatvių,

kur reikėjo užtikrinti patogias pėsčiųjų prieigas, galimybę privažiuoti skirtingos paskirties priežiūros transportui. Automobilių salono statybos metu buvo kruopščiai sutvarkyta sklypo aplinka bei šalia esanti miesto teritorija. Pagal miesto reikalavimus, įgyvendinant projektą, įrengta šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, pertvarkytos šalia esančios sankryžos. „Jutos“ centro teritorijoje suformuotas žaliasis sklypo šlaitas, pastatyta atraminė sienelė, įrengta „žalioji“ automobilių aikštelė, elektrinių automobilių krovimo vietos, modernus apšvietimas, atnaujinti gretimi miesto šaligatviai, gatvių apšvietimas.

STATYBA

VILNIAUS „HILTON GARDEN INN“ IR „LIVE SQUARE“ KOMPLEKSAS –

BENDRUOMENIŲ SUSIBŪRIMO VIETA Nuotr. Karolis Kiniulis, Paulius Čilinskas

Šis Vilniaus centro lopinėlis jau ilgus dešimtmečius stovėjo užmirštas ir naudojamas tik kaip tranzitinis koridorius iš J. Jasinskio gatvės į Gedimino prospektą. Rengdami komplekso „Hilton Garden Inn“ ir „Live Square“ projektą kompanijos „Eika“ užsakymu architektai atsižvelgė ne tik į objekto vietą – pats miesto centras, greta pagrindinės gatvės – bet ir užsakovo norą sukurti stiprų traukos centrą, įkvepiantį šiai miesto daliai gyvybės. Solidūs ir išraiškingi pastatų fasadai, natūralios ir ilgalaikės apdailos medžiagos, elegantiški interjerai su subtiliais ir vos juntamais prabangos akcentais sukūrė patrauklią bei užsakovo ambiciją atitinkančią aplinką. „Visas projektas „Live Square“ ypatingas savo kompleksiškumu. Jį sudaro daug įvairių funkcijų – ne tik viešbutis, bet ir verslo centras, parduotuvės, restoranai, kavinės, gyvenamoji dalis, bendra komplekso požeminė automobilių aikštelė, dengtas pasažas. Sėkmingas visų funkcijų integravimas, užtikrinant atskirų dalių patogų funkcionavimą, kur būtina, privatumą arba, priešingai, – atvirumą, buvo nemenkas iššūkis architektų komandai. Taip pat, projektuojant istoriniame centre, keliami ypač griežti paveldo-

STATYBA

saugos reikalavimai, o tanki urbanistinė situacija lemia, kad daug sprendinių reikia derinti prie jau susiklosčiusio miesto audinio, užtikrinant, kad nebūtų pažeisti esamų pastatų insoliacijos ar gaisrinės saugos reikalavimai“, – sako vienas iš objekto architektų, „Unitectus“ studijos atstovas Povilas Čepaitis. Viešbučiai paprastai turi ypač griežtą struktūrą. Visos pastatą sudarančios dalys – viskas detaliai reglamentuojama. Nepaisant to, architektams pavyko kai kuriuos dalykus pakeisti. Pavyzdžiui, į viršutinį aukštą su įspūdingais panoraminiais vaizdais buvo perkeltas sporto klubas, numatyta terasa ant stogo, skirta svečių poilsiui ir įvairiems renginiams. Projekte buvo panaudota daug įvairių konstrukcinių sistemų. Įprastas monolitinio gelžbetonio karkasas požeminėje dalyje ir administraciniame pastate, mišri monolitinio ir surenkamojo gelžbetonio schema viešbutyje, išraiškingos akcentinės plieno konstrukcijos ir klijuoto medžio sijos virš pasažo – visos konstrukcijos sklandžiai surinktos į vientisą visumą. Išvengti daugybės netikslumų ir neatitikimų projekte ir statyboje labai pagelbėjo naudoti trimačio BIM projektavimo metodai. „Interjero projekto konkursui pateiktą viešbučio registratūros ir pirmo aukšto koncepciją apibūdinome taip:

STATYBA

„Hiltonas“ – Vilniuje, Vilnius – „Hiltone“. Norėjome, kad viešbučio svečiai pajustų mūsų krašto ir miesto savitumus. Vilniaus veidas yra jo gatvelės, aikštės, parkų alėjos, turgus. Senamiesčio architektūra bei spalvos lėmė interjero sprendimą ir spalvinę gamą. Santūrias konferencijų sales inspiravo monumentali ir monochrominė Vilniaus Katedros aikštė. Fojė yra tarsi žalia miesto alėja, atvedanti į aikštę su laisvai išmėtytomis pasisėdėjimo vietomis aplink židinį – aukurą“, – pasakoja „Jurtos architektų“ interjero dizainerė Rūta Goštautienė. Vilniaus „Hilton Garden Inn“ yra, ko gero, pirmasis ir vienintelis šio prekių ženklo viešbutis pasaulyje, kuris turi unikalų interjerą – nuo viešųjų erdvių iki svečių kambarių. Įprastai nemaža dalis interjerų būna standartizuoti, tačiau šiame projekte pavyko įtikinti viešbučių tinklo atstovus sukurti anksčiau nenaudotą dizainą. Taip viešbučio interjere atsirado daug lietuviškų ir baltiškų akcentų – ąžuolo apdaila, žalvariniai elementai, stilizuotų sodų apšvietimo instaliacija pagrindiniame hole, skudučių formos siena, granito girnapusės formos židinys ir kiti akcentai, tarptautinio prekių ženklo viešbutį susieję su vieta, kurioje jis atsirado. Viešbučio interjerui buvo keliami labai griežti reikalavimai, o verslo centre dizaineriams užsakovai leido kurti laisvai. Todėl, pavyzdžiui, nuosaikiame, natūralių gamtos atspalvių biure architektai drąsiai rinkosi minkštųjų baldų spalvas, pagyvinančias interjerą. Nemaža dalis baldų – vienetiniai gaminiai tiesiai iš profesionalų rankų. Kurdami unikalią komplekso atmosferą, dizaineriai išnaudojo visus įmanomus paviršius. Pavyzdžiui, atliko komplekse „Live

STATYBA

Square“ įsikūrusio biuro „Sorainen“ amfiteatro lubų apdailą. Eksperimentas tikrai pavyko ir šioje patalpoje dėmesį daugiausia traukia būtent lubos. Maksimalų vizualinį komfortą čia kuria ir apšvietimas. Amfiteatro zonos lubose funkciniai šviestuvai tiesiog pranyksta ir lankytojai mato tik estetinį apšvietimo sprendinį – pakabinamus šviečiančius „burbulus“. Abu komplekso pastatai sujungti lengvu mediniu „tinkleliu“ – tarsi pačios gamtos, į kurią gali atsiremti tik pradedantis savo kelią žalias vijoklis, drąsiai plevėsuojantis virš miesto centro. Šis eksterjero akcentas buvo pasirinktas projekto autorių kaip pastato vizitinė kortelė. Dengtam pasažui, kurio stogui buvo suplanuota pasitelkti grakščiai lengvas konstrukcijas, puikiai tiko klijuotosios medienos konstrukcijos, nes mediena yra natūrali, ekologiška, atsinaujinanti ir gilias tradicijas mūsų šalyje turinti statybinė medžiaga. Ši koncepcija puikiai dera su viešbučio interjere naudotomis sąsajomis su Lietuvos istorija ir kultūra. „Hilton“ ir „Live Square“ kompleksas jaukiai įrėmintas žalumos, kuri puošia ne tik komplekso prieigas, bet ir terasas.

STATYBA

„ŠVYTURYS BHOUSE“ – ISTORIJA DVELKIANTIS MODERNUMAS

Klaipėdos senamiestyje po rekonstrukcijos duris atvėrė nauja alaus darykla ir kartu neįprasta vieta gurmanams – „Švyturys BHouse“ gastrobaras. Nauja originali erdvė jungia klubą ir gastrobarą „Švyturys Brewery“ patalpose. Į šį barą alus tiekiamas tiesiai iš „Švyturio“ alaus daryklos, esančios už stiklinės sienos, tad yra galimybė stebėti ir šio gėrimo gamybos procesą. Bet, kol gastrobaras įgavo dabartinį individualų interjerą ir savitą atmosferą, teko nemažai paplušėti tiek projektuotojams, tiek statybininkams. Pasak studijos „Plazma“, kuri laimėjo interjero kūrimo konkursą, architektų, projektavimo užduotis buvo aiškiai apibrėžta: gastrobaras su scena, parduotuvė, degustavimo erdvė, ekspozicijos zona, konferencijų salė ir kt. Kitaip tariant, didelė erdvė bendrauti ir pažinti alaus gamybos tradicijas. „Mūsų pasiūlyta interjero koncepcija rėmėsi tuo, kad alaus tradiciją galima pažinti kiek kitaip – ne standartinėje įprastoje alaus pub’o erdvėje, o šmaikščiau ir elegantiškiau, pasakojant naują alaus gėrimo istoriją“, – atskleidžia architektė Laura Janavičiūtė.

Erdvė ir paskirtis suponavo išskirtinės vietos poziciją, bet ją kuriant architektams teko laikytis daugybės reikalavimų, kurie padėjo atsiskleisti jų kūrybiniam potencialui ir sukurti kažką ypatingo. „Švyturio BHouse“ gastrobaro interjerui skirtą nepaprastą užduotį – sukurti nepakartojamą erdvės ir jaukumo atmosferą – išsprendė UAB „Ergolain“. Laimėjusi konkursą kompanija įrengė visus nestandartinius „BHause“ gastrobaro

STATYBA

zonos, Gero alaus parduotuvės, II aukšto baro ir ekspozicijų erdvės bei biuro baldus administracinėje gamyklos dalyje, taip pat viso pastato vidinius sieninius skydus WC ir kitose bendro naudojimo patalpose. Vienas svarbiausių momentų „Švyturio BHouse“ erdvėje – medžiagiškumo ir interjero elementų tarpusavio santykis. Jis kuria interjero išskirtinumą ir bendrą nuotaiką. Architektai drąsiai formavo netikėtus apdailos derinius: marmuras su neapdirbtu rifliuotu metalu ar industriniai jūriniai šviestuvai šalia elegantiškų odinių baldų. Tokie sprendimai padarė šį interjerą įdomų ir ypatingą. Tikriausiai drąsiausias ir labiausiai neįprastas sprendimas – žuvų dalių skulptūros kaip interjero detalės. Jos iš pradžių šokiruoja, vėliau su jomis susidraugauji, o galiausiai atrodo, kad jos čia jau „gyvena“ per amžius. „Žmonėms reikia pasakoti istoriją ir suteikti netikėtų emocijų. Jeigu kyla klausimų, kodėl atsirado konkretus sprendimas, vadinasi, pasirinktas teisingas kelias. Kurti šį projektą buvo įdomi ir vertinga patirtis. Malonu, kad užsakovas patikėjo mūsų vizija ir idėjomis“, – džiaugiasi studijos „Plazma“ vadovas architektas Rytis Mikulionis. Šiuo neįprastu istorijos įkūnijimu patikėjo ir nacionalinio lietuviško dizaino konkurso „Geras dizainas“ komisija – „Švyturys BHouse“ pelnė sidabro medalį „Interjero dizaino“ kategorijoje. Originalios gastrobaro apdailos idėjos pritraukė ir tarptautinį dėmesį – projekto nuotraukos ir aprašymas paskelbti skaitomiausiame pasaulyje portale apie architektūrą bei dizainą „ArchDaily“, kur susipažinti ir įvertinti „Švyturys BHouse“ atmosferą gali net 13 mln. portalo skaitytojų iš daugiau nei 230 šalių.

STATYBA

NAMAS, PANEIGIANTIS MITUS IR NUTRINANTIS RIBAS

Vilniuje, Kalnėnuose, 2019-ųjų pradžioje pastatytas gyvenamasis namas, išsiskiriantis ne tik modernia architektūrine raiška, originaliu interjeru, bet ir įdiegtais sprendimais, leidusiais pasiekti ypač aukštos A++ klasės energinį naudingumą, palankumą aplinkai ir užtikrinti maksimalų komfortą jo gyventojams. Namo projektuotojai ir statytojai, pasitelkę turimą patirtį, sugebėjo paneigti įsišaknijusius mitus, kad pasyviais namais gali būti tik maži, negražūs pastatai su labai storomis sienomis ir mažučiais langais. „Bendradarbiaudami su architektais, konstruktoriais, energetikos inžinieriais, įrodėme, kad aukštos energinės klasės namas gali būti bet kokio architektūrinio stiliaus, bet kokios konstrukcijos, su įvairių dydžių langais ir skirtingomis funkcijomis. Ribų architektūra neturi. Viskas priklauso nuo požiūrio“, – įsitikinęs namo generalinę rangą vykdžiusios UAB „Constra“ direktorius Slavomir Volkov. Užsakovai architektams ypatingų pageidavimų dėl to, koks turėtų būti namas, neturėjo. Žinojo tik, kokio stiliaus namo norėtų, o toliau visiškai pasitikėjo architektų bei rangovų profesionalumu. Pastarieji užsakovų lūkesčius išpildė su kaupu.

Statinį suprojektavo architektas Vytautas Avietynas. Jis namą kūrė taip, kad šis ne tik atitiktų šeimos poreikius, bet ir derėtų prie esamos aplinkos. „L“ raidės formos stačiakampis pastatas plokščiu stogu, architekto sprendimu, turi didelius vitrininius langus. Jie orientuoti taip, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos ir pro kiekvieną langą atsivertų vaizdas į gražiai sutvarkytą sklypą. Statant šį namą, beveik nenaudota sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, polistireno ar plastiko. Pasirinktas ekologiškas kelias ir naudoti tik natūralūs komponentai: natūralus medis, keraminės (molinės) plytos, betonas, plienas, aliuminis ir akmens vata. Tai nulėmė ir netipinius pasyviajam namui fasado sprendimus: daug stiklo, betono ir medienos apdaila. Net namą juosianti tvora buvo pagaminta iš natūralios medžiagos – rūdinto plieno. Ir, nors namas atrodo labai kompaktiškas, jame netrūksta erdvės. Viduje yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė,

STATYBA

šeimos narių – tėvų ir vaikų – miegamieji, darbo kambarys, nedidelė pirtelė ir techninės patalpos su skalbykla. Gyvenamasis plotas – 250 m2. Pagal šiuolaikines tendencijas, tai didelis namas, tačiau objektas geba pats sau pasigaminti energiją. Elektrą namui generuoja ant stogo sumontuota saulės jėgainė, kurios galia siekia 10 kW. Šiuo metu tai – maksimali leistina galia buitiniams vartotojams. Projektuodamas namą, architektas V. Avietynas visur ieškojo dermės. Tad net ir greta įrengtam baseinui sukūrė ne arkinį gaubtą nuo kritulių ir šaltesnio oro, kaip įprasta Lietuvoje, bet stačiakampį, derantį prie namo formos. Žinoma, pagalvota ir apie šeimoje augančius vaikus. Integruota inovatyvi technologinė sistema užtikrins sveiką ir skaidrų baseino vandenį. Baseinas įrengtas taip, kad vaikai be suaugusiųjų priežiūros į jį negalėtų patekti. Namo interjeras sukurtas taip, kad taptų išorinių sprendimų tąsa. Interjero autorius, architektų studijos „Archtik“ vadovas Andrius Vekerotas, sąmoningai bandė išlaikyti išorės ir vidaus vientisumą. Todėl kūrė interjerą taip, tarsi visą namą nuo iki būtų projektavęs vienas ir tas pats žmogus. Pasiekti šį ambicingą tikslą padėjo ir interjere vyraujančios ilgalaikės, patikimos medžiagos: medis, betonas. Jos atitiko šeimos pageidavimus, kad interjeras būtų šiuolaikiškas, modernus ir minimalistinis. „Mūsų su užsakovu norai visiškai sutapo, – džiaugiasi A. Vekerotas. – Aš projektavau tai, kas miela mano širdžiai, o užsakovui viskas tiko ir patiko.“

Architektas pasakoja, kad interjere esantys betonas ir medis tarytum atkartoja pro langus matomą namo išorinį fasadą. „Tiek kraštovaizdis, tiek interjeras šiame projekte yra neatsiejami. Medžiagos pereina iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Mūsų idėja tokia ir buvo: kad pažiūrėjus į namą kai kurie elementai tarytum kiaurai per langus pereitų į interjerą“, – pasakoja interjero autorius.

STATYBA

10.

ANTRASIS S7 VERSLO CENTRAS – MODERNAUS BIURŲ PASTATO ĮKVĖPIMAS Nuotr. Vaidotas Darulis

2019-ųjų vasarį užbaigtas šešių aukštų 15 tūkst. m2 biurų pastatas – antrasis iš Saltoniškių gatvėje įsikursiančio S7 komplekso. Šį projektą plėtoja nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“, o generalinis rangovas – statybų bendrovė „Mitnija“. Antrąjį komplekso pastatą projektavo bendrovė „Eventus Pro“, o jo urbanistinę koncepciją sugalvojo architektas Aleksandras Gvildys („Archinova“) ir „Arrow Architects“. Šis biurų pastatas tapo didžiausia telekomunikacijų bendrovės „Telia“ būstine, į kurią darbuotojai perkelti iš kelių skirtingų sostinės biurų. Į A energinės klasės pastatą investuota apie 30 mln. eurų. Naujajame įmonės biure galės dirbti 1 200 darbuotojų, tačiau naudos jis apie 40 % mažiau energijos nei tipiniai biurų pastatai bei išmes į aplinką 46 % mažiau anglies dvideginio. Biurų pastatui suteiktas sertifikatas „BREEAM New Construction Excellence“. Ant jo stogo įrengta

saulės jėgainė, gaminsianti energiją pastato poreikiams, o viduje esančios sistemos padeda taupyti vandenį (pavyzdžiui, pastato tualetuose bus naudojamas lietaus vanduo), efektyvios technologijos automatiškai reguliuoja šildymo temperatūrą, apšvietimą bei vėdinimą pagal aplinkos sąlygas. Visą S7 kompleksą plėtojančios bendrovės „M.M.M. projektai“ valdymo pirmininkė Diana Dominienė teigia, kad vystytojas laikosi požiūrio „darbuotojas yra vertingesnis už darbo vietą“, tad planuodamas biurus siekia kokybiškų darbo vietų ir aukštų aplinkosaugos standartų laikymosi. Generalinis rangovas, statybų bendrovė „Mitnija“, šiek tiek naujųjų technologijų išbandė jau statybų aikštelėje – buvo naudota išmanioji programėlė, leidusi atsakingiems darbuotojams priskirti pastebėtus defektus, taip pat – automatizuota statybinių medžiagų užsakymo sistema. Pastato vidaus interjero viziją realizavo komanda A2SM. Ji sumaniai įtraukė darbuotojus į biuro kūrimo procesą.

STATYBA

Kiekvienas biurų pastato aukštas suskirstytas į daug skirtingų erdvių, pritaikytų įvairaus tipo darbui: nuo aktyviųjų poilsio, pramogų zonų iki „coffice“ tipo staliukų su minkštasuoliais bei tyliųjų erdvių su standartiniais darbo stalais. Interjero projektuotojų komanda A2SM (Viačeslavas Malenko, Kristina Čimkutė, Greta Prialgauskaitė) teigia, kad dėjo pastangas, norėdami biurą pritaikyti konkrečiai įmonei „Telia“. Anot A2SM atstovų, kuriant šio objekto interjerą daug lėmė medžiagiškumas, tad kaip interjero raiškos priemonė pasirinktos skirtingos medžiagos. Biuro erdvei apstatyti panaudoti daugybės užsienio gamintojų modernūs ir inovatyvūs baldai. Vienas iš pastato architektų, „Archinovos“ atstovas A. Gvildys, sako, kad visi keturi komplekso S7 pastatai turi bendrą koncepciją – numatyta jų visų su vidaus erdvėmis (kiemeliais) tūrinė ir erdvinė kompozicija, juos sieja gamtos tema (pirmajam pastatui priskirta vandens stichija, antrajam – bendrovės „Telia“ pastatui – miško, slėnio tema). Tarp Pieninės ir Saltoniškių gatvių sankryžos planuojamas iš karto visas kvartalas, tad visus keturis pastatus sies bendra požeminė automobilių aikštelė. Vien po „Telia“ pastatu įrengtos trijų aukštų aikštelės plotas siekia 16 tūkst. m2 – tai daugiau nei skirta darbuotojų biuro erdvei. Šiame pastate kiekviena detalė, kiekvienas akcentas reprezentuoja inovatyvumą. Komplekse S7, erdvėje tarp Pieninės ir Saltoniškių gatvių, iš viso bus pastatyti keturi pastatai. Trečiasis – kuriame įsikurs dar vienas „Danske Bank“ paslaugų centras – taip pat ką tik užbaigtas.

STATYBA

11.

„BUSINESS STADIUM WEST“ – MODERNI STADIONO KONVERSIJA Į VERSLO RAJONĄ

Nuotr. Paulius Čilinskas

„Courtyard by Marriott“ formuoja modernią Rinktinės gatvę ir plečia dešiniojo Neries kranto verslo kvartalą į Žirmūnų pusę. Šio projekto generalinis rangovas buvo bendrovė „Teikonta“, verslo centrą projektavo bendrovės „Arches“, „Projektavimai.lt“ ir „Acon“ bei gausus būrys architektų: dr. Edgaras Neniškis, Ernesta Bagužaitė, Akvilė Brazauskaitė, Andrius Marma, Rolandas Liola, Arūnas Liola ir Rūta Vitonytė.

Šiais metais buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankryžoje, užbaigtas verslo centras „Business Stadium West“. Nuo 2015-ųjų šią teritoriją valdanti bendrovė „Hanner“ čia planuoja pastatyti dar vieną verslo centrą ir gyvenamuosius namus. Verslo centras „Business Stadium West“ kartu su viešbučiu

„Business Stadium West“ – tai aštuonių aukštų ir 16,5 tūkst. m2 A+ energinio naudingumo klasės pastatas, kurio nuomininkai naudojasi jo gaminama žaliąja energija. Ant verslo centro stogo sumontuota 1 tūkst. m2 saulės elementų, kurie patenkina apie 5 % metinio pastato elektros energijos poreikio. Kiekvieną verslo centro langą įrėminančios konstrukcijos yra orlaidės, leidžiančios į vidų patekti kuo daugiau natūralaus oro. Pasak vieno iš pastato architektų dr. A. Neniškio, pastato fasade suformuoti „iškandimai“ tose vietose, kur tikimasi didesnio žmonių srauto: prie sankryžos ir išilgai kvartalo ašies – pėsčiųjų promenados. Pastatą į du korpusus dalina stiklinis atrijus. Dėl unikalios architektūros pastate su-

STATYBA

projektuotos iki 4 metrų aukščio konsolės ir siauri 12 metrų ilgio tilteliai, kurie užpildo atrijaus tūrį. Jo apačioje suformuota didelė bendra erdvė, kurioje darbuotojai gali socializuotis, organizuoti renginius, filmų peržiūras, dalintis naujai įgyta patirtimi. Atrijaus pirmąjį aukštą puošia baldai, kuriems reikėjo itin daug inžinerinių žinių – šviečiantys foteliai-kokonai. Jie išsiskiria tiek dydžiu, tiek pritaikytais konstrukciniais sprendimais ir vis dar yra vieninteliai tokie Lietuvoje. Į verslo centrą įėjusius svečius pasitinka virtualus asistentas, nurodantis, kaip rasti ieškomą įmonę. Aplink verslo centrą kuriama erdvė, patraukli visiems miestiečiams – fontanai, vandens kaskados, poilsio zonos ir akį džiuginantys želdiniai. Kalėdiniu laikotarpiu čia pastatytos eglutėmis apgaubtos sūpynės. Promenadą ir kitas viešas šio kvartalo erdves kūrė viena garsiausių pasaulyje kraštovaizdžio architektų studijų „Martha Schwartz Partners“. Daug dėmesio skirta ir verslo centro apsaugai – jį fiziškai saugo apsaugos darbuotojai, o įeiti į biurus galima tik per saugomas bendras patalpas. Verslo centre įrengta efektyvi šildymą ir vėdinimą kontroliuojanti pastatų valdymo sistema (BMS). Ji ne tik reguliuoja, bet ir pateikia tikslius duomenis apie pastato šildymą, vėdinimą, kondicionavimą, apsaugos sistemas. Be to, leidžia išmatuoti, kiek energijos išnaudoja kiekviena patalpa atskirai.

Pastatui specialiai suprojektuoti unikalūs vėdinimo įrenginiai, kurie žiemą iš oro sugeria drėgmę ir atkuria jos kiekį vidaus patalpose, o vasarą – priešingai – šiek tiek sausina vidaus orą. Patalpoms vėdinti šiame objekte numatyta rekuperacinė sistema su rotaciniais šilumokaičiais. Sistema įdiegta taip, kad kiekvienos patalpos nuomininkai galėtų individualiai reguliuoti norimą vidaus temperatūrą ir oro padavimo srautą. Ant pastato stogo įrengta raudonmedžio terasa, kuri biurų darbuotojams atveria fantastišką vaizdą į Vilniaus senamiesčio panoramą.

STATYBA

12.

JAV MEDICINOS PRIETAISŲ GAMYBOS ĮMONĖ „HOLLISTER INCORPORATED“ NETOLI KAUNO ATIDARĖ DIDŽIULĘ GAMYKLĄ

Nuotr. Evaldas Lasys Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškilo medicinos prietaisų gamybos įmonės „Hollister Incorporated“ gamykla. Jos generalinis rangovas – statybų įmonė „YIT Lietuva“, pastatą projektavo bendrovė „Sweco Lietuva“. Ši gamykla – pirmoji, kurią kompanija „Hollister Incorporated“ pasistatė Lietuvoje. Užsakovai nuo pat pradžių apibrėžė statybų darbų standartus, kurių tikslas – užtikrinti kokybišką ir ilgalaikį gamyklos eksploatavimą. Gamyklai, kurios produkcija padeda virškinimo sistemos ligomis sergantiems pacientams, dar projektavimo stadijoje buvo keliami aukštesnio patikimumo reikalavimai. Laimė, statybų metu juos visiškai pavyko išpildyti. Numatyta, kad atraminės konstrukcijos bus daug masyvesnės – turės didesnę laikomąją galią – nei yra įprasta tokio tipo pastatams. Beveik 30 tūkst. m2 gamyklos plote išsidėstė gamybos, prekybos, prekių krovimo, sandėliavimo ir vadinamųjų „švarių patalpų“, t. y. „patalpų patalpose“, zonos, administracijos ir techninės patalpos, kuriose veikia kompresorinė, garo katilinė ir laboratorijos. Visa gamyklos teritorija sudaro 13 hektarų, o paties dviejų aukštų pastato ilgis, plotis ir aukštis siekia 156 x 147 x 16 metrų.

Aukščiausi kokybės reikalavimai buvo keliami ir visoms inžinerinėms gamyklos sistemoms, kurios buvo sumontuotos vos per keturis mėnesius. Pastate įrengtos grindinio, orinio ir radiatorinio šildymo sistemos leidžia pasiekti bendrą 3 906 kW šilumos galią pastatui šildyti ir vėdinti. Vėdinimo funkcijai užtikrinti sumontuoti 22 oro tiekimo / ištraukimo įrenginiai (ventiliacinės kameros) bei 15 oro ištraukimo ventiliatorių, kurie susijungia į didelio galingumo vėdinimo sistemą. Bendras tiekiamo / ištraukiamo oro kiekis siekia daugiau kaip 245 tūkst. m3/ val. Dideles darbų apimtis demonstruoja ir kiti inžinerinių sistemų rodikliai – šio statybos etapo bendra šalčio galia pastatui vėsinti sudaro 2 611 kW, įrengto technologinio vėsinimo galia – 130 kW, bendras įrengtas elektros galingumas – 3 134 kW. Šalčio gamybos sistemai sumontuotos 7 šalčio mašinos bei 10 aušyklų. Gamybinių sričių reikalavimai įprastai yra didesni už standartinius komforto palaikymo poreikius, t. y. tenka dirbti su kur kas didesniais oro srautais, o temperatūros ir drėgmės valdymas turi būti preciziškai tikslus. Veikia didelis išorės statinis slėgis, todėl kai kurių blokų filtravimo funkcijai keliami specifiniai reikalavimai.

STATYBA

Gamyklos „Hollister“ architektai ir pats užsakovas norėjo, kad objekte būtų naudojamos tiek Europoje, tiek JAV žinomos apdailos medžiagos, atitinkančios BREEAM ir LEED pastatų vertinimo standartus. Gamykloje „Hollister“ naudotos modulinės išskirtinio dizaino kiliminės dangos ir skirtingų stilių grindų plytelės: akmens masės grindų plytelės, išsiskiriančios patvarumu ir ilgalaikiškumu, bei keraminės sienų ir grindų plytelės, džiuginančios sodrių ir ryškių ornamentų dekoru. Aukštus standartus turėjo atitikti ir gamyklos baldai, kurių gamyba buvo patikėta kompanijai „Ergolain“. Įmonė suprojektavo ir pagamino baldus ne tik darbo erdvėms, bet ir medicininės įrangos laboratorijai bei itin didelei valgyklai. 1770 baldų buvo pagaminta per itin trumpą laiką – 4 savaites. Gamyboje naudotos medžiagos nuo LMDP, natūralios faneruotės, Compact'o iki natūralaus betono. Konferencijų salėms pasirinkti apvalūs modernaus dizaino šviestuvai. Jie tolygiai skleisdami šviesą kuria minimalistinį stilių ir tampa puikiu interjero akcentu. Darbo vietoms apšviesti pritaikyti praktiški šviestuvai, kurie leidžia apšviesti keturias ar net šešias darbo vietas vienu metu, o jų forma atveria kelią daugumai skirtingų sprendinių, kruopščiai juos derinant prie interjero. Šiuose šviestuvuose įmontuoti būvio davikliai. Jie nuolat „stebi“ patalpą ir vertina, ar joje yra judančių objektų (žmonių), jeigu žmogaus nėra – jie išsijungia ir taip taupo energiją.

NAMAS – X

UAB ISKU BALDAI Projektų vadovė Urtė Gaidytė tel. +37061629082 | urte.gaidyte@isku.com | www.isku.lt 68

DARBO LAIKAS: Pr-Pn: 10 – 19; Š: 10 – 17; S: nedirbame P.Lukšio g. 21, Vilnius

Skandinaviškas minimalizmas ir kokybė jūsų namuose – „ISKU baldai“

NAMAS – X

KONKURSAS

SUKURKITE ateities namo vizualizacijas

PAMATYKITE savo projektą žurnale

Jau kurį laiką populiaru siūlyti vienodus būstų projektus ir statyti namus vadovaujantis vis ta pačia viena idėja. Niekas nesiginčys, kad taip auga kiekybė, tačiau kur tada kokybės vieta? Namai praranda originalumą, siekiama patenkinti vidutinio vartotojo poreikius, neskiriant daugiau dėmesio pastato inovatyvumui. Ar tikrai norime po darbų grįžti į tokius namus? Tad kviečiame prisidėti ir kurti novatoriškiausias idėjas bei išskirtinį interjero dizainą.

LAIMĖKITE kelionę į parodą Milane ir daugybę kitų prizų

Dizaino projektai turės demonstruoti aukštą raiškos ir kūrybiškumo lygį, įgyvendinti naujas būsto idėjas, integruoti inovacijas ir pažangiausias technologijas, kurti tvarumą, efektyvumą ir estetiką. Visa koncepcija siejama su naujausiais futuristiniais gyvenamųjų namų projektais, kurie atspindi ir yra pritaikyti šiuolaikiniam pasirinkimui, įskaitant komforto, energijos pusiausvyros, estetikos, praktiškumo ir efektyvumo elementus, orientuotus į ateities gyvenamojo namo koncepciją.

KVIEČIAME REGISTRUOTIS ARCHITEKTUS IR INTERJERO DIZAINERIUS Daugiau informacijos ir registracija tel. +370 626 36 493 bei el. paštu linas@structum.lt

REGISTRUOKITĖS JAU DABAR!

NAMAS – X

KOMISIJA: KRISTIJONAS SKIRMANTAS Architektūros studijos „Heima“ partneris ir vienas iš įkūrėjų. Baigė architektūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, dirbo ir tobulinosi Ispanijoje, Belgijoje, Lietuvoje. Kartu su studijos „Heima“ komanda imasi privačių bei visuomeninių interjerų, architektūros, viešųjų erdvių bei baldų dizaino projektų.

OLEKSANDR DYMNICH Yra sukaupęs daugiau nei 10 metų projektų valdymo patirtį. Įmonėje „Sergey Makhno Architects“ kaip projektų vadovas jis pradėjo dirbti prieš trejus metus ir po dvejų metų tapo įmonės vykdomuoju direktoriumi (CEO). Oleksandr studijoje balansuoja tarp kūrybiškumo ir verslo – užsiima įmonės verslo strategijos kūrimu ir įgyvendinimu, ieško krypčių į užsienį.

MARKO GLIGOROV Marko Gligorov gimė ir užaugo Belgrade, ten įgijo architektūros magistro laipsnį. Jo gyvenimo aistra – interjero dizainas, o per 11 veiklos šioje sferoje metų projektai, su kuriais dirbo, driekiasi net per keturis kontinentus – nuo viešbučio „Morpheus“ Makao („Zaha Hadid Architects“) iki viešbučio „JW Marriott“ Mumbajuje. Šiuo metu dirba interjero dizaineriu Londono studijoje „Jump Studios“.

TOMAS LAPĖ Tomo Lapės vadovaujama „Studija lape“ projektuoja gyvenamuosius namus, visuomeninius ir komercinius pastatus, privačių bei visuomeninių erdvių interjerus. Studija didelį dėmesį skiria ne tik statybinių technologijų inovacijoms, visuomenės socialinių ir ekonominių poreikių analizei, bet ir aukštai estetinei projektų kokybei.

RYTIS MIKULIONIS Architektas, architektūros studijos „Plazma“ vadovas. Studija jau daugiau kaip 15 metų kuria visuomeninės paskirties objektų interjerus ir gyvenamųjų namų projektus, dirba su pastatų rekonstrukcija. Studija „Plazma“ žinoma kaip netradicinių sprendimų virtuozė, skirianti milžinišką dėmesį kontekstui, gebanti vizualiuosius ir taikomuosius menus integruoti į projektavimo procesą.

SABINA DAUGĖLIENĖ Viena iš DO ARCHITECTS įkūrėjų, architektė, studijos vadovė. DO ARCHITECTS yra viena ryškiausių architektūros studijų Lietuvoje vienijanti per 30 architektų ir urbanistų su užsienio bei Lietuvos patirtimi. Komandos darbų portfolio apima tokius projektus kaip kartu su Studio Libeskind projektuotas MO muziejus, Ogmios miesto teritorijos konversija, gyvenvietės ant vandens projektas Svencelėje ir kt.

NAMAS – X

Eglės Savickaitės ir Vikinto Sereičiko vizualizacija

KONKURSO „NAMAS X“ KOMISIJOS NARIAI: ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA – TAI PROJEKTAI, KURIŲ CENTRE – ŽMOGUS, ESTETIKA, FUNKCIJA IR ŽIUPSNELIS INOVACIJŲ Ateinančiais metais žurnalas STRUCTUM tęs projektą „Namas X“, kurio metu jaunieji architektai bei dizaineriai kuria ateities būstą, neribodami savo kūrybiškumo nei plotu, nei konkrečiu objektu. Jie projektuoja tiek namus, tiek butus, gerai apgalvodami, kokie poreikiai bus aktualūs jų ateities klientams. Šiame konkurse pakviesta teisėjauti patyrusių Lietuvos ir užsienio architektų komisija. Jie atskleidė savo požiūrį, kas architektūriniame projekte svarbiausia ir ko labiausiai ieškos jaunųjų dizainerių kūriniuose. R. MIKULIONIS: „JEI INTERJERAS KURIAMAS VISIEMS – TUOMET JIS NEĮDOMUS“ Ilgus metus vadovaujantis savo įkurtai dizaino studijai „Plazma“, daugybę visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų bei jų interjerų projektavęs konkurso „Namas X“ komisijos narys Rytis Mikulionis sako, kad svarbiausia kuriant naują projektą – geras estetikos ir funkcijos santykis. Nors komisijai matant vizualizacijas, pasak architekto, ne visuomet lengva įvertinti, ar nenukentėjo funkcionalumas (tam reikėtų patalpų plano), R. Mikulionis tikisi, kad konkurso dalyviai apgalvos, ar jų projektuotuose namuose gyvenant ne tik džiaugtųsi akis, bet būtų ir patogu.

R. Mikulionis

„Žinoma, šis konkursas labiau orientuotas į jaunus profesionalus. Tikiuosi, kad jie savo namui sugalvos kokį nors įdomų gyvenimo scenarijų, nes interjeras realiame gyvenime kuriamas kažkam. Jei jis kuriamas visiems – tuomet jis neįdomus. Todėl patarčiau numatyti namo gyventoją, to sukurto produkto „vartotoją“ su savo legenda. Tai konkurso dalyviams turėtų būti „kabliukas“, – sako komisijos narys R. Mikulionis.

NAMAS – X

Jo teigimu, šiandien interjeras nėra tik dizainas ar inžinerija – tai ir savotiška gyvenimo filosofija. Kadangi šiuo atveju konkretaus užsakovo nėra, konkurso dalyviai gali improvizuoti, susigalvoti ne tik jį, bet ir įsivaizduoti, kaip namas atrodo iš išorės, kokia bus kiekvienos jo patalpos funkcija. O. DYMNICH: „SVARBU NE TIK TECHNOLOGIJOS, BET IR ISTORIJA BEI TRADICIJOS“ Ukrainos interjero dizaineris Oleksandr Dymnich, daugiau nei 360 projektų įvairiose pasaulio šalyse sukūrusios studijos „Sergey Makhno“ atstovas, mano, kad šiuo metu žmonija ir technologijos vystosi netgi per greitai. Kažką prognozuoti, ypač – kaip atrodys ateities namai, labai sunku, tačiau galima sekti tendencijas. „Namuose atsiras vis daugiau autonomiškumo ir „protingų“ įrenginių, sujungtų į vieną ekosistemą. Naujos medžiagos leis sumažinti statybų išlaidas ir atvers galimybę individualizuoti pastatų formas. Mes sparčiai judame fantastinėse knygose ir filmuose matytų idėjų realizavimo kryptimi. Bet kartu žmogaus savęs identifikavimo paieškos vers jį grįžti prie etninių šaknų, kurias atspindi formos ir medžiagos. Pavyzdžiui, JAV leidinys „Domino“ neseniai rašė, kad ukrainietiškas dizainas pakeis skandinaviškąjį pasaulio rinkose. Kodėl? Nes mes

O. Dymnich

radome savo tapatumą“, – sako dizaineris. Tai reiškia, kad iš vienos pusės eina technologijos ir energinis efektyvumas, iš kitos – istorija ir tradicijos. Kalbėdamas apie konkursą „Namas X“ ir pateiktų darbų vertinimą, O. Dymnich pabrėžė, kad jam projekte svarbiausia idėjos, transliuojama mintis ir unikalumas. „Aišku, detalės taip pat svarbios, bet be išgrynintos idėjos mes gausime jau seniai pažįstamą rezultatą, tik su kitu apvalkalu“, – įsitikinęs dizaineris. Evelinos Delekaitės vizualizacija

NAMAS – X

„Sketch studio“ vizualizacija

ir teorinis. Tačiau kitokius sprendimus reikia argumentuoti. Dar vienas dalykas – bendra estetika. Tai ne mažiau svarbu nei funkciniai reikalavimai“, – mano K. Skirmantas. Kaip komisijos narys, jaunųjų architektų darbuose jis tikisi atrasti naujų gyvenamojo namo interpretacijų, šiuo metu aktualių darnumo principų. „Jei yra šie dalykai ir dar anksčiau minėti faktoriai, tuomet – 10 balų!“ – šypsosi K. Skirmantas.

K. Skirmantas

K. SKIRMANTAS: „VERČIAU PERSPAUSKITE, NEI SUKURKITE TAI, KAS JAU MATYTA“ Kitas komisijos narys, studijos „Heima architects“ vadovas Kristijonas Skirmantas, svarsto, kad pirmiausia namas turi būti aiškios loginės sandaros. „Žinoma, šiuo atveju („Namo X“ konkurse – red. past.) galima leisti sau šiek tiek pafantazuoti ir taip griežtai nesilaikyti funkcinių taisyklių, nes konkursas yra kūrybinis

Jo teigimu, gyvenamųjų namų tipologija dažnai peržiūrima ir, keičiantis gyvenimo būdui, architektai turi nuspręsti, ar gyvenamojoje erdvėje neliko nebeaktualių elementų. „Galbūt visos tos technologijos – išmanūs namai, jų valdymas mobiliaisiais prietaisais – padiktuos naujų patalpų ar būsto elementų poreikį? – spėlioja architektas. – Norime pasižiūrėti, kaip jaunieji architektai tai įsivaizduoja.“ Paklaustas, ar nekyla rizika „perspausti“ su naujosiomis technologijomis, K. Skirmantas sako – verčiau perspausti, nei padaryti įprastai, tai, kas jau matyta. „Kol jūsų neriboja konkretūs užsakovų poreikiai ir užgaidos, į užduotį galima pažiūrėti labai lanksčiai. Manau, šiame konkurse turėtume išvysti daug įdomių projektų“, – pokalbį užbaigia „Heima architects“ atstovas.

NAMAS – X

T. LAPĖ: „TURIME DAUG GRAŽIŲ VAIZDŲ, BET VIS MAŽIAU TURINIO“ „Studijos lape“ vadovas ir architektas Tomas Lapė pabrėžia, kad visi architektūriniai projektai sukasi apie žmogų – to turėtų nepamiršti jaunieji architektai. „Gali būti „gražu“, „negražu“, bet reikia siekti tame projekte matyti žmogų. Pasaulyje sukurta daug gražių projektų, bet kai kurie jų yra net „antžmogiški“, sakyčiau. Ką turiu omenyje? Dabar labai išpopuliarėjusi fotografija, vertinami gražūs kadrai, nuotraukos, tačiau, kai pradedi gilintis, suvoki, kad tai tik pirmas įspūdis, o žmogaus tame objekte – mažai. Matydamas gražius paveiksliukus, aš visada mintyse bandau juos „pajudinti“: pereiti per tokius namus, kažką nuveikti juose. Kuo daugiau menamas žmogus gali veikti namuose, tuo projektas labiau vykęs. O jei tai – tiesiog sustingusi akimirka... Jei jame galima tik skaityti knygą apie meno bienalę ir žiūrėti pro langą...“ – šypsosi architektas. Jo teigimu, projektui reikia ne tik gražaus vaizdo, bet ir turinio arba, architekto žodžiais tariant, erdvėje turi „tilpti“ ne tik būdvardžiai, bet ir veiksmažodžiai. Kintančias tendencijas T. Lapė apibūdina filosofiškai: per badmetį apkūnus žmogus atrodo kaip gerovės ir sotumo simbolis, bet laikotarpiu, kai visi gyvena pasiturinčiai, –

T. Lapė

kaip apsileidęs ir besotis. Vienos tiesos nėra, o vertybės ir grožio suvokimas nuolat keičiasi. „Dabar esame persisotinę informacijos, gražių vaizdų. Šiuo metu jie kuriami tiesiog tam, kad patys save iliustruotų. Vaizdai yra estetiški ir profesionaliai pateikti, tačiau turime tiek daug gražių vaizdų ir mažai kokybės, turinio. Vis dėlto manau, kad netrukus kils poreikis labiau įsigilinti į turinį ir šis lūžis jau ne už kalnų. Kada tai įvyks? Galime pradėti šiandien“, – pokalbį užbaigia architektas T. Lapė. Antano Rumino vizualizacija

NAMAS – X

Veronikos Žvirblės vizualizacija

medžiagas, bet tvarų erdvės naudojimą: kai galbūt nereikia tiek erdvės, kai erdvės yra daugiafunkcės, kai iškart žinai, kokiam tikslui tai suprojektuota. Kad nebūtų tokių valgomųjų, kokius turi mūsų seneliai ir tetos, kurie atidaromi tik per Kūčias ir daugiau visus metus greičiausiai nenaudojami“, – sako S. Daugelienė. Kiti kriterijai – architektūriniai: kaip krenta šviesa, kokios yra patalpų proporcijos, kokią perspektyvą eidamas per objektą mato žmogus. S. Daugelienė

S. DAUGELIENĖ: „ŠIANDIEN AKTUALUS TVARUS ERDVĖS NAUDOJIMAS“ Dar viena komisijos narė – ne kartą architektūrinių konkursų apdovanojimus pelniusios studijos „DO architects“ vadovė Sabina Daugelienė. Jos nuomone, projektuodamas būstą pirmiausia architektas atsižvelgia į kontekstą – šeimą, kuri gyvens būste, ir būsto aplinką. „Kadangi šiuo atveju konteksto nėra, einame prie kitų dalykų: kuriame ateities namus, kur svarbus tvarus vartojimas. Čia turiu omenyje ne kokias nors ekologiškas

„Man pačiai pasitikrinti, ar projektas geras, padeda tokia užduotis: ar užtenka vos kelių linijų jo esmei nupiešti? Kadangi akademinė terpė yra ta, kurioje galima eksperimentuoti, siūlyti drąsias idėjas, šiame konkurse tikiuosi netikėtų atradimų“, – sako S. Daugelienė. Ji teigia, kad eksperimentai interjere – teigiamas dalykas, tačiau su sąlyga, jei eksperimentas ne komplikuoja projektą, o padaro jį dar aiškesnį, šviesesnį. Pagrindinės šiuo metu egzistuojančios tendencijos, S. Daugelienės akimis, yra šios: natūralios medžiagos ir kuo daugiau natūralios šviesos. Šios interjero dizaino vertybės praktiškai niekada nebuvo „išėjusios iš mados“. „DO architects“ vadovė linki kolegoms kurti tokius interjerus, kuriuos kitos kartos architektams norėtųsi ne perdaryti iš naujo, bet restauruoti. Ypač, kai natūralios medžiagos turi savybę sendamos išlaikyti dar gražesnį estetinį vaizdą.

Mato Miliausko vizualizacija

NAMAS – X

Greta Šustauskaitė, „CUBO Studio“ / gkcubostudio@gmail.com / +370 62 658 349 /

Interjero medžiagiškumas orientuotas į ilgalaikiškumą ir praktiškumą. Akmuo derinamas su natūraliu medžiu ir metalu. Individualiai projektuojamų baldų fasadai gaminami iš dažytos MDF plokštės, o minkštiesiems baldams ir užuolaidoms pasirinkti neutralūs pilkų tonų gobelenai. „Namas X“ – tai Rokiškio rajone miškų ir ežerų apsuptyje suprojektuotas modernus ir inovatyvus vieno aukšto gyvenamasis namas. Jo erdvės išdėstytos taip, kad būtų funkcionalesnės. Tik įėjus į pastatą mus pasitinka erdvus, per visą namo ilgį besidriekiantis koridorius. Iš jo pirmiausia patenkame į holo zoną, kiek paėję – į bendrą svetainės, valgomojo ir virtuvės erdvę. Ramybės bei privatumo poilsio erdvės – tėvų miegamasis su drabužine ir vaiko kambarys – suplanuotas atokiau. Nuo pagrindinės namo erdvės šias patalpas skiria vonios bei darbo kambariai. Interjere dominuoja subtilūs prigesinti žalios, rusvos ir pilkai rudos spalvų tonai. Akcentams pasirinktos auksinė ir juoda spalvos. Žalia simbolizuoja technologijų ir gamtos sintezę, praeitį ir ateitį, gamtos išsaugojimo idėją. Rusva siejama su žeme, pagyvina erdves, suteikia interjerui jaukumo. Aukso ir juoda spalvos kontrasto principu tarsi užbaigia erdves.

Pagrindiniu interjero akcentu tampa kiekvienoje erdvėje atsikartojantys blizgaus aukso elementai. Holo siena, dekoruota žvilgančio metalo plokštėmis, nedidelei erdvei suteikia gylio, o virtuvės salai – lengvumo. Toks pat metalas naudojamas ir vonios praustuvo baldo stalviršiui, darbo kambario pufui ir tam tikroms stalo detalėms. Jis suteikia interjerui modernumo bei išskirtinumo. INTERJERO LINIJA. Bendrai svetainės ir valgomojo erdvei, miegamajam su drabužine, vaikų kambariui ir darbo zonai parinkta „Amtico Signature“ LVT/vinilinių dizaino grindų kolekcija „Toulouse Oak“, grindų dizainas „Ribbon Pleat Verbena“. VALVĖSTA. Terasos grindų danga – iš „Millboard“ kolekcijos. Klasikinio rašto grindų danga tiksliai atkartoja subtilius natūralios medienos raštus, o spalva „Smoked Oak“ puikiai juos pabrėžia. THINK LIGHT. Name suprojektuotas trijų lygių apšvietimas. Bendrojo apšvietimo funkciją atlieka „Vibia“ kryp-

NAMAS – X

tiniai lubų šviestuvai „45° lamps“. Šviestuvai pagaminti iš juodai dažyto aliuminio, o vidus padengtas matiniu auksu, todėl puikiai dera prie bendro interjero koncepto. Dekoratyvinio apšvietimo funkciją atlieka virš virtuvės salos ir valgomojo stalo pakabinti „CVL Luminaires“ lubiniai šviestuvai „Cercle et Trait by Pool“ bei „Vibia“ sieniniai šviestuvai „Pin“ ir „Thin Line“. Minimalistinis šviestuvų dizainas neapsunkina ir neužgožia interjero, todėl puikiai atlieka savo funkciją. ISKU. Dėl metalo detalių ir subtilaus dizaino holui parinkta kabykla „Torkelson“ bei suoliukas iš kolekcijos „Town“. CLASSIC LINE DECOR. Minimalistinio dizaino grindjuostės SK-4009 pabrėžia grindų ir sienų kontrastą, o dekoratyvinės juostos PCR-6005 suteikia erdvėms prabangos. JUNG. Siekiant taupyti namo energiją, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo ir saugos įranga sujungta į vieną protingo namo sistemą KNX. Suderinus sistemos scenarijus, jie valdomi „Jung“ jungikliais, kurie suprojektuoti prie kiekvieno įėjimo į patalpą. Pasirinkti serijos LS 990 metaliniai jungikliai ir „Dark“ spalvos kištukiniai lizdai. GROHE. Dėl nepriekaištingų estetinių formų, aukštos kokybės ir ypatingos matinės spalvos „Brushed Hard Graphite“ vonios kambariui pasirinkti dizaino linijos „Essence New“ maišytuvai. Virtuvės maišytuvas parinktas iš tos pačios kolekcijos, tačiau, kaip atsvara blizgaus aukso elementų turinčiai salai, maišytuvui pasirinkta spalva „Cool Sunrise“. GEBERIT. Vonios kambariui parinktas baltos spalvos pakabinamas klozetas ir išmanusis dangtis „Geberit AquaClean Tuma Comfort“. Vandens nuleidimo mygtukas „Geberit Sigma 01“ pasirinktas dėl išraiškingo dizaino ir juodos spalvos.

NAMAS – X

Karolina Mažonaitė, „CUBO Studio“ / gkcubostudio@gmail.com / +370 67 721 711 /

„Namas X“ – tai ne tik šiuolaikiškos technologijos, modernumas ir estetika. Ateities namai privalo būti šilti, jaukūs ir tokie, į kuriuos visada norėtųsi grįžti ir leisti laiką su šeima. Būtent toks yra šis interjeras: sukurtas jaunai šeimai, kuri mėgsta drąsesnius sprendimus, šiltų ir šaltų spalvų kontrastą, meną, minimalizmą ir, aišku, domisi naujovėmis bei pažangiausiomis technologijomis. Nuostabių miškų apsuptą vieno aukšto namą sudaro holo erdvė, kuri susijungia su svetainės ir virtuvės zonomis, darbo kambarys, kurį galima sujungti su bendra erdve, nes yra atskirtas stiklinėmis pertvaromis, miegamasis bei vonios kambarys. Interjere dominuoja šviesūs ir tamsūs atspalviai, susipinantys į bendrą visumą. Sienos numatomos šviesiai pilkos spalvos, tačiau, norit suteikti šilumos, viena namo siena dekoruojama deginto medžio tašeliais. Durys siūlomos iki pat lubų – vadinamosios „nematomos durys“. Kaip akcentas naudojamas rusvos spalvos natūralus akmuo, kuris puikiai dera su žalvarinėmis detalėmis. CLASSIC LINE DECOR. Viena iš svetainės sienų dekoruojama šio gamintojo dekoratyvinėmis juostomis F-PCR-6005. Sienų dekoras pagyvina erdvę ir suteikia elegancijos santūriam, minimalizmu alsuojančiam interjerui.

NAMAS – X

ISKU. Šio gamintojo baldai yra ne tik funkcionalūs, bet ir atitinkantys aukščiausius kliento komforto kriterijus. Būtent dėl to šio namo darbo kambariui pasirinktas poilsio krėslas pasirinktas fotelis „Rosario“. Įdomaus silueto, tvirtas ir stabilus fotelis yra patogus tiek darbui prie kompiuterio, tiek poilsiui su knyga rankoje.

akcentais. Virtuvėje naudojamas maišytuvas su patogumą užtikrinančiomis papildomomis funkcijomis „Red“ (verdantis vanduo) ir „Blue“ (filtruotas, gazuotas vanduo). Maksimaliam komfortui ir malonioms akimirkoms duše – sistema „Smart Control“, o prie jos numatomos papildomos dušo galvutės su sistema „Smart Active“.

VALVĖSTA. Terasos grindims pasirinkta patvari natūralaus medžio rašto „Burnt Cedar“ serijos „Millboard“ grindų danga. Ši spalva drąsi, elegantiška ir pulsuoja šiluma.

GEBERIT. Vonios kambario vienas svarbiausiu elementų yra unitazas, tačiau, norint, kad jis negadintų bendro minimalistinio ir estetiško dizaino, buvo pasirinktas itin kokybiškas unitazas iš serijos „Geberit Acanto“. Prie jo priderintas potinkinis bakelis „Geberit Sigma“ ir sulig sienos paviršiumi montuojamos vandens nuleidimo mygtukas „Geberit Sigma70“. Toks įrangos derinys nesutrigdo dizaino harmonijos.

INTERJERO LINIJA. Interjerui kurti naudojamos tik aukščiausios kokybės naktinės ir dieninės užuolaidos, kurios atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus. Naktinių užuolaidų audinys „Bedra“ (8059.15), dieninių – „Marmara“ (8025.11). Interjere pritaikomos betono imitacijos plytelės „Amtico“ iš serijos „Tempus Embrace“. Jos klijuojamos visame name, norint išlaikyti vientisumą. JUNG. Prie įėjimo integruota gamintojo „Jung“ telefonspynės vidaus stotelė LS 990 suteikia galimybę matyti apsilankantį svečią. Visų namų kontrolei pasirinkta sistema „Jung KNX“ užtikrina patogumą, saugumą ir ekonomiškumą. Pastato apšvietimo, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, saugos, užuolaidų ir garso sistemas sujungia į vieną KNX protingo namo sistemą, tad taip taupoma pastato energija. Visame interjere naudojami „Jung“ metaliniai LS 990 (antracito spalvos) serijos jungikliai ir kištukiniai lizdai, išsiskiriantys patogumu, estetika ir galimybe į vieną jungtuko rėmelį sudėti daug valdymo mygtukų. Kištukiniai lizdai parinkti su apsauga nuo vaikų, nes saugumas – taip pat svarbi namų detalė.

THINK LIGHT. Svetainės, virtuvės, valgomojo, holo erdvėse bendrajam apšvietimui naudojami įleidžiami, priglaistomi ir kraipomi šviestuvėliai iš prekių ženklo „Tal“ („Nobel Sferos Leaf“). Įleisti į lubas jie tarsi pranyksta ir leidžia išlaikyti lygias ir estetiškas lubas. Darbo kambario ir miegamojo erdvėse bendrajam apšvietimui naudojamos įleidžiamos bėgelių sistemos su skirtingų tipų šviestuvėliais iš prekių ženklo „Moltuce“ asortimento („Log Out Track“, „Go Track“). Ši sistema leidžia keisti ne tik šviestuvėlių tipą, vietą, bet ir šviesos srauto kryptį. Visose spintose ir lentynose įmontuotas paslėptas LED apšvietimas, kuris yra funkciškai patogus bei estetiškai patrauklus akiai.

GROHE. Kuriant ateities namus, svarbu atsižvelgti į santechnikos pasirinkimą, nes jos ilgalaikiškumas ir kokybė gali daug pasakyti apie patį interjerą. Visame name pasirinktas vokišką kokybę atitinkantis prekių ženklas „Grohe“. Charakteringos grafito spalvos serijos „Atrio“ vandens maišytuvai tampa vonios kambario ir virtuvės

NAMAS – X

Paulius Paskačimas paulius@paskacimas.com +370 61 200 834 www.paskacimas.com

Inovatyvus namas – tai racionaliai suplanuota erdvė, kurioje pritaikytos technologijos padeda išspręsti buitines situacijas greičiau ir paprasčiau. Pasirinkta atviro plano namo koncepcija, todėl ribotas plotas maksimaliai išnaudojamas. Svetainės ir valgomojo zonos atskirtos nuo virtuvės tūriu, kuriame įrengiama techninė ir WC patalpos, taip pat jame integruojama prieškambario spinta ir aukštas virtuvės blokas. Miegamieji su pagrindiniu vonios kambariu atskirti galerijos tipo koridoriumi. Siekiant optiškai išplatinti erdvę, visur naudojamos panoraminės langų sistemos. Lauko ir vidaus santykis tampa vientisas. Terasos dar labiau išdidina funkcines zonas. GROHE. Virtuvėje pasirinkti maišytuvai iš serijos „Grohe Red“. Gaminys išsiskiria tuo, kad jungiamas prie atskiro karšto vandens šildytuvo. Vienu prisilietimu galima keisti vandens temperatūrą nuo įprastos iki tinkamos virti, todėl maisto ruošimas tampa dar greitesnis. Vonios kambaryje naudojami maišytuvai iš kolekcijos „Grohe Atrio“. Kruopščiai rankomis rinkti gaminiai atitinka aukščiausius inžinerinius ir patvarumo standartus. Elegantiška ir gryna forma tinka įvairaus dizaino kambariuose. Pasirinkta dušo valdymo sistema „Smart Control“ su dušo galvute „Smart

NAMAS – X

Active“ padeda nustatyti skirtingus vandens režimus ir leidžia mėgautis masažinėmis vandens procedūromis. GEBERIT. Naudojamas vonios praustuvas iš naujos „Geberit“ kolekcijos XENO2 išsiskiria patraukliu dizainu. Dėl jo gaminys lengvai valomas, o minimalistinė forma lengvai pritaikoma. Unitazas ir bidė – iš kolekcijos „iCon“. Pakabinami ant sienos gaminiai atrodo šiuolaikiškai ir palengvina patalpos priežiūrą. Unitazo mygtukas – „Sigma70“ su stiklo paviršiumi. JUNG. Projekte naudojama jau klasika tapusi elektros lizdų ir jungiklių serija LS 990. Lakoniško dizaino gaminiai nepretenzingi. Siauras rėmelis ir didelis klavišas – jų skiriamasis bruožas. Didelis funkcijų spektras leidžia valdyti įvairius namų aplinkos scenarijus: apšvietimą, šildymą, multimediją. Visi namo įrenginiai sujungiami į vieną tinklą ir valdomi naudojant kontrolinę plokštę „Smart Control 7“. Namų valdymas tampa paprastas ir greitas: iš vieno taško galima valdyti bet kurios patalpos apšvietimą, automatines užuolaidas ar multimediją, reguliuoti mikroklimatą. INTERJERO LINIJA. Interjere, išskyrus sanitarinius mazgus, naudojama grindų danga „Amtico PVC“. Dėl atsparumo drėgmei ir deformacijai ji puikiai tinka patalpose, kuriose srautas tarp vidaus ir lauko zonų yra dažnas. Minkštas dangos paviršius gerina patalpų akustines savybes, kas svarbu esant atviro plano tipo patalpoms. Pasirinkta kolekcija „Signature“ išsiskiria elegantiškumu ir puikiu pritaikymu gyvenamosioms erdvėms, o abstraktaus rašto paviršius „Composite Calcium“ bus ilgalaikis ir universalus.

VALVĖSTA. Lauko terasoms naudojamos terasinės lentos „Millboard“. Gaminama iš mineralinio akmens ir poliuretano kompozito danga išsiskiria stabilumu, ilgalaikiškumu, paprasta priežiūra, be to, jos paviršius atsparus dėmėms. Pasirinkta šviesi kalkinto ąžuolo spalva („Limed Oak“). CLASSIC LINE DECOR. Sienų dekoravimas – ne vien paveikslų pakabinimas. Įvairius standartinius gaminius galima naudoti kuriant trijų matmenų kompozicijas. Valgomojo sienai papuošti naudotos lubų rozetės CM7046. Šešėlių žaismas ant banguotų paviršių suteikia erdvei dinamiškumo. ISKU. Svetainėje pasirinktos gamintojo „Torkelton“ pakabinamos lentynos „Cube Hylla“. Moduliniai segmentai su durelėmis, stalčiais ar atvirais suskirstymais gali būti komponuojami pagal individualius poreikius. THINK LIGHT. Bendram patalpų apšvietimui naudojami „downlight“ tipo miniatiūriniai „Molto Luce“ šviestuvai „Blind Spot“. Savo minimalistiniu dizainu jie neteršia lubų ploto ir padeda suformuoti švarią bei vientisą aplinką. Valgomojo zonoje pakabinamas akcentinis „Apparatus Studio“ šviestuvas „Synapse“. Studija, gaminanti išskirtinio dizaino produktus, nepalieka abejingų. Miegamajame pasirinkti kanadiečių firmos „Lambert & Fils“ sieniniai šviestuvai „Cliff Wall“. Vidurio amžiaus dizaino gaminiai suteikia prabangos ir jaukumo. Svetainės zonoje pastatytas jau ikona tapęs „Axo Light“ šviestuvas „Orchid“.

NAMAS – X

Jūratė Miliauskaitė-Laurinaitienė „JM Design Studio“ jurate@designjm.eu

„Namas 360“ – tai vieno aukšto, vienalytės formos 120 m2 namas, kurio koncepcija – judėjimas ratu, vidinių erdvių zonavimo naikinimas. Visa tai papildo ovalių, elegantiškai lenktų formų art deco stiliaus foteliukai, kėdės ir akustinės sienelės. Iš pastelinių ir ryškių spalvų peršokančios aksominės spalvos, subtilios aukso spalvos metalinės detalės suteikia erdvei lengvumo bei atsipalaidavimo jausmą. „Namas 360“ – tai susiliejimas su aplinka visu perimetru. Išmanusis namas reiškia ne vien tik balsu valdomą šviesą ar užtemdomus langus, išmanioji „Jung“ sistema valdo akustines audinio sieneles, kurios sukasi aplink savo ašį, atskiria virtuvę nuo svetainės, svetainę nuo miegamojo. Tam, kad žmogaus buvimo zonos nesimatytų iš lauko, languose sumontuota sistema „Smart Glass“. Ji nuo judesio ar valdymo balsu langą akimirksniu paverčia matiniu, be to, langai virsta elektros energiją gaminančiais saulės moduliais.

NAMAS – X

JUNG. Visame name stengiamasi panaudoti kuo daugiau „Jung“ išmaniųjų valdymo elementų, įrengiama plokštė „Jung Smart Control 7“, sujungianti inžinerines, apsaugos, apšvietimo ir garso instaliacijas į vieną sistemą. Tik įėjus pasitinka išmaniųjų veidrodžių sistema. Vienas iš veidrodžių pateikia lauko, vidaus temperatūrą, laiką bei kitą aktualią namo būklės informaciją. Name naudojama serija jungtukų ir elektros lizdų iš „Jung LS 990 Le Corbusier“ kolekcijos, kurie derinami prie ryškios sienų spalvos. Taip pat įrengiama vidinio ryšio sistema „Siedle“, leidžianti komunikuoti būnant skirtingose vidinėse ir išorinėse pastato zonose. INTERJERO LINIJA. Kolekcija „Amtico Carpet“ – tai estetika, funkcionalumas bei ilgalaikiškumas. Esami kilimai lengvai pritaikomi interjere. Savitam išdėstymui pasirinkta kilimų kolekcija „Colour Anchor“, kuri dėl skirtingos sudėties ir audinio tipo derinama su ilgesnio plauko kilimu. Plytelėmis suformuojamas apskritimas, o jame klojamas kitas kilimas. Likusioje erdvėje baltas marmuras derinamas su medį imituojančiomis vinilinėmis dizaino „Blackened Spa Wood“ grindimis iš kolekcijos „Amtico Spacia“. Juodintos SPA medienos atspalvis derinamas ir prie lauko terasos tamsintų grindų, siekiant sukurti vientisą grindų vaizdą. VALVĖSTA. Siekiant pratęsti vidaus grindų spalvą, iš gamintojo „Millboard“ kolekcijos „Weathered Oak“ buvo pasirinktos tamsios lentos „Embered“, kurias skiria segmentiniai terasiniai langai, suvažiuojantys į vieną vietą ir atveriantys vaizdą į kiemą. GROHE. Art deco stiliui pabrėžti naudojami ir lenktos formos potinkiniai kriauklės maišytuvai bei kolekcijos „Atrio“ vonios maišytuvas, išnyrantis iš grindų. Dušo zonoje numatoma dušo galva „3 Pure Luxury AquaSymphony

SPA“. Su potinkine sistema „Smart Control“ naudojama ir dušo galvutė „Smart Active“. Virtuvėje sumontuotas maišytuvas, turintis papildomų funkcijų, „Red“ (verdančiam vandeniui) ir „Blue“ (filtruotam, gazuotam vandeniui). Tai puikus pagalbininkas virtuvėje, norint greitai paruošti arbatą ar atsigaivinti filtruotu ir gazuotu vandeniu. Visame pastate planuojama sistema „Grohe Sense Guard“, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimų vandens nutekėjimų ir sumažinti gailimą žalą namams. CLASSIC LINE DECOR. Namo širdis – centras. Todėl pasirinkta papuošti šią zoną. Lubas nuspręsta dekoruoti minimalistiniu PCN – 2110 lenktos formos dekoru. Jis naudojamas ne tik šviestuvui formuoti, bet ir nuleidžiamų pakabinamų lubų kraštui, kuris dengiamas aukso spalvos dažais, papuošti. GEBERIT. Vonioje ant veidrodinio pjedestalo pastatyta organinės formos stalviršio kriauklė „Geberit myDay“. Duše – „Geberit“ minimalistinio dizaino kanalas „Clean Line“. Šios serijos dušo kanalai ne tik puikiai atrodo, bet yra ir lengvai valomi. Naudojamas „Geberit AquaClean Mera WC“ puodas su apiplovimo funkcija kartu su jutikliniu vandens nuleidimo „Geberit“ dengimo plokšte „Sigma“. ISKU. Pasirinkus art deco stiliaus ovalias, apskritimo formos detales, reikia išlaikyti šio stiliaus elementų darną visame name. Tad čia puikiai vietą rado apvalus kavos staliukas „Miles“. THINK LIGHT. Virtuvės ir vonios zonos luboms papuošti pasirinktas minimalistinis ovalo kontūrą atkartojantis pakabinamas šviestuvas „Rudi Loop 02“ iš „Roll & Hill“ kolekcijos, kurio šviesumo lygis reguliuojasi balsu. Miegamojo staliukus puošia pastatomą skulptūrą primenantys šviestuvai „Atlas 01“ taip pat iš „Roll & Hill“ kolekcijos.

NAMAS – X

Ana Drutel Dizaino studija „AD interjerai“ 8 68 656 390 ana_dru@yahoo.com www.adinterjerai.lt

Ateities namo koncepcija atitinka visus šiuolaikinės visuomenės reikalavimus: patogumas ir aukščiausio lygio komfortas, įdomus dizainas, unikalūs interjero elementai, inovatyvūs sprendimai, leidžiantys mėgautis visais įmanomais protingo namo teikiamais pranašumais, rūpintis aplinka ir taupyti išteklius. Estetika, praktiškumas ir efektyvumas – trys raktiniai žodžiai, kalbant apie inovatyvius inžinerinius sprendimus, apdailos medžiagų pasirinkimą, santechniką, apšvietimo šaltinius ir baldus. Norint įrengti modernų namą, būtina atsakingai pasirinkti gamintojus. Modernūs, patikimi produktai ir sprendimai – raktas į sėkmingą projekto išpildymą. Todėl šiai koncepcijai įgyvendinti buvo pasirinkti tie gamintojai, kurie skiria ypatingą dėmesį inovacijoms, efektyvumui, patogumui ir estetikai. JUNG. Projektui parinkta į ateitį orientuotų pastatų automatizuoto valdymo sistemų ir griežtų linijų jungiklių serija „LS 990 Les Couleurs® Le Corbusier“. Šio protingo namo funkcijos sujungtos į vieną tinklą naudojant išmaniąją

sistemą KNX, be to, yra valdomos centralizuotai. „Jung“ išmanieji jutikliniai ekranai suteikia galimybę į sistemą integruoti įvairias multimedijos sistemas, sukurti įvairius gyvenimo scenarijus ir atverti daug papildomų galimybių šeimininkams mėgautis gyvenimo kokybe bei komfortu. GROHE. Tobulas lakoniškas dizainas, ypatinga danga, patogus valdymas – tai, ko reikia moderniam ir patogiam namui. Dėl išskirtinio dizaino ir nepriekaištingos kokybės parinktas į sieną montuojamas maišytuvas kriauklei ir ant grindų montuojamas maišytuvas su dušu voniai „Grohe Atrio“. Tai aukščiausio lygio dizaino standartą atitinkantis produktas, kuris palengvins kiekvieno gyvenimą. Projekte panaudota ir „Grohe Sense Guard“ – pažangioji vandens kontrolės sistema, kuri „prižiūri“ vandens srautą, slėgį ir temperatūrą vamzdžiuose 24 val. per parą. INTERJERO LINIJA. Šio gamintojo apdailos medžiagos atitinka puikų kokybės, komforto ir praktiškumo santykį. Grindų danga, kurią pasirinkau šiam projektui, yra iš kolekcijos „Amtico Signature“. „Oiled Pine Arrow 7760“ – tai vinilinės dizaino grindys, imituojančios medį. Tokia grindų danga yra ilgalaikė, be to, jai beveik nereikia specialios priežiūros. THINK LIGHT. Tinkami apšvietimo sprendimai – galingas įrankis, suteikiantis erdvėms norimą atmosferą ir išskirtinumą, leidžiantis sukurti ypatingą nuotaiką bei pabrėžti interjero unikalumą. Šiam interjerui buvo parinkti įvairios paskirties šviestuvai, kurių intensyvumas gali būti reguliuojamas. Puikus sprendimas – panaudoti gamintojo „One A“ sistemą „Storm System“, leidžiančią įvarius šviestuvus, kameras ir daviklius sumontuoti į vienodus montavimo žiedus lubose. Taip pat pasirinkti šie šviestuvai:

NAMAS – X

„Fiddlehead Cantilever“ (iš „Roll & Hill“), „Glow H 50“ (iš „Ilfari“) ir „X-tendable“ (iš „One A“). GEBERIT. Vonios kambaryje svarbu ne tik grožis, emocijos, bet ir kokybė, todėl potinkines sistemas rinkau iš vieno patikimiausių pasaulyje gamintojų „Geberit“. Pasirinktą komplektą sudaro 8 cm storio potinkinis WC rėmas („Slim“), suteikiantis galimybę jį integruoti į sieną. „Geberit“ vandens nuleidimo mygtukas ne tik puikiai atrodo, bet ir yra universalus. Tai apima į vandens nuleidimo mygtuką „Geberit Sigma40“ integruotą blogo kvapo šalinimo bloką. Spintelės iš „Icon“ kolekcijos puikiai įsilieja į bendrą vonios interjerą. ISKU. Ypatingam interjerui reikia stilingų bei kokybiškų baldų, todėl juos rinkausi iš patikimų, ypatingu dizainu išsiskiriančių gamintojų. Valgomojo baldai yra minimalistinių formų ir puikiai pritaikomi bet kokiam moderniam interjerui. Interjere naudojamas stilingas stalas „Miles“ kartu su kėdėmis „Milo“. VALVĖSTA. Išskirtinai kokybiška ir graži terasų danga „Millboard“, kuriai nereikia ypatingos priežiūros (natūralaus medžio rašto, „Limed Oak“ spalvos). Tai vienkartinė investicija ir komfortas ištisus metus. CLASSIC LINE DECOR. Vaiko kambario interjeras atrodo elegantiškai ir žaismingai, jo dekorui buvo naudotos minimalistinės sienų dekoravimo juostos (F-PCR-6003), dažytos kontrastinga pilka spalva. Toks dekoratyvus sprendimas kartu su tapetais kuria įdomesnį dizainą ir idealiai papildo minimalistinį vaizdą.

NAMAS – X

Antanas Ruminas, „AR Design“ Tel. Nr.: +370 685 48822 El. paštas: antanas@inumbra.lt www.inumbra.lt

Jaunos šeimos namas, maksimaliai orientuotas į gamtą. Nedidelio ploto vieno aukšto namo pagrindinė ašis – vidury namo (svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvėje) įrengtas stiklinis „UPtrijus“ (žodžių „atrijus“ ir angliško „up“ („į viršų“) junginys). Nuo įprasto klasikinio atrijaus šis skiriasi uždara konstrukcija ir vertikalia orientacija. Pirmo aukšto lygyje „UPtrijus“ atskirtas nuo namo patalpų stiklinėmis pertvaromis ir primena žiemos sodą. Čia pasodintas nedidelis medelis, o grindis dengia natūralios žolės veja. „UPtrijus“ turi ir antrą, ir trečią lygius, į kuriuos veda sraigtiniai laiptai. Abu viršutiniai „UPtrijaus“ aukštai yra visiškai įstiklinti – su stikliniu stogu ir stiklinėmis grindimis. Pro antrojo „UPtrijaus“ aukšto duris galima patekti ant namo stogo, kurio visas plotas paverstas terasa, o trečiame aukšte įrengtas darbo kambarys su atsiveriančiais labiausiai įkvepiančiais vaizdais. Kiemo pusės fasadas visiškai įstiklintas – svetainės, valgomojo ir miegamojo vitrininiai langai orientuoti į įspūdingus kraštovaizdžius, kuriais galima grožėtis net pro automobilio langą, įvažiavus į jam skirtą vietą stoginėje. Šoniniai namo fasadai atitraukti nuo pagrindinių namo sienų ir sukuria savotiškus portalus, kuriuose įrengtos automobilio stoginė ir galerija. Bendras namo plotas, įskaitant visus tris „UPtrijaus“ aukštus, yra 115.71 m².

NAMAS – X

JUNG. Visų patalpų apšvietimas valdomas A serijos KNX jutikliniais jungikliais F 50. Naudojami elektros lizdai taip pat yra iš „Jung“ A serijos, o prieškambaryje ir virtuvės zonoje įrengtos serijos „LS Plus“ vaizdo telefonspynės. Visi „Jung“ gaminiai yra juodi, atsižvelgiant į interjere dominuojančią spalvą. THINK LIGHT. Prie lubų ir lubose montuojami belgų šviestuvų gamintojo TAL asortimento techniniai šviestuvai. Virš valgomojo stalo trys šviestuvai „Brokis Whistle PC953“ pakabinti neatsitiktinai – stikliniai jų gaubtai neužgožia vaizdo pro langą. Taip pat virš virtuvės salos dalies, skirtos trumpam prisėsti, pakabinti trys siaurus juodus vamzdžius primenantys šviestuvai „Inarchi Rutil“. Namo interjero orientaciją į gamtą labiausiai pabrėžia miegamojo šviestuvai, pakabinti šalia lovos galvūgalio, – „Axo Light Mountain View“, savo stiklinio gaubto apačioje atkartojantys kalnų reljefą. GROHE. Name naudojami „Grohe“ maišytuvai: virtuvės plautuvei pasirinktas „Grohe Red Duo“ su vandens šildytuvu ir vandens filtru, o voniai – ant sienos montuojamas „Grohe Allure“, potinkinė dušo sistema „Grohtherm F“ su ant lubų montuojama viršutinio dušo lietaus plokšte „Rainshower F“.

„Pohjanmaan Scandic“. Valgomojo kompoziciją papildo panašaus į svetainės fotelio dizaino balto gobeleno kėdės „Pohjanmaan Fine“. Svetainės baldus papildo firmos „Torkelson“ baro kėdės „Elvis“ ir kavos staliukas „Bergen Bord“. Miegamajame sodriai žalia spalva išsiskiria lova „Bellus Continental Galaxy“ aukštu minkštu galvūgaliu su reguliuojamo kampo atlošais. Prie įspūdingos faneruotų ir natūralaus akmens plokščių su aliuminio juostomis sienos apdailos priderinti „Torkelson“ staliukai „Bergen Bord“ ir konsolė. „UPtriumo“ trečiajame lygyje įkurtam darbo kambariui pasirinkti minimalistiniai „Isku“ biuro baldai, nuo kvapą gniaužiančių vaizdų dėmesio neblaškantys stalas „BW Rise“ ir darbo kėdė „BW Xenon“. CLASSIC LINE DECOR. Griežtą minimalistinį vonios kambario dizainą sušvelnina lubų kampinė juosta PCN2100 ir virš jos įrengtas juostinis LED apšvietimas. INTERJERO LINIJA. Namo pirmame aukšte numatytos medžio lentų raštą imituojančios vinilinės grindys „Weathered Oak SS5W2524“ iš kolekcijos „Amtico Spacia“. VALVĖSTA. Kiemo pusėje ir ant namo stogo įrengtose terasose naudojamos „Vintage Oak“ spalvos „Millboard“ gamintojo terasinės lentos.

GEBERIT. Vonios kambaryje pakabinamas klozetas sumontuotas ant „Geberit Sigma“ potinkinio WC bakelio su bekontakte vandens nuleidimo plokšte „Sigma80“. Vanduo nuleidžiamas automatiškai, ranka pamojus prie klavišo. Energijos suvartojimas minimizuojamas, nes mygtuke įmontuota automatinė išsijungimo funkcija. Šalia praustuvo pakabinta spintelė iš baldų serijos „Geberit Xeno 2“. ISKU. Pagrindinis svetainės akcentas – šalia minkštojo kampo „Bellus Carisma“ pastatytas ryškiai geltono gobeleno fotelis „Isku Lime“, savo spalva derantis su dideliu paveikslu, pastatytu prie sienos už valgomojo stalo

NAMAS – X

Veronika Žvirblė interjero dizainerė +37061711622

Namas projektuotas šeimai, valdančiai daugybę metų giminei priklausiusį sklypą su buvusio „giminės lizdo“ griuvėsiais. Po ilgų svarstymų nuspręsta griuvėsius konservuoti, o jų perimetro viduje integruoti naujos statybos būstą, pritaikant valdose išlikusias autentiškų plytų sankaupas. Svetainė išdėstyta bendroje pirmo aukšto erdvėje su prieškambario zona, virtuve ir valgomuoju bei biblioteka. Suaugusiųjų miegamasis kartu su privačiu sanitariniu mazgu taip pat suprojektuotas pirmame aukšte. Šalia svetainės įrengta atskirta darbo erdvė ir bendro naudojimo sanitarinis mazgas. Išskirtinis interjero akcentas – puošnūs laiptai su galerija antresolėje. Laiptai ypatingi tuo, kad atlieka dar vieną funkciją – apatinė aikštelė naudojama kaip stacionarus dviejų lygių svetainės stalas, aplink kurį išdėstyti sėdimieji baldai. Antresolėje įrengta vaikų erdvė. Interjeras puoštas nuostabiais Eigirdo Scinsko tapybos darbais. INTERJERO LINIJA. Pirmojo aukšto danga „Amtico First“ – tai medį imituojančios („Haven Oak“) vinilinės

dizaino grindys (LVT). Puikūs paviršiai, atkartojantys natūralias medžiagas. Kolekcija su vinilo danga primena medžio raštą. Vaikų erdvėje panaudotos akustinės kiliminės dangos plytelės „Amtico Carpet Check Melton“. CLASSIC LINE DECOR. Grindjuostės SK-4011 profilis pasirinktas dėl jo ypatingo vizualinio universalumo – tinkamas klasikiniame interjere, bet puikiai pritaikomas ir kitokios stilistikos patalpose, pavyzdžiui, lofto, stimpanko ar kt. Šiame projekte grindjuostė tampa neįprastu patalpų akcentu.

NAMAS – X

ISKU. Modulinė sofa „Robust“ projektui pasirinkta dėl ypatingos skandinaviškos kokybės ir dizaino. Jai būdinga laisva forma, atmosferiškumas ir natūralumas. Taip pat puiki galimybė operuoti siūlomais baldo moduliais. Šią sofą puikiai papildo tekstūriški pufai iš kolekcijos „Round“. Stalas „Torkelson FLY“ su kėdėmis valgomajame pasirinkti dėl išskirtinio dizaino ir ergonomiškumo, taip pat medžiagų natūralumo. Miegamojo staliukas „Bergen“ puikiai atrodo šalia itin patogios lovos „Continental Urban“, kurios nepakartojamas komfortas ir moderni išvaizda tinka praktiškai bet kuriame interjere. Paauglio kambaryje įsitaisė lakoniška, ergonomiška ir lengva lova „Sandra“. THINK LIGHT. Taškiniam apšvietimui sukurti panaudoti „Molto Luce“ produktai iš kolekcijos „Orbital“, kuriems būdinga vienoda forma. Šiais produktais sukuriama išmani priešgaisrinė ir garso sistema.

krioklio efektas, lietaus efektas, įvairios purškimo galvutės SPA sistemoje) bei estetinio grožio. JUNG. Name įrengta išmaniojo namo valdymo sistema „Jung KNX“ padeda ekonomiškai valdyti namo sistemas, daugumą sistemų sujungti į vieną tinklą. Taip pat įrengta vidaus stotelė su sistemine įranga „Siedle“ ir technologija „In-Home-Bus“. Paradinėse patalpose valdoma balso komandomis sistema leidžia reguliuoti apšvietimą. Kitose patalpose pritaikyti jungikliai ir elektros lizdai LS990. VALVĖSTA. Terasos grindys pasirinktos iš itin kokybiškos „Millboard“ produkcijos. Kompozitinės terasos lentos gaminamos rankiniu būdu iš unikalaus dervų ir mineralinio akmens derinio. Danga „Weathered Oak Decking“ pasirinkta dėl patvarumo ir unikalios faktūros.

GEBERIT. Pasirinkta sanitarinės įrangos kolekcija „My day“. Akį traukia išskirtinės formos, džiugina unitazo „Rimless“ sistema, užtikrinanti itin paprastą būdą palaikyti higieną. Lakoniška baldų kolekcija, pritaikyta šiam santechnikos modeliui, yra išskirtinės kokybės ir itin ilgalaikė. Visuose namo sanitariniuose mazguose panaudotos „Geberit“ potinkinės nuleidimo sistemos. Pasirinktas juodas „Geberit“ mechaninio nuleidimo mygtukas „Sigma 30. GROHE. Virtuvės maišytuvas iš „Grohe“ linijos „Blue Home pasirinktas dėl išskirtinio dizaino bei galimybės gerti ir naudoti ne tik švarų filtruotą vandenį, bet ir turėti įvairaus intensyvumo gazuoto. „Grohe“ dušo sistema „Vitalio Start System 160“ ir SPA sistema „Rainshower® F-Series 40“ AquaSymphony“ pasirinktos dėl daugiafunkciškumo (vandens užuolaida,

NAMAS – X

Eglė Savickaitė, interjero dizainerė eglesavi.interjerai@gmail.com Vykintas Sereičikas, architektas, 3D dizaineris info@vyrender.com, www.vyrender.com

„Namas X“ – natūralus, komfortiškas, erdvus ir išmanus gyvenamasis namas šiuolaikiškai šeimai, turinčiai vaikų. Įkvėpta skandinaviško minimalizmo namo architektūra projektuojama toliau nuo miesto šurmulio, pagrindinės zonos formuojamos skirtinguose namo tūriuose. Didelis dėmesys skiriamas patvarioms ir palankioms aplinkai medžiagoms. Namo išorė ir vidus kuriami kontrasto principu: šaltas ir grubus fasadas įliejimas į laukinę gamtą ir nuolat kintančias oro sąlygas, o pagrindinė interjero medžiaga natūralus medis suteikia vidaus erdvėms jaukumo ir estetikos. „Namas X“ suformuoja vidinį atskirą kiemą, panaikindamas ribą tarp vidaus ir išorės. Taip į jį įleidžiama daugiau saulės. Natūrali šviesa būtina norint sukurti ne tik malonią, bet ir sveiką gyvenamąją aplinką. INTERJERO LINIJA. Grindims parinktos kolekcijos „Amtico First“ medį imituojančios vinilinės grindys (frosted oak). Joms būdingas patvarumas, be to, jų nereikia ypatingai prižiūrėti, todėl grindys gali užtikrinti maksimalų namų komfortą. Dėl didelio atsparumo drėgmei ir braižymuisi

NAMAS – X

vonios kambariuose parinktos to paties gamintojo vinilinės grindys „The Mercury“.

ir kišeninėmis spyruoklėmis. Prie jos parinkti minimalistinio dizaino naktiniai staliukai „Bergen“.

GEBERIT. Vonios kambario keramika (unitazas, praustuvas) parinkta iš „Geberit“ kolekcijos „Xeno²“. Minimalios ir griežtos formos bei patogų naudojimą užtikrinantys sprendimai – pagrindiniai aspektai, kodėl nuspręsta rinktis šią produkciją. Vandens nuleidimo sistemai pritaikyta serija „Sigma 01“.

THINK LIGHT. Pagrindiniu namo akcentu tampa išskirtiniai amerikiečių dizainerių „Apparatus“ šviestuvai. Pirmame aukšte parinkti serijų „Trapeze“ ir „Trapeze Surface“ akcentiniai šviestuvai virš valgomojo stalo bei poilsio zonoje. Kolekcija „Trapeze“ buvo įkvėpta dinamiško ir įtempto cirko pasaulio. Miegamojo apšvietimui naudojami gamintojo „Roll & Hill“ sieniniai šviestuvai „Fiddlehead“, o vonios kambaryje parinkti minimalistinio dizaino akcentiniai šviestuvai „Axolight Virtus“.

CLASSIC LINE DECOR. Interjere kuriama šiuolaikiška nuotaika, „rustic“ stilius persipina su moderniomis minimalistinėmis formomis, todėl pasirinktos minimalaus ir lakoniško dizaino grindjuostė SK-4009. Jos yra atsparios smūgiams ir drėgmei, taip pat palankios aplinkai, nes yra be toksinių medžiagų ir kenksmingų skiediklių. GROHE. Pasirinktas virtuvės maišytuvas „Grohe Red“ nuo visų kitų įprastų maišytuvų skiriasi tuo, kad akimirksniu gali tiekti verdantį arba šaltą vandenį. Tuo pat metu su įvairiomis inovacijomis „Grohe Red“ užtikrina, ko gero, svarbiausią dalyką tokiam santechnikos prietaisui – saugumą Speciali technologija „CoolTouch“ neleidžia čiaupui įkaisti taip, kad prie jo nebūtų įmanoma prisiliesti. Vonios ir praustuvo maišytuvai parinkti iš elegantiškos serijos „Lineare“. Kiekvienas produktas taip pat užtikrina ilgą ir patogų naudojimą. ISKU. Natūralioje ir harmoningai su aplinka susiliejančioje namo virtuvėje norėjosi įvesti tamsių tonų, todėl pasirinktos kolekcijos „Isku Aino“ kėdės. Svetainėje pasirinkta lengvo ir nesenstančio dizaino skandinaviško stiliaus sofa „Curve“. Miegamojo kambaryje parinkta lova „Continental Galaxy“ su penkių ergonominių zonų čiužiniu

VALVĖSTA. Kurdami „Namo X“ projektą, kokybiškų ir patvarių medžiagų ieškojome ne tik interjero detalėms, bet ir eksterjerui. Todėl terasos grindys parinktos iš gamintojo „Millboard“ klasikinės kolekcijos, „Smoked Oak“ spalvos. Ši spalva ir tekstūra tobulai atkartoja subtilius natūralios medienos rašto niuansus, yra neslidi, neįgeria nešvarumų, nesideformuoja nuo atmosferos poveikio, atspari UV spinduliams. „Millboard“ lentos gaminamos naudojant inovatyvias technologijas ir yra palankios aplinkai. JUNG. Šiam projektui buvo naudotas „Jung“ elegantiškasis valdymo prietaisas „Smart-Control 5“. Integruotame didelės raiškos jutikliniame ekrane galima patogiai valdyti funkcijas: namo apšvietimo scenarijų, registruoti išteklių sunaudojimo duomenis ir temperatūrą. Namo saugumui užtikrinti pasirinkta „Jung“ vaizdo telefonspynė, o kambariuose parinkti lakoniško dizaino KNX moduliai su jutikliniais jungikliais. Taip pat kompaktiški patalpos valdikliai su OLED ekranais, kurie leidžia reguliuoti apšvietimą, temperatūrą ir žaliuzes.

NAMAS – X

Interjero dizainerė Evelina Delekaitė el.paštas evedele@gmail.com Tel.nr. +370 605 18 954

spalva, kad susiniveliuotų su bendra erdve. Sužaidus su paslėptu apšvietimu išgaunamas dekoratyvus akcentas, pagyvinantis interjerą. „Namas X“ – namai žmogui, norinčiam atsiriboti ir pabėgti nuo aktyvaus miesto šurmulio, atrasti ramybę ir komfortą namų aplinkoje. Sukurtas nepretenzingas ir švarus namų interjeras. Namuose dominuoja žemės tonai, neutralios spalvos, išskyrus koridoriaus zoną. Ji savo chaotiška grindų danga simbolizuoja šurmulį ir chaosą, iš kurio žmogus pereina į ramybę ir jaukumą. Ateities žmogui svarbus ryšys su gamta, todėl daug dėmesio skirta langams ir natūraliai dienos šviesai. Pasirinkus vitrininius langus su stoglangių elementais, suteikiama galimybė ramiai gėrėtis gamtos vaizdais ir šviesa. CLASSIC LINE DECOR. Valgomojo erdvėje panaudotos lubinės rozetės (CM 7011 bei CM 7010) nudažytos sienų

GROHE. Virtuvėje panaudotas C formos snapo maišytuvas „Grohe Red Duo“ su verdančio vandens funkcija. Toks inovatyvus sprendimas palengvins ateities gyventojo buitį. WC patalpoje panaudota grafito spalvos maišytuvų serija „Grohe Atrio“. Pasirinktų maišytuvų gamybai pasitelkiamos inovatyviausios technologijos, todėl net naudojant spalvoto metalo paviršių gaminiai išlieka patvarūs. GEBERIT. Norint sukurti šiuolaikišką ir komfortišką vonios kambarį, pasirinkta naudoti baltos spalvos ant sienos pakabinamą WC „Geberit AquaClean Mera Comfort“. Toks sprendimas užtikrina patogumą ir atitinka aukščiausius reikalavimus. Taip pat naudojamas potinkinis bakelis „Geberit Sigma“ bei priderintas juodos spalvos vandens nuleidimo mygtukas „Sigma 20“.

NAMAS – X

INTERJERO LINIJA. Koridoriaus zonai pasirinkti vinilinių grindų „Amtico Signature“ kolekcijos dekorai „Tempus Soothe“ ir „Tempus Echo“. Taip pat ši raštuota danga panaudota WC patalpoje, norint išlaikyti vienodą stilistiką. Gyvenamosioms namo erdvėms panaudota kolekcijos „Amtico Form“ ąžuolo imitacijos danga „Barrel Oak Smoke“. Medžio raštas gyvenamosiose erdvėse simbolizuoja saugumą, ramybę ir komfortą. ISKU. Valgomojo bei svetainės zonose panaudotos „Torkelson“ pakabinamos spintelės „Cube Hylla“. Daugiafunkciškumas ir minimalistinis spintelių dizainas padeda kurti interjero nuotaiką. Svetainėje naudojama „Bellus“ sofa „Infinity“, savo formomis simbolizuojanti komfortą ir ramybę. Miegamajame panaudota dvigulė lova „Unigold Onni“. Pagrindinis jos pranašumas – galimybė pasvirimo kampą reguliuoti valdymo pulteliu. Darbo kambaryje panaudotas reguliuojamo aukščio darbo stalas „Isku Style“. Prie jo įkomponuota minimalistinė darbo kėdė „Still Meeting“, kuri leidžia komfortiškai jaustis darbo aplinkoje. JUNG. Projekte pasirinkta įrengti protingų namų sistemą „Jung KNX“. Šis bendras inžinerinių sistemų (apšvietimo, mikroklimato, temperatūros, žaliuzių, saugos) valdymas yra patogus, taupus ir saugus. Sujungiant patalpų funkcijas į vieną tinklą, pasiekiamas didesnis energinis efektyvumas, nes automatinis reguliavimas pagal temperatūros, klimato, apšvietimo ir užtamsinimo poreikį leidžia sumažinti elektros bei šildymo išlaidas ir mėgautis maksimaliu komfortu. Taip pat interjere pasirinkti jungikliai ir kištukiniai lizdai „LS 990 Le Corbusier“. Spalva pritaikoma prie sienų spalvos, norint, kad jungikliai ir kištukiniai lizdai neišsiskirtų iš bendro interjero. THINK LIGHT. Bendram apšvietimui kurti pasitelkiama didelė „One A“ šviestuvų kolekcija „Storm System“. Sistema leidžia, naudojant skirtingus šviestuvus, kurti vientisą tarpusavyje nekonkuruojantį apšvietimą. Projekte

panaudoti „Storm Long 25“ bei „Storm short 25“ tipo šviestuvai su juoda ir sidabrine apdaila. Valgomojo zonai pasirinktas „Roll & Hill“ pakabinamas šviestuvas „Arbor 02“. Jo dydis ir minimalistinis dizainas paryškina valgomojo zoną. Miegamajame ir svetainėje naudojami „Axolight“ kolekcijos „Orchid“ pakabinamas ir pastatomas šviestuvai kuria jaukų akcentinį apšvietimą. VALVĖSTA. „Namo X“ terasai pasirinkta „Millboard Enhanced Grain“ lygios medienos pilkšvo atspalvio danga „Smoked Oak - MDE176D“. Ji puikiai tinka lauko sąlygoms, yra neslidi, atspari dėmėms, neturi matomų tvirtinimo taškų, be to, jai reikia mažai priežiūros.

NAMAS – X

Indrė Žutautienė ir Vilija Austienė „PROJEKTO VIZIJOS“ Architektūra ir interjero dizainas projektovizijos@gmail.com

Šiuolaikiniame gyvenime progresas mus lydi kiekviename žingsnyje. Ne išimtis – ir gyvenamasis būstas, neįsivaizduojamas be modernių technologijų. Tokia ir yra „Namo X“ idėja. Novatoriškas, originalus ir išskirtinio dizaino namų interjeras demonstruoja aukštą raiškos ir kūrybingumo lygį, kur puikiai dera modernus baldas, šiuolaikinės interjero detalės ir apdailos medžiagos bei klasikiniai elementai. Racionalus išdėstymas formuoja ergonomišką erdvę, kuri lengvai prisitaiko prie gyventojų poreikių. Po dienos darbų išmanioji „Jung“ sistema užtikrins gyventojų poilsį nuo pat tos akimirkos, kai tik jie įžengs į namus. Interjere sumontuotos „Jung“ sistemos, kuriomis valdomas apšvietimas ir užtamsinimo įranga. Apšvietimo valdymo sistema labai aktuali, nes interjere naudojami skirtingi apšvietimo būdai. Prie šios modernios sistemos puikiai dera „Jung LS 1912“ dizaino jungikliai.

NAMAS – X

Ramią namų atmosferą padeda sukurti THINK LIGHT aukštos kokybės šviestuvai. Virtuvėje ir miegamajame naudojami šviestuvai „Storm Direct“ montuojami į vienodus montavimo žiedus, skirtus įvairioms luboms. Virtuvėje sumontuoti modernūs dizainerių kurti lubiniai griežtų formų šviestuvai „Artys H3“. Svetainėje lubas ir sienas puošia dizainerių „U-Light“ kurti modernūs šviestuvai. Koridoriuje naudojami lubiniai šviestuvai „Spina on Haloled“. Įdomų apšvietimą vonioje sukuria šviestuvų „TAL Spina Elbow Base“ ir „Moltoluce Ride R“ sintezė. Vonioje modernų interjerą kuria GEBERIT vonios keramika ir vonios baldai. Bidė ir išpuodis pasirinkti „Geberit iCon Square“, prie jo derintas nuleidimo mygtukas „Sigma 70“. Praustuvas „Citterio“ derinamas su „Citterio“ vonios spintele. Maišytuvai vonios praustuvui pasirinkti iš GROHE serijos „Lineare“. Naudojamas potinkinis termostatinis dušo komplektas „Smart Control“ su dušo galvutėmis „Smart Active“. Virtuvėje pasirinktas maišytuvas „Blue Home“ su papildomomis funkcijomis filtruotam ir gazuotam vandeniui tiekti. Interjere naudojami ISKU modernūs baldai. Koridorių puošia suoliukas „Town“, virtuvėje priderintas valgomojo stalas „Fly“ su kėdėmis, miegamajame ramuma dvelkia fotelis „Rimini“, svetainėje – baldų komplektas „Robust“.

Prie modernių baldų ir apdailos detalių puikiai dera CLASSIC LINE DECOR klasikinės sienų PCR-6003 ir lubų dekoratyvinės PCN-2011 juostos. Visą interjerą jungia INTERJERO LINIJOS vinilinės grindys „Amtico Signature Castel Weave Washed“. Lauke jaukumą kuria moderni VALVĖSTA gamintojo „Millboard“ terasa „Weathered Vintage Oak“, kuri puikiai susilieja su modernia architektūra ir gamta.

NAMAS – X

JUSTINARCH architektė Justina Garbštė www.justinarch.com Info@justinarch.com

Namų interjeras sudaro vis reikšmingesnę šių dienų žmonių gyvenimo dalį, tad, tikėtina, jis taps dar svarbesnis ateityje. Kiekvienas mūsų norime gyventi jaukiuose, moderniuose, ergonomiškuose ir estetiškuose namuose. Geras interjeras – tai tarsi puikiai suderinto patiekalo receptas. Kai visos dalys parinktos teisingai ir darniai, išgaunamas puikus rezultatas. Taip ir mūsų namai: kuo atidžiau parenkame kokybiškus baldus, spalvas, išmanius ir inovatyvius techninius sprendimus, tuo būsimi namai priartėja prie svajonių namų statuso. Tad interjero dizainas ir šiuolaikinės technologijos, inovatyvūs baldų bei apšvietimo sprendimai būtini įgyvendinant ateities projektus.

Šiais laikais sukurta daugybė apdailos dangų, tačiau žmonės nuolat grįžta prie natūralumo ir gamtos. Tikėtina, kad kiekvienuose ateities namuose naudojamos medžiagos bus labai gerai sukurtos natūralių medžiagų alternatyvos. Jos mums leis priartėti ir grįžti prie gamtos, natūralumo, bet kartu ir tausos gamtą, t. y. pakeis taip pamėgtą medį bei natūralų akmenį. Ateities namuose taip pat rinksimės baldus, kurie būtų išmanūs ir padedantys gyventi patogiau, lengviau, išlaikytų savo savybes nepakitusias ilgesnį laiką. JUNG išmaniųjų namų sistemos užtikrintai išpildys visas namo funkcijas: inovatyvus jutiklinis apšvietimo, muzikos, radijo, televizoriaus, šildymo, vėdinimo ir komfortiško oro palaikymo sistemų valdymas („Jung LS990“ LS1912; „Knx“). Šviesa gali būti valdoma atskirai ir bendros sistemos pulteliu, užuolaidų, žaliuzių, oro kokybės valdikliai integruoti kiekviename kambaryje. Išskirtinis dėmesys

NAMAS – X

skiriamas elektros lizdams, USB krovikliams bei jungikliams. Visa tai galima valdyti tiek kiekviename kambaryje pulteliu, tiek planšetiniu kompiuteriu ar telefonu. GROHE gaminiai naudojami įgyvendinant visus santechnikos poreikius. Virtuvės vandens maišytuvas „Blue Home“ užtikrins sveiko, skanaus vandens tiekimą. Vonios kambaryje panaudotas itin aukštos kokybės klasikinio dizaino išmanus pastatomas vonios maišytuvas „Grohe Grandera“, dušo sistema „SmartControl“. GEBERIT. Minimalistinio dizaino kokybiška plautuvė „Geberit Acanto“, WC puodas „Smyle“, spintelė su stalčiumi dera prie futuristiškai klasikinio stiliaus. Tualeto sistema „Geberit Icon“ taip pat tinka prie visokiausių stilių eklektikos ir atitinka visus protingo vonios kambario reikalavimus. Pasirinktas „Sigma“ vandens nuleidimo mygtukas. ISKU. Pagrindiniai pasirinkti baldų gamintojai – „Bellus“ ir „Torkelson“. Visi baldai derinami tarpusavyje, nors yra skirtingi ir ekspresyvūs. Minimalistinio stiliaus staliukai „ISKU Crescent“ dera su išraiškingomis sofomis „Bellus Infinity“, „Robust“, „Coffee“. Nors miegamojo lova „Bellus Continental Urban“ yra minimalistinio stiliaus, tačiau kompozicija su apdailos medžiagomis ir apmušalais sukuria ekspresyvų bei išskirtinį įvaizdį. Darbo kambario baldai taip pasirinkti minimalistinio stiliaus su mažu emocijos prieskoniu – „Pohjanmaan Chic“. CLASSIC LINE DECOR klasikiniai apvadai bei sienų puošybinės juostos sujungia visus skirtingus stilius, panaudotus interjere, ir primena klasikos estetiškumą (grindjuostė SK4016; lubų juosta CR5073; kampukai CR50501). Nors tai futuristinis interjero stilius, bet klasikiniai motyvai daro jį prabangesnį ir labiau išskirtinį.

THINK LIGHT. Panaudoti „Roll & Hill“ šviestuvai „Agnes“, „Tal“, „Moon Ilfari tears“, „Apparatus Arrow“, „Apparatus Vanity Sconce“ visą interjerą išpildo iki išbaigtumo. Tokie šviestuvai yra tarsi meno kūriniai, kambariams suteikiantys estetikos, ekspresijos, pabrėžiantys atskiras veiklos zonas, išryškinantys gražiausius baldų bruožus. VALVĖSTA. „Millboard“ gamintojo danga „Smoked Oak“ pasirinkta namo prieigai – terasai. Tai danga, kuri puošia ir leidžia žmonėms priartėti prie natūralumo. INTERJERO LINIJA. Vinilinė grindų danga „Amtico Signature“ – tai aukštos kokybės natūralių medžiagų imitacija. Būtent šiam projektui pasirinktos parketo grindų imitacinės PVC grindys („Artisan Embossed Wood“), o miegamojo interjerui sušildyti – kiliminė grindų danga („Amtico Carpet Stock“ kolekcija „Nasdaq“ spalva). Ateities projektuose vienareikšmiškai naudosime vis daugiau tokių dangų, kurios atrodo kaip natūralus medis, tačiau yra labai geras jo pakaitalas.

IŠMANUSIS MIESTAS

www.structum.lt

SKAITYKITE KASDIEN

PASAULIO ARCHITEKTŪROS IR STATYBŲ NAUJIENAS STRUCTUM PORTALE

100

www.structum.lt

IŠMANUSIS MIESTAS

PRISTATOME Projekto „Išmanusis miestas VI“ dalyviai – studentai

Jau šeštus metus vykstantis projektas suteikia galimybę gabiesiems aukštųjų mokyklų studentams kurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas ir kartu su partneriais prisidėti prie savivaldybių teritorijų įgyvendinant pažangias, inovatyvias, bet kartu ir realistiškas idėjas. Svarbus žingsnis išmaniojo miesto link – kūrybiškos jaunimo idėjos, tad žurnalas „Structum“ kviečia susipažinti su komandomis, jų vadovais, pasirinktomis teritorijomis ir inspiracijomis kuriant prieš projektinius pasiūlymus.

PROJEKTO PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

101

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: Karolis Lasys (KTU, architektūra, 2 kursas, Adrija Vilkauskaitė (KTU, architektūra, 2 kursas, Gediminas Viliūnas (KTU, architektūra, 2 kursas), Laura Sakalauskaitė (KTU, architektūra, 2 kursas), Kristina Podinskaitė (KTU, architektūra, 2 kursas), Fausta Adomaitytė (KTU, statybų inžinerija, 2 kursas) VADOVAI: Martynas Marozas PASIRINKTA TERITORIJA: Biržų miestas

Pasirinkome Biržus, nes manome, kad šis miestas yra vienas perspektyviausių šiaurės Lietuvoje. Rinkdami informaciją, radome, kad šiuo metu Biržai patiria gyventojų imigraciją, spartų ekonominį augimą ir turi daug ruošiamų infrastruktūros plėtros projektų, kas indikuoja labai sveiką miesto vystymąsi. Norint, kad miestas išaugtų į traukos centrą, jame taip pat reikia suaktyvinti kultūrinį gyvenimą – tik ekonominių rodiklių nepakanka. Mūsų manymu, mieste svarbiausia yra jo gyventojų istorijos. Kad jos kurtųsi, miestas turi turėti tam tinkamas erdves, kurios skatintų aktyvų kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Todėl ir pasirinkome šią erdvę – ji miesto kontekste galėtų

102

IŠMANUSIS MIESTAS

veikti kaip jungiamoji tarp Biržų centro ir gyvenamųjų miesto dalių, taip sukurdama didesnį norą žmonėms gyventi bendruomenišką, o ne užsiskleidusi ir privatų gyvenimą, kitaip sakant, ištrauktų juos iš namų į miestą. Taip pat, atlikę urbanistinę analizę, aptikome, kad didžioji dalis traukos objektų yra išsidėstę Vytauto g., visos aplinkinės erdvės atlieka tik gyvenamąją funkciją. Mes norime šią dinamiką sulaužyti: įtraukti visas miesto dalis į kultūrinį gyvenimą ir sukurti naują, papildomą urbanistinę ašį mieste. Pats parkas ir jo pastatai galėtų funkcionuoti kaip vietoženkliai (žiūrint iš urbanistinės analizės perspektyvos), kurie miestui kurtų naują simbolinę vertę, neapsiribojančia tik paveldu. Vystydami šį projektą remsimės Kevino Lyncho iškeltomis architektūrinėmis teorijomis (knyga „The Image of the City“) bei organine architektūra. Šis architektūrinis ir urbanistinis judėjimas akcentuoja žmogaus ir gamtos dermę bei dizaino idėjų sėmimąsi iš gamtos. Mūsų manymu, toks požiūris projektui tiktų, nes šalia miesto yra (ir į patį miestą įeina) regioninis parkas bei vienas seniausių dirbtinių tvenkinių Lietuvoje, kuris taip pat yra savotiškai tapęs gamtos draustiniu. Dėl šios priežasties papildomas gamtos elementas mieste dar labiau sustiprintų ir pabrėžtų regiono natūralų grožį.

103

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: Karolis Vaikšnys, komandos vadovas (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas), Šarūnas Mikelaitis (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas), Lukas Mikulskas (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas), Agnija Ponomariova (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas), Ugnė Miškevičiūtė (KTU, statyba ir architektūra, vientisosios studijos, 4 kursas) PASIRINKTA TERITORIJA: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas (buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija) su prieigomis (nuo Respublikos iki Kęstučio gatvių)

Šią teritoriją rinkomės dėl kelių esminių priežasčių. Ji sudomino savo potencialu. Miesto centre esanti Agluonos upė su natūralia gamtine aplinka bei ją supančios

104

gamyklos, gyvenamieji pastatai, gimnazija su sporto aikštynu ir t. t., mūsų komandos nuomone, turi daug neišnaudotų galimybių kaip mišrios funkcijos miesto erdvė, galinti virsti Biržų naujuoju veidu ir laisvalaikio erdve visiems miestiečiams ar miesto svečiams. Atlikdami užduotį sieksime sukurti naujos kokybės darnią, ekologišką ir gyvybingą erdvę, kurioje sunkiai suderinamos funkcijos atrastų savo potencialą ir papildytų viena kitą. Sieksime, kad santykinai nedidelėje teritorijoje atsirastų galimybė kurti, dirbti, mokytis, leisti laisvalaikį ir kokybiškai gyventi, turėti gerą susisiekimą su kitomis miesto dalimis bei svarbiausiais objektais. Kalbant apie naująją architektūrą, urbanistiką bei darnią plėtrą, reikalingas visiškai naujas požiūris. Didžiąją dalį praėjusio amžiaus projektavimas rėmėsi garsiąją doktrina „form follows function“, kuri tapo modernizmo ambicingu manifestu, bet kartu ir dideliu suvaržymu, ne tik atribojusiu architektūrą nuo dekoratyvumo, bet ir pasmerkusiu ją utilitariniam griežtumui bei vienodu-

IŠMANUSIS MIESTAS

mui. Žinoma, architektūroje yra svarbi funkcija ir tai išlieka svarbiausiu kokybiškų projektų kriterijumi, tačiau perrašydami šią doktriną galime pasiekti kur kas geresnių rezultatų nei modernizmo architektūra, pamiršusi pagrindinį visko, ką kuriame, naudotoją – žmogų. Jei architektūra sektų paskui idėją „form follows fiction“, mes galėtume žvelgti į pastatus ir pastatų grupes kaip į erdves istorijoms. Istorijoms žmonių, kurie gyvena, mokosi, ilsisi ir dirba tose erdvėse bei pastatuose. Galėtume pradėti įsivaizduoti žmonių patirtis, pasitelkdami projektuojamas erdves. Kalbėdami apie idėjas-fikcijas mes neturime omenyje neįtikėtinų ir neįgyvendinamų fantastinių filmų scenarijų. Mums svarbios realios galimybės, kurios keičia žmones, besinaudojančius mūsų kuriamomis erdvėmis. Erdvės ir jų tarpusavio ryšiai turėtų daryti teigiamą įtaką žmonėms, o žmonės – projektuojamoms erdvėms. Todėl sieksime maksimaliai išanalizuoti ir įsivaizduoti naudotojų poreikius, elgseną erdvėje ir pagal tai kurti aplinką, o ne priversti žmones elgtis erdvėse pagal išgalvotą ir nebūtinai sėkmingą scenarijų. Mūsų komandą sudaro tik Kauno technologijos universiteto architektūros programos studentai, pasiruošę pasisemti ne tik techninio darbo žinių bei gebėjimų, bet ir

komandinio darbo įgūdžių, gebėti sutarti tarpusavyje ir bendrai siekti tikslo. Manome, kad darbo rezultatai būtų sėkmingi ir džiuginantys, jei pasiektume bendrų sutarimų ir išbandytume savo galimybių ribas. Išmanusis miestas – tai ne tik miestas, kuriame yra vietos gyventi, dirbti, mokytis ar ilsėtis. Tai darni ir ekologiška miesto sistema, kurioje veikia visų svarbiausių funkcijų visuma ir nenutrūkstantis ryšys, užpildantis erdves, nepalikdamas pilkų, beveidžių zonų. Bjarke Ingelsas, vienas žinomiausių šio amžiaus jaunųjų architektų, nepaisantis griežtų architektūros normų ir kuriantis abipusę gamtai ir naudotojui – žmogui – pritaikytą darnią architektūrą. Jo suprojektuotas jėgainės kompleksas Kopenhagoje „Amager Bakke“ – funkcionuojanti jėgainė, kuri žiemą veikia kaip slidinėjimo kalnas, o vasarą – žygiavimo trasa. Tai puikus pavyzdys, kaip visiškai skirtingos, nesuderinamos ir, atrodytų, nieko bendra neturinčios funkcijos susijungia į vieną puikiai funkcionuojančią sistemą. „Architektai turi tapti ekosistemų projektuotojais. Jie privalo būti ne tik gražių fasadų ar gražių skulptūrų dizaineriai, bet ir kurti ekonominę bei ekologinę sistemą, kai nukreipiami ne tik žmonių, bet ir išteklių srautai, einantys per mūsų miestus ir pastatus“, – sako B. Ingelsas.

105

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: Audrius Akelaitis (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Jokūbas Bobrevičius (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Austėja Dapkutė (KTU, atsinaujinančioji energetika, 4 kursas), Raimonda Česnauskytė (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Kristina Marcinkutė (KTU, architektūra, 2 kursas) VADOVAS: Martynas Kilius PASIRINKTA TERITORIJA: Krematoriumas

106

IŠMANUSIS MIESTAS

Pasirinkome šalies mastu aktualų ir originalų projektuojamą objektą – krematoriumą, padėsiantį spręsti ekologines ir ekonomines šalies problemas. Šiuo metu kapinės užima beveik 1 proc. šalies teritorijos. Akivaizdu, kad jos teršia aplinką – dirvožemį, gruntinius vandenis, kurie kartu su požeminiais vandenimis yra geriamojo vandens šaltinis. Kremavimo nauda labai įvairi: padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų plitimo, nedidina dirvožemio, gruntinių vandenų užterštumo, išsprendžia žemės trūkumo, pooperacinių, patalogoanatominių bei biopsinių medžiagų naikinimo ir sandėliavimo, taip pat kraštovaizdžio ir miškų naikinimo problemas, susijusias su kapinių plėtra. Mūsų komandos projekto tikslas – supažindinti žmones su sparčiai populiarėjančiu kremavimo procesu, paprastai ir aiškiai atsakyti į mitais apipintus klausimus, kas lemtų gerėjantį visuomenės požiūrį į kremaciją, ji neatrodytų tokia bauginanti. Taip pat suteikti žmonėms galimybę šia paslauga naudotis Lietuvoje, o ne ieškoti pigesnių variantų užsienio rinkoje. Kita priežastis, lėmusi tokio objekto pasirinkimą, yra noras išbandyti savo jėgas, ieškant sprendimų, apie kuriuos nėra daug informacijos šaltinių. Pirminiame projektavimo etape pastebėjome, kad priimti tam tikrus sprendimus gali būti tikras iššūkis. Norime kelti savo kvalifikaciją, o nestandartinis objektas skatina ieškoti inovatyvių ir pagrįstų technologijų. Siekiame, kad projektuojamas krematoriumas būtų saugus, atitinkantis tarptautinius standartus ir normas, nekenkiantis aplinkai ir visuomenei. Projektuojamo krematoriumo vietą strategiškai numatėme pagal jau esamų / planuojamų krematoriumų išdėstymą Lietuvoje. Pirmoji kremavimo paslaugas teikianti įmonė veikia vidurio Lietuvoje – Kėdainiuose, antroji projektuojama Klaipėdoje – vakarų Lietuvoje, tad vienas iš sprendimų yra krematoriumą projektuoti šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos miesto seniūnijoje, Mockėnų kaime. Taip pat rėmėmės ir atliktu tyrimu, pagal kurį Utenos apskrityje tenka daugiausia mirčių šimtui tūkstančių gyventojų. Analizuodami analogus, atkreipėme dėmesį, kad, nepaisant niūrios krematoriumo paskirties, tokių objektų architektūra šviesi, sakrali, tarsi „lengva“. Būtent tai ir yra vienas iš mūsų tikslų – suprojektuoti raminančią ir jaukią aplinką, padedančią žmogui skaudžius išgyvenimus priimti lengviau. Norėdami geriau perprasti projektuojamą objektą, lankėmės Kėdainių „Lietuvos krematoriume“, kur susipažinome ne tik su bendru konceptu ir nuotaika, bet ir su konkrečiais taikomais sprendimais. Šis projektas užkabina visuomenei jautrią temą, kelia papildomas diskusijas ir poreikį atidžiai atsižvelgti į procesų saugumo bei tvarumo principus. Būtent dėl to ir norime jo imtis!

107

IÅ MANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

108

IŠMANUSIS MIESTAS

DALYVĖS: komandą „4Matic“ sudaro: Mintautė Raslanaitė, Aistė Stulgytė, Ieva Kuodžiūtė, Laura Aleknavičiūtė (KTU, architektūra, 4 kursas) VADOVAI: Martynas Marozas PASIRINKTA TERITORIJA: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas

Sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Būtent tokios nuomonės ir buvome, peržvelgusios temas ir nutarusios, kad bene problemiškiausia ir kartu perspektyviausia teritorija glūdi pačiame šiauriausiame Lietuvos pakraštyje. Mus sudomino teritorijos svarba Biržų miestui ir potenciali galimybė centrinėje miesto dalyje įrengti erdvę gyventojams aptarnauti bei rekreacijai, akcentuojant tiesioginį ryšį su upe, kuris šiuo metu yra nustelbtas nebeeksploatuojamų pramoninių pastatų. Ruošdamos projektą siekiame sukurti tokį traukos tašką, kuriame norėtų apsilankyti ne tik vietiniai gyventojai, bet ir miesto svečiai. Ši teritorija turėtų virsti miesto dvasią pabrėžiančia vieta, skirta tiek lankytojams, tiek investuotojams, kuriai nereikia daug priežiūros. Globaliame urbanizuotų teritorijų kontekste apstu upių krantų sutvarkymo pavyzdžių, kurie ne tik sukuria gyventojų reikmėms pritaikytas gyvybingas erdves, bet ir atsižvelgia į natūralius upės ciklus ir ekosistemas, netrikdydami jų savaiminės veiklos. Mus įkvėpė vienas pirmųjų darniųjų urbanistų Jaime Lerneris, dar 7 deš. pasipriešinęs Kuritibos miesto Brazilijoje planuotojams, suvokęs, kad jų sprendimai gali visiškai sunaikinti miesto identiteto likučius. Tapatiname šią situaciją su pačiame Biržų centre panašiu istoriniu laikotarpiu pastatytais pramoniniais pastatais, užgožusiais priėjimą prie upės krantinės. Į projektą žadame įtraukti viešąsias erdves, kurias kurdamos vadovausimės Kevino Lyncho ir kitų žymių miestų planuotojų principais. Stengsimės perprasti vietos svarbą miesto plotmėje, jos ryšius su aplinkinėmis teritorijomis ir paties miesto poreikius šiuolaikiniame kontekste. Norime sukurti pokytį, kuris būtų ne tik matomas, bet ir jaučiamas.

109

IÅ MANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

110

IŠMANUSIS MIESTAS

DALYVIAI: Guoda Majauskaitė, Mylita Samoškaitė, Jonas Kaluina, Vilius Kazlauskas, Benas Kalinauskas (KTU, 4 kursas) PASIRINKTA TERITORIJA: Gargždų miesto centrinė dalis

Pasirinkome Gargždų centrinės dalies atnaujinimo projektą dėl šios teritorijos svarbos miestui bei aplinkiniams gyventojams. Ši teritorija su prastai išnaudojamu turgumi bei apleistų garažų kompleksu darko Gargždų pirminį įvaizdį ir neleidžia darniai įsilieti į miesto audinį. Pagrindinis tikslas – transformuoti esamas erdves bei pastatus, kurie leistų sukurti naują miesto identitetą ir taptų nauju traukos centru ne tik regione bet ir visoje šalyje. Kaip Gargždų miesto centrinės dalies analogą pasirinkome olandų įmonės MVRDV projektą „Reimagines the Chinese Hutong“, kurio pagrindinė idėja – transformuoti senus pastatus naujoms pritaikymo galimybėms bei veikloms. Esamų pastatų pritaikymas naujoms paskirtims išsaugo esamą miesto identitetą, o kartu leidžia senus pastatų kvartalus panaudoti naujoms funkcijoms. Taigi šis analogas gali tapti ne tik geru pavyzdžiu, bet ir puikia pirmine idėja, siekiant išsaugoti miesto identitetu tapusius objektus, juos atgaivinant ir įveiklinant naujoms paskirtims bei funkcijoms.

111

IŠMANUSIS MIESTAS

1 pav.

2 pav.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: Odilija Seredytė (KTU, architektūra, 3 kursas), Gabrielė Bandzaitė (KTU, architektūra, 3 kursas), Justė Daukšaitė (KTU, architektūra, 3 kursas), Emilė Juknevičiūtė (KTU, pastatų inžinerinės sistemos, 4 kursas), Mantas Vaičiulis (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Ignas Šliogeris (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas) VADOVAS: architektas Vytautas Baltus PASIRINKTA TERITORIJA: Utenos miestas, Aukštakalnio daugiabučių namų kvartalas, Taigos g. 85

112

IŠMANUSIS MIESTAS

Pasirinkome šį kvartalą, nes teritorija turi didelę problemą dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo. Manome, kad mūsų projektuojama daugiaaukštė stovėjimo aikštelė padės išspręsti šią problemą. Gyventojai aikštelėje galės saugiai laikyti savo transporto priemonę, o, svarbiausia, atlaisvinsime gatves, kuriose neleistinai paliekami automobiliai, trukdantys autobusų eismą. Prieš priimdami pirmines idėjas, atlikome išsamią analizę, kuri padėjo suvokti, kokios automobilių aikštelės yra patrauklios ir patogios žmonėms. Išrinkome keletą bendrai visiems patikusių analogų. Pirmasis pavyzdys, kuris patraukė mūsų dėmesį, buvo architekto Jeongo Hoono stovėjimo aikštelė Jongine, Pietų Korėjoje (1 pav.). Nors ji buvo pastatyta dar 2010 m., iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad šis statinys skirtas automobiliams statyti. Stipriai pabrėžiamas išorės dizainas suteikia pastatui unikalumo bei estetikos pojūtį. Tai vienas iš objektų, griaunančių suvokimą apie tai, kaip turėtų atrodyti automobilių stovėjimo aikštelė, ir parodantis pavyzdį, kaip tokio tipo nestandartiškas pastatas gali teigiamai paveikti miesto įvaizdį.

Kitas mūsų pasirinktas pavyzdys yra Ostine, Teksaso valstijoje, JAV (2 pav.). Ši aikštelė taip pat nėra naujos statybos (2012 m.), tačiau, pastačius ją, buvo išspręstos ekologinės problemos. Statinys turi „kvėpuojančias“ žaliąsias sienas, kurios mažina oro užterštumą, tad nereikia papildomų oro kokybę gerinančių filtrų. Ant stogo įrengtas lietaus vandens surinkimo rezervuaras, kuris prireikus aprūpina augalus vandeniu ir papildomai drėkina stogą, o, esant liūtims, akumuliuoja ir išgarina perteklinį vandenį. Maža to, objektas pastatytas netoli miško / parko aplinkos, taip pritaikant jį prie kraštovaizdžio. Dar vienas jau mums artimesnis pavyzdys – Santaros stovėjimo aikštelė Vilniuje (3 pav.). Tai didžiausia Lietuvoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė, suprojektuota gana mažoje erdvėje, tačiau maksimaliai išnaudojanti vietą. Nors estetiniu požiūriu šis statinys nėra labai patrauklus akiai, tačiau jo išdėstymas padeda žmonėms nepasiklysti ir lengvai bei patogiai juo naudotis. Aikštelėje įrengti nukreipiamieji ženklai, stebėjimo kameros, užtikrinančios kiekvieno asmens turto saugumą, pora laiptinių ir liftas, kad juo galėtų naudotis visi, net ir specialiųjų poreikių turintys žmonės.

3 pav.

113

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: komandą „IDesign“ sudaro: Diana Žmėjauskaitė (KTU, architektūra, 3 kursas), Paulius Sudintas (KTU, inžinerinės sistemos, 4 kursas), Edvinas Lisauskas (KTU, elektrotechnikos inžinerija, 4 kursas), Deimantė Laurinavičiūtė (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Eglė Steponavičiūtė (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Karolis Zitkevičius (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas), Samanta Martinkutė (KTU, statybos inžinerija, 4 kursas) VADOVAS: doc. Dalius Zigmantas Šarakauskas PASIRINKTA TERITORIJA: Joniškio savivaldybė, Turgaus g. 5

114

IŠMANUSIS MIESTAS

Šiandien mažuosiuose miestuose retai kur galima pamatyti vietas, kuriose įvairaus amžiaus žmonės galėtų turiningai leisti laiką. Šis poreikis jau seniai egzistuoja užsienio šalyse, kai žmogui skiriama daugiau dėmesio, sukuriant įvairius naujus pasiūlymus, kaip galima būtų leisti laisvalaikį. Jau kelerius metus pokyčius galime stebėti ir Lietuvoje. Niekuo išskirtinis nėra ir Joniškio miestas, kurio gyventojų skaičius siekia vos 8,5 tūkstančio. Tačiau, kad ir kaip būtų, tokių erdvių žmonėms reikia ir jų labai trūksta. Dabartinė teritorija yra pusiau apleista, naudojama tik šiltuoju sezonu mažmeninei prekybai, kuri visiškai nėra

patraukli miesto gyventojams, o tuo labiau žmonėms susiburti. Todėl išsikėlėme sau tikslą šioje teritorijoje sukurti naują, modernią daugiafunkcę erdvę, kurioje gyventojai galės ne tik prekiauti, bet ir leisti laisvalaikį, pramogauti ir ilsėtis. Savo projektu miestui norime suteikti unikalumo, patraukiančio ne tik miestiečių, bet ir visos Lietuvos dėmesį. Idėjų sėmėmės iš svetur – Ispanijos, Švedijos, Kinijos – šalių, kuriose architektai dažnai eksperimentuoja su sudėtingais architektūriniais bei inžineriniais sprendimais. Sekdami jų pėdomis, mes bandysime atrasti save ir kartu geriausius sprendimus Joniškio miestui!

115

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

DALYVIS: Redas Matusevičius (VGTU, architektūra, magistro 2 kursas) PASIRINKTA TERITORIJA: Joniškis, Gargždai, Šilutė

Nusprendžiau dalyvauti projekte „Išmanusis miestas“, nes man rūpi savivaldybių teritorijose esančių miestų formavimas, jų vystymo poreikiai, lūkesčiai bei galimybės. 116

IŠMANUSIS MIESTAS

Susidomėjimą kelia Joniškio turgus. Jis reikšmingas miestiečiams ir miesto svečiams, todėl verta labiau sutvarkyti šį sklypą taip, kad jis būtų dar patrauklesnis į jį užsukantiems lankytojams. Turgų sudaro mūrinis pastatas ir iš lengvų surenkamųjų konstrukcijų sumontuoti lauke esantys paviljonai, prekystaliai. Pavyzdys: architektų biuro „KOKO architects“ 2017 m. Estijos Talino mieste suprojektuotas Baltijos stoties turgus (Baltic Station Market). Tai vienas iš daugybės variantų, kaip galima sujungti seną ir naujai formuojamas struktūras.

teritorijas yra pažengusios egzotiškosios Rytų Azijos šalys. Pavyzdys: Tailando Puketo mieste esanti stovykla „Coral Island Resort“, suprojektuota miškelyje prie jūros, kurios smėlėti paplūdimiai ir vandens pramogos leidžia patirti pajūrio teikiamą džiaugsmą.

Dėmesį patraukia ir Gargždų centro projektas, svarbus miesto bei aplinkinių teritorijų kontekste. Jame galima įgyvendinti dar aiškesnį teritorijos sutvarkymo planą. Pavyzdys: architektų biurų „Topotek“, „BIG Architects“ ar „Superflex“ 2012 m. Danijos sostinėje Kopenhagoje vietos Superkilen sutvarkymas, suteikiantis jai modernumo, daugiau patrauklumo, galimybę spręsti socialines problemas. Kaip rekreacinis projektas aktualus Šilutės mažasis laivų uostas. Jis gana išskirtinis darinys, todėl jo aplinka galėtų būti dar labiau pritaikyta poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Pavyzdys: poilsiavietė „4 Rivers Floating Lodge“, suprojektuota Kambodžoje, upės linkyje, iš visų pusių supama vandens ir pasiekiama valtimis. Stovyklą sudaro 24 aštuonkampiai poilsio nameliai, užtikrinantys malonų upės pojūtį. Kitas dėmesio vertas projektas – Kintų stovykla. Ji įsikūrusi patrauklioje vietoje, pušyne prie marių. Čia poilsiautojams sudaryta galimybė leisti laisvalaikį. Stovyklavietės atnaujinimas padėtų dar labiau mėgautis rekreaciniais malonumais. Ypač daug kurdamos tokio tipo rekreacines

117

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS IR KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS DALYVĖS: Rasa Imbrasienė ir Monika Veliūtė (KU, kraštovaizdžio planavimas ir aplinkos dizainas 4 kursas, VGTU aplinkos inžinerija, magistratūros 1 kursas) VADOVAS: prof. dr. Petras Grecevičius ir doktor. Aurelija Jankauskaitė PASIRINKTA TERITORIJA: Joniškio miesto parkas

118

IŠMANUSIS MIESTAS

Parkas yra miesto centrinėje dalyje, tarp Žemaičių ir M. Slančiausko gatvių (plotas 3,5480 ha). Įrengta medinių skulptūrų ekspozicija. Vyrauja vidutinio ir brandaus amžiaus želdynai. Želdynų būklė patenkinama. Reikalingas želdynų tvarkymas. KELIAMOS UŽDUOTYS • Įrengti vaikų žaidimų aikštelę • Sutvarkyti ir praplėsti riedutininkų aikštelę • Rasti atskirą uždarą vietą šunims vedžioti • Pritraukti žmones į parką visais metų laikais Mūsų, kaip kraštovaizdžio architektų ir miestų planuotojų, darbas yra padėti miestams ir plėtotojams suprojektuoti parkus, kuriuose erdvė geriausiai derėtų su įvairiais vietos bendruomenės poreikiais. Pirminė idėja, išsakyta Joniškio mero, – įrengti iškylų vietą. Parkas buvo sodintas pačių gyventojų talkų metu,

todėl smagu būtų atgaivinti pasisėdėjimus tiesiog ant žolės parke. Planuojama sukurti daugiafunkcę erdvę: aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas, šunų vedžiojimo vietą, erdvę vaikams. Parko teritorija yra prie mokyklos, todėl būtų prasminga padaryti dendrologinį pažintinį taką. Analogų ieškojome panašaus dydžio parkuose: Slovėnijoje nuotykių parkas Križevcų mieste, netoli Liutomerio, kur užtikrinamas atpalaiduojantis poilsis mažiems ir dideliems gamtos apsuptyje, įranga pagaminta kiek įmanoma labiau iš natūralių medžiagų; „Mary Elizabeth Branch“ parkas Ostine, Teksase. Parkas buvo sukurtas atsižvelgiant į įvairius skirtingų kartų bendruomenės poilsio poreikius. Filialų parke, atidarytame 2019 m. gegužę, įrengta kūrybiškumą skatinanti vaikų žaidimų aikštelė, šunų bėgiojimo zona, smėlio tinklinio aikštelė, interaktyvus vandens telkinys, vejos plotas ir erdvės pasislėpti nuo saulės, skirtos iškyloms.

119

IŠMANUSIS MIESTAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS DALYVIS: Lukas Kavaliauskas (VDU ŽŪA, kraštovaizdžio dizainas, 4 kursas) VADOVAS: kraštovaizdžio architektė lekt. Aurelija Lozuraitienė PASIRINKTA TERITORIJA: Mažeikių savivaldybėje esančio Viekšnių malūno kompleksas

Savo baigiamajam bakalauro darbui pasirinkau nagrinėti Mažeikių savivaldybėje esančio Viekšnių malūno kompleksą dėl jo unikalaus gamtinio ir kultūrinio konteksto. Objektas traukia savo romantiška išvaizda – raudonų plytų keturaukštis, dar XIX a. menantis vandens malūnas, stovintis Ventos upės slėnyje, apsuptas natūralios Ventos regioninio parko gamtos. Šis architektūros ir technikos paminklas yra puikioje vietoje – tiek regioninio parko, tiek paties Viekšnių miestelio muziejų, gamtos bei kultūros pa-

120

IŠMANUSIS MIESTAS

minklų ir kitų lankytinų objektų gausa paverčia jį dar vienu objektu, galinčiu pratęsti regiono turistinį žemėlapį. Džiugu, kad savivaldybė susirūpino šio objekto išsaugojimu, pritaikymu. Mano tikslas savo projektu pasiūlyti idėjų, kad objektas dar stipriau sužibėtų savo natūraliu grožiu, jį supanti aplinka objektą papildytų, prieigos taptų įveiksmintos, patrauklios rekreacijai ir laisvalaikiui. Tai, kad objektas yra valstybės saugomas, priverčia pažvelgti į jį kitaip – jautriau, subtiliau, skatina pasidomėti istorija. Tokiems objektams reikia ypatingo kruopštumo, jie yra trapūs ir lengvai pažeidžiami. Didžiausi mano įkvepėjai yra britų kraštovaizdžio architektai klasikai: Lancelotas Capability Brownas, Williamas Kentas, Humphry Reptonas. Šie XVIII a. kūrėjai, padėję pamatus savitai angliško parko filosofijai, rūmų ir dvarų parkus kūrė pasitelkdami gamtos dėsnius. Parkai niekada nebūdavo atskirai nuo pastatų, atvirkščiai – šie kraštovaizdžio architektai sugebėdavo sukurti sinergiškai veikiančius kraštovaizdžio ir architektūros kūrinius, vienas kitą papildančius ir nekonkuruojančius, o ir dabartiniai Jungtinės Karalystės parkai bei visuomenės santykis su architektūriniu paveldu yra sektini. Be abejonės, šiame projekte negalima apsieiti neišnagrinėjus analogiškų objektų pasaulyje: Howshamo malūnas (Moltonas, Anglija), Thwaite’o malūnai (Lidsas, Anglija), Cliftono malūnas (Ohajus, JAV), Mela Kvarn vandens malūnas (Vetlanda, Švedija) ir daug kitų istorinių vandens malūnų, pritaikytų šiuolaikiniams poreikiams. Šie ir kiti pavyzdžiai, tikiu, padės ir inspiruos kurti savąjį išmanų miestą.

121

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

DALYVIAI: Dorotė Granickaitė ir Martynas Gaidys (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Rasa Mazūrienė ir Asta Kazlauskienė PASIRINKTA TERITORIJA: Utena, teritorija prie Rašės upės

Savo projektui pasirinkome Utenos miestą, nes tai atrodė puikiausias variantas mūsų moduliniams namams ir sveikatingumo centrui, skirtam neįgaliesiems, – aplink žali plotai ir tyras oras. Nuspręsti dėl projekto vietos nebuvo sunku, nes Martynas kilęs iš Utenos, todėl iš karto kilo didelis noras prisidėti prie projekto būtent savame mieste. Jis puikiai žino šią vietą ir teritoriją, yra tekę ne kartą praeiti pro šalį. Išsirinkus teritoriją, prasidėjo modulio formos paieškos. Abu sėdėjome ir ilgai eskizavome, nes norėjome sukurti kažką ne tik patogaus neįgaliajam, bet ir įdomaus. Pradėjome analizuoti paprastas formas, kol pagaliau pasirinkome rombo / kristalo kontūrus ir išbaigėme savo galutinį variantą. Ieškodami analogų, buvome įkvėpti medinių modulinių namų konstrukcijų ir savo vizijoje jau matėme medinių namelių miestelį, kurio centre bus sveikatingumo centras. Vienas labiausiai patikusių analogų yra modulinio namo projektas „Great Lakes Cabin“ (2018 m.), sukurtas „Leckie Studio Architecture + Design“. Tyrinėdami jį suvokėme, kaip gerai šviesios medienos ir juodos skardos derinys kartu su moduline forma įsilies į juos supančius miškus. Viso šio projekto vizija gimė tik daug abiems diskutuojant. Puikiai vienas kitą suprantame, papildome, stengiamės rasti geriausius variantus ir išpildyti juos kurdami projektus.

123

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVĖ: Gabrielė Kavaliauskaitė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Rasa Mazūrienė, Asta Kazlauskienė PASIRINKTA TERITORIJA: Mažeikių rajono savivaldybės Krakių kaimo pagrindinė mokykla

124

IŠMANUSIS MIESTAS

Lietuvoje tūkstančiai vaikų – beglobiai, dar dešimtys tūkstančių gyvena socialinės rizikos šeimose. Viena iš vietų, kur glaudžiasi kelios dešimtys tėvų globos netekusių vaikų, yra „SOS vaikų kaimas“, kurio plėtra šiandien itin svarbi. „SOS vaikų kaimo“ organizacijos tikslas – kad kiekvienas vaikas galėtų gyventi saugioje bei mylinčioje šeimoje ir turėtų tikrą vaikystę. Su čia gyvenančiais vaikais kasdien užsiima daugybė specialistų – logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai, todėl, mano nuomone, tam tinkamiausia vietovė yra Mažeikių rajono savivaldybės Krakių kaimo pagrindinė mokykla, kurią rekonstravus vaikai turėtų galimybę lankyti darželį, mokyklą, tobulėti įvairiuose būreliuose. Mokykla įsikūrusi labai gražioje vietoje. Sklypo vakarinėje pusėje teka Venta, rytinėje – veši pušynas. Sklypo teritorijoje planuojame įkurti gyvenvietę, kuri būtų sudaryta iš modulinių namelių. Vienas iš mane įkvėpusių objektų – „Tus Design“ architekto suprojektuotas vaikų darželis Kinijoje, kuris tarsi sugrąžino mane į vaikystę ir įžiebė pirminę modulinių namelių įvaizdžio bei interjero idėją. Sukurta aplinka turi būti patraukli vaikams, todėl buvo ieškoma įdomių formų, medžiagų ir apšvietimo sprendimų, kurie padėtų toliau vystyti sumanymą.

125

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVĖ: Diana Asgarova (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Rasa Mazūrienė, Asta Kazlauskienė PASIRINKTA TERITORIJA: Mažeikių Viekšnių vandens malūnas

126

Pagrindinis objektas – Viekšnių vandens malūnas, jį supantis gamtinis ir urbanistinis kraštovaizdis. Projekto tikslas – atgaivinti objektą, padaryti jį patrauklų vietiniams gyventojams ir turistams, pritaikyti pastatą naujai veiklai. Pagrindinė idėja – objektą vystyti ir pritaikyti žvejybos turizmo veiklai. Visų pirma, idėja kilo iš objekto pavadinimo „vandens malūnas“. Didžiausios vandens kaupimosi vietos yra vandenynai, jūros, upės, kuriose ir gyvena žuvys. Visų antra, Viekšnių vandens malūnas yra urbanizuotas Viekšnių miesto dalies pakraštyje, greta Ventos upės, kur įrengta užtvanka, o joje – žuvitakis. Šiame objekte yra puikios sąlygos plėtoti su žvejyba susijusią veiklą. Čia kiekvienas lankytojas galėtų išmokti ir įgyti įgūdžių, taip pat pažinti paveldo objektus ir žvejodamas turiningai praleisti laiką gamtoje. Ieškant idėjų ir analogų, buvo atsižvelgiama į pagrindinį objekto tikslą. Įkvėpimo šaltiniais tapo trys analogai: 1 pav. analogas: Sartų regioninio parko lankytojų centras, kurio pagrindinė ekspozicijos tema – Sartų ežeras ir aplink susiformavęs gamtinis bei kultūrinis kraštovaizdis; 2 pav. analogas: italų žuvų restoranas „Pesce al Forno“ Odesoje. Jūrinė tematika pasireiškia smulkiausiomis detalėmis; 3 pav. analogas: restoranas „FISH by José Andrés“ Bahamose. Interjeras sukuria įspūdį, kad svečiai yra panardinti į ryškų povandeninį pasaulį.

Tad, atsižvelgdama į analogus, savo projektui ketinu pritaikyti tinkamai temą atspindinčias apdailos medžiagas, motyvus, interjero detales.

127

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVIAI: Roberta Sidarkevičiūtė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas), Justas Šaltys (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas), Gertrūda Ravluševičiūtė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas), Saulius Dubauskas (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Rasa Mazūrienė, Asta Kazlauskienė PASIRINKTA TERITORIJA: Biržų senoji paštinė

128

IŠMANUSIS MIESTAS

Esame Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) komanda „Intery“ ir mus visus subūrė didelis noras kažką sukurti bendromis jėgomis. Manome, kad dalyvavimas šiame projekte – tai ne tik iššūkis, bet ir galimybė įgyti patirties, atskleisti savo kūrybiškumą bei idėjas. Labiausiai mus įkvėpęs objektas – Biržų rajono centre esanti paštinė. Šis objektas patenka į Biržų regioninio parko, Biržų senojo miesto vietos bei Biržų istorinės miesto dalies teritorijas. Pastato statybos metai – 1903ieji. Nors jis dar iki šių metų buvo naudojamas pašto paslaugoms, visai neseniai AB Lietuvos paštas įsigijo naujas patalpas kitoje vietoje ir šiuo metu pastatas jau nebenaudojamas. Atsižvelgus į tai, kad šis kultūros paveldo objektas yra Biržų miesto centre ir būtina atlikti jo tvarkybos bei remonto darbus, kilo idėja dabar jau nenaudojamą pašto pastatą pritaikyti visuomenės reikmėms – jame įkurti iškilaus Biržų kraštiečio Jono Meko meno centrą. Pašto pastatas dešimtmečius buvo neremontuojamas, todėl tai puiki galimybė mums jį visiškai įrengti ir sukurti išskirtinį dizainą. Šį pastatą planuojame paversti J. Meko daugiafunkciu laisvalaikio ir kultūros centru, kur bet kokio amžiaus žmogus rastų veiklos. Pats menininkas teigė nenorintis, kad muziejus būtų tik eksponatų vitrina... Jo pageidavimas – kad jis taptų „gyvu“ pastatu.

Interjero idėja kilo tada, kai pasidomėjome apie pati J. Meką – menininko veiklą ir jį supančią darbo aplinką. Muziejuje bus naudojamas tamsiai vyšninės spalvos medis, rudos sienų plytos bei marmuro plokštės. Interjeras bus jaukus ir šiltas, tad galbūt įkvėps naujoms idėjoms. Žmonės, apsilankę J. Meko menų centre, galės patobulinti savo meninius įgūdžius ir sužinoti daugiau apie patį kūrėją.

129

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

DALYVĖS: Dalia Ruzgailaitė, Asta Varkalaitė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė PASIRINKTA TERITORIJA: Biržų centrinis paštas

2019–2020 m. rudens semestro kursiniam darbui pasirinkome Biržuose esančią miesto pašto teritoriją (adresas: Vytauto g. 23). Minimas pastatas – pastatų komplekso namas – yra regioninio lygmens valstybės saugomas kultūros paveldo objektas ir jį siūloma pritaikyti visuomenės reikmėms, t. y. jame įkurti iškilaus Biržų kraštiečio Jono Meko menų centrą. Mus sužavėjo ši pastato rekonstrukcijos idėja, todėl pasiryžome sukurti planą, kaip galima būtų prikelti jau nebenaudojamą pastatą antram gyvenimui. Pirminės idėjos kilo daugiau pasidomėjus menininko J. Meko veikla, gyvenimu, kūryba. Minint šį kūrėją, dažnai skamba apibūdinimai: vienas iškiliausių XX a. menininkų, avangardinio kino pradininkas, kultinis kino kūrėjas... Tai ir įkvėpė mus pamėginti klasikinio stiliaus pastate suprojektuoti modernų, avangardo prieskonio turintį menų centrą, kuriame veiktų ne tik tradicinės parodų, konferencijų, kino salės, biblioteka ir pan., bet ir interaktyvios veiklos, audiovizualinių projekcijų ir kiti inovatyvūs kultūros objektuose naudojami būdai. Interjero dizaino idėją taip pat pasufleravo menininko pagrindinė veikla, t. y. kinas, kino juosta.

130

IÅ MANUSIS MIESTAS

131

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVIAI: Gintarė Blažonytė (VTDK, statybos inžinerija, 2 kursas), Sergej Chmeliov (VTDK, statybos inžinerija, 2 kursas), Egidijus Grėbliūnas (VTDK, statybos inžinerija, 2 kursas), Eirimas Baltuška (VTDK, statybos inžinerija, 2 kursas) VADOVAI: Lina Sakalauskienė, Edita Šarkienė PASIRINKTA TERITORIJA: Joniškio turgus

132

Turgus neatsiejamas nuo kultūrinių tradicijų, kurių raida neišvengiamai keičia ir paties turgaus veidą. Šiandien daug senųjų turgaus tradicijų yra prarasta: jis tampa tik vieta apsipirkti... Pasirinkę savo projektui Joniškio turgaus teritoriją, manome, kad šiais laikais labai svarbu išsaugoti turgaus reikšmę miesto, miestelio ar kaimo gyvenime. Mūsų tikslas – inovatyvi ir šiuolaikiška erdvė, kurioje žmonės galėtų ne tik apsipirkti, bet ir pailsėti po darbingos

IŠMANUSIS MIESTAS

savaitės, taip pat žaisminga ir ryški vaikų zona, paverčianti paprastą apsipirkimą tikru nuotykiu! Kurdami projektą sieksime, kad pagal šiuolaikinius žmonių poreikius atnaujintas turgus taptų aplinkinių gyventojų traukos centru, o galbūt pritrauktų ir nemažai pirkėjų iš Latvijos – juk Joniškis yra vos už 14 km nuo Latvijos sienos. Dar vienas Joniškio turgaus pranašumas – kad jis netoli miesto centro ir yra puiki didžiųjų prekybos tinklų alternatyva. Turėdami gražią idėją ir ieškodami vizualinio įkvėpimo Joniškio turgaus projektui, atradome keletą pavyzdžių iš užsienio: Olandijos (Roterdamo miesto turgaus su apartamentais) bei Ispanijos (Barselonos turgavietės). Roterda-

mo prekyvietės pastato projektas sužavėjo mus neįprastu sprendimu, sujungiančiu kelias funkcines zonas – gyvenamąsias erdves, maitinimo įstaigas, turgų ir parduotuves. Taip pat neįprasta yra šio pastato forma, primenanti arką, bei jos viduryje esanti anga, iš abiejų pusių uždengta stiklinėmis sienomis, per kurias galima matyti pastato viduje esančius įspūdingus sienų ir lubų piešinius. Barselonos turgus įspūdį paliko modernių formų stogo konstrukcija, kurioje atsispindi turgaus gyvenimo šurmulys. Tikimės, kad, remiantis įvairiais analogais tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, pavyks suprojektuoti modernų ir visuomenės poreikius bei lūkesčius atitinkantį Joniškio turgų.

133

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVĖS: Greta Milerytė ir Greta Jočytė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė PASIRINKTA TERITORIJA: Mažeikių Viekšnių vandens malūnas

134

IŠMANUSIS MIESTAS

Mūsų komandą sudaro du žmonės – Greta Milerytė ir Greta Jočytė. Mus sieja ne tik tai, kad esame bendravardės, bet ir tai, kad labai panašiai mąstome, lengvai randame bendrą kalbą, taip pat mūsų vizija, kaip turi atrodyti „tobulas“ interjeras, yra labai panaši. Mūsų pasirinkta lokacija – Viekšnių vandens malūnas, esantis Mažeikių rajono savivaldybėje, Viekšnių mieste. Daugiau nei prieš šimtą metų statytas Viekšnių malūnas yra vienas iš senosios technikos perlų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, nes kitose šalyse nebėra vadinamųjų „melnyčių“, malančių grūdus. Šiuo metu vandens energija grūdams malti nėra naudojama ir malūno vidaus įrangos negalima apžiūrėti.

ti 18 m2 dvivietes baržas ant vandens, tam mums reikėjo vietos su lengva prieiga prie vandens ir Viekšnių vandens malūno teritorija tam puikiai tiko. Tad pradėjusios dirbti su moduliniais namais malūno prieigose nusprendėme, kad būtų protinga malūno patalpas išnaudoti specialistų, apgyvendintų laikinuose būstuose, patogumui. Čia būtų įrengtos edukacinės auditorijos užklasinei veiklai moksleiviams iš gretimų gyvenviečių, taip pat daugiafunkcės patalpos galėtų būti naudojamos rengiamiems plenerams, kurių metu dalyviai galėtų apsistoti laikinuose būstuose – baržose. Čia galėtų būti rengiamos parodos, eksponuojami moksleivių bei plenero dalyvių sukurti darbai.

Problematika – malūnas bei jo prieigos yra patrauklioje urbanistinės ir gamtinės struktūros viduryje, tačiau gamtinės teritorijos nėra pritaikytos poilsiui ar kitai veiklai. Norint išspręsti šią problemą, kilo idėja malūne įrengti edukacinį bendruomenės centrą, kuris pavirstų traukos objektu ne tik Viekšnių gyventojams, bet ir žmonėms iš aplinkinių miestų bei kaimelių.

Interjere norime išlaikyti natūralumą, tačiau kartu patalpas įrengti moderniai, kad viskas būtų švaru, minimalu, neapkrauta. Tad dominuotų neutralios spalvos ir atsirastų daug natūralių medžiagų, tokių kaip medis, augalai. Taip pat į neutralų interjerą įvestume akcentinę spalvą – šiltą rudenišką geltoną. Ši spalva sukelia geras emocijas, pakelia nuotaiką, suteikia jaukumo jausmą, kuris skatins žmones daugiau laiko praleisti bendruomenės centre, atsipalaiduoti ir norėti sugrįžti.

Idėja edukacinį bendruomenės centrą įrengti Viekšnių malūne kilo iš visai kito mūsų rengto projekto. Jo užduotis buvo sukurti modulinį namą – laikiną būstą jauniems specialistams. Mes pasirinkome unikalesnį variantą – įreng-

Taip atgaivinusios Viekšnių malūną tikimės pritraukti ne tik vietos gyventojus, bet ir žmones iš kitų miestų ar miestelių aplankyti, domėtis bei dalyvauti organizuojamose veiklose.

135

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVĖS: Guoda Serapinaitė ir Jolanta Čižytė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė PASIRINKTA TERITORIJA: Biržų senasis paštas

136

IŠMANUSIS MIESTAS

Mūsų komandą sudaro du žmonės – Guoda Serapinaitė ir Jolanta Čižytė. Nusprendėme dirbti kartu, nes mūsų interesai daugelyje sričių sutampa, taip pat turime panašų interjero stilių skonį. Abi esame darbščios, nesunkiai randame bendrą kalbą, kiekviena turime savo stipriąsias vietas projektuodamos interjerus, todėl suprantame, kad dirbdamos kartu papildysime viena kitą ir kažko pamokysime, kur jaučiamos spragos. Biržų miesto centre buvusį pašto pastatą, kuris yra saugomas kultūros paveldo objektas, nutarta pritaikyti visuomeninėms reikmėms – sukurti Biržų kraštiečio Jono Meko menų centrą. Šis projektas sudomino būtent šia asmenybe. Kone visiems puikiai žinomas menininkas, avangardinio kino kūrėjas J. Mekas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir publicistas. Menų centro idėjai daug inspiracijos suteikė menininko kurti filmai, kurie išsiskiria paprastumu ir kinematografine atmosfera. Filmuose vaizduojama žmogaus kasdienybė ir atsiskleidžia pagrindinė J. Meko gyvenimo ideologija – būti čia ir dabar. Remiantis šia filosofija, norėjosi sukurti jaukų, šiltą, paprastą ir namus primenantį interjerą, kuris tiktų skirtingų poreikių patalpoms bei no-

rėtųsi žmonėms jose likti. Idėja, kuriant interjerą, tokia, kad jis padėtų menų centro lankytojams tarsi persikelti į J. Meko jaunystės laikotarpį – jo kūrybos pradžią. Dėl to buvo pasirinktas šiuo metu vėl populiarėjantis „mid-century modern“ interjero stilius. „Mid-century modern“ – tai modernizmo stilius, sujungiantis kelis laikotarpius, kai Amerikoje pradėjo rastis kelios modernizmo kryptys. Jis sieja 5–7 dešimtmečių modernizmo stilius, todėl ir buvo pavadintas amžiaus vidurio modernizmu. Šis stilius kaip tik dominavo tuo laikotarpiu, kai J. Mekas atvyko į JAV, todėl yra ryškus ir jo kurtuose filmuose. Mūsų pasirinkto interjero stilius gana paprastas, šiltas, jaukus, taip pat itin natūralus, nes būtent tai labai svarbu menininkui (jis didžiąją dalį savo jaunystės praleido Lietuvoje, Semeniškių kaime, kur jį supo gamta). Taip pat šis interjero stilius artimas kai kuriems mūsų, nes labai primena sovietinio laikotarpio namų interjerus, kurių supami augome. Buvo pasirinktos žemiškos ir šiltos spalvos. Jos pasirodė jaukios, ramios, todėl, bendrai nutarus, atsirinktos ruda, šiltesnė samanų žalia, juodžemio, kreminė, geltona ir rudai žalio pilkumo akmenų spalvos.

137

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVĖ: Milda Volskaitė (VTDK, interjero dizainas) VADOVAI: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė PASIRINKTA TERITORIJA: teritorija Utenoje prie Rašės upės

138

Visuomet žavėjausi mažais, savadarbiais namais ir norėjau juos kurti pati. Problematika: šiuo metu sklype esančių nelegalių daržų ir šiltnamių vietoje planuojama įrengti gyvenamąją zoną. Utenos miesto bendrajame plane teritorija numatyta kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona, todėl kvartalui suplanuoti pasirinkta būtent ši vieta. Maždaug kas 50 vaikas Lietuvoje gyvena be tėvų. Kol vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių – saugumas – nėra patenkintas, tol neįmanoma užmegzti sveikų, kokybiškų santykių ir tobulėti. Juk kiekvienam svarbi vieta, kurioje jis gali būti atviras su pačiu savimi, būti tuo, kuo nori. Nors erdvės nebūtina turėti daug, ji privalo būti tiesiog saugi ir jauki. Noras mažose erdvėse sukurti tokią aplinką ir paskatino mane kurti interjerą „SOS vaikų kaimui“ užtikrinant būsimiems gyventojams galimybę turėti savą erdvę. Šiuo metu globos namai Lietuvoje išformuojami ir vaikai apgyvendinami butuose po kelis su viena „mama“, kuri juos prižiūri. Kad labiau suprasčiau esamą situaciją, pasikalbėjau su šešiolikmete Raisa. Mergina prisimena, kad septynerių metų buvo paimta iš čigonų taboro, nuo to laiko gyveno ne vienuose vaikų globos namuose, o vėliau – formuojamuose butuose. Ji įvardijo problemas, kylančias tokioje aplinkoje: • asmeninės erdvės trūkumas; • tuščios kaip ligoninės sienos, ant kurių kabinti nieko negalima; • nuolatos dingstantys nesaugiai palikti daiktai; • susvetimėjimo jausmas.

Kai pati dalyvavau studentų mainų programoje „Erasmus+“, dvi savaites teko gyventi pereinamame kambaryje kartu su kitais studentais, todėl drąsiai galiu sakyti, kad kūrybiškumui skleistis tokios sąlygos nebuvo palankios vien dėl to, kad aš nesijaučiau saugiai. To laikotarpio pabaigoje atradau apdulkėjusią mokyklos palėpę, o kartu ir savo „kampą“, kur galėjau kurti, klysti, būti ar tiesiog verkti. Projekto tikslas – sukurti konteinerinius modulinius namus, kurie būtų nedideli, bet saugūs ir jaukūs kiekvienam vaikui.

139

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA DALYVĖS: Gabija Gembutaitė ir Mileta Mačiulytė (VTDK, interjero dizainas, 2 kursas) VADOVAI: Asta Kazlauskienė ir Rasa Mazūrienė PASIRINKTA TERITORIJA: teritorija šiaurinėje Utenos dalyje prie Rašės upės

140

IŠMANUSIS MIESTAS

Mūsų projekto tema – modulinių namų kvartalas lietuviams iš Venesuelos. Šioje šalyje besitęsianti humanitarinė krizė palietė daugybę Venesuelos gyventojų, įskaitant ir ten gyvenančius lietuvių kilmės žmones. Remiantis ministerijos duomenimis, rugsėjį patvirtinta galimybė persikelti į Lietuvą yra aktuali maždaug 50 Venesuelos lietuvių. Mūsų tikslas – sukurti modulinius namus iš jūrinių konteinerių, kuriuose galėtų apsigyventi lietuviai, pareiškę norą atvykti. Moduliniai namai šiuo metu labai populiarus sprendimas, norint greitai ir nebrangiai sukurti gyvenamąsias patalpas, taip pat galima keisti jų pritaikymą, namelius formuoti pagal poreikius, prireikus perkelti į kitą teritoriją. Norime, kad čia atvykę naujieji gyventojai jaustųsi saugūs ir laukiami, lyg sugrįžę į namus. Manome, kad pasirinkta teritorija Utenoje yra tinkama statyti vieno aukšto modulinių namų kompleksui, taip pat netoliese esančios mokyklos, darželiai, parduotuvės palengvins susisiekimą ir adaptaciją naujiems gyventojams. Kuriant projektą visuomet naudinga atsižvelgti į analogus, kurie padeda suprasti medžiagų, formų galimybes ar kliūtis. Išvystyti vizualinį modulinių namų pavidalą labiausiai mums padėjo du analogai. Vienas jų Usi mieste, Kinijoje, susibūrusių žmonių iš įmonių „Arcgency“, „Esbensen“ ir „Teknologisk Institut“ komandos sukurtas gyvenamasis būstas iš jūrinių konteinerių. Jam pastatyti buvo naudojamos aplinkai ir žmogui nekenksmingos, tvarios medžia-

gos. Pagrindinė idėja – susieti žmogų ir būstą su gamta, todėl fasadui naudota mediena. Kitas mums svarbus analogas – Joannos Gaines sukurtas „atostogų namelis“ Teksaso mieste Veike, JAV. Ant modulinio namo esanti terasa, skirta poilsiui, įkvėpė mus pritaikyti šią idėją ir savo projektui.

141

INŽINERIJA

2020-ŲJŲ TECHNOLOGIJOS IR IŠRADIMAI. KAS BUS „ANT BANGOS“?

142

INŽINERIJA

Technologijos – ypač internetinės – tobulinamos ir pritaikomos vis naujoms paskirtims. Kuriasi įvairūs startuoliai, apsukriai sprendžiantys kurią nors šiuolaikinio gyvenimo problemą (dalijimasis daiktais, produktų pristatymas į namus, paprastesni sąskaitų apmokėjimo sprendimai), prie kurios jau buvome bepriprantantys. Pamėginome apžvelgti tendencijas, kurios, portalų „interestingengineering.com“ ir „technologyreview. com“ duomenimis, ateinančiais metais dar labiau išpopuliarės. LANKSTŪS SKYSTŲJŲ KRISTALŲ MONITORIAI Lankstūs vaizdą galintys transliuoti paviršiai gali visiškai pakeisti reklamos ir žiniasklaidos rinkas. Kompanija „Flexenable“, kurianti lanksčius ekranus, įregistruota tik 2019 m., tačiau dauguma gamintojų jau domisi jų produktais. Lengvi, lankstūs, bestikliai ir įvairiausių matmenų ekranai jau atkreipė daugelio kompanijų dėmesį. Jų paslaptis – sudėtyje vietoje įprastų silicio tranzistorių naudojami lankstūs organiniai tranzistoriai.

143

INŽINERIJA

(angl. robotic dexterity): mokslininkai mėgina taip suprogramuoti robotus, kad jie mokytųsi iš savo klaidų. 2019 m. sukurtas projektas, robotas „Dactyl“, kuris jau geba apversti žaislinį pastatą savo „pirštais“. Įdomiausia tai, kad to jis išmoksta tiesiog stebėdamas aplinką, t. y. nėra suprogramuotas tai padaryti. Apskritai, nors dirbtinis intelektas pastaraisiais metais yra dažna pokalbių tema, jo populiarumas neslūgsta – skaičiuojama, kad penki iš šešių amerikiečių šiandien naudoja kokį nors dirbtinį intelektą turintį įrenginį (Šiaurės rytų universiteto ir „Gallup“ tyrimas, 2018). Su dirbtiniu intelektu glaudžiai susijęs vadinamasis sistemos mokymasis (angl. machine learning). Šiuo metu įrenginiai gali rinkti duomenis, analizuoti juos ir atpažinti tam tikrus modelius. Skaičiuojama, kad sistemos mokymosi rinka 2022 m. jau bus verta 8,8 mlrd. dolerių ( 7,94 mlrd. eurų). Toks ekranas yra pigesnis už jau sukurtą lankstų šviesos diodų (LED) ekraną ir gali būti susukamas, supjaustomas netaisyklingomis formomis. Taip pat jis yra maždaug dešimt kartų lengvesnis ir keturis kartus plonesnis už savo pirmtaką – stiklinį LCD ekraną. ROBOTAI, KURIE MOKOSI Pagrindinis kompiuterinių programų minusas – nelankstumas. Vos pasikeitus aplinkybėms, kompiuterinė programa nebežino, kaip reikėtų reaguoti į paklausimą. Todėl šiuo metu tobulinama savybė, pavadinta „robotikos miklumu“

144

PRARYJAMI MEDICINOS PRIETAISAI Šiuo metu tobulinami maži medicinos prietaisai suteikia galimybę apžiūrėti žmogaus virškinimo sistemą be skalpelio ir anestetikų. Prietaisai nėra kenksmingi, juos galima naudoti siekiant ištirti net vaikus ar kūdikius. Kai šie maži prietaisai bus ištobulinti iki galutinio produkto, tai visiškai pakeis labai rimtų ligų tyrimų specifiką. Įranga leis itin greitai aptikti ir diagnozuoti stemplės vėžį, įvairius virškinimo trakto sutrikimus, netgi diabetą (prietaisai galėtų fiksuoti cukraus kiekį kraujyje). Pavyzdžiui, liga, apie kurią greičiausiai girdėjote nedaug – aplinkos

INŽINERIJA

enterinė disfunkcija – lemia, kad žmogus nuolat serga žarnyno uždegimu ir sunkiai iš maisto pasisavina maistines medžiagas. Praryjama piliulė su miniatiūrine vaizdo kamera galėtų padėti nustatyti tokią ligą ir visiškai pakeisti endoskopiją bei kolonoskopiją. Skaičiuojama, kad iki 2022-ųjų praryjamų prietaisų rinkos vertė sieks net 680 mln. dolerių (613 mln. eurų). ANGLIES DIOKSIDO RINKIMAS IR NAUDOJIMAS GAMYBOS SRITYJE Šiuo metu nemaža dalis verslo įmonių, kaip ir gyventojų, yra susirūpinusios tarša, atliekomis bei klimato kaita. Anglies dioksidas – tai dujos, kurios šildo mūsų klimatą, o jas į deguonį perdirbančių medžių pasaulyje lieka vis mažiau intensyviai kertant miškus. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad žmonėms iki šio šimtmečio pabaigos reikia iš atmosferos pašalinti vieną trilijoną tonų CO2. Taigi ką galima padaryti? Harvardo klimato mokslininkas Davidas Keithas suskaičiavo, kad specialūs įrenginiai galėtų atlikti šį darbą už mažiau nei 100 dolerių už toną. Dalis D. Keitho kolegų pareiškė, kad tokia kaina – per didelė. Vis dėlto surinkus anglies dioksidą juk galima kažką su juo nuveikti, tiesa? Pastaraisiais metais startuolis „Carbon Engineering“, prie kurio prisijungė ir D. Keithas, ieško būdų, kaip iš surinktos anglies pagaminti sintetinius degalus automobiliams.

Dvi naujos gamyklos Šveicarijoje taip pat jau sugalvojo, ką daryti su anglies dioksidu – viena jį pardavinės gaiviųjų gėrimų kompanijoms, kita iš jo išgaus vandenilį. JUS IŠ TIKRŲJŲ SUPRANTANTYS VIRTUALŪS ASISTENTAI Pasaulis jau priprato prie tokių virtualių asistentų kaip „Alexa“ ir „Siri“, kurių galima paprašyti užgroti pageidaujamą muziką ar nustatyti, kad ryte reikiamą valandą suskambėtų žadintuvas. Tačiau kol kas šie prietaisai neapvertė mūsų gyvenimo aukštyn kojomis, be to, vos pasakius sakinį greičiau ar mažiau rišliai, jie nesugeba įgyvendinti šeimininko prašymo ir kyla įvairių kuriozų. Vis dėlto ateitis žada tobulesnius virtualiuosius asistentus. Kompanija „Google“ jau pristatė sistemą BERT, kuri pati gali atspėti trūkstamus žodžius sakinyje, nes joje sukaupta milijonai skirtingų sakinių. Pamažu virtualūs asistentai iš tik klausančių komandų virsta pašnekovais. Jie gali konspektuoti pagrindines susitikimo mintis, už jus apsipirkti, netgi rezervuoti staliuką restorane ar atsiliepti į pernelyg įkyraus pardavimų vadybininko skambutį. Ko šie prietaisai vis dar negali padaryti – tai iš tikrųjų suprasti sakinio. Tačiau daugybė informacinių technologijų specialistų dirba siekdami įveikti šią kliūtį. O jau tada prietaisai galės tapti logistikos maršrutų koordinatoriais, auklėmis, mokytojais ir gal net... naujais draugais?

Geriausi tarptautinių kurjerių pasiūlymai vienoje vietoje Pristatymas į daugiau nei 230 pasaulio šalių

Jūsų patikimas siuntų partneris

145

INŽINERIJA

SAULĖS JĖGAINIŲ DIEGIMO SPRENDIMUS SIŪLANTI ĮMONĖ NUO NAUJŲJŲ METŲ LEIS JAS ĮSIRENGTI IŠSIMOKĖTINAI

Kompanija „EST LT“ jau daugiau nei 8 metus projektuoja ir montuoja saulės fotovoltines elektrines. Taip pat Alpha Innotec šilumos siurblius, elektromobilių įkrovimo stoteles, energetiškai efektyvias apšvietimo sistemas, kurios pritaikomos gatvėse, sandėliuose, stovėjimo aikštelėse ir kituose dideliuose plotuose. Nors kompanijos paslaugų asortimentas itin didelis, jos pagrindine veikla lieka alternatyvių energijos šaltinių diegimas Lietuvoje. Kadangi mūsų šalyje ši energetikos sritis dar gana jauna, „EST LT“ remiasi Vokietijos gamintojų patirtimi, jau tris dešimtmečius šioje saulės elektrinėmis garsėjančioje šalyje įrengiančiais tokias jėgaines. Partnerystė su vokiečių gamintojais leido įmonei tapti alternatyvių energijos šaltinių rinkos lydere. Todėl šiandien „EST LT“ diegia išskirtinai vokiškas saulės sistemas ir jų komponentus. Šiam sudėtingam produktui reikia kvalifikuotos ir patyrusios komandos, kuri gali kokybiškai įvykdyti didelius ir sudėtingus užsakymus.

146

produktus ir nuolat siunčia darbuotojus į Vokietijos, Austrijos gamintojų gamyklas kokybei tikrinti bei kokybės kontrolės sistemoms įvertinti. Atsinaujinančios energetikos srities naujoves „EST LT“ vieną pirmųjų siūlo ir Lietuvos įmonėms bei gyventojams. Šiuo metu mūsų šalyje jau galima įsigyti Austrijoje gaminamus saulės modulius „E Classic“ su patentuota šešėlius apeinančia sistema „e.ISP“. Ši sistema leidžia generuoti 6 % daugiau energijos ir yra 6 % ilgalaikiškesnė. Taip pat „EST LT“ prekių sąrašą papildė saulės sekimo sistema „Tracker“, kuri leidžia saulės jėgainei generuoti 30 % daugiau energijos, kai moduliai sukasi, keičia savo kampą, prisitaikydami prie saulės pozicijos. Įmonės sprendimų pasiūlą praplėtė ir srovės keitikliai (inverteriai) „SolarEdge EV“ su integruota elektromobilių įkrovimo stotele. Jie suteikia galimybę naudoti tiek saulės elektrinės, tiek tinklo elektrą dar greičiau įkraunant elektromobilius.

Plėsdama paslaugų asortimentą, įmonė neatsisakė savo aplinkosauginių siekių ir aplinką tausojančių technologijų – šiandien ji, be saulės elektrinių, dar siūlo ir šilumos siurblius („Alpha Innotec“) bei elektromobilių įkrovimo stoteles. Įmonės istorijoje – jau daugiau nei 500 saulės elektrinių projektų, kurie bendrai generuoja 2 mln. kWh švarios elektros energijos.

Nuo 2020 m. sausio „EST LT“ pasiūlys saulės elektrines fiziniams asmenims įsirengti išsimokėtinai* (be finansinių tarpininkų). Tai reiškia, kad asmuo, turintis bent 1 000 eurų nuosavų lėšų, galės įsirengti kokybišką saulės elektrinę. Visi įsirengusieji saulės elektrines nuo 2020 metų sausio 2 d. galės teikti paraiškas APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrai) ir gauti iki 30 % kompensacijas už įsirengtas saulės elektrines bei šilumos siurblius.

Siekdama gerų rezultatų, saugių sprendimų ir dar labiau tausoti aplinką, „EST LT“ naudoja aukščiausios kokybės

*Įmonė pasilieka teisę nesuteikti klientui galimybės įsirengti saulės elektrinę išsimokėtinai.

INÅ½INERIJA

147

INFRASTRUKTÅªRA

148

INFRASTRUKTŪRA

NAUJA URBANISTINĖ PARADIGMA: MIESTAS-MIŠKAS Nuotr. „The Big Picture“ Federico Biancullo

Jelena Grabovskaja

149

INFRASTRUKTŪRA

Italų architektas Stefano Boeri paviešino planus sukurti Meksikos Kankūno mieste vidinį miestą, kuris sujungtų iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus – mišką ir išmanųjį miestą. „Smart Forest City Cancun“ ketinama pastatyti 557 ha plote ir jame pasodinti 7,5 mln. augalų – medžių ir krūmų, kuriuos parinko botanikė ir kraštovaizdžio architektė Laura Gatti. Šiame mieste vienam gyventojui tektų net 2,3 medžio. Pasak S. Boeri, pagrindinis šio neįprasto urbanistikos kūrinio tikslas – veisti botanikos sodą šiuolaikiniame mieste, remiantis majų paveldu ir jų santykiu su gamtiniu bei sakraliniu pasauliu, sukurti miesto ekosistemą, kurioje gamta ir miestas būtų taip glaudžiai susipynę, kad veiktų lyg vienas organizmas. Projektas „Smart Forest City Cancun“ yra „miesto-miško“ koncepcijos dalis, kuria remiantis Kinijos miestų rajonai, apstatyti žaluma dengtais dangoraižiais ir apsodinti augalais, ne tik palaikys ekologiją mieste, bet ir išvalys aplinkines teritorijas. „Boeri“ biuras tikisi, kad ekologinis projektas bus įgyvendintas užuot pasirinkus didžiulį prekybos centrą ir padės paversti mišku smėlio karjerą, iš kurio buvo kasama žaliava viešbučių statyboms. Kompanijos atstovai teigia, kad dėl naujų viešųjų parkų ir privačių sodų, žaliųjų stogų ir

150

fasadų miesto betono ir šaligatvių užimtos teritorijos bus faktiškai grąžintos gamtai ir taip sugrįš žaliųjų plotų bei pastatų pusiausvyra. Planuojama, kad išmanusis „miškas-miestas“ iš viso sugers 116 tūkst. tonų anglies dioksido, o per metus sukaups apie 5,8 tūkst. tonos anglies dioksido. Šiuo metu, kai žmonija vis labiau susiduria su klimato pokyčių, taršos, gyvūnų buveinių naikinimo ir rūšių nykimo padariniais, studija „Boeri“ tiki, kad miestai gali būti ekologiškesnių iniciatyvų vystymo pradininkai. Duomenys išmaniajame mieste bus tvarkomi „gerbiant piliečių privatumą“ ir siekiant pagerinti įvairius miesto gyvenimo aspektus. Statant šį miestą įvairiuose jo elementuose bus įmontuoti jutikliai. Jie rinks ir dalinsis svarbia informacija, kuri bus centralizuotai analizuojama ir pagaliau virs pasiūlymais, kaip galima didinti gyvenimo šiame mieste komfortą. Bus stengiamasi užkirsti kelią ligų plitimui ir kuo efektyviau naudoti energiją. Siekiant atrasti tokius sprendimus, bus stebimi ir analizuojami energijos srautai, pavyzdžiui, skalbimo mašinų ar indų ploviklių eksploatavimo mastai piko metu. Bus siekiama sumažinti energijos išlaidas ir kartu palaikyti mechaninių sistemų valdymą. „Boeri“ kartu su Vokietijos inžinerijos įmone „Transsolar“ suprojektavo „Smart Forest City Cancun“ taip, kad miestas galėtų pats save aprūpinti maistu ir energija. Be kitų žiedinės ekonomikos skatinimo elementų, yra saulės baterijos

INFRASTRUKTŪRA

ir žemėje, kurioje auginamos daržovės miesto gyventojų poreikiams tenkinti, sumontuota drėkinimo sistema. Vanduo bus renkamas baseine prie miesto įėjimo, išvalomas gėlinimo bokšte, o paskui paskirstomas kanalais. Kadangi Kankūnas yra arti Karibų jūros, teritoriją supa „vandens sodai“, kurie ją apsaugo nuo potvynių. Projekto aprašymai rodo, kad vandens keliai gali tapti miesto transporto sistemos dalimi.

Pagrindinė tyrimų centro idėja – sukurti vietą, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kur akademinės institucijos ir tyrėjai susitiks su didelėmis tarptautinėmis korporacijomis bei naujomis studentų kartomis iš viso pasaulio. Dar pavasarį kompanija „Boeri“ pristatė savo koncepcijos bendrąjį planą ir projektą regionui bei savivaldybei, o šiuo metu laukia jo patvirtinimo.

Kiti būsimo išmanaus „miesto-miško“ pranašumai bus vidinė elektrinė ir pusiau automatinė judėjimo sistema, kurią sukūrė Milano miesto ir transporto planavimo įmonė „MIC“. Sistemos pagrindinė taisyklė – visi gyventojai transporto priemones turi palikti miesto pakraštyje. Išmanusis miško miestas Kankūnas taps namais 130 tūkst. gyventojų, kurie bus tarsi sodininkai – privalės rūpintis šalia augančiais augalais, galės apželdinti savo gyvenamą būstą. Mieste bus skirtingų tipų įperkamų ir augalais dengtų būstų, skirtų įvairiems žmonėms, įskaitant studentus, tyrėjus ir profesorius. Mieste taip pat įsikurs pažangių tyrimų centras, turintis šešis skyrius, kurie sieks išspręsti kai kuriuos pagrindinius šiuolaikinės visuomenės klausimus, pavyzdžiui: biologinę sveikatos priežiūrą; astrofiziką ir planetų mokslą; koralų rifų atkūrimą; ūkininkavimą ir regeneracines technologijas; išmaniojo miesto koncepciją; miesto mobilumą ir robotiką.

151

INFRASTRUKTŪRA

VYRIAUSIASIS VILNIAUS ARCHITEKTAS M. PAKALNIS: KUO DAUGIAU ŽALIŲJŲ ZONŲ, TUO GERIAU MIESTAS GALI IŠTVERTI EKSTREMALŲ KARŠTĮ AR ŠALTĮ Aplinkos ministerijos kasmet organizuojamas Urbanistinis forumas šįkart buvo orientuotas į klimato kaitos temą. Forumo moderatorius, „15min.lt“ portalo versijos anglų kalba redaktorius Ruslanas Iržikevičius priminė, kad šiemet Didžiosios Britanijos žaliosios energetikos konsultacijų bendrovė „GreenMatch“ publikavo tyrimą apie klimato kaitą ir jos poveikį 32 šalims. Jo išvada – Lietuva yra viena labiausiai klimato kaitos paveiktų valstybių. Kadangi netrukus 85 % pasaulio žmonių gyvens miestuose, turime siekti, kad būtent miestai taptų švaresni, tvaresni bei efektyvesni. „Todėl urbanistų bendruomenei kyla urbanistinio planavimo iššūkių: kaip prisitaikyti prie klimato kaitos, kaip deramai pasiruošti ateities klimato kaitos scenarijams?“ – sakė R. Iržikevičius.

152

M. Pakalnis

INFRASTRUKTŪRA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Urbanistinio forumo įkūrėjas pripažino – gali atrodyti, kad klimato kaita yra labai toli, tačiau iš tikrųjų jos padariniai Lietuvoje jau juntami ir būsimi sprendimai nulems, kaip gyvensime artimiausius 40 metų. Taip pat jis pridūrė, kad ne pramonė, o mūsų vartojimas yra klimato kaitos variklis. Kasdien pasaulyje žmonių skaičius išauga po 200 tūkstančių. Šie žmonės kiekvieną dieną auga ir neabejotinai vartoja įvairius išteklius. GYVENAME BESIBAIGIANČIO LEDYNMEČIO LAIKOTARPIU Vilniaus vyriausiasis architektas ir Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis šiame forume skaitė pranešimą apie sostinės prisitaikymą prie klimato kaitos. Jis prisipažino, kad kalbėti apie klimato kaitą jam buvo asmeninis iššūkis. Ruošdamasis pranešimui specialistas išanalizavo Žemės temperatūros kaitą per pastaruosius 2,5 mlrd. metų. Peržvelgus tokį ilgą laikotarpį, matyti, kad klimatas Žemėje didžiąją laiko dalį buvo daug karštesnis, nei yra dabar. Šiuo metu, pasak M. Pakalnio, mes gyvename ledynmečio pabaigoje. „Pažvelkime pusę milijono metų atgal – jau praėjo 10 tūkst. metų nuo pastarojo ledyno atsitraukimo. Jei išgyvename ledynmečio pabaigą, vadinasi, temperatūra dar kils. Tačiau žmogaus veikla taip pat prisideda prie šių klimato pokyčių“, – sakė M. Pakalnis.

Jis vardijo civilizacijas, kurios išnyko dėl atvėsusio klimato arba turėjo trauktis gyventi kitur. Ar ir mums taip nutiks? „Karščio bangos atneša liūtis. Tuomet atsiranda drąsuolių, kurie plaukioja irklentėmis patvinusia sostinės Narbuto gatve, – praėjusių vasarų įvykius Vilniuje prisiminė M. Pakalnis. – Senoji logika teigtų, kad reikia platinti nuotekų surinkimo kanalus po žeme – tuomet jais galėtų nutekėti didesni kiekiai lietaus vandens. Tačiau vandens yra tiek daug, kad šulinių dangčiai paprasčiausiai iššauna į viršų. Mūsų senoji sistema nebefunkcionuoja. Ką turime padaryti? Nereikia stengtis viso vandens vienu metu nuleisti į upę – verčiau kurkime sistemą, kuri jį sugertų liūties metu.“ Pasak Vilniaus vyriausiojo architekto, būtent dėl to miestuose kuriami nedideli vandens telkiniai. Jų paskirtis – kilus liūčiai surinkti vandenį, kad vėliau jį būtų galima pamažu išleisti į natūralias upes ar upelius. „Kitas žingsnis – vadinamieji „lietaus sodai“. Turėtume nebijoti lietaus vandenį nukreipti į specialiais augalais apsodintas saleles, kur vanduo susigeria į gruntą“, – tikino M. Pakalnis. NUO EKSTREMALIŲ KLIMATO REIŠKINIŲ GELBĖTŲ ŽALIOSIOS ZONOS Vilniaus miesto savivaldybė, kurdama naująjį miesto bendrąjį planą, numatė ir didžiausią leidžiamą nelaidžių dangų kiekį sklype. Po analizės, atskleidžia M. Pakalnis,

153

INFRASTRUKTŪRA

suskaičiuota, kad 60 % Vilniaus teritorijų yra padengta visiškai nelaidžiomis kietosiomis dangomis.

JEI MIESTAS „IŠSKYS“, BŪSIME PRIKLAUSOMI NUO KELIONIŲ AUTOMOBILIU

„Todėl reikės taikyti kurias nors iš šių priemonių arba, jei jau nėra kitų galimybių, plėsti lietaus nuotekų tinklus“, – tęsė M. Pakalnis.

M. Pakalnis taip pat atskleidė apie planuojamus įrengti žvėrtakius virš judrių gatvių, kad stirnos galėtų ramiai ateiti nuo Karoliniškių miško iki „Akropolio“ ir nebūtų partrenktos Šiaurinėje gatvėje.

Vilniuje taip pat nustatytas sklypo užstatymo rodmuo, kad ne visa teritorija būtų apstatyta namais ar daugiabučiais. Vyriausiasis miesto architektas ragino palikti šiek tiek vietos raustis sliekams, žaliuoti medžiams. Apskritai – kuo tvaresnis yra miesto gamtinis karkasas, kuo daugiau sukurta žaliųjų zonų, tuo geriau jis gali ištverti tiek ekstremalų karštį, tiek šaltį. Todėl žaliąsias teritorijas būtina saugoti. „Gyvename mieste, kuris pastatytas pastarojo ledynmečio upės dugne. Todėl jis įvairioms liūtims ir potvyniams yra labai jautrus“, – perspėjo M. Pakalnis. Vilniuje dalis teritorijos – plokščiakalniai. Ant jų žaliųjų erdvių jau nebelikę, tačiau savivaldybė čia siekia sukurti alėjų ir nedidelių želdynų plotų sistemą. Jie sugertų perteklinį liūčių vandenį, o užplūdus karščio bangai – šiek tiek vėsintų miestą. Vilnius turi svarbų gamtinį koridorių nuo Karoliniškių šlaitų iki Vilniaus ozo – vietos, kur stūksojo paskutinis šią teritoriją dengęs ledynas.

154

Anot vyriausiojo architekto, sostinės gatvės – per plačios. Gyvenamuosiuose rajonuose jos bus susiaurintos, papildomą plotą skiriant želdynams ir alternatyvaus susisiekimo (dviračių, paspirtukų) takams. Kalbėdamas apie miesto plėtrą, M. Pakalnis pabrėžė, kad Vilnius nebegali plėstis į pakraščius – reikia išnaudoti vidinius miesto rezervus. „Turime atlikti teritorijų konversiją. Priešingai mūsų miestas išskys, išsiplės ir tapsime dar labiau priklausomi nuo kelionių automobiliu“, – sakė M. Pakalnis. Jis atskleidė miesto urbanistų planus tankinti gyventojų skaičių aplink numatytas greitųjų autobusų trasas, jungiančias centrą su penkiais aplink jį įvairiomis kryptimis išsidėsčiusiais miegamaisiais rajonais. „Klimatui neišvengiamai keičiantis, tikiuosi, kad ir toliau išliksime tokiu daugiacentriu miestu, supamu išraiškingos gamtinės aplinkos. Ir kad atslinkęs naujas ledynas sustos kažkur toliau nuo Vilniaus“, – savo pranešimą užbaigė M. Pakalnis.

INFRASTRUKTÅªRA

155

INFRASTRUKTŪRA

11 PRIEŽASČIŲ SODINTI MEDŽIUS IR ŽELDINIUS MIESTO ERDVĖSE suplanuojant erdves prie gatvių ir skverų, sumažinant energijos suvartojimą gretimuose pastatuose. Tinkamai parinkę augalų rūšis ir aukščius, galime tikėtis netikėtų ir visus stebinančių rezultatų.

ASTA SEMENAITĖ UAB „Ronesa“ vadovė, architektė ronesarch@gmail.com / +37060971150

Vis daugiau dėmesio skiriant pasaulinio klimato atšilimo pasekmėms atkreipiamas dėmesys į neigiamą medžiais neapsodintų gatvių, skverų aikščių ir kitų urbanizuotų erdvių poveikį klimato kaitai. Medžiai ir želdiniai – tai ne tik prabanga ar gražus aksesuaras naujai urbanizuojamoje erdvėje, bet ir neatsiejama žaliųjų miesto arterijų sudedamoji dalis, kurios nauda tokia didelė, kad neįmanoma įsivaizduoti tvaraus miesto ir bendruomenės be šių žaliųjų draugų. Dauguma miesto erdvių problemų įveikiamos pritaikant geriausius architektūrinius sprendinius: kruopščiai

156

Ar atkreipėte dėmesį, kad, eidami karštą dieną miesto gatvėmis, greitai pajuntame, kaip keičiasi oro temperatūra erdvėse, apsodintose želdiniais. Net patys nejausdami ieškome vietos pavėsyje automobiliui pastatyti arba suolelio po medžiu parke. Kartais net nesusimąstome, kodėl taip gerai jaučiamės senuose dvarų parkuose... Vis dėlto įrengiant žaliąsias erdves daugumą gąsdina želdinių kaina, baimė, kad ilgesniais sausros periodais jie gali nudžiūti, o kur dar rudenį krentantys lapai, kuriuos taip pat svarbu sutvarkyti. Todėl savaime kyla klausimas, kokios būtų priežastys projektuoti ir įrengti daugiau žaliųjų erdvių bei želdinių mūsų aplinkoje. Toliau pateikiame keletą jų. KODĖL NAUDINGOS ŽALIOSIOS MIESTO ERDVĖS? 1. Sumažina gatve važiuojančio transporto greitį. Medžiais apsodintos erdvės sukuria žaliąsias sienas, padedančias lengviau suvokti atstumus ir suprasti, kokiu greičiu važiuojama. Tyrimų duomenimis, greičio skirtumas apsodintose ir neapsodintose gatvėse – nuo 5 iki 40 km/val.

INFRASTRUKTŪRA

2. Pagerina verslo sąlygas. Parduotuvės ar kavinės, įsikūrusios prie medžiais apželdintų gatvių, gauna 10–12 % didesnį pelną nei tos, prie kurių nėra želdinių. 3. Palengvina lietaus vandens surinkimo problemas. Medžiai lietaus metu sugeria iki 30 % lietaus vandens ir išgarinę atiduoda į atmosferą. Tinkamai suplanavus, šaknų sistema pasisavina dar 30 % vandens jį nudrenuodama į gruntą. 4. Apsaugo nuo atmosferos veiksnių. Esant nesmarkiam lietui, veikia kaip apsauga nuo lietaus. Saulėtomis dienomis apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat einant medžiais apsodinta gatve jaučiama net 5–15 laipsnių žemesnė temperatūra. 5. Sumažina išmetamųjų dujų poveikį mūsų sveikatai. Smogas yra viena iš didelių miestų problemų. Medžiai savo žaliąja mase perdirba kenksmingas dujas ir taip sumažina kenksmingų dalelių kiekius ore. 6. Užtikrina žemesnę kelio, šaligatvių dangos ir pastatų sienų temperatūrą. Kietosios dangos ir sienos sugerdamos šilumą ir ją išskirdamos padidina aplinkos temperatūrą net 3–7 laipsniais. Tai atitinkamai lemia ir didesnes pastatų vėsinimo sąnaudas. Tyrimų duomenimis, pastatuose prie

tinkamai apželdintų erdvių pastato energijos sunaudojama 15–35 % mažiau. 7. Garantuoja žemiau esantį ozono sluoksnį. Dėl didelės kenksmingų dujų koncentracijos ir karščio susidaro mūsų sveikatai kenksmingas smogas. Želdiniai padeda spręsti šią problemą. 8. Suteikia gatvėms, automobilių aikštelėms ir pastatams estetinę vertę bei malonesnę aplinką. Atrodytų, net pats mažiausias žalias plotas visai kitaip formuoja erdvę, vizualiai praplatina gatves, pagyvina dideles pastatų sienas. 9. Sušvelnina ir paslepia mažąją architektūrą bei kitus elementus, tokius kaip šiukšlių dėžės, lempų stovai, įvairi gatvės architektūra bei kiti kelio ir gatvių elementai, reikalingi saugumui ir funkcijai atlikti. 10. Sumažina kraujo spaudimą, pagerina nuotaiką ir psichologinę sveikatą. Juk visi žinome, kaip mus veikia supanti aplinka. 11. Veikia laiko suvokimą. Tyrimų duomenimis įrodyta, kad žmonėms atrodo, jog eidami arba važiuodami tą patį atstumą medžiais apsodintomis gatvėmis jie užtrunka trumpiau.

157

I N F R A S T R Uėm K Te,Ū ka R Ad pastatas atrodytų

„Siek izdas kistų dinamiškas, kad jo va imo kampo, rėj žiū o nu priklausomai ostatos, kad atstumo. Laikėmės nu tų tap naujasis korpusas ne izdžio va što kra dominuojančia us nia Vil do pil už dalimi, jis pus tarp urbanistinės kalvos tar “ tų. aukštesnių pasta

Architektas Saulius Mikštas

Padedame architektams ir statybų bendrovėms parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, susijusius su aliuminio ir stiklo langais, durimis, fasadais. Galime parengti projekto techninę specifikaciją (aliuminio ir stiklo konstrukcijoms), atitinkančią ES normatyvus. Padedame sudaryti sąmatas ir rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. „Reynaers“ – aliuminio sistemos langų gamybos pramonei. 158

www.reynaers.com

50 METU PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 22 METAI

IJA SOLIDI FIRMOS ISTOR ŽMONĖS GI BIN JAUTRŪS, KŪRY AI NI DI DRĄSŪS KOMAN IES VIZIJOS SPRENDIMAI IR ATEIT

INFRASTRUKTŪRA

Nuotr. Evaldas Lasys

studija Vilniaus architektūros Architektai

50 METU PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 23 METAI

159