Structum lapkritis 2017

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 11

„Kūrinys visada turi

prasidėti ne nuo skaičių, o nuo

svajonių.“

– ROLANDAS PALEKAS WWW.STRUCTUM.LT

Berker Q.7 Naujas Q jungiklių serijos narys

17LT0247IMC

Nuo pakeičiamo iki neginčytino. Akimirksniu.

Ar lengva suteikti kambariui individualybės? Su Berker Q.7 visa tai vyksta labai greitai. Kaip Q serijos jungiklių šeimos narys, jis naudoja tą pačią platformą kaip Q.1 ir Q.3 - tai leidžia lengvai pakeisti jungiklių apdailą. Kaip?

Tiesiog nuimkite esamus elementus ir pritvirtinkite Berker Q.7 apdailą prie jungiklio mechanizmo. Ir, suprantama, nei klavišų plokštelės nei jungiklio funkcijos lieka nepakitusios. Sužinokite daugiau apie turimas rėmelių paviršių medžiagas ir pasirinkimų spektrą www.utu.lt

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas ir ventiliacines groteles bei pavėsines. www.baremarytai.lt

„Viega Advantix Vario“ sieninis dušo latakas

Daugiau vietos jūsų gyvenamajai erdvei.

viega.lt

Individualus pagal jūsų poreikius Dizainas - amžinas! Galimybės - neribotos! Tai – naujasis „Viega Advantix Vario“ sieninis dušo latakas.

Montavimo gylis yra ypač mažas – vos 25 mm, todėl jį galima elegantiškai integruoti į jūsų vonios interjerą ir beveik į bet kurią sieną. Kadangi jį galima milimetro tikslumu sumažinti nuo 1200 iki 300 mm, jis gali būti tiksliai pritaikytas jūsų poreikiams. Viega. Connected in quality.

Keraminės plokštės

Fasadinės žaliuzės

Armuoto betono plokštės

HPL plokštės

Fasadų ekspertai

Oficialus

Accoya,

DeckWise, Grad, Greenlam, Ivanka, Jacobi, Nelissen, Rodruza, atstovas Lietuvoje – Eigulių g. 2, Vilnius. Tel. +370 608 122 24

San Marco,

Terreal

REDAKCIJOS ŽODIS

8.......FPT universiteto administracinis pastatas – moderni ateitis

2017 m. Nr.11 I Žurnalas platinamas nemokamai

'1 1 Budistų vienuolis ir rašytojas Ajahnas Brahmas savo knygą pradeda pasakojimų apie dvi kreivas plytas, atsiradusias jo statomoje

12.......Žaismas ir virsmas: juodas betonas interjere 16.......Medžiagų parinkimas remontuojant betono plyšius 20.......Ar Dievas vis dar slypi detalėje?

24.......Kas yra miesto siela? Pasaulio architektai sugužėjo į Seulą 28.......Baltijos šalių jaunųjų architektų geriausių darbų apdovanojimai 2017

30.......Išmanioji vonios kambario intriga

vienuolyno sienoje. Istorijoje atskleidžiama, kad vienuolis, ne-

32....... Namai, išsaugoję savyje ramybę

turėdamas jokios statybininko darbo patirties, bet privalėdamas

38.......Sudėtingi projektai – laukiamas iššūkis

prisidėti prie darbų, pradėjo „lipdyti“ namais tapsiančią sieną.

Pastatė. Siena atrodė ideali iki tos akimirkos, kol jis pastebėjo dvi

40.......„Happspace“ – modernus biuras jungiantis praeitį ir ateitį

kreivas plytas. Kažką pakeisti buvo per vėlu – cementas sustingo,

46.......Kaune iškilo biurų pastatas tekstiliniu fasadu

o griauti statinį vienuolyno viršininkas atsisakė.

Praskriejus metams statybos baigėsi. Vienuolynas pradėjo kviesti pirmuosius lankytojus, bet aprodydamas vienuolyną budistas visuomet aplenkdavo savo pirmąjį statinį ir stengdavosi parodyti kitas gražesnes sienas. Tačiau vieną kartą savo kūrinio jam nuslėpti nepavyko. Tačiau lankytojas džiaugsmingai sušuko: „Kokia graži siena!“ Vienuolis pasakoja menąs, kad pagalvojo, jog tai pasakiu-

50.......Novatoriški plokščiojo stogo stoglangiai 52.......Teisingi žingsniai išmaniojo miesto link 56.......Industriniai akcentai interjere – patogus ir stilingas gyvenimas mieste

59.......Namas – X projektas – inovacija

sio vyro regėjimas sutrikęs. „Negi nematote tų dviejų kreivų plytų,

72.......Modulinis namas – per penkias savaites

kurios gadina visą sieną?“ – paklausė vienuolis lankytojo. Gautas

76.......Raktai nuo naujų patalpų vos per kelias savaites

atsakymas, teigia A. Brahmas, visiems laikams pakeitė jo požiūrį į daugumą dalykų. „Taip, aš matau tas dvi kreivas plytas. Bet taip pat matau 998 geras plytas“, – atsakė vienuolyno lankytojas.

Ar atpažįstate save šioje istorijoje? Dauguma mūsų šiandien tapo tobulumo ir precizijos įkaitais, neatpažįstančiais savo talento ir ignoruojančiais aplinkinių pastangas ir rezultatus. Galbūt dėl to

78.......Daugiabučių atnaujinimas – vienas didžiausių Lietuvos prioritetinių projektų

82.......Stogo renovacija – lengvas darbas ir kokybiškas rezultatas

darosi vis sunkiau kurti, statyti ir realizuoti... Nes net jei ir neketi-

84.......Kaip montuojant langus išvengti šalčio tiltų

name nulieti nelygių pamatų ar sudėti dviejų kreivų plytų, galime

86.......„Pilies apartamentai“ – mėgstantiems miesto

sau leisti suprasti, kad klysti žmogiška ir tai nesumenkina mūsų galios. Galia neįgyjama persekiojant tobulumo vizijas, o užsitarnaujama žinant savo vertę. Pirmieji žingsniai ir darbai, tai – monumentai, primenantys, kaip toli pavyko nukeliauti.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

gyvenimą, bet vertinantiems privatumą

91........Pamiršti šaltas vonios grindis padės DEVI elektrinio šildymo kilimėliai

92.......Sostinėje duris atvėrė modernus, jaukus ir patogus verslo centras

100.......Pramonės inžinerija ir inovacijos. Nauja era 104.......Efektyvi generalinė ranga ir sudėtingų projektų įgyvendinimas – kokybiško ir atkaklaus darbo rezultatas

106.......Infrastruktūros plėtros idėjos – nuo miestų tankinimo iki stogų apželdinimo

110.......Kelių ir parkų apšvietimas, saulės jėgainės Žurnalas

111........Laipiojimo uolomis centrui pasirinktos ypatingos patalpos

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Irena Dirgėlienė, Giedrė Linden, P.L. NG, Gintautas Skripkiūnas, Justas Juzėnas, Vytautė Kazanavičiūtė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Pranas Marius Šaliamoras, Kernius Pauliukonis, Karolis Bingelis, Laimonas Ciūnys, Regimantas Tarasevičius, Norbert Tukaj, Saulius Jankauskas, Justas Juzėnas, Alessandro Crinari, Pixebay, © shutterstock.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos i r komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2017 I © STRUCTUM, 2017 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite

www.structum.lt

6

JŪSŲ PROJEKTĄ ĮGY VENDINSIME MES

2018 03 18 – 23

Litauisch

Frankfurtas prie Maino

Mūsų kasdienis gyvenimas tampa vis išmanesnis ir labiau skaitmeninis.

Parodoje „Light + Building“ iš pirmieji sužinokite, kaip protingi namai tampa pagrindine išmaniųjų miestų dalimi.

Inspiring tomorrow. www.light-building.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

ŽALIUZĖS | APSAUGA NUO SAULĖS | ŽALIUZINIAI VARTAI | LANGAI | DURYS | FASADAI | TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Daugiau šviesos pro pakeliamas – nustumiamas sistemas 65882-022_LB_technisch_Journal_Structum_77x297 • FOGRA 39 • CMYK • tg: 17.11.2017

Jūsų pastato širdyje – išmanu ir patogu

DU: 24.11. 2017

Svarbiausia pasaulyje apšvietimo ir pastatų technologijų paroda

heroal S 77 SL Pakeliama – nustumiama sistema heroal S 77 SL atitinka aukščiausius dizaino ir energijos sunaudojimo efektyvumo reikalavimus. Integruojamos staktos ir siaurų varčios profilių dėka sukuriama beveik nepastebima jungtis tarp pastato vidaus ir išorės. Jau projektuojant dėmesys krypsta į susidarančią erdvę, kuri gali būti pabrėžiama inovatyviu, pvz.: 90° atidaromo kampo, sprendimu. heroal S 77 SL puikiai dera ir naujos statybos, ir renovuojamuose klasikiniuose pastatuose.

Daugiau informacijos rasite www.heroal.com

heroal – Johann Henkenjohann GmbH & Co. KG Österwieher Str. 80 33415 Verl (Germany) Tel +49 5246 507 - 0 Fax +49 5246 507 - 222

ARCHITEKTŪRA

FPT universiteto administracinis pastatas – moderni ateitis Architektai: „VTN Architects“ Vieta: Thạch Thất, Hanojus, Vietnamas Vyriausiasis architektas: Vo Trong Nghia Plotas: 11 065 m2 Projekto metai: 2017 Nuotraukos: Hiroyuki Oki, Hoang Le

8

ARCHITEKTŪRA

FPT technologijų pastatas yra pirmojo etapo dalis, įgyvendinant didesnio masto pagrindinį planą – paversti universitetą pasaulyje konkurencinga ir aplinkos apsauga besirūpinančia institucija. Pastatas yra tarsi vartai į universiteto teritoriją, o žaliuojantis fasadas aiškiai nurodo universiteto miestelio ateities kryptį. Kadangi FPT universitete dėstomi su informacinėmis technologijomis (IT) susiję kursai, universiteto teritorija suprojektuota taip, kad būtų išlaikyta sveika fizinės ir virtualiosios aplinkos pusiausvyra, taip pat pagerintas ryšys su gamta. Pastatas priklauso pirmajam universiteto plėtros etapui, jis suprojektuotas taip, kad būtų pritaikomas kintantiems ateities programų reikalavimams.

Universitetas yra tokioje Vietnamo vietoje, kur dažnai nutrūksta energijos tiekimas. Siekiant sumažinti pastato priklausomybę nuo aktyvių sistemų, pasitelktos pasyviosios konstrukcijos, kad dingus elektros energijai pastatas galėtų funkcionuoti minimaliai naudodamas atsarginio maitinimo šaltinio generuojamą energiją. Į pastatą patenka daug natūralios šviesos, todėl sumažėja dirbtinio apšvietimo poreikis.

Kiekvienoje lango angoje augantys medžiai veikia kaip žaliasis apvalkalas, sumažinantis tiesioginį šilumos perdavimą per langus. Pastatas orientuotas pagal vyraujančius vėjus ir jam vėsinti naudojamas kryžminis vėdinimas. Oro temperatūrą padeda sumažinti žaliasis medžių apvalkalas ir netoliese esantis ežeras.

Fasadas suprojektuotas kaip paprastų modulių derinys, perteikiantis darnaus dizaino paprastumą. Pastato staty-

9

ARCHITEKTŪRA

bai naudotas nebrangus betonas, o pasitelkus standartinius modulius buvo galima sukurti aukštesnės kokybės apdailą ir sutaupyti laiko.

Didėjanti Vietnamo urbanizacija ir miestų tankėjimas smarkiai veikia miestų augaliją ir kadaise palaikytą stiprų miesto gyventojų ryšį su aplinka. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, pasirinktas toks pastato dizainas, kuris leidžia studentams būti supamiems žalumos ir palaikyti sąsajas su gamta net būnant toli nuo namų. Tokį nenutrūkstamą ryšį su gamta užtikrina kiekvienoje patalpoje augantys medžiai ir lauke žaliuojantys parkai. Medžių taip pat yra nenaudojamose erdvėse – čia studentai gali leisti savo laiką. Kraštovaizdis integruotas ir į pastato stogą, kuriame suformuotas viešas terasinis sodas studentams ir darbuotojams. Šios sąsajos padeda didinti sąmoningumą apie aplinką per nuolat pastebimą ryšį ir juntamus darniai suprojektuoto pasyviojo pastato teikiamus pranašumus.

10

ARCHITEKTŪRA

11

ARCHITEKTŪRA

Žaismas ir virsmas: juodas betonas interjere

Architektas Attilio Panzeri

Ne pirmą sezoną interjere vyrauja natūrali medžiaga – betonas. Pilkas, baltas ar net juodas – įvairūs šios medžiagos atspalviai leidžia ją lengvai derinti ir padeda erdvei suteikti asketišką charakterį, įneša urbanistiškumo pojūtį. Iš juodo betono sutverti įspūdingo, sudėtingo dizaino darbai interjere yra ir vis dažniau naudojami tiek viešuose, tiek privačiuose projektuose.

Apie tai, kaip sunku išgauti šią spalvą, pasakoja „Attilio Panzeri & Partners“ architektas Attilio Panzeri, įvaldęs juodojo betono kūrybos meną.

Išgauti tolygią, sodrią spalvą – sudėtinga

Nuotr. Alessandro Crinari, objektas: „Villa Comano“

12

Pastaruosius kelis dešimtmečius betono technologija nepaprastai ištobulėjo, o vienas įdomiausių žaismo ir virsmo rezultatų – juodasis betonas interjere. Kodėl juoda spalva taip vilioja architektus? A. Panzeri sako, kad neretai susidaro įspūdis, jog architektai rengiasi juodai, o jų kurti interjerai ne itin spalvingi. Šiuolaikinėje architektūroje, interjeruose išties vyrauja ramesnės spalvos, padedančios sutverti darnesnę visumą, kuriant harmoningą aplinką.

Kartu skoningi spalvingi akcentai padeda išreikšti erdvės individualumą.

ARCHITEKTŪRA

Iš juodojo betono sukurti projektai – įspūdingo ir sudėtingo dizaino, naudojami šiuolaikiniuose interjeruose. Apie sunkumus, su kuriais susiduriama, kuriant šios spalvos betoną, pasakoja „Attilio Panzeri & Partners“ architektas, kurio įmonė atrado šio meno paslaptis. „Spalva stipriai susijusi su betono paviršiaus ypatybėmis. Šiurkštus paviršius interjere ar eksterjere išsiskirs tonalumu, lygus jis kurs priešingą efektą“, – teigia A. Panzeri, jau metų metus tobulinantis šios statybinės medžiagos spalvą. Architektų kompanija „Attilio Panzeri & Partners“ vysto daug projektų, kurių pagrindą sudaro būtent juodasis betonas. „Po kelerių metų bandymų su betono mišiniais, jų apdorojimu ir tekstūromis nusprendėme pakeisti komponentą, kuris, naudojant betono pigmentus, iki tol buvo santykinai nepakitęs. Išgauti tolygią ir sodrią juodą spalvą tikrai sudėtinga, – sako specialistas. – Kalbame apie darbus, kurie yra kelerių metų eksperimentų ir bandymų rezultatas, pasiektas bendradarbiaujant su daugybe medžiagų specialistų, įskaitant betono ekspertus, statybos ir chemijos inžinierius. Kitaip nei tradicinio blyškaus betono pigmentai, jo neįprastas juodumas tampa medžiaga, kuria naudojantis kuriami kontrastai su kitais paviršiais. Juoda – tai spalvos nebuvimas, drobė, kuriai galima suteikti spalvą. Ji taip pat sukuria jaukų foną, sušvelnindama šviesą“, – pasakoja A. Panzeri. Anot architekto, procesą sudaro keturios dalys: pigmentavimas, betono vibravimas, betono liejimas naudojant medienos klojinius ir paviršiaus apdaila.

13

ARCHITEKTŪRA

Gamta x chemija = juodai juoda Pasak architekto, kiekvienam statomam pastatui ar interjerui specializuotas juodos spalvos mišinys kiekvieną kartą kuriamas nuo pradžių. Norint nustatyti tinkamus sudedamųjų medžiagų ir cheminių junginių santykius, naudojamus išgaunant išskirtinį juodą betono atspalvį, atliekami pigmentavimo bandymai. Įvairūs junginiai, reikalingi betono mėginiams patamsinti, primena laboratorijos reagentus: oksiduoti metalai, įskaitant geležies oksidą ir anglies oksidą, sumaišytą su vulkaninės kilmės medžiaga pucolanu, dar vadinamu Pocuolio cementu. Šis išgaunamas netoli Italijos miesto Pocuolio ir dėl savo atsparumo cheminiam poveikiui bei tamsumo žinomas nuo antikinės Italijos laikų.

Suplaktas, bet nesumaišytas Betono vibravimas komponentus suskystina, taip sumažėja trintis tarp agregato komponentų, vandens, cemento ir pigmento, taip pat pašalinami oro burbuliukai. A. Panzeri pabrėžia, esą struktūriškai svarbu, kad liejant betonas būtų tolygiai pasiskirstęs – tai suteikia architektams galimybę žaisti juodo betono grūdėtumu, kol jam dar nereikia laikyti pastato sienų, grindų ar kitokios apkrovos. Nevibruojamas betonas būna trapus ir netolygiai sustingsta, sukeldamas struktūros griuvimo pavojų.

Liejimas, naudojant medieną Kodėl klojiniams įmonės architektai naudoja medieną? A. Panzeri sako, kad klojiniai, kuriuose liejamas betonas – „apdailos veidas“, liekamasis reljefas. Todėl mediena naudojama norint sukurti natūralesnę tekstūrą, atsveriančią betono mišinio dirbtinumą. Svarbu atsižvelgti į grūdelių dydį, tipą, apdailą, formatą, padėtį, pačios medienos apdorojimą ir net jos dangą – visa tai daro įtaką betono stingimui. Tai ne tik nulemia betono paviršiaus struktūrą, bet ir galutinę spalvą, neskaidrumą, atspindėjimą ir toną, nors mišinys jau juodai pigmentuotas. Į sienų paviršių krentanti šviesa išsklaidoma tekstūros, kurią suteikia medienos reljefas, taip sukuriama jauki atmosfera. Rafinuotos betono paviršiaus ypatybės leidžia traktuoti projekto tūrį kaip kasamą masyvą, o paviršiaus ypatybės vienodai tinka dekoruoti ir namo išorei, ir vidui.

Nuėmus klojinius, daug medienos tekstūros lieka prilipusios prie išlieto betono. Beveik visos likusios nuosėdos pašalinamos rankomis, naudojant specialias kempines medienos fragmentams nutrinti, nepažeidžiant betono paviršiaus. Hidroizoliacinis apdorojimas suteikia betonui nepralaidumą ir apsaugo jo struktūrą. Suteikiantis galutinį sodrumo sluoksnį juodojo betono paviršiui ir galutinį medžiagų gamybos sudėtingumo laipsnį apdorojimas vandeniu gali būti permatomas arba toninis.

Tikroji juodojo betono galia pasiekia kulminaciją, kai interjere papildoma kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, akmeniu, mediena, pabrėžiančiomis dramatiškus ir subtilius jo kontrastus, švelniai papildomus apšvietimu.

14

ARCHITEKTŪRA

15

ARCHITEKTŪRA

MEDŽIAGŲ PARINKIMAS REMONTUOJANT BETONO PLYŠIUS P.L. NG , GINTAUTAS SKRIPKIŪNAS I VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, STATYBOS FAKULTETAS

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu.

Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių.

Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.

Betonas gali supleišėti dėl daugelio priežasčių Įprastai skiriami šie plyšių tipai: plastinio suslūgimo – susiformuoja dėl plastinio betono mišinio nusėdimo, plastinio susitraukimo, kurį sukelia iš betono mišinio išgaruojantis vanduo; terminiai – susiformuoja dėl terminių betono deformacijų; susitraukimo – susidaro dėl kietėjančio betono džiūvimo susitraukimo deformacijų; konstrukciniai – susiformuoja sukietėjusiame betone dėl perkrovos arba dėl pamatų nusėdimo skirtumų; chemiškai sukelti – susidaro dėl cheminių reakcijų, kurios susilpnina pasyvuojantį betono poveikį ir skatina plieno armatūros koroziją. Betono pleišėjimas – sena problema, daranti neigiamą poveikį jo konstrukcijų išvaizdai, vientisumui, tinkamumui ir patvarumui, jau nekalbant apie susilpnėjusią laikančiąją galią, kurią lemia konstrukciniai plyšiai.

Dar blogiau tai, kad plyšiai skatina drėgmės patekimą ir taip žalingi chemikalai pasiekia armatūrą, kurios korozija yra ekspansyvi cheminė reakcija, sukelianti irimą ir gilėjančius plyšius betone. Tai dar labiau didina pleišėjimo ardomąjį poveikį.

Tinkamas betono mišinio parinkimas, kietinimas, konstrukcijų eksploatacija ir priežiūra, teisingas konstrukcijų projektavimas ir armavimas, gerai atliekami betonavimo darbai – tai svarbiausios priemonės, padedančios kontroliuoti betono pleišėjimą. Tačiau, net taikant šias priemones, visada sunku garantuoti, kad betonas bus be plyšių,

16

o, jiems atsiradus, būtina apgalvoti galimą jų remontą.

Kaip turėtų būti parinktos tokiam remontui reikalingos medžiagos?

Plyšių remonto medžiagos Rinkoje yra įvairių betono plyšių remonto medžiagų, įskaitant patentuotas ir nepatentuotas. Kokios jų pageidaujamos savybės? Pirma, pageidautina, kad tokiai medžiagai būtų būdingas mažas laidumas, kad drėgmė ir jonai negalėtų įsiskverbti iki armatūros. Antra, medžiaga turi betone sukurti šarminę aplinką ir pasyvuoti plieno armatūrą (dera atkreipti dėmesį, kad medžiagos šarmingumas nebūtinas, jeigu jai būdingas nepriekaištingas nepralaidumas). Trečia, medžiaga turi būti mechaniškai suderinama su betono konstrukcija taip, kad abiejų medžiagų deformacijų skirtumas būtų minimalus ir sukeltų minimalius paviršių šlyties įtempius. Kitos pageidaujamos savybės: didelis klojumas, mažas susitraukimas, geras atsparumas ugniai, patvarumas, ekonomiškumas, medžiagos turėtų būti nekenksmingos aplinkai ir nekelti pavojaus sveikatai bei saugai.

Dažnai betono plyšių remontui naudojamos polimerinės medžiagos. Tam tinkami polimerai yra šių trijų skirtingų tipų: 1) polimeras, naudojamas kaip cementinio skiedinio priedas, kad pakeistų šio savybes; 2) pats polimeras naudojamas kaip didelio stiprio rišiklis; 3) polimeras naudoja-

ARCHITEKTŪRA

mas kaip lanksti plyšių užpildymo medžiaga.

Pirmojo tipo polimerai paprastai naudojami latekso formos. Esama skirtingų polimerų lateksų, skirtų plyšiams remontuoti, pavyzdžiui, stireno butadieno dervos (SBR) lateksas ir akrilo lateksas. Lateksas cementinį skiedinį modifikuoja keliais būdais, įskaitant tai, kad padidina skiedinio klojumą, pagerina jo ir pagrindinio betono sukibimą, sumažina skiedinio pralaidumą ir padidina skiedinio tempimo bei lenkimo stiprį. Polimerais modifikuoto skiedinio šarmingumas yra toks pats, kaip įprasto cementinio skiedinio.

Antrojo tipo atveju, atsižvelgiant į konstrukcijos pažeidimo sąlygas, taikomi skirtingi polimeriniai rišikliai, naudojami atskiriems plotams remontuoti ir plyšiams injekuoti. Iš skirtingų dervų plyšiams remontuoti dažniausiai naudojama epoksidinė derva. Kitaip nei cementinis skiedinys, derva nesuteikia plieno armatūrai šarminės pasyvacijos, bet apsaugo ją sudarydama nepralaidų sluoksnį.

Be epoksidinės dervos, dar galimos poliesterio, poliure-

17

ARCHITEKTŪRA

tano ir akrilo dervos. Daugumai dervų būdingas didelis tempimo stipris, taip pat didelis adhezinis stipris su pagrindiniu betonu. Siekiant pritaikyti konkretaus projekto sąlygoms, dervai gali būti keliami specifiniai reikalavimai, pavyzdžiui: spalvos, klampumo, rišimosi terminų.

Kita vertus, derva minkštėja neaukštoje temperatūroje, todėl galimos su atsparumu ugniai susijusios problemos.

Be to, dauguma dervų, pavyzdžiui, epoksidinė derva, kietėdama išskiria daug šilumos ir reakcija yra net labiau egzoterminė negu cemento hidratacija. Todėl, siekiant išvengti didelių paviršių šlyties įtempių paskesnės terminės kontrakcijos metu, dervą tepti reikia riboto storio sluoksniais, ji netinkama didelės apimties remontui. Apibendrinant pirmiau pateiktą informaciją, turi būti priimamas kompromisinis polimerais modifikuoto cementinio ir dervos skiedinių sprendimas. Plyšiams injekuoti dažniausiai naudojamos medžiagos yra epoksidinės, poliuretano ir poliesterio dervos. Dervų sudėtis pritaikoma taip, kad jos turėtų injekuoti tinkamas savybes, pavyzdžiui, būtų mažo klampumo ir galėtų lengviau įsiskverbti į plyšius.

Trečiojo tipo atveju polimeras yra labai lankstus ir dažnai vadinamas elastinga medžiaga arba elastomeru. Dažnai mūsų tikslui naudojamas polimeras yra poliuretanas.

Elastinga medžiaga yra labai minkšta ir gali kompensuoti plyšyje atsirandančias deformacijas. Nors ji yra itin lanksti, jos tempimo, gniuždymo ir šlyties stipriai yra gana maži. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad elastingai medžiagai būdinga senėjimo problema ir, bėgant laikui, jos savybės prastėja. Todėl, atsižvelgiant į elastingos medžiagos ilgalaikiškumą, ją būtina pakeisti.

18

Medžiagų parinkimas Parenkant tinkamą plyšių remonto metodą, iš pradžių būtina įvertinti, ar plyšys yra konstrukcinis, ar ne. Jeigu taip, reikia remontuoti naudojant polimerais modifikuotą cementinį ar dervų skiedinį (platiems plyšiams) arba taikyti plyšių injekavimą (siauriems), kad būtų atkurta konstrukcijos laikančioji galia. Jeigu plyšys nėra konstrukcinis, dera atsižvelgti į šiuos veiksnius: ar jis yra „negyvas“ / „gyvas“, ar supleišėjusi betoninė konstrukcija turi projektinę laikančiąją funkciją. Nustatant, ar plyšys yra „negyvas“ / „gyvas“, svarbiausia išsiaiškinti jo priežastis, ar jis pakenkė betoninio elemento konstrukcinėms savybėms. Galimų „negyvų“ plyšių pavyzdžiai galėtų būti šie: plastiniai, ankstyvi terminiai, susitraukimo ir atsiradę dėl netyčinės perkrovos. Kita vertus, tie, kuriuos sukėlė cikliniai apkrovos ar cikliniai temperatūros svyravimai, paprastai yra „gyvi“. „Negyvą“ plyšį geriausia remontuoti standžia medžiaga.

Santykinai plačiam geras sprendimas naudoti polimerais modifikuotą cementinį arba dervų skiedinį. Plyšys gali būti iki 5–10 mm pločio ir užpildytas, pavyzdžiui, SBR modifikuotu cementiniu skiediniu. Santykinai smulkius plyšius galima sandarinti polimerų injekcija, pavyzdžiui, epoksidinės dervos. Kadangi epoksidinės dervos labai didelis adhezinis ir šlyties stipris, injekuojant ją į plyšius galima atkurti įtrūkusio betono vientisumą iki nesupleišėjusio betono lygio. Inžinieriams dera įsidėmėti, kad esant vertikaliems plyšiams injekuojama nuo plyšio apačios į viršų. Esant horizontaliems – kaip ekonomišką polimerų

ARCHITEKTŪRA

rantuoti ir plyšio vandens nepralaidumą, net jeigu plyšio plotis šiek tiek padidėja.

Jeigu supleišėjusio betono konstrukcija vis dar išlaiko projektinę laikančiąją galią, konstrukcinio remonto nereikia. Svarbiausi momentai – betono konstrukcijos tinkamumas ir patvarumas. Šiuo atveju plyšį reikia tik užpildyti elastinga medžiaga, kad būtų sustabdytas vandens tekėjimas ir drėgmės prasiskverbimas į betoną. Jeigu supleišėjusi betoninė konstrukcija nebeišlaiko projektinės laikančiosios galios, plyšiams remontuoti būtina naudoti stipresnes medžiagas, pavyzdžiui, epoksidinę dervą. Taip galima atkurti betoninės konstrukcijos stiprį iki tokio lygio, koks buvo prieš atsirandant plyšiams, bet apriboja bet kokias konstrukcijos deformacijas po remonto.

Atvejai, kai „gyvas“ plyšys yra betoninėje konstrukcijoje, kuri neišsaugo projektinės laikančiosios galios, yra gana sudėtingi. Plyšio negalima remontuoti tiesiog naudojant elastingą medžiagą, nes ji neatkurtų betoninės konstrukcijos stiprio. Jo negalima remontuoti ir vien tik standžia medžiaga, nes tolesnis judėjimas sukeltų naujus plyšimus greta remontuoto. Tokiais atvejais reikėtų naudoti tinkamą paslankią jungtį, kad tolesnis judėjimas būtų be apribojimų, o plyšį galima būtų remontuoti standžia medžiaga, pavyzdžiui, epoksidine derva, siekiant atkurti betoninės konstrukcijos stiprį. Tai gali būti sudėtinga, nes pirminė paslankios jungties paskirtis visai ne tokia, bet, panašu, kad tai vienintelis priimtinas metodas.

Tinkamai parinktos plyšių remonto medžiagos ir remonto technologija kartu su kokybiškai atliktais darbais yra esminiai dalykai, siekiant sėkmingai atlikti darbus.

Autoriai dėkoja Marijos Sklodovskos - Kiuri fondui už finansinę paramą (projektas Nr. 751461) Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius I el. paštas: irdngpl@gmail.com, gintautas.skripkiunas@vgtu.lt

injekavimo alternatyvą galima rinktis mažo klampumo dervas, supilant jas į plyšį, veikiant gravitacijos jėgai. Vis dėlto tokia praktika, kitaip negu injekavimas, tinka tik nekonstrukciniam remontui, nes gravitacijos jėgos veikiama derva, kitaip nei injekavimo atveju, nėra suslegiama, tad mažai tikėtina, kad galėtų atkurti konstrukcinį vientisumą.

Jeigu plyšys „gyvas“, jo nereikėtų remontuoti standžiomis medžiagomis, tokiomis kaip epoksidinė derva, nes dėl tolesnio jo judėjimo šalia užtaisytųjų gali atsirasti naujų.

Jiems remontuoti reikėtų rinktis minkštas elastingas medžiagas, tokias kaip poliuretanas, kurios gali prisitaikyti prie tam tikro deformacijų lygio. Siekiant tai padaryti, elastinga medžiaga įterpiama į plyšį ir savo šonais prikimba prie plyšio sienelių, bet ne prie jo dugno, tad judėjimas gali būti paskirstytas tolygiai per visą užpildyto griovelio plotą. Taip, toliau judant, galima išvengti naujų plyšių atsiradimo. Remonto medžiagos elastinės savybės gali ga-

19

AA RR CC HH II TT EE KK TT ŪŪ RR AA

AR DIEVAS VIS DAR SLYPI DETALĖJE? IRENA DIRGĖLIENĖ

Garsus vokiečių architektas Ludwigas Miesas van der Rohe yra pasakęs, kad Dievas slypi detalėje.

Ar šis posakis architektams vis dar aktualus?

Ar minimalistinė precizija išliko ir šiandienos architektūros sprendimuose? Į šiuos ir kitus žurnalo „Structum“ skaitytojų klausimus atsako architektas dr. Tomas Grunskis.

20

ARCHITEKTŪRA

Detalės šiuolaikinėje architektūroje nebesureikšminamos Kalbant apie minimalistinę preciziją architektūros sprendimų detalėse, galima paliesti keletą skirtingų aspektų.

Viena vertus, detalė yra ir visada buvo svarbi architektūrinės kūrybos dalis, kita vertus – anksčiau traktuota kaip žanras šiuolaikinėje architektūroje ji beveik išnyko.

Peržvelgę architektūros istoriją, galime pamatyti, kad detalėms anksčiau buvo skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Dažniausiai dėl to, kad jos būdavo unikalios, architektai jautė pareigą jas sukurti, tačiau XX a. pradžioje, įsigalėjus modernistinėms idėjoms ir industrinei gamybai, palaipsniui šis procesas tapo vis sudėtingesnis. „Architektai modernistai iš pradžių detalėms skyrė nemažai dėmesio.

Pavyzdžiui, vienas iš modernizmo pradininkų – L. Miesas van der Rohe – yra pasakęs, kad Dievas slypi detalėje.

Didelius, pavyzdžiui, visuomeninius, pastatus šis architektas kurdavo iki paskutinės detalės, nors ji būdavo ir minimalistinė. Dabar detalės nebesureikšminamos, galima teigti, kad atėjo modernistinės architektūros detalės epilogas, kuriam įtaką padarė unifikavimas ir industrinė gamyba. Mūsų dienomis pastangų išspręsti pastatą iki unikalios detalės praktiškai nebereikia, nes ji labiau laikoma technologine, o ne meninės kūrybos problema“, – sako dr. T. Grunskis.

Carlo Scarpa yra vienas įdomesnių XX a. architektų modernistų, turėjusių talentą sukurti ir išspręsti detales.

Meilė architektūrinei kūrybai ir detalei matoma jo darbuose. Dažniausiai šis architektas jautė pareigą detalių sprendiniams, nes dažnai modernistinę architektūrą jam tekdavo kurti istorinių pastatų kontekste arba juose. „Ne-

21

ARCHITEKTŪRA

retai detalizavimas yra apspręstas bendresnių sąlygų, o mūsų dienomis pastangos kurti autorines architektūros detales neatrodo tikslingos. Kokie argumentai ir motyvai?

Kodėl detalių sprendžiama labai nedaug? Detalė nebėra laikoma meninės architektūros kūrybos objektu, tai nebefinansuojama arba menkai finansuojama veikla. Retais atvejais architektas išsikelia kūrybinę ambiciją spręsti autorinės durų rankenos problemą, nes durų rankenų pasiūla šiandien yra milžiniška, todėl išsirinkti priimtiniausią variantą yra gana paprasta. Užsakyti ir kurti unikalų daiktą ar objektą nebeapsimoka, nes tai brangu ir užtrunka labai ilgai, be to, būtina atsižvelgti į gaminio specifiką ir technologijas, o ir galinčiųjų kokybiškai pagaminti tokį gaminį šiandien yra labai mažai. Taigi, esant didžiuliam pasirinkimo spektrui, architektūrinė ir dizaino kūryba

22

lieka antrame plane. Pavyzdžiui, sugalvoti ir sukurti unikalią kėdę ir ją pagaminti yra labai sudėtinga ir įdomi architektūrinė dizaino problema, tačiau už tokį unikalų baldą šiandien niekas nebenori mokėti. Architekto ambicijos, gerąja šio žodžio prasme, kurti kažką unikalaus ir išskirtinio šiais laikais tiesiog nebeatsiperka“, – atskleidžia savo mintis dr. T. Grunskis.

Architektai dažnai renkasi paprastesnį kelią Kalbant apie minimalistinę preciziją, architektūroje svarbios ne tik detalės, dažnai tai technologijos, slypinčios už detalių. Jų nėra daug ir jos neretai yra labai sudėtingos. Kai kurie architektai, telkiantys dėmesį į mažesnio mastelio konceptualizuotus objektus, laiko savo pareiga

ARCHITEKTŪRA

spręsti tokias technologines detales, tačiau tai nėra vien jungtukas ar durų rankena – dažnai tai labai specifiškos paskirties ir technologinių savybių objektas, pavyzdžiui, siena ar kažkoks kitas elementas, turintis interaktyvumo technologijų viduje. Iš tokio elemento dažniausiai sukuriama kažkokia ypatinga erdvė. „Minimalistinė precizija gali reikšti, kad paviršius ar objektas turi daug technologijų, kurių išorėje nesimato, todėl unikalūs sprendimai yra ypač svarbūs vartotojui.

Pavyzdžiui, matydami paprastą sieną, suvokiame, kad tai yra tik siena, tačiau technologija ją padaro kažkuo unikaliu. Dalis šiuolaikinio dizaino juda tokia kryptimi: technologija nėra matoma, ji lyg ir kažkur yra, tačiau forma jos neeksponuoja. Paviršius tokiu atveju įgauna ypatingą turinį, gali sąveikauti su vartotoju ir galbūt prisitaikyti prie jo. Labai dažnai net ir mūsų dienomis tokios architektūros detalės būna eksperimentinės ir unikalios, nes tai neretai yra susieta su architektūros sprendimų galimybe realizuoti ir kaina“, – pasakoja dr. T. Grunskis.

Pasak pašnekovo, besidominčių precizija architektų mūsų laikais lieka vis mažiau. Tai reiškia, kad dauguma jų renkasi paprastesnį kelią, atsižvelgdami į tai, kad techninių sprendinių pasiūla yra milžiniška, juos reglamentuoja daug taisyklių ir reikalavimų, todėl dažnai atrodo, kad neverta kurti kažko ypatingo ar specifinio. „Turiu pripažinti, kad aš suvokiu šito darbo prasmę ir reikalingumą, tačiau esu praktikas ir realistas, tad suprantu jo socioekonominius bei sociokultūrinius aspektus. Kurti niekam nereikalingų daiktų vien savo malonumui mes nebeturime laiko“, – sako dr. T. Grunskis.

riu kur kas mažiau dėmesio detalei, nei norėčiau, nors anksčiau buvo pastatų, kuriuose apspręsdavau visas detales iki smulkmenų“, – sako architektas.

Padaryti precizišką detalę – iššūkis Pasak jo, sukurti gerą, precizišką detalę net savo namuose yra iššūkis. Esą jis su tokiu iššūkiu gali susidoroti, tačiau artimiesiems tai padaryti sunku. „Neseniai išgirdau sąvoką – kruopštūs architektai. Manau, kad tai retas dalykas. Tai profesionalai, gebantys susitelkti į nedideles užduotis, išspręsti jas tobulai, tuo pat metu matydami kūrinio visumą. Mūsų profesijos problema ir yra ta, kad architektai turi gebėti judėti mintyse nuo mažo iki didelio mastelio, paprasčiau kalbant, nuo interjero kėdės iki generalinio plano, nes jiems dažnai tenka atsakyti už galutinį kūrinio rezultatą, net jei architektas ir ne visada turi galios stipriau paveikti jo atsiradimo procesą“, – sako dr. T. Grunskis.

Pašnekovas, kalbėdamas apie minimalistinę preciziją architektūros detalėje, išskiria dvi kryptis: viena – detalės yra tai, ko mes netenkame architektūros lauke, kita – tendencija gyva labai retais atvejais, tačiau ji netenka prasmės, nes keičiasi reikalavimai ir kūrybos greitis didėja.

Precizija statyboje sunkiai suvaldoma Anot dr. T. Grunskio, svarbu, kad profesionalus architektas galėtų sukurti net ir kažką nedidelio, bet ypatingo kultūrinio turinio prasme, nes pernelyg didelė pastangų raiška išorėje dažniausiai erzina. „Turėdami puikų daiktą mes tiesiog džiaugiamės, kad jis gerai veikia, kad nekliūva ir panašiai. Jei jame, be viso to, dar yra kultūros prasmių ar kodų – tada daiktas tobulas. Man atrodo, kad panašiai yra ir su architektūra. Dažnu atveju, kai architektas siūlo ypatingą architektūrinę detalę, tai yra priimama kaip jo kaprizas, o ne kaip pridėtinė kūrinio vertė. Statybose sąlygas dažniausiai diktuoja rangovas, o ne architektas, kuris, suprasdamas detalės kultūrinę vertę, neturi pajėgų ar argumentų ją apginti. Tik vienas kitas užsakovas supranta šią vertę. Precizija statyboje yra sunkiai suvaldoma, tai priklauso nuo statybos kultūros. Vienu metu Lietuvoje ši kultūra buvo stipriai pakilusi, tačiau šiuo metu yra gerokai suprastėjusi. Tokį pablogėjimą lemia socialiniai ir ekonominiai dėsniai, darantys įtaką architektūrai“, – sako pašnekovas.

Dr. T. Grunskis pasakoja, kad jis visada stengiasi skirti dėmesio detalei ir precizijai, tačiau pasiekti gerų rezultatų labai sudėtinga. „Detalių kūrimas atima labai daug laiko.

Nors jis menkai vertinamas, iš tikrųjų yra brangiausias išteklius, todėl kartais pagalvoji, kad mano gyvenimo savaitgalis nėra vertas tos menkos detalės, kurios galų gale reikia tik man pačiam. Yra du keisti poliai: buitiškas ir idealusis. Dažnai tenka rinktis racionalią pusiausvyrą tarp šių polių. Turiu pripažinti, kad šiomis dienomis ski-

23

ARCHITEKTŪRA

Pranas Marius Šaliamoras

Kas yra miesto siela?

Pasaulio architektai sugužėjo į Seulą AIRIDA DAGIENĖ

Pietų Korėjoje, Seule, vyko Tarptautinės architektų sąjungos pasaulinis kongresas. Šiame globalaus masto renginyje Lietuva, Latvija ir Estija pristatė bendrą ekspoziciją, sukurtą mūsų šalies architektų Jono Lideikio ir Tomo Skripkiūno. Baltijos šalių architektų sąjungų asociacijos (BAUA) erdvė buvo viena lankomiausių. Įspūdžius iš renginio atskleidžia Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Architektūros katedros vedėjas Pranas Marius Šaliamoras.

Architektūra – ties lūžio riba Prieš daugiau nei 50 metų Šveicarijoje įkurta Tarptautinė visų šalių architektų sąjunga (UIA) dabar jungia apie 1,4 mln. architektų iš viso pasaulio. Jos atstovai kas trejus metus susitinka kongrese, kuris šiemet vyko Pietų Korėjoje, Seule. Jame apsilankė dešimtys tūkstančių architektų, inžinierių, mokslo įmonių atstovų. Pagrindinė šių metų tema – „Miesto siela“ (angl. Soul of the City). Renginyje apžvelgtos ir įvertintos naujausios architektūrinės tenden-

24

cijos, technologijos, sprendžiami aktualūs dabarties klausimai, gvildenamos ateities temos, taip pat buvo rengiamos kūrybinės dirbtuvės, susitikimai, konferencijos, kur diskutuota, kas formuoja miesto savitumą, patrauklumą, gyvybingumą, gyventojų meilę savo miestui ir kaip prie to prisideda architektūra. Be to, įvairios šalys pristatė save joms skirtuose paviljonuose. Pasauliniame kongrese pranešimus skaitė žinomiausi architektai bei architektūros specialistai: Patrikas Schumacheris (Zaha Hadid biuro

ARCHITEKTŪRA

25

ARCHITEKTŪRA

atvirkščiai, – sako profesorius, – matome, kad automobiliai ir įranga modernūs, o statymo principai, atmetus technologijų naujoves, išliko tokie patys. Drįstu teigti, kad architektūra savo esme, erdviniu charakteriu didele dalimi išliko tokia, kaip ir prieš šimtą metų ir mes jaučiame norą paieškoti naujų išraiškos priemonių, prasmių. Po apsilankymo kongrese galiu teigti, kad architektūra – ties lūžio riba, gimsta tikrai kažkas naujo. Ir pastebimos kelios pagrindinės tendencijos.“ Prognozės miestams: architektūrinio objekto, kaip funkcinio vieneto, sąvokos dingstis

vadovas), Todas Williamsas ir Billie Tsien (TWBTA), Dominique’as Perrault (DPLG), Toyo Ito („Toyo Ito & Associates“), Kengo Kuma (Tokijo universitetas) ir kt.

Architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Architektūros katedros vedėjas P. M. Šaliamoras pabrėžia, kad be galo įdomu pasiklausyti pasaulinių lyderių architektų biurų: kaip jie mato architektūrą, ateitį. Anot jų, šiuolaikinė architektūra yra ties virsmo riba. „Atkreipkite dėmesį, kai vartote senas knygas, nuotraukas, matyti, kad ji moderni, o automobiliai labai senoviniai. Dabar

26

Architektūros katedros vedėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, atsiradus internetui ir kitoms ryšio galimybėms, miestams buvo prognozuotas nykimas, kurį sukels supaprastėjusios galimybės bendrauti, nes nebeliks poreikio burtis ir žmonės pasklist didelėje teritorijoje. Tad ne veltui tokios temos kongresui buvo pasirinktas Seulas – didžiulis technologijų fabrikas, galintis pasigirti aukštais laimėjimais miesto valdymo, išmaniojo namo statybų srityse. Ar miestas išnyks ir ar jis reikalingas? Įdomu ir keista, kad po technologinių pergalių, kai žmonės gali bendrauti, kai atstumas tampa nesvarbus, miestai dar labiau ėmė augti. Tai rodo, kad funkcinių ir nefunkcinių paslaugų ryšiai vienoje vietoje yra labai patrauklūs. Tuščių teritorijų pasaulyje labai daug, o miestai, nors ir nėra labai patogūs, turi kažkokių gerų momentų, tad nepaprastai auga: ir į aukštį, ir į gylį.

Pasaulinio garso architektūros žvaigždyno grandų D. Perrault ir P. Schumacherio paskaitose buvo akcentuojama, kad šiuolaikinė architektūra tolsta nuo objekto, kaip

ARCHITEKTŪRA

Baltijos šalių architektų asociacijos (BAUA) konkursą laimėjusių mūsų šalies atstovų architektų J. Lideikio ir T. Skripkiūno ekspozicija

funkcinio vieneto, sąvokos, prie kurios mes pripratę (bankas yra bankas, stotis yra stotis, prekybos centras yra prekybos centras ir t. t.). Anot specialistų, dalyvavusių konferencijoje, kuriasi galimybių architektūra. Tam tikros erdvės, kuriose gali vykti daug įvairių veiksmų ir kurios turi ne vieną funkciją. Tai architektūra, kuri prisitaiko prie kintančių galimybių.

Atsiranda kraštovaizdinės ar landšafto architektūros sąvoka. Architektų žvaigždynas Seule pateikė ne vieną pavyzdį, kai pastatas perauga į aplinką, suauga su ja taip, kad mes nesuprantame, kur jis prasideda, o kur baigiasi.

Net objekto ar viso miesto valdymas priartėjo prie gamtinių principų – matome, kad kažkas gamtoje keičiasi (tarkime, rudenį krenta lapai), bet nuo to visuma, visa struktūra, kad kažkas ima dominuoti, nesikeičia ir nesugriūna.

Įvertinti Baltijos šalių paviljoną kūrę Lietuvos architektai Miestą, jo dvasią reprezentavo ir Baltijos šalių architektų asociacijos (BAUA) konkursą laimėjusių mūsų šalies atstovų architektų J. Lideikio ir T. Skripkiūno ekspozicija. Anot autorių, miestas – tai jame bendraujantys žmonės ir jų kalba. Todėl Baltijos šalių paviljono lubose buvo įmontuota garso įranga, kuri, lankytojui įėjus, transliavo lietuviškų, latviškų ir estiškų kasdienių pokalbių frazes.

Jutikliams aptikus naują lankytoją, buvo paleidžiamas papildomas garso takelis – kuo daugiau žmonių įeidavo į paviljoną – tuo triukšmingesnė, tuo garsiau Baltijos šalių kalbomis skambanti tapdavo aplinka, primenanti gyvą miestą. Estetinė paviljono koncepcija itin lakoniška, tai

– atsvara garsiniam fonui. Ant medinių sienų kabojo suvenyrai – muzikiniai atvirukai su 30 per pastaruosius 2–3 metus Baltijos šalyse sukurtų pastatų, viešųjų erdvių, instaliacijų nuotraukomis, brėžiniais ir informacija. Kiekviena Baltijos šalis pristatė po 10 apdovanotų ar kitaip pripažintų objektų. Lietuva rodė architektūros apžvalginės parodos „Žvilgsnis į save 2015–2016“ laureatus ir finalininkus: gyvenamąjį kvartalą „Rasų namai“ Vilniuje („Paleko ARCH studija“, „Plazma“), Latvijos nacionalinį meno muziejų („Processo�fice“), kūrybinį biurą „InTegra“ (L. Petrikėnės grupė, VAS), vilą slėnyje Vilniuje („Arches“), biurų pastatą Vilniuje „K29“ („Archinova“, „PLH Arkitekter“), daugiabučių kvartalą Vilniuje, Basanavičiaus g. („Paleko ARCH studija“), vilą Palangoje („G. Natkevičius ir partneriai“), Dineikos sveikatingumo parką Druskininkuose (K. Pempės grupė, VAS), vilą kopose („Archispektras“), LSMU viešosios sveikatos fakultetą („G. Natkevičius ir partneriai“). Kiekvieną atviruką su pristatomu pastatu atvertus buvo girdima su juo susijusi frazė lietuvių, estų ar latvių kalbomis bei jos vertimas į korėjiečių bei anglų kalbas. Anot architekto P. M. Šaliamoro, paviljonas neabejotinai išsiskyrė iš kitų šalių ir organizacijų paviljonų. „Toks tikslas ir buvo – būti pastebėtiems, būti kitokiems, pristatyti Baltijos regioną kaip idėjų generatorių. Paviljono misija – sudominti, patraukti, kažką pasakyti, provokuoti. Stendo aplinka itin patraukė lankytojų akį vizualine informacija, intrigavo juos kalbos aspektu, kuris sujungė architektūrą su miesto identitetu.“ BAUA paviljonas Pietų Korėjoje yra ketvirtas, kurį UIA kongresuose kartu kuria Lietuvos, Estijos ir Latvijos architektai. Tokijuje (2011, Japonija) ir Durbane (2014, PAR) BAUA paviljonas buvo įrengtas pagal estiškus projektus.

27

ARCHITEKTŪRA

Baltijos šalių jaunųjų architektų geriausių darbų apdovanojimai 2017 JUSTAS JUZĖNAS

Pristatyti savo baigiamąjį darbą tarptautiniame konkurse – svarbus žingsnis profesionalo karjeros link. Geriausių Baltijos šalių jaunųjų architektų darbų paroda-konkursas – tai Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) 2014 m. Vilniuje pradėtas kasmetis, jau tradicija tapęs renginys. Pagrindinis jo tikslas – pristatyti jaunųjų architektų kūrybą, palyginti ir apdovanoti geriausius Baltijos šalių jaunuosius architektus. Tai tam tikra platforma, leidžianti parodyti savo kūrybinį potencialą, palyginti save kitu masteliu. Rotacijos principu renginys kasmet vyksta vis kitoje šalyje: 2015 m. renginys vyko Estijoje kaip „Talino

28

A RR CC H H II TT EE KK TT Ū Ū RR A A A

architektūros bienalės“ dalis, 2016 m. – Rygoje, o šiais metais grįžo į Vilnių, kur lapkričio 2–3 d. architektų bendruomenė susitiko Lietuvos architektų sąjungoje.

Dviejų dienų trukmės renginys prasidėjo diskusija „Šiandien / rytoj: architektūros mokyklos Baltijos šalyse“. Joje Baltijos šalių aukštųjų architektūros mokyklų atstovai kalbėjo apie aukštųjų mokyklų strateginius vektorius, švietimo sistemų ypatumus ir ieškojo bendrų siekių. Vienas jų – antrojoje renginio dalyje pristatyta BAUA paviljono projekto realizacija Seule (Pietų Korėja) tarptautinės architektų sąjungos kongrese. Pristatymą parengė idėjų konkursą laimėję ir projektą įgyvendinę architektai J. Lideikis ir T. Skripkiūnas. Paviljono konkurse lietuvių idėja laimėjo pirmąkart. Vakaro pabaigoje renginio organizatoriai skelbė jaunųjų architektų parodos atidarymo pradžią. Joje buvo galima išsamiai susipažinti su Baltijos šalių aukštosiomis mokyklomis ir geriausiais šių metų baigiamaisiais darbais. Kiekviena aukštoji mokykla turėjo atrinkti vieną bakalauro ir vieną magistro darbą (jei nėra antrosios studijų pakopos – atrinkti du žemesnės pakopos darbus).

Antroji renginio diena prasidėjo viešais projektų pristatymais komisijai, kurią sudarė nepriklausomi licencijuoti architektai: Aurimas Sasnauskas (Lietuva), Gunta Grikmane (Latvija) ir Eve Komp (Estija). Pagrindiniai vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas ir inovatyvumas, nuosekli architektūrinė ir urbanistinė idėja, estetiškas projektų pateikimas. Šiais metais į apdovanojimus pretendavo 17 studentų, atstovavę septynioms Baltijos architektūros mokykloms: Vilniaus Gedimino technikos universitetui (Architektūros ir Urbanistikos katedros), Kauno technologijos universitetui, Vilniaus dailės akademijai (Kauno ir Vilniaus fakultetai), Estijos menų akademijai, Talino taikomųjų mokslų universitetui, Rygos technikos universitetui ir Latvijos RISEBA universitetui.

Po ilgos pristatymų sesijos ir komisijos pasitarimo didžiausias dėmesys atiteko užsienio jauniesiems architektams. Kaip geriausius komisija išskyrė Estijos menų aka-

Nuotr. Justas Juzėnas

demijos absolventus, kurių darbams buvo būdinga savita metodika. Darbe „Combinatorics of local materials in the example of peat and oilshale ash“ architektas Martenas Petersonas atliko vietinių medžiagų tyrimus ir, išbandęs jų savybes, suprojektavo paviljoną Talino zoologijos sodui. Magistrantė Hanna-Liisa Motus darbe „Supportive environment for people living with dementia and their caregivers“ kėlė svarbius sergančiųjų integracijos į visuomenę klausimus ir įsigilinusi į niuansus suprojektavo „Atminties centrą“ Taline. Geriausiu bakalauro studijų baigiamuoju darbu pripažintas Latvijos RISEBA universiteto absolventės Jutos Davidovskos darbas „Visitor center of the lost valley of Daugava river“, kuriame autorė pateikė vienos didžiausių ES hidroelektrinių modernizacijos su naujomis funkcijomis koncepciją.

Taigi jaunųjų kūrėjų paroda-konkursas tampa tam tikru Baltijos šalių architektūros mokyklų mokslo kokybės rodikliu. Nors ankstesniuose konkursuose lietuviams yra tekę užimti prizines vietas, gretimų šalių mokymo tradicijos bei rezultatai ir toliau išlieka įkvėpimo šaltiniu tobulinant šalies architektūros mokymo sistemą.

29 29

ARCHITEKTŪRA

IŠMANIOJI VONIOS KAMBARIO INTRIGA

2017 m. dvi Šveicarijos kompanijos – jau daugiau kaip šimtmetį skaičiuojanti pasaulinė santechninės keramikos lyderė „Laufen“ ir technologijų kompanija „Noventa“ – pristatė unitazo su apiplovimo funkcija modelį „Cleanet Riva“, kurį drąsiai galima vadinti revoliuciniu.

Efektyvios vandens, elektros taupymo, higienos, priežiūros ir komforto inovacijos ne tik stebina, bet iš esmės pradeda keisti požiūrį į šį vieną svarbiausių vonios kambario įrenginių. Pradėti reiktų nuo „Cleanet Riva“ išvaizdos, kuri apgaulingai paprasta. Tačiau toks ir buvo gamintojų tikslas. Dizainą kūręs šveicarų dizaineris Peteris Wirzas pabrėžė, kad svarbiau ne išmanumo demonstravimas, bet... pats išmanumas, todėl visos „Cleanet Riva“ inovacijos preciziškai lyg šveicariškame laikrodyje integruotos į keraminį korpusą. Jokių plastikinių blokų ar gaubtų, kurie būdingi daugumai kitų unitazų su apiplovimo funkcija. Plastikas ne toks atsparus ir higieniškas kaip keramika, ilgainiui pradeda keisti atspalvį. Šiuo atveju tokios rizikos nelieka.

Visos funkcijos – tokios kaip vandens srovės intensyvumo ir temperatūros, purkštuko padėties ir judėjimo reguliavimas, kitos – patogiai valdomos modernų išmanųjį telefoną primenančiu nuotoliniu pulteliu su liečiamuoju ekranu. Tačiau tai ne viskas: pagrindines funkcijas galima valdyti ir sukiojant elegantišką nerūdijančiojo plieno rankenėlę prie dangčio. Tai unikalus sprendimas, kuris patiks tiems, kas nelinkę tualete bičiuliautis su technologijomis.

Už higienos, švaros užtikrinimą „Cleanet Riva“ kūrėjams galima skirti tik aukščiausius balus. Nemažai labai svarbių šio unitazo inovacijų išoriškai apskritai nesimato, o dauguma procesų vyksta automatiškai (tiesa, šeimininkui pritarus). Tam tikru reguliarumu visoje „Cleanet Riva“ cirkuliacinėje sistemoje vandens temperatūra yra pakeliama iki 70 laipsnių, taip aukščiausius higienos reikalavimus užtikrinant ne tik keraminio puodo išorėje, bet ir viduje. Automatiškai vyksta sistemos nukalkinimo,

30

purkštuko išsivalymo procesai, veikia ir oro gaivinimo sistema. Šis modelis neturi vandens paskirstymo apvado (vadinamasis „rimless“), o papildomai keraminio puodo paviršių nuo bakterijų ir nešvarumų apsaugo speciali sumažinto šiurkštumo glazūra LCC („Laufen Clean Coat“). Valymo paprastumą vainikuoja itin lengvai (kad ir viena ranka) nuimamas kieto plastiko dangtis – smulkmena, tačiau labai svarbi!

Tai toli gražu ne visi „Cleanet Riva“ pranašumai, tačiau šio išmaniojo unitazo pasirodymas rinkoje pateikė dar vieną intrigą: ar sparčiai tobulėjant technologijoms vartotojai pasiruošę keisti savo įpročius ir prioritetus? Juk ir nuo to priklausys, ar vonios kambaryje bus tinkamai išnaudotos visos komforto ir higienos galimybės, kurias siūlo „Cleanet Riva“.

Unitazas su apiplovimu CLEANET RIVA, diz. Peter Wirz Praustuvas VAL, diz. Konstantin Grcic

L AUFE N . LT

ARCHITEKTŪRA

Interjero autorius: UAB „Dizaino virtuvė” Įgyvendinimo metai: 2016 Objekto pavadinimas, vieta: namas Pavilnių regioniniame parke, Vilnius Kerniaus Pauliukonio nuotr.

32

ARCHITEKTŪRA

Namai, išsaugoję savyje ramybę AIRIDA DAGIENĖ

Pavilnių regioniniame parke stūksančio namo interjeras skandinaviškai modernaus stiliaus. Jį projektavę kūrybinės studijos „Dizaino virtuvė“ komandos nariai sako, kad kuriant jį reikėjo tik apsidairyti aplink langus ir visos idėjos tarsi išniro iš supančios aplinkos. Pasak namus įrengusių specialistų, jauna šeima norėjo namų su daug konkuruojančių sprendimų, tad čia tikrai gausu grafinių, tekstūrinių ir struktūrinių idėjų, bet ir į pageidavimą išsaugoti ramybės ir laisvės aurą išplaukiančią iš supančios aplinkos į namus, buvo atsižvelgta.

33

ARCHITEKTŪRA

Kupini idėjų, tačiau funkcionalūs Modernusis skandinaviškas stilius yra vienas populiariausių pasaulyje. Jis ypač mėgstamas šiaurės šalyse, kur klimatas atšiaurus ir juntamas saulės trūkumas. Tad nieko keista, kad skandinavišką modernizmą pamėgo ir lietuviai. Artimas jis ir Pavilnių regioniniame parke esančio namo gyventojams. Šio būsto interjerą įgyvendinusi UAB „Dizaino virtuvė“ komanda įkvėpimo sėmėsi iš pačios gamtos, kurios supamas stovi namas, bei pratęsė gamtos dovanojamą ramybės pojūtį. Kiekvienas žingsnis pateisina savo tikslą – namas kupinas netikėtumų ir įvairių idėjų, tačiau funkcionalumas ir praktiškumas čia yra svarbiausi. Sujungus visus šiuos momentus, gautas interjeras, kuris kuria bendrą namų harmoniją ir vientisumą, jame gerai jaučiasi žmonės, vertinantys natūralumą ir siekiantys darnos su aplinka.

Anot šio namo interjerą kartu su komanda kūrusios dizainerės Gabijos Pažarskytės, pamačius namo vietą, pačios idėjos nugulė į interjerą. „Norėjosi išlaikyti vientisą koncepciją visame trijų aukštų name, išsaugoti natūralumą, sutverti juntamą sąsają su gamta. Nepageidavome kažko sterilaus, modernaus, šalto, norėjosi jaukių detalių, taip gimė esama stiliaus idėja. Užsakovai turėjo gana aiškią viziją, bet suteikė ir daug pasitikėjimo „Dizaino virtuvės“ komandai. Be galo džiaugiamės, kad mūsų braižas sutapo su šeimininkų lūkesčiais. Dirbome kaip tvirtas dizainerio ir užsakovo duetas – mūsų idėjos ir užsakovo norai. Projektuodami individualius interjerus konkretiems žmo-

34

ARCHITEKTŪRA

nėms, pirmiausia bandome suprasti jų poreikius ir gyvenimo stilių. Tik pažinus užsakovą, jo nesuvaržius, galima sukurti tai, kas artima jo filosofijai. Juk tendencijos lieka tendencijos, o svarbiausia išlikti savimi ir suvokti, kad mūsų namai – tai mes patys“, – teigia dizainerė.

Iššūkiai išspręsti Namas susideda iš dviejų aukštų ir cokolio. Kaip sudėtingiausią užduotį interjerą kūrusios komandos nariai įvardija poilsio erdvę, įrengtą cokoliniame aukšte. Tamsiausia namo dalis, kurioje buvęs didelis šviesos trūkumas suspindo šviesa ir apsigaubė ramybe. Čia įsikūrė SPA su pirtimi, namų kino salė, atskira virtuvė, židinys, buvo pastatyti patogūs baldai.

Antras sudėtingas komandinis darbas – laiptai. „Iki tokių smulkių detalių mes dar nesame braižę, kaip šįkart laiptų erdvę, – atskleidžia kūrybinius įspūdžius G. Pažarskytė. – Tai mums – didelis naujas profesinis žingsnis. Konstruktyvinis laiptų betonas buvęs labai nelygus. Pagal taisykles komandai reikėjo beveik viską perdaryti, bet jų konstruktyvą palikome ir kiekvieną pakopą žingsnis po žingsnio papildę betonu įgyvendinome laiptinės projektą nuo pat cokolio iki trečio aukšto.“ Šio interjero elemento ir poilsio erdvės sukūrimas bei sujungimas pagal vientisą stilistiką tapo rimčiausiais kūrybinės komandos iššūkiais.

Skandinaviškame interjere – tik kokybiška mediena Pasak G. Pažarskytės, laiptai puikiai atsiskleidžia ir įsilieja į bendrą interjero koncepciją. Juos, būsto medines grindis ir palanges tikrove pavertė UAB „Medžio stilius“ meistrai, tikrai daug prisidėję prie kompleksinio projekto. „Laiptų pakopas, jų apšvietimą, kurį derinome iki milimetrinės detalės, padėjo įgyvendinti šios bendrovės specialistai. Taip pat ir įrengti medines grindis, namų erdvei suteikiančias šilumos, jaukumo. Juk natūralus medis tiek vizualiai, tiek vaikštant basomis yra šiltas net šaltą dieną, – sako interjero dizainerė. – Kuriant skandinavišką inter-

35

ARCHITEKTŪRA

jerą, grindys – svarbi jo dalis, nes tampa pagrindu, fonu baldams, aksesuarams ir kitoms detalėms, todėl svarbu apgalvoti medienos ir jos paruošimo tipą, spalvą.“ Grindų apdailai šio stiliaus interjere dažniausiai naudojama natūrali kokybiška mediena, tad pasirinktas alyvuotas baltas ąžuolas iš UAB „Medžio stilius“. Įmonės atstovas Adomas Čepavičius pasakoja, kad baltas ąžuolas patenka į perkamiausių gaminių trejetuką ir, nors neturi tokios senos naudojimo tradicijos kaip Belgijoje ar Prancūzijoje, jau dešimtmetį yra pamėgta Lietuvoje grindų danga: „Kietmedžio ir ąžuolinės grindys turi daug pranašumų. Ąžuolas – mūsų platumų medis, jo gaminiai tinka Lietuvos sąlygoms, ne taip reaguoja į visus temperatūrinius pokyčius, drėgmės skirtumus.“ Paklaustas, kodėl UAB „Medžio stilius“ renkasi klientai, jos atstovas sako, kad greičiausiai dėl teisingo požiūrio į užsakovą, gebėjimo išgirsti lūkesčius, suprasti problemas ir padėti jiems jas išspręsti. Be to, kiekvienais metais įmonė, prekiaujanti medinėmis grindimis bei jų priežiūros priemonėmis, gaminanti laiptus, duris ir pasirūpinanti visų gaminių servisu nuo sumontavimo iki priežiūros, investuoja į naujus įrenginius, žengia koja kojon su naujosiomis technologijomis. Orientuotis į naujausias tendencijas padeda ne vien tik informacija, gaunama iš Lietuvos klientų, bet ir atkeliaujanti iš bendrovės salonų, esančių Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, bei partnerių Belgijoje ir Vokietijoje.

Bendroji erdvė pirmame aukšte Pagrindiniai viso namo interjero bruožai – jaukumas, komfortas ir daug šviesos. Patalpos erdvios ir šviesios, aukštos lubos, dideli langai. Vyraujanti spalva – balta, kone idealiausia skandinaviško stiliaus būstui. Jos fone išryškėja pasteliniai rudos atspalviai, išraiškingai kontrastuoja charakteringa juoda. Patekimas į namą eina per vidurinį, t. y. pirmąjį namo aukštą, kuriame įgyvendinta pagrindinė gyvenamoji erdvė – virtuvė su svetaine. Joje

išlaikytas atvirumas, paliktos didelės knygų skaitymo erdvės, išnaudotos plačios palangės, ant kurių galima sėdėti, skaityti ar gėrėtis gražiu vaizdu pro langą. „Vienas mūsų komandos principų, – sako dizainerė G. Pažarskytė, – siekti, kad projektas turėtų išliekamąją vertę. Dėl tos priežasties reikia detaliai suplanuoti, kad funkcionalumas susipintų su interjero estetika, kad kiekvienas kampas prabiltų, o bendras medžiagiškumas susivestų į vieną liniją. Sužiūrėti visumą dideliame name tikrai sudėtinga, bet galime drąsiai teigti, kad projektas įgyvendintas techniškai profesionaliai.“ Antrame namo aukšte įrengti trys miegamieji. Pagrindinis – tėvų miegamasis – turi drabužinę ir atskirą sanitarinį mazgą, kiti du kambariai – dalijasi vienu. Iš vieno vaikų kambario galima patekti laiptukais į pusketvirtą aukštą – žaidimų kambarį palėpėje.

Nepamirštas medžiagiškumas ir visumos sintezės „Dizaino virtuvės“ vadovė pasakoja, kad projektui ypatingo lengvumo suteikia ir apgalvotai panaudotas medžiagiškumas. Užsakovams buvo specialiai kuriami numatomų medžiagų koliažai, vizualizacijos, o sprendimai priimami drauge. Viską integravus į gyvenamąją aplinką, netikėtumų nebuvo. Prioritetas skirtas natūralioms medžiagoms. Matomose vietose nėra laminuotų, imitacinių paviršių, dominuoja medžio masyvas, faneruotė, medžio lukštas, MDF plokštės, stiklas, metalas.

Nestandartiniai baldai stiliui išgryninti Ypatingas dėmesys namų interjere skirtas patogiam erdvių ir baldų išdėstymui, pačių baldų ergonomiškumui.

Visi elementai – nuo knygų spintų, sofų, staliukų iki virtuvės baldų – yra pastelinių atspalvių, aiškių linijų. Būtent tai kuria jaukumą. Kai kurie net standartiniai baldai šiam projektui buvo specialiai gaminami, nes susidomėję ir prisijungę UAB „Evaldo baldai“ specialistai sugalvojo daug įdomių sprendimų. Pagal individualų užsakymą įmonė šį kartą gamino tiek virtuvės, tiek prieškambario, vonios, vaikų kambario ir kitoms namų erdvėms pritaikytus baldus, pasirūpino, kad gaminiai atitiktų ne tik poreikius, bet ir išskirtinį šeimininkų skonį, „Dizaino virtuvės“ komandos vizijas. Įmonės „Evaldo baldai“ vadovas Evaldas Putna sako, kad neišsprendžiamų dalykų bendrovės meistrams nėra, ir pabrėžia, kad jie gamindami baldus naudoja tik sertifikuotas aukščiausios kokybės medžiagas: medžio masyvą, laminuotas medžio drožlių plokštes (LMDP), dažytas medžio dulkių plokštes (MDF) ir kt., užtikrinančias ilgametį patvarumą. Skiriant didelį dėmesį gaminio kokybei, virtuvėje sumontuota aukščiausios kokybės „Blum“ furnitūra. „Šiai įmonei padedant išspendėme pagrindinį interjero uždavinį – sukurti jaukią, funkcišką erdvę, kurioje vyrauja stilius, bet kartu ir harmonija, kokybė“, – sako interjero dizainerė G. Pažarskytė.

Baltos durys sustiprino erdvės pojūtį Visuose namuose sumontuotos baltos be apvadų durys sustiprino erdvės pojūtį ir papildė bendrą modernaus skandinaviško interjero atmosferą. Nuo pamatavimo, sukomplektavimo iki pristatymo ir sumontavimo jomis

36

ARCHITEKTŪRA

atspalvį, jeigu pageidaujama, ir su stiklu. Durys visuomet komplektuojamos su kokybiškais italų gamintojo „AGB“ arba „Anzelmi“ vyriais bei „AGB“ arba „Abloy“ spynomis.

Sėkmingos UAB „Roblux“ veiklos priežastis – ypač didelis dėmesys klientų aptarnavimui, operatyviai priimami užsakymai, kokybiška ir patikima produkcija, kuriai suteikiamos garantijos.

Moto: „Daugiau šviesos“ Interjerą kūrusi komanda, siekdama įgyvendinti skandinaviško modernaus stiliaus idėją, vadovavosi šūkiu: „Daugiau šviesos“. Kokybiškas ir funkcionalus apšvietimas, kuriam buvo skiriama ypač daug dėmesio, ne tik harmoningai papildo sudėtingus, apgalvotus dizaino sprendimus, bet ir sukuria namų nuotaiką. Natūralus ir neperkrautas pagrindinis šviesos srautas užbaigiamas akcentiniais šviestuvais, subalansuotais skaityti ar jaukesnei, intymesnei atmosferai sukurti. Tai ir praktiška, ir pabrėžia skandinavišką temą.

projekte rūpinosi didelę patirtį vidaus durų ir laiptų gamybos srityje turinti įmonė „Roblux“. Projekto kūrėjai į juos kreipėsi ne tik dėl gero bendrovės vardo ir ilgametės patirties, bet ir dėl to, kad gaminiai atitinka šiuolaikinio dizaino, kokybės bei technologinius reikalavimus, gebėjimo prisitaikyti prie išrankiausių klientų ir galimybės pagaminti nestandartines vidaus duris. UAB „Roblux“ lankstumas, sutartinių įsipareigojimų laikymasis ir kokybė padeda įmonei išlaikyti gerą vardą savo veiklos srityje. Klientai gali rinktis durų gaminius iš įvairiausių rūšių: faneruotų su įvairiausiu medžio lukštu, medinių, kombinuotojo masyvo, dažytų bei beicuotų pagal norimą

Pavilnio name naudoti UAB „Ardena“ šviestuvai. Vieną didžiausių apšvietimo sprendimų pasirinkimų siūlančios ir garsiausiems Europos gamintojams atstovaujančios įmonės pardavimų vadybininkė Jolanta Kijakovska teigia, kad apšvietimo svarba su metais tik didėja. Tai labai reikšminga visų erdvių – nuo namų iki biuro – dalis. „Ardena“ atstovė tik patvirtina, kad tiek dekoratyviniame, tiek pramoniniame sektoriuose šviesos šaltinių galimybės darosi neribotos, todėl specialistų įsitraukimas tampa būtinas.

Pasak pašnekovės, tinkamai parinktas apšvietimas leidžia optiškai keisti erdves – jas mažinti ir plėsti, paslėpti arba, priešingai, – išryškinti reikšmingas detales. Namų jaukumui labai svarbi apšvietimo kokybė, tinkamai parinktas apšvietos lygis suteikia neatrastų dizaino galimybių, kuria nuotaiką, puoselėja žmonių sveikatą, gerą savijautą. 25 metų veiklos jubiliejų atšventusios įmonės komanda jau suprato savo indėlį į kokybišką dizainerių ir architektų veiklą ir visada yra pasiruošusi juos konsultuoti apšvietimo klausimais. Pati naujausia įmonės veiklos sritis – šviestuvų gaubtų gamyba, atsiradusi būtent dėl išskirtinių interjerų kūrėjų idėjų įgyvendinimo poreikio. „Apšvietimas yra tai, be ko neįmanoma įsivaizduoti šiandienio pasaulio, – tikina J. Kijakovska. – Tad mūsų bendrovė nuolat investuoja į aukštesnę produkcijos kokybę, kad užsakovai visuomet rastų sprendimą sau. Per ilgus darbo metus sukūrėme aukšto pajėgumo gamybos sistemą – šiuolaikiška įranga aprūpintus cechus Lietuvoje ir už jos ribų.“ Interjerą su kolegomis kūrusi G. Pažarskytės sako, kad namas Pavilnių regioniniame parke labai sėkmingas projektas: „Gal dėl to, kad turėjome itin gerą darbų rangovą UAB „Medžio forma“, kurio komandai galėjome skirti bet kokią neįtikėtiną idėją ir ją jie paversdavo maloniai stebinančiu rezultatu. Nepavykusių sprendimų – lygiai nulis, viskas, kas sumanyta, – įgyvendinta. Projektas mūsų labai mėgstamas, išjaustas ir išbaigtas.“

37

ARCHITEKTŪRA

Sudėtingi projektai – laukiamas iššūkis VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ Šiuolaikiška, energingus ir kruopščius specialistus subūrusi įmonė UAB „Daviska“ gali didžiuotis dar vienu sėkmingai įgyvendintu bendradarbiavimo projektu. Dar visai neseniai baigusi intensyvų darbą su naujos kartos telekomunikacijų bendrove „Telia“, įrengdama aukštos kokybės saloną prekybos centre „Akropolis“, įmonės „Daviska“ komanda ėmėsi naujų projektų.

Vienas jų – kosmetikos parduotuvės „Drogas“ Gedimino prospekte, Vilniuje, įrengimas. Įmonės „Daviska“ direktorius Paulius Budavičius sako, kad komanda dirbo atkakliai ir nuosekliai. Žinoma, susidūrė su iššūkiais, kaip ir visada, tačiau juos sėkmingai įveikė. Pasistengti reikėjo, juk objekto įrengimas negalėjo trukti ilgiau nei keturias savaitės. O darbų netrūko, nors užsakovai ir neturėjo jokių įnoringų pageidavimų. Vis dėlto kokybė ir kruopštumas buvo prioritetas. „Daviska“ komandai dirbant parduotuvėje „Drogas“, teko rūpintis vidaus apdaila, elektros instaliacija, reikėjo kloti plyteles. Įmonės direktorius teigia, kad projekto realizavimo metu teko priimti netradicinius sprendimus, tačiau tai tik dar labiau paskatino atkakliau siekti gerų rezultatų. P. Budavičius tikina, kad

komanda visuomet stengiasi ne tik dėl užsakovų, bet ir dėl būsimų vartotojų. Juk parduotuvės klientų saugumas ir komfortas – svarbiausia. Beje, vos baigę darbuotis parduotuvėje „Drogas“, esančioje Vilniuje, „Daviska“ specialistai susikrovė įrankius ir išvyko į Kauną, kur įrengė kitą parduotuvę „Drogas“, esančią Kauno „Akropolyje“.

Tiesa, su UAB „Telia“ jau dvejus metus dirbanti įmonė bendradarbiavimo nutraukti taip pat neketina. Kaune įrengtas dar vienas „Telia“ salonas prekybos centre „Molas“. Įrengdami šį saloną, įmonės specialistai atliko įvairius apdailos darbus, klojo modernią, iš sintetinių medžiagų gaminamą PVC dangą „Allura“. PVC pranašumas – lengva priežiūra, komfortas, elastingumas, ilgalaikiškumas, paviršiaus atsparumas, spartus įrengimas. Beje, PVC danga gali būti naudojama ne tik patalpų grindims dengti, bet ir baseinams kloti, taip pat po žeme diegiamų pamatų ar tunelių hidroizoliacijai.

P. Budavičius primena, kad „Daviska“ komanda dirba sparčiai ir kokybiškai, visuomet siekia, kad klientai būtų patenkinti ir jais didžiuotųsi. O kokias paslaugas teikia?

Visas – nuo vidaus apdailos ir elektros instaliacijos iki statybos darbų.

Penkerių metų jubiliejų atšventusi įmonė jau spėjo užsitarnauti pagarbą bei pasitikėjimą, todėl dirba visoje Lietuvoje, pavyzdžiui, prekybos centre „Mega“ sukūrė plytelių ekspoziciją. UAB „Daviska“ taip pat bendradarbiauja su tokiais prekių ženklais kaip „Maxima“, „Senukai“ ir kt.

38

Rinkis ir derink Pašto dėžutė ir telefonspynė Kamera Pirštų atspaudų skaitytuvas Kodinė spyna Užrašas Ir kita...

Viskas, ko reikia prie namų durų.

Siedle telefonspynių sistemos – vokiečių inžinerinės meistrystės, puoselėjamos nuo 1750 m., rezultatas.

www.siedle.lt Išskirtinis platinimas: UAB JUNG Vilnius

ARCHITEKTŪRA

HAPPSPACE – MODERNUS biuras jungiantis praeitį ir ateitį VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Kaune duris atvėręs šiuolaikiškas bendradarbystės centras „Happspace“ II žavi ne tik unikalia koncepcija, bet ir įtraukia į autentiškumą puoselėjantį pasaulį, kuriame susijungia modernumas ir tradicijos, „labai sena“ ir „labai nauja“.

40

Regimanto Tarasevičiaus nuotr.

ARCHITEKTŪRA

Įdomi pastato koncepcija gimė ypatingame objekte. Anot „Happspace“ vadovės Astos Barišauskaitės, tai, jog pastate anksčiau buvo įsikūręs bankas visam pastatui suteikė specifinio šarmo, tačiau, žinoma, pagrindiniai kriterijai nulėmę pasirinkimo vietą ne tik unikali pastato architektūra, bet ir puiki geografinė vieta. Taip pat papildomą vertę suteikė ir tai, jog objektas turi gražų vidinį kiemelį. „Stengėmės kurti patogias vietas darbui, kėliame aukštus reikalavimus galutiniam rezultatui. Norime, kad tai nebūtų tik pastatas nuomai, stengiamas kad tai būtų vieta su „cinkeliu“, sava istorija ir emocija, dėl to yra išlaikytos senosios detales kaip fasado granitas, autentiški turėklai ar marmuro kolonos viduje. Restauruotos marmuro grindys ir kolonos, raudonų plytų elementai laiptinėje.

Viziją pavyko įgyvendinti ir su kaupu, mūsų architektai ir meistrai čia padirbėjo puikiai. Gavome geresni rezultatą nei vizualizacijose. Rezultatas – patogi biurų ir bendradarbystės erdvė pajėgi burti novatorišką ir energingą verslo bendruomenę“, – pasakoja A. Barišauskaitė, tačiau neslepia, kad greta daugybės džiaugsmų buvo ir rūpesčių. Visgi, tvarkant seną pastatą tai – normalu. Be to, juk ir sprendimai buvo vienetiniai, unikalūs. Iššūkiu tapo ir laikas – pastatas įrengtas per 9 mėnesius.

Svarbu paminėti, jog pastato unikalumas atsiskleidžia ne tik išorėje, bet ir viduje. Daugumą baldų, šviestuvų

41

ARCHITEKTŪRA

„Centras „Happspace“ yra vieta siūlanti daug kūrybingų sprendimų kiekvieno poreikiams patenkinti“, – sako A. Barišauskaitė ir teigia, kad bendradarbystės centrai yra ateities biurai, o ne verslo centrai. Kodėl? Nes visi nori dirbti patogiai, mėgsta keistis kontaktais, bendrauti su panašius interesus turinčiais žmonėmis. „Niekas nenori ir ateityje dar mažiau noro turės skirti laiką patalpų priežiūrai, įrengimui bei apstatymui. Tačiau visi nori turėti galimybė dirbti unikaliame ofise su gera kompanija, ir turint laisvo laiko išgerti kavos apšnekėti apie aktualijas.

Taip pat kartais pasimokinti įvairių naujų įgūdžių ir tendencijų pasaulyje. Bendradarbystės centre buriasi bendruomenė, kuri dalijasi patirtimi, įgyvendina bendrus projektus ir leidžia laisvalaikį kartu“, – kalba vadovė A. Barišauskaitė.

Architekto vizija „Pastatas pastatytas 1914 metais. Iš pradžių buvo du aukštai, po to pristatyti dar du. Norėjome jį atgaivinti ir pritaikyti šių dienų reikmėms. Siekėme sukurti neįpareigojančią ir liberalią aplinką čia dirbantiems žmonėms, kad jie galėtų laisvai jaustis tiek bendrose, tiek mažų biurų erdvėse. Sąmoningai vengėme dekoratyvumo. Interjerui būdinga funkcionali estetika. Erdvės formuojamos neapkraunant aplinkos. Vyrauja monochrominiai tonai.

Norėdami suteikti daugiau jaukumo, naudojome daug natūralaus medžio. Specialiai šiam projektui sukūrėme šviestuvus, individualūs sprendimai priimti sprendžiant akustikos problemas“, – pasakoja objekto architektas Gintaras Antanas Kubilius ir teigia, kad įkvėpimo specialiai semtis nereikėjo, tiesiog reikėjo pajusti pastato dvasią. Jis sako, kad dažnai čia ateidavo pasivaikščioti ir vis pastebėdavo kažką naujo. „Šis pastatas buvo labai apleistas. Išdaužti langai, be elektros, šildymo. Savo laiku buvęs bankas savo interjero sprendimais buvo paslėpęs daug charakteringų pastato elementų. Pradėjus tvarkyti, daug kas pasirodė esą vertinga. Atidengėme tinku uždažytas senovines raudonplytes, palikome autentiškas medines grindis, kurios kiekviename kabinete suformuoja skirtingą raštą. Ironiška, kad visą šimtmetį jos buvo slepiamos po kilimine danga. Dar vienas išskirtinis anksčiau čia įsikūrusio banko palikimas – marmurinės architektūros detalės“, – pasakoja G. A. Kubilius. gaminti išskirtinai pagal užsakymą. O visas interjeras sukurtas estetiškai, stilingai, išlaikant didžiąją dalį autentiškų objekto elementų. „Aplinka nėra perkrauta nereikalingomis interjero detalėmis. Tai sukuria estetikos jausmą.

Abejose pastatuose nariams yra įrengtos virtuvės bei dušai. Pasirūpinta ir kad nariai turėtų kur laikyti savo daiktus. Taip pat erdvės suskirstytos į darbo, poilsio zonas, kas žinoma, akivaizdus erdvės patogumas. Naudota geroji ir blogoji patirtis iš pirmosios lokacijos“, – įvardina projekto vadovė prisimindama ir pirmąjį „Happspace“ objektą.

Techniniai objekto rodikliai taip pat ir tradiciniai, ir inovatyvūs, kaip ir visas pastatas. Pavyzdžiai, centrinio šildymo sistema yra „apginkluota“ naujais agregatais, prijungtas išmanus valdymas. Taip pat įrengta efektyvi rekuperacinė sistema, įeigos kontrolė, vaizdo apsauga ir pan.

42

Architektas neslepia, kad renovacija sukėlė ir tam tikrų sunkumų. Pastatas – paveldo objektas, taigi, prieš atliekant bet kokį pakeitimą, tekdavo konsultuotis su specialistais, atitinkamomis institucijomis. Gauti leidimus. Pritaikant naujai funkcijai, teko nemažai patalpų funkciškai perplanuoti, vyko daug griovimo darbų. Teko keisti visas komunikacijas naujomis. Pakeistas vėdinimas, šildymas, elektra, vandentiekis, reikėjo sudėti naujus langus, nes, kaip sako architektas, pastatas buvo paliktas „miręs“. „Esu tikrai patenkintas tuo, ką pavyko padaryti. Smagu, kad pavyko prikelti pastatą miesto centre naujam gyvenimui“, – sako G. A. Kubilius ir pripažįsta – nors dauguma sumanymų įgyvendinti, buvo ir tokių, kurių realizuoti nepavyko dėl finansavimo, sudėtingumo ar pastato konstruktyvinių charakteristikų.

ARCHITEKTŪRA

Bendradarbiavimas svarbiausia Prie objekto realizavimo prisidėjo daugybė kūrybingų ir darbščių įmonių, tokių kaip UAB „Idėjų parkas“ ir kt. „Tokio pobūdžio objektuose turi būti glaudžiai bendradarbiaujama su visais projekto dalyviais. Turi būti glaudus ryšys tarp statytojo, projektuotojų ir statybininkų, kurie tiesiogiai vykdo darbus. Atliekant statybos darbus reikia kūrybiškai nagrinėti ir realizuoti projektinius sprendimus, neapsiribojant tik pirminiais projekto nutarimais.

Atsiradus naujoms aplinkybėms, projektas turėtų būti atitinkamai koreguojamas, siekiant geriausių sprendimų“, – sako įmonės „Vikis“ direktorius Arvydas Liubinas. „Kad ir kokie iššūkiai kilo jie buvo sprendžiami operatyviai ir profesionaliai, juk atsidarėme per 9 mėnesius“, – sako projekto vadovė ir su šypsena prisimena seifo demontavimo darbus, kurie pareikalavo ypatingų UAB „Augenta“ komandos pastangų.

Autentikos ir modernumo sąjunga UAB „Augenta“ prie „Happspace“ bendradarbystės centro prisidėjo atlikdama generalinio rangovo pareigas. „Kartu su užsakovais norėjome objektą prikelti naujam gyvenimui“, – sako įmonės direktorius Eugenijus Masionis ir įvardina, kad renovacija turėjo paliesti visą pastatą. Po-

43

ARCHITEKTŪRA

kurias keisti“, – teigia įmonės „Augenta“ direktorius.

Pastato išorė – dalinai apšiltintos sienos, kitur paliktos senos raudonų plytų sienos dėl autentikos išlaikymo. Kiemo paradinis fasadas atrestauruotas taip, kaip jis atrodė pradžioje, tik pakeičiant fasado spalva.

Pastato dalis yra apšiltinta iš išorės, dalis ir iš vidaus.

Beje, kadangi pastatas yra senas, didėlė svarba teikta jo izoliacijai ir sandarumui. Įstatyti nauji plastikiniai langai, durys ir stogas apšiltintas kruopščiai suklijuojant visus tarpus specialiomis garo juostomis. Nuspręsta įrengti visame pastate rekuperacijos ir kondicionavimo sistemą.

Kalbant apie statybos kliūtis, specialistai pamini šiukšlių išvežimą ir medžiagų pristatymą. „Kadangi pastatas yra pačioje laisvės alėjoje, konteinerių pro bromas neįsiveši.

Todėl reikėjo taip planuotis laiką, kad pastoviai prikrovus konteinerį jį iškart išvežtų ir atvežtų naują. Lygiai tas pats su medžiagomis. Didelės mašinos neįvažiuodavo. Reikėjo samdyti mažas, o jeigu atvažiuodavo didelė reikėdavo iš labai toli neštis medžiagas“, – pasakoja įmonės direktorius ir džiaugiasi, kad komanda sugebėjo susidoroti su visais iškilusiais sunkumais bei iššūkiais.

kyčių reikalavo elektros instaliacija, santechnika, vėdinimas, pastato šiltinimas, stogo keitimas, vidaus apdaila.

Darbai buvo pradėti nuo griovimo ir pastato valymo darbų – langai išimti, griautos sienos, grindys, išvežami seni buvusio banko baldai su lentynomis. „Didžiausias iššūkis buvo išgriauti tame pastate esantį seifą“, – šyptelėdamas teigia įmonės direktorius. Seifą teko griauti rankomis, nes į vidų nebuvo įmanoma įsivežti jokios sunkiasvorės technikos. Seifo sienos – storos iš specialaus betono, su keturiais sluoksniais armatūros tinko, durys iš storo metalo.

Tad akivaizdu, kad toks darbas pareikalavo daug jėgų ir laiko. E. Masionis taip pat įvardina, kad pastangų pareikalavo ir sienų atstatymas, nes būta tokių vietų kur sienos išsigriovė, todėl reikėjo papildomai gaminti sijas bei kolonas, kad paremti pastato perdangas. Išgriauta daug mažų kabinetų, darytos bendros didelės erdvės. „Pastate reikėjo nuo daugelio sienų nuvalyti tinka, atverti senovines raudonas plytas su jomis irgi nemažai užtrukome. Iššūkiu tapo ir ketvirto aukšto grindų, skirtingais aukščiais nelyginant plokštumų, montavimas, taip pat plytelių klijavimas ant... lubų. Tai buvo užsakovo sprendimas, kurį ryžtingai ir kruopščiai įgyvendinome“, – pasakoja E. Masionis.

Anot įmonės direktoriaus, „Happspace“ – ypatingas ir įdomus projektas. Visi projekto įgyvendinimo metu atlikti darbai buvo specifiniai, nes užsakovas norėjo sujungti ir tradicijas bei autentiką, ir šiuolaikiškumą, modernius sprendimus. „Darbai buvo kitokie, ne tokie, su kuriais susiduriame kasdien. Užsakovai norėjo išlaikyti seno pastato istoriją, todėl reikėjo būti sumaniems, siekiant išsaugoti autentiką, pasirinkti sritis, kurias reikia atrestauruoti, o

44

Medžiagos naudotos visur jau žinomos ir plačiai naudojamos „Knauf“ izoliacinės stogo ir sienų medžiagos, „Knauf“ ir „Igis“ glaistai ir dažai, „Dufa“ fasado medžiagos. „Galėčiau pabrėžti, kad teko naudoti akustinę sienų vatą. Kadangi pastato lubos buvo aukštos, o joms nebuvo galima nieko papildomai dėti ir daryti dėl aukščio išsaugojimo, siekiant sumažinti didelį aidą ir pagerinti akustiką, diskusijų ir aiškinimųsi metu nuspręsta naudoti minėtą akustinę vatą ir ja klijuoti tiksliai išrinktas sienas“, – teigia E. Masionis. Beje, izoliacinė medžiaga buvo apdirbama stalių specialiomis dekoratyvinėmis medinėmis sienomis kurias suprojektavo architektas. „Dar noriu pabrėžti, kad objekto savininkas ir visa jo komanda buvo nerealūs žmonės, neteko nė dienos dirbti patiriant stresą, kaip neretai nutinka tokio lygio objektuose.

Viskas buvo sprendžiama greitai ir paprastai, o tai sutaupė daug laiko, kokybiškai vykdant darbus“, – sako įmonės „Augenta“ direktorius E. Masionis.

Nuotoliniu būdu valdoma šildymo sistema UAB „Vikis“ prie bendrystės centro „Happspace“ idėjos realizavimo prisidėjo suprojektuodama ir įgyvendindama šiuolaikinę šildymo sistemą, kurią galima valdyti nuotoliniu būdu. Projektuota atsižvelgiant į išlikusias pastato detales, todėl buvo pasirinkta netradicinė vamzdynų sistema, naudojami įrenginiai, užtikrinantys ekonomišką ir patikimą šilumos tiekimą į konkrečią darbo vietą, sukuriant patogias darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui.

Taip pat buvo priimtas sprendimas prijungti pastatą prie centralizuotų miesto šilumos tinklų. Tai leido mažomis sąnaudomis įsirengti patogią ir ekonomišką šildymo sistemą, kuriai nereikia didelių eksploatacinių išlaidų, bet užtikrinamas patikimas šiluminės energijos tiekimas neteršiant aplinkos. „Pasirinktas šilumos šaltinis leido sutaupyti vietos pastate, nes, tiekiant šilumą iš centralizuotų miesto šilumos tinklų, galima pasinaudoti didelės galios šilumos šaltiniu su mažą tūrį užimančia įranga. Šiai sistemai vartotojas

ARCHITEKTŪRA

neturi skirti didelių eksploatacinių išlaidų“, – atskleidžia įmonės „Vikis“ direktorius A. Liubinas ir teigia, kad, įgyvendinant šią sistemą, buvo atsižvelgta ne tik į sistemos nuolatinį ir patikimą darbą, bet ir į patogią šildymo sistemos priežiūrą, prireikus – ir į patogų sistemos dalinį atjungimą. Tam naudojami rutuliniai čiaupai, turintys specialų rankenėlių ir tarpinių paveržimą bei didinantys sistemos ilgalaikiškumą. Projektuojant šildymo sistemą, atsižvelgta į estetinį jos vaizdą. Naudota mišri sistema: dalis vamzdyno paslėpta, dalis – atvira. Atviroje vietoje buvo pasirinktas varinis vamzdynas. Balansiniai ventiliai ir uždaromoji armatūra suprojektuoti taip, kad būtų galima juos uždengti neardant unikalių sienų arba grindų paviršių. Šilumos punktas įrengtas su galimybe sistemą išplėsti ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, nepažeidžiant bendro sistemos funkcionavimo.

Beje, realizuojant projektą, iškilo daug nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui: nebuvo galima pravesti šildymo vamzdyno patogiose vietose, šildymo sistema šakojosi nevienodo ilgio atkarpomis, dalies pirmojo aukšto vamzdynų nebuvo galima paslėpti, todėl priimtas sprendimas dalį radiatorių prijungti prie šildymo sistemos variniais vamzdžiais.

Estetikos ir praktiškumo sąjunga Kruopštaus rankų ir tikslaus mašinų darbo produkciją iš natūralaus medžio siūlanti įmonė UAB „Girios medis“ prie objekto „Happspace“ realizavimo prisidėjo įrengda-

ma medinius sienų panelius, kurie atitinka aukštus garso izoliacijos reikalavimus. Darbai atlikti kiekvieno kabineto sieną išklijuojant akustine vata ir dengiant ją dekoratyviniu medžio masyvo paneliu. Įmonės vadovas Bronius Adomėnas įvardija, kad šis sprendimas buvo pasiūlytas architekto. Nutarta daryti dekoratyvinį elementą, tačiau taip pat integruoti praktiškumo aspektą. Estetikos ir praktikos sinergija tapo įdomiu interjero akcentu. Įmonė „Girios medis“ prie projekto realizavimo taip pat prisidėjo pakeisdama senas, netvirtas duris naujomis – sandariomis, moderniomis, elegantiškomis durimis.

Beje, kaip ir mediniai sienų paneliai, jos pasižymi puikia izoliacija. „Durų gamybos principas buvo toks pat, kaip ir medinių sienų panelių, tačiau ypatingas skirtumas tas, jog pasirinkome naudoti natūralaus medžio rėmą“, – pasakoja B. Adomėnas ir įvardija, jog kokybiškos garso izoliacijos garantavimas „Happspace“ objekte buvo visų, prisidedančiųjų prie projekto, prioritetas. Įdomu ir tai, jog įrengiant pastato virtuvę, nuspręsta pasirinkti medinius stalčius, o siekiant praktiškumo ir ilgaamžiškumo užtikrinimo naudotas medinio masyvo stalviršis, kuris pasižymi ilga išliekamąją verte. „Medis yra ekologiška produkcija, jis ir po dvidešimt metų nepraranda vertės, juk ne veltui naujam gyvenimui taip dažnai prikeliame senus baldus“, – teigia įmonės vadovas akcentuodamas, kodėl ne tik šiame, bet ir kituose objektuose, toks sprendimas pastatams suteikia išskirtinumo ir kokybės elementą.

45

ARCHITEKTŪRA

Kaune iškilo biurų pastatas tekstiliniu fasadu Kauno architektai Nerijus Stanionis, Ieva Kabišienė ir įmonė UAB „Archteksa“ sužavėjo miesto gyventojus, sukūrę modernų dviejų aukštų verslo centro pastatą „Savanorių 277“ išskirtiniu tekstiliniu fasadu. Vienintelis toks pastatas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse jau baigtas statyti, patalpos verslui sėkmingai išnuomotos.

Pasirinko originalumą Verslo centras „Savanorių 277“ (statytojas UAB „Infokodas“, vadovas Arvydas Palaima) pastatytas patogioje vietoje – šalia vienos judriausių pagrindinių miesto arterijų, Savanorių prospekte, kuris driekiasi beveik per visą miestą, todėl bet kurį jame įsikūrusį objektą patogu pasiekti tiek atvykstant iš užmiesčio, tiek iš visų pagrindinių Kauno gatvių. Strategiškai patrauklus objektas su gerai išvystyta infrastruktūra yra puikiai matomas ir pastebimas. Architekto pasiūlymas suteikti statiniui tekstilinį fasadą buvo patrauklus ir statinio valdytojams, juk biurams skirti pastatai retai kada išsiskiria išraiškingesniu stiliumi. Dažniausiai jie projektuojami atsižvelgiant tik į erdvių funkcionalumą, vengiant originalių sprendimų.

Investicija pasiteisino, sulaukta didelio nuomininkų susidomėjimo, šiuo metu 1.505 kv. m statinys visiškai užpildytas: čia įsikūrė prekybinės, administracinės paslaugų įmonės, biurai.

Pasak UAB „Miesto planas“ architekto N. Stanionio, kodėl fasadui buvo pasirinkta tekstilinė medžiaga, lėmė kelios priežastys. „Ji suteikia didelių architektūrinių sprendimų galimybių, – pasirinkimą lėmusius veiksnius vardija N. Stanionis. – Ją taikant išgautas pastato tūrio vientisumas,

46

ARCHITEKTŪRA

originalumas. Unikali medžiaga leidžia kurti užrašus, įvairias geometrines, kad ir 3D, formas. Savanorių prospekto atkarpa, kurioje stovi pastatas, yra gana pilka, tad ieškojome galimybių, kaip objektą išskirti, kad jis nedingtų visumos kontekste. Antra – patraukė medžiagos fizinės savybės. Projektuojant administracines ar prekybines patalpas, kuriose yra vitrinų, kaitinanti saulė sukelia sunkumų. Tekstilinis fasadas juos išsprendžia – nustatyta, kad ypatinga tekstilė saugo pastatą nuo perkaitimo vasarą, sulaiko 30 % šviesos. Taip pat ji taupo energiją, slopina miesto triukšmą.“ Pirmasis Baltijos šalyse Įmonės „Archteksa“, kuri atstovauja rinkoje daugiau nei dešimt metų pirmaujančiai Vokietijos bendrovei „EPS Systems GmbH & Co“, priklausančiai grupei „Schüco“, ir jos prekių ženklui „Facid“ Baltijos šalyse, vadovas Donatas Bondarenko taip pat pabrėžia, kad vėdinamasis tekstilinis fasadas gali būti naudojamas tiek individualiems, tiek komercinės paskirties pastatams. Verslo centro pastatas „Savanorių 277“ turi pirmąjį tekstilinį fasadą ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Anot jo, fasadui skirta polimerais dengta PVC tekstilė leidžia atsiskleisti neža-

botam architektų kūrybiškumui, o daugybė kitose šalyse įgyvendintų projektų – daryti teigiamas išvadas apie ilgalaikiškumą, atsparumą ultravioletiniams spinduliams bei temperatūrų svyravimams. Fasadui skirta tekstilė lengvai ir greitai montuojama. Dėl mažo svorio jai nereikia sudėtingų ir brangių inžinerinių sprendimų. Montavimo sistema paremta aliuminio profilių konstrukcija. Didelis spalvų pasirinkimas suteikia galimybę komercinio statinio šeimininkui pabodusią medžiagos spalvą lengvai pakeisti kita (to nepadarysi, jei pastatas turės stiklinį fasadą), kaip ir ant jos atspaustus senus rinkodarinius užrašus į pageidaujamus naujus. „Tekstiliniais fasadais galima atkartoti pastato kontūrus, išgauti įvairias formas, sukurti jas naujas. Tai labai aktualu verslui. Bet tai nėra laikinas, kaip gali susidaryti klaidinga nuomonė, sprendimas. Pačiai tekstilei suteikiama dešimties metų garantija, o aliumininė profilių sistema laikys tikrai labai ilgai“, – aiškina UAB „Archteksa“ vadovas. Pasak D. Bondarenko, tokio fasado priežiūra nesudėtinga. Tekstilė nuplaunama lietui lyjant, o itin užterštose vietose (pavyzdžiui, oro uostuose) ją galima plauti aukšto slėgio plovimo įranga. Jis mano, kad tekstilinių fasadų gamintojai tikrai pajėgūs patenkinti architektų individualių idėjų sprendimų poreikius.

El. paštas info@archteksa.lt I www.archteksa.lt

I

tel. +370 696 46 777

47

Novatoriški plokščiojo STOGO STOGLANGIAI A

Kraštovaizdyje, kuriame -

nos šeimos namai su plokščiaisiais stogais. Š

-

ko poilsio zoną ar net sodelį. T

plokščiuosius stoglangius „Fakro“, su naujausia „Fakro“ inovacija – stogo langu ant kurio galima drąsiai vaikščioti.

Po p lokščiuoju stogu – tikra dienos šviesa

Arba išorės -

stoglangiai plokščiajam stogui, yra puikius šilumos izoliacijos parametrus. J šviesos srautą patalpose ir jų vėdinimą. Dabar šiltas ir kupinas dienos šviesos. kšviesos patalpose.

Tenkina įvairiausius poreikius p

vius stoglangius.

-

S TAT Y B

Tokie novatoriški „Fakro“ gaminiai,

-

su plokščiuoju stogu keliamus lūkesčius. Daug dienos šviesos, energijos taupymas, naudojimo paprastumas ir nelaidumas vandeniui reiškia, kad pastatai su plokščiaisiais stogais gali gražiai

Tinka pasyviesiems Pastatams

Plokščiųjų stoglangių projektuotojai atsižvelgė ir į kitą labai svarbų aspektą – energijos efektyvumą. š K pa-

2

pasyviesiems pastatams. Naudojant tokius sprendimus sutaupoma energijos, reikalingos patalpoms šaltomis Stoglangių valdymas – pagal šeimininką

Pagalvota ir apie langų varstymą. J Plokščiasis stoglangis „Fak ro“ suprojektuotas taip, kad kiekvienas naudotojas jį P Šios versijos languose įmonwww.fakro.com

63

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIS PARTNERIS

I Š M A N U S I S M I E S TA S

TEISINGI ŽINGSNIAI IŠMANIOJO MIESTO LINK Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria augantys šiandienos miestai, – tai aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimas, efektyvus energijos bei išteklių naudojimas. Norint pasiekti šiuos tikslus, inovatyvios idėjos ir šiuolaikinės technologijos – kelio į sėkmę pradžia. Tad lapkričio mėnesį Sapiegų parke esančiame „Vilnius Tech Park“ vyko pirmasis viešas projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyvių susitikimas. Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus atgaivinti ir pritaikyti konkrečias teritorijas aktyviai gyventojų veiklai, sukurti bendruomenei naujo tipo estetiškas viešąsias erdves.

Kauno technologijos universiteto studentai

jame, o ne jį palikti. Egzistuojančios technologijos jau šiandien leidžia diegti tokius sprendimus, tereikia prioriteto tvarka nuspręsti, kurioms sritims skirti savojo miesto biudžeto lėšas ir kokie sprendimai turės geriausią ne tik piniginę grąžą. Teisingas žingsnis išmanaus miesto link – kūrybiškos jaunimo idėjos, patyrusių verslo atstovų parama, bendravimas ir bendradarbiavimas, didelis noras keistis. Jau ketvirtus metus vykstantis projektas „Išmanusis miestas“ suteikia galimybę gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas ir kartu su partneriais bei rėmėjais prisidėti šalies savivaldybėms įgyvendinant pažangias, inovatyvias ir kartu realistiškas idėjas. Šį kartą Sapiegų parke esančiame „Vilnius Tech Park“ pirmojo viešo projekto „Išmanusis miestas IV“ renginio metu buvo pristatytos projekte dalyvaujančios septynios savivaldybės, aukštosios mokyklos, globėjai ir rėmėjai. Savivaldybių merai pagarsino savo lūkesčius, kuriais pasiremdamos projektus kuriančios studentų komandos galės tikslingiau prisidėti prie miestams svarbių perspektyvių teritorijų pritaikymo šiandienos poreikiams.

Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis

Trišalis projektas Augant technologijų vystymosi greičiui, jos skverbiasi į kasdienį mūsų gyvenimą. Ar visi miestai, miesteliai efektyviai išnaudoja jų suteikiamas galimybes? Tikrai taip, nes jau šiandien, pasitelkus informacines bei komunikacijų technologijas, sprendžiamos gyvenimo ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose, iššūkiai.

Išmanus miestas, miestelis skatintų džiaugtis gyvenimu

52

Renginio organizatoriai UAB „Structum projektai“ pabrėžė, kad „Išmanusis miestas“ – trišalis projektas. Jo dalyviai – savivaldybės, mokslo įstaigos ir verslo partneriai, padedantys jaunimui įgyvendinti projektus. Renginio vedėjas Nedas Stankevičius pakvietė tarti sveikinimo žodį „Structum“ žurnalo direktorę ir šio projekto sumanytoją Ignę Dutovą. Vadovė kalbėjo, kad itin malonu matyti renginyje naujus tiek gabių studentų, tiek partnerių veidus, taip pat tuos, kurie su projektu keliauja koja kojon jau ketvirtus metus ir tiki išmaniojo miesto vizija. I. Dutova pasidžiaugė šį kartą ypač dideliu panorusių tapti išmaniomis savivaldybių skaičiumi: Kėdainių r., Lazdijų r., Plungės r., Tauragės r., Kelmės r., Radviliškio r. Gabių dalyvių ir projekto partnerių dėka jau atsinaujino ar yra pačiame darbų įkarštyje šios vietovės: Kaišiadorys, Elektrėnai, Kuršėnai, Šiauliai, Akmenė, Ukmergė ir Jonava. Pagrindinis „Išmaniojo miesto“ tikslas – kurti šiandieniam poreikiui palankų mūsų šalies veidą.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Laikas naujų minčių proveržiui „Mąstant apie tvarią teritorijų plėtrą, projektas pataiko į dešimtuką“, – renginio pradžioje kalbėjo iniciatyvą palaikanti aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. Pasak viešnios, prieš kelis dešimtmečius iš aplinkosauginių perspektyvų apie miestus buvo kalbama kaip apie problemą: šiukšlių, nuotekų generatorių, oro teršėją, spūsčių kūrėją, triukšmo skleidėją, o dabar požiūris keičiasi. Europos lygmeniu ir pagal Lietuvoje urbanistinę dienotvarkę į miestus žiūrima ne kaip į vien sukeliančius sunkumų, bet kaip į pavyzdį juos spręsti. „Jeigu mes susitvarkysime su problemomis miestuose, išgvildensime nemažai pasaulinių klausimų, susijusių su aplinkosauga, šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.

Išskirtiniai iniciatyvos bruožai, anot jos, yra išbaigtumas, ne tik gebėjimas sukurti, sutelkti, bet ir įgyvendinimas.

R. Brandišauskienė padėkojo savivaldybėms, sakydama, kad tai puikus nevyriausybinis iniciatyvos dėmesys regionams, atitinkantis ir vyriausybinius tikslus. Anot jos, pasitelkus kūrybiškumą, nestandartinį mąstymą, projektas sudaro galimybę jauniems žmonėms turėti tikrą įtaką mūsų šalyje vykstantiems procesams, o partneriams, rėmėjams – pagelbėti idėjas įgyvendinti. „Dalijimasis – viena iš XXI a. tendencijų, – baigdama pabrėžė aplinkos apsaugos viceministrė. – Mūsų komanda dirba dėl aplinkos, kurioje gera, ir tai labai smarkiai koreliuoja su tuo, kam skirtas šis konkursas.“

Marius Zubrickas ir Vytautas Pajaujis (UAB “COWI Lietuva”)

53

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Antrasis svečias architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Architektūros katedros vedėjas Pranas Marius Šaliamoras renginio metu sakė, kad technologijos, estetika, ekonomika – viskas yra galimybės žmogui gyventi geriau. „Nepamirškime žmogaus. Balanso radimas ir visumos sukūrimas sudaro gebėjimą visumai egzistuoti ne vienus metus, o ilgesnį laiką. Ir tai yra mūsų visų susitarimo reikalas“, – sakė profesorius, džiaugdamasis, kad renginys skatina bendravimą, įsiklausymą. Architekto manymu, tai kuria didžiausią pridėtinę vertę ne tik visų mūsų darbams, bet ir lemia ateitį.

Atsinaujinimo sprendimus pasiryžusios priimti savivaldybės

Vytautas Zinkevicius (UAB “FIMA”)

54

Išmaniuosius sprendimus pasiruošusios diegti savivaldybės pristatė susirinkusiai auditorijai teritorijas, kurias norėtų keisti, atskleidė savo lūkesčius. Renginio metu Lazdijų r. sav. meras Artūras Margelis, sakė, kad Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus keisti jie pasirinko dėl to, nes tikisi modernizuoti ir pritaikyti erdvę šiuolaikiniams mokinių ugdymo poreikiams.

Pasak jo, išmaniąją ateitį mieste ir šalyje kurs išmanioji karta.

Kad rytojus kuriamas šiandien, pripažino ir Tauragės r. sav. meras Sigitas Mičiulis. Ši savivaldybė norėtų sutvarkyti pasirinktą hipodromo, esančio greta upės, teritoriją, kurią siekiama pritaikyti rekreaciniams tikslams. S. Mi-

I Š M A N U S I S M I E S TA S

čiulis palinkėjo kūrėjams tikėti savo jėgomis ir turėti tikslų. „Užsibrėžę maksimalius tikslus, pasiekiame minimumą. Jeigu norime maksimalaus tikslo, kartais reikia siekti neįmanomo“, – prisistatymo metu sakė meras.

Planuojančios projekte dalyvauti Plungės r. sav. atstovas, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys kalbėjo, kad, norint keisti miestą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo branduolio, tad jų savivaldybė laukia efektyvių pasiūlymų ir norėtų tobulinti Plungės miesto istorinės dalies erdves, jų struktūrą ir kompoziciją, sukurti naują nagrinėjamos teritorijos urbanistinę ir architektūrinę koncepciją.

Renginyje Kelmės r. sav. mero Vaclovo Andrulio nebuvo dėl svarios priežasties – vadovas tuo metu turėjo susitikimą su Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentais, kursiančiais Kelmės miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės koncepciją.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė

Radviliškio r. sav. meras Antanas Čepononis parodė miesto žemėlapyje erdves, kurioms, padedant jaunimui, planuoja rasti novatoriškus sprendimus. Tai 7 ha plotas miesto centre, apimantis ir senąją istorinę Radviliškio miesto urbanistinę dalį. Jis viliasi, kad centras taps išmanus, patogus gyventojams ir patrauklus miesto svečiams, jame atsiras daugiau judesio, bus sutvarkytas ūkininkų turgelio paviljonas.

Kėdainių r. sav. administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas paminėjo, kad savivaldybė tikrai turi tokių teritorijų, kurioms reikia jaunų kraštovaizdžio architektūros specialistų dėmesio.

Jaunimui jie siūlo atgaivinti miesto erdvėje esančią miško teritoriją – gražųjį Babėnų šilą.

Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė teigė, kad kuo išmanesni bus mūsų miestai, didmiesčiai ir miesteliai, tuo konkurencingesni mes būsime tarptautiniu mastu. „Kas daro įtaką miesto prekių ženklui šiuolaikiniame pasaulyje? Gerai išvystyta infrastruktūra, kad jis būtų suvokiamas kaip modernus, kultūriškai įtakingas“, – vardijo „Išmaniojo miesto IV“ renginio viešnia.

Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis su savivaldybės darbuotojais

Dalyviai – gabaus jaunimo tinklas ir verslo atstovai Projekto pristatymo metu jaunimas turėjo progą susipažinti ir padiskutuoti ne tik vieni su kitais, savivaldybių atstovais, bet ir su projekto partneriais. Jau ketvirti metai „Išmaniojo miesto IV“ renginyje kaip pagrindinis projekto partneris dalyvauja bendrovė „Fima“. Įmonės plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius sakė, kad išmanusis miestas nėra siekiamybė ar rezultatas, tai – procesas: kūrybiškumas, naujos idėjos, inovacijos ir greitis. Pasak jo, tam reikia didelio atsidavimo. Konferencijos vedėjas N. Stankevičius pristatė projekto partnerius senbuvius, dalyvaujančius projekte ne pirmus metus: „Wikona“, „YIT Kausta“, „Cembrit“, „Technonicol“, „Samsung“, „Peikko“, „StS“, „Militera“, „Kiwa“, „UTU“, „NIT“. Jis taip pat pasveikino ir padrąsino šiais metais prie projekto prisijungusius naujokus: bendroves „Cowi“, „Schneider Electric“, „Gjensidige“, „Gealan“, „Industec“, „Eternit Baltic“, „Fakro, „Ryterna Modul“, „Etna“, „Fixman“, „Renson“.

Iš jaunimo pirmieji apie save papasakojo pernai dvi prizines vietas užėmusio Kauno technologijos universiteto

(KTU) komandų atstovai. Vėliau pasirodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto bei to paties universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dalyviai. Vilniaus dailės akademijos (VDA) nariams atstovavo profesorius ir architektūros katedros vedėjas M. P. Šaliamoras ir lektorius Artūras Burba. Pristatymo filmuką pateikė simboliškais marškinėliais su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) atributika pasidabinęs jaunimas. Vedėjas dar priminė, kad tarp dalyvių ir jauniausia komanda – moksleiviai iš Kėdainių ir Kauno r. bei renginyje nedalyvavę Klaipėdos universiteto (KU), Klaipėdos valstybinės kolegijos bei pirmą kartą konkurse dalyvausiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). Smalsūs dalyviai, pasiruošę kurti ateities miestus, po renginio neskubėjo skirstytis, dalijosi idėjomis ir patirtimi.

55

ARCHITEKTŪRA

INDUSTRINIAI AKCENTAI INTERJERE – PATOGUS IR STILINGAS GYVENIMAS MIESTE

Modernus, jaukus ir šiuolaikinių mados elementų nevengiantis būstas – vizija, kurią sostinės centre esančiame bute įgyvendino įmonės „Giedraitis & Architektai“ interjero dizainerė Justina Gabrionytė su komanda. Du ekspozicinius butus „YIT Kausta“ gyvenamųjų namų projekte „Čiurlionio 3“ įrengusi J. Gabrionytė teigia, kad ieškant šiuolaikinio miesto gyventojų poreikius atitinkančių sprendimų svarbiausia buvo kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną buto centimetrą ir sukurti erdvės įspūdį.

Industrinis interjero dizainas veikiau yra stilius nei mada.

Nors dažniausiai jis asocijuojasi su didelėmis erdvėmis ar atkurtais loftais, šio stiliaus principai gali būti pritaikomi ir mažesnėse erdvėse, svarbiausia – efektyviai suplanuoti patalpas ir parinkti tinkamas spalvas bei medžiagas. Pasak interjerų kūrėjos, šio stiliaus pagrindas – funkcionalumas.

Svarbiausia – namų jaukumas Įrengiant butus miesto centre, buvo siekiama ne tik tvarių inžinerinių ir industrinių sprendimų. Pagrindinė ambicija – sukurti modernų ir įkvepiantį, tačiau nepernelyg ekstravagantišką ar būsimus šeimininkus užgožiantį

56

ARCHITEKTŪRA

stilių. 55 m2 ploto butas įrengtas taip, kad net santykinai nedidelėje erdvėje žmonės galėtų gyventi jaukiai ir patogiai. Tam buvo pasitelktos erdvios minimalistinio stiliaus spintos ir griežtų, tačiau lengvų formų valgomojo baldai. „Namų interjere vis dažniau galime pastebėti biurų aplinkoje vyraujančias tendencijas – žaliąsias sienas, transformuojamus baldus ar pertvaras. Mažesniajame bute buvo nuspręsta miegamojo ir svetainės erdves atskirti ne sienomis, o stiklinėmis, kambario erdvę vizualiai plečiančiomis pertvaromis. Esant poreikiui, privatumo suteikia užuolaidos, jos taip pat sušvelnina griežtesnį interjero stilių“, – pasakoja J. Gabrionytė.

Universalios ir tvarios medžiagos Kalbėdama apie interjero tendencijas, dizainerė atkreipia dėmesį, kad betonas išgyvena atgimimą. Lubos, vazonai, kriauklės, lentynos, šviestuvai ar net kėdės – tik keletas interjero elementų, gaminamų iš šios medžiagos. Paprasta, minimalistinė betono estetika, formų grynumas suteikia universalumo, kuris leidžia šią medžiagą įvairiai taikyti. „Nors lietuviai betonines lubas dažniau renkasi komercinėse patalpose, 61,5 m2 ploto bute jos buvo sukurtos būtent tokios. Siekėme parodyti, kad drauge su kitais elementais – mediniais paviršiais, minkštais pastelinių spalvų baldais, šviestuvais ir pertvaromis – betoninės lubos gali atrodyti labai natūraliai. Be to, ši medžiaga yra itin tvari ir palanki aplinkai“, – teigia J. Gabrionytė. Šiuolaikiniam industriniam interjerui būdingas skirtingų medžiagų derinimas – natūralūs elementai, tokie kaip medis ar audiniai, derinami su metalu ar betonu. Žaidžiama su įvairiomis tekstūromis, raštais ir apšvietimu. Architektai ir inžinieriai puikiai suvokia natūralios šviesos naudą komfortui ir energijos naudojimo efektyvumui.

Todėl abejuose butuose daug dėmesio buvo skiriama natūraliai šviesai. Šiuolaikiniai miestiečiai didžiąją savo laiko dalį praleidžia uždarose aplinkose, todėl namuose labai svarbu pritaikyti gamtiškų detalių ir apšvietimo sprendimus, kurie suteiktų šilumos ir jaukumo pojūtį.

Gamtos spalvų paletė Norint pabrėžti modernumą ir minimalizmą, didesnio buto erdvėje pasirinkti tamsesnių tonų elementai – erdvė suvaldyta ir įrengiant juodos spalvos apatinę virtuvės dalį. Elegantiški, išgrynintų formų baldai suapvalintais kampais, lengvos metalo konstrukcijos kartu su šiltais medžio paviršiais kuria patogių ir madingų namų įspūdį.

Na, o mažesniajame bute vyrauja šviesesnių spalvų tonai, gausu medžio ir tekstilės detalių. Abiejuose butuose dominuoja žemiškų spalvų tonai, tarpusavyje persipinančios spalvos. Įrengiant butus buvo naudojama kuo daugiau tvarių, ilgalaikių ir aplinkai palankių medžiagų. Tokia tendencija darosi vis populiaresnė visame pasaulyje. Vis dažniau pasirenkami ilgalaikiai, gerą kainos ir kokybės santykį atitinkantys baldai, didžioji jų dalis buvo pagaminta Lietuvoje.

Tokiu būdu galima išlaikyti vidutinę kainą ir įgyvendinti aplinkai palankius sprendimus.

Abu įrengti butai šiuo metu laukia savo šeimininkų.

57

IFÖ INSPIRA ART Shaped by Scandinavia

Greitai nuimamas WC puodo dangtis, todėl itin lengvai valomas

Rimfree technologija be vidinio keraminio apvado užtikrina, kad WC puodas bus higieniškas bei lengviau valomas Padengta Ifö Clean glazūra, kuri keramikos valymą padaro itin lengvu

10 metų atsarginių dalių tiekimo garantija

Jokių kampų ar sujungimų, kuriuose gali kauptis nešvarumai

Teiraukitės mūsų partnerių vonios kambario įrangos salonuose Jaukurai, Tavydas, Vilpra, Onninen, Akvakomfortas ir Sanidėjų centras visoje Lietuvoje.

Geberit Group

KONKURSAS

Kiekvienas mūsų, kartais patys to nesuprasdami, intuityviai kuriame savo ateities namus, po truputį vis labiau atspindinčius mus pačius. Tačiau ar tinkamai išnaudojame technologijų potencialą ir žinome, kokie turėtų būti modernūs namai? Žurnalas „Structum“ pristato įmonių siūlomus produktus ir architektų bei dizainerių kūrybiškumą siejantį konkursą „Namas „X“. Projektas – inovacija“. Interjero dizaineriai ir architektai pademonstruos, kaip galima įgyvendinti naujas būsto idėjas, integruoti inovacijas, kurti tvarią, efektyvią ir estetišką gyvenamąją aplinką.

Konkursas „Namas „X“. Projektas – inovacija“ įgauna pagreitį: pirmojo konkurso etapo dalyviai jau pateikė savo inovatyvaus namo vizualizacijas.

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

RIMANTAS ŠPOKAS INTERJERO DIZAINERIS, DIZAINO STUDIJA „RIMARTUS“

Tel. nr.: +370 614 46 817, info@rimartus.lt, www.rimartus.lt

INOVATYVUS NAMAS Namas X – prabangaus ir išmanaus namo vizija miesto ar priemiesčio teritorijoje esančiame nedideliame 5 arų ploto sklype.

Moderni kelių stačiakampių architektūrinių modulių namo struktūra kuria dinamišką ritmą ir formuoja kiemo bei namo funkcines zonas. Šalia namo įrengtas stačiakampio formos tvenkinys.

Namo struktūra neįprasta dėl pasirinkto vertikalaus planavimo – svetainės ir valgomojo bei virtuvės zonos yra suprojektuotos po žeme. Čia įgyvendintos nekasdienės idėjos: langas su vaizdu į povandeninį tvenkinio pasaulį ir saulės šviesos tunelis, padedantis natūraliai saulės šviesai patekti į po žeme esančią virtuvę.

Pirmame aukšte yra garažas, tambūras, sanitarinis mazgas ir techninė patalpa. Antrame aukšte – miegamasis su panoraminiu langu ir vonios kambarys. Trečias aukštas gali būti skirtas vaikams arba laisvalaikio erdvei.

Visus namo aukštus jungia liftas, kuris tapo centrine projekto ašimi, aplink kurią suprojektuotos visos patalpos.

Namo koncepcija skirta užsakovams, kurie nori turėti savotiškos, kiek neįprastos atmosferos namus su išmaniais ir įdomiais dizaino sprendimais bei maksimaliu funkcionalumo ir komforto paketu.

60

ETERNIT – pirmo aukšto modulio eksterjero apdailai pasirinktos fasado plokštelės „Eternit Dacora“. Pasirinkimą lėmė puikios techninės jų savybės – patikimai apsaugotas termoizoliacinių medžiagų sluoksnis, užtikrinta ventiliacija ir geras dizainas: tinkamas plokštelių formatas ir graži paviršiaus struktūra. ŠIAULIŲ LIFTAS – dėl estetinių ir techninių savybių pasirinktas liftas „Aritco S12“. Jis yra kompaktiškas, puikaus dizaino, skirtas 5 asmenims ir tinka pastatams iki 6 aukštų (15 m). Liftas gali būti valdomas mobiliuoju įrenginiu programėle „Smartlift“. Iš „Aritco“ liftų gamybai naudojamų medžiagų 95 % yra perdirbamos. Liftai skirti A klasės pastatams.

JUNG – integruota valdymo sistema. „Jung Smart Panel“ leidžia valdyti visą namų įrangą: apšvietimą, šildymą, langų žaliuzes / užuolaidas, saugos sistemas, garso ir vaizdo pramogas. Jungtukai, elektros lizdai – nepriekaištingo dizaino serija „Flat design Anthracite Dark“ – galimybė lanksčiai projektuoti elektros instaliacijos valdymą, į vieną jungtuko rėmelį įdėti daug valdymo mygtukų. Visa namo įranga gali būti valdoma mobiliuoju įrenginiu.

SAMSUNG – novatoriškieji oro kondicionieriai „Samsung Wind Free“ pasirinkti dėl išskirtinių savybių: neįtikėtinai tylaus ir efektyvaus veikimo, šaldymo be vėjo technologijos.

BALTIJOS BRASTA – labai patogios ir estetiškai patrauklios dušo durys „Greta Plus“, skaidrus stiklas, danga „Greiti lašai“, užtikrinanti gerą vandens nubėgimą nuo stiklo ir lengvesnę priežiūrą.

GROHE – pasirinkti stilingi juodo chromo serijos „Essence“ vandens maišytuvai. Praustuvas ir vonia gaminami iš betono. Maksimaliam komfortui ir malonioms akimirkoms duše naudojama į lubas montuojama dušo galva „Grohe AquaSymphony“ su muzikos, spalvų ir vandens programų įvairove. Valdymas programėle „Grohe Spa“. Dušo grindys su trapu „Grohe“ sistema.

GEBERIT – dėl švaraus dizaino ir komforto pasirinktas potinkinis modulis „Monolith“ juodu stiklu kartu su kabinamuoju klozetu „WC Sela“ su plovimo funkcija.

AUDRINETA – miegamojo panoraminiam langui pasirinktos naktinės šviesos nepraleidžiančios užuolaidos: natūralaus pluošto imitacijos sintetinis audinys, atsparesnis dėvėjimuisi, lengviau prižiūrimas. Numatomas elektrinis užuolaidų valdymas, remiantis technologija „Touch Impulse“, susieta su mobiliuoju įrenginiu.

KONKURSAS

61

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIAI

LINA IR PAVEL BALBATUNOVAI ARCHITEKTAI, INTERJERO DIZAINERIAI, STUDIJA "ARCHIHAUZAS" www.archihauzas.lt I info@archihauzas.lt

NAMAS KAIP TILTAS Gyvenamasis namas projektuojamas virš natūraliai susiformavusios daubos, supamos gamtos. Namą sudaro pailgas stačiakampis tūris, skirtas šeimai, ir į jį įsikertantys trys vertikalus tūriai, priklausantys tėvams ir kiekvienam iš vaikų. Šiuose tūriuose vyksta asmeninis gyvenimas, išsidėstęs per kelis lygius – pusrūsio, pirmo aukšto ir antresolės. Kiekvienas lygis turi savo funkciją. Stačiakampis tūris jungia atskirų šeimos narių gyvenimus ir yra tarsi tiltas tarp jų. Įsikertančiuose tūriuose galima judėti vertikalia kryptimi liftu arba bendro naudojimo laiptais.

62

KONKURSAS

Kad vonios zona būtų kuo atviresnė, buvo pasirinkta minimalistinio dizaino įmonės „Baltijos Brasta“ atvira dušo kabina „Dora“. Vonios kambarį, kuriame gera būti, sudaro ne tik dizainas, bet ir kokybiška įranga, todėl naudojamas „Geberit“ pakabinamas WC puodas „AquaClean Sela“ su apiplovimo funkcija. WC puodo vandens nuleidimo mygtukas „Geberit Sigma50“ prie vonios kambario plytelių dera dizainu ir kuria patalpos vientisumą.

Audiniai. Užuolaidoms, lovatiesėms, patalynei numatomi naudoti „Audrinetos“ audiniai. Svetainei pasirenkamos lengvo audinio užuolaidos leidžia suvaldyti dideles erdves ir išlaiko ryšį su vaizdu pro langą.

Liftas. Vertikaliuose tūriuose gyvenimas vyksta per kelis lygius, kurie tarpusavyje susisiekia per liftą. Liftas „Terry Lifestyle“ parenkamas iš „Šiaulių lifto“ asortimento. Tai kampinis kompaktiškų matmenų juodos spalvos liftas, nesunkiai įkomponuojamas į interjerą.

Kondicionavimas. Išlaikant architektūrinę idėją ir formų lengvumą, numatoma įrengti laisvai statomus oro kondicionierius iš „Samsung“ kolekcijos. Parinkti kondicionieriai „Floor Standing Air Conditioner“. Kondicionieriaus išskirtinis dizainas harmoningai įkomponuojamas į interjerą. Šis modelis pasirinktas dėl gerų komforto savybių: tylaus darbo, miego režimo, patogaus valdymo, drėgnumo mažinimo, oro valymo. Naudojant šį įrenginį, bus užtikrinta tinkama gyvenimo kokybė.

Kiekvienas blokas turi pusrūsį, skirtą pramogoms, pirmą aukštą, skirtą gyventi, ir antresolių dalį. Bendro naudojimo patalpos projektuojamos su didelėmis vitrinomis iš abiejų pusių, taip leidžiant išlaikyti kuo didesnį ryšį su supančia aplinka.

Fasado medžiagiškumas ir technologijos Apdaila. Pastato tūriai skiriasi ne tik funkcija, bet ir apdaila. Horizontalaus tūrio fasado apdailai parenkamos „Eternit“ stogo ir fasado plokštelės „Dacora“ lygiu paviršiumi, stačiakampio rašto, topazo spalvos. Trijų vertikalių įsikertančių tūrių fasado apdailai parenkamos taip pat „Eternit Dacora“ stogo ir fasado plokštelės, bet jau struktūrinio paviršiaus, patraukto rašto užlaida ir juodai mėlynos spalvos. Šių tūrių apdaila numatoma tiek lauke, tiek viduje, siekiant išlaikyti vientisą tūrį. Šios fasado medžiagos leidžia pabrėžti architektūrinę pastato viziją ir idėją, išryškina formas ir užtikrina ilgalaikiškumą. Name išlaikant rafinuotą dizainą ir patogumą naudojami jungtukai ir elektros lizdai „LS ranges“, LS 990.

Vonios kambarys. Praustuvo čiaupas ir dušo sistema parinktos ir gamintojo „Grohe“. Iš didelio asortimento buvo pasirinkta interjero idėją atitinkanti santechnika iš kolekcijos „Essence“. Siekiant užtikrinti aukštą komforto lygį duše, ketinama įrengti dušo sistemą „AquaSymphony“.

63

KONKURSAS

64

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

VAIVA BARBARAVIČIŪTĖ

INTERJERO DIZAINERĖ

Architektūrinės dalies autorius: Saulius Griguola interjero.lizdas@gmail.com I www.interjerolizdas.lt

Projektuojamo privataus namo vieta: Pavilnys, Vilniaus miestas Bendras namo plotas: 120 m2 Modernus, minimalus ir stilingas – šio projekto moto. Tai atspindi tiek eksterjeras, tiek interjeras. Siekiama, kad nedidelio ploto name būtų ergonomiškai, bet maksimaliai išnaudojamas kiekvienas metras, per daug neapkraunant erdvių, jas paliekant „švarias“. Tikslas – estetikos ir šiuolaikiškumo pojūtis.

Cube“, reguliuojamo aukščio laikiklis, 1750 mm metalinė dušo žarna.

Po dalimi namo yra rūsys, pastatytas prieš 50 metų, jame planuojamos įrengti dirbtuvės, tad nuspręsta įrengti liftą, skirtą nusileisti į rūsį iš paties namo, o tikrasis įėjimas paliekamas iš išorės. Taigi vienintelis būdas patekti iš namo vidaus ir rūsį yra per šachtą, kurios viršutinė dalis yra virtuvėje. Joje įrengiamas liftas „Lifestyle Home Lift“ iš „Šiaulių lifto“ siūlomo asortimento.

Langams dengti panaudotas kiek retesnis sprendimas – įmonės „Audrineta“ širmos. Tai itin praktiškas būdas, norint uždengti didelius langus ir atsisakyti klasikinių užuolaidų.

Eksterjero dalinei sienų apdailai panaudotos „Eternit“ cementinės dailylentės „Cedral“, pasirinkta švelni miško spalva. Stogo ir kitų sienų apdailai pasirinktos lygaus paviršiaus antracito spalvos stogo plokštelės „Dacora“ Namui šildyti ir kondicionuoti naudojama „Samsung EHS split“ sistema oras–vanduo. Ši sistema efektyvi visais metų laikais, šildymo funkcija optimizuojama remiantis esama darbine temperatūra.

Vidaus ir lauko apšvietimui, šildymui, vėdinimui, apsaugai, multimedijos priemonėms ir net širmų bėgeliams valdyti naudojama sistema „Jung KNX“. Kad sistemą būtų itin patogu valdyti, naudojama „KNX Smart Panel 5.1“ Santechnikos srityje naudojami „Geberit“ gaminiai: WC montavimo elementas „Duofix DuoFresh“ su bakeliu UP320 bei jam skirtu modernaus dizaino vandens nuleidimo klavišu „Sigma 40“ Dušo kabinos durys su sienele „Gabija“ – iš įmonės „Baltijos Brasta“ asortimento. Ši berėmė slankiųjų durelių sistema, pritaikyta didesnėms nei 1 metro nišoms (šiuo atveju 1,4 m pločio nišai).

Virtuvės maišytuvas „Grohe Minta Touch“ – liečiamas, L formos, modernaus ir minimalistinio dizaino. Vonios kambarių praustuvų maišytuvai – iš kolekcijos „Allure“, L dydžio, su viena rankenėle, išsiskiriantys modernia forma, tobula srove bei vandens taupymu.

Dušo sistema – „Grohe Euphoria Cube Shower System“, termostatinis maišytuvas su funkcija „Aquadimmer“, stacionari dušo galva „Allure“, dušo galvutė „Euphoria

65

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

IGNAS TALALAS

ARCHITEKTAS, INTERJERO DIZAINERIS www.archit.lt

Projektas „Namas X“ – gyvenamoji erdvė, kviečianti vėl atrasti tai, kas tikra, atsigręžti į gamtą, geriau pažinti save. Namai – vieta ilsėtis, auginti šeimą ir augti pačiam, nestovėti vietoje. Išdrįskite laužyti normas, ypač kurdami savo aplinką. „Namas X“ kviečia geriau pažinti save, pagalvoti ne tik apie tai, kiek kambarių reikia, o kokių erdvių, ką norite name veikti. Atsisakykite svetainės modelio „Sofa– TV“, pagalvokite, kas iš tikrųjų daro jus laimingus. Ar namai – poilsio, ar kūrybos vieta, o gal turite išskirtinių pomėgių, kuriems neskiriate vietos, tad galiausiai tenka tūnoti garaže? Kiekvienas šeimos narys turi rasti savo vietą, savo erdvę, kurioje jausis saugus, bet kartu ir nesuvaržytas, neribojamas keturių sienų. Raskite geriausią savo gyvenimo namuose modelį, kurį paversti tikrove jums padės architektas. Kurkime sveiką ir įkvepiančią aplinką, kuri padėtų mums tobulėti ir judėti pirmyn.

66

KONKURSAS

Projekte pabrėžiamas vidaus ir lauko erdvių vientisumas, vizualiai ir net fiziškai išplečiant bendrąjį plotą, išnaudojant kiemą, terasas ir net stogą. Projekte naudojamos natūralios nekenksmingos medžiagos, aplinką tausojantys įrenginiai.

Sienų apdailai – fasado plokštelės „Eternit Dacora“: natūralaus paviršiaus, atskleidžia medžiagos prigimtį, išsiskiria ilgalaike apsauga nuo aplinkos poveikio, geromis akustinėmis savybėmis. Atsinaujinančių energijos šaltinių šildymo būdas – „Samsung“ sistema oras–vanduo. Geram orui – „Samsung“ kondicionierius „Wind-Free Plus“ su antibakterine ir antivirusine oro filtravimo funkcija. Tai, kas paslepiama po plytelėmis, turi veikti patikimai, todėl pasirinktas potinkinis tualeto rėmas „Geberit Monolith Plus sanitary module“. Pirtis – vieta, kur dingsta visi rūpesčiai, tai geriausias būdas vėl išgirsti savo vidinį balsą, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir pasimėgauti ramybe. Kuriama namų SPA erdvė, kurioje įrengta dušo galva „Grohe AquaSymphony“ su valdymu „SmartControl“. Papildomos funkcijos suteiks išskirtinių pojūčių. Dušo sienutei – minimalistinio dizaino įmonės „Baltijos Brasta“ produktas „Dora“. Puiku, kai akimirksniu galite susikurti savo vidinę būseną atitinkančią atmosferą – tai įgyvendinama naudojant „Jung“ išmaniojo namo valdymo sistemą „eNet Smart Home, LS 990“. Šiuolaikiniam žmogui ateities saugumo standartai bei išmanus namo valdymas – jau ne prabanga, o būtinybė, padedanti taupyti energiją. Kai namuose gyvena žmonės, kuriems sunku lipti laiptais, ši problema sprendžiama įrengiant „Šiaulių lifto“ keltuvą „Terry Lifestyle Harmony Home lift“, kurio spalvos individualiai pritaikomos prie interjero. Miegamajame, darbo kambaryje ar kitose erdvės privatumą užtikrins įmonės „Audrineta“ užuolaidos ir kiti gaminiai, kartu pridėsiantys ir jaukumo.

Visi turime savų tikslų ir jų siekiame savaip. Tegu namas jums tarnauja ne tik kaip pastogė nuo lietaus ir šalčio, bet ir kaip įrankis, naujų idėjų įkvėpimo ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo erdvė.

67

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

KRISTINA GRYBAITĖ INTERJERO DIZAINERĖ www.kristinosinterjerai.lt

Namai, dedikuoti brandžiam žmogui, atspindi kokybę, ilgalaikiškumą ir leidžia pasijusti jaukiai – nesvarbu, ar ilgai šiuose namuose lieki. Norint suteikti šį jausmą, reikia pamatyti ir išnaudoti svarbiausias detales.

Namo išorėje natūralus akmuo simbolizuoja patvarumą, jis tarsi paverčia namą tvirtove jo gyventojams. Pilkai rudų atspalvių konceptas puikiai tinka tvirtiems pamatams, atspindi „tikro namo“ žanrą, bet išlieka artimas švelniam klasikos stiliui.

Namo stogui panaudotos kokybiškos ir ilgalaikės čerpės „Eternit“. Kad gyventojams būtų patogu, šalia laiptų įmontuotas „Šiaulių lifto“ keltuvas.

Kambariuose dominuoja balti ir kreminiai atspalviai, veidrodiniai paviršiai – taip erdvė atrodo optiškai didesnė. Krištolas, marmuras, gamtos motyvai – neatsiejamos klasikinio stiliaus dalys, be kurių nebūtų įmanoma įsivaizduoti žmogaus akiai tobulo namų interjero. Visuose namo kambariuose įmontuotos išmaniosios

68

KONKURSAS

„Jung“ sistemos ir jungikliai. Oro kokybę užtikrina „Samsung“ šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įrenginiai.

Svetainės bei virtuvės patalpos pritaikytos subtiliam ir šviesiam interjerui, puoštos marmuru ir krištolu – taip joms suteikiama prabangos ir grožio harmonija. Viso namo interjerui naudotos įmonės „Audrineta“ užuolaidos. Rudi gamtos atspalviai, sukryžminti su balta spalva, neleidžia pasiklysti tarp šviesių atspalvių ir suteikia lengvo buitiškumo ir realumo prieskonį. Virtuvėje įrengtas maišytuvas „Grohe Essence“ – praktiškas ir kokybiškas pasirinkimas.

Vonios kambaryje varijuoja kelių atspalvių klasikiniai elementai – išlaikomas vientisumas su visu namo vidaus įrengimu. Keliais atspalviais tamsesnės kremo bei medžio rudumo spalvos žaismingai dera su stiklo dušo kabina ir rombo formos veidrodžiais – erdvė atrodo didesnė, jauki bei intymi. Išskirtiniai maišytuvai „Grohe Grandera“ puikiai įsilieja į klasikinį šio kambario interjerą. Dušo kabinai panaudota bronzinė furnitūra („Nora Plius“, sendinta bronzos furnitūra), berėmė dušo kabina iš įmonės „Baltijos Brasta“ asortimento. Taip pat vonios kambaryje naudojami išskirtiniai „Geberit“ unitazo rėmai.

Vaikų kambarys, nors ir pritaikytas lakiai bei spalvingai jaunojo gyventojo vaizduotei, išlaiko tamsesnių atspalvių klasikos žanrą, nors lova ir spintelės gali būti puošiamos ir dekoruojamos skirtingais elementais. Tuo šis stilius ir išsiskiria – dekorui išnykus, klasika lieka.

69

KODĖL APDAILA IR PUOŠYBA INTERJERE SVARBI? Interjero kūryba – tai darbas, kurį atliekant reikia pajusti užsakovo asmenybę. Juk čia atsispindės jo pasaulėžiūra, gyvenimo stilius, charakterio bruožai. Per detales, per interjero apdailą mes galime priartėti prie individualaus ir unikalaus rezultato.

KĄ SIŪLOME MES?

Begalines galimybes ir priemones unikalaus interjero kūrybai, kuriomis:

suteiksite gylio luboms

suteiksite reljefo ir šešėlių žaismo sienoms

suteiksite erdvei vibracijos

RELJEFINĖS JUOSTELĖS SIENŲ IR LUBŲ DEKORUI „Classic Line Decor“ – beribės galimybės siekiant unikalumo. www.classiclinedecor.com I Salonas Vilniuje: T. Ševčenkos g. 19 I Tel.: 8 601 49 040.

Interjeras sukurtas „Interdio“

S TAT Y B A

Modulinis namas – per penkias savaites IRENA DIRGĖLIENĖ

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

72

S TAT Y B A

Statybai naudojamos natūralios medžiagos

Nuo geoterminio šildymo iki rekuperacinių sistemų

Laikas ir kintamumas tampa vis didesnėmis vertybėmis, todėl moduliniai namai – puikus sprendimas tiems, kas nenori sukti galvos dėl sudėtingo ir ilgo nuosavo būsto statybos proceso. Specialistų teigimu, tokie namai yra greitai pastatomi, o jų konstrukciniai sprendimai, įmontuotos inžinerinės komunikacijos, galimybė iš karto atlikti apdailos darbus kelia klientų pasitikėjimą. Modulinių namų gamyba užtrunka neilgai, todėl juos labiausiai vertina norintieji gražiuose, patogiuose, ekologiškuose bei sutaupyti padedančiuose namuose įsikurti itin greitai.

Mūsų šalies įmonės klientams siūlo įvairių dydžių ir plano modulinius namelius. Įprastai tokie nameliai yra 25– 42 m2 ploto. Lubų aukštis nameliuose tradiciškai siekia nuo 2 iki 2,5 metro. Juose įrengiamos visos būtinos patalpos: svetainė, du ar trys miegamieji, virtuvė, sandėliukas ir kt. Patalpose dažniausiai iš karto sumontuojami ir baldai bei reikalinga įranga. Tokio būsto vidaus įrengimo galimybės – neribotos. Statyboms dažniausiai naudojamos tos pačios medžiagos kaip ir statant bet kurį naują būstą.

Pagal šeimininkų pageidavimą galima įrengti šildomąsias grindis, geoterminį šildymą, kietojo kuro katilus ar rekuperacinę sistemą.

Tai, kad moduliniai namai pastatomi greitai, nereiškia, kad jie yra nekokybiški ar šalti. Modulinių namų projektai – tai būdas turėti ne tik ekonomišką, bet ir ekologišką būstą. Įprasti karkasiniai ir skydiniai namai nuo modulinių skiriasi tuo, kad moduliai į statybų aikštelę atkeliauja jau visiškai įrengti ir juos lieka tik sujungti.

Dauguma modulinio namo medžiagų yra natūralios, pavyzdžiui, medis. Taigi modulinis namas ne tik patogus, gražus, šiltas, taupus, greitai pastatomas, bet dar ir ekologiškas. Medinis namo karkasas negali turėti jokios neigiamos įtakos gyventojų sveikatai, be to, jis užtikrina šilumą ir optimalią drėgmę patalpose.

Modulinių namų pranašumai Moduliniai namai ypač populiarūs Skandinavijos šalyse, tačiau, populiarėjant minimaliems interjerams ir spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau lietuvių taip pat renkasi patogų ir kompaktišką būstą. Atsisakoma „griozdiškų“ namų su daugybe erdvių, kurios neturi aiškios paskirties. Pirmenybė teikiama privatumui ir patogumui.

Daugelyje šalių statomi moduliniai namai greitai pradėjo prigyti ir Lietuvoje. Patogu ir tai, kad šiems nameliams,

73

S TAT Y B A

jei jų plotas siekia iki 50 m2, nereikia specialaus projekto, o statiniams iki 80 m2 galioja supaprastinta tvarka. Užtenka turėti nedidelį penkių arų žemės sklypą ir tai jau garantuoja puikias atostogas ar turiningus savaitgalius su šeima ir draugais, o apšiltinus tokį namelį – ir galimybę jame gyventi visus metus.

Tokius namus tautiečiai vis dažniau renkasi, nes dar ruošiantis statyti namą jau galima žinoti, kiek tiksliai statybos kainuos. Tiksliai suplanuoti išlaidas padeda tai, kad statybos rezultatas yra sukomplektuotas, turintis vidaus ir išorės apdailą, todėl naujieji šeimininkai nepatiria jokių nenumatytų ar papildomų išlaidų. Gamintojai teigia, kad naująja gyvenamąja vieta naujakuriai gali džiaugtis jau po penkių savaičių. Toks greitis įmanomas, nes dauguma darbų atliekama gamykloje, kur išvengiama statybai trukdančių temperatūros pokyčių. Šiuos namus labai patogu statyti, jų neriboja gamtos ar klimato sąlygos.

Modulinio namo pranašumu laikoma ir tai, kad namą visuomet galima padidinti arba sumažinti pridėjus ar atėmus modulių. Tokie moduliai taip pat gaminami gamykloje ir vėliau montuojami prie namo, išvengiant netvarkos sklype ar ilgo statybos proceso.

Modulinių namų statyba Dar vienas modulinių namų pranašumas – tai, kad tokiems namams, gyvenant juose iki dvejų metų, nereikalingi statybos leidimai, nes jie vertinami kaip laikinieji statiniai. Greitai pastatomi namai dažniausiai turi ne vieną paskirtį. Modulinis namas gali tapti tiek vasarnamiu, tiek nuolatiniu būstu. Tokius namus galima statyti įvairiose vietose, pavyzdžiui, ant kalno šlaito ar šalia eže-

74

S TAT Y B A

Mažo tankio medžiaga – šilumos izoliacija – daro namą šiltą ir nepralaidų aplinkos triukšmui. Be to, šiuolaikinės šilumos izoliacijos medžiagos yra nedegios, todėl moduliniai namai yra atsparūs ugniai. Karkasinio tipo išorės sienos pranašesnės už mūrines dar ir dėl to, kad neakumuliuoja iš lauko sugeriamo šalčio – toks namas visada bus šiltas. Pasak pašnekovo, mediniai namų karkasai neturi jokios neigiamos įtakos namo gyventojų sveikatai, užtikrina šilumą ir optimalią drėgmę patalpose, todėl tokie gyvenamieji namai yra ne tik pigūs, bet ir palankūs namo gyventojams.

Keletas įdomių faktų apie modulinius namus

ro. Jie statomi netgi tokiose vietose, kur dar nėra nutiesti elektros laidai: tuomet galima naudotis saulės baterijomis arba kolektoriais. Šie montuojami ant stogo, kad jų šeimininkai galėtų ne tik šildyti savo gyvenamąją erdvę, bet ir naudotis elektros prietaisais. „Moduliniams namams nereikia pamatų: jie surenkami ceche, o vėliau kranu pervežami į numatytą sklypą, todėl naująja gyvenamąja vieta žmonės jau džiaugiasi vos po kelių mėnesių. Vienintelis modulinių namų trūkumas – ribotos interjero ir eksterjero dizaino galimybės, tačiau ir tai nėra bėda – visuomet būstą galima praplėsti šeimai pagausėjus ar sumažinti vaikams užaugus. Naujo namo segmento prijungimo ar seno pašalinimo galimybė naujakuriams leidžia jaustis kur kas lanksčiau ir gyventi ne ateitimi ar praeitimi, o būti savo namų kūrėjais visą gyvenimą“, – sako šioje srityje dirbantis Aivaras Gudauskas.

• Moduliniai namai yra mediniai karkasiniai namai.

• Užsienio šalyse jie vadinami ne tik moduliniais bet ir „prefab“ namais.

• Moduliniai namai gali būti statomi ne tik į plotį, bet ir į aukštį.

• Moduliniai namai gali būti jungiami visomis plokštumomis tarsi kaladėlės.

• Moduliniai namai gali būti komplektuojami iš karto su baldais.

• Moduliniai namai gali turėti autonominį šildymą ar elektros tiekimą.

• Apdaila, vidus, išorė ar komplektacijos visiškai neriboja šeimininko galimybių.

• Modulinio namo statybas galima pradėti bet kuriuo metų laiku.

• Sąvokos „mobilusis namelis“ nėra nei Statybos įstatyme nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

• Modulinis namas turi, dažniausiai, surenkamąją konstrukciją – jį galima pastatyti net pačiame siauriausiame sklype.

• Jeigu modulinis namas turi trisluoksnį stiklo paketą, jis apsaugo šeimininkus nuo išorinių garsų.

75

S TAT Y B A

RAKTAI NUO NAUJŲ PATALPŲ – VOS PER KELIAS SAVAITES Įmonės darbuotojų skaičius išaugo, tačiau į naujas patalpas pavyks persikraustyti tik po pusmečio?

Darželis sulaukė daugiau vaikų, nei buvo planuota? Gamybos apimtys išaugo ir nebeužtenka turimų dirbtuvių? Nors šios problemos laikinos, tačiau turi rimtų padarinių – pristabdo įmonių plėtrą, kelia darbuotojų ir klientų ar tėvų nepasitenkinimą. Rūpesčių galima išvengti pasitelkus modulines patalpas – greitai pastatomas ir dar greičiau įrengiamas.

Naujos patalpos per kelias savaites Kaip teigia modulinių patalpų nuomos įmonės „Cramo Adapteo“ projektų vadovas Tadas Piekus, modulinių patalpų planavimo derinimas ir pastatymas gali trukti nuo savaitės iki kelių mėnesių. „Lyginant su trukdžiais ar nuostoliais, kuriuos įmonė patiria dėl patalpų stokos, per mėnesį ar du įrengiamos papildomos patalpos yra veiksmingas sprendimas. Moduliai, iš kurių įrengiame patalpas, yra pagaminti gamykloje, juos lieka tik atvežti į vietą ir sumontuoti pagal iš anksto suderintą planą. Vis dėlto didžiausiu pranašumu mūsų užsakovai laiko tai, kad šias patalpas galima nedidelėmis išlaidomis maksimaliai pritaikyti pagal įmonės poreikius, praėjus kuriam laikui – dar kartą išplėsti arba sumažinti“, – pasakoja T. Piekus.

Mažiausia laikinoji patalpa, kurią galima įrengti moduliniais sprendimais, yra 15–30 m2, o galimybės – neribotos.

Tiesa, stambiuose projektuose, kai statomos didelės patalpos, prireikia ir statybų leidimo.

Nuoma ir priežiūra – neribotam laikui Verslo sektoriuose, kuriems būdingas sezoniškumas, praverčia ne tik laikinųjų darbuotojų samda, bet ir laikinųjų patalpų nuoma. Modulinių patalpų lankstumas leidžia

76

S TAT Y B A

jas įrengti net ir tais atvejais, kai patalpų prireikia vos kelioms savaitėms.

T. Piekus pasakoja, kad kelioms savaitėms ar mėnesiui statomos modulinės patalpos gelbsti ir tas įmones, kurioms prireikia sprendimo vėluojant statybos darbams. „Labai dažnas atvejis, kai vėluoja stacionaraus pastato statybos, o įmonė turi laikytis išsikraustymo iš ankstesnių patalpų termino. Dažnai į mus kreipiasi ir tokios įmonės, kurių patalpų remontas užtrunka ilgiau nei buvo suplanuota.

Stambiai įmonei net vienos dienos prastova reiškia nuostolį, to galima išvengti išsinuomojus laikinąsias patalpas“, – sako T. Piekus. „Cramo Adapteo“ Lietuvoje įgyvendina modulinius sprendimus, kurių nuomos periodas įprastai siekia kelerius metus. Tačiau yra klientų, kurie modulines patalpas nuomojasi ilgiau kaip penkerius ar net 10 metų. Nuomos laikotarpiu patalpų priežiūra rūpinasi „Cramo Adapteo“.

vaikų darželiai labai dažnai plečiami nuomojant modulines patalpas“, – pasakoja T. Piekus.

Modulinės patalpos sėkmingai buvo įrengtos ir Kauno oro uoste, kuriam šią vasarą teko rimtas išbandymas perimant laikinai uždaryto Vilniaus oro uosto srautus.

Bendras modulinių patalpų plotas siekė daugiau nei 1,3 tūkst. m2, vieno ir dviejų aukštų moduliuose buvo įrengtos: sanitarinės zonos, policijos biuras, muitinių ir patikros patalpos, bagažo saugojimo erdvės, parduotuvės, kavinės, papildomos patalpos oro uosto partneriams bei laikinojo apgyvendinimo patalpos pabėgėliams ar prieglobsčio prašytojams. Dviejų aukštų modulinėse patalpose keleiviams buvo įrengtas ir Verslo klubas, kurio bendras plotas siekė 350 m2. Pasak T. Piekaus, tai įprasta užsienio oro uostų praktika, vienas pavyzdžių – tik iš modulių patalpų ir angarų įrengtas Paryžiaus Bovė oro uostas, priimantis pigių skrydžių bendrovių keleivius.

Įsirengti ten, kur reikia ir kada reikia Modulines patalpas galima statyti ten, kur reikia – greta biuro, sandėlio, logistikos ar gamybos centrų. „Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasirinkusios laikinąsias patalpas įmonės atranda gamybos ar sandėliavimo optimizavimo būdų, kurių būtų nepastebėjusios, jei dirbtų įprastomis sąlygomis. Tad jos laimi žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos – laikinojo pastato vieta jau iš anksto parodo, kur verta ar neverta pradėti naujų patalpų statybą“, – papildomą modulinių patalpų vertę atskleidžia T. Piekus.

Taip papildomos naudos yra gavęs jau ne vienas „Cramo Adapteo“ modulinėmis patalpomis išsiplėtęs vaikų darželis. „Naujai atsidarančiuose vaikų darželiuose ypač sunku prognozuoti būsimus srautus, o esami darželiai dažniausiai turi jų galimybes pralenkiančią paklausą. Darželių priestatus galime įrengti vos per kelias savaites, o jų įrengimo lygis visiškai atitinka sveikam ir visaverčiam vaikų gyvenimui reikalingas sąlygas, atitinka galiojančias ES ir Lietuvos normas. Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje

LAIKINŲJŲ MODULINIŲ PATALPŲ PRANAŠUMAI Greitis

Pagal suderintą schemą patalpas „Cramo Adapteo“ atveža ir sumontuoja per kelias savaitės ar mėnesius.

Lankstumas

Suteikia erdvės tiek, kiek reikia, ir taip skubiai, kaip reikia. Visuomet galima mažinti ar plėsti jau įrengtas patalpas naujais moduliais.

Patalpų priežiūra nuomos metu

Visu nuomos laikotarpiu patalpų priežiūrą atlieka nuomotojas, t. y. „Cramo Adapteo“.

Komfortas

Užtikrinama A ar netgi A+ energinė klasė. Pagal Skandinavijos ir Vokietijos standartus bei projektus gaminami moduliai pritaikyti Baltijos šalių klimatui. Įgyvendinami visi reikalavimai – nuo ventiliacijos iki energijos tausojimo. Patalpos yra ergonomiškos.

Taupomos lėšos

Iš anksto žinant modulinių patalpų kainas, lengva planuoti įmonės išlaidas. Išvengiama įmonės veiklos prastovos. Nuoma mokama už patalpas, kurios naudojamos, ir tada, kai jos naudojamos. Pasibaigus poreikiui patalpas galima lengvai grąžinti.

77

S TAT Y B A

DAUGIABUČIŲ ATNAUJINIMAS – VIENAS DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS PRIORITETINIŲ PROJEKTŲ IRENA DIRGĖLIENĖ

Daugiabučių namų atnaujinimo programa laikoma vienu didžiausių šalies prioritetinių projektų, kuriuo siekiama didinti daugiausia šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių namų energinį efektyvumą. Nuo 2005 m., įsigaliojus dabartinei Daugiabučių namų atnaujinimo programai, iki 2012 m. Lietuvoje atnaujinti 479 daugiabučiai namai. 2013 m., patvirtinus naująjį daugiabučių atnaujinimo modelį, įvyko didysis renovacijos proveržis. Nuo 2013-ųjų iki dabar (remiantis 2017 m. lapkričio 10 d. duomenimis) atnaujinta 1 790 daugiabučių namų, šiuo metu naujinami dar 504 namai ir yra suderinti 458 investicijų planai.

Gyventojai įvertino renovacijos pranašumus ir trūkumus VŠĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), įgyvendinančios su Daugiabučių namų atnaujinimo programa susijusią veiklą, užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų nuomonės tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad vienu didžiausių renovacijos pranašumų laikomas pagražėjęs renovuoto namo eksterjeras, graži estetinė išvaizda. Itin pozityviai vertinamos mažesnės sąskaitos už šildymą, finansinis atsipirkimas ateityje. Kaip renovacijos teigiamos ypatybės taip pat įvardijami sutvarkyti langai, stogai, vamzdynai, elektros instaliacija. Teigiamai žvelgiama į galimybę už renovacijos darbus išsimokėti dalimis. Pozi-

78

tyviai atsiliepiama apie galimybę pensinio amžiaus žmonėms gauti renovacijos kompensaciją.

Kaip vieną didžiausių renovacijos trūkumų apklaustieji įvardija abejotiną darbų kokybę. Esą nesilaikoma sezoniškumo, naudojamos nekokybiškos, o galbūt ir sveikatai pavojingos medžiagos. Po renovacijos patalpos pelija, iškyla kitų problemų. Iš to išplaukia bendra renovacijos kokybės kontrolės bei skaidrumo problema. Didžioji dalis – 78 % – atnaujintų daugiabučių namų gyventojų savo namo renovacijos kokybę vertina labai gerai arba gerai.

Galima suskubti teikti paraiškas Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, renovacijos rinka stabili ir brandi. Tai ypač svarbu gyventojams, pla-

S TAT Y B A

79

S TAT Y B A

nuojantiems savo daugiabučio namo atnaujinimą – šiandien jie gana tiksliai gali įsivertinti renovacijos išlaidas ir atsiperkamumą. Įgyvendinant sėkmingai įsibėgėjusį daugiabučių namų renovacijos procesą, Aplinkos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas, rengti ir įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo programą. Nuo šių metų lapkričio 1 d., įsigaliojus Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymui, pradedamos rinkti paraiškos daugiabučiams atnaujinti. Tokias paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio

namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintos paraiškos teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai. Jos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

Specialūs reikalavimai medžiagoms nenustatyti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigas laikinai einanti Lina Staškevičienė sako, kad specialūs reikalavimai skirtoms renovacijai medžiagoms nėra nustatyti.

Statybos įstatymo 21 str. 1 dalyje numatyta, kad statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 21 str. 3 dalyje nustatyta, kad gamintojas, tiekdamas Lietuvos Respublikos rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais, dalyvaujant paskirtajai įstaigai, atlieka statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą ir tikrinimą, nustato statybos produkto tipą ir parengia: techninius dokumentus, kuriuose apibūdinami visi elementai, susiję su reikalaujama statybos produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema; statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, kuria prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms jo eksploatacinėms savybėms: montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją. Visiems Lietuvos rinkai tiekiamiems statybos produktams reikalavimai nustatyti vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011.

Paklausta, ar skiriasi reikalavimai daugiabučių namų ir pramoninės paskirties pastatų renovacijai, L. Staškevičienė sakė, kad reikalavimai gyvenamiems pastatams nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, reikalavimai pramoninės paskirties pastatams nustatyti STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“. Specialūs reikalavimai šių pastatų renovacijai teisės aktuose nenustatyti.

Savivaldybės – renovacijos lyderės BETA išskiria dešimt savivaldybių, kurios laikomos renovacijos lyderėmis pagal įgyvendintų projektų skaičių.

Daugiausia daugiabučių renovuojama didmiesčiuose.

Remiantis naujausiais (2017 m. lapkričio 10 d.) duomenimis, Kaune ir Vilniuje renovuota po 146 daugiabučius, o Klaipėdoje – 105 daugiabučiai. Druskininkuose ir Ignalinoje renovuota po 80 daugiabučių. Jonavoje renovuoti 59, Panevėžyje – 58, Palangoje – 52, Kauno r. – 50, Alytuje – 49 daugiabučiai. Lyginant 2015 ir 2016 m., renovacijų projektų skaičius auga. Per 2015 m. visiškai baigti ir įgyvendinti 574 projektai, o per 2016 m. – 769 renovacijos projektai.

80

S TAT Y B A

81

S TAT Y B A

STOGO RENOVACIJA – LENGVAS DARBAS IR KOKYBIŠKAS REZULTATAS Namo stogas – jo veidas, tad nieko keista, kad namo renovacija pradedama būtent nuo stogo keitimo planų. Kada verta keisti stogą, kokie darbai laukia, kokių medžiagų prireiks ir kokias stogo dangas geriausia pasirinkti – šie klausimai niekada nesibaigia, nes kone kasdien atsiranda naujų technologijų ir metodų, galinčių padėti kokybiškai atlikti stogo keitimo darbus.

82

Naujas stogas – aukšti kokybiniai parametrai

Profesionaliai atliktas darbas – svarbiausia

Pasenusio stogo keitimas svarbus ne tik dėl estetinių aspektų, stogo renovacija pagerina tiek namo išvaizdą, tiek kokybinius jo parametrus.

Gana dažnai senesniuose namuose pasitaikanti problema – drėkstantis ar net vandenį leidžiantis stogas. Šis reiškinys gali pridaryti nemažai žalos, nes nukenčia asmeninis turtas. Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl renovuojant objektus svarbu užtektinai dėmesio skirti stogui. Taip pat tiek garsinė, tiek šiluminė izoliacija yra vienas svarbiausių bet kurio namo parametrų, užtikrinančių ne tik patogų ir komfortišką gyvenimą, bet ir taupančių išlaidas norimai šilumai palaikyti pastatuose.

Saugumas namuose – tai, kuo būtina rūpintis pirmiausia.

Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį į esamo stogo saugumą ir nustatyti, ar jis pakankamas lipti ant stogo, ar tvirtos stogo konstrukcijos.

Dar labai svarbu, kad stogas nebūtų pagamintas iš kenksmingų medžiagų. Seniau populiarios asbestinio šiferio stogo dangos gali tapti rimtu pavojumi sveikatai. Tiesa, nepažeistos tokio tipo dangos iš esmės nėra kenksmingos, tačiau dėmesį ypač reikia atkreipti į nusidėvėjusias, apirusias ir kitaip pažeistas asbestinio šiferio dangas bei nedelsiant suplanuoti jas pakeisti.

Nusprendus pakeisti objekto stogą, yra keli galimi keliai – samdyti profesionalus, įsirengti naują stogo dangą samdant mažai įgūdžių turinčius žmones arba net pabandyti padaryti tai patiems. Pastarasis kelias, pasak įmonės UAB „Ejonas“ vadovo Jono Bražionio, Lietuvoje gana populiarius. „Dažnas mūsų klientas yra itin nagingas ir, nors nėra bandęs to daryti anksčiau, suteikus trumpą konsultaciją, pasiryžta pasikeisti stogą pats“, – teigia J. Bražionis. Daug metų Panevėžyje ir jo regione stogo dengimo paslaugas teikiantis Vilmantas Kisielis teigia, kad pagalbos gali prireikti atliekant ir daugiau stogo keitimo darbų: „Suplanavusiesiems keisti stogą iš savo praktikos rekomenduoju iš anksto pasirūpinti pagalbininku. Nesvarbu, kokią stogo dangą nuspręsite įsirengti – vienam ši užduotis gali būti sudėtinga, nes laukia tikrai daug darbų“, – teigia stogdengys V. Kisielis.

Bendru abiejų pašnekovų sutarimu, be profesionalų kokybišką rezultatą pasiekti sudėtinga. Tik įgūdžių ir patirties turintys specialistai gali garantuoti puikius rezultatus.

S TAT Y B A

Darbai ir medžiagos Pasak J. Bražionio, darbų sąrašas, keičiant stogą, gali pasirodyti netrumpas. „Visų pirma rekomenduoju pradėti stogo keitimo darbus nuo esamos situacijos įvertinimo ir norimos stogo dangos pasirinkimo. Tuomet galutinis vartotojas turės nuspręsti, ar tenkina esama stogo izoliacija, šilumos laidumas ir kiti svarbūs elementai, taip pat iš anksto išsirinkti norimą apdailą.

Atlikus šiuos veiksmus, gali laukti šie darbai: senos dangos nuėmimas, difuzinės plėvelės uždėjimas, dangos keitimas, lietaus sistemos sumontavimas, apsaugos elementų montavimas, kaminų skardinimas, stogo pakalos įrengimas, paukščių užtvarų montavimas bei ventiliacinių juostų, užtikrinančių vėdinimą, įrengimas“, – vardija J. Bražionis.

Visiems šiems darbams atlikti, žinoma, prireiks medžiagų – pradedant stogo danga, baigiant visomis pagalbinėmis medžiagomis. „Svarbiausias aspektas, į kurį reikėtų atsižvelgti renkantis medžiagas, tai pirkti stogo dangą ir visas jos komplektuojamąsias originalias detales iš gamintojo, nemaišyti vieno gamintojo detalių su kito, ypač neaiškios kilmės“, – teigia profesionalus stogdengys V. Kisielis.

Specialistas taip pat priduria dažnai susiduriąs su suprantamu kliento noru įsirengti stogo dangą nebrangiai ir kokybiškai, tačiau ir tokiu atveju rekomenduoja rinktis patikrintus tiekėjus, galinčius ne tik parduoti visas komplektuojamąsias detales, bet ir suteikti profesionalią konsultaciją bei garantiją. „Iš savo patirties patariu ypač netaupyti renkantis stogo plėvelę – nuo jos nemaža dalimi priklauso visos stogo konstrukcijos įrengimo kokybė“, – rekomendacijomis dalijasi V. Kisielis.

Kokias dangas įsirengti lengviausia ir praktiškiausia?

Esant tokiam dideliam stogo dangų pasirinkimui, gali kilti natūralus klausimas – ar visos jos pritaikytos nepriekaištingai lengvai įsirengti, o galbūt kažkurios stogo dangos įrengiamos paprasčiau bei greičiau? „Pats lengviau-

sias darbas jūsų lauktų pasirinkus įsirengti banguotus lakštus“, – teigia UAB „Ejonas“ vadovas J. Bražionis.

Jis atkreipia dėmesį, kad UAB „Eternit Baltic“ siūlomą lakštų produkciją parduoda dažniausiai, mat jai įrengti nereikia net specialių žinių ar įrankių, taip pat banguotiems lakštams „Eternit Baltic“ suteikiama net 30 metų garantija, tad nieko keista, kad šis produkto savybių derinys pirkėjams pasirodo patraukliausias. Stogdengys V. Kisielis taip pat priduria, kad, nusprendus stogą padengti banguotais lakštais, reikės mažiausiai skaičiuoti, tad sutaupoma laiko.

Kita vertus, stogo plokštelės „Dacora“ taip pat yra labai populiarus stogą nusprendusių keisti pirkėjų pasirinkimas. Klientus žavi jų spalvų gausa, įvairūs plokštelių dydžiai ir klojimo būdai. „Plokštelės „Dacora“ yra lengvos, tad puikiai tinkamos savarankiškai stogui dengti“, – antrina stogdengys V. Kisielis.

Anot jo, kalbant apie stogo dengimą čerpėmis, svarbiausia žinoti, kad jas reikia labai tiksliai suskaičiuoti. „Tačiau tiems, kas išmano matematiką ir prisimena garsiąją Pitagoro teoremą, tai neturėtų būti sudėtingas darbas“, – juokauja V. Kisielis.

J. Bražionis pabrėžia, kad dažnai klientams tenka išsklaidyti mitus apie galimai labai sudėtingą čerpių įrengimą: „Sakyčiau, kad prireiks vienodai žinių ar įgūdžių tiek norint įsirengti čerpes, tiek montuojant stogo plokšteles. Čerpės vis dėlto yra ypatinga prabanga ir ilgalaikiškumu išsiskirianti stogo danga, tad ją renkasi tie klientai, kurie vertina kokybę ir nėra pasiryžę ieškoti kompromiso.“ Pasak kalbintų ekspertų, stogo dangos keitimas yra būtinas ir naudingas, o stogų dangomis prekiaujantys profesionalūs pardavėjai yra visuomet pasiruošę ateiti į pagalbą ir suteikti reikiamas konsultacijas apie pasirinktos dangos keitimo niuansus.

83

S TAT Y B A

Kaip montuojant langus išvengti šalčio tiltų GIEDRĖ LINDEN

Svarbiausia renovuojant daugiabučius namus – mažinti šilumos praradimą.

Gana daug jos prarandama langų montavimo vietose prie rėmo.

Klaidingai sumontavus langą, gali susidaryti šalčio tiltas, dėl jo atsiranda drėgmė ir sienoje prie lango rėmo gali pradėti veistis pelėsis.

Kad taip nenutiktų ir pastatai atitiktų A klasės energinį efektyvumą, hermetikų, klijų ir montavimo putų gamintojo SOUDAL specialistai rekomenduoja renovacijos metu langus „iškišti“ į fasado išorę, t. y. montuoti ne į mūrą, bet į apšiltinimo sluoksnį. Taip galima užtikrinti visų jungčių sandarumą ir sumažinti šilumos nuostolius per lango rėmo jungties su angokraščiu vietą.

Keleto lango įrengimo variantų palyginimas Montuojant langus išorinėje pastato dalyje, sudėtingiau juos saugiai ir patvariai tvirtinti. Todėl svarbu parinkti tam tinkamas gembes. Jų tipas priklauso nuo lango, prie kurio gembės bus tvirtinamos, sienos, kurioje bus atliekami montavimo darbai, langų atramos taško ir sienos paviršiaus atstumo. Dažniausiai naudojamos plokščios ir kampinės gembės.

Sumontavus langus, reikia parinkti tinkamą jų sandarinimo būdą. Ieškantiesiems paties geriausio langų sandarumo, ilgalaikiškumo ir puikios garso izoliacijos sprendimo SOUDAL siūlo daugiasluoksnio šiltojo montavimo sistemą „Soudal Window System“, atitinkančią net ir labai griežtus energinius reikalavimus.

Ne mažiau svarbus ir šiltinimas aplink stiklo paketą. Vis dar nėra deramai išspręsta varčios tarp stiklo paketo ir rėmo problema, kur tarpas siekia 3–17 mm. Nepanaudojus konkrečių medžiagų šiame tarpe lieka tuštuma.

84

Siekdami užtikrinti lango sandarumą, gamintojai stiklo paketus klijuoja į varčią arba sandarina silikonais bei poliuretano hermetikais. Tai neblogai užtikrina sandarumą, bet toks procesas brangiai kainuoja ir jam prireikia daug laiko. Be to, vėliau gali būti sudėtinga pakeisti pažeistą stiklo paketą.

SOUDAL šiai problemai spręsti sukūrė „Soudatherm SFI 600P“. Tai struktūrinė lango rėmo izoliacija poliuretano pagrindu, skirta ekonomiškai stiklo paketui hermetizuoti ir suklijuoti su varčios rėmu, suteikianti jam mechaninio stabilumo, didinanti sandarumą ir energijos efektyvumą, gerinanti komfortą bei garso izoliaciją.

Hermetikas, sujungus stiklo paketą ir profilį, gerina lango rėmo mechaninį stabilumą ir nedidina lango svorio, o tai ypač aktualu esant langams su trigubais stiklais. Jis naudojamas greitai ir efektyviai, turi puikių izoliacinių savybių, gerai limpa prie stiklo paketo ir lango profilio.

Sumontavus langus atliekami šiltinimo darbai iš išorės ir prie angokraščio pastato viduje. Klijai poliuretano pagrindu – SOUDAL klijai „Soudabond Easy“ pritaikyti klijuoti kiek poliuretano, polistireno ar akmens vatos šiltinimo medžiagas.

S TAT Y B A

„Pilies apartamentai“ – mėgstantiems miesto gyvenimą, bet vertinantiems privatumą GIEDRĖ LINDEN

Tikslus objekto pavadinimas: Pilies apartamentai Užsakovas: „UAB Pilies apartamentai“ Generalinis rangovas: UAB „Hanner“ Projektuotojas: UAB „Eventus Pro“ Architektas: UAB „EventusPro“, Sigitas Sparnaitis ir Vytenis Gerliakas Norberto Tukajaus nuotr.

86

S TAT Y B A

Dar neseniai Neries pakrantė Vilniaus centre buvo retai gyvenama teritorija. O pastaruoju metu čia kyla nauji daugiabučių namų kvartalai. Vienas tokių – prie buvusio „Žalgirio“ stadiono pastatytas mažaaukštės statybos daugiabučių namų kvartalas, romantiškai pavadintas Pilies apartamentai.

Tai nėra labai didelis kvartalas. 1,4 ha plote pastatyti vos septyni mažaaukštės statybos daugiabučiai namai, kuriuose yra 187 butai ir administracinės patalpos pirmojo aukšto erdvėje. Dalies butų langai atgręžti į upę ir Gedimino pilį. Nors butai su tokiais vaizdais pro langus, ypač esantys viršutiniuose namų aukštuose, yra brangiausi, jie sulaukė išskirtinio pirkėjų dėmesio. Dauguma jų buvo nupirkti iškart. „Naujakuriai kaip didžiausius projekto pranašumus, be išskirtinės miesto vietos, įvardija projekto modernumą, namuose pritaikytus dizaino ir techninius sprendimus: grindinį šildymą, nuotoliniu būdu nuskaitomus skaitiklius, medinius langus, išmaniųjų namų sistemas ir kt.“, – vardija projektą

plėtojančios UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Tad kaip gi atsirado šis išskirtinis kvartalas?

Arti visų senamiesčio traukos objektų Anot A. Avulio, pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi būstą centrinėje miesto dalyje, nes nenori gaišti laiko eismo spūstyse. „Pilies apartamentai“ yra būtent toks projektas žmonėms, norintiems gyventi arti visų kasdieniam gyvenimui reikalingų objektų: biurų, vaikų darželių ir mokyklų, Vilniaus senamiesčio, pramogų ir laisvalaikio bei visų Vilniaus senamiesčio traukos objektų. Nuo čia – vos 8 min. kelio pėsčiomis iki Vilniaus senamiesčio ir arkikatedros, per 15 min. galima nužingsniuoti iki Bernardinų sodo, Operos ir baleto ar Nacionalinio dramos teatro.

Būstai skirti tiems, kas mėgsta miesto gyvenimą ir nori laisvu metu pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis, tačiau kartu vertina privatumą, ramybę ir žalias rekreacines erdves savo kieme. Štai dėl ko visa namų teritorija, kurioje pasodintas sakurų sodas, sukurtos žaliosios poilsio erdvės, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, yra uždara.

87

S TAT Y B A

drą derinį, bet kartu savo forma būtų individualus. Siekėme, kad statiniai nuo gatvės pusės neatrodytų per maži ir išlaikytų miesto centro pastatams būdingą mastelį, o, užsukęs į vidinius kiemus, pasijustum lyg senamiestyje, nes šioje dalyje dėl kylančio reljefo pastatai yra visu aukštu žemesni. Atskirų pastatų skirtingos formos sukuria Vilniaus senamiesčiui būdingas netaisyklingo plano erdves ir praėjimus, kurie turi vizualų ryšį su Neries upe ir Kalnų parko bei Gedimino kalno panorama“, – pasakoja architektas.

Sumūryti iš silikatinių plytų Keturi iš septynių „Pilies apartamentų“ namai yra A, o kiti – B energinio naudingumo klasės.

Visi pastatai turi sutapdintuosius (plokščiuosius) stogus, kuriuos įrengiant panaudota ritininė danga su vidine lietaus vandens nutekėjimo sistema. Dalies pastatų stogus įrengė UAB „Stalesta“. Šią bendrovę UAB „Hanner“ dirbti su įvairiais objektais kviečia jau nebe pirmus metus.

Tarsi atkartoja Vilniaus senamiesčio planą „Pilies apartamentų“ architektas, architektų studijos UAB „Eventus Pro“ vadovas Sigitas Sparnaitis atkreipia dėmesį į tai, kad namai pastatyti labai matomoje vietoje. Juos galima apžvelgti ne tik nuo kairiojo Neries kranto, bet ir nuo Gedimino pilies, Mindaugo tilto bei Katedros aikštės prieigų. „Tai mus įpareigojo ypač atsakingai analizuoti urbanistinę aplinką ir ieškoti šiai vietai tinkamiausio sprendimo.

Todėl nuo pirminių gana pragmatiškų funkcinių gyvenamojo kvartalo sprendinių greitai perėjome prie daug sudėtingesnių tūrių skaidymo ir komponavimo paieškų.

Keitėsi viskas. Beveik baigtą ir visiškai užsakovo reikalavimus atitinkantį projektą teko atidėti į šalį ir pradėti viską nuo pradžių, nes supratome, kad šioje vietoje turės galimybę gyvuoti tik originalios, būtent šiai vietai pritaikytos architektūros kompleksas. Tik sukūrę skirtingų formų kompoziciją, tarpusavyje formuojančią patrauklių mastelių erdves, grįžome prie funkcijos sprendinių ir pasistengėme, kad, nepaisant gana sudėtingos pastatų formos, funkcija išliktų nepriekaištinga“, – prisimena S. Sparnaitis.

Architektų sprendimu, kiekvienas „Pilies apartamentų“ statinys yra unikalus savo tūriu ir detalėmis. „Norėjome sukurti patrauklaus žmogui mastelio ir įdomių erdvių kvartalo viduje kompoziciją. Stengėmės, kad kiekvienas kvartalo statinys harmoningai įsilietų į ben-

88

Išorinės namų sienų laikančios konstrukcijos 25–38 cm storio ir sumūrytos iš silikatinių plytų. Statant Pilies apartamentus buvo panaudoti ir UAB "Simpras" tiekti „SILIBLOKAS“ prekių grupės mūro gaminiai. Buvo tiekiamos didelio stiprumo, 20 klasės, bei tikslių matmenų silikatinės pilnavidurės plytos.

Ilgalaikiai fasadai, atlaikantys net ekstremalias sąlygas Išorės apdaila, pastatų spalvos ir architektūrinis stilius bei sprendimai pasirinkti taip, kad naujieji apartamentai

S TAT Y B A

organiškai įsilietų ir natūraliai papildytų miesto centro urbanistinį vaizdą. Pastatų apdailai naudotos tik moderniausios kokybiškos natūralios ir ilgalaikės medžiagos.

nepaliekant žymių. Dažų likučiai lieka įsiskverbę nebent siūlėse. Ši ABC produktų savybė ypač aktuali viešiesiems pastatams.

Gyvenamųjų namų kvartalo „Pilies apartamentai“ fasadams buvo parinktos vokiečių gamintojo „ABC-Keramik Berentelg GmbH & Co. KG“, arba trumpiau „ABC – Klinkergruppe“, fasadinės klinkerio plytelės „Dresden glatt NF“ 240/71/10 mm. Jos buvo naudojamos statant visus kvartalo namus.

„Pilies apartamentai“ – jau ne pirmas „Hanner“ objektas, kurio fasadams buvo pasirinkti „ABC-Klinkergruppe“ gaminiai. Užsakovas puikiai žino šį gamintoją ir pasitiki jo produkcijos kokybe.

„ABC-Klinkergruppe“ yra nuo 1887 m. gyvuojanti įmonė.

Tai buvo ir tebėra šeimos kompanija, skirianti ypatingą dėmesį gaminio kokybei. Svarbiausi šio vokiečių gamintojo prioritetai yra gaminti kokybiškus, ilgalaikius ir ekologiškus produktus, stengiantis kaip įmanoma labiau tausoti aplinką ir kuo labiau pritaikyti juos šiuolaikinės architektūros poreikiams.

Visų „Pilies apartamentų“ kvartalo namų laiptines papuošė stiklo turėklai. Stiklas yra nepamainoma ir labai mėgstama architektų medžiaga, vertinama dėl skaidrumo, lengvumo įspūdžio ir kartu stiprumo.

Didžiausius „ABC-Klinkergruppe“ keramikos pranašumus lemia jos žaliava. Tai – Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje įsikūrusios gamyklos karjeruose kasamas klinkerinis molis, išsiskiriantis ypač aukšta kokybe. Gamybos metu degant itin aukštoje temperatūroje iš šios žaliavos pagaminti produktai įgauna tokias savybes, kaip ypač mažas vandens įgeriamumas.

Fasadai su „ABC-Klinkergruppe“ plytelėmis ne tik gražiai atrodo, bet ir yra ilgalaikiai, atsparūs bei ekologiški. „ABC-Klinkergruppe“ fasadinių plytelių paviršius toks tvirtas ir atsparus, kad nuo jo be didelio vargo, naudojant specialias priemones, galima pašalinti net grafičio dažus,

Laiptinių puošmena – stiklo turėklai

Dalyje namų turėklus įrenginėjo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbus atliekanti bendrovė „Valdasta“, kurios dalis darbuotojų turi daugiau kaip dviejų dešimtmečių darbo su stiklu patirtį.

Pasak UAB „Valdasta“ direktoriaus Dainiaus Medelio, keturioms laiptinėms iš aštuonių, kuriose dirbo jo vadovaujamos įmonės darbuotojai, prireikė daugiau kaip 250 m2 saugaus ,grūdinto stiklo turėklams įrengti. Šitiek turėklų įmonės darbuotojai įrengė per keletą savaičių. Kad darbas vyktų sparčiau, likusiuose namuose stiklo turėklus tuo pačiu metu įrenginėjo kita įmonė.

Nors laikas spaudė, D. Medelio, teigimu, ypatingų iššūkių prisidedant prie „Pilies apartamentų“ namų įrengimo, nebuvo, kadangi dirbo patyrusi komanda, panašias užduotis vykdžiusi ne viename objekte.

89

S TAT Y B A

Saugo nuo kritulių ir netrukdo grožėtis vaizdu Butai turi balkonus arba terasas, kuriose įrengtos medinės grindys. Kelių butų terasos tokios didelės, kad labiau primena žole apželdintus vidinius kiemelius.

Pilies apartamentų kvartalo namų balkonai ir terasos buvo įstiklinti berėme stiklinimo sistema. Šiuos darbus dalyje pastatų atliko UAB „Siteks“.

Berėmė stiklo sistema pasirinkta ne atsitiktinai. „Tokia konstrukcija yra beveik nematoma, nepanaikina erdvės pojūčio ir visai netrukdo grožėtis atsiveriančiais nuostabiais vaizdais iš balkono. Taip pat atlieka apsauginę funkciją, neleidžia krituliams, vėjui ir triukšmui patekti į balkono vidų. Ši sistema sukurta taip, kad ja galėtų patogiai naudotis kiekvienas šeimos narys“, – aiškina UAB „Siteks“ pardavimų vadovas Gediminas Banevičius.

Panašių balkonų įmonė įrengė ne viename objekte. Tačiau, nors dauguma balkonų yra panašūs, kiekvienu atveju projektavimo darbai atliekami individualiai, prisitaikant prie esamos situacijos. „Dauguma užsakovų jau supranta, kad sudėtingesniems architektūriniams sprendimams reikia daugiau žinių ir patirties juos įgyvendinant, būtent dėl to ir siekiame bendradarbiauti su užsakovais jau nuo pirmųjų projekto žingsnių“, – teigia G. Banevičius.

UAB „Siteks“ su UAB „Hanner“ dirba jau ne vienus metus. Šiuo metu įmonė atlieka darbus net keliuose UAB „Hanner“ objektuose.

Kvartalo namų laiptinės grindys buvo išklotos specialiai tokioms erdvėms pritaikytomis patvariomis ir atspariomis dėvėjimuisi plytelėmis „Cidemat“, kurias tiekė UAB „Eurokeramika“.

Dėmesys skirtas net sandėliukų durims. Vokietijos gamyklose pagamintas plienines duris Pilies apartamentų kvartale sumontavo vieno didžiausių garažo vartų bei durų gamintojų Europoje atstovai Lietuvoje UAB „Hormann Baltic“.

Planavimas – nuo klasikinio iki modernaus Kiekviename pastato aukšte yra po 5–7 vieno–keturių kambarių butus, kurių plotas siekia nuo 41 iki 122 m2.

Dalis butų yra klasikinio planavimo, dalis – modernaus, leisiančio sukurti unikalius namus ir taikyti kūrybiškus namų interjero sprendimus.

Sienos tarp butų yra iš B akustinės klasės silikatinių plytų mūro. Vidinės butų pertvaros – karkasinės gipso kartono plokštės su vidaus užpildo medžiaga, o vonios kambarių pertvaros – mūrinės.

Butuose įrengtos šildomosios grindys, nuotolinis skaitiklių duomenų nuskaitymas, išmaniųjų namų sistemos.

Projekte suprojektuoti ir šaldymo sistemos magistraliniai vamzdynai. Taigi kiekvienas gyventojas gali pasidaryti rekuperacinės sistemos bei oro kondicionavimo įvadus.

90

„Visada bandome užsakovą pažinti ir suprasti jo požiūrį į tai, ką jis kuria. Ilgalaikis bendradarbiavimas ir abipusis pasitikėjimas leidžia rasti naudingiausius sprendimus, kurie galų gale neša naudą galutiniam vartotojui“, – neabejoja pašnekovas.

Paklaustas, ar dirbant šiame objekte teko susidurti su kokiais nors iššūkiais, pašnekovas sako, kad tikriausiai nėra tokio projekto, kurio techniniams sprendimams nereikėtų papildomų pastangų. „Įmonės viduje esame suformavę požiūrį, kad neįmanomų dalykų nėra, todėl ieškome geriausių sprendimų ir juos siūlome užsakovui. Pastaruoju metu susiduriame su iššūkiais balkonų sistemose komponuodami medžio, HPL plokštės ir pan. dekoratyvinius elementus. Kiekvienu atveju tai yra iššūkis, nes paruoštų brėžinių, kaip tai įgyvendinti, nėra“, – priduria G. Banevičius.

Po pastatais – dviejų lygių aikštelė Įrengiant naujus kvartalus, daug dėmesio skiriama ir gyventojų saugumui užtikrinti. „Pilies apartamentai“ – ne išimtis.

Laiptinėje, prie įėjimo į pastatą, ties įvažiavimais į automobilių stovėjimo aikštelę ir kiemo teritorijoje įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Įėjimo į laiptinę lauko durys su telefonspyne, jų įvadai padaryti ir butuose.

Pasirūpinta ir tuo, kad gyventojams netektų sukti galvos, kur pastatyti savo automobilius. Visus pastatus jungia dviejų lygių požeminė stovėjimo aikštelė, kurioje įrengtos 283 transporto priemonių vietos ir veikia automatinės automobilių numerių nuskaitymo sistemos.

S TAT Y B A

PAMIRŠTI ŠALTAS VONIOS GRINDIS PADĖS DEVI ELEKTRINIO ŠILDYMO KILIMĖLIAI Šilumos kainos ir komfortas – vieni svarbiausių dalykų, į ką žmonės kreipia didžiausią dėmesį, pirkdami butus.

Statant „Pilies apartamentus“, pasistengta šildymo sistemą įrengti taip, kad būtų užtikrinta tiek viena, tiek kita.

Būtent dėl to visais šildymo sprendimais – nuo šilumos punkto iki radiatorių gyventojų butuose, taip pat vidaus vandentiekiu ir santechnine įranga naujame „Pilies apartamentų“ kvartale – patikėta pasirūpinti UAB „Danfoss“, kuri yra viena pasaulinių lyderių, teikiančių energiją taupančius ir naujoviškus sprendimus. „Pilies apartamentuose“ įmonė „Danfoss“ įrengė belaidžiu ryšiu valdomą šildymo centrinį valdiklį „Danfoss Link“, kuriuo galima lengvai net ir nuotoliniu būdu valdyti kelias šildymo sistemas: radiatorių, elektrinį grindų šildymą, šilumos siurblius ir pan. Tokia valdymo sistema ne tik padeda užtikrinti didesnį komfortą, bet ir taupyti energiją. „Danfoss Link“ yra išmanioji valdymo sistema su patogia vartotojo sąsaja ir jutikliniu ekranu. Ja galima šildymo sistemas valdyti ir nuotoliniu būdu, nesant patalpose.

Su sistema „Danfoss Link“ galima valdyti ir DEVI elektrinio šildymo kilimėlius. Juos UAB „Danfoss“ rekomenduoja „Pilies apartamentų“ gyventojams kaip patogų grindų

šildymą vonios kambariuose. DEVI kilimėliai gali padėti pamiršti nejaukų jausmą, kai basomis tenka atsistoti ant šaltų vonios grindų.

DEVI šildymo kilimėlius paprasta sumontuoti ir galima lengvai, be didelių investicijų integruoti į bendrą šildymo sistemą. Šiuos kilimėlius galima kloti po bet kuria grindų danga – plytelėmis, laminatu ar mediena.

Pasak UAB „Danfoss“ šildymo sistemų pardavimų vadovo Andriaus Timofejevo, didžiausias DEVI elektrinio šildymo kilimėlių pranašumas – kad pakloti po grindų plytelėmis jie greitai įšyla. Toks grindų šildymas yra pigesnis nei vandeninis, kuriam vamzdžius būtina kloti giliau.

Todėl, turint šildymą vandeniu, reikia ilgiau laukti, kol įšils grindys, mat iš pradžių įšildomas betonas, o tik po to – grindys.

DEVI šildymo kilimėliai parduodami visiškai paruošti montuoti, tad kloti juos labai paprasta ir saugu. Kilimėlių storis – vos 3–4,5 mm, taigi juos klojant neteks labai paaukštinti vonios kambario grindų. Be to, šie kilimėliai gali būti labai ilgai eksploatuojami. Gamintojas jiems suteikia net 20 metų garantiją.

Išnaudojant „Danfoss Link“ sistemos galimybes ir efektyviai valdant šildymą, sukuriamas komfortas namuose ir sutaupoma iki 30% energijos.

91

S TAT Y B A

SOSTINĖJE DURIS ATVĖRĖ MODERNUS, jaukus ir patogus verslo centras Sostinėje įsikūręs verslo centras „Narbuto 5“ yra modernus, kompaktiškas, išsiskiriantis jaukumu ir patogia vidine logistika.

Lengvai atpažįstamas ir puikiai matomas nuo T. Narbuto gatvės ir vieno iš pagrindinių Vilniaus transporto žiedų.

IRENA DIRGĖLIENĖ

92

S TAT Y B A

Siekia aukščiausių standartų Verslo centro plėtotojos UAB „Kapitel“ generalinė direktorė Amelija Rudenko pasakoja, kad jos vadovaujama įmonė sklypą, kuriame dabar stovi verslo centras, įsigijo prieš dešimtmetį. Įvertinę rinkos poreikius, bendrovės specialistai nuo pat pradžių turėjo viziją statyti verslo centrą, atitinkantį tvarios statybos reikalavimus ir atspindintį Žvėryno jaukumą bei šiuolaikiškumą. „Mūsų įmonės pagrindinė veikla – plėtoti komercinės paskirties pastatus, kurie atspindėtų žmonių poreikius, kurti funkcionalias ir estetiškai patrauklias erdves tiek viduje, tiek išorėje, gerinti gyvenimo ir darbo kokybę. Mes įgyvendiname visą nekilnojamojo turto ciklą – nuo idėjos iki pastato, o vėliau liekame jo valdytoju. Šio objekto plėtrą paskatino rinkos poreikis ir potencialių nuomininkų lūkesčiai. Kurdami naujus objektus, siekiame, kad mūsų pastatuose būtų įgyvendinti aukščiausi standartai, todėl dar prieš pradedant statybas buvo nuspręsta inicijuoti BREEAM sertifikavimo procesą. Šiuo metu pastatas jau gavo tarpinį „VERY GOOD“ lygio BREEAM sertifikatą. Po kelių mėnesių tikimės gauti galutinį BREEAM sertifikatą“, – sako A. Rudenko.

Bendrasis šešių aukštų pastato antžeminės dalies plotas – 5 200 m2, naudingasis – apie 4 620 m2. Vieno aukšto plotas – nuo 700 iki 1 000 m2. Dviejuose požeminiuose aukštuose netrūksta ir vietų automobiliams – jų yra 110.

Darbuotojų nepasieks triukšmas Verslo namų „Narbuto 5“ koncepciją veikė įvairios aplinkybės: nestandartinė sklypo forma ir dydis lėmė pastato architektūrinę išvaizdą, unikalią fasado formą. Nuo pradžių buvo užsibrėžta siekti A klasės standartų, jų pasiekta kompleksiškai suderinus visas pastato dalis (konstruktyvinius sprendinius ir inžinerines sistemas). Pastatas stovi šalia labai judrios T. Narbuto gatvės, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo akustikai. Pasirinkti akustikos

93

S TAT Y B A

sprendiniai gerąja prasme viršija akustikos normų reikalavimus ir taip apsaugo biurų darbuotojus nuo gatvės triukšmo. Pastate įrengtas vidaus apšvietimo automatizavimas atitinka A klasės standartą.

Išsaugoti medžiai ir paukščiai Plėtojant šį objektą, remtasi darnios plėtros principais ir tvariu požiūriu į aplinką bei gamtos išteklius. „Siekdami darniai įsilieti į Žvėryno ir gamtinį kraštovaizdžius, išsaugoti sklype buvusią augaliją ir paukščių populiaciją, ėmėmės unikalių iniciatyvų – prieš pradėdami statybas persodinome šimtametį ąžuolą, kuris puikiai prigijo ir toliau puošia Edukologijos universiteto aplinką. Baigus statybas, sklype buvo pasodinti jame ankščiau augusių rūšių augalai, būdingi mūsų kraštovaizdžiui. Sklype šalia pastatyto verslo centro atsirado dekoratyvinė siena, ant kurios įrengti inkilai, specialiai pritaikyti tiems paukščiams, kurie gyveno sklype prieš pradedant statybas“, – atskleidžia A. Rudenko.

Generalinis rangovas įveikė visus iššūkius Pasak generalinio rangovo UAB Merko statyba generalinio direktoriaus Sauliaus Putrimo, išskirtinis šio modernaus pastato aspektas yra jo fasadai su vertikaliais dekoratyviniais elementais. Fasadas įrengtas iš gamybos ceche visiškai užbaigtų surenkamųjų elementų konstrukcijų. Vertikalūs dekoro elementai pagaminti iš daugia-

94

sluoksnio aliuminio plokščių, formuojant stačiakampę siją. Administracinis pastatas yra šešių aukštų su dviem požeminiais aukštais automobiliams statyti. Bendrasis pastato plotas – apie 8 350 m2, aukštis – apie 24 metrai.

Energinio naudingumo klasė yra A, o akustinio komforto sąlygų – B. Biurų pastatas turės BREEAM sertifikatą, šiam tikslui darbai buvo pradėti projektavimo stadijoje ir statybos vykdytos norint gauti „VERY GOOD“ lygio įvertinimą. „Sklypo plotas – 2 600 m2 (0,26 ha), pastato požeminės dalies plotas – apie 1 700 m2, todėl darbai buvo atliekami arti esamų pastatų ir miesto inžinerinių tinklų. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas arti statinių įrengti polinę vienpusio apibetonavimo sieną. Didžiausiu iššūkiu tapo vos per du metrus nuo mūsų požeminės automobilių aikštelės esantis senas pastatas“, – aiškina S. Putrimas.

Pasak pašnekovo, pastato energinio naudingumo klasė A ir jis turi atitikti BREEAM sertifikatui gauti keliamus reikalavimus, todėl daug pastangų teko įdėti įrengiant fasadus. Tikslas buvo pasiektas, visi sumanymai įvykdyti. Tam buvo pritaikyta subrangovų patirtis, įgyta dirbant užsienyje. Pastato karkasas – monolitinio gelžbetonio. Pastato funkcionalumui padidinti vietoje sijų buvo įrengiami kapiteliai ant kolonų. Taip buvo paprasčiau montuoti ortakius ir vamzdžius po perdangomis, be to, tai pagerino patalpų planavimo lankstumą. Fasadai yra nelaikančiosios konstrukcijos iš surenkamųjų lengvų elementų, kurie buvo surinkti ceche. Karkasas pagamintas iš lengvų metalo konstrukcijų su apšiltinimu, į jį montuojant lan-

S TAT Y B A

gų bloką ir lauko pusę aptaisant aliuminio kompozicine plokšte ar emaliuotu stiklu. „Pastato aukštingumas yra apibrėžtas detaliojo plano parametrų. Aplinkinių statinių architektūra gana korektiška, todėl projekto autoriaus Gedimino Paslaičio pasirinktas pastato fasado sprendimas apjungė jį į bendrą architektūrinę visumą. Eksterjero vertikalios linijos atkartoja gretimų objektų formas, o didžiausios fasadų plokštumos išskiria ir akcentuoja. Vertikalūs fasado elementai gaminti iš apdailos plokščių. Naktinis pastato apšvietimas išryškina šiuos jo sprendinius.

Taip pat pastato fasade pietų pusėje naudotas stiklas su saulės kontrole“, – išsamiai pasakoja S. Putrimas.

Pasirinkti pažangūs statybos būdai UAB Merko statyba pasirinko fasadus įrengti iš gamybos ceche visiškai užbaigtų surenkamųjų elementų konstrukcijų. Tai užtikrino greitesnį darbą, sandarinant pastatą, ir leido anksčiau pradėti vidaus apdailos darbus. Pirmajame aukšte šalia pagrindinio įėjimo į pastatą įrengtas centrinis holas, kurio erdvė apima du aukštus, siekiant suteikti reprezentacinę paskirtį. Išskirtinumo teikia žalia augalų siena. Taip pat visuose aukštuose suprojektuota: laiptines jungiantys koridoriai, neįgaliems žmonėms pritaikyti sanitariniai mazgai, techninės patalpos bei liftai. Aukštuose korido-

95

S TAT Y B A

Baldų salono „Narbutas“ interjeras

riai yra centrinėje pastato dalyje. Liftai sumontuoti pastato centre, taip užtikrinamas patogus susisiekimas su administracinėmis patalpomis. Ši pastato aukšto schema patogi patalpoms sujungti arba suskaidyti ir leidžia lengviau pritaikyti jas pagal poreikį. Pagrindinės techninės patalpos yra požeminėje pastato dalyje. Dalis įrenginių sumontuoti ant stogo.

Pastato energinio naudingumo klasė A. Ją užtikrina modernios vėdinimo, šildymo bei vėsinimo sistemos, šviesos diodų (LED) apšvietimas. Verslo centre įrengta inžinerinių sistemų valdymo sistema (BMS), valdanti pastato patalpų apšvietimą ir leidžianti reguliuoti mikroklimatą. Sistema nuskaito skaitiklių duomenis ir įspėja objektą aptarnaujantį personalą apie konkretaus įrenginio gedimą.

Statinio eksploatacija skaičiuota pagal galiojančias normas (STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“). Monolitinio gelžbetonio pastato konstrukcija užtikrina ilgalaikį funkcionavimą. Inžineriniai įrenginiai pasirinkti iš pasaulyje žinomų gamintojų, tai užtikrins patikimą sistemų funkcionalumą bei didesnes garantijas.

Biurų patalpoms solidumo suteikia durys, kurių varčios aukštis – apie 2,7 m., vyriai paslėpti, staktos be apvadų.

Interjero (grindų dangoms, surenkamosioms luboms) medžiagos pasirinktos iš žinomų Europos gamintojų.

96

Sprendimai, netrukdysiantys kaimynams UAB „Geotechniniai darbai“ direktorius Tomas Šidagis sako, kad verslo centro, kaip ir kiekvieno pastato, statybos prasidėjo nuo pamatų įrengimo. Sprendžiant Žvėryne ypač aktualų automobilių statymo klausimą, po visu pastatu buvo numatyta dviejų aukštų požeminė stovėjimo aikštelė. Bendrovės specialistai išoriniu kontūru įrengė atraminę sieną iš pastovaus sraigtinio gręžimo polių. Nors gretimo sklypo tvoros pamatai buvo seklūs, ši atraminė siena leido maksimaliai išnaudoti sklypo teritoriją požeminėms erdvėms suformuoti, taip pat ši sienutė užtikrino, kad požeminė pastato dalis nesukels neigiamo poveikio gretimiems pastatams. Po vidinėmis konstrukcijomis buvo numatyti srautinių injekcijų poliniai pamatai. Ši technologija leidžia įrengti polius neiškasus visos pamatų duobės. Toks technologijos pranašumas – specializuotos įrangos technologinių pertraukų sutrumpinimas iki minimumo.

Įrengtos modernios inžinerinės sistemos UAB „Interviris LT“ darbuotojai verslo centro „Narbuto 5“ pastate įrengė vėdinimo ir šildymo sistemas. Vėdinimo sistema įrengta naudojant rekuperatorius „Fläkt Woods“.

Ji suprojektuota pasitelkiant oro srauto reguliavimo, matavimo ir uždarymo VAV sklendes, kurios skirtos pasto-

S TAT Y B A

viam ir kintamam oro srautui reguliuoti vėdinant pagal poreikį. Oro srautas tokiomis sklendėmis reguliuojamas pagal užterštumo patalpose CO daviklius. Tai technologija, naudojama pagal BREEAM sertifikatą. Įrengiant šildymą naudotos KAN sistemos, kurių ypatumas – cinkuoti vamzdynai. Jie supjaustomi ir supresuojami detalėmis, todėl jiems įrengti nereikia ypač daug laiko ir darbuotojų jėgų. Naudota bendra KAN sistema įrengiant grindinį ir radiatorinį šildymą. Sistema „KANtherm“ yra optimali kompleksinė inžinerinių gaminių sistema, susidedanti iš pačių naujoviškiausių, vienas kitą papildančių techninių sprendimų vandentiekio, šildymo, gaisro gesinimo bei technologinių sistemų srityje.

UAB „Interviris LT“ direktorius Andrius Škurenka, paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė bendrovės darbuotojai įgyvendindami projektą, sakė, kad objektams, kuriuose dirbama pagal BREEAM sertifikatą, reikia skirti daugiau darbų vadovų, nes būtina rūšiuoti atliekas. Reikia pasiekti, kad atliekų būtų kiek įmanoma mažiau, todėl būtina labai tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų ar detalių reikės. Šis verslo centras UAB „Interviris LT“ buvo jau ne pirmas pastatas, įrengiamas pagal BREEAM sertifikatą.

Taip pat pastate įrengti liftai „Schindler“ sukomplektuoti su regeneracinėmis pavaromis, kurios gamina elektros energiją ir grąžina ją į elektros tinklą.

Sumontuota atspari išoriniam poveikiui šildymo sistema Pasak „KAN-therm“ atstovo Baltijos šalyse Modesto Želvio, objekte sumontuota sistema „KAN-therm Steel“ – tai kompleksinė santechninė sistema, kurią sudaro vamzdžiai bei jungtys, pagaminti iš išorėje cinkuoto anglinio plieno. Sistemoje „KAN-therm Steel“ panaudota technologija „press“ leidžia greitai bei tiksliai montuoti jungtis, presais užspaudžiant sujungimų vietas – taip nereikia virinti ir sriegti atskirų detalių. Visa tai leidžia labai greitai ir patikimai sumontuoti sistemą net naudojant didelio skersmens vamzdžius bei jungtis. Dėl medžiagų specifikos bei skersmenų įvairovės sistema „KAN-therm Steel“ yra skirta kompleksiškai uždaro tipo vidaus centrinio šildymo sistemoms montuoti, statant daugiabučius bei visuomeninės paskirties pastatus. Labai svarbu paminėti, kad ši sistema yra atspari vandalizmui. Tinkamai įrengtą sistemą sugadinti ar pažeisti yra labai sunku ar netgi neįmanoma.

Įvertinant formos atminties reiškinį, kuriuo išsiskiria vienalyčiai „KAN-therm“ vamzdžiai „PE-RT Blue Floor“, iki minimumo sumažinama vamzdžių užlūžimo ir užspaudimo galimybė, veikiant ilgalaikei apkrovai, pavyzdžiui, karučio svoriui arba šildymo kilpas mindžiojant žmonėms. Tai vamzdžiams „PE-RT Blue Floor“ padeda visada atgauti savo pirminę formą. Klojant daugiasluoksnius vamzdžius, dėl tokio pažeidimo tektų pakeisti pažeistą (suspaustą) vamzdį. Grindinio šildymo arba šaldymo sistema, sumontuota naudojant aukštos kokybės vamzdžius „KAN-therm PE-RT Blue Floor“, užliejus betonu, tampa neatskiriama pastato konstrukcijos dalimi, kuri savo patvarumu viršija šilumos šaltinio ilgalaikiškumą ir prilygsta paties pastato eksploatavimo trukmei.

Energetiškai efektyvūs apšvietimo sprendimai UAB „Gaudrė“ projekte „Narbuto 5“ atliko visus pastato vidaus, lauko bei fasado apštvietimo projektavimo darbus. Šios bendrovės specialistai taip pat atliko ir apšvietimo valdymo projektavimo darbus, patiekė visą reikiamą apšvietimo bei apšvietimo valdymo įrangą, atliko projekto priežiūros ir apšvietimo valdymo programavimo darbus. „Visada yra lengviausia pasinaudoti standartiniais šviestuvais, bet šiame projekte didžioji dauguma apšvietimo prietaisų buvo gaminami specialiai tik šiam projektui ir juos gamino UAB „Gaudrė“, mūsų ypatumas yra tai, kad galime sukurti ir pagaminti apšvietimo produktus, atitinkančius architekto ir kliento projekto viziją, be abejo, ir visus keliamus šviesotechninius reikalavimus“, – sako bendrovės apšvietimo specialistas Donatas Storpirštis.

Pasak pašnekovo, ieškant sprendimų visą laiką buvo atsižvelgiama į energinį efektyvumą, kitaip būti ir negalėjo, nes užduotis buvo suprojektuoti apšvietimą, atitinkantį BREEAM reikalavimus. Nuo pat projektavimo pradžios visi apšvietimo sprendimai buvo derinami su BREEAM sertifikatus suteikiančia įmone. Norint gauti BREEAM sertifikatą neužtenka išpildyti reikalavimą apšviesti darbo vietą ne mažiau kaip 500Lx, čia vertinamas ir šviestuvų akinimo koeficientas, šviestuvų valdymas, bei apšvietimo komfortas. Biuro darbo vietų apšvietime buvo pasiektos ne didesnės kaip 9W/m² energijos sąnaudos

„Grindinio šildymo sistemos yra žemos temperatūros šildymo sistemos, sąveikaujančios su naujais energiją taupančiais šilumos šaltiniais, tokiais kaip kondensaciniai katilai arba šilumos siurbliai. Jos suteikia galimybę naudoti žemesnę oro temperatūrą patalpoje, palyginti su įprastu šildymu, ir išsaugoti tokį pat šilumos komfortą.

Tokios šildymo sistemos savybės garantuoja akivaizdų taupymą, nes galima sumažinti sezoninį šilumos energijos suvartojimą, lyginant su šildymu radiatoriais. Dėl naudotų vamzdžių „PE-RT Blue Floor“ ilgais ritiniais nesusidaro daug trumpų vamzdžio atkarpų, o šildymo kilpų klojimas, naudojant profesionalų išvyniojimo įtaisą, didina darbo patogumą ir trumpina atlikimo laiką“, – sako M. Želvys.

97

S TAT Y B A

esant maksimaliam apšvietimui. Be to, viso pastato apšvietimui buvo panaudota ENCELIUM valdymo sistema, nes norit pasiekti geriausią apšvietimo energetinį efektyvumą neužtenka surasti ar pagaminti gerą šviestuvą, būtinas ir efektyvus apšvietimo valdymas įvertinant ir natūralios šviesos įtaką bei darbo vietos užimtumą: visose darbo vietose yra naudojami jutikliai, nuolat sekantys, ar darbo vietoje yra žmogus – jeigu žmogaus nėra – šviestuvai išjungiami, jeigu darbo vietoje pakanka natūralaus apšvietimo – šviestuvo galia yra mažinama. Kiekvienas darbuotojas bet kada gali prisijungti prie apšvietimo valdymo sistemos kompiuterio pagalba ir gali reguliuoti apšvietimą savo darbo zonoje individualiai.

Neteršiantis aplinkos lauko apšvietimas Lauko bei fasado apšvietimo sprendimai irgi tapo iššūkiu.

Apšvietimas projektuotas taip, kad būtų kuo mažesnė šviesos tarša į aplinką, tuo pačiu nepamirštant ir išorinės pastato estetikos. Čia taip pat buvo laikomasi visų BREEM reikalavimų, buvo vertinamas netgi naujai įrengto apšvietimo poveikis aplinkiniams pastatams. Įrengiant fasado apšvietimą taip pat neapsieita be nestandartinių sprendimų. Čia taip pat teko modifikuoti šviestuvus, kad jie maksimaliai tiktų prie fasado apdailos ir konstrukcijos. „Ruošiant techninį apšvietimo projektą buvo numatyta bendra viso pastato apšvietimo koncepcija, tačiau kiekvienas klientas (nuomininkas) be abejo turėjo savo viziją ir pageidavimus. Atsižvelgiant į tai, apšvietimo sprendimai buvo koreguojami individualiai kiekvienam biurui, bet vis tiek buvo stengiamasi maksimaliai išlaiky-

ti bendrą viso pastato apšvietimo vientisumą: šviestuvų tipažą ir šviesos spalvinę temperą bei bendrą pastato apšvietimo valdymo sistemą.“, – sako D. Storpirštis.

Anot jo, dažnai projektuojant biurų pastatų apšvietimą bendrosioms erdvėms būna skiriama mažiau dėmesio, nes šios erdvės „niekieno“, bet ne šiuo atveju. Šiame projekte netgi bendrosiose erdvėse nebuvo naudojami standartiniai šviestuvai, čia taip pat buvo sukurti šviestuvai pagal architekto viziją. Didžiausias iššūkis buvo net ne šviesotechniniai dalykai, o specialus šviestuvo korpusas pritaikytas prie lubų konstrukcijos ir estetikos. Be to, pakabinamų lubų tipai skirtingose bendrų erdvių dalyse buvo ne vienodi – taigi teko gaminti skirtingus šviestuvus, bet tik įėjus į pastatą matome vientisą vaizdą. Vidaus apšvietimo sprendimai pratęsiami ir į lauko apšvietimą.

Taigi, išlaikoma bendra pastato apšvietimo estetika. Bet nepaisant visų estetinių sprendimų bendrosiose erdvėse visi šviestuvai taip pat valdomi bendros pastato apšvietimo valdymo sistemos ENCELIUM ir šviestuvai įjungiami tik tada, kai yra judėjimas bendrosiose erdvėse. Kitu metu šviestuvai budi minimaliu režimu, taip dar labiau padidinamas pastato apšvietimo energetinis efektyvumas.

Naudojo ekologiškas lietuviškas medžiagas Be kitų subrangovų, glaistymo ir dažymo darbus pastate atliko UAB „Salgesta“ darbuotojai. Įmonė „Salgesta“ rūpinasi ir siekia, kad statybos darbų paslaugos atitiktų klientų poreikius, lūkesčius ir laiko reikalavimus, o objektuose atliekami darbai užtikrintų darnią plėtrą, švarią ir sveiką aplinką, saugotų biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę.

Bendrovė statybose taiko naujausias Lietuvoje ir užsienio šalyse sukurtas technologijas bei pagamintas ekologiškas medžiagas, atitinkančias pasaulinius standartus, taip pat ieško naujų sprendimų ir galimybių, siekia būti patikima ir ilgalaikė savo klientų partnerė.

Verslo centro koridoriams ir bendrojo naudojimo patalpoms glaistyti ir dažyti meistrai rinkosi mūsų šalies kompanijos IGIS produkciją. Ši Panevėžyje įsikūrusi bendrovė yra viena didžiausių grunto, glaisto, dažų ir tinko gamintojų Lietuvoje, per dieną pagaminanti apie 60 tonų produkcijos.

Dirbdami objekte UAB „Salgesta“ darbuotojai atsižvelgė į visus dizainerių siūlymus. Pasak direktoriaus Saulius Bradavičiaus, didžiausias iššūkis buvo dėl skirtingų medžiagų sandaros atsiradusios deformacinės siūlės, tad teko įrengti matomas dekoratyvines siūles. Naudotas glaistas, skirtas gipskartonio plokščių siūlėms užpildyti, betono, tinkuotų bei kitų mineralinių paviršių įtrūkimams bei didesniems nelygumams išlyginti.

Sustiprins įmonės vardą ir žinomumą UAB „Narbutas“ lankytojams jau atvėrė naujo biuro baldų salono duris. Biuro baldų salonas įsikūrė pirmajame verslo centro „Narbuto 5“ aukšte ir užima 435 m2 plotą. „Išskirtinę mūsų simpatiją šiam verslo centrui pelnė ir pavadinimų sutapimas. Tai sustiprins įmonės vardą, žinomumą ir net pabrėš mūsų adresą“, – džiaugiasi bendrovės rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė.

98

S TAT Y B A

Salono reprezentaciniams baldams naudota danga „Fenix“, įrengtos akustinės pertvaros ir sieninės plokštės garso sklidimui sumažinti. Baldų salono interjeru rūpinosi architektūros studija „Plazma“, parinkusi šiltas ir ramias spalvas, padedančias susikoncertuoti į produktyvų darbą.

Salono darbuotojai džiaugiasi turėdami didelę erdvę ir galimybę joje eksponuoti daugumą naujausių „Narbuto“ baldų kolekcijų. Tiek klientai, tiek architektai gali šias kolekcijas pamatyti, pačiupinėti. Tai palengvina apsisprendimą įsigyti būtent tokius baldus.

Erdviose patalpose eksponuojami ne tik „Narbuto“, bet ir nemažai užsienio tiekėjų baldų pavyzdžių. Lankytojai gali apžiūrėti didelę pasaulyje labai gerai žinomo vokiečių gamintojo „Interstuhl“ kėdžių ekspoziciją. Ši bendrovė yra pagrindinis užsienio partneris, pasirinktas siekiant sustiprinti darbo kėdžių liniją, todėl klientai gali rinktis labiausiai patinkančias darbo kėdes.

Suplanuotos erdvės gerina darbuotojų santykius Salone ne tik eksponuojami baldai, bet ir įkurtos darbo vietos, pasitarimų kambariai, poilsiui skirtos zonos. Erdvė suplanuota taip, kad darbuotojai visiškai netrukdytų vieni kitiems. „Labai džiaugiamės, kad suplanuotos erdvės padėjo suformuoti visiškai kitokius mūsų komandos darbo principus. Išmokome dirbti netrukdydami vieni kitiems. Erdvės suformuotos tiek individualiam darbui, tiek grupėmis ar komandiniam darbui, tiek susitikimams su klientais bei architektais ar dizaineriais. Įvairaus dydžio pasitarimų kambariai užtikrina mažesnių grupių darbą, taip pat tinka didesniems susitikimams su klientais bei architektais. Be to, įsirengėme ir poilsio zonas, kuriose darbuotojai gali pabendrauti ir pailsėti. Yra virtuvės, poilsio kambarys, sūpynės, kambariai, skirti pokalbiams telefonu bei „Skype“ konferencijoms“, – pasakoja G. Vaitonytė.

Naujojo biuro ir ekspozicijos akcentas – atvirumas lankytojams. Į biurą kviečiami architektai ir dizaineriai, jame vyksta gamintojų mokymai. Taip pat planuojama vesti mokymus ir konferencijas, kaip teisingai stovėti ir sėdėti prie „sėsk–stok“ stalų, kaip teisingai susireguliuoti darbo kėdes, pasirūpinti darbo vietos ergonomika, sveikesnės darbo vietos koncepcija, klientai gaus ir praktinių rekomendacijų.

Svarbu paminėti, jog vidines aliuminio stiklo pertvaras, berėmio stiklo ir nerūdijančio plieno turėklus pastate sudėjo UAB „Durų sistemos“. Ši įmonė yra viena didžiausių berėmio grūdinto stiklo konstrukcijų ir aliuminio stiklo atitvarų gamintojų Lietuvoje. Iššūkių nebijanti „Durų sistemos“ komanda profesionaliai atlieka darbus ir vidaus patalpose, ir išorės fasaduose.

99

PRAMONĖS INŽINERIJA ir inovacijos.

Nauja era.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

100

INŽINERIJA

Inžinerijos ir statybos pramonė stovi ant naujos eros slenksčio. Progresyvios įmonės, siekdamos modernumo ir visavertės evoliucijos, nepailsdamos plėtoja programas ir priemones, keičiančias bendrovių projektų rengimo, planavimo ir įgyvendinimo metodus. Tiekdamos pažangią programinę įrangą, statybai skirtą aparatinę įrangą ir analizės galimybes, inovatyvios kompanijos išsprendžia daugybę sektoriuje dešimtmečius glūdėjusių problemų, įskaitant sunkumus surinkti projekto informaciją ir ja dalytis. Akivaizdu, kad pokyčiai laukiami. Juk statybų projektai tampa itin sudėtingi ir brangūs, o vadovai patiria didesnį spaudimą sumažinti sąnaudas, įgyvendinti projektą per trumpesnius terminus ir užtikrinti darbo našumą.

Naujausios tendencijos Daugybė bendrovių į savo kasdienę veiklą ėmė diegti naujas statybos technologijas, tačiau didžiąją dalį pastangų buvo sutelkusios į skaitmeninio bendradarbiavimo programinės įrangos priemones. Pavyzdžiui, susirūpinimas klimato pokyčiais paskatino poreikį užtikrinti, kad projektuojami pastatai būtų kuo efektyvesni. Tokie laimėjimai technologijų srityje leido elementams, pavyzdžiui: mobiliosioms programėlėms, belaidžio ryšio technologijai, šviesos ryšiui ir žaliajai medžiagai, atlikti reikšmingą vaidmenį srityje, kuri neabejotinai bus kitas pastatų projektavimo etapas.

Pastaraisiais metais itin reikšminga tapo ir 3D spauda.

Technologijų patobulinimai ir mažesnės sąnaudos lėmė

tai, kad 3D taptų perspektyviu pasirinkimu, ypač inovacijų ir tyrimų srityje. Ji žymiai sutrumpina prototipų kūrimo ir bandymo etapo laiką, sąnaudas, o tai padeda užtikrinti produktyvumą, planuoti projektą, mažinti darbo apimtį, tiekimo išlaidas ir atliekas.

3D spausdinimo ir BIM (statinio informacinis modeliavimas) sąjunga statybų ir inžinerijos sektoriuose taip pat reikšminga. BIM patobulinimai stiprina surenkamųjų statinių ir moduliavimo tendencijos augimą. 3D spaudos garantuojama projektavimo laisvė, specializuoti sprendimai ir pažangios inžinerijos galimybės reiškia, kad turime vis labiau prisidėti prie inovatyvių statybos produktų kūrimo. Tikėtina, kad ateinančiais metais tolesni technologijų patobulinimai užtikrins didesnį šios tendencijos populiarumą.

Nuo įrangos sekimo iki BIM, nuo energijos taupymo iki nuotolinio valdymo – internetu sąveikaujantys įrenginiai („IoT“) atlieka svarbų vaidmenį, vykstant statybos pramonės ir susijusių produktų nulemtiems pokyčiams.

Nauji ir inovatyvūs statybos produktai su nebrangiais mažos galios jutikliais bendrovėms teikia informaciją, kuri naudojama procesams gerinti, sąnaudoms mažinti ir pelningumui didinti. Ši technologijų platforma pagerina išmaniųjų statinių galimybes ir suteikia išmaniojo miesto su tarpusavyje susijusia infrastruktūra galimybę. „IoT“ inovacijos galimybės statyboje yra beribės.

Didelės apimties duomenys – tai visų tipų pramonėje esanti informacija. Nors tai nevisiškai nauja tendencija,

101 101

INŽINERIJA

tačiau, atsiradus naujiems lyginamų duomenų analizės būdams, ji pradeda duoti naudos. Naujos technologijos leido bendrovėms prasmingai išnaudoti šią vertingą informaciją, kuri dabar efektyviai taikoma projektavimo, operacijų ir komunikacijos srityse. Dėl to pagerėja supratimas, našumas, projektavimas tampa aukštesnio lygio, o gamybos procesas vyksta sklandžiau.

Inžinerijos ir statybos įmonių technologinė transformacija Nuo 2011 iki 2017 m. pradžios statybos ir technologijų įmonės gavo 10 mlrd. dolerių investicijų finansavimą. Didelę reikšmę šių industrijų evoliucijai ir pokyčiams turėjo ir vis dar turi naujos įmonės (vadinamieji „startuoliai“).

Kiekvienas naujas verslas savaip prisidėjo prie naujų galimybių – priemonių ir sprendimų, plėtojančių statybos technologijas bei eliminuojančių „nusistovėjusias“ problemas.

Verta paminėti, kad naujos įmonės daug lengviau integruoja ir įvairias inovacijas.

Tikėtina, kad startuoliai sukurs dar daugiau priemonių ir sprendimų statybų etapui. Jau dabar tam maždaug 1 000 bendrovių siūlo produktus, įskaitant galimybes, susijusias su įmonės išteklių planavimo sistemomis, kurios naudojamos visą statybų laikotarpį.

102

Darbai statybvietėje Statybos technologijų bendrovės mėgina sušvelninti keletą sudėtingiausių problemų, sukurdamos priemones ir sprendimus, padedančius atlikti darbus statybvietėje.

Produktyvumas darbo vietoje yra vienas svarbiausių prioritetų. Kai kurios naujos priemonės pagerina produktyvumą darbo vietoje – jos seka komandos darbą realiuoju laiku, įskaitant kiekvieno komandos nario aktyvaus darbo valandų skaičių. Pavyzdžiui, sistema stebi darbuotojus, analizuodama duomenis iš nešiojamųjų GPS įrenginių, arba prašo darbuotojų įvesti duomenis apie savo veiklą, vietą ir valandas į mobiliuosius įrenginius. Kitos produktyvumo darbo vietoje programos padeda bendrovėms valdyti projekto darbuotojus kvalifikuotos prekybos srityje arba stebėti produktyvumą prekybos arba darbuotojų lygmeniu. Pavyzdžiui, naudodamas vieną priemonę, meistras gali iš karto gauti duomenis apie faktines projekto valandas, į apskaitą įtrauktas ir kitas valandas.

Saugos stebėsena – tai visada didelį rūpestį inžinerijos ir statybos bendrovėms keliantis dalykas. Daugybė programų palengvina saugos incidentų darbo vietoje stebėseną ir pranešimą apie juos, o kita įranga leidžia vadovams pateikti saugos perspėjimų ir patarimų visiems darbuotojams.

INŽINERIJA

Kokybės kontrolei taip pat teikiama ypatinga reikšmė, todėl moderni įranga gali tapti patikimu asistentu kontroliuojant šį aspektą. Kai kurios naujos programos pateikia nuotraukas ir vaizdų žymes, taip padėdamos vadovams tikrinti atokiau esančias aikšteles, o kitos leidžia atnaujinti ir stebėti remonto ir apdailos darbų sąrašus realiuoju laiku. GPS naudojimas projektams, ypač tiems, kurie susiję su transportavimu, jau pagerino projektų specifikacijų tikslumą. Dėl to pagerėja našumas ir tikslumas atliekant darbus statybvietėje. Ateityje pirmaujančios inžinerijos ir statybos bendrovės tikisi sukurti automatines kokybės kontrolės sistemas, jungiančias naujas technologijas ir dirbtinį intelektą su kitomis priemonėmis, įskaitant GPS ir BIM. Taip pat kuriamos ir kitos programos, padėsiančios atlikti daugybę kitų darbų, įskaitant tiekimo grandinės logistiką.

mobilioji platforma leidžia darbuotojams į brėžinius pridėti pakeitimų, pastabų ir hipersaitų. Be to, darbuotojai tai gali naudoti sutarties įvykdymo kontroliniams sąrašams naujinti arba norėdami surinkti informaciją apie kliento ir rangovo bendravimą, vykstantį pakartotinai derinant sutarties sąlygas. Šios priemonės leidžia vadovams statybvietėje atnaujinti ir nedelsiant pasidalyti informacija (įskaitant darbuotojų duomenis), ypač kai vyksta itin svarbus parengiamasis ir statybos etapai. Kai kurios našumo ataskaitų sritys gali automatiškai importuoti statybvietės duomenis, taip supaprastindamos informacijos rinkimo procedūrą.

Skaitmeninis bendradarbiavimas Architektai, inžinieriai ir meistrai – jų yra daug, jie dirba įvairiose vietovėse ir, palyginti su kitų pramonės sričių darbuotojais, gera jų komunikacija ypač svarbi, nors, deja, ypač sudėtinga. Jie turi dažnai bendrauti ir derinti informaciją, nes tam tikri pokyčiai, pavyzdžiui, rodos, nedidelis medžiagų užsakymo pakeitimas, gali akivaizdžiai pailginti terminus ar padidinti sąnaudas, jei projektas bus įgyvendintas per vėlai. Tai paaiškina, kodėl daugybė šiuolaikiškų ir sąmoningų statybos bei inžinerijos įmonių dėmesį skiria priemonėms, kurios skatina skaitmeninį bendradarbiavimą (informacijos keitimąsi internetu) visais projekto etapais. Šiems darbuotojams nebereikia kaip anksčiau grįžti į biurą toms užduotims atlikti, nes tuos pakeitimus jie gali atlikti statybvietėje. Pavyzdžiui, viena

103

INŽINERIJA

EFEKTYVI GENERALINĖ RANGA IR SUDĖTINGŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS – KOKYBIŠKO IR ATKAKLAUS DARBO REZULTATAS VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Bendrovė „Veikmės statyba“ veikia nuo 2005 m., tačiau įmonės veiklos ištakos peržengia šešių dešimtmečių ribą.

Tai – ilgametę darbo patirtį turinti ir daugybę iššūkių įveikusi bendrovė, kuri kiekvieną projektą įgyvendina taikydama inovatyvias statybos technologijas, šiuolaikiškas medžiagas ir priimdama novatoriškus sprendimus.

Bendrovė yra subūrusi aukštą kvalifikaciją turinčius specialistus, kurių profesionalumas ir ryžtas jiems padeda realizuoti net pačius sudėtingiausius bei įnoringiausius užsakovų pageidavimus. Įmonėje dirba daugiau nei 200 kvalifikuotų profesionalų. Čia susibūrė lojalūs darbuotojai, objektų vadovai, pastatų konstruktyvų įrengimo, darbo su įtemptuoju gelžbetoniu specialistai, galintys įgyvendinti bet kokius architektūrinius sprendinius, turintys kompetenciją konsultuoti ir padėti realizuoti ypatingos architektūros projektus. „Didžiuojamės tuo, ką darome. Įgyvendinti ir dar vykdomi projektai puošia mūsų įmonės vardą. Bendrovei „Veikmės statyba“ įsiliejus į grupę „Axis Industries“, įmonė tapo dar galingesnė ir konkurencingesnė“, – sako bendrovės generalinis direktorius Viktoras Navickas, primindamas, jog 2017 m „Veikmės statyba“ prisijungė prie „Axis Industries“ grupės.

Užsakovų pasitikėjimas, įdomūs projektai, pilni naujų techninių ir technologinių iššūkių, motyvuoja bei skatina tobulėti. Bendrovė jau ne kartą įrodė savo ryžtą ir profesionalumą. „Įtemptojo gelžbetonio sprendimai buvo pritaikyti įvairiems pastatams: „K29“, „Quadrum“, „Green Hall

104

2“ ar „Ukmergės 124“. Juose UAB „Veikmės statyba“ komanda atliko statybos darbus. Pasiūlėme savo inžinerinį personalą objekto optimaliems sprendimams bei pastato karkaso darbams atlikti – dirbome su įtemptuoju gelžbetoniu. Turime savo objektų įgyvendinimo komandas, suskirstytas pagal projektų specifiką, projektų valdymo komandą, statybos vadovų, ŠVOK, elektros inžinierių ir bendrųjų statybos darbų darbininkų, inžinerijos specialistų. Dirbame su generalinės ir konstruktyvinės rangos projektais, tačiau mūsų pagrindinė specifikacija – generalinė ranga“, – vardija generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidas Gedžius.

Beje, įmonė, būdama viena generalinių rangovų Lietuvoje lyderių, taip pat turi ir profesionalią konstruktyvinės rangos specialistų brigadą. Tai skatina užsakovų pasitikėjimą ir garantuoja gerus rezultatus. „Sugebame tinkamai bendradarbiauti, nes turime galimybę funkciškai padaryti taip, kaip užsakovai ir architektai įsivaizduoja. Visos technologijos ir medžiagos leidžia priimti netradicinius sprendimus, dirbant su įtemptuoju gelžbetoniu, kitais konstruktyvais ir inžinerinėmis priemonėmis“, – tikina V. Gedžius. Įmonės specialistų stiprybė ir išskirtinumas yra gebėjimas dirbti su įvairios paskirties objektais. Tarp bendrovės „Veikmės statyba“ projektų – logistikos centrai, gamyklos, gyvenamieji kvartalai, visuomeniniai ir administraciniai pastatai.

Visuomeniniai ir administraciniai pastatai Vieni naujesnių bendrovės objektų, kuriems prireikė bene daugiausia netradicinių sprendimų: biurų kompleksas „Quadrum“, verslo centrai „Green Hall 2“ ir „K29“, biurų kompleksai – administracinis pastatas Jonavos g. Kaune „Kauno Dokas“ bei Jungtinis inovatyvios medicinos centras Santariškėse, Vilniuje.

Visiems šiems objektams būdingos išskirtinės savybės, o juos įgyvendinant reikėjo ypatingo kruopštumo. Pavyzdžiui, skandinaviško stiliaus aštuonių aukštų stiklinio verslo centro „K29“ konstruktyvo statyba buvo ilgas ir preciziškas procesas, siekiant užtikrinti kokybę ir ilgalaikiškumą. Statybinės konstrukcijos iš monolitinio betono komplekse „Quadrum“ taip pat tapo iššūkiu, statant tokio masto objektą, griaunant senosios statybos stereotipus ir siekiant įnešti naujovių. Kauno „banginis“ „Kauno Dokas“ tapo kur kas daugiau nei tik dar vienu biurų pastatu. Įmonė realizavo visus architektūrinius sprendimus, leidžiančius šiam objektui tapti išskirtiniu, tačiau prie infrastruktūros puikiai derančiu pastatu. Įgyvendinant projektą „Green Hall 2“ bendrovei „Veikmės statyba“ buvo patikėti konstrukcijų montavimo ir apdailos darbai. Šiame objekte montuotos konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio su įtemptąja armatūra, stiprintos sijos virš esamos požeminės automobilių aikštelės, formuotos stogo ir fasado metalo konstrukcijos, atlikti apdailos darbai 3D formatu.

Logistikos centrai ir gamyklos Profesionali įmonės komanda specializuojasi ne tik dabar itin populiarių verslo centrų kūrimo srityje. Modernios

INŽINERIJA

gamyklos ir novatoriški logistikos centrai, atitinkantys aukštus kokybės standartus ir technologinius reikalavimus, – įmonės „Veikmės statyba“ kasdienybė.

Bendrovė įgyvendino logistikos centro „Rhenus“ Vilniuje bei gamyklos „GlassLT“ Alytuje projektus. Taip pat pradėtos inovatyvios gamyklos „Hella“ statybos Kaune.

Gyvenamieji namai Vieni naujausių gyvenamųjų namų projektų, kuriais įmonė itin didžiuojasi, yra „Oslo namai“ ir „Miško namai“. Įgyvendindama šiuos projektus, bendrovė atliko visus objekto statybos rangos darbus. Šių projektų unikalumą lemia ne tik siekis kokybiškai atlikti visus standartinius darbus, bet ir absoliutus būsimo gyventojo komforto kūrimas – tiek inžineriniai sprendi-

„Oslo namai“

mai, tiek aplinkos, žaliųjų zonų kūrimas yra orientuoti į kokybę ir pilnatvę.

Verta paminėti ir projektą Konstitucijos pr. 15. Čia įmonės „Veikmės statyba“ profesionalai dideliame aukštyje užbaigė arfą. „Tai bus aukščiausias gyvenamosios paskirties pastatas Vilniuje. Aukščiausias monolitas, išlietas iki 100 m aukščio“, – atskleidžia V. Gedžius.

Platus realizuotų projektų spektras ir atsakomybė už naujai pasirašytas sutartis ugdo UAB „Veikmės statyba“ komandą, dar labiau motyvuoja ir skatina tobulėti. Juk per pastaruosius penkerius metus bendrovė sugebėjo sėkmingai įgyvendinti net 49 projektus.

„Green Hall 2“

„Miško namai“

„Quadrum“

„Kauno Dokas“

„Rhenus“

„K29“

105

INFRASTRUKTŪRA

INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS IDĖJOS – NUO MIESTŲ

TANKINIMO IKI STOGŲ APŽELDINIMO IRENA DIRGĖLIENĖ

Pasaulyje priimtina, kad 1 ha plote gyventų 30 gyventojų.

Toks gyventojų tankis infrastruktūrine prasme yra ekonomiškai naudingas. Kai 1 ha gyvena mažiau žmonių, nuostolius tenka padengti savivaldybei arba kitiems gyventojams, todėl infrastruktūros plėtra neatsiperka. Apie tai, kaip infrastruktūros plėtra gali padėti išspręsti oro taršos ar po lietaus patvinusių gatvių problemas, kalbamės su specialistais.

106

Ar užtikrinsime infrastruktūros plėtrą savivaldybėse?

Lietuvoje yra labai daug perteklinės infrastruktūros. Kiekvienam mūsų šalies gyventojui vidutiniškai tenka apie 1 000 m2 sukurto ploto, o Europos Sąjungos vidurkis gerokai mažesnis – apie 350 m2 vienam gyventojui. Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas sako, kad Lietuvos

INFRASTRUKTŪRA

savivaldybės, vykdydamos tiek gyvenamųjų pastatų, tiek pramoninių teritorijų plėtrą, turėtų labai atidžiai įvertinti infrastruktūros poreikį ir jos plėtros išlaidas. „Lietuvos miestuose (išskyrus didmiesčius) mes turime nemažai inžinerinės infrastruktūros, kuri nėra visiškai išnaudojama, todėl savivaldybės raginamos keisti bendruosius planus, numatydamos kurti kuo mažiau naujos infrastruktūros ir kuo efektyviau išnaudoti esamą potencialą“, – savo mintis atskleidžia M. Narmontas.

Skaičiuojama, kad 1 ha plote turėtų gyventi 30 gyventojų. Toks gyventojų tankis infrastruktūrine prasme ekonomiškai naudingas, tačiau mūsų šalyje, norint pasiekti tokį rezultatą, kai kuriuos miestus reikia tankinti, o tai padaryti galima baigus infrastruktūros ar šių teritorijų plėtrą. Pasak M. Narmonto, taip būtų išnaudota esama infrastruktūra ir patiriama mažiau išlaidų kuriant naują infrastruktūrą. „Kuo daugiau bus išasfaltuota gatvių, nutiesta kelių ar vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, tuo brangesnis bus jų išlaikymas. Miestuose mažėjant gyventojų, auga infrastruktūros išlaikymo išlaidos, todėl tikimės, kad savivaldybių bendrųjų planų pakeitimas bus racionalus ir padės subalansuoti infrastruktūros plėtrą savivaldybėse“, – sako M. Narmontas.

Infrastruktūros pertvarka padės sumažinti oro taršą 2015 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta daugiau nei 20 mln. tonų CO2 ekvivalentu šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Lietuvoje daugiausia šiltnamio dujų išmetė energetikos sektorius. Tai sudarė 55 % viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 %. Apskaičiuota, kad vilniečiai spūstyse vidutiniškai praleidžia 136 val. per metus. Didžioji to problema – transporto srautai. Rytais dauguma keliauja centro link, nes šioje miesto dalyje yra daugiau nei pusė visų darbo vietų.

Vakare – iš centro gyvenamųjų rajonų link.

Pagerinti padėtį tikimasi sostinėje parengus ir įgyvendinus Darnaus judumo planą. SĮ „Vilniaus planas“ Darnaus judumo plano koordinatorė dr. Kristina Gaučė sako, kad vienas iš kertinių šio plano tikslų yra padaryti miesto keliones patrauklias ir malonias, sumažinant neigiamą kelionių poveikį aplinkai. Darnaus judumo planu bus siekiama įgyvendinti infrastruktūrines bei keleivių elgseną formuojančias priemones, sumažinant kelionių automobiliais skaičių, skatinant energijos tausojimą ir sveikos gyvensenos principus. Kokiais būdais tai bus padaryta?

Pasak pašnekovės, galima suskaičiuoti kelias dešimtis

107

INFRASTRUKTŪRA

108

priemonių paketų, kurios skatins keliones pėsčiomis.

Centrinėje (ir ne tik) miesto dalyje planuojama pritaikyti infrastruktūrą žmonėms su specialiaisiais poreikiais: mamoms su vaikais, senjorams, žmonėms, turintiems judėjimo ar regos negalią, ir taip padidinti kelionių pėsčiomis skaičių. Lygiagrečiai bus siūlomas ir priemonių paketas, ribosiantis tranzitinį eismą bei automobilių patekimą į senamiestį. „Jau dabar kuriamos alternatyvios paslaugos.

Pavyzdžiui, žmonės, atvažiavę į miesto prieigas ar netoli miesto centro, gali palikti automobilį specialiose aikštelėse (keturios „Park&Ride“, arba „Statyk ir važiuok“, aikštelės buvo atidarytos šių metų liepos 31 d.) ir tęsti kelionę viešuoju transportu ar pėsčiomis. Kiti tokių infrastruktūrinių priemonių paketai – gerinti kelionių dviračiais, viešuoju transportu, dalijimosi priemonėmis infrastruktūrą miesto struktūroje“, – sako dr. K. Gaučė.

Patraukli žaliosios infrastruktūros idėja – stogų apželdinimas

Detalus darnaus judumo planas bus parengtas iki 2018 m. vidurio, sprendinius įgyvendinti planuojama iki 2020 m., o strategija galios ir teigiamų pokyčių bei jų pasekmių tikimasi sulaukti iki 2030 metų.

„Sukuriant ir plėtojant žaliąją infrastruktūrą tarsi siekiama supriešinti ją su pilkąja – inžinerine urbanistine – infrastruktūra, parodant, kad daug ką gali padaryti ekosistemos. Gal visai nereikia atnaujinti senų ar statyti naujų

2013 m. lapkritį priimtoje Europos Sąjungos septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje pirmą kartą buvo paminėtas naujas terminas „žalioji infrastruktūra“. Kas tai?

Pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Vidmanto Bezaro, žalioji infrastruktūra suteikia galimybę taikyti patrauklius aplinkos, socialinių ir ekonomikos klausimų sprendimus, todėl ją būtina visapusiškai integruoti Lietuvos savivaldybėse. Žalioji infrastruktūra padeda sujungti esamus natūralios gamtos plotus ir gerina gyvenamosios aplinkos kokybę.

Be to, ji padeda išsaugoti sveikas ekosistemas, kad jos galėtų ir toliau teikti tokias vertingas paslaugas, kaip švarus oras ir gėlas vanduo, visuomenei.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

inžinerinių įrenginių, kurti betoninių struktūrų, vamzdynų? Gal užtenka daugiau vystyti žaliosios infrastruktūros idėjas ir, remiantis gamtinėmis priemonėmis, sutvarkyti lietaus nuotekas, pagerinti komunikacijas ar pasirūpinti švaresniu oru“, – svarsto V. Bezaras.

Pašnekovas kaip pavyzdį pateikia dažnai Vilnių kamuojančią problemą – prie šalia Lietuvos edukologijos universiteto esančio transporto žiedo vasaros liūčių metu nuolat susidarančius didžiulius potvynius, dėl kurių trikdomas eismas. „Šią problemą galima sutvarkyti kompleksiškai plėtojant žaliąją infrastruktūrą. Gamtinėmis priemonėmis galima padėti sulaikyti, išvalyti ir tolygiai paskirstyti vandenį taip, kad jis beveik nebepatektų į žemiausias gatvės grindinio vietas. Apželdinus namų stogus, vanduo ne iš karto patektų į lietaus kanalizacijos tinklus, o labai lėtai susigertų į žaliąją veją, esančią ant stogo, jis nutekėtų daug lėčiau arba po truputį išgaruotų. Lietvamzdžius suvedę giliau į žemę, įrengę vandens nusondintuvus, prie gatvių suformavę žemesnius plotelius su geresniu vandens susigėrimu, įrengę automobilių stovėjimo aikšteles su akyta danga, sugebėtume lietaus vandenį paskirstyti taip, kad jis per trumpą laiką nesubėgtų į žemiausius gatvių taškus, taip būtų užkirstas kelias potvyniams“, – patrauklią idėją pristato V. Bezaras.

Pasak jo, žalioji infrastruktūra tai ir po autostradomis, keliais, geležinkeliais įrengti migracijos keliai gyvūnams, ir tam tikros mažų tvenkinių sistemos mieste, ir takai, kuriais miestą pereiti galima per parkus, skverus, miškus, pievas. Žalioji infrastruktūra gali padėti sukurti geras sąlygas žmonėms poilsiauti ir visiškai pakeisti ekologinę aplinką. Tyrimų duomenimis, tokios infrastruktūros sprendimai yra pigesni nei pilkosios infrastruktūros, o vietos ekonomikai, socialinei struktūrai ir platesnei aplinkai jie suteikia įvairios papildomos naudos. 

109

INFRASTRUKTŪRA

Kelių ir parkų apšvietimas, saulės jėgainės

UAB „Mazgas“ – jau 26 metus Lietuvoje žinomi apšvietimo ir saulės jėgainių inžinieriai.

Vilniaus gatvės apšvietimas Vienas naujausių įmonės „Mazgas“ projektų – Vilniaus g.

Vilniuje įrengtas apšvietimas. Visapusiškai atnaujintoje gatvėje atkarpa nuo Labdarių g. iki Gedimino pr. dabar skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams. Vilniečių ir į sostinę trumpam atkeliaujančių asmenų pamėgtoje gatvėje įmonė įrengė naują šviesos diodų (LED) apšvietimą su nuotolinio valdymo bei kontrolės sistema, kuri leidžia operatyviai reaguoti į galimus gedimus, nuotoliniu būdu valdyti apšvietimo sklaidą ir srautą. Šiuolaikiškas bei ypač modernus apšvietimas padeda ne tik taupyti energiją, bet ir suteikia teritorijai erdvinio jaukumo ir visapusiško komforto.

Pastaraisiais metais elektros energijos kainos iš valstybinių tinklų Europoje staigiai didėjo vidutiniškai 4,3 % per metus. Tikimasi ir tolesnio kainų augimo. Kartu saulės elementų kainos smarkiai sumažėjo, o tai turi teigiamos įtakos, kalbant apie investicijas. Tai reiškia, kad iš principo elektros gamybos iš saulės energijos kaina sumažėjo. Saulės energija dabar labiau Tprieinama nei įprastai gaminama elektra ir šis finansinis pranašumas tik didės, augant perkamos energijos kainoms. Privati saulės energijos sistema užtikrina nepriklausomybę nuo kitų asmenų reguliuojamų kainų.

Saulės elektrinės Įmonė „Mazgas“ taip pat specializuojasi saulės elektrinių projektavimo, tiekimo, priežiūros ir montavimo srityse.

Gamintojo „Sharp“ oficialus atstovas Lietuvoje siūlo didelio naudingumo (net iki 360 Wp) modulius, išsiskiriančius ypatingu našumu (t. y. geru įeinančios (saulės) ir išeinančios (elektros) energijos santykiu). Didesnė galia ir našumas ypač rekomenduotini, kai ant stogo yra ribotai vietos ar leistina maža apkrova. Siūlomi saulės moduliai pasiekia labai didelį net 19,8 %, našumą.

Finansinė nauda Dėl didėjančių elektros kainų ir mažėjančių saulės energijos sistemų kainų įsigyti FV sistemą yra prasminga investicija į ateitį saugumo, ekologiniu ir finansiniu požiūriais.

Pranešimai apie tarifų už parduodamą energiją mažinimą daugelyje šalių formuoja nuomonę, kad saulės energijos gamyba nebeapsimoka. Tačiau, be tarifų už parduodamą energiją, yra ir kitų faktorių, dėl kurių naudoti saulės energijos sistemas atrodo patrauklu ekonominiu požiūriu.

110

Išmanūs šviestuvai su antena „WIFI“ ryšiui. Vilniaus g-vė, Vilnius.

INFRASTRUKTŪRA

LAIPIOJIMO UOLOMIS CENTRUI PASIRINKTOS YPATINGOS PATALPOS IRENA DIRGĖLIENĖ

galima švęsti vaikų gimtadienius.

Prieš penkerius metus Klaipėdoje įsikūręs laipiojimo uolomis centras „Scala Dream“ yra didžiausias tokias paslaugas tiekiantis centras Lietuvoje ir bene didžiausias Baltijos šalyse. Nuolat prisitaikantis prie klientų poreikių centras, anot jo vadovės Tatjanos Kochetkovos, vietą po saule rado ne iš karto – persikraustymo skonį teko pajusti net tris kartus.

Direktorė T. Kochetkova pasakoja, kad prieš penkerius metus įsikūrusiam centrui tinkamas patalpas rasti buvo nelengva. Pirmąjį kartą patalpas teko palikti dėl jas nuomojusios įmonės bankroto. Įsikūrus kitose patalpose, paaiškėjo, kad skirtingų lygių laipiojimo įrangai nepakanka aukščio, norėjosi aukštesnių nei keleto metro patalpų. Be to, šių dienų klientams svarbu ne tik konkretus veiksmas, pavyzdžiui, laipiojimas, bet ir bendravimas su kavos puodeliu rankose, kitų sporto šakų treniruotės. Naujoji vieta buvo nepatogi didesniems renginiams, 250 m2 patalpose darėsi per ankšta, todėl pradėta galvoti apie didesnes ir labiau poreikius atitinkančias erdves. Prieš metus pasisekė rasti žmogų, galėjusį pasiūlyti idealiai laipiojimo uolomis centro veiklai tinkamas patalpas Klaipėdoje. Greitai centras ir persikėlė į jas, esančias Mainų g. 6 numeriu pažymėtame name.

Laipiojimo uolomis centras ypatingą dėmesį skiria šeimoms. Pavyzdžiui, savaitgaliais, nesvarbu, kokio dydžio būtų šeima, ji neribotą laiką gali praleisti kartu centre tik už 15 eurų. Suprantama, kad ne visi šeimos nariai mėgsta laipioti, tad yra galimybė pasėdėti kavinėje, dalyvauti jogos treniruotėse ar įsikurti vaikams skirtoje erdvėje.

Teikiamos laipiojimo uolomis paslaugos atskiroms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui: vaikams, suaugusiesiems ar tik moterims. Centre organizuojami įvairūs renginiai,

Paklausta apie ateities planus, T. Kochetkova sako: „Esame dar toli nuo savo įsivaizdavimo, atsižvelgdami į klientų pageidavimus planuojame plėsti laipiojimo sieną, kuri galėtų būti 11 m aukščio, galvojame apie kitų sporto šakų treniruotes, svarstome, kaip padėti kūdikius auginančioms mamoms. Galvojame apie galimybę pasirūpinti mažyliais, kol jų mamos sportuos ar ilsėsis. Tikimės praplėsti ir kavinės asortimentą, nes šiuo metu joje galima pasivaišinti tik kava, ledais ar saldumynais. Planuodami centro plėtrą, visada turime omenyje savo lankytojų poreikius ir norus“, – atskleidžia savo viziją T. Kochetkova.

111

Berker Q.7 Naujas Q jungiklių serijos narys

17LT0247IMC

Nuo pakeičiamo iki neginčytino. Akimirksniu.

Ar lengva suteikti kambariui individualybės? Su Berker Q.7 visa tai vyksta labai greitai. Kaip Q serijos jungiklių šeimos narys, jis naudoja tą pačią platformą kaip Q.1 ir Q.3 - tai leidžia lengvai pakeisti jungiklių apdailą. Kaip?

Tiesiog nuimkite esamus elementus ir pritvirtinkite Berker Q.7 apdailą prie jungiklio mechanizmo. Ir, suprantama, nei klavišų plokštelės nei jungiklio funkcijos lieka nepakitusios. Sužinokite daugiau apie turimas rėmelių paviršių medžiagas ir pasirinkimų spektrą www.utu.lt

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas ir ventiliacines groteles bei pavėsines. www.baremarytai.lt

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 11

„Kūrinys visada turi

prasidėti ne nuo skaičių, o nuo

svajonių.“

– ROLANDAS PALEKAS WWW.STRUCTUM.LT