STRUCTUM 2013 Pavasaris Nr.3 by STRUCTUM

 Žurnalas sėkmingam verslui!

PAVASARIS I 2013 (3)

Kad atsirastų tai, kas įmanoma, nuolat turi būti mėginama daryti tai, kas neįmanoma.

/Hermann Hesse/

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Busano kino centras – realus akibrokštas žemės traukos dėsniui

Namuose su scenarijumi paveikslų beveik nereikia

Palankūs interjero mados vėjai iš šių metų Milano baldų ir apšvietimo parodos

statyba Rangovo atsakomybė už statybos darbų defektus statinio garantiniu periodu

Pastatų pagrindų deformatyvumo priežastys ir veiksniai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Tavo studijų universitetas!

Pastatų fasadų irimo problemų įmanoma išvengti

Kai kurie įspūdžiai iš parodos „Resta 2013“

„Knauf“ sisteminiai sprendimai – atitvaros, izoliuojančios garsą

Stogas perpus pigiau – pasiūlymas, kurio negalima praleisti

Naujosios „Eternit“ plokštės padės efektyviau kovoti su grafičiais

INŽINERIJA Potinkinis „TECElux“ terminalas – naujos kartos WC koncepcijos įsikūnijimas

FESI Lietuvoje – efektyvaus energijos taupymo pamokos pramonei

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos plėtra: sostinėje įgyvendintas išskirtinis investicijų projektas?

Įvairiapusė veikla užtikrina bendrovės sėkmę

Lietuviški statybos techninių reglamentų laikymosi ypatumai

Susidėvėjusių detalių restauravimas ir kietinamasis aplydymas panaudojant antrines žaliavas

Kviečia ktu mechanikos ir mechatronikos fakultetas

INFRASTRUKTŪRA Ar pajėgsime pritraukti daugiau investicijų?

Prie Europos standartų Lietuva artėja „Rail Baltica“ geležinkeliu

Summary



18 10

Redakcijos žodis Projektuojam, sprendžiam, statom, posėdžiaujam – tai kasdienybė... Kai nusibosta rutina, ji veikia kaip variklis. Tada atsiranda išskirtinumo poreikis, verčiantis pasitelkti vaizduotės jėgą. Kartu su žiniomis ir įgyta patirtimi ji padeda sukurti neeilinius objektus, sumodeliuoti naujus veiklos ir gyvenimo scenarijus, pagal kuriuos siekiame progreso. Dažnai gerų scenarijų filmai sukviečia daugybę žiūrovų. Būtent jiems Pietų Korėjoje pastatytas kino centras – pastatų, prasilenkiančių su vaizduote, kompleksas. Pagal savotišką scenarijų buvo sukurtas ir išskirtinis gyvenamasis namas Kleboniškyje. Šio namo suplanavimo koncepcija tapo kelių drauge gyvenančių kartų gyvenimo būdas ir kasdienybė... O koks turėtų būti interjeras, galintis nugalėti kasdienybės jausmą, galima bus padiskutuoti perskaičius įspūdžius iš „Milan: interiors of tomorrow“ parodos. Tam tikra prasme ir projektus galima laikyti statybų scenarijais. Jei statant objektus nuo jų nukrypstama, kaltinami rangovai. Ar tikrai jie visada kalti ir turi prisiimti atsakomybę – siūlome teisinę konsultaciją. Be abejonių, rečiau į nemalonias situacijas paklius tie statybininkai, kurie atkreips dėmesį į pastatų deformatyvumo priežastis ar, parinkę ilgalaikes keramines medžiagas, išvengs pastatų irimo problemų. Tinkamai parinktos garsą izoliuojančios ir fasadų apdailos medžiagos ar pagal NMA programą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagaliau naująja pakeista sena stogų danga ne tik užtikrins normalias gyvenimo sąlygas, bet ir daug kam sumažins galvos skausmą bei rūpesčius, ypač jei jų be jokių skrupulų sukelia grafičių ant sienų piešėjai. O tam, kad sužinotumėte, kokios iš naujų siūlomų rinkoje statybinių medžiagų yra tinkamiausios, reikėjo apsilankyti parodoje „Resta 2013“, jau tapusioje šalies statybų verslo Meka. Aišku, ji taip pat veikė pagal išankstinį planą-scenarijų, ir 530 dalyvių iš 12 pasaulio šalių savo vaidmenis stengėsi atlikti gerai. Kuo šiųmetė paroda buvo ypatinga, rasite įspūdžiuose iš jos. Neeilinių inžinerinių žinių ir nekasdieniško sumanumo prireikė įgyvendinant išskirtinių šalyje objektų – NVSPL olfaktometrijos ir BSL3 laboratorijų – projektus. Kodėl ir kuo šie objektai ypatingi, paaiškės perskaičius išsamią publikaciją inžinerijos puslapiuose. Nesunku suvokti, kad nė vienos dienos negalime apsieiti be inžinierių, projektuotojų, statybų specialistų. Jie sudaro kūrybingą ir gerbtiną pažangiąją visuomenės dalį. Tai jie sugalvoja, kaip, pavyzdžiui, panaudoti antrines žaliavas, kokiu dar būdu sutaupyti vis brangstančios energijos. Norint priklausyti jų gretoms, tenka daug mokytis, studijuoti. Lietuvoje specialistus rengia ne viena aukštoji mokykla. Kurią pasirinkti? Informacija šiame žurnalo numeryje padės apsispręsti. Kasdien vadovaudamasi ES reikalavimais savo sprendimus nutarimais tvirtina ir ateities planus kuria šalies vyriausybė. Gegužę Mockavoje įvyko iškilmingas renginys, skirtas naujo „Rail Baltica“ etapo darbų pradžiai pažymėti. Tikimasi, kad didžiulio geležinkelių infrastruktūros projekto įgyvendinimas leis gerokai padidinti žmonių mobilumą bei krovinių gabenimo apimtis, sustiprins tranzito pozicijas, konkurencingumą, pritrauks daugiau investicijų, ir tai turės didžiulį teigiamą poveikį visos šalies ekonomikos augimui. Ar pasitvirtins toks scenarijus, parodys ateitis. O juk būtų gerai! Tik, matyt, tuomet prireiks dar naujesnio nei dabar rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo projekto – pasidomėkime kodėl?

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė DALIA ZILINSKIENĖ El. paštas dalia@smediagroup.lt Tekstų autoriai: AISTĖ GALAUNYTĖ EGLĖ KAJAUSKAITĖ Dr. JURGITA MALAIŠKIENĖ Dr. LINA KAVALIAUSKIENĖ Dr. ANTANAS ČIUPLYS STASYS LIAUKEVIČIUS JOLITA KOMIČIŪTĖ JULIUS JUSTINAVIČIUS RITA GRIGUOLAITĖ nuotraukų autorius MATAS KAZLAUSKAS Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Viktorija Lipšic Telefonas +370 611 10125 El. paštas viktorija@structum.lt Rūta Petrošiūtė Telefonas +370 620 25156 El. paštas ruta@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

pavasaris 2013 (3)

Architektūra

Busano kino centras – realus akibrokštas žemės traukos dėsniui

Architektūra

Kino teatrai yra suprojektuoti į kalną panašiame pastate, o centro viešoji erdvė yra padalinta tarp lauko kino teatro ir Raudonojo kilimo zonos, atliekančios recepcijos funkciją. Raudonojo kilimo zona yra trimatė: per rampą, kuri sukasi palei dvigubą kūgį, garbės svečiai gali pasiekti priėmimo salę. Dvi erdvės perdengtos didžiuliais stogais, vienas iš jų – net 60 m pločio ir 120 m ilgio, o tai yra visa futbolo aikštė.

Projektavimo komanda: „COOP HIMMELB(L)AU Wolf D. Prix / W. Dreibholz & Partner ZT GmbH“: Wolfas D. Prixas, Michaelis Volkas, Güntheris Weberis, Martinas Oberascheris, Jörgas Hugo, Sergio Gonzalezas, Robas Hendersonas, Guthu Hallsteinas, Mattas Kirkhamas, Veronica Janovska, Dieteris Segereris, Markusas Baumannas, Jasmin Dieterle, Anja Sorger, Jana Kucerova, Janas Broschas, Ivana Jug

 Užsakovas

Pietų Korėjos Busano miesto savivaldybė

 SKLYPO PLOTAS

32 100 m²

 Bendrasis pastatų interjero erdvių plotas

57 981 m²

 Užstatymo teritorija (be stogų ploto)

10 005 m²

 Pastato tūris

349 708 m³

 Projektavimo trukmė

2007–2008 m

 Projektas įgyvendintas

2012 m.

Pagrindinė Busano kino centro projekto idėja buvo atvirų ir uždarų, viešų ir privačių erdvių sintezė.

 Didysis-konsolinis Busan kino centro stogas,

tolumoje matomas APEC parkas.

Architektūra

Šis projektas „Wolf D. Prix / COOP HIMMELB(L)AU“ studijai yra pirmasis darbas Pietų Korėjoje, ir paliečia daugelį metų „COOP HIMMELB(L)AU“ eksploatuotą stogo kaip architektūrinio elemento temą. Jau renesanso ir baroko laikais stogas buvo transformuotas į kupolą, taip suteikiant jam didesnio matomumo ir reikšmės pastato kompozicijoje. Bet tik architektūros grandai Oscaras Niemeyeris ir Le Corbusier apibrėžė stogą ne tik kaip funkcinį-apsauginį elementą, bet ir kaip padedantį plėtoti įvairiausias architektūros koncepcijas įrankį. O. Niemeyerio sukurtuose namuose Rio de Žaneire stogas nebeatitinka pastato plano – jis tampa rėmu, kadruojančiu supančią aplinką. Taip pat ir Le Corbusier suprojektuoto „Unité d’Habitation“ Marselyje stogas dėl savo skulptūriškos formos yra pats tapęs kraštovaizdžio elementu. Remdamiesi šiomis idėjomis „COOP HIMMELB(L)AU“ projektuotojai ir sukūrė „BMW Welt“ pastato Miunchene ir Busano kino centro stogus. Stogo be kolonų konstrukcija yra labai artima „skraidančiųjų stogų“ koncepcijai, o trijose dimensijose išlankstytos lubos sukuria įdomias daugiaplanes projekcijas. Wolfas D. Prixas, „COOP HIMMELB(L)AU“ studijos įkūrėjas.

Architektūra

Išskirtinė architektūros objekto koncepcija – daugiafunkcė miesto aikštė Įgyvendintas naujojo Busano kino centro, kuris kartu yra ir oficialūs Tarptautinio Busano kino festivalio (BIFF) namai, projektas sukūrė naujų viešųjų erdvių, kultūrinių programų,

pramogų, technologijų ir architektūros persipynimo galimybių. Tuo pačiu šis statinys tapo moderniu ir įspūdingu miesto akcentu bei traukos tašku. Šviesadiodės sistemos lauko stogo elementuose, veikiančiuose kaip virtualus dangus, sujungia pastatus ir aikštes į daugiafunkcę miesto viešąją erdvę.

Architektūra

nio (Urban Valley), Raudonojo kilimo, Šlovės alėjos (Walk of Fame) ir BIFF parko (BIFF Canal Park) zonas. Miesto aikštė yra suformuota iš pastatų ir aikščių komponentų, apdengtų dviem didžiuliais stogais. Stogų paviršių dengia kompiuteriu programuojami ir valdomi šviesos diodų elementai. Didesnysis iš stogų turi 85 m ilgio konsolę, kuri tarsi paneigdama žemės traukos dėsnį sklendžia virš Memorialinio kiemo (Memorial Court). Komplekso urbanistinės erdvės yra suformuotos iš atskirai stovinčių ir lengvai atpažįstamų statinių, kurie taip pat koncentruojasi po gigantiškais stogais. Komplekso pastatuose įsikūrę teatrai, kino teatrai, konferencijų salės, administracija, restoranai. Šių erdvių dizainas remiasi lanksčia, hibridine funkcija, tad jos gali būti naudojamos ne tik kasmečio festivalio metu, bet ir ištisus metus, kiekvieną dieną. Taigi medijos, technologijos, pramogos ir laisvalaikis buvo sujungti atviroje architektūroje, generuojančioje nuolat besikeičiančius įspūdžius ir patirtis. Rezultatas – lanksti ir kintanti miesto erdvė, veikianti kaip katalizatorius, skatinantis kultūrinius mainus ir transformacijas. Busano kino centro pastato koncepcija yra paremta miesto aikštės modeliu, sujungiančiu idėjines Miesto slė-

Daugiafunkcis pastatas yra suplanuotas taip, kad skirtingos jo zonos būtų atskirtos, remiantis funkcija, o jų dialogas toliau vystytųsi sąlyčio vietoje. Tačiau tai pasiekta ir pasitelkiant medžiagiškumą. Akmens plokštėmis dengti žemę simbolizuojantys Kino kalnas (Cinema Mountain) ir BIFF kalva (BIFF Hill), o šviesos diodų stogai ir metaliniai paviršiai simbolizuoja dangų. Taip panaudotas medžia-

Architektūra

giškumas atskiria erdves ir išryškina pastato architektūrinę koncepciją. Kūrybiškai panaudojus formas, jų išdėstymą ir medžiagiškumą, įvairiose komplekso dalyse yra sukurtos įtampos zonos tarp žemės paviršiaus ir stogų. Kino kalnas Vienas išraiškingiausių komplekso objektų yra Kino kalnas. Tai pastatas, kuriame suprojektuotas 1 000 vietų daugiafunkcis teatras ir trys kino teatro salės: viena 400 vietų ir dvi po 200 vietų. Teatras ir kino teatro salės turi atskirus įėjimus ir fojė, tačiau tuo pat metu, esant reikalui, palikta ir galimybė juos apjungti. Visiškas teatro ir kino teatro atskyrimas užtikrina puikią garso izoliaciją, kuri ypač svarbi teatro salėje vykstančių spektaklių ar repeticijų metu. Aukščiausios klasės teatro salėje žiūrovų vietos yra patogiai išdėstytos dviem lygiais, todėl jiems užtikrinamas puikus matomumas iš bet kurio salės taško. Scena turi dvi šonines scenas, taip pat dekoracijų pakėlimo mechanizmą ir visą naudojamą koncertams ir operai

modernią akustinę įrangą. Scenoje taip pat sumontuotas avantscenos keltuvas, leidžiantis įrengti papildomų sėdimų vietų, praplėsti sceną arba orkestro duobę. Horizontaliai pagal salės sieną judančios scenos užuolaidos gali būti paslėptos arba išskleidžiamos konkrečioje vietoje, kad būtų pakoreguota salės akustika. 2007 m. Busano kino centro projektas buvo įvertintas Tarptautiniu architektūros apdovanojimu, taip pat gavo „Chicago Athenaeum“ prizą, o 2011 m. konsolinis centro stogas buvo įregistruotas Gineso rekordų knygoje kaip ilgiausias. „COOP HIMMELB(L)AU“ studija buvo įkurta 1968 m. Vienoje (Austrija) architektų Wolfo D. Prixo, Helmuto Swiczinsky ir Michaelio Holzerio. Šiuo metu studija aktyviai veikia architektūros, miestų planavimo ir meno sferose. 1988 m. Los Andžele (JAV) buvo atidaryta antroji studija. Vėliau buvo įsteigti filialai Frankfurte ir Paryžiuje. „COOP HIMMELB(L)AU“ šiuo metu turi 150 komandos narių iš 19 pasaulio šalių. 

Architektūra

Namuose suscenarijumi paveikslų beveik nereikia EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Namai – tai vieta, į kurią norisi sugrįžti, kur gerai jaučiasi ne tik jų gyventojai, bet ir svečiai. Jie gali palaikyti harmoniją ir leidžia atsipūsti po sunkios darbo dienos arba, atvirkščiai, gali būti itin gera vieta jaunimo vakarėliui... Ar įmanoma suderinti visus šiuos dalykus? Architektas Gintautas Natkevičius sako TAIP ir praveria duris į jo sukurtus namus, kuriuose realizuotos visų juose gyvenančių žmonių vizijos. Susipažinkite su Kleboniškyje, ant upės kranto, stovinčio namo filosofija – tai namai, kuriuose neprireikia paveikslų... 10

Architektūra

Gintautas Natkevičius, architektas

Patalpų išdėstymas name prilysta tam, kaip puošiasi moteris, – svarbiausia išryškinti gražiąsias savybes ir kuo labiau paslėpti blogąsias. Man teko įgyvendinti analogišką uždavinį – dėliojant namo patalpas, reikėjo jas taip sukomponuoti, kad matytųsi tai, kas vertingiausia...

 OBJEKTAS Gyvenamasis namas Kleboniškyje

 STUDIJA Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“

 AUTORIAI Gintautas Natkevičius, Rasa Diškevičiūtė, Adomas Rimšelis

 PROJEKTO ĮGYVENDINIMAS 2012 m.

Žiūrint į šį jūsų projektuotą namą, pirmiausia akis traukia jo vieta ir harmoningas įsiliejimas į supančią aplinką. Pušynas, miškas, upė... Kaip pavyko taip darniai įkomponuoti gyvenamąjį namą? Tai ir buvo pagrindinis uždavinys, kaip pastatyti namą taip, jog jis derėtų prie išskirtinės vietos. O šitas sklypas ypatingas – visiškai ant upės kranto ir itin tankiame pušyne. Todėl užsakovai prašė įrengti namą taip, kad būtų išspręsta tos vietos lygtis: namas harmoningai įsilietų į gamtinę aplinką. Statybos rangovams teko išspręsti ir kitą ne mažiau sunkų galvosūkį. Vietai, kurioje jau dabar

Architektūra

kuo labiau paslėpti blogąsias. Man teko įgyvendinti analogišką uždavinį – dėliojant namo patalpas, reikėjo jas taip sukomponuoti, kad matytųsi tai, kas vertingiausia: geriausi vaizdai, tinkama orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, ir kartu būtų paslėpti trūkumai: ten, kur šiaurė, būtų pastatyta aklina siena, garažo vartai ir t. t. Nors atsižvelgiant į vietą buvo labai sunku tai padaryti, bet mums tai pavyko. Jau užsiminėte, kad namo antrame aukšte yra dvi atskiros erdvės tėvams ir vaikams. Kodėl

Adomas Rimšelis, architektas

... ant namo atsirado lyg dar du atskiri miegamieji namukai. Tad jie – tarsi įvadas į tą filosofiją, kad tėvai ir vaikai gyvena atskirai, vieni kitiems netrukdo, nekontroliuoja, tačiau susitinka nusileidę į apačią bendroje erdvėje, kurioje ir bendrauja. pastatytas šis namas, reikėjo labai sunkių inžinerinių sistemų sprendimų, nes šalia namo tekanti Neries upė per pavasario potvynius šią teritoriją visuomet užliedavo. Bet namo gyventojai norėjo, kad pastatas būtinai turėtų ir rūsį, kuriame būtų įrengtas didžiulis baseinas. Teko spręsti sunkų uždavinį, kaip apsaugoti ne tik rūsį, bet ir patį namą nuo galimų potvynių. Privalėjome sukelti sklypą ir „patupdyti“ namą vos aukščiau. Tačiau buvo labai svarbu tai padaryti taip, kad nesudarkytų bendro gamtos vaizdo. Teko imituoti, kad neatsirado kalvelės miške tarp medžių... Nepaprasta, kaip rangovas sugebėjo su akmenimis sužaisti taip, kad net nesijaučia, jog namas yra metru aukščiau tarp pušų... Buvo nuspręsta statyti didelį dviaukštį namą su neįprastai antrame aukšte įkurtomis dviem atskiromis erdvėmis. Visi namai dažniausiai susideda iš garažo, virtuvės, sandėliuko, svetainės, vonios, miegamųjų... Patalpų išdėstymas name prilysta tam, kaip puošiasi moteris, – svarbiausia išryškinti gražiąsias savybes ir

nusprendėte kone visiškai jas atskirti? Kiekvienam iš mūsų kartais reikia pabūti vienam erdvėje ar vietoje, kur mes galime atsipalaiduoti, pabūti patys su savimi, netrukdomi kitų, susikaupti, pailsėti. Žinoma, vaikai, kol yra maži, nori gyventi šalia tėvų, dažnai net įsikuria jų miegamajame. Tačiau, kai tampa paaugliai, kai suauga, jie kuo toliau, tuo labiau nori būti savarankiški, atsiskirti nuo tėvų ir turėti savo autonomijos. Lygiai taip pat ir tėvai, jie irgi kartais nori atsiriboti nuo vaikų, jų problemų, rūpesčių. Tiesiog pagalvojome, kad tai galima išspręsti labai įdomiai. Mes jiems pasiūlėme – ir šeimai patiko. Taip įrengiant namą buvo nuspręsta, kad iš bendros erdvės – pirmame aukšte įsikūrusios itin didelės svetainės – į antrojo aukšto miegamuosius vestų dveji atskiri laiptai.

Vienais laiptais galima pakilti į tėvų miegamąjį, šalia kurio yra drabužinė ir vonia. Kiti laiptai veda į priešingą namo šoną – vaikų antrą aukštą, kuriame įrengti du miegamieji, vonios kambarys ir drabužinė. Taip ant namo atsirado lyg dar du atskiri miegamieji namukai. Tad jie – tarsi įvadas į tą filosofiją, kad tėvai ir vaikai gyvena atskirai, vieni kitiems netrukdo, nekontroliuoja, tačiau susitinka nusileidę į apačią bendroje erdvėje, kurioje ir bendrauja. Beje, antrame aukšte yra padaryta itin didelė ir erdvi medinė terasa, todėl, jei labai nori pabendrauti su vaikais, tėvai tai gali padaryti atsidarę balkono duris ir iš savo kambario nuėję iki vaikų patalpų, jei nori – jie gali palikti atvirus langus ir matyti vieni kitus. Tas neįprastas antro aukšto atskirų erdvių išdėstymas sukūrė tam tikrą scenarijų... Vaikai, žinoma, visomis keturiomis balsavo „už“, kad turėtų autonomijos nuo tėvų, tėvams irgi buvo įdomus toks scenarijus. Tai nėra didelis atradimas – tiesiog žmonėms pasirodė, kad truputį kitoks gyvenimo organizavimas gal net papildo kažkokiu filosofiniu pradu. Tai lyg užuomina į tai, kad vaikai gali turėti savo erdvę, kurioje tarsi yra itin nutolę nuo tėvų. Jei tėvai nori ateiti į vaikų kambarį – tai turi įveikti bent jau laiptus. Projektuojant namą neužtenka suprojektuoti daug patalpų, daug aukštų, kambarių ar dar ko nors. Visuomet

Architekt큰ra

Architektūra

Projektuojant namą neužtenka suprojektuoti daug patalpų, daug aukštų, kambarių ar dar ko nors. Visuomet labai gerai, jei projektuojant atsiranda scenarijus, kuris būtų visiškai kitoks nei kitų, individualus ir atspindintis gyvenimo būdą.

Rasa Diškevičiūtė, architektė

labai gerai, jei projektuojant atsiranda scenarijus, kuris būtų visiškai kitoks nei kitų, individualus ir atspindintis gyvenimo būdą. Mums pasisekė pasiekti tą penktąją dimensiją. Juk turi ne tik kambarį, lovą ar spintą, bet dar gyveni pagal tam tikrą scenarijų.

Kaip pavyko sukurti bendrąją erdvę visiems namo gyventojams? Kaip sekėsi įgyvendinti skirtingų kartų norus? Beje, atrodo, kad šiuose namuose nėra paveikslų...

Architektūra

Name gyvenanti šeima harmoninga – tėvai puikiai sutaria su vaikais. Todėl įrengiant bendrąją erdvę prisidėjo visi namo gyventojai, ir surasti sprendimus buvo lengva. O kalbant apie paveikslus... Jų nereikia, nes namas stovi unikalioje vietoje. Iš kiekvienos erdvės, kiekviename žingsnyje matai alsuojančią, nuolat besikeičiančią upę. Žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį, ryte, vakare, naktį – vaizdas už lango vis kitoks. Tai tarsi gyvas paveikslas, kuris nuolat keičiasi. Kita vertus, scenarijus įdomus ir tuo, kad pirmajame aukšte pro langus galima matyti upę ir, kadangi tai pušynas, tik nieko neužstojančius medžių kamienus. Tačiau antrajame aukšte iš įrengtų tėvų ir vaikų namukų atsiveria visiškai kitokie vaizdai – matyti ne tik upė, bet ir pušų lajos. Čia tarsi patenki visiškai į kitą gyvenimo terpę. Tame aukštyje viskas atrodo šiek tiek kitaip, nes medžių lajos čia pat, prie vitrinų. Manau, kad tai yra svarbu. Žmonės bando paįvairinti savo būstus puošyba, gėlėtais tapetais, paveikslais, knygų lentynomis ar spalvingais baldų gobelenais, o čia viso to nereikia. Nėra jokių nereikalingų daiktų – tiesiog pirmame aukšte supanti gamta vienaip dalyvauja interjere, antrajame – visiškai kitaip. Manau, kad toks sukurtas itin artimas interjero ir eksterjero santykis yra labai vertingas.

Neįprastas namo eksterjeras. Kokia fasado apdaila, iš ko pastatytas šis namas? Šio namo fasadas iš tiesų yra savotiškai unikalus. Jis yra tarsi sumūrytas iš centimetro storio natūralaus akmens juostelių. Įsivaizduokite tai – centimetro storio akmuo, tada skiedinio siūlė, tada vėl centimetro storio akmens sluoksnis ir t. t. Ir šios siūlės visu pastato perimetru išlaiko horizontalumą. Iš tiesų tai ir yra neįprasta. Lyg ir visiškai natūrali medžiaga – akmuo, tačiau prie fasado jis yra pritvirtintas ne plokštuma, o kaip fanera suguldytas, kaip žvynais sumūrytas. Tokia fasado apdaila užtruko labai ilgai. Beveik metus kas centimetrą teko dėti kiekvieną plokštelę ant plokštelės. Namas – septynių metrų aukščio ir reikėjo po centimetrą tuos septynis metrus pasiekti...

Fasadas neturi spalvų, nes tai yra juodo skalūno akmuo, o visa kita – tik blizgantis stiklas, kuriame atsispindi gamta: upė, medžiai, vanduo. Tas derinys, blizgančio ir pasišiaušusio fasado, kuria aplink namą tokią netikėtą, nelauktą emociją. Atrodo, lyg visą laiką būtum nerealiame pasaulyje. Visi, kas ateina, puola glostyti fasadą nesuprasdami, kas tai yra. Atrodo, kad tai lyg pušų žvynai. Pačiupinėjus matosi, kad tai lyg ir natūralus akmuo, bet centimetro storio... Iš tiesų būtent šis natūralus fasadas padėjo tokį itin didelio tūrio namą į aplinką įlieti taip sklandžiai ir lengvai, taip lyg jis ten ir turėtų būti. 

Architektūra

Palankūs interjero mados vėjai iš šių metų Milano baldų ir apšvietimo parodos

IEVA PRUNSKAITĖ, interjero dizainerė

EGLĖ KAJAUSKAITĖ

Neseniai iš visame pasaulyje gerai žinomos tarptautinės baldų ir apšvietimo parodos „Milan: interiors of tomorrow“ grįžusi architektė ir interjero dizainerė Ieva Prunskaitė išskirtinai žurnalui „Structum“ sutiko praskleisti daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų pritraukusios parodos širmą. 52-ojoje parodoje dalyvavo daugiau kaip 2,5 tūkst. baldų ir interjero detalių gamintojų. Dizainerė tikina, kad nemažai šiųmečių naujienų kūrybiškai galima pritaikyti ir bene kiekvienam lietuviškam interjerui, o naujausiais mados vėjais iš Milano labiausiai turėtų nudžiugti nagingieji mūsų tautiečiai. Taigi – apie šią parodą iš pirmų lūpų...

Ketvirtą kartą važiavote į Milaną. Kuo ši paroda išsiskyrė iš kitų? Į Milano baldų parodas važiuoju maždaug kas dvejus metus ir vis atrandu kažką naujo – kaskart šios parodos visiškai pasikeičia, stebina. Dar niekada neteko nusivilti, visuomet pamatau kažką netikėto. Ką išskirčiau šiųmetėje parodoje? Šių metų interjerai labai individualūs, nenuobodūs, net prabangūs, kartu ir šmaikštūs. Šiemet jie pulsuoja spalvomis – subtiliais, nerėkiančiais deriniais. Susidarė įspūdis, kad šių metų interjerai yra labai jaukūs, pritemdyti, tarsi šviesą kas būtų prisukęs, paskaninti spalviniais akcentais. Labai daug metalo, kartu su juo svarbūs tapo tinklo motyvai, ažūriškumas. Visi daiktai, baldai, dekoro detalės atrodo kaip vienetiniai rankų darbo gaminiai, ne masinės gamybos net ir tais atvejais, kai taip nėra.

Į namus grįžta 7-ojo dešimtmečio dizainas. Tiesa, jis atgimsta kitu rakursu, sprendimai minimalistiškesni, švaresni, kokybiškesni, naudojamos natūralios medžiagos: akmuo, medis, metalas. Nėra ankstesniems laikams bū-

dingos sintetikos, plastiko, tačiau labai jaučiamos 7-ojo dešimtmečio formos – jos šių metų interjero akcentas. Viskas suapvalinta – baldų kampai, veidrodžiai, net tokios įprastos aštrios formos kaip kvadratas ar trikampis, aiškių stačiakampių beveik nėra. Taip pat dizaine simetriją keičia asimetrinės kompozicijos – nesvarbu baldas tai (staliukas, siaurėjantis į vieną galą) ar šviestuvas (iškreipto ovalo formos), ar dekoro elementas (akmens formos veidrodžiai) – visur asimetrija. Bene pagrindinė šių metų naujiena ta, kad į madą vėl grįžta individualus dizainas. Žinoma, yra ir nebrangių elementų, tačiau itin aiški individualaus dizaino tendencija, kai, atrodo, kad baldas kurtas tarsi tau asmeniškai. O tai kainuoja nemažai. Kokios baldų gamybos medžiagos vyrauja šį sezoną? Šįmet interjeruose labai madingas akmuo, daugiausia dviejų rūšių marmuras – baltasis ir rudasis.

Architektūra

Šis akmuo yra labai brangus, lepus ir tepus, todėl naudoti jį interjere gana prabangu. Mums tai gal mažiau įprasta, nes lietuviams tai asocijuojasi su šaltumu, gal kapinėmis, dar kuo nors. Lietuviai marmuro į savo namus įsileisti nenori, geriau renkasi plyteles. Tačiau akmuo yra natūralus gamtos produktas, kurio nepakeisi niekuo kitu. Jis visada bus gražesnis už bet kokią plytelę. Pačios geriausios, brangiausios plytelės kaip tik imituoja akmenį. Šįmet visi Milano parodos ekspozicijos žurnaliniai staliukai, valgomojo stalai, spintelių paviršiai, virtuvių stalviršiai – viskas iš baltojo arba rudojo marmuro. Šis akmuo naudojamas ne tik stalams, bet ir baldams. Grįžęs iš klasikos laikų marmuras buvo nepelnytai pamirštas ir jau seniai nenaudotas baldams ar spintelių paviršiams – bent jau ne pramoninio dizaino srityje. Šįmet kiekvienas baldų gamintojas eksponavo gaminius iš marmuro.

Kita šio sezono medžiaga – metalas, naudojamas gaminti tiek baldams, tiek šviestuvams. Metalas naudojamas dažyto, spalvoto, juodo, parūdijusio, natūralaus plieno ir visokiausiais kitais įmanomais pavidalais, būdais, raštais. Jo labai daug. Mačiau net metalines grindis... atrodė itin įdomiai, naujai. Iš tiesų tai visiška naujiena. O pagrindinis ir labiausiai šįmet interjere naudojamas metalas – varis. Jis atsiskleidžia absoliučiai nauju rakursu. Anksčiau varis buvo labiau klasikinio dizaino dalis: naudotas rankenoms, šviestuvams ir pan. Dabar jis pritaikytas bet kur pačiomis įvairiausiomis formomis ir pavidalais. Galima sakyti, kad atsirado šiuolaikinis varis. Nepaprastai gražūs vario šviestuvai, variniai tinklai, įvairiausių raštų dideli ir gražūs ažūrai, pertvaros.

Architektūra

Trečioji šio sezono interjero medžiaga – medis. Jo galima rasti kiekviename interjere. Kaip ir anksčiau itin vertinamos natūralaus medžio grindys. Pagrindinė medžio rūšis – riešutas. Nors dar vyrauja tamsus medis, galima aptikti ir šviesaus, tiesa, tai labiau grindims naudojamos plačios ilgos lentos. Kokie baldai, jų spalvos ir raštai madingi šį sezoną? Madingiausios baldų spalvos iš esmės nesiskiria nuo šio sezono drabužių spalvų. Tai – ultramarino, turkio, mėtų žalia, šiek tiek violetinė. Šias spalvas naudoja kone visi gamintojai. Tereikėjo pereiti vos per kelis garsiausių gamintojų paviljonus, ir tapo aišku, kad būtent šios spalvos ir atspalviai šiais metais yra „ant bangos“. Beje, kadangi bene pagrindinė šių metų interjero medžiaga yra varis, tai ir spalvos parenkamos taip, kad derėtų būtent prie šio metalo.

Kuriant baldus derinamos skirtingos spalvos. Kėdės, sofos, foteliai nebūtinai turi būti vienodos spalvos. Tačiau patys baldai labiau vienspalviai, o baldai su raštais yra retesni ir naudojami dažniau kaip dekoratyviniai akcentai. Kalbant apie baldus ir jų kompo-

Architektūra

navimą, čia išlaikomas tradicinis dizainas, kiekvienas baldas turi savo paskirtį, nėra nereikalingų detalių, interjerai neperkrauti. Svetainėje vietą ras sofa, foteliai, žurnalinis staliukas. Beje, ryškėja tendencija komponuoti ne vieną, o kelis skirtingų formų, aukščių, tekstūrų ar net spalvų žurnalinius staliukus. Apskritai baldai, kaip ir interjerai, primena individualų dizainą, o ne masinę gamybą. Minkštų baldų gamybai taip pat naudojamos natūralios medžiagos: sendinta oda, spalvingas ir 7-ąjį dešimtmetį primenantis gobelenas arba visiškai natūralus maišo audinys. Fotelių, sofų ir miegamojo lovų atkaltės praplatintos ir paaukštintos. Dauguma baldų labiau pritaikyti dideliems namams. Atsisėdus į fotelį atrodė, kad jis apgaubia ne tik aukšta atkalte, bet ir plačiais gaubtais šonais. Kokios vyrauja dekoro detalės? Šiųmečiame interjere yra labai daug veidrodžių, jie pakeičia paveikslus. Retai kur mačiau vieną veidrodį. Jie buvo įvairiausių formų, suapvalinti, išdėlioti skirtingomis kompozicijomis – dažniausiai įvairiame aukštyje kabojo keli skirtingų formų ir dydžių. Kai kuriais atvejais veidrodžiai net atlieka išskirtinai dekoratyvinę funkciją, yra gaubti, tūriniai, skulptūriniai, laužyti. Beje, kartais interjere dominuojančiais

Architektūra

bei svarbiais akcentais tampa labai netikėtos detalės, pavyzdžiui, šviestuvą laikantys laidai komponuojami taip, kad sukurtų grafinį linijinį paveikslą baltos sienos fone. Pasikeitė ir kitos interjero detalės, pavyzdžiui, kilimo paskirtis. Anksčiau buvo labai populiarūs dideli, į akis krintantys, šiek tiek aptrinti kilimai, o dabar jie tapo ramiu fono, o ne dominuojančiu akcentu. Kas dar nustebino? Interjere naudojama labai daug augalų – įvairiausiuose induose: skardinėse, pirties kubiluose, statinėse... Jie tapo kambario dalimi. Šiųmečiai interjerai itin žali. Tradicinė dekoro detalė – šviestuvai. Variniai šviestuvai atrodo kaip vienetiniai. Net ir masinės gamybos būdu pagaminti šviestuvai imituoja rankų darbą. Mačiau tokių šviestuvų, kurie pagaminti itin grubiai, matosi net suvirinimo siūlės. Nebijoma, kad kažkas neišdailinta, neišbaigta iki galo. Tačiau, aišku, pati forma yra labai apgalvota, subtili. Variniai šviestuvai nepaprastai gražūs, įspūdingi – tai man buvo didelis atradimas. Kita toliau besivystanti šviestuvų rūšis – šviesos diodų šviestuvai. Jie savo veikimo principu vystomi visiškai kitaip nei masyvieji dekoratyviniai šviestuvai. Kadangi šviesos diodų šviestuvuose šviesos šaltinis yra visiškai minimalus, tai ir šviestuvai daromi kuo minimalistiškesni, beveik nematomi, švaraus dizaino. Jų šviesos šaltinis dažnai yra paslėptas. Tai nėra dekoratyvūs šviestuvai. Beje, pastebėjau, kad atsirado visiškai naujas apšvietimo būdas: gamintojai ieško netikėtų apšvietimo galimybių. Anksčiau buvo įprasta tiesiog virš stalo pakabinti šviestuvą, o dabar šviestuvai montuojami sienose, balduose, bandoma net kažkaip kitaip paslėpti apšvietimą. Siekiama, kad matytųsi ne atskiras šviesos šaltinis, o jos atspindys. Labai daug žaidžiama su tuo, kad matoma apšviesta plokštuma, bet ne tai, kas šviečia. Labai daug šviestuvų, šviečiančių per kažkokį objektą, – tai vadinamasis 7-ajam dešimtmečiui būdingas kosmosas. Apskritai šviesos diodų šviestuvai man nebuvo tokie įdomūs. Labiau domėjausi dekoratyviniais šviestuvais, nes jie naudojami kaip daiktai, kaip skulptūros. Tokiems šviestuvams naudojama labai daug netikėtų medžiagų: yra šviestuvų iš popieriaus, parašiuto maišo, gumos, net iš betono ar nailono. Nežinau, ar jie atsirado dėl itin madingos ekologijos, ar dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, bandymo atrasti naujas medžiagas, nustebinti, tačiau šviestuvams naudojamos pačios netikėčiausios medžiagos. Tiesa, tai, kad šviestuvams naudojamos iš esmės nebrangios medžiagos, niekaip neveikia jų kainų... Pinigus tenka mokėti už dizainą. Tai kartais prasilenkia su tradicinio lietuvio psichologija: „Negi aš tiek mokėsiu už guminį šviestuvą?!“

Ką iš jūsų matytos Milano parodos galėtų savo namuose pritaikyti tradicinis lietuvis? Ar šių metų interjerų stilius mums priimtinas? Kalbant apie šiųmetes spalvas, reikėtų pasakyti, kad lietuviai nėra linkę taikyti daug spalvų, ypač ryškių. Retai kada pavyksta įkalbėti panaudoti interjere ryškesnes, pavyz-

Architektūra

džiui, turkio ar mėtos žalumo spalvas. Tačiau pats principas, vyraujantis šiųmečiame interjere, – jaukus, su keliais akcentais interjeras – lietuviams yra priimtinas ir būdingas. Tiesa, mūsų interjerai dažniau būna šviesūs. Tačiau tai jau klimato diktatas. Lietuvoje, kur saulė pasirodo gana retai, norisi šviesos trūkumą kompensuoti šviesiais, gaiviais in-

terjerais. Todėl mums labai tamsių interjerų nesinori, nors tai ir labai gražu, romantiška. Tačiau, mano įsitikinimu, lietuviškiems interjerams tikrai galima pritaikyti netikėtus sprendimus, kuriuos šįmet buvo galima pamatyti Milane. Lietuviams labai tinkamas dabar itin populiarus rankų darbo stilius. Dauguma lietuvių nagingi, todėl nemažai

Architektūra

sprendimų gali prisitaikyti patys – interjero detales, šviestuvus ar net atskirus baldus iš netikėtų medžiagų sukurti savo rankomis. Be to, itin populiarus varis – lietuviui artima medžiaga. Mane Milano paroda įkvėpė, sukėlė nenu-

maldomą norą kurti. Esu įsitikinusi, kad tikrai galima rasti netikėtų sprendimų ir sukurti išskirtinį bei individualų interjerą... Šiais metais Milanas atpūtė laisvo dizaino vėjus ir jie mums, lietuviams, itin palankūs. 

Statyba

Rangovo atsakomybė už statybos darbų defektus statinio garantiniu periodu Statybų procese dalyvauja daug skirtingų statybos proceso dalyvių, pradedant užsakovu, projektuotoju rangovu, baigiant autorinės projekto vykdymo bei statybos darbų techninės priežiūros vykdytoju. Priskirtas viešojo administravimo funkcijas statybų procese vykdo ir valstybinės bei savivaldos institucijos, kurios išduoda specialiuosius reikalavimus projektui rengti, tikrina projekto sprendinius, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimo aktus, atlieka statybos teisėtumo valstybinę priežiūrą. Jolita Komičiūtė, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė, advokato padėjėja

Nors teisės aktai pakankamai detaliai apibrėžia kiekvieno iš šių statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, tačiau, nepaisant to, rangos ginčų kyla dažnai ir pačių įvairiausių – tiek dėl atliktų darbų defektų ir darbų vykdymo terminų, tiek dėl tinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus, dėl neteisėtų bei savavališkų statybų pasekmių, taip pat dėl neteisėtų projekto sprendinių bei neteisėtai išduoto statybos leidimo ir kt. Rangovo atsakomybė už darbų defektus Ypač dažni rangos ginčai dėl atliktų darbų defektų. Nepaisant gausaus statybų procese dalyvaujančių subjektų skaičiaus, dažniausiai tokio pobūdžio ginčuose atsakomybėn traukiami rangovai. To priežastys yra kelios.

Visų pirma statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas. Užsiimdamas ūkine ir komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, rangovas gerai žino arba privalo žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną savo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmę. Dėl to, be kita ko, įstatymas rangovui už tinkamą statybos rangos sutarties vykdymą nustato griežtą atsakomybę be kaltės.

Antra, dažnai rangovai dar sutarties vykdymo metu nesiima reikiamų priemonių, kurios galimai sudarytų sąlygas ateityje išvengti atsakomybės taikymo arba būtų pagrindas ją bent reikšmingai sumažinti, pavyzdžiui, gavę neteisėtus užsakovo nurodymus, rangovai, manydami, kad atsakomybė už pasekmes bus priskirta užsakovui, neretai šiuos nurodymus vykdo, nors turėtų sustabdyti rangos darbus ir įspėti užsakovą apie galimus neigiamus padarinius. Trečia, rangovai, susidūrę su užsakovų pretenzijomis dėl atliktų darbų kokybės, dažnai nesiima tinkamų savo interesų gynimo priemonių. Dažnai rangovai, siekdami išvengti atsakomybės taikymo, pavyzdžiui, teigia, kad užsakovo pasitelkto projektuotojo parengto projekto sprendiniai buvo neteisėti ir būtent užsakovas reikalavo juos įgyvendinti, užsakovas pateikė netinkamos kokybės medžiagas, rangos darbų atlikimą (įskaitant ir darbų atitiktį kokybės reikalavimams) kontroliavo užsakovo paskirtas statybos darbų techninis prižiūrėtojas, be to, galiausiai dalį darbų, kurie ir lėmė defektų atsiradimą, faktiškai atliko ne rangovas, o jo pasitelkti subrangovai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio argumentai ne visada padeda išvengti rangovo atsakomybės taikymo. Ginčuose dėl darbų defektų, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, be kitų sąlygų, itin svarbu įvertinti du aspek-

Statyba

tus. Pirma, defektų atsiradimo momentą, t. y., ar defektai atsirado statinio garantinio termino metu. Defektų atsiradimo momentas lemia, ar apskritai yra pagrindas atsakomybei taikyti, bei kaip tarp šalių pasiskirsto įrodinėjimo našta. Antra, priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir atliktų neteisėtų veiksmų. Priežastinio ryšio konstatavimas lemia atsakingus asmenis bei atsakomybės tarp jų pasiskirstymą. Statinio garantinis terminas Statybos įstatyme yra nustatyti minimalūs imperatyvūs statinio garantiniai terminai. Rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) 5 metus; 2) 10 metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektų; 3) 20 metų – esant šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų. Šie garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos, kuria yra laikoma statybos užbaigimo akto išdavimo arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo diena. Svarbu, kad garantinio termino skaičiavimas yra sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negali būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Šalys gali susitarti dėl ilgesnių garantinių terminų, tačiau ne dėl trumpesnių.

Užsakovas, per garantinį terminą nustatęs objekto trūkumus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Jeigu rangovas nepripažįsta pretenzijos, užsakovas per vienus metus nuo pretenzijos pareiškimo turi teisę kreiptis į teismą. Paminėtina, kad teisę reikšti reikalavimus garantiniu periodu turi ne tik užsakovas, bet ir statinio (buto, patalpų ar kt.) pirkėjas (įgijėjas). Tuo atveju, jeigu darbų trūkumai paaiškėja po garantinio termino pabaigos, atsakomybė rangovui netaikoma, t. y. užsakovas ir bet kurie tretieji asmenys laikomi praradusiais teisę į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos. Priežastinio ryšio nustatymas ir vertinimas Nustačius, kad defektų atsirado garantiniu periodu, svarbu nustatyti jų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto, arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių netinkamų veiksmų, pavyzdžiui, dėl projektuotojo, padariusio projektavimo klaidą, kaltės. Taigi užsakovas ginčo atveju privalo įrodyti tik defektų faktą. O defektų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Išimtinis atvejis yra statinio griū-

tis. Šiuo atveju rangovas turi teisę įrodyti, kad nėra galimybės nustatyti statinio griuvimo priežasties. Tada taikoma solidari projektuotojo, rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė. Taigi rangovas, siekdamas nelikti atsakingas už statybos darbų defektus, privalo paneigti priežastinį ryšį tarp savo veiksmų ir defektų atsiradimo priežasčių ir pagrįsti, kad defektų atsiradimo priežastis (bent jau pagrindinė) yra kita. Rangovas, neįrodęs savo atsakomybę šalinančių aplinkybių, privalo neatlygintinai pašalinti defektus arba atlyginti užsakovui defektų šalinimo išlaidas. Rangovo pareigos sutarties vykdymo metu Atkreiptinas dėmesys, kad rangovui, siekiant išvengti atsakomybės taikymo, nepakanka įrodyti neteisėtų užsakovo ar kitų statybos proceso dalyvių veiksmų, pavyzdžiui, kad užsakovas davė neteisėtus nurodymus, reikalavo nukrypti nuo projekto, bei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kad užsakovas nesudarė tinkamų sąlygų statybos darbams vykdyti, pateikė naudoti nekokybiškas medžiagas ar kt. Nors tokie neteisėti užsakovo ar kitų statybos proceso dalyvių nurodymai ir kiti pažeidimai gali būti akivaizdūs, tačiau jie nebūtinai reikš, kad rangovas atleidžiamas nuo atsakomybės arba kad rangovo atsakomybė mažinama.

Teismas daugeliu atvejų vertina, ar rangovas įvykdė pareigą įspėti bei informuoti užsakovą ar kitą statybos proceso dalyvį apie galimas neigiamas pasekmes, ar rangovas sustabdė darbų atlikimą, ar tinkamai bendradarbiavo. Tik tinkamai vykdęs visas šias pareigas rangovas ateityje gali išvengti atsakomybės taikymo arba bent jau reikšmingai sumažinti sau tenkančią atsakomybės dalį. Į šias pareigas itin svarbu atkreipti dėmesį sutarties vykdymo metu, o bet kokius užsakovui ar kitiems statybos proceso dalyviams teikiamus pranešimus įforminti raštu ir tinkamai įteikti tam, kad vėliau nekiltų faktų įrodinėjimo sunkumų. Užsakovo atliekama statybos darbų kontrolė Svarbu ir tai, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Taip pat svarbu sudaromose rangos sutartyse tiesiogiai numatyti užsakovo pareigą kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę, ypač tais atvejais, kai įstatymas tokios pareigos užsakovui nenumato. Kita vertus, netinkamas užsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas dažniausiai nėra pagrindas rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų. Rangovo atsakomybė tokiu atveju dažniausiai mažinama. 

Statyba

Pastatų pagrindų deformatyvumo priežastys ir veiksniai Julius Justinavičius

Stiprumas bei deformatyvumas laikomi esminėmis grunto ir pamatų pagrindų geotechninėmis savybėmis. Kartais vertinama ir jų elgsena, veikiant specifiniams veiksniams, – dinaminiams, klimatiniams poveikiams, grunto konsolidacijos reiškiniams (struktūrinio stabilumo kaitai). Deja, individualių gyvenamųjų namų statyboje, neretai ir daugiabučių pastatų bei kituose projektuose, pamatų pagrindų geotechniniai rodikliai laikomi pastoviais, o įvardytieji specifiniai veiksniai – vertinami retai. Be to, vis dar trūksta supratimo, kad pastato konstrukcinės schemos turėtų būti glaudžiau siejamos su jo pagrindų atmaina, būkle bei statybos aplinkybėmis. O juk pastato konstrukcinis patikimumas priklauso ir nuo to, kaip adekvačiai įvertinsime statybvietės geotechninių sąlygų kaitą, pagrindų, pamatų ir virš jų sumontuotų laikančiųjų konstrukcijų bendrą darbą.  Pastatas Šilutėje – neaiškios balkono ir kitos pastato

dalies deformacijų netolygumo priežastys. Neįprasta, kad beveik šimtmetį išstovėjusio pastato dalių nuosėdžiai yra skirtingi...

Statyba

Žinoma, patogiau manyti, kad kažkieno surinkti ir projekte nurodyti pagrindų geotechniniai rodikliai išliks pastovūs ir nepriklausys nuo organizacinių ir technologinių statybos aspektų: pertraukų, jų trukmės ir darbų atnaujinimo momento, aikštelės paruoštumo, paviršinio vandens surinkimo ir gruntinių vandenų drenavimo būdų, gretimai vykstančių statybos darbų ar / ir nutiestų kelių, savavališkų iškasų (o kiek žalos patiriama dėl tvenkinukų prie sodybų!), paklotų standžiųjų, vandeniui nelaidžių dangų, šlaituose įrengtų atraminių sienelių... Deja, net vienos atmainos pagrindo geotechninių savybių kaitos priežasčių yra daug ir įvairių, todėl kai kuriems projektuotojams, darbų vadovams ir užsakovams atrodo, kad patikimas pamatų pagrindų elgsenos prognozavimas – neįgyvendinamas uždavinys, siekiamybė, spekuliacijų objektas. Tokia nuomonė pagrįsta – pagrindų būklė priklauso ir nuo atsitiktinių gamtinių veiksnių, tačiau egzistuoja ir techninės, deja, ne visada numatomos arba darbų vadovų nedrįstamos siūlyti, konstrukcinės priemonės ir sprendimai, neutralizuojantys žalingus poveikius pagrindams. Ilgalaikis drėgmės poveikis Besibaigianti ūkio krizė, ne visada sėkminga objektų statybos atnaujinimo patirtis rodo sustabdytų statybos darbų konservavimo klaidas. Ne kartą įsitikinta, kad dėl pakitusių pagrindų eksploatacinių sąlygų kartais būtų naudinga patobulinti ar net pakeisti laikančiąsias pastatų konstrukcijas ar jų konstrukcines schemas.

Adekvačiai vertinti situaciją kartais trukdo aukštojoje mokykloje įkalti šablonai, kad smėliai ir moliai yra geri, stiprūs, mažai besideformuojantys gruntai („negili morena – pamatų projektuotojų svajonė“?). Tačiau šių gruntų kilmės, granuliometrinių, drėgnio rodiklių ir, svarbiausia, eksploatacinių sąlygų įtakos įvardytomis savybėmis įvertinti dažnai nesugebame arba neteikiame reikšmės. Dėl to ir kyla noras siaurinti geotechninių tiriamųjų darbų programas arba jų atsisakyti, pasitenkinti ribotu duomenų kiekiu, o atnaujintas statybas tęsti, neįvertinus suintensyvėjusio klimatinio poveikio be dirvožemio (velėnos) sluoksnių ilgą laikotarpį išbuvusioms aikštelėms, iškasų gruntui ar peršalusiems pamatams. Netinkamai užkonservuotos (įrengtos), apvandenintos iškasos, ilgam paliktos statybos aikštelės be paviršinio dirvožemio sluoksnio, nukasti pylimai, iškastos šlaitų terasos ir organizuoto paviršinių vandenų surinkimo bei nutekinimo sistemos nebuvimas, dėl teritorijos lyginimo nesutankintu supiltiniu gruntu padidėjusi kritulių ir paviršinių vandenų infiltracija, kitaip pakeistas vietovės reljefas, drėgmės garavimą paviršinėje aeracijos zonoje trikdančiomis dangomis padengti plotai gali lemti didesnį (papildomą) pagrindų grunto įmirkį ir gilesnį jų peršalimą. Tai veiksniai, būdingi objektams, kuriuose statybos darbai buvo laikinai sustabdyti neužpylus pamatų iškasų arba jas užpylus, bet nesutankinus supiltinio grunto, neįrengus drenažo ir t. t.

1 pav. Schema iš 2011 m. Č. Ignatavičiaus ir S. V. Skrodenio „Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogo“. Nors pastato atnaujinimo tikslai ir bus pasiekti, bet cokolio ir pamatinis blokas tikrai peršals, ir jei, be to, dar bus nepalankios geologinės sąlygos, drėgmė kaupsis prie šaltesnių paviršių. Žinoma, renovuojami daugiabučiai namai išstovėjo dešimtis metų, jų pagrindus veikia didelės apkrovos, ir tikimybė, kad jie ims deformuotis dėl keliais procentais padidėjusios drėgmės, yra labai maža... Kas kita – individualiame gyvenamajame pastate.

Statyba

atmainos, sluoksniuotumo, pastato konstrukcinių ir eksploatacinių apkrovų), bet negilūs prie pastato prišlietų laiptelių ir terasų pamatai gali susiklaipyti. Tiražuoti sprendimai –

2 pav. Schema iš 2011 m. Č. Ignatavičiaus ir S. V. Skrodenio „Daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtų tipinių detalių bei priemonių katalogo“. Jei bus netinkamai įrengta nuogrinda, gruntas bus palankus skverbtis drėgmei, nes storesnis nei 250 mm drenuojamas skaldos sluoksnis šiandienėje renovavimo praktikoje retai naudojamas, o gruntas prie pastato nuolat įmirksta ir 600 mm aukščio šiltinimo sluoksnio gali nepakakti.

Yra ir kitų, „sėkminguose” statybos objektuose pasitaikančių priežasčių, lemiančių pagrindų ar šalia pamatų esančio supilto grunto drėgnio padidėjimą – netinkamo pločio, šalčio iškelta ir neigiamą nuolydį įgijusi nuogrinda, blogai sutankintas supiltinis gruntas šalia pamatų arba komunikacinėse tranšėjose, kuriomis priteka gruntinių vandenų. Dažnai tai lemia grunto stiprio sumažėjimą ir didesnes deformacijas, peršalusio pagrindo kilsnumo padidėjimą, būdingą molingiems gruntams. Dažniausiai pagrindų stipris sumažėja, jei pastatai buvo pradėti statyti ant sekliųjų pamatų, jei ilgesnį (žiemos) laikotarpį buvo palikta atvira iškasa, nespėta įrengti šildomo rūsio. Vėliau, suaižėjus pastatų sienoms ar išsiklaipius kolonoms, prasideda nemaloni ir dažniausiai nerezultatyvi kaltųjų paieška. Žinoma, neaukštiems individualiesiems gyvenamiesiems namams dėl drėgmės pakitusi molinių gruntų konsistencija ir padidėjusios plastinės deformacijos gal ir nekels didelio pavojaus. Jų pamatai dėl brinkstančio ir besideformuojančio grunto, pagilėjusio įšalo nulemto kilsnumo gal neišsikilnos ar pasislinks (tai priklauso ir nuo pagrindų

ar jie visada adekvatūs? Įvairiuose tipizuotų detalių kataloguose galima aptikti skirtingų juostinių pamatų, rūsio sienų ir pirmojo aukšto, rūsio grindų šiltinimo variantų (1, 2 pav.). Atsižvelgiant ne tik į rūsio šildymo / eksploatavimo pobūdį, naudingiau, kai šiltinimas įrengiamas per visą rūsio sienos (cokolio) aukštį, kai vertikalūs termoizoliaciniai sluoksniai, izoliuojantys visą pastato perimetrą, įrengiami pamatų išorėje ir per visą jų aukštį (3 pav.). Tariamai ekonomiškesnė, šiltinimo medžiagas ir darbą taupanti alternatyva – termoizoliacinio sluoksnio įrengimas negilaus juostinio pamato viduje arba tik ribotame paviršiniame gylyje, bet giliau, nei siektų įšalas, kartais ir perimetrinėse grindų juostose prie vidinio išorinių sienų paviršiaus. Bėda, kad šiuo atveju ne visada pavyksta sutapdinti sienos ir pamatiniuose blokuose (juostinio pamato monolite) įspraustus termoizoliacijos intarpus. Tačiau svarbiausia, kad pasirinkus tokį pamatų ar rūsio sienų apšiltinimą, neįvertinamas neišvengiamas pagrindų ir aplinkinio grunto drėgnio padidėjimas dėl periferinių ir pagrindų grunto zonų temperatūros skirtumo. Jis gali siekti iki dešimties laipsnių (priklauso ir nuo pastato eksploatacinio režimo), o susidaro dėl to, kad pamatų betonas tampa tarsi tankus „šalčio bangos laidininkas”, giliau įšąlantis grunto analogas. Dėl šio skirtumo gruntinio vandens garai migruos iš šiltesnių grunto zonų ir kaupsis šaltesnėse (daugiau įšalusiose) zonose prie pamatų. Molingame ar molio grunte drėgmė gali padidėti 7–8 %. Įmirkis bus didesnis pirmaisiais pastato eksploatacijos metais ir paviršiniuose grunto sluoksniuose. Situaciją blogina geoinžinerinių tyrimų rezultatais nepagrįstas gyvenamųjų teritorijų plėtotojų noras įrengti sekliuosius pamatus, ne visada pamatuotas noras atsisakyti drenažo sistemų. Jis dažniausiai grindžiamas argumentu, kad projektuose nebenumatoma rūsių ir pusrūsių, bet iš tikro svarbių teritorijų inžinerinio paruošimo elementų atsisakoma siekiant didesnio pelno.

Kiek teko kalbėti su mokslininkais, geotechnikos specialistais, vieningos nuomonės dėl sutankinto paruošiamojo pamatų sluoksnio po pamato padu nėra. Vieni teigia, kad senosios rekomendacijos silpnuose pagrinduose įrengti monolitinį betoninį, kartais net armuotą paruošiamąjį sluoksnį yra pagrįstos ir pasiteisinusios, tačiau kiti yra atsargesni. Pavyzdžiui, teigiama, kad silpnesnių molio, molingų gruntų reakcija į apkrovas priklauso nuo drenavimo sąlygų: jų sutankėjimo ir sustiprėjimo (konsolidacijos) zonos dydis priklauso nuo išspausto vandens pašalinimo galimybių. O šios bus geriausios, jei toks paruošiamasis sluoksnis bus įrengtas iš gruntinį vandenį gerai drenuo-

Statyba

jančio, sutankintos ir tinkamos frakcinės sudėties skaldos sluoksnio. Betonas, kad ir koks stiprus jis būtų, išspausto vandens nedrenuoja ir silpnam vandens prisotintam pagrindų gruntui konsoliduotis, dalelių sankabumui padidėti nepadeda. Šiuo požiūriu ne ką geresnis ir daugelio statybininkų mėgstamas smėlio sluoksnis – jo smulkios poros užsikemša molio dalelėmis ir drėgmės drenavimas nutrūksta. Praktinės ir projektinės rekomendacijos Jei pastatui teks remtis į palyginti silpną, vandens prisotintą ar kitokį netolygiai bei smarkiai deformuojamą (nusėdantį ar kilsnų) pagrindą, būtina numatyti pamatų ir viso pastato standumą didinančias priemones. Tiesa, didelė dalis geotechnikos specialistų tokiam teiginiui prieštarautų, siūlytų lyg ir priešingo pobūdžio rekomendacijas – taikyti ne standžias, o lanksčias, prie pamatų deformacijų geriau prisitaikančias antžeminių konstrukcinių elementų jungtis. Jų argumentas logiškas – deformuojantis standžios konstrukcijos pastatų pagrindams, pastato laikančiosiose konstrukcijose susidaro papildomų įrąžų, momentų, formuojasi sudėtingesnis įtempimų būvis (sukamasis lenkimas ir pan.), tokias konstrukcijas tenka atsakingiau ir gausiau armuoti, imtis kitų jungčių standumą užtikrinančių priemonių. Santykiškai laisvos jungtys, lankstūs konstrukciniai elementai gal ir geriau prisitaikytų prie pamatų deformacijų, bet ar daug esame matę tokių konstrukcinių sprendimų katalogų, tipinių detalių? Tokie galėtų būti pastatai su plūktinėmis molio ar laikančiosiomis presuotų šiaudų sienomis, seisminiams rajonams pritaikyti projektai, bet mūsų šalyje jie statomi palyginti retai.

Medinių karkasinių pastatų savininkai taip pat nebūna patenkinti braškančiais statramsčiais, išlinkusiomis sijo-

mis, suskeldėjusiu gipskartoniu; metalinių karkasų specialiosios judriosios (lankstinės) jungtys daugeliui užsakovų būtų brangokos, sudėtingos, o ir nėra įprasta tokių konstrukcijų naudoti mūsų šalies statybose. Taigi, matyt, teturime vieną išeitį – užtikrinti priimtiną pamatų deformacijų lygį ir kiek galima mažesnes, tolygias antžeminės pastato dalies deformacijas. Kokios nuomonės aptartu atveju besilaikytume, visada naudinga surenkamuosius juostinius ar kitokius atskiruosius pamatus keisti standesniais monolitiniais, taip pat ir poliniais (gręžtiniais, spraustiniais su atskiraisiais ar sijiniais rostverkais); šiuo požiūriu šiuolaikinės statybų technologijos tendencijos yra palankios. Kad ir kaip žiūrėsime, mūriniuose pastatuose iš blokelių būtinai reikėtų numatyti standumo juostas (aukštų perdangų lygyje, sutapdinant su sąramomis virš langų). Pastarosios turėtų būti armuotos išilgine, ne mažesnio kaip 12 mm skersmens armatūra (4–6 strypai), o jas betonuoti geriau šiltuoju metų laikotarpiu, kai pagrindo gruntas tikrai nebus iškeltas. Anksčiau, kai buvo daugiau paplitę surenkamieji juostiniai pamatai, standumo juostos buvo betonuojamos ir virš pamatinių blokų eilių, dabar pastarąsias pakeitė monolitiniai juostiniai pamatai, juostinis polių rostverkas. Šiuo požiūriu yra palanki tendencija perimti skandinavų, vokiečių patirtį – projektuoti ištisines pamatų plokštes. Svarbus ir perdangos standumas, nes jis lemia šios konstrukcijos gebą išlyginti didelius ir netolygius pamatų nuosėdžius. Tam perdangos konstrukcijoms galima numatyti monolitines plokščiąsias ar surenkamąsias-monolitines (briaunotąsias) perdangas. Lengvai surenkamų net be kranų, vėliau užpilamų monolitinio betono sluoksniu, pritaikytų individualiems gyvenamiesiems ir neaukštiems

Statyba

visuomeniniams pastatams, horizontalias standžias diafragmas formuojančių surenkamųjų-monolitinių perdangų konstrukcijų sprendimų netrūksta. Žinoma, nederėtų „nurašyti“ ir gelžbetoninių surenkamųjų plokščių, tačiau individualiuose gyvenamuosiuose pastatuose jos neretai deramai neinkaruojamos, siūlės tarp jų užpildomos silpnu skiediniu, net statybinėmis šiukšlėmis, todėl ir tolygesnių nuosėdžių užtikrinti negali. Kitos aptariamu požiūriu palankios individualių gyvenamųjų, nedidelių daugiabučių pastatų konstrukcinės raidos tendencijos – liktinių klojinių iš polistireninio putplasčio, cemento ir medienos drožlių plokščių, tuščiavidurių smulkiagrūdžio betono blokelių panauda pastatų sienose. Jei pernelyg netaupoma armatūros, o jos strypynai tinkamai sujungiami, nenaudojama itin žemų klasių betono, tokiuose liktiniuose klojiniuose suformuojamas pakankamai standus gelžbetoninis karkasas iš horizontalių ir vertikalių ryšių, statramsčių, spyrių. Jis padeda išlyginti pastato deformacijas, suteikia šiam standumo.

3 pav. Schema iš prieš dešimtmetį įmonės „Tex–Color“ išleisto katalogo: mūrinės rūsio sienos – retas sprendimas naujose statybose, tačiau apšiltinimas iki pamato pagalvės viršaus sudaro palankesnes drėgmės pasiskirstymo sąlygas pagrinduose.

Matyt, svarstant pastato konstrukcinių schemų pranašumus, reikėtų pasisakyti už visas konstrukcines, technologines ir projektines priemones, lemiančias kuo didesnių pagrindų grunto tūrių panaudą, ilgalaikį jų laikančiųjų savybių, jei ne didėjimą, tai nors pastovumą, kuo tolygesnį įtempimų būvį ir kuo mažesnes įtempių koncentracijas šiuose pagrinduose, tempimo įtempių ir momentų perdavimo į šiuos pagrindus eliminavimą ar geroką sumažinimą. O kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta – lemia techninės ir finansinės galimybės, architektūrinių ir konstrukcinių pastato sprendimų specifika. 

KLINKERINĖS PLYTOS / FASADINĖS PLYTELĖS / GRINDINIO TRINKELĖS

www.olfry.lt 32

„Olfry LT“, Taikos pr. 24, 1 aukštas, LT-91222 Klaipėda, tel. 8 655 40 446 Vilniuje: tel. 8 685 33 848, Kaune: tel. 8 663 53 820 El. p. info@olfry.lt

Statyba

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Tavo studijų universitetas!

Doc. dr. Olegas Prentkovskis Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Lietuvos plėtra priklauso nuo mokslininkų, inžinierių, vadybininkų, kurie kuria ir diegia pažangias technologijas, taiko inovatyvius vadybos metodus veikdami kartu su kitų sričių specialistais. Vilniaus Gedimino technikos universitete galima pasirinkti savo interesus bei pomėgius atitinkančią studijų programą ir įgyti technologijos, fizinių ir socialinių mokslų studijų sričių bei meno studijų žinių, reikalingų plataus mąstymo specialistams.

Unikalios studijų programos, galimybė studijuoti užsienyje, interaktyvi mokymo įranga, šiuolaikinė, itin reta ir brangi laboratorijų įranga – į tai daugiausia investuoja VGTU, kur ugdomi profesionalūs, kūrybingi inžinieriai, sėkmingai dirbantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Universitete sudaromos išskirtinės galimybės studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. VGTU – vienintelis universitetas šalyje, turintis 80 % technologijų ir fizinių mokslų studentų, kurio prioritetas yra skatinti būsimųjų inžinierių verslumą. Jame yra trijų pakopų studijų sistema – rengiami bakalaurai, magistrai ir mokslų daktarai, be to, yra sudarytos nuolatinių, ištęstinių ir ištęstinių nuotolinių studijų programos. VGTU galima įgyti šiuos bakalauro laipsnius: technologijos mokslų srityje – aeronautikos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, bioinžinerijos, biomechanikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, gamybos inžinerijos, informacinių technologijų, informatikos inžinerijos, kompiuterių inžinerijos, matavimų inžinerijos, mechanikos inžinerijos, mechatronikos, pramonės gaminių dizaino, saugos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, statybos inžinerijos, statinių inžinerinių sistemų, statybų technologijų, telekomunikacijų inžinerijos; fizinių mokslų srityje – informacijos sistemų, informatikos, matematikos, statistikos; socialinių mokslų srityje – ekonomikos, komunikacijos, kūrybinių industrijų, transporto ir logistikos, vadybos, verslo; menų srityje – architektūros.

je matematiką, fiziką ar chemiją mokėsi B lygiu, nelaikė šių dalykų egzaminų ar jų nesimokė. Todėl problemų dėl studijų turi tik tie studentai, kurie nelanko paskaitų. VGTU organizuojami įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, seminarai ar konferencijos gamybininkams ir pan. Siekdamas būti pripažintas pasaulyje, taip pat dalyvauti tarptautiniuose akademiniuose mainuose, VGTU kviečia studijuoti anglų kalba – visuose fakultetuose yra bent viena dėstoma šia kalba studijų programa. Paskelbus naujausią tarptautinės studentų ir personalo mainų programos ERASMUS statistiką, paaiškėjo, kad pagal skaičiusių paskaitas užsienio institucijose dėstytojų skaičių net du Lietuvos universitetai patenka tarp 100 tarptautiškiausių universitetų Europoje. VGTU, išsiuntęs į užsienį per metus stažuotis net 144 dėstytojus, užėmė 24-ąją vietą Europos universitetų dėstytojų mobilumo sąraše, o studentų mobilumo sąraše – 69-ąją vietą. Per metus iš Lietuvos pagal ERASMUS programą daugiausia išvyksta VGTU studentų. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas nuolat tobulinamos VGTU studijų programos, užtikrinančios absolventų paklausą darbo rinkoje. VGTU, būdamas studentų mainų su užsienio universitetais lyderis, suteikia jiems galimybių įgytas žinias ir patirtį praplėsti mokantis ES ir kitų šalių universitetuose. Tokios galimybės sudaromos norint, kad akademinės aplinkos skatinami studentai siektų tapti tais, kurių gabumai užtikrintų inovacijų bei technologijų plėtrą kasdieniame gyvenime. Ar kokybiškos studijos VGTU? Taip, jos yra kokybiškos. Apie tai byloja reitingai. 2012 m. paskelbus 2012/13 QS World University Rankings duomenis, VGTU pateko tarp 700 geriausių pasaulio universitetų. Į vieną iš prestižiškiausių pasaulio universitetų reitingų VGTU pateko pirmą kartą. Tai didelis įvertinimas Lietuvos aukštajam mokslui, nes iš daugiau nei 20 tūkst. aukštojo mokslo institucijų tarp 700 geriausiųjų yra net trys universitetai iš Lietuvos. Džiugu, kad VGTU – vienintelis Baltijos šalių technikos universitetas, patekęs į šį reitingą. 2012 m. atlikus tarptautinį QS Stars aukštojo mokslo kokybės auditą, net trijose veiklos srityse – studijų, infrastruktūros ir inovacijų – VGTU įvertintas penkiomis žvaigždutėmis. 

Dažnai inžinerinius (techniškuosius) mokslus studijuoja ne patys stropiausi abiturientai, todėl VGTU bene vienintelis Lietuvoje papildomai moko tuos studentus, kurie mokykloDaugiau informacijos apie studijas VGTU – http://stojantiesiems.vgtu.lt.

Statyba

Pastatų fasadų irimo problemų įmanoma išvengti Lietuvoje vis dar aktuali tinko ir kitokios pastatų apdailos irimo problema. Neretas vaizdas, ypač pajūrio zonoje, yra atsilupinėjusios, atpleišėjusios ar ištrupėjusios tiek gyvenamųjų, tiek pramoninių pastatų sienos. Dabar, kai dauguma namų yra renovuojami ir į juos investuojamos nemažos lėšos, vėl iškyla klausimas, ar paskolas paėmę gyventojai išliks patenkinti statybininkų atliktais darbais, ar neatsitiks taip, kad jau po kelerių metų, dar vis mokant paskolą, pradės irti įsigyto būsto ar pastato sienos?

Dr. Jurgita Malaiškienė, VGTU Statybinių medžiagų katedra

Didžioji Lietuvos dalis yra drėgno klimato zonoje, o ypač – pajūris, kur vyrauja nuolatinė drėgmė, dar labiau pabloginanti pastatų eksploatacijos sąlygas. Dažnai pastatų sienos sudrėksta lyjant įstrižam lietui. Taip pat dažni atvejai, kai atšilus orams žiemą, lietus papildomai Pagrindiniai atmosferiniai reiškiniai, lemiantys išdrėkina sienas, sukeldamas pavojų pastatams staigiai orinių sienų paviršiaus ilgalaikiškumą, yra saulės atšalus. Tada išorinėje sienos dalyje plečiantis ledui, t. y. spinduliuotė, temperatūros svyravimai, oro drėgnudidėjant vandens tūriui ir mas, krituliai, vėjas, oro pereinant iš skysKeraminių gaminių irimo pobūdis vandeniui teršalai. Šiluminė saulės tos į kietą būseną bei vis dispinduliuotė visada didina ypač priklauso ir nuo vidinės dėjant ledo kiekiui, atsiranatitvarų paviršiaus temporų ir kapiliarų struktūros. Jeigu da įtrūkų. Pasak mokslininperatūrą. Vasaros metu atikų Valdo Paukščio, Rolando tvaros išorinis paviršius gali keraminiame dirbinyje daugiausia Samajausko ir Raimondo įkaisti taip, kad jos temperaBliūdžiaus, labiausiai atitvayra didelio spindulio kapiliarų, tūra bus du ir daugiau kartų rų išorinis paviršius įmirksta tai drėgmė jame gali migruoti ir didesnė už aplinkos tempene tada, kai būna gausios ratūrą. O štai žiemos metu pagal, ir prieš šilumos srautą. liūtys, bet tuomet, kai lyjant šiluminė saulės spinduliuotė pučia vėjas, o pastato pasukelia atodrėkius. Išorinės viršiai apiplaunami kritulių pastato apdailos paviršiaus temperatūros pokytis gali vandens sūkuriais. Įrodyta, kad išorinių konstrukcijų susiekti 50 oC per parą, o įvertinant temperatūros sumažėdrėkimas priklauso ne vien nuo lietaus intensyvumo ir jimą žiemos metu – 90 oC per metus, todėl medžiagos trukmės, bet ir nuo vėjo stiprumo bei krypties. gali pradėti irti dėl skirtingų temperatūrinių plėtimosi Ypač gaminių ilgalaikiškumui kenkia rūgštūs lietūs. Be koeficientų, t. y. kai vienos medžiagos šildamos plečiasi to, dažnai užterštame ore yra daug cheminių medžiadaugiau, o kitos – mažiau, ir dėl skirtingų tūrio pokyčių gų, kurios ir chemiškai, ir mechaniškai veikia išorinius atsiranda plyšių. Pagrindine problema galima būtų įvardyti pastatų ilgalaikiškumą. Dažniausiai jų išorinių atitvarų irimas prasideda dėl mažo mūro gaminių atsparumo šalčiui, drėgmei ir korozijai.

Statyba

pastatų apdailos sluoksnius. Lietuvos geografinė padėtis yra itin nepalanki tolimų užteršto oro pernašų požiūriu, nes vyraujantys pietvakarių ir vakarų vėjai pučia nuo labiausiai užterštų Vakarų ir Vidurio Europos regionų.

mi. Taigi keraminio gaminio destrukcijos priežastis yra kryptingas skirtingos būsenos vandens (skysčio, garų, plastiško ledo) judėjimas porose, kapiliaruose ir defektų erdvėse. Dėl tokio judėjimo po tam tikro laiko šaldomame kūno paviršiuje atsiranda suirimų.

Remdamiesi ilgalaikiais pajūrio ir visos Lietuvos pastatų fasadų stebėjimais, mokslininkai Juozas Ramanauskas, Vytautas Stankevičius ir Romualdas Mačiulaitis nustatė, kad labiausiai suyra pastato sienos, eksploatuojamos vakarų ir pietvakarių zonose, kiek mažiau – pietų, pietryčių ir rytų, o ilgiausiai nepakitę, be pastebimų irimo požymių išlieka pastatų fasadai, orientuoti šiaurės, šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimi. Tai galima paaiškinti tuo, kad pagal atliktus ilgalaikius meteorologų tyrimus Lietuvoje vyraujantys vėjai yra vakarų ir pietvakarių krypties. Jų kartojimasis yra 17 % per metus, o, pavyzdžiui, šiaurės rytų krypties – vos 8 %.

Perkant gaminius, skirtus fasadams, svarbu atsižvelgti į jų atsparumo šalčiui klasę. Standarte LST 1985: 2006 („Keraminių mūro gaminių atsparumo šalčiui nustatymas“) yra pateikta atsparumo šalčiui vertinimo lentelė.

Kaip galima būtų spręsti aktualias Lietuvoje tiek senesnės statybos, tiek naujai statomų pastatų ilgalaikiškumo problemas? Žinoma, ypatingą dėmesį reikia skirti konstrukcijoms apsaugoti nuo drėgmės. Tuo tikslu patartina pastatus dengti dvišlaičiais stogais su ilgesniais kraigais. Tai svarbu ne tik statant naujus, bet ir renovuojant senus namus, įrengiant papildomus aukštus ir pan. Antrasis šios problemos sprendimo būdas – naudoti ypač atsparias šalčiui fasadines medžiagas. Keraminių gaminių irimo pobūdis ypač priklauso ir nuo vidinės porų ir kapiliarų struktūros. Jeigu keraminiame dirbinyje daugiausia yra didelio spindulio kapiliarų, tai drėgmė jame gali migruoti ir pagal, ir prieš šilumos srautą. Kadangi yra reali tikimybė, kad dideliuose kapiliaruose gali užšalti vanduo, tai bendras viršslėgis priklausys nuo drėgmės migracijos prieš šilumos srautą galimybių ir dėl to bus skirtingas. Kai keraminiame dirbinyje vyrauja mažo spindulio kapiliarai, vandens užšalimo juose tikimybė yra mažesnė, procesai vyksta lėčiau ir vanduo migruoja šilumos nukreipimo krypti-

Taigi tūriniu metodu nustatytas atsparumas šalčiui, atitinkantis tą pačią klasę, turi būti didesnis nei nustatytas vienpusio šaldymo būdu. Atsparumo šalčiui klasės parodo, kokioje aplinkoje gali būti naudojami mūro gaminiai: F.0 – tinka naudoti neardančioje aplinkoje (gaminiai konstrukcijoje apsaugoti nuo aplinkos poveikio), F.1 – vidutiniškai ardančioje aplinkoje (konstrukcija iš dalies apsaugota nuo kenksmingo aplinkos poveikio), F.2 – stipriai ardančioje aplinkoje. F.2 klasės gaminius galima drąsiai naudoti pastatų išorės apdailai netgi pajūrio zonoje.

Keraminių mūro gaminių atsparumo šalčiui klasių lentelė

Daug kas domisi ir klausia, kas yra tas atsparumas šalčiui, ar tai maksimali minusinė temperatūra, kurią gaminys dar atlaiko? Atsparumas šalčiui – tai fizikinė medžiagos savybė, parodanti jos gebėjimą išlaikyti kai kurių fizikinių parametrų tam tikras iš anksto nustatytas kitimo ribas, kai ji po mirkymo vandenyje pakaitomis yra šaldoma ir atšildoma. Medžiagos atsparumas šalčiui išreiškiamas šaldymo ir atitirpinimo ciklų skaičiumi, kurį be jokių suirimų atlaikė gaminys. Atsparumo šalčiui vertinimo

Atsparumo šalčiui klasė

F.0

F.1

F.2

Tūrinio šaldymo ir atšildymo ciklų skaičius

Vienpusio šaldymo ir atšildymo ciklų skaičius

15 25 35 50 75 100 –

0 15 25 35 50 75 100

Pastaba: kai gaminiai numatomi naudoti tik vidinėms sienoms, deklaruoti atsparumo šalčiui nebūtina.

Atsparumas šalčiui gali būti nustatomas tiek tūriniu, tiek vienpusio šaldymo metodu. Tačiau mokslininkų tyrimų išvados rodo, kad naudojantis tūrinio šaldymo metodika galima išbrokuoti iš esmės gerą produkciją arba atvirkščiai. Tūrinis atsparumo šalčiui nustatymo metodas nemodeliuoja sieninių gaminių eksploatacijos mūre bei natūrinių klimatinių poveikio sąlygų (bandinys tiesiog pamerkiamas į vandenį, kad iš pradžių įsisotintų, o po to ore, šildant jo tūrį iš visų pusių, ir atšildomas vandenyje, taip pat tiekiant šilumą iš visų pusių). Todėl tūrinis atsparumo šalčiui nustatymo būdas nesukuria sąlygų, būdingų mūrui irti, t. y. gaminys, pavyzdžiui, plyta, dažniausiai suskyla į gabalus dėl didžiausių keraminio dirbinio viduryje susikaupusių įtempių, o vienpusio šaldymo metodu bandomas mūras suyra trupėdamas, suskilinėjant ar atsilupinėjant jo paviršiui, tai būdinga eksploatacijos metu vykstantiems procesams.

Statyba

kriterijai yra tokie: stiprumo sumažėjimas, masės pokyčiai, akimi matomi įtrūkiai ir kitokie irimai. Nustatant keramikos atsparumą šalčiui vienpusio šaldymo būdu, bandiniai mirkomi septynias paras, sudedami į specialią talpą, kad būtų šaldomi tik iš vienos pusės, o kita pusė būtų apšiltinama, vėliau atliekami šaldymo ir atšildymo ciklai, kai bandiniai šaldomi dvi valandas minusinėje 15 °C ±3 °C temperatūroje ir 20 min. atšildomi iki 20 (±3) oC temperatūros (tokios trukmės ciklai kartojami). Bandomosios plokštės paviršius gali būti apžiūrimas 15, 25, 35, 50, 75 arba 100 šaldymo ir atšildymo ciklų atšildymo periodo pabaigoje, o jeigu reikia, ir kiekvieno tarpinio bandymo etapo atšildymo periodo pabaigoje, o visos suirtys – užrašomos. Pasibaigus šaldymo ir atšildymo bandymui, plokštė visiškai atšildoma ir kiekviena matoma neapsaugoto plokštės paviršiaus suirtis užrašoma. Norint iš keramikos įsirengti ilgalaikį pagal atsparumą šalčiui fasadą, reikėtų naudoti atsparias šalčiui keramines plytas. Viena iš labiausiai žinomų ir stambiausių tokias plytas gaminančių įmonių yra koncernas „Wienerberger“, turintis gamybos filialus net 30-e pasaulio šalių. Jis Lietuvos statybų rinkai tiekia itin platų apdailos plytų, pažymėtų prekių ženklu „Terca“, asortimentą. Beje, išsamių žinių apie statybinių medžiagų savybes, jų gamybos technologijų subtilybes ir naudojimo ypatumus galima įgyti VGTU Statybinių medžiagų katedros kuruojamose bakalauro ir magistrantūros studijų programose arba išklausius kvalifikacijos kėlimo kursus. 

Statyba

Kai kurie įspūdžiai iš parodos „Resta 2013“ Akivaizdu, kad parodose daugiausia išmonės ir noro į save atkreipti dėmesį parodo eksponuojantieji vienetinius ar specializuotus dirbinius ir medžiagas – pasirodo, siaura specializacija netrukdo pasireikšti fantazijai. Šįmet „Restoje“ tokių specializuotų stendų padaugėjo – juose buvo demonstruojamos karštame ore susitraukiančios pakavimo plėvelės, dirbiniai iš medienos, skaidriųjų plastikų, įvairios sienų ar stogo dangos, taip pat aplinkos tvarkymo elementai, įvairūs pastatų sienų, perdangų, pamatų plokščių konstrukciniai sprendimai. Vienetiniai eksponatai Įdomų, netradicinį medienos panaudojimo būdą propagavo nedidelė kauniečių įmonė – siūlė mozaikines ir didesnio formato plyteles, apdailines juostas. Ant lankstaus tinklelio pritvirtintos mozaikinės plytelės iš medienos traukė akį šiltais atspalviais, medienos faktūra, o didesnių formatų dirbiniai – skoningu išpjaustymu, įdomiu vaizdu sienų plokštumose. Nedidelio formato, bet kokybiško dizaino informatyvus lankstinukas ir pasirinktas angliškas – pietietiškas – gaminių įvardijimas (NaturioR, Wooden Mosaic Tiles) stabtelėjusius prie šio stendo žmones suklaidindavo: daugelis manydavo, kad apžiūrinėja importines interjero medžiagas, o stendo šeimininkai juokdamiesi prisipažindavo, kad apdaila iš medienos gaminama kažkurioje baldų įmonėje Kaune. Kalbinti baldininkai pripažino, kad ne itin jaukiai jaučiasi specializuotoje statybos verslo parodoje, kur bando ištirti paklausą, galvoja ir apie eksporto galimybes. Nežinau, ar šios apdailos medžiagos iš tikrųjų yra originalios, ar kur nors nusižiūrėtos, tačiau už taupų nestandartinį medienos atliekų panaudojimą šiai įmonei tikrai verta palinkėti sėkmės.

 Utenoje gaminamų biokuro katilinių

vaizdas ir detalės.

Statyba

Vienetinių parodos eksponatų kategorijai priklausė ir estų kompanijos atsivežtos originalios formos su kiaurymėmis – garso bangų „gaudyklėmis“ – išpjaustinėtos medienos plokštės „Topakustik“, nors jos buvo pristatomos gana kukliai. Vienintelis stendą pristatęs tradiciškai santūrus, lankytojų beveik nekalbinęs, o užkalbintas rusiškai viską aiškinęs estas nedalino lankstinukų, paprašytas pasiūlė vizitinę kortelę estų kalba, ant kurios tušinuku buvo užrašyta nuoroda į įmonės tinklalapį – „smulkmenų“ ieškokis pats. Nedidelis medžiagų pavyzdžių rinkinėlis ant stalelio, gausesnė, bet į lengvojo automobilio bagažinę telpanti, ant stendo sienų sukabinta įvairiaspalvių plokščių pavyzdėlių kolekcija, ant kiliminės dangos pasidėtas parodos rengėjų įteiktas diplomas – štai ir visa parodos dalyvio atributika. Sąmoninga, tik į tikėtinus prekybos atstovus orientuota strategija ar paprastas aplaidumas – nesuprasi, bet saviplaka, būdinga mums, kai lyginamės su estais, šiuo atveju nepasiteisina. Šiuo požiūriu parodoje keistas pasirodė ir įvairių čekų įmonių atstovų darbas – jie centriniame parodos paviljone turėjo vieną stendų eilę, bet nuolat užkandžiavo, gėrė alų,

šnekučiavosi susibūrę į vieną ar du stendus, patys lankytojų nekalbino, nesiūlė lankstinukų. Jų elgesys disonavo su netoliese dislokuotų lenkų taktika – pastarieji buvo žymiai aktyvesni, šnekesni, nors dalis jų reklaminių lankstinukų buvo lenkų kalba. Parodos naujovės ir rutina Dalis parodos dalyvių sąmoningai akcentavo naujienas, netradicines technologijas. Pavyzdžiui, geodezinius prietaisus reklamavusi UAB „Hnit-Baltic“ pristatė iš kariškių perimtą technologiją – geodezinių duomenų rinkimą nepaprastai lengvu nepilotuojamu lėktuvėliu „SenseFly eBee“ (kariškas tokio aparatėlio trumpinys – UAV). Ši šveicariška „bitutė“ sveria tik apie 630 g (lėktuvėlio korpusas – iš polistireninio putplasčio, kuriame įstatyta kontroliuojama 16 MP kamera, baterija), jos sparnų mostas – 96 cm. Ore šis UAV yra valdomas radijo ryšiu 3 km atstumu, pakilęs gali išbūti iki 45 min., išvysto 36–57 km/val. greitį. Jam nepavojingas iki 12 m/s vėjas. Parodinio stendo ekrane neprailgo stebėti, kaip toks lėktuvėlis sparčiai surenkamas ir per kelias sekundes paleidžiamas skristi. Valdomu skrydžiu išžvalgomas ir persidengiančiais vaizdais nufotografuojamas nuo 1,5 iki 10 km2 plotas, o duomenis galima apdoroti teritorijos erdvinį modelį, ortofotografinį žemėlapį sukuriančia programa.

Tarp kitų parodos naujovių galima paminėti ir žinomo akmens vatos gamintojo „Rockwool“ palapinę – lig šiol mes būdavome įpratę didžiuosius mineralinių plaušinių šiltinimo medžiagų gamintojus matyti ekspozicinių salių viduryje, didelio ploto, dažnai originaliai papuoštuose, firminėmis spalvomis iš tolo išsiskiriančiuose, bet iš esmės statiškų ekspozicijų stenduose. Šiais metais „Rockwool“ pasirinko demokratiškesnį ir lankstesnį produkcijos ir įmonės reprezentavimo būdą. Atrodo, kad dėl to buvo tik laimėta: geroje vietoje lauke pastatytoje palapinėje rasta vietos įgarsintai seminarų salytei, tiesiogiai bendrauti su klientais prie stalelių skirta zona. Čia pat buvo organizuotas ir praktinių akmens vatos dirbinių klijavimo, apdailinio tinkavimo mokomasis baras. Dėl to bendravimas su parodos lankytojais tapo gyvesnis, dalykiškesnis, ekspoziciją aplankė daugiau žmonių. Iš esmės šie pokyčiai, matyt, pasiteisino – parodoje nuolat sutikdavau ūkiškų žmonių su raudonaisiais „Rockwool“ kibirėliais... Beje, įvairindami bendravimo su esamais ir būsimais klientais formas, „Rockwool“ atstovai tuojau po parodos su ta pačia raudona palapine ir specialiai įrengtu autobusu pradėjo informacinius reklaminius turus po Lietuvos, Latvijos ir Estijos regionus. Kita šios įmonės „Restoje 2013“ pristatyta naujiena – kompleksinė fasadinė šiltinimo sistema „ECOROCK FF“. Ją sudaro ne tik fasadams šiltinti skirtos plokštės iš akmens vatos, bet ir fasadų šiltinimo sluoksniams klijuoti bei apdailai skirti klijų, armavimo-paruošiamojo ir apdailinių silikoninio, silikatinio bei polimerinio-silikatinio skiedinio mišiniai su visais priklausiniais. Įmonės stende buvo paaiškinta, kad ši siste-

Statyba

ma yra specialiai adaptuota akmens vatai, todėl išsiskiria geresnėmis technologinėmis bei eksploatacinėmis savybėmis (kiti gamintojai tiekia mažiau adaptuotas, universalias, mineralinei vatai bei polimerinėms šiltinimo medžiagoms klijuoti ir apdailinti skirtas sausųjų mišinių sistemas). Turėdama geriau adaptuotas išorinio pastatų šiltinimo sistemas, UAB „Rockwool“ siūlo ir ilgesnį garantinį laikotarpį – 10 metų. Džiugina, kad dalis parodos dalyvių bus susikūrę verslą „iš nieko“ – racionaliai išnaudoja kažkokią idėją arba suspėja įžvelgti pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, UAB „Profab“, kurios specializacija – įvairios paskirties modulių projektavimas ir įrengimas iš krovininių konteinerių, demonstravo „konteinerinę“ pirtelę, o dalijamose skrajutėse galėjome pamatyti gyvenamąsias patalpas, sodo ar užmiesčio namelius, baseinus, buitines patalpas. Kiti, atstovaudami kuriam nors tiekėjui, ir patys bando vystyti gamybą, siūlo savus dirbinius. Pavyzdžiui, teracines (mozaikines) čekų gamybos betonines plyteles, dekoratyviuosius užpildus siūlantys marijampoliečiai (UAB „Veikta“) ir patys plėtoja smulkių betoninių dirbinių gamybą. Parodoje jie demonstravo laiptų teracines pakopas, pirmųjų teracinio betono gamybos su stiklo užpildais eksperimentų rezultatus.

 Estų prekybininkų siūlytos akustinės plokštės surenkamos iš nedidelių

fragmentų ir sujungiamos paslėptomis jungtimis.

 Abejotina darbo sauga kai kuriuose darbo įrankius ir medienos

apdorojimo staklių galimybes eksponavusiuose stenduose.

Matyt, dalis šiųmetės parodos dalyvių negalėjo tikėtis visų jos lankytojų dėmesio ir tokiose parodose siekia suinteresuoti specialistus, savivaldybių atstovus, įmonių ir didesnių ūkių savininkus, rinkodariniais sumetimais stengiasi priminti apie savą produkciją, nepalikti nišos konkurentams. Kaip tokius dalyvius reikėtų įvardyti stambiosios statybų technikos, klojinių bei pastolių sistemų tiekėjus. Tikėtina, kad panašiais tikslais parodoje dalyvavo ir uteniškių AB „Umega“, demonstravusi šiaudų ir kitokį biokurą naudojančias didelės galios katilines. Šios įmonės atstovai dalijo kiek senstelėjusius reklaminius lankstinukus, tačiau, kai per 80 % jų katilinių iškeliauja už Lietuvos ribų, rimtesnių ir ilgalaikių investicijų reikalingos įrangos gamintojams kartais tikrai tereikia apie save priminti. Iš tikro statybos parodos dalyvių buvo daugiau, nei jie užėmė stendų: dalis reklamavosi parodos lankytojams siūlydami lankstinukus, dalijo įvairių medžiagų pavyzdžius, pristatinėjo akcijas, vykdė savotiškas apklausas – rinkos tyrimus. Kaip visada, parodą įvairino vaikščiojanti reklama, tačiau nerimą kėlė su parodos lankytojų saugumu susiję aspektai. Pavyzdžiui, nesijaučiau saugi šalia stendo šeimininkų dideliu greičiu įsukamų palyginti nedidelės 600 W galios, bet itin inertiškų, sunkiai sustabdomų ir ne tokių jau mažų (1,8 m aukščio ir 1,4 m pločio) elektros energiją generuojančių vėjo turbinų menčių. Daugiau saugos norėjosi ir kai kuriuose darbo įrankius, medienos apdorojimo staklių galimybes eksponavusiuose stenduose. Čia derėtų ir pastaba dėl neparuoštų ekspozicinių plotų, bet iš esmės „Resta 2013“ pavyko ir liudija statybos verslo atsigavimą. 

sisteminiai sprendimai – atitvaros, izoliuojančios garsą Po šalies nepriklausomybės atgavimo pastačius pirmuosius vadinamuosius naujosios statybos daugiabučius namus, ne viena juos stačiusi įmonė susidūrė su nemalonia problema. Gyventojai, tikėjęsi naujuosiuose butuose ramaus gyvenimo, užvertė statybas kontroliuojančias institucijas skundais dėl nepakankamos garso tarp butų izoliacijos. Sumontuotų iš netinkamai parinktų medžiagų pertvarų praleidžiamo triukšmo lygis kėlė galvos skausmą ne tik patiems gyventojams, bet ir daugeliui statybų verslo atstovų. Todėl 2003 m. liepos 17 d. buvo priimtas ir įsigaliojo Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Šiandien jo turi paisyti visi be išimties statytojai, o būstų naujakuriams jis neleidžia kelti nepamatuotų pretenzijų. Reglamente labai aiškiai nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimai ir pastato atitvarų bei jo dalių akustinių rodiklių vertės (žr. 1 lentelę). Šis reglamentas skirtas tam, kad žmonėms būtų užtikrintai sudarytos akustinio komforto sąlygos, kurios yra tiesiog būtinos gyventojų sveikatai, jų normaliam darbui bei poilsiui. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai triukšmo problemų sprendimas baigiasi teisiniais procesais, ir dažnai – ne statytojų naudai.

Garso klasių sistema pagal STR 2.01.07:2003 reglamentą:

A  ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė;

B  pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė;

C  priimtino akustinio komforto sąlygų klasė;

D  nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė;

E  ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.

Lengva pasirinkti, kai pranašumai akivaizdūs Šiuo metu statybinių medžiagų rinkoje galima rasti gausią pastatų atitvaroms montuoti skirtų statybinių medžiagų pasiūlą. Tačiau, norint turėti mažiausiai rūpesčių dėl galinčių atsirasti garso izoliacijos pastatuose problemų, geriausiai naudoti ne pavienes atsitiktines medžiagas, o inovatyvias ir neginčijamos kokybės garsą izoliuojančių pertvarų sistemas. Tokias sistemas Lietuvos rinkai tiekia „Knauf“ statybinių medžiagų gamintojai. „Knauf“ gaminamos sistemos, skirtos montuoti tarpbutinėms ir skiriančioms butus nuo bendrųjų patalpų atitvaroms, atitinka garso izoliavimo klases: F, E, D, C, B, A ir A*. Įdomu tai, kad Lietuvoje F ir A* garso izolia-

Masyviosios ir sausosios statybos pertvarų garso izoliacijos palyginimo lentelė Garso izoliacijos klasė

Pertvarų (R‘w)

Knauf garso izoliacinė sistema. Nurodytos laboratorinės reikšmės. Realiai objekte rezultatas gali būti mažesnis dėl galimų garso izoliacijos nuostolių

Masyvioji statyba (besiribojančių konstrukcijų tūrinė masė – min. 300 kg/m3), sienos tinkuotos

Pastaba. Naudojant atitvarą kaip tarpbutinę pertvarą, reikėtų pasirinkti W115 sistemą su dviguba statramsčių konstrukcija.

vimo klasės pagal STR 2.01.07:2003 nereglamentuojamos, tačiau šias pagalbines Vokietijos akustikų sąjungos nustatytas klases atitinkantys gaminiai puikiai padidina mūsų projektuotojų ir statybininkų pasirinkimą. Pavyzdžiui, A* garso izoliavimo klasę garantuojančios sienos labai reikalingos, kai būtina izoliuoti didesnį nei 72 dB iš už sienos skleidžiamą garsą, o F – kai numatoma, kad netrukdys normalūs, iki 48 dB garsumo kaimynų pašnekesiai. Beje, „Knauf“ sistemos gali izoliuoti garsą net pradedant nuo žmogaus žemųjų dažnių girdimumo ribos – 33 Hz. „Knauf“ pertvarinių plokščių sistemos izoliuoja garsą daug efektyviau ir yra kur kas pranašesnės daugeliu atžvilgiu nei, pavyzdžiui, masyviosios statybos tinkuotos sienos, kurių konstrukcijų tūrinė masė – min. 300 kg/m3. Tai gerai atspindi čia pateikiama 2 lentelė. Nors „Knauf“ garso izoliavimo sistemų konstrukcijos yra plonesnės, bet turi tokius pačius arba kur kas geresnius garso izoliacijos rodiklius. Be to, naudojant pažangias garsą izoliuojančias „Knauf“ sistemas, atitvaroms sumontuoti reikia trumpesnio montavimo laiko. Taip pat svarbu, kad, atsisakius įprastų masyvių konstrukcijų medžiagų, nemažai sutaupoma transportavimo į statybvietę ir kėlimo mašinų eksploatavimo lėšų. Statybininkams patogu ir tai, kad nereikia rūpintis, kokias pasirinkti montavimo medžiagas, nes visoms „Knauf“ garso izoliacinėms sistemoms tinka siūlių glaistas „Uniflott“, konstrukcijos užpildas „Knauf Insulation TP115“ ir sandarinimo mastika „Trennwandkitt“.

„Knauf“ garso izoliacijos sistemų ypatumai „Knauf“ siūlo visas garso izoliavimo klases atitinkančius sprendimus, todėl statytojai gali būti ramūs, kad bet kuriuo atveju nereikės be reikalo išlaidauti, nes atitvaroms sumontuoti bus pasiūlyta racionaliausia, konkrečius reikiamos garso izoliavimo klasės reikalavimus atitinkanti sistema, o jos visi komponentai bus idealiai suderinti vieni su kitais ir tai leis sparčiau bei kokybiškiau atlikti darbus. „Knauf“ gaminių pasirinkimas tikrai gausus, todėl verta pasidomėti kiekvieną garso izoliavimo klasę atitinkančiais sisteminių sprendimų ypatumais. Kai reikia, kad atitvara atitiktų paprasčiausius F garso izoliavimo klasės reikalavimus (< 48 dB), geriausia pasirinkti „Knauf W112“ sistemą su „Knauf White“ plokštėmis. Šią sistemą galima vadinti sausosios statybos klasika. Ji leidžia sumontuoti visai nestoras pertvaras ir užsitikrinti itin palankų kainos ir kokybės santykį. Padidinus šios pertvaros storį ir ją sumontavus su storesniu mineralinės vatos sluoksniu, galima pasiekti dar apie 3 dB didesnę konstrukcijos garso varžą, atitinkančią E garso izoliavimo klasės reikalavimus (≥ 48 dB). Tokį sprendimą šios sistemos gamintojai vadina ekonominiu bazinės sistemos sprendimu, kai reikalinga nedidelio storio pertvara standartinei garso izoliacijai garantuoti. D garso izoliavimo klasę (≥ 52 dB) atitinkančią sistemą „Knauf“ specialistai sukūrė pritaikę jai priešgaisrinę plokš-

tę „Knauf Red“. Tai galima įvardyti kaip universalų sprendimą, nes pasiekiama nebloga konstrukcijos garso izoliacija ir kartu užtikrinami geri gaisrinės saugos rodikliai. Naudojant šią sistemą, kaimynai kalbėjimo normaliu garsu nesupras. Aukštos vertės garso izoliacijos sprendimu yra pripažinta C garso izoliavimo klasės reikalavimus (≥ 55 dB) atitinkanti W112 sistema, montuojama su „Knauf Blue“ plokštėmis. Šios plokštės ne tik turi gerus garso varžos rodiklius, bet ir suteikia sistemai papildomų pranašumų – tokios atitvaros yra ypač atsparios smūgiams, jos užtikrina puikią gaisrinę saugą ir tinka naudoti drėgnose patalpose. Per jas visiškai neįmanoma suprasti normalaus garsumo kaimynų kalbėjimo. Šios sistemos „Knauf Blue“ plokštės taip pat turi ir kitą pranašumą – jų stipris kaištinių varžtų apkrovai yra kur kas didesnis nei kitų. Tai praverčia, kai reikia stipresnių buto pertvarų kam nors prie jų pritvirtinti. B garso izoliavimo klasės (≥ 58 dB) normatyvai reikalauja dar geresnės atitvarų varžos. Suderinus 150 mm storio konstrukcijoje „Knauf Silentboard“ ir „Knauf Blue“ plokštes, atitvaros garso izoliacija dar padidėjo maždaug 5 dB. Tokio tipo pertvaros ypač tinka tuomet, kai negalima montuoti storesnių sienų, bet yra būtina didelė garso varža. Šios iš dviejų tipų plokščių kombinuotos ir su specialiu gipso plokščių branduoliu sumontuotos pertvarų sistemos atitinka ypač aukštus garso izoliavimo reikalavimus: per jas negirdimas normalaus garsumo kalbėjimas. Be to, šios sistemos džiugina, kai mažai girdisi sklindanti iš kaimynų žemo diapazono muzika ar buitinės technikos garsai. Itin aukšti reikalavimai numatyti A garso izoliavimo klasės (≥ 63 dB) atitvaroms. Juos atitinka W112 sistema su garso izoliacinėmis plokštėmis „Knauf Silentboard“, montuojamomis su „Knauf MW“ profiliais. Tai specialūs garso bangas slopinantys profiliai, leidžiantys pasiekti aukščiausią garso varžos lygį. gyvenamosiose patalpose užtikrinama komfortiška ramybė. O štai atitinkanti garso izoliavimo ekstra klasę A*, dar vadinamą „High–End“ klase (≥ 72 dB), W113 sistema montuojama su „Knauf Silentboard“ plokštėmis ir specialiais profiliais. Tokioje sistemoje pastorintos pertvaros storis neviršija 180 mm ir leidžia pasiekti fantastišką garso izoliacijos lygį. Be to, „Knauf Silentboard“ plokštės tinka ir tada, kai statomas naujas pastatas, ir tada, kai renovuojamas senesnis. Už jų negirdimas ir nesuprantamas net garsus kalbėjimas, netrikdo ir garsiai skambanti muzika. Visų pertvarų garso izoliacinę vertę (R‘w) lengva apskaičiuoti – tereikia surinkti interneto adresą www.knauf.de/schallschutzrechner, kur pagal į skaičiuoklę įvestus jūsų duomenis gaunami pasirinktų konstrukcijų parametrai. Juk svarbiausia, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti ir vėliau nekiltų jokių nemalonumų dėl jo eksploatavimo problemų. 

Pageidaujančiuosius pasikonsultuoti prašom skambinti į „Knauf“ infocentrą tel. (8 5) 213 2222. www.knauf.lt

Statyba

Stogas perpus pigiau – pasiūlymas, kurio negalima praleisti Eglė Kajauskaitė

„Senieji Vilniaus stogai, apžėlę samana žalia...“ Šią dainą galėtų užtraukti jau nebe Vilniaus, bet nemenkos Lietuvos dalies gyventojai. Būtų gerai, kad jų senieji asbesto stogai būtų apžėlę tik samanomis. Didžiausia bėda ta, kad seni asbesto stogai kenkia sveikatai. O blogiausia, kad po tokiais stogais mažų miestelių ar kaimo vietovėse dažniausiai gyvena vyresnio amžiaus žmonės, mūsų tėvai ir seneliai. Taip, čia jau ne dainos turėtų rūpėti... Gal laikas priimti ištiestą pagalbos ranką ir už gerokai mažesnę kainą (t. y. sutaupant) užsidengti naują stogą? Pranešame – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos priima 44

Nuotraukos iš UAB „Ruukki Lietuva” archyvo.

paraiškas dalyvauti programoje „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Savo stogus atnaujinti gali kaimo vietovių gyventojai. Laikas keisti stogą...

Statyba

Kas ir kada gali gauti paramą Jau gegužės 13 d. NMA darbuotojai ėmėsi rinkti žmonių paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Pagal šią programą remiamas tik gyvenamųjų namų, priklausančių fiziniams asmenims, asbestinių stogų dangos keitimas. Beje, labai svarbu atsižvelgti ir į žmogaus, norinčio pasikeisti stogą, gyvenamąją vietą. Pigiau naują stogą užsidengti galės tik tie žmonės, kurių gyvenamasis namas stovi kaimo vietovėje (kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų).

„Kaimo atnaujinimo ir plėtros“ priemonė, kurios viena iš veiklų skirta asbesto stogų dangai keisti, skatina gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ekonominės veiklos naudingumą, turistų pritraukimą, – pagrindinį paramos tikslą atskleidžia NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė. – Bendras priemonės tikslas – kurti patrauklią ir saugią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus.“ Paraišką kompensuoti naujo stogo dengimą gali teikti tik pilnametis kaimo žmogus, ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravęs kaimo vietovėje. Svarbu įsidėmėti ir tai, kad vienas žmogus gali pateikti tik vieną paraišką. „Parama skiriama tik kaimo gyventojams, jos negaus savivaldybės centre arba sodo bendrijoje gyvenantys žmonės, – perspėja A. Mileikaitė. – Pareiškėjas taip pat turi užtikrinti, kad investicijos bus skirtos gyvenamajam namui, kuriame jis šiuo metu gyvena.“ Beje, norintieji pasikeisti stogus turi gerai pasiskaičiuoti ir savo finansines galimybes prisidėti prie stogo keitimo. NMA kompensuoja toli gražu ne visas senojo stogo keitimo išlaidas.

Pirmiausia prašyti finansuoti valstybės lėšomis bus galima tik šias išlaidas: stogo keitimo medžiagų (stogo dangos); statybinių medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti, įsigijimo; asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo; projekto viešinimo išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad stogo laikančiosios konstrukcijos bei stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kaip ir statybos darbai nebus kompensuojami. „Sutaupyti galima iki 50 % stogo dangos ir jai pakeisti būtinų medžiagų sumos. Šiemet maksimali paramos suma vienam projektui yra 6 tūkst. litų, – perspėja Bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. – Pavyzdžiui, jei stogo danga ir jai pakeisti būtinos medžiagos iš viso kainuos 12 tūkst. litų – galima tikėtis 6 tūkst. litų paramos. Remiantis pernai asbesto keitimo programoje dalyvavusių žmonių apklausa, nuo bendros viso projekto įgyvendinimo sumos vidutiniškai sutaupoma apie 30 %.“ Papildomos sąlygos Asbestinių stogų pakeitimas sveikatai nekenkiančiais stogais finansuojamas ne pirmą kartą, gal todėl kai kurie žmonės, norintys gyventi sveikesniuose namuose, paraiškas šiais metais numatytam asbestinių stogų keitimo finansavimui gauti pateikė jau anksčiau. „Šiuo metu turime apie 5 tūkst. patvirtintų mokėjimo prašymų, – skaičiuoja NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja A. Mileikaitė. – Tai reiškia, kad tiek projektų įgyvendinta tų paramos gavėjų, kurie pateikė paraiškas 2012 metais.“

Didelio susidomėjimo jų siūlomais stogais sako sulaukianti ir bendrovė „Ruukki Lietuva“. „Besidominčių žmonių nemažai. Kasdien visoje Lietuvoje sulaukiame po keliasdešimt paklausimų, – tvirtina įmonės atstovas M. Grigaliūnas. – Beje, dalį jų teisingiau būtų vadinti ne „besidominčiais“, o „apsisprendusiais“, nes programa žmonės pradėjo domėtis dar pernai, pasikonsultavo su šia parama sėkmingai pasinaudojusiais kaimynais, draugais ir šiemet nusprendė pasinaudoti patys. Nemažai sulaukiame ir tų, kurie pernai norėjo dalyvauti, bet nespėjo pateikti paraiškų arba neturėjo tam lėšų.“ Tačiau, kaip visuomet, kai kurios sąlygos, palyginti su ankstesnėmis, vis dėlto keičiasi. NMA perspėja, kad šiais metais paramai gauti bus taikomas naujas reikalavimas – pareiškėjas ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje turi vykdyti profesinę ir / ar ekonominę veiklą. Tiesa, yra tam tikrų išimčių. Šis reikalavimas nebus taikomas tiems žmonėms, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus arba jiems pripažintas iki 55 % darbingumas. Na, o jei jums pasisekė ir paramą stogui keisti gavote, pasidėti gautos paramos į stalčiuką nepavyks, nes pagal taisykles NMA patvirtinti projektai privalo būti įgyvendinti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Beje, parama stogui keisti išmokama ne iš karto.

Statyba

„Blogiausia, kai renkantis stogo dangą žiūrima vien į kainą. Juolab kai 50 % tos kainos kompensuojama. Daug kas nesusimąsto, kad pasirinkę keletu litų pigesnę dangą sutaupo kelis šimtus litų nuo viso stogo sąmatos, bet gauna gerokai prastesnę kokybę, – perspėja M. Grigaliūnas. – Net jei žadama ilgalaikė garantija, labai svarbu atsižvelgti į įmonės, iš kurios perkate stogo dangą, patirtį ir patikimumą.“ UAB „Ruukki Lietuva“ atstovas pataria kritiškiau žiūrėti ir į skelbimų lentas internete bei laikraščiuose, mirgančias nuo rinkoje atsiradusių trumpalaikių „verslininkų“. „Jie įmones steigia ir uždarinėja keliskart per metus, siūlo žemiausias kainas, dažnai naudoja ir garsių gamintojų pavadinimus su pakeista viena kita raide, – tikina UAB „Ruukki Lietuva“ atstovas. – Žmonės dažnai nesusimąsto, kad tokiais atvejais kalbos apie garantijas negali būti. Rytoj tiesiog nebus į ką kreiptis.“

Pirmiausia stogą reikia pasikeisti savo lėšomis, kurių dalį vėliau kompensuos valstybė. Patirtas kompensuotinas išlaidas reikia įrodyti, todėl dengiant naują stogą būtina rinkti patirtas sąnaudas pagrindžiančius čekius, dokumentus ir juos vėliau būtina deklaruoti, pateikiant NMA numatytus mokėjimo prašymus, pagal kuriuos ir bus išmokama parama. Paraiškos dalyvauti „Asbestinių stogų dangos keitimo“ programoje renkamos ne tik NMA teritoriniuose skyriuose, bet ir rajonų savivaldybių centruose. „Pagal iš anksto numatytą grafiką savivaldybėse nuo 9 iki 12 val. bus ne tik renkamos paraiškos, bet ir teikiamos konsultacijos, atsakoma į rūpimus klausimus, paaiškinami kylantys neaiškumai“, – tvirtina NMA atstovė A. Mileikaitė. Būkite atidūs – pilna apsišaukėlių! Dirbant bet kokį darbą geriausių rezultatų galima pasiekti tik jį kruopščiai suplanuojant. Analogiškai reikėtų elgtis ir nusprendus pasikeisti asbestinį stogą nauju – gerai suplanavus darbų eigą ir numačius, kokių priemonių stogui keisti reikės, pasidomėjus, kur ir už kiek jų įmanoma įsigyti, galima nemažai sutaupyti. Klaidą daro tie, kurie stogo dangą renkasi vadovaudamiesi vien tiesmuku aritmetikos taikymu – juk svarbu ne vien kaina, bet ir ilgalaikiškumas. Čia verta prisiminti patarlę: „Godus moka du kartus.“

Kitas dažnas atvejis, kai nesąžiningi prekeiviai specialiai sumažina dangos kainą, bet padidina būtinų jos priedų kainas. Tokiu atveju pirkėjas apgaunamas ir dėl kainos, ir dėl kokybės. „Norint išvengti visų šių klaidų, visuomet prieš įsigyjant stogo dangą ir papildomų priedų, reikia reikalauti detalios sąmatos, kurioje atskiromis eilutėmis būtų surašytos kiekvienos prekės ar paslaugos kainos, – pataria M. Grigaliūnas. – Be to, patartina pasikonsultuoti su stogdengiu ar individualią statybą išmanančiu specialistu ir susirašyti visas galimas išlaidas: pradedant vieno ar kito tipo dangai reikalinga medine konstrukcija, stogo danga su visais priedais ir tvirtinimo detalėmis, lietaus nuvedimo sistema, stogo saugos elementais ir baigiant darbų kaina.“ Asbesto keitimo programa nenumato kompensacijos už darbus ar stogo konstrukcijos medieną, tad daugiausia sutaupo tie, kas pasirenka lengvas, tvirtas, lakštines, t. y. plienines arba beasbesčio šiferio dangas. Jas pasirinkus, išlaidos medinei stogo konstrukcijai – minimalios, dengimo darbai vyksta sparčiai, tad ir su stogdengiais lengviau sutarti kainą. Beje, sutaupyti gali ir tie, kurie nori įsigyti patikimą, ilgalaikę, tačiau kiek brangesnę nei „verslininkėlių“ ar vienadienių įmonių per skelbimus siūlomą stogo dangą. Kai kurie didelę patirtį ir patikimą vardą užsitarnavę stogų gamintojai kaip tik šiuo metu stogams taiko akcijas – tereikia pasidomėti. „Šiuo metu suomių kompanija „Ruukki Lietuva“ siūlo 20 % nuolaidą naujoviškai, aukščiausios klasės dangai „Ruukki Adamante“. Pasinaudoję šiuo pasiūlymu asbesto šalinimo programos dalyviai galėtų sutaupyti net 60 % šios stogo dangos kainos! – tvirtina „Ruukki“ atstovas. – Kitas puikus pasiūlymas – prieš dvejus metus rinkai pristatyta modulinė, nedideliais lakštais parduodama danga „Ruukki Finnera“. Ji unikali tuo, kad yra parduodama nedideliais, montuoti paruoštais lakštais, todėl yra ypač patraukli tiems, kas stogą nuspręs dengti savo jėgomis – mažus lakštus patogiau įsigyti, transportuoti ir sumontuoti ant stogo.“ 

Statyba

Dokumentai, kuriuos būtina pateikti kartu su paraiška stogo dangai pakeisti  Pažyma apie pareiškėjo deklaruojamą gyvenamąją vietą kaimo vietovėje per ne trumpesnį kaip penkerių metų laikotarpį iki paramos paraiškos pateikimo dienos.  Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos kopija pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 11 d. įsak. Nr. D1-267.  Paprastojo remonto aprašas, kaip nustatyta LR statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p., parengtas pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, reikalavimus, bei statybos leidimas, parengtas pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. ir STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, reikalavimus. (Šiuos dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jeigu jie yra privalomi pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus.)  Jei pareiškėjo projektui taikomi STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimai, kartu su paramos paraiška ir paprastojo remonto aprašu jis turi pateikti įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus projektui (savivaldybės administracijos direktoriaus, saugomos teritorijos direkcijos arba regiono aplinkos apsaugos departamento, arba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos), kaip nustatyta Statybos įstatymo 23 str. 17 d. Pastaba: paprastojo remonto aprašą pareiškėjas privalo parengti, jeigu jis yra privalomas parengti pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus. Dėl informacijos, kokius dokumentus reikia parengti dėl planuojamų statybų, bei tai teritorijai taikomų apribojimų ir kitų sąlygų pareiškėjas turi kreiptis į savivaldybės rajono specialistus ar statybos ekspertus.  Dokumentai, įrodantys pareiškėjo vykdomą profesinę ir (ar) ekonominę veiklą kaimo vietovėje (pažyma iš darbdavio, įmonės pažymėjimas, verslo liudijimas ar individualios veiklos pažyma).  Dokumentai, įrodantys pareiškėjo atitiktis pirmumo kriterijams: (vaikų gimimo liudijimo kopija, pažyma iš mokyklos, negalią (pripažintas 0–55 % darbingumas) patvirtinantis dokumentas, kaimo bendruomenės išduota pažyma, kartu su pareiškėju gyvenančio šeimos nario gyvenamosios vietos deklaracija, kitų negalią turinčių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijos).  Rašytinis sutuoktinio sutikimas investuoti į jam (jiems) priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu namas priklauso abiem sutuoktiniams.  Įgaliojimas teikti paramos paraišką, jeigu planuojama investuoti į dvibutį ir (arba) daugiabutį namą.  Jungtinės veiklos sutartis, jeigu planuojama investuoti į dvibutį ir (arba) daugiabutį namą.

Statyba

Naujosios „Eternit“ plokštės padės efektyviau kovoti su grafičiais Grafičiai – menas ar vandalizmas? Kas gi yra grafičiai? Informacijos šaltiniuose grafičiai – tai viešosiose vietose dažais ar rašalu nupiešti, užrašyti ar išpurkšti piešiniai, vaizdai, užrašai ant sienų ir kitų paviršių. Grafičių ištakos siekia net senovės Egiptą, senovės Graikiją ir Romos imperiją. Žodis graffiti yra kilęs iš itališko žodžio graffiato (liet. „įrėžtas“), o pastarasis kildinamas iš Graikijos. Senovėje grafitis būdavo įrėžiamas kokiu nors aštriu daiktu, o kartais išpiešiamas kreida ar anglimi. Šiuolaikiniai grafičiai atsirado Niujorke. 1971 m. dienraštis „The New York Times“ pirmą kartą grafičio sąvoką pavartojo naujajai miestų meno rūšiai apibrėžti. Ji greitai išplito po visą pasaulį. Šiuolaikinių grafičių turinys – socialinių ir politinių idealų eksponavimas ir saviraiška. Jie ypač populiarūs Brazilijoje, ypač San Paulo mieste. Grafičiai yra dažnas reginys ir Pietryčių Azijoje, Malaizijoje, kur jaučiama Vakarų kultūros įtaka. Paprastai grafičiai kuriami dėl prestižo ir kitų grafitininkų pripažinimo, dėl teisės įsikišti į viešąją erdvę, ją padaryti iš tiesų vieša ir atvira diskusijų vieta, dėl noro piešiniais estetizuoti miesto sienas ar suteikti praeiviams netikėtumo pojūtį. Daugelis modernaus meno kritikų grafičius pripažino viešojo meno forma. Prancūzų grupė „123 Klan“ pagal grafičių stilių sukūrė logotipus ir iliustracijas kompanijoms „Nike“, „Adidas“, „Lamborghini“, „Coca Cola“ ir kt. Visame pasaulyje nuolat rengiami grafitininkų gatvės meno festivaliai. Vienas tokių – tarptautinis festivalis NUART, rengiamas Norvegijos Stavangerio mieste. Iš pradžių grafičiai buvo piešiami ant apleistų gamyklų ir negyvenamų pastatų sienų, bet vėliau persikėlė į miestų centrus. Juos kasdien matome ir Lietuvos gyvenvietėse. Ar tai gražu? Aišku viena – jei piešiama ant sienos be savininko leidimo – tai yra vandalizmas, už kurį baudžiama pagal įstatymus. Situacija Lietuvoje Lietuvos miestų savivaldybės, gelbėdamos sienas nuo grafičių, ėmėsi gaudyti ir bausti jų piešėjus. Deja, šie pajuto kovos azartą ir ėmė apdairiai slapstytis, o grafičiai tapo jų garbės reikalu ir šaunumo įrodymu. „Uždraustas vaisius“ tapo dar saldesnis. Tuomet buvo sugalvota bausti ne tik piešėjus, nes juos itin sunku sučiupti, bet skirti baudas išpaišytų statinių

savininkams, jei jie per tam tikrą laiką jų nenuvalys. Taip valdininkams tapo paprasčiau spręsti šią problemą, nes savininkus visada galima rasti, jie turi baudoms pinigų ir nesislapsto. Vilniuje grafičių atsiranda ne tik požeminėse perėjose, bet ir ant pastatų stogų, tiltų, kitose matomose vietose. 2012 m. grafičiams nuo tiltų, viadukų, požeminių perėjų ir kitų statinių valyti buvo išleista daugiau kaip 300 000 Lt savivaldybės lėšų. Tai – tikri nuostoliai. Siekiant sumažinti nelegalių grafičių skaičių, piešėjams siūlomi nauji plotai, kur jie galėtų legaliai piešti grafičius, organizuojami piešėjų saviraiškai skirti renginiai, todėl atsiranda vis daugiau norinčiųjų piešti tam skirtose vietose. Vilniuje yra 15 legalių grafičių piešimo vietų. Šešiose iš jų galima piešti be derinimo su savivaldybe. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vyr. specialistės Kornelijos Jodkaitės, požiūris į grafičius yra toks: savivaldybė yra už tai, kad būtų piešiama tam skirtoje vietoje, piešiama profesionaliai, o ne terliojama. Jei po nakties ant kurios nors sienos atsiranda estetiškai gerai atrodantis darbas, nors ir nelegalus, savivaldybė neprieštarauja, kad jis būtų paliktas ir neuždažytas bent pusmetį. Grafičiai, suderinti su Vilniaus savivaldybe ir atlikti profesionaliai, pasak specialistės, netgi papuošia miesto erdvę (apytikriai 2–3 darbai per savaitę). O savavališkas darbas, jei jis yra miestui estetiškai priimtinas, neuždažomas ilgesnį laiką. Specialistė sako, kad šiuo metu netgi sulaukia skambučių iš gyventojų, kuriems patinka ant jų namų sienų atsiradę grafičiai, ir jie mielai juos pasiliktų, tačiau bijo baudų. Vilniuje už nelegalių grafičių piešimą skiriamas įspėjimas arba bauda iki 2 000 Lt. Nepilnamečių piešėjų tėvams gresia įspėjimas, o už pakartotinį pažeidimą – bauda iki 400 Lt. Vien 2011 m. pareigūnai nubaudė 36 asmenis, piešusius neleistinose vietose. Atsakomybė už statinių fasadų netinkamą priežiūrą, nenuvalytus (neuždažytus grafičius) – įspėjimas arba bauda iki 2 000 Lt. Per 2012 m. Vilniaus viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surašė 37 administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl statinių fasadų netinkamos priežiūros.

Statyba

Fasadų tvarkymas Norint sutvarkyti fasadą, reikia jį nuvalyti, nugruntuoti ir iš naujo nudažyti taip, kad grafičių nesimatytų. Tai kainuoja apie 50 Lt/m2. Tačiau vidutinio dydžio piešinys ant sienos būna maždaug apie 10 m2 ploto. Taigi sienai suremontuoti prireiks 500 Lt. Be to, seniau nudažytų fasadų spalva gali skirtis nuo naujai nudažytos ir tai gali būti priežastis, dėl kurios teks perdažyti ir visą fasadą. Tokiu atveju remonto kaina gali siekti ir keliolika tūkstančių litų. Daugiabučių namų bendrijos tokias išlaidas paskirsto gyventojams, o biurų pastatų nuomotojai prideda fasadų tvarkymo išlaidas prie valymo paslaugų. Tokiais atvejais kiekviena sąskaita padidėja keliais šimtais litų. Didžiausia bėda ta, kad sutvarkytas fasadas gatvės menininkams – tai tarsi naujas baltas lapas, skirtas piešti. Namų šeimininkus tai varo į neviltį ir skatina ieškoti išeičių. Naujosios „Eternit“ „antigrafitinės“ plokštės Bene naujausia ir geriausia išeitis, kai nebereikia gaudyti piešėjų ir skirti daug lėšų, yra ant fasado sumontuoti grafičių dažams atsparias plokštes„Natura Pro“ arba„Pictura“. Jas tiekia Lietuvos įmonė „Eternit Baltic“. Šios plokštės visiškai neįgeria skvarbiųjų grafičio dažų. Dėl to nuo jų nesunku nuvalyti piešinius dažų valikliu. Ant plokščių nelieka jokių žymių – valiklis dažus tiesiog nuplauna ir siena bei jos spalva lieka kokia buvusi. Bandymai įrodė, kad nusivalo net keliais sluoksniais užpurkšti dažai. Tiesa, tokiam darbui reikia jėgų, tačiau... plokštes „Natura Pro“ ir „Pictura“ galima valyti begalę kartų – paviršius išliks nepakitęs, tad ir išlaidos bus skirtos ne brangiam fasado remontui, o valikliui ir kempinei pirkti. Be to, šios plokštės turi grafičių piešėjams ir psichologinį poveikį. Jiems neįdomu piešti ten, kur piešinys neišlieka ilgą laiką. Estetiškas ir „Natura Pro“ plokščių glotnus „anti-graffiti“ paviršius su matoma medžiagos struktūra, o plokščių „Pictura“ paviršius išsiskiria lygiu šilko blizgesiu. Visos šios plokštės gaminamos su permatomais ir UV atspariais dažų pigmentais, yra atsparios braižymui, purvui ir dulkėms.

visiškai nuvalomi ir jis vėl tampa švarus kaip buvęs. Tai daryti galima neribotą skaičių kartų. G. Šlepikas neabejoja, kad naujosios grafičių dažams atsparios pluoštinio cemento plokštės „Pictura“ ir „Natura Pro“ yra puiki alternatyva kitoms savivaldybių kovos priemonėms su grafičių piešėjais. Naujosios plokštės – tai ilgai ieškota efektyvi priemonė, galinti išgelbėti namų fasadus nuo nepageidaujamų grafičių problemų. Neseniai naująsias „anti-graffiti“ plokštes UAB „Eternit Baltic“ demonstravo parodoje „Resta 2013“. Joje surengtoje konferencijoje „Grafičiai – menas ar vandalizmas?“ apie grafičių problemos sprendimo būdus pranešimus skaitė dailėtyrininkai, Vilniaus savivaldybės atstovai, grafičių profesionalai bei „Eternit Baltic“ specialistai. Dailėtyrininkas Ernestas Parulskis sakė: „Prabilus apie grafičių prevencijos problemas, aš esu profanas. Bet jei kalbėtume iš visuomeninės, mėgėjiškos pozicijos, tai „Eternit“ plokštės yra puiki išeitis, kai norima sumažinti grafičių padaromus nuostolius.“ „Eternit“ pluoštinio cemento plokštės atlieka ir apsaugos nuo karščio, lietaus, vėjo bei triukšmo funkcijas. Jos atsparios ugniai, nes jų sudėtyje yra visiškai nedegios (A2-s1, d0) medžiagos. Taip pat jos atsparios drėgmei, šalčiui, UV spinduliams bei biologiniam poveikiui ir gali būti montuojamos visais metų laikais. Sprendimai su „anti-graffiti“ plokštėmis dar iki jų pristatymo parodoje buvo pritaikyti Žirmūnų ir Radvilų gimnazijoms Vilniuje, Sūduvos gimnazijai Marijampolėje, L. Ivinskio gimnazijai Kuršėnuose, renovuojant daugiabučius namus Jonavoje, Rukloje, Klaipėdoje, taip pat bibliotekai Druskininkuose ir kt. 

www.eternit.lt

UAB „Eternit Baltic“ projektų vadovas Gintaras Šlepikas sako, kad naujosios plokštės yra išskirtinės kokybės, bet neišsiskiria kaina. Tuo jos yra labai konkurencingas gaminys, palyginti su panašiais konkurentų produktais. Kaip išskirtinę šių plokščių savybę G. Šlepikas įvardija tai, kad nuo naujųjų plokščių grafičius galima valyti paprastais pigiais skiedikliais ir jų paviršius nepasikeičia. Tradicinį tinkuotą ar dažytą mūrinį fasadą atnaujinti yra daug sudėtingiau ir brangiau, negu nuvalyti „anti-graffiti“ plokštę. Nuo „Pictura“ ir „Natura Pro“ plokštėmis padengto fasado dažai

Inžinerija

Potinkinis „TECElux“ terminalas – naujos kartos WC koncepcijos įsikūnijimas Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais UAB „TECE Baltikum“, Lietuvoje atstovaujanti pirmaujančiam pasaulinio masto Vokietijos vidaus inžinerijos įrangos koncernui „TECE“, turi kuo nustebinti „inteligentiškos“ pastatų inžinerijos gerbėjus. Ji šalies statybų rinkai pateikė naujos kartos WC koncepciją įkūnijusį potinkinį WC terminalą „TECElux“. Tai – gaminys, kuris tiek iš interjero dizainerių, tiek iš pastatų inžinerinių sistemų projektuotojų turėtų susilaukti ypač daug dėmesio. Vos atsiradęs šis naujoviškas WC modulis buvo apdovanotas net trimis plačiai visame pasaulyje žinomais prestižiniais dizaino srities apdovanojimais. Naujasis „TECElux“ terminalas buvo įvertintas „Red Dot“ dizaino apdovanojimu, „Design Plus“ apdovanojimu ir „Innovation Award for Architecture + Technology“ apdovanojimu už savo itin sėkmingo dizaino formas ir aukščiausią gaminio kokybę. Nuo pat pirmųjų šio naujo „TECE“ koncerno gaminio atsiradimo rinkoje dienų stebima didelė jo paklausa. Ir tai nieko keista, nes jame yra suderintos esminės savybės, geriausiai atitinkančios tuos reikalavimus, kuriuos kelia šiandienis vartotojas, besiorientuojantis į pačią aukščiausią gaminių kokybę ir šiuolaikinį minimalistinį dizainą. Galima drąsiai teigti, kad WC terminalas „TECElux“ savo išskirtinėmis tiek techninėmis, tiek eksploatacinėmis, tiek estetinėmis savybėmis aplenkė laiką ir visiškai atitinka ateities vonios kambario vizijas. Be to, jo dizainas yra toks nepriekaištingas ir neutralus, kad be jokių problemų gali būti pritaikytas bet kokių vonios kambario interjerų sprendimuose. Tai reiškia, kad jis turi realią papildomą pridėtinę vertę – juk visi profesionalūs dizaineriai pripažįsta: skoningo ir subtilaus dizaino gaminiai morališkai nesensta, todėl nenusibosta, ir tuo požiūriu jų vartojimo laikas gali būti itin ilgas.

 Plokščia balto stiklo plokštė uždengia techninės apžiūros angą

ir paslepia oro filtravimo sistemą bei vandens ir elektros jungtis.

Inžinerija

Gediminas Ražanskas, UAB „Vonios stilius“ projektų vadovas

„TECElux“ iš tikrųjų atveria visiškai naujas galimybes sukurti išskirtinį vonios kambario dizainą. Tai suteikia mums puikią galimybę pasiūlyti klientui ne atskirą prekę, o vientisą vonios kambario interjerą, kuris apjungtų pastarąsias interjero mados tendencijas – stiklinių paviršių žavesį, integruojamas sistemas ir jutiklinio valdymo patogumą.

Aišku, puikus dizainas – dar toli gražu ne viskas. Nė kiek ne mažiau nei dizainas svarbios yra ir gaminio techninės charakteristikos bei eksploatacinės savybės. Pagrindinė „TECElux“ terminalo kūrėjų koncepcija buvo palikti realią galimybę nesunkiai integruoti į potinkinį unitazo modulį įvairiausias funkcijas, kokių naudojant kitus panašius gaminius neįmanoma būtų net įsivaizduoti. Todėl patyrusių inžinierių pastangomis šiandien „TECElux“ – iš tiesų universali ir labai patogi eksploatuoti sistema. Ją sudaro potinkinis modulis, viršutinė stiklinė plokštė su valdymo bloku, taip pat apatinė stiklinė plokštė, skirta unitazui pritvirtinti. Šiame terminale pagal pageidavimus galima sumontuoti teikiančią vartotojui išskirtinį komfortą įrangą. Pavyzdžiui, jame gali būti integruota oro filtravimo sistemą „Ceramic-Air“ su aktyvuotosios anglies filtru, papildomai veikti bidė funkcija. Be to, yra numatyta galimybė WC terminalo „TECElux“ eksploatacijos metu pasirinkti ir patogų bei ergonomišką unitazo aukštį. Taip pat, jei labiau už mechaninį vandens nuleidimo būdą bus pageidaujama elektroninio, tereikės pasirinkti viršutinę plokštę su elektroniniu „sen-Touch“ valdymo bloku. Tuomet, vos prie jos prisiartinus, visiškai lygioje stiklinėje plokštėje automatiškai įsijungs aktyvios zonos apšvietimas ir, norint aktyvuoti vandens nuleidimą, pakaks tik švelniai paliesti plokštės paviršių. Ekonomiškas bus ir už stiklinės plokštės atitvaroje paslėptas, iš atsparaus smūgiams PE-HD plastiko pagamintas 10 l talpos vandens bakelis. Nors yra numatytas standartinis didysis 6 l vandens nuleidimo kiekis, galima nusistatyti ir 4,5 l, 7,5 l ir 9 l kiekį, o daliniam nuplovimui yra skirta 3 l vandens nuleidimo funkcija. Vonios kambaryje su terminalu „TECElux“ komfortiškai leis

jaustis ir tyliai veikiantis hidraulinis bakelio užpildymo vožtuvas bei apsauganti nuo vandens kondensato izoliacija. Puikių terminalo „TECElux“ eksploatacinių savybių sąrašą praplečia jo išorinių dalių atsparumas teršalams ir itin lengva priežiūra: kai prireikia, stiklinių plokščių paviršių iš tiesų labai lengva nuvalyti. Sumontuoti „TECElux“ – visiškai paprasta, nes pakanka kelių paprastų veiksmų. O jei kam nors montavimo instrukcija atrodytų sudėtinga, galima naudoti „TECEprofil“ vamzdžių sistemą, su kuria montavimas tikrai bus kur kas lengvesnis. Beje, kai reikia pasiekti potinkinį mechanizmą, viršutinę šio terminalo stiklinę plokštę galima nuimti visai lengvai. Patogus eksploatuoti WC terminalas „TECElux“ yra kur kas daugiau nei tik potinkinis vonios kambariui skirtas WC modulis. „TECE“ koncerno Technologijų ir plėtros skyriaus vadovas Martinas Krabbe teigia, kad WC „TECElux“ terminalas turi visas funkcijas, kurių gali prireikti ateities tualetui: „Rinka nuspręs, kokios funkcijos reikalingos. Mes tiesiog teikiame uždengtą erdvę su integruota reikiama technologija.“ 

UAB „TECE Baltikum“ Terminalo g. 10, Biruliškių km., LT-54469 Kauno r. Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084 El. p. info@tece.lt, www.tece.lt

In탑inerija

Inžinerija

FESI Lietuvoje – efektyvaus energijos taupymo pamokos pramonei Gegužės 22–25 d. Vilniuje vyko kasmetis pavasarinis FESI susirinkimas. FESI – tai Europos izoliacijos asociacijų federacija, savo veiklą pradėjusi vykdyti nuo 1970 metų. Pagrindinis FESI tikslas – skatinti pramoninės techninės izoliacijos naudojimą kaip vieną geriausių ir efektyviausių būdų, leidžiančių efektyviai taupyti vis brangstančią energiją. Šiuo metu šiai organizacijai priklauso 18 valstybių narių, atstovaujančių apie 3 500 izoliacinių medžiagų rangovų, kurių beveik 48 000 darbuotojų triūsia įvairios paskirties komercinių objektų statybose, dirba įvairiuose pramonės ir energetikos objektuose, montuoja izoliaciją laivuose bei kuria ir tiekia priešgaisrines izoliacines medžiagas visoje Europoje. Mūsų šalį FESI reprezentuoja Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacija. FESI būstinė yra įsikūrusi Šveicarijoje. Dabartinis jos prezidentas Lorenzo Borsini teigia, jog jo vadovaujama organizacija siekia, kad civilinėje statyboje egzistuojantys izoliacijos ir energijos taupymo standartai natūraliai prigytų ir pramonėje. Pastaroji, deja, iki šiol dėl įvairių priežasčių nelabai suvokia investicijų į energijos taupymą svarbos. FESI sudaro keli komitetai: Direktoratas, nustatantis FESI strategiją ir užduotis darbo komisijoms, Strategijos ir biudžeto komitetas, vykdantis narystės ir mokesčių politiką, Akustinis komitetas, nagrinėjantis akustinės izoliacijos klausimus, Šiluminis ir techninis komitetas, nagrinėjantis techninės izoliacijos klausimus bei standartizacijos politiką, Mokymosi ir naujokų komitetas, organizuojantis izoliuotojų mokymą ir lavinimą Europoje, rengiantis jaunųjų termoizoliuotojų konkursus, bei Priešgaisrinės apsaugos komitetas, nagrinėjantis priešgaisrinės apsaugos izoliacijos klausimus ir dokumentus. Pasak Peterio Hoedemakerio, FESI konsultanto ir ilgamečio federacijos prezidento, vieną kartą į tinkamą izoliacijos projektą investavusi gamykla, investicijų grąžą pajustų jau po 2–3 metų. Beje, šiuolaikinės technologijos dažniausiai

leidžia vykdyti izoliacinius energijos taupymo projektus nestabdant pagrindinės gamybos. Siekdama ne tik populiarinti, bet ir praktiškai prisidėti prie energijos taupymo, FESI tapo viena iš pelno nesiekiančio fondo EIIF steigėjų. EIIF fondas – tai Europos pramoninės izoliacijos fondas, kurį įkūrė pramoninės izoliacijos gamintojai ir rangovai, kad paskatintų naudoti izoliaciją kuo įvairesnėse srityse ir taupyti brangią energiją. Svarbiausiu tikslu fondas laiko anglies dvideginio išmetimų mažinimą bei energijos taupymą. Jis, be kita ko, apmoko nepriklausomus „Tipcheck“ inžinierius, rengia šviečiamąją medžiagą ir atlieka tyrimus, analizuojančius techninės izoliacijos naudą. Pasak Andreaso Gürtlerio, EIIF fondo direktoriaus, „Tipcheck“ inžinierių apmokymo programa – tai pramoninių įrenginių termoizoliacinės energijos audito standartas Europoje, leidžiantis taupyti pinigus, energiją ir, kas svarbiausia, kurti švaresnę aplinką, mažinant anglies dvideginio išmetimus. „Tipcheck“ taip pat svariai prisideda prie tarptautinio vadybos sistemos standarto ISO 50001 „Energijos vadyba“ įgyvendinimo. JAV atlikti skaičiavimai parodė, kad įdiegta energijos vadybos sistema jau po pirmųjų metų leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 15 iki 30 %.  www.ltiia.lt www.fesi.eu ww.eiif.eu

 Iš kairės į dešinę: Peteris Hoedemakeris, FESI konsultantas, ilgametis FESI prezidentas, Lorenzo Borsini, FESI prezidentas, Andreasas Gürtleris, EIIF fondo direktorius, Eugenijus Sližys, FESI atstovas Lietuvoje, Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacijos prezidentas.

Inžinerija

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos plėtra: sostinėje įgyvendintas išskirtinis investicijų projektas

 Naujoji NVSPL olfaktometrijos laboratorija.

Inžinerija

Vis spartėjant gyvenimo tempui, daugėja ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių. Jie gali būti skirstomi į organizuotus (įvairių gamybos ir pramoninės įmonių kaminai, ventiliacijos angos sienose ir pan.) arba neorganizuotus (sąvartynai, nuotekų valymo įrenginiai ir kt.). Visi tie šaltiniai vienaip ar kitaip kenkia aplinkai, kurioje mes gyvename. Todėl Lietuvoje kvapų koncentracijos nustatymo tyrimai yra labai aktualūs. Ne taip seniai Vilniuje, Žolyno gatvėje, buvo pastatytas svarbus, neįprastos paskirties objektas – olfaktometrijos laboratorija. Tai reiškia, kad buvo įgyvendintas investicijų projekto tikslas – sudaryti sąlygas atlikti kvapo koncentracijos tyrimus dinaminės olfaktometrijos metodu. Tarptautiniai standartai verčia neatsilikti Daugelyje Europos Sąjungos ir pasaulio šalių yra nustatyti aplinkos oro kvapų valdymo ir kontrolės politikos, aplinkos oro kvapų identifikavimo, kokybinio ir kiekybinio įvertinimo, norminimo prognozavimo ir kontrolės principai. Europos standartas LST EN 13725:2004+AC:2006 „Oro kokybė. Kvapo koncentracijos nustatymas dinamine olfaktometrija“ yra įteisintas Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Šio standarto nuostatas taip pat įgyvendina Australija ir Naujoji Zelandija. Šiose šalyse galioja teisės aktai, reguliuojantys kvapų, susijusių su ūkine komercine veikla, sklidimą aplinkoje. Įvairių Europos ir kitų šalių teisės aktuose yra įrašyti aplinkos oro taršos kvapais mažinimo bei kontrolės reikalavimai.

Lietuvoje už oro taršos kontrolę yra atsakinga Aplinkos ministerija, o funkcijos, susijusios su technogeninių kvapų norminimu ir jų poveikiu gyventojų savijautai bei dvasinei gerovei, priskirtos Sveikatos apsaugos ministerijai. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir „Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės“. Jose numatyta, kad atliekant kvapo koncentracijos matavimus ir nustatant konkrečių cheminių medžiagų buvimą aplinkos

Inžinerija

oro mėginyje ir cheminių, sukeliančių kvapą medžiagų koncentraciją, turi būti taikomi cheminės analizės ir dinaminės olfaktometrijos nustatymo metodai. Vertinant galimą ūkinės komercinės veiklos poveikį aplinkai, prognozuojant galimą kvapiųjų medžiagų mišinių kvapo poveikį, naudojami kvapo sklaidos modeliai, padedantys įvertinti ROMUALDAS BRUSOKAS, buvusią, nustatyti esamą bei NVSPL direktorius prognozuoti būsimą kvapo koncentraciją, nuspręsti, kur statyti tam tikrus objektus, kokias planuoti kontrolės priemones ir kt. Orientacija – aukščiausia tyrimų kokybė Šiandien Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) jau yra suformuota kvapiųjų medžiagų mišinių kvapų tyrimų infrastruktūra. Tai reiškia, kad laboratorija aprūpinta moderniausia analitine laboratorine įranga, reikalinga aplinkos oro kvapo intensy-

vumui matuoti bei kvapo sudėčiai nustatyti. Tai – dujų chromatografas su masių selektyviu detektoriumi, olfaktometras ir kiti įrenginiai, atitinkantys visus jiems keliamus techninius reikalavimus. Tokia moderni įranga leis nepriekaištingai atlikti kvapo koncentracijos matavimus, nustatyti aplinkos orą teršiančias chemines medžiagas, įvertinti sukeliančių kvapą cheminių medžiagų koncentraciją, taikant ne tik cheminės analizės, bet ir dinaminės olfaktometrijos metodus. Tinkamas kvapų tyrimo laboratorijos techninių reikalavimų įgyvendinimas investicinio projekto metu leidžia užtikrinti kvapų koncentracijos matavimų paslaugų kokybę ir atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Tuo tikslu buvo parengti ir specialistai, reikalingi darbui su nauja įranga. Tai atrinkti ir apmokyti ekspertai, žinantys kitų šalių patirtį bei nuolat keliantys savo profesinę kvalifikaciją. Be to, šiuo metu laboratorijoje atliekami paskutiniai parengiamieji darbai. Juos pabaigus, Vokietijos akreditavimo tarnybos ekspertai atliks laboratorijos pasirengimo atlikti skleidžiamų kvapų intensyvumo tyrimus bei  Olfaktometrijos laboratorijos statyba.

Inžinerija

 Įdiegta moderni įranga ir parengti specialistai

užtikrina tyrimų kokybę.

nustatyti ir kiekybiškai įvertinti visą spektrą cheminių teršalų gyvenamosios aplinkos ore vertinimą, po kurio laboratorijai bus išduotas akreditacijos pažymėjimas, įrodantys atliekamų tyrimų aukščiausią kokybę ir atitiktį Europos Sąjungos standartams. Ypatingo projekto įgyvendinimas – neeilinė užduotis NVSPL olfaktometrijos laboratorijos statybos užsakymą, finansuojamą LR biudžeto lėšomis, įgyvendino generalinis objekto statybos rangovas UAB „Naresta“, vadovaujama gen. direktoriaus Arūno Šlenio. Įrengti neeilinės paskirties objektą tapo gana išskirtine užduotimi ir ne vienos subrangovinės įmonės specialistams.

„Dažnai pasitaiko viešųjų pirkimų su projektavimo užduotimi. Konkursui pateikę preliminarius pasiūlymus ir jį laimėję, pradėjome nuo detalaus projektavimo, sklypo paruošimo darbų, leidimų gavimo. Čia susidūrėme su didžiausiu iššūkiu – palyginti mažų kainų reikalavimu“, – pasakojo UAB „Naresta“ projekto vadovas Rimantas Svarauskas. Trijų aukštų, 242,84 m2 bendrojo ploto pastatą suprojektavo architektas Rimantas Anusevičius, turintis ne

vieno medicininio objekto projektavimo patirties. Jis sukūrė santūrų minimalistinės architektūros pastatą, kurį pagal fasadų išraišką galima drąsiai laikyti dar vienu pavyzdžiu, kai finansinės galimybės riboja fantaziją, bet galima džiaugtis rezultatu. Pagrindine užduotimi architektas įvardijo organišką pastato į aplinką įkomponavimą ir jo suderinamumą su jau anksčiau pastatytais NVSPL korpusais. Projektuotojo teigimu, šiuo atveju pagrindinę objekto projektavimo koncepciją inspiravo tausojantis aplinką požiūris ir neeilinė pastato funkcinė paskirtis. Iš pirmo žvilgsnio nesudėtingo pastato statybos darbus šiek tiek apsunkino tai, kad sklypas yra šlaite, šalia veikiančios transformatorinės. Todėl pastato pamatai yra gręžtiniai, gelžbetoniniai, o pirmojo aukšto atraminę sieną šiaurinėje dalyje teko statyti iš gelžbetoninių konstrukcijų. Visos kitos konstrukcijos įprastos – silikatinių plytų mūro sienos, surenkamojo gelžbetonio perdangos, sutapdintas ir dengtas ritinine danga stogas. Pastato fasadai yra vėdinamieji, apšiltinti akmens vata, apdailinti „Eternit“ plokštėmis, su plastikiniais langais, išskyrus kvapų tyrimo patalpą, kuriai buvo parinkti langai su neskleidžiančiais pašalinių kvapų aliuminio rėmais. Taip pat pagal užduotį visos apdailos medžiagos ir įrenginiai – glaistai, dažai, grindų danga, palangės, durys ir inžineriniai agregatai – šioje patalpoje yra specifiniai, neskleidžiantys kvapų.

Inžinerija

Tyrimų kokybę užtikrins patikimai sumontuota įranga Analogų Lietuvoje neturinčią laboratorijos vėdinimo sistemą teko komplektuoti užsienyje. „Laboratorijos patalpoms įrengta nepriklausoma oro tiekimo ir šalinimo sistema su šilumos atgavimu. Ji užtikrina išvalyto iki 99,95 % bekvapio oro, kurio temperatūrą gaRimantas Svarauskas, lima nustatyti, tiekimą. Kad UAB „Naresta“ projekto vadovas į kvapų laboratorijos patalpas nepatektų oro iš gretimų patalpų, palaikomas viršslėgis, kontroliuojamas slėgio daviklių. Mechaninė oro tiekimo ir šalinimo sistema su šilumos atgavimu sumontuota ir administracinėms, darbo bei poilsio patalpoms vėdinti. Ji nuolat tiekia nustatytos temperatūros pastovų oro kiekį. Anot projekto vadovo, laboratorijoje sumontuotos išskirtinės kokybės vokiškos traukos spintos. Vasaros metu patalpose temperatūrinį komfortą palaiko kondicionavimo sistema. Sistemų projektavimo, montavimo ir derinimo darbus atliko UAB „Folisita“, – teigė R. Svarauskas

Pasak UAB „Naresta“ projekto vadovo, tokios neeilinės paskirties objektą įrengti tapo gana išskirtine užduotimi ir ne vienos subrangovinės įmonės specialistams. Pavyzdžiui, UAB „Elme Messer“ darbuotojai sumontavo darbi-

UAB „Naresta“ Mėsinių g. 9/1, LT-01133 Vilnius Tel. (8 5) 262 5500, fFaks. (8 5) 262 5533 El. p. info@naresta.lt, www.naresta.lt

UAB „Naresta“ – viena iš pirmaujančių vidutinio dydžio rangovinių organizacijų, įgyvendinanti pramoninių, gyvenamosios ir viešosios paskirties pastatų projektus Lietuvoje bei užsienyje.

Įmonė dirba naudodama efektyviausias, pasaulinius standartus atitinkančias technologijas ir medžiagas. Bendrovė užima tvirtas pozicijas monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų statyboje, taip pat nepriekaištingai atlieka pastatų fasadų ir vidaus apdailą.

nių dujų – sintetinio oro, vandenilio, helio ir azoto – tiekimo linijas, įrengė vandenilio detektorius-signalizatorius, anglies dvideginio monitoringo sistemą su elektroniniu rašytuvu, programine įranga ir USB keitikliu. UAB „Elme Messer“ specialistai savo atliktus darbus pakomentavo išsamiau. Jų teigimu, šioje laboratorijoje buvo sumontuoti dujiniai chromatografai, naudojantys minėtas sintetinio oro, vandenilio, helio ir azoto dujas, kurios tiekiamos iš 50 l/200 bar balionų, saugomų atskiroje pirmojo aukšto patalpoje. Jų nuolatinį tiekimą užtikrina automatinės perjungimo stotys. Visa dujų įranga ir dujų tiekimo linijos sumontuotos pagal 5.0 klasės laboratorinėms dujoms keliamus reikalavimus. Darbai buvo atlikti naudojant kompanijos „Swagelok“ armatūrą ir jungiančiąsias detales bei specialiai valytus nerūdijančio plieno vamzdelius. Taip pat šios įmonės darbuotojai pagal kvapų analizės dinaminės olfaktometrijos metodo keliamus reikalavimus sumontavo patalpose anglies dvideginio monitoringo prietaisus. Beje, vandenilis, jei jo koncentracija ore pasiekia 4–5 %, gali sudaryti sprogų mišinį, todėl laboratorijoje ir kitose patalpose, kuriose saugomi balionai, saugumo sumetimais buvo sumontuota ir vandenilio detektavimo įrangą. Statant naująją NVSPL olfaktometrijos laboratoriją, svariai prisidėjo ir UAB „EugenSA“. Pasak šios įmonės generalinio direktoriaus Eugenijus Voisiato, jo vadovaujama bendrovė dirbo kaip subrangovas, todėl darbų apimtys nebuvo didelės. Tačiau šiame objekte UAB „EugenSA“ specialistai sumontavo laboratorijos vidaus elektros tinklus, gaisrinę signalizaciją, CO2 kontrolės įrangą, apsaugos signalizaciją, vaizdo stebėjimo sistemą, įeigos kontrolę, telefoninius ir kompiuterių tinklus. Pirminis reikalavimas buvo, kad montuojamos įrangos ir apdailos medžiagos atitiktų olfaktometrijos laboratorijoms keliamus reikalavimus, t. y. nebūtų kvapus skleidžiančių apdailos medžiagų. Iš labiau specifiškų reikalavimų buvo prašymas sumontuoti atsparius cheminiam poveikiui šviestuvus. Tai ir buvo padaryta – laboratorijoje šiandien šviesą skleidžia cheminiam poveikiui atsparūs bendrovės „Northcliffe lighting“ šviestuvai. Taip pat, įrenginėjant

UAB „Naresta“, vykdydama objekto generalinio rangovo įsipareigojimus, prisiima atsakomybę už visų darbų kokybę. Šiai įmonei verta patikėti:

 bemonoličių konstrukcijų betonavimo darbus;  ventiliuojamų fasadų įrengimo darbus;  aukštos kokybės vidaus apdailos darbus;  istorinių ir paminklosauginių kompleksų tvarkymo darbus;  rekreacinių objektų regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose projektavimo ir įrengimo darbus.

Inžinerija

įeigos kontrolę, kliento pageidavimu, UAB „EugenSA“ suderino naujai pastatytos kvapų laboratorijos ir kitų NVSPL pastatų kontrolės parametrus ir, atsižvelgdama į kvapų laboratorijos išskirtinumą, nustatė skirtingus patekimo į laboratorijos patalpas lygius. Tai reiškia, kad į visas aštuonias laboratorijos patalpas žmonės gali patekti su leidimu, ir tik tuo atveju, jeigu jiems bus suteikta tokia galimybė. Kitu atveju – netgi čia dirbantiems darbuotojams – patekimas į patalpas yra apribotas. Nors UAB „EugenSA“ yra įpratusi vykdyti kur kas didesnės apimties projektus, tačiau neatmetė ir galimybės įrengti šį neeilinį šalyje objektą. Įveikti visi statybos sunkumai Generalinis rangovas UAB „Naresta“, vykdydama įsipareigojimus, turėjo visokiausių rūpesčių. Projekto vadovas R. Svarauskas pasakoja: „Vykdant darbus išskirtinis dėmesys buvo skirtas veikiančiai transformatorinei, kurią reikėjo tinkamai apsaugoti nuo lietaus. O žiemą kilo problemų, kai mūrijimo darbus teko pristabdyti dėl šalčio. Rūpesčių buvo ir su pastato šildymo dujiniu katilu. Iš „Vilniaus energijos“ gauti sutikimą dujų įvadui įrengti buvo ne taip paprasta. Senojoje laboratorijoje, kurią nugriovėme, dujinis šildymas su veikiančio dujotiekio įvadu buvo visai šalia.“

Nepaisant to, UAB „Naresta“ visus darbus atliko laiku ir užsakovas liko patenkintas. Džiugu, kad užuot reikalautos C energinio naudingumo klasės, UAB „Naresta“ specialistų pastangomis objektas yra priskirtas B energinio naudingumo klasei. Be to, kad būtų efektyviai išnaudotos visos erdvės, rangovas po pastatu įrengė ir papildomą automobilių stovėjimo aikštelę. Tai buvo kol kas paskutinis akcentas NVSPL laboratorijų komplekso plėtroje.

NACIONALINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS LABORATORIJA Laboratorijoje atliekami visapusiški fizikinių, cheminių veiksnių, kvapų ir kitų sveikatai darančių įtaką aplinkos taršos veiksnių vertinimai. NVSPL kvalifikuoti specialistai teikia šias paslaugas:  nustato ir įvertina kenksmingų veiksnių poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;  moderniausia programine įranga sumodeliuoja esamus ir prognozuoja galimus taršos lygius;  randa geriausius sprendimus taršai aplinkoje mažinti;  taršos veiksnių vertinimą ir modeliavimą atlieka Europoje pripažintais metodais bei programomis: „ADMS-Urban“, IMMI, „Cellular Expert“, „ArcGIS“. Kreipkitės į NVSPL, jeigu rengiate poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (TIPK), teritorijų planavimo bei statinių projektus. Visais šiais atvejais NVSPL specialistų komanda padės jums greitai ir kompetentingai. Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius Tel. +370 5 210 5782 El. p. nvspl@nvspl.lt

www.nvspl.lt

 Darbas olfaktometru.

Inžinerija

NVSPL plėtros ištakos – anksčiau įgyvendintas projektas Kvapų tyrimo laboratorijos atidarymas šiais metais yra nuosekli NVSPL plėtros tąsa ir tik vienas iš jos etapų. Dar 2001 m. po teroristinių įvykių Niujorke LR Vyriausybė, svarstydama nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 m. strategiją, priėmė nutarimą Nr. 941, įpareigojantį užtikrinti pasirengimą reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes ir įsteigti III biologinės saugos lygio laboratoriją (BSL3), kur būtų galima tirti pavojingas ligas sukeliančius mikroorganizmus. Be to, jos poreikis buvo identifikuotas ir Lietuvos tarptautiniuose įsipareigojimuose bei ES teisės aktuose. Aišku, kad svarbiu šalies saugumui užtikrinti objektu yra verta pasidomėti atidžiau, juolab kad pirmosios ir vienintelės tokios laboratorijos Lietuvoje įrengimas buvo vainikuotas „Lietuvos metų gaminys 2011“ įvertinimu.

atitiktų III saugos lygio reikalavimus, kad jos darbuotojams būtų užtikrinta visiškai saugi aplinka bei užkirstas kelias bet kokiam užkratui patekti į aplinką už laboratorijos ribų. Reikėjo įrengti griežtus reikalavimus atitinkančias vėdinimo ir oro paruošimo, valdymo ir automatizavimo, priešgaisrinę, vaizdo stebėjimo, apsaugos, įeigos kontrolės bei kitas sistemas. Pasak NVSPL direktoriaus R. Brusoko, generalinis rangovas su ypač griežtais ir neeiliniais reikalavimais susidūrė įrengiant itin svarbias saugiam darbui laboratorijoje patalpų vėdinimo bei oro paruošimo ir automatizavimo sistemas. Lietuvoje nebuvo specialistų, išmanančių tokio lygio laboratorijoms vėdinti keliamų reikalavimų, tad teko vadovautis ir vieno žymiausio pasaulyje Berlyno Roberto Kocho instituto mokslininkų patarimais.

UAB „Fima“ – kai reikia įvykdyti

BSL3 – modernių technologinių

sudėtingus uždavinius 2009 m. NVSPL paskelbtą konkursą statyti BSL3 laimėjo itin aukštus kvalifikacijos reikalavimus atitikusi elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“. Darbus ji pradėjo 2010 m. gegužės mėn. ir baigė juos nepraėjus nė metams. Anot NVSPL vadovo Romualdo Brusoko, per tiek laiko UAB „Fima“ specialistai sėkmingai įvykdė visus jiems iškeltus tikrai sudėtingus uždavinius – įdiegė dar šalyje netaikytus unikalius technologinius sprendimus, pasiekė, kad laboratorija

sprendimų gausa UAB „Fima“ specialistai įrengė ypatingą vėdinimo sistemą su pakopine neigiamų slėgių kaskada – laboratoriją supa pagalbinės patalpos, kuriose palaikomi skirtingi neigiami slėgiai. Tai reiškia, kad pačioje laboratorijoje palaikomas minus 90 Pa slėgis, darbuotojų persirengimo patalpoje – minus 60 Pa, koridoriuje ir įnešamų bei išnešamų mėginių patalpose – minus 30 Pa, o aplinkiniuose koridoriuose – 0 Pa slėgis. Tokia slėgių sistema neleidžia orui

Inžinerija

Tokių laboratorijų įrengimo praktikos iki tol dar nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, todėl tai tapo iššūkiu tiek užsakovui NVSPL, tiek ir generaliniam rangovui – UAB „Fima“, kurios specialistams teko įrengti ne tik patikimas ir saugias BSL3 patalpas, bet ir visas būtinas jų eksploatacijai sistemas. UAB „Fima“ Rangos sprendimų departamento direktorius Jonas Jablonskis iš laboratorijos patekti į išorę. O štai vėdinimo ir oro paruošimo sistemoje įrengti specialūs, bene didžiausi šalyje „HEPA“ filtrai sulaiko mikroorganizmus – jie nepraleidžia 99,97 % didesnių nei 0,3 µm dalelių. Taip pat pagal BSL3 reikalavimus buvo užtikrintas ir iki 12 kartų oro pakeitimas (palyginkite – biuro patalpose – iki 3 kartų) bei nustatytos temperatūros palaikymas. Tam laboratorijoje tiek tiekiamo, tiek šalinamo oro kiekiui reguliuoti ir matuoti įdiegtas kintamo oro tiekimo prietaisas „VAV“. Be to, norėdami užtikrinti sistemos patikimumą, UAB „Fima“ specialistai sumontavo dubliuotą vėdinimo sistemą – skirtinguose aukštuose įrengtos dvi analogiškos laboratorijų patalpos su atskiromis vėdinimo ir oro paruošimo sistemomis. Jas, sujungtas ortakiais, bet atskirtas vožtuvais, valdo viena automatizuota sistema. Todėl, vienai oro paruošimo sistemai sugedus, kita gali užtikrinti abiejų laboratorijų darbą. Įdomu, kad laboratorijos patalpos ir vėdinimo bei oro paruošimo sistemos yra pritaikytos dezinfekuoti vandenilio peroksido garais ir kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis. Šios sistemos yra hermetiškos, atsparios dezinfekantams, dezinfekuojamos iš vidaus ir išorės bei prieinamos valyti. Jose sumontuoti oro paruošimo įrenginiai ir ortakiai yra iš nerūdijančio plieno, o jungtys – suvirintos. Ypatingame objekte viskas vienodai svarbu Saugumui užtikrinti svarbūs ir patalpų sandarumas bei apdaila, tad buvo įrengta papildoma hidroizoliacija, o sienos nudažytos plastifikuotais dažais. Taip pat, kad užkratas nepatektų į aplinką, buvo įrengtos hermetiškos sienos, durys ir langai.

Veikia pastate ir įeigos kontrolės sistema, todėl bet kas negali į jį patekti. Kaip papildoma apsaugos priemonė objekte yra įdiegta vaizdo stebėjimo sistema. Įeigos

kontrolės sistemą integravus į automatizavimo sistemą, pagal atitinkamą laboratorijos darbo režimą veikia šliuzai – neuždarius vienų durų, negalima atidaryti kitų, o, pavyzdžiui, esant dezinfekcijos režimui, kol patalpos nebus išdezinfekuotos, durys iš viso neatsidarys. Beje, BSL3 įdiegta speciali automatizavimo sistema, tiek analizuojanti, tiek valdanti vėdinimo ir oro paruošimo sistemos darbą bei šliuzus, leidžia vieno klavišo paspaudimu nustatyti laboratorijos darbo režimą, pavyzdžiui, ypatingąjį, dezinfekavimo, paprastąjį nedarbo, ypatingąjį ar pan. Automatizavimo sistemoje nepertraukiamai kaupiami ir analizuojami parametrai: slėgio, oro srautų, temperatūros, drėgmės ir kt. Atsiradus kritiniams parametrams, ji automatiškai paskelbtų aliarmą. Šią sistemą galima valdyti ir kompiuteriu, ir nuotoliniu būdu. Be to, laboratorijoje dirbantiems žmonėms, kaip ir apsaugos darbuotojui, yra įrengti indikaciniai pultai, kad atsiradus bet kokiam sutrikimui, galėtų sureaguoti iš karto. Patogenų paplitimą į aplinką riboja ir specialios mėginių ar mėgintuvėlių, pirštinių ir pan. priemonių perdavimo kameros, skirtos perduoti jas į laboratoriją ar iš jos išgabenti. Gautus mėginius ir juos tiriančius darbuotojus taip pat padeda apsaugoti II ir III klasės laminariniai blokai. Tyrimų atliekos išgabenamos tik pro dvidurį, jas nukenksminantį autoklavą. Be to, įrengtas vandenilio peroksido rūko generatorius leidžia greitai dezinfekuoti laboratorinę patalpą avarijos ar remonto ir reguliaraus patalpos valymo atvejais. J. Jablonskio teigimu, UAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija – tai unikalus kompleksas, kuriame patalpos, pagalbinės sistemos ir laboratorinė įranga veikia kaip vieninga sistema. Įrengus šią laboratoriją, Lietuvos sveikatos apsaugos institucijoms buvo sudarytos sąlygos dalyvauti ES ir kitose tarptautinėse sveikatos apsaugos

Inžinerija

 UAB „Fima“ specialistų įrengta BSL3 laboratorija. programose, skirtose infekcinių ligų profilaktikai, prevencijai bei diagnostikai, taip pat atsirado daugiau galimybių plėtoti biomedicinos mokslą, atlikti aukštesnio lygmens tyrimus. BSL3 laboratorija kol kas vienintelė Lietuvoje atitinka standarto ISO14644 reikalavimus.

Belieka tikėtis, kad naujos modernios NVSPL laboratorijos funkcionavimas pateisins visus su šalies visuomenės sveikatos apsauga susijusius lūkesčius, o jas projektavusių, stačiusių ir įrenginėjusių specialistų darbas bus vertinamas kaip ryškus neeilinės patirties pėdsakas. 

In탑inerija

Inžinerija

grupei, sudarytai iš analogiškų įmonių, veikiančių Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje. Ši solidi įmonė aprūpina Lietuvos vartotojus jiems reikalingomis technologinėmis dujomis, medicininėmis dujomis ir dujomis, skirtomis maisto pramonei. Ji turi puikią gamybinę įrangą ir geresnes nei kitos įmonės sąlygas patenkinti užsakovų poreikius, nes gali naudotis verslo grupei priklausančiais galingais oro skaidymo blokais Latvijoje ir Estijoje, taip pat šiuolaikiniais įrenginiais aprūpintu techninių dujų ir jų mišinių pildymo cechu Vilniuje. Bendrovės klientų patogumui pardavimo centrai dirba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine, todėl jos specialistai gali operatyviai spręsti visus vartotojų aprūpinimo reikalingomis dujomis klausimus. UAB „Elme Messer Lit“ aptarnauja įvairiausių poreikių turinčius klientus – pradedant nuo aprūpinimo paprastu dujų balionu, baigiant šiuolaikinių, Europos Sąjungos direktyvas atitinkančių suskystintųjų medicininių dujų sistemų tiekimu. Esant reikalui įmonės specialistai gali nedelsdami išspręsti nestandartinių, ypač skirtų metalui suvirinti dujų mišinių gamybos klausimus, nes turi visą tam reikalingą šiuolaikinę dujų maišymo ir programinę įrangą.

Įvairiapusė veikla užtikrina bendrovės sėkmę Apie įvairių dujų naudojimo išskirtinę reikšmę mūsų šalies ūkiui niekam nereikia aiškinti – visi sutiks, kad be šiuolaikinių technologijų, kurios gali būti taikomos vartojant vienokios ar kitokios sudėties dujas, Lietuva nesugebėtų išsiversti. Jos naudojamos beveik visų pramonės šakų gamybinėse įmonėse. Be jų neapsieina, pavyzdžiui, perdirbimo pramonė, medicinos ir gyventojų aptarnavimo įstaigos, taip pat buitiniai vartotojai. Deja, nedaug yra žinoma apie įmones, kurių kasdienė veikla skirta šių gyvybiškai svarbių chemijos pramonės produktų tinkamam vartojimui užtikrinti. UAB „Elme Messer Lit“ – tai dviejų stambių užsienio kapitalo įmonių grupių „Messer Group“ ir „BLRT Group“ Lietuvos rinkai sukurta įmonė, kurios veikla – technologinių, medicininių ir specialiųjų laboratorinių dujų gamyba bei prekyba. Ji priklauso didžiulei tarptautinei „Elme Messer GAAS“ įmonių

Ateities g. 10, LT-08303 Vilnius Tel.: +370 5 271 5605, +370 5 271 2194, faks. +370 5 271 2249 El. p. vilnius@elmemesser.lt, www.elmemesser.lt

Lietuvoje koncernui „Messer Group“ atstovaujanti įmonė tiekia ypač švarias (6.0 ir UHP) dujas ir mokslinėms bei gamybinėms laboratorijoms. Jos klientai – šalyje gerai žinomos įmonės: UAB „Vakarų laivų remontas“, UAB „Arginta Engineering“, UAB „Nosted mechanika“, UAB „Kitron“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Švyturys“ ir daugelis kitų. UAB „Elme Messer Lit“ yra tapusi patikima UAB „Biotechpharma“, Vilniaus universiteto, Fizikinių ir technologijos mokslų centro bei kitų mokslo įstaigų partnere. Tai ji tiekia medicinines dujas Vilniaus universiteto Santariškių klinikoms, Vilniaus miesto klinikinei, Kauno miesto klinikinei, Klaipėdos jūrininkų ir daugeliui kitų mažesnių ligoninių. Beje, dujų tiekimas yra tik viena iš įmonės veiklos sričių. Kita – vartotojų aprūpinimas reikalingomis technologijomis, dujų tiekimo reguliavimo ir paskirstymo įranga. Be to, įmonės specialistai projektuoja ir įrengia laboratorinių, įvairaus, net UHP švarumo klasės dujų tiekimo sistemas. Jų sumontuotos dujų tiekimo sistemos veikia Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto, Fizikos ir chemijos fakultetų, UAB „Biotechpharma“, AB „Lietuvos dujos“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitose laboratorijose. Sėkmingas bendradarbiavimas UAB „Elme Messer Lit“ sieja ir su tokiais matavimo prietaisų tiekėjais, kaip, pavyzdžiui, UAB „Labochema“, UAB „Linea Libera“, UAB „Lokmis“, UAB „Analytical solutions“. Šiuo metu UAB „Elme Messer Lit“ projektuotojai ir montuotojai dirba visos šalies mokslo pažangai svarbiam objektui – jie prisiėmė atsakomybę už dujų tiekimo sistemų įrengimą Saulėtekio slėnio fizikinių, technologinių ir gyvybės mokslų centruose. Tokioms sistemoms sukurti bendrovės specialistai naudoja moderniausią „Swagelok“, „Gloor“, „Messer Spektrolab“ įrangą ir orbitalinio-robotinio vamzdelių jungimo technologiją, kuria gali dirbti tik aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistai ir sertifikatus turintys montuotojai. Anot UAB „Elme Messer Lit“ vadovų, įmonės sėkmę užtikrina itin aukšta tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų kokybė, taip pat – palanki jų kaina. 

Inžinerija

Lietuviški statybos techninių reglamentų laikymosi ypatumai LR aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje galioja net 90 įvairių statybos techninių reglamentų ir 77 jų priedai. Neabejotina, susigaudyti tarp tokios gausos dokumentų ir įvykdyti juose numatytus reikalavimus ganėtinai sunku. Tačiau yra daugybė statybų verslo dalyvių, kuriems statybos techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimai – kasdienio darbo dalis. Šie žmonės – tai architektai, projektuotojai, statybos inžinieriai bei kiti su statyba ar pastatų eksploatavimu susiję specialistai. Apie STR praktinį taikymą kasdieniame darbe „STRUCTUM“ pakalbino kaunietį architektą Rytį Mažuolį. R. Mažuolis. Bendrai kalbant, STR yra tam tikros visuomenės gyvenimo normos. Su jų griežtais reikalavimais susiduriame, jei ne kiekvieną dieną, tai kiekviename projekte. Nebent projektuotum mažus objektus, pavyzdžiui, individualius namus, kuriuos jau rengi daugybę metų, tai jau daugmaž gali žinoti, kokie reikalavimai jiems taikomi. Tuomet reikia tik sekti, kas STR pasikeitė. Bet pradėdamas projektuoti kiekvieną naują objektą, privalai įsigilinti į konkrečią esamą situaciją ir pagal ją išsistudijuoti reglamentus. Bet ar įmanoma žinoti visus 90 LIETUVOS RESPUBLIKOJE GALIOJANČIUS STR? R. Mažuolis. Be abejonių – ne. Ypač mintinai. Juolab kad jie keičiasi. O ir nereikia mintinai žinoti. Bet vis tiek projektuodami tuos pagrindinius statybos, pavyzdžiui, priešgaisrinius, užstatymo aukščio ar pastatų orientavimo sklype STR reikalavimus mes, aišku, žinome. O ką jums darbe reiškia STR dokumentai? R. Mažuolis. Tai yra taisyklės! Tas pat kaip eismo taisyklės! Išvažiuoji į gatvę ir žinai, kaip gali važiuoti, o kaip ne. Jie reikalingi. Šie reglamentai yra reikalingi tam, kad mes projektuodami nepažeistume, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų interesų. Jie konkrečiai apibrėžia, kas yra statinys, kas yra projektas, iš kokių dalių jis susideda, kaip jie yra skirstomi, kas yra remontai, kokie jų tipai ir pan.

Kartais kai kas juose pasikeičia. Pavyzdžiui, remontų tipų sąvokos. Tarkime, radiatorių keitimas bute anksčiau buvo

laikomas šildymo sistemos rekonstrukcija ir tam reikėdavo gauti kaimynų sutikimus. Dabar šis veiksmas laikomas paprastuoju remontu ir jokių sutikimų jau nebereikia. Aišku, pasitaiko ir kartais erzinančių dalykų. Pavyzdžiui, kai atvažiuoji prie naujo namo ir matai, kad nėra kur Rytis MaŽuolis, pasistatyti automobilio. architektas Tuomet pradedi galvoti, kad kažkas „pražiūrėjo“ atitinkamą STR ir nepadarė automobilių stovėjimo vietų tiek, kiek reikia. O kai projektuoji kokį nors pramoninį objektą ar logistikos centrą, tai privalai automobilių stovėjimo vietų suprojektuoti tiek, kiek numatyta pagal plotą. Pavyzdžiui, projektuojant 10 000 m2 ploto logistikos sandėlį, reikia suprojektuoti 100 automobilių stovėjimo vietų, nors tame sandėlyje galbūt dirbs tik aštuoni žmonės. O kaip reikalavimų suderinamumas? Tarkime, yra kokių nors Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų arba kitų šalių, ar gamintojų nusistatytų standartų, kurie ne visada gali atitikti lietuviškų STR reikalavimus. O dar ir kliento pageidavimai...

Inžinerija

R. Mažuolis. Aišku, tai priklauso ir nuo projekto užsakovo kultūros. Šiandien bene visi užsakovai pageidauja, kad architektūriniai sprendiniai būtų kuo pigesni, todėl kokybiškoms medžiagoms, įdomesniems architektūriniams sprendimams skiriama labai mažai dėmesio. Dažniausiai užsakovams yra svarbiausia kaina. Tai atspindi ir požiūris į STR, ir apskritai į kitus statybos normatyvus. Neretai užsakovams atrodo, kad gal kurio nors reikalavimo nereikia vykdyti, ką nors galima ignoruoti, ko nors nesuprojektuoti, kad tik ko nors nereikėtų daryti. Kartais projekto užsakovas tiesiog prašo: „Pažiūrėk, gal ten yra kokia „landa“, gal kaip nors galima apeiti.“ Kad tik būtų galima atpiginti statybą. Pavyzdžiui, kai kurie statytojai nenori pastatuose diegti gaisrų gesinimo sistemų, nors pagal statinio pobūdį, paskirtį ar dydį tokia sistema yra privaloma. Šioje vietoje kaip gerą pavyzdį galėčiau paminėti projektų užsakovus iš mūsų kaimynės Baltarusijos. Ten jie patys spaudžia projektuotojus, kad visi STR reikalavimai būtų išpildyti. Ir neduok Dieve, ką nors „pražiūrėsi“ ar nepadarysi, kaip numatyta STR. Tai bus įvertinta kaip didelis tavo darbo minusas. Ir vis dėlto, ar per jūsų praktiką pasitaikė, kad lietuviškų STR normos kaip nors „kirstųsi“ su europietiškomis? R. Mažuolis. Asmeniškai man neteko susidurti. Manau, gali pasitaikyti pastatų sertifikavimo skirtumų ar kitų, kurie gali būti sąlygoti klimato juostų skirtumų ir pan. Šiaip mes vadovaujamės Lietuvoje galiojančiais STR. Be to, nemanau, kad praktiškai kas nors juos lygina.

Ar yra kokių nors taisyklių ar nuostatų, kurias architektams ir statybos inžinieriams kartais sunku įgyvendinti projektuojant ar statant konkretų objektą? R. Mažuolis. Lietuvoje taip jau įprasta, kad projektų užsakovams (statytojams) svarbu, kad viskas būtų kuo pigiau, kad būtų galima ko nors nedaryti ir sutaupyti. Be to, būna ir atvirkščiai – kartais užsakovus labai sunku įtikinti, kodėl ko nors negalima daryti. Pavyzdžiui, juos būna sunku įtikinti, kad reikia kaimyno sutikimo, jei nori ką nors pasistatyti prie savo sklypo ribos. Tad, jei nebūtų STR, tai tokiais ir panašiais atvejais visi darytų ką tik nori... Būtent tokiais atvejais ir iškyla architektui uždavinys užsakovą „atvesti į protą“, įrodyti, kad taip negalima, ir apginti įstatyminę bazę bei trečiųjų asmenų interesus. Apie Statybos techninių reglamentų atitiktį ES teisės aktams žurnalas kalbino ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiąjį specialistą Dainių Čergelį. D. Čergelis. Statybos techniniais reglamentais į nacionalinę teisę perkelti šie teisės aktai: 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13), Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direktyva 2000/14/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 287), 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyva 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suvienodinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 009 tomas, p. 296). Pastarąją nuo š. m. liepos 1 d.

Inžinerija

keičia 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5). Su šio reglamento nuostatomis šiuo metu derinamos ir kai kurių statybos techninių reglamentų nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad direktyvos nėra tiesiogiai ES valstybėse veikiantys teisės aktai, todėl jos įpareigoja šalies specialistus tiek, kiek reikia direktyvose nurodytam rezultatui pasiekti, o nacionalinės institucijos gali laisvai pasirinkti direktyvų įgyvendinimo būdus ir priemones. Direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar jos suderinimo su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatomis procesus griežtai kontroliuoja Europos Komisijos darbuotojai. Kiekviena ES šalis turi pateikti išsamias ataskaitas (notifikuoti) apie konkrečių direktyvų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Svarbu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pastaruoju metu nėra gavusi jokių pranešimų iš Europos Komisijos apie netinkamai minėtas direktyvas perkeliančias ar joms prieštaraujančias statybos techninių reglamentų nuostatas. Dažnai tenka išgirsti, kad kai kuriose srityse Lietuvos teisės aktai yra gerokai griežtesni nei Europos Sąjungos. Kaip yra su STR? D. Čergelis Į šį klausimą sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai. Kai kuriais atvejais statybos techninių reglamentų

reikalavimai gali būti laikomi šiek tiek griežtesniais, palyginti su neprivalomo pobūdžio ES teisės aktų nustatytais reikalavimais. Reikėtų nepamiršti, kad būtinybė statybos techniniuose reglamentuose išlaikyti tokio pobūdžio griežtesnius nacionalinius reikalavimus dažniausiai siejama su poreikiu užtikrinti maksimalų visuomenės narių saugumą ir statinių atitiktį Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytiems esminiams statinių reikalavimams. Kalbant apie privalomus taikyti ES teisės aktus, būtina pastebėti, kad, pavyzdžiui, reglamentai yra taikomi tiesiogiai ir jų taikymo srityje nacionalinio teisinio reguliavimo iš esmės net neturėtų būti, todėl jų nuostatų griežtumo palyginimas gali būti įmanomas tik retrospektyviniu požiūriu, t. y. lyginant reglamento ir prieš jam įsigaliojant jo taikymo sritį reglamentavusio nacionalinio teisės akto nuostatas. Kaip jau minėjau atsakydamas į pirmąjį klausimą, direktyvos nėra tiesiogiai ES valstybėse veikiantys teisės aktai, todėl jos įpareigoja tiek, kiek reikia direktyvose nurodytam rezultatui pasiekti, o nacionalinės institucijos šiuo atveju gali laisvai pasirinkti direktyvų įgyvendinimo būdus ir priemones. Direktyvose nustatyti pagrindiniai reikalavimai, kuriuos ES šalys turi įgyvendinti. Griežtesnių nei tam yra pagrindo pačioje direktyvoje reikalavimų nustatymas nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat ir statybos techniniuose reglamentuose prieštarautų ES teisės perkėlimo reikalavimams. 

Inžinerija

SUSIDĖVĖJUSIŲ DETALIŲ RESTAURAVIMAS IR KIETINAMASIS APLYDYMAS PANAUDOJANT ANTRINES ŽALIAVAS Dr. Lina Kavaliauskienė, dr. Antanas Čiuplys KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, Gamybos technologijų katedra Mašinų detalių aplydymo aktualumas Mašinų detalių patvarumas ir patikimumas labai priklauso nuo paviršiaus sandaros ir savybių, kurias galima keisti įvairiomis paviršiaus apdorojimo technologijomis. Eksploatacijos metu mašinų ir įrenginių detalės dažniausiai tampa netinkamomis dėl nudilimo, todėl yra aktuali jų atkūrimo ir paviršiaus stiprinimo problema. Paviršių galima stiprinti grūdinimu, termodinaminiu plastiniu deformavimu, purškimo ir aplydymo dangomis.

Aplydymas yra vienas iš ekonomiškiausių būdų, leidžiančių padidinti detalių atsparumą dilimui. Dažnai plieniniai paviršiai stiprinami lankiniu aplydymu, nes tai yra nesudėtinga technologija ir ja naudojantis galima gauti įvairios sudėties bei paskirties dangas. Procesui būdingas didelis našumas, be to, jis lengvai automatizuojamas. Aplydant dažniausiai atkuriama 70 % detalių, o naujų detalių gaminama apie 30 %. Aplydoma apie 30 % detalių atsparumo dilimui padidinti – tai ypač aktualu detalėms, kurios darbo metu kontaktuoja su abrazyvine aplinka. Didelės susidėvėjusių detalių keitimo į naujas sąnaudos paspartino atskiros aplydymo darbų srities, vadinamos kietinamuoju aplydymu, vystymąsi. Pritaikius šį metodą, detalės tampa tinkamomis naudoti toliau. Daugeliu atveju po kietinamojo aplydymo detalių eksploatavimo laikas tampa ilgesnis nei originalių, nes jų paviršius tampa atsparesnis dilimui, smūgiams, įbrėžimams ir korozijai. Todėl šiandien šis procesas vis dažniau yra naudojamas. Kietinamasis sluoksnis paprastai būna gana storas – nuo 2 mm ir daugiau. Įvairaus lygio atsparumą dilimui, korozijai ar karščiui galima užtikrinti naudojant glaistytus elektrodus ir vientisą ar miltelinę suvirinimo vielą. Kietinamasis aplydymas plačiai taikomas žemės stumdymo ar kasimo, granito smulkinimo mechanizmų paviršiams sukietinti. Remontas ar susidėvėjusių detalių restauravimas gali būti naudojamas smulkioms detalėms, pavyzdžiui, vožtuvams, vožtuvų lizdams, ar didesnių plotų, pavyz-

džiui, velenų kakliukams, arba atskirų vietų plieno liejimo formoms atnaujinti. Detalės aplydomos įvairiais lankinio apvirinimo būdais: rankiniu, automatiniu po fliusu arba apsauginėse dujose. Rankinis apvirinimas vykdomas vientisos vielos (sormaitas, stelitas) arba milteliniais elektrodais. Automatiniam lankiniam apvirinimui naudojama įvairios sudėties vientisa arba miltelinė viela. Milteliniai elektrodai ir viela yra sudaryti iš metalinio apvalkalo bei užpildo, kuriame būna šlaką sudarančių, dujas išskiriančių, legiruojančiųjų ir kitų medžiagų. Pigesnis yra lankinis apvirinimas po fliusu, kai į lanko degimo zoną beriant nerišlius medžiagų miltelius ir jiems išsilydžius, gaunama norimos sudėties danga. Aplydymas, taikomas tam tikroms greitai nusidėvinčioms metalinėms detalėms padengti danga iš kito metalo, padidina paviršiaus atsparumą ir kitas specifines savybes. Nors dažniausiai aplydomos jau nusidėvėjusios dalys, atkuriama jų formą ir savybės, tačiau šią technologiją galima naudoti ir naujų gaminių paviršiams sustiprinti ar jų savybėms pakeisti. Kartais įrankis gali būti pagamintas iš pigesnio metalo, o paviršiaus ypatingos savybės gali būti gaunamos naudojant apvirinimą specialiais metalais. Paviršius gali būti apvirintas pritaikant apvirinimo medžiagas ir beveik visus žinomus suvirinimo procesus. Aplydymas dažniausiai taikomas detalėms, naudojamoms intensyvaus dilumo sąlygomis. Dilimui atspari yra kieta martensitinės struktūros danga, nedidelio kietumo austenitinės struktūros, bet kietėjanti veikiant įtempiams danga arba kai palyginti minkštoje dangos matricoje yra įsiterpusių kietų dalelių (karbidų ar boridų). Abrazyvinis dilumas taip pat priklauso nuo kietos fazės dalelių formos ir išsidėstymo dangoje bei nuo matricos kietumo ir plastiškumo. Dilimui atsparioms dangoms gauti naudojama daug įvairių medžiagų ir aplydymo technologijų. Dažnai naudojami geležies anglies lydiniai, kurių pagrindinis legiruojantysis elementas yra chromas arba volframas, daug mangano turintys bei legiruoti keliais elementais. Beveik visuose lydiniuose yra daug anglies, o kai kuriuose – boro.

Inžinerija

Aplydytos dangos struktūra ir savybės priklauso nuo aplydymui naudotų medžiagų, technologijos ir režimų, aušinimo sąlygų bei terminio apdorojimo.

 Aplydytų sluoksnių mikrostruktūros.

Antrinių žaliavų panaudojimas aplydymui Medžiagų taupymas – viena aktualiausių mūsų dienų problemų. Naudojant vietoj įprastų medžiagų antrines žaliavas yra sprendžiamos ne tik ekonominės, bet ir ekologinės problemos.

Įvairiose pramonės ir ūkinės veiklos srityse susidaro gamybos atliekų, kurias apdorojus galima naudoti detalėms aplydyti. Tai yra metalo pjovimo, abrazyvinio apdirbimo įrankių liekanos, nerūdijančių plienų drožlės ir pan. antrinės žaliavos, turinčios didelį kiekį reikiamų legiruojančiųjų elementų – chromo, volframo, molibdeno, silicio ir kt. Kauno technologijos universiteto Gamybos technologijų katedros mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr. P. Ambrozos, per pastaruosius metus vykdė mokslinius medžiagų aplydymo panaudojant antrines žaliavas tyrimus. Buvo tiriamos antrinių žaliavų miltelių naudojimo galimybės konstrukcinio plieno kietinamajam aplydymui bei suvirinimui. Aplydyti naudojamos įvairios medžiagos – vientisos arba miltelinės. Naudojant miltelius galima padidinti proceso našumą ir efektyvumą bei gauti optimalios sudėties aplydytus sluoksnius. Aplydymui ir suvirinimui buvo naudojamos antrinės žaliavos:  malto stiklo milteliai,  susmulkinti, nebetinkami šlifavimo diskai

(SiC milteliai),  malto marmuro, kurio pagrindiniai komponentai – kalcitas ir dolomitas, milteliai,  susmulkintos greitapjovio plieno P6M5

(GOST 19265-73) ir daugiachromio plieno X12 (GOST 5950-73) frezavimo drožlės bei ketaus tekinimo drožlės,  susmulkintos, naudoti nebetinkamos BK-8 ir T15K6

(GOST 3882-74) metalo keraminės plokštelės.

Medžiagų miltelių mišinių sudėtys ir aplydytų sluoksnių kietumas (HRC) Medžiagų miltelių kiekis, % Sluoksnių kietumas Stiklas Grafitas SiC Marmuras Fe-70 % Mn 52 10 38 37 60 30 10 62 70 30 61

Inžinerija

Buvo tiriama aplydyto metalo struktūra ir savybės, matuojamas kietumas, nustatoma aplydytų sluoksnių cheminė sudėtis. Aukštoje lanko degimo temperatūroje lydosi milteliai, skystas metalas yra apsaugotas nuo aplinkos oro poveikio ir kartu esančiais juose elementais legiruojamas. Miltelių mišiniuose buvo pakankamai anglies ir silicio, todėl šiuo atveju susidarė grafitiniai intarpai. Aplydytuose sluoksniuose taip pat susiformavo daug karbidų, kurių kietumas siekia 7 500 MPa. Šalia grafito esančios šviesios fazės mikrokietumas yra apie 2 500 MPa. Martensitinės trostitinės fazės (tamsūs plotai) mikrokietumas siekia iki 4 800 MPa. Antrinių žaliavų panaudojimas suvirinimui Lankinio automatinio suvirinimo siūlių mechaninės savybės priklauso nuo mikrostruktūros, kurią veikia fliusas ir suvirinimo parametrai. Gerų mechaninių savybių siūlė būna esant adatinio ferito struktūrai. Adatinio ferito susidarymą skatina į fliusą įterptas titano dioksidas TiO2.

Lankinio automatinio suvirinimo proceso metu susidaręs šlakas yra atlieka, kurią apdorojus galima pakartotinai panaudoti. Šlakas malamas, maišomas su dezoksidatoriais ir silikatiniu rišikliu, formuojamos granulės. 850 °C temperatūroje kaitintos granulės susmulkinamos, gaunant reikalingo stambumo miltelius, naudojamus kaip fliusas. Konstrukciniam plienui S235IRG2 (EN 10025) suvirinti vietoj standartinio fliuso naudojant stiklo ir P6M5 plieno bei ketaus drožlių miltelius, gautos siūlės gerai susilydo

su pagrindiniu metalu. Plienui suvirinti naudojant fliusą AMS1 arba stiklo miltelius, sumaišytus su ketaus drožlėmis, siūlių mikrostruktūros yra panašios, o siūlių kietumas mažai skiriasi (14–19 HRC). Suvirinimui naudojant tik stiklo miltelius, gaunama feritinės struktūros siūlė (kietumas 7 HRC) ir nesimato ryškios susilydymo su pagrindiniu metalu zonos. Plieno S235IRG2, suvirinto mažaangle viela, vietoj fliuso naudojant stiklo ir P6M5 plieno miltelių mišinį, siūlės mikrostruktūroje nesimato dendritinės kristalizacijos požymių, fazės pasiskirsčiusios tolygiai. Tokia siūlė yra kietesnė (24 HRC), nes buvo legiruota elementais, esančiais P6M5 pliene. Mikrostruktūros tyrimai rodo, kad suvirinimui naudojant antrinių žaliavų miltelius, galima gauti panašios struktūros siūles, kaip ir suvirinus plieną S235IRG2 mažaangle viela po fliusu AMS1. Suvirinimui naudojant antrinių medžiagų miltelius, dėl juose esančių legiruojančiųjų elementų galima gauti gerų mechaninių savybių jungtis. Siūlių, gautų suvirinimui naudojant stiklo arba stiklo ir ketaus drožlių miltelius, stiprumas tempiant yra didesnis nei pagrindinio metalo. Be abejonių, antrinis žaliavų naudojimas yra neatsiejama ekologinių problemų sprendimo dalis. Atliekamas medžiagas galima „atgaivinti“ ir, pakeitus jų pagrindinę paskirtį, dar gauti naudos. Svarbiausia ieškoti vis naujų būdų, kaip ir kur antrines žaliavas galima pritaikyti, – juk tinkamai jas panaudojus galima gauti medžiagas su geresnėmis savybėmis ar atkurti pramonei reikalingas susidėvėjusias detales. 

Suvirinant naudotų medžiagų miltelių mišinių sudėtys ir siūlių kietumas Mišinio sudėtis, % Siūlės kietumas, HRC AMS1 Stiklas Ketus P6M5 100 14 100 7 70 30 19 70 30 24

 Siūlės ir pagrindinio metalo susilydymo zonų mikrostruktūros.

Inžinerija

KVIEČIA KTU MECHANIKOS IR MECHATRONIKOS FAKULTETAS Tai:  tarptautinis pripažinimas ir patirtis;  bendradarbiavimas su verslo įmonėmis;  modernios studijos;  naujausios technologijos. Pagrindinių bakalauro studijų programos  Aviacijos inžinerija  Branduolinė energetika  Gamybos inžinerija ir technologijos  Mechanikos inžinerija  Mechatronika  Sporto inžinerija  Šilumos energetika ir technologijos  Transporto priemonių inžinerija

KTU Mechanikos ir mechatronikos fakultetas Kęstučio g. 27 (VIII rūmai) LT-44312 Kaunas Tel. +370 37 300 400 El. p. mmf@ktu.lt www.ktu.lt/mmf/ www.ktu.lt/priemimas

s, o j i d u t s i e J s, !!! o j i d u et kur t s i a t b e n r i

Magistro studijų programos  Branduolinė energetika  Gamybos inžinerija  Mechanikos inžinerija  Mechatronika  Pramonės inžinerija ir vadyba  Pramonės termoinžinerija  Termoinžinerija  Transporto priemonių inžinerija  Transporto priemonės Mechanikos inžinerijos, energetikos ir termoinžinerijos, transporto inžinerijos mokslų krypčių doktorantūros studijų programos

 Tęstinio mokymosi (kvalifikacijos kėlimo) kursai  Specialistų konsultacijos  Taikomieji tyrimai ir paslaugos verslui  Technologinių procesų kūrimas, modeliavimas ir tobulinimas  Inžinerinių medžiagų savybių tyrimai ir apdorojimo technologijų rengimas  Mašinų ir konstrukcijų stiprumo ir ilgalaikiškumo tyrimas  Degimo procesų ir aplinkosaugos problemų tyrimas  Šilumos transformavimo įrenginių kūrimas ir tyrimas  Kompiuterinis konstrukcijų ir technologijų modeliavimas, optimizavimas ir projektavimas  Naujų gaminių projektavimas naudojant sparčiuosius prototipus  Mašinų spinduliuojamo triukšmo lygio matavimai, akustinių laukų analizė ir rekomendacijų rengimas  Rotorinių sistemų (turbinų, generatorių, siurblių) diagnostika ir stebėsenos sistemų kūrimas  Transporto priemonių tobulinimas ir naudojimo efektyvumo didinimas

Infrastruktūra

Ar pajėgsime pritraukti daugiau investicijų? Investicijos yra būtina sąlyga ekonomikai augti. Jos skatina našumą, leidžia didinti įmonių parduodamų prekių ir paslaugų konkurencingumą, kelia gyventojų darbo užmokesčio vidurkį. Investicijų kiekio skirtinguose Lietuvos ekonomikos sektoriuose duomenys rodo, kad 1 000 Lt materialinių investicijų padidėjimas vienam darbuotojui darbo vietos produktyvumą padidina vidutiniškai 0,5 Lt. Taigi bet kokiai valstybei, kuri sau tikslingai kelia augančios ir stiprios ekonomikos reikalavimus, investicijos turi rūpėti. Tačiau nors tiek Vyriausybė, tiek ir visuomenė yra suinteresuotos didesniais investicijų mastais, kurie leistų tikėtis realaus ekonominio augimo, naujų darbo vietų ir patogios gyvenimui aplinkos sukūrimo, kol kas Lietuvos investicijų statistika neatrodo įspūdingai. „Euromonitor International“ skaičiavimais, pagal tai, kiek kapitalo (investicijų) tenka vienam mūsų šalies gyventojui, Europoje lenkiame tik tokias šalis kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija ir Lenkija. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą taip pat galėtų būti kur kas didesnis. Šiuo metu, 2011 m. Jungtinių Tautų duomenimis, investicijos į šalį procentais nuo BVP Lietuvoje siekia vos 33 %, kaimyninėje Latvijoje – 43 %, o štai Estijoje – daugiau kaip dvigubai nei mūsų šalyje – net 75 %.

Rita Griguolaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Aišku, kad visi investuotojai šalis ar regionus pasirenka skaičiuodami. Į šią „aritmetiką“ patenka ne tik prekių ar paslaugų kainos, valstybės ekonominiai rodikliai, tačiau ir laiko, reikalingo suderinti veiklą ir gauti jai leidimus, sąnaudos, t. y., mokesčių, darbo santykių, teritorijų planavimo, statybų procesų reguliavimo, įvairių leidimų išdavimo, įmonių registravimo trukmė. Tad nuosavybės (piniginių lėšų, žemės ar gamybinės įrangos) turėjimas, dar nereiškia, kad investuotojas gali imti ir veikti iš karto. Bet kokio objekto statybą ar kelio tiesimą reglamentuoja įstatymai ir teisinis reguliavimas – tik nuo jų detalumo ir griežtumo priklauso, kiek ir kokią privačią ūkinę-ekonominę veiklą galima vykdyti. Dažniausiai dauguma tiek valstybinių institucijų, tiek užsienio verslo atstovų, planuodami savo ar siekdami nuspėti kitų investicijas, remiasi Pasaulio banko sudaromu

Kapitalas (investicijos) vienam šalies gyventojui, 2012 m., tūkst.

Šaltinis – „Euromonitor Inernational“, 2012 m.

Infrastruktūra

„Doing Business“ indeksu. Pagal nustatytą metodologiją Pasaulio bankas vertina šalių reguliavimo naštą – reikalavimus verslui ir nuosavybei įregistruoti, statybos leidimams, investicijų apsaugą, mokesčius ir kt., ir skelbia, kurioje šalyje ar regione yra numatomos palankiausios verslo sąlygos. Deja, pagal statybos leidimų išdavimą 2012 m. Lietuva pasistūmėjo viena vieta žemiau, t. y., į 48-ą eilutę. Minėtas indeksas nevertina teritorijų planavimo procesų, tačiau, remdamasis esama praktika, sufleruoja, kad situacijos vertinimas būtų gana prastas, ir vargu, ar Aplinkos ministerijos dar nuo 2009 m. rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo projektas sulauktų palankesnių rezultatų. Nors naujasis Teritorijų planavimo įstatymo projektas, kaip skelbiama, turėtų supaprastinti teritorijų planavimo procesus ir į juos įvesti daugiau aiškumo, tačiau projektuojamas jame reguliavimas turi pagrindinę teritorijų planavimo ydą. Tai – aiškus neatitikimas tarp apribojimų naudotis nuosavybe ir savininkų galimybės paveikti planavimo procesus. Savininkui pateikiama galybė reikalavimų – pradedant gamtos apsauga, baigiant visuomenės informavimu apie savo planuojamą veiklą. Nereikėtų pamiršti ir nepatogių suvaržymų naudotis nuosavybe – žemę naudoti tik tam tikrai nustatytai veiklai, tam tikrais atvejais leisti naudotis savo nuosavybe visuomenei ir t. t. Visi tokie įpareigojimai akivaizdžiai nustumia nuosavybės apsaugą ir savininko teisę priimti sprendimus dėl savo nuosavybės į antrąjį planą. Be to, jais stabdoma ir savarankiška ekonominė-ūkinė veikla, tad jie neskatina žmogaus imtis ne tik didesnių investicinių projektų, bet ir gerinti savo paties buities. Siūlomas naujo Teritorijų planavimo įstatymo projektas labiau centralizuoja teritorijų planavimą. Planavimas suskirstomas į valstybės, savivaldybės ir vietovės, teritorijų planavimo dokumentų rengimą, jį priskiriant atitinkamai valstybės, savivaldybės ar vietos lygmens institucijoms. Tai turėtų įnešti tik daugiau aiškumo pačioms institucijoms. Tačiau reikėtų pastebėti, kad vieno lygmens planavimo dokumentų įsigaliojimo hierarchinis priklausomumas nuo kito neišsprendžia esminės teritorijų dokumentų

rengimo problemos – dokumentų efektyvaus rengimo ir savininkų galimybės daryti įtaką sprendimams. Apmaudu, kad valdžios institucijos sau pasilieka praktiškai visas sprendimų teises. Naujojo Teritorijų planavimo įstatymo projekto rengėjai viešai pabrėžia, kad mažiau reikės rengti detaliųjų planų. Pagal projektą žemės naudojimo paskirtis galės būti keičiama, tik jei tokia galimybė bus numatyta savivaldybės kompleksiniame plane. Vadinasi, jei statybos bus planuojamos urbanizuotose ar numatytose urbanizuoti teritorijose, tai užstatomųjų (naujai vadinamų – detaliųjų) planų rengti nereikės. Tai tikrai virs palengvinimu nemažai daliai esamų ir būsimų savininkų, vykdant savo veiklą. Tačiau jei žemės nuosavybė nepateks į savivaldybės kompleksinius planus kaip urbanizuotina teritorija, tai naujasis įstatymas galutinai užkirs kelią savininkui spręsti, kaip ateityje naudotis savo nuosavybe. Todėl būtų kur kas parankiau savivaldybės kompleksiniame plane priemiesčio teritorijose, kur dabar yra žemės ūkio paskirties sklypai, nustatyti daugiafunkcę paskirtį, bet neįtvirtinti galimoms veikloms alternatyvų, o nustatyti saugomus rodiklius – taršos, eismo, triukšmo ir kt. reikalavimus. Įdomiausias aspektas – valstybės institucijos turės „greitąjį kelią“ teritorijas. Atskiras valstybei svarbių projektų režimas lems, kad investuotojai, turintys valdžios institucijų patepimą, turės išimtines, pavyzdžiui, visuomenės informavimo ir konsultavimo taisykles. Tokio mechanizmo sukūrimas rodo, kad bendroji tvarka lieka neparanki veikloms vykdyti, o valstybė, norėdama, kad kai kurie projektai neužstrigtų, – susikuria atskirą mechanizmą. Toks sprendimas iš vienos pusės atrodo logiškas. Reikia investicijų ir aktyvios ekonominės veiklos šalyje, o su esamu teritorijų planavimo reguliavimu ji sudėtingai vykdoma. Kita vertus, ekonominės-ūkinės veiklos vykdymas yra privataus sektoriaus prerogatyva, todėl valstybės dalyvavimas investiciniuose projektuose neturėtų būti nuolatinė praktika. Kur kas veiksmingesnis būdas paspartinti investicinę veiklą ir ekonominį augimą – leisti nuosavybę valdančiam asmeniui laisviau veikti. 

Infrastruktūra

Prie Europos standartų Lietuva artėja „Rail Baltica“ geležinkeliu Šiandien geležinkeliai yra viena ekologiškiausių ir ekonomiškiausių transporto rūšių pasaulyje. Šiuo metu šalyje vykdomas „Rail Baltica“ projektas Europos Sąjungos mastu pripažintas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektu ir yra sudėtinė Europos Sąjungos transporto tinklo plėtros programos dalis. Tai dar 2004 m. patvirtino ES Parlamentas ir Taryba. Lietuvoje jam suteiktas ypatingas, valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. „Rail Baltica“ – pirmasis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje tokios didelės apimties geležinkelių transporto plėtros projektas, kuris turėtų išspręsti itin svarbias didėjančių krovinių srautų ir keleivių vežimo šiaurės–pietų kryptimi užduotis. Transeuropinio transporto tinklo programoje numatyta geležinkeliu sujungti Helsinkį ir Veneciją, Baltijos ir Adrijos jūras. Visai realu, jei viskas klostysis sėkmingai, kad gal jau net po 10-ies metų traukiniu iš Estijos bus galima patogiai nuvažiuoti ar gana greitai nugabenti krovinius iki pat Portugalijos.

Planuojama, kad pagal „Rail Baltica“ projektą nutiesta atitinkanti Europos Sąjungos standartų reikalavimus 1 219 km ilgio geležinkelio linija jungs ne vieną kaimyninę valstybę – traukiniai iš Varšuvos riedės per Marijampolę, Kauną, Šiaulius ir Rygą iki Talino, o perkelti keltu, sieks net Helsinkį. Didžioji dalis „Rail Baltica“ geležinkeliui tiesti reikalingų lėšų skiriama iš Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondų paramos, dar 770 mln. litų numatoma skirti iš valstybės biudžeto. Savo lėšomis prie projekto įgyvendinimo prisideda ir jo vykdytoja Lietuvoje AB „Lietuvos geležinkeliai”, ant kurios pečių gula pagrindinė rūpesčių našta. Lietuvai įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą yra svarbu visokeriopai. Tai privalu siekiant, kad ne tik būtų pagerinta esama šalies geležinkelių infrastruktūra, kuri yra gerokai nusidėvėjusi, gana nepatogi ir turi daugybę trūkumų, bet ir būtų lengvesnis susisiekimas tarp Europos Sąjungos ir Baltijos šalių. Neabejojama, kad „Rail Baltica“ projekto

Infrastruktūra

įgyvendinimas leis gerokai padidinti žmonių mobilumą ir krovinių gabenimo apimtis. Tai gerins keleivių ir krovinių pervežimo kokybę, didins šio verslo pelningumą ir konkurencingumą, sustiprins tranzito pozicijas, garantuos greitesnę Baltijos valstybių regioninę plėtrą bei turės didžiulį teigiamą poveikį visos šalies ekonomikos augimui. Be to, sukurs nemažai naujų darbo vietų, skatins turizmą. Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą nuo 2013 m. pabaigos traukiniai europinės vėžės geležinkeliu turi pradėti važiuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Marijampolė–Kaunas, o apie 120 km ilgio europinių vėžių geležinkelio iki Kauno tiesimo darbai bus pabaigti 2015 metais. Dar vėliau bus nutiesta ir visa likusi 335 km ilgio Lietuvoje planuojamo „Rail Baltica“ geležinkelio dalis. Bendra projekto įgyvendinimo mūsų šalyje vertė turėtų siekti 1,9 mlrd. litų. Lietuvoje vienas iš tokios didžiulės apimties visos šalies mastu vykdomo projekto ypatumų yra susijęs su tuo, kad turime dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžes. Tik trumpą atkarpą nuo Lenkijos sienos traukiniai rieda ES standartus atitinkančia 1 435 mm pločio geležinkelio linija, o visos kitos – Sovietų Sąjungos palikimas – 1 520 mm pločio vėžės. ES TEN-T programos ir Lietuvos lėšomis numatyta skirti lėšų dviem „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo dalims: viena jų – europinės vėžės rekonstrukcija ir tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės, kita – esamos geležinkelio linijos rekonstrukcija nuo Šiaulių iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Tai reiškia, kad įvykdžius planus, nuo Mockavos iki Lenkijos sienos bus tik vieno tipo 1 435 mm pločio vėžė. Be to, planuojama, kad ties Palemonu europinės vėžės geležinkelio linija prie „Rail Baltica“ transporto sistemos bus prijungtas ir Kauno viešasis logistikos centras. Šio geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas projektavimo ir rekonstravimo darbai kainuos 342 mln. litų. Juos turėtų skirti Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondai, šalies Vyriausybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pirmieji projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai buvo pradėti 2010 m. gegužės 10 d. ruožo tarp Šeštokų ir Mockavos atkarpoje. Būtent čia susijungia Vakarų (1 435 mm) ir Rytų (1 520 mm) standarto vėžės. Iki 2011 m. rugpjūčio mėn. šios apie 6 km ilgio atkarpos rekonstrukcijos projektą „Šeštokai–Mockava sugretinto geležinkelio ruožo rekonstravimas“ įvykdė UAB Geležinkelio tiesimo centras (GTC).

 Viena iš metalinių rekonstruoto geležinkelio ruožų pralaidų.  Naujoviška guminė pervaža per keturis bėgius.  Rekonstruotas geležinkelio ruožas su dvejomis

skirtingo pločio vėžėmis.

Infrastruktūra

Buvo atlikta daugybė įvairiausių darbų ir jiems prireikė vykdytojų inžinerinio sumanumo bei aukšto profesionalumo lygio. Tai – žemės, viršutinės kelio konstrukcijos, laikinųjų pervažų įrengimo, vandens nuvedimo, pervažų įrengimo, pralaidų remonto ir statinių remonto darbai, taip pat trijų tiltų rekonstrukcijos darbai. Visi jie nebuvo paprasti ir ta prasme, kad viskas turėjo būti suprojektuota ir iki smulkmenų atlikta nepriekaištingai, užtikrinant traukinių judėjimo saugumą, – juk numatytas po rekonstrukcijos keleivinių vagonų vidutinis greitis turės būti 120 km/val., o prekinių – 80 km/val. Reikėjo rekonstruoti 6 km geležinkelio atkarpą su R65 tipo bėgiais ant gelžbetoninių pabėgių sugretintai abiejų (europinei ir Rytų standarto) vėžei, įrengti metalines gofruotas pralaidas, rekonstruojant ne vieną tiltą, taip pat įrengti keturias naujoviškas su guminėmis dangomis pervažas. Aišku, kad naujoms „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoms keliami ir nauji gamtosauginiai reikalavimai, o jie negali būti įvykdyti nepritaikius pačių naujausių technologijų ar gaminių. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad būtų eliminuota geležinkelio ruožų tarša naftos produktais. Tokių sprendimų toli ieškoti nereikia. Rekonstruotose pervažose patiesti kilimai „OIL-EX“ puikiai apsaugo nuo teršalų gruntą. Juose vystančios cheminės reak-

cijos absorbuoja naftos produktus ir neleidžia jiems pratekėti į gruntą, o dangos paviršius išlieka sausas ir neslidus vaikščioti pėstiesiems. Rekonstravus ruožą tarp Šeštokų ir Mockavos, kitam kiek ilgesniam nei 13 km „Rail Baltica“ geležinkelio ruožui įrengti AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė konkursą ir balandžio gale pasirašė sutartį su rangovu – įvykusio konkurso nugalėtoju (dalyvavo keturios įmonės). Tai ta pati įmonė – UAB Geležinkelio tiesimo centras“ (GTC). Jai teks nutiesti ruožą nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Mockavos bei rekonstruoti esamą geležinkelį Marijampolė–Šeštokai, šalia jo įrengiant papildomas 1 435 mm pločio vėžes. Pasirašytos sutarties vertė – 85,3 mln. litų. Įtarimus, kad GTC darbus įvykdys ne laiku ar nekokybiškai, galima iš karto atmesti, jei atidžiau pasidomėtumėme šia įmone.

Infrastruktūra

UAB Geležinkelio tiesimo centras veiklą pradėjo dar 1945 m., kai Vilniaus geležinkelio apygardoje buvo įkurta Mašinų remonto stotis Nr. 95. Šiandien GTC yra savarankiška AB „Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė ir viena stipriausių geležinkelio srities rinkos dalyvių. Joje 400 darbininkų, inžinierių bei aukštos kvalifikacijos atestuotų specialistų dirba kaip viena atsakinga komanda, kurioje puikiai dera tiek ilgametę patirtį turinčių, tiek jaunų diplomuotų specialistų siekiai. Darniam kolektyvui ne vienus metus vadovauja bendrovės direktorius Adomas Kazbaras. Kad GTC laimi konkursus, nieko keista – tam yra visos prielaidos. Įmonė yra atestuota Statybos produkcijos sertifikavimo centre (SPSC) ypatingų statinių statybos darbams atlikti, taip pat turi atestatą, suteikiantį teisę atlikti geležinkelių riedmenų ir jų mazgų techninę priežiūrą bei remontą. GTC konkuruoti rinkoje padeda ir joje veikianti sertifikuota kokybės sistema, atitinkanti ES kokybės valdymo standartą ISO 9001:2008. Be to, šioje bendrovėje įdiegtos aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos procedūros, atitinkančios LST EN ISO 14001:2004, BS OHSAS 18001:2004 standartų reikalavimus ir leidžiamos praktiškai vykdyti. Su geležinkelių atnaujinimu ir tobulinimu susiję visi GTC veiklos strateginiai planai. Pagrindinė įmonės veikla – geležinkelio kelių ir visų rūšių iešmų remonto darbai

bei naujų kelių tiesimas. Bendrovė nepriekaištingai atlieka didelės apimties darbus, kuriems reikia aukšto technologinio lygio pasirengimo. Jos darbuotojai visada patikimai ir laiku įvykdo prisiimtus įsipareigojimus, kai reikia atlikti kapitalinio ir vidutinio geležinkelio remonto darbus, pertvarkyti geležinkelio stočių kelius ar pakeisti iešmus. GTC yra įprasti ir kiti specifiniai geležinkelio remontui būdingi darbai: žemės sankasų suformavimas, pervažų ar pralaidų įrengimas ir pan. Visus darbus įmonė atlieka mechanizuotai, naudodamasi sunkiųjų kelio mašinų kompleksais. Norėdama žengti koja kojon su laikmečio naujovėmis, ši bendrovė nuolat atnaujina per visą istoriją sukurtą savo techninę bazę. Tai leidžia jai tiesti šiandienius reikalavimus atitinkančias ir atlaikančias didesnes apkrovas geležinkelio linijas, skirtas riedėti greitesniems šiuolaikiniams traukiniams. Efektyvų GTC darbą padeda užtikrinti įsigyta nauja moderni technika: universali iešmų keitimo mašina „Desec“, geležinkelio tiesinimo, kelio lyginimo ir plūkimo mašina „Duomatic 08-32U“ su lazerine sistema, geležinkelio kranas KŽU, dvi motorinės platformos, balasto planiravimo mašina USP, sunkiojo tipo drezina. Artimiausiu metu bendrovės darbuotojai jau galės naudoti ir naują iešmų ištaisymo mašiną „Unimat“, taip pat ir antrąją kelio lyginimo ir plūkimo mašiną „Duomatic 08-32U“. Kasmet GTC įsigyja nemažai ir mažosios mechanizacijos priemonių. Įmonė negaili lėšų, kad profesionalus ir atsakingas jos specialistų darbas, naudojantis modernia technika bei įrenginiais, užtikrintų nepriekaištingą geležinkelio tiesimo darbų kokybę – juk ji yra būtina eismo saugumui garantuoti. Be to, GTC darbuotojai puikiai išmano ne tik savo kasdienius darbus. Jie yra parengti operatyviai reaguoti ir atsiradus nenumatytoms situacijoms. Stichinės nelaimės, avarijų ir pan. atvejais GTC greitai gali mobilizuoti savo visą nenumatytų situacijų likvidavimo komandą, todėl pasirašiusiems su šia įmone sutartį užsakovams galima išlikti ramiems net susidarius ekstremalioms sąlygoms. Pakalbinti GTC vadovai teigia, kad per 68 įmonės veiklos metus jau nebeliko Lietuvoje tokio geležinkelio ruožo, kuriame ji nebūtų klojusi kelio. Nors darbų sąrašas tikrai ilgas, bet, aišku, geriausiai įsimena pastarieji. Šiandien, be užbaigtų darbų tarpstotyje Šeštokai–Mockava, kur buvo paklota pirmoji sugretinto kelio geležinkelio „Rail Baltica“ gardelė, galima džiaugtis ir sėkmingai atliktais Draugystės geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcijos, ruožo Radviliškis–Pagėgiai–Valstybinė siena atstatymo ir modernizacijos darbais. Taip pat atsakingai GTC įvykdė ir vidutinių kelio remontų užduotis Kazlų Rūdos, Palemono, Marijampolės stotyse bei daugelyje tarpstočių atliko ilgabėgių ir sąvaržų keitimo darbus. Tikrai įspūdinga yra per 2012 m. GTC atliktų darbų ataskaita: įrengta 97 km geležinkelio kelio, pakeistas 41 iešmas, ištaisyta 130 km geležinkelio kelio.  Spartus darbas su geležinkelio klotuvu UK 25/9-18.

S p r i n g 201 3 ( 3 ) / S u m m a r y



Gegužės 21 d. iškilmingame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, GTC direktorius Adomas Kazbaras ir kt.

Ne mažesni įmonės planai ir šiais metais. Ji planuoja tęsti jau pradėtus Rimkų stoties kelyno, Perkėlos kelyno, geležinkelio ruožo Kaunas (Palemonas)–Gaižiūnai rekonstrukcijos darbus, jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimo ir kitus geležinkelio kelio remonto darbus. Be abejonių, kad vienas iš svarbiausių darbo barų bus susijęs su minėta pasirašyta sutartimi – esamo geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena–Mockava rekonstravimas. Beje, pagal sutartį šiame ruože GTC ne tik rekonstruos 13,15 km ilgio 1 435 mm vėžės pločio kelią tarpstotyje, bet ir 9,359 km geležinkelio kelių pačioje Mockavos geležinkelio teritorijoje. Vien tik naujų iešmų, įskaitant sąraizgas ir sankirtas, bendrovei teks įrengti 24 vnt. Ne mažiau atsakomybės iš įmonės specialistų prireiks ir tvarkant kitus reikalingus geležinkeliui eksploatuoti statinius. Sutartyje numatyta, kad bus rekonstruoti 4 tiltai, 8 pervažos ir 16 pralaidų, taip pat pastatyta 326 m ilgio apsaugos nuo garso atitvara. Aišku, dalį darbų atlikti bus patikėta ir subrangovams: žemės darbai ir kiti kelio statiniai – UAB „Alkesta, AB „Eurovia“, signalizacijos ir ryšių darbai – UAB „Fima“, elektros darbai – UAB „Tilta“, garsą slopinančių sienučių įrengimo darbai – UAB „Gatas“, o darbo projektą parengs – EPG.

Gegužės 21 d. Mockavos geležinkelio stotyje buvo suorganizuotas iškilmingas renginys, skirtas naujo „Rail Baltica“ etapo darbų pradžiai ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Mockavos paminėti. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, GTC direktorius Adomas Kazbaras ir daugelis kitų su projektu susijusių įmonių vadovų bei specialistų. Renginio metu buvo pademonstruota moderni geležinkelio tiesimo technika – kelio klotuvas UK 25/9-18, portalinės platformos, biraliniai vagonai, kelio mašina PT-800 ir kt. Visa ši technika yra pritaikyta tiek 1 435 mm europinei vėžei, tiek plačiajai 1 520 mm vėžei tiesti. Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo sėkmė priklausys ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kaimyninių valstybių. Ypač Lenkijos, nes per jos teritoriją bus tiesiama šiaurės–pietų geležinkelio atkarpa, sujungsianti Baltijos šalis su Vokietija ir kitomis Vakarų Europos valstybėmis. Jo manymu, Lietuvoje atlikti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbai paskatins paspartinti kolegų darbus kaimyninėse šalyse. 

UAB Geležinkelio tiesimo centras Trikampio g. 10, LT-25112, Lentvaris, Trakų r. Tel. (8 5) 269 3202, el. p. info@gtc.lt, www.gtc.lt

S u m m a r y / S p r i n g 2013 (3)

ARCHITECTURE Busan Cinema Center: an actual slap in the face to gravity The idea of the Busan Cinema Center project was a synthesis of open and close, public and private spaces. The total area of the interior spaces equals 57 981 m². The project was completed in 2012. The project is ‘Wolf D.Prix/ COOP HIMMELB(L)AU’ studio’s first job in North Korea and deals with the theme of the roof as an architectural element, which has been exploited for numerous years now. The complex’s urban spaces are composed of separate buildings that are concentrated under gigantic roofs. The complex holds theatres, cinemas, conference halls, administrative offices and restaurants. The design of the spaces is based on a flexible hybrid function therefore they can be used all the year round. In 2007 the Busan Cinema Center project took International Architecture Award and received Chicago Athanaeum Award while in 2011 the centre’s cantilevered roof was registered on Guinness World Records Book as the longest roof of this kind. Favourable fashion winds from this year’s Milan Furniture Fair Architect and interior designer Ieva Prunskaitė who’s recently returned from the world-famous furniture and lighting exhibition ‘Milan: interiors of tomorrow’ has agreed to lift the veil on the exhibition that attracted more than 300,000 visitors. The 52th exhibition featured more than 2,500 manufacturers of furniture and interior design elements. The designer assures that quite a few of this year’s novelties could be creatively adjusted to almost any Lithuanian interior therefore the new fashion trends from Milan should be particularly exciting for skilful Lithuanians. So, some first-hand impressions from the exhibition… CONSTRUCTION Problems of decay of building facades can be avoided The durability of buildings could be identified as the key problem in this area. Usually decay of the outer partition walls begins due to the low resistance to freeze, humidity and corrosion of masonry products. The larger part of Lithuania lies in the humid climate zone, particularly the seaside where constant humidity prevails, aggravating buildings’ exploitation conditions even more so. How could the topical issues of the durability of buildings of both old and modern construc-

tion be approached? Particular attention must be paid to protecting the constructions from humidity. The second solution to the problem is applying freezeresistant facade materials. The freeze-resistance class must also be taken into consideration. (page 33) Reasons and factors of deformability of bases of buildings Strength and deformability are the key geotechnical characteristics of bases of soil and foundations. Occasionally their behaviour under the influence of various dynamic and climatic effects and soil consolidation phenomena are estimated. However, it is often the case in the field of construction that the geotechnical indexes of bases of foundations are considered constant meanwhile the aforementioned specific factors rarely get estimated. There is still a lack of understanding that a building’s construction scheme has to be closely associated with the type and condition of its bases as well as the circumstances of the building’s construction. After all, the building’s constructional reliability depends on how adequately we estimate the joint work of change in geotechnical conditions of the construction site, bases and foundations and the holding constructions installed above them. A roof for half the price: an offer you can’t refuse Asbestos roofs are harmful to your health. Perhaps it’s time to get a new roof for a much lower price? On 13th of May NMA (National Paying Agency) started collecting applications under the ‘Asbestos roofing replacement’ activity of the measure ‘Rural renewal and development’ of the Lithuanian Rural Development Programme 2007-2013. The aim of the measure is creating a safe environment to live and work in rural areas enjoying more modern villages. The asbestos roofing replacement programme does not foresee any compensation for the work and the wood of the roof construction therefore it is most beneficial for those who choose steel or non-asbestos slate roofing sheets. This choice guarantees minimum costs as well as a rapid process of the roofing works what makes it easy to arrange the price with the roofers. Some of the reliable roof manufacturers are currently offering discounts, for instance, a Finnish company ‘Ruukki Lietuva’ has some attractive offers for those who’ll decide to install their new roof on their own.



S p r i n g 201 3 ( 3 ) / S u m m a r y

ENGINEERING

INFRASTRUCTURE

Lithuanian peculiarities of compliance with building technical regulations According to the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania even up to 90 various building technical regulations and 77 annexes to the regulations are currently in force in Lithuania. It is no doubt that making sense of such a vast number of documents and managing to comply with all the requirements set forth by them is quite difficult. However, to a number of building business participants requirements of building technical regulations (BTR) are part of their everyday work. These are architects, designers, building engineers and other specialists related to construction or exploitation of buildings. STRUCTUM talked to architect Rytis Mažuolis from Kaunas about practical appliance of BTR in everyday work.

Will we be able to attract more investments? Investments is a necessary condition for economic grow. Every country that purposefully sets requirements for its growing economics should be concerned with investments. Lithuania is concerned with investments of a larger scale, which are expected to allow economic growth, new jobs and creation of a comfortable living environment. However, the investment statistics does not look promising. By issue of building permits Lithuania moved up by one position to the 48th place in 2012. However, this index does not assess spatial planning processes. Even though the new Spatial planning draft law should simplify spatial planning processes, it has a clear discrepancy between limitations on access to property and the possibility to influence planning process granted to owners.

RENOVATION AND CLADDING OF OBSOLETE PARTS Durability and reliability of parts of machines depend on the structure and characteristics of the surface. They can be altered using various surface treatment technologies. During the exploitation various parts of machines and mechanisms become unsatisfactory due to attrition therefore the problem of their renovation and surface consolidation comes into the foreground. A surface can be consolidated by cladding coatings. Cladding is one of the most economical ways of increasing resistance to attrition of various parts. Saving raw materials is one of the most topical issues nowadays. Using secondary raw materials instead of the usual ones solves not only economic but ecological problems as well. What is crucial is searching for new ways how and where secondary raw materials can be applied.

spring 2013 (3)

The RAIL BALTIKA railway helps Lithuania move closer to the European standards The ‘Rail Baltica’ project has been recognised as a priority project at the EU level and is part of the European transportation network development plan. Works began in 2010 on the dual gauge (1435 mm. Western and 1520 mm Eastern) section between Šeštokai and Mockava. The section’s reconstruction was completed by UAB ‘Geležinkelio tiesimo centras’ (‘Railway Construction Centre’), abbreviated as GTC. The many works carried out required engineering brilliance and a high level of professionalism. AB ‘Lietuvos geležinkeliai’ has recently signed a contract with GTC, once more a winner of the competition, which will complete another section from the Lithuanian-Polish border to Mockava and will reconstruct the existing Marijampolė-Šeštokai track. The contact is estimated to be worth 85.3 mln. Lt.

Architekt큰ra