1.2.1. Projektų su upeliais pavyzdžiai pasaulyje ir Lietuvoje

Deja, natūralus upių tinklas yra smarkiai pasikeitęs dėl įvairios žmogaus ūkinės veiklos. Upių vagos nuo senų laikų yra naudojamos kaip susisiekimo priemonė, kitaip sakant – vandens keliai, dėl to upės buvo pradėtos gilinti, jas sujunginėjo kanalais, buvo tiesinamos, reguliuojamos bei

tvenkiamos. Didžiausią įtaką padarė šlapių žemių sausinimas, kuris buvo itin intensyvus XX amžiaus

antroje pusėje, to pasekoje, Lietuvoje dabar yra nusausinta maždaug 46,6 % viso šalies ploto.

Sausinimo proceso metu buvo kanalizuojami maži upeliai, kasami nauji grioviai, todėl nemaža dalis

vidutinių upių virto grioviais. Dalis upių ir upelių dėl vagų tiesinimo sutrumpėjo, o kita dalis dėl

iškastų kanalųpailgėjo. Lietuvoje liko tik apie 17%(13 400km) nepakitusių upių vagų, o sureguliuota

net 46 000 km upelių ir upių atkarpų, bei iškasta 17 500km griovių ( Jablonskis ir kt., 2007). Teritorijų sausinimas bei upelių reguliavimas nuo 1990m yra uždraustas. To rezultate,

prasidėjo savaiminė upių bei upelių natūralizacija –ištiesintose vagose vanduo ardo krantus ir pamažu

ryškėja vingiai, o pakrantės apželia krūmynais. Todėl galima teigti, jog upių vagų tinklas yra

nepastovus gamtinis hidrografinis darinys, nes jo natūrali struktūra buvo smarkiai pakeista žmogaus

ūkinės veiklos ( Jablonskis ir kt., 2007).

1.2.1. Projektų su upeliais pavyzdžiai pasaulyje ir Lietuvoje

Pėsčiųjų zona – promenada Velenės mieste, Slovėnijoje

Teritorijos dydis – 1,7 ha, projektas baigtas 2014 m. Ši promenada iki pertvarkymo buvo gatvė, o dabar ji yra tapusi pagrindine miesto ašimi ir traukos centru. Per šią teritoriją teka upė, kurios vandens lygis smarkiai pakyla po kelis kartus per metus, bet likusį laiką čia būna gana seklu. Per ją

suprojektuotas tiltas su upelio šlaituose įrengtu amfiteatru, kur dažnai vyksta įvairūs renginiai ir

koncertai. Pasirinkta pagrindinio tako forma, architektūriniai sprendimai bei suprojektuoti suoliukai, sustabdo praeinančius gyventojus ir skatina lėtesnį gyvenimą (Landezine).

1.1 pav. Promenados projektas Velenės mieste, Slovėnijoje.

Ringdijk parkas, Amsterdamas, Nyderlandai

9

Projektas įgyvendintas 2014 m. Iš esmės projekto idėja yra išsaugoti natūralų istorinį kraštovaizdį ir sukurti tinkamą erdvę bendruomenei. Šiame projekte, tarp pėsčiųjų tako ir vandens

telkinių yra atviros erdvės– buvę kukurūzų laukai, kuriuose dabar yra žydinčios pievos, futbolo veja, šunų parkas, bendruomenės sodas bei promenada. Pėsčiųjų zonoje iš medinių sijų sukurtos

pasisėdėjimų vietos ir erdvės žaisti vaikams. Parko augmenija parinkta taip, kad būtų gražu visus

metus (Landezine).

1.2 pav. Amsterdamo Ringdijk parkas.

Marijampolės Poezijos parkas

Teritorijos dydis – 4,36 ha, projektas baigtas 2012m. Šioje vietoje parkas įrengtas dar 1987metais Jevonio ir Šešupės santakoje. Ši vieta po atnaujinimo tapo pagrindiniu gyventojų traukos

centru. Atnaujinti takai, suoliukai, upelio krantai, tilteliai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, pėsčiųjų

bei dviračių takai, poilsio aikštelės, kamerinių renginių erdvės bei amfiteatras, suteikia parkui patrauklumo, o sumaniai įrengtas apšvietimas bei fontanai traukia lankytojus bet kuriuo paros metu

(Statybunaujienos.lt).

1.3 pav. Poezijos parkas Marijampolėje.

La Rosa rezervato upelio atidengimo projektas Oklande, Naujojoje Zelandijoje

Projektas baigtas 2014 m. Upelio atidengimas arba renatūralizacija – tai praktika, kai kanalizuoti vamzdžiai iškeliami į paviršių, o jų vietoje atkuriamas natūralus upelis. 200 metrų

atidengtas Du Avondale upelio ruožas pagerino lietaus nuotekų reguliavimą, atkurtos natūralios

buveinės. Šis projektas apjungė bendruomenę – vietiniai gyventojai prisidėjo prie projekto

įgyvendinimo, čia jiems yra įrengtas sodas; vietinės mokyklos, specialiųjų poreikių bei dienos

priežiūros įstaigos rezervatą naudoja kaip lauko klasę; bendruomenės upelyje atlieka žuvų tyrimus ir

prižiūri upelio pakrantes. Upelio pakrančių esami želdiniai (gluosniai, raudonmedžių giraitės ir kt.)

buvo papildyti pakrančių žolinių augalų ekspozicijomis, šlaitai sutvirtinti viksvomis, o apsemiamoje teritorijoje pasodintos krūmų grupės, padedančios absorbuoti vandenį (Landezine).

1.4 pav. La Rosa rezervatas Oklande.

Bjerkedalen parkas Osle, Norvegijoje

Projektas įgyvendintas 2014 m. Šiame daugiabučių kvartale jau esamus parkus bei aikštes

papildė naujas, susitikimo vieta bei traukos centru tapęs parkas. Jo pagrindinis akcentas – atidengta 300m ilgio upelio atkarpa, kuri 50 metųbuvo kanalizuota. Šio upelio peraukštėjimas nuo vienos parko

pusės iki kitos yra 15 m, todėl tam nuolydžiui sureguliuoti formuojami maži kriokliai bei tvenkiniai,

kurie kartu yra puiki terpė veistis žuvims. Pietinėje parko dalyje esantis tvenkinys yra 3m gylio, todėl

yra tinkamas maudynėms ir vasarą tampa traukos objektu. Centrinė promenada kartu su antraeiliais

pasivaikščiojimo takais sukuria universalaus dizaino vientisą takų tinklą. Pavilijonas suprojektuotas įkomponuojant amfiteatrą su vaizdu, kavinę, tualetus ir pagrindinę aikštę šalia kavinės (IFLA Europe).

1.5 pav. Osle esantis Bjerkdalen parkas.

Parke taip pat yra krepšinio bei tinklinio aikštelės, o prie teritorijoje esančio darželio

pasodintas vaisių sodas. Taip pat čia yra pasodinta šlapesnes vietas pakenčiančių vietinių sumedėjusių