STRUCTUM 2012 Ruduo Nr.1

RUDUO I 2012 (1)

Panevėžyje įsikūrusi UAB „SDJ Baltic“ turi partnerių visoje Lietuvoje, sėkmingai plečiasi ir dirba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba elektrotechnine produkcija: kabeliais ir laidais, instaliacinėmis medžiagomis, antgaliais, šviestuvais ir lempomis, automatikos prekėmis.

Bendrovės specializacija – elektros variklių (vokiečių, rusų, lenkų gamybos), dažnio keitiklių, transformatorių, laidų ir kabelių (iki 110 kV), el. spintų, el. skirstomųjų skydų, automatinių jungiklių, magnetinių kontaktorių, vidaus ir lauko šviestuvų, gatvių apšvietimo šviestuvų, lempų, jungiklių, jutiklių, el. skaitiklių ir kitų elektrotechninių prekių tiekimo sritis. Taip pat įmonė prekiauja įvairiais elektros darbams būtinais įrankiais ir prietaisais, apsaugomis nuo elektros priemonių.

Mūsų mažmeninės prekybos pasiūlymai Elektros instaliacijos laidai, jėgos, telefoniniai kabeliai, televizijos kabeliai, PVC vamzdžiai, PVCH vamzdžiai, elektros automatiniai išjungikliai, saugikliai, kirtikliai, gnybtai, elektros skydai, spintos, komplektavimas, furnitūra, dėžutės, varikliai, kopėtėlės, elektros lemputės, šviestuvai, instaliaciniai kanalai, vamzdžiai, kištukiniai lizdai, jungikliai, ilgikliai, ilgintuvai, automatikos elementai, transformatoriai, elektros skaitikliai, kondensatoriai, reguliatoriai, įvairios juostos (vario, aliuminio, cinkuotos, izoliacinės, apsauginės, perspėjamosios, aptvėrimo), dažnio keitikliai, valdymo pultai, mygtukai ir kt., elektrotechninės medžiagos, KNX, išmaniojo namo sistemos „MyHome“ ir jų programavimas.

Mūsų bendrovė Jums gali pasiūlyti kokybiškų prekių už prieinamas kainas. Jas visada galima derinti pagal konkretų užsakymą. Prekes pristatome užsakymo dieną arba per 1–2 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo dienos. Jei reikia, dirbame ir savaitgaliais.

PARTNERIAI IR ATSTOVAI „Moeller“, „Philips“, „NKT Cables“, „Erko“, „Elektro-Plast“, „Tele-Fonika“, „Schneider Electric“, „Efen“, „Jung“, „Prakab“, „Weber“, „Zamel“, SEZ, „OBO Bettermann“, „Indel“, „Minbud“, „Hensel“, „Es-System Wilkasy“, „Scame“, „Baks“, „Bemko Tridonic“, „Elgo“, „Lamp“, „Pharrell Philips“, „Eaton“, „Eti“, „Obo“, „Blauberg“, „Sky-ing“.

UAB „SDJ Baltic“, Vilniaus g. 36, LT-36106 Panevėžys, Mob. tel. +370 64 501 517, El. paštas: dainius@sdjbaltic.lt, info@sdjbaltic.lt, www.sdjbaltic.lt , Skype – SDJBALTIC_EU

TURINYS 48

KONKURSAS „Roca“ skelbia penktąjį tarptautinį dizaino konkursą

ARCHITEKTŪRA 1 Objektas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: matomos ir nematomos detalės Akustika – harmoningai aplinkai 2 Objektas „Kempinski Hotel Cathedral Square“: uždanga nukrito „Knauf“ gipskartonio plokštės – išskirtinei gyvenimo kokybei Aktualijos Aštuntą kartą paskirta A. Dineikos stipendija „Cembrit“– neribotos fasadų galimybės Paveldas Liubavo dvaro malūnas – neatsitiktinės sėkmės istorija

4 12 14 22 23 26 28

statyba Pulsas „In Real“ nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams Kaip renovuojami daugiabučiai Suomijoje?

Tema Energinio pastatų efektyvumo didinimo koncepcijos. Architektūrinės priemonės

34 40 41 42

INŽINERIJA 3 Objektas Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo (9-asis) blokas: tikslus ir sklandus startas Patirtis yra neįkainojama Gaisrinė sauga naujajame lietuvos elektrinės bloke: specialistų išspręsti galvosūkiai Išskirtinės kokybės „Walraven“ inžineriniai sprendimai

48 56 58 60

INFRASTRUKTŪRA Tema Visagino atominės elektrinės projektas atsidūrė ant nežinomybės slenksčio BAU 2013 Miunchene Gero vėjo!

Aktualijos Lietuvos kraštovaizdžio formavimo ir tyrimų aktualijos aptartos seminare Transportas Patvirtintos naujosios pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės Atliekos Pavojingųjų atliekų tvarkymas – kiekvieno mūsų reikalas Knyga Laisvi kurti Summary

62 67 68 71 72 76

79

80

14 4

3

ruduo 2012





Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2108 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Elena Nekrošienė El. paštas elena@smediagroup.lt TEKSTŲ Autoriai: Aistė Galaunytė Greta Grabytė Ieva Siminonytė-Putriuvienė Kristina Noreikienė Liutauras Nekrošius Martynas Matulevičius Fotografijų autoriai: Elena Nekrošienė Gabrielius Varnelis Giedrė Šarkutė Jonas Tumasonis Lina Kučinskaitė Martynas Matulevičius Vacys Valužis Kalbos stilius ir korektūra VšĮ „Kalbos ir komunikacijos centras“ www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Ieva Slanytė Telefonas +370 5 265 3909 El. paštas ieva@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2012 © STRUCTUM, 2012

Žurnalas platinamas nemokamai

ruduo 2012

Redakcijos žodis Sveikiname Jus, vartančius pirmąjį žurnalo STRUCTUM numerį!

Esame novatoriškas „verslas verslui“ (B2B) koncepcijos leidinys, skirtas profesionalams – architektams, inžinieriams, statybų ir pramonės verslo atstovams bei infrastruktūros specialistams.

Mūsų tikslas – sukurti taip trūkstamą viešą erdvę, kurioje vyktų skirtingų sektoriaus sričių atstovų dialogas, idėjų, požiūrių ir problemų mainai.

Leidinio turinio struktūra apima visas pagrindines sektoriaus sritis – nuo projektinės fazės, kultūrinio konteksto, rinkos apžvalgos iki aktualių sprendimų statinių, aplinkos inžinerijos, pramonės, socialinės ir verslo infrastruktūros srityse.

Pirmojo STRUCTUM numerio tema – energija. Šiuo metu, kai pastatams šildyti sunaudojama 40 proc. visos Europos Sąjungos suvartojamos energijos, energijos vartojimo mažinimas yra vienas pagrindinių valstybių narių, taip pat ir Lietuvos, prioritetų mažinant energetinę priklausomybę. Todėl pristatome Jums pirmąjį publikacijų ciklo „Pastatų energinio efektyvumo didinimo koncepcijos“ straipsnį: pokalbį su mokslininku Andriumi Keiziku apie tai, kokių rezultatų šioje srityje galima pasiekti papildomomis architektūrinėmis priemonėmis.

Lietuvos energetinės priklausomybės mažinimas tiesiogiai susijęs su mūsų šalies galimybėmis savarankiškai pasigaminti energijos. Inžinerijos skiltyje pristatome Jums didžiausią šiandienos energetikos sektoriaus projektą – naują 455 megavatų (MW) galios kombinuoto ciklo (9-ąjį) bloką, užtikrinsiantį gerokai efektyvesnę ir švaresnę elektros energijos gavybą. Infrastruktūros skiltyje apžvelgiamos kito ypač svarbaus Lietuvai – Visagino atominės elektrinės – projekto perspektyvos, analizuojami galimi praktinio pasirengimo aspektai.

Architektūros dalyje didžiuojamės galėdami pristatyti naująjį „Kempinski Hotel Cathedral Square“, penkių žvaigždučių viešbutį Vilniuje, o šventiniam sezonui artėjant nusprendėme pažvelgti į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro interjerą – kaip meno kūrinį – transformacijų aspektu. Tęsdami energijos temą, spausdiname interviu su Gintaru Karosu. Jo vadovaujamas Liubavo krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus, įsikūręs naujam gyvenimui prikeltame Liubavo dvaro malūno pastate ir pats pasigaminantis elektros energijos restauruota turbina, šiais metais pelnė prestižinį „Europa Nostra“ apdovanojimą.

Gero skaitymo –

Konkursas

„Roca“ skelbia penktąjį tarptautinį dizaino konkursą Didžiausia pasaulyje vonios kambario įrangos gamintoja „Roca“ paskelbė penktojo tarptautinio dizaino konkurso „Jump the Gap“ pradžią. Šis konkursas vyksta kas dveji metai, jame kviečiami dalyvauti jauni (iki 35 m.) dizaineriai, architektai ir architektūros, dizaino studentai iš viso pasaulio.

Kas? Konkurso užduotis yra ir paprasta, ir kartu sudėtinga: reikia vizualiai pateikti naują koncepciją, produktą arba erdvę ateities vonios kambariui. Turint omenyje, kad po dešimties metų dabartiniai mūsų poreikiai ir šiuolaikinės technologijos taps praeities dalis, į šią užduotį reikia pažvelgti ne tik kūrybiškai, bet ir įžvalgiai.

2010–2011 m. konkursui paraiškas pateikė 3 009 jaunieji kūrėjai iš 92 pasaulio šalių. Vertinimo komisijos pirmininkas buvo garsus dizaineris, architektas Ronas Aradas (Izraelis). Konkurso nugalėtoju tapo Michałas Warykiewiczius iš Lenkijos, pristatęs projektą „In & Out Shower“ – dušo zoną ant sukamosios platformos, kuri iš vidinės (vonios kambario) erdvės gali tapti išorine – sodo dušu.

Kada?

Norintieji dalyvauti 2012–2013 m. konkurse iki 2013 m. sausio 31 d. turi registruotis interneto puslapyje www.jumpthegap.net. Konkursinę medžiagą reikėtų pateikti iki 2013 m. balandžio 18 dienos.

Kaip? Šįkart konkurso vertinimo komisijos pirmininkė bus 2010 m. Pritzkerio architektūros prizo laureatė architektė Kazuyo Sejima („Sanaa“, Tokijas), komisijos nariai: dizaineris Harri Koskinenas („Friends of Industry“, Helsinkis), žurnalo „Wallpaper“ redaktorius Benjaminas Kemptonas (Londonas), architektas Andrésas Jaque (Madridas) ir „Roca“ dizaino direktorius Josepas Congostas. 

Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas rasite svetainėje www.jumpthegap.net.

www.jumpthegap.net www.roca.com www.roca.lt

Atstovas Lietuvoje Nerijus Bakšys Tel. +370 682 43 234 El. paštas nerijus.baksys@lt.laufen.com

Apie „Roca“ „Roca“ – didžiausia pasaulyje vonios įrangos gamintoja. Daugiau nei 135-iose šalyse veikianti bendrovė ypatingą dėmesį skiria technologijoms, dizainui ir inovacijoms. Apie „Roca“ autoritetą daug pasako jos bendradarbiavimas su garsiausiais pasaulio architektais (R. Moneo, D. Chipperfieldu, „Herzog & De Meuron“, Z. Hadid), interjero dizaineriais ir dizaino studijomis („Benedito Design“, „Giugiaro“, „Schmidt & Lackner“). Viena labiausiai bendrovei „Roca“ rūpimų sričių – aplinkos apsauga. Tai įrodo tvarių produktų, energiją ir vandenį taupančių įrenginių kūrimas ir plėtra. Be to, „Roca“ yra įkūrusi pasaulinį fondą „We Are Water“ ir aktyviai dalyvauja jo veikloje.

A rchitektūra / 1 O bjektas

Pagrindinė fojė.

1 O bjektas / A rchitektūra

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: matomos ir nematomos detalės Aistė Galaunytė, architektė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatas toks pat ryškus, kaip ir menas, gyvenantis jame. Vienintelė šalyje opera savitai įsiliejo į Vilniaus senamiesčio panoramas – juodoji scenos dėžė su mirgančiu ekranu nepraslysta pro akis nei leidžiantis Ukmergės plentu, nei žvelgiant nuo Gedimino pilies bokšto. Skvere šalia Neries suprojektuotas pastatas – neatskiriamai suaugęs su savo funkcija ir, nors nesitaikydamas prie jos, su miesto istorine dalimi.

Teatro rūmų išskirtinumas Teatrų (ir ypač operos teatrų) rūmai yra išskirtinė tipologinė pastatų grupė su faktiškai nekeičiama savo pirmine paskirtimi, o kartu ir architektūrine raiška. Ši raiška – dažnai dekoratyvi, toli gražu ne minimalistinė – keldavo diskusijų ir prieš porą šimtų metų. Čia galime prisiminti Paryžiaus didžiąją operą (arch. Ch. Garnier, 1861–1875 m.), Rygos operos teatrą (arch. L. Bohnstedtas, 1863 m.) – beje, neseniai po rekonstrukcijos atvėrusį duris. Neįmanoma nepaminėti Sidnėjaus operos (arch. J. Utzonas, 1959–1973 m.), įkūnijusios šiuolaikinio teatro kaip pastato-simbolio, pastato-orientyro sampratą. Vienas naujausių pavyzdžių – Oslo opera (projektavimas – „Snøhetta“, 2008 m.), įstiklinta jos fojė bei medžio apdaila galėtų priminti ir Lietuvos operos ir baleto teatrą.

Interjeras, išlikęs iki mūsų dienų 1974 m. Vilniuje pastatytas Operos ir baleto teatras buvo vienas novatoriškiausių to laikotarpio statinių. Šiandien nieko nebestebinantys struktūrinio stiklo fasadai tuomet buvo labai neįprastas ir daug kartų viešai kritikuotas sprendimas.

Tačiau bėgant metams šis ekstravertiškas fasadas tapo skiriamuoju teatro ženklu, sudarančiu galimybę kiekvienam bent fragmentiškai susipažinti su teatro interjeru.

Architektė Lada Markejevaitė, sauganti ir tvarkanti E. N. Bučiūtės kūrybos archyvą, pasakoja, kad dabartinio interjero koncepcija pradėjo ryškėti 1968–1969 m., kai buvo pradėti vidaus apdailos darbai. Čia vėl išryškėjo skirtumai tarp tiems laikams būdingų asketiškų, funkcionalistinių interjerų ir architektės E. N. Bučiūtės požiūrio. Autorės norėta sukurti iškilmingumo, šventės ir teatrinės nuotaikos atmosferą – kas taip būdinga operai.

Nuotraukos iš LNOBT archyvo.

Pagrindinis teatro fasadas.

 Autoriai Architektė Elena Nijolė Bučiūtė Dailininkas Jurijus Markejevas Baldų dizaineris Eugenijus Gūzas Konstruktoriai: Ciprijonas Strimaitis, Ida Doktorskytė

 ĮGYVENDINIMAS Realizacijos data: 1963–1974 m.

Rekonstrukcijos: 1985 m., 2003 m., iki dabar

 Duomenys Adresas – A. Vienuolio g. 1, Vilnius Bendrasis plotas – 19 800 kv. m Naudingasis plotas – 15 000 kv. m Tūris – 120 000 kub. m

A rchitektūra / 1 O bjektas

 Pagrindinės salės planas.

Po rekonstrukcijos parteryje įrengtas centrinis praėjimas.

 Balto tinko detalė – teatro išorės apdaila pereina į interjerą.  Profiliuotos keraminės plytos.

Nuotraukos iš L. Markejevaitės archyvo.

Molis specialiai vežtas iš Latvijos, nes turėjo būti atsparus didelei garso vibracijai.

1 O bjektas / A rchitektūra

Šiandien nieko nebestebinantys struktūrinio stiklo fasadai tuomet buvo labai neįprastas ir daug kartų viešai kritikuotas sprendimas. Tačiau bėgant metams šis ekstravertiškas fasadas tapo skiriamuoju teatro ženklu, sudarančiu galimybę kiekvienam bent fragmentiškai susipažinti su teatro interjeru. Šis įspūdis pasiektas ne tik erdvės formavimo priemonėmis – laužyti balkonai, įspūdingas kopimas laiptais pagrindinės fojė link, – tačiau ir medžiagų bei spalvų išdėstymo koncepcija. Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą galima suskirstyti į tris lygius: apatiniam lygiui, kur įsikūrusios bilietų kasos, būdingas tamsus, netgi juodas koloritas. Panaudotos „sunkios“ medžiagos – juodas granitas, medis, žalvaris. Drabužinių ir vestibiulio lygio nuotaika šiek tiek „lengvėja“ – taip pat naudojamas žalvaris, medis, tačiau prisijungia baltas marmuras, šviesiai rusvos spalvos baldai, geltono stiklo indai, baltai tinkuotos sienos. Viršutinis

lygis, t. y. pagrindinė fojė, pats iškilmingiausias – labai akcentuota raudona spalva, originali sienų keramika, kilimas, taip pat gelsvo stiklo sietynai, kurie nešviečia, o tik atspindi šviesą. Pagrindinis erdvinis elementas – trys laužytos medžiu apdailintų balkonų eilės, baldai, projektuoti E. Gūzo, tokios pat stilistikos, kaip apačioje esančio bufeto.

Kitas intriguojantis aspektas – architektės noras interjero prabangą ir šventę sukurti iš Lietuvos bažnyčiose, dvaruose ir valstiečių namuose naudotų medžiagų. Kietmedžių lentos ir plokštės panaudotos fojė sienoms ar balkonų turėklams, taip pat ir žiūrovų salės luboms bei sienoms.

Spalvotas stiklas naudotas sietynams, sieninėms ir lubų lempoms, vyno taurėms. Kelių rūšių raudonos keraminės plytos naudojamos sienų puošybai. Žalvariu dekoruojamas koridorius ir pagrindinės durys, durų rankenos, peleninės, lempos, laiptų detalės, grindų elementai.

Svarbu tai, kad apie šiuos sprendimus ir po keturiasdešimties metų galima kalbėti ne kaip apie istoriją, o kaip apie esamą ir vertinamą interjerą. Vis dėlto neišvengta ir praradimų.

Operos ir baleto teatras buvo suprojektuotas turint omenyje net smulkiausias detales, tokias kaip indai, peleninės, durų rankenos, informaciniai užrašai. Tai buvo originalūs, specialiai Operos ir baleto teatrui dailininko J. Markejevo sukurti dizaino elementai, deja, dalis jų jau nebepuošia teatro.

Išlikusios žalvario rankenos.

Aliuminio vamzdelių siena.

Neišlikusi žalvario peleninė.

Priešgaisrinės salės uždangos žalvariniai žvynai.

A rchitektūra / 1 O bjektas

Salė po rekonstrukcijos – žali kėdžių apmušalai pakeisti raudonais.

Didelės ir mažos techninės metamorfozės Išskirtinis autentiškas interjeras – tai fasadinė teatro dalis, dengianti sudėtingas konstrukcijas ir techniką. Būtent pastarųjų nuolatinis atnaujinimas ir tobulinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių teatrui išlikti šiuolaikiškam.

Atliekami didžiosios salės rekonstrukcijos darbai.

Nuotraukos iš LNOBT archyvo.

1974 m., tik pastačius teatrą, jo dosjė galėjo būti maždaug tokia: pirmame aukšte yra vestibiulis, drabužinės, bufetai ir sanitariniai mazgai. Antrame aukšte – 1 150 vietų salė, fojė, bufetai. Salės parteryje yra 780 vietų, be to, dar yra 22 balkonai, išdėstyti dviem aukštais. Prie scenos įrengti aktorių kambariai, administracijos ir repeticijų patalpos. Scena – 27 m pločio ir 21 m gylio (su 11 keliamųjų skydų, 12 m skersmens sukamuoju ratu), avanscena – 9 m gylio. Orkestro duobėje buvo įrengtos keliamosios aikštelės, jos galėjo būti fiksuojamos trimis padėtimis. Prie A. Vienuolio gatvės yra uždaras ūkinis kiemas, jame – dekoracijų sandėliai, dirbtuvės.

Konstrukcijos – surenkamo ir monolitinio gelžbetonio. Žiūrovų zonos perdanga – išilginės metalo santvaros su

1 O bjektas / A rchitekt큰ra

Pagrindinis teatro fasadas.

A rchitektūra / 1 O bjektas

17 m ilgio gembėmis ir skersinės metalo santvaros su 12 m ilgio gembėmis. Salės balkonai remiasi į monolitines gelžbetonio gembes. To meto spaudoje („Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas“ (1988 m., p. 36); „Naujieji operos ir baleto rūmai“ („Švyturys“, 1974 m., Nr. 20, p. 4)) buvo aprašyta originali metalinė erdvinė žiūrovų salės perdangos konstrukcija, sukurta inžinieriaus C. Strimaičio. Taip pat atkreiptas dėmesys į

Operos ir baleto teatras buvo suprojektuotas turint omenyje net smulkiausias detales, tokias kaip indai, peleninės, durų rankenos, informaciniai užrašai.

Tai buvo originalūs, specialiai Operos ir baleto teatrui dailininko J. Markejevo sukurti dizaino elementai, deja, dalis jų jau nebepuošia teatro.

10

1 O bjektas / A rchitektūra

Tad 1985 m. Operos ir baleto teatras patyrė pirmąją rekonstrukciją. Vamzdeliai pakeisti faneruotės plokštėmis.

Galima paminėti ir „kosmetinę“ rekonstrukciją, atliktą praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.

Tuomet buvo pakeisti originalių fojė ir kavinės baldų apmušalai, o pagrindinės fojė erdvė pagyvinta augalais, jiems pritaikyti žalvariu dengti vazonai.

2005 m. vėl tobulinama salės akustika. Šįkart keičiamos grindys ir kėdės. Tiek minkšta, veltinio grindų danga, tiek kėdžių apmušalai neatitiko garso sugeriamumo reikalavimų, t. y. jo „sugerdavo“ per daug. Minkšta grindų danga buvo pakeista laminatu, įrengtos naujos vengriškos kėdės, geriau atspindinčios garsą. Po šios rekonstrukcijos iki 984 sumažėjo žiūrovų vietų salėje skaičius – vadovaujantis naujausiais priešgaisriniais reikalavimais, parteryje atsirado centrinis praėjimas.

Scenos transformacijos Be abejo, kalbant apie teatro rekonstrukciją ir technines galimybes, neįmanoma nepaminėti scenos. Pagrindinė Operos ir baleto teatro scena, kaip buvo įprasta praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio teatrams, projektuojama transformuojama. Tiesa, XXI a. jos laukė naujos transformacijos. Tai vėlgi iš dalies susiję su garsu. Teatro žmonės pažymi: viena vertingiausių scenos mechanikos ypatybių – tyla. Norint, kad įrenginys spektaklio metu daug kartų keistų savo padėtį, jo skleidžiamas triukšmas turi būti sumažinamas iki minimumo arba vieną kartą pakeltas jis turi likti statiškas. Kadangi spektakliai darosi vis dinamiškesni ir dinamiškesni, scenos keliamųjų skydų padaugėjo iki penkiolikos. Nuo 50 iki 65 padidėjo dekoracijų keltuvų skaičius, taip pat naudojama šešiolika taškinių keltuvų – kiekvieno jų keliamoji galia yra 500 kilogramų.

Scenos transformacijos galimybės.

pagrindinę sceną, kurią ruošė meistrai iš tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos, modernią suomišką apšvietimo sistemą.

Vis dėlto netrukus po teatro atidarymo kai kurių išskirtinio dizaino, tačiau ne itin funkcionalių sprendimų buvo atsisakyta. Vienas jų – žiūrovų salės sienų danga iš dažytų aliuminio vamzdelių. Nuo pat teatro veiklos pradžios ši danga netenkino salės akustikai keliamų reikalavimų – vamzdeliai buvo per ilgi, garsas juose tiesiog „dingdavo“.

Nuotraukos iš LNOBT archyvo.

Dar viena scenos inovacija – pakeliamosios baleto grindys. Tai specialios grindys, saugančios nuo traumų. Baleto grindys susideda iš aliuminio rėmo, klijuoto medžio ir spyruokliuojančių intarpų, tai leidžia šuolius atlikti „minkštai“. Kai grindys nenaudojamos, jos pakeliamos ir laikomos scenos dėžėje.

Ar išvysime teatro priestatą?

Projektuojant teatrą septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, darbuotojų patalpos buvo numatytos apytiksliai 300 žmonių. Šiuo metu teatre dirba apie 600 darbuotojų. Natūralu, kad teatro patalpos nevisiškai tenkina čia kuriančius menininkus. Tarkime, pasigendama repeticijų salės, kuri būtų tokio pat dydžio, kaip pagrindinė scena. Minėtina, kad egzistuoja ir architektės E. N. Bučiūtės parengtas priestato projektas: apie 2 000 kv. m ploto pastatas galėtų būti prijungtas prie teatro rytinio sparno ir tęstis Vilniaus gatvės link. Jame suprojektuotos trūkstamos repeticijų patalpos. 

11

A rchitektūra

Akustika – harmoningai aplinkai Dažnai sakoma, kad triukšmas yra labiausiai erzinantis aplinkos veiksnys. Vadinasi, norint efektyviai dirbti ar ilsėtis, akustiniais sprendimais turėtų būti pasirūpinta ir kasdienėje aplinkoje: biuruose, gyvenamuosiuose namuose, švietimo įstaigose.

AKUSTIKOS REGLAMENTAVIMAS Lietuvoje vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis akustiką, yra statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“.

Jame reglamentuojamos aidėjimo (reverberacijos) trukmės T60 vertės. Tai viena svarbiausių akustikos charakteristikų. Aidėjimas yra patalpų akustinis kriterijus ir parodo patalpos „skambėjimą“. Tarkime, kalba daug prasčiau yra suprantama atvirose erdvėse, kur nėra specialių akustinių sprendimų, pavyzdžiui, koridoriuose, nei akustiniu požiūriu geriau įrengtose patalpose, pavyzdžiui, biuro patalpose. Taip pat esama kitų papildomų reikalavimų, į kuriuos atsižvelgiama darant individualius akustikos projektus.

12

Patalpų aidėjimo trukmė skirstoma į atskiras klases, pavyzdžiui, C klasei (minimalus reikalavimas naujai statybai) pasiekti gyvenamų pastatų bendrojo naudojimo patalpose T60 vertė turi būti ne prastesnė nei 1,3 s, mokymo įstaigose: koridoriuose, laiptinėse – 1,3 s, sporto salėse – 1,3 s, įprastinėse klasėse – 0,8 s, muzikos klasėse – 0,6 s.

PAGRINDINĖS PROBLEMOS, KYLANČIOS TAIKANT PATALPŲ AKUSTIKOS SPRENDIMUS Dažnai būna taip, kad projektuojant pastatus aidėjimo trukmė nėra specialiai projektuojama ar iš anksto bandoma modeliuoti. Suprantama, kad rengti individualius akustikos projektus standartiniams biurams ar mokykloms yra per brangu. Tačiau Lietuvoje galėtų būti

A rchitektūra

pradėti taikyti tipiniai projektavimo algoritmai, skirti tipinėms patalpoms, kurioms svarbi akustika, projektuoti.

Pavyzdžiui, „Knauf“ atstovybė Vokietijoje siūlo patalpų akustinio projektavimo skaičiuoklę, kuri, įvertinusi įvairius duomenis (sienų, perdangų konstrukciją, patalpos paskirtį, langų skaičių ir jų uždengimą, būsimą žmonių skaičių patalpoje, baldus ir pan.), pateikia akustinius sprendimus. Deja, tam tikros medžiagos, kuriomis galima pasiekti akustinius rodiklius patalpose, nėra akustine prasme reglamentuojamos. Reglamentuojamas tik galutinis rezultatas, t. y. aidėjimas patalpoje. O kokiu būdu tai pasiekti, sprendžia architektai.

AKUSTINĖS LUBŲ PLOKŠTĖS „KNAUF CLEANEO“ „Knauf“ siūlo gausų spektrą akustiką gerinančių medžiagų bei sprendimų. Vienas jų – akustinės lubų plokštės „Knauf Cleaneo“. Šios plokštės atitinka STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, keitimas 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. D1-696, statybos gaminiams keliamus reikalavimus. „Knauf Cleaneo“ plokštės gali atitikti C arba D garso klasę. Taip pat yra atsparios smūgiams pagal DIN 18032-3.

„Knauf“ akustinių plokščių montavimas yra analogiškas kitoms gipskartonio pakabinamų lubų rūšims. „Knauf Cleaneo“ akustinės lubos tvirtinamos prie pakabinamos metalinės konstrukcijos, sumontuotos tik iš tvirtų 0,6 mm storio skardos „Knauf“ profilių ir „Nonius“ arba tiesiogiai tvirtinamų pakabų. Metalinė konstrukcija savo ruožtu gali būti tvirtinama tiek prie medinių sijų, tiek prie gelžbetonio perdangos. Plokštės tvirtinamos savisriegiais sraigtais ant šios konstrukcijos pagrindinių ir laikančiųjų profilių.

Ant laikančiųjų profilių gali būti uždėtas ne plonesnis kaip 20 mm storio mineralinės vatos izoliacinis sluoksnis.

Tačiau kartu iš perforuotų plokščių gali būti formuojamas lubų piešinys. Ertmių dydžiai svyruoja nuo 6 iki 15 milimetrų. Ertmės gali būti apskritimo ar kvadrato formos, galima rinktis iš keturių jų išdėstymo būdų: plokštes su reguliaria ratukų perforacija, plokštes su reguliaria kvadratukų perforacija, plokštes su išbarstyta rutuliukų perforacija ir „Slotline“ – plokštes su frezuotų juostų perforacija.

Dažymas: plokštės „Knauf Cleaneo“ gali būti dažomos, taigi yra nuosekliai pritaikomos prie interjero kolorito. Plokščių paviršių galima dengti labai įvairiomis medžiagomis: sintetinės dervos dispersiniais dažais, daugiaspalvėmis dažomosiomis medžiagomis, aliejiniais dažais, matiniu laku, alkidinės dervos dažais, poliuretano laku (PUR), polimerinės dervos dažais, epoksidiniu laku (EP), šarmine danga (kalkių, skystojo stiklo ir silikatinių dažų dangos gipsinių plokščių pagrindams netinka), dispersiniais silikatiniais dažais (atsižvelgiant į reikiamas dažų gamintojo rekomendacijas ir nuorodas). Dažais padengtos plokštės nepraranda savo akustinių ypatybių.

Formavimas: akustinės plokštės „Knauf Cleaneo“ išilgine kryptimi gali būti formuojami įgaubti ir išgaubti paviršiai (tam plokštės storis turi būti lygus 12,5 mm). Formuoti galima sausu arba drėgnu būdu. 

AKUSTINĖS PLOKŠTĖS PRITAIKOMOS PRIE INTERJERO SPRENDIMŲ Žinoma, įrengiant akustines plokštes gyvenamosiose patalpose ar viešosios paskirties pastatuose ne mažiau už funkciją yra svarbi estetika.

Perforacija: akustinių plokščių perforacijai visų pirma svarbus yra funkcinis veiksnys. Nuo kiaurymių dydžių, kiekio, atstumų tarp jų priklauso plokštės garso absorbavimo ypatybės.

13

A rchitekt큰ra / 2 O bjektas

14

2 O bjektas / A rchitektūra

„Kempinski Hotel Cathedral Square“: uždanga nukrito

Aistė Galaunytė, architektė

Rudens pradžioje, po beveik septynerių metų, nuo, ko gero, reikšmingiausioje senojo Vilniaus erdvėje stovinčio pastato nukrito uždanga. Viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ nustebino saikingais, bet kartu prabangiais sprendimais, sugrąžindamas originalią pastato funkciją ir dvasią.

Vacio Valužio nuotrauka.

15

A rchitektūra / 2 O bjektas

Viešbučio vidinis kiemelis uždengtas mobilia stiklo konstrukcija.

 Autoriai Originalaus pastato (Universiteto g. 14) architektas Michailas Prozorovas Originalaus pastato statyba: 1893–1900 m.

Architektas (rekonstrukcijos autorius) Gintaras Šernius (UAB „Skliauto pėda“) Konstrukcija – UAB „Konstrukcijų projektai“ Interjeras – „Living design“ (Švedija)

 ĮGYVENDINIMAS Projekto vadovas Gintaras Šernius Užsakovas UAB „AAA Cathedral Square Hotel“ Rangovė UAB „Molesta“ Techninė priežiūra ir konsultavimas: UAB „COWI Lietuva“ Įvykdymo data: 2005–2012 m.

 Duomenys Adresas – Universiteto g. 14 / L. Stuokos-Gucevičiaus g. 2, Universiteto g. 12, Vilnius Bendrasis plotas – 8 417,08 kv. m Naudingasis plotas – 4 898,58 kv. m Užstatymo plotas – 1 850,05 ir 132,32 kv. m Aukštų skaičius – 4 ir mansarda, 3 ir mansarda Aukštis – 21,70 ir 14,52 m Tūris – 42 900,56 ir 1 656,64 kub. m Viešbučio numerių skaičius – 96

Viešbučio renesansas „Viešbučių „Kempinski“ tinklas išsiskiria objektais istorinėje aplinkoje, – pasakoja projekto autorius, architektas G. Šernius, vardydamas Europos didmiesčius. – Dabar tarp jų – ir Vilnius. Moderni architektūra „Kempinski“ atveju yra retenybė.“

Tokia veiklos koncepcija – tai ne tik tam tikro sektoriaus verslo strategija, tačiau ir stambi investicija į senamiesčio audinį. Naujam gyvenimui prikeliamas, restauruojamas istorinis statinys. Šia prasme apibūdinimas „viešbučio renesansas“ tikrai įgauna tiesioginę prasmę – mat tai ir buvo pirmoji, originali statinio funkcija. Viešbučio „Kempinski Hotel Cathedral Square“ atstovai primena, kad dar XIX a. viduryje šią miesto teritoriją įsigijo Otonas Bogdanovičius – garsus to meto dvarininkas, ne vieno Vilniaus pastato savininkas. Matydamas spartų Vilniaus miesto augimą ir plėtrą bei šalia Katedros aikštės vieną po kito dygstančius valdžios institucijų bei visuomeninių įstaigų pastatus, O. Bogdanovičius suprato, kad ši teritorija tampa pačiu miesto įvykių centru, ir čia esantis pastatas bus puiki investicija. Tad dar 1893 m. dvarininkas suskubo rūpintis naujomis statybomis.

Vacio Valužio nuotraukos.

16

2 O bjektas / A rchitektūra

Senasis viešbučio korpusas ir naujasis priestatas.

17

A rchitektūra / 2 O bjektas

Pirmojo viešbučio aukšto planas. Konstrukcijas projektavo UAB „Konstrukcijų projektai“.

Nelaikančios gipskartonio pertvaros – „Knauf“.

Iliustracija iš „Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo.

Istorizmo stiliaus pastatą suprojektavo M. Prozorovas (1860–1914 m.), vienas žymiausių, produktyviausių (daugiau kaip 50 pastatų Vilniuje autorius) ir madingiausių to meto architektų, kuris, be viso kitko, „išmanė metalo ir gelžbetonio konstrukcijas“, teigiama leidinyje „Vilniaus senamiesčio architektūros stiliai“ (elektroninis leidinys, prieiga per internetą http://issuu.com, parengė VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, 2011 m., p. 61). Įdomu, kad pastaraisiais metais būtent šio architekto kūryba yra sparčiai rekonstruojama, pritaikoma šiuolaikinėms reikmėms.

Taigi pačioje XX a. pradžioje baigtuose statyti rūmuose įsikūrė įvairios valstybės institucijos ir, be abejo, nedidelis viešbutis, skambiu pavadinimu „Niujorkas“.

Istorija ir šiuolaikiškumas Rekonstruotas viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“ susideda iš trijų korpusų: pagrindinio, t. y. senojo, pastato (Universiteto g. 14), priestato (L. Stuokos-Gucevičiaus g.

2, Universiteto g. 12) ir kiemo korpuso. Jie sujungti į žiedinę sistemą, o jų viduryje yra kiemas. Taip naujuoju priestatu baigta formuoti senamiesčiui būdinga pastatų išdėstymo struktūra.

Minėtina, kad rekonstrukcijos projekto rengėjams teko paveldėti ne pačios geriausios būklės statinį. Monumentalaus keturių aukštų pastato unikalus dekoras buvo gerokai apiręs. Architektas G. Šernius prisimena, kad sveikų, neaptrupėjusių detalių visame pastate buvo rasta tik kelios. Bendradarbiaujant su architektūros paveldo specialistais buvo atkurta visa originali neoklasicistinė pagrindinio fasado puošyba, o tai reiškė, kad faktiškai visos detalės turėjo būti liejamos iš naujo. Tiesa, ne Lietuvoje, o Rygoje, Latvijoje. Kitas architektūros savasčiai išsaugoti ne mažiau svarbus elementas – langai – taip pat buvo atkurti remiantis originaliais fasado išklotinių brėžiniais, išlaikant angų dydžius, proporcijas ir skaidymą. Tiesa, neišvengta korekcijos, funkciškai reikalingos šiuolaikiniam viešbučiui. Pagal originalų projektą pastato gatvės fasadas neturėjo paradinio, centrinio įėjimo – į vidų buvo patenkama per simetriškai kairėje ir dešinėje išsidėsčiusius įėjimus arba iš kiemo.

Formuojant centrinį įėjimą trijų langų angos buvo paverstos durimis, uždėtas stogelis, tačiau, reikia pripažinti, fasado konfigūracija šiems pokyčiams buvo labai palanki. Naujasis įėjimas neatrodo svetimkūnis, kadangi jis sulietas su centriniu frontonu.

Kontekstas ir kompromisas XXI a. išvydus istorizmo stiliumi suprojektuotą naują pastatą dažnam natūraliai iškyla klausimas, kodėl taip padaryta. Naujojo viešbučio „Kempinski“ priestato autorius turi tvirtą atsakymą: „Norėjome sukurti kontekstualų pastatą, kuris savo raiška nekonkuruotų su M. Prozorovo kūriniu.“ Priestato apdailai pasirinktos stilizuotos istorizmo detalės, tačiau architektas G. Šernius pabrėžia: tai nėra tikslios kopijos, kiekvienas, priėjęs arčiau, iškart supranta šį pastatą esant naują.

Šioje vietoje ėjo Vilniaus gynybinė siena.

Vacio Valužio nuotrauka.

18

Kūrybiškai interpretuotas ir vidinis kiemelis. Norėta ne tik jį išsaugoti kaip būdingą senamiesčio erdvę, tačiau ir padaryti funkcionalų. Tai pavyko išspręsti erdvę uždengus mobilia stikline konstrukcija: esant palankioms oro sąlygoms, stiklinis stogas gali būti atidengiamas, o prireikus uždengiamas.

Taigi šis kiemelis tapo neatsiejama 260 kv. m didžiosios pokylių salės, įsikūrusios trečiajame korpuse, dalimi.

2 O bjektas / A rchitektūra

Tai, ko nemato praeiviai Visus tris korpusus koridorius sujungia į vientisą žiedo sistemą, besisukančią aplink kiemelį. Tokios koridorinės sistemos buvo be galo būdingos to laikotarpio pastatams. Viešbučio numeriai įrengti visuose korpusuose, suprojektuoti laikantis modulinės sistemos. Šiame viešbutyje moduliu buvo laikomi 35 kv. metrai. Tad viešbučio numeris „Junior Suite“ yra 1,5 modulio, „Executive Suite“ – 2 moduliai, prezidentiniai apartamentai – 3 moduliai. Tiesa, Vilniuje dėl vietos stokos istoriniame pastate kai kurie numeriai yra truputį mažesni. Viešbučio interjerą kūrė švedų įmonė „Living design“.

 Pagrindinis viešbučio vestibiulis pirmame senojo korpuso aukšte.  Viešbučio rūsyje įrengtas SPA su baseinu, pirtimis ir masažinėmis.

Nuotraukos iš „Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo.

19

A rchitektūra / 2 O bjektas

Viešbučių „Kempinski“ tinklas išsiskiria objektais istorinėje aplinkoje. Tokia veiklos koncepcija – tai ne tik tam tikro sektoriaus verslo strategija, tačiau ir stambi investicija į senamiesčio audinį.

Prezidentiniai apartamentai išdėstyti trečiajame naujojo priestato aukšte. Čia įrengti ne tik neperšaunamo stiklo langai, tačiau ir patekti į juos svečiai gali visiškai nepastebėti, naudodamiesi liftu, esančiu vidiniame kieme.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešbučio numeriai atitinka aukščiausius akustinius reikalavimus, projektuojant labai didelis dėmesys kreiptas į triukšmo minimizavimą, kelti ypatingi reikalavimai medžiagų ir įrangos kokybei bei patvarumui – visa tai pasakytina ir apie standartinius, ir apie pačius prabangiausius apartamentus.

Vis dėlto vienu svarbiausių prabangaus viešbučio planavimo sprendimų galima laikyti atidengtus ir eksponuojamus Vilniaus gynybinės sienos pamatus. Siena eina būtent toje vietoje, kur susikerta pirmasis ir antrasis korpusai. Taip, laimingam atsitiktinumui lėmus, eidamas į restoraną, ją gali apžiūrėti kiekvienas viešbučio svečias. Šalia sienos planuojama įrengti ir informacinį stendą. 

20

2 O bjektas / A rchitektūra

 Viešbučio apartamentų interjerų fragmentai.  Viešbučio apartamentų svetainės zona. Viešbučio interjeriniai

sprendimai išsiskiria jaukia, nedeklaratyvia prabanga, aukščiausios kokybės medžiagomis.

Nuotraukos iš „Kempinski Hotel Cathedral Square“ archyvo.

21

A rchitektūra

„Knauf“ gipskartonio plokštės – išskirtinei gyvenimo kokybei Aistė Galaunytė, architektė W115

„Knauf“ – visame pasaulyje gerai žinomas statybinių medžiagų ir sistemų gamintojas. Tarptautinė įmonė savo klientams siūlo kokybiškas statybines sistemas, supaprastinančias planavimą ir statybą.

Apie „Knauf“ gaminių pritaikymą naujame prabangiame viešbutyje, įsikūrusiame sostinės centre, kalbamės su UAB „Knauf“ atstovu, techniku Kastyčiu Vaseriu.

Rugsėjo pradžioje Vilniaus senamiestyje duris atvėrė viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“. Jo išskirtinės vidinės erdvės buvo sukurtos naudojant ir „Knauf“ gaminius.

Turbūt kiekvienas sutiks, kad tokiuose objektuose kaip viešbučiai be galo svarbus aspektas yra garso izoliacija. Į viešbutį atvykę svečiai pageidauja ramybės ir privatumo, o tai tiesiogiai susiję su kambario pertvarų laidumu garsui. Kai buvo projektuojamas viešbutis „Kempinski Hotel Cathedral Square“, „Knauf“ pasiūlė naudoti pertvarų sistemą W115 – tai yra dviguba metalinio karkaso konstrukcija su dviejų sluoksnių plokščių danga. Šios pertvaros vieną nuo kito atskiria viešbučio numerius, taip pat numerį nuo koridoriaus.

Kokie yra „Knauf“ pertvarų sistemos W115 pranašumai?

Dėl dvigubos gipskartonio plokščių dangos susidaro dvigubai geresnė izoliacija, ji gali siekti iki Rw (garso izoliacijos indeksas) = 67 dB. Tokiu atveju naudojamos ne standartinės, o specialios garsą izoliuojančios plokštės „Knauf Blue“. Gipskartonio pertvarų sistemų pranašumas yra tai, kad keičiant jų sudedamuosius elementus galima gauti skirtingų kokybinių charakteristikų gaminius. Tarkime, sistemoje W115 gali būti naudojami trijų skirtingų pločių metaliniai profiliai. Taip pat galime pasiūlyti specialius, garso bangas slopinančius MW profilius ir gipskartonio plokštes „Knauf Silentboard“, kuriais naudojantis galima montuoti dar plonesnes pertvaras su dar geresnėmis garso izoliacinėmis ypatybėmis. „Knauf“ gipskartonio pertvaros keičia įsivyravusį požiūrį, kad gera pertvara – tai mūro blokelių pertvara.

Kuo gipskartonio pertvarų sistemos yra pranašesnės už įprastas blokelių pertvaras?

Gipskartonio pertvaroms keliami trys pagrindiniai reikalavimai: statiniai, gaisro saugos (pvz., sistemos W115 atsparumo ugniai klasė – EI90) ir garso izoliacijos. Viešbutyje „Kempinski“ tarpbutinei pertvarai 67–68 dB užtikrina aukščiausią A klasę.

Apskritai projektuojant sienas iš gipskartonio galima labai tiksliai numatyti būsimų atitvarų technines charakte-

22

ristikas – garso izoliacijos, termoizoliacijos rodiklius. Įgyvendinus projektinius sprendinius, šie rodikliai gaunami visiškai nepakitę.

Be to, naudojant „Knauf“ gipskartonio plokštes, statybos procesas būna žymiai paprastesnis: a) tai sausas procesas, vadinasi, darbas yra gerokai spartesnis (juk nereikia laukti džiūvimo terminų), be to, pastatui „neperduodami“ papildomi drėgmės kiekiai; b) dėl nedidelio svorio konstrukcijų galima nemažai sutaupyti: gali būti įrengiami paprastesni pamatai, padidėja pastato naudingasis plotas; c) gipskartonio pertvaros gali būti išmontuojamos ir montuojamos naujai, t. y. galima lengvai transformuoti patalpų planavimą, tai ypač patrauklu biurų pastatams.  Trumpalaikio apgyvendinimo pastatų vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorius

Vidinių atitvarų garso klasė A

B

C

D

E

Rodiklis Apsaugomos erdvės tipas Tarp kambarių Tarp kambarių ir bendrojo naudojimo patalpų Tarp kambarių ir pramogoms skirtų patalpų Durys tarp kambarių ir koridorių (A, B, C, D durų garso izoliavimo klasė)

dB

dB

dB

dB

dB

55

52

50

48

46

58

55

52

50

48

61

58

55

52

50

40 (A)

35 (B)

30 (C)

25 (D)

20 (E)

Lentelė parengta pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, keitimas 2007 m. gruodžio 22 d.

Nr. D1-696.

Aktualijos / A rchitektūra

Aštuntą kartą paskirta A. Dineikos stipendija

Greta Grabytė

Architekto Arno Dineikos stipendija šiemet atiteko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ketvirto kurso architektūros studentei Jūratei Cirtautaitei už mokyklos projektą. Aštuntą kartą paskirtą stipendiją architekto garbei įsteigė jo buvę mokiniai, šiandieniame architektūros pasaulyje gerai žinomi architektai: Audrius Ambrasas, Gintaras Čaikauskas, Audrys Karalius, Gintaras Klimavičius, Sigitas Kuncevičius, Rolandas Palekas, Saulius Pamerneckis, Darius Osteika, Linas Tuleikis ir Vykintas Šeškus.

Skatina formuoti profesinę asmenybę Stipendijos fundatoriai įsitikinę, kad A. Dineika buvo išskirtinė asmenybė, paveikusi ne tik asmeninius, bet ir kūrybinius gyvenimus. Matyt, dėl šių priežasčių A. Dineika buvo dažnai nominuojamas kaip populiariausias dėstytojas. Pedagogas siekė pertvarkyti studijas, parengti naują architektų profesinio rengimo sistemą, jo iniciatyva įdiegtas meninis ugdymas, tad A. Dineikos dėka architektūra priklauso menų studijų srities krypčiai. Didžiąją gyvenimo dalį architektas paskyrė VISI (dabartinis VGTU) ir jo studentams, siekdamas kilstelti architektūros lygį Lietuvoje. Žinoma, ir pats A. Dineika tęsė architektūrinio projektavimo darbus, jo žinomesni objektai: 1963 m. suprojektuotas gamybinio susivienijimo „Svetlana“ laboratorinis korpusas Leningrade (su architektu G. Kostiurinu) ir pačiam architektui itin svarbus projektas – Šiaulių televizorių gamyklos sporto salė, pastatyta 1976 metais.

Būsimųjų architektų paskatinimas kartu yra siekis pratęsti ilgamečio VGTU Architektūros katedros vedėjo A. Dineikos pedagoginę veiklą. Stipendija įprasmina profesoriaus deklaruotas architektūros vertybes ir pastangas atskleisti jauno žmogaus talentą bei individualumą. Šios stipendijos tikslas – padėti būsimiems architektams formuoti savąsias vertybes ir profesinę asmenybę.

Pirmosios stipendijos buvo teikiamos tik VGTU architektūros studentams, bet prieš kelerius metus nuspręsta, kad dėl stipendijos gali varžytis visų architektūros mokyklų studentai. Pirmoji stipendija buvo įteikta 2005 m., ji atiteko architektui Matui Cirtautui, tačiau su šių metų nominante giminystės ryšių nėra. Komisija – kaip visada – objektyviai rinko perspektyviausią architektūros studentą.

Anoniminis balsavimas ir viešas gynimas A. Dineikos stipendijos skyrimas vyksta dviem etapais. Anksčiau penkis nominantus pirmajam etapui išrinkdavo trečio bei ketvirto kurso studentai. Prieš porą metų sistema buvo pakeista. Patys studentai, pretenduojantys gauti stipendiją, atsiunčia savo darbus – visuomeninių objektų projektus. Jie koduojami ir paskelbiami interneto svetainėje,

Šios stipendijos tikslas – padėti būsimiems architektams formuoti savąsias vertybes ir profesinę asmenybę, kartu tai yra siekis pratęsti ilgamečio VGTU Architektūros katedros vedėjo A. Dineikos deklaruotas vertybes ir pastangas atskleisti jauno žmogaus talentą bei individualumą.

23

A rchitektūra / Aktualijos

Stipendijos fundatoriai įsitikinę, kad A. Dineika buvo išskirtinė asmenybė, paveikusi ne tik asmeninius, bet ir kūrybinius gyvenimus. Matyt, dėl šių priežasčių A. Dineika buvo dažnai nominuojamas kaip populiariausias dėstytojas.

Jūratės Cirtautaitės pradinės mokyklos Klaipėdoje projektas.

balsuojama anonimiškai. Taip stengiamasi kuo objektyviau išrinkti geriausius darbus. Antrasis etapas – viešas projektų gynimas. Gynimo ceremonija visuomet vyksta VGTU architektūros rūmuose spalio pradžioje, taip pagerbiant A. Dineikos mirties metines. Šiemet įžanginę kalbą taręs vienas stipendijos steigėjų A. Karalius kaip visada privertė klausytojus susimąstyti: šįkart apie architektūrinius pozityvus ir negatyvus. Džiugu, kad visi stipendijos nominantai buvo susitelkę ties savo darbais, tad juos pristatė sklandžiai.

24 24

Nuo viešbučio saloje iki galerijos automobilių aikštelėje Kauno technologijos universiteto atstovas Darius Kamarūnas pristatė viešbučio projektą dirbtinai formuojamoje saloje, Klaipėdos mieste. Aiškiai išdėstęs pastato koncepciją bei urbanistinį salos formavimo sprendimą, komisijos palaikymo studentas nesulaukė, buvo išsakyta nemažai kritikos dėl kiek stilistiškai pasenusios architektūrinės kalbos, tačiau sveikintina, kad D. Kamarūnas nesutriko ir sklandžiai pabaigė pristatymą.

Aktualijos / A rchitektūra

VGTU studentė Julija Mickevičiūtė raiškia kalba prikaustė auditorijos dėmesį, tačiau komisijai to nepakako. Studentė pristatė pradinę mokyklą, kurios koncepcijos pradinė idėja buvo origami lankstiniai bei šviesos žaismas, tačiau, kaip pripažino pati autorė, koncepcija kūrybos proceso metu kito, tad galutinis rezultatas iš tiesų atitolo nuo pradinės idėjos. Objektas daugiau sietas su gamtine aplinka, o patalpų apšvietimo sprendiniai stokojo inovatyvumo.

Pradinės mokyklos projektą pristatė ir Joris Šykovas, taip pat VGTU studentas. Būsimasis architektas sužavėjo sklandžiu bei šmaikščiu pristatymu, taip pat ir inovatyviu bei kūrybišku požiūriu į architektūrą. Palyginti su kitais nominantais, J. Šykovo objekto koncepcija buvo įdomiausia bei geriausiai argumentuota, nestokojanti vaikiško žavesio ir logiškų sprendimų. Plastiškų formų mokykla išsiskyrė ne tik geru planiniu sprendimu, bet ir netradicinių viešųjų erdvių kūrimu, žaliosiomis klasėmis ar transformuojamomis erdvėmis. Kandi komisija nerado esminių projekto trūkumų, tad komentuota tik pasirinktų konstrukcijų forma. Gaila, tačiau J. Šykovui koją pakišo ne iki galo išbaigtas tūrio apipavidalinimas.

Dar vienas konkurso dalyvis, VGTU studentas Andrius Laurinaitis pristatė darbą, „parsivežtą“ iš Čekijos, kur studijavo pagal švietimo mainų programą ERASMUS. Galerijos, įrengtos automobilių aikštelėje, koncepciją pristatęs autorius ne iki galo užbaigė projektą, tad sulaukė daugiau vertintojų komentarų. Vis dėlto akcentuota, kad susipynusių funkcijų pastatas neabejotinai vertas dėmesio.

Nugalėjo konceptualumas ir argumentacija J. Cirtautaitės pristatytas pradinės mokyklos Klaipėdoje projektas išsiskyrė konceptualumu ir puikia argumentacija.

Autorė atsižvelgė ir į šalia esančią šiluminę elektrinę bei pasiūlė konversiją į modernaus meno centrą. Mokyklos koncepcijos pristatymą studentė pradėjo nuo tradicinio Klaipėdos miesto vaizdo. Autorė teigė, kad ją įkvėpė fachverkas, miestui būdingas raudonų plytų atspalvis bei urbanistiniai Klaipėdos sprendimai. Atkreiptas dėmesys, kad paletės formą primenanti mokykla puikiai suplanuota. Fasadų elementais stengtasi perteikti medžių siluetus, o pasirinktas rūdžių atspalvis atkartoja Klaipėdos koloritą. Neigiamų komentarų negailėjo A. Karalius, suabejojęs J. Cirtautaitės koncepcijos tvirtumu. Matyt, prie to prisidėjo ir simpatijos kitam nominantui. Tačiau J. Cirtautaitė puikiai argumentavo savo sprendimus, tad komisija priekaištų nebeturėjo.

Skelbdama konkurso rezultatus, komisija pripažino, kad šiemet laimėtoją buvo itin sunku išrinkti ir „tik per plauką“, pasak A. Karaliaus, pergalę išplėšė VGTU studentė J. Cirtautaitė. Visiems konkurso dalyviams buvo įteiktos A. Dineikos pastelės. Stipendijos steigėjai pasidalijo šiltais prisiminimais apie savo dėstytoją A. Dineiką. Jaunieji architektai turėjo puikią progą dar daugiau sužinoti apie išskirtinę asmenybę, padariusią didelę įtaką architektūros studijoms ir visai Lietuvos architektūrai. 

Nominantai (iš kairės): Joris Šykovas, Julija Mickevičiūtė, Jūratė Cirtautaitė, Andrius Laurinaitis, Darius Kamarūnas.

Gabrieliaus Varnelio nuotrauka.

25

tokios pat spalvos neskaidriais vandens pagrindo akriliniais dažais. Ši plokštė – tai patobulintas „Cembrit True“ variantas. Paprastai plokštės pagrindas nudažomas skaidriais dažais (laku). Plokštės „Zenit“ dažomos ne skaidriais, bet visiškai pigmentuojančiais ir padengiančiais pagrindą dažais – taip sukuriama dviguba apsauga. Plokščių spalvų skirtumai tapo faktiškai nematomi, iki minimumo sumažinta tikimybė pamatyti įbrėžimų.

Neribotos fasadų galimybės Fibrocementinės plokštės šiuo metu dažnai naudojamos ir statant visiškai naujus pastatus, ir renovuojant senus. Įmonė „Cembrit Holding“, jau daugiau nei 80 metų tiekianti gaminius iš fibrocemento, pristato naują produktą – fibrocementinę plokštę „Cembrit Zenit“.

Nauja fibrocementinių plokščių rūšis Plokščių pažeidimai ir įbrėžimai, atsiradę atliekant darbus statybos aikštelėje ar eksploatuojant pastatą, greitai pastebimi. Be abejo, šito nenori nei architektai, nei užsakovai.

Homogeninės plokštės, dažytos natūraliais pigmentais, kartais turi nežymių atspalvių skirtumų – architektai tai vertina kaip fasado natūralumą ar dinamiškumą, tačiau ne visada sulaukia užsakovų pritarimo. Įmonė „Cembrit Holding“, siekdama maksimaliai patenkinti savo klientų pageidavimus, 2012 m. pristatė naują „Cembrit“ plokštę – „Cembrit Zenit“. Fibrocementinės plokštės „Zenit“ unikalumas tas, kad homogeninis pagrindas padengtas

26

www.cembrit.lt

Plokščių „Cembrit Zenit“ techniniai duomenys ir montavimas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių „Cembrit“ gaminių.

Jei pageidaujama, „Zenit“ plokštėms gali būti pritaikoma nematoma tvirtinimo sistema „Cembrit Flow“.

Svarbūs įrengimo aspektai „Cembrit“ atstovybės Lietuvoje vadovas Virginijus Barišauskas atkreipia dėmesį į tai, kad fibrocementinės plokštės yra itin patvarios. Jų naudojimo laikas – daugiau kaip 50 metų, o pirmoji techninė priežiūra atliekama po 30 metų nuo dengimo. Tačiau tam, kad fasadas puikiai atrodytų ir nekistų kelias dešimtis metų, būtina deramai įvertinti kelis aspektus.

„Cembrit“ siūlo naudoti tris pagrindines karkaso sistemas: žemuose statiniuose – medinį karkasą, kitais atvejais – aliuminio arba cinkuotų profilių karkasą. Šios sistemos gali būti montuojamos pagal du principus: vertikalų ir dvigubą. Vertikalią tvirtinimo sistemą rekomenduojama rinktis tada, kai fasadas ir pastato konfigūracija yra nesudėtingi.

Jei pastato konstrukcinis sprendimas sudėtingesnis, siūloma rinktis dvigubo karkaso sistemą, derinant horizontalius ir vertikalius profilius.

Fibrocementinės plokštės pažeidžiamos ir neužtikrinus fasado vėdinimo. Fasado vėdinimas veikia tada, kai oras patenka per ventiliacines angas fasado apačioje ar viršlangį ir ištraukiamas viršuje – per karnizą ar palangę.

Būtina, kad tarp fasadinės plokštės ir už plokštės esančios izoliacinės medžiagos būtų ne mažesnis nei 25 mm,

bet ne didesnis nei 100 mm tarpas. Oro tarpo vėdinimo angų dydis turi būti ne mažesnis kaip 200 kv. cm vienam ilginiam (horizontaliąja kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui. Uždarius vėdinimo ertmes, garai kondensuojasi ant vidinės apdailos plokštės sienelės, oro cirkuliacija priverstinai vyksta per pačių plokščių paviršių, gali atsirasti įlinkimų ar spalvos pakitimų.

pagal architektūrinį sumanymą, plokštės gali būti dažomos kliento pasirinkta spalva pagal NCS ar RAL spalvų paletę. Verta paminėti, kad, remiantis Europos standartu EN 20105 „Spalvos atsparumo testas, dalis A02 pilkos spalvos pasikeitimo įvertinimas“, dauguma spalvų ir po 3 000 valandų QUV testavimo patenka į skalę 4 (nežymūs spalvos pakitimai) arba 5 (be pakitimų).

Skirtos išorei, bet laikomos viduje Dar vienas svarbus dalykas – plokščių sandėliavimas. Klaidingai manoma, kad eksterjerui skirtos plokštės gali neribotą laiką būti laikomos atvirame lauke. Plokštes rekomenduojama laikyti gerai ventiliuojamose uždarose patalpose arba stoginėse. Net ir neilgą laiko tarpą sandėliuojant lauke būtina nuimti pakuotės polietileną ir uždengti plokštes kita „kvėpuojančia“ medžiaga, kad aplink plokštes galėtų laisvai judėti oras. Nenuėmus polietileno, po plėvele kaupiasi kondensatas, drėgmė gali patekti ir į plokštes. Dėl to ant fasado paviršiaus gali atsirasti baltų, sunkiai valomų dėmių.

Laikomasi standartų ir ekologijos principų „Cembrit“ fibrocementinės plokštės gaminamos, dažomos ir apdirbamos Suomijoje esančioje gamykloje. Per metus pagaminama apie 5–6 mln. kv. m plokščių. Jos tiekiamos į įvairias Europos šalis, Aziją, JAV. Įmonės „Cembrit“ kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001:2000 standartą, aplinkosaugos vadybos sistema – ISO 14001:2004 standartą. Svarbu tai, kad įmonė sugebėjo suderinti tikrai nemažas gamybos apimtis ir ekologijos principus, o tai šiuo metu itin aktualu.

Nevaržo kūrybinio polėkio „Cembrit“ fibrocementinės plokštės yra ideali fasado danga ne tik dėl techninių ypatybių – geros garso ir vėjo izoliacijos, nedegumo (A2, s1 d0 klasė), didelio atsparumo smūgiams. Šios plokštės nevaržo architektų kūrybinio polėkio ir leidžia sukurti originalų bei patrauklų fasadą.

Fibrocementinės plokštės gali būti pjaustomos ir statybų aikštelėje, ir gamykloje. Į mažesnes plokštės supjaustomos iš standartinių (3 050x1 250 mm; 2 500x1 250 mm) matmenų plokščių. Galimi mažiausi plokštės matmenys – 180x600 mm. Mažesnių matmenų plokštės leidžia prisitaikyti prie mažesnio pastato mastelio, o didesnių matmenų plokštes rekomenduojama naudoti stambesniems objektams. „Cembrit“ sukurta spalvų paletė „Urbannature“ – tai 59 skirtingos spalvos, kuriomis dengiamos fibrocementinės plokštės. Jei nė viena iš siūlomų spalvų netinka

„Cembrit“ atstovybė Lietuvoje, Savanorių pr. 219, LT-02300 Vilnius Tel. +370 5 264 4302, faks. +370 5 205 8552, mob. +370 620 71 744 El. paštas virginijus.barisauskas@cembrit.lt

27

www.cembrit.lt

A rc h i te k t 큰 ra / Pa ve l d a s

28

Pa ve l d a s / A rc h i te k t ū ra

LIUBAVO DVARO MALŪNAS – NEATSITIKTINĖS SĖKMĖS ISTORIJA

Aistė Galaunytė, architektė

„Neišmesti nieko, kas yra susiję su restauruojamu objektu. Tai buvo pirmas mūsų principas. Iš pradžių tos mažos detalės gali būti nesuprantamos, bet pradėjus domėtis atsiranda atsakymai. Atrodo, smulkmenos, bet kai jas prarandi, tada pradedi kurti, fantazuoti, o čia fantazijos mažiausiai reikia“, – pasakoja skulptorius Gintaras Karosas. Jo vadovaujamas Liubavo krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus, įsikūręs naujam gyvenimui prikeltame Liubavo dvaro malūno pastate, šiais metais pelnė prestižinį „Europa Nostra“ apdovanojimą.

29

A rc h i te k t ū ra / Pa ve l d a s

Taip jau atsitiko, kad ir pats malūnas – maža detalė, nuo kurios pradedamas dėlioti Liubavo dvaro sodybos paveikslas. Tiesa, dvaro sodybos pėdsakai šiandien sunkiai įžvelgiami per baltas silikatines kolektyvizacijos padarinių plytas. Tik suplūktas siauras keliukas, vedantis į Liubavą, ko gero, toks pat kaip ir prieš šimtmetį. Pačiame jo gale – akmeninis malūnas-muziejus, pasakojantis dvaro istoriją. Taip supranti, kad bevažiuojant pro akis praslydo nematomos oficina, oranžerija, ledainė...

Skulptorius G. Karosas prisimena, kad Liubavą atrado 1988 m., jau pradėjęs Europos parko kūrimo darbus. Beje, šiuos du muziejus (Liubavo dvaro ir Europos parko), kuriems vadovauja G. Karosas, skiria vos trys kilometrai. Iš pradžių Liubave buvo atliekami pavieniai istoriniai ir archeologiniai tyrimai, o po dviejų dešimtmečių atėjo laikas rekonstrukcijai. Prasidėjusi 2009 m. pabaigoje ji užtruko 18 mėnesių, ir malūnas duris lankytojams atvėrė jau 2011 metais. O 2012 m. vasarą apdovanotas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu ir „Europa Nostra“ apdovanojimu už kokybišką restauraciją. Šis prestižinis apdovanojimas teikiamas kasmet nuo 2005 metų. Architektūros paveldo kategorijoje šiais metais paskelbta 16 laureatų, tarp jų, žinoma, ir Lietuva. Ceremonija vyko Lisabonoje, Šv. Jeronimo vienuolyno kieme, dalyvaujant Portugalijos prezidentui Aníbalui Cavaco Silva, „Europa Nostra“ prezidentui Plácido Domingo, Europos Komisijos kultūros klausimams komisarei Androullai Vassiliou.

Apsilankę restauruotame dvare ir po jį vedžiojami domėjomės, kas lėmė kuklios architektūros ir mastelio objekto (norėtųsi sakyti Europos pakrašty, bet juk jis stūkso beveik Europos centre!) sėkmę?

30

„Visų pirma mes stengėmės restauruoti panaudodami kaip galima daugiau autentiškų detalių – tai labai svarbu.

Kitas dalykas – kompleksiškumas. Jau restauruodami turėjome aiškų veiklos planą – atlikti tyrimus, išleisti knygą, atidaryti muziejų, – sako G. Karosas. – Be to, mūsų darbas svarbus visuomenei, tai nėra restauracija dėl restauracijos.“ Taip pat vertėtų paminėti ir išsamų objekto pristatymą virtualioje erdvėje, turbūt nė vienas Lietuvos muziejus negali pasigirti tokia trimate animacija, pristatančia malūno veikimo principus. Juk jie dažnam šiuolaikinės visuomenės atstovui jau nebesuvokiami, nesugrąžinamai nutolę kartu su nesuprantama funkcija ir nevartojama leksika. Malūno restauracijos projekto vadovas G. Karosas prisimena istoriją, kaip skaitęs, iš ko susideda girnapusės abrazyvas: chlormagnezijos, magnezito ir titnago grūdelių. Paklausęs chemikų apie tai, išgirdo, kad tokios medžiagos paprasčiausiai nėra... Teko ieškoti patyrusio chemiko, besidominčio malūnais, ir tik jis galėjo pasakyti, kas yra kas. Pasirodo, anksčiau tai buvo savaime suprantami, nusistovėję terminai, iš švedų atėję. O tokie malūno detalėms pavadinti vartojami žodžiai kaip „sliekas“, „žirklės“, „kelnės“, „rankovė“, „milvelis“, ko gero, sudomintų ne tik technologus, bet ir vietos kalbos tyrinėtojus. Senųjų liubaviečių, dar menančių dvarvietę, likę nedaug, tačiau net menkiausias pasakojimas ar daiktas – vertingas. Muziejaus šeimininkas pasakoja, kad jau atidarius muziejų, pradėjus veikti interneto puslapiui, patys žmonės susirado Liubavą. Štai neseniai buvo atvykęs vieno iš paskutiniųjų malūnininkų vaikaitis.

Kylame į antrą malūno aukštą – pastogę. Ten įrengta muziejaus ekspozicija pasakoja dvarą valdžiusių kilmingų giminių (o tai iškiliausios didikų šeimos: Radvilos, Gole-

Pa ve l d a s / A rc h i te k t ū ra

Malūnininkystė – viena svarbiausių Lietuvos tradicinės ekonomikos šakų.

Iš dviejų tūkstančių praėjusio amžiaus pirmoje pusėje veikusių vėjo ir vandens malūnų išliko vos keletas dešimčių.

Dauguma jų dabar yra apleisti ir be technologinės įrangos. Liubavo dvaro vandens malūnas sustojo praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį ir buvo paliktas be priežiūros. Jam grėsė visiškas sunykimas.

Iš Gintaro Karoso pranešimo Europos kultūros paveldo kongrese Lisabonoje

 Liubavo dvaro malūnas po restauracijos, cokolinis aukštas.  Liubavo dvaro malūno pagrindinis aukštas po restauracijos.  Liubavo dvaro malūnas po restauracijos, Šiaurės vakarų pusė. jevskiai, Kiršenšteinai, Tyzenhauzai, Tiškevičiai, Slizieniai) istorijas, eksponuojami archeologinių kasinėjimų metu arba tiesiog žmonių namuose rasti dvaro daiktai. Gal greičiau reikėtų sakyti – išgelbėti. Ant sienos kabantis austas kilimas konceptualiai atspindi daug restauracijos niuansų: geometriniais raštais puoštas apie penkių metrų ilgio kili-

mas buvo į skutelius supjaustytas ir naudotas kaip kilimėlis prie durų! Nepaisant to, stebina gana ryškios jo spalvos. „Įsivaizduokite, kokia kokybė“, – sako G. Karosas. Šį žodį„kokybė“ vaikščiodami po malūną girdime ir jaučiame tikrai dažnai. Šalia kilimo – taip pat iš gabaliukų surinktas stalas, lagaminas, ekspozicijoje po stiklu – koklių fragmentai, medinės bažnyčios, dar stovėjusios šio amžiaus pirmaisiais metais, mediniai karnizėliai. Kai kurie eksponatai suteikia galimybę Liubavą pamatyti ir visai kitokiame, netikėtame kontekste – G. Karosas rodo nuotrauką, susijusią su Lietuvos automobilizmo istorija: 1911 m. Vladislovas Tiškevi-

31

A rc h i te k t ū ra / Pa ve l d a s

Dėl įvairių priežasčių sunyko per daug kultūrinių vertybių, todėl kito kelio, kaip dėmesingai puoselėti paveldą, paprasčiausiai nėra.

Kad Lietuva būtų savita ir įdomi pasauliui, o jos piliečiai orūs ir kultūringi, mes, kultūros srities žmonės, turime būti savotiški kultūros malūnininkai, skiriantys, separuojantys grūdus nuo pelų: išliekančias vertybes nuo vienadienių akcijų ar mados dalykų.

Iš GINTARO KAROSO kalbos, pasakytos Europos Sąjungos Kultūros paveldo prizo ir apdovanojimo „Europa Nostra“ įteikimo ceremonijos metu

 Turbinos sliekinės reguliavimo pavaros restauravimas.  Transmisijos pavaros nišos atkūrimo projektas.

Gintaro Karoso piešiniai.

čius, Lentvario dvaro savininkas, atvažiuoja savo sportiniu automobiliu ir nusifotografuoja Liubave – tai vienintelė šio automobilio nuotrauka. Būtent Liubave. „Teko aprašyti visus malūno įrenginius, technologiją. Viską pateikti schemomis, kad būtų aišku, kur kas yra, kaip vyksta visi procesai, – toliau tęsia pasakojimą G. Karosas, vedžiodamas po ekspozicijų salę, – taip pat sukūrėme maketą, kuriame eksponuojama įranga. Edukacinė dalis buvo labai svarbi – kai ką nors padarai, kūrinys turi būti paaiškintas, ypač tada, kai kalbame apie technikos paveldą. Tiesą sakant, ir patys galybę dalykų išsiaiškinome kurdami virtualius modelius ar maketus.“ Romantinio istorizmo stiliaus Liubavo dvaro malūnas buvo pastatytas 1902 m. ankstesnio 1727 m. malūno vietoje. Tuo metu dvarą valdė Slizienių giminė, kurių palikuoniui Rapolui Jonui Slizieniui teko būti dvaro šeimininku iki pat Antrojo pasaulinio karo. Po jo, galima sakyti,

32

Pa ve l d a s / A rc h i te k t ū ra

Tarkime, suprasti, kaip veikia sliekinė pavara, skirta vandens turbinai paleisti, iki galo pavyko tik kasant vandens kanalą radus išmestą detalę...“ Kartais trūkstamų elementų tekdavo ieškoti ir kiek toliau. Muziejaus įkūrėjas pastebi, kad įranga, kurią galima rankomis išsinešti, dingsta pirmiausia. Pavyzdžiui, toks paprastas kasdienis daiktas kaip karutis – kiekviename malūne jų būdavo po keletą, tačiau šiame – neliko. Teko važinėti po Liubavo dvaro malūno muziejaus Lietuvą ir ieškoti. Radus išmatuo- įkūrėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas, skulptorius ti ir pagaminti identišką. Panašiu Gintaras Karosas. principu buvo atkuriamos ir pačiame Liubavo malūne esančios trūkstamos detalės. Pavyzdžiui, pagal vieną išlikusį piltuvą buvo pagaminti visi kiti, arba sijos – kai kurios atkurtos prijungiant trūkstamus medienos gabalėlius, langų rėmai – visi pagaminti nauji, bet tiksliai pagal seną išlikusį pavyzdį, net nukaldinti senoviniai langų vyriai. Atkurtos net smulkiausios detalės – iki elektros jungiklių. Reziumuojant būtų galima pasakyti – viskas, tačiau nė trupinėlio daugiau. Visa tai sudėję ir turime saikingą, skoningą, tikrą restauraciją.

Transmisijos pavaros niša prieš restauraciją.

prasidėjo sodybos irimo laikotarpis, nors tai dabar sunkiai suvokiama, bet tuo laiku buvo išardyti antrieji dvaro rūmai. Tačiau malūnas, nors gerokai paklypęs, liko stovėti.

G. Karosas pasakoja apie sovietmečiu čia buvusią tvarto patalpą – pietinėje pusėje esantis langas buvo nuardytas, padarytos durys karvei praeiti. Vis dėlto reikia paminėti, kad vieną savo funkciją malūno pastatas išsaugojo iki pat 1975 m., kai čia, kaip ir tarpukariu, veikė vietinis elektros generatorius, tiekdavęs elektrą visam kaimui. Ši funkcija restauravus malūną vėl atkurta, nors muziejaus vadovas pripažįsta – tikrai ne dėl ekonominės naudos, greičiau norint populiarinti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Ir vis dėlto, kaip pavyko malūną prikelti? „Tai buvo tikrai didelis iššūkis, juk tokios pramonės srities dabar beveik neliko. Kai ką gali sužinoti iš kokio nors seno malūnininko, kai ką iš kito su malūnais susijusio žmogaus. Gana sunku buvo net rasti meistrą, gebantį paleisti malūną, kad veiktų. Pirštais galima suskaičiuoti ir tuos, kurie imasi tokio darbo ir gali tai padaryti. Technikos paveldo restauracija mūsų šalyje nėra populiari, nėra ir didelio poreikio. Ir ypač retai pasitaiko žmonių, turinčių tokių ambicijų, – atkurti taip, kad viskas funkcionuotų, kad tai nebūtų butaforija, kad būtų tikras malūnas, o ne tik jo pavadinimas, – sako G. Karosas. – Žinoma, ne iš karto pavyko visus mechanizmus paleisti. Kartais prireikdavo ir lemtingų atsitiktinumų.

--„Liubavas atstovauja vienam būdingiausių Lietuvos dvaro sodybos tipų – su nedideliais pastatais, darniai įkomponuotais į kraštovaizdį. Tiesa, šios sodybos, kitaip negu didieji dvarai, yra mažiau tyrinėtos. Bet tai ir yra įdomiausia“, – sako skulptorius G. Karosas ir priduria, kad tikisi neapsiriboti vien Liubavo dvaro malūno restauracija. Nors Liubavo dvaro sodyba neteko rūmų, bet reprezentaciniu ansamblio statiniu galėtų tapti puošni XVIII a. oficina, taip pat galima būtų atkurti ir šalia esančią oranžeriją su autentiška šildymo ir vėdinimo sistema. 

Liubavo dvaro malūnas 1998 metais. Pietinė pusė.

Gintaro Karoso nuotraukos.

33

Stat yba / Pulsas

34

Pulsas / Stat yba

Arnoldas Antanavičius, UAB „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas. NT srityje dirba daugiau nei 5 metus. Atsakingas už galimybių studijų, koncepcijų, rinkos tyrimų rengimą ir konsultavimą kitais NT klausimais. Aktyviai dalyvauja kuriant NT plėtros koncepcijas, rengiant objektų kainodaras, sudarant projektų finansinius modelius.

Yra įgijęs finansų ekonomikos magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete 2010 metais.

2012 m. trečiąjį ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje toliau aktyvėjo. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, užregistruotas 2,5 proc. butų, 2,1 proc. individualių namų ir 3 proc. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių augimas. Gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija trečiąjį 2012 m. ketvirtį teigiamai veikė verslo centrų rinką. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose toliau mažėjo laisvų patalpų skaičius, toliau buvo vykdomos naujų verslo centrų statybos. Prekybos centrų segmente taip pat stebimos teigiamos tendencijos. Tebeaugant mažmeninės prekybos apimtims, laipsniškai mažėja laisvų patalpų skaičius visų didmiesčių prekybos centruose. Šalies sandėliavimo sektorius 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį išlaikė teigiamas tendencijas. Visuose didmiesčiuose modernių logistikos centrų vakansijos mažėjo ir dar labiau artėjo nulinės ribos link.

Būsto rinkos apžvalga

Po sėkmingos 2012 m. antrojo ketvirčio antrosios pusės trečiasis šių metų ketvirtis butų rinkai prasidėjo optimistinėmis nuotaikomis. Bendros butų pardavimo apimtys ir toliau augo – remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, 2012 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruoti 5 629 butų pirkimo-pardavimo sandoriai. Palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, sandorių skaičius padidėjo 2,5 proc., o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sandorių buvo užfiksuota 8,9 proc. daugiau.

Pirminėje būsto rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo parduota kiek daugiau nei 500 naujų butų. Palyginti su praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, sandorių šiais metais buvo

sudaryta 46 proc. daugiau, o palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, sandorių skaičius padidėjo 15 procentų.

Sandorių apimtys didėjo visuose didmiesčiuose. Palyginti su antruoju ketvirčiu, Vilniuje pirminės rinkos pardavimai išaugo 36 proc., Kaune – daugiau nei padvigubėjo, o Klaipėdoje – padidėjo beveik 7 procentais.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per trečiąjį ketvirtį pradėti septyni nauji projektai (beveik 500 butų). Palyginti su antruoju šių metu ketvirčiu, naujų butų rinkai pasiūlyta 41 proc. mažiau. Panašu, kad metų pradžioje buvę dideli naujų daugiabučių namų plėtros tempai slopsta, ir šiuo metu sostinėje naujos statybos butų paklausa tik šiek tiek atsilieka nuo pasiūlos, o Kaune ir Klaipėdoje paklausa net lenkia naujai atsirandančią pasiūlą.

35

Stat yba / Pulsas

Analizuojant Lietuvos bankų asociacijos skelbiamus duomenis apie naujai išduodamas būsto paskolas, pastebima, kad, nepaisant didėjančių sandorių apimčių, per aštuonis šių metų mėnesius buvo išduota 924,16 mln. naujų būsto paskolų ir, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, tai 14,5 proc. mažiau. Tai rodo, kad gyventojai ir toliau vengia skolintis iš bankų ir dažnai renkasi būstą pirkti iš savo santaupų arba skolinasi tik nedidelę dalį pirkinio kainos.

2012-ųjų trečiasis ketvirtis individualių namų rinkoje jau neišsiskyrė tokiais rekordiniais sandorių skaičiais, kokie buvo fiksuojami praėjusį ketvirtį, kai per tris mėnesius šalyje buvo įvykdyta net 2 915 individualių namų sandorių. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, šis skaičius sumažėjo 7,4 proc. ir siekė 2 698 sandorius. Vis dėlto, palyginti su trečiuoju 2011-ųjų ketvirčiu, pastebėtas 2,1 proc. sandoButų ir individualių namų sandoriai Lietuvoje (vnt.)

rių augimas. Per pirmus tris 2012-ųjų ketvirčius užfiksuoti 7 532 individualių namų pirkimo-pardavimo sandoriai ir tai net 14,8 proc. daugiau nei per tą patį periodą 2011-aisiais, kai individualių namų šalyje buvo nupirkta 6 559. Nors ketvirtinis sandorių skaičius svyruoja tiek į neigiamą, tiek į teigiamą pusę, ilgalaikis individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių pokytis rodo augimo tendenciją.

Augantys individualių namų pardavimai rodo didelę šio segmento paklausą, tad natūralu, kad Vilniuje ir Kaune po ilgos pertraukos stebime naujų individualių namų kvartalų radimąsi. „Inreal“ duomenimis, gyvenamuosiuose kvartaluose pastatytų individualių namų ar kotedžų pasiūla pirminėje šalies rinkoje trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė apie 320, o jų rinkos realizacija pastarąjį ketvirtį buvo 5,4 procento.

Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje užfiksuoti 7 749 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai. Tai 3 proc. daugiau nei 2011 m. trečiąjį ketvirtį, tačiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, stebimas 14,4 proc. sandorių smukimas. Nepaisant ketvirtinio žemės sklypų sandorių sumažėjimo, ilgalaikė sandorių tendencija išlieka stipriai teigiama.

Verslo centrų rinkos apžvalga

Šaltinis VĮ Registrų centras Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių tendencijos Lietuvoje (vnt.)

Analizuojant sostinės modernių verslo centrų vakansijos rodiklius, pastebima, kad gerėjantis šalies makroekonominis klimatas atsispindi ir versle. Vilniaus modernių verslo centrų vakansija 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 6,7 proc. rinkos (apie 25 000 kv. m), ir tai yra 1,5 procentinio punkto mažiau, palyginti su antruoju šių metu ketvirčiu, kai vidutinė rinkos vakansija siekė 8,2 procento. Nagrinėjant biurų pasiūlą pagal klases, matyti, kad populiariausi ir labiausiai užimti sostinėje ir toliau išlieka B1 klasės biurai. Biurų patalpų paklausa didėjo ir B2 klasės moderniuose verslo centruose, nors šis segmentas ir toliau išlieka daugiausia laisvo ploto turintis sostinės segmentas. Šaltinis „Inreal“

36

Gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija trečiąjį 2012 m. ketvirtį teigiamai veikė verslo centrų rinką. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose toliau mažėjo laisvų patalpų skaičius, buvo tęsiamos naujų verslo centrų statybos. Labiausiai tai susiję su gerėjančiais įmonių finansiniais rodikliais – augančiomis pajamomis ir pelnais. Natūralu, kad dalis įmonių vykdė plėtrą, tad augo modernių biurų poreikis. Sostinėje 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo vystomi keturi nauji modernių verslo centrų projektai.

Lyginant Vilniaus modernių verslo centrų 2012-ųjų trečiojo ketvirčio nuomos kainas su antrojo, ypatingų po-

Pulsas / Stat yba

kyčių neužfiksuota – nuomos kainų vidurkis išliko stabilus. Šalies sostinėje A klasės verslo centruose esančias patalpas šį ketvirtį buvo galima išsinuomoti vidutiniškai už 40–50 litų/kv. m, B1 klasės centruose – už 28–40 litų/kv. m, o B2 – už 20–30 litų/kv. m. Būtent B2 klasės biurų nuomos kainos buvo kiek sumažintos, siekiant išnuomoti laisvas patalpas.

Kauno verslo centrų rinka 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį išliko mažai aktyvi. Naujų modernių verslo centrų, skirtų nuomai, nėra steigiama. Tam didžiausios įtakos turi per žemas esamų nuomos kainų lygis Kaune. Jis nėra palankus investicijoms į naujus pastatus. Kita vertus, gerėjanti ekonominė situacija taip pat skatina esamų įmonių plėtrą, tad trečiąjį 2012 m. ketvirtį buvo stebimas laisvų patalpų moderniuose verslo centruose mažėjimas.

2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje vakansija siekė 4,5 proc., ir tai yra 1,5 procentinio punkto mažiau nei antrojo ketvirčio pabaigoje. Šiuo metu laikinojoje sostinėje yra apie 2 200 kv. m neišnuomotų modernių biuro patalpų.

Vilniaus verslo centrų nuomos kainų ir vakansijų dinamika

Kauno verslo centrų nuomos kainų ir vakansijų dinamika

Mažėjančios vakansijos moderniuose verslo centruose lėmė ir nedidelį nuomos kainų Kaune pokytį. Vidutinės nuomos kainos 2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje B1 klasės verslo centrų sektoriuje pakilo iki 25–35 litų/kv. m, o B2 – išliko stabilios – nuo 18 iki 25 litų/kv. m.

Uostamiestyje verslo centrų rinkos aktyvumas išlieka žemas. Šiuo metu nėra plėtojama nė vieno naujo modernaus verslo centro. Palyginti su kitais Lietuvos didmiesčiais, Klaipėdoje fiksuojamas didžiausias vakansijų rodiklis. Nors, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, trečiąjį ketvirtį laisvų nuomojamų biurų patalpų sumažėjo 1,5 procentinio punkto iki 10,7 procento. Neišnuomotų modernių biurų galima suskaičiuot apie 6 300 kv. metrų.

2012-ųjų trečiojo ketvirčio pabaigoje nuomos kainos uostamiesčio verslo centruose išliko nepakitusios. Vidutinė A klasės patalpų nuomos kaina Klaipėdoje svyravo nuo 30 iki 35 litų/kv. metrą. B1 klasės segmento patalpos nuomojamos už vidutiniškai 20–30 litų/kv. m, o B2 – už 15–20 litų/kv. metrą. Pastebima, kad dėl didelės vakansijos potencialūs nuomininkai turi geresnes derybines pozicijas, tad dažnai jiems pavyksta išsiderėti kiek mažesnes nuomos kainas.

Apibendrinant modernių verslo centrų situaciją šalies didmiesčiuose, galima konstatuoti, kad per trečiąjį 2012 m. ketvirtį visur pastebėtas laisvų biuro patalpų mažėjimas.

Labiausiai tai susiję su gerėjančia šalies ekonomine padėtimi, didėjančiu darbo vietų poreikiu ir augančiais verslininkų lūkesčiais. Įvertinant tai, kad artimiausiu metu Lietuva turėtų išlaikyti ekonomikos augimo tendencijas, galima tikėtis, kad biurų paklausa ir toliau didės, todėl vakansijų lygis Kaune ir Klaipėdoje turėtų dar labiau sumažėti, o sostinėje kiek padidėti dėl naujai plėtojamų projektų.

Klaipėdos verslo centrų nuomos kainų ir vakansijų dinamika

Šaltinis „Inreal“

37

Stat yba / Pulsas

Prekybos centrai

Analizuojant Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis, pastebima, kad 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį toliau augo šalies mažmeninė prekyba. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., augimas siekia 8,6 procento.

Vidutinės šių metų trečiojo ketvirčio mažmeninio sektoriaus mėnesinės pajamos siekė 3,12 mlrd. litų. Sparčiai augančioms mažmeninio sektoriaus pajamoms nemažos įtakos veikiausiai turėjo nuo šių metų rugpjūčio 50 litų padidinta minimali mėnesinė alga, mat ją mūsų šalyje uždirba net apie 20 proc. darbuotojų.

Akivaizdu, kad augančios mažmeninės prekybos kontekste stebimi ir gerėjantys prekybos centrų rodikliai.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje (mlrd. Lt)

Gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija teigiamai veikė verslo centrų rinką trečiąjį 2012 metų ketvirtį. Labiausiai tai susiję su gerėjančiais įmonių finansiniais rodikliais – augančiomis pajamomis bei pelnais.

2012-ųjų trečiąjį ketvirtį beveik visuose šalies prekybos centruose fiksuojamas laisvų prekybinių patalpų mažėjimas. Didėjanti prekybinių patalpų paklausa stebima ir miestų centrinėse gatvėse. Tam ypač didelės įtakos turėjo pastaruoju metu sparčiai besiplečiančios viešojo maitinimo įstaigos ir barai. Jų plėtra buvo gana aktyvi ir šalies prekybos centruose. Sostinėje trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų prekybinių patalpų mažėjo tiek didžiausiuose, tiek ir mažesniuose prekybos centruose. Panašios tendencijos stebimos ir kituose Lietuvos didmiesčiuose.

Didieji šalies prekybos centrai atitinkamai reagavo į rinkos situaciją. Dauguma jų keitė prastesnius nuomininkus į geresnius ir didino nuomos kainas. Šis procesas stebimas jau kurį laiką, ir kol didmiesčiuose nėra statoma naujų didelių prekybos centrų, tikėtina, kad toliau vyraus valdytojų rinka ir tęsis nuomininkų kaita.

Šaltinis Statistikos departamentas Prekybos centrų vakansijos didmiesčiuose (%)

Šaltinis „Inreal“

38

Nepaisant to, kad daugumos šalies prekybos centrų vakansijos šiuo metu yra labai sumažėjusios, o mažmeninės prekybos rezultatai vis dar rodo augimo tendencijas, naujų prekybos centrų nėra statoma. Plečiantis vietinėms įmonėms ar į rinką žengiant naujiems rinkos žaidėjams, prekybos plotų poreikis nuolat auga. Planuojama įgyvendinti keletą naujų projektų, tačiau investuotojai, atsižvelgdami į potencialias rizikas, neskuba to daryti ir laukia patikimesnių rinkos ženklų. Vis dėlto vienas naujas projektas sostinėje turėtų būti baigtas 2013 metais. Tai šiuo metu statomas prekybos centras „Ikea“. Nors tai – baldų prekybos centras, bet greta turėtų būti išvystyta ir daugiau komercinės paskirties objektų. Jie greičiausiai patenkins augančią prekybos patalpų paklausą rinkoje.

Didžiųjų prekybos centrų plėtra Lietuvoje praktiškai nevyko, o mažmeninės prekybos tinklai ir toliau vykdė ekspansinę politiką. 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį daugiausia naujų parduotuvių Lietuvoje – net tris – atidarė „Norfa“.

Visos jos buvo XL formato. Dvi parduotuves atidarė prekybos tinklas „Maxima“. Abi vieno X dydžio parduotuvės atidarytos Kaune. Mažmeninės prekybos tinklas „Iki“ per trečiąjį šių metų ketvirtį atidarė vieną naują parduotuvę Vilniuje ir dar tris rekonstravo. „Prisma“ ir „Rimi“ plėtros per šį laikotarpį nevykdė, tačiau prekybos tinklas „Rimi“ rekonstravo du savo prekybos taškus.

Pulsas / Stat yba

Pramonės ir logistikos centrų rinkos apžvalga

Logistikos centrų vakansija Lietuvoje (%)

Šalies sandėliavimo sektorius 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį išlaikė teigiamas tendencijas. Visuose didmiesčiuose modernių logistikos centrų vakansijos, palyginti su antruoju ketvirčiu, mažėjo ir dar labiau artėjo nulinės ribos link. Tolesnis Lietuvos logistikos pramonės augimas daro postūmį tiek šalyje mažėjančiam nedarbo lygiui, tiek ir gerokai visus trečiojo ketvirčio mėnesius nuosekliai augančiam pramonės produkcijos lygiui.

Nors, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012-ųjų trečiojo ketvirčio viduryje pramonės pasitikėjimo rodiklis gerokai (septyniais procentiniais punktais) krito dėl rinkoje pablogėjusios produkcijos paklausos ir padidėjusių pagamintos produkcijos atsargų lygio, tačiau rugsėjo duomenys vėl rodo atsigavimą ir rodiklio padidėjimą iki –13 procento. Tai rodo, kad šio segmento nuotaikų suprastėjimas buvo laikinas.

Sandėliavimo patalpų nuomos kaina, 2012 m. III ketvirtis (Lt/kv. m)

Gerėjančioms nuotaikoms įtakos turėjo ir nuo šių metų rugpjūčio oficialiai į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) priimta Rusija. Tai reiškia, kad eksportuotojams į šią šalį mokesčių našta turėtų sumažėti, atitinkamai turėtų augti ir eksporto apimtys. Rugsėjį eksporto rodikliai šią tendenciją patvirtina – per mėnesį eksportas siekė 7,35 mlrd. litų ir net 21,9 proc. viršijo praėjusių metų rugsėjo rezultatą. Bendras 2012-ųjų trečiojo ketvirčio eksporto rezultatas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 17,6 procento.

Pozityvios tendencijos stebimos ir analizuojant šių metų trečiojo ketvirčio šalies pramonės produkcijos rezultatus. Geriausias šio sektoriaus rezultatas buvo taip pat pasiektas paskutinį ketvirčio mėnesį, kai užfiksuotas 6,5 mlrd. litų rezultatas net 15,9 proc. viršijo praėjusių metų rugsėjo mėnesio rodiklį. Trečiojo ketvirčio rezultatas taip pat gerokai lenkia praėjusių metų tą patį laikotarpį – stebimas 11,3 proc. augimas.

Gerėjantys pramonės ir eksporto rezultatai skatina šalies įmones plėstis – priimti daugiau darbuotojų, rinktis didesnes patalpas. Vilniaus moderniuose logistikos centruose per pastarąjį ketvirtį laisvų nuomojamų patalpų sumažėjo nuo 19,1 iki 4,4 tūkst. kv. metrų. Vakansija sostinės logistikos centruose šiuo metu tesiekia 1,2 procento. Kituose šalies didmiesčiuose situacija išliko tokia pati – laisvų nuomojamų patalpų moderniuose sandėliuose beveik nėra.

Išliekančios minimalios vakansijos ir nuolat didėjanti šio segmento paklausa turėtų didinti nuomos kainas, o tai turėtų paskatinti naujų modernių logistikos centrų kūrimąsi šalyje. Dabartinis nuomos kainų lygis nėra

Šaltinis „Inreal“

palankus investuotojams, o potencialūs nuomininkai, siekdami efektyvesnės veiklos, vis dar nėra linkę mokėti už patalpų nuomą brangiau. Šiuo metu rinkoje dar yra alternatyvų, leidžiančių nuomininkams sutaupyti, tačiau vėliau nuomos kainos neišvengiamai turėtų didėti. 

In real grupė

UAB „Inreal valdymas“ UAB „Inreal“ UAB „Inreal GEO“ UAB „Inreal pastatų priežiūra Palangos g. 4, LT-01402 Vilnius Tel. +370 5 273 0944 Faksas +370 5 273 3065 www.inreal.lt

39

Statyba

Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams Naujosios „Kingspan“ didelio tarpatramio daugiasluoksnės denginio plokštės „KS1000 X-DEK™“ labai paspartins plokščiųjų stogų įrengimo darbus visų tipų statiniuose.

Ypač greitas montavimas „nuo rėmo iki rėmo“ denginio plokštės užtikrina reikiamą Naujose plokštėse „X-DEK™“ yra trys svarbūs elementai: konstrukcinį stiprumą ir standumą bei reikiamą šiluminę konstrukcinis plieninis pagrindas, ugniai atsparus izoliaizoliaciją. Dėl plokščių specifikos nelieka tarpų tarp pacinis užpildas „IPN FIREsafe“ ir plieninė viršutinė danga. kloto ir izoliacijos, užtikrinamas stogo sandarumas, ant jų Montuojamos be jokių tarpinių atramų, bet kokiu oru, galima kloti bet kokią ritininę dangą. taupant lėšas mechanizMontuojant iš anksto pagaminmams. Užpildas visiškai  Greitas montavimas. tą denginio sistemą, sumažėja neįgeria vandens, o laikui  Galima perdengti 6 m ir didesnius tarpatramius. paprastai naudojamų sudeda0  Stogo nuolydžio kampas – nuo 0,5 . bėgant plokščių izoliacimųjų dalių kiekis, o kai kurių nenės ypatybės beveik nebereikia – apšiltinimo sluoksnio, kinta. Šiomis plokštėmis antikondensacinio sluoksnio, galima dengti iki 7 m ilgio tam tikrų tvirtinimo elementų. tarpatramius, jos gali būti Plokštės „X-DEK™“ turi visus reigaminamos iki 13,5 m kiamus sertifikatus, yra lengvos ilgio, tad tinka visų tipų (sveria iki 25 kg/kv. m), nekenksplokštiems stogams, kumingos sveikatai, atsparios perių nuolydis yra nuo vielėsiams, grybams, parazitams, no procento. Gaminio išsiskiria didele šilumos izoliaspecifika leidžia uždengti cija, atitinka gaisrinės saugos iki 1 000 kv. m stogo ploreikalavimus. Plokščių labai geri to per dieną. Visa tai ypač atsparumo rodikliai, jas galima naudoti drėgnose patalpagreitina plokščio stogo įrengimą – smarkiai sutrumpose (pavyzdžiui, baseinuose).  pėja buvimo statybvietėje laikas, leidžiantis paspartinti ir kitų statybos etapų darbus, taip sumažinamos statybų sąnaudos ir didinamas investuotojo pelnas.

Sumontavus plokštes, gaunamas estetiškesnis vidinis paviršius, prie jo iš karto galima tvirtinti visas inžinerines sistemas. Vidinė plokštės pusės standartinė spalva yra RAL 9002. Gamykloje pagamintos plokštės yra be defektų, aukštos kokybės, su apšiltinimu. Tai leidžia visiškai sumažinti žmogiškosios klaidos tikimybę. Šios konstrukcinės

40

UAB „Kingspan“, Neries kr. 16, Kaunas Tel. + 370 37 451 883, el. paštas info@kingspan.lt, www.kingspan.lt.

Statyba

Kaip renovuojami daugiabučiai Suomijoje?

Unikalus renovacijos arba modernizacijos projektas įvykdytas Suomijos miestelyje Ryhimehyje. Čia senas daugiabutis po renovacijos tapo pasyviuoju, energiškai efektyviu pastatu. Ambicingą renovacijos projektą Suomijoje vykdė bendrovė „Paroc“ kartu su Helsinkio universiteto specialistais, Suomijos techninių tyrimų centro VTT ekspertais ir kitais partneriais.

Viskas prasidėjo nuo projektavimo – buvo parinkti tinkami šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo.

Jis bus matuojamas statybos proceso pabaigoje. Šio objekto projektavimo dalis buvo bene svarbiausia.

Kol vyko šie darbai, gamykloje, uždaruose angaruose, buvo pagaminti specialūs šiam namui skirti elementai – vertikalūs skydai per visą pastato aukštį su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos. Skyduose buvo sumontuota vėdinimo ortakių sistema, įstatyti langai. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis iš akmens vatos ir įrengtas armavimo sluoksnis. Vėliau skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoštų pastato sienų. „Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Ryhimehio daugiabučiui namui skirti skydai, kitaip nei panašiems renovacijos darbams Austrijoje arba Vokietijoje naudoti, buvo vertikalūs, – pasakoja UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė dr. A. Endriukaitytė. – Tokią skydų kryptį lėmė renovuojamo pastato vėdinimo sistema. Vertikaliuose skyduose galima buvo įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas – itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas ne tik energijos taupymo, bet ir komforto požiūriu.“   Toks renovacijos būdas sutrumpina renovacijos procesą, gamykloje pagaminti skydai yra

kokybiškesni, sumažėja statybos darbų priežiūros procedūrų pačioje statybvietėje.

 „Paroc Innova“ projekto metu tipinis 1975 m. statybos daugiabutis virto pasyviuoju namu, kurio

energijos sąnaudos neviršija 25 kWh/m². Investicijos į tokius skydus siekė 175 eurus (apie 600 Lt) už 1 m².

41

S t a t y b a / Te m a

Energinio pastatų efektyvumo didinimo koncepcijos.

Architektūrinės priemonės Elena Nekrošienė

Prasidėjus šaltajam metų laikui ir kasmet augant stresą keliančioms išlaidoms už patalpų šildymą, neišvengiamai tenka pripažinti, kad būtina keisti požiūrį į energijos vartojimą ir taupymą. Pastatų energinio efektyvumo didinimas – vienas pagrindinių šiandienos statybų pramonės prioritetų ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Įstatyminė bazė – naujausi pakeitimai Pastatams šildyti sunaudojama 40 proc. visos Europos Sąjungos suvartojamos energijos ir šie skaičiai tik auga, todėl energijos vartojimo mažinimas – viena svarbių priemonių mažinant ES energetinę priklausomybę. Be to, valdydama energijos poreikį ES gali veikti ir pasaulio energijos rinką.

Lietuvoje, siekiant pritaikyti 2010 m. gegužės 19 d. priimtą direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (2010/31/ES), priimtas LR statybos įstatymo papildymo 9 (1), 9 (2) straips-

42

niais ir 24, 43 (1), 51 straipsnių 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2031 (Žin., 2012, Nr. 63-3170).

Taip pat, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, reglamente pakeista pastatų energinio naudingumo įvertinimo metodika ir patikslinta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo schema.

Apie tai, kaip papildomomis priemonėmis didinti pastato energinį efektyvumą, pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros doktorantas Andrius Keizikas, tyrinėjantis pastato architektūros ir energinio efektyvumo ryšius.

Te m a / S t a t y b a

Pasak Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr. specialisto Tomo Baranausko, esminiai pokyčiai bus šie:  praplėstas sąrašas pastatų, kuriems taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, numatant, kad minimalūs energinio naudingumo reikalavimai būtų privalomi ir atnaujinamiems (modernizuojamiems), ir remontuojamiems pastatams (jų dalims);  praplėstas atvejų, kai privalomas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas, sąrašas;

Mokslininkas Andrius Keizikas, VGTU.

 nustatyta, kada turi būti atliekamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas ir pagrindiniai sertifikato pateikimo statinio pirkėjui ar nuomininkui principai;

Autonomiškumas ir adaptyvumas „Tokios pastato ypatybės kaip dydis, erdviniai ir plokštuminiai elementai, proporcijos, svarbios ne tik kaip būdas sukurti kokybišką estetinį sprendimą, bet turi įtakos ir tam, kaip pastatas veikia. Mano su kolegomis tyrimo objektas ir yra šių veiksnių paieška, identifikavimas bei jų įtakos galutiniam statinio energijos sunaudojimo rezultatui nustatymas“, – teigia A. Keizikas.

 numatytos prievolės, susijusios su energijos beveik nenaudojančių pastatų statyba, t. y., kad po 2020 m. gruodžio 31 d. visi, o po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių naujai statomi pastatai turi būti energijos beveik nenaudojantys pastatai.

Nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalioja ir nauja Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ redakcija, numatanti, kad:  iki 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti C klasės pastatams keliamus reikalavimus;  nuo 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti B klasės pastatams keliamus reikalavimus;  nuo 2014 m. rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų pastatų (jų dalių), kai rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;  nuo 2016 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A klasės pastatams keliamus reikalavimus;  nuo 2018 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A+ klasės pastatams keliamus reikalavimus;  nuo 2021 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A++ klasės reikalavimus.

Pagrindinės ypatybės, lemiančios pastato energinį efektyvumą, yra jo autonomiškumas ir adaptyvumas. Autonomiškumas nusako pastato vidaus ypatybes, sandarumą, gebėjimą išlaikyti šilumą, o adaptyvumas – prisitaikymo prie aplinkos sąlygų galimybes, lemiančias optimalų aplinkos resursų naudojimą energiniam efektyvumui didinti. Pastato autonomiškumo ypatybės, geras šiltinimas ir sandarumas turi didžiausią įtaką tam, kad energijos būtų sunaudota kuo mažiau. Tinkamai pritaikytos adaptyviosios ypatybės leidžia gana paprastomis architektūrinėmis priemonėmis dar labiau pagerinti šiuos rodiklius. Priešistorės būstai, tradicinės architektūros pastatai išsiskyrė ypač dideliu adaptyvumu, leidusiu iš dalies kompensuoti blogas autonomiškumo ypatybes. Šlaitinis stogas ir tūrinė kompozicija, tinkamas pritaikymas prie aplinkos, prieangis, kitos ypatybės – visa tai leido ypač efektyviai naudoti energiją pastatui šildyti. Šiandien gerai pritaikant sukauptą patirtį, iš naujo įvertinant, nustatant ir apskaičiuojant energiją taupančių architektūrinių elementų naudą, galima akivaizdžiai pagerinti sandarių, geromis autonomiškumo ypatybėmis išsiskiriančių pastatų energinį efektyvumą.

Pastato dydis – vienas svarbiausių veiksnių Vakarų šalyse dar iki XX a. septintojo dešimtmečio energijos išteklių krizės, paskatinusios pastatų energinio efektyvumo didinimo priemonių paieškas, dėl atliekamos kuro sunaudojimo statistikos buvo žinoma, kad dideliems pastatams šildyti kuro reikia santykinai mažiau nei mažiems. Kuo didesnis pastatas, tuo mažiau jis turi

43

S t a t y b a / Te m a

Kuo didesnis pastatas, tuo mažiau jis turi išorinių atitvarinių elementų, tenkančių vidaus tūrio arba ploto vienetui. Kuo mažiau atitvarų, tuo mažiau nuostolių, patiriamų per jas.

išorinių atitvarinių elementų, tenkančių vidaus tūrio arba ploto vienetui. Kuo mažiau atitvarų, tuo mažiau nuostolių, patiriamų per jas. „Vokietijoje išorinių atitvarų ploto ir jomis gaubiamo tūrio santykis yra vienas norminių kriterijų. Tačiau mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad tikslingiau stebėti išorinių atitvarų ploto ir vidaus ploto santykį, leidžiantį tiksliau apibrėžti realią padėtį. Šis santykis – tai pastato geometrinis efektyvumas, – teigia pašnekovas. – Apskaičiavę ir palyginę kelių šimtų skirtingų proporcijų pastatų variantų nuostolius, patirtus per atitvaras, nustatėme, kad pastatų, kurių plotas yra iki 600 kv. m, lyginamieji nuostoliai didėjant plotui kinta vienetais, 600–3 000 kv. m zonoje – dešimtosiomis, o viršijus 3 000 kv. m ribą – šimtosiomis vieneto dalimis. Taigi didesnio ploto pastatai yra efektyvesni ir jiems yra lengviau siekti aukščiausių energinio naudingumo verčių. Proporcijos daro įtaką energijos praradimams per išorines atitvaras dar keliasdešimčia procentų, tačiau didesniems pastatams – kur kas mažiau“.

bės. Jos atsižvelgus į aplinkos sąlygas, geba maksimaliai išnaudoti minėtų skaidrių atitvarų ypatybes. Daugiausia šilumos patektų per maksimalaus ploto pietų kryptimi orientuotą skaidrų fasadą. Ne ką mažiau svarbus būtų ir tinkamos pastato padėties sklype parinkimas ir sumanus gyvenamųjų patalpų išdėstymas (fasado tikslas yra sukaupti daugiausia šilumos, pastato padėtis ir patalpų išdėstymas – efektyviausias būdas ją panaudoti).

Padėties parinkimas ir suskirstymas zonomis Vis dėlto pastatas gali ne tik prarasti energiją per atitvaras, bet ir jos prikaupti per tinkamai suprojektuotus ir reikiamomis ypatybėmis išsiskiriančius langus (skaidriąsias atitvaras) (jei langai išsiskiria aukštu spindulių pralaidumu ir santykinai žemu šilumos laidumu, saulės pritekėjimų vertė į pastato vidų turi potencialo viršyti patiriamus energijos nuostolius per išorines atitvaras). Nors dydis yra esminė charakteristika pastato nuostoliams sumažinti, šiuo atveju svarbios yra pastato proporcijų ypaty-

Čia verta atkreipti dėmesį į pastato suskirstymą zonomis, kuris leistų gerokai padidinti statinio adaptyviąsias ypatybes. Gyvenamąsias patalpas suprojektavus pietų pusėje, kur iš išorės patenka daug šilumos, o šiaurinėje – mažiau naudojamas patalpas (vonias, laiptines, ūkines patalpas), galima numatyti skirtingų temperatūrų zonas, kurios didžiąją energijos pritekėjimų dalį sukaups dažniausiai naudojamose patalpose, o rečiau naudojamose – numatyti žemesnę „budėjimo“ temperatūrą. Šiaurinėje pastato pusėje, kur palaikoma kiek žemesnė temperatūra, susidaro

Geometrinis efektyvumas – pastato išorinių atitvarų ploto ir vidaus ploto santykis

44

Te m a / S t a t y b a

Išorinių ir vidinių pastato buferinių zonų pavyzdžiai

 Vidinės

 Išorinės

buferinė zona – tarpinė erdvė tarp pastato išorės ir vidaus temperatūrų. Netinkamai nukreipta buferinė zona (pavyzdžiui, į pietus) gali padidinti pastato šilumos nuostolius, nes sumažina patenkantį į vidų saulės pritekėjimų kiekį.

suvartojimą nėra toks didelis, kokį gali pasiekti išorinės buferinės zonos, esančios už pastato šildomo tūrio ribų.

Jos šiaurinėje statinio pusėje gali gerokai padidinti standartinių parametrų pastato energinį efektyvumą. Įstiklintos oranžerijos, verandos ar balkonai – tai išorinių buferinių zonų pavyzdžiai. Tačiau suprojektavus tokią zoną pietuose ir ją suformavus iš netinkamų termodinaminių parametrų elementų, gali būti gerokai pablogintas net geriausių ypatybių fasado energinis balansas.

Buferinės zonos gali būti išorinės ir vidinės. Vidinės visada sumažina energijos suvartojimą, nes šioje zonoje palaiko šiek tiek žemesnę temperatūrą. Tačiau skaičiavimai parodė, kad jų efektas atsižvelgiant į bendrą energijos

Citata ....... ...................... .............. .............................. ......................... ........................ .............. ..................... ..................... ............................. .......... ............... ............................. ................ ........... ......................... ........................ ................................. .

45

S t a t y b a / Te m a

Saulės kontrolė Saulės energijos patekimas į pastatą gali būti ne tik papildomas šilumos šaltinis, bet ir problema. Prikaitus patalpoms patiriamas diskomfortas, o atidarius langus sukaupta energija iššvaistoma. Tad viena iš adaptyvaus namo ypatybių turėtų būti tinkama saulės kontrolė.

Šešėlio projektavimas, atsižvelgiant į spindulių kritimo kampą ir kryptį, – nesudėtingai įgyvendinama priemonė, bet ją reikia planuoti itin kruopščiai. Būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas barjeras, atsiradęs spindulio kelyje, dalį energijos atspindi, o dalį sugeria ir vėliau išspinduliuoja. Taigi vasarą, kai patalpos viduje papildomos šilumos nereikia, reikėtų turėti išorinius saulės barjerus, kurie atspindėtų šilumą pastato išorėje. Šaltuoju metų laiku vidiniai saulės barjerai, apsaugodami nuo tiesioginių spindulių, papildomai skleis šilumą. Siekiant supaprastinti saulės poveikio kontrolę šiuo metu rinkoje atsiranda įvairių gaminių, pavyzdžiui, vadinamieji išmanieji langai (angl. smart windows). Jie pagal paros laiką keičia savo optines ypatybes. Įvairiose šalyse atsižvelgiant į aplinkos ir klimato veiksnius kuriami skirtingų ypatybių langai. Pavyzdžiui, šiltajai Italijai skirti langai turėtų būti su filtru, neleidžiančiu šilumai patekti į vidų, bet neapribojančiu matomumo. Lietuvos klimato sąlygoms skirti langai turi ne tik neriboti matomumo, bet ir įleisti kuo daugiau šilumos, neišleisdami infraraudonųjų spindulių į išorę.

Supaprastinta adaptyvaus pastato schema.

Projekto autoriai; A. Keizikas, S. Daumantaitė, D. Stripinis.

Straipsnio iliustracijos – A. Keiziko.

46

Vėdinimas „Vienas esminių sprendimų, užtikrinančių tinkamą energiškai efektyvaus namo funkcionavimą, – priverstinio vėdinimo sistema su šilumogrąža“, – teigia A. Keizikas. Pastačius ypač sandarų ir šiltą namą, bet neįrengus efektyvios vėdinimo sistemos, sukuriamas termosas, kuriame kaupiasi drėgmė, pelėsis, atsiranda kitų nepageidaujamų dalykų, neatitinkančių sveikų ir komfortiškų gyvenimo sąlygų reikalavimų. Dažniausiai tokiais atvejais patalpos vėdinamos atidarant langus, o taip perniek nueina visos įdėtos pastangos šiltinti ir sandarinti atitvaras. „Priverstinis vėdinimas, ypač turint omenyje daugiabučius namus (įskaitant renovuojamus), yra esminis veiksnys. Būtina užtikrinti ne tik gerą pastato energinį efektyvumą, bet ir tinkamas gyvenimo sąlygas, atitinkančias visus higienos normų reikalavimus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Galimas nuostolių sumažėjimas – 15 kWh/m² Apibendrinęs atliktus skaičiavimus ir ieškodamas atsakymo, kiek būtų galima maksimaliai sutaupyti didinant pastato adaptyvumo ypatybes, pašnekovas pastebi: „Ne visada įmanoma pritaikyti visas priemones. Skiriasi statinių aplinka, funkcijos, kitos ypatybės. Tyrinėdami tradicinę architektūrą nustatėme, kad dėl labai gerų adaptyvumo ypatybių energiniai nuostoliai sumažėja iki 10 procentų.“ Lyginant geromis autonomiškumo ypatybėmis išsiskiriančius pastatus, kurių energiniai nuostoliai sudaro 40 kWh/m² per metus, idealiomis sąlygomis pritaikius minėtas architektūrines priemones galima pasiekti apie 15 kWh/m² per metus mažesnius energinius nuostolius. „Tai – išties daug, ypač skaičiuojant pastato vertę per visą jo gyvavimo laikotarpį – maždaug 80 metų. Bet ir tai ne riba, nes, be paminėtų priemonių, jų yra ir daugiau“, – teigia A. Keizikas. 

Statyba

47

In탑inerija / 3 Objektas

48

3 Objektas / Inžinerija

LIETUVOS ELEKTRINĖS KOMBINUOTO CIKLO (9-asis) BLOKAS: tikslus ir sklandus startas Elena Nekrošienė

Siekdama užtikrinti didesnę Lietuvos energetikos sektoriaus nepriklausomybę, AB „Lietuvos energija“ šiais metais įgyvendino vieną didžiųjų projektų energetikos sektoriuje – naują 455 megavatų (MW) galios kombinuoto ciklo bloką, užtikrinsiantį gerokai efektyvesnę ir švaresnę elektros energijos gavybą. Blokas pirmiausia dirbs šiltuoju metų laiku, kai termofikacinių elektrinių elektros gamyba yra minimali. Planuojama, kad naujasis kombinuoto ciklo blokas, galintis patenkinti iki 25 proc. šalies elektros energijos poreikio, užtikrins ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių elektros tiekimo sistemos saugumą ir stabilumą.

Efektyvumo didinimas Lietuvos elektrinė, siekdama geriausiai patenkinti vartotojų poreikius ir užtikrinti jų interesų paisymą, elektros energijai gaminti naujajame bloke pasirinko vieną efektyviausių šiuo metu technologijų – kombinuoto ciklo.

Planuojamas bloko našumas yra apie 58 proc., o dabar naudojamos įprastos technologijos elektros energija paverčia tik 25–40 proc. sunaudojamo kuro. Naujoji technologija, palyginti su senaisiais Lietuvos elektrinės blokais, leis sutaupyti iki 30 proc. gamtinių dujų, taip pat labai sumažės išmetamų teršalų kiekis. Planuojama, kad blokas veiks įvairiais režimais, atsižvelgiant į rinkos ir elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ poreikius užtikrinti sistemos patikimumą ir taps pagrindiniu elektros gamintoju Lietuvos elektrinėje.

Šiuo metu elektrinės teritorijoje yra aštuoni elektros energijos gamybos blokai. Juos sudaro katilinės, tiekiančios garą į elektrą gaminančias turbinas. Įgyvendinant 9-ojo bloko projektą, bus uždaryti trečiasis ir ketvirtasis 150 MW galios (pagaminamos elektros galios) energijos gamybos blokai. Jie anksčiau veikė naudodami mazutą, o pastarųjų pajėgumus pakeis našesnė ir mažiau aplinką teršianti kombinuoto ciklo dujų turbina.

 PROJEKTO Autoriai Architektė Jūratė Augaitytė-Leonovienė Konstruktorė Janina Kondraščenkienė Projekto vadovai: Valdas Narkūnas, Ignacio San Felixas Alvarezas

 ĮGYVENDINIMAS Užsakovė AB „Lietuvos energija“ Rangovas Ispanijos koncernas „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U.“ Objekto statybos etapai, įgyvendinimas: kombinuoto ciklo bloko statybos sutartis buvo pasirašyta 2009 m. balandžio pabaigoje; 2012 m. vasario 24 d. buvo pirmą kartą atliktas Lietuvos elektrinėje baigiamo statyti kombinuoto ciklo bloko paleidimo bandymas – „užkurta“ dujų turbina; blokas pradėjo veikti 2012 m. rudenį

 OBJEKTO Duomenys Adresas – Elektrinės g. 21, Elektrėnai Bendrasis plotas – 9 752 kv. m Užstatymo plotas – 12 434 kv. m Aukštų skaičius, aukštis, tūris – 1–3, 39 m, 148 448 kub. m Kiti specifiniai duomenys – kamino aukštis 60 m, skersmuo 6,9 m

 Rotorius.

49

In탑inerija / 3 Objektas

50

3 Objektas / Inžinerija

Kombinuoto ciklo technologija Naujoji kombinuoto ciklo dujų turbina skiriasi nuo esamų blokų keliais aspektais. Dabartiniuose blokuose yra tiesioginio deginimo degikliai, skirti deginti dujas arba mazutą vandeniui kaitinti ir garui gaminti. Toliau garas pereina per garo turbiną, todėl naudojamas kaip energijos nešiklis esamuose blokuose. Dujų turbina veikia labai paprastai, trimis etapais: suspaudžiamas oras, įpurškiamas ir deginamas kuras, besiplėsdamos degimo dujos suka dujų turbiną. Degimo dujos tiesiogiai varo dujų turbiną vien aukštu slėgiu irdidelio greičio jėga, o turbina suka elektros generatorių. Iš dujų turbinos išmetamos dujos patenka į dujų šilumos panaudojimo katilą. Pasitelkiant dujų šilumą katile gaminamas garas, naudojamas garo turbinai sukti. Ji suka tą patį generatorių, kaip ir dujų turbina. Kai naudojamas ir tiesioginio dujų deginimo slėgis, ir garas, įrenginys vadinamas „kombinuoto ciklo“ įrenginiu.

Kombinuoto ciklo dujų turbininiame bloke (toliau KCB) vyksta optimali deginimo proceso kontrolė, todėl į aplinką išmetama gerokai mažiau teršalų negu iš esamų blokų. Be to, visas degimo procesas pradeda vykti dujų turbinoje, šilumos panaudojimo katile papildomai nedeginamas joks kuras, naudojama tik išmetamų dujų šiluma, todėl KCB naudingo veikimo koeficientas yra žymiai didesnis, palyginti su dabar veikiančių Lietuvos elektrinėje. Švaresnė aplinka Vakarų Europoje, o pastaruoju metu ir Rytų Europoje, kombinuoto ciklo technologija naudojama ypač dažnai. Technologijos pažangai didelę įtaką turėjo griežti ES išmetamųjų teršalų standartai. Nemažai senų įrenginių buvo pakeisti būtent kombinuoto ciklo kurą taupančia įranga. Dėl didelio šiluminio efektyvumo šie įrenginiai nenaudodami papildomo kuro pasiekia ne tik didesnę nei įprasta galią, bet ir išmeta gerokai mažesnį kiekį teršalų, tenkančių vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti. Kadangi turbinoje bus deginamos vien dujos, nebus išmetama sieros oksidų ar dulkių (kietųjų dalelių), kurios išsiskiria eksploatuojant mazutu kūrenamus blokus, gerokai sumažės išmetami azoto oksidų kiekiai.

Remiantis bendruoju visų blokų našumu, buvo apskaičiuota, kad pagamindamas 1 MWh elektros energijos naujasis dujų turbinos blokas išskirs 326,8 kg anglies dvideginio ekvivalento. Senieji uždaromi trečiasis ir ketvirtasis blokai išskirdavo po 506 kg anglies dvideginio  9-ojo bloko kaminas.  Dujų turbinos montavimas.  Garo turbina prieš sumontavimą.

51

Inžinerija / 3 Objektas

vienai MWh elektros energijos pagaminti. Palyginti su jais (kai šie blokai veikia esant vidutinėms sąlygoms), bus sutaupyta apie 179,2 kg anglies dvideginio vienai MWh elektros energijos. Tai reiškia, kad per metus bus sutaupyta 407,939 t anglies dvideginio (laikant, kad blokas veiks 300 MWh pajėgumu 24 valandas visus metus).

Blokas bus aušinamas Elektrėnų marių vandeniu, per valandą bus sunaudojama apie 26 000 kub. m vandens. Dėl Elektrėnų marių vandens kiekio papildomas vandens šildymas eksploatuojant dujų turbiną nebus reikšmingas, todėl išleidžiant didesnį šilto vandens kiekį poveikis ežero ekologijai bus nežymus. Apskaičiuota, kad į marias iš KCB pateksiantis papildomas šiltas vanduo padidintų marių temperatūrą tik 0,1–0,2 ºC net ir tuo atveju, jeigu trečiasis ir ketvirtasis blokai nebūtų išmontuoti. Išmontavus trečiąjį ir ketvirtąjį blokus, naujajam KCB per valandą reikės 26 000 kub. m vandens, tod ė l

absoliutus per valandą sunaudojamo vandens lygis sumažės 20 000 kub. metrų.

Kadangi naujasis blokas pastatytas Lietuvos elektrinės teritorijoje, vizualiai žymesnis poveikis kraštovaizdžiui yra nedidelis, naujasis statinys įsikomponuoja į bendrą elektrinės pastatų kompleksą. 9-ojo bloko degimo produktų išmetimo kaminas yra suprojektuotas vienoje eilėje su kitais dviem gerokai aukštesniais kaminais, taip neutralizuojant jo galimą dominavimą.

Projekto įgyvendinimo specifika Generaliniu rangovu įgyvendinti visą projektą pasirinkta didelę panašių blokų statybos įgyvendinimo patirtį turinti ispanų įmonė „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U“. Pagrindinę įrangą – dujų turbiną, generatorių, garo turbiną ir pagrindinį garo katilo utilizatorių – tiekė korporacija „General Electric“, ypač griežtai prižiūrėjusi visus įrenginių montavimo etapus.

Šio sudėtingo ir unikalaus objekto statybose darniai dirbo daugiau kaip 25 Lietuvos ir užsienio įmonės. Tiek užsakovas, tiek ir pagrindinis rangovas pabrėžia ypač sklandžią ir tikslią projekto įgyvendinimo eigą. Didžiausi iššūkiai, tekę Lietuvos ir užsienio įmonėms, – tai didžiųjų agregatų – katilo utilizatoriaus modulių, atvežtų atskirais blokais, katilo utilizatoriaus būgnų, dujų turbinos, generatoriaus, garo turbinos žemo slėgio cilindro, kondensatoriaus – sukėlimas į reikiamą vietą ir jų sumontavimas. Esant gana ekstremalioms lietuviško rudens ir žiemos oro sąlygoms, dviem kranais sinchroniškai buvo perkeliami didelių matmenų moduliai, būgnai, taip pat specialiais mechanizmais buvo įstumiami kiti agregatai. Geras darbų organizavimas, planavimas ir kontrolė užtikrino darnų įvairių įmonių specialistų darbą. Panašų kombinuoto ciklo bloką Rygoje pastačiusi ir tokių objektų

Kamino montavimas.

52

3 Objektas / Inžinerija

Statybų eiga.

įgyvendinimo patirties turinti „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U.“ Lietuvoje darbus atliko tiksliai pagal grafiką. Bendrą darbą su visą montavimo procesą kontroliavusiais „General Electric“ specialistais Lietuvos įmonių atstovai įvardija kaip išskirtinę patirtį.

Amerikietiškų ir europietiškų standartų derinimas „Vienas didžiausių iššūkių rangovams šiame projekte buvo amerikietiško ASME kodo adaptavimas, kurio ypač griežtai laikėsi „General Electric“, – teigia UAB „Inspecta“ atstovas Karolis Gerikas. UAB „Inspecta“ objekte vykdyta veikla buvo konkreti pagalba rangovui.

Pagrindinė kuruota sritis – suvirinimo darbų priežiūra: nuo suvirinimo procedūrų aprašų ruošimo, atliekamų darbų, jų apžiūros, suvirinimo darbų žurnalų pildymo iki hidraulinio ar pneumatinio bandymo. Suvirintojai virino pavyzdžius iš tiksliai tų pačių naudojamų medžiagų, buvo atliekami bandymai, išduodami atestatai ir tinkamos suvirinimo procedūros patvirtinimai (angl.

Welding Performance Qualification Record, WPQR).

Kadangi pagrindinių mazgų tiekėjas „General Electric“ labai griežtai prižiūrėjo, kad būtų laikomasi nustatytų standartų, UAB „Inspecta“ teko užduotis užtikrinti, kad būtų paisoma tiekėjo reikalavimų ir kartu būtų išlaikyti viršenybę mūsų šalyje turintys Europos Sąjungos reikalavimai. Tad pagrindinis UAB „Inspecta“ darbas buvo amerikietiško standarto reikalavimų adaptavimas prie Europos slėginių įrenginių direktyvos 97/23/EEB, Lietuvoje priimtos Slėginių įrenginių reglamento forma.

Kartu su kolegomis iš Latvijos notifikuotos įstaigos UAB „Inspecta“ vertino slėginių vamzdynų atitiktį. Įmonė dalyvavo atliekant baigiamuosius vamzdynų patikrinimo darbus, prižiūrint montavimą ir atliekant vamzdynų, katilo utilizatoriaus hidraulinius bandymus.

9-ojo bloko turbinų ir pagalbinių sistemų pastatuose šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas įrengė UAB „Pineka“. „Pagrindinis iššūkis buvo projekto dydis, pagrindinio rangovo ir užsakovo keliami reikalavimai darbų kokybei ir jų atlikimo terminams.

Ne kasdien tenka galimybė dirbti su tokiu rangovu kaip pasaulinio lygio energetikos bendrovė „Iberdrola Ingenieria y Construcción, S.A.U.“. Viskas vyko greitai – projektinius sprendimus teko priimti statybvietėje, lygiagrečiai derinant veiksmus su pagrindiniu rangovu. Kadangi statybų metu prioritetas pirmiausia buvo teikiamas pagrindiniams, elektrą gaminantiems įrenginiams montuoti, mūsų įmonei teko derintis, operatyviai reaguoti į kintančias sąlygas. Operatyvus reagavimas į sąlygas, rangovo kokybės kontrolės sistema ir objekto išskirtinumas buvo didžiausias iššūkis“, – teigia UAB „Pineka“ atstovas Mindaugas Skerys.

Didžiausi iššūkiai, tekę Lietuvos ir užsienio įmonėms, – tai didžiųjų agregatų sukėlimas į reikiamą vietą ir jų sumontavimas, esant gana ekstremalioms lietuviško rudens ir žiemos oro sąlygoms.

Pažangesnė suvirinimo technologija Lietuvos elektrinės 9-ajame bloke elektros darbus atlikusios UAB „Vekada“ direktorius Gintautas Jurgelėnas pabrėžia, kad šiame objekte įmonė atliko lauko elektros darbus – montavo jėgos skirstymo skydus, jėgos kabelines linijas, įžeminimo tinklus; taip pat atliko vidaus elektros darbus – metalo konstrukcijų, plieninių vamzdžių, kabelių montavimą. Montuodami varinius įžeminimo laidininkus bendrovės specialistai panaudojo Lietuvoje dar mažai naudojamą egzoterminio suvirinimo technologiją. Įmonės specialistams darbas šiame objekte buvo puiki proga ne tik įgyti neįkainojamos patirties, bet ir perprasti naujos technologijos naudojimo ypatumus.

53

Inžinerija / 3 Objektas

Bendrovė „Energosfera“, statant 9-ąjį bloką bendradarbiavusi su UAB „Vekada“ ir Lietuvoje diegianti egzoterminio suvirinimo technologiją jau nuo 1998 m., pabrėžia, kad šis suvirinimo būdas yra ypač patikimas (patikrintas Valstybinės energetikos inspekcijos ir leistas naudoti), kai reikia ilgalaikio būdo suvirinti varį su variu, varį su plienu ir varį su cinkuotu plienu. Suvirinimas atliekamas specialioje tiksliai pagamintoje formoje, kurioje uždegami specialūs milteliai, sukeliantys egzoterminę reakciją. Jos metu milteliai susilydo ir tampa vientisu junginiu. „Energosferos“ diegiama

Šio sudėtingo ir unikalaus objekto statybose darniai dirbo daugiau kaip 25 Lietuvos ir užsienio įmonės.

Tiek užsakovas, tiek ir pagrindinis rangovas pabrėžia ypač sklandžią ir tikslią projekto įgyvendinimo eigą. „Thermoweld“ egzoterminio suvirinimo technologija yra atsparus korozijai ir patikimas sujungimo būdas, nes nepažeidžiami jungiamų metalų paviršiai. Tokį sujungimą galima užkasti žemėje be jokios papildomos apsaugos nuo korozijos. Metodas ypač tinkamas žaibosaugos, katodinės apsaugos, transporto ir kitose sistemose, laikui bėgant vis labiau vertinamas ir diegiamas projektuotojų ir montuotojų.

Sklandus ir konstruktyvus bendradarbiavimas, griežtas reikalavimų laikymasis, patirtis ir gera organizacija lėmė išskirtinai sklandžią šio sudėtingo objekto darbų eigą ir gerą rezultatą. Strategiškai svarbus Lietuvai 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, įvairiai bandytas ir testuotas beveik metus, paruoštas pradėti elektros gamybą. Įrangos tiekėjai, vykstant baigiamiesiems bandymams, intensyviai mokė ir konsultavo Lietuvos specialistus, perimančius objekto eksploatavimą, tad komanda pasirengusi užtikrinti sklandžią naujojo bloko veiklą. Įgyvendinusi šį didžiulį projektą Lietuva tapo viena šalių, turinčių naujausią ir pažangiausią kombinuoto ciklo elektros gamybos technologiją.  Iliustracijos iš AB „Lietuvos energija“ archyvo.

54

3 Objektas / In탑inerija

55

Inžinerija

Patirtis yra neįkainojama UAB „Inspecta“, Lietuvoje veiklą pradėjusi 2010 m. gegužę, jau pelnė mūsų šalies užsakovų pagarbą. Tai lėmė gausus teikiamų paslaugų spektras ir kvalifikuoti, ilgametę darbo patirtį turintys darbuotojai.

Tarptautinė patirtis Pagrindinis įmonės steigėjas ir akcininkas – tarptautinė įmonių grupė „Inspecta Group“. Jai priklauso įmonės Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. „Inspecta Group“ įmonės teikia įrenginių techninės būklės tikrinimo, atitikties vertinimo (sertifikavimo), techninio konsultavimo, mokymo ir laboratorinių bandymų paslaugas jau daugiau nei 30 metų. Kiek daugiau nei prieš dvejus metus veiklą Lietuvoje pradėjusiai įmonei klientų pasitikėjimą užsitikrinti padėjo ir didelis „Inspecta Group“ kolegų palaikymas, geranoriškas dalijimasis sukaupta patirtimi, dalyvavimas bendruose projektuose.

Teikiamų paslaugų spektras UAB „Inspecta“ struktūrą sudaro keturių rūšių veikla, t. y. keturios įstaigos: kontrolės, sertifikavimo, mokymo ir techninio konsultavimo.

56

UAB „Inspecta“ Kontrolės įstaiga atlieka visų potencialiai pavojingų įrenginių grupių ir kategorijų techninės būklės tikrinimus, naujų ir naudotų potencialiai pavojingų įrenginių ir jų techninių dokumentų tikrinimą bei teikia išvadas apie šių įrenginių tinkamumą naudoti.

UAB „Inspecta“ Sertifikavimo įstaiga atlieka ne tik kokybės, aplinkos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų, suvirinimo procesų sertifikavimą pagal tarptautinių standartų reikalavimus, tačiau ir statybos produktų atitikties vertinimą (sertifikavimą), suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos įvertinimą.

UAB „Inspecta“ Mokymo įstaiga vykdo mokymus pagal tęstinio formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, organizuoja kursus, seminarus, konferencijas bei vykdo kitus mokymus, susijusius su profesine veikla.

Inžinerija

UAB „Inspecta“ Techninio konsultavimo įstaigos veikla gana sudėtinga, ji suskirstyta į tris grupes: statybos techninės priežiūros; pramonės konsultavimo; darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo. Iš jų vertėtų atskirai paminėti pramonės konsultavimą, nes tai – nauja ir turinti perspektyvą sritis. Čia visuomet reikia techninių sprendimų: atliekant projekto techninį patikrinimą, projekto reikalavimų peržiūrą, rangovų ir subrangovų kvalifikacijos patikrinimą, dalyvaujant visų projekto vykdymo stadijų metu, vykdant gamybos ir (ar) montavimo darbų kokybės kontrolę, nustatant neardomosios kontrolės (NDT) metodų būtinumą, dalyvaujant, kai vertinami NDT rezultatai, rengiant gaminio techninę dokumentaciją, atliekant galutinę dokumentacijos peržiūrą ir t. t.

Pramonės techninis konsultavimas – naujiena Lietuvoje Itin daug žinių bei patirties reikia turėti statant energetinius objektus, juk tai ir technologiniai vamzdynai, slėginiai indai, katilai, šilumokaičiai ir kiti įrenginiai. Ši paslauga – tai pagalba užsakovui, neturinčiam reikiamos kvalifikacijos specialistų, abejojančiam rangovo atliekamų darbų ar gaminių kokybe. UAB „Inspecta“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, siūlanti pramonės techninio konsultavimo paslaugą. Bendrovės pramonės konsultavimo grupė atlieka projekto techninį patikrinimą, projekto reikalavimų peržiūrą, konsultuoja rengiant gaminio techninę dokumentaciją ir vykdo galutinę dokumentacijos peržiūrą.

Kvalifikuoti įmonės specialistai gali teikti paslaugas visų projekto vykdymo stadijų metu, atlikti gamybos ir montavimo darbų kokybės kontrolę.

Nors atskiros statybos pramonės įmonės ir turi savo kokybės kontrolės skyrius, didelių objektų statybose, kur yra didelės atliekamų darbų apimtys, kyla žmogiškųjų resursų problema. Vienodai tikrinti ir tvarkyti tinkamą dokumentaciją reikia visiems atliekamiems darbams – nuo mažiausio iki didelių matmenų įrenginio montavimo, o tokių darbų per dieną atliekama labai daug.

Kaip tik šiais atvejais gali pagelbėti UAB „Inspecta“. Įmonės specializacija – metalinių konstrukcijų suvirinimo, visų specializuotų vamzdynų, talpyklų ir slėginių indų montavimo darbų priežiūra. Vykdoma visų šių darbų priežiūra – nuo paties suvirinimo darbų priežiūros, dokumentacijos tvarkymo iki galutinio darbų pridavimo užsakovui. Kai kontrolė vykdoma tvarkingai ir tinkamai, užtikrinama ne tik norima kokybė, bet ir greitesnis darbų pridavimas užsakovui.

Pagalba pramonei UAB „Inspecta“ specialistai jau įrodė savo profesionalumą ir kompetenciją atlikdami atitikties vertinimą viename didžiausių statomų energetinių objektų Lietuvoje – Lietuvos elektrinės 9-ajame bloke. UAB „Inspecta“ taip

pat teikia techninio konsultavimo paslaugas vykdant analogišką projektą Rygoje: „AS Latvenergo“ kombinuoto ciklo bloko statybą vykdo „GAMA Power Systems Engineering and Contracting, Inc“. Žinodami tiek darbo tarptautiniuose, tiek ir vietiniuose projektuose specifiką, bendrovės specialistai padeda statybų pramonės įmonėms lygiavertiškai konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Dideli pramoniniai objektai – iššūkis visiems projektavimo ir įgyvendinimo proceso dalyviams, nes čia reikia kruopštaus planavimo, atsakomybės ir tikslumo. Tik griežta kokybės kontrolė gali užtikrinti gerą rezultatą.

Didžiosios energetinių įrenginių gamintojos ir tiekėjos, tokios kaip Elektrėnų 9-ajame ir Rygos TEC-2 bloke sumontuotos įrangos tiekėja „General Electric“ ar planuotos Visagino atominės elektrinės statytojas „Hitachi“, suteikia garantijas tik tuomet, kai ypač griežtai ir tiksliai laikomasi gamintojo reikalavimų, pagrįstų ASME kodu. Norint darbus atlikti tinkamai, daug laiko tenka sugaišti aiškinantis standartų reikalavimus. Jiems perprasti ir rasti optimalų įgyvendinimo sprendimą reikia ne tik laiko, išmanymo, patirties, bet ir žmogiškųjų resursų. 

UAB „Inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 Vilnius Tel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396 El. paštas lithuania@inspecta.com

57

Inžinerija

gaisrinė sauga naujajame Lietuvos elektrinės bloke: specialistų išspręsti galvosūkiai Martynas Matulevičius, gaisrinės saugos inžinierius

Lietuva jau gali pasigirti dar vienu sėkmingai užbaigtu energetiniu projektu.

Tai kombinuoto ciklo dujų turbina – 9-asis Lietuvos elektrinės blokas. Mažas, bet galingas. Tokio tipo objektuose gaisrinės saugos užtikrinimas yra vienas didžiausių prioritetų, todėl čia naudojamos pažangiausios aktyviosios ir pasyviosios apsaugos nuo gaisro sistemos.

Objekto specifika Dujas naudojančios technologijos kelia didelį sprogimo ir gaisro pavojų, todėl gesinimo sistemai čia parinktos dujos, o ne vanduo ar putos. Žinoma, 9-asis blokas sujungtas su senaisiais Lietuvos elektrinės blokais elektros kabeliais: jais keliauja ne tik aukštos įtampos elektros srovė, tačiau gali keliauti ir gaisro liepsnos.

Visas statinys apraizgytas masyviais ir tankiais elektros kabelių tinklais. Norint sumažinti gaisro riziką ir padarinius, visi statiniai išskirstyti į gaisrinius skyrius ar padalyti į specialias patalpas. Visos angos, kertančios statinio konstrukcijas, turėjo būti sandarintos specialiomis priešgaisrinėmis sistemomis.

Norminių dokumentų konfliktas Čia buvo susidurta su vienu įdomiu dviejų norminių aktų konfliktu. Vienokios elektros kabelių apsaugos sąlygos nusakomos nuo 1999 m. neatnaujintose Energetinių objektų priešgaisrinėse taisyklėse, kitokios nuostatos aprašomos prieš kelerius metus įsigaliojusiose Gaisrinės saugos projektavimo taisyklėse. Senajame dokumente vis dar reikalaujama sandarinti elektros kabelių angas konstrukcijose per visą konstrukcijos storį, o kabelius papildomai dažyti 30 cm atstumu nuo konstrukcijos jiems skirta priešgaisri-

58

ne išsipučiančia danga. Naujose taisyklėse tokio reikalavimo nebėra, tačiau numatoma kitų sąlygų.

Tam, kad susidariusi situacija būtų išspręsta, turėjome kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos specialistus. Po trumpos ir konkrečios diskusijos gavome patvirtinimą, kad privalo būti paisoma naujesniųjų nuostatų, t. y. angos, kurias kerta inžinerinės komunikacijos, privalo būti sandarinamos sertifikuotomis priešgaisrinėmis sistemomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis nei kertamos konstrukcijos. Jokių papildomų pastabų.

Diegiant šiuolaikines priešgaisrinio sandarinimo sistemas, nebereikia papildomai dažyti elektros kabelius ar kitas inžinerines komunikacijas. Todėl būtina atidžiai skaityti sandarinimo sistemų montavimo instrukcijas, gerai išsiaiškinti jų apribojimus ir užtikrinamas atsparumo ugniai klases.

Daug diskusijų specialistams taip pat sukėlė priešgaisrinės sandarinimo sistemos tipo parinkimas. Statybiniuose objektuose dažniausiai naudojamos kietosios sistemos, t. y. priešgaisriniai skiediniai (gipso ir vermikulito pagrindu), tačiau, įsigaliojus naujoms bandymo ir sertifikavimo sąlygoms, gamintojams tapo labai sunku su šiomis siste-

Inžinerija

perdangose bent jau iš apatinės pusės) dažyti kabelius priešgaisrine abliatyvia danga „KBS Coating“ (tiekėja – UAB „Swelbalt“). Tai vandens pagrindu pagamintos dangos, užpildančios net menkiausius oro tarpelius, gaisro metu jos putoja, „šaldo“ ir stabdo ugnies plitimą elektros kabelių paviršiumi. Šias sistemas dar ir dabar naudojame susidūrę su sudėtingesniais elektros kabelių sandarinimo variantais. Įrengę tokias sistemas gaisrinės saugos specialistai miega ramiai, ugnis tikrai nekirs šio barjero!

momis pasiekti aukštus atsparumo ugniai rezultatus. Todėl buvo nuspręsta naudoti vadinamąją „minkštąją“ sistemą: akmens vatos plokštes „Protecta FR Board“, nudažytas storu priešgaisrinių dažų sluoksniu. Ši sistema labai patinka elektrikams, nes net ją įrengus vis dar galima nutiesti naujus kabelius jos nepažeidžiant, o jei vis dėlto atsiranda pažeidimas – pataisymus galima atlikti nesunkiai pačiam, nekviečiant specializuotos įmonės. Šios sistemos pranašumas – greitis. Specialistas išpjauna akmens vatos plokštę pagal angos matmenis, įspraudžia ją, o atsiradusias mažytes angas sandarina specialia akriline mastika „Protecta FR acrylic“ (tiekėja – UAB „Swelbalt“).

Sudėtingi netipiniai atvejai Lietuvos elektrinės 9-asis blokas nebuvo tipinis projektas, jame beveik nėra gražiai suklotų keleto elektros kabelių.

Tai statinys, kur elektros kabeliai skaičiuojami ne šimtais, o dešimtimis tūkstančių, jų ilgis matuojamas ne metrais, o kilometrais.

Modulinės sandarinimo sistemos Projekto eiga taip pat parodė, kad patalpų, kur numatomas spaudiminis dūmų šalinimas arba gaisro gesinimas dujomis, sandarumas tampa vienu svarbiausių veiksnių. Šio tipo patalpoms rekomenduojamos ne įprastinės, klasikinės sandarinimo sistemos akmens vata ar gipso vermikulito skiediniais, bet modulinės sistemos, kai atskiram elektros kabeliui iš anksto suformuojamas moduliukas. Tokia apsauga užtikrina ne tik sandarumą gaisrui, oro ir vandens tekėjimui, bet yra ir labai „neskani“ įvairiems graužikams, todėl yra ypač patvari. Šių „Roxtec“ sistemų, kurias tiekė UAB „Euroinstal“, iš pradžių buvo atsisakyta, tačiau vėliau, palyginus, kiek lėšų buvo išleista kompensacinėms priemonėms, buvo prieita išvada, kad specialioms patalpoms kartais pigiau užsakyti brangesnes sistemas: jos taupo laiką ir yra kelis kartus patikimesnės bei patvaresnės.

Modulinė sandarinimo sistema yra išties brangi, todėl ji dažnai naudojama tik ypač saugomose erdvėse. Tose vietose, kur reikia tik hidroizoliacinės apsaugos, galima panaudoti ir pigesnes technologijas. Šįkart pasirinkta olandų gamintojo „Drifill“ technologija (tiekėja – UAB „Swelbalt“).

Vandens patekimas į tam neskirtas erdves su šia sistema yra saugomas išties patikimai. Daug sistemų išlaiko tik iki pirmos žiemos, kai smulkios vandens molekulės užšąla ir padidėjęs jų tūris pamažu naikina sandarumą tol, kol galų gale jo nebelieka visai. Be to, ši sistema saugo priešgaisrinio sandarinimo sistemą, nes pastaroji yra visiškai neatspari meteorologiniams veiksniams. 

Susidūrėme su tokiais atvejais, kai teko imtis papildomų apsaugos priemonių. Net kruopščiausias komunikacijų kertamos angos sandarinimas negalėjo užtikrinti 100 proc. apsaugos dėl tarp daugelio elektros kabelių išliekančių mažyčių oro tarpelių, per kuriuos gaisro metu liepsnos ir dūmai pereitų net nestabtelėję, o tai bet kokiam statiniui gali tapti didžiule katastrofa. Projektavimo metu užbrėžti tikslai sustabdyti ugnies plitimą yra vieni svarbiausių, todėl nesvarbu, ar dirbama energetiniame, ar kitokio tipo objekte, priešgaisrinio sandarinimo darbai turi būti atlikti atidžiai ir atsakingai.

Tam, kad užtikrintume suprojektuotus konstrukcijų atsparumus ugniai ir liepsnų barjerus, teko papildomai apie 100 cm nuo konstrukcijų (sienose – abiejose pusėse,

59

Inžinerija

Išskirtinės kokybės „Walraven“ inžineriniai sprendimai Prieš daugiau nei 70 metų Meidrechte (Olandija) įkurta bendrovė „Walraven Group“ šiandien yra viena pasaulio rinkos lyderių, kurianti, parduodanti ir platinanti kokybiškas inžinerines sistemas. Puikus gaminių kokybės ir specialistų kompetencijos įrodymas – vis nauji ir itin dideli projektai, išsibarstę po visus žemynus. „Walraven Group“ produkciją naudoja dešimtys tūkstančių įmonių Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Australijoje.

Bendrovės „Walraven Group“ veiklą lemia vertybės ir principai, kurių ištakos glūdi pačioje įmonės veiklos pradžioje. „Walraven Group“ istorija prasidėjo 1942 m., kai santechnikas J. van Walravenas B. V. (dabartinio generalinio direktoriaus senelis) karo nualintoje šalyje įkūrė metalo gaminių gamyklą. Sunkiu pokario laiku, labai stingant statybinių medžiagų, jis pradėjo gaminti tvirtinimo elementus. Laikui bėgant nedidelis šeimos verslas išaugo į tarptautinę įmonę su filialais ir bendradarbiavimo partneriais, gamybos ir pardavimo biurais visame pasaulyje. Šiuo metu „Walraven Group“ dirba daugiau nei 750 žmonių. Visi jie kuria, gamina ir parduoda novatoriškiausias tvirtinimo detales, priešgaisrines ir santechnikos sistemas.

60

Profesionalų dėmesys net mažiausioms detalėms „Walraven Group“ misija – tiekti aukščiausios kokybės novatoriškas sistemas, tenkinančias visų klientų poreikius ir lūkesčius. Pagrindiniai bendrovės darbo principai – nuolatinis produktų kokybės gerinimas, optimalus kokybės ir kainos santykis bei papildomų problemų nesukeliantis sistemų montavimas.

„Walraven Group“ gaminiai ne tik puikiai veikia, bet ir yra saugūs, patikimi, atitinka tokio pobūdžio produktams keliamus aukščiausius reikalavimus ir ISO 9001:2008 standartus.

Inžinerija

Visos naujos gaminių grupės yra nuolat stebimos. Produktų patikimumas testuojamas ne tik tam specialiai sukurtoje bandomojoje gamykloje, bet ir oficialiai akredituotose laboratorijose. Tai suteikia papildomą garantiją, kad visi „Walraven“ gaminiai atitinka pačius griežčiausius kokybės ir saugos standartus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas atskiras „Walraven“ produktas yra bendros sistemos dalis – sukurtas atsižvelgiant į rinkos poreikius, klientų pageidavimus ir pagrįstas inovaciniais sprendimais. Siekiama, kad vartotojai apie gaminius gautų jų poreikiams pritaikytą visą reikiamą informaciją. Be to, dedamos pastangos, kad prireikus užsakovui būtų suteikiama ne elementari standartinė paslauga, o tik geriausiai atitinkanti jo interesus.

Dar vienas „Walraven Group“ pranašumas – patikimas ir greitas tiekimas. Dėl racionaliai išplėtoto patikimų atstovų tinklo bendrovės gaminiai užsakovus pasiekia greitai ir saugiai. „Walraven Group“ užtikrina kiekvieno užsakymo įvykdymo kokybę ir nustatytų terminų laikymąsi. Be to, inžinerinių sistemų kūrėjai pasirūpino, kad montuotojai savo darbą atlikti galėtų lengvai, saugiai ir kokybiškai. Siekiant šio tikslo, įmonėje nepamirštama nuolat kelti darbuotojų profesinę kvalifikaciją.

Kazachstano regionų rinkoms. Įmonė bendradarbiauja su stambiaisiais mūsų šalies didmenininkais, prisijungia įgyvendinant įvairius projektus. Išskirtinė paslauga, ypač paspartinanti projektavimo ir montavimo įmonių darbą, – tiksliai sudaromos sąmatos ir brėžiniai. Be to, tokį darbą „Walraven“ inžinierių komanda atlieka visiškai nemokamai. Tai labai palengvina ir supaprastina darbą, ypač tada, kai prireikia nestandartinio požiūrio.

Prieš penkerius metus Lietuvoje pristatytos inžinerinės sistemos sulaukė nemažai susidomėjimo. „Walraven“ produkcija ir sprendimai buvo naudojami statant arenas – „Žalgirio“ areną Kaune (vėdinimo sistemos) ir „Švyturio“ areną Klaipėdoje (vėdinimo, šildymo ir vandentiekio sistemos), įrengiant Lietuvos elektrinės devintąjį bloką Elektrėnuose ir atliekant įvairius darbus Latvijos nacionalinėje bibliotekoje Rygoje (vėdinimo, šildymo ir šaldymo sistemos). Taip pat numatoma įvairiais darbais prisidėti prie prekybos centro „Ikea“ statybos. 

Veikla Baltijos šalyse – pagalba projektuotojams ir montuotojams 2007 m. rudenį „Walraven Group“ pradėjo veiklą ir Lietuvoje. Taip pat intensyviai produkciją pradėta pristatyti ir kitų Baltijos šalių, Kaliningrado srities, Baltarusijos ir

Atstovas Baltijos šalyse, Kaliningrado srityje ir Kazachstane Ramūnas Dilka Tel. 8 616 51 341, el. paštas ramunas.dilka@walraven.pl

61

I n f r a s t r u k t 큰 r a / Te m a

62

Te m a / I n f r a s t r u k t ū r a

Visagino atominės elektrinės projektas atsidūrė ant nežinomybės slenksčio Ieva Siminonytė-Putriuvienė

Anot žymaus britų sociologo Anthony Gibbenso: „Modernybė sumažina bendrą riziką, būdingą tam tikroms gyvenimo sritims ir būdams, tačiau tuo pat metu sukuria naujus rizikos parametrus, kurių beveik arba visai nebuvo ankstesnėse epochose, šie parametrai susiję su grėsmingais pavojais: tai pavojai, kuriuos kelia suglobalintas socialinių modernybės sistemų pobūdis. Vėlyvasis modernus pasaulis – pasaulis, kurį vadinu brandžios modernybės pasauliu, – yra apokaliptinis ne todėl, kad jis neišvengiamai artėja prie katastrofos, o todėl, kad sukuria pavojus, su kuriais nesusidūrė ankstesnės kartos.“ Šių metų spalio 14 d. 52 proc. (iš balsuoti šiuose rinkimuose ir referendume teisę turėjusių 2,5 mln. žmonių) Lietuvos gyventojų atliko savo, kaip piliečių, prievolę – sudalyvavo referendumo dėl naujos branduolinės elektrinės statybos apeigose. 63 proc. atėjusių gyventojų išreiškė neigiamą nuomonę. Analitikai teigia, kad tokią referendumo baigtį lėmė ne kas kita, o tai, kad referendumas įvyko per Seimo rinkimus, kad šis klausimas tėra viso labo politinis, o ne dalykinis projektas. Visuomenės pozicija nuskambėjo tarsi verdiktas – diskusija dėl Visagino atominės elektrinės projekto dar privalo tęstis, o tai bus puiki proga iš naujo įvertinti jėgainės būtinybę.

Net ir po neigiamų referendumo rezultatų partneriai trauktis neketina Nors galutinius sprendimus dėl investicijų į naują projektą, kaip skelbė dabartinė Vyriausybė, Lietuva priims iki 2015 m. pabaigos, po referendumo praėjus šiek tiek laiko ir nuslūgus pirminėms emocijoms, tenka pripažinti, kad po įvykusio referendumo į Lietuvos energetikos ateitį reiks pažvelgti naujame kontekste. Šis klausimas aktua-

lus ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui, jis turi ilgalaikę strateginę reikšmę ir ekonomikai, ir politikai.

Dauguma projekto partnerių teigė, kad referendumo rezultatai yra gerbtini ir savo apsisprendimo dėl referendume išreikštos gyventojų nuomonės neketina keisti.

Strategine investuotoja į naują atominę elektrinę Lietuvoje pasirinktos Japonijos bendrovės „Hitachi“ teigimu, toks rezultatas nebuvo netikėtas, nors bendrovė vienintelė atvirai pareiškė, kad tokie referendumo rezultatai ją nuvylė. Japonų žiniasklaidoje pasirodžiusiame „Hitachi“ prezidento Hiroaki Nakanishi Lietuvos referendumo vertinime buvo teigiama, kad jie dėl patariamajame referendume pareikšto gyventojų nepritarimo neketina trauktis iš projekto ir yra pasirengę suteikti visą informaciją naujai išrinktai valdžiai.

Panašios pozicijos laikosi Latvijos ir Estijos valdžios atstovai. Jie neabejoja, kad referendumo rezultatai turės įtakos projekto plėtrai, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo naujosios Lietuvos Vyriausybės sprendimų.

Konferencija „Visagino atominė elektrinė: praktiniai pasirengimo aspektai“ Dar prieš referendumą, spalio 11 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, įvyko konferencija „Visagino atominė elektrinė: praktiniai pasirengimo aspektai“.

Renginio, skirto potencialiems Visagino atominės elektrinės tiekėjams, besirengiantiems atominės elektrinės

63

I n f r a s t r u k t ū r a / Te m a

statyboms, dalyviai, be kitų dalykų, buvo supažindinti su keliamais techniniais reikalavimais ir teisiniais aspektais, kad verslas galėtų tinkamai pasiruošti šiam projektui.

Renginio metu buvo pristatytas branduolinės saugos reglamentavimas ir priežiūra, Visagino atominės elektrinės projektavimo ir statybos teisiniai pasirengimo aspektai, techniniai reikalavimai, naudojant ASME ir PED 97/23/EC kombinaciją bei pramonės pasirengimas branduolinių projektų statybai.

Visagino projektas – palanki proga lietuviškam verslui Pasak konferencijoje pirmą pranešimą skaičiusio UAB Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktoriaus Sigito Baltuškos: „Jeigu žmonės turi ateiti į referendumą pasakyti savo nuomonę apie projektą, jie turi žinoti. Sprendimas turi būti priimamas informuotų žmonių.“ Kaip nurodė pranešėjas, dėl šios priežasties visuomenės informavimo kampanija buvo labai aktyvi. „Informuojant gyventojus, atsižvelgiant į esamą Lietuvoje pašto dėžučių skaičių, kiekvienam namų ūkiui buvo išplatintas leidinys apie projektą.“

Šiuo metu pasaulyje veikia 435 branduoliniai reaktoriai, 62 – statomi, 152 yra planuojami, įskaitant ir Visagino atominės elektrinės projektą.

Be to, savo pranešime S. Baltuška paminėjo populiariausius visuomenėje sklandančius mitus, būtent jie ir yra didieji baimės bei įtampos kurstytojai. „Vienas jų yra tas, kad branduolinė energetika šiuo metu pasaulyje neplėtojama. Taip pat gaji neteisingai interpretuota informacija, kad pati Japonija nusprendė sustabdyti branduolinės energetikos plėtrą. Tiesa ta, kad vyriausybė svarsto tą klausimą, bet jokių sprendimų iki šiol nėra priimta. Faktai yra tokie, kad šiuo metu pasaulyje veikia 435 branduoliniai reaktoriai, be to, šiuo metu 62 yra statomi, 152 yra planuojami, įskaitant ir Visagino atominės elektrinės projektą. Tad teigti, kad šiuo metu branduolinė energetika yra neplėtojama, būtų labai neatsakinga. Taip, yra valstybių, kurios jau ne pirmą kartą pareiškė, kad pasitrauks iš branduolinės energetikos, tai Vokietija, vis kategoriškesni tampa italai. Tačiau labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės tiek Europoje, tiek ir Šiaurės Amerikoje plėtoja branduolinę energetiką“, – teigė Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktorius.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Branduolinės saugos departamento direktorius Sigitas Šlepavičius trumpai pristatė ir apibūdino saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemą. Anot specialisto, norint užtikrinti branduolinę saugą, reikia turėti tris komponentus: „Kompetentingus darbuotojus, kurie dalyvauja įgyvendinant branduolinės energetikos projektą. Subalan „Lietuviškam verslui Visagino projektas suteikia progą užsidirbti

64

ir gauti vertingos tarptautinės patirties“. – teigta konferencijoje.

Nuotrauka iš VšĮ „Versli Lietuva“ archyvo.

Kitos straipsnio iliustracijos: Jono Tumasonio nuotraukos.

Te m a / I n f r a s t r u k t ū r a

suotą, visus šiuolaikinius saugos reikalavimus atitinkantį projektą ir parengtas tinkamas procedūras, pagal kurias operatoriai, elektrinės darbuotojai šią technologiją valdytų ir eksploatuotų. Turėdami šiuos elementus, mes galime tikėtis, kad turėsime gerą rezultatą.“ Teisininkė Asta Augutytė, apžvelgusi teisines naujienas, susijusias su projektu, įvykusias nuo birželio iki spalio, pabrėžė, kad Visagino atominės elektrinės statyba – tai naujas projektas, todėl jo teisinė bazė yra dar tik kuriama.

Viena iš specialistės pateiktų naujovių yra ta, kad įmonės ir specialistai, norintys atlikti darbus branduolinės energetikos objektų statiniuose, privalės turėti specialius kvalifikacijos atestatus, kuriuose bus nurodyta, kad jie gali dirbti darbus tokiuose objektuose. Įmonėms, neturinčioms tokio darbo patirties, šiuo metu įstatymai numato tik vieną būdą, įmonės savo patirtį gali pademonstruoti per įdarbintus specialistus, o specialistai šią patirtį gali įtvirtinti išlaikydami specialų egzaminą, patikrinantį ne tik profesines, bet ir teisines žinias, susijusias su branduoliniais objektais.

mesį į tai, kad reikės padėti įmonėms sudarant sutartis, kad mūsų įmonės netaptų vadinamaisiais „ieškininkais“, priklausančiais apatinei grandžiai ir atsakančiais už viską. „Versli Lietuva“ akcentuoja, kad įmonėms nereikėtų priklausyti tik nuo vieno projekto, kad galima būtų skirti tiktai dalį savo resursų.“ Baigiant norėtųsi sugrįžti prie britų sociologo A. Gibbenso. Jo teigimu, kai sistema neturi didžiausių autoritetų, net ir patys tvirčiausi įsitikinimai gali būti revizuojami ir nuolat keičiami. Visagino atominės elektrinės projekto padėtis šiuo momentu nėra aiškiai žinoma, tad belieka tikėtis, kad politikai ir ekspertai priims optimalius sprendimus. 

Branduolinės energetikos srityje jau daugiau kaip 30 metų dirbantis, šiuo metu prie trijų Suomijoje rengiamų projektų prisidedantis iš Švedijos atvykęs Mikaelis Kuokkanenas („Inspecta Nuclear“) papasakojo apie visus techninius reikalavimus naudojant ASME ir PED 97/23/ EC kombinaciją. Svečias pasakojo, jog švedai palaikė poziciją, kad Ignalinos atominė elektrinė būtų uždaryta.

Bet štai patys, kaip buvo ruoštasi ir įsipareigota 2010 m., savosios atominės elektrinės neuždarė. Maža to, Švedija net ir toliau ruošiasi jas modernizuoti. M. Kuokkanenas pabrėžė, kad atominės elektrinės statyba yra sudėtingas procesas. Nuo užsakovo iki galutinio vykdytojo reikia nueiti sudėtingą kelią.

Konferencijos metu buvo pristatoma užsienio šalių patirtis ir išmoktos pamokos branduolinių objektų statyboje („Olkiluoto-3“ (Suomija) ir kt.). Be svečio iš Švedijos, renginyje dalyvavo Suomijos įmonių aukščiausio lygio vadovai, turėję patirties statant „Olkiluoto-3“ ir kitus branduolinius objektus. „FinNuclear“ asociacijos pirmininko pavaduotojas Andersonas Matti skaitė pranešimą apie tai, kaip pramonė skatinama pasirengti branduolinių projektų statybai, apžvelgė vykdytų darbų metu verslininkų išmoktas pamokas. Didžiausios Suomijoje Europos Sąjungos projektų koordinatoriaus „Culment or Oy“ vadovas Jukka Hellgrenas atskleidė „Olkiluoto-3“ statybų tiekėjų požiūrį bei su juo susijusius iššūkius.

Konferenciją kartu su partneriais organizavusios VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas Evaldas Brazys teigė, kad lietuviškam verslui Visagino projektas suteikia progą užsidirbti ir gauti vertingos tarptautinės patirties. Organizatorius nurodė, kad: „Tiek Lietuvos statybininkų, tiek Lietuvos inžinerijos pramonininkų asociacija atkreipė dė-

65

„BAU 2013“ – statybų sektoriaus naujovių platforma Miunchene „Nė viena mugė pasaulyje nesutraukia tiek daug architektų ir inžinierių kaip „BAU“ Miunchene“, – teigta šių metų spalio 25 d. Vilniuje, pristatant mugę „BAU 2013“.

Jau 50 metų veikianti didžiausia pasaulyje specializuota architektams ir statybos inžinieriams skirta, ryškia verslas verslui (B2B) koncepcija išsiskirianti mugė vyks 2013 m. sausio 14–19 d. Miuncheno parodų komplekse ir užims visą jo plotą – 180 000 kv. m salėse ir dar 3 500 kv. m lauke. Jau daug metų į renginį atvyksta tik ribotas dalyvių skaičius – 2 tūkst. atstovų iš 40-ies šalių.

Didžiąją dalį sudaro Vokietijos atstovai, o kitų šalių – tik apie 25 procentus.

 Pagrindinės „BAU 2013“ temos

Tvarumas. Ši sąvoka jau tapo modernios ir atsakingos statybos sinonimu. Tvarumu išsiskiriančios medžiagos ir gaminiai bus eksponuojami mugės stenduose, o tvarios statybos tema – pagrindinė disputų, konferencijų ir kitų mugės renginių tema.

Visų kartų poreikius tenkinanti statyba. Tiek Vokietijoje, tiek visoje Europoje skiriamas vis didesnis dėmesys skirtingų kartų poreikius tenkinantiems statiniams. Gyvenamąsias patalpas reikia projektuoti ir įrengti taip, kad jose visą parą gerai jaustųsi ir jaunas, ir senas, ir didelis, ir mažas. Ši tema bus gvildenama daugelyje mugės „BAU“ renginių.

Energija 2.0. Net 40 proc. energijos Europoje sunaudojama pastatams šildyti, todėl jau ne vienus metus ypač didelis dėmesys skiriamas efektyviam energijos naudojimui. Per įvairias parodos prezentacijas ir paskaitas bus nagrinėjamos pastatų ir gyvenamųjų kvartalų aprūpinimo šiluma ateityje problemos, pristatomos šios srities technologinės naujovės.

Miestų plėtra XXI amžiuje. Šiandien miestuose gyvena jau kas antras žmogus pasaulyje. Manoma, kad 2050-aisiais visame pasaulyje miestuose gyvens net 75 proc. arba 9,3 mlrd. žmonių. Tai bus didelis iššūkis rengiant infrastruktūros, energijos tiekimo, mobilumo ir saugumo planus. Tad paroda „BAU 2013“ skirs didelį dėmesį gyvenimo ateities miestuose problemoms. 

Parodos specifika Paroda „BAU“ išsiskiria pristatomų gaminių pateikimu. Čia visos būtinos projektavimo ir statybos medžiagos, technologijos ir produktai pateikiami sugrupuoti ne pagal šalis, o pagal temas. Tai, kad apimamos įvairios sritys, nepaisant jų apibrėžties, pavertė „BAU“ patraukliu informacijos šaltiniu visiems, susijusiems su projektavimu ir statyba – pradedant investuotojais, inžinieriais projektuotojais, dizaineriais ir baigiant statybų specialistais bei pastatų eksploatuotojais. Paroda „BAU“ vadinama naujovių demonstravimo platforma, juk neretai gamybos pramonės atstovai naujų gaminių pristatymą rinkai derina su „BAU“ periodiškumu.

67

Infrastruktūra

Gero vėjo!

Daugėjant naujų ir modernių įrenginių, prireikia vis daugiau energijos. Pasaulinė statistika rodo, kad kasmet elektros energijos suvartojimas išauga apie 1,6 procento. Nežabota žmogaus ūkinė veikla jau dabar nepaprastai pakenkė gamtai, padidino aplinkos užterštumą ir sutrikdė ekologinės sistemos pusiausvyrą. Suvokiant pragaištingos klimato kaitos padarinius, daugiau atgarsių sulaukia idėja – laikas keisti paveldėtas energijos gavimo tradicijas.

Naudodami atsinaujinančius energijos išteklius (gamtos išteklių, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai) prisijungiame prie klimato kaitos stabilizavimo ir vienos iš darnios visuomenės plėtros priemonių.

Atsinaujinančių išteklių pagrindu gaminama energija pripažinta prioritetine energetinės veiklos sritimi visose Europos Sąjungos šalyse. Ekologiškumas, saugumas, nekintamumas ir energijos gamybai būtinų žaliavų importo mažinimas tapo pagrindinėmis atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo priežastimis.

2009 m. ES priėmė specialią direktyvą, kuria Lietuvą įpareigojo iki 2020 m. padidinti energijos gavybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Aplinką tausojantys alternatyvūs energijos šaltiniai daugelyje Vakarų Europos valstybių propaguojami jau ne vieną dešimtmetį. 2009 m. ES priėmė specialią direktyvą, kuria Lietuvą įpareigojo iki 2020 m. padidinti energijos gavybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Vėjo jėgainės – kiekvienam pagal poreikius Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Voltas“ (iki privatizavimo – Klaipėdos valstybinė 7-oji elektros montavimo įmonė) skaičiuoja 55-uosius sėkmingos veiklos metus. Nors pagrin-

68

dinė įmonės sritis – elektros montavimo darbai statomuose ir rekonstruojamuose objektuose (į darbų sąrašą įeina: transformatorinių pastočių montavimas, elektros jėgos, elektros apšvietimo ir lauko elektros tinklų įrengimas, išorės apšvietimas ir kt.), įmonės specializacija – ir elektros projektavimo, paleidimo, derinimo, automatikos darbai, taip pat elektros medžiagų ir elektroninių įrenginių prekyba.

Visi pramoniniai elektros darbai – tik viena iš įmonės veiklos sričių. Jau ne vienus metus UAB „Voltas“ investuoja į atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių. Įmonės strateginė kryptis – vėjo ir saulės energijos šaltiniai.

Infrastruktūra

Nors šiuolaikinės vėjo jėgainės išsiskiria ilgalaikiškumu ir atsparumu, norinčiam pasinaudoti vėjo išgaunama energija žmogui iškyla daugybė klausimų. Kad sistema veiktų patikimai, pirmiausia reikia visą laiką besikeičiančio energijos šaltinio – vėjo. Nuo geografinės padėties ir žemės dangos reljefo priklausančio vėjo greičiai didėja kylant aukštyn virš žemės paviršiaus. Stipriausi vėjai, kurių greitis siekia 7–8 m/s, vyrauja Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrančių teritorijose.

Baltijos šalių žemyninėse teritorijose vėjo greitis siekia 4–7 m/s. Todėl Lietuvoje vėjo energetikai plėtoti palankiausios sąlygos ir yra maždaug 50 km pločio juosta prie jūros. Keletas vėjo jėgainių parkų galėtų išaugti ir pačioje jūros teritorijoje, tačiau tokiam projektui įgyvendinti reikėtų labai didelių investicijų.

Kitoje šalies dalyje vėjo jėgainių darbo sąlygos vertinamos tik kaip patenkinamos, todėl čia gana komplikuota steigti vėjo jėgainių parkus. Vis dėlto dėl labai sparčiai tobulėjančių technologijų ir ne itin vėjuotuose regionuose puikiai gali veikti mažesnės, individualios vėjo jėgainės.

Vėjo elektrinių plėtrą lemia ne tik klimato sąlygos, geografinė padėtis, bet ir elektros tinklų išvystymas, elektrinių struktūra energetikos sistemų susivienijimuose. UAB „Voltas“ pa-

Įmonės atliktų darbų vėjo energetikos srityje sąrašas:

 „Achemos grupės“ įmonė UAB „Renerga“ – Benaičių vėjo elektrinių parko prijungimo prie tinklo darbai Kretingos r.;  UAB „Vėjo gūsis“, UAB „Vėjo vatas“ – vėjo elektrinių parkų prijungimo prie elektros tinklo darbai Tauragės r.;  vokiškų „Enercon“ E-33 (330 kW) vėjo elektrinių projektų plėtros ir prijungimo prie tinklo darbai Kretingos, Skuodo, Tauragės, Mažeikių, Anykščių ir Rokiškio rajonuose. Iš viso buvo atlikti aštuonių elektrinių projektavimo, statybos ir elektrifikavimo darbai. Šiuo metu vykdomi dar dviejų tokių elektrinių statybos projektai;  indiškų „Siva“ (250 kW) vėjo elektrinių projektų plėtros ir prijungimo prie tinklo darbai Jurbarko, Skuodo ir Mažeikių rajonuose. Atlikti keturių elektrinių projektavimo ir elektrifikavimo darbai. Šiuo metu vykdomas dar vienas projektas;

siruošusi padėti pradedant sklypo parinkimu, tyrimais ir baigiant pagalba rengiant detaliuosius planus, teritorijų planavimo dokumentus. Bendrovė atlieka vėjų matavimo, teritorijų planavimo, projektavimo, vadybos ir prijungimo prie elektros tinklo darbus.

Dėl sparčiai tobulėjančių technologijų ir ne itin vėjuotuose regionuose puikiai gali veikti mažesnės, individualios vėjo jėgainės.

Didelės įmonės pajėgos, įvairiausių sričių kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai (šiuo metu dirba 70 specialistų) sudaro palankiausias sąlygas įgyvendinti pačius įvairiausius projektus. Šiandien UAB „Voltas“ Lietuvos rinkai gali pasiūlyti privatiems naudotojams aktualių mažo pajėgumo elektrinių (apie 250 kW) ir pramoninei elektros energijos gamybai naudojamų didelių jėgainių (apie 3 MW). Atlikdama tiek sudėtingus, tiek paprastesnius darbus, įmonė siekia naudoti tik kokybiškus ir patikimus gaminius.

 prancūziškų „Vergnet“ (250 kW) vėjo elektrinių prijungimo prie tinklo darbai Joniškio rajone. Šiuo metu atliekami dar dviejų tokių elektrinių prijungimo prie tinklo darbai;  įmonė taip pat yra prie tinklo prijungusi ir keletą dėvėtų vėjo elektrinių, kurių galia siekia 250 kW. Darbai atlikti Kretingos, Tauragės ir Skuodo rajonuose;  be to, UAB „Voltas“ įgyvendino kompleksinius vėjo ir saulės elektrinių parkų prijungimo prie tinklo darbus Rokiškio ir Mažeikių rajonuose. Pagal projektus vėjo elektrinė buvo prijungta kartu su saulės elektrine. Tokio pobūdžio projektai suteikia visokeriopą naudą užsakovui. Rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį išspinduliuojamos saulės energijos kiekis mažiausias, todėl saulės energijos elektrinės darbo efektyvumas sumažėja. Tačiau šis laikotarpis išsiskiria ypatingu vėjuotumu, tad vėjas kompensuoja saulės trūkumą (ir, atvirkščiai, – pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį vėjo būna mažai, bet saulės energija kompensuoja vėjo trūkumą).

69

Infrastruktūra

Ilgametis bendradarbiavimas su pagrindiniais pasaulio vėjo jėgainių gamintojais – „Siemens“, „Enercon“ ir „Siva“ – suteikia galimybę klientams suteikti visą reikiamą informaciją apie šių bendrovių gaminius. Iki šiol įmonei daugiausia teko montuoti ypač efektyvias ir patikimas Vokietijos įmonės „Enercon“ vėjo elektrines.

Tačiau norintiesiems įsigyti pigesnių gaminių, „Voltas“ rekomenduoja Indijoje gaminamas bendrovės „Siva“ vėjo jėgaines. Be to, įmonė gali pasiūlyti ir naudotų vėjo jėgainių.

Siekdama dar geresnių rezultatų, UAB „Voltas“ įsigijo naujos kartos įrenginį, palengvinantį kabelių tiesimą per regioninius kelius.

Noras dirbti išvien Dar šiais metais vėjo parkų plėtotojai dėl fiksuotos elektros kainos ir likusios 260 MW skatinimo kvotos turės varžytis aukcionuose, kuriuos rengs Kainų komisija. Teigiama, kad pradinė aukciono kaina sieks 28 centus už kilovatvalandę. Aukciono laimėtoju bus pripažintas dalyvis, pasiūlęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą.

UAB „Voltas“ – viena labiausiai patyrusių bendrovių Lietuvoje steigiant vėjo jėgainių parkus ar statant pavienes elektrines – pasibaigus konkursui, mielai prisijungtų prie didžiųjų parkų steigimo atlikdama šiuos darbus: kabelinių linijų klojimas, transformatorinių pastočių ir nuotolinių transformatorinių montavimas, sistemos prie tinklo prijungimas.

Atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir siekdama išlaikyti aukštą techninį lygį, UAB „Voltas“ daug dėmesio skiria darbuotojams tobulinti, turimai statybinei ir specializuotai technikai. Siekdama dar geresnių rezultatų, bendrovė įsigijo naujos kartos įrenginį, palengvinantį kabelių tiesimą per regioninius kelius. Ši įranga leido ne tik sumažinti darbų išlaidas, bet ir pagreitinti visą darbų eigą. Didžiausias naujojo įrenginio pranašumas – galimybė atlikti reikiamus darbus neatsižvelgiant į sezoną ar gamtines sąlygas. 

UAB „Voltas“ Šilutės pl. 2, LT-91111 Klaipėda Tel. +370 46 390 931 Faks. +370 46 390 930 El. paštas info@voltas.lt

70

Aktualijos / Infrastruktūra

LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR TYRIMŲ AKTUALIJOS APTARTOS SEMINARE Minint Europos kraštovaizdžio konvencijos dešimtmetį, šių metų spalio 19 d.

Vilniuje surengtas informacinis seminaras. Jo metu pranešimus skaitė kraštovaizdžio architektūros, kraštotvarkos, paveldosaugos specialistai, buvo įteiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apdovanojimas „Už kraštovaizdį“, dalyvius sveikino aplinkos ministras.

Lietuvos Respublikos Seimas Europos kraštovaizdžio konvenciją (EKK) ratifikavo 2002 m. spalio 3 dieną. Pati konvencija įsigaliojo 2004 m. kovo 1 d., kai ją ratifikavo dešimt valstybių. Tais metais Lietuvoje taip pat pradėti rengti teisiniai dokumentai, numatantys kraštovaizdžio politikos gaires: Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės, Kraštovaizdžio specialiųjų planų rengimo taisyklės. Patvirtinti LR bendrasis planas ir šalies Darnaus vystymosi strategija. Šiais strateginiais dokumentais buvo pripažinta kraštovaizdžio reikšmė tautai ir valstybei – rašoma Aplinkos ministerijos parengtame leidinyje apie Europos kraštovaizdžio konvenciją.

Informaciniame seminare spalio 19 d. paliesti įvairūs Lietuvos kraštovaizdžio formavimo aspektai, turint omenyje tiek gamtines teritorijas, tiek urbanistines erdves, tiek Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politiką apskritai.

Pranešimą, skirtą kraštovaizdžio architekto Antano Tauro 100-osioms gimimo metinėms paminėti, skaitė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkė Vaiva Deveikienė, nagrinėjusi istorinių želdynų tvarkymo klausimus. Kritišką nuomonę dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos išsakė prof. habil. dr. Paulius Kavaliauskas. Pasak jo, EKK remiasi populistine kraštovaizdžio samprata. Savo pranešimu P. Kavaliauskas rekomendavo kitokią kraštovaizdžio kokybės tikslo sampratos versiją, nustatant formuotiną konkrečių kraštovaizdžio teritorinių vienetų struktūros etaloną.

Taip pat buvo pasiūlyta stiprinti kraštovaizdžio planavimo statusą, tobulinti kraštovaizdžio planų rengimo taisykles, konvertuoti valstybinių parkų specialiuosius planus.

Architektas Liucijus Dringelis (Kauno technologijos universitetas, LKAS) palietė jautrią miesto viešųjų erdvių – aikščių – formavimo temą. Pasak architekto, istoriškai susiformavusių aikščių projektuose, ypač mažesniuose miestuose, trūksta vietos sąlygoms įvertinti, duoklė

atiduodama dizainui, brangioms medžiagoms, o ne logiškam funkciniam suskirstymui zonomis. Architektas dr. Tomas Grunskis pratęsė miesto viešųjų erdvių temą skaitydamas pranešimą apie meną viešosiose miesto erdvėse – paminklus Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Į ne mažiau svarbią gyvenamosios aplinkos tvarkymo problemą dėmesį atkreipė architektas Albertas Lamauskas (LKAS), tiesa, pabrėždamas, kad tvarkomų sodybų Lietuvoje daugėja, o kaip pagrindinę problemą įvardijo silpną architektūros ir apželdinimo planavimo ryšį, lietuviškų tradicijų nepaisymą.

Seminare taip pat pranešimą skaitė prof. habil. dr. Saulius Vaikasas („Vandens telkinių tvarkymo aspektai“, Aleksandro Stulginskio universitetas, Vandens tyrimų institutas). Pristatytos 2012 m. kraštovaizdžio puoselėjimo iniciatyvos. Renginio pabaigoje apdovanojimas „Už kraštovaizdį“ įteiktas Utenos rajono savivaldybei. Neturėjusi nė vienos įrengtos parko teritorijos Utenos rajono savivaldybė Europos Sąjungos ir savo lėšomis 2005–2010 m. mieste įrengė net keturis parkus, užimančius 50 ha plotą. 

71

I n f r a s t r u k t ū r a / Tr a n s p o r t a s

Pat v i r t i n t o s naujosios Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės Graikų architektas Constantinos Apostolou Doxiadis, nagrinėdamas XX a. miestų augimo problemas, pastebėjo, kad mūsų laikų žmogus tapo aplinkos vergu, kad mieste jam ne taip saugu kaip kaime.

Miesto erdvėje jį nuolat vargina nuolatinis triukšmas, todėl jis virsta kentauru – pusiau žmogumi, pusiau automobiliu.

Miestai, kaip organizmai, formavosi ilgus šimtmečius. Praėjusio amžiaus viduryje itin sparčiai plėtojosi viešojo ir individualiojo transporto sektorius. Šios tendencijos ne tik paskatino visuotinę pažangą, bet net ir sukėlė tam tikrą transporto infrastruktūros, kaip svarbiausio miestų funkcionavimo sistemos elemento, idealizavimą. Tačiau žvelgiant į ateitį labai svarbu nepamiršti, kad ne automobilių, o žmogaus ir visuomenės poreikiai turi būti prioritetas.

Dažais ir ženklais saugumo nepadidinsi Pėsčiųjų perėjų saugumas Lietuvoje yra kompleksinė problema.

Kad ir kaip būtų paradoksalu, iki šiol pėsčiųjų perėjose, laikytinose pačiomis saugiausiomis viso gatvių tinklo zonomis, kiekvienais metais žūsta ir sužeidžiama daugybė žmonių. Saugaus eismo specialistai sutaria, kad nors dažniausiai nelaimės formalusis kaltininkas yra žmogus, jo veiksmus nulemia netinkama infrastruktūra. Todėl Lietuvos automobilių ir kelių direkcija kartu su Susisiekimo ministerija parengė Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles.

Jose numatyta, kaip pėsčiųjų perėjos turi būti įkomponuotos į gatvių tinklą ir kokių saugumo priemonių reikia. Taisyklės bus privalomos visoms naujai įrengiamoms ar rekonstruojamoms pėsčiųjų perėjoms, esančioms valstybinės reikšmės keliuose, rekomenduojamos anksčiau įrengtoms ir visoms vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse esančioms bei naujai planuojamoms pėsčiųjų perėjoms.

„Iki šiol pėsčiųjų perėjų įrengimo nereglamentavo joks dokumentas, – sako Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos Eismo

72

Tr a n s p o r t a s / I n f r a s t r u k t ū r a

saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas. – Kelių eismo taisyklėse teigiama, kad pėsčiųjų perėja – tai vieta, kurioje pėstiesiems leidžiama pereiti į kitą kelio pusę. Pėsčiasis čia turi pirmumo teisę. Žinoma, yra tam tikrų išlygų: žmogus turi tinkamai įvertinti esamą situaciją. Tačiau to neužtenka, kad pėsčiųjų perėjoje pėsčiasis būtų saugus.

Dažnai pėsčiųjų perėjos turi atvirkštinį efektą – pėsčiasis jaučia, kad jis čia bus saugus ir drąsiai žengia į pėsčiųjų perėją, o automobilio vairuotojas nespėja to įvertinti. Dabar pėsčiųjų perėja yra inžinerinis objektas, kuris dažais ir ženklais saugumo kelyje nepadidina.“

Trys banginiai, ant kurių laikosi saugus eismas, yra kelias, žmogus ir automobilis. Pati silpniausia grandis yra žmogus. Tačiau mes jam duodame į rankas labai pavojingą ginklą, maža to, suteikiame labai geras sąlygas tuo ginklu neatsakingai naudotis ir po to jį kaltiname.

Norint, kad pėsčiųjų perėjos būtų saugi vieta, kurioje žmogus tikrai nesibaimintų dėl savo gyvybės, jos turėtų būti atpažįstamesnės, geriau matomos ir suprantamos visiems eismo dalyviams. Atlikus tam tikrus inžinerinius patobulinimus, vairuotojai prieš perėjas sumažintų greitį.

Anot pašnekovo, problemas pėsčiųjų perėjose visi matė jau seniai, tačiau nebuvo aišku, kokių konkrečių veiksmų reikia imtis siekiant išvengti avaringumo. Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės paruoštos atsižvelgiant į teigiamą užsienio šalių patirtį. „Naujai parengtos taisyklės yra kaip gerasis gidas“, – teigia Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Jis pabrėžia, kad dauguma savivaldybių šią iniciatyvą sutiko palankiai, kadangi jos turės jau paruoštą įrankį, kuriuo tereiks tik tinkamai pasinaudoti.

N. Abukauskas atkreipia dėmesį, kad nė vienoje pažengusioje Vakarų valstybėje tokio avaringumo rodiklio nėra. Šios rimtos spragos priežastis, pašnekovo nuomone, yra tai, kad mes beatodairiškai nuo seno esame įpratę toleruoti visiems geras eismo sąlygas: „Automobiliui reikia greitai važiuoti, o pėsčiajam reikia greitai pereiti į kitą gatvės pusę. Tikimasi, kad eismo dalyviai vienas į kitą atsižvelgs. Viskas atrodo elementaru, bet kyla klausimas, kodėl vis tiek įvyksta tokių skaudžių eismo įvykių?

Tai nelogiškos aplinkos padarinys: vairuotojui sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, nei toje vietoje būtų galima, o

73

I n f r a s t r u k t ū r a / Tr a n s p o r t a s

 Šaligatvių įrengimo prie kelio (gatvės) ties pėsčiųjų perėja

kartu su važiuojamojoje dalyje įrengta saugumo salele schema

 Šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklinimo schema

keliuose (gatvėse) su siaura skiriamąja juosta ar saugumo salele

 Pėsčiųjų perėjos su apskritiminės formos greičio mažinimo

kalneliu ir saugumo salele ženklinimo schema dvipusio eismo keliuose (gatvėse)

 Pėsčiųjų perėjos su daliniu trapecinės formos greičio mažinimo

kalneliu ženklinimo schema dvipusio eismo keliuose (gatvėse), kai leistinas greitis ≤ 30 km/h

pėsčiajam sudarytos sąlygos eiti per gatvę ten, kur vairuotojas jo gali net nepastebėti. O kur dar nepalankios oro sąlygos! Pas mus įprasta, kad atsitikus eismo įvykiui ieškoma kaltų. Bet štai Vakarų valstybėse teigiama, kad tai tik statistikos skaičiavimas, kad skirstant kaltus ir nekaltus gyvybės nebus išgelbėtos. Esminė mūsų problema – nepakankamai išplėtota miestų infrastruktūra. Mes toleruojame didelius automobilių greičius, komfortiškas jų sąlygas ir dar norime, kad pėstieji būtų saugūs. Bet tai neįmanoma, kieno nors komfortą reikia mažinti.“ Papildomos eismo saugos priemonės Naujosiose Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėse nurodoma, kada turi būti įrengiama papildomų eismo saugos priemonių, kad kelią ar gatvę būtų galima pereiti saugiai, kada turi būti įrengtos šviesoforais reguliuojamos perėjos, požeminės ar pėsčiųjų perėjos virš kelio ar gatvės. Taisyklėse teigiama, kad įprastas nereguliuojamas perėjas bus galima įrengti tik tuose keliuose ar gatvėse, kur leistinas greitis nėra didesnis kaip 50 km per valandą.

Jei pėsčiajam reikės pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, privalės būti įrengtas šviesoforas arba požeminė pėsčiųjų perėja. Be to, numatyta, kokiais atvejais reikia įrengti greitį mažinančius kalnelius, gatvės susiaurėjimus, požemines pėsčiųjų perėjas arba pėsčiųjų tiltus, koks turėtų būti pėsčiųjų perėjos matomumas vairuotojui.

N. Abukauskas akcentuoja, kad turi būti užtikrintas ir nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų matomumas, atpažįstamumas ir reikiamas saugumas. „Taisyklėse nurodyta, kad esant tam tikroms eismo sąlygoms ir vyraujantiems greičiams, turėtų būti papildomų vizualinių priemonių, kad pėsčiųjų perėja būtų iš tolo matoma, – paaiškina N. Abukauskas. – Antras kriterijus – atpažįstamumas. Būtina, kad vairuotojas iš kuo toliau atpažintų objektą, identifikuotų, jog tai pėsčiųjų perėja. Jei vairuotojas mato iš 300 metrų atstumo, kad bus nereguliuojama perėja, jis iš karto suvoks, jog ten gali būti ir pėsčiasis. Trečia priemonė – saugumas, čia kalbama apie konkrečių inžinerinių greičio priemonių naudojimą, tokių kaip dangos siaurinimas, dangos kreivinimas ir dangos iškėlimas.“ Geras matomumas tamsoje – būtina saugumo sąlyga Net ir pačios šiuolaikiškiausios inžinerinės priemonės bus bejėgės, jei vairuotojas pėsčiųjų perėjos nepastebės laiku ir sureaguos per vėlai. Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėse itin išsamiai nagrinėjama apšvietimo problematika. Dokumente kalbama apie apšvietimo reikalingumą ir visus galimus perėjų apšvietimo variantus. Nurodoma, kokiais atvejais gatvė gali būti neapšviesta, kokiais atvejais ji turi būti apšviesta ir kaip ji turi būti apšviesta.

Miestų gatvių apšvietimas – viena didžiausių problemų šiuo metu. N. Abukauskas teigia, kad miestų gatvės

74

Tr a n s p o r t a s / I n f r a s t r u k t ū r a

yra apšviestos, bet jos apšviestos netvarkingai. Perėjos nederinamos prie apšvietimo, jos įrengiamos tamsioje zonoje. Tokiu atveju siūlomas kryptinis apšvietimas, jis gali būti atskirtas nuo viso gatvės tinklo apšvietimo.

Toks apšvietimas gali būti su davikliais, kurie įsižiebs šiek tiek anksčiau nei visas gatvės apšvietimas. Naujose Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėse rašoma, kad pėsčiųjų perėja turi būti apšviesta taip, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui abejomis kryptimis važiuojantys vairuotojai gerai matytų žmones, esančius pėsčiųjų perėjoje ir pėsčiuosius, besirengiančius kirsti kelią ar gatvę, šaligatvyje ar pėsčiųjų take. Be to, apšvietimas turi užtikrinti pėsčiųjų perėjos ženklų, vertikaliojo ir horizontaliojo ženklinimo pastebėjimą. „Pastebėta, kad pėstieji yra nesaugiausi ne tada, kai labai tamsu, o tuomet, kai prasideda sutemos. Todėl reikia specialaus apšvietimo. Toks apšvietimas sureguliuotas taip, kad spindulys būtų nukreiptas į pėsčiųjų perėjos teritoriją. Ji gerai išsiskiria aplinkoje ir tuomet labai gerai matomas pėsčiasis“, – kalba Eismo saugumo specialistas. Žmogiškąsias spragas taisykime inžineriškai „Trys banginiai, ant kurių laikosi saugus eismas, yra kelias, žmogus ir automobilis, – apibendrina N. Abukauskas. – Eismo įvykis gali atsitikti dėl automobilio kaltės – sprogus padangai, susidėvėjus amortizatoriams, gali įvykti dėl kelio ypatybių – vingio, kritulių ar arti augančių medžių, bet gali būti ir dėl žmogaus. Dėl žmogaus kaltės įvyksta apie 95 proc. visų eismo įvykių. Pati silpniausia grandis yra

žmogus. Tačiau mes jam duodame į rankas labai pavojingą ginklą, maža to, suteikiame labai geras sąlygas tuo ginklu neatsakingai naudotis ir po to jį kaltiname.

Išsivysčiusiame pasaulyje, tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Švedija, Olandija, Danija, Vokietija, sakoma, kad žmogui klysti būdinga. Tai reiškia, kad ir automobilis, ir Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos kelias turi būti tokie, kad Eismo saugumo skyriaus vedėjas lemtų kuo mažiau žmo- Nemunas Abukauskas. gaus klaidų. Šalyse, kuriose buvo sugebėta gerai išplėtoti kelių infrastruktūrą, vartojamas terminas „kelias, kuris pats save apibūdina“ (angl. self-explaining road). Šio požiūrio laikomasi ir Olandijoje. Metodo, kuriam reikia daug investicijų, esmė – be kelio ženklų paaiškinti, ko galiu iš kelio tikėtis, kokį greitį turiu pasirinkti. Pats kelias diktuoja, kokias eismo sąlygas žmogus turi pasirinkti. Pas mus dar to nėra. Mes einame to link, tačiau tai nepakeičiama per vienus metus.“ 

Pėsčiųjų perėja su trapecijos formos greičio mažinimo kalneliu ir įrengtu savarankišku kryptiniu apšvietimu, naudojančiu vėjo ir saulės pagamintą energiją. Jono Tumasonio nuotrauka.

75

Infrastruktūra / Atliekos

Pavojingųjų atliekų tvarkymas – kiekvieno mūsų reikalas

Kristina Noreikienė

Viena didžiausių pastaruoju metu aplinkosaugos problemų ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje – pavojingosios atliekos. Jos teršia gamtą, bjauroja aplinką ir kenkia mums patiems. Augant vartojimui, plečiantis pramonei ir gerėjant žmonių gyvenimo kokybei, itin aktuali tampa atliekų, ypač pavojingųjų, tvarkymo ir rūšiavimo problema. Netinkamai jas tvarkant, užteršiamas oras, vanduo, kyla pavojus mūsų gerovei, sveikatai, net gyvybei. Vis dėlto kad ir kiek apie tai kalbama, rašoma, rengiama akcijų, diskusijų, organizuojama renginių, atrodo, kad informacijos vis dar per maža, žmonių požiūris vis dar skeptiškas, pavojingąsias atliekas tvarkančios įmonės neturi reikiamų resursų, o įstatymuose gausu spragų, kuriomis naudojasi visi, kam tai naudinga.

76

Atliekos / Infrastruktūra

Pavojingosios atliekos susidaro kiekvieno mūsų namuose Labiausiai aplinką užteršiančios pavojingosios atliekos veikia kiekvieną – jų susidaro visuose namuose. Tai – nuodingos, degios, sprogios ar kitos kenksmingos medžiagos. Netinkamai tvarkomos jos kelia žalą ne tik aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. Pavojingosios atliekos susidaro labai greitai, jų prisikaupia išties nemažai, nes jos susijusios su mūsų kasdiene veikla ir įpročiais, darbais.

Dažniausios pavojingosios atliekos yra: galvaniniai elementai, turintys sunkiųjų metalų, akumuliatoriai, dezinfekavimo skysčių, valiklių, lakų, dažų, skiediklių atliekos, kosmetikos priemonių likučiai, panaudoti tepalai, tepalų filtrai, gyvsidabrio turinčios atliekos (pavyzdžiui, termometrai), taip pat pesticidai, insekticidai. Viena opiausių temų šiuo metu – medicininių atliekų tvarkymas, dėl kurio jau net kelis kartus paskelbta ekstremalioji padėtis ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje.

Pavojingosios atliekos sudaro vos 2–3 proc. visų buitinių atliekų, tačiau dėl jų ypač neigiamo poveikio aplinkai joms skiriamas ypatingas dėmesys.

Rūšiuoti atliekas gali būti naudinga net ir finansiškai Kad ir kiek daug kalbame apie atliekų, ypač pavojingųjų, tvarkymą, rūšiavimą, jo naudą, vis dėlto dauguma žinome per mažai, ką konkrečiai patys galime padaryti, kuo prisidėti, kad aplinka būtų švaresnė, mažiau užteršta, o ypač – kad į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, kurios susidaro, teršia orą, kai kartu su komunalinėmis atliekomis išmetame ir pavojingąsias atliekas. Keista, kad vis dar nesuvokiame, jog atliekų tvarkymas gali būti naudingas ne tik tausojant aplinką ir, žinoma, savo sveikatą, bet ir finansiškai. Juk kai kurios buityje susidarančios pavojingosios atliekos šiuo metu yra superkamos, kitos – išgabenamos nemokamai. Pavyzdžiui, vaistinėse priimami seni vaistai, parduotuvėse – galvaniniai elementai, superkami panaudoti akumuliatoriai, o tepalų atliekos, nebetinkami naudoti oro ir kuro filtrai surenkami nemokamai.

Kai namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, kai gyventojai yra suinteresuoti, kad ne tik jų namuose, bet ir aplink juos būtų švaru, pavojingąsias, stambiagabarites ir kitokias atliekas galima išgabenti centralizuotai. Čia reikėtų pastebėti, kad didžiųjų miestų gyventojams atsikratyti pavojingųjų ir kitų atliekų yra kur kas lengviau nei mažesnių miestelių gyventojams. Jiems kartais specialiai tenka kviestis atliekų surinkėjus, kad šie išgabentų pavojingąsias atliekas.

Pasak specialistų, už tai, kad pavojingosios atliekos nepakliūtų į sąvartynus su kitomis komunalinėmis atliekomis, kad pavojingosiomis atliekomis nebūtų užteršta aplinka, atsakingi yra visi – tiek sąvartynų valdytojai, tiek atliekų vežė-

 Šalia gyvenviečių vis dar galima pamatyti bet kur paliktas šiukšlių

krūvas ir nelegalius sąvartynus. Linos Kučinskaitės nuotrauka.

jai, tiek žmonės. O viena svarbiausių sąlygų, kad pavojingosios atliekos nepatektų kartu su komunalinėmis atliekomis į bendrą „katilą“, – žmonėms turi būti sudarytos sąlygos: vieta, kur galima dėti pavojingąsias atliekas. Pavyzdžiui, pavojingosioms ir didelių gabaritų atliekoms skirtos aikštelės. Be to, būtina šviesti visuomenę, aiškinti apie pavojingųjų atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir kiekvieno mūsų galimybę prisidėti prie to, kad aplinka būtų švaresnė. Juk tikrai ne kiekvienas žino, kad yra nemažai kasdien naudojamų daiktų, jų atliekų, kurių negalima mesti į konteinerius. Pavyzdžiui, į stiklui skirtus konteinerius negalima mesti elektros lempučių, veidrodžių, keramikos, šukių. O į konteinerius, skirtus popieriui, draudžiama mesti tapetų atraižas ir t. t. Tokių atvejų pasitaiko labai dažnai, ir į bendrą komunalinių atliekų srautą patenka išties nemažai pavojingųjų atliekų.

Pavojingąsias atliekas slepia ir gyventojai, ir įmonės Gaila, tačiau visuomenėje vis dar itin gajus mitas, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes atliekų surinkėjai vis tiek jas suverčia į vieną krūvą. Dėl to žmonės dažnai slepia pavojingąsias atliekas, nors lyg ir suvokia, kad nedera jų mesti su bendromis komunalinėmis šiukšlėmis, bet vis tiek tai daro. Arba laukia, kol sutems, ir tada, bijodami, kad neužkluptų kaimynai, išmeta kur nors prie konteinerių seną buitinę techniką, televizorius, perdegusias lemputes, medikamentus ir pan.

Kad ir kaip stengtumėmės tai nuslėpti, vis tiek su tuo susiduriame kasdien. O, rodos, reikėtų išmokti tiek nedaug – pasak specialistų, turime įsidėmėti vieną pagrindinę taisyklę – svarbiausia, kad tarp sausų šiukšlių neatsidurtų šlapių. Nes net ir sumaišytas įvairias sausas atliekas, pasitelkus naujausias technologijas, galima rūšiuoti.

77

Infrastruktūra / Atliekos

Vis dėlto sudėtingesnė situacija yra įmonėse. Joms slėpti pavojingąsias atliekas apsimoka ekonomiškai, mat už pavojingųjų atliekų surinkimą ir tvarkymą jos turi mokėti atsakingoms įmonėms. Pavyzdžiui, automobilių servisai privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais, tačiau neretai pasitaiko, kad, taupydami pinigus, jie (ir ne tik jie, žinoma) pavojingąsias atliekas bando „sutvarkyti“ patys: degina panaudotus tepalus – juos naudoja patalpoms šildyti žiemą. Taip į aplinką patenka didžiulis kiekis kancerogeninių medžiagų, sukeliančių net vėžines ligas.

Ekologijos specialistų teigimu, tokia situacija Lietuvoje susidarė dėl tinkamų atliekų rūšiavimo ir tvarkymo įpročių stokos, ekologinio sąmoningumo trūkumo, taip pat dėl per mažų baudų už nederamą atliekų tvarkymą. Dėl tokio neatsakingo žmonių požiūrio neišvengiama ir skaudžių padarinių – pavojingųjų atliekų išsiliejimo į aplinką, dirvožemio, vandens telkinių užteršimo. Pasitaiko ir nelegalių sąvartynų, kaip minėta, atliekos nelegaliai deginamos. Dėl to į orą patenka daug kenksmingų medžiagų. Įmonės neturi nei specialistų, nei transporto, nei sandėlių Tam, kad būtų iš esmės išspręsta atliekų tvarkymo problema, pirmiausia turėtų būti sukurta jų perdirbimo sistema. Taip pat svarbus žingsnis, sprendžiant atliekų, ypač pavojingųjų, tvarkymo ir rūšiavimo problemas, – įstatyminės bazės ir žmonių požiūrio keitimas. Turi būti ir gerokai intensyviau, griežčiau vykdoma atliekų tvarkytojų kontrolė, nes kai kurie jų neatsakingai elgiasi su atliekomis, netinkamai jas tvarko.

Apie tai, kad reikia griežčiau laikytis ir daugiau paisyti įstatymų, kalba ir pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės. Šiuo metu atliekų surinkimo sistema yra per menkai kontroliuojama, o įstatymų normos traktuojamos itin laisvai dėl pačiuose įstatymuose esančių spragų arba išvis nepaisoma įstatymų. Tai, žinoma, kelia grėsmę šalies aplinkai ir žmonių sveikatai, nes pavojingosios atliekos nėra tinkamai sutvarkomos. Iš tiesų šiandien trūksta net objektyvios informacijos apie pavojingųjų atliekų kelią nuo vietos, kur jos susidarė (buvo išmestos), iki visiško atliekų sunaikinimo. Dalis pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje veikia pažeisdamos įstatymus ir taisykles. Dažnai jos neturi nei tinkamai paruošto personalo, nei reikalavimus atitinkančio transporto, nei saugių sandėlių. Didžiausią pavojų kelia tos įmonės, kurios surenka ir kaupia pavojingąsias atliekas, bet jų netvarko arba tvarko netinkamai.

Pradėti reikia nuo savęs, bet...

Iš tiesų pradėti reikėtų nuo savęs, tiesiog atsakingiau, mažiau skeptiškai žiūrėti į atliekų, ypač pavojingųjų, rūšiavimą, tvarkymą. Jei kiekvienas būsime atidesnis aplinkai, ji iškart taps tvarkingesnė ir švaresnė. Tačiau vien tik palankaus buitinių vartotojų požiūrio per maža – šią problemą reikia spręsti nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens. Nuo mūsų tvarkymosi savo namuose, kieme iki įmonių, užsiimančių pavojingosiomis atliekomis, atsakingo darbo ir specialistų paruošimo. Ir, žinoma, nepamiršti įstatymų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, ir šiuos įstatymus priimančiųjų atsakomybės. Tik veikdami kartu sukursime sveikesnę ir švaresnę aplinką. 

 Nors mažieji sąvartynai yra uždaromi, įpročiai versti šiukšles

78

šalia konteinerio vis dar gajūs. Giedrės Šarkutės nuotrauka.

K nyga

LAISVI KURTI Dr. Liutauras Nekrošius, architektas

„Laisvės architektūra“. Tomas Grunskis ir Julija Reklaitė. Vilnius: Architektūros fondas, „Baltos lankos“. 2012 m.

Tomo Grunskio ir Julijos Reklaitės knyga „Laisvės architektūra“ – tai Nepriklausomybės 20-mečio architektūros įvykių kritinė apžvalga.

Svarbi ir vertinga pirminė nuostata, kad trumpa laiko perspektyva neleidžia rašyti objektyvios konkretaus laikotarpio architektūros istorijos, suteikė galimybę autoriams sukurti savitos struktūros, aktualaus turinio, įdomiai sudarytą originalų autorinį meno kūrinį, ateities kartoms liudijantį šiandienos požiūrį į kūrybinės laisvės raidą. Probleminiu aspektu architektūra iki šiol tyrinėta fragmentiškai, dažniau moksliniuose, profesiniuose ir kultūriniuose straipsniuose. Profesinės bendruomenės iniciatyva vienkartiniuose ir periodiniuose leidiniuose reguliariai publikuojamos architektūros kūrinių retrospektyvios apžvalgos.

Siekdami atsakyti į klausimą, kiek laisvės architektūroje ir kiek laisva architektūrinė veikla, knygos autoriai subūrė architektūros kūrėjus, tyrėjus ir administratorius.

Pirmajame skyriuje pateikiama tinklinė trijų didžiausių šalies miestų architektūros kūrėjų apklausa aktualiausiais meninės vertės, kūrybinės ideologijos, kultūrinių įtakų, viešojo administravimo ir teisinio reguliavimo

kokybės klausimais. Šio tyrimo pagrindu išryškintos įtakingiausios laikotarpio architektūros asmenybės – architektai Vytautas Dičius, Eugenijus Miliūnas, Audrius Ambrasas, Rolandas Palekas, Gediminas Jurevičius, Darius Čiuta, sostinės meras Artūras Zuokas. Visi jie skyriaus antrojoje dalyje apklausiami asmeniškai.

Antrajame skyriuje pateikiami žinomų tyrėjų straipsniai, kuriuose nagrinėjamos aktualios architektūros kultūrinės kokybės (prof. dr. arch. Jonas Minkevičius), stilistinės atribucijos (prof. dr. arch. Algimantas Mačiulis), periodizavimo ir inovacijų (prof. dr. arch. Rimantas Buivydas), viešųjų erdvių transformacijos (dr. Skaidra Trilupaitytė, dr. arch.

Tomas Grunskis), architektūros visuomeninio statuso (arch. Audrys Karalius) ir jos plėtros kultūrologiniu aspektu (prof. dr. Vytautas Rubavičius) problemos.

Svarbi ir vertinga pirminė nuostata, kad trumpa laiko perspektyva neleidžia rašyti objektyvios konkretaus laikotarpio architektūros istorijos, suteikė galimybę autoriams sukurti savitos struktūros, aktualaus turinio, įdomiai sudarytą originalų autorinį meno kūrinį, ateities kartoms liudijantį šiandienos požiūrį į kūrybinės laisvės raidą.

Trečiasis skyrius skirtas architektūros stebėsenos ir dokumentavimo problemoms. Prie apskritojo stalo profesinės periodikos raidos ir perspektyvų klausimus svarsto leidėjai: Leonardas Vaitys, R. Buivydas („Archiforma“), Audrys Karalius („Arkitektas“, „Statybų pilotas“, „pilotas.lt“). Sunaikinto Architektūros muziejaus pėdsakais seka architektės Julija Reklaitė, Indrė Ruseckaitė ir buvusi muziejaus direktorė menotyrininkė Morta Baužienė. Skyriaus pabaigoje pateikiami Architektūros fondo iniciatyva organizuotos diskusijos apie galimas naujo Architektūros muziejaus-centro perspektyvas fragmentai.

Knygos autorių Tomo Grunskio ir Julijos Reklaitės kritinės įžvalgos temines veikalo dalis sujungia į vientisą Nepriklausomybės 20-mečio Lietuvos architektūros portretą, kuris atspindi tik mažą, bet labai svarbią šalies kultūrinės raidos dalį. „Laisvės architektūra“, neabejojama, taps tvirtu būsimų architektūros ir kultūros tyrimų pagrindu. 

79

A u t u m n 201 2 / S u m m a r y

ARCHITECTURE Current Affairs Grabytė: Arnas Dineika Scholarship is Given for the Eighth Time This year, architect Arnas Dineika scholarship was granted to a fourth year architecture student of Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) Jūratė Cirtautaitė for her school project. The scholarship that has been given for the eighth time, was established in the honour of the architect by his former students, well-known architects in the today’s world of architecture.

Object 1 Galaunytė: Lithuanian National Opera and Ballet Theatre: Visible and Invisible Details The building of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre is just as distinct as the art living in it. The theatre, built in 1974 in Vilnius, was one of the most innovative buildings of the period. The concept of the present interior began to emerge back in 1968-1969 as the author sought to create a solemn, festive and theatrical atmosphere. It’s important noting that forty years later one can still call these decisions a present and appreciated interior rather than just a history. However, some losses were observed as well.

Object 2 Galaunytė: Kempinski Hotel Cathedral Square: Curtain Falls In early autumn, after nearly seven years the curtain fell from a building situated in probably the most important spot of the old Vilnius space.

Kempinski Hotel Cathedral Square surprised us by its moderate but at the same time luxurious decisions, bringing back the original purpose of the building and its spirit. The Kempinski Hotels chain stands out with buildings set in historic surroundings. Such an operational concept is not only a business strategy of a particular sector but it also stands as a substantial investment in the old town’s web. The restoration of a historic building breathes a new life into it.

Heritage Galaunytė: Liubavas Manor Watermill: a Story of No Casual Success Sculptor Karosas recalls discovering Liubavas in 1988. At first, sporadic historical and archaeological explorations were performed in Liubavas, while the time for reconstruction arrived after two decades.

In summer of 2010, the project was awarded with the European Union Prize for Cultural Heritage / Europa Nostra Award for a high-quality restoration.

CONSTRUCTION Topic Nekrošienė: Conceptions of Increasing Energy Efficiency

in Buildings. Architectural Means Andrius Keizikas, a PhD student at the Department of Architectural Engineering of Vilnius Gediminas Technical University, who is engaged in research in the links between the architecture of a building and its energy efficiency, tells us about additional means to increase energy efficiency in buildings. He notes: “Not absolutely all means are always applicable.

Buildings differ in their functions, environment they’re in and other features.

A comparison of buildings with good autonomy features suggests that, given ideal conditions, annual energy losses could be reduced by around 15 kWh/m².”

80

ENGINEERING Object 3 Nekrošienė: Combined Cycle Unit (Block 9) at the Lithuanian

Power Plant: A Precise and Smooth Start This year, in order to ensure a greater independence of Lithuania’s energy sector, the power company Lietuvos Energija AB completed one of the biggest energy projects as it built a new 455 MW electrical power Combined Cycle Unit that will secure a more efficient and cleaner production of electrical power. At first, the unit will be operated in the summertime when electricity production at thermal power plants is at its lowest. The new Combined Cycle Unit is planned to meet up to 25 percent of the country’s power demand and ensure the security and stability of the electricity supply system not only in Lithuania but also in other Baltic States.

Matulevičius: Fire Safety at the New Unit of the Lithuanian

Power Plant: Puzzles Solved by Experts Since fire safety at this kind of buildings is one of the top priorities, the most advanced both active and passive fire protection systems are applied.

INFRASTRUCTURE Topic Siminonytė-Putriuvienė: The Visaginas Nuclear Power Plant Project

on the Brink of Uncertainty In a referendum on the construction of a new nuclear power plant, held on October 14 of this year, 63 percent of those Lithuanian residents who voted said “no” to the projected construction. The public stance sounded like a verdict – a discussion on the Visaginas Nuclear Power Plant Project must continue, which will also provide for an excellent opportunity to reevaluate the necessity of the plant. Ahead of the referendum, a conference The Visaginas Nuclear Power Plant: Practical Aspects of Preparation was hosted in Vilnius. Along with other things, the participants of the event were introduced to technical requirements and legal aspects of the project in order to make business thoroughly prepared for it.

Transport Siminonytė-Putriuvienė: New Regulations on Building

of Pedestrian Crossings Get Confirmed Safety of pedestrian crossings in Lithuania is a complex issue. The number of deaths or injuries at pedestrian crossings every year remains very high.

Head of the Traffic Safety Division Nemunas Abukauskas says that safety problems at pedestrian crossings have been obvious for a long time but it was not clear what specific measures had to be taken to reduce the accident rate. Regulations on building of pedestrian crossings were drafted in consideration of the good practice of foreign countries. “The new regulations are like the good guidebook,” he says.

Current Affairs Galaunytė: Lithuanian Landscaping and Landscape Research

News discussed in a Seminar Different aspects of landscaping in Lithuania in terms of both natural and urban areas and landscape policy of the Republic of Lithuania in general were discussed in an information seminar on October 19.

Waste Noreikienė: Management of Hazardous Waste Concerns Us All Hazardous waste these days is one of the most acute environmental problems not only across the globe but in Lithuania as well. Along with growing consumption, developing industry and improving quality of life, the issue of managing and separating waste, in particular, hazardous waste is becoming extremely topical. Yet, information on the issue seems scarce despite of numerous discussions, campaigns and other events. People remain sceptical about it, hazardous waste management companies lack resources, while legislation have no lack of loopholes that are used by all who find them useful.

Naujiena!

Novatoriškas GSL 2 Professional yra pirmasis pasaulyje lazerinis grindų nivelyras

Lazerio dėka sunkus darbas liko praeityje: lazeriniu grindų nivelyru Bosch GSL 2 Professional jūs labai greitai patikrinsite netgi didelės patalpos grindų lygumą. Be to, nuotolinio valdymo pulteliu jūs galėsite reguliuoti patikros greitį!

1759 Lt*

Techniniai duomenys: lazerio diodas - 635 Nm, < 5 mV, lazerio klasė - 3R, lazerio linijos matomumo zona - 10 m, spindulio matomumo zona su taikinio lentele - 20 m, savaiminio susiniveliavimo diapazonas - ± 4°, apsauga nuo dulkių ir vandens purslų - IP 54, aukščio reguliavimo diapazonas - 3 cm.

Komplekto sudėtis: 1 ličio akumuliatorius, kurio talpa 1,3 Ah, spartus kroviklis, valdymo pultelis DU RC 2, 3 baterijos 1,5 V LR03 (AAA tipas), skirtos valdymo pulteliui, lazerio taikinys, lazerio spindulio stebėjimo akiniai, L-BOXX lagaminas su specialiu įdėklu, pritaikytu įrankiams.

1

2

Prietaiso paruošimas naudojimui

Darbinio aukščio nustatymas

3

Užsakymo Nr.: Grindų lygumo patikra

4

0 601 064 001

Paklaidos nustatymas specialaus lazerio taikinio pagalba

*Visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiems elektriniams įrankiams, per 4 savaites nuo jų pirkimo datos užregistravus juos interneto puslapyje www.bosch-pt.com/warranty

*Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Užsisakykite profesionalų dulkių siurblį GAS 25 arba GAS 50 ir dovanų gaukite atsparų smūgiams ir drėgmei radiją GML 20 !!!

GAS 25 Professional

1599 Lt*

Užsakymo Nr.:

0 601 979 103

GAS 50 Professional

2239 Lt*

Užsakymo Nr.:

0 601 989 103

dovanos vertė

999 Lt

Techniniai duomenys: GAS 25 Nominali naudojamoji galia: 1200 W Bendra talpa: 25 l Maksimalus išretinimas: 248 mbar Filtro plotas: 4300 cm2 Maksimali oro srovė: 61 l/s Svoris: 5,2 kg

GAS 50 1200 W 50 l 248 mbar 8600 cm2 61 l/s 16 kg

AKCIJA!

+ dovana!

Atskėlimo kūjis su SDS-max griebtuvu GSH 11 VC Professional

+ 2 х “Rtec Sharp” plokštieji kaltai - 400x25 mm + 1 х “Rtec Speed” smailusis kaltas - 400x25 mm + lagaminas

Mažesnę prastovų tikimybę užtikrina eksploatacinis indikatorius, kuris iš anksto perspėja apie artėjantį anglinių šepetėlių keitimą; Vibracijų slopinimo sistema, specialios konstrukcijos papildoma rankena ir AV tipo pneumatinis mechanizmas suteikia galimybę dirbti su prietaisu gerokai ilgiau, neviršijant leistinos per dieną gaunamos vibracijų dozės; Visada optimalią darbinę padėtį užtikrina kalto padėties fiksavimo sistema „Vario-Lock“, kurios pagalba kaltą galima fiksuoti 12-oje skirtingų padėčių; Lengvai pasiekiamas įjungimo mygtukas leidžia įjungti ir išjungti įrankį neatitraukus rankos nuo pagrindinės rankenos; Techniniai duomenys: nominali naudojamoji galia – 1700 W, maks. smūgio energija – 23 J, smūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 900 - 1700 min-1, svoris – 11,4 kg

3359 Lt* Užsakymo Nr.:

0 611 336 001

Naujienos! *Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Perforatorius su SDS-max griebtuvu GBH 8-45 DV Professional

1500 W galia ir žemas vibracijų lygis Žemas vibracijų lygis - tik 7 m/s² dirbant su kaltu ir tik 8 m/s² dirbant su grąžtu; tokie rezultatai yra pasiekiami 3-jų pakopų vibracijų slopinimo sistemos dėka; Funkcija „Turbo Power“ dirbant su kaltu padeda išvystyti didesnį kirtimo našumą, nes grąžto sukimui skirta energija panaudojama didesnei smūgio jėgai sukurti; Švelnaus įsibėgėjimo funkcija užtikrina tikslų skylių gręžimą betone; Įrankio sūkių reguliavimo sistema „Constant electronic“ palaiko pastovų pasirinktą gręžimo greitį, todėl galima gręžti skirtingas medžiagas; Techniniai duomenys: nominali naudojamoji galia – 1500 W,maks. smūgio energija – 12,5 J, smūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 1380 - 2760 min-1, maks. gręžiamų sk. Ø betone – 12 - 45 mm, gręžimo karūnomis mūro sienoje – 125 mm, svoris – 8,9 kg.

4559 Lt* Užsakymo Nr.:

0 611 265 000

Daugiafunkciniai įrankiai GOP 300 SCE, GOP 250 CE Plačių galimybių universalus Bosch įrankis.

Profesionalus visų problemų sprendimas.

Unikali sistema “SDS” leidžia keisti antgalius nenaudojant jokių papildomų įrankių - greitai ir patogiai (GOP 300 SCE); Galingi 300 ir 250 W varikliai su elektronine sūkių stabilizavimo sistema užtikrina didelį darbo našumą bet kokiomis sąlygomis; Keičiamas švytavimo dažnis leidžia pjaustyti įvairias medžiagas; Patogiai suimamas korpusas ir nedidelė švytuojamojo judesio amplitudė įgalina pjaustyti ir šlifuoti net ir sunkiai prieinamose vietose.

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia: Sūkių sk. tuščiąja eiga: SDS sistema: Svoris:

GOP 300 SCE 300 W 8000 - 20000 min-1 taip 1,7 kg

GOP 250 CE 250 W 8000 - 20000 min-1 ne 1,3 kg

Užsakymo Nr.:

0 601 230 502

0 601 230 001

1479 Lt* 1129 Lt*

*Visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiems elektriniams įrankiams, per 4 savaites nuo jų pirkimo datos užregistravus juos interneto puslapyje www.bosch-pt.com/warranty

Kampinio šlifavimo mašinos GWS 15-125 CIE/CI, GWS 12-125 CIE/CI Didelį ilgaamžiškumą užtikrinantys varikliai su betarpišku aušinimu, apsauga nuo perkrovų ir ilgai tarnaujančiais angliniais šepetėliais.

GWS 12-125 CIE/CI Professional

GWS 15-125 CIE/CI Professional

929 / 879 Lt*

759 / 659 Lt*

Techniniai duomenys:

GWS 15-125 CIE/CI

GWS 12-125 CIE/CI

Nominali naudojamoji galia:

1500 W

1200 W

Sūkių sk. tuščiąja eiga:

2800 - 11500 min-1 (...CIE) 20000 min-1 (...CI)

2800 - 11500 min-1 (...CIE) 20000 min-1 (...CI)

Svoris:

2,4 kg

2,3 kg

Disko Ø:

125 mm

125 mm

Užsakymo Nr.:

0 601 796 002 (...CIE) 0 601 795 002 (...CI)

0 601 796 002 (...CIE) 0 601 795 002 (...CI)

Teiraukitės statybinių medžiagų arba elektrinių įrankių parduotuvėse visoje Lietuvoje!

Akumuliatorinis suktuvas

Akcija!

GSR 10,8-2-LI Professional

Akumuliatorinis suktuvas + + + +

+ akumuliatorinis prožektorius GLI 10,8 LI + lagaminas L-Boxx

akumuliatorinis universalus pjūklas GSA 10,8 V-LI akumuliatorinis prožektorius GLI 10,8 LI 8 pjūkleliai lagaminas L-Boxx

+ 619 Lt* Užsakymo Nr.:

+

Techniniai duomenys: Maks. sukimo momentas – 30 Nm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 350/1300 min-1 Akumuliatoriaus įtampa – 10,8 V Svoris – 0,95 kg

0 615 990 CA9

Akumuliatorinis suktuvas GSR 12-2 Professional

Akcija!

Akumuliatorinis suktuvas

Akcija!

GSR 14,4 V Professional

759 Lt

379 Lt*

Techniniai duomenys: Maks. sukimo momentas – 38 Nm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 400/1400 min-1 Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 V Svoris – 1,8 kg

449 Lt*

0 601 918 J21

GSR 14,4-2-LI Professional

0 615 990 CW0

Techniniai duomenys: Maks. sukimo momentas – 30 Nm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 350/1300 min-1 Akumuliatoriaus įtampa – 10,8 V Svoris – 0,95 kg

+ 2 x 2,0 Ah NiCd akumuliatoriai + lagaminas

Techniniai duomenys: Maks. sukimo momentas – 27 Nm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 400/1200 min-1 Akumuliatoriaus įtampa – 12 V Svoris – 1,5 kg

Akumuliatorinis suktuvas

959 Lt* Užsakymo Nr.:

+ 2 x 1,5 Ah NiCd akumuliatoriai + 25 vnt. priedų rinkinys + lagaminas

Užsakymo Nr.:

Akcija!

GSR 10,8-2-LI Professional

Užsakymo Nr.:

Akcija!

+ 2 x 1,3 Ah Li-Ion akumuliatoriai + lagaminas L-Boxx

0 601 995 G05

Akumuliatorinis suktuvas

Akcija!

GSR 14,4 V-LI Professional + akumuliatorinis smūginis gręžtuvas GSB 14,4 V-LI (be akumuliatoriaus) + 3 x 2,6 Ah Li-Ion akumuliatoriai + lagaminas L-Boxx

+ Techniniai duomenys GSR 14,4 V-LI: Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 V Maks. sukamų varžtų Ø – 7 mm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 450/1450 min-1 Maks. sukimo momentas – 50 Nm Svoris – 1,7 kg

849 Lt

589 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 9A4 400

Techniniai duomenys: Maks. sukimo momentas – 38 Nm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 400/1250 min-1 Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 V Svoris – 1,3 kg

1339 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 860 40K 001

Techniniai duomenys GSB 14,4 V-LI: Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 V Maks. sukamų varžtų Ø – 7 mm Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 500/1600 min-1 Maks. sukimo momentas – 60 Nm Svoris – 1,8 kg

Akcija vyks nuo 2012.10.15 iki 2012.12.31, arba kol prekių bus sandėlyje. *Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Akumuliatorinis smūginis gręžtuvas GSB 14,4 V-LI Professional

Akcija!

+ akumuliatorinis prožektorius GLI V-LI + 3 x 1,3 Ah Li-Ion akumuliatoriai + lagaminas L-Boxx

Akumuliatorinis smūginis gręžtuvas GSB 18 V-LI Professional + akumuliatorinis prožektorius GLI V-LI + 3 x 1,3 Ah Li-Ion akumuliatoriai + lagaminas L-Boxx

+

+

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 14,4 V Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 500/1600 min-1 Maks. sukimo momentas – 53 Nm Maksimalus smūgių skaičius – 24000 min-1 Svoris – 1,6 kg

999 Lt* Užsakymo Nr.:

0 615 990 CU9

1179 Lt* Užsakymo Nr.:

Smūginis gręžtuvas

Akcija!

GSB 13 RE Professional + grąžtų rinkinys + lagaminas

Smūginis gręžtuvas GSB 21-2 RE Professional

Akcija!

+ 6 x gręžimo karūnėlės + 6 x grąžtai medienai + lagaminas

329 Lt*

649 Lt*

0 601 217 103

Užsakymo Nr.:

SDS-plus sistemos perforatorius GBH 2-28 DFV Professional

Akcija!

+

9x

1149 Lt*

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 1100 W Maks. sukimo momentas – 9,6 Nm Smūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 0 - 5100 min-1 Nominalus sūkių sk. – 0 - 900/3000 min-1 Svoris – 2,9 kg

0 601 19C 505

Perforatorius (su trimis funkcijomis)

Akcija!

GBH 2600 Professional

+ 9 x SDS-plus grąžtai + universalus ieškiklis GMS 100 M

Užsakymo Nr.:

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 18 V Sūkių sk. tuščiąja eiga – 0 - 500/1700 min-1 Maks. sukimo momentas – 60 Nm Maksimalus smūgių skaičius – 25500 min-1 Svoris – 1,6 kg

0 615 990 CV0

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 600 W Sūkių sk. tuščiąja eiga – 2800 min-1 Patrono atvėrimo ribos – 1,5 - 13 mm Svoris – 1,6 kg

Užsakymo Nr.:

Akcija!

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 850 W Maks. smūgio energija – 3,2 J Maks. gręžiamų sk. Ø betone – 4 - 28 mm Maks. gręžiamų skylių Ø (su atitinkamu gręžimo patronu) pliene – 13 mm Gręžimo karūnomis mūro sienoje – 68 mm Gręžimo, gręžimo su smūgiu ir kirtimo funkcijos Svoris – 3,1 kg

0 611 267 201 GMS

+ + + +

greitos fiksacijos patronas 3 x SDS-plus grąžtai betonui 3 x SDS kaltai lagaminas

759 Lt* Užsakymo Nr.:

0 611 254 370

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 720 W Maks. smūgio energija – 0 - 2,7 J Maks. gręžiamų sk. Ø betone – 4 - 26 mm Maks. gręžiamų skylių Ø (su atitinkamu gręžimo patronu) pliene – 13 mm Gręžimo karūnomis mūro sienoje – 68 mm Gręžimo, gręžimo su smūgiu ir kirtimo funkcijos Svoris – 2,7 kg

Teiraukitės statybinių medžiagų arba elektrinių įrankių parduotuvėse visoje Lietuvoje!

SDS-max skeliamasis kūjis GSH 388 Professional

Akcija!

+ lagaminas

Akumuliatorinė apdailos viniakalė GSK 18 V-LI Professional

Akcija!

+ akumuliatorinis suktuvas GSR 18 V-LI + 2 x 2.6 Ah Li-Ion akumuliatoriai + 2 lagaminai L-Boxx

+ Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 1050 W Maks. smūgio energija – 8 - 10 J Smūgių sk. esant nominaliems sūkiams – 2900 min-1 Svoris – 4,9 kg

1349 Lt* Užsakymo Nr.:

0 611 388 008

2499 Lt* Užsakymo Nr.:

Kampinio šlifavimo mašina GWS 24-230 JH Professional

Akcija!

+ kampinio šlifavimo mašina GWS 850 C + deimantinis pjovimo diskas + lagaminas

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 18 V Dėtuvės kampas – 20° Vinies Ø – 1,6 mm Vinies ilgis – 32 - 63 mm Svoris – 3,5 kg

0 615 990 DZ0

Kampinio šlifavimo mašina GWS 22-230 H Professional

Akcija!

+ deimantinis pjovimo diskas + lagaminas

+ 869 Lt* Užsakymo Nr.:

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 2400 W Sūkių sk. tuščiąja eiga – 6500 min-1 Disko Ø – 230 mm Paleidimo srovės ribotuvas – taip Svoris – 5,2 kg

0 615 990 DG4

Kampinio šlifavimo mašina GWS 1400 Professional

849 Lt

699 Lt* Užsakymo Nr.:

Akcija!

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 2220 W Sūkių sk. tuščiąja eiga – 6500 min-1 Disko Ø – 230 mm Svoris – 5,2 kg

0 615 990 DD6

Kampinio šlifavimo mašina GWS 850 CE Professional

Akcija!

(su sūkių reguliavimo funkcija)

+ deimantinis pjovimo diskas + lagaminas

Integruota “Constant-Electronic” sistema

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 850 W Sūkių sk. tuščiąja eiga – 2800 - 11000 min-1 Disko Ø – 125 mm Svoris – 1,4 kg

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 1400 W Sūkių sk. tuščiąja eiga – 11000 min-1 Disko Ø – 125 mm Svoris – 2,2 kg

369 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 824 900

279 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 378 790

Akcija vyks nuo 2012.10.15 iki 2012.12.31, arba kol prekių bus sandėlyje. *Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Universalus pjūklas

Akcija!

GSA 1300 PCE Professional

899 Lt* Užsakymo Nr.:

0 615 990 EC6

Siaurapjūklis GST 150 BCE Professional

Techniniai duomenys: Pjovimo gylis medienoje – 250 mm Naudojamoji galia – 1300 W Pjūklelio eigos ilgis – 28 mm Vibracijų slopinimo sistema – taip Švytuoklinis judesys – taip “Constant electronic” – taip Svoris –3,3 kg

Akcija!

+ 21 vnt. pjūklelių + lagaminas

959 Lt

719 Lt* Užsakymo Nr.:

Techniniai duomenys: Pjovimo gylis medienoje – 230 mm Naudojamoji galia – 1100 W Pjūklelio eigos ilgis – 28 mm Svoris –3,9 kg

0 615 990 EC2

Siaurapjūklis

Akcija!

GST 90 BE Professional + 25 vnt. pjūklelių + lagaminas

849 Lt

749 Lt* Užsakymo Nr.:

Akcija!

GSA 1100 E Professional + 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 HF “flexible for Wood and Metal“ + 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 BF “flexible for Metal” + lagaminas

+ 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 HF “flexible for Wood and Metal“ + 10 vnt. pjūklo geležčių S 922 BF “flexible for Metal” + lagaminas

1229 Lt

Universalus pjūklas

0 601 513 004

Stacionarus diskinis pjūklas GCM 8 S Professional

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 780 W Judesių sk. tuščiąja eiga – 500 - 3100 min-1 Pjūklelio eigos ilgis – 26 mm Pjovimo gylis medienoje – 150 mm Pjovimo gylis aliuminyje – 20 mm Pjovimo gylis nelegiruotame pliene – 10 mm Svoris – 2,7 kg

Akcija!

619 Lt

549 Lt* Užsakymo Nr.:

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 650 W Judesių sk. tuščiąja eiga – 500 - 3100 min-1 Pjūklelio eigos ilgis – 26 mm Pjovimo gylis medienoje – 90 mm Pjovimo gylis aliuminyje – 20 mm Pjovimo gylis nelegiruotame pliene – 10 mm Svoris – 2,3 kg

0 601 58F 002

Akumuliatorinis daugiafunkcinis įrankis GOP 10,8 V-Li Professional

Akcija!

+ 36 dalių priedų rinkinys + lagaminas L-Boxx

2119 Lt

1499 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 B16 000

Techniniai duomenys: Sūkių sk. tuščiąja eiga – 5000 min-1 Pjūklo disko Ø – 216 mm Pjūklo disko kiaurymės Ø – 30 mm Nominali naudojamoji galia – 1400 W Svoris – 15 kg

969 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 858 00D

Techniniai duomenys: Akumuliatoriaus įtampa – 10,8 V Švytavimų skaičius laisvąja eiga – 5000 - 20000 min-1 Svoris – 1,0 kg

Ekscentrinis šlifuoklis

Akcija!

GEX 125-150 AVE Professional

Užsakymo Nr.:

Techniniai duomenys: Šlifavimo pado Ø – 125, 150 mm Nominali naudojamoji galia – 400 W Švytavimų skaičius – 11000 - 24000 min-1 Šlifavimo popieriaus tvirtinimas: Velcro Svoris – 2 kg

0 601 37B 103

Akcija!

GHG 660 LCD Professional

Užsakymo Nr.:

DLE 40 Professional

0 615 990 CY3

Briaunų frezavimo mašina

Akcija!

+ priedai

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 2300 W Svoris – 1,0 kg Darbinė temperatūra – 50 - 6600 C Oro srautas – 250 - 500 l/min.

0 601 944 302

Lazerinis atstumų matuoklis

559 Lt* GKF 600 Professional

+ 3 papildomi antgaliai (viso 5 vnt. ) + 2 aptraukiamųjų laidų antgalių rinkiniai ( 50+30 vnt.), + lagaminas

429 Lt*

Techniniai duomenys: Šlifavimo pado Ø – 125 mm Nominali naudojamoji galia – 250 W Švytavimų skaičius – 15000 - 24000 min-1 Šlifavimo popieriaus tvirtinimas: Velcro Svoris – 1,3 kg

Užsakymo Nr.:

Techninis fenas

579 Lt

Akcija!

GEX 125-1 AE Professional + 50 vnt. šlifavimo popieriaus lapelių

+ 50 vnt. šlifavimo popieriaus lapelių + lagaminas L-Boxx

1119 Lt*

Ekscentrinis šlifuoklis

879 Lt

649 Lt* Užsakymo Nr.:

Akcija!

Techniniai duomenys: Nominali naudojamoji galia – 600 W Sūkių sk. tuščiąja eiga – 33000 min-1 Svoris – 1,5 kg Tvirtinamų įrankių koto Ø – 6 - 8 mm

0 601 60A 101

Akcija!

Metalo pjaustyklė GCO 2000 Professional + kampinio šlifavimo mašina GWS 7-125

+ 529 Lt

379 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 016 300

Techniniai duomenys: Matavimo ribos – 0,05 - 40 m Matavimo tikslumas – ± 1,5 mm Nominali matavimo trukmė – < 0,5 s Maks. matavimo trukmė – 4 s Svoris – 0,18 kg

Techniniai duomenys GCO 2000: Naudojamoji galia – 2000 W Sūkių skaičius tuščiąja eiga – 3500 min-1 Pjovimo disko Ø – 55 mm Pjovimo disko kiaurymės Ø – 25,4 mm Svoris – 18 kg

1439 Lt* Užsakymo Nr.:

0 601 B17 200 GW7

Jūsų Bosch atstovas: *Orientacinė pardavimo kaina su PVM.

Telefono Nr. pasiteirauti: (8 37) 41 09 25

www.bosch-irankiai.lt