STRUCTUM 2020 rugpjūtis by STRUCTUM

“Didieji ŽMONĖS nieko nedaro iš dalies” K.M. VYLANTAS

2020 M. NR. 8 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

REDAKCIJOS ŽODIS ISSN 2335-2108

‘8

TURINYS

Pasaulyje vėl kyla sienos. Vos pamėginęs sukrutėti turizmas vėl atsitrenkė į moralines ir politines užkardas: sustokite ir nė žingsnio toliau. Kelionės dabar – tik drąsiausiems, o gal labiausiai neatsargiems. Grįžtanti pandemijos grėsmė dar kartą užkirto kelius ir nematomos sienos atitvėrė artimus žmones vienus nuo kitų.

4 _Pagrindinis akcentas – retrospektyvus požiūris į teritoriją 10 _Technologinės inovacijos architektūroje: kaip technologijos keičia architektūrą?

Greta mūsų artimiausi kaimynai bandomi aptverti nuo pasaulio politinių represijų sienomis. Į tokius iškreipto vaizdo monolitus beldžia protestuotojų kumščiai ir stengiasi juos pramušti.

18_Darbo vietos įrengimas namuose: keisti išdėstymą, pritaikyti baldus, o gal perdažyti sienas?

Lietuvoje jau tris dešimtmečius kyla tik vienos rūšies sienos – modernių pastatų. Pagavę savo žvilgsnį jų veidrodiniuose fasaduose arba stovėdami ant naujo tilto, susimąstome apie neišvengiamą pažangą, kuri jau greitai taps išsipildymu.

24_Vietinių medžiagų panaudojimas - namai gaminami iš to, kas randama aplink

36_Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje mokykloje

Kūrybiškas galvas užplūsta noras statyti, kurti, atlikti kažką naujo, įsilieti į negrįžtamą tobulėjimo procesą, kurio niekas nepajėgs sustabdyti. Be pažangos pasijustume taip, lyg iš mūsų būtų atimtas kelias.

susijungia nauja ir sena

46_Klinika ąžuolyno parke apglėbė šimtamečius ąžuolus 56_Akmenėje – rekordinė plyno lauko investicija lietuvoje 70_„Pavilnio parkas“ – naujas išskirtinės architektūros

Tvarūs sprendimai, šiuolaikinės technologijos ir dirbtinis intelektas jau tapo mūsų gyvenimo dalimi. Bet kasdien ieškome atsakymų, ar einame teisingu keliu. Ar neatsitrenksime į pačių sukurtą nematomą sieną? Žurnalas „Structum“ tęsia savo misiją ir vėl kviečia kurti. Siūlykite ateities būsto viziją – novatoriškiausias išskirtinio interjero dizaino koncepcijas. Žmonės nori kokybiško būsto – modernaus ir inovatyvaus, tvaraus ir saugaus. Į kokius namus norėtumėte sugrįžti? Kokioje erdvėje pasislėpsite sukaupti jėgų? Rytojus laukia, ką jam pasiūlys jauni, kūrybingi protai. Teks būti profesionaliems, atsakingiems ir inovatyviems.

kotedžų kvartalas

76_Didžiausias MRO centras Baltijos regione kviečia orlaivius nutūpti Kaune

81_Išmaniųjų liftų rinka 2025 m. viršys 20 mlrd. eurų 87_Kuras iš jūros vandens – tik pradžia 92_Akiratyje ir techninės savybės, ir architektūrinė vertė

VIDA DANILEVIČIŪTĖ ČERNIAUSKIENĖ

DIZAINERĖ

FINANSININKĖ

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199

Natali Pavlova dizainere@structum.lt

Ona Afuvape onute@acordo.lt

NUOTRAUKŲ AUTORIAI

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

Ignė Dutova info@structum.lt

Nuotraukų autoriai: Laimonas Ciūnys, „VMG grupė“, „Safdie Architects“, Dan Howarth, Brad Feinknof, Randhir Singh, „CapitaLand“, Hongguang Li, ©unsplash.com, ©shutterstock.com

REDAKTORĖ

ADMINISTRACIJOS VADOVĖ

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt

Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA

PARDAVIMŲ VADOVĖ

Aura Jankūnaitė aura@structum.lt

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

DIREKTORĖ

VIRŠELIO AUTORĖ Dora Adomavičiūtė 4

LEIDĖJAS

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

ARCHAJINĖ RECESIJA IR ATKŪRIMAS: RENOVACIJOS IR RESTAURACIJOS REGENERACIJA

Gyvename moderniame amžiuje, atveriančiame neribotų galimybių potencialą, tačiau vis dar sustingstame susidūrę su įprastais renovacijos procesais, pamirštame atkūrimo esmę ir kokybiškos pastatų regeneracijos pranašumą. Konferencijos metu aptarsime šias renovacijos ir restauracijos temų aktualijas:

DATA: 2020 m. rugsėjo 10 d. LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

FOKKE MOERELS

REINIS LIEPINS

Studijos „MVRDV“ partnerė

Latvijos studijos „Sudraba Arhitektura“ vadovas

“Concordia Design Wrocław transforming a heritage building into a dynamic creative hotspot”

"Contemporary renovation and Architectural Heritage of Riga"

EUGENIJUS MASLAUSKAS

MANTAS ROMAŠKA

jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ produkto vadybininkas

„Baltijos liftai“ įmonės direktorius

„Išmani renovacija: kaip JUNGiklis gali pakelti būsto vertę ir gyvenimo kokybę?“

„Saugus, patikimas, efektyvus ir ekonomiškas liftas namo renovacijoje: WITTUR“

SIGITAS KUNCEVIČIUS

SAULIUS MIKŠTAS

Architektas, VGTU Architektūros katedros profesorius

Architektas, įmonės „Forma“ vadovas

„Kutūros paveldo objektų renovacija: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų konversija į kongresų centrą“

„Prisitaikantis pritaikymas. Objektas A. Jakšto g.9 Vilniuje“

POVILAS VALUTKEVIČIUS

KĘSTUTIS JURNAS

„Foamglas“, pardavimų vadovas Baltijos šalims

„Uretek“ operational manager for Lithuania

„Renovuojamų kultūros paveldo ir kitų sudėtingų pastatų problemų sprendimo būdai“

“How efficiantly stop subsidience of Structures by using Geo-Polymers?"

Konferencija nemokama, tačiau galima pirkti bilietus ir būti garantuotiems sėdima vieta. Bilieto kaina – 5 Eur. Daugiau informacjos: www.structum.lt/konferencijos

Bilietus platina

Nuotr. „Spaceshift Studio“ ARCHITEKTŪRA

PAGRINDINIS AKCENTAS – RETROSPEKTYVUS POŽIŪRIS Į TERITORIJĄ „Commons Saladaeng“ – tai visuomenei atviras objektas, įsikūręs viename judriausių Bankoko mikrorajonų. Pavadinimas „Saladaeng“ (liet. raudonas paviljonas) kilo dėl šalia esančios nedidelės raudonos spalvos traukinių stoties. Ji buvo viena pirmosios šalies geležinkelio linijos dalių.

ARCHITEKTŪRA

Beje, prieš šimtą metų stotis stovėjo apsupta ryžių laukų. Šiandien ši teritorija yra tankiai apgyvendinta, šalia įsikūrė daug verslo centrų, pramonės gamyklų, parduotuvių. „Commons Saladaeng“ dizainas paremtas vietovės istorija. Raudoni guminiai gofruoti lakštai pasirinkti kaip pagrindinė apdailos medžiaga ne vien dėl spalvos, bet ir dėl išskirtinio banguoto paviršiaus, primenančio senovinius pastatus. Be to, lakštai suteikia paprastumo architektūrinei formai, kurią buvo svarbu išlaikyti vis labiau modernėjančioje aplinkoje. Žvelgiant į pastatą, dėmesį prikausto neįprastas stogas, suskaidytas atskirais segmentais. Aštuoni nedideli stogeliai vienu metu atspindi ir tailandiečių tradicijas, ir puikiai atitinka šiandieninius poreikius: specialios M formos konstrukcijos praplečia vidines erdves, leidžia išnaudoti visą pastato tūrį. Pasak objekto autorių „Department of Architecture“, pastatas yra daugiau nei 3 tūkst. kv. m ploto, o jame esančios skirtingos erdvės pritaikytos svarbiausiems lankytojų poreikiams.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Beje, vos prieš kelis mėnesius pristatyto pastato formą nulėmė ne tik istorinis kontekstas, bet ir sklype esantys augalai. 15 m fikusas, augantis priešais pastatą, statybų metu buvo ne tik išsaugotas, bet pagal jį sukurta ir įgaubta fasado siena: stengtasi, kad medis taptų pagrindiniu akcentu, bet nebūtų pakenkta jo šakoms ir šaknims. Vidinis pastato tūris, sukurtas kaip atvira publikos erdvė, yra orientuotas į medį. Be to, medis suteikia ir savotiško privatumo, nes uždengia kitoje kelio pusėje matomus pastatus. Daugiau nei 30 % viso pastato yra bendro naudojimo – didelė viešoji erdvė atvira nuo pirmojo aukšto iki kaskadinio viršaus. Viduje įrengti platūs laiptai su platformomis, sėdimosiomis vietomis bei augalais. Nėra jokio barjero, kuris atskirtų bendrąsias erdves nuo gatvės.

ARCHITEKTŪRA

Svarbu ir tai, kad visame pastate įrengti dideli pramoniniai ventiliatoriai užtikrina optimalų mikroklimatą. Projekto autorių teigimu, pastate naudojamos inžinerinės sistemos puikiai pritaikytos Bankoko atogrąžų klimatui. Viena įdomiausių detalių yra universalios grindys: jos pagamintos iš specialių plokščių – padėklų, kurių struktūrą galima keisti pagal poreikius, konfigūruoti, iškelti. „Commons Saladaeng“ projektas, integruotas į vietinį architektūros kontekstą, išsiskiria savo novatoriškumu, tačiau skatina prisiminti ir senąsias tradicijas.

ARCHITEKTÅªRA

TECHNOLOGINĖS INOVACIJOS ARCHITEKTŪROJE: KAIP TECHNOLOGIJOS KEIČIA ARCHITEKTŪRĄ? Justina Kaheen

Naujos technologijos visada skatino architektūros ir pastatų projektavimo naujoves, tačiau pastaraisiais metais inovacijos ir naujųjų technologijų išradimai ypač dažnai stebina architektus, projektuotojus ir kitus kūrėjus pažanga ir išradingumu. Specialistai sako, kad šiandien būti architektu – itin įdomu: technologinė skaitmeninio amžiaus pažanga pramonei suteikia daugybę naujų priemonių, leidžiančių projektuojant pastatus žengti kitą žingsnį. Dronai, virtuali realybė, dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, didieji duomenys ir daiktų internetas – tai naujos architekto darbo priemonės, keičiančios kūrimo būdus ir tradicinius metodus.

ARCHITEKTŪRA

VIZUALIZACIJA VIRTUALYBĖS TIKROVĖJE Architektūra – įžvalgi pramonės šaka, kuriai didelės įtakos turi reikšmingos technologinės naujovės. Virtualioji realybė (VR), 3D ir 4D spausdinimas, papildytosios realybės ir dirbtinis intelektas keičia architektūros, kaip pramonės srities, suvokimą. Įsivaizduokite virtualų pasaulį, kuriame galite vaikščioti, stebėti. Svaiginanti virtuali realybė, kurioje erdvės sukuriamos derinant belaidžio ryšio sekimo technologiją, kompiuterinę grafiką, HD projektorius, programavimo kalbas ir VR ausines – visa tai bendradarbiaujant sukuria gyvenimišką patirtį. Virtualioji realybė jau atnešė reikšmingų pokyčių į inžinerijos ir statybų pramonę. Sujungus jėgas su išplėstine realybe ir dirbtiniu intelektu pagrįstomis technologijomis, įmanoma pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Tad nieko keista, kad pastaruoju metu karščiausios architektūros tendencijos sutelktos į tolesnį VR tobulinimą, prototipų kūrimą ir parametrų dizainą. Architektūra, dizainas nėra išimtis – šios sritys vis labiau prisijaukina technologinę pažangą. Išaugęs debesų kompiuterijos populiarumas pavertė BIM (statinio informacinis modeliavimas) tikrove, pasiūlydamas architektams, inžinieriams ir statybos specialistams efektyviau dirbti planuojant, projektuojant ir valdant pastatų infrastruktūrą. VR yra kitokia technologija nei BIM. Naudojantis VR prototipai paverčiami kompiuterine realybe. VR architektūrai teikiami pranašumai pranoksta įprastus. Pavyzdžiui, „Fuzor“

yra programinės įrangos rūšis, padedanti konceptualų dizainą paversti realybe. Tai ideali priemonė architektams, nes pagreitina dizaino kūrimo procesą VR. Programinė įranga leidžia vartotojams kurti ir tobulinti savo prototipus. Vienas didžiausių VR pranašumų – tai, kad ji padeda pagerinti dizainerių ir klientų komunikaciją. Ji taip pat gali būti naudojama pastebint pažeidimus ir trūkumus, kai modeliuojama 3D formatu. VR išgyvenama patirtis yra individuali ir dažnai susijusi su vienu vartotoju. Tačiau „Zaha Hadid“ virtualios realybės grupė (ZHVR) pradėjo eksperimentinį projektą, pavadintą „Project Correl“. Tai „daugybės buvimo VR“ patirtis, kai architektai ir konstruktoriai suvienija jėgas, siekdami bendradarbiauti statant architektūrinį objektą. Tai visiškai keičia VR suvokimą. Be to, nepaisant šių dienų pažangių technologijų, fiziniai prototipai vis dar svarbūs rengiant pristatymus. Jie yra puikus būdas parodyti jūsų darbą klientams, nes atveria kelią įgyvendinti skaitmenines idėjas. Tačiau po truputį fizinius pristatymus keičia objektų stebėjimas VR. Juk čia klientai gali įsitraukti į virtualią patirtį ir viską pajusti daug tikriau. Architektūroje virtuali programinė įranga gali padėti architektams ir konstruktoriams sukurti perspektyvas, kurias būtų galima geriau pritaikyti realiame gyvenime. Pavyzdžiui, statybos ir pastatų projektavimo pramonėje „Daqri“ išmanusis šalmas yra technologinis įrenginys, leidžiantis vartotojams pavaizduoti tikslesnį virtualų savo darbo modelį.

ARCHITEKTŪRA

DIRBTINIS INTELEKTAS IR ROBOTAI Nors revoliucinės medžiagos keičia konstruktorių darbo būdą, VR ir DI (dirbtinis intelektas) keičia savo dizainą. Anksčiau aukštybinių pastatų statymas buvo susijęs tik su statiniais brėžiniais. Dabar, atsiradus DI ir BIM, konstruktoriai gali netgi išmokti prisitaikyti prie įvairiausių veiksnių ir reikalavimų, tokių kaip oras, įranga, žemės sąlygos ir projektavimo idėjos, siekdami geriau optimizuoti statybinius modelius. Robotai taip pat sparčiai tampa statybų pramonės dalimi. Pavyzdžiui, Šveicarijoje įsikūrusi bendrovė „NCCR Digital Fabrication“ sukūrė iš anksto užprogramuotą robotą gamintoją, kuris gali autonomiškai statyti plienu armuotą karkasą. Nebekelia nuostabos ir tai, kad visame pasaulyje populiarūs oro robotai (dronai) prižiūri statybvietes, o, eksploatuojant pastatą, padeda prižiūrėti ir jo kokybę. Architektūros srityje dronų aerofotografija yra nepaprastai naudinga, nes architektams gali padėti įsivaizduoti, kaip galutinis projektas integruosis į kraštovaizdį. Naudodamas droną ir iš oro filmuotą medžiagą, architektas padeda rengti labai tikslius planus.

ARCHITEKTŪRA

3D IR 4D 3D spausdinimo technologija sluoksnis po sluoksnio paverčia skaitmeninius brėžinius fiziniais objektais. 4D spausdinimas pagrįstas ta pačia technologija, laikui bėgant prideda ir transformacijos matmenį. Taigi iš esmės 4D spausdinimas yra 3D spausdinimo atnaujinimas, kai objektams, kurie keičia formą jau po gamybos (dėl vandens, šilumos, vėjo ir kitų rūšių energijos), spausdinamos specialios medžiagos. Augant 3D ir 4D spausdinimo populiarumui, manoma, kad šios dvi technologijos netrukus pakeis rytojaus struktūras iš naujo apibrėždamos, kaip turi atrodyti ir kokie turi būti pastatai. Kinijoje įsikūrusi projektavimo inžinerijos įmonė „WinSun“ pasitelkė 3D spausdinimo technologijas, kad 10 namų pastatytų iš perdirbtų medžiagų, naudoda-

ARCHITEKTŪRA

ma specialaus tipo rašalą, pagamintą iš smėlio pluošto, cemento ir slapto patentuoto priedo. O štai skaitmeninis menininkas Alexisas Christodoulou užkariavo „Instagram“ savo neįtikėtinai tikroviškais 4D architektūriniais vaizdais. Didžioji jo darbo dalis orientuota į terasų ir plytelių paviršių tiek vidaus, tiek lauko erdvėse su išlenktais baldais, vandens baseinais ir apvaliomis angomis. Turėdamas daugiau nei 60 tūkst. sekėjų „Instagram“, Alexisas paminėjo, kad jo darbai yra jo svajonių tęsiniai. PARAMETRINIS DIZAINAS Dar viena sritis, įgaunanti pagreitį architektūroje, – parametrinis dizainas. Apibrėžtas kaip algoritminį mąstymą skatinantis procesas, kurio tikslas – užkoduoti santykį tarp „ketinimo“ ir „atsako“ į dizainą. Parametrinis dizainas apima elementų manipuliavimą sudėtingomis struktūromis ir geometrijomis. Jis leidžia architektams atlikti neįmanomas užduotis modeliuojant 3D. Puikus parametrinio dizaino pavyzdys – projektas „Morpheus Hotel“, įkvėptas Kinijos nefrito drožybos tradicijų ir įgyvendintas „Zaha Hadid Architects“. Dizainas sieja tradicijas ir novatorišką inžineriją. Vienas iš parametrinio projekto tikslų šiuo atveju buvo sukurti nenutrūkstamas erdves pagal stulpelius ir sienas, tokiu būdu sustiprinant sklandumo ir pritaikomumo idėją.

VISKAS SUMANU Išmanieji miestai, išmanioji architektūra, išmaniosios medžiagos... Dabar viskas tampa išmanu, sumanu, protinga. Tačiau ką iš tikrųjų tai reiškia? Koks yra „išmanumo“ kontekstas? Keli pagrindiniai dalykai – jutikliai, internetas ir programinė įranga. Jutikliai reiškia, kad daiktai, nors ir negyvi, „supranta“ išorinius veiksnius, tokius kaip temperatūra ar žmonių buvimas. Internetas (prisiminkite daiktų internetą) ar programinė įranga reiškia, kad visi negyvi dalykai dabar gali būti naudojami su VR ar debesų serveriu. Pavyzdžiui, inovatyvios žaliuzės gali prisitaikyti prie šviesos sąlygų. „Išmanumas“ taip pat reiškia sąveiką, kurią galime turėti su savo aplinka, įskaitant architektūrą, naudodamiesi standartiniu universaliu nuotolinio valdymo pultu – savo išmaniuoju telefonu. Taigi pagal sąvoką „protingas miestas“ mes linkę grupuoti visas programas, kurios leidžia miesto gyventojams sąveikauti su miesto paslaugomis ir prisideda prie naujo informacijos sluoksnio. Grįžtant prie jau minėtų VR, 3D, 4D, išplėstosios realybės ir net dirbtinio intelekto, galima sakyti, kad, nors visa tai vis dar yra santykinai ankstyvojoje architektūros stadijoje, šios technologijos neabejotinai kasdien taps vis populiaresnės, nes daugybė architektų siekia sukurti patirtis, o ne paprastus prototipus.

mindaugo g. 19, vilnius tel. +370 685 62833, info@inmare.lt, www.inmare.lt

ARCHITEKTŪRA

ŠIUOLAIKIŠKAS DIZAINAS JŪSŲ BŪSTO JAUKUMUI

PURMO GROUP www.purmogroup.lt I www.vogelundnoot.com I www.emmeti.com I Kanapių11 I LT-35101, Panevėžys

ARCHITEKTŪRA

RYTOJUS - ŠIANDIEN

SUKURK dizaino X vizualą

PAMATYK savo projektą žurnale

LAIMĖK pagrindinį STRUCTUM apdovanojimą ir kitus partnerių įsteigtus prizus

Jau kurį laiką populiaru siūlyti vienodus būstų projektus ir statyti namus vadovaujantis panašia idėja. Niekas nesiginčys, kad taip auga gyvenamojo ploto kiekybė. Tačiau namai praranda originalumą, siekiant patenkinti vidutinio vartotojo poreikius, neskiriant daugiau dėmesio pastato inovatyvumui. Ar tikrai norime po darbų grįžti į tokius namus? Kviečiame visus architektus, interjero dizainerius ir studentus dalyvauti STRUCTUM rengiamame projekte „Dizainas X. Rytojus - šiandien“. Daugiau informacijos ir registracija: el. paštu: projektai@structum.lt I mob.: +370 686 82 881 www.structum.lt

ARCHITEKTŪRA

DARBO VIETOS ĮRENGIMAS NAMUOSE:

Aplinkos poveikį žmogui nagrinėjanti psichologė Sally Austin teigia, kad darbo vietų dizainas yra nepaprastai svarbus darbuotojų efektyvumui. Ji pabrėžia, kad iš pažiūros menkaverčiai elementai, pavyzdžiui, sienų spalva ar baldų vieta kambaryje, daro reikšmingą įtaką darbui. Psichologė kalba ne vien apie didžiulius biurus, bet ir apie privačius darbo kambarius, įrengtus namuose. Anksčiau darbo kambarys, laikytas savotiška prabanga, karantino laikotarpiu tapo daugelio kasdienybe. Tiesa, darbo kambarį vis dažniau keičia darbo kampas – erdvė, sukurta jau esamame interjere. S. Austin teigimu, tai darbo vieta, kurios įrengimui pamirštama skirti pakankamai dėmesio. DĖL GERESNIŲ SĄLYGŲ – MAŽESNIS ATLYGINIMAS Nuotolinio darbo koncepcija egzistavo dar 8-ajame dešimtmetyje, kai atsirado galimybė naudotis įvairiomis technologijomis: darbuotojai galėjo dirbti ten, kur jautėsi patogiausiai. Mintis, kad reikia suteikti darbuotojams galimybę dirbti iš namų, buvo siejama su tuo, kad įmonės atveria vis daugiau galimybių darbuotojams iš viso pasaulio, neprisirišdamos prie jų buvimo vietos. 20

KEISTI IŠDĖSTYMĄ, PRITAIKYTI BALDUS, O GAL PERDAŽYTI SIENAS?

Prieš prasidedant pasaulinei pandemijai buvo apskaičiuota, kad iki 70 % visų darbingo amžiaus žmonių bent vieną dieną per savaitę dirba nuotoliniu būdu. Žinoma, šie skaičiai gerokai pakito per praėjusį pusmetį, tačiau aišku viena – darbo vietos įrengimas namuose dar niekada nebuvo toks aktualus. Tyrimų metu nustatyta įdomi tendencija – dalis žmonių sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jei darbo vietos būtų atnaujintos ir pritaikytos pagal jų poreikius. BIURAS NAMUOSE – IDEALIOS VIETOS PAIEŠKOS Modernių verslo centrų architektai įdeda daug pastangų, kad kiekviena darbo vieta turėtų natūralios šviesos. Dažniausias kriterijus – kad darbo vieta nebūtų nutolusi nuo natūralios šviesos daugiau nei 2 metrus. Žinoma, kuriant pastatą nuo nulio ir pritaikius naujausias technologijas, tai pasiekti nėra sunku. Tačiau, kai darbo vietos įrengiamos namuose, didelio pasirinkimo dažnai nebūna – darbo vieta įrengiama ten, kur pakanka vietos. Tačiau apšvietimo svarbos nuvertinti nereikėtų. JAV mokslininkas Joelis Henzie, tiriantis šviesos svarbą ir įtaką, pabrėžia, kad šviesos srautas turėtų būti pritaikytas

prie kiekvieno žmogaus individualiai. Pavyzdžiui, trumparegiams ir toliaregiams, norint nepabloginti regėjimo, reikia ne tik skirtingo šviesos intensyvumo, bet ir atitinkamo šilumos ar šaltumo santykio joje. Pasak mokslininko, patogiausias yra šoninis apšvietimas: dešiniarankiams iš kairės, o kairiarankiams atvirkščiai. Tačiau jei dirbama tik epizodiškai, pakaks ir gero dirbtinio apšvietimo. Kaip rodo darbo vietos efektyvumo indeksas „Leesman“, darbo erdvės dizainas yra svarbus daugiau kaip 90 % darbuotojų, o beveik 54 % sutinka, kad darbo vietos dizainas padeda efektyviai atlikti užduotis. Be to, interjero specialistai ragina prieš renkantis darbo vietą įvertinti visą buto planą. Jei neįmanoma darbo vietos įrengti netoli lango, rekomenduojama išnaudoti kambario kampus: tokios vietos pasirinkimas suteikia gyventojams papildomo privatumo. Dar vienas sprendimas, užtikrinantis privatumą, yra specialios pertvaros. Rinkoje jų gausybė: nuo paprastų medinių ar plastikinių iki akustinių ar padedančių sureguliuoti šviesos srautus.

MŪSŲ TIKSLAS – PUIKIAI IŠMANYTI MODERNIĄSIAS TECHNOLOGIJAS ARCHITEKTŪRA IR SIŪLYTI KLIENTO POREIKIUS ATITINKANČIUS SPRENDIMUS UAB „Audiotonas“: audiovizualinės sistemos, konferencijų sistemos, garso informacinės sistemos, scenos technologijos.

Novatoriški sprendimai verslui, mokslui, nuotolininiam darbo organizavimui bei valdymui.

www.audiotonas.lt el. p.: info@audiotonas.lt

NEĮVERTINTA SPALVŲ GALIA Spalvos gali paveikti nuotaiką, produktyvumą, komfortą ir energijos lygį. Remiantis spalvų psichologija, spalva yra vienas labiausiai naudojamų dizaino įrankių, padedančių paskatinti tam tikras emocijas ar pakeisti kambario suvokimą. Ročesterio universiteto profesorius Christopheris Thorstensonas įrodė, kad kambario interjero spalvos ne tik turi įtakos žmogaus nuotaikai, bet ir tiesiogiai siejasi su jo produktyvumu. Pasak mokslininko, geriausia darbo kambariui rinktis geltono atspalvio sienas. Geltona paryškina gebėjimą įsisavinti informaciją, o nedidelė gelsva zona apie mūsų akių tinklainės centrą yra aktyviausia regos zona. Todėl geltona spalva puikiai tinka ir darbo vietų apšvietimui. Vis dėlto kiti mokslininkai iš to paties universiteto darbo vietoms siūlo mėlyną spalvą. Tyrėjų teigimu, mėlynos spalvos darbo aplinka yra tinkamiausia, jei darbo pobūdis yra kūrybiškas ir vyksta dideliu tempu. Mėlyna – harmoninga spalva, kuri neblaško dėmesio ir didina atliekamo darbo efektyvumą. Tad ji puikiai tinka biure, mokyklos klasėse ir kitose erdvėse, kuriose darbuotojai ar mokiniai praleidžia daug laiko. Įdomus faktas yra tai, kad nebūtinai visas kambarys turi būti konkrečios spalvos – užtenka ir vienos sienos, į kurią žiūrima dirbant prie stalo. Spalvų derinimas gali būti išeitis tiems, kurie dėl darbo vietos nedrįsta keisti viso kambario spalvinės gamos. 22

Be to, Ročesterio universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus emocijos stipriai veikia tai, kaip jis mato spalvas. Neigiamos emocijos veikia būtent mėlynų ir geltonų atspalvių suvokimą: jos matomos ne taip ryškiai. APGALVOTI VISAS DETALES Svarbu pamąstyti ir tai, kokios įrangos prireiks dirbant namuose, pavyzdžiui, ar reikalingas kopijavimo aparatas, kamera, mikrofonas ir pan. Nors technologijų gausa dabar itin didelė, tačiau, ieškant sprendimų namų biurui, būtina įsivertinti biudžetą, poreikį ir įrangos tarpusavio suderinamumą. Be to, dirbant nuotoliniu būdu, nereikėtų pamiršti ir sveikatos politikos. Įrodyta, kad daugelis tradicinių baldų suteikia kūnui nenatūralią ir nesveiką pozą, todėl kenčia stuburas ir sąnariai. Paprasčiausias sprendimas yra rinktis ergonomiškus baldus. Deja, vien jų neužtenka – sveikatos specialistai įspėja, kad žmogus gali toleruoti tik tris valandas nuolatinio sėdėjimo. Vėliau būtina pasivaikščioti. Nors darbo vietų pramonė dešimtmečius beveik išimtinai sutelkė dėmesį į biurų aplinką ir šioje srityje neabejotinai buvo padaryta pažanga, tačiau augančio nuotolinio darbo rinka priverčia keisti nusistovėjusias taisykles. Pastaruoju metu vis daugiau įmonių siūlo profesionalius sprendimus darbui namuose, todėl turėti kokybiškai įrengtą darbo vietą namų erdvėje šiandien tampa vis paprasčiau.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

TAVO GYVENIMAS. TAVO DUŠAS. TAVO PASIRINKIMAS GROHTHERM SMARTCONTROL Visada optimali temperatūra su mūsų pažangiausia termostato technologija – jūsų patogumui ir saugumui. Intuityvaus valdymo technologija leidžia patogiai pasirinkti ir derinti dušo režimus, o aptakus stilingas dizainas taupo erdvę. „Grohtherm SmartControl“ dušo sistema – malonus jūsų kasdienybės akcentas. Atnaujinkite savo dušą dabar – showers.grohe.com

ARCHITEKTŪRA

TAPK ATEITIES MIESTŲ KŪRĖJU!

KVIEČIAME DALYVAUTI PROJEKTE! Daugiau informacijos ir registracija: www.structum.lt/ismanusismiestas, ismanusismiestas@structum.lt arba +370 62080440

PRIZINIS FONDAS

10 000 €

PROJEKTO PARTNERIAI:

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

STATYBA

VIETINIŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS NAMAI GAMINAMI IŠ TO, KAS RANDAMA APLINK Aura Jankūnaitė

Vietinių medžiagų panaudojimas: namai statomi iš to, kas randama aplink Apskaičiuota, kad statybinių medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastato statybų sąmatos, todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip sumažinti jų kainą. Statybinių medžiagų tobulinimui ir naujų paieškoms mokslininkai skiria daug dėmesio. Be to, jei norima užsitikrinti, kad naujasis pastatas gaus aukščiausius įvertinimus, būtina stebėti ne tik statybinių medžiagų panaudojimą objekte, bet ir jų gavimo, transportavimo, saugojimo, energijos sunaudojimo procesus. Pavyzdžiui, projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalauja, kad visos naudojamos statybinės medžiagos būtų atkeliavusios iš ne toliau kaip 300 km nuo statybvietės, aplinkos vertinimo sistema BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – ne iš toliau kaip 200 km.

STATYBA

VIETINIŲ MEDŽIAGŲ PANAUDOJIMAS: NAMAI STATOMI IŠ TO, KAS RANDAMA APLINK

Apskaičiuota, kad statybinių medžiagų kaina sudaro apie 60 % visos pastato statybų sąmatos, todėl vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip sumažinti jų kainą. Statybinių medžiagų tobulinimui ir naujų paieškoms mokslininkai skiria daug dėmesio. Be to, jei norima užsitikrinti, kad naujasis pastatas gaus aukščiausius įvertinimus, būtina stebėti ne tik statybinių medžiagų panaudojimą objekte, bet ir jų gavimo, transportavimo, saugojimo, energijos sunaudojimo procesus. Pavyzdžiui, projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalauja, kad visos naudojamos statybinės medžiagos būtų atkeliavusios iš ne toliau kaip 300 km nuo statybvietės, aplinkos vertinimo sistema BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – ne iš toliau kaip 200 km. Aplinką tausojančiais statybos prioritetais tampa statybinės medžiagos iš vietinių žaliavų. Specialistai įvardija, kad ekologiškos statybos pagrindu jau dabar galima vadinti medžiagas iš natūralių gamtos išteklių. Molis, akmenys, šiaudai, kanapės ir dar daugybė kitų medžiagų gali tapti pagrindine statybine medžiaga bet kokiame objekte. Lyderio pozicijas vietinių medžiagų rinkoje užima dvi pagrindinės medžiagos – šiaudai ir kanapės. ŠIAUDAI – PRAEITIES ATGAIVINIMAS ŠIUOLAIKINĖJE STATYBOJE

Nors daugeliui šiaudinis namas iš karto asocijuojasi su gilia senove, šiandien šiaudai išgyvena tikrą renesansą – juos renkasi vis daugiau statybos įmonių visame pasaulyje. Pagrindinė priežastis yra ekonomiškumas, nes šiaudai yra pigūs, o transportavimui nereikia didelių išlaidų. Be to, šiaudai turi puikias izoliacines savybes. Tikinama, kad žiemą jiems apšiltinti reikia itin nedaug kuro, tad net ir eksploatacijos metu poveikis gamtai yra minimalus. Statyba iš presuotų šiaudų ryšulių įvardijama kaip viena ekologiškiausių. Naudojant aplinkai palankias technologijas, išvengiama daugiau nei 70 % įprastos taršos, kuri išsiskiria statant naujus pastatus.

Žaliava karkasinio pastato sienų statybai gali būti užauginta per vienus metus netoli pastato statybos vietos, o nugriovus tokį pastatą po jo eksploatacijos gaunamos atliekos, kurias galima perdirbti 100 %. Statant pastatą iš šiaudų, visų pirma įrengiamas namo stogas, kad pastatas būtų apsaugotas nuo lietaus. Žinoma, klimato sąlygos pastato statyboms yra be galo svarbios, todėl rekomenduojama objekto statybas pradėti išskirtinai sausuoju metų laiku. Svarbu paminėti, kad šiaudiniams namams dažniausiai parenkamas nendrinis stogas, stebinantis ilgalaikiškumu. Tačiau šiuo metu vis labiau populiarėja molinių čerpių stogai. Kadangi šiaudiniams namams naudojamas medinis karkasas, jis gali atlaikyti daug sveriančias stogo dangas. Perdangoms vietoj įprastų gelžbetonio plokščių galima naudoti surenkamuosius smulkiuosius perdangų blokelius: keraminius, kompozitinius, iš rišamosios medžiagos ir organinių medžiagų atliekų. STATYBŲ ATEITIS – KANAPĖS?

Gaminant vieną toną cemento, į aplinką išskiriama beveik tona anglies dvideginio, tad mokslininkai ieško naujų medžiagų, galinčių prilygti cemento savybėms, bet kurioms reikėtų gerokai mažiau energijos. Kanapių pluoštas – vienas realiausių pasirinkimų. Kanapių cementas – populiarus terminas, apibūdinantis kompozitinę medžiagą iš kanapių ir kalkių. Ji sukuriama maišant susmulkintą sumedėjusį kanapių augalo stiebą (kanapių skiautelę) su rišikliu, kurio pagrindą sudaro kalkės, kad būtų sukurta medžiaga, kurią galima lieti į formas. Tai sudaro laikančiąją, patvarią, „kvėpuojančią“ ir izoliacinę medžiagą, kuri gali būti naudojama formuojant sienas, grindų plokštes, lubas ir stogo izoliaciją statant ar restauruojant. Kanapės turi mažą laidumo koeficientą, taigi iš tokios žaliavos pastatyti namai bus itin šilti. Kanapės vadinamos vienomis idealiausių vietinių medžiagų, nes auga dideliais kiekiais ir atitinka visus reikalavimus, norint gauti pastato sertifikatus. Be to, kanapių panaudojimas yra labai lankstus, nes jas galima įmaišyti į betoną, įpurkšti į sienas kaip izoliacinę medžiagą (kanapės gali sunaikinti bet kokį šalčio tiltą ir užtikrinti namo sandarumą). Specialistai kanapių cementą vadina vienu iš šiandienos lyderių rinkoje.

STATYBA

Prieš kurį laiką buvo paskelbtas labiausiai praėjusiais metais išpopuliarėjusių statybinių medžiagų šešetukas. Jame pristatomos vietinės medžiagos, kurios, kaip prognozuojama, užims vis didesnę rinkos dalį.

PLAUŠAMOLIS

Paprasčiausia iš ekologiškų statybinių medžiagų plaušamolis yra ne kas kita kaip įmirkusi žemė. Paprastai tai yra molio ir smėlio mišinys, į kurį kartais pridedama ir šiaudų. Taip pat į mišinį pridedama cemento, kad būtų užtikrintas papildomas atsparumas oro sąlygoms. Mišinys formuojamas į stačiakampes plytas ar blokus, kurie naudojami sienoms ar pertvaroms gaminti. Plaušamolio pranašumai apima energijos efektyvumą ir apsaugą nuo kraštutinių oro sąlygų bei ugnies. Didžiausias minusas – jis neturi gerų izoliacinių savybių. KUKURŪZAI

Kukurūzai, kaip statybinė medžiaga, yra labai panašūs į plaušamolį: į gaminamą mišinį įeina molis ir smėlis, tačiau į jį dar pridedama ir ilgų kukurūzų šiaudų pluoštų. Dėl šios priežasties kuriamos ne vienodos stačiakampės plytos, o ilgi ir gana dideli blokai, kurie dažniausiai formuojami rankomis. Ilgi kukurūzų pluoštai sukuria itin įdomų interjerą, kuris primena savotišką voratinklį, tačiau šie pluoštai, kaip ir plaušamolis, neturi geros izoliacijos.

STATYBA

BAMBUKAI

Dėl itin didelio augimo greičio bambukai laikomi viena tvariausių 2020 m. statybinių medžiagų – auga greičiau nei bet koks kitas derlius. Dar svarbiau yra tai, kad bambukai yra neįtikėtinai stiprūs – dvigubai stipresni už betoną ir šiek tiek stipresni už plieną. Ši ekologiška statybinė medžiaga gali būti naudojama ir konstrukciniams, ir apdailos darbams. Specialistai vieningai teigia, kad bambukai gali tapti viena populiariausių statybinių medžiagų visame pasaulyje.

statybų etapas. Vėliau jie iš išorės dengiami tinku, plaušamoliu ar lengvu betono mišiniu. IŠLIETA ŽEMĖ

Ši medžiaga labai panaši į betoną, tačiau vietoj standartinio smėlio ir žvyro mišiniui naudojamas natūralus dirvožemis. Kaip ir betonas, medžiaga sumaišoma ir supilama į formas. Išlieta žemė yra labai stipri ir oro sąlygoms atspari medžiaga. Izoliaciją galima talpinti į formas liejant, taip užtikrinant energiją taupančią pastato konstrukciją. MOLIO PLYTOS

„ŽEMĖS MAIŠAI“

Žemės maišų statybos techniką galima apibrėžti kaip konstrukciją, kuriai naudojamas vietoje prieinamas dirvožemis kartu su austais maišais, kurie užpildomi (žeme ar smėliu) ir sukraunami, kad būtų sukurta efektyvi pastato konstrukcija. Užpildymo medžiaga gali būti žemė iš aikštelės, smėlis arba kita medžiaga, tokia kaip smulkintos vulkaninės uolienos ar ryžių lukštai. Žemės maišelių sudėjimas reikiama tvarka yra tik pirmasis

Molis, kaip statybinė medžiaga, idealiai tinka atogrąžų sąlygoms. Molis – seniausia žinoma įvairialypė statybinė medžiaga, gyvuojanti šimtmečius, išlaikanti savo vertę ir naudingumą. Tai yra pati plastiškiausia ir praktiškiausia medžiaga, nes ji keičia formą, ją galima naudoti aukštybiniams pastatams statyti. Degtas molis sukuria porėtą struktūrą, kuri sausai užpildoma oru, taip užtikrinant geriausias izoliacijos savybes. Ši medžiaga labai naudinga temperatūrai reguliuoti (vasarą palaikyti vėsai, o žiemą – šilumai).

STATYBA

ARCHITEKTŪRA

„BALPOL“ IŠSPRENDĖ STATYBOS SPECIALISTŲ TRŪKUMO KLAUSIMĄ: SIŪLO LIKTINIŲ KLOJINIŲ SISTEMĄ, KURIAI NEREIKIA SPECIFINIŲ ŽINIŲ Įsivaizduokite statybų aikštelę, kurioje statyti savo namo sienas gali kiekvienas jų šeimininkas, pamiršęs sunkiasvorės technikos nuomos išlaidas ir mūrininkų paieškos vargus. Šiandien tai jau ne utopinė idėja, o BPICF liktinių klojinių sistemos, kurią jau prieš keletą metų Lietuvoje pristatė polistireninio putplasčio gamintoja „BalPol“, privalumai. Juos suteikia speciali EPS blokelių statymo technologija, primenanti „Lego“ kaladėlių dėliojimą. Paprasta ir greita statyba Jau ne vienerius metus statybos sektoriuje rasti kvalifikuotų specialistų ypatingai sunku tiek statybų įmonėms, ieškančioms nuolatinių darbuotojų, tiek pavieniams asmenims, įgyvendinantiems vienkartinius statybų projektus. Pasak „BalPol“ projektų vadovo Dariaus Vasiliausko, BPICF liktinių klojinių sistema sprendžia abiejų šių grupių iššūkius: „Pasitelkus EPS 32 6

blokelius statybos darbai supaprastėja, o jų laikas – žymiai sutrumpėja. Tai padeda sutaupyti ne tik kaštų, nuomojant įvairią sunkiąją techniką ir samdant kvalifikuotus specialistus, bet ir laiko – nebereikia jo gaišti derinant įvairius niuansus tarp kelių pusių. Statybos procesas ypatingai paprastas, mat pačios detalės yra labai lengvos, o betoną galima maišytis ūkiniu būdu – maišykle tiesiog statybos aikštelėje.“ Jokių plyšių ar šalčio tiltų EPS blokeliai gaminami Press formoje ir yra labai tikslių išmatavimų. Tai reiškia, jog vienas su kitu susijungia itin sandariai: nelieka jokių plyšių, ertmių, šalčio tiltų. Kadangi išgaunamas ypatingas sandarumas, statomame name būtinas rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas. „Tarpusavyje blokeliai jungiami „Lego“ kaladėlių principu – vieno blokelio galas glaudžiasi prie kito šono, o

ARCHITEKTŪRA

viršutinis blokelis juos tarpusavyje sujungia. Tai standus sujungimas, tad nereikia jų tarpusavyje klijuoti. Pagal rūšis BPICF blokeliai skirstomi į pagrindinį, sąraminį – dedamą virš langų ir durų, bei priešperdanginį – naudojamą prieš perdengimus ar stogo konstrukcijas. Blokelių sistemą papildo trijų rūšių užsklandos: OC, OH arba OB. Kadangi blokelių galai yra atviri, užsklandos naudojamos reikalui esant uždaryti blokelių galus arba išgauti reikiamą polistireno sienelės storį“,– detalizuoja „BalPol“ specialistas. Technologija slypi detalėse Inovacija šiuose blokeliuose – plastikinės įdėtinės detalės. Nors tai nėra naujiena pasaulyje, Lietuvoje tokie blokeliai iki šiol nebuvo gaminami. Plastikinės detalės atsirado pasinaudojus gerąją užsienio praktika ir atsižvelgiant į Lietuvos statytojų pageidavimą. Šios detalės, visų pirma, padidina blokelio tvirtumą ir atsiranda galimybė užpilti betonu daugiau eilių per dieną, kas sutrumpina statybos trukmę. Antra, daugelis statytojų mėgsta papildomai ramstyti sienas ir tai padaryti labai paprasta tiek išorėje, tiek viduje – tereikia ramstį prisukti prie plastikinės juostos. Dar vienas technologijos privalumas – atsiranda papildoma galimybė prie blokelių tvirtinti prisukamas konstrukcijas. Kadangi įprastinių BPICF blokelių ir blokelių su plastikine detale išmatavimai yra vienodi, statant statinį galima naudoti abi jų rūšis. Dažniausiai iš BPICF blokelių statomos tik išorinės sienos, o vidinės sienos, nešančiosios, statomos iš plytų arba

„

keraminių, dujų silikato blokelių. Išimtis – sublokuoti namai ar daugiabučiai, kur tarp atskirų butų reikalinga apšiltinta siena. Betonas ir armatūra – neatskiriami Statant iš BPICF blokelių sienas, betono armavimas yra būtinas: „Vienam sienos kvadratiniam metrui prireiks 3-6 kg armatūros. Sienų kampuose, angokraščiuose ir sienų susikirtimų vietose rišama vertikali armatūra. Jeigu statinys nėra sudėtingas ir konstruktoriai nenurodo kitaip, gulsčiai armuojamos dvi apatinės blokelių eilės ir dvi prieš perdangą.“ Vidinė apdaila Kadangi iš EPS blokelių dažniausiai statomos tik išorinės sienos, galimas jų apdirbimas, pasak specialisto, yra gipso kartono plokščių klijavimas arba tinkavimas: „Gipso kartono plokštės privalumas – pigiau, greičiau ir paprasčiau. Plokštės tiesiog klijuojamos prie vidinės sienos ir belieka tik užglaistyti tarpus tarp jų. Sunkesnius daiktus ant išorinės sienos galima pakabinti pasitelkus sukamus į betoną ankerius.“ Medžiaga brangesnė, galutinė kaina – pigesnė Kalbėdami apie BPICF betonavimo sistemos kainą, gamintojai siūlo skaičiuoti ne pačių statybinių medžiagų, bet galutinę projekto kainą. Jeigu lyginsime vien statybinių medžiagų kainą, ši sistema gali kainuoti panašiai ar šiek tiek brangiau nei įprastinė.

Šiuo atveju reikėtų įvertinti papildomas išlaidas statant iš elementarių medžiagų – sunkiasvorės technikos samdymas, atlygis mūrininkams ir apšiltintojams ir panašiai. Tokiu atveju kainų skirtumo nelieka, o statinio sandarumas ir šiluminės savybės bus puikios. Šiai statybai užtenka vieno plataus profilio statybininko ir poros pagalbininkų. Dėl blokelių tikslių išmatavimų ir jungčių specifikos statybos procesas paprastas – blokelius įmanoma uždėti tik teisingai, todėl reikšmingai sumažėja klaidų rizika", - D. Vasiliauskas.

+370 37 55 1518 I info@balpol.lt I S. Lozoraičio g. 15A, Garliava, Kauno raj. 33 7

JŪS GALITE TAI SAU LEISTI! „Naujasis pajūris“ – tai Jūsų svajonių namas naujoje ir ramioje Šventosios kurorto namų gyvenvietėje, vos 1 kilometras arba 15 minučių pėsčiomis iki jūros. Visiškai įrengtas, su saulės baterijomis ir baldais, žaliąją energiją pasigaminantis namas dabar siūlomas už labai patrauklią ir prieinamą kainą! Visiškai naujas žaliosios energijos, poilsio ir gyvenamųjų namų kvartalas ramiame Šventosios kurorte, Elijos gatvėje – tai ypač erdviame 9 ha žemės sklype suprojektuotas namų kompleksas, kur šiuo metu vykdomas pirmasis statybos darbų etapas. Kiekvienas šio kvartalo namas turės atskirą ant stogo integruotą saulės elektrinę, kurios pajėgumai ne tik visiškai aprūpins šio namo poreikius ir sumažins jo ekspluatacijos kaštus, bet ir mažins sąskaitas už elektrą jūsų pagrindiniame būste. „Naujojo pajūrio“ gyvenvietėje vyrauja vienalytė, bendra, skandinaviška architektūra ir estetika: visi namai turi po privatų žemės sklypą ir nuosavą terasą. Gera kaimynystė – tai ne aukštos tvoros (šiame kvartale jų nebus nė vienos!), bet geri santykiai ir draugystė tarp kaimynų. Šioje gyvenvietėje suprojektuota daug bendrų erdvių su griliais, vaikų žaidimų aikštelėmis ir kitais gerą kaimynystę skatinančiais sprendimais. Vienas iš labai svarbių dalykų yra saugumas. Modernūs saugumo sprendimai, įdiegti „Naujojo pajūrio“ gyvenvietėje, leis būti ramiems dėl asfaltuotos, turto ištisus metus, net ir išvykus toli. Pasirūpinta kvartalo inžinerine infrastruktūra: gatvės čia apšviestos, įrengti šaligatviai ir dviračių takai.

KVIEČIAME APSILANKYTI, PASITARTI, UŽDUOTI VISUS JUS DOMINANČIUS KLAUSIMUS IR IŠSIRINKTI SAVO SVAJONIŲ NAMĄ PRIE JŪROS, „NAUJOJO PAJŪRIO“ PROJEKTE.

Vizualizacijos :UAB “Alite Bona”

KAINOS: Namas su daline apdaila – nuo 69 000 Eur + PVM Namas su pilna apdaila – nuo 99 000 Eur + PVM Namas su pilna apdaila ir baldais – nuo 109 000 Eur + PVM PLOTAS: Dvibutis vieno aukšto namas - 40 m2 Dvibutis dviejų aukštų namas - 63,5 m2 Vienbutis dviejų aukštų namas - 72 m2

KONTAKTAI: http://naujasispajuris.lt El. paštas: info@alitebona.lt Telefonas: +370 604 14447 Adresas: Elijos g. 9F, Šventoji Projekto vystytojas - UAB “Alite Bona” Kitus mūsų projektus galite rasti: http://www.alitebona.lt

STATYBA

NAUJIENOS IŠ „RITE-HITE“: SPRENDIMAI SANDĖLIAVIMO OBJEKTAMS MINKŠTAŠONĖ RAMPOS RANKOVĖ „ECLIPSE“, SKIRTA PASTATO ENERGINIAM EFEKTYVUMUI UŽTIKRINTI Įprastai tokios rankovės saugo tik nuo lietaus ar šoninio vėjo, tačiau nesprendžia pastato energinio efektyvumo problemų. Tyrimų metu nustatyta, kad „Eclipse“ įrengimo išlaidos atsiperka vos per dvejus metus. Šoninės uždangos, pagamintos iš tik pramonėje naudojamo trinčiai atsparaus audinio „Durathon“, kurio paviršius grublėtas ir grūdėtas, ilgai nesusidėvi. „Eclipse“ ne tik saugo darbuotojų sveikatą nuo skersvėjų, bet ir užtikrina kokybišką prekių sandėliavimą nuo pat jų iškrovimo: rankovės viršuje esantis mechanizmas pritaikytas nubraukti sniegui ar nešvarumams nuo vilkiko stogo, todėl išvengiama varvėjimo ant prekių. ĮSPĖJAMŲJŲ SIGNALŲ SISTEMA „SAFE-T-SIGNAL“ „Safe-T-Signal“ sistema sukurta taip, kad įspėtų darbuotojus apie artėjančią kliūtį iš skirtingų pusių vadinamuosiuose „akluosiuose kampuose“ arba labai judriose objekto vietose. Sistemos jutikliai aptinka artėjančias kliūtis ir šviesos signalais perspėja darbuotojus apie galimą susidūrimą. Bendrą sistemą sudaro judėjimą aptinkantys jutikliai (skirti keturių, trijų arba dviejų krypčių sankryžoms), kuriuos galima reguliuoti pagal būtiną jautrumą ir aptikimo zonų dydį, tvirto plieno konstrukcijos šviesoforas, tvirtinimo elementai. „GLOBAL WHEEL-LOK“ – APSAUGA NUO NETIKĖTUMŲ Tai paprastas ir efektyvus sprendimas, padedantis išvengti avarijų prie pakrovimų rampų – sistema patikimai užblokuoja sunkvežimių ratus ir neleidžia jiems judėti. Universalus dizainas leidžia įtvirtinti bet kokio tipo sunkvežimius: aukšta tvirto plieno fiksavimo konstrukcija prisitaiko prie skirtingų padangų dydžių. „Global Wheel-Lok“ fizinis transporto priemonių fiksavimas atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus. 36

www.ritehite.com Tel.: +37060594592

STATYBA

NEOPORAS NEOPORAS UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių„Kauno ir inovacijų su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvojegamintojas. pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“ UAB šilas“– –kartu pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio Bendrovė nebijo nau-– pilkąjįirpolistireninį Ši medžiaga turi puikias savybes – tai Lietuvoje tampa vis jovių inovacijų – putplastį. kartu su kompanija „Basf“ pirmojiizoliacines Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“ – aktualiau, nes reikia įvykdyti Ši pasyvaus namo A energinės klasės reikalavimus. pilkąjį polistireninį putplastį. medžiaga turiar puikias izoliacines savybes – tai Lietuvoje tampa vis aktualiau, nes reikia polistireninis įvykdyti pasyvaus namo reiklesnis ar A energinės reikalavimus. Kita vertus, pilkasis putplastis su juoklasės dirbantiems meistrams – reikia atidžiaivertus, paruošti klijavimo-armavimo mišinius, saugoti nuo saulės meistrams spindulių ar–nuolatinės Kita pilkasis polistireninis putplastis reiklesnis sutiesioginių juo dirbantiems reikia atiaukštos temperatūros. Priešingu atveju, suprastėja klijavimui skirtų mišinių savybės, todėl klijai džiai paruošti klijavimo-armavimo mišinius, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ar nuolatinės gali per greitai išdžiūti, Priešingu taip prastindami suklijavimui šiltinimo medžiagos plokštėmis. aukštos temperatūros. atveju, sukibimą suprastėja skirtų mišinių savybės, todėl klijai gali per greitai išdžiūti, taip prastindami sukibimą su šiltinimo medžiagos plokštėmis. KĄ DARYTI, KAI NEGALI LAUKTI, O DARBUS REIKIA ATLIKTI GREITAI IR KOKYBIŠKAI? KĄ NEGALI LAUKTI, O DARBUS REIKIA ATLIKTI GREITAI IR plokštes KOKYBIŠKAI? UABDARYTI, „Kauno KAI šilas“ ir vėl siūlo inovaciją – pilkojo polistireninio putplasčio su grioveliais. Klijai„Kauno įsiskverbia į gamykloje įrantaspolistireninio ir tvirtai laikoputplasčio plokštę. Jų gylis ir su plotis parinkti UAB šilas“ ir vėl siūlosuformuotas inovaciją – pilkojo plokštes grioveliais. taip, kad garantuotų padidintą plokštės fiksaciją, ne per kad Jų lemtų Klijai įsiskverbia į gamykloje suformuotas įrantastačiau ir tvirtai laikodideli, plokštę. gylisžymesnį ir plotisklijavimo parinkti mišinio suvartojimo padidėjimą, kaip ir poveikį plokštės izoliacinėms savybėms. taip, kad garantuotų padidintą plokštės fiksaciją, tačiau ne per dideli, kad lemtų žymesnį klijavimo mišinio suvartojimo padidėjimą, kaip ir poveikį plokštės izoliacinėms savybėms.

ORAS

Šį šiltinimo sezoną tai patikrinome su dauNEPRALEISKITE PROGOS IR JŪS SAVO DARpirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. geliu savo klientų sulaukėme tik pozityvių BUOSE PANAUDOTI MŪSŲIR SUKURTĄ INOVAŠį šiltinimo sezonąir tai patikrinome su dauNEPRALEISKITE PROGOS JŪS SAVO DARatsiliepimų! CIJĄ! PANAUDOTI MŪSŲ SUKURTĄ INOVAsavo klientų ir sulaukėme tik pozityvių BUOSE artu geliu su kompanija „Basf“ pirmoji atsiliepimų! CIJĄ! Lietuvoje pirkėjams utplastį. Ši medžiaga turi puikias izoliacines savybes – t įvykdyti pasyvaus namo ar A energinės klasės reikalav Egidijus Vitkauskas UAB „Kauno šilas“, pardavimo vadybininkas Egidijus Vitkauskas Mob. +370 vadybininkas 613 77514 pardavimo vitkauskas@kaunosilas.lt Mob. +370 613 77514 vitkauskas@kaunosilas.lt

Energetikų 25B, Kaunas UAB „Kaunog.šilas“, Tel. +370 37 Energetikų g. 350139 25B, Kaunas www.kaunosilas.lt Tel. +370 37 350139 www.kaunosilas.lt

polistireninis putplastis reiklesnis su juo dirbantiems m 37

STATYBA

VILNIAUS SENAMIESTYJE ĮSIKŪRUSIOJE MOKYKLOJE SUSIJUNGIA NAUJA IR SENA

Nuotraukos: Laimonas Ciūnys

STATYBA

PAVADINIMAS: Vilniaus tarptautinė mokykla ADRESAS: Rusų g. 5, Vilnius UŽSAKOVAS: VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla ARCHITEKTAI: UAB „Senojo miesto architektai“ (Daina ir Jamesas Fergusonai) INTERJERO DIZAINERIAI: studija „A Form“ (Aurelija Slapikaitė-Jurkonė) RANGOVAS: UAB „Naresta“ PROJEKTO VALDYMAS, TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: RUMA, UAB „Kiwa Inspecta“ PASKIRTIS: ugdymo įstaiga PLOTAS: 2171 kv. m DARBŲ PABAIGA: 2020 m. III ketvirtis INVESTICIJOS: 3 mln. eurų

STATYBA

VILNIAUS SENAMIESTYJE ĮSIKŪRUSIOJE MOKYKLOJE SUSIJUNGIA NAUJA IR SENA Įžengus į naująjį Vilniaus tarptautinės mokyklos pastatą, su pagrindine mokyklos idėja galima susipažinti iš karto – čia tarpusavyje susijungia istorija ir modernumas. Visų pirma pasitinka įspūdingas natūralaus deginto medžio registratūros stalas. Jis simbolizuoja šios vienos seniausių Senamiesčio vietos gaisrų ir nuolatinio atstatymo istoriją. Už jo – senovinių plytų siena. Daug dėmesio skiriama tvarumui ir natūralioms medžiagoms. „Esu įsitikinusi, kad vaikams būtina rodyti tai, kad mes čia ne pirmi, kad turime prisiimti atsakomybę ir išlaikyti tai, kas mums palikta, – teigia mokyklos direktorė Rebecca Juras. – Norėjome savitos erdvės, skatinančios kūrybingumą ir bendradarbiavimą; erdvės, kuri leistų atsiskleisti mokyklos kultūrai, kuri žmogui atveria plačias ir viešas, ir asmenines galimybes.“ Iš pat pradžių buvo planuota rekonstruoti sklype esančius pastatus, iš esmės nekeičiant jų urbanistinės struktūros ir pastatų tūrio, kuo labiau išsaugant autentiškas savybes. Įvertinus pastato istoriją, nuspręsta teritorijoje išgriauti menkaverčius statinius, o bendrą kiemo erdvę uždengti stikliniu stogu – atrijumi. Būtent jis tapo tikra mokyklos šerdimi – čia įrengta scena, profesionali audio ir video įran40

ga leis rengti koncertus, renginius, platūs laiptai pritaikyti auditorijos paskirčiai arba tiesiog laiko praleidimui laisvu nuo pamokų metu. Ir čia, ir kitose mokyklos patalpose daug dėmesio skirta akustikai – sumontuotos akustinės plokštės, lubos. Dar vienas originalus sprendimas – pastato naujosios dalies uždengimas keraminėmis bagetėmis. Tai padėjo iš dalies išspręsti šviesos trūkumo patalpose klausimą: pagal senamiestyje galiojančius reikalavimus, nebuvo galima didinti matomų langų ploto, todėl uždengus bagetėmis iš pastato išorės matomas tik vienas langas. Nors iš tiesų jie dvigubi. Tas pats ir su stoglangiais – iš viršaus jų visai nematyti. Interjero dizainerė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė taip pat pabrėžia, kad viso interjero tikslas – jautriai sureaguoti į pastato istorinį palikimą. MOKYKLĄ KURIA ŽMONĖS „Klasės vis dar turi keturias sienas ir mokytojus, bet stiklo sienos nukreipia natūralią šviesą iš atrijaus, sujungia erdves sukurdamos pojūtį, kad esame kažko didesnio, ne tik savo klasės, dalimi. Baldai, jų išdėstymas, leidžia judėti tarp žmonių, o ne stovėti vietoje.“, – teigia mokyklos direktorė.

STATYBA

Keičiantis mokyklos koncepcijai, būtina keisti ir patalpas, kuriose mokiniai praleidžia didžiąją dienos dalį. Interjerui parinktos ramios spalvos, neužgožiančios patalpose esančių žmonių. „Mokyklą kuria joje esantys žmonės, todėl buvo nuspręsta neperpildyti patalpų papildomomis spalvomis. Mokykloje įrengta fotografijų studija, muzikos įrašų studija. Mansardiniame aukšte – tradicinė biblioteka. Įdomus sprendimas – atviros mokytojų darbo vietos su nuostabiu vaizdu į bažnyčią. Trumpiau tariant, mokykla įkurta jos bendruomenei“, – pasakoja A. Slapikaitė-Jurkonė. Interjere naudotas natūralus tamsus medis. Tiesa, norint išgauti didesnę šviesos refleksiją, nuspręsta kėdžių ir stalų paviršius gaminti baltus. Baldų kojose atkartojami natūralaus medžio motyvai.

PLYTOS PADĖJO IŠLAIKYTI AUTENTIŠKUMĄ Pasak A. Slapikaitės-Jurkonės, visą pastato interjerą iš dalies diktavo tai, kas buvo likę šiame objekte. Be to, kur tik įmanoma, stengtasi atidengti senovinių plytų sienas. „Tai buvo pats ilgiausias ir kruopščiausias darbas – norėjome, kad plytų sienos įsilietų į interjerą, taptų neatskiriama jo dalimi. Pagal pirminį planą tokių sienų turėjo likti gerokai daugiau, tačiau teko susitaikyti su tuo, kad ne visos yra tinkamos dėl techninių ar estetinių savybių, – darbų pradžią prisimena dizainerė. – Mokykloje naujai permūryta tik viena siena prie registratūros, jai naudojome senovines pilnavidures plytas.“ Beje, nors daugelis pastato dalių buvo išlaikytos, atsirado ir visiškai naujų erdvių. Pavyzdžiui, mokyklos sporto salė, kuri įrengta naujojo pastato rūsyje. Priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti salė bus atvira visai mokyklos bendruomenei. 41

STATYBA

BENE GERIAUSIAI PANDEMIJAI PASIRUOŠUSI MOKYKLA VILNIUJE Nors, pradėjus projektuoti naująjį Vilniaus tarptautinės mokyklos pastatą, apie koronavirusą dar nebuvo girdėti jokių žinių, čia įrengti technologiniai sprendimai leis užtikrinti mokinių sveikatą šiuo sudėtingu laikotarpiu. „Džiaugiamės, kad visoje mokykloje veikia klasių rezervavimo sistema – šalia klasių sumontuotuose ekranuose aiškiai matoma, kada ir kas užims patalpą, – pasakoja R. Juras. – Tai padės užtikrinti, kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai: mokinių srautus bus lengva koreguoti ir nukreipti.“ Pasaulyje siaučiantis virusas šiek tiek pakoregavo ir mokyklos valgyklos idėją. Iš pradžių norėta čia įrengti didelį stalą, prie kurio būtų galima susėsti visiems kartu kaip šeimoje. Tačiau dabar, laikantis nurodymų, nuspręsta reguliuoti srautus, rinktis mažesnes grupeles. Beje, šią erdvę vadinti valgykla sudėtinga, nes ji labiau primena nedidelę kavinę. Nors patalpoje nėra dienos šviesos, ją kompensuoja gerai apgalvota apšvietimo sistema. „Šią erdvę norėjome paversti kuo jaukesne. Tam naudojome ne tik apšvietimą, bet ir žalius augalus. Jie puikiai dera su žalia galine kambario siena. Beje, įdomus dalykas tai, kad turėjome palikti vieną įdrėkusią sieną tiesiog kvėpuoti – nusprendėme neslėpti vis pasirodančių dėmių, kylančių iš senovinės konstrukcijos“, – teigia A. Slapikaitė-Jurkonė. Šiandien buvęs konditerijos fabriko „Pergalė“ filialas – neatpažįstamas. Per trumpą laiką iškilęs naujasis mokyklos pastatas yra puikaus komandinio darbo pavyzdys.

Skaitmeniniai vėdinimo įrenginių modeliai skirti patogiai projektuoti BIM aplinkoje 42

STATYBA

RANGOS DARBAI – VIENAI PATIKIMIAUSIŲ ĮMONIŲ RINKOJE Vilniaus tarptautinė mokykla yra unikalus objektas ne vien dėl savo paskirties, bet ir dėl vietos. Sostinės senamiestyje vykusi mokyklos rekonstrukcija buvo nelengva užduotis: šalia pastato nėra papildomos vietos statybų aikštelei įrengti, siauromis gatvelėmis sunkiasvorė technika nepravažiuoja, darbai turėjo būti suderinti su archeologais, nenusižengti senamiesčio pastatus reglamentuojančioms taisyklėms, viskas derinama ne tik su užsakovais, bet ir su savivaldybės atstovais. Būtent dėl tokių iššūkių ieškota itin patikimų ir profesionalių rangovų, kurie sugebėtų užtikrinti sėkmingą projekto eigą. UAB „Naresta“ yra sukaupusi daug patirties paveldosaugos objektų rekonstravimo srityje. Įmonė ne kartą prisidėjo prie skirtingos paskirties Vilniaus senamiesčio pastatų autentiškumo atkūrimo. Tad nuo pat pirmų akimirkų buvo aišku, kad Vilniaus tarptautinės mokyklos rekonstrukcijos rangos darbai atsidūrė patikimose rankose – visa UAB „Naresta“ veikla bei plėtra yra tikslingai orientuota į patikimo statybos generalinio rangovo poziciją. DARBAI KOREGUOJAMI BENDRADARBIAUJANT SU UŽSAKOVAIS, ARCHEOLOGAIS BEI PAVELDOSAUGININKAIS UAB „Naresta“ atstovai pagal paveldosaugininkų ir užsakovų reikalavimus turėjo išsaugoti visas laikančiąsias objekto sienas.

Prieš atliekant su paveldosaugininkų saugomomis konstrukcijomis tiesiogiai susijusius griovimo darbus, buvo atlikti žvalgybiniai laikančiųjų konstrukcijų atidengimai šių konstrukcijų būklei įvertinti. Paaiškėjo, kad dauguma autentiškų konstrukcijų buvo per silpnos būsimoms apkrovoms atlaikyti, tad didžiąją dalį konstrukcijų teko stiprinti: dalį jų laikinai suvaržyti griovimo laikotarpiui, siekiant eliminuoti galimos griūties riziką. Pastato perdangų ardymas taip pat buvo sudėtingas, nes, norint išvengti sienų poslinkių, reikėjo sumontuoti papildomus metalinius ryšius tarp autentiškų laikančiųjų sienų. „Statoma mokykla ir šalia esantis gyvenamasis namas susijungia pirmame ir antrame aukštuose. Šie du pastatai remiasi ant bendros kolonos, kuri turi atlaikyti viso pastato svorį, t. y. keturis pastato aukštus bei mansardinę palėpę, – pasakoja UAB „Naresta“ darbų vadovas Mindaugas Stažys. – Reikėjo ypatingo atidumo, kad, atliekant laikančiosios kolonos stiprinimo, o vėliau sporto salės įrengimo darbus, neatsirastų nepageidaujamų deformacijų gyvenamojo namo butuose.“ Pasak M. Stažio, spraustinių pamatų įrengimas pastato viduje buvo ne mažiau sudėtingas darbų saugos atžvilgiu, nes tokius darbus atlikti nedidelėse erdvėse yra gana pavojinga. Atliekant pamatų stiprinimo darbus iš Latako gatvės pusės, teko uždaryti eismą šia gatve ir pakeisti eismo judėjimą į Pilies gatvę. „Rekonstrukcijos metu sunku planuoti darbus į priekį dėl gausybės nenumatytų darbų, kuriuos privalu papildomai atlikti: pavyzdžiui, Rusų gatvės fasadinėje sienoje, išėmus langus ir nuvalius tinką nuo mūro, paaiškėjo, kad 43

STATYBA

visa autentiška laikančioji siena sutrūkinėjusi ir susisluoksniavusi (vidinis mūras atsiskyręs nuo išorinio mūro). Teko keisti visas langų sąramas ir specialiomis technologijomis papildomai injektuoti bei „surišti“ mūrą, kad jis atlaikytų reikiamas apkrovas. Užsakovas dalį autentiškų sienų norėjo eksponuoti, todėl stiprinimo darbams buvo keliami ir estetiniai reikalavimai.“ Dėl pailgėjusių archeologinių kasinėjimų terminų teko keisti visą suplanuotą darbų grafiką – pagrindiniai darbai buvo perkelti rudens ir žiemos laikotarpiui, todėl prireikė papildomų sprendimų, kad nebūtų nukrypta nuo sutartinių darbų atlikimo terminų. „Atliekant kasinėjimo, o vėliau ir sporto salės grindų įrengimo darbus, reikėjo nuolatos žeminti gruntinį vandenį. Remiantis geologiniais tyrimais, gruntinis vanduo buvo apie 50 cm aukščiau būsimos sporto salės grindų lygio ir beveik visu metru aukščiau archeologų darbų zonos žemiausios altitudės. Todėl po grindimis įrengta gruntinio vandens žeminimo sistema be nuolydžio, pagrįsta susisiekiančiųjų indu principu, o pasiekus kritinį vandens lygį, perteklinis vanduo pašalinamas siurbliais“, – dėsto M. Stažys. Pasak jo, rūsio grindų įrengimas buvo nestandartinis, nes po sporto salės grindimis yra durpių sluoksnis, kuriam būdingos didelės sėdimo deformacijos. Dėl papildomo archeologinių tyrimo apimties buvo nuspręsta palikti durpingą sluoksnį ir įrengti perimetru į rostverkus atremtą perdangą. IŠSKIRTINIŲ SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS: NĖRA NIEKO NEĮMANOMO Pasak projektų vadovo Aleksandro Ščensnovičiaus, ne mažiau pastangų prireikė ir įrengiant atrijų: pradėjus jį įgyvendinti, paaiškėjo, kad reikia ieškoti papildomų techninių sprendimų. „Pats atrijaus įrengimas statybvietėje nebuvo sudėtingas. Tačiau sugaišome nemažai laiko detalizuodami projektinius sprendinius, nes užsakovas bei projektuotojai pageidavo įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kuri būtų kuo labiau integruota į pastato konstrukcijas taip, kad lietaus vandens nuleidimas būtų maksimaliai nematomas, paslėptas“, – teigia A. Ščensnovičius. Ir architektai, ir interjero dizainerė ne kartą pabrėžė, kad mokykloje vienas svarbiausių aspektų yra šviesa, todėl UAB „Naresta“ įgyvendino ne vieną sprendimą, užtikrinantį kuo didesnį šviesos srautą patalpose. Pasak M. Stažio, šviesos reguliavimo sprendimų įgyvendinimas nebuvo itin sudėtingas dėl tiksliai apskaičiuotų apšvietimo reikšmių. Didžiausias keblumas – išlaikyti patalpas kuo aukštesnes ir šviestuvus montuoti kuo arčiau lubų. A. Ščensnovičiaus teigimu, svarbu ir tai, kad nebuvo galima keisti esamų langų angų dydžio ar vietos, tad panaudota stoglangių skleidžiama šviesa, įrengti šviesos tuneliai. Vilniaus tarptautinėje mokykloje sėkmingai įgyvendinti net ir unikaliausi sprendimai – visa tai laiku pavyko atlikti profesionalios UAB „Naresta“ komandos dėka. „Nors prie gausybės neplanuotų, rekonstrukcijos metu paaiškėjusių, papildomų darbų prisidėjo ir pasaulinės 44

STATYBA

pandemijos sukelti statybinių medžiagų bei įrangos tiekimo grandinės trikdžiai, darbus pavyko užbaigti laiku, kad naujoji mokykla spėtų duris atverti naujiems mokslo metams“, – projekto eigą apibūdina A. Ščensnovičius.

Inspecta“ nuoširdžiai džiaugiasi savo komandoje turinti aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie dalyvauja tokiuose aukštų standartų projektuose.

TECHNINEI PRIEŽIŪRAI ATLIKTI PASIRINKTA ILGAMETĘ PATIRTĮ TURINTI ĮMONĖ

Kiekvieno pastato architektūrą ir interjerą papuošia gražūs balkonų bei laiptų turėklai. Naujajame Vilniaus tarptautinės mokyklos pastate pasirinktos berėmės stiklinės turėklų konstrukcijos.

Objekto statybų techninę priežiūrą atliko UAB „Kiwa Inspecta“. Įmonė jau 10 metų Lietuvoje teikia gamybos ir statybos įmonėms daug tarpusavyje susijusių, kokybe išsiskiriančių paslaugų: tikrina įrenginių techninę būklę, sertifikuoja, teikia techninio konsultavimo, laboratorijos ir mokymo paslaugas. UAB „Kiwa Inspecta“ paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pramonės įmonės. UAB „Kiwa Inspecta“ yra dalis „Kiwa Group“, kuri yra viena iš 20 pasaulio geriausių testavimo, tikrinimo ir sertifikavimo (angl. Testing, Inspection and Certification, TIC) įmonių, veikianti daugiau nei 40 šalių ir turinti daugiau nei 4,5 tūkst. darbuotojų. Objekto statybų techninė priežiūra buvo atlikta vadovaujantis STR 1.06.01:2016 ir kitais įmonės aukštos kokybės standartais. Statybų techninės priežiūros darbai atliekami tam, kad viskas būtų statoma pagal projektą, o įgyvendinant architektūrinius, konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus būtų išvengta bet kokių netikslumų. Kultūros paveldo objektų, tokių kaip šis, techninei priežiūrai reikia ypatingos specialistų patirties ir žinių. UAB „Kiwa

SAUGŪS IR KIAURAI PERMATOMI SPRENDIMAI

UAB „Ourea“ šiam objektui pagamino ir sumontavo berėmio stiklo balkonų turėklus, stiklinius atrijaus atitvarus, taip pat dažytus juodo plieno turėklus laiptinėse, veidrodžių sieną sporto salėje ir veidrodžius WC patalpose. Architektūriniai sprendimai su stiklu – įprasti modernios statybos pastatuose. Stikliniai turėklai ne tik suteikia erdvei skaidrumo ir šviesos, jie taip pat atspindi interjero fragmentus, už stiklo esančius augalus arba kraštovaizdžio peizažą. Šie atspindžiai stikle suteikia interjerui bei eksterjerui gyvumo ir žaismingumo, kurį savaime sukuria supanti aplinka. Stikliniams turėklams naudojamas grūdintas, laminuotas stiklas – tai saugus, patikimas ir kiaurai permatomas sprendimas. Turėklo viršuje prireikus gali būti montuojami įvairių formų porankiai, apdailiniai loveliai. Funkcionalaus dizaino stiklinės konstrukcijos išsaugo erdvės pojūtį ir neužstoja vaizdo. UAB „Ourea“ gamina ir montuoja įvairias stiklo, plieno ir medžio konstrukcijas: laiptus, stiklo ir metalo turėklus, stiklines pertvaras, stogelius, terasas, pavėsines, dušo kabinas, veidrodžius.

STATYBA

ŠVIESOS SRAUTAMS UŽTIKRINTI PANAUDOTI KOKYBIŠKI SPRENDIMAI Architektai, rinkdami stoglangius Vilniaus tarptautinei mokyklai, įmonei VELUX Lietuva pateikė aiškiai suformuluotus dydžio reikalavimus, atsižvelgdami į esamą stogo konstrukciją. Įmonės atstovams reikėjo ne tik derintis prie senovinio tipo gegnių išdėstymo, bet ir parinkti tokius produktus, kurie būtų tinkami objekto paskirčiai – mokyklai pateikti „premium“ klasės stoglangiai su aukštos klasės šilumine verte. „Vadovaudamiesi architektų nurodymais, parinkome išskirtinių matmenų stoglangius – 78 x 180 cm. Jie puikiai tiko tam, kad į patalpas patektų optimalus dienos šviesos kiekis. Tai itin svarbus aspektas mokymosi aplinkai, kad mokymosi erdvės būtų šviesios ir vaikams teiktų geras emocijas. Projekte buvo numatyta, kad stogo langų vidaus spalva – balta. Taip dar labiau būtų paryškintas erdvės pojūtis“, – pasakoja VELUX Lietuva regiono atstovė Jūratė Narbuntienė. Pašnekovės teigimu, ugdymo įstaigų stiklo paketams keliami papildomi reikalavimai, todėl parinkti stiklo paketai iš grūdinto stiklo, su laminuotu vidiniu stiklu – dūžio atveju šukės nepažirs vaikams ant galvų. Be to, stiklo paketai turi UV apsaugą, apsaugančią patalpas bei inventorių nuo žalingų saulės ultravioletinių spindulių. Šiame projekte sumontuotų stoglangių stiklo paketų išorinis stiklas turi specialią dangą „Easy to Clean“, kuri neleidžia aplinkos nešvarumams ir dulkėms prisitvirtinti prie stiklo paviršiaus, lietui lyjant nešvarumai nuteka nuo stiklo, o stiklui išdžiūvus nelieka dulkių dėmių kaip ant standartinių stiklinių paviršių. Tai labai palengvina stoglangių eksploataciją. Išorinis stiklas turi ir papildomą dangą, mažinančią išorinio stiklo aprasojimą. Projekte panaudoti stoglangiai turi gerą garso izoliaciją – 37 dB. „Dar vienas architektų reikalavimas buvo įgilintas stoglangių sumontavimas į stogo šlaitą iš gatvės pusės. Šiai užduočiai įgyvendinti panaudojome specialias įgilinto montavimo tarpines ir pavieniams, ir sublokuotiems stogo langams, – projekto ypatumus atskleidžia J. Narbuntienė. – Įgilintas montavimas leidžia suformuoti šiltesnį mazgą, stoglangiai sudaro vientisumą su stogo plokštuma, tarsi įsilieja į stogą.“ Iš viso šiame projekte buvo panaudoti 33 stoglangiai, o keletas jų yra specialios paskirties: dūmų šalinimo, sujungti su pastato priešgaisrine sistema. Be to, Vilniaus tarptautinėje mokykloje nuspręsta panaudoti ir vienus unikaliausių šviesos užtikrinimo sprendimus – naujos kartos šviesos tunelius „Velux“. Juos įrengus, patalpos dieną būna pripildytos natūralios šviesos – tai ypač pagyvina interjerą, padeda jį vizualiai padidinti. „Labai didžiuojamės, kad galėjome prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, nes mums labai svarbu įnešti bent dalelę indėlio į augančios jaunosios kartos ateitį: kad vaikai, leisdami laiką šiame pastate jaustųsi komfortiškai, galėtų susikoncentruoti į mokymąsi ir džiaugtųsi čia praleistu laiku“, – teigia J. Narbuntienė.

STATYBA

VIENINTELIS IŠŠŪKIS – LOGISTIKA Vilniaus tarptautinės mokyklos vandentiekio ir šildymo sistemoms įrengti prireikė beveik devynių mėnesių. Pasak UAB „TM statyba“ atstovo Mareko Smirnovo, sistemas buvo galima įrengti ir greičiau, tačiau terminas išsitęsė dėl keletą kartų keistų techninių sprendimų. Įmonės „TM statyba“ specializacija – statybų ir vidaus inžinerinių sistemų montavimas, įrengimas, todėl užsakovų iškelti reikalavimai dėl vandentiekio ir šildymo įrengimo jokių sunkumų nesukėlė: naudotos įprastos medžiagos, užteko standartinių sprendimų, todėl nereikėjo gaminti produktų pagal individualų užsakymą. „Darbai mums gerai žinomi, objektuose dirba savo srities profesionalai, – sako M. Smirnovas. – Vienintelis iššūkis buvo susijęs su logistika – šalia mokyklos visiškai nėra jokios papildomos vietos, todėl reikėjo itin gerai apgalvoti, kaip reikiamas medžiagas pristatyti į vietą. Į pagalbą buvo pasitelkti specialūs kranai.“ Dar vienas įdomus sprendimas – dėl saugumo sporto salėje radiatoriai yra paslėpti po specialiu tinkleliu. Anot M. Smirnovo, šis tinklelis neturi įtakos šildymo efektyvumui. Bene kiekvienas mokykloje įgyvendintas sprendimas yra skirtas užtikrinti bendruomenės patogumui, todėl įmonės „TM statyba“ specialistai lietaus stovams parinko storesnę įrangą, kad būtų užtikrinta kuo geresnė garso izoliacija.

architektų sumanymus. Pagamintas ne vienas pavyzdys, kol galiausiai pasirinktas galutinis durų projekto variantas, kuris ir buvo įgyvendintas. Pagal išdiskutuotą sumanymą, buvo pagamintos lygios skydinės termodurys, kurių viršutinio sluoksnio apdaila – horizontalios ir vertikalios lentelės. Durų gamybos proceso metu naudota klijuota ąžuolo mediena. Dvejos mokyklos lauko durys pagamintos dvispalvės. Joms gaminti panaudotos horizontalios ąžuolo spalvos lentelės, kurios buvo padengtos šviesia dažyve bei lauko sąlygoms skirtu laku, o kiti durų elementai dažyti pilka spalva. Vienų durų ruda spalva priderinta prie pastato eksterjero spalvų. Visų durų furnitūra komplektuota taip, kad atitiktų keliamus evakuacinius, estetinius ir funkcinius reikalavimus. Iš lauko pusės naudota juodos spalvos furnitūra. Lauko durų patraukiamos rankenos gamintos pagal individualų užsakymą. Durys komplektuotos su dviem sandarinimo tarpinėmis, trimis reguliuojamais vyriais, „Abloy“, „Dorma“, „Iseo“ spynomis bei rankenomis. Mokykloje įrengtų durų techninės savybės atitinka aukštus reikalavimus lauko durims: jų varčios storis – 76 mm, termodurų šilumos laidumo koeficientas yra 0,77 W/ m2K.

UAB „TM statyba“ turi sėkmingos projektų vystymo patirties ir privačiame, ir viešajame sektoriuose visoje Lietuvoje. PASITINKA FUNKCIONALAUS IR SUBTILAUS DIZAINO LAUKO DURYS UAB „Jundos stalių gaminiai“ pagamino trejas medines Vilniaus tarptautinės mokyklos pastate įrengtas paradines lauko duris, kurių ąžuolo medienos faktūra ir spalvos, pro jas įžengus, lydi ir harmoningai įsilieja į visą mokyklos interjerą. Kaip pasakoja įmonės komercijos direktorius Vaidas Verikas, architektai pagal užsakovų pageidavimus suformavo užduotį gamintojams, kad mokyklos lauko durys būtų derinamos prie pastato architektūros ir Vilniaus senamiesčio stiliaus. Visos trejos lauko durys sukurtos skirtingo individualaus dizaino. Kiekvienas duris reikėjo pritaikyti konkrečioms pastate išlikusioms senosioms durų angoms. Vienų durų arka yra apvalaus skliauto, kitos dvi durys įrengtos stačiakampio formos angose. Arkinės durys bus rečiau naudojamos – jos pastato interjere atliks estetinę funkciją. Prieš pradedant gaminti duris, ilgai diskutuota ieškant geriausių funkcinių ir estetinių sprendimų, kaip įvykdyti

Nuotr. Laimonas Ciūnys

STATYBA

KLINIKA ĄŽUOLYNO PARKE

APGLĖBĖ ŠIMTAMEČIUS ĄŽUOLUS

OBJEKTO PAVADINIMAS: plastinės chirurgijos klinika „Fi Clinica“ ADRESAS: Sporto g. 3, Kaunas UŽSAKOVAS: Ąžuolyno sveikatingumo centras, UAB ARCHITEKTAS: architektų biuras „Vilius ir partneriai“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Kaminta“ PLOTAS: apie 2 800 kv. m AUKŠTŲ SKAIČIUS: 3 STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2019 m. STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m. ENERGINĖ KLASĖ: A INVESTICIJOS: 5 mln. eurų

STATYBA

Naujas plastinės chirurgijos centras „Fi Clinica“, iškilęs šalia Kauno Ąžuolyno parko, laikomas reikšmingu postūmiu Lietuvos medicinos turizmo plėtrai ir jau vadinamas viena didžiausių plataus profilio privačių medicinos klinikų Lietuvoje bei didžiausia plastinės chirurgijos klinika Baltijos šalyse. Modernus chirurgijos ir diabeto centras, kuriame bus teikiamos plastinės chirurgijos, bariatrijos, ortopedijos bei sveikatinamosios diabeto centro paslaugos, gali didžiuotis 18 modernių palatų ir keturiomis operacinėmis, kurių techninė įranga atitinka aukščiausius Europos privačios medicinos įstaigų standartus. Investicijos į kliniką siekė 5 mln. eurų. Bendras klinikos plotas trijų aukštų pastate – 2,8 tūkst. kv. metrų. Klinikos įkūrėjai ir bendrasavininkiai – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai chirurgai Vygintas Kaikaris ir Donatas Samsanavičius bei verslininkas Robertas Jocius – tikisi, kad puikioje vietoje, gamtos apsuptyje įsikūręs medicinos paslaugų centras išjudins medicinos turizmo potencialą Kaune. Investuotojai planuoja, kad šioje klinikoje bus atliekama ne vien plastinės estetinės chirurgijos, bet ir daug kitų operacijų bei sveikatinimo paslaugų. Iki šiol plastinės chirurgijos centre „Fi Clinica“ per metus buvo atliekama apie 2 tūkst. operacijų. Įsikūrus naujajame pastate, tikimasi šį skaičių gerokai padidinti.

Pacientams geriau pasijusti padės ir neatsitiktinai pasirinkta klinikos vieta gamtos apsuptyje, šalia didžiausio Europoje miesto teritorijoje esančio Kauno ąžuolyno. Statybų metu į gamtą ir senuosius parko ąžuolus buvo pažvelgta labai jautriai ir pagarbiai, garbaus amžiaus medžiai šalia pastato išsaugoti ir žaliuoja po klinikos langais. Šį naują pastatą Ąžuolyno parko prieigose, greta Lietuvos sporto universiteto, legendinės Kauno sporto halės, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ir Ąžuolyno sporto centro projektavo architektų studija „Vilius ir partneriai“. Ji pratęsė beveik prieš du dešimtmečius įgyvendintą projektą – sporto centro ir aikštyno projektą: architektų komanda baigė suformuoti aikštės perimetrą ir sukūrė simetrišką pastatų komplekso kompoziciją. Tačiau, kaip pasakoja architektas Vilius Adomavičius, architektai neturėjo pernelyg didelės laisvės – detaliajame plane statinys jau buvo nurodytas kaip stovintis priešais Lietuvos sporto universitetą, statmenai senajam korpusui. Sporto gatvės šiaurinėje išklotinėje priešais Lietuvos sporto universitetą per metus iškilęs ir praėjusią žiemą užbaigtas statinys suformuoja aikštės erdvę, akcentuodamas jos ašyje esantį S. Dariaus ir S. Girėno paminklą. Vertikali klinikos pastato fasadų grafika savo proporcijomis derinama su Lietuvos sporto universiteto fasadų sudalinimo ritmu: pastatą raižo vertikalūs dekoratyvūs elementai iš aliuminio plokštės. Išlaikant plastinės chirurgijos centro „Fi Clinica“ korpusų ir sporto centro komplekso vienodumą, pasirinkta juos jungianti juoda klinikos fasadų spalva. Beveik skaidri pastato apatinė dalis sumanyta siekiant sukurti lengvesnio, tarsi ore kabančio tūrio efektą. Nors pastatas nėra konstruktyviai sudėtingas ir dėl to ypatingų iššūkių nekilo, tačiau architektams teko pasukti galvas, kaip išsaugoti du į naujojo klinikos korpuso zoną patekusius ąžuolus. Saugant šiuos medžius, pastato kontūrą teko atitinkamai pakoreguoti – jis tarsi lūžo apeidamas augančius šimtamečius ąžuolus ir juos apglėbė savo konstrukcijomis. Klinikos projektų užsakovai kėlė aukščiausius reikalavimus moderniems inžinieriniams vėdinimo, vėsinimo, šildymo sprendimams. Ypač griežti reikalavimai buvo įgyvendinti kuriant Europos standartus atitinkančias operacines. Projekto statybinei daliai skirta ne tik daugiausia dėmesio, bet ir didžioji investicijų dalis. Išskirtinės klinikos projekto užsakovai nepageidavo prašmatnaus interjero – jis pasirinktas santūrus, minimalistinis, išskyrus kai kurias stilingas detales ir akcentus. Interjero stiliumi siekta išvengti tradicinio ligoninės įvaizdžio, kad pacientų viešnagė klinikoje labiau primintų jaukų viešbutį. Pasirinkta pagrindinė balta klinikos interjero spalva, išskyrus kai kur į pastato vidų prasiveržusią juodą grindų dangą, tarsi bangą, atsiritusią nuo juodų fasadų. Ryškiai geltoni minkštasuoliai gyvai išsiskiria baltame bendrųjų patalpų interjere. Individualiai pagamintas įspūdingų formų ir matmenų priimamojo baras medienos spalvomis pabrėžia minimalistinį stilių ir eleganciją.

STATYBA

STATYBA VYKDYTA ATSAKINGAI Naujojo plastinės chirurgijos klinikos pastato statybos generalinė rangovė, viena stipriausių Lietuvoje statybos bendrovių UAB „Kaminta“, šiame visuomenei jautriame ir privačiam medicinos verslui aktualiame objekte atliko didelės apimties darbus, kuriems taikyta aukščiausia kokybė. Statyba buvo vykdoma atsakingai, saugant aplinką. Patyrusios ir patikimos generalinės rangovės valdomas statybos projektas įgyvendintas per metus. Vykdydama projektą, „Kaminta“ nuliejo trijų aukštų pastato monolitines betono konstrukcijas: laikančiąsias kolonas, aukštų perdangas ir laiptų maršus su aikštelėmis. Į klinikos sklypą buvo įvestos ir prie pastato prijungtos visos reikalingos komunikacijos: elektros, geriamojo vandens ir buitinių nuotekų bei šilumos tiekimo tinklai, taip pat įrengti lauko inžineriniai tinklai. Atnaujinti šalia pastato buvę senieji teniso kortai tapo modernūs ir pritaikyti profesionaliam sportui. Daug dėmesio skirta modernaus pastato kondicionavimo sistemoms, vėdinimo ir šaldymo zonoms įrengti. Klinikoje įrengtas grindinis šildymas, išskyrus operacines patalpas trečiajame aukšte, kur panaudotos sieninės šildymo sistemos. Šilumos energiją pastatui tieks „Kauno energijos“ centralizuoti šilumos tinklai. Gausi inžinerinių sistemų įranga ir komunikacijos bei vamzdynai sumontuoti ant plokščio klinikos stogo. Daug patirties valdyti didelius statybos objektus sukaupusi generalinė rangovė „Kaminta“ užtikrino sklandų darbą ir sėkmingą klinikos projekto įgyvendinimą, atitinkantį medicinos įstaigų ir ypač operacinių patalpų įrengimo reikalavimus, kurie, palyginti su kitais statybos darbais, yra gana sudėtingi ir atsakingi. Kaip sako „Kaminta“ statybų vadovas Mangirdas Bigenis, išskirtiniu šio statybos proceso akcentu įmonei tapo Kauno Ąžuolyno parko šimtamečių ąžuolų išsaugojimas. Įgyvendinant projekto sprendinius, dviejų ąžuolų šaknys buvo atkastos, sustiprintos ir apsaugotos, o šakų vainikai liko nepaliesti. Monolitinės pastato kolonos ir perdangos buvo betonuojamos taip, kad įgaubta pastato konstrukcija aplenkė ir tarsi apglėbė augančius šimtamečius ąžuolus, tarsi medžiai būtų užėję į kliniką. Pasak projekto vadovo Dariaus Tamavičiaus, statybos aikštelėje naudojant du bokštinius kranus, vienam kurių buvo įrengti bėgiai, statybinės medžiagos ir konstrukcijos buvo ne tik pakeliamos į tris pastato aukštus bei ant jo stogo, bet ir perkeliamos ąžuolams „per galvas“ jų nežalojant. Atsakingai vykdyto projekto įgyvendinimą laiku užtikrino generalinio rangovo sukaupta patirtis valdyti nelengvus projektus, laikantis trumpų statybos terminų ir atsakingai organizuojant rangos darbus. Trijuose pastato aukštuose vienu metu dirbo dešimtys subrangovų įmonių ir iki 90 įvairių sričių specialistų. Dirbant gana ankštame sklype, pavyko sėkmingai įveikti medžiagų ir įrangos tiekimo bei sandėliavimo iššūkius, suvaldyti transporto srautus ir užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą.

STATYBA

KOKYBIŠKI APDAILOS DARBAI – PAGAL UŽSAKOVO POREIKIU Didelė dalis naujojo klinikos pastato Kauno Ąžuolyne apdailos darbų buvo patikėta įmonei UAB „Bygg & fasade service“. Ši bendrovė objekte „Fi Clinica“ montavo patalpų gipsines pertvaras, taip pat atliko daug glaistymo, dažymo ir plytelių klijavimo darbų, kuriems reikia užtikrinti aukštą kokybę. Gipskartonis – paprastai montuojama statybinė medžiaga, tačiau klinikoje jos montavimo darbai tapo netradiciniai dėl sprendimo operacinėse patalpose įrengti sienų šildymą: apdailos specialistų darbą teko suderinti su šilumos vamzdynų montavimo komandos darbais. Prie kiekvienos sienos pertvaros konstrukcijos buvo montuojami šilumos tiekimo sistemos segmentai, kuriuos apdailos specialistai uždengė gipskartonio plokštėmis. Dviejų įmonių komandoms dirbant sutartinai, trijose klinikos operacinėse buvo įrengta po dvi šildomas sienas. Dėl tokioms medicinos įstaigoms keliamų reikalavimų patalpų aukščiui klinikos palatose nebuvo galima montuoti kabamųjų lubų. Palatose, poilsio ir bendrosiose patalpose sienoms dažyti naudoti plovimui atsparūs dažai. Operacinių lubos ir sienos buvo dažomos drėgnam ir dažnam valymui itin atspariais dažais. Įvairiose klinikos patalpose – voniose, procedūrų kabinetuose bei laiptinėse – apdailos darbų bendrovės „Bygg & fasade service“ specialistai klijavo plyteles, kurios taip pat daug kur parinktos itin didelio atsparumo. Klinikos kompresorių patalpoje, kur keliami aukštesni reikalavimai dėl garso izoliacijos, buvo įrengtos akustinės, garsą slopinančios lubos ir sienos, panaudojant akustines gipskartonio plokštes, kurios puikiai izoliuoja garsą ir slopina žemų dažnių triukšmą. Atliekant didžiausios apimties ir įvairius apdailos darbus iš karto keliuose klinikos aukštuose, objekte vienu metu dirbdavo apie 30 patyrusių ir kvalifikuotų įmonės specialistų. Šio projekto apdailos darbus pavyko atlikti laiku ir kaip visada kokybiškai. Bendrovė darbe naudoja modernias technologijas, greitai ir kokybiškai vykdo darbus, užtikrina jų ilgalaikiškumą ir lanksčiai prisitaiko prie kiekvieno objekto užsakovų poreikių.

STATYBA

TVARI IR KOKYBIŠKA VINILINĖ SIENŲ BEI GRINDŲ DANGA Kaune įsikūręs salonas „Interjero linija“ klinikos „Fi Clinica“ trečiojo aukšto palatų sienų apdailai tiekė vinilinę sienų dangą „Vescom“. Užsakovų pasirinkimą lėmė aukšta medžiagų kokybė ir patikimumas, ilgalaikiškumas ir puikus estetinis vaizdas, sukuriamas viešojo sektoriaus pastatuose. Viešajam sektoriui skirta vinilinė sienų danga „Vescom“ – inovatyvaus dizaino, pagal naujausias tendencijas sukurta danga, kurią sudaro vinilo sluoksnis (300–830 g/kv. m) ir medvilnės pagrindas. Dėl šios struktūros „Vescom“ vinilinės sienų dangos atitinka Bfl-s1 ar s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, jos yra itin atsparios trinčiai, smūgiams ir dažnam plovimui. Ši danga nesugeria maisto, gėrimų, riebalų dėmių. „Vescom“ yra tarp prioritetinių medžiagų pasirinkimų medicinos įstaigoms, viešbučiams ir biurams. Klinikos „Fi Clinica“ palatų sienų apdailai pasirinkta kolekcija „Hauki“. Šios sienų dangos raštas atkartoja pastato fasado vertikalių detalių motyvą, raiškios sienų dangų spalvos suteikia interjerui gyvumo ir namų aplinkos jaukumo, o techniškai atsparus paviršius džiugins daug metų, nekeisdamas estetinio vaizdo. Klinikos pirmajame ir antrajame aukštuose panaudota „Interjero linijos“ salono vinilinė grindų danga „Amtico Spacia“ (LVT), kolekcijos „Stellar Ash“ ir „Stellar Toupe“. Šios grindų dangos dizainas puikiai atitiko estetinius bei techninius interjero kūrėjų bei užsakovų reikalavimus ir nepriekaištingai dera bendrame interjere.

„Amtico Spacia“ (LVT) vinilinės dizaino grindys skirtos komercinėms, gausiai lankomoms patalpoms, todėl yra su 0,55 mm darbiniu vinilo sluoksniu bei klasifikuojamos 23, 33, 42 atsparumo klasėmis. Šios grindų dangos – puikus pasirinkimas tausojantiesiems aplinką. Visos „Amtico“ (LVT) vinilinių dizaino grindų kolekcijos gaminamos nenaudojant ftalatų – medžiagų, ribojamų REACH reglamento (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų – red.), ir yra tinkamos A+ energinės klasės pastatams, klasifikuojant pagal VOC vidaus oro emisijos skalę, bei turi sertifikatą „Indoor Air Comfort Gold“, ne tik pažymintį mažą emisiją gamybos metu, bet ir patvirtinantį sveiką vidaus patalpų klimatą. Paprasta grindų dangos priežiūra ir patvarumas atlieka svarbų vaidmenį viešosiose erdvėse. „Amtico“ (LVT) dizaino vinilinių grindų paviršiai padengiami specialiu uretano sluoksniu, apsaugančiu grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių. Ši danga atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) ir slidumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. „Amtico Spacia“ (LVT) vinilinei dizaino grindų kolekcijai suteikiama 10 metų nusidėvėjimo garantija. Ši grindų danga – puikus pasirinkimas intensyvaus naudojimo patalpose. Klinikoje „Fi Clinica“ pasirinktos viešajam sektoriui skirtos medžiagos – tai ilgalaikiai sprendimai, kurie daug metų džiugins klientą, nekeisdami estetinės išvaizdos ir taupydami eksploatacijos išlaidas.

Nuotr. „Fi Clinica“

STATYBA

baldai „Plana“ bei darbo stalai „Nova“ savo minimalistine išvaizda ir estetiškomis, tiesiomis linijomis suteikia elegancijos pojūtį. „Kartu su klientais ir architektais aptardami būsimos erdvės lūkesčius, siekėme pasiūlyti tokius baldų sprendimus, kurie ne tik atliktų savo pagrindinę funkciją – būtų ergonomiški bei komfortiški. Mūsų komanda taip pat stengėsi, kad baldai atspindėtų visos organizacijos tapatybę, identitetą bei vertybes. Todėl „Fi Clinica“ interjeras, įrengtas tarp žaliuojančių ąžuolų Kauno mieste, išsiskiria savo energija, veržlumu ir prabanga“, – sako bendrovės marketingo vadovė Gabrielė Vaitonytė. „Narbutas Lietuva“ komandai – tai vienas iš sėkmingai įgyvendintų grožio įstaigos, chirurgijos ir diabeto centro projektų. OPTIMALIAI HIGIENAI – ANTIBAKTERINĖ INSTALIACIJA Kauno plastinės chirurgijos centre „Fi Clinica“ panaudoti antibakteriniai „Merten System M“ jungikliai su sidabro jonais – puikus pavyzdys, kaip optimalią higieną ir apsaugą nuo bakterijų gali užtikrinti smulkios interjero detalės. Ne tik palatose, operacinėse, kabinetuose, bet ir poilsio bei bendro naudojimo erdvėse sumontuoti „Schneider Electric“ aktyviai baltos spalvos jungikliai užkerta kelią bakterijų plitimui, kartu išlaikydami nepriekaištingą dizainą įvairiose klinikos patalpose. Du dešimtmečius išliekamąją vertę turinčius produktus siūlančios „Interjero linijos“ asortimente yra itin aukštos kokybės vinilinių dizaino grindų, sienų dangų, baldų ir užuolaidų audinių. Jos atstovaujami prekių ženklai visiškai atitinka keliamus kokybės ir tvarumo reikalavimus bei formuoja labai aiškią įmonės strategiją – aukščiausios kokybės gaminiai, nepriekaištingos reputacijos gamintojai, dėmesys estetikai ir patvarumui. Daug metų vykdoma mažmeninė ir didmeninė prekyba padėjo išgryninti stipriausią įmonės veiklos aspektą – estetiškų ir ilgalaikių apdailos medžiagų, skirtų viešajam sektoriui, tačiau puikiai tinkančių ir namų aplinkai dekoruoti, pasiūlą. „Interjero linija“ pačiam išrankiausiam viešojo ar privataus sektoriaus klientui gali pasiūlyti modernių ir akustinių interjero medžiagų, išskirtinių šviestuvų ir baldų gamintojų gaminių. MALONI APLINKA IR ERGONOMIŠKOS DARBO VIETOS Tarptautiniu mastu pripažintos grožio klinikos „Fi Clinica“ klientus pasitinka lietuviški „Narbuto“ baldai. Klinikos interjero projektu pasirūpinusi bendrovės „Narbutas Lietuva“ komanda sukūrė klientams jaukią ir malonią aplinką, o darbuotojams – ergonomiškas ir įkvepiančias darbo vietas. Visose bendrose erdvėse ir medicinos specialistų kabinetuose iš Lietuvos ar užsienio šalių atvykę klinikos pacientai gali mėgautis komfortiškais, Ukmergės gamykloje pagamintais „Tango“, „Arcipelago“ ir moduliniais „Jazz Chill Out“ minkštasuoliais, kurie interjere išsiskiria ryškia geltona spalva. Gydytojams skirti riešutmedžio spalvos vadovo

Antibakteriniai „Merten System M“ jungikliai bakterijų plitimo pavojų sumažina natūraliomis priemonėmis: savaime besidezinfekuojančio jungiklio korpusas pagamintas iš aukštos kokybės smūgiams atsparaus termoplastiko, praturtinto sidabro jonais. Antibakterinės medžiagos neleidžia mikrobams daugintis ant dažnai liečiamų paviršių ir 24/7 nenuilstamai saugo nuo bakterijų plitimo. Skirtingai nei antibiotikai ar dezinfekavimo priemonės, sidabro jonai gali užkirsti kelią atspariems mikroorganizmams vystytis. Ilgalaikis tvarus efektyvumas – svarbi „Merten System M“ antibakterinių jungiklių ypatybė, nes jų savybės išlieka veiksmingos visą prietaiso naudojimo laikotarpį – jos nenudėvimos ar nenuvalomos, nes yra medžiagos sudėtyje. Didelis sidabro jonų efektyvumas įrodytas tarptautiniais moksliniais tyrimais, o natūralus antibakterinis poveikis yra nekenksmingas žmonėms ar aplinkai. „Schneider Electric“ antibakteriniai instaliacijos sprendimai ypač tinkami užtikrinant optimalią higieną medicinos įstaigose, viešbučiuose, restoranuose, oro uostuose ir traukinių stotyse bei visuomeninės paskirties erdvėse, kur lankosi daug žmonių ir ligų perdavimo rizika padidėja. KOKYBIŠKI SPRENDIMAI Pastate įrengti du „Schindler“ 3300 modelio keleiviniai liftai. Pagrindinis privalumas tas, kad šiuose liftuose naudojama diržinė pavara, užimanti mažiau vietos ir suteikianti galimybę įrengti didesnę kabiną, tad tokie liftai veikia tyliau ir skleidžia mažiau vibracijų, be to, nenaudojamas tepalas ir nesidėvi skriemuliai.nenaudojamas tepalas ir nesidėvi skriemuliai.

Bygg & fasade service 56

STATYBA

PAROC ULTRA DAUGIAU JĖGOS ®

PAROC ® Ultra – nauja, nedegi, itin efektyvi šilumos izoliacijos iš akmens vatos plokštė. Su ja lengva ir patogu dirbti. Tai ilgaamžė šilumos izoliacija, pasižyminti puikiomis eksploatacinėmis bei drėgminėmis savybėmis, o jos gyvavimo laikas yra toks pat, kaip ir pastato. Daugiau informacijos rasite mūsų tinklapyje: www.paroc.lt

STATYBA

PAVADINIMAS: : „VMG grupės“ medienos drožlių plokščių gamykla ADRESAS: Ryto g.4, Menčių k. Akmenės raj. UŽSAKOVAS: UAB „Vakarų medienos grupės“ RANGOVAS: UAB „Kalvasta“ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Bendrieji statybų projektai“ PASKIRTIS: Gamykla PLOTAS: 60,5 ha DARBŲ PRADŽIA: 2018 II ketvirtis DARBŲ PABAIGA: 2020 m. I ketvirtis INVESTICIJOS: 146 mln. eurų

STATYBA

AKMENĖJE – REKORDINĖ PLYNO LAUKO INVESTICIJA LIETUVOJE

Lyderiaujanti Baltijos šalyse medienos perdirbimo bei baldų gamybos grupė „Vakarų medienos grupė“ (VMG grupė) baigė statyti medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

STATYBA

Naujosios plokščių gamyklos metiniai pajėgumai sieks 600 tūkst. kub. metrų. Joje darbuosis 140 žmonių, daugiausia automatizuotų staklių operatoriai. Galutinai užbaigusi plėtrą, grupė čia iš viso ketina sukurti apie 1 tūkst. darbo vietų. Įmonės atstovai tikina, kad į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė investavo apie 1 mln. eurų. „Tvarus investavimas yra strateginė VMG grupės kryptis: nauja gamykla Akmenėje iškilo kaip vienas iš VMG grupės strateginių investicinių projektų. Tai rekordinė plyno lauko investicija Lietuvoje ir viena galingiausių gamyklų Europoje, kurios kuriama vertė ilgainiui atsispindės ir Lietuvos ekonominiuose rodikliuose, – sako įmonės atstovė Gerda Šešplaukytė. – Be to, dėl savo pajėgumų ir unikalios gamybos technologijos gamykla suteiks reikšmingą impulsą statybų, baldų, medienos perdirbimo ir kitiems esminiams šalies verslo sektoriams. Tad galime sakyti, kad sėkmingas tokio investicinio projekto įgyvendinimas žymi ne tik VMG grupės, bet ir šalies pažangą.“ Pasak jos, Akmenės regionas VMG grupės projekto plėtrai pasirinktas dėsningai. Pirmiausia dėl glaudaus bendradarbiavimo su vietos savivalda: jų pastangomis buvo sukurta palanki investicinė terpė, užtikrintas palaikymas, jaučiamas per visą projekto įgyvendinimo laiką. Beje, dėl itin didelės reikšmės VMG projektui Akmenėje suteiktas regioninės svarbos statusas. Anot įmonės atstovės, statybų metu reikėjo išpildyti ypač aukštus tarptautinius reikalavimus, preciziškai užtikrinti tvaraus investavimo standartų laikymąsi: gamykla šiuo metu visiškai atitinka nacionalinius ir tarptautinius poveikio aplinkai bei aplinkosaugos standartus. Techninės priežiūros vykdytojos UAB „Larvita“ direktorius Vitalius Kuchalskis mano, kad visus projektinius sprendimus 100 % pavyko įgyvendinti dėl profesionalios ir darnios komandos – nuo projekto autorių, rangovų iki techninės priežiūros specialistų. Pavyzdžiui, gamykloje montuojant technologinę įrangą, pagrindinis sėkmingai įveiktas iššūkis buvo konstrukcijų montavimo bei gamybos tikslumas, nes technologinių pamatų įrengimui buvo keliami labai aukšti (+/–0,5 mm) tikslumo reikalavimai. „Naujoje gamykloje gaminama ypač plona, 3 mm storio plokštė – tokios produkcijos gamybai reikalinga unikali technologija, kuriai sukurti ir įdiegti pasitelkėme tarptautinius partnerius – Vokietijos inovacijų kūrėjus „Siempelkamp“. Jie sukurtas technologijas gamykloje įdiegė šių metų viduryje“, – teigia G. Šešplaukytė. Pasak jos, pavyko sėkmingai išvystyti reikiamą infrastruktūrą, pati statybų eiga buvo sklandi. Daugiau nei 70 proc.visų statybos darbų savo jėgomis atliko generalinis projekto rangovas - UAB „Kalvasta“. Be to, jie sugebėjo sklandžiai koordinuoti itin didelį objekte dirbusių įmonių skaičių: tinkamai sudarė darbo grafikus, stebėjo statybų proceso eigą, todėl buvo išvengta nesklandumų. UAB „Kalvasta“ užtikrino efektyvią tarpusavio komunikaciją su kitomis objekte dirbusiomis įmonėmis: visa informacija iš projektuotojų ir užsakovų buvo perduodama per generalinį rangovą. Gamyklos pastatuose panaudotos 100 mm storio vidaus priešgaisrinės pertvarų plokštės „BALEXTHERM-MW-LT60

ST“. Anot UAB „Balex Metal“ atstovo Tado Gabalio, pagalbiniams pastatams, tokiems kaip katilinė, skiedrų gamybos pastatas, džiovykla ir kt., buvo tiektos jų fasadinės ir vidinės pertvarų plokštės bei profiliuota skarda. Gamykloje buvo panaudoti žinomo santechnikos gamintojo ir Skandinavijos rinkos lyderio „Oras“ išmanieji bekontakčiai, vandenį ir energiją taupantys praustuvų maišytuvai bei dušai. Jie ne tik yra modernūs, valdomi be prisilietimo, todėl saugūs ir higieniški, bet ir turi itin universalią potinkinę sistemą „Oras Bluebox“, išsiskiriančią šiuolaikiškais ir unikaliais montavimo sprendimais. Beje, Akmenės LEZ sujungs su magistraliniu geležinkelių tinklu - iki gamyklos tiesiama geležinkelio atšaka. Šiuo privažiuojamuoju geležinkeliu naudosis VMG grupė, tačiau yra numatytos ir rezervinės atšakos, kurios galės aptarnauti ir kitas LEZ įsikursiančias įmones. PER PUSANTRŲ METŲ PLYNAME LAUKE ĮKURTI GAMYKLĄ – NELENGVA UŽDUOTIS Moderniausiai gamyklai Baltijos šalyse pastatyti ieškota

STATYBA

patikimų bei ilgametę patirtį turinčių rangovų, kurie užtikrintų sklandų itin didelės gamyklos statybų procesą. UAB „Kalvasta“ per pusantrų metų pastatė daugiau nei 52 tūkst. kv. m gamyklą, sumontavo beveik 5 tūkst. t metalo konstrukcijų bei įrengė 50 tūkst. kv. m stogo. Tai – viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje. „Vos per kelerius metus vieta pasikeitė neatpažįstamai – dabar čia išvystyta puiki infrastruktūra, – pasakoja UAB „Kalvasta“ statybų direktorius Aivaras Kukšta. – Teko įdėti nemažai pastangų, kad nestrigtų medžiagų pristatymas ir darbai vyktų sklandžiai. Tačiau mums pavyko.“ DALIMI MEDŽIAGŲ RŪPINOSI PATYS Pašnekovo teigimu, pačioje Akmenėje nėra pakankamai pajėgių įmonių, kurios galėtų medžiagomis aprūpinti tokio dydžio objektą. Vienas iš sprendimų – panaudotas betono mazgas. Jis leidžia ne tik reikiamu metu visiškai aprūpinti statybvietę pageidaujamu betono kiekiu, bet ir padeda užtikrinti geresnes betono savybes, kai jo nereikia transportuoti ilgu atstumu, bei pasiekti reikšmingą 61

STATYBA

naudą taupant užsakovo lėšas. Iš viso projekte panaudota daugiau nei 45 tūkst. kub. betono.

PROJEKTUOTOJŲ BENDRADARBIAVIMAS TĘSĖSI IKI PAT STATYBŲ PROCESO PABAIGOS

Pasak A. Kukštos, gamyklai buvo kelti patys aukščiausi reikalavimai – nukrypimai nuo projekto buvo skaičiuojami milimetrų tikslumu, tad klaidų būti tiesiog negalėjo. Technologiniai kriterijai buvo derinami ne tik su lietuvių projektuotojais, bet ir su Vokietijos – tokiam komandiniam darbui reikėjo greitų sprendimų ir jų praktinio pritaikymo.

Vienos didžiausių Lietuvos gamyklų projektavimo darbus atliko UAB „Bendrieji statybų projektai“ – tai jau trečioji jų kartu su UAB „Vakarų medienos grupe“ sukurta gamykla. Pasak įmonės projektų direktorės Jolantos Vaitkūnienės, bendradarbiavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo pasirašyta projektavimo sutartis.

Viena sudėtingiausių užduočių buvo technologinių pamatų įrengimas. Jiems sunaudota daugiau nei 10 tūkst. kub. m betono, o pagal iškeltus reikalavimus jokių paklaidų būti negalėjo.

„Vyko ne vienas susitikimas su statytoju ir technologinės linijos tiekėju, Vokietijos įmone „Siempelkamp“, aptariant planuojamą technologiją, žemės sklypo ir aplinkinių teritorijų galimybes statyti tokio lygio gamybinį kompleksą, – apie darbų pradžią pasakoja J. Vaitkūnienė. – Konsultacijos prasidėjo dar 2017 m. pabaigoje, sutartį pasirašėme 2018 m. kovą. Tokių apimčių objektuose projektuotojas dirba iki pat statinių pridavimo eksploatacijai dienos, kai pasirašomas užbaigimo aktas. Buvo iš tiesų gera prisidėti prie tokio dydžio lietuviško kapitalo įmonės statybų.“

INTENSYVUS DARBAS UŽTIKRINO REZULTATĄ „Kalvasta“ paruošiamuosius darbus pradėjo 2018 m. pavasarį, o statybų leidimas gautas tų pačių metų lapkritį, tad bendri statybos terminai buvo labai trumpi – vienu metu objekte visuomet dirbo ne viena įmonė, darbai vykdavo ir 14 valandų per parą. „Vertinant statybų apimtis ir jų intensyvumą, galima minėti ir tai, kad statybų piko metu objekte dirbo daugiau nei 500 darbininkų. Iš tiesų darbų įkarštyje čia buvo ištisas gyvas statybų miestelis – turėjome netgi maisto tiekėją, tad objekte buvo savotiška nuosava kavinė“, – sako A. Kukšta. Nors darbai buvo intensyvūs ir didelės apimties, įmonės „Kalvasta“ specialistai iškeltas užduotis įvykdė per numatytus terminus ir be trikdžių.

Pašnekovės teigimu, daugiausia projektuotojų dėmesio, atidumo ir kruopštumo skirta technologijos sistemos užduočių analizei, jų supratimui ir įvykdymui, o be statytojo įmonėje dirbančių, profesionalių ir daug patirties turinčių specialistų tai pasiekti būtų buvę išties sunku. Vienas svarbiausių reikalavimų buvo tai, kad projektiniai sprendiniai atitiktų ne tik teisinių aktų reikalavimus, bet ir užsakovo poreikius bei viziją. Daug dėmesio skirta ir tvaraus dizaino principų išlaikymui, aplinkosaugai, visuomenės sveikatai, antrinių žaliavų panaudojimui.

STATYBA

„Sutartiniai terminai buvo gana trumpi. Užduotys iš Vokietijos technologinių įrenginių tiekėjo plaukė viena po kitos, į visus pasikeitimus reikėjo reaguoti greitai, skubiai integruoti į projektinius sprendinius, žaibiškai daryti pakeitimus ir nesuklysti, o projektas išties didelės apimties. Tai pareikalavo iš komandos didelių darbinių resursų ir profesionalumo“, – teigia J. Vaitkūnienė. Projektų direktorė pabrėžia, kad dėl sėkmingos darbų eigos reikia padėkoti ir Akmenės savivaldybės administracijai, kuri operatyviai suteikė visapusišką pagalbą. MILIMETRŲ TIKSLUMU Vienas svarbiausių šios gamyklos išskirtinumų – nepriekaištinga kokybė. Ir užsakovai, ir Lietuvos bei Vokietijos projektuotojai reikalavo, kad visas projektas būtų įgyvendintas milimetrų tikslumu. Gamykloje už geodezinių ir kadastrinių matavimų tikslumą buvo atsakinga įmonė UAB „Geopartneris“. Įmonė pasirinkta neatsitiktinai – „Geopartnerio“ specialistai ne tik naudoja pačią naujausią geodezinę ir kadastrinę įrangą, bet ir gali užtikrinti visos reikiamos dokumentacijos parengimą skirtinguose statybų etapuose. Būtent tai padeda sutaupyti laiko ir suteikti aukščiausios kokybės paslaugas. Pasak įmonės vadovo Roberto Krauleidžio, nors kiekvienas objektas yra unikalus, sukaupta ilgametė patirtis ir darbuotojų profesionalumas leidžia darbus atlikti sklandžiai, išvengiant klaidų. Įmonė daugiau nei 11 metų dirba itin sudėtinguose projektuose – juos renkasi tie užsakovai,

kurie dėl projekto išskirtinumo ir unikalumo, tikisi, kad statybų kokybė bus užtikrinta nuo pirmųjų dienų. Statybų kontrolės užtikrinimas medžio drožlių gamyklos projekte buvo itin svarbus – Vokietijos projektuotojai turėjo šiek tiek griežtesnius reikalavimus, nei buvo nurodyti statybos techniniame reglamente. Tačiau viską pavyko atlikti sklandžiai ir laiku. „Objekte dalyvavome nuo pat pradžių. Plyno lauko statyboje dirbame ne pirmą kartą, tad jau žinojome, kokius sprendimus rinktis, kad užtikrintume projekto tikslumą“, – teigia R. Krauleidis. Statybos darbų metu atliktas gamyklos ir jos visų pastatų dalinis pridavimas, tarpiniai kadastriniai matavimai, patvirtinti geodeziniai planai. Pagal sudarytus geodezinius planus atliktos statomų pastatų kadastrinių matavimų bylos. „Norime, kad klientai gautų kuo kokybiškesnes paslaugas“, – sako R. Krauleidis. Būtent kokybiškos paslaugos yra didžiausias šios įmonės pranašumas. 63

STATYBA

APLINKOS SUTVARKYMAS PATIKĖTAS UAB „STOROMA“ UAB „Storoma“, rinkoje gerai žinoma kaip atestuota ir patikima įmonė, dirbanti ir su privačiais, ir su itin didelius objektus statančiais klientais, naujosios gamyklos teritorijoje įrengė betono trinkelių aikšteles. Jų prireikė daugiau nei 12 tūkst. kv. metrų. Pagal konkrečias technologijas paklota trinkelių danga išsiskiria ilgalaikiškumu, atsparumu susidėvėjimui, puikiu estetiniu vaizdu. Užsakovai gali rinktis trinkelių spalvą, dydį ir formą. Įmonė „Storoma“ buvo atsakinga ir už pagrindų betonavimui įrengimą, žolynų bei aplinkos sutvarkymą. Be to, laikantis visų reikalavimų buvo įrengti ir dideli priešgaisriniai tvenkiniai. Įmonės specialistai objekte dirbo beveik pusantrų metų. „Žinoma, darbų metu buvo visko. Pavyzdžiui, kartą po liūties teritorijoje vandens buvo kone iki kelių, – prisimena įmonės atstovas Romualdas Balčytis. – Šioje vietoje kažkada buvo pelkė, tad buvo labai daug augalinio sluoksnio, kurį reikėjo keisti. Mūsų įmonės specialistai jau ne kartą yra dirbę panašiomis sąlygomis, todėl nesklandumų pavyko išvengti.“ Pasak jo, viską lemia patirtis ir lankstumas. Klientas kėlė

aiškius reikalavimus, kuriuos reikėjo įgyvendinti per gana trumpą laiką, darbų grafiką derinant ir su kitomis objekto teritorijoje dirbančiomis įmonėmis. Atlikdami jiems patikėtus darbus, įmonės „Storoma“ specialistai vadovaujasi jau ne kartą anksčiau pasitvirtinusiais metodais, todėl rezultatas būna būtent toks, kokio nori užsakovas. MODERNŪS STOGO SPRENDIMAI Gamyklos statybos projekte dalyvavo UAB „Mida LT“, įeinanti į korporacijos TECHNONICOL sudėtį bei gaminanti aukščiausios kokybės hidroizoliacines ir šiltinimo medžiagas viršutiniams bei apatiniams stogo dangos sluoksniams įrengti, taip pat pamatų ir įgilintų konstrukcijų hidroizoliavimui. Gaminiai pasižymi didesniu atsparumu nusidėvėjimui, naudojami kaip patikima ir ilgalaikė medžiaga. Išskirtinio ir vieno didžiausių gamybinių objektų Lietuvoje – medienos drožlių plokščių gamyklos – 56 000 kv. m ploto stogui uždengti buvo panaudotos kokybiškos medžiagos ir modernūs sprendimai. Viršutiniam hidroizoliaciniam plokščiojo stogo sluoksniui įrengti pasirinkta aukštos kokybės prilydomoji bituminė hidroizoliacinė pilkos spalvos danga MIDA UNIFLEKS PV S4b, kurios paviršius padengtas stambiagrūdžiais minera-

STATYBA

liniais pabarstais (skalūnu), apsaugančiais bituminį sluoksnį nuo saulės ultravioletinių spindulių poveikio.

svorį. Membrana neplyšta ir neišsitempia, priešingai nei nearmuota polietileno galo izoliacinė plėvelė.

Kaip teigia UAB „Mida LT“ pardavimų direktorius Lietuvos rinkai Mindaugas Kuzma, pasirinkus dangą su šviesių spalvų pabarstu, tai ne tik pailgina visos stogo sistemos tinkamumo laiką, bet pastatai neperkaista, taupomos išlaidos jų vėsinimo energijai.

Tai pat ant gamyklos pastatų stogų įrengta 760 vienetų tiekėjo pasiūlytų ventiliacinių kaminėlių.

Gamyklos stogo dangos apatiniam sluoksniui įrengti panaudota bituminė hidroizoliacinė danga MIDA UNIFLEKS PVS3s. Ši prilydomoji stogų ir hidroizoliacinė danga naudojama įrengiant apatinį (paklojamąjį) arba tarpinius hidroizoliacinius plokščiojo stogo plokštumos sluoksnius. Abiejų dangų sudėtyje nėra žmonėms ir gyvūnams pavojingų medžiagų. Buvo pasirinktas ir vienas netradicinis sprendimas – bituminė garo izoliacinė membrana TECHNOELAST VB500 panaudota kaip stogo garo izolicija ir hidroizolicija. Taip sutaupyta išlaidų medžiagoms, nereikėjo dėti garo izoliacijos bei išlyginamojo sluoksnio vatos. Viršutinė garo izoliacinės membranos TECHNOELAST VB500 pusė yra padengta aliuminio folija, kuri užtikrina beveik absoliučią garų izoliaciją. Membrana naudojama visuomeninių ir gamybinių pastatų stogų konstrukcijose su normaliu bei padidintu temperatūros ir drėgmės kiekiu patalpose. Ji skirta kloti garo izoliuojančiame sluoksnyje, stogo konstrukcijose tiesiogiai ant metalinio profiliuoto pakloto, be papildomo lygaus nepertraukiamo pagrindo. Didelis medžiagos atsparumas tempimui išlaiko žmogaus, stovinčio ant membranos tarp profiliuoto lakšto bangų,

Grindų įrengimui tose vietose, kur bus didelės apkrovos, buvo panaudotas ekstruzinis polistirenas TECHNONICOL CARBON PROF 300 – termoizoliacinė medžiaga su tolygiai išsidėsčiusiomis uždaromis akelėmis. Ši kieto pagrindo medžiaga atspari drėgmei, puvimui, chemikalų poveikiui. Plokštės naudojamos pamatų, grindinio šildymo, rūsių, stogų, perdangų bei fasadų izoliacijos įrengimui. ĮSPŪDINGOS DARBŲ APIMTYS Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatų ir statinių statybos projekte Akmenės rajone UAB „Aukeda“ atliko apie 4,5 tūkst. kub. m betonavimo darbų. Visi įmonės atlikti darbai šiame objekte apėmė betonavimą, pamatų įrengimą, daugiasluoksnių plokščių, metalinių konstrukcijų montavimą, monolitinių perdangų betonavimą, skardinimą, taip pat priešgaisrinių kopėčių, cokolinių plokščių ir ACO latakų bei preso tepalo kanalo įrengimą. Įmonės specialistai džiaugiasi atliktais darbais medienos perdirbimo gamyklos projekte, tačiau jiems teko įveikti ne vieną iššūkį dėl sklypo specifikos. Kaip žinoma, klinčių atsargos Lietuvoje negiliai slūgso ir kasamos būtent Akmenės rajone, kur daug metų eksploatuojami Karpėnų ir Menčių klinčių telkiniai. Tad pagrindiniai sunkumai, su kuriais susidurta klinčių zonoje įrengiant gamyklos pasta65

STATYBA

dėl technikos privažiavimo ir darbų grafiko vykdymo. Visi darbai įvykdyti numatytu laiku, daug jų atlikta neįprastu metu – šaltuoju sezonu. Nors šio objekto darbai buvo didelės apimties, o užsakovas kėlė itin aukštus kokybės reikalavimus, įmonės „Aukeda“ darbuotojai juos sėkmingai įvykdė. INŽINERINĖS SISTEMOS – KOKYBIŠKAI IR GREITAI Vieni pirmųjų naujosios gamyklos teritorijoje statybos darbus pradėjo UAB „Klaistvita“ specialistai. Atsivežę savo techniką, jie įrengė privažiavimo kelius bei atodangas. „Mums tai nieko neįprasto – dažniausiai atvykstame į pievą, nes mūsų specializacija yra būtent gamyklų, sandėliavimo objektų statybos. Įmonė veikia daugiau nei 20 metų, tad esame matę visko, – teigia UAB „Klaistvita“ direktorius Virginijus Vitkus. – Šiame objekte vienas svarbiausių išskirtinumų yra dideli plotai ir atstumai. Tai vienas didesnių objektų, kuriame dirbome.“ Įmonės specialistai per beveik dvejus metus įrengė lauko inžinerines sistemas: lietaus bei buitinių nuotekų sistemą, vandentiekį ir priešgaisrinį vandentiekį. Be to, UAB „Klaistvita“ įrengė beveik 50 tūkst. kv. m pagrindų. Įmonė taip pat atliko 3 km ilgio geležinkelio linijos, einančios per teritoriją, pagrindų įrengimą. Nors naujosios gamyklos apimtys įspūdingos, UAB „Klaistvita“ atstovo teigimu, pavyko pritaikyti standartinius sprendimus ir numatytus darbus užbaigti laiku. Tiesa, papildoma darbo jėga buvo vežta iš Klaipėdos, pagrindinės būstinės. Daugeliu atvejų užteko pritaikyti standartinius sprendimus, tačiau teko susidurti ir su keletu iššūkių, pavyzdžiui, esamame vandens kanale montuoti vamzdžius, kurių skersmuo siekė 1,2 m. Šie vamzdžiai buvo gabenti iš Prancūzijos, tad reikėjo užtikrinti ir tinkamą logistiką. PROFESIONALI IR KOKYBIŠKA ELEKTRIFIKACIJA

tų pamatus, buvo nepalankus gruntas, kurio didelę dalį sudarė klintys, o tai apsunkino kasimo darbus. Be to, dėl aukšto gruntinio vandens lygio įmonės „Aukeda“ specialistams kartu su projektuotojais teko priimti skubius sprendimus dėl papildomos vandeniui atsparios hidroizoliacijos. „Aukedos“ įrengti pamatai buvo ypatingi ir dėl riboto iškasos ploto.

Elektrotechnikos darbų įmonė UAB „Voltas“ nuo 2019 m. vykdė visus elektrifikavimo darbus medienos drožlių plokščių gamyklos gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatuose bei statiniuose. Pirmajame gamyklos statybos etape šios bendrovės atlikti darbai apėmė elektros tiekimo įrenginių nuo 30 iki 0,4 kV įtampos montavimą, transformatorių pastočių ir elektros tinklų statybą, taip pat lauko ir vidaus patalpų apšvietimo įrengimą.

Didelių objektų statybos patirties sukaupusiai įmonei nebuvo naujovė įgyvendinti pastatų stogo sprendimus. Šiame objekte „Aukeda“ atliko įvairius skardinimo darbus keliuose pastatuose – iš viso apie 4,6 tūkst. kv. m, įskaitant ir vertikalaus bei horizontalaus ugniaiatsparinimo skardinimo darbus. Papildomų iššūkių kėlė tai, kad skardinimo darbai buvo atliekami dideliame aukštyje, tad šiems darbams buvo pasitelkti kvalifikuoti specialistai – aukštalipiai. Sumontuotas pastato stogo profiliuoto plieno paklotas.

„Voltas“ elektrifikavo visą gamyklos technologinę įrangą. Vienos didžiausių ir moderniausių medienos perdirbimo gamyklų technologinės įrangos elektrifikavimas buvo sudėtingiausia pirmojo statybos darbų etapo dalis ir pagrindinis bei didžiausias patyrusios elektros darbų bendrovės sėkmingai įveiktas iššūkis šiame ambicingame projekte. Šis sudėtingas darbas buvo didžiulės apimties – vien technologinei linijai skirtų kabelių sumontuota apie 600 kilometrų.

Pasak UAB „Aukeda“ vadovo Vyganto Poderio, gamyklos fasado apdailai buvo pasirinktos daugiasluoksnės plokštės, kurių apie 20 tūkst. kv. m sumontavo patyrę įmonės specialistai. Laikantis įtempto darbų grafiko, plokštės buvo montuojamos tuo metu, kai į objektą buvo gabenami įrenginiai, tad teko priimti itin atsakingus sprendimus

Patikimam elektros skirstymui nuo pastotės ir elektros įrenginių sujungimui buvo panaudota šynolaidžio sistema. Techniškai patikimas, bet Lietuvoje retai pasirenkamas sprendimas – elektros jėgos pagrindinės galios paskirstymas ne elektros kabeliais, o šynolaidžiu – nėra naujiena bendrovei „Voltas“, todėl buvo sėkmingai įgyvendintas.

STATYBA

Montuojant rezervinį elektros jėgos įrenginių šaltinį, pasiūlytas nestandartinis sprendimas: „Volto“ sumontuotų dyzelinių elektros generatorių veikla sinchronizuota – du didelės galios generatoriai dirba kaip vienas. Kiti objekte įgyvendinti elektrifikavimo sprendimai užtikrins jos pastatų sujungimą į vieną energetinių resursų valdymo sistemą ateityje, pastačius visą gamyklos kompleksą. UAB „Voltas“ specialistai šiame objekte siūlė geriausius ir patikimiausius sprendimus, o siekdami kokybiškai įgyvendinti vidaus ir lauko elektrifikavimo darbus, atsižvelgė ne tik į architektų ir užsakovo suformuotą koncepciją, bet ir užtikrino jų įgyvendinimą, laikantis visų elektros tinklų projektavimo, montavimo techninių reikalavimų bei standartų. Per trumpą laiką atliktas didelės apimties projektas, tad darbai buvo vykdomi itin intensyviai: vienu metu objekte dirbo apie 150 įmonės „Volto“ specialistų elektrikų. Labai geras projekto valdymas padėjo sėkmingai įgyvendinti užduotis ir įveikti iššūkius. Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Voltas“ ypatingą dėmesį skiria kokybei, profesionalumui ir patikimumui, ji dalyvauja įgyvendinant ne vieną tokį ambicingą projektą kaip Vakarų medienos grupės įmonių gamybos ir sandėliavimo patalpų plėtra. „Tai vienas įdomiausių projektų, džiaugiamės galėdami prie jo prisidėti“, – sako UAB „Voltas“ vadovas Darius Levickis. Bendrovės „Voltas“ darbuotojų profesionalumas ir sukauptos žinios lemia sėkmingą projektų įgyvendinimą, o patyrusių atestuotų bendrovės darbuotojų projektavimo patirtis leidžia pasiūlyti ilgalaikius ir efektyvius sprendimus bei naudoti aukštos klasės technologijas.

EFEKTYVI ŠILDYMO IR KONDICIONAVIMO SISTEMA UAB „VTS Vilnius“ specialistams buvo patikėta svarbi užduotis – pasirūpinti vėdinimo ir šildymo įranga bei užtikrinti komfortišką patalpų vidaus mikroklimatą VMG medienos drožlių plokščių gamyklos pastatuose. Ilgametę darbo patirtį turinti įmonė „VTS“, siūlanti oro ruošimo įrenginius „Ventus“, aukšto efektyvumo vandeninius šildytuvus „Volcano“ ir oro užuolaidas „Wing“, medienos gamyklai patiekė 32 vėdinimo įrenginius, kurie užtikrina šviežio oro tiekimą į gamybos paskirties patalpas. Siekiant taupyti energetinius išteklius, didžioji dauguma įrenginių parinkta su rekuperacijos funkcija. Tokio dydžio gamybos pastatuose oro vėdinimas tampa vienu svarbiausių aspektų. Didelių gamyklos erdvių šildymui panaudoti 67 oriniai šildytuvai „Volcano“, kurie, veikdami recirkuliacijos principu, šildo didelius gamyklos patalpų plotus. Sumontuoti pastato palubėje šildytuvai palaiko šiltą orą darbo zonoje, neleisdami jam kilti į viršutines pastatų erdves. Toks funkcionalumas užtikrina komfortišką darbo aplinką. Gamybos ir sandėliavimo pastatuose įrengta daug įvažiavimo vartų, tad siekiant maksimaliai sumažinti energijos nuostolius, ties kiekvienais vartais sumontuotos iš viso 22 oro užuolaidos „Wing“, kurių sukuriamas oro srautas prie atvirų vartų užtikrina natūralią užtvarą, kad lauko oras nesimaišytų su patalpos oru ir neleistų šaltam orui patekti į patalpas žiemos metu. Vasarą užtikrinti komfortišką patalpų vidaus mikroklimatą naudojama kondicionavimo sistema. MTA firmos šilumos siurbliai gali dirbti tiek šaldymo, 67

STATYBA

tiek ir šildymo režimu. Administracinėje pastatų dalyje panaudoti ASAMI firmos oro kondicionieriai. Užsakovas kėlė aukštus reikalavimus energijos taupymui, todėl buvo panaudoti efektyvūs rotaciniai šilumokaičiai, užtikrinantys iki 82 % šilumos atgavimo efektyvumą. Ventiliatoriaus sienos tipo (angl., fanwall) kelių ventiliatorių komplektas užtikrina minimalias energijos sąnaudas ir optimalius įrenginio veikimo parametrus. Automatikos sistema suteikia galimybę įrenginį valdyti nuotoliniu būdu naudojantis gamykline VTS vizualizacijos sistema arba iš nuotolinio „HMI Advance“ darbalaukio. Integruota automatikos sistema kartu su gamykline elektros laidų sistema reiškia, jog „Ventus“ įrenginiai standartiškai siūlomi veikiantys pagal principą „įjunk ir naudok“ (angl., Plug&Play). Statant vieną moderniausių medienos perdirbimo gamyklų, didelės apimties darbams atlikti skirti trumpi terminai, bet „VTS“ profesionaliai įveikė iššūkius ir pritaikė geriausius įmanomus sprendimus. Per labai trumpą laiką buvo pagaminti, patiekti ir integruoti daugybė sudėtingų inžinerinių įrengimų, juos sujungiant į bendrą informacinį srautą ir į bendrą gamyklos pastatų valdymo struktūrą.

„Mūsų oro ruošimo įrenginiai – naujos kartos techniškai pažangūs vėdinimo įrenginiai, kurių gamybai naudojamos naujos projektinių tyrimų, gamybos ir logistikos technologijos. Nuolatinis aukščiausios įrangos kokybės ir patikimumo užtikrinamas daugiapakope jos kontrolės sistema, patraukliausia kaina rinkoje ir greičiausi pristatymo terminai yra trys sudedamosios rinkos politikos dalys, leidžiančios „VTS“ įmonei išsiskirti iš konkurentų“, – sako bendrovės komercijos direktorius Laimonas Mačys. KOKYBIŠKAI IR PATIKIMAI SUMONTUOTA ŠILUMOS SISTEMA Naujoje medienos perdirbimo gamykloje UAB „Henris“ sumontavo šilumos paskirstymo ir kaloriferių reguliavimo mazgus. Bendra instaliuotų įrenginių galia – 11 MW. Kaip teigia šios įmonės direktorius Voldemaras Ušinskis, įrengiant šilumos tiekimo vamzdynus, svarbiausias tikslas – kad šilumos energija būtų transportuojama pačiu trumpiausiu keliu, siekiant mažinti šilumos nuostolius ir vamzdyno eksploatacijos išlaidas visą statinio eksploatacijos laikotarpį. „Įprasti šilumos vamzdynai niekuo nesiskiria vieni nuo kitų, tačiau labai svarbu kiekviename objekte juos tinkamai panaudoti ir kokybiškai sumontuoti – tai pasiekiama turint pakankamai patirties ir kompetencijos“, – sako V. Ušinskis. 25 metus šildymo įrenginių montavimo ir eksploatavimo patirties sukaupusios įmonės vadovo teigimu, svarbu, kad jau ruošdami statybos darbo projektą projektuotojai atsižvelgtų į kompetentingų statybininkų pastabas, nes projektuojant pagrindinius statinio sprendimus, nulemiama jo kokybė ir kaina. Pagrindinis statybos užsakovo reikalavimas, kurį pavyko įvykdyti šiame objekte, yra efektyvus ir taupus energijos naudojimas, o tai pasiekti padeda moderni energijos gamyba ir efektyvus jos naudojimas. Inovatyvi, patikima, kvalifikuota ir nuolat auganti bendrovė „Henris“ darbus atlieka kokybiškai ir laiku: į objektą atvežami iš anksto pagaminti mazgai per trumpą laiką sumontuojami objekte. Įmonė nuolat atnaujina ir diegia naujas darbo su plieno vamzdynais technologijas, viena pirmųjų Lietuvoje įsigijo kompiuteriu valdomas (CNC) vamzdžių lankstymo stakles, o šiuo metu montuoja vamzdžių pjaustymo lazeriu liniją, kurios našumas siekia apie 40 t vamzdžių per parą. Siekdama įgyvendinti aukščiausius užsakovų reikalavimus, įmonė gamina ir montuoja ne tik šilumos punktų katilinių įrenginius, bet ir pramoninių platformų aikštelių turėklus, kolonų apsaugas ir kitas statybines konstrukcijas. KASDIEN NAUDOJAMI PRODUKTAI PRIVALO BŪTI KOKYBIŠKI, TVARŪS IR ILGAAMŽIAI GEBERIT įmonė dalyvavo keliuose objekto statybos etapuose: visų pirma buvo suprojektuota stogo lietaus nuotekų surinkimo ir nukreipimo sistema, vėliau – tiekti produktai šildymo sistemoms bei sanitarinių erdvių įrengimui. „Vienas svarbiausių objekto išskirtinumų tuo pačiu tapo ir didžiausiu iššūkiu – objekto dydis: vien lietaus vandeniui nuvesti nuo stogo sumontuota daugiau nei 3500 m vamzdynų, 236 stogo įlajos. Mes, kaip produkto tiekėjai, turėjome užtikrinti sklandų tiekimą, nes darbai objekte

STATYBA

cijos. GEBERIT tai pat tiekė įrangą žmonėms su negalia „Geberit Selnova Comfort“ – specialios ergonomikos WC puodus, praustuvus. ERGONOMIŠKOS DARBO VIETOS IR JAUKŪS POILSIO KAMPELIAI Dideles medienos drožlių plokščių gamyklos erdves užpildyti ergonomiškais ir patogiais baldais „Vakarų medienos grupė“ patikėjo daugiau nei 20 metų baldų srityje dirbančiai įmonių grupei „Ergolain“. Ši projektavo, gamino ir tiekė korpusinius bei minkštuosius baldus gamyklos administracinėms ir poilsio patalpoms, valgykloms. Daug dėmesio skirta pasirinktų medžiagų ir spalvų derinimui. Kaip sako „Ergolain“ vyresnioji pardavimų vadovė Monika Drigotienė, kuriant baldų dizainą kartu su užsakovų atstovais, taikytas urbanistinis stilius ir VMG grupės logoti-

vyko etapais, tad medžiagų tiekimas taip pat vykdomas dalimis: tad ypatingai svarbi komunikacija tarp gamintojo, rangovų, “ – sako įmonės atstovas Vytautas Dinda. Bendradarbiaujant su projektavimo įmone, GEBERIT atstovai dalyvavo rengiant pastato techninį projektą - tai vienas svarbiausių etapų, nes nuo projekto tikslumo priklauso tolimesnė eiga. Projektavimo metu optimaliai parinkta ir suprojektuota vakuuminė lietaus nuotekų sistema GEBERIT PLUVIA. Be to, GEBERIT PLUVIA sistemos didesnis pralaidumas suteikia galimybę naudoti mažiau stogo įlajų, dėl pilno vamzdynų užpildymo - ženkliai mažiau stovų. Tai suteikia daugiau laisvės projektuojant konstrukcijas. GEBERIT PLUVIA vamzdžiai suprojektuojami taip, kad būtų pilnai užpildomi, būtent todėl vamzdžių skersmuo yra žymiai mažesnis. Įvertinus užsakovo ir projektuotojų reikalavimus, šildymo sistemoms buvo tiekta presuojamo cinkuoto plieno vamzdynų sistema GEBERIT MAPRESS. Ši sistema nuo kitų analogiškų sistemų išsiskiria savo universalumu: joje nėra sudėtingų prijungimo technologijų, o paprastas ir patikimas presavimo metodas suteikia galimybę parinkti kokybiškiausią ir ekonomiškiausią sprendimą. Vienas paskutiniųjų statybos proceso darbų – sanitarinių patalpų įrengimas. Užsakovas pasirinko GEBERIT sanitarinius prietaisus: WC puodus „Geberit Smyle“ su vandens nuleidimo technologija „Rimfree“, pisuarus, praustuvus „Geberit Variform“, kurie yra iš naujausios GEBERIT kolek69

STATYBA

po spalvinė gama: „Artimos gamtai spalvos interjere dera prie atvirų betoninių ir statybinių konstrukcijų. Medžio imitacijos stalviršių plokštė atkartoja gamtos motyvus, o ryškiai žalios ir mėlynos spalvų minkštieji baldai, kėdės ir akustinės sienelės formuoja interjero akcentus. Džiaugiamės kliento įsitraukimu įgyvendinant projektą.“ Gamybos, sandėliavimo ir administracinėse patalpose sukurtos funkcionalios ir ergonomiškos darbo vietos – nuo kiekvienos kėdės iki kiekvieno darbo stalo, prie kurių sumontuotos akustinės sienelės, elektros lizdai ir individualus apšvietimas. Greta įrengtos nedidelės poilsio zonos. Konferencijų salėse trapecijos formos stalai sumanyti siekiant funkcionalumo: kad dalyviai vieni kitiems neužstotų vaizdo ir veidų, o jaustųsi susikaupę ir darbingi. Netradiciniai laboratorijų baldai ir jų spalvos priartino jas prie viso pastatų komplekso stiliaus. Čia panaudoti

didelio atsparumo stalviršiai. Gamybos patalpose įrengtoms virtuvėlėms „Ergolain“ pagamino staliukus, kėdes ir minkštuosius baldus. Poilsio zonose, taupant erdvę, didžioji dalis baldų integruota į sienas, kurių apdailai pritaikyti akustiniai sprendimai. Įmonės „Ergolain“ komanda, kurioje dirbo projektuotoja Raminta Čiomėnaitė, sukūrė administraciniame pastate prie lubų pakabintą šviesos diodų (LED) šviestuvą, atitinkantį VMG grupės logotipo ženklą. Dalies administracinių patalpų sienų apdailai panaudota aukštos degumo klasės ir didelio atsparumo baldinė plokštė. „Ergolain“ yra įgyvendinusi daug didelių ir išskirtinių projektų. Šiame projekte darbas vyko kartu su statybų procesu, tačiau nuosava gamyba ir kruopščiai atrinkti tiekėjai užtikrino sėkmingą sprendimų įgyvendinimą. APDAILAI – GERAI ŽINOMI PREKIŲ ŽENKLAI Gamyklos administracinio pastato interjerui pasirinkti aukštos kokybės, profesionalių dažytojų ypač mėgstami dažai „Vivacolor Wall 7“. Tai plaunami matiniai sienų dažai, išsiskiriantys gera dengiamąja geba, puikiai sukimbantys su dengiamu paviršiumi. Lengva dažyti, dažant nevarva ir netyška. Be to, šie dažai užtikrina, kad sienų dangą būtų lengva atnaujinti esant smulkiems pažeidimams ir nereikėtų perdažyti viso paviršiaus. „Vivacolor Wall 7“ atlaiko > 10 tūkst. šveitimo ciklų (SFS 3755), todėl puikiai tinka įvairios paskirties patalpoms. Kompanija „Tikkurila“ pasiūlė sprendimą ir metalo konstrukcijoms – jos pramoniniu būdu dažytos dažais „Tikkurila Temadur SC-F 50“. Atsižvelgiant į pastato paskirtį, labai svarbu, kad dažai būtų atsparūs atmosferos poveikiui ir dilimui. „Tikkurila Temadur SC-F 50“ – dvikomponenčiai, greitai džiūstantys, pusiau blizgūs poliuretaniniai dažai su antikoroziniais pigmentais ir alifatinio izocianato kietikliu. Šiuo produktu dengti paviršiai yra lengvai valomi, ilgai išlaiko spalvą ir blizgesį, neblunka veikiami tiesioginių saulės spindulių. Kompanijos „Tikkurila“ siūlomi gaminiai ir sistemos atitinka pasaulinį plieninių konstrukcijų apsaugos nuo korozijos standartą ISO 12944. Šio standarto 5 skirsnis nustato, kokios apsauginių dangų sistemos turi būti naudojamos esant aplinkos koroziškumo kategorijoms C2, C3, C4 ir C5. Šis standartas taip pat nustato patvarumo kategorijas H, M, L ir VH, kurios rodo, kada dažų dangą reikia atnaujinti.

STATYBA

„PAVILNIO PARKAS“ –

NAUJAS IŠSKIRTINĖS ARCHITEKTŪROS KOTEDŽŲ KVARTALAS Nekilnojamojo turto vystymo įmonė „Rinvest“ per aštuonerius veiklos metus pastatė kone 100 tūkst. kv. m gyvenamųjų patalpų: daugiabučių, individualių, blokuotų vienbučių namų, kotedžų. Vienas naujausių įmonės projektų – kotedžų kvartalas „Pavilnio parkas“, įsikūręs vos 500 m atstumu nuo miško ir 10 km nuo Vilniaus rotušės. Tai – nedidelis, išskirtinės architektūros kvartalas, kuriame pastatyti 59 kotedžai. Kiekvienas jų turi du aukštus bei trečiajame aukšte įrengtą palėpę, kurią gyventojai galės įsirengti pagal savo poreikius. Kiekvienam kotedžui priklauso nuosavas kiemelis ir dvi vietos automobiliams.

ADRESAS: V. Stašinskio g. 1, Vilnius UŽSAKOVAS: nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Rinvest“ PASTATŲ PROJEKTAS: UAB „Globalus projektavimas“

Kotedžai parduodami su daline apdaila ir šildomosiomis grindimis. Įrengti monolitiniai laiptai į antrą aukštą, ištinkuotos vidinės sienos ir apšiltinos metalinės šarvo durys, kieme išklota trinkelių terasa.

(Voitechas Aškelovičius, Jelena Gavrilova)

Daug dėmesio skirta ir bendroms kvartalo erdvėms – teritorija apželdinta, baigiamas įrengti modernus apšvietimas. Kvartalas sukurtas taip, kad kiekvienas kotedžas turėtų kuo daugiau privatumo: prie to prisideda ir pro vitrininius langus matoma žaluma bei Pavilnių regioninio parko vaizdai.

ENERGINĖ KLASĖ: A+

Pranešime spaudai „Rinvest“ plėtros vadovas Edvardas Račevskij teigė, kad šio projekto įgyvendinimas yra dar vienas nuoseklios bendrovės plėtros žingsnis. 72

PAVADINIMAS: „Pavilnio parkas“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Litruma“ PASKIRTIS: kotedžų kompleksas

PLOTAS: vienas kotedžas 60–70 kv. m STATYBŲ PABAIGA: 2020 m. III ketvirtis INVESTICIJOS: 3,5 mln. eurų

STATYBA

„Lietuvos gyventojai pastaruoju metu pamėgo gyvenimą kotedžuose. Mums patinka turėti savo namą, kiemą, galimybę ryte pavaikščioti basomis ant savo rankomis pasodintos žolės. Šią tendenciją COVID-19 pandemija tik paspartino“, – sako E. Račevskij. Beje, „Pavilnio parkas“ yra jau 7-asis „Rinvest“ pastaraisiais metais įgyvendintas kotedžų projektas. „Vystydami projektus nuolat ieškome ypatingų vietų, kuriose paprasta tampa nepaprasta. „Pavilnio parkas“ yra viena iš tokių vietų“, – sako „Rinvest“ plėtros vadovas. – Šis kvartalas ypač patiks tiems, kurie nori gyventi arčiau gamtos, tačiau pernelyg nenutolti nuo miesto. Vos už kelių šimtų metrų – Belmontas bei Pavilnių regioninis parkas. Šalia „Pavilnio parko“ yra įsikūrusi maisto prekių parduotuvė, darželis. Centrinę miesto dalį paprasta pasiekti automobiliu ar viešuoju transportu.“ Aukšta pastato energinė klasė užtikrina mažas eksploatacines sąnaudas bei puikias izoliacines pastato savybes. Beje, pastatų fasadams panaudotos plokštės papildomai prideda pastatui 34 dB garso izoliaciją.

STATYBA

YPATINGI FASADAI SUDERINA ESTETIKĄ IR PATVARUMĄ UAB „Rinvest“ vystomam naujajam kvartalui UAB „Koderus“ pritaikė unikalų fasadų sprendimą – termoizoliacines apdailos plokštes, kurios pagal patentą gaminamos suliejant betono apdailą su apšiltinamuoju sluoksniu. „Sistemos nereikia papildomai apdirbti, į objektą ji tiekiama pasirinktos spalvos, tekstūros ir impregnuota, – pasakoja įmonės direktorius Domas Raškevičius. – Kadangi mišinys maišomas gamybos proceso metu, medžiagos spalva yra homogeninė. Betono mišinys specialiai sukurtas tam, kad sukibtų su apšiltinimo medžiaga, todėl suliejant abi medžiagas nėra papildomai naudojami klijai, kurie yra papildoma rizika apdailos atsiskyrimui nuo apšiltinimo sluoksnio.“ Pasak jo, kiekviena fasado detalė turi mechaninio tvirtinimo elementus, kurie papildomai užtikrina medžiagos atsparumą įvairioms apkrovoms bei suteikia galimybę montavimo metu nestabdyti darbų dėl klijų džiūvimo. Tai itin paspartina visą įrengimo procesą, tad sutrumpėja darbų atlikimo laikas. „Koderus“ fasadų sistema yra labai patvari dėl apdailai naudojamo betono mišinio. Jai nereikia sudėtingos priežiūros, todėl sistema labai tinkama cokoliui apšiltinti ir fasadams miškingose vietovėse įrengti. 74

„Ne mažiau svarbi ir estetinė išvaizda – fasadas tampa išskirtinis, galima pasirinkti individualias tekstūras ir išgauti norimą vaizdą. Taip pat siūlome ir didelį spalvų spektrą“, – sako D. Raškevičius. „Koderus“ sistemoje nėra ir šalčio tiltų – visi tvirtinimo elementai yra vidinėje apšiltinimo pusėje, todėl nėra jokio kontakto su išore, nereikia šiltinti jokių papildomų elementų. Tai itin svarbu, jei norima, kad pastatai atitiktų kuo aukštesnę energinę klasę. Be to, sistema įrengiama nepaisant klimato sąlygų, todėl taupomos su montavimo darbais susijusios sąnaudos. Klientams aktualu ir tai, kad jei fasado elementas yra pažeidžiamas, jis paprastai pakeičiamas nauju, dėl to neatsiranda didelių išlaidų fasadui remontuoti ar perdažyti. Svarbu ir tai, kad klientas gali pasirinkti apšiltinimo medžiagos storį, o angokraščių ir viršlangių įrengimas yra nesudėtingas. Naudojama medžiaga turi aukštą priešgaisrinį rodiklį, tad tinka įvairios paskirties pastatams: tiek individualiems namams, tiek kotedžams ar daugiabučiams. Pavilnio parko projekte įmonė „Koderus“ įrengė daugiau nei 9 tūkst. kv. m fasado – nors darbų apimtys buvo didelės, viskas buvo atlikta sklandžiai ir neviršijo numatytų terminų.

STATYBA

SKLANDUS DARBAS, PRIKLAUSANTIS NUO TIEKĖJŲ PROFESIONALUMO „Pavilnio parko“ kotedžams buvo parinktos gelžbetonio konstrukcijos, pagamintos pagal naujausią technologiją, atitinkančią aukščiausią šių gaminių klasę. Statyba iš gelžbetonio konstrukcijų užtikrina greitesnį statybų procesą, statinys tampa itin ilgalaikis ir turi puikias garso bei šilumos izoliacijos savybes. Pasirinkus tokias konstrukcijas, buvo svarbu užtikrinti, kad reikiamos statybinės medžiagos objektą pasiektų tinkamu laiku ir be trikdžių. Viena didžiausių įmonių Lietuvoje, užsiimančių mažmenine ir didmenine prekyba statybinėmis medžiagomis, UAB „Bauen“ užtikrino, kad užsakytos medžiagos būtų pristatytos laiku. Be to, įmonė siūlo ne tik greitą pristatymą, bet ir vienas kokybiškiausių medžiagų rinkoje. „Mūsų įmonės asortimentas labai didelis – atstovaujame garsiausiems statybinių medžiagų gamintojams: Wienerberger, Lode, Brata, Paroc, Rockwool, Isover, Baltijos polistirenas, Saint-Gobain, Knauf, Ecophon, Ejot, Kreisel, Sakret, Caparol, Baumit, Struga, Bilka, Ruukki, Icopal, Corotop, Tyvek, Kiilto, Velux, Vivacolor, Tikkurila ir kt. Būtent taip galime maksimaliai patenkinti kiekvieno kliento poreikius“, – pasakoja įmonės „Bauen“ komercijos direktorius Giedrius Krivickas. Pasak jo, įmonė yra pajėgi aprūpinti statybinėmis medžiagomis bet kokį objektą, nesvarbu, kokia jo paskirtis, dydis ar vieta. „Bauen“ aptarnavimo sistema paremta pačiomis naujausiomis informacinėmis technologijos, todėl laikas nuo prekių užsakymo iki jų pristatymo į reikiamą vietą yra minimalus. Įmonės specialistai užsakovams padeda pasirinkti optimalius sprendimus, suteikia išsamias konsultacijas.

STATYBA

Daugiau nei 10 metų veikianti įmonė „Bauen“ sėkmingai dirba ir su itin didelių projektų užsakovais, ir su privačiais klientais: moderni ir gerai išvystyta internetinės prekybos sistema užtikrina kokybišką aptarnavimą. DURYS PAGAL KLIENTO POREIKIUS Durys turi atitikti A+ energinės klasės reikalavimus ir būti estetiškai patrauklios – tokius reikalavimus Pavilnio parko užsakovai pateikė UAB HIPERIONAS. Įmonės atstovas Sergej Makejev teigia, kad atitikti tokius reikalavimus nebuvo sunku – HIPERIONAS turi visus reikiamus dokumentus, pažyminčius, jog durys turi itin geras izoliacines savybes. Be to, tai ne pirmas „Rinvest“ projektas, kuriame bendradarbiauja HIPERIONAS, todėl durų dizainas buvo numatytas iš anksto. „Visuomet dirbame kruopščiai ir lanksčiai, tad prisitaikyti prie klientų pageidavimų nėra sudėtinga, – pasakoja S. Makejev. – Šiam projektui durys gamintos pagal individualų užsakymą, jų gamyba užtruko apie šešias savaites.“ Specialiai šiam projektui įmonė tiekė duris su metaliniu karkasu, suteikiančiu tvirtumo. Durys pritvirtintos prie sertifikuotų itališkų vyrių su atraminiais guoliais. Jos impregnuotos ir dažytos milteliniais, struktūriniais dažais – tai turi įtakos patvarumui ir užkerta kelią korozijai. Itin tvirtoms ir kokybiškoms durims suteikiama dvejų metų garantija. „Pagal reglamentą atliekame trijų sluoksnių montavimą: apačioje po slenksčiu dedame termoposluoksnį, kuris užtikrina, kad nebūtų jokių šalčio tiltų iš apačios ir kad durys nerasotų, kai bus eksploatuojamos. Iš išorės klijuojame difuzines vėjo garo juostas“, – sako S. Makejev. UBA HIPERIONAS savo klientams siūlo didelį spynų pasi-

rinkimą – net iki septintos saugumo klasės. Pavilnio parko kotedžams parinktos patikimos vokiškos spynos, kurioms suteikiama penkerių metų garantija. LAUKO INŽINERINIŲ TINKLŲ ĮRENGIMO DARBAI ARTĖJA PRIE PABAIGOS UAB „Dusta“ šiame projekte įrengė vartotojų lauko dujotiekį (nuo numatomų įrengti ESO DSRĮt spintų iki kiekvieno buto) bei vandentiekio nuotekų ir lietaus kanalizacijos sistemas visame objekte. Šiuo metu yra atlikta apie 70 proc. inžinerinių tinklų įrengimo darbų. Kvartale pastatyta apytikriai po 1,5 km vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų, apie 1 km dujotiekio tinklų. Būstus šiame kvartale įsigijusiems klientams pagal jų prašymus įmonė yra sumontavusi ir kelis vidaus dujotiekius. „Tokio dydžio objektai yra iššūkis ir projektuotojams ir darbininkams. Reikalingi maksimaliai optimalūs sprendimai, kaip suprojektuoti tinklus išlaikant tarp jų atstumą, numatytą teisės aktuose, tuo pačiu nedidinat statybų kainos, - pasakoja UAB „Dusta“ projektų vadovė Ilveta Černiauskaitė. - Esame atestuota tinklus projektuojanti ir įrengianti įmonė, tad numatytų sistemų įrengimas buvo atliekamas kompleksiškai, optimaliai planuojant darbus ir jų trukmę.“ Pasak jos, plėtojamo projekto „Pavilnio parkai“ sklypo reljefo ypatumai prieš pradedant darbus sukėlė nemažų iššūkių, teko kruopščiai pasidarbuoti su geodeziniu prietaisu nivelyru, apskaičiuojant projektines žemės paviršiaus altitudes bei šulinių gylį. Tačiau įmonės iškilusias problemas sprendė nedelsiant priimdami logiškus ir apgalvotus spendimus.

AVILNIO ARKAS 76

Dėmesys detalėms

logotipas interaktyvus susidėliojantis iš gamintojo texturų, nėra fiksuoto vaizdo, kaip ir šūkio - kintamas pagal situacija. GIF pvz. prikabinau mail.

AVILNIO ARKAS

STATYBA

Nuotraukos: LTOU

DIDŽIAUSIAS MRO CENTRAS BALTIJOS REGIONE KVIEČIA ORLAIVIUS NUTŪPTI KAUNE

OBJEKTO PAVADINIMAS: Kauno oro uosto (KUN) orlaivių techninės priežiūros infrastruktūra (MRO) ADRESAS: Oro uosto g. 4, Karmėlava UŽSAKOVAS: VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialas GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Eikos statyba“ PROJEKTUOTOJAI: UAB „Sweco Lietuva“ STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2018 m. STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m. BENDROS INVESTICIJOS: 3,471 mln. eurų

STATYBA

paslaugas teikianti įmonė pasaulyje. Šiame angare bus atnaujinami Lietuvos oro uostuose dažniausiai sutinkami lėktuvai: „Airbus A320“ ir „Boeing 737“ serijos orlaiviai. Šiuo metu Kauno oro uosto teritorijoje veiklą jau vykdo kompanijos „Ryanair“, „FL Technics“, „DOT“ „Aviabaltika“ ir „OS Technics“. Tikimasi, kad oro uoste veikiančios ir MRO paslaugas teikiančios įmonės vienu metu galės priimti 11 lėktuvų, o į Kauną bus pritrauktos didelės investicijos bei sukurta daugiau negu 400 aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. PROJEKTAS PAGAL GRIEŽTUS REIKALAVIMUS

Nuotr.: LTOU

Viso KUN infrastruktūros rekonstrukcijos projekto esmė buvo orlaivių perono išplėtimas, įvertinant esamų ir būsimų orlaivių angarų vietas. Išplėstas peronas skirtas orlaiviams riedėti bei patekti į angarus. Kaip pasakojo, UAB „Sweco Lietuva“ projekto vadovas Giedrius Gaižauskas, pirmojo darbų etapo metu 2018 m. buvo atnaujintas visas šiaurinis peronas ir riedėjimo takas, siekiant optimizuoti orlaivių stovėjimo aikštelių skaičių, taip pat perone turėti stovėjimo aikštelių, pritaikytų tam tikros kategorijos orlaiviams. Dėl to Kauno oro uosto peronas tapo daug funkcionalesnis, be to, jis atnaujintas kaip tik tuo metu, kai dėl rekonstrukcijos kuriam laikui buvo uždarytas Vilniaus oro uostas ir skrydžiai perkelti į Kauną.

Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros darbai artėja prie pabaigos. Siekiama sukurti geriausiai išplėtotą orlaivių techninės priežiūros (angl. Maintenance, Repair and Overhaul, MRO) infrastruktūrą visame regione. 2019 m. rudenį 48 ha plote buvo atlikti pirmieji Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros darbai, susiję su perono prieigų ir riedėjimo tako statybomis. Šiemet liepą pasibaigusiame paskutiniame plėtros darbų etape užbaigta perono plėtra ir priešgaisrinės stoties rekonstrukcija, įrengti inžineriniai tinklai bei kita infrastruktūra, kuri reikalinga MRO veiklai užtikrinti. Pagrindinis rekonstrukcijos objektas – šiaurinio perono praplėtimas, įrengiant naują riedėjimo taką, kurio ilgis siekia net 325 metrus. Išplėtus aerodromo peroną įrengtas lėktuvų riedėjimo takas padės orlaiviams greitai ir saugiai pasiekti naujai pastatytus priežiūros ir remonto angarus. Greta naujojo perono jau įrengiamas orlaivių dažymo angaras, kuriame įsikurs „MAAS Aviation“ – trečioji pagal dydį tokias

2019–2020 m. įgyvendinant baigiamąjį Kauno aerodromo infrastruktūros rekonstrukcijos projekto etapą, rekonstruota ir Kauno oro uosto priešgaisrinio gelbėjimo stotis. Pasak projekto vadovo, tai padaryti buvo būtina, nes dalis prieš ją esančios teritorijos bus naudojama MRO infrastruktūrai ir trukdytų operatyviai reaguoti bei į teritoriją išvažiuoti gaisrinėms mašinoms. Tai lėmė ir ugniagesių automobilių judėjimo perorganizavimą. Šiauriniame perone rekonstruojant lėktuvų stovėjimo vietas, buvo įrengtos betoninės dangos, kitur – asfalto. Projektuojant rekonstrukciją, reikėjo įvertinti viso perono išplėtimo galimybę ateityje. Nors ir buvo įrengta santykinai nedidelė perono dalis, tačiau sprendiniai buvo priimami ir modeliuojami įvertinant tolesnį perono išplėtimą, įrengiant orlaivių stovėjimo vietas. Taip pat suprojektuotas 10 m pločio, dviejų eismo juostų kelias aptarnaujančiajam transportui nuo kontrolės posto iki perono. Platesnis kelias numatomas atsižvelgiant į oro uoste naudojamas sniego valymo mašinas ir kitus mechanizmus. Visi oro uostų projektai rengiami vadovaujantis tarptautiniais norminiais dokumentais, t. y. EASA ir ICAO. Specialūs reikalavimai yra nustatyti dėl oro uosto navigacijos sistemų. Projektuojant orlaivių išdėstymą, reikia parinkti atitinkamą jų statymo kampą, taip pat negali būti pasiektas draudžiamas aukštingumas, kad nebūtų kliudoma radijo bangų sklidimo trajektorija ir neiškraipomas jų signalas. Projektuojant susijusias inžinerines sistemas, tokias kaip perono apšvietimas, taip pat atsižvelgiama į aukštingumo reikalavimus apšvietimo atramoms. Be to, būtina įvertinti orlaivių sukeliamą oro srautą ir parinkti saugius atstumus aptarnaujančiajam transportui.

STATYBA

NUTIESTI KELIAI, KURIAIS RIEDĖS LĖKTUVAI Įgyvendinant Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros projektą, patyrusi generalinės rangos bendrovė „Eikos statyba“ atliko didelės apimties darbus. Nuo 2019 m. iki šių metų liepos, baigiamajame projekto etape, praplėstas esamas oro uosto peronas, dalis jo rekonstruota, įrengtas privažiavimo prie perono kelias su pėsčiųjų taku, nutiestas apvažiavimo kelio VI etapas stabilizuojant gruntą, taip pat įrengta P3 automobilių stovėjimo aikštelė. Išplėstame perone, kur sukurta orlaivių aptarnavimo zona, įrengti visi reikalingi inžineriniai tinklai – paviršinių nuotekų, lietaus surinkimo, geriamojo vandens ir buitinių nuotekų bei kt. Lietaus surinkimui nuo perono dangos panaudoti specialūs, itin dideles apkrovas atlaikantys betoniniai latakai. Įrengiant naujus lauko inžinerinius tinklus iš teritorijos buvo iškelti elektros tinklai, įrengtas perono apšvietimas, sumontuota vaizdo stebėjimo sistema, rekonstruotas priešgaisrinis vandens rezervuaras, pastatyta nauja vandentiekio siurblinė bei įrengti nauji vandens gręžiniai. Visa įranga automatizuota ir integruota į bendrą Kauno oro uosto valdymo sistemą. Įgyvendindama šį atsakingą projekto etapą „Eikos statyba“ išasfaltavo iš viso daugiau kaip 25 tūkst. kv. m dangos ir paklojo 20 km įvairių komunikacijų tinklų. Vien perono išplėtimui įrengta beveik 15 tūkst. kv. m asfalto dangos, privažiuojamajame kelyje – beveik 2,4 tūkst. kv. m. Pero80

no rekonstrukcijai buvo naudojama trijų sluoksnių asfalto danga. Nuolatinė darbų kontrolė užtikrino, jog „Eikos statyba“, ne pirmus metus dirbanti Lietuvos oro uostų objektuose, sėkmingai įvykdė lėktuvų perono dangos įrengimo kokybei keliamus aukščiausius reikalavimus tiek dėl jos lygumo, tiek ir dėl naudojamų medžiagų sudėties bei kokybės. Perono įrengimas, palyginti su įprastais infrastruktūros darbais, yra itin atsakingas ir klaidos čia neleistinos, o darbas objekte turi būti organizuojamas laikantis griežtų saugos ir navigacijos reikalavimų. KUN perono rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi kontroliuojamoje zonoje, tad įmonės vadovaujantys specialistai iš anksto išklausė darbų saugumo mokymus. Vykdant darbus, daugiausia netipinių sprendinių buvo susiję su specialiais saugumo reikalavimais, pavyzdžiui, darbo zonų aptvėrimas dagiliais, specialūs žiburiai ir pan. Tačiau didžiausiu iššūkiu tapo atsiradę papildomi nenumatyti darbai, kurie dar labiau trumpino didelės apimties darbams skirtus gana trumpus atlikimo terminus. Įrengiant peroną, 2-3 m gylyje buvo aptiktos durpės, kurių sluoksnio storis vietomis siekė 1,5 metro, tad jas teko iškasti ir išvežti. Per gana trumpą laiką iš darbų aikštelės reikėjo išvežti bei atvežti daug birių medžiagų – grunto, skaldos, asfalto – tad didelis iššūkis buvo sureguliuoti transporto srautus vienos eismo juostos keliu iki perono. Sklandų KUN projekto įgyvendinimą užtikrino geras ge-

STATYBA

neralinio rangovo pasirengimas nuo projekto analizės iki gero darbų plano ir profesionalaus statybos proceso vykdymo bei kontrolė, kurią atlikti padėjo techninės priežiūros specialistai. Įmonės inžinerinių tinklų skyriaus ir didelę patirtį su sklypo plano dalies darbais turinčio statinio statybos vadovo bei visų sričių specialistų bendras komandinis darbas užtikrino gerą rezultatą. „Įmonė džiaugiasi, kad nelengvas projektas buvo įgyvendintas sėkmingai. Pasitelkdami profesionalius savo komandos narius ir naudodami inovatyvias technologijas pasiekėme geriausią rezultatą“, – teigia UAB „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas. Ši bendrovė savo ilgametę patirtį derina su naujausiomis informacinėmis technologijomis, ji išsiskiria inovatyviais sprendimais bei futuristiniu požiūriu į statybos verslą ir jį apimančius procesus. Vykdant žemės darbus KUN buvo naudojama 3D lazerinė sistema, be kurios užtikrinti reikiamą darbų kokybę laikantis terminų tokios apimties projekte būtų itin sudėtinga.

INÅ½INERIJA

INŽINERIJA

IŠMANIŲJŲ LIFTŲ RINKA 2025 M. VIRŠYS 20 MLRD. EURŲ Iki 2025 m. pasaulinė išmaniųjų liftų rinka augs 13,8 %, t. y. nuo dabartinių 11 mlrd. JAV dolerių (9,93 mlrd. eurų) iki daugiau nei 25 mlrd. JAV dolerių (22,57 mlrd. eurų) – skelbiama naujoje „Global Market Insights, Inc.“ tyrimų ataskaitoje. Mokslininkai nurodo, kad viena iš tokio augimo priežasčių yra išmaniųjų namų bumas ir pasaulio ekonomikos pikas, antroji – inovacijų kūrimo varžybos. Gamintojai neketina užleisti pionieriaus pozicijų, todėl rinką kasmet stebina naujos liftų inovacijos, kurios vis didina keleivių patogumą, o architektui suteikia didesnių galimybių realizuoti idėjas. Išmaniųjų liftų (angl. Smart Elevators) sistemas sudaro naujojo amžiaus skaitmeninės saugos sistemos valdikliai, t. y. biometriniai duomenys, jutikliniai ekranai, paskirties išsiuntimo ir prieigos kontrolės sistemos. Šis modernizavimas vykdomas tikintis, kad padaugės naujai diegiamų pažangių apsaugos sistemų, automatizavimo ir prieigos kontrolės.

BE LYNŲ JUDANTYS LIFTAI Dubajuje demonstruotas pirmasis pasaulyje be lynų judantis liftas. Jis funkcionuoja kiekviename salone naudodamas linijinius variklius, o sistema MULTI leidžia judėti vertikaliai ir horizontaliai. Todėl tokie liftai gali būti montuojami aukštesniuose pastatuose. MULTI pirmą kartą buvo išbandyta 2017 metais. Tuokart technologiją bandė 800 m aukščio dangoraižyje, Vokietijoje. Šiandien gamintojai sistemą vadina revoliucine ir skelbia, kad po dar kelių patobulinimų, atliktų praėjusiais metais, šie liftai gali ir taps išmaniųjų pastatų simboliu. Vis dėlto yra žemiškesnių problemų, kurias būtina pašalinti. Techninių priežiūrų sistemų operatoriai dažniausiai nustato tokias liftų problemas, kaip nepageidaujami sustojimai, nedidelis greitis. Joms spręsti į naujus keltuvus integruojamos intuityviosios technologijos, pavyzdžiui,

INŽINERIJA

persigrupuojančios liftų jungtys. Vieną iš šviežiausių pavyzdžių siūlo „Otis“ (amerikiečių kompanija „Otis Elevator Company“).

SVARBIAUSIA – SAUGUMAS Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė šiuo metu vyraujanti tendencija – saugumą didinanti interneto savybių integracija į keltuvus. Kompanijos „Otis“ sprendimas „CompassPlus“ leidžia įdiegti ir intelektualias funkcijas, kurios sutrumpins laukimo ir kelionės laiką, pagerins bendrą kelionių patirtį. Viskas, kas buvo integruojama į durų saugos sistemas, perkeliama į liftus. Anksčiau galėjome su specialiomis kortelėmis identifikuoti naudotojus ir riboti jų judėjimą aukštuose. Rytoj galėsime naudotis tokiomis funkcijomis, kaip, pavyzdžiui, akies rainelės atpažinimas, biometriniai duomenys, kurie padės nustatyti, kas naudojasi liftu, ir taip prisidės prie pastato saugumo užtikrinimo. Nuotolinės priežiūros sistemų integracija į intelektualiuosius liftus leidžia atsiradusius sutrikimus išspręsti per trumpesnį laiką. Tad, jeigu įvyktų gedimas ir nutrūktų elektros tiekimas, sistema nedelsdama informuotų pastato administratorių apie avariją. Seno tipo liftuose, įvykus

INÅ½INERIJA

INŽINERIJA

avarijai, tenka lūkuriuoti savo gelbėtojų, na, o į išmaniąsias priežiūros sistemas integruojamos mobiliosios programos leidžia keleiviams sulaukti pagalbos ir rekomendacijų tiesiog savo išmaniuosiuose telefonuose. Ir tai tik keli aspektai, kuriuos planuojama pristatyti kitąmet Dubajuje vyksiančioje parodoje „EXPO 2020“. Kita problema – laukimo laikas. Skubančiame pasaulyje reikia judėti tvirtai ir užtikrintai, o ne laukti lifto penkias minutes, kol jis surinks keleivius iš viršuje esančių aukštų. Todėl „Otis“ tobulina paskirties dispečerinės technologijos integraciją, kuri valdo eismo srautus pastate su minimaliu laukimo režimu. Inovacija paskirsto keleivius, norinčius patekti į konkrečius pastato aukštus, po atitinkamus liftus, kurie optimaliai greitai padės keleiviui pasiekti trokštamą aukštą ar, jei judama horizontaliai, – pastatų bloką.

EKOLOGIŠKAS AUTOMATIZAVIMAS Šiaurės Amerikos išmaniųjų liftų rinka dar 2018 m. buvo įvertinta daugiau kaip 3 mlrd. JAV dolerių. Specialistai teigia, kad šios rinkos augimas susijęs ir su tvaresnių sprendimų poreikiu. Visi nori savo pastatus papuošti LEED ir BREEAM sertifikatais, todėl pagrindinis reikalavimas liftams yra mažas energijos suvartojimas. Entuziastai skelbia, kad išmanieji liftai, būdami ramybės būsenos, nenaudoja energijos, todėl ir bendras energijos suvartojimas mažėja. Štai atsakymas, kodėl liftai šiandien yra kur kas daugiau nei tiesiog keltuvas su kabina.

INFRASTRUKTÅªRA

INFRASTRUKTŪRA

KURAS IŠ JŪROS VANDENS – TIK PRADŽIA Naujos energijos gamybos galimybės skverbiasi į mūsų kasdienybę. Mokslininkai kasdien atranda naujoviškų būdų, kaip prisijaukinti gamtą, paverčiant ją sąjungininke gaminant alternatyvius šaltinius. Štai, pavyzdžiui, jie atrado būdą, kaip sukurti vandenilio kurą, naudojant... jūros vandenį.

INFRASTRUKTŪRA

Stanfordo universiteto mokslininkai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ atskleidė, kad jiems pavyko pagaminti degalus, naudojant saulės energiją, elektrodus ir druskos vandenį, kurį jie ėmė iš San Fransisko įlankos. Kadangi taikant kitus metodus reikalingas išgrynintas vanduo, atsižvelgiant į išteklių gausą, galimybė generuoti vandenilio kurą iš jūros vandens suteikia kur kas daugiau galimybių. Moksliniame straipsnyje „Saulės energija varomas ilgalaikis jūros vandens sintetinimas į vandenilio ir deguonies kurą“ apibendrina eksperimento procesą. Publikacijoje rašoma, kad dažniausiai jūros vandenyje esanti druska sugadina anodą, kurio reikia, kad procesas vyktų, tačiau mokslininkai pasitelkė neigiamai įkrautus anodo sluoksnius, kad galėtų atstumti chloridą ir suformuoti palyginti didelį atsparumą korozijai, nustatydami, kad elektrolizatorius veiktų žemos įtampos ir didelėmis srovėmis ilgiau nei 1 000 valandų. Metodas suteikia didelį potencialą, kuriant vandenilio kurą iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija.

INFRASTRUKTŪRA

ŽALIOJO VANDENILIO POTENCIALAS Panašią išvadą galima padaryti ir po dar vieno pastaruoju metu Belgijos mokslininkų su vandeniliu atlikto eksperimento proveržio. Buvo pasiūlytas būdas, kaip vandenilio dujas išskirti iš oro drėgmės. Metodui reikia specialaus saulės skydelio, galinčio naudoti saulės spindulius, kad oras būtų tiesiogiai paverčiamas vandenilio dujomis. Mokslininkai ruošia specialių plokščių, kurios bus naudojamos namuose, prototipą. Tai du nauji vandenilio iš atsinaujinančių šaltinių gamybos būdai. Nors abu jie dar žengia tik pirmuosius žingsnius, žada jie tikrai daug. Po neseniai atlikto tyrimo padaryta išvada, kad ekologiškas vandenilis iki 2035 m. taps ekonomiškai konkurencingas gamtinių dujų gamybos srityje. O per ateinantį dešimtmetį, tokiose srityse kaip gabenimas tolimųjų reisų lėktuvais, vandenilis gali būti vienintelis tinkamas atsakymas. MIESTAI JŪROSE Kuras iš jūros vandens – tik vienas iš būdų, kaip ateityje bus išnaudojami planetą gaubiantys vandens plotai. Inovatoriai jau seniai kuria vizijas, kurių realizavimas padėtų išaugti ištisiems miestams jūrose ir vandenynuose bei taip padidinti gyvenamąjį plotą. Beje, verta atsižvelgti ir į tai, kad galimybė išgauti kurą iš sūraus vandens miestuose ant vandens sustiprintų tokių darinių evoliucijos tikimybę.

NAUJAUSIOS ATRAMINIŲ SIENŲ TENDENCIJOS: DĖMESYS SAUGUMUI IR KOKYBEI

Visame pasaulyje pylimuose atraminėms sienoms formuoti vietoje įprastai naudojamų masyvių ir brangių gelžbetoninių konstrukcijų dažnai naudojamos MSEW – mechaniškai suarmuoto grunto sienos (angl. Mechanically Stabilized Earth Walls). „Pats gruntas neturi atsparumo tempimo jėgoms, todėl siekiant tai kompensuoti, lygiagrečia potencialių deformacijų kryptimi yra naudojami grunto armavimo (geotinklų) sluoksniai. Įtempiai tarp grunto ir geotinklo perduodami dėl jų tarpusavio trinties ir pasyviojo pasipriešinimo slydimui. Supilamo biraus grunto masę galima stabilizuoti naudojant grunto ir geotinklo sąveiką“, – pasakoja inžinerinės didmeninės prekybos įmonės „ViaCon Baltic“ atstovas Andrius Žilaitis. Pasak jo, MSEW tipo atraminių sienų stabilumą galima patikrinti naudojant įvairius metodus ir užtikrinti, kad geotinklai pakankamai gerai sugeria konstrukcijoje veikiančias tempimo jėgas. PRIVALO ATITIKTI REIKALAVIMUS Projektuojant pagal saugos ribinį būvį atsižvelgiama į vidinį ir išorinį sienos stabilumą. Pagrindinė suarmuoto grunto įtaka išoriniam statinio stabilumui yra atsparumas jo nuslydimui ir nuvertimui. Vidinis stabilumas užtikrina statinio stiprumą, atsižvelgiant į geotinklo nutrūkimą arba jo ištraukimą iš grunto masės. Skaičiavimai atliekami naudojant dalinių saugos koeficientų koncepciją, kurie tokio tipo statiniams yra nurodyti statybos techniniame reglamente STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“.

Šio tipo atraminės sienos buvo pradėtos naudoti dar 1963 metais. Pasaulyje vis populiarėjant MSE tipo atraminių sienų statybai, jos buvo standartizuotos ir dauguma tipų gaminami pagal standarto LST EN 14475:2006 reikalavimus. Ne išimtis ir „ViaBlock“ atraminių sienų sistema. EKONOMIŠKUMAS, SAUGUMAS, ESTETIŠKUMAS – VISKAS VIENOJE SISTEMOJE „ViaBlock“ atraminių sienų sistema susideda iš betoninių fasado blokelių, geotinklų gruntui armuoti ir jungiamųjų detalių. Atraminė siena gali būti įrengiama vertikaliai 90° kampu arba nuožulniai 63° kampu. Sienos gali būti lengvai formuojamos, įrengiamos kreivėse.

INFRASTRUKTŪRA

„Ši sistema turi net keletą privalumų. Visų pirma, ji gerokai sumažina konstrukcijos kainą ir įrengimo laiką. Taip pat yra mažai jautri nevienodiems grunto nuosėdžiams, todėl tolygiai paskirsto slėgį į pagrindus, atlaiko dideles apkrovas, – paaiškina A. Žilaitis. – „ViaBlock“ sistema leidžia įrengti grunto konstrukcijas net ir ant silpnų gruntinių pagrindų bei statyti jas etapais, taip optimizuojant darbų organizavimą.“ Svarbu ir tai, kad „ViaBlock“ sienose galima įrengti įvairius inžinerinius tinklus. Be to, išsirinkti norimą raštą, spalvą ar fasado formą. Statinių naudojimo laikas siekia daugiau kaip 120 metų. PARUOŠIAMIEJI DARBAI ATLIEKAMI KIEKVIENAME OBJEKTE Atraminių sienų surinkimas pradedamas nuo rangovų apmokymų objekte, atliekant bandomąjį sienutės surinkimo ruožą. UAB „ViaCon Baltic“ inžinieriai arba gamintojo atstovai objekte rangovui paaiškina visas atraminių sienų sistemos montavimo taisykles ir kartu su rangovu sumontuoja parodomąją sienutę. Mūro principu blokeliai montuojami eilėmis vienas ant kito ir pagal projekte numatytus aukščius įvedami geotinklo sluoksniai, kurie užtikrina bendrąjį ir vietinį atraminės sienos stabilumą. Būtina tikrinti sienos vertikalumą, grunto sutankinimo rodiklius ir geotinklo įtempimo lygį. Tokiu principu sumontuojami visi atraminių sienų sistemos elementai, ant jos viršaus sumontuojamas numatytas rostverkas apsauginiam kelio atitvarui arba numatytai pėsčiųjų tvorelei. Statant tokio tipo atraminių sienų sistemas, užtikrinamas nesudėtingas ir greitas aukštos atraminės sienos montavimas, garantuojamas saugaus eismo organizavimas ir statinys atrodo įspūdingai.

SĖKMINGAS „VIABLOCK“ PRITAIKYMAS Magistralinio kelio A14 sankryžoms ties 17 km ir 21 km rekonstruoti buvo panaudotos „ViaBlock“ atraminės sienos, kurių aukštis siekė iki 7,8 m. „ViaBlock“ atraminių sienų gruntui armuoti panaudotų geotinklų ilgis siekė iki 5,5 m, o stipris tempiant – nuo 60 kN/m iki 120 kN/m. Atraminei sienai formuoti buvo naudojamas 0/16 mm frakcijos grunto mišinys, kurio vidinės trinties kampo charakteristinė reikšmė φ≥34°. Tarp fasado blokelių ir užpilamo grunto buvo panaudotas 0,3 m drenažinis sluoksnis iš 11/16–22/32 mm frakcijos žvyro. Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo ženkliai prisidėjo UAB „Panevėžio keliai“ inovatyvus požiūris į geotechninį projektavimą.

viacon@viacon.lt +370 37 301050 93

INFRASTRUKTŪRA

AKIRATYJE IR TECHNINĖS SAVYBĖS, IR ARCHITEKTŪRINĖ VERTĖ Sakoma, kad visi keliai veda į Romą. Tačiau pačioje Italijoje, kaip ir daugelyje tankiai apgyvendintų šalių, dažnai susiduriama su spūsčių ar neefektyvios infrastruktūros problema. Ilgą laiką infrastruktūros projektai buvo tarsi apriboti nuo architektų ir rėmėsi vien tik techninėmis savybėmis.

Nuotr. Leonhard Angerer, Gustav Willeit

INFRASTRUKTÅªRA

INFRASTRUKTŪRA

Vis dažniau kalbant apie tvarumą ir tai, kad kiekvienas naujas statomas objektas, neatsižvelgiant į paskirtį, turi turėti architektūrinę vertę, projektuojant infrastruktūrą kreipiamasi į architektus. Neseniai architektų komanda iš studijos „MoDus Architects“ po beveik trejus metus trukusių statybų pristatė naują infrastruktūros projektą Šiaurės Italijoje. Pagrindinės projekto užduotys buvo sumažinti eismo spūstis, užtikrinti kuo mažesnę taršą bei kuo patogiau sujungti Bresanonės ir Varhnos miestus. Sujungti į visumą Bresanonei būdingas tankus apgyvendinimas, sukurta daugiapakopė gyvenvietė. Pradėjus didelį infrastruktūrinį projektą miesto prieigose, reikėjo itin atidžiai išanalizuoti galimą poveikį aplinkai. Siekdami nepakenkti kraštovaizdžiui, architektai naudojo kuo ekologiškesnes medžiagas, atsižvelgė į tvarumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Projektas sudarytas iš sujungtų, daugiausia požeminių kelių, kurie sumažina eismo intensyvumą ir pateikia alternatyvų maršrutą aplink abu miesto centrus. Visų pirma, architektai siekė sumažinti antžeminių elementų poveikį aplinkai, kad būtų pasiekta optimali architektūrinė ir techninė kokybė. Antra, po žeme esantys elementai buvo suplanuoti į bendrą, nuoseklią sistemą. Elementai ne tik sujungti į bendrą projektą, bet ir suprojektuoti atsižvelgiant į artimiausias teritorijas: tai itin kalnuota vietovė tankiai apgyvendintais šlaitais. Svarbu ir tai, kad, kuriant naują infrastruktūrą, reikėjo nepažeisti istorinio miesto centro, kuris driekiasi visai netoli projekto ribų.

„MoDus Architects“ turėjo suprojektuoti visą bendrąją infrastruktūrą (įskaitant ženklus, akustines sieneles, vartus, ventiliacijos kaminus, aptarnavimo pastotes) ir nepažeisti istorinio miesto centro, architektūrinius sprendimus pritaikyti prie apylinkių. „Ėmėmės projekto siekdami dvejopo tikslo: sumažinti vizualinį infrastruktūros elementų poveikį natūraliam kraštovaizdžiui ir sukurti bendrą Varnos ir Bresanonės tapatybę“, – viename interviu sakė projekto kūrėjai. Nestandartinės linijos, kuriančios estetiką Pasaulinio dėmesio sulaukė ne tik projekto vieningumas, bet ir nestandartiniai architektūriniai sprendimai. Įprastai automobiliams skirti tuneliai būna apvalios formos, visiškai neišsiskiriantys, tačiau „MoDus Architects“ nusprendė paneigti šį stereotipą ir sukūrė banguotus įvažiavimo vartus. Trys įvažiavimai yra išlenkti, o vienas – labiau kampuotas. Visos formos paremtos aplinkiniu kraštovaizdžiu ir yra orientuotos į kalnų panoraminį vaizdą. Dar viena priežastis, kodėl buvo pasirinktas šis sprendimas – estetiškumas. Pasak projekto autorių, tunelis turi būti ne tik naudingas infrastruktūros prasme, bet ir patrauklus apylinkių gyventojams, kurie jį matys kasdien.

INFRASTRUKTŪRA

Svarbu ir tai, kad lenktų formų tunelis pagamintas iš medžiagos, naudotos kitame netoliese esančiame projekte, tad vieningumas išlaikytas net ir žvelgiant stambesniu mastu. Be to, sutaupyta ir finansinių išteklių, ir laiko. Architektai džiaugiasi, kad sprendimas projekte naudoti netoli esančias medžiagas prisidėjo ir prie aplinkosaugos: nereikėjo eikvoti išteklių statybinėms medžiagoms pristatyti. Dūmtraukiai tarsi medžiai Banguotos betoninių įvažiavimų formos nėra vienintelis netikėtas sprendimas – dėmesio sulaukė ir skulptūriniai dūmtraukiai, pagaminti iš atmosferos poveikiui atsparaus plieno. Apvalūs dūmtraukiai, išvesti per kalno šlaitą, paviršiuje šakojasi it medžiai. Dvisienis kaminas atitinka visus techninius tunelio ventiliacijos reikalavimus ir tapo puiku skulptūriniu elementu. Projekto autoriai pabrėžia, kad nereikia apsigauti ir dūmtraukius vertinti vien tik kaip meninę instaliaciją, nes dūmtraukių skaičius, jų ilgis ir pajėgumas ventiliacijai yra tiksliai apskaičiuoti bei pritaikyti būtent šiam projektui. Specialia medžiaga padengti ventiliacijos vamzdžiai yra apsaugoti nuo korozijos: permainingi orai šiame Italijos regione dešimtmečiais neturės jokios įtakos dūmtraukių estetinei išvaizdai. Pagalvota ir apie gyventojus Be to, „MoDus Architects“ ypatingą dėmesį skyrė automobilių skleidžiamam triukšmui mažinti, todėl panaudojo ne vieną inžinerinį sprendimą, užtikrinantį aplinkinių ramybę. Pavyzdžiui, visose betoninėse sienose pritaikyti specialūs garso sugerties sprendiniai – vienas jų vadinamas „LECA“ (angl. Lightweight expanded clay aggregate). Ši medžiaga, žinoma kaip „išsiplėtęs molis“, yra aukštos kokybės, patvarus lengvasis užpildas, kurio pagrindinė savybė – mažas tankis ir didelis atsparumas. Be to, medžiaga išsiskiria geromis akustinėmis savybėmis. Akustinėms užtvaroms-sienelėms buvo pasirinkta maumedžio mediena. Apsisprendimą lėmė gana nedidelė medienos kaina ir ypatingos techninės savybės. Maumedis yra laikomas vienu ekonomiškiausių sprendimų tokio tipo sienelėms. Ne mažiau svarbus ir medžiagos ekologiškumas. 5 km ilgio žiedinis kelias, aplenkiantis istorinį Bresanonės miesto centrą, yra projekto pirmojo etapo pabaiga. Planuojama iki 2025 m. baigti dar vieną 8 km ilgio teritorijos segmento dalį ir galutinai sujungti abiejų miestų centrus.

+370 62620945 I info@kybo.lt I www.kybo.lt 00