Structum 2019 sausis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2019 I NR. 01

„Tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu“ Lao - Tzu

WWW.STRUCTUM.LT

1

2

520 West 28th, Niujorkas WICONA elementinio fasado sistema

Architektas: Zaha Hadid Architects Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler Foto: ©Hufton+Crow

„520 West 28th“ – pirmasis apartamentų pastatas Niujorke, suprojektuotas „Zaha Hadid Architects“ Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų. „WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementinių fasadų sistema su elektros pavaromis į išorę išstumiamomis langų varčiomis.

Skaitykite daugiau apie apdovanojimą „Architizer A+“ pelniusį projektą www.wiconafinder.com arba žiūrėkite vaizdo įrašą „goo.gl/oDnEgp“.

YEARS since 1948 3

4

5

REDAKCIJOS ŽODIS

ISSN 2335-2108

‘01

Jau tiek daug kartų kalbėjome apie naujas pradžias, barstėme raides, pynėme žodžius iš plieno ir geležies, rašėme sakinius, atkartojančius stebuklus ir talentą tų, kurie nenustoja kurti. Rodos, ką tik paskatinome nenustoti, paskubėti, ir būtų pats laikas pasakyti, kad jau gana: „sustok, žmogau, apsidairyk, pasižiūrėk, kiek daug jau padarei“, bet į duris ir vėl beldžiasi naujas laikas, oficialiai pristatytas etapas, kuriame visi įpareigoti pasiekti šiek tiek daugiau nei iki šiol, nueiti keletą žingsnių toliau, nei nuėjo vakar. Nesibaigiančios kelionės priklausomybė. Atsakomybė būti ir kurti, vienus laikanti tobulėjimo gniaužtuose, o kitus – praeities priespaudoje, kur stiklinių fasadų atspindyje matomas paskutinis snaigių šokis, į kurį žvelgdami prisimename trapumą, absoliučiai pamiršdami jų stiprybę.

Bet stiprybė yra visur aplink mus. Daug sukurta. Daug pastatyta. Daug pasiekta, pasakyta ir parašyta. Neverta abejoti, kad 2019 metais padarysime tiek pat ar net daugiau, tačiau tik tada, kai ši siekiamybė bus pagrįsta rytdienos progresu, o ne vakarykštės dienos baime.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

2019 M. NR.1 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė vytaute@structum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Jelena Grabovskaja jelena@structum.lt DIZAINAS Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt TEKSTŲ AUTORIAI Giedrė Linden, Agnietė Vilkišienė, Jelena Grabovskaja, Vytautė Kazanavičiūtė, KTU

TURINYS 06 Didingas Harbino operos teatras 14 Geriausi pasaulio architektūriniai projektai 2018 metais 22 Architektas G. Natkevičius – apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą 29 „Messe Frankfurt“: nauji pokyčiai geresniems rezultatams 30 Kaip inovacijos keičia architektūrą?

36 „RG CLINIC“ – Subtilios medicininės erdvės pavyzdys 42 Konkursas. Misija – biuras. Rytdiena šiandien. Top 6 50 Agrokoncernas – naujų idėjų sūkurys 67 Geoterminiai šilumos siurbliai – efektyvu ir ekonomiška 68 Vienintelis toks Vilniuje namas...

80 „Luxe“ – renovacijos proceso standartas 84 Inovatyvios šildymo sistemos 86 Pokyčius skatinanti „Continental“ gamykla 93 Aukštas kokybės standartas 94 Medinės konstrukcijos ir jų tvirtinimo būdai 98 Prasidėjo kalbančių objektų yra 101 Protingo namo valdymas balsu lietuviškai 102 Vilniuje atidaryta didžiausia Geberit ekspozicija Baltijos šalyse 104 Socialiniai miesto tinklai

NUOTRAUKŲ AUTORIAI Jevgenija Žukova, Leonas Garbačiauskas, Norbert Tukaj, Simonas Linkevičius, Evaldas Lasys, Hufton+Crow, Adam Mork, Iwan Baan, Pixebay, © shutterstock.com, © istockphoto.com REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt ADMINISTRATORĖ Malvina Kruopytė administracija@structum.lt KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2018 © STRUCTUM, 2018 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

PAROC AKMENS VATA – NATŪRALIAI TVARI IZOLIACIJA

6

KONFE RE NC IJA DATA: 2019 m. vasario 7 d.

LAIKAS: 10 val. VIETA: Kino teatras „MULTIKINO“ PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

Prof. Gintaras Čaikauskas, architektas „Architektūra aplinkos dalis.

Tradicijos versus inovacijos?“

Marco Ingrassia, Architektas, Katalonijos pažangios architektūros instituto mokslininkas „Advanced Architecture Design in the experience age”

Rimantas Staknevičius Hydro Building Systems Baltijos Šalių vadovas

Eglė Mikštavičienė, „Biownlight“ verslo vystymo vadybininkė

„Tvarumas ateities fasaduose“

„Išmanios apšvietimo technologijos įtaka šiuolaikiniam pastatui bei žmogui“

Algimantas Neniškis, architektas, studijos „Do architects“ partneris „Kontekstas yra žmogus“

Povilas Mizgaitis, „Paradis liftai“ pardavimų vadovas „Liftų įrengimo pastatuose iššūkiai ir galimybės“

7

ARCHITEKTŪRA

DIDINGAS HARBINO OPEROS TEATRAS AGNĖ VILKIŠIENĖ Nuotr. Projekto autorių, Hufton+Crow, Adam Mork, Iwan Baan

8

ARCHITEKTŪRA

MAD architektai (architektūros studija „MAD Architects”) pristatė pabaigtą Harbino operos teatrą, esantį Šiaurės Kinijos mieste Harbine. 850 000 kvadratinių pėdų (259 080 m2) gigantas patogiai įsitaisęs 444 ha teritorijoje iškart pritraukė pasaulio architektų dėmesį.

Harbino Songhua upėje įkurdintas statinys patogiai talpina 1600 žmonių, mažesnysis teatras dar apie 400 lankytojų. Tai salos kultūros centras, kuris per aštuonis metus pavirto į parametrinės architektūros šventovę.

Pats Harbinas priklauso didžiausiems ir tankiausiai apgyvendintiems šiaurės rytų Kinijos miestams. Pagal ankstesnių metų statistiką, šiame mieste gyvena 10 000 000 žmonių, bet tai tik preliminarūs paskaičiavimai. Šiaurės Kinijoje Harbino miestas įsikūręs ne pačioje maloniausioje klimatinėje zonoje. Tai vadinamoji šalčio dykuma. Harbine žiemą temperatūra nukrinta iki minus 38 laipsnių Celsijaus. Aplinkui sniegas ir ledas, atšilus orams ir patvinus upei gruntas išplaunamas, čia pasirodo ir nemažai smegduobių. Todėl architektai rėmėsi vandens ir vėjo jėgainių statybos pavyzdžiu. Vis dėlto, pastatui suteikdami savitą tapatybę, kurioje persipina menas ir kultūra. Pastato forma tobulai prisitaiko prie atšiauraus kraštovaizdžio ir susilieja su gamta. Vieniems šis statinys atrodo lyg vėjo supilta smėlio pilis. Kitiems – futuristinė kosminė gyvenvietė, kurią sudaro kelių pastatų kompleksas.

9

ARCHITEKTŪRA

„Mes įsivaizduojame Harbino operos teatrą kaip ateities kultūros centrą – didžiulę veiklos vietą, taip pat dramatišką viešąją erdvę, kuri įkūnija žmogaus, meno ir miesto tapatybės integraciją, kartu sinergiškai susiliejant su supančia gamta” , - sakė M. Yansong, kompanijos „MAD Architects” įkūrėjas.

Mes įsivaizduojame Harbino operos teatrą kaip ateities kultūros centrą.

M. YANSONG

Pastatui grubumo ir jėgos suteikia kreivinis fasadas, sudarytas iš lygių baltų aliuminio plokščių, kurios persipynusios tampa krašto ir paviršiaus poezija, minkštumu ir ryškumu.

Kelionė prasideda kertant tiltą į Harbino kultūros salą, kur banguojanti architektūrinė masė supa didelę viešąją aikštę, o žiemos mėnesiais panyra į snieguotą žiemos aplinką.

Architektūrinis proceso choreografas yra konceptualus pasakojimas, kuris transformuoja lankytojus į atlikėjus.

Atvykę į didžiulį fojė, lankytojai mato kriauklės formos elementus, dideles skaidrias stiklo pertvaras, apimančias didžiulę fojė, vizualiai jungiančią interjerą su besisukančiu fasadu ir lauko aikštele.

Interjere yra stiklo piramidės, lygus paviršius pakaitomis pereina į išraižymus. Tai aliuzija į švelnaus sniego ir ledo, esančio šaltame klimate, sintezę.

Norint suteikti šilumos ir jaukumo šaltai ledo erdvei, interjere panaudota plakiruota mediena. Didžiojoje operos salėje nepaprastai daug mandžiūrinio uosio medienos. Me-

10

ARCHITEKTŪRA

11

Norint suteikti ĹĄilumos ir jaukumo ĹĄaltai ledo erdvei, interjere panaudota plakiruota mediena.

ARCHITEKTŪRA

dinės sienos švelniai gaubia pagrindinę sceną ir teatro salę. Beje, šis sprendimas pasitarnavo ir puikiai akustikai užtikrinti. Didžiąją salę iš dalies apšviečia stoglangis, kuris sujungia auditoriją su išoriniu ir lauko praėjimu. Didžioji salė tikrai įspūdingo dydžio. Pakyla pritaikyta vaidinimams su sunkiasvore technika. Todėl scenoje gali važinėti arklių karietos ar trypti kelios roko grupės.

Antrojoje, mažesnėje salėje, interjeras sklandžiai sujungiamas su išoriniu vaizdu per didelį panoraminį langą. Ši garso nepraleidžiančio stiklo siena suteikia natūraliai vaizdingą foną pasirodymams ir aktyvina sceną, ne tik išplečiant lauko aplinką, tačiau ir suteikiant daugiau interjero galimybių.

Operos rūmai pabrėžia visuomenės dalyvavimo svarbą teatre. Pakilę į pastato viršų, lankytojai atsiduria milžiniškoje panoramos aikštelėje. O sušalus, jie kviečiami buriuotis į tą patį fojė.

Nepaisant sudėtingos operos rūmų tipologijos, MAD išreiškia gamtos įkvėptą architektūrą, prisotintą vietos identitetu, kultūra ir menu.

Harbino operos rūmai gilina emocinį visuomenės ryšį su aplinka, todėl architektūra yra teatrališka tiek pasakojimo erdvėse, tiek ir kraštovaizdžio kontekste.

Beje, šis statinys sulaukė ir nemažai kritikos. Aktorius suglumino nejaukūs, kaip jie patys sakė, gigantiški grimo kambariai su „keistos paskirties spintelėmis”.

14

ARCHITEKTŪRA

15

ARCHITEKTŪRA

Geriausi pasaulio architektūriniai projektai 2018 metais

16

Apdovanojimuose „Architizer A+ Awards“ šiais metais geriausi objektai rinkti net iš 5 tūkst. nominantų, apibrėžiančių geriausias tarptautinės architektūros idėjas. 98 kategorijose – nuo kultūros objektų iki pažangiausių koncepcijų ir privačių namų – įspūdingiausi darbai, tarp kurių BIG „Lego House“ Bilunde, Danijoje, „Zaha Hadid Architects“ „CityLife Shopping District“ Milane, Italijoje, ir „Heatherwick Studio“ „Zeitz MOCAA“ Keiptaune, Pietų Afrikoje. Projektai vertinti komisijos (vieni jos narių: Yvesas Béharas, Jeanne Gang ir Olafuras Eliassonas) ir publikos. Žurnale „Structum“ pristatome pripažintus geriausiais.

ARCHITEKTŪRA

KONCERTŲ SALĖ „FORO BOCA“, „ROJKIND ARQUITECTOS“ BOKA DEL RIJUS, VERAKRUSAS, MEKSIKA „Rojkind Arquitectos“ suprojektuota koncertų salė „Foro Boca“ – tai betono kubeliai, kuriuos sudaro upės molo paviršiai. Objekto pagrindinė salė jauki, tačiau joje gali tilpti 966 žiūrovai. Pastate išorinė viešoji erdvė apima didelę objekto dalį, taip pat čia suformuotas trijų aukštų vestibiulis (suprojektuotas taip, kad derėtų tarpai ir grindys, kad būtų galima patekti į vidines sales), kur gali vykti spektakliai. Svarbu paminėti, kad koncertų salėje po pamokų vyksta programos vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų. „Foro Boca“ yra Boka del Rijo miesto atgaivinimo plano dalis.

17

ARCHITEKTŪRA

„THE SILO“, COBE KOPENHAGA, DANIJA COBE architektai, remdamiesi Kopenhagos Šiaurės uosto pertvarkymo planu, transformavo buvusį grūdų silosą į mišrų pastatą, kuriame yra 38 gyvenamieji butai ir viešosios erdvės.

17 aukštų pastatas, pavadintas „The Silo“, yra didžiausias pramoninis pastatas rajone. „The Silo“ išorė buvo sumontuota su cinkuotu plienu (kuris taip pat veikia kaip klimato skydas).

Dizaineriai sugebėjo išsaugoti buvusį grūdų saugojimo talpyklos interjerą. Apatinis ir viršutinis aukštai yra viešosios erdvės, anot COBE įkūrėjo ir kūrybinio direktoriaus Dano Stubbergaardo, suteikiančios daugialypę patirtį įvairiems pastato vartotojams.

18

ARCHITEKTŪRA

19

ARCHITEKTŪRA

VIRDŽINIJOS SANDRAUGOS UNIVERSITETO ŠIUOLAIKINIO MENO INSTITUTAS „STEVEN HOLL ARCHITECTS“ RIČMONDAS, VIRDŽINIJA, JAV „Steven Holl Architects“ sukurtas Šiuolaikinio meno institutas (ICA) turi aiškų ir išgraviruotą permatomą nedidelio geležies stiklo fasadą su „cinko oda“ ir 950 m2 ploto parodų galerijas. Atviro ICA projekto stiklinės sienos ir langai kuria vidinių ir išorinių erdvių tęstinumą, taip pat yra lauko skulptūrų sodas, kurį jo pagrindinis dizaino architektas Stevenas Hollas vadina „mąstymo lauku“. Objekte yra 3 700 m2 galerija ir kavinė, 240 vietų auditorija, laboratorija, viešai prieinama terasa ir keturi žalieji stogai. ICA pastatas laukia „LEED Gold“ sertifikavimo.

20

ARCHITEKTŪRA

Objekte yra lauko skulptūrų sodas, kurį jo pagrindinis dizaino architektas Stevenas Hollas vadina „mąstymo lauku“.

21

ARCHITEKTŪRA

22

ARCHITEKTŪRA

BUDIZMO ŠVENTYKLA „WATERSIDE“, „ARCHSTUDIO“ TANGŠANAS, HEBĖJUS, KINIJA Šalia Hebėjaus upės esančiame miške įsikūrusiame objekte „Archstudio“ budizmo šventyklos „Waterside Buddhist Shrine“ dizaino koncepciją vystyti pradėjo nuo konkretaus ketinimo vientisai sujungti gamtos ir architektūros ryšius.

Pasak architekto, dizaino tikslas buvo panaudoti erdvę, struktūrą ir medžiagą, kad jos „skatintų žmogaus suvokimą ir taip padėtų žmogui ir pastatams rasti šarmą... bei egzistenciją kartu su gamta“.

23

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTAS G. NATKEVIČIUS APIE PERDĖTĄ TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS AUKŠTINIMĄ KTU

Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? 60 - metį neseniai atšventęs architektas tikina, kad tai įvyko per atsitiktinai nugirstą kaimynų pokalbį. „Ir tada aš pagalvojau: va čia tai specialybė“, – prisimena G. Natkevičius.

VIEŠBUTIS COURTYARD BY MARRIOT

24

ARCHITEKTŪRA

Žinomas architektas bei Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojas teigia, kad siekdamas profesinių aukštumų nuolat mokėsi ir įdėjo daug pastangų, todėl svarbiausias jo patarimas norintiems tapti sėkmingais architektais – dirbti, daug dirbti. „Mačiau, kaip vidutinių gabumų studentai daug dirbdami pasiekė labai daug, o gabūs studentai, į tai žiūrėdami lengvabūdiškai, galiausiai liko nieko nepasiekę“, – sako G. Natkevičius. Apie architekto profesiją, pirmuosius projektus, tarpukario modernizmo ir šiuolaikinių laikų architektūros vertinimą bei patarimus ateities specialistams, norintiems tapti architektūros žvaigždėmis, pasikalbėjome su architektu plačiau.

Kodėl pasirinkote architekto profesiją?, – Paklausėme G. Natkevičiaus.

Ilgai nežinojau, kuo norėsiu būti baigęs mokyklą. Inžinieriumi būti nenorėjau, kosmonautu nenorėjau, povandeniniais laivais plaukioti nenorėjau. Atrodė, niekas nedomino. To, kas sovietmečiu buvo madinga – nieko iš to nesinorėjo.

Bet tuo metu Prienuose gyveno tokia Juozaičių šeimyna, kurių vienas sūnus prasitarė, kad stos į architektūrą. Apie ją nebuvau nieko mąstęs, bet tada pagalvojau: va čia tai specialybė.

ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATAS CUBE

25

ARCHITEKTŪRA

Tuomet ir suvokiau, kad tai yra tai, ko aš noriu. Tuo labai nudžiuginau savo tėvą: jis iš karto išsiaiškino, ko reikia šioms studijoms – kad reikia mokėti piešti, braižyti, reikia inžinerijos ir matematikos žinių. Jis greit surado korepetitorių, kad padėtų man pasiruošti.

Ar daug pastangų reikėjo įdėti ruošiantis stojimui į universitetą?

Ruošiausi daug. Visų pirma, pradėjau du kartus per savaitę važinėti į Kauną, dailės mokyklą, ir mokytis piešimo. Važiavau į universitetą, kad pasižiūrėčiau, kas yra ta braižyba. Teko ir su matematika papildomai padirbti padedant mokytojams.

Mokiausi Prienuose, todėl po pamokų eidavau į autobusą ir važiuodavau į Kauną. Iš ten grįždavau jau naktį, o reikdavo dar ir mokyklai pasiruošti. Be to, pačioje mokykloje buvo dar begalė įvairios veiklos. Tai padėjo išsiugdyti įprotį dirbti visą parą.

Ar pamenate, koks buvo pirmasis jūsų sukurtas ir realiai pastatytas pastatas? Kuo jis buvo ypatingas?

Manau, kiekvienas jį prisimena. Tuo metu jau dirbau Kaune „Komprojekte“: kadangi buvau prieniškis, gavau užduotį parengti Prienų miesto savivaldybės pastato projektą. Savivaldybė buvo visiškai formali. Nors beveik nieko neveikusi, vis tik jai reikėjo pastato. Pastatui skyrė įdomią ir svarbią, tačiau

gana sudėtingą vietą Prienuose. Gerai atsimenu, kad sugebėjau urbanistiškai savo idėją apsiginti: vien dėl to dviem gatvėms pakeitė eismo kryptį. Žinoma, patį pastatą pastatė ne taip kaip reikėjo – kreivą, šleivą. Kadangi statė iš dviejų galų, galiausiai paaiškėjo, kad per vidurį kabinetas gavosi pusantro metro siauresnis, nei turėjo būti. Nors tai nebuvo itin sėkmingas projektas, patirtis buvo įdomi.

Esate minėjęs, jog visada siekiate, kad pastatas būtų ne tik būtų patogus, estetiškas, bet dar ir turėtų vadinamąją penktąją dimensiją, kitaip tariant – dvasią. Kaip atrodo ši „dvasia“?

Atkreipkite dėmesį į priemiesčių namus: jie visi tarsi skiriasi, bet realiai atrodo vienodai. Juose nėra „įdėta“ scenarijaus, ten „įdėti“ tik kambariai: vonia, tualetas, virtuvė, miegamieji, svetainė. Iš tų kambarių nebandoma padaryti erdvės, įtraukti kažkokį kitokį scenarijų. Čia architektas turi mokėti klausytis užsakovų. Dažniausiai visi prašo gyvenamojo namo, bet kiekviena šeima gyvena kitaip. Tad labai svarbu, kad tu visą laiką įdėmiai jų klausytum ir išgirstum, kas jiems svarbiau: estetika ar funkcija? Kas vyrauja: vaikai, šeima ar šeimininkas? Pasitaiko, kad svarbiausi būna ir automobiliai. Tada ir galvoji, kaip suprojektuoti garažą tiems automobiliams, nes tai yra namų „altorius“. Architektas yra tarsi užsakovo vertėjas – svajonių, lūkesčių, kad ir paslėptų. Tai turi ir pragmatišką pusę. Išskirtinius, unikalius namus lengviau parduoti, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Jei jis bus kaip kiti, tai atsistosite į vienodų namų parduodamą eilę ir tiek.

GYVENAMASIS NAMAS ŽALIAKALNYJE

26

ARCHITEKTŪRA

GYVENAMASIS NAMAS UŽUPYJE

Kartu dirbate su gana didele komanda. Ar architektas nebėra vienišas menininkas?

Šiuolaikinė karta ypatingai žavisi tarpukario modernizmo architektūra.

Kokių dar įgūdžių ir žinių, be elementarių techninių įgūdžių, reikia sėkmingam architektui?

Architektas beveik visą laiką būna neigiamų emocijų lauke, ir su tuo reikia susitaikyti. Reikia laiko, kad išmoktum tai valdyti, kad tave pradėtų gerbti, kad į tavo projektą žiūrėtų kaip į dokumentą. Žinoma, jis turi būti padarytas nepriekaištingai. Negali būti taip, kad padirbi, sulauki penktos vakaro ir eini namo. Yra tik vienas kelias – darbas, darbas, darbas ir dar kartą darbas. Mačiau, kaip vidutinių gabumų studentai daug dirbdami pasiekė labai daug, o gabūs studentai, į tai žiūrėdami lengvabūdiškai, galiausiai liko nieko nepasiekę.

Architektas startuoja nuo mažų projektų, tačiau, jei gerai dirbi, laikui bėgant pamatai, kad atsiranda daugiau klientų ir vienas nebespėji. Tau prireikia pagalbos ir prisideda vadybininko, vadovo pareigos bei darbų pasiskirstymas pagal stipriąsias puses. Man niekad nesisekė daryti fasadus, bet man visada patiko statyti pastato griaučius ir sureguliuoti jo funkcijas. Tuo tarpu kolegos, kurie šioje vietoje žymiai gabesni, jį papildo estetine dalimi. Kiekvienas iš mūsų turime savų pliusų ir savų minusų. Kai dirbi komandoje galima išnaudoti visų pliusus. Tai ir yra komandinis darbas.

Ar tiesa, kad architektai ir statybų inžinieriai, įgyvendinantys architektų idėjas, ne visada į pastatą žiūri vienodai?

Bendravimas toje trijulėje – klientas, architektas ir statybininkas – yra labai svarbus. Visi tarpusavyje turi turėti gerą sąveiką. Nes jei viena iš tų grandžių šlubuoja, kažkas neįvyksta. Jei statybininkas, vos pamatęs brėžinius, siūlo kažką keisti, mes su juo tiesiog rekomenduojame nedirbti. Tokia mūsų praktika. Visgi projektuoja ne tik architektas: yra ir konstruktoriai, vandentiekio, elektros specialistai, ir jei tam statybininkui atrodo, kad reikia kažką pakeisti, mūsų nuomone, jis nesugebės įgyvendinti projekto. Bet dabar yra atėjusi nauja karta statybininkų, kurie kaip tik pradeda nuo klausimų, kurie siūlo ir ieško sprendimų – tada randi bendramintį, kuriam svarbiausia pastatyti. Žinoma, atsitinka visko, būna ir klaidų, bet labai svarbu, kad tikslas būtų pastatyti, o ne tiesiog statyti.

27

ARCHITEKTŪRA

Šiuolaikinė karta ypatingai žavisi tarpukario modernizmo architektūra. Kaip manote, ar po šimtmečio mūsų vaikaičiai turės ką atsiminti, tyrinėdami Lietuvos 19902020 metų architektūrą? Šiuo metu aš galvoju, kad tarpukario architektūra žavėtis yra madinga. Per daug pliurpiama vien apie ją: ne kritiškai, nesavikritiškai ir net ne visada nuoširdžiai. Tai yra laikotarpis išaukštintas tuo, kad tai buvo jauna valstybė, kuri po carinių namų pastatė labai aukštos architektūrinės kokybės pastatų.

GYVENAMASIS NAMAS PALANGOJE

28

Deja, dalies šių pastatų interjeras, išplanavimas jau yra sugriautas, pakeistas ir sugadintas. Tuo tarpu į kai kuriuos pastatus, kurie tikrai buvo vertingi, net nekreipiama dėmesio. Tokiu būdu nukreipiamas dėmesys ir nuo kitų laikmečių smagių pastatų. Jų nėra daug, bet jie negauna dėmesio. Ir kas pas mus atsitinka, kai kažką labai išaukštiname? Atsiranda požiūris, kad tai, ką dabar darome, yra nieko gero. Tai mane erzina. Šiuo metu turime tikrai aukštos kokybės architektūros. Pavyzdžiui, Rolando Paleko, Andriaus Ambraso darbai Vilniuje. Arba Kęstučio Lupeikio prokuratūros pastatas Vilniuje. Tai yra tam tikras minimalizmo architektūros pavyzdys, bet apie tai nekalbame, neanalizuojame. Kur girdėjote, kad tai vienas ryškiausių šios srovės pavyzdžių, davusių pradžią kitiems? Kalbame tik apie šleivus langus ir juokaujame, kad tokie patys yra prokurorai.

ARCHITEKTŪRA

Kaip keitėsi mūsų architektūra per nepriklausomybės laikus?

Pati pradžia buvo tik išsilaisvinus, kai nuo laisvės net kvapą užgniaužė. Tada visi pamatėme, kad galime viską, ir darėme nesąmones. Užsakymų būdavo įvairių: žmogus, gyvenęs 12 m2 miegamajame, užsimanydavo kokių 70 m2.

Tada žmonės nesuvokė, kad tai nereikalinga ir nejauku.

Tačiau tokia žmonių sąmonė kito, atsirado pirmieji pavyzdžiai: buvo statomi tiek blogi, tiek ir geri gyvenamieji namai. Žmonės pradėjo juos matyti ir vertinti natūroje, o ne paveikslėlyje. Pamažu ta nesąmonių amplitudė mažėjo, ji darėsi vis normalesnė ir artėjome prie tarptautinio lygio.

Norėčiau komplimentą ir žurnalistams pasakyti: nuo pat nepriklausomybės atgavimo buvo labai daug leidinių, skiriančių dėmesį architektūros temai. Ir nesvarbu, kad dalis jų buvo visiškai bulvariniai. Svarbu, kad visuomenė visą laiką buvo masažuojama architektūra.

ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATAS ARKA

Video interviu: https://youtu.be/CRLACcxZC0M

29

30

„MESSE FRANKFURT“: NAUJI POKYČIAI GERESNIEMS REZULTATAMS VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

„Laikas atrasti daugiau vietos reorganizavimui ir modernizmui“, – skambius žodžius, ištartus „Messe Frankfurt“ prezidento ir generalinio direktoriaus Wolfgango Marzino, išgirdo 2018 m. pab. į Lenkijoje, Varšuvoje, vykstančią spaudos konferenciją susirinkę asmenys.

Nors W. Marzinas spaudos konferencijoje nedalyvavo, jo siųsta nuotolinė žinutė buvo aiški ir motyvuojanti – atėjo metas pokyčiams. Žinoma, pokyčiai dėl intensyvesnės inovacijos integracijos į „Messe Frankfurt“ veiklą nereiškia, kad bus atsisakoma tradicijų. Priešingai, pasak „Messe Frankfurt“ veiklos vykdytojų, modernizmas tik dar labiau sustiprins nuo pat sukūrimo puoselėjamą kultūrą. „Nauji pokyčiai, nauja ženklodara, naujas pojūtis ir perspektyva nubrėš dar aiškesnes ribas, nurodančias, kas yra susiję, kas turi būti sujungta, kas negali vienas be kito“, – vaizdo pranešime filosofiškai apie naujus ISH parodos organizavimo principus pasakojo W. Marzinas.

Išsamiau apie pokyčius ir naujas galimybes spaudos konferencijos metu papasakojo vyresnioji Technologijų departamentų viceprezidentė Iris Jeglitza Moschage, akcentavusi parodos esenciją išreiškiančius ir ženklodaros dalimi tapusius žodžius „vanduo, energija, gyvenimas“ (angl. water, energy, life).

I. J. Moschage susirinkusiesiems pristatė „Messe Frankfurt“ misiją ir tikslus, apimančius visą pasaulį. „Mes dirbame daugelyje pasaulio šalių, tačiau mūsų šaknys – Frankfurte“, – sakė I. J. Moschage, pridurdama, kad bendrovės veiklos tikslas – sukurti sąmoningesnę šiandieną dėl geresnio rytojaus. „Messe Frankfurt“ yra vienas labiausiai sėkmės lydimų tarptautinių veikėjų, bendrovė turi savo parodų centrą, o pardavimų skaičiai siekia 669 mln. eurų. „Messe Frankfurt“, kaip patikimas atskirų pramonės sektorių partneris, sukuria naujoviškų tinklų platformas. Kiekvienais metais organizuoja apie 150 prekybos mugių Frankfurte ir daugelyje kitų miestų.

Spaudos konferencijoje paliesta skaudi užterštumo problema ir neapsakomas poreikis rūpintis natūraliais ištekliais, vartojimo bei atliekų skirstymo valdymu. „Didžioji dalis populiacijos gyvens tokiuose miestuose kaip Šanchajus, kuris yra trečias pagal dydį miestas visame pasaulyje. Dešimt metų nuo dabar 2/3 populiacijos gyvens 43 megamiestuose“, – prognozavo I. J. Moschage, pasakodama, kokių veiksmų ir pokyčių imasi bendrovė, siekdama sukurti geresnius ryšius tarp sektorių, galinčių skatinti teigiamus globalius pokyčius.

Konferencijos metu pristatyta atnaujinta parodos vieta ir kiti priimti pokyčiai. Taip pat atskleistas pasikeitęs Frankfurte organizuojamos ISH parodos laikas – paroda vyks 2019 m. kovo 11–15 dienomis. I. J. Moschage taip pat papasakojo apie „Messe Frankfurt“ išmaniosios programėlės sukūrimą bei tinklalapio pokyčius ir draugiškesnę patirtį vartotojams, ieškantiems informacijos internete. „Mūsų tikslas – pristatyti ne tik tai, kas galėtų būti, kas galbūt turėtų būti, bet tai, kas jau yra, kas jau egzistuoja čia ir dabar, ir kaip mes galime tuo tinkamai pasinaudoti. Kas yra dabartyje ir tinka ateičiai?“ – spaudos konferencijoje sakė I. J. Moschage. Taip pat ji dėkojo visiems susirinkusiesiems ir prisiminė, kad Lenkija ir „Messe Frankfurt“ turi ypatingą ryšį.

Prieš šešerius metus Lenkija tapo viena pirmųjų bendrovės partnerių.

31

ARCHITEKTŪRA

Kaip inovacijos keičia architektūrą?

JELENA GRABOVSKAJA

Dirbtinis intelektas keičia pasaulį ir užkariauja vis daugiau žmogaus veiklos sričių. Jis jau pakeitė kibernetinį saugumą, mediciną ir gamybą. Atėjo ir architektūros eilė, bet specialistai ramina – architektūros kūrybinė dalis kol kas tikrai liks žmogui. Tačiau, automatizavę pasikartojančius procesus, mes galime sutaupytą laiką investuoti į kūrybinius sprendimus.

Dirbtinis intelektas – tai kompiuterinė sistema, kuri per ypač trumpą laiką gali apdoroti didžiulį kiekį informacijos, kas ypač svarbu architektūros srityje. Architektai, padedami dirbtinio intelekto per milisekundę galintys išanalizuoti tonas anksčiau sukurtų duomenų, siekdami patobulinti projektavimo procesą, gali daryti stebuklus.

32

PARAMETRINĖ ARCHITEKTŪRA Naujos kompiuterinės technologijos veikia šiuolaikinę architektūrą ne tik apdorodamos didžiulius informacijos srautus, bet ir iškeldamos į pirmąjį planą parametrinę, arba algoritminę, architektūrą. Parametrinis projektavimas jau dešimtmetį egzistuoja kaip avangardinis dizainas. Tačiau šiandien dėl išvystytų technologijų algoritminė architektūra pretenduoja tapti pagrindiniu skaitmeninės epochos stiliumi.

Parametrinė architektūra – šiuolaikinių architektų slaptasis ginklas – tai dizaino sistema, sujungianti skulptūrą, matematiką ir architektūrą, leidžianti žaisti su pastato parametrais ir sukurti modelį, kuris išeina už įprastų formų ir konstrukcinių sprendimų ribų. Naudojamos parametrinio projektavimo programos, pavyzdžiui, „Grasshopper“, pasitelkia geometrinį programavimą su sudėtingais algoritmais, kurie leidžia pastatą pertvarkyti ir optimizuoti naujai iškilusiems poreikiams patenkinti.

ARCHITEKTŪRA

„GYVI“ NAMAI Pagrindinis architekto uždavinys yra ne tik įkūnyti savo fantazijos polėkį, bet ir atlikti užduotį, kurią jam kelia miesto planuotojai. Be tiesioginės funkcijos, pastatas turi atitikti ir ekologinius, efektyvaus išteklių naudojimo standartus. 2018 metais Rijadą (Saudo Arabija) papuošė garsios architektės Zahos Hadid kūrinys – Saudo Arabijos karaliaus Abdullah naftos studijų ir tyrimų centras (KAPSARC, angl.

King Abdullah Petroleum Studies and Research Center). Šis architektūros perlas – gigantiška „gyva“ struktūra, kuri vėliau gali augti nepažeisdama bendro pastato vaizdo.

Modulinė konstrukcija susideda iš milžiniškų šešiabriaunių kristalo formos „ląstelių“ tinklo, kuris iškyla virš bendro smėlėto kraštovaizdžio. Pastatų fasadai turi porėtą struktūrą, užtikrinančią šviežio oro cirkuliaciją ir natūralų pastatų apšvietimą, be to, apsaugančią vidinę erdvę nuo kaitrių tiesioginių saulės spindulių ir stiprių vėjo gūsių.

Centras gavo LEED „platininį“ sertifikatą, kuris reiškia, kad struktūra naudoja energiją taupančias technologijas, turinčias minimalų neigiamą poveikį aplinkai. Daliniai energijos poreikiai patenkinami iš saulės kolektorių, sumontuotų ant konstrukcijos stogo. Centras taip pat turi antrinę vandens valymo sistemą. Nors Saudo Arabijos karaliaus Abdullah naftos studijų ir tyrimų centras puikiai demonstruoja, kaip gražiai galima subalansuoti kūrybinį polėkį, tvarų išteklių naudojimą ir kraštovaizdžio iššūkių sprendimą, pastatų kūrėjai žengia dar toliau.

33

ARCHITEKTŪRA

Avangardiniai architektai siekia, kad pastatas ne tik stebintų ir sąveikautų su aplinka, bet ir reaguotų į aplinkos pokyčius savo pagrindiniais elementais, o ne sudėtingais ir brangiais techniniais prietaisais.

Puikus pavyzdys gali būti eksperimentinis biurų pastatas „Media-ICT“ su pripučiamu fasadu, pastatytas 2011 me-

tais. Architektas Enricas Ruizas Geli’is pastatė „Media-ICT“ savo gimtajame mieste, Barselonoje. Pripažinto architektūros šedevro pagrindinė koncepcija aplinkos ir modernių technologijų sintezė. Išorinė biurų pastato konstrukcija padengta specialiu ETFE (angl. Ethylene tetrafluoroethylene) sluoksniu – inovatyviu skaidriu termoplastiku, kuris naudojamas kaip stiklo alternatyva. Jį sudaro teflonas, plėvelė ir folija. Šviesos jutikliai, sumontuoti trikampio formos oro kamerose, plečia arba suspaudžia kameras, atsižvelgdami į saulės spindulių intensyvumą, taip reguliuodami mikroklimatą ir šviesą patalpoje. Koreguodamas patalpų apšvietimą ir temperatūrą pastatas naudojasi savo „intelektu“. Pavyzdžiui, kai pastato fragmentui reikia šešėlio, „Media-ICT“ specialiu prietaisu užpildo šį fragmentą azoto debesiu, kuris neleidžia į patalpą patekti saulės spinduliams. Debesis susidaro per 30 minučių ir laikosi apie 3 valandas. Pastatas taip pat neleis, kad tuščiame kambaryje būtų įjungtos visos šviesos – šviestuvai įsijungia tik ten, kur yra žmogus.

Neįprastas kompleksas surinktas iš lengvųjų metalų konstrukcijų, kurios praktiškai kaba ore. Pasitelkus naujausias technologijas, kiekvienos lentjuostės svoris buvo kruopščiai apskaičiuotas ir sumažintas iki galimo minimumo. Todėl visa struktūra pasirodė esanti 70 % lengvesnė, o tai leido sutaupyti 1,5 mln. dolerių.

34

ARCHITEKTŪRA

IŠMANIEJI MIESTAI Tai tik keli pavyzdžiai, kaip gali atrodyti išmaniųjų miestų namai artimiausiu laiku. Dar daugiau – po kelerių metų miestai taps vieta, kur pastatai, išmanieji telefonai, automobiliai ir viešosios vietos bendraus tarpusavyje, kad pagerintų gyvenimo sąlygas, ribotų atliekų kiekį, padidintų saugumą ir mažintų eismą. Anksčiau architektams miesto planavimas buvo iš tikrųjų sudėtinga užduotis, kuriai atlikti reikėjo daug metų kruopštaus planavimo ir skaičiavimų. Šiandien dirbtinis intelektas šį procesą gerokai palengvina.

Architektams liks idėjos kūrybos džiaugsmas, o visą modeliavimą, skaičiavimus, koregavimą atliks išmaniosios technologijos.

Reikia pripažinti, kad išmanieji miestai pradeda kurti naują technologijų ir pažangos erą per tai, kaip mes projektuojame, kaip statome ir pagaliau gyvename, kaip stengiamės kurti geresnius, tvaresnius miestus.

Terminas „Smart“ miestų kontekste neapsiriboja vien tik automatizuotų sistemų ir dirbtinio intelekto sąveika, bet nurodo ir būdą, kaip architektai bei miesto valdininkai sprendžia kylančius miesto gyvavimo iššūkius. Planuodami šiuolaikinius miestus ir atsižvelgdami į jų augimo tenden-

cijas, architektai privalo išmanyti ne tik urbanistinį dizainą, architektūrą, bet ir ekonomikos augimo tendencijas, miesto tankumo ir zonavimo klausimus, kaip geriausiai sutvarkyti infrastruktūrą. Taip pat šiuolaikiniai architektai turi žinoti ir kultūrinį pagrindą, istoriją žmonių, kurie gyvena ir persikelia į šiuos miestus, tradicijas, kurioms jie atstovauja. Šios visuomenės vertybės yra gyvybiškai svarbios nustatant miesto vystymosi kryptį ir naujų technologijų pritaikymo galimybes.

Mes jau turime architektus, kurių darbai yra ženklas, kad miestas juda į ateitį: Zaha Hadid, Renzo Piano, Shigeru Ban. Nes šie ateities miestų pranašai įgyvendina savo vizijas būtent ten, kur yra paruoštas „dirvožemis“ – tinkama meninė, kultūrinė ir aplinkosauginė terpė. Šią terpę kuria žmonės – miesto gyventojai, suprantantys naujovių svarbą. Sudėtingiausias uždavinys, kurį reikia spręsti protingam miestui – architekto išradingumo ir socialinių, ekonominių bei ekologinių bazinių rėmų balansas. Geriausi pasaulio dizaineriai ir architektai yra ne tik puikūs menininkai, bet jie dar ir žino, kaip dirbti sudėtingomis kintančio miesto sąlygomis, išsaugant jo kultūrinį ir tradicinį savitumą.

35

ARCHITEKTŪRA

36

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTAI KOSMOSE Beje, šiuolaikinių technologijų galimybės leido architektams neapsiriboti vien tik Žemės planeta. Mūsų amžininkai yra įsitikinę, kad jau artimiausiu metu žmonės turės galimybę keliauti į kitas planetas. Tam, kad mums nereikėtų vargti ieškant būsto, pavyzdžiui, Marse, kompanija „Xiaomi“ ir dizainerių komanda iš architektūros studijos „Studio Open Architecture“ sukūrė „Mars Case“ – modulinio namo prototipą.

Modulis gali perdirbti energiją, kad taupytų išteklius, ir yra lengvai surenkamas transportuoti. „Mars Case“ yra 2,4 x 2,4 x 2 m matmenų, turi natūralią energijos cirkuliaciją ir galimybę perdirbti atliekas. Architektų teigimu, namas galės grąžinti energiją, orą ir vandenį atgal į integruotą sistemą, apdorodamas šilumą, dujas, kondensatą ir kitus elektroninių prietaisų šalutinius produktus, taip sumažindamas sunaudojamus išteklius.

Visos modulio dalys, įskaitant gyvenamąsias, gali būti sulankstomos ir taip saugomos bei transportuojamos. Namą galima bus sinchronizuoti su technika „Xiaomi“ ir kontroliuoti išmaniuoju telefonu.

37

ARCHITEKTŪRA

„RG CLINIC“ – SUBTILIOS MEDICININĖS ERDVĖS PAVYZDYS JELENA GRABOVSKAJA Nuotr. Simonas Linkevičius

OBJEKTO PAVADINIMAS: burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos klinika „RG clinic“ UŽSAKOVAS: „RG clinic“ INTERJERO ARCHITEKTĖ: Laura Butrimavičiūtė, A INTERIOR ĮGYVENDINIMO METAI: 2018

Medicinos įstaigos paprastai asocijuojasi su baltomis sienomis ir neišvaizdžiu interjeru. Bet šiuolaikinės klinikos drąsiai griauna šį stereotipą. Į jų gretas harmoningai įsiliejo ir nauja burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos klinika „RG clinic“.

Jos subtilus interjeras – tikra palaima kiekvieno apsilankiusiojo akiai ir skoniui. Vis dėlto pasiekti tokį rezultatą nebuvo lengva, ypač atsižvelgiant į tai, kad klinikai buvo parinktos nestandartinės patalpos – loftas buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijoje.

38

„Tokioje aplinkoje norisi sukurti kažką neįprasto, neprarandant unikalaus industrinio pastato elementų. Būtent šis pageidavimas išlaikyti industrinio stiliaus koncepciją padiktavo interjere atsiradusių medžiagų ir formų derinį – faktūriškas betonas, vario spalvos metalo elementai, lakoniško dizaino korpusiniai baldai ir balta spalva, kaip visa jungiantis fonas“, – pasakoja klinikos interjero dizainerė Laura Butrimavičiūtė. Įgyvendinant bet kurį projektą labai svarbu, kad užsakovo ir dizainerio galutinio rezultato vizija sutaptų. Šiuo atveju abi pusės labai lengvai rado bendrą kalbą, todėl užsakovė visiškai pasitikėjo dizainere ir leido jai įgyvendinti visus kūrybinius sumanymus. L. Butrimavičiūtė neslepia, kad pritaikyti loftą visiškai naujai funkcijai nebuvo paprasta.

Reikėjo pakeisti patalpų paskirtį, tinkamai suplanuoti klinikos erdves, siekiant patogumo, funkcionalumo ir ergonomiškumo. Taigi vienu didžiausių iššūkių tapo vientisos ir atviros lofto erdvės tinkamas suskirstymas numatytoms

ARCHITEKTŪRA

funkcijoms atlikti – tai ir trys procedūrų kabinetai, ir personalo poilsio kambarys, ir pacientų laukiamasis, sanitariniai mazgai bei visos pagalbinės patalpos. Žinoma, reikėjo nepamiršti ir griežto higienos normų bei statybos techninių reglamentų laikymosi, projektuojant šį interjerą.

Klinikos dizainerė atskleidžia ją įkvėpusį šio projekto kodą: betonas / balta / varis. „Betonas, turbūt dažniausiai su industriniu stiliumi siejama medžiaga, buvo pasirinktas kaip dominuojantis, vario spalvos blizgūs paviršiai – išskirtinis, pagyvinantis achromatinę paletę elementas, o universali balta spalva – viską suvienija į bendrą kompoziciją“, – paaiškina savo spalvinį interjero sprendimą L. Butrimavičiūtė. Įgyvendinant šį projektą, dėl patalpų funkcijų buvo labai svarbu renkantis medžiagas skirti daugiau dėmesio jų charakteristikoms: higieniškumui, atsparumui valymo priemonėms, ilgalaikiškumui ir, be abejo, kokybei. Pasirinktos medžiagos turėjo ne tik atitikti joms keliamus techninius reikalavimus, bet ir derėti prie visos erdvės koncepcijos.

Tinkamų medžiagų paieškos buvo daugiau nei sėkmingos ir „RG clinic“ interjere atsirado apsauginiu laku padengtas

39

ARCHITEKTŪRA

betonas, plaunami sienų dažai, lengvai prižiūrima epoksidinė grindų danga, itin atsparūs aukšto slėgio laminato baldų stalviršiai.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad patalpų funkcinė paskirtis kartais nustelbdavo estetinius užmojus. Pavyzdžiui, dizainerei teko atsisakyti projekto pradžioje sumanyto labai sudėtingų laužytų formų daugiafunkcio natūraliu variu dengto administratorės baldo priimamajame. Kadangi jį įgyvendinti buvo techniškai sudėtinga, o natūraliam variui reikia kur kas daugiau priežiūros, buvo nuspręsta rinktis paprastesnę formą ir lengviau prižiūrimą medžiagą. Vis dėlto pradinė estetinė idėja buvo realizuota – vario spalvos funkcionalus metalo stalas tapo laukiamojo zonos „vinimi“.

Bet tai nėra vienintelis ir pagrindinis šio projekto ypatumas.

Neįprastu medicininės paskirties patalpoms tapo ir industrinio interjero charakterio bei jam būdingų elementų išlaikymas. Patalpose paliktos atviros betono lubos, matomos inžinerinės komunikacijos, nepaslėpti elektros laidai. Dar vienas klinikos interjero aspektas – kabinetams apšviesti parinkti lakoniški minimalistinio dizaino šviestuvai, suformuojantys dinamiškas „X“ formos kompozicijas ir prikaustantys dėmesį prie nestandartinių lubų.

40

PATALPOMS ĮRENGTI – SPECIALŪS REIKALAVIMAI Medicinos paskirties patalpų įrengimo darbai – tai atsakinga užduotis, kuriai atlikti būtinas higienos pasas. UAB „Lasta“, klinikoje „RG Clinic“ atlikusi visus darbus – nuo perdangos montavimo iki dažymo, ne tik atitinka reikalavimus, kurie keliami įmonei, įrengiančiai tokio tipo patalpas, bet ir išsiskiria aukšta darbų kokybe. Kadangi klinika buvo įrengiama lofte, darbams, įgyvendinant projektą, buvo būdinga sava specifika. Erdvė turėjo tapti praktiška ir funkcionali, bet neprarasti estetinio vaizdo. Šiai užduočiai įgyvendinti prireikė sudėtingų inžinerinių sprendimų ir sumanaus komunikacijų perplanavimo. UAB „Lasta“ pavyko įgyvendinti visus dizainerės užmojus tiksliai pagal pateiktus brėžinius – tam puikiai pasitarnavo įmonės darbuotojų profesionalumas, preciziškas požiūris į darbą ir patirtis. Įmonės vadovas Laurynas Kundrotas atkreipia dėmesį, kad įrengiant patalpas teko tikrove paversti neįprastus dizainerės sumanymus: įrengti epoksidines grindis, gelžbetonio sienos imitaciją, neslėpti nulakuoto betono lubų, palikti atvirus laidus ir ventiliacijos vamzdžius. Vis dėlto kiekvienas darbų etapas buvo atliktas nepriekaištingai įkūnijant dizainerės viziją. Rezultatas – komfortabili ir elegantiška erdvė, kurioje patinka būti klientams ir malonu dirbti personalui.

ARCHITEKTŪRA

NATŪRALI ŠVIESA – SVARBI DETALĖ Renkantis langų uždangas, svarbu žinoti, kokią funkciją jos turi atlikti ir kokios paskirties bus patalpos, ar yra ypatingų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Pavyzdžiui, galvojant apie ritinines užuolaidas, drėgnai ar šiaurinėje pusėje esančiai patalpai bei kaitrios pietinės saulės pusėje esančioms patalpoms reikėtų rinktis skirtingus audinius. Šiai interjero detalei svarbi ne tik jos spalva, tekstūra ir pan., bet ir techninės audinio savybės, priežiūra. Todėl šio objekto langų uždangas užsakovai patikėjo tikriems profesionalams, kurių tiekiamų gaminių kokybe neabejojama – įmonei „Domus Lumina“. „Domus Lumina“ asortimente – sprendimai visiems langų uždangų iššūkiams, taip pat ir medicininės paskirties patalpoms. Įmonė savo gausioje skirtingiems pastatams skirtų langų uždangų paletėje turi aibę gaminių, atitinkančių aukštus viešųjų erdvių saugumo reikalavimus – ne tik nedegius, bet ir ekologiškus, akustinius, antibakterinius ritininių užuolaidų audinius, kurie yra ilgalaikiai ir atsparūs mikroorganizmams.

Bendradarbiaujant su „RG Clinic“ interjerą kūrusia dizainere, buvo nutarta klinikoje sumontuoti puikiai įsiliejančias į aplinką funkcionalias ritinines užuolaidas. Renkantis konkrečius gaminius, buvo atsižvelgiama tiek į funkcionalumą, tiek į estetiką. Nuspręsta, kad šiam interjerui labiausiai tiks baltos ritininės užuolaidos – jos saugo privatumą, tačiau ne blokuoja, o švelniai filtruoja šviesą.

41

KONKURSAS

42

KONKURSAS

43

KONKURSAS „MISIJA - BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN“ TOP 6

VAIDA KANDRATAVIČIŪTĖ, KRISTINA BALAIŠYTĖ IR KRISTINA VADOKLĖ „IDAS” interjero dizaino ir architektūros studija Interjeras dažnai tampa kompanijos vizitine kortele. Na, o darbuotojų elgesys glaudžiai susijęs su žmogaus, kaip visavertės asmenybės, vertinimu. Sukūrėme biuro interjero koncepciją, paremtą šiomis vertybėmis: žmogaus individualumas, sveikatingumas, darbo aplinkybių pasirinkimo laisvė ir galimybė kontroliuoti asmeninį laiką, skirtą šeimai bei turiningam ir aktyviam laisvalaikiui. Kurdami tiek atvirą naujovėms, tiek besilaikančią vertybių strategiją, erdves planavome taip, kad bet kuri kompanija, galinti dirbti atvirose darbo erdvėse, įsikurtų lengvai ir greitai, prisitaikydama savo sukurto įvaizdžio spalvinį sprendimą interjere.

RADVILĖ TIREVIČIŪTĖ IR LAURA DABRAVALSKYTĖ Interjero dizaino studija „DVI DESIGN“ Biuro interjeras kuriamas šiandienos ir rytojaus kartai. Kartai, kuri tampa vis laisvesnė ir, padedant inovacijoms, nepriklausoma judėti darbo vietos atžvilgiu. Kuriamas atvirojo tipo biuro konceptas, užtikrinantis galimybę rinktis erdves pagal darbo specifiką ar užduotį. Dažnėjant biurų kaitai, atsisakome nereikalingų pertvarų ir erdves skaidome baldiniais sprendimais. Kuriame biuro aplinką, kuri įkvepia ir skatina dalytis, kurti gerovę. Projektuojamame biure numatytos stacionarios darbo vietos, vietos svečiams, garso ir vaizdo konferencijoms, virtuvės ir poilsio zonos, posėdžių salės.

Stiprindami santykį su klientu, projektuojame biurą be registratūros, nes kiekvienas darbuotojas savo svečią pasitinka asmeniškai.

TOMA ZNATAVIČIŪTĖ Architektė Projekto „MOBILUS BIURAS“ idėja – atrasti atviros ir uždaros darbo vietų balansą, sujungiant privatumą su atvirumu ir suteikiant galimybę darbuotojui lengvai laviruoti tarp šių dviejų koncepcijų.

Unikalūs baldiniai moduliai su ratukais suteikia vizualaus privatumo, atsiranda galimybė lengvai keisti jų išdėstymą ir skaičių pagal poreikį ir taip kurti mobilų biurą tiesiogine prasme. Darbo vietų moduliai dėliojami pagal planinę struktūrą palei langus, vietomis įterpiant poilsio zonas, bendras pasitarimų erdves.

44

JANINA BASOVA IR EIVINA LAZICKAITĖ UAB „KUBINIS METRAS“ interjero dizainerės

„GIRLS CLUB“ – biuras, skirtas moterų darbo vietoms. Jis skatina verslumą, pasitikėjimą ir tarpusavio pagalbą, siekiant profesinių tikslų. HUB’o principo erdvė atvira nuomotis darbo stalui įvairioms veikloms vykdyti. Atviros erdvės principas leidžia komunikuoti, kooperuotis ir atlikti bendrus projektus. Interjeras kurtas tamsus ir vientisas, išryškinant individualias detales, akcentus. Skirtingų aukščių darbo stalai, skirtingų tipų darbo kėdės leidžia pasirinkti sau patogią darbo aplinką, o neutrali atmosfera leidžia kurti sau patogų klimatą, skatina saviraišką ir savarankiškumą.

RITA KUNDROTAITĖ Interjero dizainerė Konkurso užduotis koncentruoja dėmesį į tai, kokia mūsų darbo aplinka yra šiandien ir kaip ji gali keistis. Pasirinkta analizuoti šį klausimą per socialinę prizmę, nes bet kokiu atveju darbo aplinka kuriama žmogui ir jo poreikiams išpildyti. Dar viena svarbi linija, bandant prognozuoti, kokia kryptimi judame, – tai ekologiniai iššūkiai, kurie vyksta globaliu masteliu. Biuro erdvė paliekama visiškai atvira, neskaidoma pertvaromis ir sienomis – tai gali būti užuomina atsisakyti juntamo hierarchinio suskirstymo, propaguoti skaidrumą ir bendradarbiavimą. Taigi ateities biuras galėtų būti – socialiai ir ekologiškai atsakinga erdvė, kurioje žmogus jaučiasi bendruomenės dalimi.

AISTĖ KUNCEVIČIŪTĖ - GUDELIENĖ, ŽYGIMANTAS GUDELIS ir AUGUSTĖ GASPERAITYTĖ a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos architektai Siūloma koncepcija – šiuolaikiškas, atviras, tvarus, inovatyvus, šviesus ir nekenksmingas naudotojui – žmogui – biuras. Pagal universalaus dizaino principus projektuotos erdvės yra ergonomiškos, pritaikytos arba prisitaikančios prie darbuotojų bei lankytojų poreikių. Sprendiniai paremti „World Green Building Council“ sveikų ir produktyvių biurų projektavimo rekomendacijomis. Siūlomoje koncepcijoje suprojektuota motyvuojanti aplinka, centrinį branduolį supantis takas skatina darbuotojus judėti, taip pat gamina energiją smulkiems biuro poreikiams. Pagrindinis biuro akcentas – gamtos oazė, kuri ne tik pasitinka, bet ir supa darbuotojus visos dienos darbų metu.

45

KONKURSAS

PROJEKTO PARTNERIAI

46

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

PAGRINDINAI PROJEKTO RĖMĖJAI

KONKURSAS

KONKURSINIAI JAUNŲJŲ PROFESIONALŲ PROJEKTAI UŽ LIETUVOS RIBŲ – INSPIRUOJANTYS PAVYZDŽIAI „IŠMANUSIS MIESTAS V“ DALYVIAMS

„POWERFUL SPACES“ Metai: 2018 Dalyviai: Porto universiteto Architektūros fakulteto studentai, Portugalija Laimėjimas: „Young Talent Architecture Award“ (YTAA), pirmoji vieta už architektūrinį projektą Pagrindinė mintis – erdvė, turinti specifinę struktūrą, kuri kuria ryšį tarp miesto ir pastato. Pagrindinės pastato funkcijos – konferencijų ir biurų erdvės. Visa tai priklauso nuo dviejų neatskiriamų veiksnių: struktūros, dizaino elemento, kuris generuoja erdvių stilistiką (visuma, apimanti skirtingus komponentus), ir konkrečių medžiagų – šiuo atveju betono, kuris sukuria stiprų ir konstruktyvų monumentalios architektūros įvaizdį

„FINNSKOGENS HUS“ Metai: 2018 Dalyviai: tarptautinė jaunųjų architektų komanda, Danija Laimėjimas: „A new Museum of Forest Finn Culture in Norway Competition“ , pirmoji vieta ir premija už architektūrinį kultūros muziejaus projektą Tarptautinė jaunų architektų komanda laimėjo pirmąją vietą ir prizą konkurse „Finnskogens Hus“ už kultūros muziejaus koncepto pasiūlymą. Konkurso tikslas – šviesti muziejaus lankytojus apie XVI–XVII a. Švedijos ir Norvegijos miškuose gyvenusius vietinius suomius bei migrantus. Komandos pasiūlymas „Finnskogens Hus“ – muziejus miške.

Visas pastatas yra tarsi miškas, apsuptas kolonų ir kuriantis ryšį tarp miško bei muziejaus architektūros. Pastato ir kraštovaizdžio sąveika išorėje ir viduje pasakoja tuomečių miško suomių istoriją, kultūrą. Tamsiu paros metu muziejaus šviesa išsisklaido tarp suprojektuotų stulpelių ir subtiliai apšviečia šalia esantį mišką.

47

KONKURSAS

„CENTER FOR MULTIMEDIA ARTS“ Metai: 2017 Dalyviai: Britų aukštosios meno ir dizaino mokyklos studentai Laimėjimas: „International Design Awards“ (IDA), pirmoji vieta už interjero projektą Buvusios jėgainės transformacijos į multimedijos meno centrą idėja – pastatas laikomas korpusu, o naujos erdvės subtiliai susilieja su esama erdve. Konstrukcija susideda iš kelių stačiakampių konteinerių ir yra padalinta į tris lygius. Šiuo metu pastatas yra perpildytas ir praradęs istorinę išvaizdą.

Tad studentai išsikėlė uždavinį – erdves suprojektuoti taip, kad meno centro lankytojai nepamirštų pastato istorinių, industrinių buvusios jėgainės elementų.

„CLIP HOUSING SYDNEY AFFORDABLE HOUSING DESIGN“ Metai: 2017 Dalyviai: Taivano technikos universiteto studentai, Taivano universitetas Laimėjimas: „International Design Awards“ (IDA), pirmoji vieta už architektūrinį projektą „Clip Housing“ dizaino sprendinys Sidnėjaus gyventojams suteikia būstą už prieinamą kainą. Projektas paremtas idėja miestui ir jo gyventojams leisti propaguoti sveiką ir aplinkai nekenksmingą gyvenimo būdą. Lankstumas yra šio dizaino ašis. Struktūra paremta moduline sistema, kurioje naudojami keturi skirtingi surenkamieji įrenginiai, padedantys realizuoti greitą ir nebrangią konstrukciją.

Be to, vertikalus tvirtinimas maksimaliai sprendžia perpildyto būsto problemą. Naudojant keturis skirtingus vienetus ir derinius sukuriamos įdomios ir įtraukios viešosios erdvės.

48

KONKURSAS

„NATIONAL GEO-MONUMENT PARK“ Metai: 2018 Dalyvis: Moratuvos universiteto studentas, Šri Lanka Laimėjimas: „World Landscape Architecture Award“ (WLA), pirmoji vieta už kraštovaizdžio architektūrą Parkas Alagalos kalnų regione, Šri Lankoje, yra kraštovaizdžio architektūros projektas, turintis unikalią gamtos ir žmogaus suderinamumo koncepciją. Šis parkas skirtas geologiniam ir geografiniam paveldui išsaugoti.

Sukurtas tvaraus, struktūriško dizaino takas, naudojant natūralias geografines formas ir medžiagas. Lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su juos supančios gamtos geografiniu, istoriniu bei kultūriniu paveldu.

„GLOBAL ENERGY LANDSCAPES: EVOLUTIONARY PROCESS OF INFRASTRUCTURES IN NEW TERRITORIES. THE PATAGONIA CASE“ Metai: 2018 Dalyviai: Kordobos valstybinio universiteto (UNC) studentai, Argentina Laimėjimas: „International Federation of Landscape Architects Award“ (IFLA), pirmoji vieta ir didysis prizas už kraštovaizdžio architektūrą Šis projektas tiria potvynių ir atoslūgių pritaikymą elektros energijai generuoti Patagonijoje. Kraštovaizdžio formavimą projekte sudaro operatyvi sistemų ir jungčių platforma, leidžianti žmogui prisitaikyti prie miesto (megapolio) ir jo infrastruktūros. Nepertraukiamo vartojimo ir pramonės laikotarpiu infrastruktūra įgyja naują laipsnį, ji tampa atsakinga už ryšį tarp žmogaus ir aplinkos. Projekte studentai parengia pasiūlymą, naudodami naują vandens sistemą. Ši sistema yra daugelio gamtos ir jos ekologijos tyrimų rezultatas. Remdamiesi vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu Patagonijos tyrimu, studentai teritoriją suskirstė į keturias kategorijas: aplinka, vandens gamyba, energetika ir turizmas.

Architektūrinėje dalyje studentų tikslas buvo įdiegti minimalius komponentus teritoriniame, didelio masto projekte, formuojant tinklus, jungtis ir kuriant naujas infrastruktūras.

Pagal šį metodą studentai sprendžia XXI a. problemas.

49

SH OW RO O M P ROJ E K TAS

2019 m. sausis – 2019 m. birželis

KVIEČIAME PROJEKTO PARTNERIAIS TAPTI IŠMANIŲ AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS PRODUKTŲ IR INOVATYVIŲ TECHNOLOGIJŲ TIEKĖJUS 50 50

JUNG SHOWROOM konkurse!

ĮGYVENDINTĄ savo projektą!

KELIONĘ į vieną išmaniausių pasaulio viešbučių!

Modernios technologijos keičia vartotojų poreikius, lūkesčius, ir skatina progresą. XXI amžiuje neįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniųjų telefonų, kompiuterių, kitų protingų prietaisų, dirbame, leidžiame laisvalaikį, pradedame ir baigiame dieną apsupti vis labiau tobulėjančiomis technologijomis ir inovacijomis. Tačiau kokiuose namuose gyvename?

Ar jie – išmanūs? Kuo išmanusis pastatas skiriasi nuo paprasto? Kaip išnaudoti technologijų potencialą ir kokios turėtų būti mūsų modernios privačios ir viešosios erdvės?

Konkurso dalyviai kurs vizualizacijas ir koncepcijas JUNG demo viešbučio kambario ir demo buto projektams. Projektuose bus suderinti energijos pusiausvyros, estetikos, praktiškumo ir efektyvumo elementai, darbai atspindės protingo namo koncepciją ir užtikrins projektų funkcionalumą ir dizaino įvairovę, valdymo patogumą, pažangių technologijų panaudojimą ir estetišką išvaizdą.

Kviečiame registruotis ARCHITEKTUS IR INTERJERO DIZAINERIUS.

Geriausios koncepcijos bus įgyvendintos naująjame JUNG SHOWROOM’e Vilniuje

Daugiau informacijos ir registracija: tel. nr. +370 626 364 93 ir el. paštu aureja@structum.lt

REGISTRUOKITĖS JAU DABAR!

51

S TAT Y B A

AGROKONCERNAS – NAUJŲ IDĖJŲ SŪKURYS VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ Nuotr. Jevgenija Žukova, Norbert Tukaj

UŽSAKOVAS: UAB „Agrokoncernas“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „YIT Lietuva“ ARCHITEKTAI: UAB Ambraso architektų biuras, AUTORIAI: Audrius Ambrasas ir Rasa Ambrasienė; BENDRADARBIAI: Ieva Bogušaitė, Justas Jankauskas, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė KONSTRUKTORIUS: Adomas Sabaliauskas PROJEKTUOTOJAI: „Nit projektai“, projekto vadovas Tomas Karosas AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĖS grindinio raštą inspiravo „Do Architects“ OBJEKTO ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖ: A

52

S TAT Y B A

53

S TAT Y B A

R. AMBRASIENĖ

A. AMBRASAS

„Agrokoncerno grupės“ įmonės 25 metų veiklos sukaktį pasitiko naujame, inovatyviame 6 tūkst. m2 ploto pastatų komplekse. Tai – vienas moderniausių biurų objektų, kuriame gausu netradicinių architektūros sprendimų ir novatoriškų verslo idėjų. Agrokoncerno pastatų kompleksas iškilo Vėrupės g. 1, Babtų km., Babtų sen., Kauno r. savivaldybėje. Projekto užsakovas – UAB „Agrokoncernas“, generalinis rangovas – UAB „YIT Lietuva“, architektai – Audrius Ambrasas ir Rasa Ambrasienė.

54

S TAT Y B A

POKYČIAI Į NAUDĄ UAB „Agrokoncerno grupė“ generalinio direktoriaus Valdo Eimonto teigimu, naujame komplekse susilies žemės ūkio, technikos ir mokslo pasauliai, kurie bus atviri Lietuvos ir užsienio ūkininkams bei įmonėms. „Šią vietą pasirinkome ne tik dėl to, kad jau anksčiau turėjome čia įsigiję sklypą. Tai strategiškai puiki vieta – geras susisiekimas, sklypas praktiškai yra Lietuvos viduryje. O, kadangi mes esame bendrovė, kuri vykdo veiklą žemės ūkio srityje, persikėlimas iš miesto į rajoną, mūsų manymu, yra itin didelis pliusas. Juk taip artėjame prie žemės ūkio, esame arčiau ūkininkų, kurie yra Kauno rajone, artėjame prie Babtų ir tikimės, kad galėsime aktyviai dalyvauti miestelio bendruomenės gyvenime“, – pasakoja V. Eimontas. Bendrovės generalinis direktorius taip pat tikina, kad naujo pastato konstrukcija ir interjeras atitinka įmonių filosofiją. „Su architekto Ambraso komanda paruošėme projektą, kuriuo esame labai patenkinti. Mūsų darbuotojai džiaugiasi, nes pasikeitė darbo sąlygos. Esame dėkingi tiek architektams, tiek rangovui „YIT Lietuva“, kuris kokybiškai įgyvendino projektą, todėl dabar būdami čia galime džiaugtis pokyčiais ir siekti dar geresnių rezultatų“, – sako V. Eimontas, džiaugdamasis, kad galutinis rezultatas puikus tiek vizualiniu, tiek eksploataciniu požiūriu.

55

S TAT Y B A

YPATINGI ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDIMAI

KOKYBĖ – PRIORITETAS

Architektų teigimu, didelės įmonės būstinę iškelti į periferiją yra drąsus žingsnis, net jeigu ta įmonė ir dirba žemės ūkio srityje. Todėl svarbiausias iššūkis ir buvo sukurti tokią aplinką, kad net ir viduryje laukų esantis pastatas maloniai nuteiktų tiek darbuotojus, tiek atvykstančius svečius.

Viena statybų sektoriaus lyderių „YIT Lietuva“ atliko objekto generalinę rangą. Įmonės komanda rūpinosi, kad visi pastatų kompleksą sudarantys pastatai būtų realizuoti remiantis aukščiausiais kokybės reikalavimais. „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas pasakoja, kad užsakovas itin didelį dėmesį skyrė patalpų patogumui. Kadangi modernios įmonės supranta komfortiškos ir malonios aplinkos svarbą darbuotojų produktyvumui, jos skiria vis daugiau investicijų aplinkai gerinti. „Vertiname užsakovo pasitikėjimą, sklandų bendradarbiavimą, vieningą geriausio rezultato siekį ir džiaugiamės galėję įgyvendinti projektą, kuris neabejotinai prisidės ir prie regiono ekonominės plėtros“, – sako K. Vanagas.

„Žemės ūkio pastatai istoriškai išsiskiria racionaliomis, funkcijos padiktuotomis formomis, monumentaliais tūriais, aiškiai atskirtomis „paradinio“ ir „ūkinio“ kiemo erdvėmis. Kuo dar galėtų išsiskirti santūrus žemės ūkio bendrovės pastatas? Oranžerija – tai buvo pirma mintis, galvojant tiek apie pastato įvaizdį, tiek apie vidaus erdves, kuriose žmonės praleis visą darbo dieną. Ši idėja patiko užsakovams ir žiemos sodo vieta, ir dydis nepasikeitė nuo pirmojo eskizo“, – apie architektūrinę idėją pasakoja architektas A. Ambrasas. Jis taip pat įsitikinęs, kad objektą „įvesti į aplinką“ daug pastangų neprireikė. Nors sklype jau buvo tvenkinys, suformuotas įvažiavimas, asfaltuotos aikštelės, kurias užsakovas pageidavo išsaugoti, aplinka nebuvo įpareigojanti ir suteikė laisvės kuriant naujas erdves.

Paklaustas apie iššūkius, architektas sako, kad architektų problemos visada tos pačios – kaip perskaityti užsakovo mintis, suvokti jo poreikius ir sukurti tokį pastato „scenarijų“, kuriame visi rastų savo vaidmenis. „Projektuojant ryškėjo programa, ji kito ir pagal architektūrinius eskizus. Į vieną kompleksą architektūriškai reikėjo sujungti skirtingas funkcijas: biurus, autotechnikos servisą, laboratoriją, plovyklą, šiltnamį, sandėlius, didelę susirinkimų salę, maitinimo bloką. Svarbiausia, kad užsakovas patikėjo ir pasitikėjo architektais, o mums pavyko įgyvendinti praktiškai visus sumanymus“, – teigia A. Ambrasas ir džiaugiasi sėkmingu projekto rezultatu, kuris, architekto teigimu, pasiektas tik dėl užsakovo, generalinio rangovo, architektų, konstruktorių, inžinierių ir statybininkų bendro pasiaukojamo darbo.

56

Modernų „Agrokoncerno“ kompleksą sudaro: administracinis pastatas su autotechnikos priežiūros centru, autotechnikos plovyklos pastatas, apsaugos pastatas ir šiltnamis. Pirmojo objekto rytiniame bloke įrengtas autotechnikos priežiūros centras, sandėliavimo patalpos, laboratorija, darbuotojų poilsio ir maitinimo patalpos. Vakariniame bloke – administracinės patalpos. Šiuos blokus jungia žiemos sodas. Pagrindinės pastato laikančiosios konstrukcijos – monolitinio gelžbetonio sienos ir perdangos. Žiemos sodo – klijuoto medžio kolonos ir sijos, susirinkimų salės denginys – klijuoto medžio kesonas. Taip pat pastate yra ir plieno konstrukcijų, tačiau jos daugiausia paslėptos po apdaila.

Autotechnikos plovyklos pastatas suformuotas su dvejais įvažiavimo vartais priešingose sienose, plovykloje įrengta rankinio plovimo reikalavimus atitinkanti įranga.

Apsaugos pastate įrengta pagrindinė darbo ir stebėjimo patalpa su poilsio zona, virtuvėle bei sanitariniais mazgais bei dušu. Šiltnamis skirtas eksperimentiniams augalams ir testams. Jis glaudžiamas trumpąja kraštinę prie apsaugos pastato ir architektūriškai sudaro vieno pastato įvaizdį.

S TAT Y B A

FUNKCIONALUS FASADAS Generalinio rangovo sprendimu pagrindinio pastato fasado aptaisymas yra dviejų tipų. Vėdinamo fasado aklinoms dalims o karkasas įrengtas su 200 mm aukščiausių rodiklių šiltinimo sluoksniu, aptaisytas fasadinėmis plokštėmis su natūralios medžio faneruotės plokštėmis „Prodex“ bei apdailinėmis fasadinėmis plokštėmis „Alucobond“. Langų zonose naudota fasadinių aliuminio profilių sistema, kuri įrengta su dviejų kamerų stiklo paketais bei emaliuoto stiklo fragmentais perdangų zonose. Fasadų skaidymas išryškintas dekoratyviniais aliuminio profiliais, tvirtinant prie fasadinių konstrukcijų. „Fasadas suskaidytas ekstrūdiniais anoduoto aliuminio profiliais (20 x 280 mm). Tarp jų įsiterpia natūralios faneruotės plokštės ir langai. Šie profiliai išryškina kampus, parapetus, cokolius. Be to, ši detalė suteikia santūriems pastato tūriams lengvumo, o kartu ir vientisumo, išraiškingumo“, – pasakoja architektas A. Ambrasas. Anot jo, visada malonu kurti erdves konkretiems patalpų naudotojams, o ne tiesiog abstraktiems nuomininkams.

NAUJOVĖS LIETUVOJE Moderniame „Agrokoncernas“ objekte buvo svarbi kiekvienas detalė. Daug dėmesio skirta inovatyviems sprendimams, dalis jų, kaip pasakoja specialistai, absoliuti naujovė Lietuvoje.

UAB „Durų sistemos ir Ko“ objekte atliko daug svarbių užduočių. Įmonės direktorius Algirdas Rutkauskas pasakoja, kad komanda rūpinosi pastato fasadais – juos gamino ir montavo, taip pat pristatė naujovę Lietuvoje – įrengė šildomus stiklo paketus ant stogo, bei užtikrino, kad pasirinktos durų sistemos veiks nepriekaištingai. Įmonės vadovas džiaugiasi, kad kruopštus bei sklandus komandos darbas net sulaukė architekto padėkos.

PASTATO FASADUI – SKIRTINGOS KONSTRUKCINĖS SISTEMOS Gana sudėtinga užduotis teko bendrovei „Plantas“ – jos specialistai projektavo ir tiekė pastato fasado apdailos tvirtinimo konstrukciją ir pačią fasado apdailą. Įmonės vadovas Valdemaras Ruseckas, kalbėdamas apie patikėtus darbus, prisipažino, kad konstrukcinė dalis tapo tikru iššūkiu.

Kompanijos specialistams įgyvendinant projektą, reikėjo suderinti kelių skirtingų fasado konstrukcinių sistemų sąveiką taip, kad jos, būdamos persipynusios, viena kitai netrukdytų tinkamai funkcionuoti. Nelengva užduotimi tapo ir architektūrinės idėjos įgyvendinimas, kartu laikantis techninių ir apdailos gamintojų reikalavimų, keliamų įrengimui.

Bet UAB „Plantas“ daugiametė patirtis vėdinamųjų fasadų konstrukcijų gamybos ir jų nestandartinio įrengimo srityse leido puikiai įvykdyti savo įsipareigojimus.

57

S TAT Y B A

Verta atskirai paminėti ir objekte naudotą apdailą – ispaniškas HPL plokštes „Prodema“, dengtas natūraliu medžio lukštu. Jos unikalios tuo, kad medžio lukštas klijuojamas ant sintetinės plokštės, yra atsparus UV spinduliams ir kitiems klimato poveikiams. Tokio tipo apdailos plokštės yra nepasikartojančiais paviršiais, nes gamta tiesiog nesukuria dviejų vienodų vaizdų.

UAB „Plantas“ vadovas pabrėžia ir svarbų faktorių, kuris leido įmonei pasitenkinti geru galutiniu rezultatu ir įgyti daug geros profesionalumą padedančios kaupti patirties: gerą, produktyvų ir profesionalų bendradarbiavimą, vykdant projektą su kompanijomis „YIT Kausta“ ir UAB „Durų sistemos ir KO“. ŠILUMA IR VĖDINIMAS Visišku stogo įrengimu rūpinosi UAB „Daistatus“ komanda.

Stogai apšiltinti termoizoliacine medžiaga bei padengti PVCvienasluoksne hidroizoliacine danga „IKO Armourplan SM“.

Pastate įrengta geoterminė katilinė, kolektorinė, grindinio šildymo sistema, administracinėje dalyje – apatinio jungimo radiatoriai, žiemos sode įleidžiami į grindis konvektoriai su ventiliatoriumi.

Objekte taip pat įrengta mechaninė oro tiekimo ir šalinimo sistema. Vėdinimo įrenginiuose sumontuoti freoniniai šildymo, šaldymo kaloriferiai su išoriniu bloku. Pastato patalpoms vėdinti pasirinkta rekuperacinė oro tiekimo ir šalinimo sistema. Dalyje vėdinimo sistemų numatyti kanaliniai elektriniai garo generatoriai tiekiamam orui drėkinti. Administracinio pastato vėsinimą užtikrina geoterminis šilumos siurblys Vasaros metu oras bus vėsinamas aktyviomis šalčio sijomis ir fankoilais.

KOMFORTIŠKAS IR EKOLOGIŠKAS ŠILDYMAS Kaip jau minėta, objekte įrengtas geoterminis šildymas. Prie to prisidėjo ir UAB „Gelmita“ specialistai. Biurų komplekse dirbantys asmenys galės mėgautis komfortiška šiluma.

Geoterminis šildymas – tai šiuolaikiškas, patogus ir ilgalaikis būdas ne tik šildyti, bet ir vėsinti namus, tiekti karštą vandenį. Visa reikiama energija gaunama iš gamtos. Šis būdas gali būti pritaikomas įvairios paskirties pastatuose, ypatingai verslo objektuose. Geoterminio šildymo pranašumai yra tie, kad tokia sistema garantuoja ne tik šilumos tiekimą, bet ir patalpų vėsinimą bei karštą vandenį. Taip pat ji patogiai valdoma pulteliu ar telefonu. Svarbus ir ekologiškumo bei saugumo aspektas – nėra jokio degimo proceso, į aplinką nepatenka teršalai.

UAB „Gelmita“ primena, kad pasirinkus geoterminį šildymą papildomos kondicionavimo sistemos nebereikia – inovatyvi sistema užtikrina, kad bus pasirūpinta ir pernelyg šylančiu, ir sparčiai vėstančiu patalpų oru. Būtent taip ir yra „Agrokoncerno“ objekte.

Svarbu pabrėžti, kad neretai administracinės paskirties pastatai neturi daug laisvo žemės ploto, todėl gręžiniai gali būti įrengiami ir po pastatu. Tačiau tai svarbu numatyti pastato projektavimo etape.

APSAUGA NUO KARŠČIO – PRODUKTYVUMUI GERINTI UAB „Tinklelis“ pastato stiklo fasaduose bei visame oranžerijos stoge sumontavo vertikalius roletus, horizontalias žaliuzes bei žiemos stogo markizes apsaugančias pastatą nuo patalpų įkaitinimo. Visa įranga yra pilnai kompiuterizuota ir veikia autonomiškai, atsižvelgdama į oro sąlygas. Taip pat specialiai šiam objektui pagaminome ir architektūrines groteles oranžerijos patalpai. „Ši darbą atliekame jau daugiau nei 20 metų, tačiau šiame objekte nuobodu nebuvo - iššūkių turėjome daugiausia dėl dideliu gaminių gabaritų, bei įvairių gaminių pilnai kompiuterizuotos sistemos suderinimo. Darbas buvo įdomus ir produktyvus, - sako projekto vadovė Ramunė Lapukienė.

58

S TAT Y B A

TIKSLINGA GENERALINĖ PROJEKTAVIMO RANGA UAB „NIT Projektai“ (visas pavadinimas „Naujų inžinerinių technologijų projektai“) susikūrė 2001 m. ir nuo to laiko sėkmingai rengia inžinerinių tinklų projektus įvairios paskirties pastatuose.

Anot UAB „NIT Projektai“ projekto vadovo Tomo Karoso, kai projekto vadovas yra inžinierius kartu su savo inžinierių komanda, projekto rengimas ir generalinė projektavimo ranga būna gerokai kokybiškesni ir efektyvesni, nei tada, kai samdomos šešios atskiros ar daugiau inžinerinių įmonių bei atskiras projekto vadovas, kuris tame projekte nieko pats neprojektuoja. Būtent tai ir lėmė sėkmingą UAB „NIT Projektai“ dalyvavimą šiame projekte. „Kadangi projektuojame visas vidaus ir lauko inžinerines sistemas, pagrindiniai „NIT Projektai“ užsakovai, architektai, jau įvertino, kad tai yra itin patogu ir efektyvu. Mūsų įmonė rūpinasi lauko inžinerinių tinklų dalimis (vandentiekis, buitinės nuotekos, lietaus nuotekos, šilumos tinklai, dujotiekio tinklai, elektros tinklai, ryšių tinklai, gatvių apšvietimo tinklai ir kartais pasitaikantys troleibusų tinklai) bei vidaus inžinerinių tinklų dalimis (vandentiekis, priešgaisrinis vandentiekis ir automatinė gaisrų gesinimo sistema, buitinių, lietaus, technologinių ir gamybinių nuotekų tinklai, elektroniniai ryšiai, apsauginė, gaisrinė signalizacija, kitų silpnųjų srovių projektai, elektros tinklų projektai, šildymo, vėdinimo, šaldymo, dujų tinklai). Visas šias dalis patikėti atlikti skirtingiems subrangovams ir jas suderinti gali būti

keblu, todėl mes pradėjome siūlyti ne tik visą vidaus ir lauko inžinerinių tinklų projektavimo paketą, bet ir viso projekto, kaip generalinio projektuotojo, rengimą bei projekto vadovo paslaugą“, – pasakoja projektų vadovas T. Karosas. Be to, anot specialisto, siekti puikaus rezultato įpareigoja sutartis su užsakovu bei profesinė atsakomybė už tai, ką darai.

TVARKA IR ATSAKOMYBĖ – SVARBIAUSIA „Užsakovas turi savo tikslą išvystyti objektą, o mūsų tikslas – išsiaiškinti visus projektavimo klausimus su sąlygas išdavusiomis organizacijomis, kokių sunkumų gali iškilti, ir suformuluoti aiškią projekto rengimo tvarką, parengti realų projekto rengimo grafiką. Taigi laikytis projekto rengimo tvarkos bei grafiko yra mūsų atsakomybė. Taip pat užtikrinti projekto kokybę“, – sako T. Karosas. Projekto vadovo ir projekto dalių vadovų funkcijos, pareigos ir atsakomybės yra reglamentuotos, taip pat reglamentuotas ir visų projekto dalių atlikimas.

Stengiamės atitikti šiandieninius užsakovų poreikius, todėl eksperimentuojame su medžiagomis, tobulėjančiomis technologijomis ar įranga. Mums yra svarbus projektuotojų tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas kursuose bei seminaruose.

Naujos žinios, anot specialisto, visada bus geresnio rezultato išdava. Būtent dėl to įmonės projektuotojai pradeda taikyti BIM modeliavimo programas 3D projektavimo aplinkoje, o tai dar labiau patobulina pastato projektavimą, palengvina montavimo darbus.

59

S TAT Y B A

AUTOSTRADA – IŠBANDYMAS Projekto vadovas pasakoja, kad projektuojant „Agrokoncerno“ administracinį pastatą prisijungti prie centralizuotų šilumos ar dujotiekio tinklų nebuvo galimybės, jų arti nėra, todėl užsakovui buvo pasiūlytas naujoviškas geoterminio šildymo metodas. Tai pažangus ir energiškai efektyvus metodas, puikiai veikiantis pastatą apšildant žiemą ir vėsinant vasarą, gerokai prisidėjęs suteikiant pastatui A energinės klasės sertifikatą. Komandai taip pat buvo įdomu suprojektuoti architekto pastate numatyto žiemos sodo funkcijas, užtikrinančias vėdinimo, vėsinimo, drėkinimo bei šildymo sistemas. „Norint suprojektuoti inžinerines sistemas, atitinkančias užsakovų lūkesčius, reikia išsiaiškinti, kokią viziją turi užsakovas, kokia projektuojamo pastato paskirtis, kokios yra galimybės prisijungti prie centralizuotų sistemų išorėje. Pasiūlomi keli svarbiausių sistemų: šildymo, vėdinimo, kondicionavimo tinklų, variantai, aptariami jų pliusai ir minusai, išsiaiškinamos sistemų išlaidos ir, užsakovo sprendimu, pasirenkama optimaliausia sistema, surašoma projektavimo užduotis. Šie, pradžioje atlikti projektavimo užduoties sukūrimo darbai, visada garantuoja gerą projekto rezultatą“, – apie darbo eigą šiame ir kituose projektuose pasakoja T. Karosas.

Taip pat labai svarbi ir medžiagų kokybė. Pasak projektų vadovo, inžinerinių sistemų projektai turi garantuoti sistemų

60

ilgalaikiškumą ir patikimumą, žemas energijos sąnaudas, patogumą sistemas eksploatuoti. Sistemos turi suteikti komfortą, o, pasirinkus netinkamas, nekokybiškas, bet pigesnes medžiagas, sistemų eksploatacija bus trumpesnė, galimos avarijos ar gedimai, sistemų veikimo efektyvumas skirsis nuo nurodyto projekte.

Anot specialisto, visi objektai yra ypatingi, savaip įdomūs. „Niekada nesu dirbęs su antru tokiu pačiu projektu, todėl darbas niekada neatsibosta. Padaręs vieną, niekada nežinai, koks bus kitas, kokie iššūkiai tavęs ten lauks. Tai labai motyvuoja“, – sako T. Karosas.

Kalbėdamas apie iššūkius, dirbant šiame projekte, projektų vadovas atskleidžia, kad kantrybės išbandymu tapo projekto vieta – sklypas yra šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, kuri turi savo apsauginę juostą, taip pat sklypas ribojasi su degaline su dujų cisterna, kuri taip pat turi apsauginę juostą, tad pats pastatas sklype turėjo išsidėstyti taip, kad nepažeistų šioms zonoms nustatytų reikalavimų. Taip pat sklype jau buvo inžinerinės sistemos, kurias reikėjo iškelti ir atlaisvinti pastatui vietą. Vis dėlto projektų vadovas džiaugiasi, kad, važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, dabar šis objektas matomas, o žinojimas, kad esi prisidėjęs prie jo atsiradimo, maloniai džiugina.

S TAT Y B A

STATYBŲ LEIDIMAS UAB „NIT Projektai“ komandai taip pat atiteko atsakomybė pasirūpinti statybų leidimu, kurį gauti dėl gausybės nuolat besikeičiančių reikalavimų, nėra taip lengva. Tai gali užtrukti net keletą mėnesių, todėl ypatingai svarbu kokybiškai parengti dokumentus infostatybai, sužiūrėti ar tikrai projektas atitinka visas galiojančias normas, ar nėra pažeisti tretieji interesai, ar surinkti visi reikalingi derinimai ir t.t. „Galiu pasidžiaugti, kad tokio dydžio ir sudėtingumo objektui leidimas statyti buvo gautas iš pirmo karto, t. y. pateiktai projektinei dokumentacijai pastabų nepateikė nė viena iš nemažo skaičiaus projektą tikrinusių instancijų“, – sako T. Karosas.

PATIKIMA KOMANDA Kritiškai svarbu, kad realizuotas projektas atitiktų visus užduotyje keliamus reikalavimus. Kaip projektų vadovui šiame ir kituose objektuose tai pavyksta užtikrinti? „Aš su ta pačia inžinierių komanda dirbu jau daug metų, gerai žinau jų galimybes, jais pasitikiu. Yra viena projekto dalis – tai procesų valdymas ir automatizacija, šiai daliai pateikiamos užduotys iš visų inžinerinių sistemų. Tad užtenka peržiūrėti šią dalį ir galima pamatyti, kokios sistemos yra automatizuojamos, ar atitinka projektavimo užduotį. Jei ko nors trūksta, tada ieškai, kodėl nėra. Bet praktiškai taip būna retai, be to pasirašydamas projektą kartais pastebi klaidas“, – apie darbo specifiką pasakoja projektų vadovas, džiaugdamasis, kad šiame projekte drauge susibūrė talentingi savo srities profesionalai. „Labai norėčiau padėkoti projekto architektams Audriui ir Rasai Ambrasams už suteiktą pasitikėjimą, dirbti kartu su šiuo objektu. Darbuotis su jais buvo malonu ir lengva“, – dėkoja T. Karosas.

61

S TAT Y B A

INOVATYVIOS SISTEMOS Įgyvendinant „Agrokoncerno“ projektą dalyvavo ir specialistai iš UAB „Eisa“. „Tai buvo ne pirmas projektas, kai dirbome UAB „YIT Lietuva“ suformuotoje komandoje. Gavę kvietimą diegti projekto silpnųjų srovių sistemų paketą (gaisro aptikimo signalizacijos sistema, vidaus ir lauko elektroninių ryšių sistema, apsauginė ir įeigos kontrolės sistema, vaizdo stebėjimo sistema), ilgai nesvarstėme, nes buvome įsitikinę, kad teks darbuotis su profesionalų komanda, turinčia bendrus tikslus puikiam rezultatui pasiekti“, – teigia UAB „Eisa“ projektų pardavimų vadovas Remigijus Krutkevičius.

Tiesa, anot specialisto, technologijos į priekį juda taip greitai, kad techninis projektas pasensta, kol pasiekia įgyvendinimo laiką. Todėl bendradarbiaujant su užsakovo atstovais teko atnaujinti, patobulinti sprendinius darbo projekto ruošimo proceso metu, kad jie atitiktų naujausius reikalavimus.

jus į nuveiktus darbus, nesunku pamatyti, kad nueitas ilgas ir nelengvas kelias. Buvo ir iššūkių, ir kluptelėjimų, tačiau, anot jo, tai neišvengiama tokios apimties projektuose. „Pasiekus finišą, visada norisi pasidžiaugti, bet manome, kad šiuo metu turime tik 2/3 rezultato, likusi dalis bus po 2–3 metų ir apie tai jau reikės laukti informacijos iš užsakovo. Kodėl? Juk mūsų darbe svarbiausias yra atgalinis ryšys iš užsakovo. Ar įdiegtos sistemos veikia sklandžiai ir efektyviai, paaiškėja tik eksploatuojant objektą“, – objektyviai kalba R. Krutkevičius.

UAB „Eisa“ specialistai ypač džiaugiasi tuo, kad, nors įmonė santykinai maža, jai pavyko atlikti didelius darbus. „Svarbiausia žmonės, jų kompetencija, atsidavimas darbui“, – sako R. Krutkevičius.

INTERJERO SPRENDIMAI „Architektų keliami reikalavimai interjerui, įrangos išdėstymui, jos vizualiam vaizdui buvo aukšti. Todėl mūsų komandai ne vieną kartą teko spręsti, kada ir kaip įgyvendinti konkrečią užduotį, užtikrinti, kad ji dar atitiktų ir techninius reikalavimus bei normatyvus“, – atskleidžia R. Krutkevičius. Jo teigimu, įmonė, dirbdama su šiuo projektu, rinkosi patikimus, laiko patikrintus sprendimus. Pasak pardavimų vadovo, žvilgtelė-

62

Interjero funkcionalumui buvo skirta itin daug dėmesio. Tai pabrėžia ir objekto architektas. „Pagal organizacijos struktūrą ir jos darbo pobūdį priimtiniausia buvo tradicinė kabinetinė patalpų struktūra. Interjeruose svarbiausias dėmesys skiriamas jaukioms erdvėms, detalėms, išbaigtumui“, – kalbėdamas apie interjerą teigia architektas A. Ambrasas.

S TAT Y B A

STIKLO TURĖKLAI – PRABANGOS POJŪČIUI SUKURTI UAB „Stikmeta“ pastate atliko darbus, susijusius su berėmio stiklo konstrukcijų – turėklų – pagaminimu ir montavimu.

Stikliniams turėklams naudotas 8+8 laminuotas, grūdintas ir ypač skaidrus (angl. extra clear) stiklas. Turėklų stiklas pagrindinėje laiptinėje atkartoja laiptų pakopas, tvirtinta nerūdijančiojo plieno taškiniais tvirtinimo elementais, o turėklų porankis pagamintas iš uosio. Tokių charakteristikų stiklo turėklai sumontuoti tiek pagrindinėje laiptinėje, tiek žiemos sode esančiame tiltelyje, tiek aptveriant angas (dar projekte vadinamas atriumais) iš antrojo į pirmąjį aukštą.

Pasak UAB „Stikmeta“ specialistų, objekte rimtų iššūkiu darbams atlikti nebuvo, o galutiniu rezultatu komanda liko patenkinta, nes tokios charakteristikos stiklo turėklai yra ne tik labai saugūs, bet visoms erdvėms suteikia taip trokštamos prabangos ir erdvumo.

YPATINGAS MEDŽIAGIŠKUMAS IR ABSOLIUTUS KOMFORTAS Biurų kompleksui baldų sprendimus pasiūlė UAB „Narbutas“. „Į projektą su užsakovais bei architektais įsiliejome tada, kai buvo pastatytos tik pirmo aukšto sienos. Tad vystydami projektą išvengėme daug klaidų, kurios dažnai pasitaiko objektuose, į kuriuos baldininkai būna įtraukti pačioje paskutinėje objekto įrengimo stadijoje. Apie visus kilsiančius iššūkius žinojome iš anksto, tad turėjom laiko

viską detaliai išsinagrindėti ir pasiruošti, - pasakoja UAB „Narbutas“ rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė.

UAB „Narbutas“ Agrokoncerne įrengė 130 darbo vietų, recepcijas, valgyklų bei poilsio erdves. Kuriant interjero koncepciją, įrengiant erdves, renkantis biuro baldus buvo daug diskutuojama – tam, kad biure žmonės jaustųsi gerai, galėtų komfortiškai ir produktyviai dirbti visą darbo laiką.

Ypač daug dėmesio buvo skirta darbo vietoms įrengti, atidžiai parinktos darbo vietų baldų komplektacijos atitinkančios darbuotojų darbo pobūdį ir funkcijas. Rengiant poilsio ir maitinimo erdves buvo skiriamas dėmesys ne tik funkcionalumui bei erdvių jaukumui sukurti, bet parinktos ilgai tarnaujančios šiuolaikiškos medžiagos.

Didžiausiu iššūkiu G.Vaitonytė vardina baldų, sienų, lubų medžiagiškumų derinimą projekte. Naudotos bei dominuoja šios medžiagos: ąžuolo masyvas, klevo faneruotė, „compact“ (HPL) imituojantis akmenį, tamsintas veidrodis bei marmaleumas. Įdomu buvo įgyvendinti nedažnai biuruose pasitaikantį žiemos sodą. UAB „Narbutas“ pagamino sudėtingą metalinių rėmų konstrukciją. „Dirbdami su šiuo projektu rūpinomės ne tik baldine standartinių bei nestandartinių baldų dalimi, bet ir sieninių plokščių įrengimu, bei durimis. Architektų bei profesionalių mūsų projektų vadovų sintezė davė tikrai gerus rezultatus“, - apie darbus pasakoja rinkodaros vadovė.

63

S TAT Y B A

64

S TAT Y B A

Interjeruose svarbiausias dėmesys skiriamas jaukioms erdvėms, detalėms, išbaigtumui.

A. AMBRASAS

65

S TAT Y B A

BETONAS – VIDUJE IR LAUKE UAB „Grinduva“ objekte „Agrokoncernas“ įrengė šlifuotas betono grindis bei betonines lauko aikšteles. Lietuvos ir Čekijos įmonė „Grinduva“ specializuojasi grindų įrengime, kloja poliuretanines, epoksidines, glaistyto betono ir smulkiagrūdžio betono grindis visoje Lietuvoje.

Anot įmonės direktoriaus Tomo Vailionio, šis objektas ypatingų, netradicinių sprendimų nepareikalavo. Priešingai, patikima bei laiko patikrinta darbo metodika buvo būtent tai, kas atnešė sėkmę darbų procese.

Tiesa, išbandymų visgi buvo. „Karšta vasara padiktavo savo taisykles lauko darbuose. Teko derinti darbų laiką, kartais netgi padirbėti naktį... Viskas tam, kad pasiektume geriausius įmanomus rezultatus bei spėtume įvykdyti darbus laiku“, – prisimena T. Vailionis, – „tai buvo ir šio objekto iššūkis ir savotiška jo išskirtinė savybė“.

66

S TAT Y B A

„Grinduva“ direktorius taip pat pabrėžia, kad siekiant efektyvaus rezultato labai svarbi ir medžiagų kokybė. „Tinkamų medžiagų naudojimas tiek darbo eigoje, kai darbai vyksta vasara, tiek žvelgiant į ateitį ir ilgaamžį objekto eksploatavimą – labai svarbus“, – sako T. Vailionis, džiaugdamasis, kad „Grinduva“ jautė generalinio objekto rangovo pasitikėjimą, kadangi jau ne kartą teko bendradarbiauti su „YIT Lietuva“ projektų vadovais.

Objekto „Agrokoncernas“ teritorijoje automobilių parkavimo aikštelių važiuojamojoje dalyje įrengta asfaltbetonio danga, parkavimo vietos išklotos trinkelėmis, sunkiojo transporto laikymo aikštelei įrengta III klasės ažūrinių trinkelių dangos konstrukcija. Sunkiasvorio transporto manevravimo teritorija „apginkluota“ betono dangos konstrukcija, šaligatviams nuspręsta naudoti betono trinkelių dangą su skaldos pagrindo sluoksniu. Važiuojamosios dalies kraštuose suformuoti betoniniai gatvės bortai, o šaligatvių dangos kraštuose – betoniniai vejos bortai. Laisvose nuo transporto zonose – apželdinta veja. Visa teritorija aptverta tvora, įrengti modernūs vartai.

Žemės ūkio pastatai istoriškai išsiskiria racionaliomis, funkcijos padiktuotomis formomis, monumentaliais tūriais, aiškiai atskirtomis „paradinio“ ir „ūkinio“ kiemo erdvėmis.

A. AMBRASAS

67

S TAT Y B A

MODERNŪS VARTAI – SAUGUMAS IR ESTETIKA Prie išskirtinio grožio projekto taip pat prisidėjo „Hormann Baltic“, UAB, oficialus atstovas Kaune UAB „Vokiški vartai“.

Serviso, žemės ūkio technikos transporto priemonių plovykloje bei ūkinėse patalpose buvo įrengti vokiečių gamintojo „Hörmann KG Verkaufsgesellschaft“ panoraminiai pakeliami segmentiniai serijos „APU 67 Thermo“ vartai. Jie atitinka aukščiausius šilumos taupymo reikalavimus, išsiskiria ilgalaikiu patvarumu ir maksimaliu šviesos patekimu į patalpų vidų.

Vartus valdo tiesioginio veikimo moderniausios automatinės pavaros, išsiskiriančios tylia eiga, patogiu valdymu bei atitinkančios visus saugumo ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.

Vartų segmentai yra termiškai atskirti, 51 mm pločio aliumininiai profiliai įstiklinti trigubais plastiko paketais, vartų rėmai apšiltinti specialiu profiliu „ThermoFrame“, todėl išgaunama iki U = 1,5 W/(m2K) šilumos izoliacija, ko šiuo metu kiti vartų gamintojai pasiūlyti dar negali.

Pasak „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, kiekvienas pastatytas objektas teikia didelį malonumą ir pasididžiavimo jausmą. Visada malonu juos matyti, karts nuo karto juose apsilankyti, prisiminti žmones, kurie dirbo. Kiekvienas projektas praturtina patirtį, padeda atrasti patikimų partnerių, tvirtina bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad šiame projekte subūrėme išties stiprią komandą, kuri įgyvendino užsakovo lūkesčius. Mūsų įmonės misija – kurti geresnę gyvenamąją aplinką. Tikiu, kad dirbti šiame komplekse kiekvienam darbuotojui yra didelis malonumas.

Įstiklinimo paketai yra padengti danga „Duratec“, todėl jiems būdinga automobilių žibintų paviršiaus kokybė, danga saugo stiklą nuo įbrėžimų, tad net ir po daugkartinio valymo stiklai išlieka skaidrūs.

68

Plovyklų vartai sukomplektuoti pagal antikorozijai skirtus reikalavimus. ĮMONĖS MISIJA

S TAT Y B A

GEOTERMINIAI ŠILUMOS SIURBLIAI – EFEKTYVU IR EKONOMIŠKA Jau nuo 2018 m. visi naujos statybos namai Lietuvoje turi atitikti A+ energinio efektyvumo klasę, o tai reiškia aukštus reikalavimus šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemoms. Todėl atestuotų specialistų skaičiavimai ir tiekėjo pasirinkimas yra būtinybė. Lietuvos rinkos profesionalių tiekėjų pirmose gretose – UAB „Sanistal“ – Danijoje įsikūrusios specializuotos techninės paskirties prekybos kompanijos profesionalams dukterinė įmonė. „Sanistal“ siūlo savo klientams naujos kartos šildymo, vėdinimo, santechnikos, vandentiekio, pramoninių prekių, įrankių, suvirinimo mašinų ir įrenginių, darbo saugos produktų, metalo ir plieno sprendimus. Sanistal – tai sprendimai pramonei ir statybai. Apie tai, kad įmonė preciziškai žiūri į savo darbų ir tiekiamų produktų kokybę, byloja, kad UAB „Sanistal“ buvo pasirinkta kaip Agrokoncerno pastato šilumos siurblių tiekėjas. Atsižvelgdama į pastato inžinerinius reikalavimus, įmonė pasiūlė užsakovams geoterminius šilumos siurblius „Dimplex“, kuriems būdingas eksploatavimo ilgalaikiškumas bei mažos energijos sąnaudos. Didelį šio tipo šilumos siurblių pranašumą lemia jų galingumas, galintis siekti net 150 kW. Todėl tokio tipo siurbliai gali būti naudojami ne tik privatiems gyvenamiesiems namams šildyti, bet ir komercinės ar gamybinės paskirties pastatams. Siurblių „Dimplex“ konstrukcinis sprendimas leidžia juos jungti lygiagrečiai, taip sudarant jų kaskadą, ir šildyti labai didelio ploto pastatus. Agrokoncerno pastate panaudoti du šilumos siurbliai po 130 KW. Dar vienas „Dimplex“ gaminio ypatumas, kuriuo negali pasigirti nė vienas kitas gamintojas, į šilumos siurblių vidų integruota aktyvaus šaldymo funkcija. Šis siurblių „Dimplex“ konstrukcinis niuansas labiau supaprastina pačios katilinės montavimo schemą ir leidžia visus darbus atlikti greičiau ir lengviau nei įprasta.

teko atlikti nemažai „namų darbų“. Reikėjo ne tik parinkti tinkamą konkrečiam objektui įrangą iš daugybės galimų variantų, bet ir teisingai suprojektuoti sistemą. Klaidos šiame darbų etape gali skaudžiai atsiliepti ir montuojant, ir eksploatuojant įrenginius.

Analizuodamas jau atliktus darbus, UAB „Sanistal“ vyriausiasis projektų vadovas Giedrius Masalskis didžiausiu iššūkiu šiame objekte vadina konkurenciją: „Daug konkurentų mėgino parduoti šilumos siurblius, todėl teko labai stipriai įrodinėti, kuo mūsų produktas yra geresnis už kitų.“ Konkuruodama įmonė ne tik pasiūlė, kaip visi, šilumos siurblio sistemą, bet ir buvo lanksti, garantavo visišką jos sukomplektavimą ir laimėjo.

Projektuojant pastato šildymo sistemą, svarbi ir planuojama energijos išgavimo kaina. Šiuo atveju siurbliai „Dimplex“ buvo ne tik efektyviausias, bet ir ekonomiškiausias sprendimas. Dideliuose objektuose geri sprendimai sumažina eksploatavimo pastato išlaidas, nes investuoti reikia tik kartą, o pastatą eksploatuoti galima daug metų, tad šis aspektas tapo labai svarbiu svertu.

Vis dėlto, kad ir kokia išskirtinė buvo parinkta sistema, dalyvaujant tokio masto projekte UAB „Sanistal“ darbuotojams, kurie ne tik tiekė, bet ir montavo šildymo siurblius,

69

S TAT Y B A

VIENINTELIS TOKS VILNIUJE NAMAS, PANEIGIANTIS VISUS MITUS IR NUTRINANTIS RIBAS GIEDRĖ LINDEN

70

OBJEKTO PAVADINIMAS: Gyvenamasis A++ klasės namas Kalnėnuose GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Constra“ ARCHITEKTAS: Vytautas Avietynas (www.tvyroore.lt) INTERJERO AUTORIUS: Andrius Vekerotas (architektų studija „Archtik“) STATYBOS METAI: 2018

Lietuvoje tokios aukštos energinės klasės gyvenamųjų namų yra vos aštuoni, Vilniuje jis kol kas vienintelis. Bet ne tik tai šį namą daro išskirtinį. Namo projektuotojai ir statytojai, pasitelkę patirtį ir sumanumą, sugebėjo paneigti giliai įsišaknijusius mitus, kad pasyvieji gali būti tik maži, negražūs pastatai su labai storomis sienomis ir mažutėliais langais.

Vilniuje, Kalnėnuose, neseniai buvo pastatytas gyvenamasis namas, išsiskiriantis ne tik modernia architektūrine raiška, originaliu interjeru, bet ir įdiegtais sprendimais, leidusiais pasiekti ypač aukštos A++ klasės energinį naudingumą, palankumą aplinkai ir gyventojams užtikrinti maksimalų komfortą.

„Bendradarbiaudami su architektais, konstruktoriais, energijos skaičiuotojais ir kitais, įrodėme, kad aukštos energinės klasės namas gali būti bet kokio architektūrinio stiliaus, bet kokio sudėtingumo, su įvairių dydžių langais ir skirtingomis funkcijomis. Ribų architektūra neturi. Viskas priklauso nuo požiūrio“, – įsitikinęs namo generalinę rangą vykdžiusios UAB „Constra“ direktorius Slavomir Volkov.

S TAT Y B A

NE TIK IŠMATAVO, BET IR PARENGĖ DOKUMENTUS

IŠSKIRTINĖ PANORAMINĖ SLANKIŲJŲ DURŲ SISTEMA

Namą statyti padėjo geriausių savo srities specialistų komanda. Pavyzdžiui, kadastrinius namo matavimus atliko patyrusi, daugiau nei 20 metų rinkoje esanti UAB „Avinida“.

Didžiulius medžio ir aliuminio langus namui pagamino ir sumontavo R. Bagočiūno firma „Raibė“, kuri gamina aukštos kokybės medinius, medžio ir aliuminio langus bei medžio ir aliuminio fasadines sistemas. Ta pati įmonė namui taip pat pagamino bei sumontavo medžio ir aliuminio duris. Jos yra ypatingos.

Laiką vertinantys namo šeimininkai šiai įmonei patikėjo ne tik kadastrinius matavimus, bet ir dokumentų, kurių reikia pastato statybos užbaigimo procedūrai, parengimą bei pridavimą.

UAB „Avinida“ vadovas Aleksandras Lukas Jurevičius pasakoja, kad žmonėms retai pavyksta patiems iš pirmo karto susitvarkyti namo statybos užbaigimo procedūrai būtinus dokumentus. Todėl taupantieji savo laiką, energiją ir pinigus vis dažniau šį darbą prašo atlikti tokių specialistų, kaip jie.

NAMAS ĮKVĖPTAS GAMTOS Užsakovai architektams ypatingų pageidavimų dėl to, koks turėtų būti namas, neturėjo. Žinojo tik, kokio stiliaus namo norėtų, kas jame turėtų atsirasti, ir visiškai pasitikėjo architektų bei rangovų profesionalumu. Na, o jie užsakovų lūkesčius išpildė su kaupu.

Statinį suprojektavo architektas Vytautas Avietynas. Jis namą kūrė taip, kad šis ne tik atitiktų šeimos poreikius, bet ir derėtų prie esamos aplinkos. „L“ raidės formos stačiakampis pastatas plokščiu stogu, architekto sprendimu, turi didelius vitrininius langus. Jie orientuoti taip, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos ir pro kiekvieną langą atsivertų vaizdas į gražiai sutvarkytą sklypą.

„Šiame name pirmą kartą Lietuvoje buvo pagaminta bei sumontuota medžio ir aliuminio panoraminė slankiųjų durų sistema „HS SKY+“. Konstrukcijos pranašumas yra jos estetinis lengvumas, o kartu didesnis šviesos, patenkančios į patalpą, pralaidumas“, – pasakoja įmonės „Raibė“ direktorius Raimondas Bagočiūnas.

Gaminant langus, buvo atsižvelgta tiek į jų išvaizdą, tiek į šilumines savybes. Name buvo sumontuoti IV112 profilio medžio ir aliuminio langai su trimis sandarinimo tarpinėmis bei dviejų kamerų stiklo paketu su rėmeliu „Termo Swisspacer Ultimate“. Bendrasis šio stiklo paketo storis yra 60 mm, o tokios struktūros stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas Ug siekia 0,5 W/(m2K). Suminis visų objekto langų šilumos perdavimo koeficientas siekia 0,7 W/(m2K). Dėl tokio šilumos perdavimo koeficiento galima efektyviau sulaikyti šilumą viduje.

Anot pašnekovo, į tą patį gaminį galima integruoti ir keturių stiklų stiklo paketą, kurio šilumos perdavimo koeficientas Ug siektų jau 0,3 W/(m2K).

Pasirinktas langų profilis IV112 gali turėti net 12 skirtingų dizainų, tad priderinti lango išorę prie namo eksterjero nebuvo sunku.

71

S TAT Y B A

RINKOSI NATŪRALIAS MEDŽIAGAS Statant šį namą, beveik nenaudota tokių medžiagų, kaip polistirenas ar plastikas. Buvo pasirinktas ekologiškas kelias ir naudoti tik natūralūs komponentai: natūralus medis, keraminės (molinės) plytos, betonas, plienas, aliuminis ir akmens vata. Tai nulėmė ir netipinius pasyviajam namui fasado sprendimus su daug stiklo, betono apdaila ir medžiu.

Net namą juosianti tvora buvo pagaminta iš natūralios medžiagos – rūdinto plieno. Ją pagamino ir sumontavo UAB „SV prekyba“. Beje, ši įmonė pagamino ir metalines prie namo esančio baseino dalis, o taip pat ir stumdomus vartus su varteliais valdomus patikima italų automatika.

Ir, nors namas atrodo labai kompaktiškas, jame netrūksta erdvės. Viduje yra bendra svetainės ir virtuvės erdvė, šeimos narių – tėvų ir vaikų – miegamieji, darbo kambarys, nedidelė pirtelė ir techninės patalpos su skalbykla.

Visas naudingasis pastato plotas – net 250 m2. Šių dienų vertinimais tai visai nemažai.

Ant gyvenamojo namo stogo sumontuotos saulės elektrinės galia siekia 10 kW. Šiuo metu tai – maksimali leistina galia buitiniams vartotojams. Dėl dvipusės apskaitos vasarą saulės jėgainės modulių pagamintą, bet nesunaudotą (perteklinę) elektrą galima atiduoti saugoti elektros tinklams. O žiemą, kai būna mažiau saulėtų dienų, tad ir energijos sugeneruojama mažiau, galima šią sukauptą energiją susigrąžinti. Tai smarkiai sumažina namo gyventojų elektros išlaidas.

Anot UAB „Saulės grąža“ direktoriaus Tomo Šimanausko: „Dėl ilgametės patirties vystant saulės energijos projektus, bendrovė yra išbandžiusi daugybę skirtingų modulių ir inverterių gamintojų, tad pagaliau atsirinko tuos, kurie dirba patikimiausiai.“

Gyvenamasis namas yra ne tik ypač aukštos energinės klasės, bet ir palankus aplinkai, nes dalies energijos tiekimas užtikrinamas iš atsinaujinančių šaltinių.

Ant stogo sumontuota saulės jėgainė visiškai patenkina namo gyventojų elektros poreikius. Per metus ji sugeneruoja 10 tūkst. kW elektros. Dalimi šios elektros šildomas namas ir greta jo įrengto baseino vanduo, taip iki minimumo sumažėjo ir baseino išlaikymo išlaidos.

Elektrą namui generuos ant stogo sumontuota saulės jėgainė, kurios projektą įgyvendino UAB „Saulės grąža“. Tai viena didžiausių ir patikimiausių saulės elektrinių rangos

„Pastačius šį namą, buvo paneigtas dar vienas mitas, kad saulės Lietuvoje nėra arba ji neefektyvi ir nešildo. Namo šeimininkai įsitikino, kad taip tikrai nėra“, – sako S. Volkov.

ANT STOGO – GALINGA SAULĖS JĖGAINĖ

72

kompanijų Lietuvoje. Taip pat UAB „Saulės grąža“ yra beveik 100 metų veikiančios Austrijos įmonės „Fronius“ vienintelis oficialus produkcijos platintojas mūsų šalyje.

S TAT Y B A

BASEINUI – STAČIAKAMPIS GAUBTAS Projektuodamas namą, architektas V. Avietynas visur ieškojo dermės. Tad net ir greta įrengtam baseinui sukūrė ne arkinį gaubtą nuo kritulių ir šaltesnio oro, kaip įprasta Lietuvoje, bet stačiakampį, derantį prie namo formos.

Namo šeimininkai pageidavo baseiną pagal galimybes naudoti kuo ilgiau – nuo balandžio iki pat spalio vidurio. Jį dengiantis stiklinis gaubtas padėjo tai pasiekti.

Baseiną gaubianti konstrukcija suprojektuota ir pastatyta taip, kad sulaikytų šilumą, o vasarą galėtų visiškai atsidengti stikliniai fasadai. Žinoma, pagalvota ir apie šeimoje augančius vaikus. Taigi baseinas įrengtas taip, kad vaikai be suaugusiųjų priežiūros į baseiną negalėtų patekti.

BASEINO VANDENĮ VALYS PAŽANGI MECHANINĖ SISTEMA Šalia namo įrengtas baseinas turi ir ypatingą mechaninę vandens valymo sistemą, kurią įrengė UAB „Optika ir technologija“ komanda. Dėl šios sistemos vandeniui valyti reikės gerokai mažiau cheminių medžiagų, tokių kaip chloras.

73

S TAT Y B A

Baseino vandenį valys šveicarų įmonės vandens valymo sistema „Daisy“. Jos išskirtinumas – kad vandens filtro užpildą sudaro ne kvarcinis smėlis, kaip dažniausiai būna, bet suaktyvintos stiklo granulės. Jos turi didelį filtravimo plotą ir tam tikrą neigiamą krūvį. Šios savybės padeda veiksmingiau pašalinti nešvarumus.

„Šis namas turi pačią moderniausią ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje vėsinimo, šildymo, rekuperacijos sistemą – neabejojo UAB „ISI Baltic“ vadovas Kazimir Drutel. – Mes ne pirmą kartą montuojam tokias sistemas, bet pirmą kartą į vieną namą sumontavome tiek daug šiuolaikiškų, modernių inžinerijos sistemų“.

Be to, valymo sistemoje naudojami statiniai maišytuvai iš nerūdijančiojo plieno, kuriuose dirbtinai sukeliamas slėgis ir vyksta kavitacija. Vandeniui pratekant pro šiuos maišytuvus, susidaro perteklinė energija, kuri naikina bakterijas ir taip vanduo valo pats save.

Name buvo sumontuotas kapiliarinis lubinis vėsinimas, šildymas bei grindinis šildymas.

UAB „Optika ir technologija“ parinktos sistemos filtras prasiplauna automatiškai, taip pat sistema automatiškai papildo baseiną vandens, jeigu šis išgaruoja ar ištaškomas.

Taigi namo šeimininkai galės nesukti galvos dėl baseino priežiūros, o paplaukioję nesibaiminti, kad dėl chloro išsausės oda.

Dalį energijos namo šildymui sugeneruoja ir ant stogo įrengta saulės elektrinė.

Pasiekti aukštą energinį efektyvumą padėjo įdiegti statybiniai sprendimai: gerai apgalvoti visi mazgai, tinkamas namo apšiltinimas, net pati namo konstrukcija.

Taip pat name UAB „ISI Baltic“ įrengė rekuperacinę sistemą su efektyviu šilumos grąžos rekuperatoriumi. Į rekuperacija įrengta oro drėkinimo ir sausinimo sistema, kuri palaiko santykinę oro drėgmę patalpose. Tai ypač svarbu šaltojo periodo metų. Įrengtos sistemos padeda užtikrinti namo gyventojams maksimalų patalpų temperatūros bei oro kokybės komfortą visus metus nepriklausomai nuo lauko oro sąlygų.

UAB „Constra“ darbuotojai, patarti specialistų, sugebėjo namą pastatyti taip, kad jis būtų maksimaliai sandarus.

Užtikrinti aukštą energinę klasę ir maksimalų komfortą padėjo ir name įdiegtos inžinerinės sistemos, kurias parinko ir sumontavo UAB „ISI Baltic“.

Vienas didžiausių iššūkių „ISI Baltic“ darbuotojams buvo ne tik sumontuoti inžinerines sistemas, bet ir visas jas, įskaitant geoterminio šildymo įrenginius, daugiafunkcinę 830 l talpą, kompaktiškai įrengti itin mažose techninėse patalpose taip, kad prie jų dar ir būtų galima lengvai prieiti.

MODERNIAUSIA EUROPOJE INŽINERINĖ SISTEMA

74

Taip pat buvo pastatytas šilumos siurblys su vertikaliais gręžiniais į žemę. Tai – pakankamai unikali technologija, kuri žiemą namą šildo, o vasarą – vėsina. Taigi nereikia jokio pučiančio kondicionieriaus – pašildytas ar atvėsintas oras spinduliuojamas iš lubų.

S TAT Y B A

Nepaisant šio nemažo iššūkio su užduotimi susidorota sėkmingai, o techninėse patalpose atsirado vietos dar ir skalbyklai.

Visa įranga pagaminta išimtinai Vokietijoje. JUNG KNX sistema yra decentralizuota, tai yra nėra jokio centrinio serverio, taigi nėra ir galimybės, kad jis bus pažeistas ir sistema „pakibs“. Vadinasi, tai – saugi sistema savininkui.

DEŠIMTMEČIUS PATIKIMAI VEIKIANTI PASTATO AUTOMATIKOS SISTEMA

JUNG KNX į vieną kartu veikiančią sistemą apjungia visas inžinerines, multimedijos, apsaugos, laistymo sistemas ir jos veikia kartu, papildydamos viena kitą visiškai naujo lygio funkcionalumu. Ne mažiau svarbu, kad sistemos naudotojui, pavyzdžiui pastato savininkui, nereikia būti inžinieriumi, kad jis sugebėtų ja naudotis – didžioji dalis sistemos veikia tiesiog automatiškai.

Visos namo sistemos valdomos išmaniai, namuose įdiegta „JUNG KNX“ protingo namo sistema. Į šią sistemą sujungta daugybė prietaisų, kuriuos galima valdyti arba scenarijų nustačius iš anksto, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, ar yra name žmonių, arba reguliuoti pagal poreikius išmaniaisiais prietaisais.

Name, be inžinerinių sistemų, išmaniai valdomas apšvietimas, užuolaidų užtraukimas ir atitraukimas, vartai, stebėjimo kameros, vaizdo ir garso prietaisai.

Išmaniąsias sistemas namui tiekusios įmonės „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis sakė, kad name įdiegta JUNG KNX sistema - tai pastato automatikos sistema, dažnai vadinama išmaniojo namo sistema. Būtent KNX standartas - oficialus Europoje priimtas ir įteisintas automatikos standartas.

Tai užtikrina pilną suderinamumą ne tik su 400-tais tiesioginių KNX standarto gamintojų, bet ir praktiškai su visomis įmanomomis sistemomis. „KNX užtikrina suderinamumą, o šimtametes tradicijas turintis Vokietijos gamintojas JUNG užtikrina nepriekaištingą kokybę ir dešimtmečius trunkantį patikimą veikimą“, – teigė pašnekovas.

Jei reikia kažką pakeisti, tai atliekama labai paprastai – panaudojant esančius ant sienų estetiškus ir prie visų interjerų pritaikomus valdiklius, arba pasinaudojus išmaniuoju telefonu ar planšete. Tad šeimos nariams ši sistema nesukels jokio streso. Jos valdymas intuityvus ir visiems suprantamas. „Viena iš svarbių sistemos dalių – galimybė ją „auginti“. Tai yra, jei šiuo metu kuri funkcija nereikalinga ar per brangi, galima ją pridėti ir vėliau, kai poreikis ar galimybė atsiras.

Sakykim, šiuo metu Lietuvoje puikiai funkcionuoja sistemos įrengtos prieš 15 metų, kai jokių išmaniųjų telefonų ar planšečių nebuvo. Bet šiems atsiradus jie be jokių problemų buvo pridėti prie namo valdymo.

JUNG KNX išmanaus namo sistema tai – pagerinta gyvenimo kokybė ir realus energijos taupymas užsakovui. Tiesa, jokia technika puikiai neveiks, jei sistemas projektuos ir diegs žemos kvalifikacijos specialistai. Tad labai svarbu, kad sistemas diegtų kvalifikuoti specialistai“, – įspėjo R. Skurdenis.

75

76

S TAT Y B A

NAMO VIDUS PERSIPINA SU IŠORE

MEDINĖSE GRINDYSE - BETONO INKLIUZAI

Namo interjeras buvo sukurtas taip, kad taptų tarytum išorėje padarytų sprendimų tąsa. Interjero autorius, architektų studijos „Archtik“ vadovas Andrius Vekerotas, sąmoningai bandė išlaikyti išorės ir vidaus vientisumą. Todėl kūrė interjerą taip, tarsi visą namą nuo iki būtų projektavęs vienas ir tas pats žmogus.

Namo grindys buvo išklotos ąžuolinėmis balintos spalvos grindinėmis lentomis, kurias tiekė UAB „Medžio stilius“. Tai trisluoksnės konstrukcijos ir 180 mm pločio grindlentės.

Pasiekti šį ambicingą tikslą padėjo ir interjere vyraujančios ilgalaikės, patikimos medžiagos: medis, betonas. Jos atitiko šeimos pageidavimus, kad interjeras būtų šiuolaikiškas, modernus ir minimalistinis. „Mūsų su užsakovu norai visiškai sutapo, – džiaugiasi A. Vekerotas. – Aš projektavau tai, kas miela mano širdžiai, o užsakovui viskas tiko ir patiko.“

„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie tokio gražaus projekto, parinkdami namui labiausiai tinkamas medžiagas“, – sako UAB „Medžio stilius“ Vilniaus padalinio vadovas Kęstutis Rainys.

Svetainės ir virtuvės zonos grindyse atsirado betono inkliuzai. Taip pat iš betono buvo išlietas tarytum iš grindų išaugantis virtuvės salos stalviršis ir universalus betoninis baldas – spinta su židiniu.

Architektas pasakoja, kad interjere esantys betonas ir medis tarytum atkartoja pro langus matomą namo išorinį fasadą, taip pat betoninius elementus kieme.

Visus betono gaminius pagamino UAB „Constra“ specialistai, turėję tam visas technines galimybes. Aišku, architektas supranta, kad įgyvendinti šį sumanymą rangovams buvo sudėtinga. Tai pripažino ir UAB „Constra“ vadovas S. Volkov.

„Tiek kraštovaizdis, tiek interjeras šiame projekte yra neatsiejami. Medžiagos persipina iš lauko į vidų ir atvirkščiai.

Mūsų idėja buvo ta, kad pažiūrėjus į namą kai kurie elementai tarytum kiaurai per langus iš lauko pereitų į interjerą“, – pasakoja interjero autorius.

„Mums tai buvo pirmasis objektas, kurio interjere būtų tiek betono. Tikrai nebuvo lengva visus šiuos betono gaminius pagaminti, bet, bendradarbiaujant su architektais, jiems prižiūrint, buvo pasiektas norimas rezultatas“, – didžiuojasi S. Volkov.

77

S TAT Y B A

ATSKLEIDĖ VISĄ BETONO ŽAVESĮ Svetainės ir virtuvės zonoje esančius betoninius grindų intarpus, taip pat virtuvės salos impregnuotą betoninį stalviršį ir iš betono išlietą židinį su spinta nupoliravo UAB „Grindys“ komanda. Nupoliruoti betoniniai interjero akcentai atsiskleidė visu grožiu.

Kaip žurnalui „Structum“ pasakoja UAB „Grindys“ direktorius Gžegož Stankevič, nepoliruotas betonas yra tiesiog grubi, daug skysčio įgerianti ir niekuo ypatinga medžiaga. Tačiau poliravimas jos paviršiui suteikia grožio ir švelnumo: betonas tampa lygus, be to, puikiai valomas.

Kadangi yra besiūlis, toks betonas yra lengviau prižiūrimas už plyteles, o ir atrodo įdomiau. Nieko keista, kad poliruoto betono grindys vis labiau populiarėja tiek biuruose, tiek parduotuvėse, tiek gyvenamuosiuose namuose.

Per aštuonerius veiklos metus UAB „Grindys“ komandai teko daug kartų poliruoti betono grindis ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

IŠSKIRTINIAI BALDAI

78

Spinta tapo tarsi savotiška pertvara svetainėje. Ant kitos jos pusės pakabintas televizorius, o aukštos klasės garso sistema integruota į betoną taip, kad atrodytų tarsi dizaino elementai.

Kitų baldų furnitūra daugiausia pagaminta iš natūralios spalvos ąžuolo lukšto. „Gamindami baldus naudojome daug įdomių konstrukcinių sprendimų, technologijų, rinkomės naujausią furnitūrą, kokią tik tiekėjai galėjo pasiūlyti“, – prisimena UAB „Mirora“ direktorius Miroslavas Romančikas.

Balduose rankenėlių yra minimaliai. Virtuvėje viskas atsidaro paspaudžiant dureles, nes buvo įdiegta elektroninė savaiminio atsidarymo sistema „Servo-drive“, o vaikų spintose įmontuotos įfrezuojamos rankenėlės.

Paklausus, kokie sprendimai buvo sudėtingiausi, pašnekovas mini virtuvės salą – nebuvo lengva pagaminti likusias jos dalis aplink jau suformuotą betoninį stalviršį.

Įdomūs buvo ir namo baldai, kuriuos visus, išskyrus minkštuosius, pagamino UAB „Mirora“.

Iššūkiu tapo ir tai, kad beveik visi baldai neturėjo cokolio.

Todėl teko net su gulsčiuku matuoti, kad baldai būtų sustatyti kaip įmanoma lygiau, o durys – lengvai varstomos.

Interjero autorius ypač didžiavosi spintos projektu. Ji buvo išlieta iš betono, o durelės pagamintos iš veidrodinio juodo stiklo, įstatyto į tokius pat juodus rėmus. Taigi, iš toliau žiūrėdamas, nė nepasakytum, kad stiklinės milžiniškos spintos durys yra kaip nors įrėmintos.

„Išpildyti užsakovo ir architekto pageidavimus lengva nebuvo. Tačiau stengtis tikrai verta. Bendradarbiaujant su architektu ir užsakovais pavyko įgyvendinti net drąsiausius sprendimus ir kartu pasiekti maksimalų funkcionalumą“, – neabejoja rezultato sužavėtas M. Romančikas.

79

S TAT Y B A

80

S TAT Y B A

SUDĖTINGIAUSIAS OBJEKTAS Kad lengva nebuvo, pritaria ir UAB „Constra“ vadovas S. Volkov. Pasak jo, įgyvendinant šį projektą sudėtinga buvo viskas – nuo pradžių, iki galo. „Jeigu yra nestandartinių sprendimų, apie viską, prie ko prisiliesti, reikia pagalvoti, kaip tai padaryti, nes knygose to nerasi, o dažniausiai patirties taip pat nėra, nes viskas individualu. Todėl šio namo statyboms reikėjo daug ruoštis, padarius kažką ne taip – perdaryti. Aišku, daug kas iš karto pavyko gerai, bet kai ką reikėjo ir pakoreguoti“, – prisimena S. Volkov.

Ir, nors šį projektą UAB „Constra“ vadovas vadina vienu sudėtingiausių, su kuriais teko dirbti, jis mano, kad ateityje imsis dar didesnių iššūkių ir sieks dar didesnių tikslų.

81

S TAT Y B A

„LUXE“ – RENOVACIJOS PROCESO STANDARTAS AUKŠTAS STANDARTAS – BŪTINYBĖ

Renovacijos procesas yra neatsiejamas nuo miesto ir žmonių evoliucijos. Renesanso reiškinys, atgyjantis projektuose, siekiančiuose naujam gyvenimui prikelti senos statybos namus, byloja apie modernėjančią visuomenę ir didesnį komforto poreikį. Tačiau svarbu suprasti, kad atliekant renovacijos (taip pat ir restauracijos) darbus visavertis rezultatas pasiekiamas tik remiantis aukštos kokybės standartais tiek renkantis medžiagas, tiek vykdant darbų eigą.

82

Šiandien „luxe“ (prabangos, aukštos kokybės) standartas renovacijos srityje – būtina sąlyga, norint ne tik garantuoti objekto ilgalaikiškumą, bet ir siekiant patenkinti įgimtą žmonių patogumo poreikį, sukuriantį komfortišką, visavertį gyvenimo būdą. Ši komfortabilumo sąlyga yra svarbi tiek asmeninėje aplinkoje, atspindinčioje vidinį asmens pasaulį (individualūs namai), tiek darbo ir poilsio sferose (verslo centrai, muziejai).

Visais atvejais pastato techniniai rodikliai turi būti nepriekaištingi ir leisti pildyti su interjeru susijusias svajones arba atkurti istorinį vaizdą, jeigu vyksta restauravimas. Rinkdamiesi iš naujų namų pasiūlos, mes galime būti tikri dėl būsto atitikties šiuolaikiniams techniniams standartams, bet, susidūrę su senos statybos namais, turime žinoti, kad net minimaliam komforto lygiui pasiekti būtina renovacija.

S TAT Y B A

INOVATYVIOS „LUXE“ RENOVACIJOS IŠŠŪKIAI ŠILUMOS SISTEMOS REIKALAVIMAI Kad ir koks būtų atliekamų renovacijos darbų standartas – „luxe“ ar standartinis – ypač daug dėmesio būtina skirti šilumos mazgui ir šilumos sistemai atnaujinti. Efektyvi šilumos sistema – svarbiausias klausimas, kurį reikia kelti ir vertinant techninį projektą, ir investicinį planą. Šiuolaikinė lengvai valdoma šildymo sistema – tai pagrindinis aukštos klasės pastato modernizacijos požymis. Sudėtingesnei šilumos sistemai reikia kruopštesnės priežiūros – į tai būtina atsižvelgti dar projekto rengimo etape.

Energijos naudojimo efektyvumas yra vienas svarbiausių kriterijų, pasirenkant pastato renovacijos būdą ir medžiagas. Pastatai, renovuojami pagal aukščiausius standartus, privalo atitikti reikalavimus, kurie keliami A ir aukštesnei energinio naudingumo klasei. Tai reiškia, kad pastatas turi ne tik išnaudoti mažai išteklių šildymui, bet ir remtis atsinaujinančios energijos pritaikymo principu. Pastatuose, kurie prijungti prie centrinės šildymo sistemos, renovacijos metu, siekiant aukštesnių šildymo standartų, vienvamzdė sistema keičiama į dviejų vamzdžių. Patalpoms šildyti galima pasirinkti radiatorius, šildomąsias grindis arba šių dviejų būdų derinį. Kai renovuojamas autonominis pastatas, galima savarankiškai apsispręsti dėl visų šildymo sistemos grandžių.

Pirminėje grandinėje reikia pasirinkti šildymo šaltinį – šildymo katilą, magistralines dujas, suskystintąsias dujas, granules, dyzelinį kurą, elektrą, geoterminį ar kitą šilumos siurblį, elektrinį arba kietuoju kuru kūrenamą katilą. Kadangi mes kalbame apie aukščiausios klasės renovacijos darbus, tai šiuo atveju svarbiausia ne kaina, o kokybė ir komfortas.

Lengvai ir nebrangiai galima įrengti elektrinį katilą. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai vienas labiausiai neekonomiškų šildymo būdų. Bet, jeigu šilumos šaltinis atsinaujinantis, elektrinis katilas gali tapti gera alternatyva. Kuris variantas labiausiai tinka konkrečiam pastatui, priklauso nuo užsakovų poreikių ir turimų šalia pastato gamtos išteklių.

Pavyzdžiui, šilumos siurbliui oras–vanduo reikia vandens telkinio.

Kita vertus, jei vietovė, kurioje yra renovuojamas pastatas, leidžia, o ir užsakovas išsako pageidavimą, kad šildymo sistema užimtų mažiau vietos nei tai būtina šildymo siurbliams, galima rinktis kompaktišką šildymo katilą. Beje šiuolaikiniai katilai gaminami su galimybe juos modernizuoti saulės kolektoriais arba saulės baterijomis.

Kitas žingsnis – sprendimas dėl šilumos vamzdžių medžiagos. Nuo vamzdžių kokybės priklauso visos šildymo sistemos hermetiškumas. Vamzdžiai turi ne tik išsaugoti pasirinktą šildymo temperatūrą, bet ir šilumos nešiklį uždarame kontūre. Tai reiškia, kad vamzdžiai privalo atitikti ypač aukštus patvarumo ir saugumo rodiklius. Renovuojant pastatą, galima pasirinkti vamzdyną iš daugybės atmainų plastiko arba kelių rūšių metalo ir metalų lydinių. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja metalo ir plastiko vamzdžiai, kurie jungia šių dviejų medžiagų geriausias savybes. Kuris variantas tiks labiausiai, priklauso nuo konkrečių užsakovo poreikių ir pastatui keliamų reikalavimų.

83

S TAT Y B A

VENTILIACIJOS SISTEMOS REIKALAVIMAI Apsisprendus dėl vamzdyno, laukia kita grandis – renovuojamo pastato šildymo prietaisų pasirinkimas. Pastaruoju metu aukšto lygio renovacijos užsakovai linkę rinktis šildomąsias grindis, bet yra dalis pastatų, kuriuose šiluma tradiciškai tiekiama radiatoriais. Dažnas atvejis, kai derinami abu būdai.

Renkantis radiatorius, būtina atsižvelgti į jų technines savybes ir estetinį aspektą. Pagrindinis jų uždavinys – atlaikyti vandens arba oro, kuriais šildomas pastatas, slėgį ir suteikti galimybę reguliuoti patalpos temperatūrą. Aukščiausios klasės radiatoriai gaminami iš nerūdijančiojo plieno ir ketaus, taip pat iš bimetalo. Pastaraisiais metais šildymo radiatorių dizainas gerokai pasikeitė. Jie gali atrodyti kaip ekscentriška interjero detalė arba kaip objektas iš kosmoso, kas visiškai suderinama su nepriekaištingu tiesioginių funkcijų atlikimu. Šildomosios grindys sieja geriausias šildymo prietaiso savybes – ekonomiškumą ir komfortą. Vienas didžiausių jų pliusų – tai, kad jos leidžia neužstatyti patalpų radiatoriais ir yra nematomos interjere. Aukšti standartai numato galimybę reguliuoti kiekvienos patalpos šildomųjų grindų temperatūrą atskirai. Tam skirti termostatai ne tik atitinka aukščiausius techninius reikalavimus, bet ir gražiai atrodo.

Atskiro dėmesio reikia šildymo sistemos valdymo ir kontrolės sistemai. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai vykdyti nuotoliniu būdu, naudojantis internetu. Galima nustatyti temperatūros koregavimą, atsižvelgiant į lauko temperatūrą, arba parinkti pastovią temperatūra. Automatinė sistema leidžia keisti kiekvienos patalpos temperatūrą atskirai.

Renovuojant ir hermetizuojant pastatus, labai svarbu įrengti tinkamą, gerai veikiančią vėdinimo sistemą. Žmogaus sveikata, savijauta ir aktyvumas labai priklauso nuo oro, kuriuo jis kvėpuoja. Todėl kokybiška ventiliacija pastate ir šviežias oras – būtinybė. Po renovacijos darbų, kai fasadas hermetizuojamas, stogas, langai ir durys sandarinami, nustoja veikti natūrali ventiliacija ir būtina įrengti priverstinę.

Montuojama centralizuota sistema, kur įeinantis ir išeinantis oras teka per specialų šilumokaitį, ten jis kaitinamas arba atvėsinamas (vasarą) iki reikiamos komfortiškam mikroklimatui temperatūros. Šiuolaikiniai automatiniai šilumokaičiai leidžia žymiai sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti pastato mikroklimatą ir jame esančių žmonių komfortą.

Aukštą standartą atitinkanti renovacija numato intensyvesnį vėdinimą ir sveikesnį patalpų mikroklimatą, vėdinimo sistemai įrengti naudojama daugiau natūralių medžiagų ir pranašesnis rotacinis rekuperatorius. Atsižvelgiant į užsakovo poreikius, gali būti pasirinktas rekuperatorius su kondicionieriumi.

Senos statybos namuose ne visada įmanoma įrengti centralizuotą rekuperacinę sistemą, kuri užtikrintų kokybišką pastatų vėdinimą, dėl didelio ortakių skersmens. Tokiais atvejais kiekvienoje patalpoje montuojami mini rekuperatoriai. Jei klientai kelia didesnio komforto reikalavimus, į rekuperacinę sistemą montuojamas šilumos siurblys, kuris leidžia sumažinti patalpų drėgmę. Tai ypač aktualu voniai, pirčiai, SPA zonai.

Vėdinimo sistemą, kaip ir šildymo, periodiškai turi prižiūrėti profesionalai, rekuperatoriaus filtrus būtina keisti laiku.

LANGAI IR FASADAS Svarbus prioritetas renovuojant pastatus yra langai, nes per juos netenkama daugiausia šilumos. Langų pasirinkimas rinkoje labai didelis, bet aukščiausius standartus šiandien atitinka medžio ir aliuminio langai. Jų visiškai neveikia aplinka, jie gali būti eksploatuojami labai ilgą laiką ir paprastai dedami su stora stakta, nuo kurios irgi priklauso šilumos laidumas.

Fasadams apšiltinti šiuo metu gamintojai taip pat siūlo gana didelį medžiagų asortimentą. Vadovaujantis aukštais renovacijos standartais, reikia, kad šiltinimo medžiaga leistų sienoms kvėpuoti, gerai izoliuotų garsą, būtų nedegi, gerai laikytų apkrovas ir būtų atspari šarmams. Labai svarbu, kad ilgainiui, veikiant temperatūrai ir drėgmei, nepasikeistų šiltinimo medžiagos matmenys. Siūlomų šio pobūdžio medžiagų įvairovė leidžia ne tik pasiekti aukštus šilumos taupymo standartus, bet ir džiaugtis originalia pastato išorės apdaila.

Hermetizuojant pastato stogą, sienas, keičiant arba restauruojant langus, neįmanoma išvengti atsirandančių šalčio tiltelių. Todėl labai svarbų vaidmenį renovacijos srityje atlieka sandarinimo priemonės. Jų kokybė turi būtinai atitikti aukštą langų ir šiltinimo medžiagų kokybę bei standartus. Kokybiškos sandarinimo priemonės gali ne tik padėti konstrukciniams elementams atlikti jiems keliamą šilumos taupymo užduotį, bet ir pagerinti jų rodiklius.

84

S TAT Y B A

RESTAURAVIMAS ŠIANDIEN Kai renovuojamas senas pastatas, kuris yra kultūros vertybė, kalbama apie restauravimą, nes būsimoji pastato modernizacija neturi keisti statinio architektūrinės išvaizdos ir jo vertingųjų savybių. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad kiekvienas istorinis pastatas yra unikalus, todėl jo remonto bei renovacijos darbai kiekvienu konkrečiu atveju bus skirtingi.

Taip pat būtina paminėti, kad senųjų pastatų ar net jų griuvėsių restauravimas, įkomponavimas į modernius pastatus tampa nauja pasaulio architektūrine mada. Todėl tokiems projektams nuolat kuriami nauji statybiniai, techniniai ir inžineriniai sprendimai, iš kurių taip pat galima pasirinkti.

Būtina nepamiršti, kad architektūros paminklų restauravimas – tai visų pirma moksliškai pagrįstų darbų kompleksas, kurio tikslas – pratęsti paminklo gyvavimą, nes jis turi įvairialypę kultūrinę vertę, ir kiek įmanoma labiau išsaugoti jo istorinį autentiškumą.

Atliekant renovacijos darbus istoriniame pastate, būtina naudoti tik aukščiausios kokybės efektyviausią įrangą ir priemones. Sudėtingiausia užduotis – parengti inžinerinių

sistemų projektą, kuris nedarkytų autentiško vaizdo naujomis komunikacijomis. Kiekvienu atveju sprendimai rengiami individualiai. Pavyzdžiui, storos plytinės sienos gali leisti pastatą palikti su natūraliu vėdinimu ir nemontuoti centrinės vėdinimo sistemos, negriauti sienų ortakiams ir nesuvartoti papildomos elektros. Kitų istorinių statinių konstrukcija leidžia paslėpti visas komunikacijas tarp dvigubo fasado sluoksnių ir po grindimis. Dar vienas dažnai pasirenkamas variantas – palikti kultūros paminklų sienas nepaliestas, o elektros laidus tiesti po lubomis.

Siekiant padaryti istorinį pastatą kuo labiau efektyvų šilumos taupymo atžvilgiu, ypač svarbūs sandarinimo darbai. Šiame etape labai svarbus priemonių pasirinkimas – jos turi būti ne tik aukštos kokybės, bet ir leisti išsaugoti pastato istorinių elementų – grindų dangos, keraminių plytelių, grindjuosčių ir kt. – išvaizdą bei savybes.

Vis dėlto didžiausias iššūkis renovuojant istorinius pastatus – ne tik minimali intervencija ir sudėtingi techniniai sprendimai, bet ir išsaugota unikali atmosfera.

85

S TAT Y B A

INOVATYVIOS ŠILDYMO SISTEMOS Daugiau nei 60 metų koncernas „IMI plc“ kuria modernius sprendimus bei gaminius, skirtus efektyviai valdyti šildymo ir šaldymo sistemas.

Vieno seniausių inžinerijos koncernų pasaulyje Baltijos regiono filialas „IMI HYDRONIC ENGINEERING“ siūlo grupę produktų, kuriais galima užtikrinti didžiausią energijos taupymą.

REIKALAVIMAI ŠIUOLAIKINEI AUKŠTOS KLASĖS ŠILDYMO SISTEMAI Šildymo sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti reikiamą temperatūrą patalpose. Ši temperatūra turi išlikti stabili ir nepriklausyti nuo to, kaip keičiasi sąlygos (šviečia saulė, lyja, pučia vėjas, patalpoje susirinko didelis būrys žmonių).

Taigi šiuolaikinės šildymo sistemos privalo turėti temperatūros reguliavimo priemones nuo pačių paprasčiausių (tokių kaip termostatinė galva) iki sudėtingų automatikos sistemų, integruotų į bendrą pastato valdymo sistemą.

Stabili patalpų temperatūra yra ne tik puikus komforto rodiklis, bet ir leidžia sumažinti energijos sąnaudas.

Kažkokių specifinių reikalavimų sistemoms nėra, nesvarbu, ar tai naujos statybos pastatas, ar renovuotas. Galbūt renovacijos atveju pats pastatas padiktuoja tam tikrus specifinius sprendinius. Bendri reikalavimai – paprastumas, efektyvumas ir priežiūros patogumas.

Aukštos klasės šildymo sistema visų pirma yra tinkamai hidrauliškai subalansuota. Kiekvienas šilumos prietaisas gauna projektinį srautą, kad ir kaip dirbtų kitos sistemos dalys. Tai pasiekti padeda reguliavimo armatūra su AFC technologija (angl. Automatic Flow Control). Tokių gaminių pasirinkimas didelis: termostatiniai ventiliai, grindinio šildymo kolektoriai, automatiniai balansiniai ventiliai ir pan., o pati armatūra ne tik idealiai subalansuoja srautus, bet ir iš dalies eliminuoja montuotojų ar projektuotojų klaidas bei informacijos trūkumą. Pavyzdžiui, dažnai pasitaiko, kad projektuotojams trūksta išeities duomenų apie pastatus, esamas sistemas, o naudojant automatinio balansavimo armatūrą srautus galima lengvai pakoreguoti ir pritaikyti prie pakitusių sąlygų.

86

Tokios sistemos visada turi papildomų priemonių, padedančių išlaikyti jų švarą: cikloniniai purvo atskirtuvai, mikroburbulų separatoriai ar net vakuuminiai degazatoriai.

Labai svarbi tiksli statinio slėgio palaikymo įranga. Mažoms sistemoms paprastai naudojami kameriniai išsiplėtimo indai, o didesnėms – itin tikslios statinio slėgio palaikymo sistemos su siurbliais ar kompresoriais.

Labai svarbus ir reguliavimo komponentų ilgalaikiškumas.

Kokybiška armatūra gaminama iš cinko korozijai atsparių lydinių. Tokia armatūra gali būti naudojama ilgai ir kokybiškai, sistemos eksploatacijos nesukelia papildomų išlaidų dėl remonto ar gedimo.

AUKŠTAS ISTORINIŲ PASTATŲ RENOVAVIMO STANDARTAS „Mūsų šilumos sistemos sprendimai naudojami renovuojant ir ypač prabangius senovinius negyvenamosios paskirties pastatus: teatrus, muziejus, koncertų sales. Dažniausiai tokių pastatų sistemos būna labai specifinės. Naudojamas įvairių šildymo ar vėsinimo būdų mišinys – radiatorinis, paviršinis ir orinis. Sistemos šakotos, šilumos šaltiniai keli. Su tokiais iššūkiais lengvai susidoroti gali tik produktai su AFC technologija“, – pabrėžia „IMI Hydronic Engineering“ vadovas Antanas Valančius. Šių pastatų specifiką sudaro tai, kad naudojami galingi vėdinimo įrenginiai ir čia ypač svarbu tiksliai bei kokybiškai reguliuoti šilumos galią su temperatūra. Prie ventiliuojamųjų

S TAT Y B A

agregatų šilumnešio srautui reguliuoti siūlomi tik automatinio srauto reguliavimo vožtuvai su EQM (lygiaprocentine) reguliavimo charakteristika. Tokie vožtuvai idealus pasirinkimas, nes yra tikslūs esant tiek maksimalioms, tiek minimalioms apkrovoms. Temperatūros išlaikomos stabilios visą sezoną, o tai – jau aukštas komforto lygis ir energijos taupymas.

Greta automatinių vožtuvų naudojamos skaitmeniniu būdu programuojamos pavaros ne tik patogios sumontuoti ir programuoti, bet ir lengvai integruojamos į pastato valdymo sistemą (PVS). Didelis jų pasirinkimas lengvai leidžia jas priderinti prie įvairių PVS (KNX, „BACnet“ / „Modbus“).

taps įprastais ir dažnai naudojamais produktais. Tie, kas juos išbando, daugiau nebenori grįžti prie senų reguliavimo būdų trieigiais, rankiniais balansiniais ventiliais ar vadinamaisiais „on / off“ tipo automatiniais balansiniais reguliavimo vožtuvais.

Be puikaus komforto ir energijos sąnaudų taupymo, pasirinkus tokį srautų balansavimo ir reguliavimo būdą taupomas montuotojų laikas ir ištekliai sistemai subalansuoti, lengva pakoreguoti srautus esant nenumatytiems projektiniams ar montavimo pakeitimams. Paprasta atlikti jau veikiančios sistemos diagnostiką ir analizę.

Kad sistemos būtų naudojamos ilgai ir kokybiškai, ypatingas dėmesys skiriamas tiksliai statinio slėgio kontrolei ir oro bei purvo prevencijai.

Gaminai su AFC technologija ir reguliavimo vožtuvai su EQM charakteristika yra tie produktai, kuriuos šiandien dar galima vadinti inovatyviais. Laikui bėgant, jie

87

S TAT Y B A

POKYČIUS SKATINANTI „CONTINENTAL“ GAMYKLA Vokietijos pramonės milžinė „Continental“ apie naujos automobilių elektronikos komponentų gamyklos statybas Kauno LEZ paskelbė 2017 m. rudenį. Praskriejus daugiau nei metams, „Continental“ objektas įgyja vis daugiau formų ir elementų, išskiriančių jį iš kitų Lietuvoje esančių pastatų ir skatinančių su nekantrumu laukti statybų pabaigos. „Pirmosios „Continental“ gamyklos statybos Lietuvoje yra svarbi mūsų strategijos Europoje dalis. Šis strateginis sprendimas leis auginti elektronikos komponentų gamybą ir rinkos dalį Europoje tam, kad galėtume patenkinti augančią mūsų produkcijos paklausą“, – oficialiame pranešime spaudai sakė dr. Hansas-Jürgenas Braunas, vadovaujantis „Continental“ elektronikos komponentų gamyklų junginiui, kuriam priklauso 30 gamyklos visame pasaulyje.

Kaune įsikursiančios „Continental“ gamyklos vadovas Shayan Ali teigia, kad „Continental“ Kauną pasirinko dėl kelių priežasčių: „Pirmiausia, Kaunas yra pagrindinis Lietuvos pramonės, elektronikos ir automatikos gamybos centras. Taip pat šiame moderniame regione gausu aukštos kvalifikacijos specialistų – šiuo metu suskaičiuojami 47 tūkst. studentų, iš kurių apie 10 proc. studijuoja būtent elektronikos inžineriją.

Dėl šių priežasčių Kaunas pasirodė ideali vieta mūsų naujajai gamyklai“, – argumentavo S. Ali.

88

SĖKMĖ PRASIDEDA NUO GERO PROJEKTO „Continental“ gamyklos projektą parengė inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovė „Baltic Engineers“, kurios specialistai kruopščiai kūrė ir pradėjo įgyvendinti išskirtinį statybos projektą Pakaunėje, laikomą viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje ir siekiantį 95 mln. eurų.

Svarbu paminėti, kad užsakovas „Continental“ įpareigojo kompaniją „Baltic Engineers“ būti atsakingą ne tik už projektavimą, bet ir pasirūpinti visomis integruotomis EPCM (angl. Engineering Procurement Construction Management) paslaugomis. Kitaip tariant, „Baltic Engineers“ komanda ne tik projektavo, bet ir valdė statybas principu „nuo idėjos iki rakto“. „Baltic Engineers“ yra viena didžiausių kompanijų Lietuvoje, atestuota ISO sertifikatais bei turinti BREEAM atestuotojo vertintojo licenciją. Įmonės darbų kokybė remiasi specialistų profesionalumu, kokybės valdymo sistemomis (ISO 9001, ISO 9002, ISO 14001 bei OHSAS 18001 standartais), tinkama programine įranga tiek duomenims, tiek projektams valdyti, projektavimo (modeliavimo) darbams.

S TAT Y B A

kingas. Svarbiausia laiku ir tinkamai perduoti užduotį, vėliau patikrinti, kaip ji buvo atlikta“, – pasakoja D. Kvedaras.

INOVATYVUMAS IR SKAIDRUMAS „Baltic Engineers“ vadovas atskleidžia, kad „Continental“, rinkdamasi partnerius Lietuvoje, kėlė itin didelius reikalavimus ir ieškojo įmonių, profesionaliai naudojančių šiuolaikinius projektavimo įrankius. „Continental“ gamykla projektuojama pasitelkiant pažangiausią 3D informacinio pastato modeliavimo – BIM (angl. Building Information Modelling) – programinę įrangą bei BIM projekto valdymo standartus. „Mes jau kelerius metus dirbame tik su 3D modeliavimo įranga, mums tai įprasta praktika. Reikalavimas dirbti 3D tampa įprastu užsakovu pageidavimu. Universitetus baigę jauni specialistai šiais laikais visi dirba su 3D programomis.

Juos tenka mokyti dirbti su 2D programine įranga... Šiuo atveju tai buvo sutartinis reikalavimas. Kadangi šis užsakovas ir liks statinių savininku, jis mato naudą turėti pastato virtualų modelį, kuris vėliau gali būti naudojamas pastatų priežiūrai“, – sako D. Kvedaras.

Kitaip tariant, taikant šiuolaikišką projektų kūrimo ir valdymo metodiką, kiekviename etape gali būti kontroliuojama projekto kokybė, darbų terminai, ištekliai, būsimas statybų biudžetas, o vėliau – ir statybų eiga bei valdymas, pastato priežiūra ar jo eksploatacija. „Baltic Engineers“ generalinis direktorius taip pat teigia, kad kokybišką rezultatą projektuose užtikrinti padeda ne tik šiuolaikiški sprendimai, bet ir veiklos skaidrumas, t. y. tikslingas poreikių aptarimas su užsakovu ir nuolatinis informacijos teikimas apie vykdomus darbus. „Mūsų duomenų sistemos yra atviros užsakovui, jis bet kada gali prisijungti, pamatyti progresą, pateikti pastabų. Elementari tvarka (darbo higiena) stipriai prisideda prie kokybės“, – pasakoja D. Kvedaras. „Projektuojame ne įprastą fabriką, bet aukštųjų technologijų itin šiuolaikišką ir tvarios gamybos standartus atitinkančią automobilių elektronikos komponentų gamyklą, kurioje darbas primena mokslinę laboratoriją, o būsimiems darbuotojams bus keliami aukšti inžinerinės ir mokslinės kvalifikacijos reikalavimai, tačiau kartu suteiktos pavydėtinos darbo ir poilsio sąlygos“, – sako Darius Kvedaras, UAB „Baltic Engineers“ generalinis direktorius, teigdamas, kad inžineriniu požiūriu pažangaus objekto kokybę lemia daug tarpusavyje susijusių veiksnių. Anot D. Kvedaro, kiekvienam projektui reikia nuolatinės klaidų ir sėkmės analizės, sistemingo specialistų kvalifikacijos kėlimo ir efektyvaus grįžtamojo ryšio tarp komandos narių.

Taip pat bendrovės vadovas tikina, kad, siekiant užtikrinti aukščiausią darbų kokybę kiekviename projekte, ypač didelio masto projektuose, tokiuose kaip „Continental“, reikia remtis laiko patikrintais valdymo principais (pavyzdžiui, piltuvėlio – neapibrėžtumo mažinimo – principas), kai sudėtingi dalykai išskaidomi į mažesnius, paprastesnius. „Svarbus aiškus pasidalijimas darbais ir atsakomybėmis, kiekvienas komandos narys žino savo užduotis ir tai, už ką yra atsa-

AUKŠČIAUSI TVARUMO IR PATIKIMUMO STANDARTAI Išskirtinis projektas buvo parengtas vadovaujantis JAV tvaraus projektavimo sistemos LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalavimais. Projektas pretenduoja būti įvertintas itin aukštu „Gold“ lygio sertifikatu, kuris patvirtins, kad pastatas suprojektuotas taip, kad jame dirbsiantiesiems būtų užtikrintos komfortiškos darbo sąlygos: natūrali šviesa, individualus šviesos intensyvumo reguliavimas darbo vietose. Taip pat pagal LEED ASHRAE 90.1-2010 reikalavimus buvo atliktas pastato ir jo sistemų energinis modeliavimas, kuriuo vertinama ne tik pastato atitvarų, bet ir inžinerinių sistemų bei pastato technologinės ir gamybinė įrangos efektyvumas. Pasibaigus statyboms, Kauno LEZ iškilusi gamykla užims 22 tūkst. m2 plotą (visas pastato plotas 23 tūkst. m2) ir atitiks A+ energinės klasės reikalavimus. Gamykla atitiks „Industry 4.0“ reikalavimus, kurie suteiks galimybę ateityje naudotis automatizuotais įrenginiais.

Be to, gamyklos pastatas turės pasiekti ir aukščiausius patikimumo standartus pagal „FM Global“ reikalavimus, api-

89

DARIUS KVEDARAS

S TAT Y B A

mančius nuostolių prevencijos standartus, susijusius su kokybe, techniniu vientisumu ir našumu.

Pramonės milžinė „Continental“ kuria novatoriškas technologijas ir paslaugas, skirtas tvariam ir susietam žmonių bei jų prekių judumui. Tai atspindi ir pagal jų užsakymą statomas objektas – pastate, įveikiant su ŠVOK susijusius iššūkius, projektuojama kogeneracinė jėgainė, įžeminama grindų danga, o natūralioms buveinėms išsaugoti priešais pastatą esančioje aikštėje projektuojamas apželdintas lietaus sodelis, surenkantis lietaus vandenį.

RŪPESTIS DARBUOTOJAIS „Continental“ misija remiasi ne tik bendrąją tvarumo samprata, bet ir etišku žmogiškųjų išteklių valdymu. Pasak D. Kvedaro, darbuotojų poreikiams bus pastatytas atskiras 360 m2 ploto sporto centras su lauko terasa, atviru sporto aikštynu bei amfiteatru varžybų žiūrovams. Sporto centre ketinama įrengti daugiafunkces erdves įvairioms veikloms, tokioms kaip joga, stalo tenisas, kūno rengyba ir kt. Viskas tam, kad būtų pasirūpinta „Continental“ darbuotojų fizine sveikata net neišeinant iš įmonės teritorijos. Sporto centro prieigose ketinama įrengti poilsio aikštę su suoliukais ir lietaus sodeliu, kuris bus naudojamas kaip natūraliai išdžiūstantis lietaus vandens surinkimo baseinas. Įmonės teritorijoje darbuotojų patogumui veiks belaidis interneto ryšys. Pačioje gamykloje, netoli darbuotojų restorano, projektuojamas apželdintas vidinis kiemelis su terasa, kur šiltuoju metų laiku darbuotojai galės pietauti lauke.

Svarbu paminėti, kad apgalvotas ir atvažiavimas viešuoju transportu iki naujojo objekto – suprojektuota nauja autobusų stotelė prie pat gamyklos sklypo ribos. Autobusų maršruto tvarkaraštis bus suderintas su darbuotojų pamainų laikais.

Rūpindamasi tvarumu ir palankumu aplinkai, „Continental“ skatins darbuotojus naudotis alternatyviomis ir mažai aplinką teršiančiomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, važiuoti į darbą keliems vienu automobiliu (angl. carpooling). Jiems bus suteikta privilegijų – stovėjimo vieta arčiau pagrindinio įėjimo. Keliaujantiesiems į darbą dviračiais bus įrengtos drabužinės ir dušai.

90

„Baltic Engineers“ vadovas atskleidžia, kad „Continental“, rinkdamasi partnerius Lietuvoje, kėlė itin didelius reikalavimus.

S TAT Y B A

GREITIS, KOKYBĖ IR PROFESIONALUMAS

LUKAS LAUKAITIS

„Continental“ gamyklos pirmojo etapo pagrindiniu rangovu tapo UAB „Conresta“, šiemet minėsianti dešimtmetį, o pernai tapusi ketvirta generalinės rangos statybų įmone Lietuvoje.

Precizija ir funkcionalumas darbo procesuose – veiksniai garantuojantys efektyvų rezultatą.

LUKAS LAUKAITIS

Bendrovės „Conresta“ specialistams buvo patikėti pirmojo etapo konstruktyvo darbai. „Projekto terminas tapo tikru iššūkiu, per neįtikėtinai trumpą periodą reikėjo atlikti itin daug darbų. Neeilinis medžiagiškumas, specifiniai reikalavimai bei įvairūs derinimai pridėjo nemažai rizikų. Svarbu ir tai, kad objekto stogas bei kiti elementai buvo statomi vadovaujantis aukščiausiais „FM Global“ patikimumo ir kokybės standartais, todėl viskas turėjo atitikti nepriekaištingą medžiagiškumą, o įgyvendinimas – aukščiausius terminų bei kokybės reikalavimus. Pastatas turėjo atitikti ir tarptautinio aplinkosaugos „LEED Gold“ standarto reikalavimus, tad dirbti teko itin apgalvotai, nuolat ieškant optimalių sprendimų ir vadovaujantis patyrusių specialistų patirtimi“,– pasakoja įmonės vadovas Lukas Laukaitis.

Bendrovės vadovas sako, kad tokio lygio projektuose vieni svarbiausių aspektų, yra kokybė ir greitis. Tai – esminiai kriterijai nulemiantys projekto sėkmę.

Anot L. Laukaičio, „Conrestos“ komanda į kokybę žvelgia atsakingai ir kompleksiškai. Precizija ir funkcionalumas darbo procesuose – veiksniai garantuojantys efektyvų rezultatą. Stambus tarptautinis užsakovas reikalauja atitinkamos kokybės, vadovaujasi tam tikrais tarptautiniais standartais, įmonės atstovai, atsakingi už procesus ir kokybę, uoliai tikrino atliktus darbus, tad atsiradus sprendinių kaitai, žaibiška „Conrestos“ specialistų reakcija ir patirtis buvo kritinė – sprendimai turėjo būti įgyvendinami nedelsiant ir užtikrinant tarptautinius kokybės standartus.

Iššūkių būta ir daugiau. „Įrengiant statybvietę teko suvaldyti nemažai rizikų, viena tokių – projekto teritorijoje vyravę aukšti gruntiniai vandenys, kurie buvo nemažas rizikos faktorius suvaldant terminus. Situacija buvo puikiai suvaldyta įrengiant reikiamas drenažines sistemas“, – pastebi L. Laukaitis.

Paklaustas apie patirtį su šiuo projektu, įmonės vadovas teigia, kad šiandien statybų versle svarbiausi – kokybė, greitis ir efektyvumas. „Šiandien vis daugiau užsakovų vertina ne tik gerą kainą, o sklandžią procesų eigą, kokybės vadybą, lankstumą bendradarbiaujant, darbų saugą, tvarką statomuose objektuose ir jų teritorijose, o ypač laiku ir kokybiškai atliktus darbus. Pastatas tvirtai stovi ant žemės, terminai įgyvendinti nepriekaištingai, esame išties patenkinti rezultatu, labai vertiname užsakovo pasitikėjimą ir komandą įgyvendinusią pirmąjį projekto etapą“, – džiaugiasi L. Laukaitis.

91

S TAT Y B A

SVARBI PRADŽIA – ŽEMĖS DARBAI Pirmame vokiečių gamyklos „Continental“ statybų etape labai svarbi darbų dalis atiteko įmonėms „Vaidva“ ir „Storoma“ – jos turėjo parengti sandėliavimo aikšteles, darbinius laikinus kelius ir nukasti gruntą iki reikiamo aukščio po būsimu pastatu. UAB „Vaidva“ jau daugiau nei dešimtmetį prisideda prie statybų sektoriaus augimo, atlikdama pastatų griovimo, statybinių atliekų perdirbimo ir žemės darbus.

Reikia paminėti, kad įmonė buvo pasirinkta dalyvauti tokiame stambiame tarptautiniame projekte ne tik dėl savo darbuotojų profesionalumo ir patirties, bet ir dėl darbų atitikties visiems gamtosauginiams reikalavimams. Bendrovė turi įvairios modernios statybinės technikos ir įrangos, kuri buvo naudojame ir šiame objekte. Tam, kad būtų pareng

92

tas žemės plotas pirmojo etapo statybos darbams, buvo pasitelkta nemažai žemės kasimo ir stūmimo technikos: trys ekskavatoriai, trys buldozeriai ir aštuoni savivarčiai.

Aikštelėms ir laikiniems keliams suformuoti įmonėms teko apdoroti 12 tūkst. m2. Būsimos gamyklos pastato plotas, kur kompanija vykdė grunto kasimo darbus, sudarė beveik 10 tūkst. m2. Visi darbai buvo aiškiai paskirstyti, numatytas gana griežtas grafikas – įmonės turėjo atlikti joms skirtas užduotis per 23 dienas. Vasaros karčiai dar labiau apsunkino darbų grafiko laikymosi galimybes. Bet įmonės moderni technika, darbuotojų ilgametė patirtis ir atsidavimas darbui leido įgyvendinti visus įsipareigojimus laiku ir pateikti aukščiausios kokybės rezultatą.

S TAT Y B A

INOVATYVUS KONSTRUKCIJŲ SPRENDIMAS „Continental“ pastatui buvo naudotos kompozitinės sijos „DELTABEAM®“. Šios suomių įmonės „Peikko“ siūlomos plonų perdangų konstrukcijos įvairiuose objektuose pasirenkamos dėl daugybės priežasčių: galimybės sumažinti pastato aukštingumą, noro turėti atviras erdves ar išskirtines pastato architektūrines formas, užtikrinti greitą ir saugų statybų procesą. „Sijos „DELTABEAM®“ šiuo „Continental“ projekto atveju buvo pasirinktos būtent dėl galimybės statybos darbus atlikti greitai. Pristačius sijas pirmam pastato aukštui, viduryje mėnesio jau buvo vežamos sijos antram aukštui, nes pirmasis aukštas buvo sumontuotas itin greitai“, – teigia UAB „Peikko Lietuva“ pardavimų vadovas Linas Lelešius.

Iš viso „Continental“ gamyklos statybose panaudota daugiau nei kilometras sijų „DELTABEAM®“.

L. Lelešius taip pat atkreipia dėmesį, kad projekte pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota naujoji gerberio jungtis, skirta nekarpytoms sijoms jungti. „Dėl šio sprendimo dabar įrengti išilginę armatūrą itin paprasta, nes tarpas tarp kiaurymėtosios plokštės ir sijos „DELTABEAM®“ yra didesnis ties gerberio jungtimi, o betonuojant siją per stačiakampes angas betonas patenka tarp jungties elementų ir užpildo gerberio jungtį“, – apie sprendimą pasakoja pardavimų vadovas.

Projekte taip pat naudoti ir kiti „Peikko“ sprendimai: įdėtinės detalės gelžbetoniui bei sprendimai betoninėms grindims įrengti. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokio svarbaus objekto statybų proceso ir matydami „Continental“ požiūrį į inovacijas bei sprendimus, kurie orientuoti į kokybę“, – savo mintis atskleidžia L. Lelešius.

OPTIMALŪS SPRENDIMAI – SKLANDŽIAM DARBUI Prie inovatyvaus objekto įgyvendinimo prisidėjo ir daugiau šiuolaikiškų optimalius sprendimus taikančių įmonių, pavyzdžiui, UAB „Gevalda“, UAB „Projektana“ ir kt.

UAB „Projektana“ prie objekto realizavimo prisidėjo pamatų darbo projektu. Įmonė atliko papildomus inžinerinius geologinius tyrimus, įrengė 450mm ir 1000mm skersmens iki 14 m gylio gręžtinius polius. Atliko polių bandymus statine apkrova. Darbai įvykdyti per sutartą terminą,konstrukcijoms panaudojant daugiau kaip 2500 m3 betono.

UAB „Gevalda“ šiame projekte atliko drenažo bei pagrindų įrengimo darbus pastato viduje. „Daug dėmesio skyrėme planuodami ir organizuodami darbus, generalinio rangovo reikalavimu turėjome užtikrinti spartų atliekamų

darbų tempą“, – pasakoja įmonės direktorius Valdemaras Karlonas ir teigia – kadangi visi darbai buvo iš anksto suderinti, procesas vyko sklandžiai ir lengvai.

GAMYKLOS LANGAI – PAGAL SPECIALIĄ FORMULĘ Kompanija, kuriai buvo patikėta gamyklos „Continental“ langų gamyba, tapo „SKP Aliuminis“. Įmonė savo veiklą pradėjo dar 1995 m. nuo plastikinių langų ir durų gamybos. 1998 m. sėkmingai dirbanti įmonė išplėtė savo veiklą ir pradėjo gaminti aliuminio konstrukcijas bei stiklo paketus. 2007 m. gamybos mastai leido jai pasidalinti į tris skirtingas įmones, pradėjusias vystyti trijų skirtingų rūšių veiklas. „SKP Aliuminis“ susitelkė į aliuminio konstrukcijų gamybą. Dar 2000 m. kompanijoje pirmtakėje buvo įdiegta kokybės valdymo sistema, atitinkanti tarptautinio standarto ISO 9001 reikalavimus.

Aukšta įmonės produkcijos kokybė, darbuotojų kompetencija ir atsakomybė leido „SKP Aliuminis“ laimėti „Continental“ gamyklos langų stiklo paketų gamybos ir montavimo darbų konkursą. Dalyvavimo šiame stambiame tarptautiniame projekte sąlygos nebuvo lengvos, bet dėl įmonės darbuotojų patirties ir profesionalumo visos iškeltos užduotys buvo įvykdytos laiku ir pagal nurodytus standartus. Atliekant darbus įmonei teko susidurti su nestandartiniais langų stiklų sudėties reikalavimais. Todėl specialios sudėties išoriniai stiklai buvo gaminami Ispanijoje, o patys stiklo paketai – Lietuvoje. Pats svarbiausias iššūkis, su kuriuo įmonei teko susidurti įgyvendinant projektą, buvo trumpas darbų atlikimo terminas. Siekiant laikytis griežto darbų atlikimo plano įmonė turėjo pradėti gaminti langus anksčiau, nei buvo pastatytos statinio sienos. Įmonės „SKP Aliuminis“ vadovas Arūnas Jackonis pabrėžia, kad komandiškai bendradarbiaujant su visais projekto dalyviais pavyko tiksliai suplanuoti ir apskaičiuoti langų matmenis. Todėl, kai iškilo pastato sienos, įmonės darbuotojams montuojant langus nekilo problemų ir visus darbus pavyko užbaigti sklandžiai ir pagal grafiką.

GAMYKLOS GRINDIMS – SPECIALIOS SUDĖTIES BETONAS UAB „Grinbeta“ harmoningai įsiliejo į gretas įmonių, kurios dalyvauja Lietuvos dvidešimtmečio statybose. Jai „Continental“ 31 gamyklos projekto įgyvendinimo procese buvo patikėtos betono grindys.

Būtina atkreipti dėmesį, kad aukštas atliekamų darbų standartas atsispindi kiekviename gamyklos statybų darbų etape. Ne išimtis buvo ir betono grindys, kurios den-

93

S TAT Y B A

gia nemažą gamyklos plotą. Kaip ir kiekvienam statybų elementui, grindinio medžiagai ir įrengimui buvo keliami aukštos kokybės, tvarumo ir gamtosaugos reikalavimai.

UAB „Grinbeta“ buvo pasirinkta neatsitiktinai – dėl ankstesnių įmonės darbų Vokietijos įmonės naujos gamyklos Kauno LEZ projekto pirmojo etapo rangovas UAB „Conresta“ pakvietė ją sudalyvauti betoninių grindų įrengimo konkurse. Renkantis grindinio medžiagas ir įmonę, kuri turėtų juos įrengti, buvo remiamasi ne vien įprastais techniniais duomenimis, bet ir betono bei jo konstrukcijų gyvavimo trukmės analize. Pasvėręs visus rodiklius, pirmojo etapo rangovas grindiniui įrengti pasirinko UAB „Grinbeta“. Įmonės darbuotojai atliko papildomus skaičiavimus, pasiūlė savo grindų detales ir parengė darbų projektą.

Jam įgyvendinti buvo paruoštas specialios sudėties be-

94

tonas grindims įrengti. Įmonė kartu su UAB „Conresta“ suderino labai glaustą ir atsakingą darbų atlikimo grafiką.

Dėl UAB „Grinbeta“ darbuotojų profesionalumo, atsakingo požiūrio į darbą ir patirties darbų grafikas buvo įvykdytas nevėluojant nė vienos dienos. Įmonė džiaugiasi bendradarbiavimu su objekto projekto vadovu Laurynu Senku, su objekto statybos vadovu Gintautu Patkausku, kurių organizaciniai sugebėjimai leido darbus atlikti labai greitai ir kokybiškai.

Planuojama, kad „Continental“ gamyklos statyba bus baigta 2019 m. antrojoje pusėje. Čia dirbs daugiau nei 1000 specialistų. Projekto eigos koordinavimo kokybę užtikrins ne tik įmonėje įdiegti ISO, bet ir Vokietijos VDI standartai.

S TAT Y B A

AUKŠTAS KOKYBĖS STANDARTAS

Beveik per tris dešimtmečius projektuodami ir įrengdami pramonines grindis stipriai patobulėjome. Deformacinių siūlių vietose įbetonuojamus kampuočius pakeitė labiau patikimos siūlės „PERMABAN Alpha joint“ , o sandėliuose pradėję naudoti greitaeigius krautuvus užsakovai ir rangovai vis dažniau atranda trapezoidines siūles „PERMABAN Signature“ , leidžiančias pervažiuoti per siūlę bet kuria kryptimi be jokio dinaminio poveikio grindims. Išmokome skirti poliuretaninius dažus nuo pramoninių grindų dangos, tačiau dar tik pradedame skirti hidroizoliaciją nuo atskiriamojo HDPE plėvelės sluoksnio, kuri grindų konstrukcijoje atlieka atskiriamojo sluoksnio funkciją. Tai užtikrina v/c santykį betone grindų įrengimo metu ir trinties koeficientą tarp grindų ir pagrindo betono traukimosi metu.

Tačiau HDPE plėvelė nėra hidroizoliacinė membrana, nes įrengiant grindis ji pažeidžiama, siūlės nėra sandariai suvirinamos, o betonui traukiantis plėvelė gali būti pažeista dėl trinties tarp skaldos ir grindų. Tą teigia ir kitų šalių, kaip Didžioji Britanija, grindų projektavimui ir įrengimui reguliuoti skirti dokumentai, tokie kaip TR34 3 leidimas (Technical report No. 34, 3rd edition). Esant tokiems pažeidimams, vandens garai patenka į betoną ir kyla iki poliuretaninės, epoksidinės ar kitos grindų dangos, kurios varža garams yra gerokai didesnė nei betono, ir ten kaupiasi. Kaip to padarinys prasideda betono šarminė korozija ir toje zonoje pradeda didėti betono tūris. Dėl to grindų dangų paviršiuje susiformuoja pūslės, kurioms suirus atsiveria betonas, o pa-

žeistos grindų dangos vietos eksploatuojant grindis toliau vis didėja. Tada pradedamos kaltininkų ir remonto sprendimų paieškos, tačiau, sutvarkius vienas zonas, tie patys procesai prasideda kitose.

Suprasdami šias rizikas ir esant aukštam gruntinio vandens lygiui projekto aikštelėje, gamyklos „Continental“ projektuotojai ir rangovas pasirinko naudoti bentonitinio molio gaminius „Voltex“ ir „Swelltite“ , kaip garų barjerą ir pagrindinę hidroizoliaciją po grindimis bei pastato cokolinei daliai.

Užsakovo pageidauta 3 % santykinė betono drėgmė prieš įrengiant epoksidinę pramoninių grindų dangą – gana sunkiai pasiekiamas rodiklis, todėl rizikingiems sprendimas vietos nebuvo palikta. Buvo lyginamos TPO, HDPE ir PVC membranų alternatyvos, tačiau dėl sudėtingo jų jungimo ir didelės rizikos jas pažeisti grindų įrengimo metu šių sprendinių buvo atsisakyta. Bentonitinio molio membranų pranašumai taip pat neliko nepastebėti. „Voltex“ dangą galima kloti tiesiai ant sutankinto grunto. Pradūrus šią hidroizoliaciją, dėl ypatingo bentonitinio molio savybių ji užsigydo.

Siūlių virinti nereikia, nes perdengus membranas vieną su kita molis reaguodamas su drėgme sujungia dvi membranas į vieną. Mazgai prie kolonų ir sienų įrengiami tvirtinant „Voltex“ membraną tik mechaniškai, todėl, norint atlikti kokybiškai hidroizoliacijos darbus, nereikia, kad būtų teigiama temperatūra. Šiame objekte darbai buvo vykdomi žiemos metu, todėl membranos nepažeidžiamumas, galimybė įrengti hidroizoliaciją šaltyje ir tiesti ją tiesiai ant drėgno sutankinto grunto, t.y. išvengti papildomų laiko, medžiagų ir darbų sąnaudų įrengiant išlyginamąjį betono sluoksnį, VOLTEX hidroizoliacijai suteikė neginčijamą pranašumą.

GRINDŲ DETALĖ ANT GRUNTO GR-1 Epoksidinė grindų danga G-B plokštė, betonas C30/37 XC2, t = 220 mm Bentonitinio molio paklotas VOLTEX Polistireninis putplastis XPS tipo, t = 200 mm, stipris gniuždant ≥ 300 kPa Sutankintas sluoksnis, Ev2 ≥ 120 MPa

*

Grindys – pagrindinė logistikos centro ar sandėlio konstrukcija, kuri atlieka didžiausią darbą eksploatuojant pastatą, lyginant ją su stogu ir sienomis.

95

S TAT Y B A

MEDINĖS KONSTRUKCIJOS IR JŲ TVIRTINIMO BŪDAI Bendrovės SFS aukštos kokybės tvirtinimo detalės kasdien naudojamos tiek individualios statybos projektuose, tiek visuomeninės bei pramoninės paskirties statybose.

Kai mediniuose pastatuose reikia ekonomiškai sukurti kūrybišką ir stiprią atraminę konstrukciją, ateina į pagalbą pritaikyti tvirtinimo sprendimai. Sumanūs tvirtinimo būdai itin paklausūs montuojant sudėtingas ir tvirtas medines atramines konstrukcijas. Pasitelkę modernias SFS tvirtinimo sistemas, architektai, dizaineriai ir inžinieriai nuostabias koncepcijas gali paversti ekonomiškai įgyvendinama tikrove – neaukodami saugumo dėl geros išvaizdos. „Naudojant mūsų tvirtinimo detales galima padaryti medinių sijų jungtis nematomas ir labai pagerinti estetinį vaizdą, padidinti atsparumą korozijai (nes detalė pasislepia medienoje). Taipogi ir atsparumas ugniai būtų vertinamas tik medienos, nes tvirtinimo detalė yra medinės konstrukcijos viduje ir ugnis tiesiogiai jos nepasiekia, kol nepradegina storo medienos sluoksnio“, – sako įmonės SFS atstovas Lietuvoje Aleksandr Maslenikov.

Naudojant mūsų tvirtinimo detales galima padaryti medinių sijų jungtis nematomas ir labai pagerinti estetinį vaizdą.

A. AMBRASAS

A. MASLENIKOV

BIBLIOTEKA KROKUVOJE

96

Vienas didžiausių ir seniausių įmonės SFS klientų Lietuvoje yra įmonė „Jūrės medis“, kuri gamina ir prekiauja konstrukcijomis iš klijuotosios medienos. Neatsiejama kiekvienos medinės konstrukcijos dalis yra SFS tvirtinimo elementai, kurie padaro įmanomus net didelių tarpatramių sijų arba arkų gamybą bei eksploatavimą, jas sustiprina iki 1000 mm ilgio varžtais ar net iki 3000 mm ilgio sriegtais strypais.

Dar vienas, bet ne mažiau svarbus SFS tvirtinimo detalių pranašumas – kad didžiausio ilgio sijas ir arkas galima transportuoti dalimis. Tai labai supaprastina ir atpigina jų transportavimą, taip pat suteikia galimybę jas pristatyti į bet kurią pasaulio vietą, kur jau statybvietėje šios dalys bus surenkamos į įvairiausias didelių gabaritų konstrukcijas.

PAKRAUNAMAS KONTEINERIS Į KATARĄ

KATARO KUPOLAS

SZYMANI ORO UOSTAS Kompanija taip pat gali pasiūlyti tvirtinimo sprendimus ir šiuo metu sparčiai populiarėjančioms CLT, „Prefab“ bei medinių namų statyboms.

VB SISTEMA

Na, o medinei perdangai sustiprinti betonu naudojama „VB sistema“ ypač populiari renovuojant senus pastatus, kai iš senos medinės perdangos norima padaryti eksploatuojamą erdvę.

Mūsų siūlomų tvirtinimo detalių asortimentą galite rasti SFS tinklalapyje www.sfs.lt

Vėdinamajam fasadui tvirtinti į betoną ar medį naudojama sistema „Twin UD“. „Naudojant medines konstrukcijas ir mūsų tvirtinimo sprendimus, galima patenkinti net subtiliausias architekto užgaidas. O medis pats atrodo natūralus ir „gyvas“, kas suteikia pastatui išskirtinį grožį, net jau nekalbant apie tokio pastato ekologiškumą“, – teigia Aleksandr.

TWIN UD

Visais jums rūpimais klausimais galite kreiptis el. paštu lt.info@sfsintec.biz arba tel.+370 699 24 425

97

98

99

INŽINERIJA

PRASIDĖJO KALBANČIŲ PASTATŲ ERA AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

Prisipažinsiu, kad nuolat jausti technologijų ir inovacijų naujienų ritmą darosi vis sunkiau.

Kiekvieną rytą, dar net neiškėlusi kojos iš lovos, puolu prie telefono ir bandau sučiupti už uodegos idėją, kuri kilo mokslininkams ir kurią verslininkai padeda / padės arba vakar naktį, kol aš miegojau, padėjo įgyvendinti.

Akivaizdu, kad suvokti progreso mastą darosi neįmanoma. Taip nutiko ir šį kartą.

100

INŽINERIJA

Paspaudžiu dar vieną mygtuką – vieną svarbiausių, apie kurį sukasi mano gyvenimas, ir įsijungiu elektroninį paštą.

Jame įkrito laiškas, skelbiantis, kad jau statomi kalbantys pastatai. Greitai sumetu, kad dabar 2050-ieji, bet raudonas kalendoriaus simbolis nuramina. Išaiškėja, kad, kol vakar stovėjau automobilių spūstyje prie byrančio Gedimino kalno, australų kompanija įdiegė technologijas, leidžiančias pastatams save stebėti ir net kalbėtis su savininkų išmaniaisiais telefonais.

NUOTOLINIS PASTATO VALDYMAS Naujoji belaidžio ryšio platforma „EMIoT“ remiasi šviesos diodų (LED) išėjimo ženklais. Visa sistema apima 99,9 % pastato, netgi pasiekia požemines automobilių stovėjimo vietas, siurblių sistemas ir oro kondicionavimą.

Pasak programos kūrėjų, kiekvienas išėjimo ženklas arba avarinis apšvietimas veikia kaip mazgas tinkle. Prie tinklo gali būti prijungti ir kiti įrenginiai: vėdinimo ir siurbimo sistemos, apsaugos kameros ir jutikliai, prieigos prie bendrų patalpų ir durys, leidžiančios jas valdyti bei stebėti nuotoliniu būdu. „EMIoT“ yra pavyzdys tinklo, kuriame kompiute-

riai, žibintai, automobiliai, buitinė technika ir visi kiti daiktai yra sujungti tarpusavyje ir gali keistis duomenimis. „Viskas, ko jums reikia, yra įdiegti avarinius ženklus, kurie ir sujungiami į vieną tinklą. Sistema gali būti sujungta su kitais prietaisais įvairiomis belaidėmis technologijomis, įskaitant „Bluetooth“, kuri leidžia juos valdyti vietoje išmaniaisiais telefonais ar internetu iš bet kurios pasaulio vietos“, – sakė dr. Wen Hu iš UNSW Kompiuterių ir inžinerijos mokyklos. Ši sistema jau įdiegta dešimties butų komplekse Sidnėjuje.

Daugiabutyje apšviečiamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Šviesa valdoma judesio davikliais.

Kadangi tinklas plečiasi, galima stebėti energijos suvartojimą ir šildymo bei aušinimo būklę, srauto matuokliai praneša apie vandens naudojimą ir nustato nuotoliniu būdu stebimus nuotėkius, vėdinimo ir siurbimo sistemas, o karšto vandens sistemas profilaktiškai tikrina, ar jose nėra gedimų.

Net jeigu taip susidėliotų aplinkybės, kad gyventojai įstrigtų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, jie galėtų bendrauti su pastatų valdytojais per programą.

101

INŽINERIJA

IŠMANIOJI PASTATO EKOSISTEMA „Mes iš tikrųjų sukūrėme protingą pastato ekosistemą. Šiame apartamentų komplekse yra 14 pastatų. Visuose juose sistemą įdiegėme be jokių kabelių“ , – sakė Luke’as Gibbesonas iš bendrovės „WBS Technology“.

Tačiau verslą turėtų sudominti ir naujai atsiradusi niša.

WBS yra avarinio apšvietimo gamintojas Sidnėjuje. Jis šią technologiją transformavo į visiškai naują galimybę jutiklius pardavinėti kaip paslaugą. Tiksliau – tai jutiklių programavimas ir administravimas. Už fiksuotą mėnesinį mokestį WBS teikia avarinių ir kitų šviesos tinklų, kurie stebi save, reaguoja į aplinką ir nuotolines komandas, tinklą, taip pat jie gali pridėti kitus įrenginius prie to paties tinklo.

102

INŽINERIJA

PROTINGOJO NAMO VALDYMAS BALSU LIETUVIŠKAI: JAU VEIKIA, BET TOBULO VARIANTO DAR TEKS PALAUKTI IGNAS PRONCKUS

Lietuvoje pastatų, prietaisų valdymas balsu bei šnekos atpažinimas domina ir verslo, ir mokslo pasaulio atstovus. Didžiulis darbas sukuriant lietuvišką sistemą jau padarytas, tačiau tiek verslininkai, tiek mokslininkai neslepia, kad plataus praktinio pritaikymo dar gali tekti lukterėti.

BALSU GALIMA VALDYTI VISKĄ, KAS NAUDOJA ELEKTRĄ Jungiklių ir protingųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis aiškina, kad jau šiandien įmanoma valdyti beveik visas protingojo namo funkcijas balsu lietuviškai. Tačiau kol kas sistemos galimybės išlieka ribotos.

NEIŠVENGIAMA ATEITIS Tad verslo ir mokslininkų sistemos, rodos, šiuo metu turi skirtingus privalumus: viena sudėtingesnė, bet praktiškai dar nepanaudojama, kita paprastesnė, bet jau veikia. Tiesa, „JUNG Vilnius“ vadovas neslepia, kad protingasis namas pažinti gali tik iš anksto įvestus žodžius, o pardavimui valdymas balsu lietuviškai kol kas neparuoštas. „VU projekto žodynas ir galimybė suprasti kalbą bus nepalyginamai platesnis nei mūsų projekto. Bet net pabaigta „LIEPA 2“ nebus produktas, kurį gali paimti ir naudoti, tam dar reikia, kad įsitrauktų verslo sektorius, kuris galėtų tą sistemą pritaikyti naudoti. Protingasis pastatas yra ne konkurentas, o praktinis tos pačios sistemos pritaikymas. Tad šiuo metu ieškome bendradarbiavimo galimybių su ta pačia kryptimi dirbančiais mokslininkais“, – sako R. Skurdenis.

„Balsu valdomos ne tik pavienės funkcijos, kai reikėtų sistemos prašyti išjungti kiekvieną lemputę atskirai, bet ir iš anksto suprogramuotos kompleksinės komandos. Pavyzdžiui, gali sakyti: „Ieva, labas rytas“, ir sistema įjungs šviesas, atidarys žaliuzes, pradės gaminti kavą, o per televizorių paleis žinias. Arba: „Ieva, išeinu į darbą“, ir sistema užgesins visas šviesas namuose, sumažins šildymą, įjungs signalizaciją ir pasiųs robotinį siurblį valyti kilimų“, – vardina R. Skurdenis.

PUSANTRO MILIJARDO ŽODŽIŲ Tuo tarpu Vilniaus universiteto mokslininkai dirba su projektu „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra – LIEPA 2“, kurio tikslas – sukurti technologijas, skirtas daiktams valdyti kalbant lietuviškai. Projekto vadovas dr. Audrius Valotka tikina, kad teksto transkripcijos programos (jūs šnekate, o programa tai paverčia tekstu) jau veikia sėkmingai, bet iki prietaisų valdymo kalbėjimu dar liko ne vienas iššūkis. „Mūsų kolegos, kuriantys vertimo programas, teigia, kad lietuvių kalba gali sugeneruoti apie pusantro milijardo žodžių. Tai kolosalus kiekis, kurio įrašyti neįmanoma, todėl programa atpažįsta įvairius triukšmus, kalbos modulis tekstą analizuoja, žodžius skaido sudėtinėmis dalimis ir t. t. Šnekos atpažinimo problema jau daugmaž išspręsta ir internete galite naudotis UAB „Tilde“ paslauga, kuri atpažins jūsų lietuvišką kalbėjimą ir apie 80 % adekvačiai užrašys.

Didesnė problema yra autonomiškai, be ryšio su internetu, veikiančio prietaiso – neįgaliojo lovos, dulkių siurblio, technologinės įrangos – valdymas šneka, nes čia ne visada galima apdoroti milžinišką duomenų kiekį, taigi reikia labai didelio tikslumo“, – teigia dr. A. Valotka

BENDROVĖS NUOTR.

103

INŽINERIJA

VILNIUJE ATIDARYTA DIDŽIAUSIA GEBERIT EKSPOZICIJA BALTIJOS ŠALYSE Europos sanitarinių produktų gamybos lyderė šveicarų kompanija Geberit sausio 17 d. Vilniuje atidarė didžiausią ekspoziciją Baltijos šalyse. 280 m2 verslo centro Orange Office patalpose įsikūrė naujas įmonės biuras ir ekspozicinis centras. Kviestiniai svečiai, tarp kurių – vieni pagrindinių vonios įranga prekiaujančių įmonių atstovai, interjero dizaineriai ir architektai, žengė raudonu kilimu ir, skambant gyvai violončelės muzikai, turėjo progą iš arčiau susipažinti su išskirtiniais santechnikos gaminiais. Išsamiau apie juos pasakojo Geberit atstovai.

Daugiau nei 150 metų patirtį turinti santechnikos gaminių srityje Geberit grupė iš viso veikia 50-yje šalių, joje dirba daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje.

Geberit produktai gaminami iš aukščiausios kokybės patvarių medžiagų, juos ypač lengva valyti, paprasta naudoti, žavi jų novatoriškas dizainas. Nuo 2015 m., kai Geberit grupė įsigijo Europos vonios keramikos milžinę Sanitec, savo klientams gali pasiūlyti dar didesnį produktų asortimentą: nuo ilgaamžių potinkinių sistemų, iki rafinuoto dizaino vonios keramikos ir baldų kolekcijų, išsiskiriančių šiuolaikišku funkcionalumu.

Salone Vilniuje galima susipažinti su populiariausiais Geberit grupei priklausančių gamintojų Ifö, Ido, Kolo ir Keramag vonios baldų ir keramikos gaminiais. Kone kiekvieną ekspozicijos sieną puošia ir Geberit vandens nuleidimo mygtukai, kuriuos galima rinktis iš itin įvairaus spalvų, medžiagų ir formų spektro. Be to, čia vietoje galima pamatyti revoliucinėmis technologijomis garsėjančius apiplaunamuosius Geberit AquaClean WC puodus, kuriems būdingos šios funkcijos: patogus nuotolinio valdymo pultelis, įdiegtas nemalonių

104

INŽINERIJA

kvapų ištraukimas, šiltą orą pučiantis džiovintuvas, šildoma WC sėdynė ar automatiškai atsidarantis dangtis. Potinkinių rėmų, vandens tiekimo ir nuotekų sistemos taip pat turi savo vietą naujoje Geberit ekspozicijoje. „Geberit į Baltijos šalių rinką atėjo palyginti vėlai, tačiau – ilgam”, – šventinio vakaro metu kalbėjo Geberit Baltijos šalių pardavimų vadovas Gediminas Repšys, – „Dar prieš kelerius metus Lietuvos klientus aptarnaudavome iš Danijos, o šiandien esame įkūrę vietinę pardavimo įmonę ir tai rodo, kad ši rinka mums yra tikrai svarbi ir čia mes matome didžiulį potencialą. Negana to, Lietuvos Geberit biuras yra pagrindinis Baltijos šalyse, taigi iš čia mes teikiame paslaugas ir Latvijos, ir Estijos klientams. Geberit grupė kasmet investuoja beveik 100 mln. Šveicarijos frankų į mokslinius tyrimus, produktų tobulinimą ir naujų inovatyvių gaminių kūrimą ir tai leidžia mums nuolat šiek tiek lenkti savo konkurentus.“

Vakaro metu nuskambėjo 2018 m. specialiai Geberit prekių ženklui sukurtos dainos „Water (You make me feel like home)“, pasakojančios apie jausmą, esant tobulame vonios kambaryje, premjera (vokalistė – Justė Kraujelytė, elektroninė muzika – Saulius Sakavičius). Svečiai taip pat turėjo galimybę dalyvauti šventinėje viktorinoje, kurioje laimėjo vertingus Geberit įsteigtus prizus, daugkartinis fleiringo čempionatų nugalėtojas, profesionalus barmenas Rapolas Vareika ir Bar Masters pademonstravo kvapą gniaužiantį šou, o vakarėlio linksmybes tęsė grupės Subtilu-Z pasirodymas.

Naujas Geberit salonas yra įsikūręs verslo centre Orange Office adresu: Senasis Ukmergės kelias 4, Užubaliai, Vilnius.

Profesionalūs Geberit atstovai mielai suteiks išsamias konsultacijas apie vonios kambario santechnikos įrengimą, o kiekvienas atvykęs turės galimybę individualiai įvertinti produktų kokybę ir funkcionalumą.

105

INFRASTRUKTŪRA

Socialiniai miesto tinklai DR. KRISTINA STANKEVIČIŪTĖ VGTU, Kūrybinių industrijų fakultetas

Niūrų 2017 m. lapkričio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje susirinkusiems Architektūros fondo paskaitų ciklo klausytojams Prinstono (JAV) universiteto profesorė, architektūros istorikė ir teoretikė Beatriz Colomina atvėrė šokiruojančią tiesą: XXI a. žmonės gyvena dviejose erdvėse vienu metu – realybėje ir virtualiame pasaulyje. Ir tai ne tik nesukelia jiems jokių nepatogumų, o, priešingai, – praturtina jų gyvenimus įspūdžiais, kurie nebuvo įmanomi anksčiau, kai visi buvome ankštai susigrūdę realiame laike ir erdvėje. Tais tolimais virtualios realybės nebuvimo laikais miestai taip pat buvo kitokie, sakė architektė, – žmonėms reikėjo didžiulių erdvių, jų ambicijos turėjo ryškiai išreikštą fizinę formą: aukšti pastatai, galingi biurai ir automobiliai, daug prabangos ir statuso simbolių: aukso, deimantų, gražių moterų ir raumeningų vyrų. Architektūra turėjo atliepti šiuos lūkesčius, todėl modernistiniame mieste tokia ryški statybinių medžiagų išraiška. Tuo tarpu XXI a. mieste daugumai užtenka virtualios erdvės, kuriai sukurti reikia tik kėdės, kompiuterio (pageidautina, žinoma, galingo) ekrano ir interneto ryšio. Šiame naujame mieste architektūra taip pat turi keistis ir prisitaikyti prie naujojo miesto bei naujųjų miestiečių poreikių: tampa populiarios mažagabaritės erdvės, kolektyvinio darbo erdvės laisvai samdomiems darbuotojams (liet. „bendradarbystės erdvės“).

Visur esantis interneto ryšys pakeitė pasaulį ir jo miestus.

Kaip rašo urbanistas Julius Narkūnas, kadaise ateitimi laikytas internetinis miestas tapo nūdienos realybe. Maždaug prieš dešimtmetį rašytame tekste J. Narkūnas bando nuspėti du galimus miesto erdvės ir interneto raidos scenarijus: „Pirma, miesto paviršiai bus padengti interaktyviomis sąsajomis su internetu. Taip bus dar paprasčiau kontroliuoti viešąją tvarką, o suasmenintą ir mūsų interesus atitinkančią informaciją gausime ten, kur esame. Antra, atvirkščiai – galutinai išsekinti bendravimo per atstumą pradėsime sąmoningai bėgti iš interneto į gatvę, kad galėtume patirti tikrų emocijų. Internetas padės suprasti, kad miesto erdvės irgi gali būti tinkamos komunikacijai ir kūrybai“.

106

INFRASTRUKTŪRA

etimas naktį / socialiniuose tinkluose – priemonės, leidžiančios sutramdyti nekviestus lankytojus). Kitaip tariant – tiek miesto, tiek socialinių tinklų bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo tų pačių dalykų.

Vis dėlto bendruomenės, kaip svarbiausio miesto komponento, svarba suvokta palyginti neseniai. Miestas, kaip socialinis reiškinys, o ne fizinė pastatų sankaupa ar geografinė jos padėtis, pradėta apmąstyti XX a. pradžioje. 1938 m. JAV sociologas, urbanistas Lewisas Mumfordas teigė, kad miesto socialinės funkcijos XX a. turi būti prioritetinė mąstymo apie miesto koncepciją sritis. „Ir jeigu tikras miestietis turi gilų nenorą apleisti savo ankštą butą dėl fiziškai palankesnės priemiesčio aplinkos (net ir pavyzdinio sodų priemiesčio), jo instinktai paprastai pasiteisina. Savo įvairiu ir daugialypiu gyvenimu, būtent visuomeninės disharmonijos ir konfliktų galimybėmis, miestas sukuria dramą – priemiesčiams jos trūksta“ – rašė L. Mumfordas savo knygoje „Miestų kultūra“. Jis teigė, kad šiuolaikiniame mieste socialiniai faktai turi būti pirminiai, o miesto fizinė santvarka, pramonė ir rinkos, bendravimo kanalai ir eismas turi būti formuojami pagal visuomeninius poreikius: „Mokyklų, bibliotekų, teatrų, bendruomenės centrų vietų ir tarpusavio ryšių nustatymas yra pirmoji užduotis, siekiant apibrėžti ir nustatyti integruoto, bendruomeniško miesto metmenis.“ Nepraėjus nė šimtui metų, bibliotekos, teatrai ir kiti kultūros centrai užleidžia savo „centro“ pozicijas – jei tokias išvis turėjo – visiškai kitokio pobūdžio centrams.

MIESTO IR SOCIALINIŲ TINKLŲ SANTYKIS Galima drąsiai teigti, kad pirmasis scenarijus išsipildė su kaupu.

Ne tik miesto – beveik viso Žemės rutulio paviršių jau kelerius metus dengia visokiausi socialiniai tinklai ir mums vis dažniau kyla klausimas, kaip anksčiau vertėmės be jų. Socialinių medijų technologijos įgauna vis naujas formas: žurnalai, internetiniai forumai, vaizdo tinklaraščiai, internetinės enciklopedijos, socialiniai tinklai, tinklalaidės (angl. podcast), nuotraukos, filmai, reitingai ir socialinės žymos (angl. social bookmarking). Šioje gausybėje kanalų orientuotis padeda socialinių tinklų „agregatoriai“, apdorojantys vartotojui aktualią informaciją ir pateikiantys ją viename informaciniame reportaže (ši paslauga labai patogi tiems, kam reikia nuolat sekti savo vardo / atvaizdo naudojimą įvairiuose interneto puslapiuose ir socialiniuose tinkluose). Įdomu, kad, kalbėdami apie miesto ir socialinių tinklų santykį, specialistai teigia, jog pagrindiniai urbanistinio planavimo ir socialinių tinklų kūrimo principai iš tiesų yra tie patys: plėtra, viešo bendravimo erdvės ir saugumas. Tiek urbanistas planuotojas, tiek socialinio tinklo kūrėjas turi numatyti planuojamos erdvės augimo ir plėtros scenarijus (augant miestui, vis mažiau žmonių pažįsta vieni kitus, reikia rasti būdus, kaip išlaikyti bendruomeniškumą didmiesčio sąlygomis / plečiantis socialiniam tinklui, svarbu užtikrinti efektyvų ir patogų jo narių bendravimą), įterpti auditorijai palankias viešąsias erdves (patrauklius, žmonėms palankius viešuosius parkus ir skverus / diskusijų forumus ar platformas), kur galima susirinkti ir išsakyti savo nuomonę svarbiais visuomenei klausimais, garantuoti saugumą (miestuose tai – geras apšvi-

107

INFRASTRUKTŪRA

TINKLO KULTŪROS ERA Tiesą sakant, XXI a. keičiasi pati miesto centro sąvoka. Realus, fizinis miesto centras iš esmės nepasikeitė – jis vis dar siejamas su miesto senamiesčiu, atspindinčiu miesto augimo periodus, ir naujamiesčiu, paprastai demonstruojančiu XX a. pradž. susiformavusią miesto dalį. Šios miesto vietos yra geriausiai pažįstamos visų pirma turistams ir yra jų lankomiausios. Tačiau tikrasis miesto gyvenimas paprastai vyksta ne ten. Šiuolaikiniame medijuotame pasaulyje miestas – kaip ir viskas, įskaitant laiką – veikia tinklo principu. Miesto aikščių, miesto vyksmo simbolio nuo Aristotelio laikų, bei transporto arterijų, užtikrinančių susisiekimą tarp pagrindinių miesto taškų, tinklą persmelkė virtualūs socialiniai tinklai ir tai visiškai (turbūt negrįžtamai) pakeitė beveik mūsų visų – šio tinklo vartotojų – gyvenimą.

Naujausi miesto tinklų tyrimai žvelgia į miestus kaip į internetinių socialinių tinklų erdves, į kurias orientuojasi ir šiuolaikinio miesto struktūros vystytojai bei architektūros kūrėjai. Lietuvių išeivijos mokslininkas, JAV šiuolaikinės architektūros teoretikas prof. Kazys Varnelis teigia, kad XXI a. visuomenėje palaipsniui įsivyrauja tinklo kultūra. Socialiniai tinklai tampa neatsiejama žmonijos gyvenimo dalimi: jie keičia bendravimo, bendradarbiavimo, verslo, poilsio, buities įpročius. Telekomunikacijos tapo svarbiu vietos vertinimo kriterijumi: ten, kur nėra mobiliojo ryšio signalo arba jis silpnas, nekokybiškas, žmonės lankosi nenoriai. Kalbant apie miestų infrastruktūrą, belaidis internetas tampa vienu svarbiausių jos elementų: didžiuosiuose pasaulio miestuose išpopuliarėjusios kavinės, kuriose ne tiek geriama kava, kiek visą dieną dirbama (ši mada jau

108

atkeliavo ir į Lietuvą, tačiau dar netapo visuotine). Kavinėse ne tik dirbama sau tyliai tūnant už kompiuterio ekrano – ne kartą teko matyti energingai gestikuliuojančius lankytojus, kalbančius su klientais telefonu ar čia pat vietoje rengiančius susitikimus. „Kalbant apie technologijas, telekomunikacijas – miestas nebetenka savo vaidmens kaip centras“, – sako prof. K. Varnelis.

Naujo tipo technologijos lemia naujų pramogų ir socialinių veiklų modelių atsiradimą – jie pakeičia tuos, kurie anksčiau spontaniškai rasdavosi viešosiose miestų erdvėse. Todėl kinta ir fizinė miestų konfigūracija, o viešųjų erdvių tyrinėtojai vis didesnį dėmesį skiria gyvybingoms, patrauklioms miestų erdvėms, kuriose miestiečiai renkasi į susibūrimus, politines demonstracijas ar šventines atrakcijas.

Iš esmės šiuolaikinis miesto tinklas susideda iš trijų dalių: pramogų / komunikacijos erdvių, transporto / susisiekimo arterijų ir veiksmo taškų. Kiekviena jų turi dvi savo išraiškos formas: vieną fiziniame pasaulyje, kitą – jos atitikmenį virtualioje realybėje (aikštė, skveras, restoranas, kavinė ar pan. / diskusijų forumas ar puslapis; transporto tinklas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metro) / virtualus jų judėjimą atspindintis tinklas (programėlės, kuriomis galima sekti transporto judėjimą realiuoju laiku, gauti informaciją apie trukdžius ar pokyčius, kainas, stotelių pavadinimus ir kt.); įvykiai, vykstantys mieste ar už jo ribų / „renginio“ žyma pažymėti skelbimai(koncertai, pramogos, festivaliai) virtualiuose tinkluose, teikiantys informaciją apie tą renginį.

INFRASTRUKTŪRA

apie tai praneša savo draugams. Visos fizinės vietos, turinčios nuorodą „Foursquare“, vadinamos venues (liet. „vietos“) ir kiekvienai priskiriama informacija: geografinė vieta, prisiregistravimų skaičius, svečių skaičius, vartotojų nuotraukų, pasidalijimų skaičius, patarimai ir pan. Kitaip tariant, šis socialinis tinklas susideda iš vartotojų generuojamų duomenų apie dėmesio vertas vietas mieste. Programėlė paverčia bet kurį telefoną skaitytuvu, jaučiančiu miesto gyvenimo ritmą aplink jį (telefoną).

Fizinių objektų (parduotuvių, kavinių, koncertų salių ir pan.) puslapiai virtualiuose socialiniuose tinkluose formuoja realų miesto tinklą, kuris sujungia šiuos objektus ir jų lankytojus į individualizuotą, tačiau gana vientisą bendruomenę. Kaip galėtų pasakyti prof. B. Colomina, miestas irgi egzistuoja dviejose erdvėse vienu metu. Ir vargas tai miesto dalelei, kurios nėra virtualioje realybėje: jai gresia užmarštis bei išnykimas iš miesto žemėlapio.

GEOLOKACINIAI MIESTO TINKLAI Specialistai pastebi, kad vis dėlto dauguma miesto tinklą formuojančių programėlių skirtos visų pirma keliautojams bei turistams, siekiant maksimaliai patenkinti jų pozityvius lūkesčius apie konkretų miestą ir keliavimo procesą apskritai. Tokios programėlės („Tripadvisor“, „Virtualtourist“, „Mytravelguide“, „Myspace“, „Lonelyplanet“) nukreiptos pirmiausia į miesto svečius ir jų patirtis mieste: kaip nuvykti, kur apsigyventi, ką aplankyti, kur pavalgyti ir pan. Jau įprasta ieškoti informacijos apie viešbutį ar restoraną, peržiūrint atsiliepimus „Tripadvisor“ ar kitur, pasižiūrėti nuotraukas ar filmukus apie vietą, į kurią keliauji, per „GoogleEarth“.

Atsiliepimų objektyvumas atrodo neginčytinas, nes juos pateikia patys socialinių tinklų vartotojai – jie atskleidžia savo patirtį, įkelia savo istorijas, nuotraukas, komentarus bei filmukus, kurių naujumas (komentarai pateikiami nuo naujausio iki seniausio – juk ir patys ieškome būtent naujausių komentarų) bei galimybė pasiekti šiuos atsiliepimus iš daugybės vietų internete daro juos patrauklesnius kitiems turistams.

Labiau į vietinius miestiečius orientuotos tokios programėlės, kaip „Foursquare“, kurių tikslas – padėti vartotojui identifikuoti susibūrimo vietas, kuriose lankosi į jį panašūs individai. Anksčiau šią funkciją atlikdavo pokalbiai su draugais bei pranešimai spaudoje („Populiariame miesto bare vėl siautėjo vandalai“), o šiuolaikiniam informacijos sraute skęstančiam žmogui reikia greitos ir patikimos rekomendacijos, prieinamos bet kada ir bet kur. Tada gali padėti vadinamieji LBSN (angl. Location-Based Social Networks) – geolokaciniai socialiniai tinklai. „Foursquare“ yra išmaniųjų telefonų programėlė, paremta vietos nustatymo principu. Ji veikia labai paprastai – naudodamiesi išmaniaisiais telefonais, žmonės registruojasi jiemspatinkančiose vietose, pareiškia apie jas savo nuomonę (patinka / nepatinka) ir

Šio pobūdžio socialiniai tinklai ir juos diegiančios programėlės kaupia lankytojų skaičius ir vietų reitingus pagal populiarumą – taigi lengva sužinoti, kokios vietos populiariausios konkrečiame mieste ar regione. Vartotojai savo duomenis programėlei pateikia savanoriškai, todėl jų patikimumas didesnis. „Foursquare“ turi net būdų, kuriais saugosi nuo vartotojų sukčiavimo (registruotis galima tik kartą per dieną, tik fiziškai esant nurodomoje vietoje, tik jei joje esi ilgiau nei 10 min. ir pan.). Žinoma, tokių socialinių tinklų registruojami duomenys galbūt nėra absoliučiai patikimas duomenų šaltinis, nes akcentuoja žaidybinį elementą – nuolaidas, lojalumo taškus ir ženklelius, skatina vartojimo patirtį bei vartotojišką verslo modelį (tikriausiai dėl to „Foursquare“ populiariausias tarp jaunų profesionalų nuo 25 iki 35 metų amžiaus bei vartotojų iki 54 metų. Beje, iš viso per šešerius gyvavimo metus (2009–2015 m., kada fiksuota ši statistika) buvo užregistruota 55 mln. aktyvių vartotojų ir 12 mlrd. prisiregistravimų į daugiau nei 100 mln. „Foursquare“ vietų visame pasaulyje).

Nepaisant šių trūkumų, tiek „Foursquare“, tiek kiti panašūs socialiniai tinklai puikiai atspindi pagrindines šiuolaikinio miesto gyventojų elgesio tendencijas – valgyti, pirkti ir pramogauti.

Tiesą sakant, šio socialinio tinklo entuziastų (Danas Tasse’as ir Jasonas I. Hongas, „Human-©-Computer Interaction“ institutas, Carnegie Mellon universitetas) argumentacija, kaip socialinių medijų duomenys gali padėti suprasti miestus, iš tiesų kelia liūdesį: „Nuostabiausia tai, kad „Foursquare“, „Alexplore“ ir panašios programėlės gali padėti nusakyti, kokio tipo žmonės lankosi konkrečiose vietose, kiek kartų per savaitę ar mėnesį tai daro, kas iš mano draugų į jas užsuka, kokie jose lankosi žmonės, kurie turi bendrų interesų su manimi (muzika, mada, šokis), kokios kitos kavinės ar restoranai yra panašūs į šį, žmonės, kurių vertinimai apie šią vietą yra tokie patys kaip mano. Šiuo pagrindu galima programuoti rekomendacijas vartotojams, pateikiant jiems žemėlapį vietų, kuriose jiems turėtų būti gera.“ Tolimajame XX a. visa tai mes būdavome įpratę sužinoti tiesiogiai, paprastai taikydami realaus, gyvo pokalbio metodą. Tai būdavo vadinama „santykių palaikymu“ ar net „draugyste“. Šiandien tokių keistų bendravimo priemonių imtis nebereikia, geolokacinė programėlė viską padaro už tave – net siūlo tau potencialių draugų sąrašą.

Iškart ateina į galvą Dave’o Eggerso romanas „Ratas“ (angl. The Circle), bauginantis savo tikrumu. Čia pasakojama istorija apie išgalvotą miestelį Kalifornijoje, kuriame veikia operacinė sistema „Ratas“, jungianti visus jo vartotojų duomenis: socialinių tinklų profilius, elektroninio pašto paskyras, internetinę bankininkystę, vardus, slaptažodžius, visą virtualios erdvės gyvenimą ir istoriją.

Tai – nepaprastai patogu ir turėtų sutaupyti daugybę laiko. Tačiau iš tiesų Rato bendruomenės tinklas užpildo visą savo narių gyvenimo laiką, jame nelieka erdvės savarankiškiems, su Ratu nesusijusiems veiksmams, poelgiams ar žmonėms (tėvams, šeimai, pomėgiams) ir palaipsniui skaitytojui atskleidžiama, kad iš tikrųjų Ratas yra save palaikanti sistema, egzistavimas kurioje yra amžinas sukimasis socialinių medijų ratu.

109

INFRASTRUKTŪRA

VIEŠOJO MIESTO TRANSPORTO TINKLAS Nors socialiniai tinklai ir užvaldė mūsų gyvenimą, fizinis persikėlimas iš vienos vietos į kitą tebelieka vienu svarbiausių gyvenimo mieste (dar labiau – už jo ribų) prioritetų. Daugelyje apie 2008–2010 m. atliktų miesto, kaip socialinio tinklo, tyrimų vyrauja samprata, kad miesto tinklo pagrindą sudaro transporto tinklas. Megapoliuose transporto problema išlieka viena opiausių ir šiandien. Viešojo transporto sprendimai – aktualiausi ir labiausiai paliečiantys visus miestiečius visų tipų miestuose. Nepaisant vargano ir sudėtingo miesto transporto situacijos (Vilnius šia prasme – turbūt viena labiausiai problemiškų Europos sostinių), galime didžiuotis lietuviškomis transporto socialinių tinklų sėkmės istorijomis: programėlės „Trafi“ sėkmę jau prieš kelerius metus apdainavo žiniasklaida (nežinantiesiems: programėlė „Trafi“ buvo pasirinkta kaip 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių oficiali transporto programėlė, o šiuo metu ji veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Latvijoje, Estijoje, Turkijoje, Indonezijoje, Brazilijoje ir Taivanyje).

Beje, lietuviai buvo vieni pirmųjų Europoje, pristatę mokėjimo už automobilių statymą mobiliuoju telefonu galimybę – pažįstamas programuotojų įmonės vadovas, lankęsis Vokietijoje prieš kokius penketą metų, labai nustebino savo kolegas vokiečius, papasakojęs apie galimybę atsiskaityti už stovėjimą SMS žinutėmis.

Naujausia visuomeninio transporto rūšis (nors priskyrimas visuomeniniam transportui galbūt nėra visai tikslus) – automobilių dalijimosi paslauga, taip pat veikianti socialinio tinklo principu.

110

Sėkmingai Europoje ir JAV daugiau nei 15 metų pasiteisinantis modelis („Zipcar“ Europoje ir JAV, „Car2go“ (Vokietija), „DriveNow“ , „Enjoy“ (Italija) taip puikiai tiko Lietuvai, kad net paslaugos pavadinimas tapatinamas su kompanijos vardu – „CityBee“.

Viena labiausiai tikėtinų šio verslo sėkmės priežasčių – lietuviškas noras iš taško A į tašką B būtinai vykti nuosavu automobiliu ir šį pastatyti kuo arčiau įėjimo į pastatą. Tai sietina ne tik su XIX a. mąstymo likučiais (kai pagrindinė transporto priemonė buvo vežimas, vežantis nuo durų iki durų; beje, kuo arčiau durų jis sustodavo, tuo švaresniu apavu atvykdavai į svečius), bet ir su labai prasta viešojo transporto sistema, kuri neužtikrina tinkamo bei adekvataus keleivių srautų sureguliavimo ir pervežimo (labiausiai Vilniuje). Jei automobiliu nuvykti greičiau, paprasčiau ir pigiau nei viešuoju transportu, žinoma, kad rinksimės automobilį, juolab kad „CityBee“ tai dažnai yra ir pats ekonomiškiausias (laiko, energijos ir finansiniu požiūriu) sprendimas.

PRIDĖTINĖ SOCIALINIŲ TINKLŲ VERTĖ Suaugusių socialinių tinklų vartotojų skaičius pastarąjį dešimtmetį nuolat auga. Pasaulinės socialinės rinkodaros ir komunikacijos kompanijos „We Are Social“ duomenimis, per 2018 m. socialinių medijų vartotojų skaičius padidėjo 13 % ir pasiekė 3,196 mlrd. (palyginkime – interneto vartotojų skaičius ūgtelėjo 7 % ir pasiekė 4,021 mlrd.).

Socialiniai tinklai seniai nebėra vien tik žinomumo didinimo įrankis, tačiau daug vartotojų vis dar mokosi šiuo įrankiu naudotis. Nieko keista, kad aktyviausiai tai daro labiausiai nuo žmonių nuomonės priklausomos visuomeninės struktūros ir individai – politinės valdžios ir savivaldos atstovai. Šalia savaime suprantamo tikslo – geresnio įvaizdžio kūrimo – savo socialiniuose tinkluose jie dalijasi ir naudinga informacija, kurios esmė – informuoti apie valdžios veiksmų priežastis ir jų pasekmes, gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš gyventojų. Tam naudojamos įvairios strategijos – apklausos, klausimų ir atsakymų sesijos realiuoju laiku, įvairios online paslaugos, galimybė pranešti apie miesto problemas ar viešosios tvarkos pažeidimus mobiliosiomis programėlėmis (pavyzdžiui, programėlė „tvarkaumiesta“ Vilniuje). Šias strategijas taiko daugybė pasaulio miestų ir tai tikrai kuria atviresnio miesto bei savo gyventojams draugiškos jo valdžios vaizdinį.

the show

Vienas garsiai deklaruojamų socialinių medijų vartojimo savivaldybės administracijoje tikslų – miestiečių įtraukimas į miesto mobilumo ir urbanistinio planavimo projektus, diskusijų su valdžia dėl miestui svarbių sprendimų skatinimas. Lietuvoje ši deklaracija taip pat girdima, tačiau realūs pavyzdžiai rodo, kad miestiečių įtraukimas į miestų planavimą vis dar vyksta vangiai bei biurokratiškai, bent jau Vilniuje. Pradedant Lukiškių aikštės atnaujinimo projektu (ko vertas vien paminklo konkursas ir rezultatai!), baigiant buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos ir Reformatų skvero rekonstravimo pavyzdžiais, akivaizdu, kad miestiečių įtaka vis tik neperžengia socialinių tinklų erdvės.

Kalbant apie paprastus vartotojus, socialiniuose tinkluose kaupiami jų duomenys gali būti naudingi ir kitomis prasmėmis. Transporto programėlių teikiamą naudą viešojo transporto keleiviai pajunta iškart. Pavyzdžiui, lietuviškoji „Trafi“ jungia visą mieste veikiančią viešojo transporto infrastruktūrą, todėl vartotojas gali iškart apsispręsti, kokį būdą keliauti jam patogiausia rinktis. Pagrindinis transporto programėlių pranašumas – realiuoju laiku teikiama informacija (atvykimas ir išvykimas, tikėtini nukrypimai nuo grafiko, laisvos automobilių stovėjimo vietos, trukdžiai dėl renginių ar kelio darbų, orų prognozės pranešimai). Svarbu ir tai, kad kai kuriuose socialiniuose tinkluose vartotojai patys gali siųsti pranešimus. Pavyzdžiui, vairuotojams skirta išmaniosios navigacijos programėlė „Waze“ veikia būtent tokiu principu.

Tuo tarpu paslaugų (ir ne tik) verslui socialinių tinklų analizė padeda geriau pažinti savo klientą ir suvokti jo poreikius. „Foursquare“ ar panašių programėlių duomenų analizė gali nusakyti esamų ar potencialių klientų demografinę, socialinę, net ekonominę padėtį (kur dažniausiai lankosi mano parduotuvės klientai, kokios muzikos klausosi, kokiuose restoranuose ir kuriomis dienomis, ir t. t.). Mažiems verslams šios programėlės net gali pakeisti brangiai kainuojančius rinkos tyrimus – iš kur, kokie, kada dažniausiai ateina klientai ir kur ieškoti jų daugiau. Norintiesiems kurti naują verslą ar atidaryti restoraną / parduotuvę / kavinę naudinga žinoti, kurioje miesto dalyje galima tikėtis didžiausio potencialių lankytojų srauto. Programėlė gali padėti nustatyti populiariausias vietas, jų pranašumus ir trūkumus: kokio tipo restoranų tam tikroje miesto vietoje daugiausia, kokio tipo restoranas būtų naujiena. Šią geolokacinę parinktį įsidiegė daug tinklų, pavyzdžiui: „Facebook Places“, „Urbanspoon“, „Yelp“, „Google Places“, „Loopt“, „Flickr“ ar „Instagram“. Kitaip tariant, geosocialiniai tinklai suteikia galimybę kiekvienam besidominčiajam sužinoti savo socialinio tinklo narių profilius ir imtis atitinkamų komercinių veiksmų, jei to pageidaujama.

sensational exceptional original 2019 02 8 – 12 Neprilygstama tarptautinės rinkos įvairovė vienoje vietoje. Akį traukiantis dizainas ir naujovės. Paroda – Jūsų verslo kelias į ateitį.

Tel. +370 (5) 2779354 info@lithuania.messefrankfurt.com

www.thespirit.video trailer by M.B. x S.H. #ambiente19

111

INFRASTRUKTŪRA

INTELEKTUALAUS MIESTO INTEGRUOTŲ SISTEMŲ RINKINYS „SHUFFLE“ Pastaruoju metu pastebimas intelektualių sistemų diegimas miestuose ar atskirose jų zonose. Stebint šį reiškinį, atsiranda problema, kaip tuos procesus ir reiškinius integruoti į bendrą miesto ar vietovės urbanistiką. Belgijos kompanija „Schréder“ siūlo unikalų šių problemų sprendimą.

Apšvietimą + apšvietimo parametrų stebėseną ir valdymą

„Shuffle“ – tai inovatyvių sprendimų kompleksas, derinantis subtilumą, graciją, saugumą ir šiuolaikines technologijas. Sistema projektuojama taip, kad realizuojant projektą atsirastų galimybė lengvai ją transformuoti pagal pasikeitusius poreikius, kaip antai: sukeisti sistemos elementus ir papildyti naujais.

CCTV vaizdo stebėseną

Sistema sieja:

EV elektromobilių įkrovos stoteles

Įgarsinimą, garsinius pranešimus, ryšį su miesto apsaugos punktais WLAN viešąjį ir atvirąjį interneto ryšį

Apsilankykite svetainėje: https://www.schreder.com/products/shuffle arba susisiekite su „Schréder“ partneriu Lietuvoje UAB „SID apšvietimas“.

112

www.sidapsvietimas.lt +370 675 24 000

KONKURSAS

113

NATŪRALŪS STABILIZUOTI AUGALAI PAPUOŠ APLINKĄ ILGAM +37062612201 114

•

info@gajadecor.com

•

www.gajadecor.lt

VIDAUS IR LAUKO LAIPTAI: IŠSKIRTINIS STANDARTAS INTERJERO IR EKSTERJERO SPRENDIMUOSE Projektuojame, betonuojame, atliekame apdailą.

Dirbame su privačiais klientais, įmonėmis, namų bendrijomis.

info@betonolaiptai.lt www.betonolaiptai.lt +37067014819

115

Fotografas Evaldas Lasys

I „KAI VISKAS TIKSLU IK S“ MILIMETRO DALELY TĖ S GINTARAS CAIKAUSKA Architektas

Padedame architektams ir statybų bendrovėms parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, susijusius su aliuminio ir stiklo langais, durimis, fasadais. Galime parengti projekto techninę specifikaciją (aliuminio ir stiklo konstrukcijoms), atitinkančią ES normatyvus. Padedame sudaryti sąmatas ir rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. „Reynaers“ – aliuminio sistemos langų gamybos pramonei. www.reynaers.com 116

50 METU PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 22 METAI