Structum 2018 sausis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2018 I NR. 01

„Kartais būtina nueiti tai, toli, kad

suprastum

kas yra arti.“

– PAULO COELHO

WWW.STRUCTUM.LT

Standartinės ir nestandartinės dušo kabinos

®

- Standartiniai ir nestandartiniai dušo kabinų sprendimai viešbučiams bei individualiems užsakovams - Daugiau nei 2000 modelių ir dydžių variacijos - Gamyba pagal individualius matmenis mm tikslumu - 9 stiklo spalvos variantai. 2018 naujiena - veidrodinis stiklas - Graviravimas lazeriu - pateikto piešinio perkėlimas ant stiklo - Guardian stiklas su ShowerGuard® antikalkine danga ir garantija visam gyvenimui

Tel:. +370 607 70006 I E-mail: info@praimas.lt I www.radaway.lt

www.fabrikas. net

Å VIESTUVUS JAU RADOTE

www.lempa.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

2018 m. Nr.01 I Žurnalas platinamas nemokamai

Turinys 06.......Novatoriška knygų viešpatija 12.......Daugiabučiai: nuo utopijos iki realizacijos

'01

16.......Vonios įrangos profesionalai: vandens laiškai sielai 18.......Į sveikatą orientuota ligoninių architektūra neturi sienų 22.......Gyvybę tausojantis dizainas – geriausia investicija 24.......Skandinavišką minimalizmą keičia gigantiško dydžio plytelės 29.......Unikalaus dizaino ir aukščiausios kokybės sinergija 30.......Moderni stiklo siena – kas tai? Įprasta stiklo pertvara ar architektūrinis ateities sprendimas?

Naujos pradžios galimybė. Laukta ar nelaukta vis tiek ateina ir lyg be žvilgsnio pamato kiekvieną lūkuriuojantį ant ribos, skiriančios tuos, kurie eina į priekį, ir tuos, kurie žengia atgal. Bet atgal nebėra kur. Nereikia prašyti, kad grįžtų tai, kas jau dingo praeitų metų virpesy, kad atgimtų, kas išnyko lediniame aide, tirpstančiame išauštančių dienų šviesoje. Viską, ką turėjome vakar, šiandien reikės prisijaukinti iš naujo – sėkmę, garbę, pripažinimą ir viltį.

Jau metas, dabar! Daryti geriau nei vakar, užvakar, kažkada. Užsibrėžti naujus tikslus ir siekti, kad visi atskriejantys naujų metų mėnesiai taptų bendrininkais, skatinančiais drąsiai siekti svajonių, tikslų, nepamirštant, kad sėkmei reikia kasdienio įkvėpimo, nuolatinio ryžto ir pastangų alsavimo, nes nekurstoma ji aižėja it ugnimi daužoma šalčio konstrukcija. Sumanus žmogus visuomet prisimena, kad sėkmė – ne kalinė, ji – palydovė.

32......„Čiop Čiop grupė“ – nuo virtuvės vakarėlių iki tortų 36.......Išmanusis miestas 37.......Vaistinių žolynų sostinės atgimimas 38.......Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai keičia rajonų gyvenimą ir žmonių motyvaciją gyventi juose 43.......Projektas – inovacija. „Namas – X“ 50.......Statome saugodami – tvarumo tendencijos statybų pramonėje 54.......Tvarumas, darna ir estetika statyboje iš medžio: ir individualiems namams, ir oro uostams 56.......Šiluminės deformacijos ir pleišėjimas betonuojant masyviąsias konstrukcijas 60.......Pasyvioji renovacija. Gali būti sutaupoma daugiau nei 94 % energijos 64.......Sandarumas – kokybės įrodymas 66.......NT rinkos tendencijos 2018: verta pirkti ar parduoti?

70......„Lazdynų riešutai“ – ramybės oazė, nebijanti šurmulio

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

76......„Penta“ – verslo centras, išsiskiriantis ir forma, ir sprendimais 84......„Profilex“ moduliniai statiniai – funkcionali naujos kartos kokybė 86.......Pirmasis A+ prekybos centras Baltijos šalyse 88.......Mažos, bet galingos – nanodalelės 92.......Išsaugoti laisvės dvasią – pradėti nuo kraštutinumų

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Irena Dirgėlienė, Giedrė Linden, Vytautė Kazanavičiūtė, Agnietė Vilkišienė, Ieva Girčytė, Saulė Juknevičiūtė, Aistė Jasinskaitė, Stasys Liaukevičius I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Evaldas Lasys, Martynas Slapšys, Ossip van Duivenbode, Norbert Tukaj, Leonas Garbačiauskas, Pixebay, Healthcarebusinesstech, © shutterstock.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt, Gintautė Suchockaitė, +370 686 87 886, gintaute@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos i r komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2018 I © STRUCTUM, 2018 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

DATA: 2018 m. vasario 8 d.

LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras „Multikino“, PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

KONFERENCIJA

RENOVACIJA -

STOICIZMO IR INOVACIJŲ SINERGIJA, PROVOKUOJANTI PROVERŽĮ

Martynas Norbutas LR Aplinkos viceministras Sveikinimo žodis konferencijos dalyviams

Dr. Horia Petran ES programos „Horizon 2020“ pastatų energinio efektyvumo vadovas „NZEB lygis – energinis efektyvumas renovacijos srityje“

Rytis Kėvelaitis Energetikos ministerijos ministro patarėjas „Prioritetai viešųjų pastatų atnaujinimo srityje iki 2020 m.“

Edmundas Radavičius UAB „Baumit“ vadovas „Naujos kartos tinkuojami fasadai – puiki alternatyva ventiliuojamiems“

Simona Lenkutytė ADB „Gjensidige“ komercinio turto draudimo produktų vadovė Lietuvai „Privalomojo statybos darbų draudimo įtaka renovacijos projektuose“

Paulius Augūnas UAB „Moderni izoliacija“ vadovas „Moderni izoliacija“ – inovatyvios izoliacinės medžiagos ir sprendimai renovacijos srityje“

Jevgenijus Vasiljevas UAB „Baltijos liftai“ vadovas „Liftų renovacija“

Remigijus Simanavičius UAB „EE plius“ vadovas „Šildymo, šaldymo ir vėsinimo alternatyvos renovuojant gyvenamąjį namą“

Robertas Encius Lietuvos statybininkų asociacijos kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas „Proceso sėkmei būtinas darbo išteklių planavimas“

* DALYVAVIMAS KONFERENCIJOJE NEMOKAMAS, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS!

Registruotis į konferenciją galite tel.: +370 626 36 493, +370 520 80 335, el. p. konferencijos@structum.lt arba www.structum.lt

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTŪRA

Novatoriška knygų viešpatija Progresyvus olandų architektų biuras MVRDV, du dešimtmečius keičiantis įvairių šalių architektūrą ir miestus, stebinantis išskirtiniais projektais, Tiandzino mieste (Kinija) suprojektavo stulbinančią, novatorišką biblioteką.

AIRIDA DAGIENĖ NUOTR. AUT. OSSIP VAN DUIVENBODE

7

ARCHITEKTŪRA

Unikalaus pastato sielą galima išvysti akies vyzdyje Savitu stiliumi ir originaliais architektūriniais sprendimais išsiskiriantis garsus tarptautiniu mastu architektų biuras MVRDV Kinijoje sukūrė novatorišką 33 700 m2 ploto biblioteką, kurioje telpa daugiau nei milijonas knygų. Projektas „Tianjin Binhai“ nepalieka abejingų.

Miesto bendruomenei buvo aktualu, kad jį kuriant būtų atsižvelgta į gyventojų lūkesčius, bendrąjį urbanistinį paveikslą ir darną, svarbu, kad pastatas darniai įsilietų į aplinką, išsaugotų bendrą panoramą, padėtų formuoti šiuolaikinio miesto veidą, suteiktų išraiškingumo, šiuolaikiškumo ir sukurtų estetišką viešąją erdvę, kuri skatintų socialinius ryšius. Unikalus MVRDV objektas tapo išskirtiniu orientyru, atspindinčiu miestą. Iš išorės jis primena akį, kurios „vyzdys“, auditorija pastato viduje, – didžiulis baltas kupolas. Pažvelgus į bibliotekos vidų, atrodo, kad knygos joje „apsigyvenusios“ iki pat lubų. Jų lentynos, išdėstytos skirtingais aukštais, rėmina penkių aukštų erdvę. Jos skirtos ne tik knygoms. Ant kai kurių palikta vietos prisėsti, taip pat lentynos naudojamos ir kaip laiptai.

Bibliotekoje numatytos ne tik skaitymo, bet ir edukacijos, renginių zonos, o požemyje įkurdintas knygų archyvas.

Penkių lygmenų pastate pirmuose dviejuose aukštuose veikia skaitymo zonos. Aukščiau, dviejuose viršutiniuose, – administracinės patalpos, įrengta kompiuterių erdvė.

Ant pastato stogo sumontuotos dvi terasos. Vienas MVRDV įkūrėjų Winy Maasas sako, kad biblioteka – vienas

8

iš kelių statinių, kurie formuos naująjį miesto kultūros centrą. Jis pasakoja apie projekto sampratą, unikalumą, komandą ir ateities planus.

Kokia MVRDV architektų projekto temos sąvoka?

Bibliotekos pastatas tarsi palaipsniui suformuoja sferinį branduolį – „akį“, kurios vyzdys yra auditorija. Ties ja pastatas kyla į viršų ir kuria besileidžiančias lentynų kaskadas nuo grindų iki lubų. Lentynos yra ir sėdimos vietos, ir lankytojų takai, vedantys prie skaityklų. Jų linijos atskiria skirtingų paskirčių erdves: skaitymo zoną nuo susitikimų, bendravimo vietą nuo skirtosios ramiai skaityti. Bet visos drauge jos formuoja ideologinę „akį“, kuri leidžia viską aplink matyti. Lentynų terasos atkartoja sferinę formą tiek visame bibliotekos interjere, tiek sklypo grafiniame vaizde, landšafte, kuris supa pastatą.

Pro stiklinę jo fasado dalį atsiveria vaizdas į parką, taip erdvei suteikiama papildomo lengvumo.

Biblioteka „Tianjin Binhai“ sujungia esamus statinius, įsilieja į modernią aplinką. Kaip jums tai pavyko atskleisti?

Tikra tiesa, turėjome sukurti naują biblioteką, kuri taptų didesnio miesto visuomenės plano dalimi paversti Tiandziną iš kultūrinio miesto rajono į pasaulinio lygio regioną, esantį šalia nuostabaus parko ir priklausantį

ARCHITEKTŪRA

9

ARCHITEKTŪRA

bendruomenei. Mes gebėjome pasiūlyti unikalaus pastato idėją ir inkorporuoti ją greta tokių penkių unikalių architektūrinių brangakmenių kaip „Bernard Tschumi Architects“, „Bing Thom Architects“, „HH Design“ biurų darbai.

Visi kultūriniai pastatai sujungti kompanijos „GMP“ suprojektuotu koridoriumi, kuris veda po stikliniu stogu.

Pastato „rutulio“ idėja tarsi nustumia erdvę tolyn, kad sukurtų panašų į „urvą“ atriumą. Jis priekyje jungia parką ir koridorių, palikdamas jį už savęs greta esančių penkių kultūrinių pastatų grupės ir Jie Feng gatvės. Biblioteką galima pasiekti iš dviejų pusių: miesto ir parko.

Kiek laiko truko įgyvendinti projektą nuo pirmojo brėžinio iki atidarymo?

Tai buvo vienas greičiausiai įgyvendintų tokio masto projektų MVRDV biure – jis truko trejus metus nuo pirmų brėžinių iki bibliotekos atidarymo 2017 m. spalio 1-ąją.

Dėl duotų pažadų laiku įvykdyti statybos darbus kai kurie mums svarbūs esminiai dalykai nebuvo iki galo išspręsti, nebuvo įsiklausyta į biuro specialistų patarimus ir dabar, pavyzdžiui, bibliotekoje nėra prieigų prie viršutinių knygų lentynų. Tiesiai virš atriumo esančios lentynos bent jau kol kas yra nepasiekiamos, nes vietos komanda, architektams nesutikus, panaikino ankščiau projekte numatytas prieigas. Šiuo metu ta erdvė padengta perforuotomis

10

aliuminio plokštėmis, kurios imituoja knygas. Prireikus jas nuvalyti, tenka gabenti pastolius. Viliamės, kad ateityje bus įgyvendintos visos projekto idėjos iki pat galo.

Jeigu kalbėtume apie sunkų darbą, iššūkius, kas būtų tas didžiausias įkvėpimo ir palaikymo šaltinis, kuris stumia MVRDV biurą į priekį?

MVRDV visada pasiruošęs ir domisi, kaip atrasti, praplėsti jau egzistuojančią tipologiją, ypač kultūriniuose projektuose. Mėgstame daug galvoti, kaip konkreti erdvė gali būti pritaikyta būsimiems vartotojams. Pagrindinis projekto „Tianjin Binhai“ iššūkis buvo sukurti ambicingą dizainą ir permąstyti bibliotekos, kaip statinio, idėją, kad tai jokiu būdu nebebūtų nuobodus, slegiantis statinys mieste, padaryti taip, kad jis taptų įkvepiančia socialine erdve, skatintų daugiau skaityti. Mūsų biurui tai nėra pirmas bibliotekos projektas – kiek panašus, bet daug mažesnis yra įgyvendintas Nyderlanduose ir pavadintas „Book Mountain“.

Kokie komandos nariai dirbo su šiuo unikaliu projektu?

Dizainas: MVRDV – Winy Maas, Jacob van Rijs ir Nathalie de Vries. Dizaino komanda: Winy Maas, Wenchian Shi, María López Calleja su Kyosuk Lee, Sen Yang, Marta Pozo, Chi Li, Ray Zhu, Ángel Sánchez Navarro, Daehee Suk, Gu-

ARCHITEKTŪRA

ang Ruey Tan, Xichen Sun, Michael Zhang, Mariya Gyaurova, Jaime Dominguez Bálgoma, Antonio Luca Coco, Costanza Cuccato, Matteo Artico ir Tomaso Maschietti.

Dizaino koncepcija: Winy Maas su Renske van der Stoep, Martine Vledder, Kyosuk Lee, Gerard Heerink, Chi Li, Francisco Pomares, Nicolas Lee, Claudia Bode, Sharon Sin, Jaap Baselmans, Herman Gaarman, Hui Hsin Liao, Antonio Luca Coco, Costanza Cuccato, Matteo Artico ir Tomaso Maschietti. Partneriai: Tiandzino miesto planavimo ir dizaino institutas (Tianjin Urban Planning ir Design Institute, TUPDI), apšvietimo dizaineris Huayi Jianyuan ir kt.

Kokių planų turite naujiems metams?

Pačių didžiausių. Pavyzdžiui, ruošiamės švęsti 25-ąjį įmonės sukakties jubiliejų, laukiame tokių savo projektų, kaip kazino „Paradise“ Seule atidarymo, taip pat tikimės sklandžios jau pradėtų projektų darbų eigos, pavyzdžiui, meno muziejaus Roterdame, ir daug kitų visame pasaulyje. Biuras sparčiai plečiasi į naujas rinkas ir didelį dėmesį skiria globaliems erdvių iššūkiams, kad juos išspręstų kuo įdomiau ir kūrybiškiau.

11

ARCHITEKTŪRA

Daugiabučiai: nuo utopijos iki realizacijos STRAIPSNIO AUTORIAI: ARCHITEKTŪROS STUDIJA KUBINIS METRAS | ARCHITEKTĖ SAULĖ JUKNEVIČIŪTĖ

Kodėl daugiabučių namų tema svarbi? Vilniuje, ypač centrinėje miesto dalyje, didžiuliu greičiu ir tankiu auga vienas daugiabutis namas po kito. Butų kainos šiuose namuose – tikrai nemažos. Tačiau klausimas, ar jie atitinka juos perkančių žmonių tikruosius lūkesčius kaip ilgalaikiai namai ir formuoja mūsų ateities miestą – tokį, kokį jį norime matyti po 20 metų? Pasitelkiame trijų naujų ir pripažintų nedidelių daugiabučių namų pavyzdžius iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados, siekdami atsakyti į klausimą, kaip projektuoti ir įgyvendinti didelę pridėtinę vertę žmonėms ir miestui kuriančius pastatus. Šviesa ir privatumas daugiabutyje Paryžiuje „Aluminium Tip“ – nedidelis daugiabutis namas populiariame centriniame 11th arrondissement Paryžiaus rajone, kuris yra vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų Europoje. Prancūzų architektų „Babin + Renaud“ projektuotas pastatas 2016 m. buvo apdovanotas festivalio „World Architecture Festival“ kategorijoje „Housing“. Architektai sukūrė išskirtinę architektūrinę ir gyvenimo kokybę ankštame sklype ir su ribotu biudžetu. Kaip jiems tai pavyko?

12

1.

Erdvė sklype tokia pat svarbi Sklypo kontekstas visuomet diktuoja architektūrinę logiką. Kai sklypas yra tankiai apstatytoje, urbanistiškai nusistovėjusioje teritorijoje, tarkim, miesto centre, kuriam istoriškai būdinga tam tikra architektūrinė tradicija, lengva daug negalvojant tiesiog ja vadovautis. Šiuo atveju dviejų gatvių sandūroje esančiame sklype buvo galima paprasčiausiai užpildyti atsivėrusią tuštumą, kampą tradiciškai 100 % užstatant nauju pastatu.

ARCHITEKTŪRA

Architektai pasirinko kitą strategiją. Pastatas skaidomas į dvi dalis: pagrindinį, butų, tūrį ir antrą, kuriame suprojektuoti vadinamieji „ryšiai“, t. y. laiptinė, liftas. Šis tūris terasomis sujungtas su pagrindiniu pastatu. Tokiu būdu išlaikomas vizualinis ryšys tarp gatvės ir vidinio kiemo.

Paprastas architektūrinis sprendimas nedideliame plote kuria erdvės, laisvės, lengvumo pojūtį. Lengvumo atmosfera dar labiau pabrėžiama pastato viršutinius aukštus įtraukiant toliau nuo pagrindinio fasado, juos užbaigiant skulptūriška viršūne – „Aluminium Tip“. Naudojama šviesaus aliuminio apdaila subtiliai atspindi natūralią šviesą.

2.

Grįžimo namo ritualas Laiptinė daugiabučiame name atrodo savaime suprantamas, neišvengiamas, nuobodus dalykas. Vis dėlto, geriau pagalvojus, ja ryte išeiname pilni lūkesčių, o vakare grįžtame nuvertę kalnus po dienos rūpesčių. Juk namai – mūsų saugus uostas! Tad judėjimas iš jo ir į jį turi mūsų gyvenimui svarbią reikšmę. Argi ši funkcija nenusipelno daugiau poezijos? Ar jos nebūtų galima racionaliai išnaudoti gyventojų komfortui padidinti?

„RIBA Stirling Prize“, kitaip tariant, buvo išrinktas kaip vienas iš šešių geriausių naujų architektūros darbų Jungtinėje Karalystėje. Architektai savo darbu siekė sukurti išliekamąją vertę. Ar jiems tikrai pavyko, sužinosime per artimiausius šimtą metų. Tačiau įdomu, kokia istorija juos atvedė prie akivaizdaus rezultato.

1. Ar išliekamąją vertę turi tik senoviniai pastatai?

Barretts Grove yra tipiška Viktorijos laikų Londono gatvė. Į siaurą sklypą tarp dviejų raudonų plytų pastatų turėjo įsiterpti naujasis daugiabutis. Šioje aplinkoje architektams natūraliai kilo gana filosofinis klausimas: Kodėl senieji Viktorijos laikų namai vis dar aktualūs ir patrauklūs

Grįžimas į „Aluminium Tip“ esantį butą – įdomi kelionė. Iš pradžių įeisite į vertikalų bokštą, kuriame – laiptai ir liftas. Pakilę atsidursite lauko terasoje, kuri ir yra jūsų koridorius į vieną iš trijų aukšte esančių butų. Iš čia atsiveria vaizdas į miestą, be to, kiekvienas butas turi nuosavą įėjimą iš lauko. Taip, užuot spraudęsi nedidelėje klaustrofobiškoje laiptinėje, butų gyventojai keliauja gryname ore, lyg grįžtų į nuosavą namą su gražia panorama. Tam tikra prasme architektams pavyko sukurti šventišką, įkvepiantį grįžimo namo efektą.

3. Namų džiaugsmas – šviesa ir privatumas

Visi žinome, kad viena svarbiausių geros jausenos priežasčių – natūrali dienos šviesa. Vis dėlto ši paprasta tiesa projektuojant pastatus, ypač daugiabučius namus, dažnai apsiriboja reglamentais. Architektams „Babin + Renaud“ šviesa tapo pagrindiniu elementu, padėjusių sukurti butų planavimo ir fasado sprendimus. Visų pirma tūrinis pastato skaidymas į butų ir „ryšių“ zonas leido visus butus suprojektuoti taip, kad jų svetainės zona turėtų langus į dvi priešingas puses, tad namai – itin šviesūs. Taip sklypo siaurumas, padiktavęs tokią pat namo formą, buvo išnaudotas ir tapo pranašumu.

Kalbant apie interjero ir fasado ryšį, pastate projektuojama maksimaliai daug langų, tačiau jie gana siauri. Turint omenyje centrinę lokaciją, šis sprendimas leidžia saugoti gyventojų privatumą. Langų skaidymas diktuoja griežtą, ritmingą fasado sprendinį. Dar viena detalė – kiekvienas butas turi galimybę pagal poreikį atverti ar užverti išorines langines. Tai leidžia pastato fasadui nuolat organiškai keistis, o gyventojams – visiškai kontroliuoti savo privatumą. Griežtas fasado dalinimas bei langinės – moderni tradicinės Paryžiaus pastatų architektūros interpretacija. Čia susilieja funkcionalumas, identitetas ir moderni šiuolaikinio didmiesčio dinamika. „Barretts Grove“ – daugiabutis, suprojektuotas išlikti „Barretts Grove“ – šešių butų daugiabutis namas šiaurinėje Londono dalyje. Šiemet šis architektų „Groupwork + Amin Taha“ projektas buvo nominuotas prestižiniam

šiandien, kodėl žmonės nori juose gyventi? Juk savo esme jie – tiesiog paprasti, seni pastatai. Ar galime šiandien suprojektuoti pastatą, kuris ir po šimto metų bus toks pat norimas, kaip ir šiandien? Kaip tai padaryti?

Išliekamąją vertę paprastai turi pastatas, kuris tampa išskirtiniu architektūriniu objektu arba natūraliai įsilieja į aplinką ir taip kuria malonią kaimynystę. Atsižvelgdami į aplinką bei pastato paskirtį, architektai nutarė eiti antruoju keliu. Aukštas raudonų plytų namas dvišlaičiu stogu siekia užbaigti vientisą gatvės pastatų liniją.

13

ARCHITEKTŪRA

mokiniais metu aptarė įvairias galimas statybos medžiagas. Pokalbis pasisuko apie „Trijų paršiukų“ pasaką bei šiaudinį, medinį ir mūrinį namelius. Visos trys medžiagos buvo panaudotos projekto metu – lyg pasakoje. Tik sėkmingiau.

3. Įsijausti į žmogaus individualumą interjere

Dar viena senovinių pastatų patrauklumo priežasčių – privatesnės erdvės. Erdvesnės patalpos blokuotuose Viktorijos laikų namuose – namo, ne buto jausmas. Mažesnis tankis, daugiau žmogiškumo. „Barretts Grove“ kiekviename iš šešių pastato aukštų yra tik po vieną butą, tai kuria didesnio privatumo, individualumo, namų atmosferą.

Interjere toliau tęsiama medžiagiškumo, detalių tema. Įdomu tai, kad struktūrinės pastato medžiagos viduje paliktos atidengtos, tad kiekviename bute matyti medžio, plytų sienos, grindys, lubos. Be vientisos architektūrinės estetikos šis sprendimas turi ir daugiau pranašumų. „Tai, kad CLT mediena vienu metu gali būti ir konstrukcija, ir vidaus apdaila, leido atsisakyti gipso kartono sienų, kabamųjų lubų, grindjuosčių, plytelių, dažų. Visa tai 15 % sumažino statybų metu sunaudotą anglies dvideginio kiekį, kainą ir terminus“, – sako architektai. Tos pačios medžiagos toliau naudojamos ir interjero detalėms. Daug dėmesio skiriama net tokioms smulkmenoms, kaip rankenos ar pasidėjimo elementai prie lauko durų. Visa tai nuo pirmos dienos kuria namų atmosferą.

2.

Paslaptis slypi detalėse, o svarbiausios detalės šiandien – medžiagos Akivaizdu, kad viena pagrindinių senovinių pastatų žavesio priežasčių – puošybos detalės, atsiradusios iš tų laikų grožio supratimo, tiesiog apipavidalinant funkcinius pastato elementus – langų rėmus, duris, karnizus ir t. t. Kopijuoti tokią puošybą šiandien būtų neracionalu, tad kyla klausimas – kokios turėtų būti detalės šiais laikais?

Architektams „Groupwork + Amin Taha“ dėmesys detalėms lygus dėmesiui medžiagoms – tiek konstrukcijos, tiek apdailos. „Barretts Grove“ medžiagiškumo logika geležinė, tačiau kartu ir poetiška. Šiame pastate naudojamos trys pagrindinės medžiagos: CLT mediena (angl. cross-laminated timber), raudonos plytos ir… nendrės. Išoriškai pastato sienos ir stogas – raudonų plytų, tačiau tai nėra atraminė konstrukcija, ji laiko tik pati save. Tai leido rinktis ne akliną mūrą, o panaudoti perforuotą raštą, todėl tvirtumo pojūtį kurianti medžiaga kartu atrodo lengvai. Tuo tarpu pagrindinė konstrukcija – CLT mediena – pasirinkta, nes yra kur kas tvaresnė už betoną ar plieną ir puikiai tinka tokio mastelio pastatui. Iš nendrių pinti balkonų turėklai ir tvora sušvelnina gana grubią kitų medžiagų paletę. Įdomi detalė yra tai, kad prieš pradėdami projektą architektai bendravo su vietos bendruomene ir dirbtuvių su

14

Dideli langai išeina į neįprastai erdvius balkonus – privačias lauko erdves, kurios yra užtektinai didelės, kad galima būtų pietauti gryname ore. Nendrėmis pinti balkonai – funkcionalūs: įprastus metalinius turėklus gyventojai dažnai improvizuotai uždengia, nes siekia susikurti privatumą. Architektai tam užbėgo už akių, be to, panaudojo natūralią, malonią paliesti ir net užuosti medžiagą, kuri supa lyg lizdas leidžiant laiką balkone. „La Géode“ daugiabutis Monrealyje – individualumo žybsnis miesto centre „La Géode“ – penkių butų daugiabutis namas, įsiterpęs siaurame sklype tarp dviejų esamų pastatų Monrealio populiariame rajone Plateau Mont-Royal, kuris projekto autorių ADHOC architektų apibūdinamas kaip itin gyvybinga ir aktyvi miesto vieta. Įsigilinus į Monrealio miesto problematiką architektams gimė poetiškas konceptas, kuris leido šią gyvą kaimynystę papildyti šviežio oro gūsiu, sukuriant itin šiuolaikišką, nišinį daugiabutį namą jauniems profesionalams, poroms bei šeimoms. Architektūriniai sprendimai intriguoja: kas, kaip ir kodėl šiame projekte buvo lydima sėkmės?

1.

Atsispirti nuo problemos Priežastis, kodėl šioje vietoje turėjo atsirasti būtent toks pastatas, – urbanistinė ir socialinė. Monrealis, kaip ir dauguma pasaulio miestų, susiduria su plėtimosi į šonus problema, kai gyventojai kraustosi gyventi į priemiesčius.

Kodėl tai problema? Gerai suprantamas argumentas – ilgėja kasdienių kelionių laikas. Miestui tai reiškia spūstis ir papildomą infrastruktūrą. Na, o net miesto centro teritorijoje potencialo daug. Ko trūksta, kad centrinės teritorijos būtų geriau išnaudotos?

ARCHITEKTŪRA

Dažnai gyvenimas priemiestyje siūlo tris esminius dalykus: privatumą, kokybiškas lauko poilsio erdves bei individualumą (galite įsigyti ar pasistatyti būstą, kuris labiausiai patinka). Ar galima šiuos tikslus pasiekti daugiabutyje miesto centre? ADHOC architektai parodė, kad taip. Dar daugiau – aktuali problema įkvėpė poetišką architektūrinį konceptą.

2.

Architektūrinis konceptas, kuris sprendžia miesto ir žmonių problemas „La Géode“ – projekto pavadinimas ir konceptas. Geodas – tai nedidelis plyšys uoloje ar akmenyje, kurio paviršius natūraliai padengtas kristalais ar kitais mineralais. Net ir architektams toks konceptas – gana poetiškas. Tačiau idėja padėjo sukurti ne vieną puikų sprendimą. Geodas pagal apibrėžimą turi dvi pagrindines dalis – paprastą, atšiaurią išorę ir stebinantį, dailų vidų. Šios dalys akivaizdžios ir projekte.

Pradėkime nuo išorės. Retai pamatysite architektūriškai itin išsiskiriantį daugiabutį namą. Pirma, tai yra namai, todėl turėtų būti privatūs, netraukiantys dėmesio. Antra, retai šiems pastatams skiriamas išskirtinis biudžetas. Tad daug geresnis sprendimas – jautriai įsilieti į aplinką, su ja susidraugauti.

Iš dviejų tūrių formuojamas pastatas tvarkingai užpildo tradicinį miesto bloką tarp dviejų gatvių, taip pat sukuria galimybę per vidurį turėti vidinį kiemą. Pastato gatvės fasadai – itin paprasti: tamsios plytos, tvarkingai išdėstyti langai susilieja su aplinka. Vis dėlto yra užuomina į tai, kas laukia viduje: įėjimo į vidinį kiemą anga šviečia laužyta šviesaus metalo apdaila.

3.

Nepamiršti šviesos, žalumos ir žmogaus individualumo „La Géode“ vidinio kiemo architektūra – lyg tie kristalai oloje – ir yra svarbiausia dalis, kuri padeda išspręsti klausimą, kaip sukurti užmiesčio gyvenimo pranašumus miesto centre. Pirmiausia – privatumas. Daugiabutyje jis, žinoma, ribotas. Tačiau svarbiausia čia – galimybė turėti privačias bendras erdves, kur pažinotumėte savo kaimynus, saugiai žaistų vaikai, būtų galima palikti dviratį ar surengti kepsnių vakarėlį. Šias galimybes vidinis kiemas suteikia savaime.

Kodėl tai svarbu?

Projekte „Aluminium Tip“ architektai atsisuka į žmogų, namo gyventoją. Kas padėtų jam gerai jaustis gatvėje šalia pastato, prie namų, namuose? Idėja labai paprasta, bet veiksminga. Taip pasiekiamas funkcionalumas, tačiau kartu randamas atsakymas į klausimus, kokie vietinei architektūrai būdingi elementai turėtų išlikti naujame pastate, o kurie – turėtų būti atnaujinami ir tobulinami (ir kaip). Rezultatas – natūraliai į esamą kontekstą įsiliejantis, į žmogaus jausmus apeliuojantis pastatas.

Pastaraisiais dešimtmečiais viso pasaulio architektūroje, miestuose, NT srityje matyti aiški kryptis – kiekvienas nori sukurti ką nors nematyta. Tačiau miesto gyventojus ši tendencija vis labiau erzina, o architektų bendruomenėje ima kurtis požiūris, kad vertėtų projektuoti paprastesnius pastatus, labiau derintis prie konteksto ir vieniems prie kitų tam, kad sukurtume geresnę, vientisesnę aplinką gyventi, kuri taip pat atspindėtų šiuolaikinių žmonių gyvenimo būdą. Barretts Grove gatvėje architektų darbo procesas šias vertybes ir atskleidžia. Jų dėmesys aplinkai leido sukurti vientisą kaimynystę, kuri skatina bendrauti. Atidžiai parinktos architektūrinės detalės parodo, kad net ir įprastas komercinis daugiabučio projektas, projektuojamas be konkretaus užsakovo, gali kurti namų atmosferą ir individualumą nuo pirmos dienos ištisus dešimtmečius.

Kita aktuali problema – kad ir nebūdamas tankus miestas Vilnius sparčiai plečiasi į visus šonus, daugėja naujų gyvenviečių Vilniaus rajone, iki jų – toli važiuoti, daugėjant gyventojų didėja ir taip nemažos spūstys gatvėse, o tokio dydžio mieste jų galėtų ir apskritai beveik nebūti.

Kodėl visa tai vyksta? Iš dalies dėl to, kad nekilnojamasis turtas toliau nuo centro ne toks brangus. Vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad už tą pačią sumą galima įsigyti nedidelį, neišskirtinį butą centre ir pasistatyti kur kas erdvesnį namą už miesto, tokį, koks patinka jums. „La Géode“ daugiabutis, žinoma, nedidelis, bet puikus pavyzdys, kaip identifikavus konkrečią problemą bei tikslinę auditoriją galima išspręsti šią žmonių problemą ir sėkmingai vykdyti miesto plėtrą norima kryptimi.

Tuomet – kokybiškos lauko erdvės. Vidinis kiemas nedidelis, bet detaliai apgalvotas: takai, medžio terasos, augalai kuria jaukią, namų atmosferą. Taip pat kiekvienas butas turi bent po vieną balkoną ar lauko terasą, į kiekvieną butą galima įeiti tiesiai iš kiemo. Svarbus sprendimas, kurį irgi įkvėpė geodo konceptas, šviesus kiemo eksterjeras iš švytinčių trikampių metalo lakštų. Ši apdaila kontrastuoja su nuosaikiais gatvės fasadais, stebina, bet svarbiausia – kuria šviesų kiemą. Kad ir iš kur šviestų saulė, medžiaga lengvai atspindi jos spindulius, tad čia – visuomet šviesu.

Pagaliau – individualumas. „La Géode“ – savaime išskirtinis pastatas. Be to, kiekvienas butas čia skirtingas, pritaikytas konkretiems poreikiams ar norams, čia daug nestandartinių erdvių. Nesunku įsivaizduoti, kad tokia architektūra siekiantiems individualumo jauniems miestiečiams tikrai padarys įspūdį.

15

ARCHITEKTŪRA

VONIOS ĮRANGOS PROFESIONALAI: VANDENS LAIŠKAI SIELAI

L. Garbačiausko nuotr.

Vonios įrangos studija „Aquahome“, atstovaujanti Europos vonios įrangos gamintojų lyderiams ir tiekianti aukštos kokybės ir išskirtinio dizaino keramikos, santechnikos bei vonios inžinerinės įrangos produkciją, atidarė moderniausią studiją Kauno verslo centre „Mona“. „Norime ne tik suteikti galimybę įsigyti aukščiausios kokybės gaminių, bet ir dovanoti emociją“, – kalba įmonės vadovė Giedrė Fataraitė.

Duris atvėrė moderni vonios įrangos studija Stilingos ir ne vienus metus tarnausiančios subtilios, elegantiškos prekės vonios studijoje „Aquahome“, atitinkančioje europinius standartus, pateiktos originaliai ir estetiškai. „Išskyrus medžio paviršių ir pačius produktus, interjero erdvėje dominuoja juoda spalva. Kadangi keramika dažniausiai yra balta ar kitų šviesių spalvų, tikslas buvo sukurti aplinkos ir produkto kontrastą, kuris leistų suskambėti produktų linijai, gaminiui ir jų neužgožtų, kad erdvė išliktų perregima. Kurdami erdvę pasirinkome labai vientisą medžiaginį sprendimą. Viskas padaryta iš trijų medžiagų: metalo vamzdžių, hipertrofuotų natūralaus medžio skydų ir minkštų paviršių (užuolaidos, kilimai), – pasakoja saloną projektavęs Kauno architektas Tomas Kuleša. – Architektūrine prasme reikėjo rasti būdą,

16

kaip „Aquahome“ interjerą padaryti jaukų, modernų ir vienoje vietoje sukurti daug iliuzijų į skirtingus vonios kambarius, bet nenaudoti tokių tradicinių medžiagų kaip plytelės.“ „Aquahome“ direktorė G. Fataraitė sako, kad kiekvienas gamintojas turi išskirtinių aukščiausios kokybės ir dizaino gaminių. Studijoje pristatomi tie produktai, kuriuos gamintojai laiko sėkmingiausiais, jais didžiuojasi. Tai leidžia sukurti tobulą vonios kambarį.

Užburiantis inovacijų pasaulis G. Fataraitė aiškina, kad naujoje vonios studijoje, patogioje vietoje miesto centre, demonstruojama dar daugiau įrangos nei iki šiol buvusiuose salonuose. Nuolat eksponuojama ir įvairesnių modelių gaminių, dizaino naujienų ir inovacijų. Kai kurias jų galima įsigyti tik „Aquahome“. „Mes vieninteliai Baltijos šalyse turime pačią didžiausią, šviečiančią dušo galvą „Grohe AquaSymphony“, kuriančią SPA zoną namuose: asmeninimas poreikiams galima rinktis skirtingas vandens sroves, vandens užuolaidą, du XL dydžio krioklius, lietaus zoną, dulksną“, – tikina G. Fataraitė. Salone „Aquahome“ taip pat yra galimybė paragauti skanaus tyro šarminio arba gazuoto vandens tiesiai iš čiaupo „Grohe Blue Home“. Išbandyti galima ir virtuvės maišytuvų inovacijas: „Grohe Red“ su verdančio vandens funkcija arba „FootControl“, valdomą ne tik įprastu būdu,

ARCHITEKTŪRA

bet ir koja. Ekspozicijoje išvysite plonų bei elegantiškų formų serijos „Grohe Lineare“ maišytuvų, naują kolekciją „Essence SPA“. G. Fataraitė teigia, kad studijoje „Aquahome“ galima rasti ir išmanųjį unitazą su bidė funkcija „Grohe Sensia Arena“, kurio dizainas įvertintas daugybe apdovanojimų.

Norite išskirtinio vonios kambario? Atsakymas – išgryninti „Geberit“ produktai Duris atvėrusiame naujame salone „Aquahome“ galima susipažinti su Europos sanitarinių technologijų lyderiu „Geberit“, daug dėmesio skiriančiu tam, kad šią vietą būtų galima paversti modernia sveikatingumo oaze. Elegantiški, išgryninti gamintojo produktai išsiskiria kokybe ir užtikrina naudojimo patogumą. „Geberit“ kolekcijos „AquaClean“ gaminiai su apiplovimo funkcija padės sukurti tobulą sveikatingumą ir pasitenkinimą skatinančią atmosferą. Puodas „Geberit AquaClean Mera Comfort“ visus nustebins revoliucinėmis technologijomis, skirtomis komfortui padidinti, bei išskirtiniu dizainu. Patentuota purkštuko technologija „WhirlSpray“ užtikrins kruopštų ir švelnų apiplovimą, hibridinė karšto vandens sistema, nenutrūkstamai tiekianti karštą vandenį, vandens nuleidimo technologija „Turboflush“, šildoma sėdynė – ir tai tik keli iš pranašumų, kuriais gali džiaugtis klientai, pasirinkę šį šedevrą.

Nepastebimai sienoje veikia šio gamintojo potinkinis rėmas „Geberit Duofix DuoFresh“ su išskirtiniu vandens nuleidimo mygtuku „Sigma40“, leidžiantis surinkti blogus kvapus ten, kur jie atsiranda – pačiame WC puode. Tai užtikrina išskirtinį komfortą ir gaivų vonios kambario orą.

Elegantiškos išvaizdos modulyje „Geberit Monolith Plus“ – ne tik įmontuotas kvapų šalinimo blokas, bet yra ir išmanusis jutiklis, itin patogus vandens nuleidimas.

Studijoje taip pat galima išsirinkti stačiakampės arba idealios apskritimo formos, elektroninius bekontakčius, nuotolinius ir kitus mygtukus. „Geberit“ vandens nuleidimo mygtukai – tai formų ir funkcijos interpretacija, prisitaikanti prie šiuolaikinių tendencijų.

Studijoje „Aquahome“ įrengtas dušo paviršius „Geberit Setaplano“ išsiskiria kokybišku dizainu, pagamintas iš aukštos kokybės tvirto santechninio akmens „Varikoro“, kuris palietus atrodo lyg šilkinis ir šiltas. „Keramag“ gaminiai – ne tik aukštos klasės sanitarinė keramika ir voniai skirti sisteminiai sprendimai, bet ir funkcionalumas, dizainas. Vonios baldai ir keramika „Keramag Acanto“, kaip ir visa serija, pateikiama kruopščiai suderinta ir atitinka visus klientų reikalavimus.

Tobulas dizainas ir gyvenimą palengvinančios sumanios funkcijos, sisteminiai sprendimai – tai savybės, kurias turi modernūs vonios studijos gaminiai.

UAB „Aquahome“ I www.aquahome.lt Salonas Kaune: verslo centras „Mona“ I Savanorių pr. 189 tel. +370 37 764 919 I el. p. info@aquahome.lt Salonas Vilniuje: Ulonų verslo centras I Verkių g. 25C I tel. +370 5 219 9673 el. p. aukse@aquahome.lt

17

ARCHITEKTŪRA

Į SVEIKATĄ ORIENTUOTA

LIGONINIŲ ARCHITEKTŪRA NETURI SIENŲ AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

18

ARCHITEKTŪRA

Ligoninių evoliuciją diktuoja technologijos ir praktikų pokyčiai. Tai, kas praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo šalta ir niūri patalpa, šiandien tampa nauja erdve neįprastiems interjero ir architektūros sprendimams. Sterilias baltas sienas keičia ryškios spalvos, akį traukiančios tekstūros medžiagos. Tai žinodama užmojį aprašyti ligoninių architektūros ypatumus vis nustumdavau į šalį. Viskas atrodė abstraktu, netikra, per daug viena kitai prieštaraujančių taisyklių ir standartų, lyg pritemptų postandarčių, higienos normų bei kitų postulatų, be kurių neapsieisime projektuodami tokios paskirties pastatą. Šventvagišką pasipiktinimą išsklaidė kelionė į Daniją. Šiai temai skirtame pristatyme išgirstos mintys ir pamatyti pavyzdžiai painiavą galvoje išnarpliojo į ligoninės viziją, kurioje funkcija puikiai dera su forma.

Ligoninės niekuo nesupainiosi su universalesniais pastatais. Todėl retai kada jų projektavimas tampa architektų svajone. Be to, Lietuvoje architektai, kitaip nei Vokietijoje ar JAV, kur projektuotojų specializacija, tarkime, ligoninių projektavimas, yra universalesni. Kaip sakoma, gyvenimas priverčia. Ligoninės architektūra kuriama vadovaujantis iš anksto nustatytais principais, kurių tikslas – sudaryti pačias geriausias sąlygas gydytojams dirbti, o ligoniams sveikti. Žinoma, tai apriboja projektuotojo fantazijos polėkius. Ir vis dėlto meną iš stacionarios gydymo patalpos padaryti įmanoma.

Specifiniai objektai keičiasi Medicina yra viena sparčiausiai besivystančių mokslo sričių, kur kas kelerius metus sukuriamos naujos technologijos, technika. Neretai pastarajai tenka specialiai pritaikyti patalpos mikroklimatą, apšvietimą, patalpos paviršius. Nuo to priklauso ir viso objekto išdėstymas. Todėl tenka pripažinti ir tai, kad ligoninė – specifinis objektas, kurį sukurti įmanoma tik konsultuojantis su medikais.

2014 m. tarptautinės sveikatos apsaugos verslo ir technologijų platformos (angl. Healthcare business and technology) kūrėjai įvertino 25 geriausias planetos ligonines.

Pagrindinis atrankos kriterijus buvo sveikatai teigiamą įtaką darantis interjeras, architektūros sprendimai, dizainas. Paklausite, kaip? Pažadu nustebinti... Tačiau ne mažiau svarbu paminėti, kad daugiausia balų surinkusių ligoninių sąrašas apima visą pasaulį, įskaitant JAV, Austriją, Tailandą, Panamą, Šveicariją, Kiniją ir kitas šalis. Tai rodo, kad į sveikatą orientuotas dizainas neturi sienų.

Pirmosios vietos nugalėtojai – Sharp memorialinės ligoninės Kalifornijoje kūrėjai (angl. Sharp Memorial Hospital). Ši ligoninė išsiskyrė natūraliais elementais. Tai įstaiga, kurios interjeras neretai lyginamas su aukštos klasės parduotuvėmis ar viešbučiu. Nieko keista, nes būnant joje juntamas milžiniškas kontrastas baltoms sienoms, įrėminančioms didelių gabaritų prietaisus. Pastate įrengtas ats-

19

ARCHITEKTŪRA

Nuotraukų autorystė: http://www.healthcarebusinesstech.com

kiras liftų kompleksas pacientams, medicinos personalui ir lankytojams.

Ligoninė buvo kuriama pagal humanistinės architektūros bruožus. Gerovė ir komfortas visiems ligoninės lankytojams ir personalui suteikiamas sukuriant ramybės oazę – ant stogo įrengtas jaukus sodas. Palatose ir privačiuose poilsio kambariuose įrengti jaukūs minkštieji baldai pacientams bei jų lankytojams. Čia skirtas dėmesys net menkiausioms interjero detalėms, pavyzdžiui, sienas puošia meno kūriniai iš muziejų, žinomų dailininkų tapyti paveikslai. Žinant, kad meno terapija jau yra pripažinta kaip vienas paveikių gydymo metodų, tuo stebėtis nederėtų.

Ne mažiau populiarios ir sveikatos turizmui skirtos patalpos Bankoke (Tailandas). Čia stovi tarptautinė ligoninė, kurioje vienu metu sveikatos problemas gali išspręsti net iki 400 tūkst. pacientų iš užsienio. Kiekvieno iš šio pastatų komplekso, primenančio monstrą, paciento palata sukurta kaip privatus kambarys, kuriame dominuoja raminančios spalvos, minkštieji iš natūralaus medžio ir natūralių audinių pagaminti baldai. Ligoninėje yra dviejų lygių restoranų, prekybos centrų, bendrą judėjimo planą padedančių išlaikyti pasivaikščiojimo takų. Šie sanatorijas primenantys pavyzdžiai jums kelia šypse-

20

ną? Tad žinokite, kad vaikų ligoninių projektams keliami dar didesni reikalavimai.

Ligoninėje – lyg namuose Prieš du dešimtmečius tik labai nuovokus žmogus suprasdavo, kad pravėrė vaikų ligoninės ar skyriaus duris. Šiandien, atsiradus tokiems gydymo metodams kaip spalvų ir šviesų terapija, vaikų ligoninės tampa pasakų namais ar žaidimų kambariais. Taip siekiama padėti mažiesiems ligoniukams psichologiškai jaustis geriau toje erdvėje, kurioje teko atsidurti. Projektuojant vaikų ligonines susiduriama ir su kita dilema – erdvėmis šeimų nariams, vaikų ugdymo patalpoms.

Pitsbergo vaikų ligoninė (JAV) – pirmoji inovatyvi vaikų ligoninė planetoje, kurioje siejami jaudinantis dizainas, integruotos technologijos, tokios kaip CPOE (angl. Computerized physician order entry) – kompiuterinis fizinės būklės valdymas, EHR – elektroninis sveikatos būklės įrašymas, bei verslo centras pacientų tėvams ir šeimoms. Taip pat šioje ligoninėje yra sodo biblioteka, muzikos terapijos kambarys, žaismingai dekoruoti privatūs kambariai, poilsio zonos, žaidimų kambariai, erdvūs valgomieji ir šeimos išteklių centras.

ARCHITEKTŪRA

Šioje ligoninėje vienu metu gali sveikti daugiau nei 280 vaikų. Be to, patogiose erdvėse gali apsistoti šeimų nariai ir, žinoma, profesionaliai dirbti personalas. 2014 m. Pitsbergo vaikų ligoninė buvo pripažinta kaip viena iš penkių planetos vietų, tinkamiausių mažiesiems pacientams nugalėti ligas.

Amerikoje išpopuliarėję sprendimai pamažu įgauna pagreitį ir Lietuvoje. 2016 m. Architektūros fakulteto bakalaurė Radvilė Samackaitė savo baigiamajame darbe pasiūlė neįprastą vaikų ligoninės Santariškėse koncepciją.

R. Samackaitė sukūrė mažo miestelio įvaizdį, pabrėžtą šlaitinių stogų siluetu. Plytinio fasado namukų tūrinė išraiška artima vaiko pasaulio vizijai, primenančiai pasakas. Jaukumą architektė kūrė pasirinkdama natūralias medžiagas ir apšvietimą, o pirmą pastato aukštą pasiūlė įstiklinti tam, kad į pastatą patektų kuo daugiau natūralios šviesos.

21

ARCHITEKTŪRA

Gyvybę tausojantis dizainas – geriausia investicija AIRIDA DAGIENĖ

Sveikata svarbi mums visiems.

Suomijos įmonės ISKU, sukaupusi 90 metų patirtį ir kurianti funkcionalius, stilingus sprendimus bendroms erdvėms, pristatė antimikrobinę baldų liniją ISKU+. Tai pirma pasaulyje kolekcija viešoms erdvėms, kuri užkerta kelią plisti infekcijoms, taip pat teikia komfortą ir dovanoja nepriekaištingą dizainą“, – sako ISKU generalinis vadovas Baltijos šalims Aidas Barkauskas. Gyvybę tausojantis dizainas – geriausia investicija.

Kam rizikuoti pacientų, personalo ar įmonės klientų sveikata, kai galima pasipriešinti infekcijoms?

Kam rizikuoti pacientų, personalo ar įmonės klientų sveikata, kai galite pasipriešinti infekcijoms antimikrobiniais ISKU+ baldais? Padidėjus bakterijų ir virusų atsparumui, visame pasaulyje stipriai išaugo antimikrobinių baldų poreikis. Sveikata – kiekvieno rūpestis, o saugumas bus dar didesnis, jeigu jį patikėsite suomių įmonei ISKU, turinčiai komercinius centrus Skandinavijos, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rusijoje, Vidurio Rytuose. „Turime senas tradicijas ir patirtį įrengiant ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų interjerą, tad tikrai žinome, ką ir kaip daryti, – teigia ISKU generalinis vadovas Baltijos šalims A. Barkauskas. – Galime didžiuotis projektais Skandinavijoje, vienu iš paskutinių įgyvendintu Maltoje ir t.t. Praktiškai visus mūsų įmonės baldus dėl šiuolaikinių technologijų, kurias sukūrė mūsų grupės fizikai ir

22

chemikai, galime pasiūlyti kaip antimikrobinius. Su linija ISKU+ koncentruojamės į viešas, bendro naudojimo erdves, gydymo įstaigas, kur reikia didesnio antimikrobinio saugumo, taip pat į užsakovus, darbdavius, architektus, kuriems verta ar kurie galėtų pasiūlyti investuoti į specifinio pobūdžio kapitalą dėl pacientų, klientų ir personalo saugos. Mūsų rūpestis, kad laukiamuosiuose, registratūroje, posėdžių salėse būtų kuo mažiau bakterijų ir virusų.

Baltijos šalių rinkai pristatyta nauja linija skirta taip pat ir toms erdvėms, kur yra žmonių, laikinai ar dėl amžiaus turinčių silpnesnį imunitetą: mokykloms, darželiams, slaugos namams, operacinėms, organų transplantacijos, dializės, infekciniuose, intensyviosios terapijos skyriuose.

T. y. visur, kur nuo mikrobų priklauso žmogaus gyvybė, mūsų baldai kartu su kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis užkerta jiems kelią. Tai svarbūs taškai, į kuriuos įmonė su linija ISKU+ koncentruojasi. 80 % infekcinių ligų yra perduodamos paviršiniu ar kontakto būdu. Mūsų pristatoma linija – visa antimikrobinė kultūra.“

ARCHITEKTŪRA

A. Barkauskas atkreipia dėmesį, kad geriausių švaros rezultatų pasiekiama laikantis trijų pagrindinių punktų: rankų plovimas, reguliarus valymas ir ISKU+ baldai antimikrobiniais paviršiais, nenuilstamai saugantys nuo infekcijų plitimo. Vadovas atkreipia dėmesį, kad investicijos to vertos, nes žymiai sumažina nedarbingumo laiką dėl ligos, gydymo išlaidas. Anot jo, kasmet Europoje nustatoma 3 mln. infekcijų atvejų, to rezultatas – 37 tūkst. mirčių, 16 mln. papildomų dienų ligoninėse ir 7 mlrd. eurų sveikatos apsaugos išlaidoms padengti. Ligų ir kontaktuojant perduodamų infekcijų dažnį galima sumažinti iki 60 %, jeigu pagrindiniai kontaktiniai paviršiai bus higieniški.

Investuodami į higienai valdyti skirtus produktus, valdytojai ir įmonės, kurios užsiima viešųjų erdvių įrengimu, investuoja į visuomenės sveikatą, finansinę gerovę.

Kas ISKU+ baldus paverčia antimikrobiniais?

ISKU generalinis vadovas Baltijos šalims A. Barkauskas sako, kad yra keli metodai ir technologijos, užtikrinantys antimikrobines baldų savybes, kurios veikia taip ilgai, kiek funkcionuoja daiktas. Antimikrobinės technologijos gerokai sumažina ar visai užkerta kelią infekcijoms, plintančioms per paviršius, ir yra idealus sprendimas kuriant

bendroms, viešoms erdvėms skirtus baldus. Juk visi praleidžiame dalį laiko jose, tad kodėl gi nepadarius jų švaresnių ir patogesnių? „Antimikrobinė baldų savybė nėra nei nuplaunama ar nudėvima, – teigia vadovas. – Koks to rezultatas? 60 % mažiau infekcijų ligoninėse ir 20 % mažiau vaikų, praleidusių pamokas dėl ligos per mokslo metus. Investicija atsiperka per 2–4 mėnesius, sumažindama sveikatai skirtas išlaidas.“ Aktyviąja higiena išsiskirianti ISKU+ linija pristatyta 2014 metais. Naujų produktų skaičius joje nuolat didinamas. Į kolekciją įeina kėdės, sofos, kušetės, stalai, biuro kėdės bei stalai. Antimikrobinių baldų linijos paviršių valymo ypatybės įprastos, niekuo nesiskiria nuo įprasto.

ISKU+ antimikrobinė holistinė baldų linija – sprendimas, skirtas efektyvesnei bakterijų augimo ir paplitimo prevencijai bendrosiose erdvėse. Įmonės vizija – drastiškai sumažinti bakterines infekcijas ir kurti stilingą, funkcionalią, saugią bendrąją erdvę.

UAB „Isku Baldai“ I P. Lukšio g. 21, LT-09132 Vilnius, Lietuva I el. p info@isku.lt I www.isku.lt Baldai namams: tel. +370 650 74 551 Baldai biurui ir mokyklai: tel. +370 653 74 179

23

ARCHITEKTŪRA

SKANDINAVIŠKĄ MINIMALIZMĄ KEIČIA GIGANTIŠKO DYDŽIO PLYTELĖS AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

Dizaineriai įspėja, kad 2018 metais plytelių įstrižainės ir toliau didės. Deja, didelių plytelių klijavimas reikalauja specifinių žinių, o dėl menkiausių klaidų plytelės gali pradėti skilinėti, sudėtingėti jų priežiūra. Antra naujovė – lietuvaičių namuose vis dažniau parketą keičia kokybiškos plytelės.

Jos naudojamos voniose, terasose ir virtuvėse, o ekologijai imant viršų prieš su kancerogeninėmis medžiagomis gaminamą laminą, tapetus, plytelės jau puošia ir gyvenamųjų kambarių grindis, sienas.

Anksčiau Viduržemio jūros pakrantėje tokį interjero sprendimą, kaip plytelėmis klijuotas įvairios paskirties patalpų grindis ir sienas dažnai nurašydavome pietiečių klimatui būtiniems praktiniems sprendimams. Tačiau dabar, kada medžiagų gamybos technologijos leidžia šilumai kutenti pėdas, einant šiltas grindis dengiančiomis plytelėmis, išnyko bet kokios šios sprendimo panaudojimo ribos bei stereotipai.

Svarbiausia teisingas įrengimas Pačios populiariausios keraminės plytelės interjere ir akmens masės plytelės lauke. 2018 metais bus populiarios be siūlių klijuojamos plytelės, ypač jeigu jos baltos ar juodos spalvos.

Gamintojų ir dizainerių patarimai apie plytelių pasirinkimą verti ištiso traktato, todėl pasakysiu tik dvi svarbiau-

24

ARCHITEKTŪRA

25

ARCHITEKTŪRA

sias taisykles, t.y. plytelės žymimos įvairiais parametrais, bet svarbiausi iš jų – slidumas ir atsparumas įbrėžimams, antroji taisyklė – pamirškite mitus apie gaminių ilgaamžiškumą. Pastarasis priklauso nuo tinkamos priežiūros ir klojėjų profesionalumo.

Klijavimas – tik ant idealiai lygaus paviršiaus Tik nuo pagrindo kokybės priklausys kiek ilgai laikys plytelės ir ar vizualiai jos gražiai atrodys. Jau kelis metus praktikuojamas naujų plytelių klijavimas ant senų. Toks metodas nesiskiria nuo klijavimo ant kalkių – cemento tinko (keraminės plytelės gali būti klijuojamos be tinko) – sienos paviršius turi būti sausas ir švarus, lygus. Ne mažiau nei 12 val. iki apdailos darbų siena turi būti ištepta klijų (skiedinio) 1–2 mm storio sluoksniu.

Beje, jeigu klijuojate mega formato plyteles (tokias, kurių kraštinių ilgis yra 60 – 120 cm), joms dėl didesnės

26

apkrovos, kurią sukelia tokie solidūs plytelės matmenys, reikia specialaus skiedinio, dažniausiai tai cemento pagrindu pagaminti klijai. Juos įsigydami įsitikinkite ar jie skirti naudojimui lauke, ar viduje, kiek laiko stengsta, ar atsparūs vandeniui, temperatūrų pokyčiams.

Klijuoti sienas patariama apačioje pritvirtinant lygią lentelę. Ji pasitarnaus, norint ne tik išlaikyti horizontalią plytelių liniją, bet ir užtikrinti tinkamą plytelės svorio paskirstymą. Meistrai pataria klijuoti sienas nuo antros plytelių eilės. Jokiu būdu ne nuo apačios, nes grindų plytelės turi palįsti po ant sienos klijuojamais ornamentais. Be to pirmos eilės ir antros eilės plytelių nereikia pjauti.

Klijais ištepkite maždaug 1 kv. m sienos dalį. Jokiu būdu ne daugiau. Juk klijų savybės išlieka veiksmingos tik iki 30 minučių. Dantyta mentele išlyginkite klijų mišinį. Pirmą plytelę klijuokite atremdami ją į lentelę. Taip klijuokite iš eilės visą eilę, vis naują plytelę įspausdami i šviežią

ARCHITEKTŪRA

27

ARCHITEKTŪRA

pagrindą. Dideles plyteles teks įstumti į vietą, specialiu guminiu plaktuku.

Be siūlės plytelės klijuojamos su siūlėmis Jeigu ant klijų susidarė plėvelė, plytelės neprikibs. Todėl apdžiūvusius klijus reikia nuimti ir užtepti naujus.

Paradoksalu, tačiau negalima plyteles be siūlių klijuoti visai be tarpelių. Visų pirma, egzistuoja plytelių matmenų paklaidos, todėl plytelių viena prie kitos idealiai suklijuoti nepavyks. Kita vertus, keraminės plytelės, dėl vandens poveikio brinksta. Taigi, liečiantis dviem plytelėms jų net minimalaus padidėjimo gali užtekti, kad atsirastų įtrūkimai ar kiti defektai. To išvengti galime klijuodami plyteles su tarpeliais. Ne naujiena, kad meistrai tam siūlo specialius plastikinius kryželius. Juo didesnės plytelės, tuo kryželiai turėtų būti didesni. Rekomenduojamas santykis – 100 x100 mm plytelei naudoti 1 mm pločio kryželius.

Kryželiai dedami darbo eigoje, po kiekvienos plytelės priklijavimo.

Jei reikia plytelėje padaryti ertmę elektros kištukams ar vandens kranams, jos centras išmušamas plaktuku, iš glazūros pusės. Reiktų plytelę atremti ant lygaus pavir-

28

šiaus, kad ji neįtrūktų mušant skylę.

Paklojus paskutinę plytelę po 24 val. galima glaistyti plytelių tarpus. Glaistą reiktų užtepti ant sienos įstrižai. Kai glaistas tarpuose apstings, visą paviršių nuplauti sudrėkinta kempine. Tą pačią procedūrą meistrai pataria pakartoti po 10 – 15 minučių. Glaisto likučius nuo plytelių nuvalykite minkštu skudurėliu po 24 val.

Klasika verta apdovanojimo Kad nuo mechaninio judėjimo ir temperatūros svyravimų plytelių siūlės nepleišėtų, aplink sienas, kampus, kriauklę bei kitas vietas užpilkite elastingą silikono sandarinimo medžiagą.

Tinkamai prižiūrimos plytelės (valomos ir nepažeidžiamos mechaniškai) gali tarnauti ilgus dešimtmečius, net šimtmečius. Geriausias to įrodymas – Atėnų partenonas.

Paryžiaus Maison&Objet 2017 garsiausius planetos interjero dizainerius sukvietusioje parodoje, lankytojų žvilgsnius traukė interjero sprendimai, kuriais plytelėmis puošiami verslo centrų, kabinetų, gyvenamųjų kambarių, virtuvių ar net individualių namų sienos, grindys, lubos.

ARCHITEKTŪRA

UNIKALAUS DIZAINO IR AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS SINERGIJA

Inovatyvi, kūrybiška ir visuomet aukščiausiais kokybės standartais besivadovaujanti UAB „Vaineta ir partneriai“ prekiauja akmens masės ir keraminėmis plytelėmis, kiliminėmis dangomis, kiliminėmis plytelėmis, PVC danga, natūraliu linoleumu, parketlentėmis, laminuotomis grindimis, sienų danga, stiklo blokeliais. Įmonės salonuose parduodamos tik kokybiškos ir modernios apdailos medžiagos.

Patikimi gamintojai – svarbiausia Ilgametę, atkaklią „Vaineta ir partneriai“ veiklą įrodo specialistų bendradarbiavimas su Ispanijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Suomijos ir kitų šalių gamyklomis. Įmonė

glaudžiai dirba ir su Italijos gamintojais „Unica“ bei „14 Ora Italiana“, pristatančiais unikalius produktus. „Šie gamintojai yra rinkos lyderiai – nuo 1996 m. taiko trigubo kepimo technologijas. Jų stilius ir gamybos technologijos išskirtiniai. Visi gaminiai yra ypatingo dizaino ir puikių techninių savybių. Visos plytelės pritaikytos tiek sienoms, tiek grindims. Šių gamintojų plytelės klasifikuojamos kaip nepaprastai atsparūs gaminiai“, – pasakoja UAB „Vaineta ir partneriai“ direktorius Neividas Biriukovas. Be to, partneriai, su kuriais bendradarbiauja įmonė, siekia, kad jų veikla būtų kaip įmanoma palankesnė aplinkai.

Pavyzdžiui, gaminant plyteles pasitelkiami aplinką saugojantys metodai, naudojamos žmogaus kvėpavimo takų nedirginančios medžiagos.

Kokybės garantas Įmonės specialistai sako, kad labai svarbu tinkamai pasirinkti plytelių formatą ir tipą. „Pagal patalpos matmenis parenkamos tinkamiausio dydžio plytelės, pagal paskirtį – tipas“, – pasakoja N. Biriukovas ir priduria, kad bendruoju aspektu darbo kokybė ir ilgalaikiškumas priklauso nuo dirbančio žmogaus kompetencijos ir kokybiškų medžiagų. „Sudėtingiausia dirbti su labai mažomis, didelėmis ir neįprastų formų plytelėmis. Mažas plyteles klijuojant reikia itin didelio kruopštumo, dideles – labai didelio atsargumo. Kai plytelės neįprastos formos, būtina, kad būtų labai gerai paruoštas pagrindas, o darbus atliktų didelę kompetenciją turintis meistras“, – teigia N. Biriukovas. „Vaineta ir partneriai“ pasirūpina, kad medžiagų ir darbo kokybė būtų pati aukščiausia. Įmonė suteikia visapusę pagalbą projekto metu – nuo kūrybinės vizijos realizavimo iki techninių konsultacijų.

Vaineta ir partneriai prekybos salonai: Savanorių pr. 176, Kaune I J.Basanavičiaus g. 25A, Vilniuje I Liepų g. 20, Klaipėdoje

29

ARCHITEKTŪRA

MODERNI STIKLO SIENA – KAS TAI? ĮPRASTA STIKLO PERTVARA AR ARCHITEKTŪRINIS ATEITIES SPRENDIMAS?

Siekiantys šiuolaikiškai įrengti savo biurus ir pertvarkyti vidines erdves įmonių vadovai kelia naujus reikalavimus atitvarų funkcionalumui.

Tradicinių stiklo pertvarų savybių nebepakanka, greta išaugusių estetinių reikalavimų atsiranda poreikis suvaldyti triukšmo sklidimą darbo vietose. Taip pat ir iš pertvarų durų pageidaujama gerokai didesnės stilistinės ir techninės įvairovės. Visa tai lemia naujų stiklo pertvarų sistemų diegimą.

Stiklo sienos sistema – neribotos galimybės individualiems poreikiams UAB „Siteks“ pristatoma unikali stiklo sienos sistema GSW (viengubo ar dvigubo stiklo) yra šiuolaikinių technologijų, estetikos ir originalių architektūrinių sprendimų derinys. Stiklas visuomet išlieka stilingas. Stiklu atskirtos erdvės suteikia solidumo ir lengvumo, leidžia originaliai pakeisti patalpų planą. Stiklas optiškai padidina erdvę, naikina ribas, nesuardo aplinkos vientisumo.

Visos GSW sistemos pažymėtos CE ženklu, remiantis ETA Europos techniniu įvertinimu, išduotu ITB Pastatų tyrinėjimo instituto pagal atliktus saugumo ir garso laidumo bandymus.

Stiklo pritaikymo architektūroje galimybės yra neribotos, jis naudojamas ten, kur šiuolaikinė forma, erdvė, estetika ir ekologija yra svarbūs faktoriai. Siūloma stiklo siena

30

montuojama tiek visuomeninės paskirties patalpose – verslo įstaigose, administraciniuose objektuose, prekybos centruose, kavinėse, tiek gyvenamųjų būstų interjeruose.

Modernios technologijos suteikia galimybę stiklo pertvaras pritaikyti įvairioms erdvėms. Pertvaras galima gaminti iš grūdinto, laminuoto, skaidraus arba tonuoto, matinio stiklo, pritaikant geriausiai derančius šiuolaikiško dizaino lankstus ir laikiklius. Stiklo dekoras ir furnitūros spalvos, formos pritaikomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno interjero ypatumus.

Minimalistinis dizainas ir maksimali kokybė Sistema „GSW Office“ sukurta tam, kad tenkintų aukščiausius kokybės ir estetikos reikalavimus – kompaktiški profiliai su įvairiomis apdailos galimybėmis, reikalingi tik sienų perimetro kraštuose, įrengus stiklo užpildą, kaip

ARCHITEKTŪRA

bendra konstrukcija leidžia pasiekti aukštus akustinės varžos rodiklius. Analogiški poreikiai taikomi ir durims, kuriose galima įrengti akustinius slenksčius. Dėl to atsiranda poreikis naudoti stiklo varčias su rėmais, turinčiais atitinkamų garso izoliacijos savybių.

Stiklo siena išsiskiria specifikuotais tvirtumo ir garso izoliacijos kriterijais. Tokie parametrai išgaunami derinant įvairių tipų stiklus ir tvirtinimo elementus – naudojami skirtingų storių grūdinti stiklai, o, esant dideliems triukšmo slopinimo poreikiams, įrengiami laminuoti stiklai su garsą izoliuojančia plėvele, padedančia pasiekti pageidaujamą triukšmo varžos charakteristiką. Garso izoliacija gali siekti net 50 dB. Verta paminėti, kad erdvėse, kur tvirtumo poreikiai minimalūs, o akustinės varžos savybės svarbios, pavyzdžiui, biurų patalpose, naudojami specialūs profiliai, užtikrinantys dar didesnę izoliaciją nuo triukšmo bei kitų pašalinių garsų.

Akivaizdu, kad, kuriant interjerą, pagrįstą kokybe, nepriekaištinga garso izoliacija ir minimalistine koncepcija, stiklo siena tampa elementariu sprendimu dėl nuosaikaus dizaino ir tikslingo praktinio efekto – ji ne tik atrodo inovatyviai bei profesionaliai, bet ir yra praktiška.

31

„Čiop Čiop grupė“ – nuo virtuvės vakarėlių iki tortų Apie viską nuo pradžių „Čiop Čiop“ – didžiausias kulinarijos studijų tinklas Lietuvoje – veiklą pradėjo dar 2011 metais. Tuomet, laimėję konkursą „Verslauk“, jie pristatė inovatyvią idėją – tikslių patiekalo produktų pristatymus į namus su receptu. Dar po metų buvo atidarytas pirmasis kulinarijos loftas, kuris pasiūlė gaminimo kartu pramogą.

Kokybiškos, unikalios ir įdomios pramogos bei augantis susidomėjimas lėmė „Čiop Čiop“ plėtrą. Tad viena po kitos atidarytos studijos Kaune ir Klaipėdoje. O vos prieš metus duris atvėrė ir didžiausia kulinarijos studija Vilniuje – „Čiop Čiop Event Studio“. Ji įkurta inovatyviame, naujame verslo centre „Žalgirio 135“.

Beje, pastarieji metai „Čiop Čiop grupei“ buvo itin derlingi.

Vilniuje atidaryti du vištienos fast casual tipo restoranai –

„Ogmios mieste“ ir senamiestyje Rudenį duris atvėrė desertinė „Tortinė“. Jos išskirtinumas – vietoje pjaustomi tortai iš didelio sezoninio asortimento. Taip pat užsakomi saldumynai ir tortai šventėms. Siūloma ir veganiškų saldėsių.

Kulinarinės pramogos ir renginių organizavimas nuo A iki Z Siūlomų renginių spektras labai įvairus. Vis dėlto tendencijos išlieka panašios ir dauguma svečių čia renkasi vakarėlius su atvira gamybos sesija, kurias veda profesionalūs šefai.

Puikiai savo darbą išmanantys renginių organizatoriai gimtadienį ar įmonės vakarėlį gali surengti nuo A iki Z. Nusprendus rengti šventę, tereikia išsakyti savo norus, o muzika, dekoracijomis, maistu ir visomis reikalingomis detalėmis bus pasirūpinta.

Populiaru šefą užsisakyti ir į namus ar kitą norimą vietą.

32

Pasaulio virtuvių ir šefų katilas Kulinarinių kursų metu susirinkę svečiai mokosi įvairių pasaulio virtuvių patiekalų gamybos principų, o kursus veda skirtingi šefai iš Lietuvos, Prancūzijos, Slovėnijos, Italijos, Indijos, Meksikos, Singapūro.

Visi šie specialistai pristato skirtingas virtuves, tad galima paragauti ir išmokti ruošti: Italijos, Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Indijos, Maroko, Vietnamo, Singapūro, Tailando, Meksikos, Karibų, Turkijos ir kitų pasaulio šalių skonių.

Prie profesionalų ruoštų valgiaraščių someljė priderina ir tinkamus gėrimus.

Dienos pietūs, „PERI PERI“ ir „Tortinė“ Švediško tipo dienos pietūs siūlomi ne tik restoranuose „PERI PERI“, naujoji „Čiop Čiop Event Studio“ taip pat kasdien laukia pietaujančiųjų. „PERI PERI“ – tai vištienos meka. Šis jaukių restoranėlių tinklas puikiai tinka visai šeimai, bet skirtas ne tik jai.

Draugiška ir neformali atmosfera – aliuzija į namų aplinką. „Saldusis grupės projektas „Tortinė“ kurtas, visų pirma, patenkinti ir „Čiop Čiop“ svečių poreikiams. Ypač vestuvėms ir gimtadieniams visada reikia saldaus stalo, individualių tortų. Visų antra, turime dar jauną, bet talentingą konditerę, kuri kartu su komanda kuria tiesiog stebuklus.

ČIOP ČIOP, Vilnius: Žvejų g. 2, Žalgirio g. 135, Kaunas: V. Putvinskio g. 50, Klaipėda: Trilapio g. 10 I PERI PERI, Vilnius: Verkių g. 29, Šeimos aikštė 3, Etmonų g. 2 I TORTINĖ, Vilnius: Lakūnų g. 14B, Šeimos aikštė 11 I Informacija: 8 663 66 667 arba skanu@ciopciop.lt

Siūlome didelį, unikalų asortimentą, ruošiame sezonines tortų kolekcijas“, – pasakoja „Čiop Čiop grupės“ prekių ženklų vadovė Urtė Mikelevičiūtė.

Kūrybiškas požiūris į komandos formavimą bei vestuves Pagrindinis akcentas – kūrybiškas požiūris ir renginių neformalumas. Komandoms formuoti siūlomi įvairūs renginių scenarijai, kur galima „žaisti“ restoraną, gaminti ekspromtu, mokytis miksologijos ar vyno derinimo principų. Į vestuves žvelgiame taip pat su cinkeliu. Įprastos vestuvių tradicijos pritaikomos prie modernesnio pasaulio ir šiuolaikiškų jaunavedžių požiūrio. Beje, populiarėja tendencija tuoktuvių ceremoniją rengti ant stogo ar neįprastoje vietoje.

Gastronominės mados „Vieni madas diktuoja, kiti jas seka. Mes esame būtent toks prekių ženklas, kuris kuria ir diktuoja gastronomines madas Lietuvoje. Čia visuomet vyksta populiariausių ir madingiausių virtuvių kulinarijos kursai, svarbios dekoravimo, gėrimų bei maisto tendencijos“, – teigia „Čiop Čiop grupės“ savininkas Ronaldas Nagrockis.

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIS PARTNERIS

RIMANTAS KLIPČIUS Švenčionių r. savivaldybės meras

VAISTINIŲ ŽOLYNŲ SOSTINĖS ATGIMIMAS

Švenčionių r. savivaldybės meras Rimantas Klipčius apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Pasiryžimas dalyvauti konkurse „Išmanusis miestas IV“ gimė iš vienos svarbiausių vertybių, puoselėjamų Švenčionių r. savivaldybėje – atvirumo įvairioms bendradarbiavimo iniciatyvoms. Šiuos metus pradėjome savotiška „Išmaniojo miesto“ generaline repeticija ir kartu su Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedra surengėme kūrybines dirbtuves. Jų metu studentai parengė trijų Švenčionių r. viešųjų erdvių plėtojimo gaires ir sukūrė šių erdvių vizijas. Dabar žvelgiame dar plačiau ir teikiame projekto „Išmanusis miestas IV“ dalyviams užduotį, kuriai reikėtų skvarbios vizionieriškos minties: atsakyti, kaip švenčioniškiams sugrąžinti kadaise melioracijos sistemose paslėptą Kūnos upę ir pasiūlyti originalų sprendimą, kaip Švenčionių centre besidriekiančius neurbanizuotus upės slėnius paversti šiuolaikiška rekreacine bei edukacine teritorija.

Projektui pasiūlyta miesto teritorija yra svarbi gyventojams. Čia – miesto pradžių pradžia, švenčioniškosios tapatybės ištakos. Daugiau nei prieš 500 metų Švenčionys, kaip ir dauguma to meto gyvenviečių, įsikūrė giliame upės slėnyje. Mūsų mieste, dosniai gamtos apdovanotoje vietoje, iškilo ir vienas seniausių vaistažolių perdirbimo fabrikų Europoje, sėkmingai veikiantis iki šių dienų.

Upę iš miestelėnų, deja, atėmė sovietmečio melioracijos bumas. Natūraliai kilo poreikis grąžinti miestui jam priklausančius gamtinius turtus, o neišnaudotus teritorijos plotus paversti ne tik vietiniams, bet ir turistams patrauklia erdve. Nenorime apsiriboti kraštovaizdinėmis priemonėmis: iš studentų laukiame minčių, kaip paversti šią vietą Švenčionių, vienintelio Lietuvoje vaistažolių miesto, vizitine kortele.

aktualizuoti Švenčionių, kaip vaistinių žolynų sostinės, įvaizdį, sudominti juo mūsų svečius ir išsaugoti šį išskirtinumą ateities švenčioniškiams.

Švenčionis šis projektas kardinaliai pakeistų jau vien dėl apimties ir lokacijos – juk būtų pertvarkyta net 30 ha teritorija pačioje miesto širdyje. Be to, mes orientuojamės ne tik į formą, bet ir į turinį: svarstome, kad ant Kūnos kranto galėtų vykti vietiniams ir turistams patrauklios degustacijos bei kvapų terapijos, įvairios sveikatingumo programos, teminiai laisvalaikio užsiėmimai. Norime

Juk išmanusis miestas – tai savo išskirtinumą atradęs ir patraukliomis šiuolaikinėmis priemonėmis jį atskleidęs miestas. Tai, ką norime sukurti kartu su Jumis. Ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Pirmiausia linkiu užsikrėsti pasididžiavimą mums keliančia vaistažolių miesto idėja, o vėliau – nepritrūkti kūrybinio polėkio jai išplėtoti. Švenčionys su nekantrumu laukia Jūsų.

37

SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI POKYČIAI KEIČIA RAJONŲ GYVENIMĄ IR ŽMONIŲ MOTYVACIJĄ GYVENTI JUOSE

I Š M A N U S I S M I E S TA S

kurioje norėtų gyventi patys, dirbti ir planuoti savo ateitį. Jauni žmonės dirba su neišsenkančia energija, iš kitos perspektyvos mato miesto viziją. Jie supranta būtinybę mąstyti inovatyviai.

Tauragė – ambicingas ir novatoriškas miestas Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis pakvietė susirinkusiuosius iš arti susipažinti su Tauragės miesto apylinkėmis, dabartimi ir miesto istorija, kuri taip pat svarbi kuriant šiuolaikinį Tauragės vaizdą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Tauragės sukurtoms naujoms investicijoms, kurios kuria darbo vietas, pritraukia daugiau verslo, ypač saugo lietuviško kapitalo įmones. „Tauragė džiaugiasi žmogiškųjų išteklių, inžinerinių ir projektavimo pajėgų, naujų idėjų gausa iš „Išmaniojo miesto“, – teigia meras.

Pagrindiniu regiono raidos aspektu tampa žmonių motyTauragės iniciatyvumas keičiant rajono aplinką neliko vacija jame gyventi. Augantys išorinės ir vidinės migranepastebėtas. Šiemet Tauragė sulaukė net kelių „Išmanicijos srautai Lietuvoje ir dėl to vykstanti rajonų depopuojo miesto IV“ universitetų komandų dėmesio. Jos prisiliacija blogina ekonominę ir socialinę aplinką, mažina dės prie šio miesto įvaizdžio formavimo, sporto arenos, regionų potencialą bei konkurencinhipodromo projektavimo. Šiuo gumą. Regiono, kaip gyvenamosios atveju svarbūs politiniai sprenvietos, patrauklumas tiesiogiai kodimai: laisvalaikio, pramogų erBŪTENT JAUNIMAS FORMUOJA reliuoja su gyventojams neparankia dvių kūrimas, siekiant suaktyMIESTO VEIDĄ, JIS ŽINO, KO arba priešingai – patrauklia situacija. vinti viešąjį gyvenimą ir kuriant TRŪKSTA, KO REIKIA. JIE GEBA Taigi savivaldybės, turinčios ryžto pramogų erdves. Jaunųjų gyvenįgyvendinti specifinius inovacinius tojų dėka Tauragėje siekiama SUKURTI TOKIĄ APLINKĄ, KURIOJE sprendimus, suvokiančios jų komerišspręsti sporto bazių trūkumą, NORĖTŲ GYVENTI PATYS, DIRBTI IR cinę naudą ir poveikį rajono konkusukurti modernų daugiafunkcį PLANUOTI SAVO ATEITĮ rencingumui, kuria savo ateitį. sporto statinį, kuris, esant poreikiui, galėtų būti naudojamas Savivaldybių, verslo ir mokslo benir masinių kultūrinių renginių metu. Tauragės svajonė – sportinė ir kultūrinė arena, dradarbiavimas būtinas norint išlaikyti gyventojus, būti pritaikyta bent šešioms sporto šakoms. Svarbiausias prigyvybingiems. Geriausias būdas – eiti inovacijų keliu, oritetas skiriamas sportui, nes Tauragėje šiuo metu nėra kuriam, viena vertus, reikia didžiausių pastangų, kita šiuolaikiškos sporto bazės, kurioje būtų efektyviai organivertus, jis neabejotinai atveria didžiausių perspektyvų. zuojamos treniruotės, o prireikus – didesnis sporto ar kulSavivaldybių vaidmuo esminis. „Regionuose mes įžveltūros renginys. Gražia idėja – kabančiu tiltu – siekiama giame daug potencialo, norime, kad jie klestėtų, keistųsi, būtų patrauklūs vietos bendruomenėms. Džiugu, kad jaučiamas didelis savivaldybių pasitikėjimas“, – sako žurnalo „Structum“ direktorė Ignė Dutova. Būtent bendradarbiavimui, bendrų poreikių ir tikslų suvokimui reikia visų suinteresuotų šalių pastangų. Štai dėl to žurnalas „Structum“ organizuoja savivaldybių ir ištikimųjų projekto „Išmanusis miestas“ partnerių susitikimus, nes didėja poreikis keistis informacija ir patirtimi. Taip skatinamas postūmis kuo aktyviau bendradarbiauti su verslu, drąsiai priimti patrauklias ir konkurencingas inovacijas, nes verslas nori konsultuoti, vystyti regionus. Vienos tokių aktyvių, ryžtingų, nestandartiškai kuriančių gyvenimo kokybę – Tauragės ir Radviliškio rajonų savivaldybės.

Susipažinti, pabendrauti ir pasidalinti gerąja patirtimi į Tauragės ir Radviliškio rajono savivaldybes susirinko gausus būrys projekto „Išmanusis miestas“ partnerių, savivaldybės nariai, žurnalo „Structum“ komanda. Savivaldybių vadovai vienareikšmiškai pabrėžia jaunosios kartos svarbą kuriant miesto ir rajono ateitį. Puikiai suvokiama, kad būtent jaunimas formuoja miesto veidą, jis žino, ko trūksta, ko reikia. Jie geba sukurti tokią aplinką,

39

I Š M A N U S I S M I E S TA S

rastruktūrą, bet turi puikiai integruotis ir nauji pastatai, naujos erdvės“, – mano meras. Šiam projektui Radviliškio mieste pasiūlyta daugiau nei 7 ha teritorija. Tai – Radviliškio miesto širdis, jo centras, kurioje persipina ir miesto istorija, ir dabartis. Tikimasi, kad konkurse dalyvaujantys jaunieji architektai sugebės pažvelgti į ateitį ir sukurs tokias erdves, kurios bus patrauklios visokio amžiaus radviliškiečiams ir miesto svečiams. „Laukiama įdomių, novatoriškų, gal net kiek netikėtų sprendimų, kaip sutvarkyti pėsčiųjų takus, viešąsias erdves, pritaikyti kraštovaizdžio architektūros elementus, pagerinti daugiabučių gyvenamųjų pastatų fasadų išraiškos priemones. Siekiame, kad erdvės, įstaigos būtų pritaikytos vaikų, jaunimo užimtumui. Kad pastatai vykdytų kelias funkcijas. Viena tokių – gyventojų pamėgtas turgelis. Jis galėtų būti patraukli vieta prekybai. Taip, kaip yra su nauju, moderniu baseinu, kuris pritaikytas visų žmonių, visų amžiaus grupių gerovei“, – apie savivaldybės norus pasakoja Radviliškio rajono Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas ir priduria, kad siekiama ir ekologiškų sprendimų, nes norima spręsti automobilių spūsčių, užterštumo klausimus, perėjas daryti saugias, matomas.

Renginio metu savivaldybių vadovai pristatė plėtros planus, įgytas galimybes pritraukti verslą ir investicijas, būtinas probleminėms rajono teritorijoms sutvarkyti. Partneriai pristatė produktus ir sprendimus, kurie geriausiai atspindi projekto įgyvendinimo keliamų tikslų poreikius ir vizijas, buvo atsakoma į rūpimus klausimus, atskleisti lūkesčiai, išgirsti patarimai ir rekomendacijos. sujungti abu upės Jūros krantus, tvarkyti Jūros senvagės pakrantes įrengiant Vasaros estradą, parką, kuris turėtų tapti traukos vieta, reprezentuoti visą rajoną. Tai būtų tarsi rekreacinis parkas, jungiantis gyventojų poilsio ir laisvalaikio zonas. Taip pat bus modernizuota, atnaujinta hipodromo teritorija Butkelių rajone. „Tauragė užsibrėžė ambicingą tikslą – tapti ekologiškiausia, žaliausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse“, – sako Tauragės rajono savivaldybės meras S. Mičiulis. Jauni žmonės imasi iniciatyvos, kad Tauragė taptų vieta, kurioje gera gyventi patiems. Aktyviam – savanoriaujančiam, dainuojančiam, sportuojančiam jaunimui patikima daugybė sprendimų.

Radviliškis – savarankiškai gerovę kuriantis miestas „Žiūrėti į priekį, sukurti kaip galima geresnes gyvenimo sąlygas ateities kartoms, – štai tokį ilgalaikį tikslą įvardija Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. – Projektas „Išmanusis miestas“ – tarsi impulsas, iššūkis bendradarbiauti, nes daug ką darydavome patys. Ši nauja patirtis, naujos akys, nauji požiūriai į mūsų erdves, tikimės, padės atsakyti į daugumą socialinių klausimų, spręsti emigracijos problemas“, – savo viziją apie projektą dėsto meras. Radviliškio rajono savivaldybės regionas labai sparčiai eina į priekį, kuria verslui ir investicijoms patrauklią aplinką, kurioje skatinama veikti aktyviai. „Mums ypač svarbi visuma, saugumas, tęstinumas. Miestas turi daug gražių ir gerų dalykų, bet reikia infrastruktūros detalių, kurios duotų proveržį ir teiktų žmonėms patogumą. Siekiame, kad Radviliškio miesto centras, jo aikštė prilygtų Europos miestų aplinkai, atsirastų pėsčiųjų gatvė, nauja, labai graži alėja, kuri padarytų miestą patrauklesnį. Labiausiai reikia susitvarkyti esamą inf-

40

Regionų plėtrą galima apibūdinti kaip bendruomenės gyvenimo socialinio, ekonominio, aplinkosaugos, technologijos, kultūros aspektų vystymą tam tikroje teritorijoje. Visa tai kuria aukštesnį gyvenimo lygį ir kokybę.

Džiaugiamės ir sveikiname savivaldybes prisijungus, partnerius tęsiant darbą projekte „Išmanusis miestas IV“.

Tikime, kad dalyviai nustebins išradingomis idėjomis, o projektai bus sklandžiai pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui. Jau ketvirtus metus vykstantis projektas „Išmanusis miestas“ suteikia galimybę gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas, prisidėti įgyvendinant pažangias, inovatyvias ir kartu realistiškas idėjas. Kartu su gabiausiais Lietuvos aukštųjų mokyklų studentais, verslo atstovais ir pokyčių siekiančiomis savivaldybėmis tikimasi atverti duris į naują – išmaniųjų miestų – amžių Lietuvoje.

KONKURSAS

Kaip įrengti jaukius, šiltus namus? Kelių aukštų namą pasirinkti? Mieste ar užmiestyje gyventi?

Visi, kurie planuoja savo „Namą X“, susiduria su šiais klausimais. Žurnalo „Structum“ konkursas „Namas X“ kartu su architektais ir interjero dizaineriais gali padėti Jums atsakyti į šį klausimą.

Galbūt šio konkurso dalyviai jau suprojektavo Jūsų svajonių namą?

Pristatome dar vieną (jau III-ąjį!) „Namas – X“ projekto etapą ir kūrybingų dalyvių siūlomas idėjas. Konkursui nenumaldomai skriejant pirmyn, architektai siūlo vis įdomesnius interjero ir eksterjero sprendimus, paruošia puikias vizualizacijas, atspindinčias namų jaukumą, šilumą ir absoliutų komfortą.

Studentus ir profesionalus kviečiame registruotis į dar vieną artėjantį etapą el. paštu: administracija@structum.lt.

KONKURSAS

44

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

NORBERTAS PAGALYS ARCHITEKTAS, INTERJERO DIZAINERIS

El. p.: norbertas.pagalys@gmail.com, Mob.: +370 621 49 534

Namas X – projektas priemiesčio teritorijoje, išsiskiriantis moderniais minimaliais ir inovatyviais sprendimais. Namo išorė ir vidus – tarsi bendros erdvės – puikiai dera prie gamtos, išlaiko darnią visumą su ja. Pagrindinė virtuvės ir svetainės erdvė yra atviro plano, nes tai – pagrindinė laiko leidimo zona. Miegamasis ir vonia suprojektuoti kaip atskiros, privačios erdvės. Namo dizainas skirtas žmonėms, nebijantiems kiek grubios, tamsios, savotiškos atmosferos su išmaniaisiais ir įdomiais dizaino sprendimais.

SAMSUNG. Pasirinktas naujos kartos televizorius „88‘‘ QLED 4K Smart TV Q9F“, išsiskiriantis technologija „Quantum Dot“, kuri taikant naujovišką lydinio medžiagą tobulai perteikia spalvas. Be to, šiam televizoriui būdingas dizainas be kraštinių rėmelių ir nepastebima jungtis, suteikianti estetikos visam interjerui.

AUDRINETA. Svetainės minkštiesiems baldams parinkti kontrastingi baldiniai audiniai, išsiskiriantys aukščiausia kokybe, stiliumi ir suteikiantys puikų įvaizdį interjerui.

GEBERIT. Vandens nuleidimo mygtukas „Geberit Omega30“ pasirinktas kaip puikus dizaino elementas.

JUNG. Vaizdo telefonspynės vidaus stotelė „Jung LS 990“ pasirinkta dėl to, kad išsiskiria dideliu funkcijų spektru ir yra paprastai naudojama. Taip pat tai ir stilingas dizaino elementas.

BALTIJOS BRASTA. Siekiant sukurti estetišką vaizdą, pasirinkta dušo sienelė „Gerda“, kuri taip pat yra ir praktiškas sprendimas, nes stiklas yra dengtas „Greitų lašų“ danga, neleidžiančia ant stiklo kauptis vandeniui. ŠIAULIŲ LIFTAS. Dėl patvarumo ir patogumo pasirinktas vertikalus keleivinio lifto keltuvas „SL400“ yra estetiškas ir patogus, skirtas bet kokios kategorijos keleiviams.

GROHE. „Grohe Blue Home L-spout Starter Kit“ – puikus pasirinkimas ieškant stilingos virtuvės plautuvės maišytuvo ir vandens filtro. Natūraliai tekantis ir nepriekaištingai filtruojamas geriamasis vanduo tiekiamas iš patogaus šaltinio, kuris puikiai dera bet kuriame šiuolaikiniame būste.

ETERNIT. Namo išorės apdailai pasirinktos plokštės „Tectiva Light Grey TE 15“, ant kurių matomos smulkios šlifavimo linijos ir balti taškeliai. Jos patrauklios ir sukuria vientisą, darnią visumą.

MEX. Siekiant išgauti maksimalią garso kokybę, pasirinkta „Premium“ lygio linijinio masyvo akustinė sistema „MEX TS 400“, išsiskirianti minimaliu, stilingu dizainu.

45

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

VERONIKA ŽVIRBLĖ INTERJERO DIZAINERĖ

kūrybinė grupė „Curious fox“ Mob.: +370 617 11 622

Namas senamiestyje. Išlikęs originalus gotikinis mūras ir autentiškas patalpų išdėstymas. Langų angos vietomis autentiškos, kitur – įrengtos vėliau. Name yra du aukštai, įrengti rūsys ir mansarda. Pirmame ir antrame aukštuose suplanuoti: virtuvė, svetainė, svečių kambarys, erdvūs holai, sanitariniai mazgai ir svečių miegamasis. Mansardoje (3 a.) įrengta vaikų žaidimų erdvė, vaikų kambariai, tėvų miegamasis bei nedidelis sanitarinis mazgas. Rūsyje – pagalbinės patalpos, katilinė, skalbykla, pagalbinė virtuvė ir aptarnaujančiojo personalo patalpos bei sanitarinis mazgas. Namo interjere panaudotos šiuolaikiškos medžiagos bei sprendimai, tačiau siekta išlaikyti „šimtmečių dulkių“ dvasią – įnešti lengvų užuominų į XIV–XV a. interjerą bei atskleisti XIX a. industrinį prieskonį. Beje, interjerai puošti žinomos grafikės Editos Suchockytės ofortais.

JUNG. Name įrengta išmaniojo namo valdymo sistema „Jung KNX“. Ji padeda ekonomiškai valdyti namo sistemas, daugumą sistemų sujungti į vieną tinklą.

Taip pat įrengta „Jung“ aukščiausius reikalavimus atitinkanti telefonspynių įranga – vidaus stotelė su sistemine įranga „Siedle“ ir technologija „In-Home-Bus“.

46

Patalpose nėra šviesos jungiklių. Taikant „Jung“ technologijas, įrengta valdymo balso komandomis sistema leidžia įjungti ir reguliuoti šviesą tiesiog ištariant reikiamas komandas. Taip gali būti valdomos visos išmaniojo namo funkcijos.

ETERNIT BALTIC. „Eternit Baltic“ keraminės čerpės „Creaton“ stogo atnaujinimo darbams pasirinktos dėl 50 metų suteikiamos garantijos bei puikiai suderintos modernumo ir tradicijų sintezės. Čerpėms būdingas patrauklus dizainas ir kruopšti apdaila. Jos padeda išlaikyti vientisą senamiesčio kraštovaizdį.

BALTIJOS BRASTA. „Baltijos Brastos“ suprojektuotas įspūdingas nestandartinis gaminys, pritaikytas prie interjero ypatumų, puikiai apsaugo pirmo aukšto vonios kambario patalpą nuo mini SPA komplekso su dušu poveikio aplinkai.

GROHE. Namo sanitarinius mazgus puošiantys „Grohe“ išskirtinės dizaino linijos „Essence New“ maišytuvai „Essence New Single-Hole Single-Handle Vessel“ ir dušo sistema pasirinkti dėl ypatingo dizaino, sujungiančio klasikines linijas, bet išsiskiriančio šiuolaikiškiausia originalia estetiška išvaizda. Duše įrengta sistema „GROHE Rapido® SmartBox and GROHE SmartControl®“. Termostatas su technologija „Grohe Turbostat®“ visuomet palaiko reikiamos temperatūros vandenį. Įrengtas ir išmanusis vandens sistemos reguliatorius „Grohe Sense Guard“. ŠIAULIŲ LIFTAI. Name vyksta judėjimas per keturis aukštus, tad nutarta pasinaudoti „Šiaulių liftų“ paslaugomis ir įrengti namų lifto sistemą „Terry Lifestyle“, integruotą techninėse patalpose. Tai puikus sprendimas šeimai su mažais vaikais, gyvenančiai kelių lygių patalpose. Be to, tai taip pat suteikia galimybę kviestis į vakarėlius ir judėjimo negalią turinčių svečių. Taip pat parengtas individualus maisto lifto projektas, įrengtas virtuvės techninėje spintoje. Abu liftai yra nepastebimi namo aplinkoje.

GEBERIT. „Geberit“ potinkinės nuleidimo sistemos panaudotos visuose namo sanitariniuose mazguose. Sistema „Geberit Duofix“ užtikrina, kad sienos būtų sausos.

Kadangi namo interjere dominuoja juodos spalvos techninės konstrukcijos, pasirinktas juodas „Geberit“ mechaninio nuleidimo mygtukas „Sigma 30“, leidžiantis reguliuoti nuleidžiamo vandens kiekį ir užtikrinantis sistemos sandarumą.

SAMSUNG. Patalpų komfortui užtikrinti naudojama „Samsung“ technologija „CAC 360 Cassette“. Tai tobula klimato kontrolės sistema, užtikrinanti 360 laipsnių kampu tiekiamą oro srautą. Iš apskrito šilumokaičio itin švelniai pučiamas oro srautas pasklinda visoje erdvėje, taip patalpoje sumažinama šilumos ir šalčio zonų atsiradimo tikimybė, užtikrinama aukščiausia vidaus atmosferos komforto klasė.

MEX. Kiekviename namo aukšte įrengta „Mex“ mobiliuoju telefonu valdoma išmanioji namų multimedijos sistema „Control 4“, kuri gali būti naudojama ir kaip namo funkcijų kontrolės sistema. Nesant galimybės įrengti potinkinių akustinių sistemų, pasirinkta „Stealth Acoustics“ garso sistema „Image Art Speakers“.

AUDRINETA. Namų tekstilė (pagalvėlių audiniai, rankšluosčiai, patalynė) pasirinkta iš „Audrineta“ produkcijos asortimento. Užuolaidų audinys „IL Ellipse_Ivory_1“ yra švelnaus kreminio atspalvio, smulkios tekstūros, naktinėms užuolaidoms tinkamo tankio ir puikiai dera prie interjero sprendimo.

KONKURSAS

47

KONKURSAS

48

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

SANDRA BAREIKYTĖ ARCHITEKTĖ, INTERJERO DIZAINERĖ

El. p.: sandrabareikyte.room@gmail.com, Mob.: +370 671 41 053

Gyvenamasis namas užmiestyje suprojektuotas pagal jaunos šeimos poreikius.

Jame įdiegtos išmaniosios technologijos užtikrina patogų ir lengvą name esančių sistemų valdymą bei patogų gyvenimą. Namų interjerui pasirinktas modernus minimalistinis stilius. Vyrauja struktūriškos, aiškios linijos, šviesūs ir kontrastingi balto ir tamsaus akmens tonai su akcentiniais gelsvais potėpiais. Dėmesys sutelktas į gamtos panoramą, nes namas suprojektuotas taip, kad panoraminiu vaizdu būtų galima mėgautis pro vitrininius langus. Konstrukciją sudaro du aukštai su palėpe ir erdviu garažu automobiliams. Tačiau namo fasadas lakoniškas, minimalus, susilieja, reflektuoja su aplinka. Namui projektuoti panaudoti toliau aprašomi produktai.

ETERNIT BALTIC plokštinio cemento fasado plokštelės „Dacora“, pagamintos iš natūralių medžiagų, išsiskiria atsparumu atmosferos ir oro sąlygoms, praktiškumu, ilgalaikiškumu ir atitinka architektūrinius bei konstrukcinius reikalavimus. Juodai melsva spalva padengta namo stogo konstrukcija, pasirinkta smailiabriaunio rombo forma namo stogui suteikia modernų ir originalų įvaizdį.

JUNG jungikliai ir elektros lizdai „LS-Design“ vientisai išbaigia interjero spalvinius sprendimus, simbolizuoja modernumą ir laikui nepavaldų dizainą.

BALTIJOS BRASTA patalpų neapkraunanti dušo sienelė „Dora“ iš itin saugaus grūdinto 6 mm storio stiklo su lengvu profiliu prie sienos ir grindų yra lengvai prižiūrima, nuvaloma, turi tvirtą ir stabilią konstrukciją. Pasirinktas melsvo atspalvio stiklas derinamas prie melsvo apšvietimo sprendimų. Išpildant suprojektuotos dušo vietos reikalavimus, pasirinktas standartinių matmenų 90 x 90 užsakymas.

GROHE dizaino linijos „Grohe Red Duo 30145“ maišytuvas su verdančio vandens funkcija pasirinktas dėl patogumo ir išmanumo, palengvinančio buities darbus.

Taip pat naudojamos potinkinės kabinamo klozeto puodo sistemos su sumažintu nuleidimo mygtuku „Novo Cosmopolitan S“, turinčiu apšvietimo funkciją. Šie produktai pasirinkti dėl nepriekaištingai estetiškų formų, aukštos kokybės ir ypatingos matinės spalvos „Supersteel“.

SAMSUNG kondicionieriai „Samsung Wind Free“ su oro filtravimo funkcija saugo nuo kaitrios saulės ir užtikrina maksimalų komfortą, jiems būdingas itin tylus veikimas, gražios ir lengvos formos, yra paprastai ir lengvai valdomi bei prižiūrimi. ŠIAULIŲ LIFTŲ išskirtinio dizaino gaminys – kompaktiškas liftas „Terry Lifestyle Home Lift“ užtikrina funkcionalų judėjimą, norint komfortiškai ir lengvai patekti iš vieno namo lygio į kitą. Parinkus baltą spalvą, liftas tampa tarsi nematomas GEBERIT dušo latako „ShowerDrain“ minimalistinės grotelės „Cleanline 20“ puikiai įsilieja į vonios kambario interjerą ir garantuoja stabilų ir greitą vandens nutekėjimą. Kvadratinės formos įmontuojama vonia „Acanto“ pasirinkta dėl minimalistinių formų ir patogumo.

AUDRINETA produktai – pilkšvo atspalvio su jaučiama tekstūra užuolaidos „FR Thelma 4“ natūraliai įsikomponuoja į poilsio zonos interjerą, jį papildo ir suteikia minkštumo, vientisumo. Smėlio atspalvio užuolaidos „IFI 71 2619 01“ papildo poilsio zonos interjerą ir dera su kitais gelsvais tonais. Miegamajame baltos spalvos patalynė sukuria švaros, gaivos ir komforto pojūtį.

MUZIKOS EKSPRESAS jungia visus valdomus įrenginius (užuolaidų bėgeliai, klimato kontrolė, televizorius, apšvietimas) su sistema „Control4“, kurią galima valdyti išmaniuoju telefonu ar planšete – tereikia paspausti mygtuką.

49

S TAT Y B A

Statome saugodami – tvarumo tendencijos statybų pramonėje Konkurencinga statybų industrija nuolatos ieško būdų, skatinančių šios pramonės evoliuciją. Tačiau, įgyvendinant inovatyvius projektus, svarbu atsižvelgti ir į grįžtamąjį ryšį. Kokiuose miestuose gyvens ateities kartos, jeigu dabartinės statybų įmonės visiškai nepaisys tvarumo, aplinkos apsaugos aspektų? Ką turime daryti, kad išmoktume statyti saugiai ir rastume tobulą pusiausvyrą tarp praktikos ir empatijos gamtai bei žmonėms?

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

50

S TAT Y B A

Gyventojų skaičius pasaulyje auga, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų kenksmingų medžiagų naudojimas nemažėja. Mokslininkai ne kartą perspėjo, kad iki 2050 m. gamtoje įvyks daugybė pokyčių dėl klimato atšilimo procesų. Manoma, kad, didėjant gyventojų skaičiui, išteklių naudojimas ir anglies dvideginio išmetimas augs pagal įprastą trajektoriją – vidutinis 2 °C atšilimo lygis, tikėtina, pasieks 4–6 °C ir atneš laviną katastrofų bei kataklizmų. Todėl kiekvienas, net ir, atrodytų, nereikšmingas, tačiau apgalvotas, tvarumo idėja paremtas sprendimas gali pakeisti pasaulio ateitį. Statybų pramonės vaidmuo šiuose procesuose ypač svarbus.

Kas yra tvari statyba?

Darnumas, etiškumas, žalumas... Su tvarumo samprata siejami žodžiai neretai apibendrina įvairias tendencijas bei procesus. Tačiau ką tvarumas ir etiški kūrybos procesai reiškia statybų sektoriuje?

Tvarumas sukuria ekonominę vertę, kuri naudinga šiandien ir rytoj visame pasaulyje. Tvari statyba brėžia moralės, etikos ir našumo ribas architektūros bei statybos sektoriuose ir numato, kad darbai būtų atliekami užtikrinant ekonomiškai pagrįstus procesus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, taupant energiją ir gamtinius išteklius. Etiška statyba taip pat siekia didinti darbuotojų, bendruomenės ir gaminių saugumą.

Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra (EPA) tvarumą apibrėžia kaip „darną, sukuriančią ir palaikančią sąlygas, kuriomis produktyviai bei harmoningai egzistuoja ir žmonės, ir gamta, sėkmingai vykdant dabartinių ir būsimų kartų socialinius, ekonominius ir kitus reikalavimus“.

Tvarumo tendencijos ir nauda verslui Vis daugiau gamintojų įvertina darnią pramonę, pateisinančią ir finansinius lūkesčius, ir aplinkos saugojimo iššūkius. Etiški statybos procesai tampa ne tik žaliųjų kompanijų prioritetu. Pamažu net ir skeptiškos įmonės pradeda puoselėti tvarumo idėjas ir organizacijos valdyme pritaiko įvairius praktinius šios ideologijos aspektus.

Daugeliu atvejų tokie sprendimai turi reikšmingų, pozityvių rezultatų. Vieni jų – veiklos efektyvumo padidinimas ir išlaidų bei atliekų kiekio sumažinimas, konkurencinio pranašumo ir įmonės reputacijos gerinimas, ilgalaikis verslo gyvybingumo bei sėkmės užtikrinimas ir kt.

Didžiausia klaida, kurią daro įmonės, menkai suvokiančios tvarumo koncepciją, yra netinkamas darnių principų įtraukimas į verslo modelį. Žinoma, svarbu, kad pramonė imtųsi iniciatyvios pozicijos gerinant esamų produktų eksploataciją ir kuriant švaresnius gaminius bei procesus, tačiau iš tiesų pirmieji žingsniai tvarumo link turėtų būti paremti konkurencingumo ir produktyvumo (įskaitant darbuotojų motyvavimą) gerinimu, nes būtent šių aspektų stiprinimas užtikrina teigiamus rezultatus dabar ir padidėjusį pelną ateityje. Siekis akimirksniu sumažinti sąnaudas, išlaidas, riziką darbo vietoje ir padidinti gamybos našumą gali lemti verslo žlugimą.

Be to, formuojant tvarią gamybą, būtina iš naujo analizuoti įmonės darbo eigą. Paliečiami bene visi organizacijos departamentai, procesai. Svarbu apsvarstyti klausimus, susijusius su inovacijomis, perdirbimu, atliekų tvarkymu, gaminių projektavimu, infrastruktūra, finansavimu, kainomis, sunaudojama bei atsinaujinančia energija, produkto ciklo vertinimu, sąnaudomis, teisės aktais, valstybės parama, vartotojų poreikiais ir kt. Žinoma, vien tik verslininkų iniciatyvos nepakanka. Siekiant ilgalaikių pokyčių, Vyriausybės indėlis yra labai svarbus. Kol kas vis dar trūksta skatinamųjų programų, užtikrinančių, kad išteklių efektyvumas ir aplinkosaugos konkurencingumas taptų pagrindine verslo strategijos ir verslo modelio dalimi. „Forum’s Sustainable Consumption“ tvaraus vartojimo ataskaitos duomenimis, įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį keičiant sąveiką su vartotojais ir paklausos dėsnius, pertvarkydamos vertės suvokimą, taikydamos naujus verslo modelius ir keisdamos žaidimo taisykles viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse, tačiau tam būtinas valdžios palaikymas.

Tvarumo ir žalumo skirtumai bei panašumai Nepaisant to, kad sąvokos „tvarumas“ ir „žalumas“ dažnai vartojamos kaip sinonimai, šie terminai reiškia skirtingus dalykus. Žodis „žaliasis“ dažniau siejamas su vienu

51

S TAT Y B A

produktu, procesu ar pastatu. Tai, pavyzdžiui, aplinkai nekenksmingas konkrečios operacijos tobulinimas arba gaminys, kuriamas iš perdirbtų medžiagų. O tvarumas labiau susijęs su holistiniu organizacijos požiūriu, kai atsižvelgiama į visą gamybos procesą ir logistiką.

Vienas pavyzdžių, kuo žaliasis skiriasi nuo tvaraus, yra medienos naudojimas namo statybai. Nors mediena apskritai laikoma žaliuoju, ekologišku produktu, kuriam būdingas natūralumas ir patvarumas, ji ne visada yra tvari.

Medis tampa tvarus tik tada, kai medžius kertanti įmonė rūpinasi aplinka ir užtikrina, kad miškas būtų atsodintas.

Jeigu medžiai iškirsti kenkiant aplinkai, pastato statybai naudojama mediena nėra tvari, bet laikoma „žalia“.

Vis dėlto ir tvarumas, ir žalumas turi panašumų. Vienas jų – energinio efektyvumo didinimas ir energijos bei vandens sąnaudų mažinimas. Pastarieji ištekliai yra bene pagrindinis gamintojų rūpestis. Kaip spręsti šias problemas? Perėjimas prie energiją taupančio apšvietimo ir reguliuojamo apšvietimo lygio pagal gamybos grafiką gali sumažinti ilgalaikes elektros sąnaudas. Taip pat būtina reguliariai tikrinti įrangą, nes daug energijos iššvaisto nesureguliuotos inžinerinės sistemos.

S TAT Y B A

2018 03 18 – 23 Frankfurtas prie Maino

Svarbiausia pasaulyje apšvietimo ir pastatų technologijų paroda

Jūsų pastato širdyje – išmanu ir patogu Individualiuose namuose ir gamyklose svarbu pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas, vanduo ir saulė, būtina įdiegti natūralias vėdinimo sistemas, naudoti natūralias statybines medžiagas. Aplinką tausojančios medžiagos ir ištekliai, kurių energija nedidelė ir kurie turi minimalų poveikį aplinkai, yra pagrindiniai ekologiškos pastato konstrukcijos elementai (efektyviai vandenį naudojantys prietaisai, maišytuvai, dušo galvutės ir kt.).

Visgi vienas svarbiausių skirtumų – žaliosios tendencijos yra tai, ką turime šiandien. Tvarumo svarba tenka būsimiems veiksniams, nustatantiems aukštesnius standartus nei tie, kuriais apibrėžiamas ekologiškas pastatas. Kitaip tariant, tvarumas yra orientuotas į ateitį.

Mūsų kasdienis gyvenimas tampa vis išmanesnis ir labiau skaitmeninis.

Parodoje „Light + Building“ iš pirmieji sužinokite, kaip protingi namai tampa pagrindine išmaniųjų miestų dalimi.

Inspiring tomorrow. www.light-building.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

Tvarumo ateitis statybų sektoriuje Prieš keletą metų Jeilio universiteto Architektūros mokyklos dekanas Robertas Sternas pasakė: „Po dešimtmečio mes nebekalbėsime apie tvarumą, nes jis tiesiog taps norma ir bus įtrauktas į pagrindinius architektūros bei statybos procesus.“ Šiuo metu aplinkos apsauga tampa prioritetu. Nauji pastatai jau dabar kyla saugant aplinką, taikomi netradiciniai sprendimai ir technologijos, siekiant išvengti vibracijų ir dinaminių apkrovų. Įmonės pagaliau pradeda suprasti, kad „draugiškumas aplinkai“ svarbus statant miestus, kuriuose ir dabartinė visuomenė, ir ateities kartos gyvens visavertiškai. 

53

TVARUMAS, DARNA IR ESTETIKA STATYBOJE IŠ MEDŽIO:

IR INDIVIDUALIEMS NAMAMS, IR ORO UOSTAMS STASYS LIAUKEVIČIUS

Tvarumo idėjos neišvengiamai skverbiasi ir į statybos pramonę. Kompanijos, veikiančios šioje srityje, stengiasi eiti koja kojon su laiku ir siūlyti savo klientams produktus, kurie šias idėjas atitiktų. Klientams gręžiantis į ekologiškumą, vis dažniau grįžtama prie medžiagų, kurias statybai naudojo mūsų protėviai, pavyzdžiui, medienos.

Atsirandant naujoms šių medžiagų pritaikymo technologijoms, jos vis dažniau naudojamos šiuolaikinei statybai.

Jau senokai Lietuvoje naudojami gaminiai ir statybos konstrukcijos iš klijuotosios medienos. Tačiau vis daugiau statytojų šias medžiagas atranda naujai. Nors UAB „Jūrės medis“ klijuotosios medienos konstrukcijas Lietuvoje gamina nuo 1974 m., įmonės ištakos ir patirtis medienos apdirbimo srityje siekia net 1909 metus. Bendrovės gaminių asortimente – tiesios ir lenktos klijuotosios medienos statybinės konstrukcijos, sienojai, medienos denginiai.

Klijuotosios medienos laikančiosios statybinės konstrukcijos gaminamos iš eglės, pušies ir maumedžio žaliavos.

Mediena tiekiama iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos lentpjūvių. Maumedžio mediena vežama net iš Sibiro.

Kaip sakė įmonės komercijos vadovas Egidijus Pečkys, bendrovės „Jūrės medis“ gaminius vis aktyviau naudoja visuomeninės paskirties, pramoninius, net chemiškai agresyviai aplinkai atsparius pastatus statantys užsakovai, tiltų bei individualių namų statytojai, klijuotosios medienos gaminiai taip pat naudojami ir mažosios architektūros projektams, kitose srityse.

Naujausias UAB „Jūrės medis“ pripažinimo ženklas – aukščiausias įvertinimas konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“. Statybinių medžiagų pramonės grupėje bendrovės gaminys klijuotosios medienos konstrukcijos pėsčiųjų ir dviračių tiltui, kuris yra Lenkijoje, Peremislio mieste, laimėjo aukso medalį. Statinys apdovanotas ir prestižiniame

54

„Konkurs mostowy im. Maksymiliana Wolffa“. Įgyvendindama unikalų projektą, įmonė tiltui pagamino klijuotosios medienos sijas, kurių ilgis siekė 138 metrus.

UAB „Jūrės medis“ komercijos direktorius E. Pečkys atkreipia dėmesį, kad klijuotosios medienos techniniai parametrai buvo vieni esminių faktorių, leidusių pritaikyti netradicinius sprendimus, tad projektas yra įstabus ne tik bendrovei, bet ir visai pramonės šakai – klijuotosios konstrukcinės medienos produktų gamybai.

Pranašumai suteikia kūrybinę laisvę architektūriniams sprendimams Projektavimo ir statybos procesuose neretai iššūkiu tampa didelės statinių angos ar sudėtingos konfigūracijos.

Dažnai reikia išskirtinių techninių sprendimų, tuomet ir rezultatai būna ypatingi – tokie statiniai visada tampa išskirtiniais. Tai lemia klijuotosios medienos konstrukcijų unikalumas – jos suteikia laisvę architektams realizuoti pačius įvairiausius sumanymus, pradedant nuo paprastų architektūrinių sprendimų, kuriems naudojamos nesudėtingos konstrukcijos, ir baigiant pačios sudėtingiausios geometrijos lenktų formų statinių konstrukcijomis.

Tai, kad klijuotosios medienos konstrukcijas galima naudoti vandens parkuose / baseinuose bei chemiškai agresyvioje aplinkoje, yra vienas bendrovės gaminamų konstrukcijų pranašumų. „Jūrės medžio“ produkcija paklausi ir statant sporto sales bei teniso aikštynus, dengtus sporto maniežus, stadionų tribūnas, prekybos centrus, oro uostus, bažnyčias ir kitus pastatus.

Apsaugos ir ilgalaikiškumo aspektu tiek tokio tipo, tiek kitų statinių užsakovams „Jūrės medis“ siūlo klijuotosios medienos konstrukcijas dengti apsauginėmis / apdailinėmis dažyvėmis, kurios parenkamos vertinant objekto paskirtį ir užsakovo pageidavimus. Dar vienas svarbus momentas, į kurį atkreipia dėmesį gamintojas, – mitas, kad

S TAT Y B A

klijuotosios medienos konstrukcijos nėra saugios kilus gaisrui. Priešingai – jos, palyginti su metalo konstrukcijomis, ilgesnį laiką išsaugo laikomąją galią. Tad tokie klijuotosios medienos pranašumai, kaip minėti atsparumas ugniai drėgmei, chemiškai agresyviai aplinkai, formų ir matmenų įvairovė bei stiprumas, lengvumas, ekonomiškumas, geros izoliacinės savybės, estetika, ekologija, galimybė perdengti angas iki 100 m, suteikia universalių pritaikymo galimybių.

Visa bendrovės „Jūrės medis“ gaminama produkcija sertifikuota tarptautiniais sertifikatais. Įmonėje įdiegta vidinė kokybės kontrolės sistema, apimanti kiekvieną gamybos proceso etapą, – nuo žaliavų priėmimo iki galutinio produkto pardavimo. Įmonėje veikia nuolat gaminių bandymus atliekanti laboratorija. Artimiausiuose įmonės planuose – inovatyvus CNC apdirbimo centras, kuris bus integruotas į esamus technologinius procesus. Automatinio apdirbimo staklės atliks įvairias klijuotosios medienos apdirbimo operacijas (pjovimą, gręžimą, skobimą, frezavimą), suteikdamos apčiuopiamos naudos tiek produktyvumo, tiek kokybės aspektais.

Dažnai visuomeninių bei individualių pastatų statytojai klijuotosios medienos konstrukcijas renkasi dėl to, kad jų vizualus vaizdas ir estetika susiję su natūralia gamtinės medžiagos kilme, yra didelės įvairių architektūrinių formų ir sprendimų pritaikymo galimybės, medžiagos palankios aplinkai, neišskiria kenksmingų elementų, gaminamos iš atsinaujinančių gamtos išteklių, produktas yra ekologiškas, užtikrinantis tvarumą ir darną visuose objekto eksploatacijos etapuose. Be to, patikimi techniniai sprendimai, naudojant šias konstrukcijas, ekonomiškai konkurencingi. Taikant šiuolaikines medienos technologijas, klijuotąją medieną individualioje statyboje galima naudoti ne tik statant klijuotojo tašo namus, bet ir naudoti visų medinių namo konstrukcijų elementų gamybai: perdangų, stogo, kolonų, montuoti interjero detales ir kt.

UAB „JM Haus“, valdančios prekių ženklą „Jures House“, direktorius Edvinas Rudys sako, kad pastaruoju metu žmonės vis daugiau žvelgia į ekologiją, natūralumą, visas pasaulis grįžta prie medžio tiek interjere, tiek eksterjere.

Medis jau nėra tik medinių trobelių ar pirčių statybinė medžiaga. Žmonės stato klijuotojo tašo namus net ir pagal labai modernius projektus. Iš klijuotosios medienos namuose montuojamos ir interjero detalės.

Pasak E. Rudžio, klijuotojo tašo namuose geresnis mikroklimatas, nes tašas yra „kvėpuojantis“, patalpose palaikomas beveik tobulas drėgmės lygis, jų nereikia papildomai vėdinti ar drėkinti. Ypač pravartu tokiame name gyventi žmonėms, turintiems alergijų ar kvėpavimo takų problemų. „Jures house“ namą ne tik pagamina, bet ir pastato bei įteikia naujo būsto raktus. Apie 150 m2 namo pagaminimas nuo sutarties pasirašymo iki „dėžutės“ pastatymo užtrunka apie aštuonias savaites, priklausomai nuo gamybos apkrovimo. Pati gamyba trunka apie 10 dienų, o ant paruoštų pamatų per dvi savaites pastatoma „dėžutė“.

Gerai suplanavus, tokį namą pilnai galima pastatyti per šešis mėnesius.

Palyginęs „Jures house“ gaminamų namų kainas su, pavyzdžiui, mūrinio, iš blokelių pastatyto apie 150 m2 namo kainomis, E. Rudys sako, kad 1 m2 sienos yra apie 30 % brangesnis (kalbant apie A energinę klasę). Tačiau viso projekto kaina didesnė tik apie 7–8 %, o, turint omenyje, kad, statant namus iš klijuotosios medienos, sutaupoma laiko ir darbo sąnaudų, palyginti su kitais statybos būdais, tai kaina tampa apylygė. Be to, klientas laimi ekologiškumą.

Didelė „Jūrės medžio“ ir „Jures house“ patirtis bei aukšta gaminių kokybė yra patvirtinta Vokietijos instituto „Otto Graf“ kokybės sertifikatu. 2012 m. įmonė sertifikuota pagal kokybės valdymo sistemas ISO9001 ir ISO14001.

Kazlų Rūdos sav. įsikūrusi kompanija puikiai žinoma užsienyje. Apie 85 % savo produkcijos ji eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Portugaliją, Latviją, Ukrainą, Rusiją, Pietų Korėją, Japoniją bei Katarą.

Namų gamyba ir montavimas Kompanijos verslui išsiplėtus į namų iš klijuotosios medienos tašo gamybą, buvo nuspręsta šį verslą išskirti į atskirą verslo vienetą. Todėl 2009 m. buvo įkurta bendrovė „JM Haus“, turinti prekių ženklą „Jures house“. Šios įmonė specializacija – klijuotojo tašo pastatų projektavimas ir gamyba: namų, paežerės kotedžų, atostogų vilų, kalnų namelių, laisvalaikio pastatų, viešbučių, pirčių ir t. t.

Daugumą namų bendrovė gamina pagal individualius ar specifinius projektus. Namai gaminami iš sukirstų eglės bei pušies sienojų. Visi tašo elementai sukertami gamykloje, naudojant automatines sukirtimo stakles. Būtent šis procesas leidžia pasiekti itin didelį visų elementų sukirtimo tikslumą. Iš klijuotojo tašo pagaminti rąstiniai namai yra patvarūs, ekologiški, šilti ir greitai bei lengvai pastatomi. Apie 30 % geresnės ir tašo šiluminės savybės, lyginant su rąsto masyvu.

55

S TAT Y B A

ŠILUMINĖS DEFORMACIJOS IR PLEIŠĖJIMAS BETONUOJANT MASYVIĄSIAS KONSTRUKCIJAS P. L. NG, GINTAUTAS SKRIPKIŪNAS VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, STATYBOS FAKULTETAS

Ankstyvasis terminis pleišėjimas – tai problema, atsirandanti betonuojant masyviąsias konstrukcijas ir neigiamai veikianti masyviojo betono konstrukcijų vientisumą, tinkamumą bei patvarumą.

Kadangi betono konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės ir masyvesnės, išaugo terminio pleišėjimo prevencijos, naudojant įvairias temperatūros kontroliavimo priemones, svarba.

Temperatūros kilimas kietėjančiame betone Teoriškai masyviųjų konstrukcijų temperatūros kontroliavimo priemonės turėtų būti pasirenkamos pagal šiluminių deformacijų suvaržymus, priklausančius nuo konstrukcijos konfigūracijos ir statybų darbų atlikimo sekos. Tačiau netinkamai naudojama šiluminė izoliacija gali lemti aukštesnę maksimalią betono temperatūrą ir net pasunkinti šiluminio pleišėjimo problemą.

Kietėjančiame betone vykstančių cheminių reakcijų metu išsiskiria nemažai šilumos. Kadangi betonas nėra geras šilumos laidininkas, pirmas kelias dienas po betonavimo didžioji šilumos dalis išlieka betono viduje. Temperatūros kilimas svarbi masyviojo betono konstrukcijų problema. Pasak Amerikos betono instituto, masyvusis betonas apibrėžiamas kaip bet koks betono tūris, kurio matmenys tiek dideli, kad reikėtų imtis priemonių dėl cemento hidratacijos išskiriamos šilumos ir susijusio tūrio pokyčio, siekiant iki minimumo sumažinti pleišėjimą. Fitzas Gibbonas nustatė apytikslę gairę – per įprasto portlandcemenčio hidrataciją temperatūra pakils maždaug 12 °C

56

kiekvienam 100 kg/m3 cemento betone. Dalį cemento pakeitus lakiaisiais pelenais arba maltu aukštakrosnių šlaku, išskiriamos šilumos kiekis galėtų sumažėti. Temperatūros kilimas dėl lakiųjų pelenų arba aukštakrosnių šlako pucolaninės reakcijos priklauso nuo kai kurių veiksnių, tačiau paprastai yra mažesnis nei dėl cemento hidratacijos. Pavyzdžiui, esant 60 °C temperatūrai, lakiųjų pelenų pucolaninė reakcija padidins temperatūrą tik 5,5 °C kiekvienam 100 kg/m3 betono sudėtyje esančių lakiųjų pelenų.

Daugumos tyrėjų atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad betono temperatūra masyviosiose konstrukcijose pakyla maždaug 40–60 °C. Atlikus temperatūrų matavimus vienoje iš Lietuvoje betonuotų masyviųjų konstrukcijų, kurios matmenys 60 x 10 x 2,5 m ir tūris apie 1 500 m3 betono, gautas temperatūrų pasiskirstymas ir pokyčiai laike pateikti 1 paveiksle. Panaudojus sudėtinį portlandcementį su 17 % aukštakrosnių šlako priedu ir šiluminę izoliaciją viršutiniame konstrukcijos paviršiuje, buvo užtikrinta, kad konstrukcijoje neatsiras šiluminių plyšių.

Autorių patirtis rodo, kad, atsižvelgiant į pradinę klojimo

S TAT Y B A

temperatūrą ir aplinkos temperatūrą, prekinio betono mišinio maksimali temperatūra gali pasiekti daugiau nei 90 °C. Nors 25–35 % cemento pakeitus lakiaisiais pelenais arba maltu aukštakrosnių šlaku, temperatūros padidėjimas gali sumažėti maždaug 10 °C, maksimali temperatūra vis tiek išliks labai aukšta. Dėl temperatūros kilimo ir po to vykstančio temperatūros kritimo vyksta betono šiluminis plėtimasis ir susitraukimas. Jei šios šiluminės deformacijos suvaržomos, atsiranda tempimo įtempių ir betonas gali supleišėti. Šiluminio pleišėjimo problemą galėtų sušvelninti masyviojo betono konstrukcijų temperatūros kontroliavimo priemonės. Kuriant atitinkamas temperatūros kontroliavimo priemones, reikia tinkamai įvertinti dviejų tipų šiluminių deformacijų suvaržymus – vidinius ir išorinius, ir atitinkamai spręsti šiluminio pleišėjimo problemas.

Forma

Forma

Plėtimasis

Susitraukimas

Šiluminiai plyšiai

Šiluminiai plyšiai

(a) Temperatūrai kylant

(b) Temperatūrai krentant

2 pav. Vidinių suvaržymų sukeltas šiluminis pleišėjimas

Temperatūrai krentant (2 pav. (b)), betonas prie paviršiaus iki aplinkos temperatūros atvės pirmiausia, o betonas centre toliau liks įkaitęs. Betono vėsimas viduje didesnėje betono masėje sukurs tempimo įtempius, galinčius sukelti pleišėjimą. Kadangi viduje susidariusius šiluminius plyšius pamatyti galima tik pragręžus betoną, daug inžinierių nenumano apie šią problemą. Neretai tokie šiluminiai plyšiai aptinkami pragręžus pamatų konstrukcijas priėmimo bandymų metu. Kadangi anksčiau minėtą pleišėjimą, atsirandantį dėl judėjimo suvaržymų, sukelia pati betono masė, jis vadinamas vidinių suvaržymų sukeltu pleišėjimu.

1 pav. Temperatūrų pokyčiai masyvioje konstrukcijoje (60x10x2,5 m; apie 1500 m3 betono) laiko bėgyje: 1 – 0,5 m aukštyje nuo apačios; 2 – konstrukcijos centre; 3 0,5 m aukštyje nuo viršaus; 4 – konstrukcijos viršutiniame paviršiuje.

Vidinių suvaržymų sukeltas šiluminis pleišėjimas Dėl šilumos sklaidos į aplinką betono temperatūra prie paviršiaus mažesnė nei centre. Susidaręs temperatūrų skirtumas gali sukelti gana stiprias tempimo jėgas, sukeliančias šiluminį pleišėjimą paviršiaus srityse, kai temperatūra kyla, ir viduje, kai temperatūra krenta, kaip parodyta 2 paveiksle. Patirtis rodo, kad 20 °C temperatūros skirtumas per vieno metro atstumą betono masėje tikriausiai sukels šiluminio pleišėjimo problemų. Todėl techninėse specifikacijose dažnai numatoma, kad temperatūros gradientas negali viršyti 20 °C vienam metrui masyviosios betono konstrukcijos.

Kai temperatūra kyla (2 pav. (a)), centre esančio betono temperatūra aukštesnė ir centrinės dalies šiluminis plėtimasis sukurs į išorę nukreiptą slėgį, todėl paviršiaus srityse betoną veiks tempimas ir jis gali supleišėti. Šiluminiai plyšiai paviršiaus srityse matomi nuėmus klojinius ir praktiškai pasireiškia dažnai. Žinoma, kad ne apskritiminio skerspjūvio masyviojo betoninio elemento tempimo įtempių laukas skirsis nuo pavaizduoto 2 paveiksle. Nepaisant to, vis tiek galioja tie patys vidinių suvaržymų sukelto šiluminio pleišėjimo principai.

Išorinių suvaržymų sukeltas šiluminis pleišėjimas Betono konstrukcijai pasiekus maksimalią temperatūrą, po to krentanti temperatūra sukelia šiluminį traukimąsi.

Jei šiluminį traukimąsi suvaržo šalia esančios konstrukcijos, susietos su naujai išlieta konstrukcija, kaip parodyta 3 paveiksle, atsiras tempimo įtempių ir gali atsirasti šiluminių plyšių. Reikia turėti omenyje, kad tokie šiluminiai plyšiai paprastai yra kiauriniai. Kadangi konstrukcijos deformacijos suvaržomas iš išorės, tai vadinama išoriniu suvaržymu. Yra du išorinių suvaržymų tipai: kraštinis ir galinis suvaržymas, kaip parodyta 3 paveiksle.

Naujai išlieta laikančioji siena, vėstanti iki aplinkos temperatūros Plyšiai Plyšys

Esama plokštė

Esama plokštė

Technologinė siūlė

Išorinių suvaržymų veikiama plokštė

Esama aplinkos temperatūros laikančioji siena

(a) Kraštinis suvaržymas

(b) Galinis suvaržymas

3 pav. Išorinių suvaržymų sukeltas šiluminis pleišėjimas

57

S TAT Y B A

Kraštinis suvaržymas yra gana dažnas, jo pavyzdys – laikančiųjų sienų statymas kiekviename aukšte (3 pav. (a).

Pirmiausia išlieta apatinė laikančioji siena atvėsta nuo maksimalios iki aplinkos temperatūros. Tada liejama viršutinė laikančioji siena ir jos temperatūra pakyla iki maksimumo. Po to, krentant viršutinės sienos temperatūrai, apatinė siena ties technologine siūle suvaržo šiluminį traukimąsi. Ties technologine siūle atsiras šlyties įtempių, dėl kurių viršutinėje laikančiojoje sienoje gali atsirasti šiluminių plyšių.

Galinis suvaržymas paprastai pasireiškia betonuojant didelio storio plokštes ir perdangas (3 pav. (b). Pirmiausia išlietos plokštės su dviem galais ir tarpu tarp jų pradeda vėsti nuo maksimalios iki aplinkos temperatūros. Tada liejamas vidinis tarpas ir jo temperatūra pakyla iki maksimumo. Krentant vidinio tarpo temperatūrai, kraštinių plokščių galai suvaržo šiluminį traukimąsi. Vidiniame intarpe gali atsirasti technologinei siūlei lygiagrečių šiluminių plyšių.

Jei veikia tik vidiniai suvaržymai

Jei veikia tik išoriniai suvaržymai

Jei veikia abiejų tipų suvaržymai

1. Reikia naudoti šiluminę izoliaciją temperatūrų skirtumui sumažinti

1. Pagrindinė šiluminio pleišėjimo priežastis yra šiluminis traukimasis

1. Sumažinti maksimalią temperatūrą

2. Šiluminės izoliacijos ir klojinių negalima nuimti, kol betono temperatūra nenukrito iki artimos aplinkos temperatūrai

2. Šiluminės izoliacijos naudoti nereikia

2. Sumažinti temperatūrų skirtumą

3. Nepurkšti vandens po to, kai nuimta šiluminė izoliacija ir klojiniai, norint išvengti temperatūrinio šoko ir šiluminio pleišėjimo

3. Sumažinti liejimo temperatūrą

3. Naudoti vidinį aušinimą šilumai pašalinti iš betono masės

4. Sumažinti betono mišinio generuojamą šilumą

4. Sumažinti liejimo temperatūrą 5. Sumažinti betono mišinio generuojamą šilumą

Temperatūros valdymo priemonės įvairių suvaržymų sąlygomis

Temperatūros kontroliavimo priemonių parinkimas Anksčiau aptarti šiluminių deformacijų suvaržymai yra svarbiausi veiksniai, lemiantys tinkamų temperatūros kontroliavimo priemonių pasirinkimą. Dažnas klaidingas įsitikinimas, kad naudojama šiluminė izoliacija yra universalus šiluminio pleišėjimo išvengimo būdas. Kai kurių techninių specifikacijų skyriuje net nurodoma, kad visais atvejais reikia naudoti dvigubą šiluminės izoliacijos sluoksnį, kietėjant naujai suklotam betonui. Tačiau šiluminė izoliacija yra „lazda su dviem galais“, kuri gali ir neišspręsti šiluminio pleišėjimo problemos. Taikant netinkamai, ji gali net pagilinti problemą. Pavyzdžiui, kai

kuriais atvejais, bandant išspręsti šiluminio pleišėjimo problemą 0,8 m storio laikančiosios sienos ir 1 m storio rūsio sienos atveju, naudojant geresnę šiluminę izoliaciją, problema pablogėja dėl dar aukštesnės maksimalios temperatūros. Be to, daug inžinierių mano, kad masyviojo betono konstrukcijose šiluminių plyšių gali atsirasti tik tada, jei jų storis ≥ 1,5 m. Tai klaidingas įsitikinimas, nes 1 m storio betono elementas gali rimtai supleišėti, jei kietinamas netinkamai. Esminis parametras yra ne elemento storis, o maksimali betono masės temperatūra.

Jei išorinių suvaržymų nėra, labiausiai tikėtina šiluminio pleišėjimo priežastis yra vidiniai suvaržymai. Šiuo atveju galima naudoti izoliaciją, siekiant sumažinti betono masės temperatūrų skirtumą, taip sušvelninant šiluminio pleišėjimo problemą. Tačiau reikia turėti omenyje, kad šiluminės izoliacijos ir klojinių negalima nuimti, kol betono masės temperatūra nenukrito iki artimos aplinkos temperatūrai. Be to, nuėmus klojinius ant betono paviršių negalima purkšti šalto vandens. Klojinių nuėmimo ir vandens purškimo ant vis dar karšto betono paviršių praktika žalinga. Taip yra dėl to, kad šie veiksmai sukels temperatūrinį šoką ir šiluminį pleišėjimą. Kita vertus, esant išoriniams suvaržymams, pagrindinė šiluminio pleišėjimo priežastis bus betono masės traukimasis krentant temperatūrai. Tokiu atveju šiluminė izoliacija padidintų betono temperatūros augimą ir po jo vykstantį temperatūros kritimą, taip pasunkindama šiluminio pleišėjimo problemą. Norint sušvelninti problemą, reikia sumažinti maksimalią temperatūrą, kad temperatūros augimas ir kritimas būtų kuo mažesni, taigi šiluminės izoliacijos naudoti nereikia.

Jei veikia ir vidiniai, ir išoriniai suvaržymai, pavyzdžiui, betonuojant didelio storio betono elementą prie esamų konstrukcijų, kurios suvaržys jo šilumines deformacijas, nėra paprasta nuspręsti, ar naudoti šiluminę izoliaciją. Šiluminio pleišėjimo problema negali būti išspręsta vien naudojant ar nenaudojant šiluminės izoliacijos. Siekiant

58

S TAT Y B A

valdyti situaciją, reikia sumažinti maksimalią temperatūrą ir temperatūrų skirtumą. Galimas sprendimas – taikyti vidinį naujai išlieto betono aušinimą. Aušinimo vamzdžiai sumontuojami iš anksto prieš betonavimą šalto oro arba vandens cirkuliacijai ir šilumai iš betono masės šalinti.

Liejimo temperatūros sumažinimas iš anksto atvėsinant maišymo vandenį ir užpildus, dalies vandens pakeitimas ledu, medžiagų sandėliavimo silosų nudažymas šviesia spalva ir betonmaišės būgno padengimas izoliacinėmis medžiagomis, siekiant sumažinti šilumos sugėrimą iš aplinkos, taip pat gali padėti. Be to, efektyvus sprendimas yra optimizuoti betono mišinį, sumažinant cemento tešlos tūrį, naudojant mažos egzotermijos cementą, daugiau lakiųjų pelenų, malto šlako ir (arba) silicio mikrodulkių kaip rišamąją medžiagą, siekiant sumažinti šilumos išsiskyrimą kietėjant betonui.

Ankstyvą šiluminį kietėjančio betono pleišėjimą gali sukelti vidiniai arba išoriniai suvaržymai. Kuriant atitinkamas temperatūros kontroliavimo priemones šiluminio pleišėjimo problemai sušvelninti, reikia tinkamai įvertinti šiluminių deformacijų suvaržymo sąlygas.

Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva, el. p.: irdngpl@gmail.com, gintautas.skripkiunas@vgtu.lt

Autoriai dėkoja Marijos Sklodovskos Kiuri fondui už finansinę paramą (projektas Nr. 751461)

59

SS TT A A TT Y YB BA A

PASYVIOJI RENOVACIJA. Gali būti sutaupoma daugiau nei 94 % energijos IRENA DIRGĖLIENĖ

Vizualizacijos. Architektūros Metropolitana (Krajova, Rumunija).

60

S TAT Y B A

Lietuvoje daugėja renovuojamų ir ketinamų renovuoti daugiabučių namų. Kyla klausimas, kaip atnaujinti pastatus taip, kad jie savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyviųjų gyvenamųjų namų rodiklius, būtų energiškai efektyvūs, sandarūs, išsiskirtų puikia garso bei šilumos izoliacija iri komfortišku mikroklimatu patalpų viduje. Įgyvendinti visus šiuos žingsnius gali padėti pasyvioji renovacija, kuri, specialistų teigimu, padeda sutaupyti daugiau nei 94 % šildyti ir vėsinti skirtos energijos.

Pasyviosios renovacijos pavyzdžiu laikytinas 2011 m. Suomijoje įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (renovacijos) projektas. Modernizuotas senas, daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pastatytas, daugiabutis virto pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Darbai pradėti nuo projektavimo: parinkti šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, kuris matuotas statybos proceso pabaigoje. Patys pirmieji daugiabučio renovacijos darbai: nudaužytas surenkamojo gelžbetonio elemento išorinis fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinimo medžiaga ir paruoštas pagrindas specialiai surenkamiems fasado skydams montuoti.

Renovacijos procedūra Suomijoje paprasta, logiška ir nesudėtinga, tačiau ji skiriasi nuo įprastos renovacijos pavyzdžių. Skydai – sandarūs ir kokybiški fasado apšiltinimo elementai – į statybos vietą buvo atvežti jau paga-

minti. Jie buvo sumontuoti uždarose gamyklos patalpose, kuriose jų neveikė drėgmė ir krituliai. Gamykloje tokie skydai, ruošiami ant specialių stalų, pagaminami greičiau nei statybos vietoje. Tad, kai objekte montuojami jau paruošti elementai, renovacijos darbai vyksta gerokai sparčiau, reikia mažiau specialistų, prižiūrinčių statybos darbus.

Plokščiojo daugiabučio namo stogo vietoje įrengta palėpė su šlaitiniu stogu. Ji apšiltinta nedegia patikima šilumos izoliacija iš akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga. Langai įrengti izoliaciniame šiltinamajame sluoksnyje, todėl pastate susidaro mažiau šilumos tiltelių.

Dėl šios priežasties padidėjo tikimybė prarasti mažiau šiluminės energijos. Balkonai prie daugiabučio buvo pristatyti kaip atskiri elementai. Juos atskyrus nuo pagrindinių atitvarų sumažėjo šilumos nuostolių.

Specialistai teigia, kad pasyviąją suomių naudotą renovaciją galima taikyti ir Lietuvoje. Tai, kad senų daugiabučių namų gelžbetonio plokštės mūsų šalyje tarybiniais metais nebuvo šiltinamos, darbus net palengvintų, todėl dabar nereikėtų nudaužyti fasadų, valyti ir specialiai parengti skydų. Ekspertai tvirtina, kad perimant suomių patirtį svarbu suvokti, jog renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų.

Esą tokia technologija gali būti naudojama Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus.

61

S TAT Y B A

62

S TAT Y B A

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę, tačiau vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę. Specialistų nuomone, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos kainuoja net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilguoju periodu geriau apsimoka šiltinti pastatą storesniu sluoksniu. „Pasiekus C klasę, kas mėnesį mokama brangiau, nors pradinės investicijos – mažesnės, ir atvirkščiai – pasiekus B klasę iš pradžių investuojama daugiau, o paskui mokama pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks: B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate.

Taigi storiau šiltinant galutinis rezultatas bus pigesnis“, – skaičiuoja ekspertai.

Antra vertus, racionalus atsiperkamumo ilguoju laikotarpiu ir investicijų bei pasiektos energinio efektyvumo klasės santykis šiek tiek skiriasi, atsižvelgiant į tai, kuo pastatas šildomas. Skaičiavimai rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę, bet ir A++ klasė – geras sprendimas, o šildantis elektra galima drąsiai siekti A++ klasės.

Ekspertai, kalbėdami apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, atkreipia dėmesį, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 % bendro ploto, o daugiabučių pastatų bendras plotas – daugiau kaip 52 mln. m2, todėl jų apšiltinimo kokybė yra labai svarbi.

Mūsų šalyje pasyviosios renovacijos pavyzdžiu galima laikyti Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvės devintuoju numeriu pažymėtą namą. Tai pirmasis Lietuvoje daugiabutis namas, modernizuotas iš D klasės į A klasę ir sutaupantis daugiau kaip 94 % energijos, skirtos šildyti ir vėsinti.

63

S TAT Y B A

SANDARUMAS – KOKYBĖS ĮRODYMAS Pastatai tampa energiškai efektyviais, kai naudojamos kokybiškos konstrukcinės ir izoliacinės medžiagos, mažinančios šilumos nuostolius ir didinančios pastato sandarumą. Naudojant šiuolaikines termoizoliacines šiltinimo medžiagas gali būti pasiekiama pagal projektą numatyta sienų šiluminė varža (svarbus šiuolaikinių pastatų rodiklis). Tačiau reikiamai neužsandarinus pastato langų, lauko durų, stogo konstrukcijų ir kitų konstrukcijų jungčių, norimas rezultatas nebus pasiektas. Sandarinimo darbai atliekami vadovaujantis taisykle – viduje sandariau nei išorėje. Vidinė izoliacija apsaugo siūlę nuo vidinės drėgmės ir šilumos nuotėkio, išorinė izoliacija jungtį apsaugo nuo lietaus ir vėjo. Sandarumo testai atliekami metodu „Blower-Door“.

Inovatyvi Belgijos kompanija „Soudal“ pastatų konstrukcinių siūlių sandarumui skiria didelį dėmesį ir tam kuria bei gamina inovatyvias sandarinimo medžiagas, atitinkančias griežtus energijos taupymo reikalavimus.

10,4 kg balionas yra itin našus, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, temperatūrą ir drėgmę. Iš baliono gali būti išgauta daugiau nei 2000 m hermetiko, esant 10 x 10 mm tarpui. Būtina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad langų konstrukcijos būtų tinkamai montuojamos, pavyzdžiui, kruopščiai įstatyti langus į izoliacinį sluoksnį, taip užtikrinant sandarią ir glaudžią jungtį.

Langų sandarumas

Langų ir lauko durų montažinių siūlių sandarumas

Pastaraisiais metais langų gamintojai naudoja aukštas šilumines savybes turinčius rėmus, stiklo paketai užpildomi ne tik argonu, bet ir kriptonu ar ksenonu. Be šių langų gamybos naujovių, yra dar vienas specialus hermetikas tarpui tarp stiklo paketo ir varčios vidinių kraštų užpildyti. Struktūrinė lango rėmo izoliacija „Soudatherm SFI 600P“ – tai poliuretano klijuojamasis hermetikas, skirtas ekonomiškai stiklo paketui hermetizuoti ir suklijuoti su varčia siekiant padidinti lango sandarumą, mechaninį stabilumą, energijos efektyvumą, komfortą ir garso izoliaciją. Įvairūs laboratoriniai tyrimai rodo, kad šis produktas gali pagerinti ne tik gaminamų, bet ir jau sumontuotų langų sandarumą. „Soudatherm SFI 600P“ įpurškiama efektyviai ir greitai, naudojant reguliuojamą pistoletą su specialiu antgaliu.

Sumontuotų langų ir lauko durų izoliacijai naudojamos „Soudal“ elastingos putos „Flexifoam“, kompensuojančios galimą konstrukcijos judėjimą ir užtikrinančios puikią garso bei šilumos izoliaciją. Savo savybes putos išlaikys tik tada, jei bus apsaugotos izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus ir išorės. Tam naudojamos „Soudal“ poliesterio, aliuminio ar savaime besiplečiančios juostos. Kurdama naujus sandarinimo produktus langams montuoti, įmonė „Soudal“ pristatė garo izoliacinę tepamą ir purškiamą mastikas, kurios puikiai pakeičia įprastas juostas.

Lubų, sienos, grindų sandarumas Kai jungties tarp denginių ir sienų sandarumui užtikrinti naudojamos „Soudal“ juostos ar tepamosios mastikos, pasiekiamas puikus rezultatas.

Sienos garo izoliacija ir stogo konstrukcijos sandarumas Garo ir vėjo izoliacinėms plėvelėms klijuoti tarpusavyje ar prie konstrukcijos naudojamos lipniosios juostelės „Soudatape“. Specialus vandenį atstumiantis popierius ir akriliniai klijai be tirpiklių užtikrina tvirtumą ir sandarumą. Atspari UV spinduliams PP medžiaga yra labai tvirta, o akriliniai klijai užtikrina puikų kibumą ir sandarumą.

Vietoje garo izoliacinių plėvelių puikiai tinka „Soudal“ purškiamoji mastika „Soudatight SP“. Produktas yra paruoštas naudoti, darbai atliekami greitai ir kokybiškai.

64

S TAT Y B A

V Ė D I N I M O S I S T E M Ų LY D E R I S !

NAMŲ LINIJA

DUPLEX - Vėdinimo sistemos gyvenamosioms patalpoms nuo 50 iki 560 m3/h. Šilumogrąža iki 95%, gartraukio valdymas, automatinio vėdinimo funkcija, nuotolinis valdymas.

KOMERCINĖ LINIJA

Vėdinimo sistemos ir sprendimai komercinės paskirties pastatams.

DUPLEX Smart box, Flexi, Multi, Multi Eco, Roto, Silent, Basic vėdinimo įrenginiai nuo 500 iki 15000 m3/h su efektyvia šilumogrąža iki 93%.

VIRTUVĖS LINIJA

Profesionalių virtuvių vėdinimo sprendimai. Atrea Kitchen ventiliuojamos lubos, gaubtai su šilumos regeneracija.

Virtuvių vėdinimas, šildymas, kondicionavimas vieningoje sistemoje. Sprendimai su šilumos regeneracija iki 75% iš šalinamo oro iš virtuvės gaubto.

Daugiau informacijos: www.atrea.lt +37064488885

65

S TAT Y B A

NT rinkos tendencijos 2018: verta pirkti ar parduoti?

AISTĖ JASINSKAITĖ

Turbūt dažniausiai girdimas klausimas, ar šiuo metu verta pirkti nekilnojamąjį turtą, ar labiau apsimoka parduoti, nes jau pasiektos kainų lubos? Ekspertų vertinimu, jei nekilnojamasis turtas naudojamas savo reikmėms, „blogo“ ar „gero“ laiko pirkti ir parduoti nėra. Priešingai nei įsigyjant jį kaip investiciją ir tikintis uždirbti, šiuo metu grąža iš nekilnojamojo turto yra sumažėjusi, be to, reikia gerai apgalvoti, kur dėsite gautus pinigus, kad jų „nesuvalgytų“ auganti infliacija.

Išaugusi pasiūla, sumažėjusi paklausa neleidžia formuotis kainų burbului 2017 m. nuosekliai augęs nekilnojamojo turto sandorių skaičius ir atitinkamai į viršų šuoliavusios kainos stabtelėjo, tačiau Mantas Mikočiūnas, „Capital Team“ biuro vadovas, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) valdybos narys, sako, kad, nepaisant to, rinka vis dar išlieka aktyvi ir sandoriai vyksta. Pasak jo, sandorių skaičiaus sumažėjimas – šiuo metu pasiūla yra išaugusi, o paklausa sumažėjusi – nekilnojamojo turto rinkai yra „sveikas“ dalykas, nes, pirmiausia, neleidžia formuotis kainų burbului. „Paradoksalu, bet šio sulėtėjimo laukė kiekvienas nekilnojamojo turto rinkos dalyvis. Sunkiau tai priima antrinės rinkos pardavėjai ir mažesni naujos statybos plėtotojai. Skirtingai nuo jų, didieji rinkos žaidėjai, tokie kaip „Eika“, „Hanner“, „YIT Kausta“, šią rinkos situaciją vertina teigiamai, nes, anot jų, svyravimai yra būtini, kad būtų išvengta visiško rinkos griuvimo“, – tei-

66

S TAT Y B A

Prognozuoja lėtesnio augimo laikotarpį Nekilnojamojo turto rinka yra neatsiejama ekonomikos dalis, todėl, jei pastaroji ir toliau išliks nuosekliai kylanti, didesnių permainų nekilnojamojo turto sektoriuje irgi neturėtų būti. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pristatydamas pranešimą LNTAA Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių forume, šalies ekonomiką palygino su...kalakuto skrydžiu. „Mes pakilome, papūtė smarkus vėjas, geras vėjas, šiltas vėjas, pakėlė tą kalakutą, ir štai jis skrenda 3,8 proc. greičiu pagal ekonominę prognozę. Kas bus 2018 ir 2019 m.? Didžioji dalis institucijų ir mes prognozuojame, kad kalakuto skrydis truputį leisis žemyn. Šiek tiek tas augimas bus, bet mes artimiausiu metu negyvensime taip gerai, kaip šiais metais“, – lėtesnio augimo laikotarpį prognozuoja ekonomistas.

gia „Capital Andinvest“ valdantysis partneris, NT brokeris Paulius Žilvitis ir šį sulėtėjimą rinkoje lygina su gražiu ir lėtu saulėlydžiu: šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje saulė yra vakaruose, tačiau reikia džiaugtis, kad ji apskritai yra.

Investuoti reikia atsargiai Žvelgiant iš NT brokerio pozicijos, kiek sumažėję sandorių skaičiai turi įtakos objektų realizavimo laikui ir tai yra metas, kai reikia imtis švietėjiškos veiklos ir žmonėms iškomunikuoti, kad pamažu ateina tas metas, kai parduoti turtą už labai aukštą kainą tampa vis sudėtingiau, kartais apskritai svarbu pasiekti tikslą – parduoti. „Nepaisant to, šiuo metu rinka vis dar yra gana aktyvi, todėl tai geras laikas parduoti nekilnojamąjį turtą, jei žinote, kur dėsite gautus pinigus, nes kylant infliacijai, o bankams neduodant už indėlius palūkanų, laikyti pinigus sąskaitoje – nuostolinga“, – pabrėžia M. Mikočiūnas.

Norintys investuoti į nekilnojamąjį turtą taip pat turėtų būti atidesni: reikėtų stebėti ne tik bankų palankumą pirkimo atžvilgiu, nes ne tik būsto palūkanos turi lemti investicijų kiekį, bet ir konkurencinę aplinką. „Nuomos rinkoje yra labai didelė pasiūla, kainos pradėjusios kristi, tad perkant būstą investicijai reikėtų atsižvelgti į konkurencinę aplinką miesto rajonuose, kur planuojamas pirkinys.

Jeigu investuotojas į nekilnojamąjį turtą pinigus skiria dėl to, kad jie tiesiog būtų saugiai padėti, yra viena, tačiau jei nori gauti maksimalią grąžą, neužtenka tik nuspręsti pirkti turtą, reikia pasidaryti rinkos analizę arba pasikonsultuoti su šios srities specialistais“, – pabrėžia P. Žilvitis.

68

Pasak jo, keletas faktorių, kurie iš tiesų lemia tą labai palankų vėją ir pakelia tą kalakutą skristi, pirmiausia yra žemos palūkanos. Europos centrinis bankas, tikėtina, pradės kelti palūkanas tik 2019 m. viduryje arba pabaigoje.

Vadinasi, dar dvejus metus galima drąsiai skolintis ir vartoti, skolintis ir pirkti nekilnojamąjį turtą. „Ką tai reiškia kylančios infliacijos kontekste? Tai, kad realios skolinimosi palūkanos tampa netgi neigiamos. Realiai pasiskolinęs grąžini netgi šiek tiek mažiau negu pasiskolinai. Tų, kurie nesiskolina, santaupas vis tiek „suvalgo“ infliacija, o kai infliacija valgo skolą, tu neprieštarauji?“ – kalbėjo Ž. Mauricas. Ši situacija dar kurį laiką išliks, dėl to, tikėtina, ir toliau augs paskolų portfelis: ne taip sparčiai kaip dabar – 500 mln. Eur augimas per metus, bet artimiausiu metu dar turi potencialą šiek tiek augti.

Kokių kainų pokyčių 2018 m. reikėtų laukti NT sektoriuj „Capital Andinvest“ valdantysis partneris, NT brokeris P. Žilvitis sako, kad galimus pasikeitimus, ypač kainos atžvilgiu, reikėtų vertinti pagal atskirus rinkos segmentus, nes čia situacija skirtinga. Pirmiausia, ekonominė klasė. „Capital“ duomenimis, 2017 m. ekonominės klasės objektai brango apie 2 %. Pirmąjį ir antrąjį metų ketvirtį ekonominės klasės objektų kainos kilo šiek tiek sparčiau, tačiau trečiajame ketvirtyje jau buvo pirmasis kainų mažėjimas šiame segmente. Pasak P. Žilvičio, prognozuojama, kad ekonominės klasės artimiausiu metu laukia galimas nuo 3 iki 7 % kainos mažėjimas. „Vidutinė klasė yra populiariausias pasirinkimas Vilniuje, kur nekilnojamojo turto rinka aktyviausia. Pagal dabartines prognozes čia mažiausiai tikėtini pokyčiai. Stambieji plėtotojai skiria ypač daug dėmesio šio segmento produktams ir kokybiniu lygmeniu jie labai mažai skiriasi nuo prabangios klasės. Kainų skirtumas dažniausiai pastebimas tik dėl vietos“, – pabrėžia brokeris P. Žilvitis ir atkreipia dėmesį, kad panašaus lygio kainos šiame segmente kitąmet turėtų laikytis ir antrinėje rinkoje, kuri taip pat gana aktyvi. O prabangaus būsto segmente tikėtini pokyčiai. „Capital“ atlikti rinkos tyrimai rodo, kad prabangaus būsto kainos per pastaruosius metus paaugo apie 5–6 %. Prestižinės klasės pasiūla rinkoje yra pakankama, daug objektų tiek antrinėje, tiek pirminėje rinkoje yra nerealizuoti, ir atrodytų, kad plėtotojai turėtų atsargiau žiūrėti į investicijas

S TAT Y B A

šiame segmente. „Tačiau „Eika“ ir „Irec Baltic“ su naujais projektais, atitinkamai Dainavos g. (šalia Gedimino pr.) ir Lvovo g., į šią kategoriją turėtų įnešti naujų vėjų. Tikėtina, kad kainų augimas šiame segmente jau yra baigtinis, tai rodo ir plėtotojų veiksmai ryžtingai mažinti kainas, siūlyti labai patrauklius pasiūlymus, kad pritrauktų pirkėjų.

Jeigu kainos ir koreguosis, greičiausiai pardavėjų nenaudai ir gali siekti iki 10 %“, – įžvalgomis dalijasi P. Žilvitis.

Vilniaus fenomenas Nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia Vilniuje ir artimiausiu metu situacija nesikeis. Pasak M. Mikočiūno, čia, skirtingai nei kituose Lietuvos regionuose, gyventojų skaičius auga ir būtent tai leidžia prognozuoti gražų rytojų nekilnojamojo turto rinkoje. „Tai patvirtina ir augančios kainos – Vilniuje jos didėja panašiai kaip Taline, tačiau Estijos sostinėje nekilnojamasis turtas vis dar yra 15–20 proc. brangesnis nei pas mus. O Ryga išgyvena prasčiausią laikotarpį iš „Baltijos tigrais“ vadinamų miestų: gyventojų skaičius mažėja, o rusiško kapitalo investicijų sumažėjimas lemia ir paklausos stoką. Šiuo metu Rygoje nekilnojamojo turto kainos yra mažiausios iš visų trijų Baltijos šalių sostinių“, – vardija „Capital Team“ biuro vadovas M. Mikočiūnas.

Demografiniai skaičiai rodo, kad Vilniuje 25–39 metų jaunimo gyvena tiek pat, kiek Rygoje. Ši visuomenės dalis yra pati aktyviausia nekilnojamojo turto rinkoje – vieni dar gyvena su tėvais, kiti nuomojasi būstą, tačiau anksčiau ar vėliau ateina laikas įsigyti savo. Be to, Lietuvoje, palyginti su ES šalimis, gerokai mažiau namų ūkių turi būsto paskolų, tai reiškia, kad potencialas augti dar tikrai yra. Na, o jeigu Vilnius ir toliau augs tokiais tempais kaip pastaraisiais metais, neišvengiamai jis gali tapti didžiausiu miestu Baltijos šalyse.

Ar pasimokėme iš klaidų?

Ekspertų vertinimu, nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu pasiūlos ir kainų lygis iš esmės jau pasiekė prieškritinį lygį, vis dėlto rinka tuo metu ir dabar – labai skirtingos. „Dalis visuomenės tikrai pasimokė iš ankstesnių klaidų ir su pinigais bei nekilnojamuoju turtu tvarkosi kur kas išmaniau. Tačiau jau spėjo užaugti nauja karta, kuri mažai pamena, kas buvo prieš 10 metų, ir, žinoma, kita dalis žmonių, kurie jau pamiršo, kaip gali būti skauda“, – situaciją dabar ir prieš dešimtmetį lygina M. Mikočiūnas ir sako, jog klaidų tikrai gali pasitaikyti ne viename šeimos biudžete, tačiau vertinant bendrai šalies mastu dabar esame saugūs. Be to, Lietuvos bankas stengiasi maksimaliai apsidrausti nuo galimo naujo nekilnojamojo turto burbulo, t. y. pasidėti pagalvę skausmingo kritimo atveju, todėl buvo įvestas privalomasis pradinis įnašas, ribojama, kokią pajamų dalį gali sudaryti paskolų įmokos ir t. t.

Lietuva ramiai reaguoja ir į kalbas apie „šylančią“ situaciją nekilnojamojo turto rinkoje Skandinavijos šalyse. Pasak M. Mikočiūno, Švedijoje šiuo metu matomas nekilnojamojo turto kainų kritimas ir fiksuojamas net didesnis nei buvo pastarosios pasaulinės krizės metu, tačiau situacija nėra labai dramatiška, nes tam buvo ruoštasi kelerius metus, tai buvo juntama ir Lietuvoje: SEB ir „Swedbank“ bankai orientavo finansines grąžas atgal į pagrindines įmones, ko iki tol nebuvo. „Manau, kad situacijos „šilimas“ tam tikrose šalyse neturi tiesioginės įtakos mums, reikėtų į tai žiūrėti globaliau.

Lietuvą gali paveikti Europos ar pasaulio ekonomikos sukrėtimas, tada reikėtų laukti kažko panašaus, kas buvo 2008 m. Kol kas tokių spekuliavimų reikėtų vengti, nes tiek Europos Centrinio banko politika, tiek valstybės sprendimai yra tinkami išlaikyti esamą ekonomikos lygį, o tai susiję ir su nekilnojamojo turto sektoriumi“, – įsitikinęs P. Žilvitis.

69

Karmen media

S TAT Y B A

„Lazdynų riešutai“ – ramybės oazė, nebijanti šurmulio Užsakovas: UAB „Constra“ Generalinis rangovas: UAB „Constra“ Projektuotojas: Vytautas Avietynas, UAB „Tvyro ore“ Architektas: Vytautas Avietynas Konstruktorius: Vytautas Cvirka

Uždaroje teritorijoje, Gudelių miške, suprojektuoti aštuoni modernūs individualūs namai yra puikus įrodymas, kad dėmesys skiriamas ne tik verslo centrų statybai, bet ir autentiškiems gyvenamiesiems namams. Vienas jų – objektas su smalsumą keliančiu pavadinimu – „Lazdynų riešutai“, padeda jaukumo ieškantiems asmenims ne tik rasti ramybės oazę, bet ir pernelyg neatitolti nuo šurmulio bei įsupančio sostinės greičio. Tobula pusiausvyra!

Devynis mėnesius puoselėtas gyvenamųjų namų kvartalas A. Staškevičiūtės gatvėje yra nuošalioje vietovėje, teritorija iš visų pusių apsupta pušyno, tačiau yra greitai ir lengvai pasiekiama, nes greta jos stūkso naujai įrengtas Vilniaus pietinis aplinkkelis. Objekto „Lazdynų riešutai“ užsakovas ir generalinis rangovas UAB „Constra“ siekė, kad būsimi gyventojai jaustų absoliutų komfortą, todėl buvo pasirinkta visaverčiam gyvenimui tinkama vieta.

Optimalūs sprendimai derinti ir su architektu bei projektuotojų komanda. Objektą projektavo UAB „Tvyro ore“, kvartalo architektu tapo Vytautas Avietynas.

Kokybiškos medžiagos ir efektyvūs sprendimai Visų aštuonių inovatyvių namų, kurių kiekvieno plotas 130 m2, pamatai yra poliniai, gręžtiniai pamatai ir monolitinis gelžbetonio rostverkas apšiltinti putų polistirenu.

Fasado ir stogo apdailoje dėmesį patraukia medis, taip pat naudotos aukščiausios klasės „Classic“ skarda. Stogas apšiltintas akmens vata ir poliuretano plokštėmis. Tiesa, du namukai yra itin unikalūs – jų stogas ir fasadas suformuoti iš skalūno!

Išorinės sienos išmūrytos iš keraminių plytų. Anot „Constra“ direktoriaus Slavomiro Volkovo, nors darbas su šia

70

S TAT Y B A

71

S TAT Y B A

medžiaga kartais užtrunka ilgiau, ją naudoti verta dėl kokybės ir ilgalaikiškumo faktoriaus.

Inovacijos pasitelktos ir įrengiant „Lazdynų riešutų“ namų langus – mediniai langai „apginkluoti“ saulės kontrolės stiklais, užtikrinančiais, kad patalpa niekada pernelyg neprikais ir, žinoma, neeikvos jau sukauptos šilumos.

Svarbu paminėti, kad nepaisant to, jog šiems pastatams nebuvo keliama A klasės reikalavimų, namams išduoti A ir A+ energetinio naudingumo sertifikatai. Beje, pastato eksploatacija apskaičiuota mažiausiai 50 metų.

Namai suprojektuoti taip, kad kiekvienas jų turėtų po dvi automobilio stovėjimo vietas pavėsinėje. Taip pat visi aštuoni „riešutai“ turi uždarą vidinį kiemą, kuris ribojasi su mišku. Siena į pušyno pusę – stiklinė, siekiant sukurti komforto gamtos oazėje pojūtį. Gyventojai gali mėgautis įkvepiančiais gamtos vaizdais. Verta pastebėti, kad, siekiant sukurti kuo natūralesnę ir jaukesnę aplinką, apželdinta visa sklypo teritorija. Įrengta WPC (wood plastic composite) lauko terasa. Sklypo teritorija išklota trinkelėmis ir aptverta segmentine tvora, įrengtas automatinis užkardas (vadinamasis „šlagbaumas“).

Tikslingas patalpų išdėstymas garantuoja komfortą „Patalpų išdėstymui buvo skirta itin daug dėmesio ir laiko. Interjere svarbiausia optimalumas. Namas skirtas asmeniui, kuris yra labai užsiėmęs, bet nori gyventi visavertiškai ir patirti maksimalų komfortą“, – pasakoja S. Volkov. „Lazdynų riešutų“ namų pirmame aukšte įrengta svetainė ir virtuvė, darbo kambarys, sanitarinis mazgas bei katilinė. Antras aukštas yra poilsio zona. Jame – du vaikų miegamieji, atskiras sanitarinis mazgas vaikų kambariams bei tėvų miegamasis taip pat su atskiru sanitariniu mazgu, drabužinė. „Kitaip tariant, name yra absoliu-

72

čiai viskas, ko reikia patogiai gyventi. Be to, suaugusiųjų miegamasis yra su vaizdu į mišką. Būnant jame atrodo, kad stovi tiesiog miške, medžiai pasiekiami ranka“, – sako S. Volkov ir priduria, kad šie namai orientuoti į aktyviai dirbančias, tačiau jaukumą puoselėjančias šeimas.

Modernūs inžineriniai sprendimai Pastatuose „Lazdyno riešutai“ įrengtas grindinis šildymas, valdomas individualiai kiekviename kambaryje (t. y. kiekviename kambaryje gali būti skirtinga temperatūra). Taip pat sumontuotas itin modernus ir kompaktiškas dujinis kondensacinis katilas „Buderus“. Katilo veikimas gali būti stebimas nuotoliniu būdu per išmanųjį įrenginį.

Namuose įrengta ir rekuperacinė sistema su lanksčių ortakių technologija, užtikrinanti energinį efektyvumą.

Verta paminėti, kad visame kvartale, dirbant su apsaugos įmone, sumontuotos apsaugos kameros. Gyventojai turės galimybę pasirašyti sutartį su saugos tarnyba.

Universalumas ir kokybė atliekant inžinerinius darbus Inžinerinių sistemų specialistai UAB „ISI Baltic“, jau ne pirmą kartą bendradarbiaujantys su generalinės rangos įmone UAB „Constra“, prie projekto „Lazdynų riešutai“ realizavimo prisidėjo atlikdami daugybę atsakingų inžinerinių darbų. „ISI Baltic“ specialistai įrengė vidaus nuotekų ir vandentiekio sistemas, projektavo grindinio šildymą bei užtikrino sėkmingą jo veikimą. Įmonė taip pat atkakliai dirbo siekiant garantuoti efektyvų dujinio katilo veikimą (galingumo paskaičiavimas, įrengimas ir paleidimas), pagal užsakovo pageidavimus įrengė centrinio dulkių siurblio sistemą bei užtikrino efektyvų vėdinimo ir rekuperacijos sistemos parinkimą bei integravimą objekte.

S TAT Y B A

Daugybę darbų atlikusi, visuomet sistemingai ir kokybiškai dirbanti komanda siūlo optimaliausius sprendimus ir siekia nepriekaištingai realizuoti visus esamus bei numanomus kliento poreikius. Darbas su šiuo projektu – ne išimtis. „Įmonė „ISI Baltic“ atsižvelgė į individualiems namams taikomus kriterijus, puoselėjamus lūkesčius ir diegė kokybiškas, ilgalaikes bei optimalias sistemas ir taikė inovatyvius, funkcionalius sprendimus. Pavyzdžiui, objekte „Lazdynų riešutai“ pasirinkta vėdinimo ir rekuperacijos įranga su lanksčiais ortakiais ir plokšteliniu šilumokaičiu, sistema taip pat turi galimybę pagal užsakovo pageidavimus atlikti oro drėkinimo funkciją (ji ypač svarbi gyventojų komfortui užtikrinti!)“, – teigia įmonės direktorius Kazimir Drutel. Verta paminėti, kad tokios įrangos efektyvumas beveik šimtaprocentis – nereikia papildomo šildytuvo, nesimaišo oro srautai ir, žinoma, nereikia papildomos sistemos orui drėkinti.

Pažangiausios technologijos ir kokybė Objekte „Lazdynų riešutai“ pasitelkti tik naujausi ir moderniausi sprendimai – vienas jų „Buderus“ indėlis, prie projekto realizavimo prisidedant naujausios kartos šildymo sistemos diegimu.

Naujausios kartos šildymo sistemomis „Buderus“ nustato naujus standartus. Patobulinta sistemos technologija atitinka naują, išskirtinį dizainą, atitinkantį komfortą ir eleganciją mėgstančius gyventojus. Sumontuotas modernus dujinis kondensacinis katilas – Logamax plus GB192iT yra idealus pasirinkimas tokio pobūdžio objekte! Tai – šildymo įranga, kuriai reikia tik 0,4m2 grindų ploto. Visi šiuolaikinei šildymo sistemai svarbiausi elementai sudėti į plotą, mažesnį už pusę kvadratinio metro. Tai ypač efektyvu tuomet, kai vietos nėra daug, prietaisas telpa net į mažiausias įrengimo erdves.

Logamax plus GB192iT šildo patalpas ir ruošia karštą vandenį (galima pasiekti labai didelį karšto vandens komfortą) su dideliu energijos vartojimo produktyvumu. Šis modernus įrenginys pasiekia didelį energijos vartojimo efektyvumą ir padeda pastebimai sumažinti energijos sąnaudas. O kartu naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės energiją arba biokurą, energijos sąnaudos sumažėja iki minimumo.

Tačiau viena unikaliausia inovatyvaus "Buderus" dujinio kondensacinio katilo GB192 ypatybė yra ta, jog jo valdymas įmanomas per atstumą! Prieiga prie šildymo sistemos galima pasitelkus bevielį ryšį, naudojantis integruota interneto sąsaja. Sistemą per atstumą valdoma su „Buderus EasyControl“ mobiliąja aplikacija, pasitelkus išmanųjį įrenginį. Toks spartus ir, žinoma, saugus duomenų perdavimas leidžia vartotojui efektyviai ir kokybiškai telefonu reguliuoti šildymo katilą.

73

S TAT Y B A

Intuityvus valdymas – išskirtinis komforto bei kokybės užtikrinimas, suteiksiantis „Lazdynų riešutai“ gyventojams absoliučią kontrolę. Tiesa, standartiniai nustatymai atliekami tiesiogiai per priekinio skydelio liečiamą ekraną, didesnio komforto funkcijos – naudojant katilo valdiklį.

Verta paminėti, kad naująsias šildymo „Buderus“ sistemas vartotojams sukūrė kvalifikuoti, ilgametę patirtį turintys, bei inovacijomis besivadovaujantys specialistai. Todėl jos yra ne tik šiuolaikiškos, bet ir sukurtos žvelgiant į ateitį, ir tinkamos praktiškiems, kokybės reikalaujantiems klientams.

Efektyvūs ir kokybiški šiltinimo bei tinkavimo darbai Sėkmingai savo veiklą visoje Lietuvoje vykdanti UAB „Mindaugo statyba“ teikia sienų tinkavimo, grindų liejimo, grindų betonavimo ir apdailos paslaugas. Įmonės komanda darbus atlieka daugiabučiuose ir individualiuose namuose, kotedžuose, sandėliuose, gamybinėse patalpose. Jų užduočių sąraše – darbai nuo sąmatos sudarymo iki projekto galutinio įgyvendinimo, naudojant savo arba

užsakovo medžiagas. Prie originalaus projekto „Lazdynų riešutai“ realizavimo inovatyvi įmonė prisidėjo atlikdama langų angokraščių šiltinimo, tinkavimo ir vidinių sienų tinkavimo darbus.

Atlikdama darbus komanda laikėsi griežčiausių normų ir taisyklių, buvo naudojami laiko patikrinti tradiciniai produktai bei sprendimai, užtikrinantys kokybiškus ir ilgalaikius rezultatus. Pasak įmonės direktoriaus Mindaugo Litvaičio, siekiant garantuoti sklandžią darbų eigą bei sėkmingą galutinį rezultatą, itin svarbu pasirinkti efektyvią strategiją ir kliautis tik tais asmenimis, kurie ypač gerai išmano atliekamo darbo technologiją. „Aukščiausią rezultatą galima pasiekti tik tinkamai pasirinkus, kas atliks darbus“, – teigia M. Litvaitis.

UAB „Mindaugo statyba“ specialistai taip pat pabrėžia, kad atlikdami darbus glaudžiai bendradarbiavo su objekto užsakovu. „Išklausius užsakovą, galima priimti sprendimus, nes tai A ir A+ klasės projektas. Namas turi būti sandarus, o tinkavimo darbai taip pat atlieka svarbų vaidmenį A ir A+ klasės namams“, – sako įmonės vadovas ir priduria, kad su ypatingais iššūkiais dirbant šiame projekte susidurti neteko, nes 13 metų patirtis padėjo sukaupti pakankamą žinių ir įgūdžių bagažą, padedantį išvengti netikėtų nesklandumų.

Statybų kokybės užtikrinimas UAB Akustinių tyrimų centras – sėkminga, klestinti ir ilgametę darbo patirtį turinti įmonė teikia visas paslaugas, reikalingas užtikrinti vykdomų statybų kokybę (pastatų sandarumo ir natūriniai akustiniai matavimai, pastatų energetinis auditas, termovizinis objektų tyrimas, dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetines spinduliuotes matavimai ir t.t.).

UAB Akustinių tyrimų centro Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorija prie projekto „Lazdynų riešutai“ prisidėjo atlikdama pastatų sandarumo matavimus. Laboratorija yra akredituota Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos atlikti sandarumo testus. Sandarumo testo metu užsakovas galėjo įsivertinti savo darbų kokybę, kuri buvo išties gera, nes visų namų sandarumo rodikliai tenkino A, o kai kurie ir A+ klasės reikalavimus.

Akustinių tyrimų centro specialistų teigimu, apie objektų sandarumą reikia pradėti galvoti prieš imantis projektuoti, nes tai, kiek pastatas bus sandarus, lems kompleksas: ir projektiniai sprendiniai, ir medžiagos, ir statybininkai, ir nuolatinė darbų kontrolė. „Šiame projekte iš tiesų buvo viskas apgalvota“, – teigia Akustinių tyrimų centro direktorė Laura Nariūnienė.

Apibendrindamas galutinį projekto rezultatą UAB „Constra“ direktoriaus S. Volkov džiaugiasi, kad šio iš kelių pastatų sudaryto objekto įgyvendinimas buvo kur kas geresnis, nei tikėtasi, o nuotraukos net nesugeba atskleisti viso „riešutukų“ grožio. „Realybėje viskas atrodo kur kas geriau, tačiau, kad pasiektume tokį rezultatą, koks yra dabar, teko įdėti daug pastangų“, – sako S. Volkov.

74

S TAT Y B A

75

S TAT Y B A

„Penta“ – išsiskiriantis ir forma, ir sprendimais GIEDRĖ LINDEN NUOTR. LAIMONAS CIŪNYS

Generalinis rangovas: UAB „Realco statyba“ Projektuotojas: UAB „Unitectus“ Projekto vadovė: Jurgita Kiaurakytė Bendras pastato plotas: 21 tūkst. m2 Pastato nuomos plotas: 13 600 m2 Aukštų skaičius: 7 Automobilių vietų skaičius: 406 Tikslus adresas: Ozo g. 12 A, Vilnius

Redakcinis straipsnis.

Skirta informacijos sklaidai.

76

S TAT Y B A

Tarp „Siemens“ arenos ir prekybos centro „Ozas“, netoli vaizdingo parkelio, iškilęs naujas objektas iš kitų išsiskiria ypatinga penkiakampe forma. Dėl šios formos iš pradžių jis net ir buvo pakrikštytas „Pentagonu“ ir tik vėliau pervadintas trumpiau – „Penta“.

Puiki vieta ir išskirtinė architektūra – ne vieninteliai šio objekto, kuris dabar priskiriamas „Technopolio“ biurų parko šeimai, pranašumai. „Penta“ pastatytas taip, kad atitiktų aukščiausius energinius standartus, o kartu būtų ir ideali vieta dirbti.

Siekia gauti LEED „auksinį“ sertifikatą „Penta“ projekto vadovė, UAB „Unitectus“ architektė Jurgita Kiaurakytė pasakoja, kad išskirtinę penkiakampę pastato formą lėmė sklypas ir noras, kad į vidų patektų daugiau dienos šviesos.

Pastatą stačiusio koncerno „Icor“ savininkams priklausančios nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad penkiakampė pastato forma kurta ne tik dėl grožio, bet ir įkūnija penkis pagrindinius „Penta“ pranašumus: ekonomiškumą, tvarumą, patogumą, modernumą ir kokybę.

Nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios „Penta“ statytojai siekė sukurti patogią, saugią ir sveiką darbo aplinką, atitinkančią svarbiausius šiuolaikinio verslo ir žmogaus poreikius. Įdiegtos išmaniosios technologijos, sumaniai parinktos statybinės ir apdailos medžiagos padėjo užtikrinti aukštą A klasės energinį efektyvumą, gerokai sumažinti eksploatacijos išlaidas ir padėti gauti LEED „auksinį“ tvarios statybos sertifikatą, kuris suteikiamas atsižvelgiant ne tik į vietą, kurioje yra pastatas, susisiekimą, bet ir į tai, kaip

vykdomos statybos, koks sukuriamas mikroklimatas, ar taupiai naudojami energijos ištekliai ir pan.

Stovės ant polinių pamatų Kaip kiekvieno pastato statybos, taip ir „Penta“ prasidėjo nuo pamatų. „Pamatai perduoda pastato apkrovas pagrindui ir jas šis turi atlaikyti, be to, pagrindo deformacijos neturi pakenkti pastato konstrukcijoms. Tad labai svarbu parinkti konstrukciniu atžvilgiu tinkamus pamatus, kurie būtų ir ekonomiškai pagrįsti“, – sako pastato „Penta“ konstrukcijoms polinius pamatus įrengusios UAB „Geotechniniai darbai“ direktorius Tomas Šidagis. Ši įmonė, taikydama pastovaus sraigtinio gręžimo polių įrengimo technologiją, sėkmingai įrengė visų pamatų polius. „Renkantis pamatų tipą, kiekvieną kartą būtina gerai įvertinti esamą gruntą, aplinkinių pastatų pamatus bei pačių pastatų būklę, planuojamo statyti pastato ypatybes“, – įspėja T. Šidagis.

Ištisinius sraigtinio gręžtinius polius, galvenas, atramines sienutės „Penta“ automobilių stovėjimo aikštelėje įrengė UAB „Pamatų ranga“. Vienas gręžtinis polis buvo išbandytas statine apkrova, rezultatas tenkino „Eurokodo 7“ keliamus reikalavimus.

Padidino atsparumą ugniai Statant aukščiausius reikalavimus atitinkantį objektą „Penta“, didelis dėmesys buvo skirtas ir jo aktyviajai bei pasyviajai priešgaisrinei apsaugai.

Užtikrinti pasyviąją priešgaisrinę apsaugą, saugos priemones integruoti į pastato konstrukciją, kad, kilus gaisrui, ugnis neplistų, o statinys išliktų stabilus, ėmėsi UAB „Švykų priešgaisrinės sistemos“. Tai didžiausios šalyje

77

S TAT Y B A

specializuotas tiltų remonto, pramoninių objektų antikorozinio remonto ir pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo paslaugas teikiančios bendrovės „Švykai“ dukterinė įmonė.

UAB „Švykų priešgaisrinės sistemos“ atlieka statinio laikančiųjų metalinių, gelžbetoninių ir medinių konstrukcijų ugniai atsparinimo, priešgaisrinio komunikacinių angų sandarinimo, stacionarių dūmų užuolaidų montavimo, konstrukcijų dažymo bei kitus darbus. Įmonė atlieka ir aktyvios gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbus, tokius kaip automatinių dūmų užuolaidų montavimo ir gesinimo sistemos montavimas. Taip pat ši įmonė prekiauja priešgaisriniais produktais: durimis, vartais, revizinėmis durelėmis, dūmų šalinimo liukais ir pan.

Objekte „Penta“ UAB „Švykų priešgaisrinės sistemos“ specialistai atliko pasyviųjų priešgaisrinių sistemų įrengimo darbus: padidino laikančiųjų metalo konstrukcijų atsparumą ugniai, padengdami jas priešgaisrinėmis dangomis.

Tokios dangos leidžia metalinių konstrukcijų atsparumą ugniai padidinti net iki R240 atsparumo ugniai laipsnio.

Bendrovė gelžbetonines pastato konstrukcijas padengė apsauginiais antikoroziniais dažais. Taip pat pasirūpino pastato metaliniu laiptų konstrukcijų antikorozinio dažymo darbais.

Laiko darbams atlikti skirta labai nedaug, o perdangų, kurias reikėjo nudažyti, buvo nemažai. Visgi nepaisant didelio darbų kiekio bei suspausto darbų atlikimo grafiko, UAB „Švykų priešgaisrinės sistemos“ darbus atliko laiku ir kokybiškai.

Ant stogo – saulės elektrinė „Penta“ fasadas padengtas daugiasluoksnėmis (sandwich tipo) plokštėmis. Apdailą sudaro trisluoksnės aliuminio konstrukcijos.

Siekiant užtikrinti gerą mikroklimatą patalpose, objekte įdiegta veiksminga vėdinimo sistema, turinti rekuperacijos ir oro drėkinimo funkcijas. Šiluma bus tiekiama iš miesto šilumos tinklų į plieninius

radiatorius su termostatais.

Be to, ant „Penta“ stogo bus sumontuota ir saulės elektrinė – antroji tokia „Technopolio“ biurų mieste. Ši elektrinė padės gerokai sumažinti energijos sąnaudas.

Sistemas valdys pagal fiksuojamus duomenis Įvairių „Penta“ sistemų (vėdinimo, dūmų šalinimo, apšvietimo, elektros ir net fasadinių žaliuzių) valdymu ir jų veiklos duomenų atvaizdavimu pastatų valdymo sistemoje (PVS) pasirūpino UAB „SiemTecha“. Taip pat ši įmonė užtikrino elektros, vandens ir šilumos skaitiklių parodymų nuskaitymu ir perdavimu į „Technopolio“ serverį.

Vienas įdomiausių UAB „Siemtecha“ sprendimų buvo pasitarimo salių vėdinimo įrenginių valdymas pagal CO2 duomenis, temperatūrą, drėgmę ir slėgį. Salės sumontuotas vėdinimo įrenginys stebi oro slėgio pokyčius ortakyje ir mažina vėdinimo intensyvumą. Kai vėdinimas išvis nereikalingas, ortakiai į pasitarimo sales uždaromi. Taigi, ruošiama tik tiek pašildyto ar pašaldyto oro, kiek būtina komfortui užtikrinti.

Oro tiekimą į patalpas galima reguliuoti ir pagal laiką, pavyzdžiui, sumažinti naktį. Tai padeda sumažinti vėdinimo išlaidas.

Kitas įdomus įmonės sprendimas buvo apšvietimo valdymas pagal laiką. Priklausomai nuo grafiko, dieną švietimas įjungiamas pastoviam darbui, o vakare perjungiamas į darbo režimą pagal būvio jutiklius, tai yra, šviesos įsijungia tik tuo metu, kai fiksuojamas žmonių judėjimas.

Papildomai numatyti ir KNX jungikliai, jungiantys numatytas šviestuvų grupes bendroje zonoje. Jungikliai ir būvio jutikliai su programa bendrauja KNX protokolu, o šviestuvai – DALI protokolu. KNX ir DALI protokolų apjungimas į vieną valdymo algoritmą UAB „SiemTecha“ darbuotojams buvo įdomi užduotis. Verta paminėti, kad iššūkiu (žinoma, įveiktu) tapo ir LG įrangos signalų atvaizdavimas PVS.

78

S TAT Y B A

Fasadinės žaliuzės su išmaniąja kontrolės sistema Užtikrinti „Penta“ dirbančių žmonių komfortą ir kartu sumažinti vėdinimo bei šildymo išlaidas padės ne tik inžinerinės sistemos, bet ir išmanioji fasadinių žaliuzių sistema.

Ją sumontavo daugiau kaip 20 metų aukščiausios kokybės inovatyvias ir funkcionalias saulės kontrolės sistemas gaminanti įmonė „Dextera“.

Objektui „Penta“ buvo parinktas populiariausias fasado žaliuzių modelis – C80. Kiekvienos šių žaliuzių lamelės briauna yra užlenkta. Tai užtikrina ypatingą jų tvirtumą. Žaliuzių kėlimo kopėtėlės sustiprintos aramidu, atsparios dėvėjimuisi bei UV spinduliams. Galimybė pakreipti lameles tolygiu kampu leidžia dienos šviesos intensyvumą reguliuoti pagal asmeninius poreikius, taip padidinant komforto pojūtį patalpose.

Pastato fasadinės žaliuzės turi išmaniąją valdymo sistemą, sujungtą su pastato valdymo sistema (PVS), iš kurios gauna informaciją apie sąlygas patalpose – ar viduje ne per šilta, ar ne per šalta. Į tai reaguodamos žaliuzės automatiškai keičia lamelių pasvirimo kampą, nusileidžia arba pakyla. „Prie žaliuzių prijungta ir meteorologinė stotelė, kiekviename pastato fasade sumontuoti saulės davikliai. Jeigu apšviestumas viduje dirbantiems žmonėms būna nepakankamas, ant fasado sumontuotos žaliuzės pačios nusileidžia ir pasikreipia tam tikru kampu“, – paaiškina projektui vadovavęs „Dextera“ Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojas Rinaldas Vilkas.

Kai žaliuzės yra pakeltos, ant fasado jų visiškai nesimato.

Jos pasislepia į specialiai joms sumontuotas nišas pastato

viršuje. Tai architektūrinis sprendimas, sukurtas „Dextera“ specialistams bendradarbiaujant su pastato architektais.

Anot R. Vilko, septynių aukštų ir didžiulio ploto pastate „Penta“ sumontuotas įspūdingas skaičius fasadinių žaliuzių – net 409 vienetai, arba 1 957 m2. Visa tai buvo sujungta į vientisą išmaniąją sistemą, kuri užtikrina, kad į pastato vidų patenkantis šviesos srautas būtų visiškai kontroliuojamas. „Dextera“ objektą „Penta“ aprūpino ne tik fasadinėmis, bet ir vidaus žaliuzėmis, ritininėmis užuolaidomis. Viršutinių pastato aukštų interjerą puošiančios modernios ritininių užuolaidų sistemos komponentai buvo atvežti iš Olandijos, o specialiai biurų pastatams tinkamas audinys – iš Suomijos.

Viduje ant pertvarų tarp kabinetų ir koridorių pakabintos stilingos rankiniu būdu valdomos medinės žaliuzės su 50 mm pločio lamelėmis. Iš viso pastate sumontuotos net 232 medinės žaliuzės, arba 680 m2. Joms pagaminti prireikė daugiau nei 22 km natūralaus medžio juostų. Šios žaliuzės ne tik padeda darbuotojams atsiriboti nuo išorės trikdžių tuo metu, kai reikia susikaupti, bet ir suteikia interjerui jaukumo. „Dextera“ – viena didžiausių Lietuvos įmonių, gaminanti aukščiausios kokybės modernias ir funkcionalias saulės kontrolės sistemas! Patyrę įmonės specialistai jau daugiau kaip 20 metų padeda kurti įkvepiančius interjero bei eksterjero sprendimus namams ir biurams visoje Lietuvoje. „Dextera“ didžiuojasi plačiu gaminių asortimentu, audinių įvairove ir analogų neturinčiais inovatyviais techniniais sprendimais!

79

S TAT Y B A

Darbuotojų poilsiui – jaukus kiemelis Pirmajame pastato „Penta“ aukšte, bendroje erdvėje, bus ne tik registratūra, bet ir kavinė-restoranas.

Anot architektės J. Kiaurakytės, bendrą erdvę nuspręsta suskirstyti nedidelėmis zonomis, kur galima ne tik pavalgyti, bet ir, reikalui esant, padirbėti, surengti trumpą dalykinį susitikimą ir pan.

Pastatas turės ir nedidelį darbuotojų poilsiui skirtą jaukų vidinį kiemelį su medeliais, suoliukais, specialiu apšvietimu. Į šį kiemelį bus galima patekti pro kavinę, kuri vasarą čia išneš ir staliukus. „Kadangi pastatas aukštas, o kiemelis gana mažas, nenorėjome jo užtamsinti. Todėl apdailai parinkome šviesias plokštes su juodomis siūlėmis“, – aiškina architektė.

Vadovų biurui – išskirtinė kiliminė danga Kitų objekto „Penta“ aukštų interjeras priklausys nuo nuomininkų. Kiekviena įmonė vidų įsirengs pagal savo poreikius.

Jau dabar pastate įsikūrė dalis nuomininkų ir, akivaizdu, kad jie interjerui skyrė ypatingą dėmesį. Visos medžiagos buvo parinktos itin kruopščiai atsižvelgiant tiek į jų dizainą, tiek į kokybę. Čia įdiegti ir išskirtiniai, kitur Lietuvoje dar netaikyti

80

sprendimai. Pavyzdžiui, interjero ir apdailos medžiagų salonas „Interjero sala“ specialiai objekte esančiam VIP biurui užsakė ir iš JAV parskraidino 250 m2 gamintojo „Mohawk Group“ kiliminės dangos.

Pasak „Interjero salos“ vadovės Beatričės Šalkauskienės, ši danga yra brangi ir turi išskirtinių savybių. Dėl specialaus plaukelių apdirbimo fizikiniu būdu pakeičiant polius ji neįgeria jokio purvo. Taigi nereikia jokių papildomų valymo priemonių, išskyrus vandenį. Ypatinga ir šios dangos išvaizda – kilimas išaustas taip, kad sudaro 3D raštą.

Kitos medžiagos, kurias šiam objektui tiekė „Interjero sala“, taip pat išsiskiria aukšta kokybe. „Penta“ holas ir laiptinės buvo išklijuotos kokybiškomis italų gamintojo „Coem Ceramiche“ plytelėmis. Šis gamintojas didelį dėmesį skiria ne tik dizainui, bet ir gaminių ekologiškumui.

Iš viso objektui „Interjero sala“ tiekė daugiau nei 2 tūkst. m2 grindų plytelių.

Kai kuriuose aukštuose buvo paklota ir „Interjero salos“ tiekta aukštos klasės pramoninio dizaino PVC grindų danga „Aspecta“.

Be grindų dangų, „Interjero sala“ objektą aprūpino ir geras degumo bei garso sugerties savybes turinčiomis akustinėmis užuolaidomis. Šis britų įmonės „Acoustic Curtains Ltd“ gaminys padės atskirti biurų pastate esančią poilsio zoną nuo bendrosios erdvės taip, kad nesigirdėtų triukšmo.

S TAT Y B A

Darbo vietos apgalvotos iki smulkmenų Daug reikšmės darbo kokybei turi ir patogios darbo vietos. Jas „Penta“ objekte įrengti patikėta jau 20 metų veikiančiai Lietuvos įmonių grupei „Ergolain“. Šios įmonės specialistai gali padėti sukurti ateities inovatyvų biurą, skatinantį kūrybiškumą, efektyvesnę veiklą bei komandos socialumą, atsisakant nenaudingų baldų ir atlaisvinant erdves kūrybai. „Ergolain“ ragina kompanijas investuoti į kokybiškas darbo vietas – kintamojo aukščio stalus, kuriuos galima valdyti išmaniąja programėle, primenančia, kada laikas atsistoti ar atsisėsti. Juk kiekvienas žmogus yra sutvertas judėti, bet ne sėdėti. „Penta“ užsakovas iš „Ergolain“ tikėjosi visko: kokybės, estetikos, trumpo gamybos ir montavimo termino bei žemos kainos. Visa tai suderinti – nemenkas iššūkis net ir daug patirties turinčiai įmonei, bet puikios komandos dėka su viskuo pavyko susidoroti sėkmingai. „Prisidėdami prie šio objekto įkūrimo ieškojome sprendinių, kurie patenkintų kliento lūkesčius, išpildytų architekto idėjas, taptų funkcionalūs ir ergonomiški. Dirbome nuo pat pradžių siūlydami pagrindines idėjas. Daugiausia investavome į darbo vietos sukūrimą iki menkiausių detalių“, – prisimena UAB „Ergolain projektai“ pardavimų vadovė Agnė Byčiūtė. „Ergolain“ specialistai iš pradžių pagamino darbuotojo stalo pavyzdinį modelį, kad su juo galėtų susipažinti užsakovas, architektas ir, jei reikia, atliktų savo korekcijas, išsakytų pageidavimus.

Vadovams baldai buvo pagaminti iš natūralių medžiagų, elegantiškam dizainui sukurti naudoti metalo lakštai.

Aukščiausio lygio vadovams buvo sukomplektuoti prabangūs itališki baldai „Poltrona Frau“. Dauguma „Penta“ baldų buvo nestandartiniai, pagaminti tik šio užsakovo biurui ir jo patalpoms. Visus nestandartinius baldus suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti teko per itin trumpą laiką. Tačiau dėl didelio „Ergolain“ darbuotojų žinių bagažo ir patirties projektų bei gamybos valdymo srityje užduotis įveikta sėkmingai ir laiku.

Ypatingi apšvietimo sprendimai Šiuolaikiniuose aukštos A energinės klasės verslo centruose apšvietimas turi būti automatiškai valdomas ir padėti mažinti energijos išlaidas. Tad nieko keista, kad pastaruoju metu biuruose vis dažniau diegiamos išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos. „Penta“ apšvietimo sprendinius ir išmaniąsias apšvietimo valdymo sistemas suprojektavo ir įdiegė UAB „Gaudrė“, prisidėjusi įgyvendinant daugybę didelių ir įspūdingų projektų.

Kadangi visi šviestuvai „Penta“ valdomi automatiškai, čia nėra jungiklių.

Kaip pasakoja UAB „Gaudrė“ projektų vadovas Simas Rinkevičius, išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos padeda sutaupyti daugiau negu 50 % elektros energijos.

Juk paprastai žmonės nesėdi visą laiką – nuo ryto iki va-

81

S TAT Y B A

karo – biure. Kartais tenka ir palikti darbo vietą. Be to, dienos metu prie lango sėdintiems darbuotojams tenka ir nemažai natūralios šviesos. Tada apšvietimo gali ir visai nereikėti.

Be to, ten, kur buvo pakabintos atviro tipo lubos, nebuvo galimybės parinkti į viršų ir į apačią šviečiančių šviestuvų, kurių skleidžiama šviesa yra tolygesnė ir žmogaus akims malonesnė.

Todėl „Penta“ buvo parinkti šviestuvai, kurie pritemsta arba iš viso išsijungia, jeigu iš lauko sklinda užtektinai natūralios šviesos. Taip pat šviestuvai ima temti, kol palaipsniui visiškai užgęsta, jeigu juose arba lubose esantys judesio davikliai nustato, kad darbuotojas išėjo. Šviesa neužgęsta iškart, kad neerzintų dirbančių aplink kolegų.

Kitur, kur buvo gipsinės arba modulinės lubos, parinkti šviestuvus buvo paprasčiau.

Anot S. Rinkevičiaus, objekte „Penta“ norėta įdiegti ir centrinę apšvietimo valdymo sistemą, kuri suteiktų dar daugiau lankstumo reguliuojat apšvietimą, tačiau dėl laiko stokos užsakovas šio sprendimo atsisakė.

Suprojektuoti ir pagaminti šviestuvus nebuvo lengva dėl interjero dizainerių sprendimų. Nemažoje pastato dalyje buvo sumontuotos kabamosios atviro tipo lubos (angl.

Open Cell). Tokios grotelių tipo lubos yra patogios tuo, kad po jomis paprasta paslėpti inžinerinę įrangą, bet dėl jų labai sudėtinga įrengti apšvietimą.

Todėl UAB „Gaudrė“ specialistams teko rinkti tokius šviestuvus, kurie idealiai tilptų į grotelių angas. Tai, be abejo, labai susiaurino šviestuvų pasirinkimą.

82

Dėl sudėtingesnių sąlygų „Penta“ teko specialiai gaminti ir projektuoti šviestuvus.

Iš viso UAB „Gaudrė“ suprojektavo ir pagamino keliasdešimt skirtingų būtent šiam objektui skirtų šviestuvų „Linea“. „Iš mūsų gamintų šviestuvų nebuvo nė vieno standartinio. Visi jie gaminti specialiai šiam projektui. Kitur tokių pačių šviestuvų greičiausiai nepanaudosime. Tai buvo nemažas iššūkis“, – prisimena S. Rinkevičius. Šviestuvus sumontuoti taip pat nebuvo paprasta. Kai kurie buvo sumontuoti palei sieną, o prie jų tvirtintos kabamosios lubos. Tad šviestuvai tapo ir lubų konstrukcijų dalimi.

Vis dėlto, nepaisant iššūkių, su užduotimis buvo susidorota sėkmingai, o UAB „Gaudrė“ pakviesta kurti apšvietimo sprendimų ir naujuose to paties užsakovo biuruose.

S TAT Y B A

Įdomu buvo tai, kad reikėjo sukurti ir grafikus, pavyzdžiui, padaryti galimybę įvažiuoti į aikštelę tam tikrai vartotojų grupei tik konkrečiu laiku. Žinoma, tai nereiškia, kad nebus galima biure likti ar į jį atvykti vėlyvesniu metu. Biuro darbuotojus, kuriems suteikta teisė patekti į aikštelę vėlesniu metu, sistema įleis. Šiame projekte UAB „Interkodas“ iššūkiu tapo tai, kad „Penta“ aikštelėje nebuvo galima įdiegti įprastų automobiliams aptikti naudojamų jutiklių, todėl reikėjo ieškoti naujų sprendimų. „Kiekvienas objektas dažniausiai yra unikalus, turintis specifinių poreikių, kuriems išpildyti dažnai reikia kūrybiškumo. Džiugu, kad Lietuvoje didėja automatizacijos ir inovacijų poreikis, mes sulaukiame vis daugiau įdomių iššūkių“, – džiaugiasi UAB „Interkodas“ direktorius.

8 300 darbo vietų Septynių aukštų objektą „Penta“ iš koncerno „Icor“ pernai įsigijusi Suomijos nekilnojamojo turto grupė „Technopolis“ Vilniuje taip pat turi biurų pastatų „Alfa“, „Beta“, „Gama“ ir „Delta“ kompleksą. Šiuo metu projektuojamas dar vienas biurų miesto pastatas „Nova“.

Kaip sako J. Kiaurakytė, visi „Technopolio“ pastatai įrengti taip, kad būtų išlaikyta daugmaž panaši stilistika, išsaugotas „technopoliškas“ veidas. „Penta“ – ne išimtis. Šiuo metu „Technopolio“ biurų parkas yra didžiausias Lietuvoje. Kartu su naujais objektais „Penta“ ir „Nova“ bendras nuomojamas „Technopolio“ Vilniuje pastatų plotas sieks net 100 tūkst. m2, o bendras darbo vietų skaičius bus 8 300.

Patekimą į aikštelę valdys ne žmogus „Penta“ turi uždarą saugomą automobilių aikštelę, taip pat dviračių saugyklas, atskirą vietą elektromobiliams laikyti ir įkrauti.

Vis dažniau šiuolaikinių biurų pastatuose įdiegiamos automatinės automobilių aikštelių valdymo sistemos. Jos be žmogaus įsikišimo gali automatiškai įleisti ir išleisti automobilius, atpažindamos jų valstybinius numerius, bei kontroliuoti jų srautą pagal iš anksto nustatytas taisykles. „Penta“ – ne išimtis. Išmaniąją automobilių aikštelės valdymo sistemą jam sukūrė ir įdiegė UAB „Interkodas“.

Kaip pasakoja UAB „Interkodas“ direktorius Minvidas Liubertas, objekte „Penta“ buvo įdiegta decentralizuota automobilių aikštelės valdymo sistema. Tai reiškia, kad kiekvienam nuomininkui suteikiamos teisės nustatyti, kuriuos automobilius automatiškai įleisti, leidžiama iš anksto registruoti svečių automobilius, matyti savo automobilių sąrašą ir įvykius.

Kartu patenkinti pastato administratoriaus poreikiai: stebėti aikštelės užimtumą, skaičiuoti automobilių srautą tam tikru metu, lanksčiai dalinti statomų automobilių kvotas nuomininkams, suteikiant jiems atskiras teises valdyti sistemą, taip sumažinant pastato administratoriaus darbuotojų krūvį.

83

S TAT Y B A

„PROFILEX“ MODULINIAI STATINIAI – FUNKCIONALI NAUJOS KARTOS KOKYBĖ Ilgametę patirtį turinti UAB „Profileksas“ veiklą pradėjo dar 2000 m. ir tapo viena didžiausių įmonių Lietuvoje, gaminančių plienines stogų ir sienų dangas. Per šį laikotarpį įmonė išplėtė savo veiklą ir šiuo metu jos specializacija: plieninių stogų ir sienų bei jų priedų gamyba, plieninių angarų gamyba, projektavimas bei statyba, įvairių metalinių konstrukcijų gamyba, konteinerių ir mobiliųjų statinių gamyba, plieninių profilių ir, žinoma, vis labiau dėl unikalaus praktiškumo populiarėjančių modulinių pastatų gamyba.

Mobilumu ir universalumu išsiskirianti modulinė architektūra pastaruoju metu kur kas labiau vertinama ne tik siekiančiųjų taupyti laiką ir pinigus, bet ir norinčiųjų absoliučios autonomijos – moduliniai objektai nepriklauso nuo aplinkos, taip pat mažiau įpareigoja ir eksploatacijos, ir juridiniu aspektu.

Unikalu tai, kad moduliniai statiniai gali būti naudojami įvairiems poreikiams. Šių dienų technologijos leidžia šiuos statinius pritaikyti pagal kiekvieno poreikį – nuo laikino apgyvendinimo statybininkams iki vasarnamio. Žvelgdami į praėjusių penkerių metų tendencijas, pastebime, kad prieš penkerius metus visi labai skeptiškai vertino modulinius statinius, tačiau laikui bėgant suprato jų naudą. Taip pat patyrinėję praėjusių penkerių metų pardavimus pastebime, kad dažniausiai šie pastatai buvo naudojami įvairiausioms komercinėms veikloms – nuo maisto gamybos iki varžtų parduotuvės. Pagrindinis šių pastatų pranašumas – mobilumas. Esant poreikiui, juos nesunku išmontuoti ir pervežti į kitą vietą, taip pat šiuos pastatus galima nesunkiai praplėsti. Turime labai gerą

84

S TAT Y B A

„praplėtimo“ pavyzdį Vilniuje. UAB „Bikuvos prekyba“ veiklą pradėjo penkiuose sujungtuose moduliuose. Kasmet augant įmonės veiklai buvo jaučiamas patalpų trūkumas, tad per trejus metus šis pastatas buvo praplėstas iki dešimties modulių, o šiuo metu jį sudaro net 24 moduliniai statiniai, pastatyti dviem aukštais, taip pat pridėta papildoma laiptinė iš dviejų pusinių modulių.

Vis dėlto kaip pasirinkti tobulą, kokybišką gaminį? Anot šios srities profesionalų, renkantis modulinį statinį, pirmiausia reikėtų žinoti jo paskirtį, šilumos laidumą, langų poreikį, optimalų pastato dydį. „Kadangi esame gamintojai ir visas komplektuojamas konstruktyvines dalis gaminame patys, tai esame gana lakstūs prisitaikyti prie individualių sprendimų. Modulinio namelio aukštis, plotis ar ilgis mums nesukelia jokių problemų, esame dinamiški ir atsižvelgiame į klientų pageidavimus“, – pasakoja Simonas Zairys.

Beje, nors kiekvienas projektas yra individualus, į visus reikia įdėti daug darbo, įvairių technologinių sprendimų ir jie visi įmonei vienodai svarbūs. Įmonė gali išskirti keletą projektų, kurie gerai matomi ir žinomi ne tik daugu-

mai statybų verslo industrijų atstovų bei specialistų, bet ir paprastiems Lietuvos žmonėms: Svencelės projektas, „Vėjo tunelis“ Vilniuje, parduotuvė „Würth“ Vilniuje, Kauno „Dotas“ prie Kauno oro uosto, kuriame įsikūrusi boingo mokymo klasė. Žinoma, svarbu paminėti ir pastatą, sukurtą iš 25 modulių. „Klientas įvertino savo poreikius įkurti biurą su daug darbo vietų, taip ir buvo pasiektas šis rezultatas. Tai nėra labai jau didelis kompleksas, šiuo metu įgyvendiname projektą iš 196 nestandartinių matmenų modulių (vieno modulio matmenys – 7200 x 3200 x 2900 mm). Šis statinys bus naudojamas statybininkams apgyvendinti statant atominę elektrinę Suomijoje“, – teigia S. Zairys. „Profilex“ komanda neslepia, kad klientai tampa vis reiklesni, todėl tenka ieškoti nestandartinių sprendimų, kuriuos neretai padeda įgyvendinti naujosios technologijos.

Be to, kiekvienas sudėtingas projektas tampa iššūkiu, vėliau virstančiu puikiais įgūdžiais, garantuojančiais, kad visi moduliniai statiniai būtų gamykliškai išbaigti, būtų sudiegtos visos komunikacijos (elektra, vanduo ir kt. išbandoma gamykloje), taip užtikrinant maksimalią kokybę.

85

INŽINERIJA

Pirmasis A+ prekybos centras Baltijos šalyse Siekdamos suformuoti patrauklią gyvenamąją aplinką, tausoti energijos išteklius, ne tik įmonės, bet ir pačios bendruomenės imasi atsakingos iniciatyvos plėtoti tvarius, taupius, energiškai efektyvius, palankius aplinkai pastatus.

Inovatyvios vilniečių Balsių bendruomenės aktyvių narių ir NT vystymo "Baltisches Haus" įmonės dėka Lietuvoje iškilo pirmas komercinės paskirties projektas – prekybos centras „Žali“, visiškai atitinkantis „žaliosios architektūros“ vertinimo kriterijus. Prie šio projekto vystymo ir įgyvendinimo savo idėjomis, patirtimi inžinerinėse sistemose prisidėjo ir įmonės „Energus“ komanda.

Intelektualiosios energijos taupymo sprendimai Vis svarbiau tampa tausoti smarkiai senkančius energijos išteklius. Energiškai efektyvių gyvenamųjų, administracinių, gamybinių ir kitokių pastatų šalyje jau daugiau nei šimtas, tačiau į tvarius prekybinės paskirties statinius dar nebuvo investuota. Pirmoji tai padarė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Baltisches Haus“. Prekybos centro Balsiuose energinio naudingumo projektą jai padėjusios įgyvendinti įmonės „Energus“ direktorius Povilas Šidlauskas pasakoja, kad energinio naudingumo tikslas yra ne tik sutaupyti, bet ir siekti, kad pastate skirtingos sistemos puikiai veiktų kartu, užtikrindamos komfortą ir efektyvų energijos ir visos sistemos stabilumą minimaliomis eksploatacijos sąnaudomis. Anot įmonės atstovo, naudojant atsinaujinančios energijos technologijas, ne tik didinama pastato vertė, investicijų atsiperkamumas, bet ir skatinamas statinio palankumas aplinkai. Pasak P. Šidlausko, šis pastatas bus pirmasis A+ energinio naudingumo klasės prekybos centras visose Baltijos šalyse. Taip pat vienas pirmųjų pastatų Lietuvoje, kuriame „Energus“ specialistų įdiegtas belaidis „EnOcean“ įrenginių tinklas. Jame esančių įrenginių (apšvietimo jungiklių, mikroklimato valdymo įrenginių, valdiklių ir pan.) nereikia prijungti ir maitinti iš elektros tinklo, nes įrenginiai energiją pasiga-

86

INŽINERIJA

mina patys (esant aplinkos apšvietimui arba dėl mechaninio žmogaus veiksmo). To užtenka, kad įrenginiai save „pamaitintų“ ir atliktų savo funkciją – perduotų duomenis į kitas sistemas ar atliktų kitą jiems skirtą veiksmą.

Sistemų „EnOcean“ komunikavimo technologija taip pat suteikia lankstumo nuomininkams. Pasikeitus jiems ir jų poreikiams, įrenginį galima tiesiog perkelti iš vienos vietos į kitą – nelieka poreikio iš naujo atlikti kabelių tiesimo darbų.

Vadovas sako, kad siekiant efektyvinti energijos sąnaudas šiame pastate buvo ne tik pasirinkti veiksmingi bei atsinaujinantys energijos šaltiniai (geoterminis šildymas ir vėsinimas), bet ir įmonės įdiegta naujausios kartos pastato valdymo sistema, valdanti ir stebinti visus šilumos / vėsos gamybos, mikroklimato, apšvietimo ir kitus technologinius procesus pagal bendrovės UAB „Energus“ kurtus energiškai efektyvius algoritmus.

Energinis efektyvumas + minimalios eksploatacijos sąnaudos „Užsakovas tikriausiai mus pasirinko, nes galime pasiūlyti visą kompleksą paslaugų: nuo užsakovo atstovavimo – konsultavimo, projektavimo – iki pat rangos darbų, – teigia įmonės UAB „Energus“, kurios pagrindinės veiklos kryptys – energijos taupymo sprendimai, procesų valdymo, automatizavimo, programavimo darbai, elektros instaliacijos montavimo, projektavimo bei priežiūros darbai, vadovas P. Šidlauskas. – Iš kitų išsiskiriame tuo, kad į visus darbus žiūrime per energinio efektyvumo, eksploatacijos sąnaudų ir atsiperkamumo prizmę, todėl visada padedame įvertinti ir pasirinkti užsakovui naudingiausią sprendimą. Taip pat vieni iš nedaugelio Lietuvoje siūlome

diegti atvirojo kodo standartizuotas sistemas, kurias pritaikius užsakovas netampa priklausomas nuo tam tikrų gamintojų ar įmonių ir ateityje pats lengvai gali plėsti, tobulinti ar eksploatuoti įdiegtas inžinerines sistemas.“ Pasak vadovo, jų įmonė prie prekybos centro „Žali“ projekto Balsiuose kūrimo prisijungė dar pirminiame etape, prieš rengiant techninį projektą. Sudarydama užduotį inžinerinių sistemų projektuotojams kartu su užsakovu „Baltisches Haus“ bendrovė „Energus“ kūrė inžinerinių sistemų koncepciją, kuri ne tik yra energiškai efektyvi, bet ir ateityje jai reikės minimalių eksploatacijos sąnaudų, ji bus lanksti, lengvai pritaikoma skirtingiems nuomininkų poreikiams ir ateities projektams. Energijos sąnaudos tokiam pastatui, palyginti su standartiniais dabar statomais prekybos centrais, bus mažesnės apie 30 %, dvigubai mažesnės eksploatacijos išlaidos. Projekto „Žali“ vystytojai „Baltisches Haus“ siekia rekordiškai mažų – tik iki 4 kWh/m2 per metus – energijos sąnaudų pagal energinių klasių sertifikavimo metodiką.

Anot P. Šidlausko, pirmiausia su užsakovu kartu kuriamas jo poreikius atitinkanti ir naudingiausia pastato inžinerinių sistemų koncepcija, tada parengiama užduotis projektuotojams. Bendrovės specialistai gali ne tik suprojektuoti sistemas, jas realizuoti statybų metu, bet ir prireikus jas eksploatuoti. Visi įmonės atliekami darbai ir diegiami sprendimai, teikiant pastatų A, A+, A++ klasės vertinimo ir gerinimo darbus, atitinka tarptautinio pastatų tvarumo BREEAM standartą.

UAB „Energus“ I Savanorių pr. 176C, LT-03154 Vilnius I tel. +370 626 99 994, el. paštas info@energus.eu

87

INŽINERIJA

MAŽOS, BET GALINGOS – NANOdalelės VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

88

INŽINERIJA

Diskusijos apie nanotechnologijų svarbą inžinerijos, statybų ir architektūros industrijose tampa intensyvesnės kaskart pažvelgus į inovatyvios technologijos šakos potencialą. Į cementą maišomos nanodalelės neleidžia sienoms patamsėti dėl oro užterštumo, plastikas dėl nanostruktūrų yra tvirtesnis, lengvesnis, mažiau degus. Pastaruoju metu vis dažniau analizuojamas ne tik nanotechnologijų pranašumas didinant medžiagų funkcionalumą, bet ir energijos taupymo ir efektyvumo gerinimo aspektais. Energinis efektyvumas itin aktuali tema, kurios problemines spragas siekiama pataisyti įvairiais moderniais metodais. Tačiau tokie keliami tikslai suprantami. Juk, pavyzdžiui, vien Jungtinėse Amerikos Valstijose 41 % energijos suvartoja komercinės paskirties pastatų ir gyvenam jų namų šildymas, vėdinimas, apšvietimas ir t. t.

Taigi, koks iš tiesų yra nanotechnologijų vaidmuo ir ar jų svarba neišvengiamai „kritinė“, kuriant inovatyvią rytdieną? Kokios revoliucinės idėjos ir galimybės mūsų dar laukia?

Pirmąsias civilizacijas siekianti priešistorė Ne veltui iš graikų kalbos išvertus žodį „nano“ reiškia „mažas“, „nykštukas“. Nanotechnologijų mokslas tyrinėja būdus, kaip bet kokią medžiagą susmulkinti į ypač mažas daleles ar struktūras – vadinamąsias nanodaleles, kurių skersmuo vidutiniškai gali siekti vos keliolika ar kelis nanometrus (vieną milimetrą sudaro milijonas nanometrų).

Puikus pavyzdys, norint suvokti nanodalelės dydį, yra jos palyginimas su žmogaus plauku. Plaukas yra keliasdešimt kartų storesnis už nanodalelę.

rumais, pelėsio susidarymu ir pan.

Pagrindinėms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plienui) patobulinti nanotechnologija irgi pasitelkiama. Nanodalelės naudojamos siekiant, kad medžiagos eksploatacijos laikotarpis būtų ilgesnis, ji pati būtų atsparesnė ir funkcionalesnė. Pavyzdžiui, silicio dioksido nanodalelių teikiama nauda yra ši: mechaninio stiprumo (betono) sutvirtinimas, aušinimo skysčio, šviesos perdavimo ir atsparumo ugniai (keramikoje), liepsnos atsparumo ir atspindžio nebuvimo (languose) užtikrinimas. Čia verta prisiminti dažnai šiuolaikiniams pastatams naudojamą iš išorės nepermatomą stiklą, kuris, žiūrint iš vidinės pusės, yra visiškai skaidrus. Taip pat silicio dioksido nanodalelės žinomos dėl šviesos energijos kaupimo savybių. Pavyzdžiui, dar 2008 metais Stanfordo universitete atlikti tyrimai parodė, kad saulės elementai, susidedantys iš silicio „nanovamzdelių“ ir „nanokonų“, gali absorbuoti maždaug 90 proc. gaunamos saulės spinduliuotės, t.y. beveik dvigubai daugiau už tradicinius saulės elementus.

Svarbu paminėti ir anglies nanovamzdelius, kurių numatoma nauda yra mechaninio patvarumo ir trūkimo prevencija (cemento) bei efektyvus elektronų tarpininkavimas (saulės elementuose). Vario nanodalelės turi didelį potencialą gerinti atsparumą korozijai ir didinti elementų dinamiškumą, geležies oksido nanodalelės teikia didesnę gniuždymo jėgą ir gerina betono atsparumą, sidabro nanodalelių pranašumas – biocidinis aktyvumas dangose ir dažuose, o titano dioksido nanodalelės gali būti itin naudingos siekiant maksimaliai išnaudoti „savaiminio valymosi“ efektą medžiagose, taip pat siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą, atsparumą prisilietimams ir t. t.

Pirmą kartą apie tokias mažas struktūras 1959 m. prabilo amerikiečių fizikas prof. Richardas Phillipsas Feynmanas.

Jis numatė, jog įmanoma kurti mažas daleles, prilygstančias molekulės ar atomo dydžiui, ir tai, kad ateityje bus kuriami maži robotai, galintys gaminti patys save (šias galimybes ypač intensyviai tiria nanomedicinos mokslas).

Vis dėlto nanotechnologijų ištakos siekia kur kas senesnius laikus – ankstyvąją egiptiečių civilizaciją. Senovės egiptiečiai išmoko gamindami stiklą į jį primaišyti labai susmulkintų aukso dalelių ir taip suteikti jam norimą atspalvį. Šį principą taiko ir šiandienos statybų industrija – į dažus dažnai dedama įvairių cheminių medžiagų nanodalelių, leidžiančių išgauti tikslesnį dažų atspalvį.

Nanotechnologijos statybose Anot „Observatory Nano“ ataskaitos, nanotechnologijos turi didelį poveikį statybos sektoriui. Vienas pavyzdžių, kad nanotechnologijos yra neatsiejama architektūros evoliucijos dalis, – konstrukcijų komponentų tobulinimas, gerinantis pastatų energinį naudingumą ir saugumą, taip pat palengvinantis jų techninę priežiūrą. Nanotechnologijos gali leisti kurti geresnes izoliacines savybes turinčias medžiagas, pažangias struktūras, galinčias optimizuoti energijos naudojimą.

Tokios nanodalelės kaip: TiO2, Al2O3 ar ZnO, neretai naudojamos kaip „užbaigiamoji“ medžiaga – apsaugai nuo ultravioletinių spindulių, siekiui užkirsti kelią įvairiems įbrėžimams ar netgi pagalbai kovojant su įvairiais nešva-

89

INŽINERIJA

Nanorobotai pakeis ateitį?

Nanotechnologijų inovacijos visuomenei gali duoti labai daug. Tai puikiai įrodo biomedicina, tapusi viena sričių, kur „nano“ mokslas taikomas bene intensyviausiai ir efektyviausiai. Žinoma, aukšti reikalavimai ir tolimi siekiai suprantami, nes iš biomedicininių nanorobotų tikimasi labai daug.

Nanorobotai yra tam tikros nanostruktūros, kurioms būdingas daugiafunkcionalumas. Pavyzdžiui, jos sugeba atpažinti vėžines ląsteles ir jas sunaikinti. Vieni pirmųjų tokius bandymus atliko Monrealio ir McGillio universitetų mokslininkai, kurie sukūrė iš bakterijų sudarytus nanorobotus, valdomus kompiuteriu. Kaip tai veikia? Nanorobotai, nešantys toksiškus vaistus, mokslininkų gali būti nukreipti kraujotakos sistema nukeliauti tiksliai į pačius aktyviausius vėžio židinius. Ši inovatyvi vaistų transportavimo sistema teikia vilties sunaikinti tik vėžines ląsteles, nepažeidžiant aplink esančių sveikų audinių. Tokius nanorobotus prieš keletą metų taip pat pradėjo kurti Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai.

Profesoriai inžinieriai Ericas Dilleris ir Metinas Sitti, dirbantys pasauliniame mokslinių tyrimų universitete Carnegie Mellon, esančiame Pitsberge, taip pat pasitelkė nanotechnologijų mokslo principus ir sukūrė kraujotakos sistema plaukti galinčius mechanizmus. Sukurti robotai iš pradžių sugebėjo transportuoti smulkius objektus ir pastatyti „Y“ formos polius. Tačiau kūrėjai tikisi, kad ateityje robotus pavyks patobulinti ir juos bus įmanoma len-

90

gvai integruoti į žmogaus kūną su mikromašinomis. Kartu toks junginys plauktų kraujotakos sistema ir esant pažeidimui paspartintų kraujo krešėjimą bei žaizdos gijimą. „Dabar mes statome pastatus iš plytų ir skiedinio ir tai darome jau daugiau nei 5 tūkst. metų. Bet ar jūs galite įsivaizduoti, kad nanomašinos pakeistų nusistovėjusius procesus ir statytų pastatus, kurių statybos procesas primintų medžių augimo principą – iš apačios į viršų“, – apie nanorobotus statybų industrijoje sako Rice’o universiteto profesorius ir nanotechnologijų inovacijų pionierius Jamesas Touras, teigiantis, kad nanorobotai galėtų pakeisti visus statybų industrijos principus, netgi nebereikėtų žmogaus sukurtų statybinių medžiagų – tik natūralių ir organinių, randamų gamtoje. Anot J. Touro, dėl to pasikeistų ir suvartojamos energijos kiekiai bei procesai.

Nanotechnologijos apima itin didelį spektrą galimybių ir turi neįtikėtiną potencialą, galintį paveikti įvairias visuomenės gyvenimo dalis, taip pat ir statybų, inžinerijos bei kitas industrijas. Nanorobotai keičia robotų kūrimo standartus, įvairių elementų panaudojimo aspektus, taip pat nanodariniais modifikuotos medžiagos pasižymi unikaliomis savybėmis – didesniu patvarumu, geresniu atsparumu aplinkos poveikiui, didesne šilumine varža ir t. t. Nanotechnologijos pamažu kelia revoliuciją – dėl inovatyvaus mokslo rinkoje atsiveria naujos perspektyvos, nurodomos naujos kryptys ateities kartoms... Ir tai tik pradžia. Kas bus toliau? Maža, bet galinga jėga keis tradicijas ir stereotipus.

INŽINERIJA

91

INFRASTRUKTŪRA

Išsaugoti laisvės dvasią – pradėti nuo kraštutinumų Kai susitikome su padangų dizaineriu Armand’u Leconte’u, buvo ruduo ir lietingas Liuksemburgo oras visiškai nederėjo su jo pasisveikinimu. Vyras entuziastingai palydėjo mus į dizaino studiją, kurioje kasdien dirba su savo komanda kurdamas vis naują padangų seriją. Kalbėjome apie tai, kas suteikia jam įkvėpimo, ir apie viešai nematomą jo darbo dalį, kuri yra svarbi jo profesijos ir asmenybės dėlionės dalis.

IEVA GIRČYTĖ

92

INFRASTRUKTŪRA

Prieš šešerius metus Armand’as baigė dizaino mokyklą, tačiau automobilių sektoriuje ėmė dirbti ne iš karto. Savo karjerą jis pradėjo nuo banglenčių sporto įrangos dizainerio darbo Bretanėje, kur praleido didžiąją jaunystės dalį. „Kai buvau vaikas, mane visada žavėjo automobiliai, todėl neturėtų stebinti, kad po metų atsisveikinau su banglentėmis bei naro kostiumais ir persikėliau į „Dunlop“. Manau, kad mano tėvas šiek tiek prisidėjo prie šios aistros – jis jau ankstyvoje vaikystėje supažindino mane su senovinių transporto priemonių gerbėjais, – pasakoja Armand’as ir šypsodamasis priduria: – Yra geras anekdotas, puikiai iliustruojantis mano aistrą automobiliams. Kalbėti pradėjau labai vėlai – manau, kad turėjau būti jau trejų metų.

Kai pagaliau pravėriau burną, pirmieji mano žodžiai buvo ne „mama“ arba „tėtis“, bet „ratas sulūžo!“, nes stebėjau, kaip mano tėvas keičia senojo „Peugeot 203“ padangą. Šį įvykį greitai pamiršau, bet tėtis man apie tai priminė, kai pirmą kartą pasakiau, kad gavau darbą „Dunlop“!“

Laisvuoju stiliumi Armand’as domisi ne tik senais žaviais jaunystėje turėtais automobiliais, pavyzdžiui, 203 arba 2CV. „Kas dėl meilės automobiliams – nė vieno nelaikau prastesniu! – juokiasi jis. – Iš tikrųjų, kiek save pamenu, „Formulė-1“ yra kita mano aistra. Michelis Vaillant’as visada žadino mano vaizduotę. Gali būti, kad tai pirmas kartas, kai susidūriau su prekių ženklu „Dunlop“ – ryškiai geltona juosta, o logotipas išilgai jos – tarsi pėdsakas, paliktas į pergalę skubančio automobilio. Spėju, kad sėkla buvo pasėta jau tuomet, ir nuo tada niekada nenustojo augti.“ Kai galvojame apie padangas, paprastai nepajėgiame išsivaduoti iš jausmo, kad produkto dizainas neatlieka itin didelio vaidmens, o funkcionalumui ir našumui teikiamas absoliutus prioritetas. Tačiau Armand’as užtikrina, kad padangos dizainas turi reikšmės ne tik gerai išvaizdai. „Tai gali skambėti keistai, tačiau nuostabiausias dalykas

yra visiška mūsų laisvė. Esate teisūs, kad padangos turi būti funkcionalios, todėl privalome gerokai susiaurinti savo idėjas, tačiau tai nereiškia, kad negalime būti kūrybingi. Piešiame dizainą rankomis, todėl galime pasiekti kraštutinius lygmenis. Turime vieną taisyklę, kad nėra taisyklių – bent jau ne pradiniame etape. Savo vaizduotei leidžiame nuklysti labai toli, tyrinėjame tai, kas mus įkvepia, ir sugrąžiname tuos elementus į realybę. Galima sakyti, kad visa galva pasineriame į debesis, nors kojomis tvirtai tebestovime ant žemės“, – atskleidžia savo darbo smulkmenas dizaineris.

Riaumojantys liūtai ir drebantys inžinieriai Armand’as juokiasi: „Kartais inžinieriai ima drebėti, pamatę beprotiškus mūsų sukurtus dalykus, tačiau, mano nuomone, tai vienintelis būdas, kaip galime pasiekti tikrai novatoriškų rezultatų. Žinoma, vėlesniuose etapuose, kai dizainas koreguojamas dėl funkcionalumo ir našumo, taikome apribojimus, remdamiesi inžinierių duomenimis. Tai ne visada lengva, dažnai turime labai stengtis, kad kuriant produktą mūsų balsas būtų išgirstas, bet būtent taip pagaliau supaprastiname padangų dizainą ir padarome jį tinkamą naudoti kelyje.“ Taigi, kas įkvepia Armand’ą? „Tai gali būti tikrai bet kas, – sako jis. – Man, kaip automobilių entuziastui, žinoma, puikus įkvėpimo šaltinis yra lenktyniniai automobiliai ir

93

INFRASTRUKTŪRA

futuristinės transporto priemonės.“ Tačiau vyras neapsiriboja automobiliais. Jo manymu, tai pernelyg sumažintų galimybes. Jis parodo savo futuristinės padangos profilio piešinį, iš dalies pridengiantį fone nuožmiai riaumojantį liūtą. Nesunku pastebėti, kad protektoriaus raštas įkvėptas grėsmingų žvėrių karaliaus nasrų. „O žiemines padangas, – tęsia jis, – gali įkvėpti lokiai. Architektūra, kaip ir viskas, kas futuristiška, yra įspūdinga. Štai dėl ko žvelgiame taip plačiai: norime sukurti padangą, kuri puikiai tiktų energingam, besikeičiančiam pasauliui. Pasauliui vystantis norime, kad ir padangos vystytųsi kartu su juo. Iš kraštutinumų, iš ateities tiesiame tiltus į realybę. Aštri ir puiki vaizduotė visada skatina naujoves, leidžia kasdienį produktą perkelti į kitą lygį – kitaip tariant, įkvėpti jam tam tikros sielos.

Atsitraukti, kad išlaikytume kūrybinę mintį Armand’ui dizainas yra dvasinė būsena, o ne darbas nuo devynių iki penkių. Jis visada galvoja, semiasi įkvėpimo iš savo patirties, asmeninio gyvenimo, iš bet ko. Variklis niekada nenustoja veikti, kad neatitrūktum nuo automobilių reikalų, nors jis sutinka, kad kartais tai gali varginti: „Kartais po ilgos darbo dienos apima jausmas, kad išeikvojau visą savo vaizduotę. Tai iš tikrųjų įtemptas darbas.

Bet grįžęs namo pas savo vienų metų vaiką turi užvesti va-

94

riklį iš naujo. Žinote, nenoriu, kad mano darbas trukdytų žadinti mano sūnaus vaizduotę.“ Nereikia nė sakyti, kad dizaineriui kartais reikia pasinaudoti tikrai užtarnautu poilsiu. Jis turi seną „Renault 4CV“, kurį priešokiais patvarko. Be to, neseniai įsigijo 1996 m. „BMW Z3“, kuriuo mėgsta pasivėžinti savaitgaliais („Turime labai patogų, patikimą šeimyninį automobilį, tačiau mano Z3 yra bomba!“ – juokiasi jis.). Taip pat kiekviena pasitaikiusia proga jis mėgsta pasivažinėti kalnų dviračiu vešliais Liuksemburgo miškais. „Visas šias aistras jungia tai, kad jos suteikia atokvėpio minutę. Manau, kad tokiam kūrėjui kaip aš labai svarbu kuriam laikui atsitraukti nuo visko. Nesupraskite manęs klaidingai, man labai patinka futuristiniai dizainai, kuriuos piešiu kiekvieną dieną, tačiau seni automobiliai turi savo žavesio: čia nėra elektronikos, galima užuosti alyvą, tepalus ir degalus. Be to, puiku valdyti tokį automobilį, kuris „jaučia“ kelią, o jūs „jaučiate“ savo automobilį. Tai išlaisvinantis jausmas – kažkas, ką patiriu važiuodamas kalnų dviračiu. Jūs intensyviai judate, tačiau tuo pat metu galite apie viską pamiršti. Šiomis sustabdytomis akimirkomis galiu pasinerti į stulbinantį tokių paprastų dalykų, kaip virš žalių kalvų kylanti saulė, žavesį, gėrėtis spalvomis, šviesa, absoliučiu grožiu: tai lašelis įkvėpimo, kurį parsinešu su savimi, ir grįžtu į darbą vėl įsikrovęs energijos“, – sako dizaineris.

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2018 I NR. 01

„Kartais būtina nueiti tai, toli, kad

suprastum

kas yra arti.“

– PAULO COELHO

WWW.STRUCTUM.LT