Structum 2017 spalis by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 10

www.woodlife-flooring.com I Salonas: Savanorių g. 189, Kaunas I Tel.: +37065278339

Fotografas: Norbert Tukaj

Nuotr. Alessandro Crinari, objektas: „Villa Comano“

Architektūra – galvosūkis,

kurį galima išspręsti

pasitelkiant tik meną arba dailę. - A. AMBRASAS

WWW.STRUCTUM.LT

Fotografas Evaldas Lasys

I „KAI VISKAS TIKSLU IK S“ MILIMETRO DALELY TĖ S GINTARAS CAIKAUSKA Architektas

TOGETHER

FOR BETTER

Padedame architektams ir statybų bendrovėms parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, susijusius su aliuminio ir stiklo langais, durimis, fasadais. Galime parengti projekto techninę specifikaciją (aliuminio ir stiklo konstrukcijoms), atitinkančią ES normatyvus. Padedame sudaryti sąmatas ir rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. „Reynaers“ – aliuminio sistemos langų gamybos pramonei. www.reynaers.com

50 METU PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 21 METAI

NEPRIEKAISTINGA VIRTUVINE TECHNIKA

www.franke.lt/ks www.franke.lt/ks

Architektai UAB Arches, ArĹŤnas Liola. I Fotografas Norbert Tukaj

SLĖNIO VILA – TVARUMAS, ŠIUOLAIKINIS DIZAINAS BEI FUNKCIONALUMAS DĖKA KEBONY MEDIENOS Moderni, ekologiška 650 m2 ploto vila netoli Vilniaus – architektūros firmos „Arches“ kūrinys. Pastatytas, naudojant autentišką „Kebony“ medį, objektas tobulai įsilieja į gamtovaizdį. „Kaskart, kai naudojame „Kebony“, sužinome vis daugiau apie šios medžiagos kūrybinį potencialą ir suprantame, kad idėjų realizavimo galimybės yra beribės. Tai – tvari, natūrali ir daugiafunkcė medžiaga mūsų dizainams, visada suteikianti įspūdingą galutinį rezultatą su nuostabia ir autentiška išvaizda“, – sako „Arches“ architektas Arūnas Liola. UAB „HOTA“. Kuosų G. 16. Klaipėda, Lithuania Tel. nr.: +370-68734450 I www.hota.lt

2017 m. Nr.10 I Žurnalas platinamas nemokamai

REDAKCIJOS ŽODIS

5 Metus... Iš pradžių mažais žingsniukais, paskui vis sparčiau, sparčiau, skubant išmokti ir pasakyti kitiems, skriejo metai, mėnesiai, savaitės, dienos, valandos, minutės ir sekundės... Tiek daug jau pasakyta, bet kiek daug dar liko parodyti, paskelbti! Be tylos, be baimės. Drąsiai ir ryžtingai. Niekas nesulaikys, nebesustabdys. Užauga tie, kurie su tikėjimu eina pirmyn, ir, nesvarbu, kad kartais, rodos, nebelieka jėgų. Jei tiki tuo, ką darai – visada nušvis žvaigždė, rodanti kelią ir primenanti, kad viltis dovanoja troškimą, atnešantį sėkmę. VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

10.......Ateities miestai pasaulyje – revoliucinių vizijų saulėtekis 16.......Džentelmeniškas chuliganas: pašnekesiai su Gintautu Natkevičiumi

22.......Varinių pušų intervencija 30......„Išmanusis miestas“ tęsia savo istoriją! 34.......Pokyčiai džiugina 37.......Namas – X. Projektas – inovacija 40.......Bionikos vaidmuo statybų industrijos dokumentikoje 44.......Modulinės pertvaros – ateities lanksčios erdvės koncepcija

48.......Modulinės pertvaros erdvėms planuoti 50......„Cleaneo Single Smart“ akustinės plokštės – protingas sprendimas

52.......Funkcionalumas ir kokybė – SINIAT 54.......Bene šilčiausios rinkoje slankiųjų durų sistemos 58.......Šiuolaikinių pastatų fasadai: nuo atspindinčių grožį iki valančių orą

64.......Stiklo profilitas – inovatyviems fasadams kurti 66.......Plytinių fasadų tvirtinimo sistemos, sukurtos Lietuvoje 68.......Fasadas, nekeliantis rūpesčių 70.......Verslo „Kauno Dokas“ siekia atkurti klestinčios verslo erdvės idėją

78.......Ar darni gyvensena – mūsų būdas išlikti? 82.....„Duetto“ – inovacijų ir tradicijų sąjunga moderniuose verslo namuose

91.......Verslo automobiliai – galimybės ir atsakomybė 95.......Kuro sąnaudų kontrolė – tai priemonė sutaupyti

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Irena Dirgėlienė, Agnietė Vilkišienė, Giedrė Linden, Jūratė Pilibaitienė, Vytautė Kazanavičiūtė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Karolis Bingelis, Leonas Garbačauskas. Martynas Slapšys, Norbert Tukaj, Evaldas Lasys, Saulius Jankauskas, Alessandro Crinari, © shutterstock.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos i r komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2017 I © STRUCTUM, 2017 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

ARCHITEKTŪRA

Ateities miestai pasaulyje – revoliucinių vizijų saulėtekis

„Mus supančios architektūros ir pastatų, kuriuose gyvename, kokybė daro didelę įtaką gyvenimo kokybei. Mūsų projektavimo sprendimai daugiausia pagrįsti žmogaus ir aplinkos santykiu ir pasireiškia architektūriniais sprendimais, kur glaudžiai siejasi žmogaus gerovė ir aplinkos tvarumas“, – teigia „Luca Curci Architects“ architektai, dirbantys architektūrinio projektavimo, konstrukcinių skaičiavimų, bioklimato planavimo ir ekologiškos statybos, interjero bei pramoninio dizaino ir kitose srityse. Luca Curci, gimęs 1975 m. Baryje, yra italų menininkas, architektas ir dizaineris, baigęs architektūrą Kamerino universitete Italijoje. 2006 m. jis įkūrė architektūros įmonę „Luca Curci Architects“, kuri realizavo kelis gyvenamųjų pastatų, nuosavų namų, vilų, restoranų ir parduotuvių projektus. 2007 m. architektas įgyvendino išsamų pėsčiųjų tilto per Senos upę Paryžiuje projektą, o 2011 m. suprojektavo ir pastatė kelias „Apple“ parduotuves Italijo-

ARCHITEKTŪRA

je. 2012 m. L. Curci suprojektavo „Tipico Italiano Fast Food Restaurant“ franšizės tinklo Europoje infrastruktūrą ir „Five Senses Design Hotel“ – ypatingą penkių kambarių viešbutį, kurio dizainas pagrįstas penkių pojūčių tema. 2001 m. L. Curci įkūrė nepriklausomą menininkų grupę „International ArtExpo“, kuri visame pasaulyje tikrove pavertė kelis tarptautinius šiuolaikinio meno projektus. 2004 m. jis sukūrė menui, architektūrai ir dizainui skirtą komunikacijos platformą „LIQUID“.

parduotuvės – su sveikatinimo zonomis, kultūros zonos – su socialiniam gyvenimui skirta infrastruktūra. Tikslas – sukurti bendrą erdvę, kurioje žmonės galėtų gyventi, susitikti, mokytis, dirbti, bendrauti ir kurti naują mišrią kultūrą.

„Organic Cities“

Projektą sudaro dvi grupės: ekologiški antžeminiai pastatai ir mėnulio formos pastatai („mėnuliai“) jūroje. Visi jie sujungti tarpusavyje keliais, parkais ir gatvėmis. Antžeminiai statiniai yra gamtinių formų ir futuristinio stiliaus. Jūroje statomi „mėnuliai“ skirstomi į tris tipus: mažesnieji – nuosavi būstai su atskira prieiga iš jūros ir oro. Viduriniuose „mėnuliuose“ įsikūrę viešbučiai, pasiekiami jūra, sausumos keliais ir oru. Didžiausius „mėnulius“ sudaro gyvenamosios patalpos, viešbučiai ir nuosavi butai. Pajūrio statinių formos pritaikytos gyventi ant dykumos paviršiaus, todėl juos galima ten statyti. Idėja pagrįsta gamtinėmis struktūromis, galinčiomis gyvuoti prie jūros su saule, vėju ir kitais gamtiniais elementais.

„Luca Curci Architects“ studijoje sukurtas Persijos įlankos horizontui skirtas sprendimas pagal naujovišką projektą, pagrįstą ekologiškų miestų „Organic Cities“ idėja. Ekologiški pastatai tapo naujojo megapolio dalimi, kur gyvenamosios zonos elementai jungiami su verslo sektoriais,

Tai šiuolaikinio metropolio ateitis ir plėtra. Tokio pobūdžio architektūra, anot architektų, kasdienybėje padės atkurti žmonių savitarpio ryšius ir įveikti XX ir XXI a. miestuose vyraujantį susvetimėjimą.

„Luca Curci Architects“ komandos siekį kurti kitokią – novatorišką ir darnią – ateitį puikiai atspindi naujausi jų projektai. Pavyzdžiui, įgyvendinant 2013 m. pradėtą projektą „Organic Cities“ Artimuosiuose Rytuose, pagrindinėmis temomis tapo aplinkos planavimas ir architektūros tvarumas.

ARCHITEKTŪRA

„Vertical City“ „Vertical City“ – modulinė šiuolaikinio miesto idėjos interpretacija, galima ateitis. Miesto idėjos pastatas susideda iš dešimties modulinių persidengiančių sluoksnių. Jo aukštis 750 metrų, pastatą sudaro 180 aukštų, bendras tūris – 3 750 000 m3. Pastate telpa iki 25 tūkst. žmonių, o žalioji zona užima 200 tūkst. m2, įskaitant sodo aikštę ant pastato stogo. Kiekvienas modulinis pasikartojantis sluoksnis yra 72 m aukščio ir 155 m skersmens, o 120 m užima tuščia erdvė pastato viduje. Sluoksnį sudaro 18 aukštų, 58 tūkst. m2 grindų paviršiuje išdėstyti būstai, paslaugų teikėjų, biurų, parduotuvių ir kitos patalpos, skirtos didelei bendruomenei – daugiausia 2 500 gyventojų. Kiekvieno aukšto gyvenamosios patalpos skiriasi dydžiu ir forma: tai butai, dviaukščiai numeriai ir vilos. Išorinis paviršius su žaliosiomis zonomis ir sodais užima didelį 20 tūkst. m2 plotą. Pastatas yra ant jūros dugno, su keliais povandeniniais aukštais, kuriuose įrengtos automobilių aikštelės, techninės zonos ir įvairių paslaugų infrastruktūra: SPA ir tarpininkavimo centrai, sporto salė ir prabangūs viešbučių kambariai su vaizdu į povandeninį pasaulį. „Vertical City“ galima pasiekti vandeniu, sausuma ar oru. Apvaliame rūsyje įrengtos išorinės ir vidinės prieplaukos su trimis prieigomis: didelės valtys gali švartuotis išorinėse prieplaukose, kad visuomeniniai ar mažesni privatūs laivai patektų į vidinę įlanką. Susisiekimą su žemynu užtikrina sausumą su povandeniniu rūsiu jungiantis pusiau panardintas tiltas, skirtas pėstiesiems, automobiliams ir viešajam elektriniam transportui. Be to, bokšte yra sraigtasparnių aikštelė, sujungta su viršutine sodo aikšte ir vertikaliomis jungiamosiomis instaliacijomis.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

„Desert City“ „Luca Curci Architects“ studija taip pat pristatė ir pasiūlymą, apibendrinantį, kaip apgyvendinti dykumą, išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Projektas „Desert City“, atspindintis naujas socialinio ir ekonominio organizavimo galimybes, yra sukurtas interpretuojant ribos sampratą, suvokiant tai ne tik kaip liniją, skiriančią dvi erdves, bet ir kaip privačios ir viešos erdvės jungtį. Projekto tikslas – sukurti gyvenimo būdą, pagrįstą energijos taupymu, išteklių optimizavimu, gamtos tausojimu ir žmonių santykių gerinimu. Siūlomas bendruomenės modelis, pagrįstas naujomis savybėmis ir socialinėmis tapatybėmis, – tai socioekonominis modelis, kurio tikslas yra žmonių dalyvavimas ir bendradarbiavimas, tvarios bendruomenės. Projekto pagrindą sudaro kelios vardinės erdvės, susietos simbiotiniais ryšiais į vieną darnią ekologišką sistemą. Šias vardines erdves galima suskirstyti į tris makroarchitektūros tipus, kurie skiriasi matmenimis, funkcijomis ir gyventojais. Kiekviena vardinė erdvė sukurta pagal apgyvendinimo ir architektūros sprendimus, atsižvelgiant į aplinkos tradiciją, klimato sąlygas ir išteklius. Trys vardinių erdvių tipai skiriasi matmenimis ir funkcijomis: mažose erdvėse gali būti namai, skirti vienai ar dviem šeimoms, mažoms bendruomenėms su ne daugiau kaip penkiomis šeimomis; vidutinio dydžio struktūrų infrastruktūra pritaikyta mokslinių tyrimų, kultūros, administraciniams ir paslaugų centrams ir pan. Didesniuose pastatuose gali tilpti sudėtingesnės 2 000–5 000 gyventojų bendruomenės kartu su visa jų darbui, kultūriniams ir socialiniams

poreikiams reikalinga infrastruktūra. „Desert City“ – tai bendruomenių suvienijimas, kurio tikslas – socialinė plėtra, atsižvelgiant į išteklius ir aplinkos, kurioje jos gyvena, savybes. Pastatai bus statomi iš natūralių, ekologiškai suderinamų vietinės kilmės medžiagų. Vienas projekto tikslų – optimizuoti dykumos elementų, saulės ir vėjo, naudojimą energijai tiekti. Dėl pakartotinio nuotekų naudojimo, lietaus vandens utilizavimo ir geriamojo vandens gėlinimo naudojant saulės energiją bus užtikrintas tvarus vandens vartojimas. Atliekos bus naudojamos perdirbant ir kompostuojant.

ARCHITEKTŪRA

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto pastatas Kaune

Džentelmeniškas chuliganas: pašnekesiai su Gintautu Natkevičiumi AIRIDA DAGIENĖ

Architektas G. Natkevičius

Vienas įdomiausių nūdienos architektų Gintautas Natkevičius vadinamas architektūros džentelmenišku chuliganu ir, matyt, ne veltui. Šis kūrėjas bando prisikasti iki išgrynintos idėjos šaknų, diskutuodamas su kolegomis ir nagrinėdamas aktualias šiandienos profesijos tendencijas, ieškodamas stilistinio vientisumo. Kurdamas provokuoja, erzina ir džiugina, skatina ieškoti gylio – ko gero, tai tik pora priežasčių, imponuojančių ir skatinančių klientus minti architektų biuro „UAB Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ Kaune slenkstį.

ARCHITEKTŪRA

Idėjų gimimas, dažniausiai uždara teritorija, po kurią dažno architekto mintys klaidžioja ir pasibaigus darbo dienai, parėjus namo, atkeliavus į biurą savaitgaliui – mąstymo grandinėlė pinasi be perstojo. G. Natkevičius sako, kad nauji architektūriniai projektai, bendravimas su žmonėmis taip įtraukia, kad architekto galvoje nuolat verda tyrimai, paieška ne tik jau numatytų kokybės rodiklių: idėjos vientisumo, funkcionalumo, estetikos, sprendimų racionalumo, bet ir architektūrinės emocijos, architektūrinės nuotaikos. Kuriamas gi ne tik architektūros objektas, kuriama aplinka žmogui. Net nežinodamas pastato kūrėjo, dažnas miesto svečias pradeda pažintį būtent su šio kūrėjo projektu tik atvykęs į Tarptautinį Kauno oro uostą. LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto pastatas Kaune, Kauno jėzuitų gimnazijos priestatas, Šiluvos aikštė su Šiluvos muziejumi, centrinis Raseinių parkas, krematoriumas Kėdainiuose, Marriott viešbutis Vilniuje – tai tik keli jų. „Nesvarbu, ar tai kylantys biurų pastatai, ar daugiafunkciai kompleksai, individualūs namai, mes visada siekiame, kad pastatas ne tik būtų patogus, estetiškas, bet dar ir turėtų vadinamąją penktąją dimensiją, kitaip tariant, dvasią“, – pradeda pokalbį architektų biuro vadovas G. Natkevičius.

Jūsų užsakovas santūrus ar mėgstantis rizikingus sprendimus? Kokio būsto tikisi šiuolaikinis verslininkas, jaunas žmogus? Nėra status quo, viskas kinta laike. Po nepriklausomybės finansus valdė ir pajėgūs statyti buvo mažiau išsilavinę, bet greitai ir daug uždirbę žmonės. Mentaliteto kontrastas ir išsilavinimų skirtumas. Dabar su žavesiu stebiu, kaip ateina karta, kuri jau yra mačiusi pasaulio, kuri godi įspūdžių, žinių, naujovių, estetikos, reikli ir sau, ir savo aplinkai. Jie ne tik mėgsta rizikingus sprendimus, bet džiugina ir atsiradusiu supratimu apie architektūrą. Dauguma dabartinių klientų – labai stropūs, skirtingi, bet visi ieškantys nekasdieniškų sprendimų. Juk namas bet kuriuo atveju tėra plytų krūva, kurią galima ir vienaip, ir kitaip sukrauti. Bet vienu atveju tu sukuri papildomą dimensiją, kuri padeda atsirasti sielai, nuotaikai, kitu atveju gali sukrauti plytų krūvą taip, kad neatsiskleistų joks scenarijus. O statinio kaina – ta pati. Kritiškai žiūrėdamas, žinau tik kelis architektus Lietuvoje, kurie projektuoja pastatus suteikdami jiems vadinamąją dvasią. Bet pagaliau atsirado ir tokių išprususių žmonių/klientų, kurie tuos kolegas architektus mato, supranta, vertina. Dėl to laikas dabar yra smagus ir dėkingas. Tik noriu ypatingai pabrėžti – nieko neprojektuoju vienas. Aš tiesiog svaigstu nuo komandinio

Krematoriumas Kėdainiuose

ARCHITEKTŪRA

darbo ir man didžiausias malonumas kažką “burti“ ir kurti drauge su ištikimiausiais biuro kolegomis. Klientai visi skirtingi, ne visi malonūs. Kaip pavyksta su jais susikalbėti? Tai tarsi traukti loterijos bilietą. Svarbus dalykas intuicija, įsiklausymas, pašnekesys. Būdamas profesionalas, pirmo pokalbio metu visuomet bandai nuskenuoti kliento būdą, jo aplinką. Įvertinti susikalbėjimo galimybes. Bet iki galo niekada negali nuspėti. Pats projektavimo procesas – absoliučiai svarbus: ir architektas, ir klientas turi bendradarbiauti. Daug dalykų turi suprasti, sužinoti, atsakyti, apgalvoti. Per pirmą pokalbį ne viską gali numatyti. Jeigu lydi sėkmė, tampa labai įdomu. Pavyzdžiui, teko dirbi su projektu, kai užsakovai – meno žmonės. Pačiam buvo smalsu ir įdomu, kas išeis susidūrus kelioms stiprioms asmenybėms, kaip jie reaguoja į mūsų pasiūlymus, mintis, kaip menininkai viską mato architektūroje. Pajuokausiu, kad bendravimo pozityvumo statistika būtų negailestingiausia pedagogams, dėstytojams, kurie gyvenime ir darbe pratę tik teigti, diktuoti savas žaidimo taisykles. Sudėtingesni klientai ir aukšto rango ekonomistai. Išdykėliai dideles pajamas gaunantys klientai, pradėjus įgyvendinimą, neretai mėgsta ką nors kardinaliai keisti arba architektūrą, statybą bando transformuoti į kažkokį savo asmenini verslo algoritmą, schemą. Aišku, viskas priklauso nuo žmonių ir susikalbėjimo proceso. Kad tave išgirstų, su vienais užsakovais tai vyksta ilgiau, su kitais –

trumpiau. Bendraudami su jais biure visuomet pasikliaujame tik kelių kolegų, kurie dalyvavo pašnekesyje, nuomone, kad atėjusysis tikrai būtų išgirstas, suprastas, kad galėtume jam rasti geriausią sprendimą. Ne tik teigiame. Ir klausome. Esame nuoširdūs. Beje, dažnai tą scenarijų, projekto dvasią diktuoja ne tik aplinka, bet ir klientas, jo gyvenimo būdas, charakteris, o architektų darbas – išversti tai į architektūrinę kalbą. Keista girdėti visuomenės ir, beje, kai kurių kolegų komentarus, kad architektas pataikauja klientui. Bet jis turi pataikauti! Gerąja prasme, protingai. Architektas privalo informuoti klientą ne tik apie visas projekto galimybes, bet ir apie galimas juridines pinkles. Įtikinti, pasiūlyti žaidimo taisykles, maksimaliai išpildyti kliento, jo partnerių ar šeimos lūkesčius. Jeigu elgsiesi taip, turėsi rezultatą, jeigu kitaip, gali būti, kad jis su tavimi daugiau nebedirbs. Ar jūs, jūsų biuras turi braižą, kurį galėtumėte nusakyti? Taip, mes turime braižą, tik tai sudėtingas, subtilus ir sunkiai apčiuopiamas burtas, bet jis yra. Ir jį lemia keletas dalykų. Visų pirma, manau, kad turime ašį, galvą, aplink kurią sukasi biuras, kuri sugalvoja būdą, kaip dirbti ir realizuoti objektus, bendrauti. Vieni architektų biurai yra daugiau autoritariniai, kiti dar kitokie, o mūsų biurui būdinga tai, kad biure daug plepama, svarstoma, daug juokaujama, daug keičiamasi informacija. Visame tame atsiranda mąstymo bendrumas, švarumas, išsigrynina-

ARCHITEKTŪRA

ma idėja. Ir būtent dėl to mūsų objektai yra ženkliški, ikoniški, juos galima nusakyti vienu žodžiu, sakiniu. Bet visa tai atsiranda iš kolektyvinio darbo, diskusijų, sveikos kritikos, savikritikos, nebijojimo šalia vienas kito nukristi veidu į purvą, kelti tam tikrus reikalavimus sau. Pagrindinis mūsų bruožas – bandymas ištransliuoti aiškią mintį. Kad nebūtų daugžodžiaujama, kad atsirastų viena tema, vienas švarus ženklas. Ne visada tai pasiseka, kalbėdami ir diskutuodami mes, 20 žmonių komanda, to siekiame. Objekto vieta architekto kūrybai svarbi? Jeigu žmonės gali, rekomenduojame rinktis sklypą, turintį savo dvasią. Išskirtinį požymį. Kokio nerasite kitur. Tai gali būti vaizdas į upę, nuo kalvos atsiverianti panorama. Pieva tarp daugybės tipinių namų nėra išskirtinė. Ten pastatyti namą kainuos tiek pat, o jo vertė parduodant bus mažesnė. Bet logiška, kad visi žmonės negali pasirinkti tik pačių gražiausių vietų. Nėra taip buvę, kad, pamačius primityvų rajoną ar lauką, architektą atstumtų erdvė. Kiekvienoje situacijoje galima kurti. Praloštų partijų beveik nėra. Dažniau pasitaiko momentų, kai klientui architektūra mažai rūpi arba yra labai didelis skonio skirtumas. Tuomet bandome juos korektiškai nukreipti į kitus biurus, kur būtų galimybė įgyvendinti jų lūkesčius. O dėl vietos visuomet prisitaikome, randame sprendimą. Be abejonės, įdomiau dirbti, kai yra miesto centras, istoriniai sluoksniai. Visiškai plyname lauke nėra taip įdomu – tarsi nėra rebuso, nereikia nieko išpainioti.

Ką kurti jums arčiau širdies: privačius namus ar verslo objektus? Ir vieni, ir kiti turi savo pliusų, minusų. Privačiuose namuose yra galimybė realizuoti tam tikras mintis, dažnai patys klientai nori paeksperimentuoti, projektas juda žymiai greičiau. Bet mastelis mažas, daug pasikartojimų. Tas schemas mintyse esi daug kartų “prasukęs“ ir jau net nebūna taip įdomu. O stambiuose objektuose kartais atsiranda galimybių. Įdomiausia, kai objektas, tema kaitaliojasi: privatus namas, žemės ūkio statinys, oro uostas, ligoninė, viešbutis ir t. t. Tai suteikia galimybę viską pergalvoti iš naujo. Pakeitęs temą tarsi atsišviežini minčių bagažą. Neretai pelno siekiama užmerkus akis į profesinę etiką, ieškoma, kaip atpiginti architekto parinktas medžiagas, supaprastinti sprendimus. Ar tokia kova vyksta? Vyksta. Finansiniai dalykai Lietuvoje – sunki tema. Šalyje nėra daug labai turtingų įmonių, kurios gali sau leisti statyti gerai: su skoniu, įrangos kokybe. Bet siekiamybė, net ir silpnesnių įmonių, yra. Mūsų verslininkams gaji saviapgaulės bacila. Pavyzdžiui, skaičiavimai, patirtys ir sąmatos sako, kad, norint gerai pastatyti kokį nors objektą, tai turėtų kainuoti 10 mln. eurų. Bet verslininkas mano, kad jis vienintelis! žino kažkokį stebuklingą būdą viską padaryt už 7 mln. eurų. Šį mąstymą žmogus perkelia į statybos projektavimo lauką. Jis žino, kad reikia 10 mln., bet galvoja, kad yra kur kas gudresnis už ekonomikos dėsnius. Ir tikriausiai jis pasistatys už 7 milijonus. Tokia 80 % visų

ARCHITEKTŪRA

nau, jog jie niekada nebus griaunami. Iš senesnių laikų yra tokių objektų, kaip, pavyzdžiui, chrestomatinis pastatas, reprezentatyviausias sovietinės Palangos kurortinės paskirties objektas – A. Lėcko poilsio namai „Žilvinas“ arba J. Šeiboko Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas Vilniuje. Tai objektai, turintys savo veidą, penktąją dimensiją, kuri apsaugo juos nuo sunaikinimo. Tikras profesionalas turi ir nori tai pasiekti. Tai turi būti siekiamybė. Pats sau esi didžiausias kritikas, uždavinių kėlėjas. Tiesa, ne visada pasiseka. Gal yra kokių nors interjero ar eksterjero stiliaus detalių, kurios, praėjus kiek laiko, dabar vėl atgijo?

Jėzuitų gimnazijos priestatas

Lietuvos objektų problema. Tada prasideda bėdos, nusistatomi nerealūs terminai. Tai reiškia neramias statybas. Pirma bėda – kažkas nėra padaroma. Antra bėda – bandydamas pasiekti užsiduotą sumą, verslininkas rengia konkursą. Tame konkurse visada atsiranda statybininkų, kurie norėtų gauti darbą, kurie lygiai taip pat, kaip tas klientas, bando save apgauti: gal kaip nors susitars, gal tilps į terminus, sąmatas, nesumokės kokiems nors subrangovams. Amžina karuselė. Labai daug objektų pritrūksta sumos skirtumo, kad statiniai taptų kokybiški. Finale juos pastato. Tačiau lieka nelaimingi architektai, nes ne viską padarė, kad tikrai būtų išbaigta. Lieka nelaimingas pats klientas, nes visi mato, kad iki galo nėra kokybiškai pastatyta. Dažniausiai lieka nelaimingi ir rangovai, nes ieškoma priekabių ir jiems nesumokama. Žmonės dirba patirdami nervinę įtampą, pavargsta nuo išsikeltų nerealių užduočių. Tikrai gerų objektų nėra daug. Daugelyje matyti lėšų trūkumas. Kad nekristų į akis, geras architektas trūkumus ir klaidas paslepia – tarsi moteris, kuri maskuoja trūkumus, paryškina pranašumus.

Visą laiką istorijos ratas sukasi. Pavyzdys – šaipomasi, kad niekas tapetų ant sienų neklijuoja, nemadinga. Bet yra pasaulinės firmos, kurios gamina tokius tapetus, jog panašios apdailos atlikti neįmanoma. Tarkime, tekstiliniai kaip šilkas, drobė tapetai, kurie gali interjerui sukurti visai kitą nuotaiką. Tad ir negali teigti, kad štai dabar tapetai nėra madingi. Arba kokia nors klasikinė forma, pavyzdžiui, arka. Tarsi nemadinga. Bet kartkartėmis ji prisikelia garsiausių pasaulio architektų dėka. Nemadingas pas mus tinkas, tinkuoti pastatai. Bet mano labiausiai gerbiami pasaulio architektai yra suprojektavę ir pastatę tinkuotus namus. Nėra madingų ar nemadingų, blogų spalvų, viską lemia tūriai, erdvės, medžiagų ir sprendinių deriniai. Ir dar yra blogi šokėjai. Šokėjai, kuriems visą laiką kažkas trukdo. Namas, kuriame norėtų gyventi architektas G. Natkevičius, jo šeima, koks jis? Tokiame ir gyvenate? Aš pats niekada nenorėjau namo. Gyvename bute. Pastebėjau, kad, pasirinkus tokį gyvenimo būdą, kai viskas: ir pragyvenimo šaltinis, ir verslas, ir hobis, viskas yra viename – logiška, kad tau nepatogu važinėti N km iš priemiesčio. Aišku, kad turi būti kuo arčiau darbo vietos. Tad gyvenu centre. Iki darbo nuvykti užtrunka 10 minučių. Po darbo valandų, savaitgalį galiu išeiti į miesto centrą ir akimirksniu atsidurti šurmulyje su alaus taure. Tai yra absoliutus komfortas. Man patinka gyvenimas centre.

Renovuoti ar griauti? Statiniai turi savo amžių. Nors kiekvienas laikas diktuoja tendencijas, visuomet bandai projektuoti taip, kad objektas nepasentų. Prisiminkite pokalbio pradžią apie mokėjimą jam suteikti penktąją dimensiją, dvasią. Architektas deda pastangas, kad objekto neištiktų toks likimas, ir jį tektų nugriauti, stengiasi sukurti vertę, ženklą, padaryti statinį maksimaliai universalų. Net jeigu pasikeis situacija, pavyzdžiui, pastatas keis savo paskirtį, jį perpirks kiti klientai, būtų galima vėl naudoti, nereikėtų nugriauti, sumaišyti su žeme. Pavyzdžiui, A. Ambraso ar R. Paleko projektuoti statiniai beveik visi yra tiek vertingi, kad, ma-

Tarptautinis Kauno oro uostas

ARCHITEKTŪRA

Varinių pušų intervencija

Prieš metus užbaigtas sostinės pakraštyje pastatytas namas stūkso tyliai šilko skraistę audžiančio miško tankmėje. Pro langus matoma nuolat besikeičianti jo panorama – lyg įkaitusios bronzinės deivės stiebiasi lieknos pušys variniais kamienais, tad projektuodama interjerą architektė siekė reaguoti į šią natūralią aplinką ir jos teikiamas idėjas. AIRIDA DAGIENĖ

Interjero architektė: Ieva Prunskaitė (UAB „Prusta“) Įgyvendinimo metai: 2016 Objekto pavadinimas, vieta: „Namas miške“, Vilnius

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Lemtingas atspirties taškas – vaizdas, matomas per langą Gyvenimo būsto interjeras – plati sąvoka. Jo dizaineriui ir savininkams – tai ieškojimas tos nepakartojamos erdvės, šviesos, spalvos, medžiagos ir stiliaus dermės, kuri gaivintų žmogaus dvasią, nuteiktų optimistiškai, nustebintų ir jaukiai priimtų svečią. Pradžioje tai ieškojimas atspirties taško, kuris nulemtų ne tik čia gyvenančio žmogaus gyvybingumą, bet ir atspindėtų jo poreikius, būtų stilistiškai vientiso charakterio. Kaip pasakoja šiame name interjerą kūrusi architektė Ieva Prunskaitė, erdvės kūrybinė idėja buvo nulemta pašnekesio su šeimininkais dar darbų pradžioje. Jau po pokalbio buvo aišku, kad čia gyvenantiems svarbus vientisumas, natūralumas, ne prabangos dvelksmas, o aplink besidriekiantis gamtos paveikslas, artimos natūralios spalvos. Taip iš visų pusių stilingą tamsų namo fasadą supančios pušys tapo svarbia detale, lemtingu atspirties tašku, kuris pasu�leravo mintį. Bandymas atkartoti subtilų pušų derinį: tamsių išorinio žievės sluoksnių, persipynusių su vidiniais raudoniu tviskančiomis kamieno dėmėms, anot specialistės, puikiausiai pasiteisino. Ramybe dvelkiančiame interjere įsivyravo tamsiai ir šviesiai rudos bei juodos spalvų žaismas – detalė, paimta iš per langą matomos gamtos, perkelta į namus. Nepabūgus priimti kelių nedidelių, bet drąsių sprendimų, namas, tarsi ištarus burtažodį, įgavo individualią dvasią su jaukiu, šiek tiek skandinavišku cinkeliu, lakoniškumo. „Kiekvienas mano kuriamas interjeras būna vis kitoks, nors pamatęs jį žmogus sako: „matau,tai tavo kūrinys.“ Juk

ARCHITEKTŪRA

visi šeimininkai įneša savo pomėgius, individualumą, būtent tai, manau, ir padiktuoja lemtingus kuriamos erdvės skirtumus“, – pasakoja architektė. Drąsi smulkmena Dviejų aukštų suprojektuoto pastato priešistorė nebuvo tipinė. Šeimininkai jau buvo paragavę sunkaus darbo su architektu ir elgėsi kiek atsargiai. Plano požiūriu name daug kas nepatiko ir užsakovui, ir jo interjeru besirūpinančiai architektei. Antrame aukšte nebuvo suplanuota vietos drabužiams, vonioje netilpo... vonia, nepatiko ir anksčiau specialistų siūlytas virtuvės baldų išdėstymas – šeimininkams labai trūko spintelių, nesuvaržyto jaukumo. „Ganėtinai ilgai dėliojomės įvairius variantus,– prisimena I. Prunskaitė, – kai kurias vietas perplanavome, sukeitėme drabužinės vietą su vonia, ir šias erdves apjungus į vieną bendrą, mums pavyko gauti pageidaujamą variantą. Žmonėms reikėjo kuo daugiau vietos pasidėti daiktams, kažkokiu būdu įterpti vonią į vonios kambarį. Pasirinkus sujungti drabužinę su vonia, buvo išspręsta daugybė klausimų. Sujungtas miegamojo ir vonios kambario erdves galima dažnai aptikti UAB „Prusta“ darbuose, tačiau šiuo atveju tai nebuvo įnoris, nesuteikiantis funkcinės prasmės. Abi erdvės – vonia ir drabužinė – buvo labai reikalingos, kad funkcionaliai atitiktų šeimos poreikius. Abejonių buvo, nes tai nėra standartinis sprendimas, ir labai retas. Didžiausią klausimą kėlė drėgmė, tad tuo buvo pasirūpinta – įrengta ventiliacija ir vėdinimas,

sumontuotos papildomos durys. Sprendimas pasiteisino. Šiuo metu šeima, anot architektės, džiaugiasi logiškai, patogiai sudėliota erdve, drąsia, bet patogia smulkmena. Pokyčių interjero specialistė įnešė ir į virtuvės zoną. Funkcinis kubas Virtuvėje ir valgomajame funkcinės zonos gerai apgalvotos, buitinė technika ir baldai išdėstyti ergonomiškai, viskas lengvai pasiekiama, po ranka. Riešuto faneruotė, natūralaus akmens stalviršiai, šviesūs fasadai iš frezuotos medienos plaušų plokštės MDF – tai, pirmame aukšte įsikūrusio daugiafunkcinio kubo medžiagiškumas. Gale sofos esanti komoda, suprojektuota neveltui, ji atlieka ir papildomo pasidėjimo funkciją ir tampa valgomojo zoną nuo svetainės erdvės skiriančiu elementu. Tai, kas lengviau gali būti keičiama – kėdės, stalas, šviestuvai, tapo kūrybinės scenos papildiniais, o ilgalaikiams interjero sprendimams – sienoms, luboms, grindims, santechnikai, buitinei technikai – naudotos kokybiškos medžiagos, pasirinktos rimtos įmonės. Buitinė technika, kaip antai kaitlentė, kriauklė, maišytuvas, šaldytuvas, garų rinktuvas ir kt., viskas, kas skirta virtuvei ir namų jaukumui, pradedant nuo mažų dalykų iki pačių didžiausių, atkeliavo į namus iš UAB „Pretendentas“ per porą dienų. Buitine technika didmena ir mažmena prekiaujanti įmonė taip pat dar prekiauja įvairių gamintojų kavos aparatais namams ir biurams, yra oficialus šveicarų prekių

ARCHITEKTŪRA

ženklo „Schaerer“ atstovas Lietuvoje. Įmonei priklauso du specializuoti kavos aparatų salonai „Sorpreso“ - Vilniuje ir Klaipėdoje. Bendrovė pirmoji rinkoje įkūrė buitinių prietaisų elektroninę parduotuvę (www.naminukas.lt). „Esame lankstūs, atsižvelgiame į kiekvieną poreikį – nuo kukliausio iki paties didžiausio, – sako įmonės vadovas Andrius Bondarevas. – Tai vienas iš mūsų pranašumų, kodėl klientai – tiek privatūs asmenys, tiek interjerą kuriantys architektai – visuomet randa tai, kas juos domina. Kaip ir architektė I. Prunskaitė, kūrusi pristatomo namo interjerą. Atsižvelgiame į sezoniškumą – organizuojame patraukliausių tuo metu prekių akcijas. Parduodamoms prekėms suteikiame garantinę priežiūrą, turime ir savo servisą. Puoselėjantiems namus žmonėms dar norime priminti, kad viena perkamiausių mūsų prekių – namų kvapai. Tai atskira niša, kuri leidžia pasirūpinti nematomu namų jaukumu.“ Svetainės subtilybės Pirmame aukšte norėta praktiškumo, klasikinio medžio jaukumo. Tokį jį suteikia ąžuolo grindys, beicuotos pagal riešuto spalvą, lubų ir balkono detalės, pereinančios į antro aukšto grindis. Interjero specialistė atkreipia dėmesį,

ARCHITEKTŪRA

kad svetainė ir vėl tapo būtina visiems namų erdvė, kuri jungiama kartu su virtuve, bet atlieka skirtingas funkcijas. Čia neatsisakyta jaukaus minimalizmo, joje nėra gausybės daiktų. Svetainės baldai – palyginti lengvų formų, pritaikyti didesnėms erdvėms, grakštūs, jų gabaritai gerai užpildo patalpą. Svetainėje dėmesį patraukia netradicinės formos, iš latekso juostelių pagamintas daugiau nei 2 m skersmens prancūzų kompanijos šviestuvas „Petite Friture“. Netoli laiptų, jungiančių pirmą ir antrą aukštus, įkurdintas pagal individualų užsakymą I. Prunskaitės projektuotas ir skulptoriaus Dano Aleksos sukurtas židinys. Vyras buvo atsakingas už jo gamybą bei techninius sprendimus. Bendros erdvės akcentu tapęs kūrinys pasirinktas kaip įprasto kapsulinio ar ne vieną tūkstantį eurų kainuojančio tokio tipo užsienio gamintojų židinio alternatyva. Jis skulptūriškas bei didelis, su panoraminiu stiklu, pro kurį namo gyventojai ir jų svečiai gali mėgautis ugnies skleidžiama magija. „Ir nors namas dviejų aukštų, laisvo ploto nelieka, – aiškina architektė, – funkcionaliai išplanuotas taip, kad kiekvienas centimetras atliktų savo paskirtį. Tad didelė kasetinio židinio dėžė užimtų per daug erdvės ir atimtų dalį svetainės, todėl pasirinkome šitą netradicinį skulptūriško židinio variantą. Šeimininkai turėjo abejonių dėl tokio interjero akcento. Jiems buvo neaišku, kaip įrenginys veiks. Kadangi turėjau galimybę pristatyti jiems panašų pavyzdį, žmonės apsisprendė išbandyti mano siūlomą variantą ir liko patenkinti rezultatu.“

žesnio įgeriamumo klinkerio už vokišką „Ströher“ arba „ABC Klinkergruppe“ (atstovauja UAB „Azuritas“) rinkoje nėra. Minėtos fasadinės plytelės – ilgalaikis ir ekologiškas gaminys, kuriam spalvos išskirtinumą, stiprumą suteikia natūralios medžiagos (molis) bei apdirbimo technologija (deginimas kaitinimo krosnyje, temperatūra, trukmė). Tai teikia galimybes architektams išgauti atitinkamus ir norimus spalvų, struktūrų efektus, įvairiausius reljefus.“ Drąsus pilkas namo fasadas kartu su didžiuliais vitrininiais langais jaukiai žvelgia į išraiškingą gamtos oazę. Architektūrinei ir interjero kelionei einant į pabaigą, I. Prunskaitė papildo: „Aš vis dar pabendrauju su namo šeimininke. Kurdama nesistengiu užpildyti interjero galutinai, palieku tam tikrą erdvę, kad gyvendami žmonės ją sau prisitaikytų, patobulintų. Tokios galimybės jiems tik suteikia papildomo džiaugsmo.“

Ir namo vidus, ir išorės architektūra glaudžiai susijusi su gamtiniu kontekstu Antrame aukšte erdvė taip pat tinkamai suplanuota. Palipus laiptais, patenkama į vaikų kambarius bei šeimininkų miegamąjį, kuris sujungtas kartu su jau aptarta drabužine. Patalpos kuria grakštumo įspūdį. Erdvės neapkrautos, čia – tik būtiniausi daiktai, palikta vietos vaikų žaidimams ir suaugusiųjų atsipalaidavimui. Bendras pojūtis – labai jauku. Akis kliūna už rankų darbo plytelių sienos suaugusiųjų miegamajame. Plytos specialiai degtos taip, kad vietomis matytųsi blizgi glazūra, vietomis anglies dulkės, įbrėžimai, gyva faktūra. Dar vienas ypatingas būsto atributas – aplink puikiai matoma ir gerai išnaudota erdvė gausiai knygų kolekcijai. Ne tik namo vidus, bet ir jo architektūra glaudžiai susijusios su gamtiniu kontekstu. Anot architektės, namo fasadui nepabijota rinktis tamsių spalvų. Jo apdailai pasirinktas pilkas tinkas ir rudos su anglies juoduma UAB „Azuritas“ firmos „Ströher“ fasadinės plytelės „Kohleglanz“ iš serijos „Zeitlos“. Pagrindinė bendrovės veikla – prekyba klinkerio ir keramikos gaminiais: grindinio trinkelėmis, fasadinėmis plytomis ir plytelėmis, čerpėmis, keraminėmis plytelėmis bei laiptų pakopomis. Serijos „Zeitlos“ plytelės namo šeimininkų pasirinktos kaip ilgalaikė fasado apdaila, kuri neskilinėja, jos nereikia perdažyti, ji praktiškai neįgeria vandens. „Jeigu vandens nepatenka į vidurį, fasadas daug atsparesnis šalčio poveikiui – dieną patekęs į tarpus vanduo naktį šąla ir plėšia betoną. Mūsų gaminys beveik neįgeria (įgeriamumas mažesnis nei 3 %), tad namo fasadas lieka sausas ir švarus. Toks pasirinkimas yra ir kokybė, ir grožis, ir prestižas, – sako UAB „Azuritas“ projektų vadovas Egidijus Kaminskas. – Galiu tik pasakyti, kad ma-

Tel.: +370 698 21778, Plento g. 6, LT-54302 Užliedžiai, Kauno r. www.vegtomas.lt Tel.: +370 698 21778, Plento 6, Užliedžiai, Kauno r. Tel.:g.+370 614 22005, Tel.: +370 614 22005, Savanorių pr. 123, Vilnius Savanorių pr. 123, LT-03150 Vilnius Drožtinis lukštas

Lakštinis lukštas

www.boruna.lt R. Kalantos g. 76 LT-52385 Kaunas

Baldai parduotuvėms, biurams ir namams

boruna N E S TA N DA R T I N I A I B A L DA I

TĘSIA SAVO ISTORIJĄ!

www.structum.lt

PROJEKTO PARTNERIAI

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

NAUJOS IDĖJOS – NAUJI MIESTAI FIMA plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius

Išmanusis miestas – sąvoka, turinti daug prasmių. Jei žiūrėtume grynai per technologinę prizmę – tai miestas, kuriame daiktų internetas ir 5G ryšys prietaisams ir įrenginiams leidžia nuolat keistis informacija. Nuo šio darbo išlaisvinant žmogų ir duodant jam progą naudotis šių prietaisų ir patogumų užtikrinamu komfortu. Ką mums tai duos? Bepiločiai automobiliai, saugesnis eismas, mažesnis gatvių ir automobilių aikštelių poreikis. Daug efektyvesnė sveikatos priežiūra, kai gydytojai gali nuotoliniu būdu stebėti pacientų sveikatos būklę. Daug paprastesnis ir naudingesnis mokymosi procesas. Galimybės paprastais, bet intuityviais prietaisais sugrąžinti į darbo rinką senjorus ir taip spręsti socialinės rūpybos problemas. Kartu išmanusis miestas yra ir bus ne tik technologinis, bet ir socialinis bei psichologinis reiškinys. Kiek mūsų įpročiai keičia technologijas ir kiek jos keičia mūsų įpročius? Ar tikrai niekam nebereikės nuosavo automobilio? Ką veiks su atsilaisvinusiu laiku šeimos, kai nebereikės vežioti vaikų po būrelius, nes tai darys bepilotis automobilis? Čia tik vienas pavyzdys to, ką atneša dalijimosi ekonomika ir išmanūs sprendimai. Be tokių gyvenimo sąlygas iš esmės keičiančių naujovių, jau dabar yra galybė nedidelių inovacijų, kurios išmanius daro ir miestelius. Pavyzdžiui, virtualūs žemėlapiai skatina turizmą. Galimybė papildyta realybe keisti miestelių viešąsias erdves, dalytis įspūdžiais socialiniuose tinkluose daro juos patrauklesnius jaunimui. Viešasis „Wi-Fi“, išmaniosios programėlės ir miesto objektų integracija į interneto tinklą (angl. internet-of things) tampa naujų idėjų ir patirčių mainų vieta. Vieni tokius išmanėjančius miestus priima greičiau, kiti – lėčiau. Organiškiausiai juos pasitinka jaunimas. Todėl labai natūralu, kad šiame projekte sprendimus savivaldybėms siūlo studentai, kuriems linkime sėkmės ir iš kurių patys galime semtis įkvėpimo. Būtent jaunimas geriausiai jaučia, ko reikia šiuolaikiniam miestui, kad jame būtų patogu ir gera gyventi.

K E L M Ė S R . S AV.

VACLOVAS ANDRULIS Kelmės r. sav. meras

Kelmės r. sav. mero Vaclovo Andrulio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ Vakarų Lietuvoje esančio miesto – Kelmės – gyventojai džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte „Išmanusis miestas IV“. Buvome įtikinti idėjos sėkmės. Mums patinka šio projekto kertiniais akmenimis tapę jaunatviškas maksimalizmas ir atkaklumas. Nors miesto, įsikūrusio į rytus nuo kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Kražantės kairiajame krante (per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas), vardas, ko gero, yra kilęs dėl sąsajos su gamta ir kelmuotomis vietomis, kelmynėmis, vis dėlto projektui pasirinkta teritorija – miesto centras. Čia – kultūros namai, parkas... Pati miesto širdis. Šiuo metu itin trūksta poilsiui skirtų vietų. Todėl tikimės konceptualaus miesto centro sutvarkymo projekto. Vizi-

KELMĖS MIESTO CENTRO ATGIMIMAS jos, padėsiančios pagerinti esamą situaciją. Norime, kad kiekvienas Kelmės gyventojas ar naujas miesto lankytojas centre jaustųsi jaukiai, maloniai. Siekiame centrą paversti traukos vieta, į kurią rinktųsi įvairaus amžiaus žmonės – ir jauni, ir vyresni, ir senjorai. Įgyvendintas projektas pakeistų viso rajono „veidą“. Jis taptų ne tik puikia poilsio zona, kurioje randama įkvepianti ramuma, bet kartais miesto centras atgytų ir atneštų šurmulį – jame vyktų įvairūs renginiai. Tikimės, kad Kelmė taps „išmaniu miestu“. Koks turi būti išmanusis miestas? Patrauklus ir patogus gyventi. Inovatyvus, funkcionalus, mobilus, ekologiškas, ekonomiškas. Žinoma, tai vos keli apibūdinimai, charakterizuojantys modernų miestą. O ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Žinoma, gerų idėjų ir ryžto jas įgyvendinti.

R A D V I L I Š K I O R . S AV.

ANTANAS ČEPONONIS Radviliškio r. sav. meras

Radviliškio r. sav. mero Antanas Čepononis mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“ „Išmanusis miestas IV“ konkursui Radviliškio mieste pasiūlėme beveik 7 hektarų teritoriją. Tai – Radviliškio miesto širdis, jo centras, kurioje persipina ir miesto istorija, ir dabartis. Tikiuosi, kad konkurse dalyvaujantys jaunieji architektai sugebės pažvelgti į ateitį ir sukurs tokias erdves, kurios bus patrauklios visokio amžiaus radviliškiečiams ir miesto svečiams. Tikiuosi įdomių, novatoriškų, gal net kiek netikėtų sprendimų. Pasirinkta teritorija miestui svarbi tuo, kad tai yra ne tik miesto centrinė dalis, bet ir apima senąją, istorinę Radviliškio miesto urbanistinę dalį (ypatingai Vasario 16-osios gatvės ir Laisvės alėjos atkarpose), kuri alsuoja istorija. Norėtųsi, kad atnaujinta erdvė ir rasti netikėti sprendimai atgaivintų Radviliškio miesto centrą, o tada jame atsirastų ir daugiau judesio, gyvybės. Norėtųsi, kad daugiabučių

GAMTOS TAUSOJIMAS – VIENA SVARBIAUSIŲ MISIJŲ

namų fasadai nebūtų tarsi svetimkūniai. Tikiuosi, kad jaunųjų architektų darbuose ras vietą ir ūkininkų turgelio paviljonas, ir aikštelės mažiesiems radviliškiečiams. Taip pat labai norėtųsi, kad Radviliškis neprarastų savo istorinio veido. Išmanusis miestas pirmiausia turi būti patogus gyventi visiems Radviliškio miesto bendruomenės nariams. Žinoma, neapsieinama jame ir be atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo infrastruktūros, informacinių technologijų panaudojimo patogiam gyvenimui galimybių. Ko palinkėtume konkurso dalyviams? Drąsiai priimti konkurso devizu „Išmanusis miestas IV“ iškeltą uždavinį bei iššūkius bei savo kūriniais maksimaliai vizualizuoti į dabartį, technologijomis paremtą ateitį. Tai leistų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo bei gamtinės aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. Žinoma, racionaliai naudojant gamtinius išteklius.

K A I Š I A D O R I Ų R . S AV.

Pokyčiai džiugina

Centrinė miesto aikštė Saulius Jankausko nuotr.

Moderni žalioji zona: baigtas rekonstruoti Kaišiadorių miesto parkas

Atnaujinama Žiežmarių sinagoga. Situacija buvo kritinė

Kaišiadorių miesto centrinėje dalyje esantis Prezidento A. M. Brazausko parkas virto šiuolaikiška ir modernia žaliąja zona, pritaikyta rekreaciniams, poilsio ir sveikatinimo poreikiams. Jaukus parkas tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams vėl tapo pageidaujama vieta leisti laisvalaikį. Kaišiadorių r. savivaldybė didelį dėmesį skyrė viešosioms erdvėms. Iki tol į parko infrastruktūrą nebuvo investuojama daugiau kaip 20 metų. Savo vietą čia atras ir jaunimas, ir suaugusieji, šeimos bei senjorai: atnaujinti takai, sporto ir mankštos aikštelės, greit bus pastatyti šachmatų stalai, jaukiai takų kraštuose prigludę suoleliai jau kviečia prisėsti. Rekonstruota žalioji teritorija pritaikyta ir žmonėms su negalia, atnaujintas apšvietimas, saugumui užtikrinti artimiausiu metu atsiras sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Tvarkydama parką miesto savivaldybė nepamiršo ir vaikų. Jiems įrengtos trys skirtingoms amžiaus grupėms skirtos žaidimų aikštelės. Dauguma po parką mėgstančių pasivaikščioti kaišiadoriečių atkreipė dėmesį, kad pasodinti nauji želdiniai. Kaip neįtikėtinai bus gražu atnaujintame parke pavasarį, kai į naujus namus atkeliavę augalai sulapos visu gražumu!

Permainomis jau kuris laikas alsuoja Žiežmarių miestas (Kaišiadorių r. sav.). Įtraukta į Kultūros vertybių registrą unikali Žiežmarių sinagoga, pastatyta XIX a. viduryje, daug metų buvo paversta sandėliu, laikui bėgant tapo avarinės būklės, o dabar į praeivius žvelgia naujai sutvarkytu fasadu. Visus darbus objekte ketinama baigti iki 2018 m. vidurio. Po statinio pritaikymo visuomenės poreikiams jame vyks kultūriniai ir edukaciniai renginiai, jis bus pritaikytas bendruomenės poreikiams bei Žiežmarių kultūros centro veiklai. Atsinaujinęs istorinis statinys pritrauks daugiau lankytojų. Sinagogos sutvarkymu taip pat siekiama pagerbti didelį indėlį į Lietuvos gyvenimą ir architektūrą įnešusios žydų bendruomenės atminimą ir kultūrinį palikimą. Visoje Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų yra vos 14.

„Žingsnis po žingsnio judame link to, kad Kaišiadoryse atsirastų dar vienas didelis traukos objektas, – pasakoja Kaišiadorių savivaldybės meras Vytenis Tomkus. – Kai kalbame apie miesto veidą, turime omenyje ne tik prekybos centrus, gyvenamuosius ar administracinius pastatus. Viešosios erdvės tarsi pratęsia, nuspalvina kiekvieno žmogaus buitį ir būtį, todėl jos labai svarbios vystant bendruomeniškumą ir gaivinant patį miestą, didinant jo įvaizdį, patrauklumą investicijoms.“ Ne taip seniai visapusiškai miestui atsivėrė ir atnaujinta miesto vizitinė kortelė – centrinė aikštė, skirta visuomeniniams, reprezentaciniams renginiams organizuoti, žmonėms susiburti ir bendrauti. Jai atnaujinti LR ūkio ministerija skyrė 200 tūkst. eurų, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) – 300 tūkst. eurų, apie 184 tūkst. eurų buvo Kaišiadorių r. savivaldybės biudžeto lėšos.

Neįmanoma nepastebėti, kad vienu metu Kaišiadorių r. savivaldybėje vyksta daugybė darbų, tačiau vienas naujausių – A. M. Brazausko parko miesto centre prikėlimas naujam gyvenimui. Juk patrauklios ir visuomenės poreikiams pritaikytos aikštės, parkai, renovuojami kultūrinio paveldo objektai yra vienas pagrindinių miestų gyvybės ženklų.

Tai tik kelios Kaišiadorių r. savivaldybėje šiandien paminėtos vietos, kuriose įvyko džiuginantys pokyčiai, kitos erdvės dar laukia savo atgimimo.

Prezidento A. M. Brazausko parkas

www.altire.lt El.p.: info@altire.lt Kontaktinis asmuo Andrius 8 648 89066 Adresas: Prašiškių g. 53, Riešės sen. Vilniaus raj. SLANKIŲJŲ SISTEMŲ, VIRTUVĖS, VIEŠBUČIŲ IR KAVINIŲ BALDŲ PROJEKTAVIMAS IR GAMYBA

KONKURSAS

SUKURKITE NAMO-X VIZUALIZACIJĄ

PAMATYKITE, KAIP JŪSŲ PROJEKTAS ATSIDURIA ŽURNALE

LAIMĖKITE KELIONĘ Į MILANĄ BEI DAUGYBĘ KITŲ PRIZŲ.

Kviečiame visus architektus, interjero dizainerius ir studentus dalyvauti STRUCTUM rengiamame projekte “Namas-X. Projektas – inovacija”. Daugiau informacijos ir registracija: el. paštu: agne@structum.lt I mob.: +370 686 87 886 I tel. +370 5 208 0335

www.structum.lt

KONKURSAS

KONKURSO „NAMAS –X“ VERTINIMO KOMISIJA Technologijų kūrėjai teigia, kad gyvenimas išmaniuose namuose – vienas malonumas, jie už jus atlieka tūkstančius užduočių, prisitaiko prie jūsų poreikių. Kokie jie turėtų būti, kad mes juose jaustumėmės gerai? Ar tai prabangos dalykas, ar ateities neišvengiamybė? Susipažinkime su projekto vertinimo ekspertais, komisijos nariais, kurie atsakė, kas jų manymų yra išmanumas, koks jų manymu yra/bus išmanusis namas, ko jame reiktų, kad gyventi būtų patogu.

Architektų biuro „KAMJZ“ vadovas, architektas Maciej Jakub Zawadzki Išmanusis namas energijos vartojimo požiūriu yra „tvarus pastatas“. Ir, nors toks objektas dažnai vadinamas „pasyviuoju namu“, aš labiau būčiau linkęs jį vadinti „aktyviuoju namu“, nes tai geriau pagrįstų tokio namo ir aplinkos sąveikos principus. Kompaktiškesnio bei didesnio objekto įstiklinimo ploto iš pietų ir mažesnio iš šiaurės planavimas, kaupiamųjų tamsių medžiagų apdailai naudojimas – tai „senieji“ tradiciniai protingi žmonijos sprendimai, kuriuos taikome šimtmečius. Ir mes šiandien galėtume grįžti prie kai kurių senųjų principų, matomų architektūros pavelde, nes juk net ir labai ekologiškos modernios technologijos, tokios kaip saulės baterijos, vis dar nėra pakankamai draugiškos aplinkai. Beje, tai, kas mane žavi labiausiai, kai kalbame apie inovatyvumą, yra sumaniosios programinės sistemos, leidžiančios valdyti energijos suvartojimą ir ne tik tampančios pramogai skirtais įrenginiais, bet iš tiesų padedančios pagerinti namo gyventojų gyvenimo kokybę.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto prodekanė Skirmantė Mozūriūnaitė Labai svarbu, kad, visoms technologijoms gyvenime judant į priekį, modernumas būtų pritaikytas ir namuose. Išmaniosios technologijos turi atitikti šios dienos visuomenės ir technologinius poreikius, tausoti aplinką, suteikti žmogui kuo didesnę laisvę, geresnį pojūtį, jų priežiūra turėtų būti minimali. Sistemos turėtų pačios save išlaikyti, būti ergonomiškos, taupančios energiją. Išmanusis namas – toks, kuris atitinka šiandienos žmogų, rytdienos kartą, šiuolaikinių technologijų pasaulį. Kai kuriems sunku pereiti nuo paprastųjų technologijų prie išmaniųjų. Bet viskas evoliucionuoja, kuriama tam, kad būtų kuo lengviau žmogui. O dėl pirmo žingsnio žmonės visuomet pilni abejonių, jiems sunku, nes tai savotiškas išėjimas iš to, kas įprasta, priprasta, kasdieniška. Bet reikėtų numatyti ir tai, kad išmaniojo namo gyventojai, žengę tą žingsnį, pateks į kitą komforto zoną. Perėjimas visą laiką sunkus, sudėtingesnis, bet svarbu supranti didelę išmaniųjų technologijų vertę.

„Studijos lape“ vadovas, architektas Tomas Lapė Išmanumas, mano nuomone, slypi tęstinume. Tam tikrame nepertraukiamame ryšyje tarp kūrėjo ir jo kūrinio, kuris pasireiškia ne vienpusiu, bet dvipusiu santykiu. Šis ryšis ištrina ribą, kuri dalija pasaulį į atskiras dalis, ir padaro jį vientisą. Žiūrint šiuo kampu, išmanusis namas yra ne tik daiktas, kuriame galima gyventi, jis tampa ten gyvenančio žmogaus pasaulio tąsa su visomis žmogui reikalingomis tiek utilitariomis, tiek dvasinėmis funkcijomis. Matyt, sugebėjimas tai subalansuoti ir yra gero architekto privilegija ir tuo pačiu atsakomybė. Nuolatinis mokymasis – vienas svarbiausių dalykų architekto gyvenime, atsispindinčių tiek architekto kasdienybėje, tiek realizuojamuose projektuose.

Gražinos Janulytės-Bernotienės studijos vadovė, architektė Gražina Janulytė-Bernotienė Kas yra tas išmanusis namas? Visų pirma tai protas, kurį žmogus įdeda į sumanymus, sukonstruodamas, suprojektuodamas tokį namą. Į tą grupę įeina viskas – ir dizainas, ir tvarios technologijos, ir estetika. Tokios yra būtinos sąlygos žmogui gerai jaustis. O tai, ką mes siaurąja prasme vadiname išmaniosiomis technologijomis, – be jokios abejonės, jos turi įeiti į mūsų kasdienį gyvenimą, nes be to jis jau sunkiai įsivaizduojamas. Mes ne tik pripratome prie ausies turėti mobiliuosius telefonus. Taip yra su visų technologijų diegimu. Nori to ar ne, jos tiesiog atkeliauja, veda į ekologinį mąstymą, tvarumą, saugų gyvenimą, gerina santykį su gamta ir visuomene. Iš tos visumos ir konstruojamas išmanusis namas.

KONKURSAS

Grafikos dizainerė Dovilė Džervutė Išmanusis namas – tai protingas estetikos, funkcionalumo, technologijų ir žmogiškumo balansas. Tai harmonija, užliejanti vos įžengus pro duris ir stiprėjanti su lig kiekviena nauja detale tyrinėjant naujus namus. Dar nuo studijų laikų mane žavėjo architektų ir dizainerių virtuoziškumas gyvenamąją aplinką paversti tobulai patogia ir miela tiesiog būti, kai funkcionalumas integruojamas taip natūraliai, kad susilieja su žmogaus kasdieniais veiksmais. Erdvės, jų suplanavimas, daiktų ir baldų ergonomika tampa tarsi nepastebimi, tiesiog natūrali žmogaus tąsa. Kalbant apie išmaniąsias technologijas ir jų integravimą į kasdienę mūsų veiklą, tai savaime suprantamas procesas. Kasdien mus lydi daugybė išmaniųjų įrenginių, kurie tapo įprasta rutina, ir apie jų egzistavimą net nebesusimąstome. Išmanusis namas – tai nėra vien aklas tarnavimas žmogaus poreikiams. Pirmiausia tai galvojimas plačiau – apie tvarumą, ekologiją, gamtos išteklius, ekonomiškumą ir taupumą. Toks namas turėtų tausoti ir padėti sąmoningai naudoti elektrą, šilumą, vandenį, atsikratyti daugybės papildomų valdymo įrenginių ir jungti viską į bendrą sistemą. Toks namas – tai tikrai ne vien spragtelėjimas pirštais įjungiant elektrinį židinį, pritemdant dirbtinį apšvietimą ir įjungiant virkdančią muziką. Romantika yra gyventi protingame name ir protingai išnaudoti šiuolaikines technologijų galimybes.

Namas - X I projektas - inovacija

Grafinis dizaineris, iliustratorius, architektas Artur Širin Išmanusis namas pirmiausia turi būti patogus ir būti naudingas žmogui, tad turėtų būti ne vien troba, bukai prikimšta elektronikos. Techniniai inžineriniai sprendimai turėtų būti gerai apgalvoti, pritaikyti vartotojui ir nematomi, o prireikus valdomi itin paprastai, todėl nevarginantys ir nekeliantys galvos skausmo.

UAB „Forma“ vadovas, architektas Saulius Mikštas Kokius klausimus ir problemas sprendžia išmaniojo namo technologijos? Tai išskirtinio komforto sąlygų sudarymas „tingiam“ vartotojui. Pagalba šiuolaikinio gyvenimo ritmu vis labiau skubančiam atsakingam vartotojui. Kiekvienas šių aspektų savaip daro įtaką išmaniojo namo modeliavimui ir architektūriniams sprendimams. Man labiausiai rūpi, kaip modernios technologijos ir jų taikymas veikia namo architektūrą.

S TAT Y B A

Bionikos vaidmuo statybų industrijos dokumentikoje VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Gamta – galingiausia kūrėja, suteikusi atspirties tašką žmonijos išradimams bei inovacijoms, nuolat stebinančiomis šiuolaikiškumu, bet taip pat visada primenančiomis ištakas, praeitį, kur viskas prasidėjo.

S TAT Y B A

Viena tokių sričių, sujungiančių ir gamtos jėgą, ir žmogaus atkaklumą, yra bionika. Graikų kalba reikšmę „gyvas“ turintis žodis „bionika“ iš tiesų yra mokslas, tiriantis organizmų struktūros bei jų gyvybinės veiklos principus ir jų pritaikymą techniniais tikslais. Kokie jie? Bionika gali tapti sudėtine inžinerijos, architektūros ar dizaino dalimi. Žinoma, bioninės formos ir principais paremti sprendimai nepastebimi mus lydi kasdien. Tobuli gamtos kontūrai, struktūros dažnai atgimsta žmogaus kurtuose darbuose. Idealūs kūriniai turi analogus gamtoje. Tačiau bionika statybų industrijoje – vis dar neišnaudoto potencialo sritis, kurią vis dažniau siekiama prisijaukinti ir adaptuoti įvairiems sprendimams, susijusiems su novatoriškų miestų progresu ir, žinoma, tvarumu.

Bionika „kasdienybėje“ Gamtos formų ypatybės – daugiafunkciškumas, ekonomiškumas, regeneracija. Būtent šios savybės yra vienos patraukliausių ir kuriant įspūdingus architektūros šedevrus. Bioninė architektūra puoselėja šiuos tikslus. Tai unikali statybos ir projektavo rūšis, kai taikomi augalinės ar gyvūninės kilmės gyvosios gamtos dėsniai, procesai bei formos. Bioninė architektūra yra priskiriama organinės architektūros krypčiai, keliančiai užduotį statyti objektus, kurie architektūriniais sprendimais darniai įsilietų į aplinką.

S TAT Y B A

Pastatuose yra trys pagrindiniai bionikos pritaikymo būdai: bioninės funkcijos, bioninės struktūros ar formos ir bioninės statybinės medžiagos. Tačiau būtina suprasti, kad visais atvejais bionika reaguoja į evoliucijos problemas, su kuriomis susiduria visuomenė. Tikrai stebėtina, kad apie bionikos potencialą ir galimybes kalbama mažai bei retai. Juk dar 1882 m. statyti pradėta Antonio Gaudí Barselonos Šv. Šeimynos (Sagrada Familia) bažnyčia pasitelkė funkcines gamtos formas. Kūrėjas suprojektavo kolonas formuodamas jas kaip išsišakojantį medžių kupolą. Kitas naujausiųjų laikų pavyzdys – architekto Micko Pearce’o dizainas, kuriant Hararėje, Zimbabvėje, esantį centrą „Eastgate“, kurį projektuojant imituotas termito

akmens šilumos aklimacijos mechanizmas. Tame pačiame dešimtmetyje, 1997 m., Bonos universiteto Botanikos instituto direktorius, profesorius dr. Wilhelmas Barthlottas atrado „lotoso efektą“. Šiuo terminu jis pavadino savaiminio valymosi reiškinį, pastebėtą tiriant lotoso lapus, išsiskiriančius unikalia teršalų atmetimo savybe (purvas ir dulkės neprikimba prie lapo paviršiaus). Bionikos ir energinio efektyvumo sąveikos prielaida Bioninės pastatų energinio naudingumo ir bioninės žaliosios architektūros sąveika yra svarbi priemonė, užtikrinanti pastatų ir gamtos aplinkos harmoniją, išlaikant ekologinę pusiausvyrą ir užtikrinant tvarią pastatų plėtrą. Remiantis bioninių technologijų, skirtų statybos

S TAT Y B A

funkcijoms, struktūroms ir medžiagoms, kokybe galima teigti, kad tokie sprendimai yra ilgalaikiai ir efektyvūs (tai nagrinėja mokslininkai Yanping Yuana ir Xiaopingas Yu tiriamajame darbe „Renewable and Sustainable Energy“, 74 tomas). Tyrime analizuojami taikymo būdai ir dalinai stereotipiniai bioninės pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir bioninės žaliosios architektūros atvejai. Pavyzdžiui, aptariama tai, kad, pritaikant gamtos išmintį pastatams, architektūrinės naujovės, naudojančios bionines funkcijas, buvo sukurtos remiantis palankia natūralia ventiliacijos sistema, kuri aptinkama termitynuose. Taip pat nagrinėjama koncepcija, susijusi su pasyviosios statybos technologija, naudojančia saulės energijos išteklius. Teigiama, kad ji gali ne tik pagerinti patalpų šiluminę aplinką, bet ir pasiekti mažą pastatų energijos suvartojimą. Šio eksperimento metu, įkvėpimo semiantis iš mechanikos teorijos, struktūrinių santykių ir natūralių objektų fizinės charakteristikos, buvo pagamintos didelės spinduliuotės konstrukcijos, sukurtos siekiant pagerinti pastatų išteklių efektyvumą. Pastatų paviršiuje naudotas baltųjų lokių kailis, lotosų lapai ir kitos natūralios gyvūnų ir augalų bioninės statybinės medžiagos, taip pat pasitelkti savikoncentracijos, reguliavimo ir priežiūros mechanizmai, leidžiantys pastatams aktyviai prisitaikyti prie aplinkos, efektyviai atspindint simbiotinius santykius tarp archi-

tektūros ir aplinkos bei žaliųjų pastatų su dideliu efektyvumu ir mažo energijos suvartojimu kiekiu vystymąsi. Be to, atsižvelgiant į ekologinius principus ir klimatui pritaikomas dizaino taisykles, tyrime siūlyta bendra „bioninės žaliosios“ architektūros projektavimo koncepcija ir atkreipiamas dėmesys, kad visi ateities moksliniai tyrimai turėtų remtis ekologijos faktoriaus optimizavimu bei integravimu į šiandienos statybas. Bionikos ir 3D sąveika – neišvengiama ateitis? Kas laukia bionikos principų ateityje, nenuilstamai skriejančioje į modernaus progreso realizaciją? Žinoma, architektūra ir statybų industrija vis dažniau atsigręžia į „žaliąją“ koncepciją, tačiau net ir norėdami išlikti etiški negalime paneigti technologijų invazijos, neretai atitolusios nuo tvarumo idėjų. Pirmasis 3D namas jau išspausdintas, tam prireikė vos 24 valandų. Ar įmanoma sulieti šiuos du, atrodytų, skirtingus elementus, kad būtų sukurti unikalūs, inovatyvūs, tačiau ekologiški objektai?

Modulinės pertvaros – ateities lanksčios erdvės koncepcija AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

S TAT Y B A

Dinamiškas verslo pasaulis diktuoja greitai ir patogiai įrengtų biuro, komercinių patalpų poreikį. Vienas sprendimų – modulinės surenkamosios pertvaros, kurioms įrengti nereikia remonto ar papildomų leidimų projektui keisti. Iki šiol modulinėmis pertvaromis buvo vadinamos beveik visos vidinės atitvarų konstrukcijos. Tačiau tendencijos ir projektų užsakovų poreikiai keičiasi – Europą užkariauja berėmio stiklo konstrukcijos su tokiomis savybėmis kaip šviesos laidumas, nebrangi eksploatacija, ilgalaikiškumas, greitas montavimas ir galimybė kiekvienam komercinių patalpų nuomininkui susikurti savitą erdvę. Dinamiškas verslo pasaulis diktuoja greitai ir patogiai įrengtų biuro, komercinių patalpų poreikį. Vienas sprendimų – modulinės surenkamosios pertvaros, kurioms įrengti nereikia remonto ar papildomų leidimų projektui keisti. Iki šiol modulinėmis pertvaromis buvo vadinamos beveik visos vidinės atitvarų konstrukcijos. Tačiau tendencijos ir projektų užsakovų poreikiai keičiasi – Europą užkariauja berėmio stiklo konstrukcijos su tokiomis savybėmis kaip šviesos laidumas, nebrangi eksploatacija, ilgalaikiškumas, greitas montavimas ir galimybė kiekvienam komercinių patalpų nuomininkui susikurti savitą erdvę. Nurodomi didesni garso parametrai Jau penkerius metus ryškėja tendencija biuruose kuo labiau sumažinti formalumo pojūtį. Ilgus koridorius su aklinais kabinetais, išdėstytais abiejose jų pusėse, keičia

S TAT Y B A

atviros erdvės. Nieko keista, kad į rinką vėl grįžta Lietuvoje krizės nušienautų sprendimų patobulintos versijos. Tačiau su jomis ateina ir nauji mitai. Renkantis konstrukcijas būtina atkreipti dėmesį į pertvarų garso izoliacines savybes. Dažnai gamintojai, pagaminę pertvarą su 10 mm stiklu, klientui nurodo, kad akustiniai šių pertvarų parametrai bus 31 dB (RW) (esant 1 000– 3 150 Hz garso dažniui). Deja, net aklina berėmė pertvara turi būti jungiama būtinomis jungtimis, todėl garso izoliacinės savybės natūraliai sumažėja. Tad dažniausiai jau minėtų parametrų konstrukcijai būdinga 27 dB garso izoliacija. Tokį garso stiprumą skleidžia kasdienis negarsus pašnekesys. Jeigu norite patikimesnės garso izoliacijos, teks ieškoti kompromisų ir rinktis dvigubo stiklo berėmę konstrukciją. Bet ir čia daugiau išimčių nei taisyklių. Stiklo storis paprastai priklauso nuo pertvarų aukščio, konfigūracijos, naudojamos furnitūros bei kitų techninių parametrų. Įprastai pertvaroms, kurių aukštis yra iki 3,20 m, naudojamas 10 mm storio stiklas, aukštesnių gamybai rekomenduojama naudoti 12 mm stiklą. Įrengiant pertvaras, kurių aukštis viršija 3,80 m, dažniausiai tenka projektuoti papildomas metalines konstrukcijas arba standumo briaunas iš laminuoto stiklo. Tai labai brangina projekto vertę, todėl dažniausiai pasirenkama alternatyva – daryti modulines pertvaras, nesiekiančias lubų, t. y. ne viso aukščio. Turbūt nereikia net minėti, kad šis sprendimas garso izoliaciją sumažina iki praktiškai minimalaus.

Modulinės konstrukcijos – lyg transformeris Projektuojant biurų interjerą ir vidines erdves vis svaresnį balsą turi verslo centre dirbsiantys žmonės. Jeigu nuomininkas išsikrausto, į jo vietą atėjęs naujas klientas greičiausiai norės transformuoti erdvę pagal savo poreikius. Štai ir priartėjame prie pagrindinio pertvarų pranašumo – modulines konstrukcijas galima keisti, išvengiant sienų griovimo ar apdailos darbų, specialių leidimų ir kitų formalumų dėl projektų keitimo. Kartą berėmių stiklo konstrukcijų pardavėjas pasakojo, kad jam teko išmontuoti 400 m2 ir vėliau iš jų surinkti 300 m2 modulinių pertvarų. Tokių konstrukcijų gamintojai priduria, kad iki 95 % surenkamų mobiliųjų sistemų galima permontuoti. Nors stiklinių pertvarų negalima sandėliuoti, galimybė jas panaudoti antrą kartą alternatyvų neturi. Ir vis dėlto architektus taip dažnai atgraso modulinių konstrukcijų kainos, kad jie nespėja įvertinti šio – transformacijos galimybių – fakto. Juk, jeigu surenkamųjų modulinių pertvarų kainą lyginsime su gipso kartono pertvarų kaina, matysime, kad šios yra 0,4–0,6 karto pigesnės už surenkamąsias pertvaras. Deja, remonto ir apdailos sąnaudos, keičiant pertvaras, ypač padidina nurodytą skaičių. Modulines ir gipso kartono pertvaras lyginti sudėtinga ir technologiniu aspektu. Surenkamųjų modulinių pertvarų profiliai gaminami iš šaltai valcuoto plieno, paviršius

S TAT Y B A

norima spalva padengiamas milteliniu būdu. Jie lengvi, tvirti, atsparūs UV spindulių poveikiui, parduodami su mažiausiai 20 metų gamintojo garantija ir Europos Sąjungos sertifikatais. Todėl gipso kartono savikainos ir ilgalaikiškumo santykis linksta ne gipso kartono pertvarų naudai. Kita vertus, nepaisant to, kokias pertvaras rinksitės, projektuojant atskiras erdves būtina išlaikyti proporcijas. Projektuojant išsaugomos estetikos proporcijos Pagrindinė taisyklė projektuojant atskiras zonas yra būtinybė įvertinti erdvės paskirtį ir išlaikyti estetikos proporcijas. Erdvės planuojamos atsižvelgiant į darbo vietų skaičių, dirbančiųjų poreikius, lankytojų srautą, neignoruojant komforto ir būtinų patalpų poreikio: bendrų erdvių, poilsio vietų, drabužinės, dažnai pageidaujamos virtuvėlės, o kartais – net sporto salės. Šiuo metu itin populiaru užmaskuoti technines pertvarų jungtis. Dizainerių ir architektų mėgstamos plonos linijos, subtilūs sprendimai sulaukia vis didesnio populiarumo. Modulinės konstrukcijos montuojamos tik pabaigus pakabinamųjų lubų, sienos apdailos ir grindų dangos tiesimo darbus. Montuotojai naudoja specialius įrankius, specialius gamykloje paruoštus tvirtinimo elementus. Visi pertvarų jungimo ir tvirtinimo prie stacionarių konstrukcijų taškai lengvai pasiekiami. Tad montuotojų komanda pertvaras gali surinkti beveik žaibiškai. Paprastai 100 m2

erdvėje pertvarų sumontavimas neužtrunka ilgiau nei kelias darbo dienas. Išmontavimas – taip pat panašų laiką. Lietuvoje modulinės konstrukcijos įrengtos tokiuose verslo centruose kaip: „Grand Office“, „Atea“ ir „Business Park 4“, „Premium“, „K29“, „Quadrum“, „Uniq“ ir kt.

S TAT Y B A

Modulinės pertvaros erdvėms planuoti AIRIDA DAGIENĖ

Keičiant modulinių pertvarų išdėstymą, galima suteikti viešosios erdvės interjerui funkcionalumo, jaukumo, individualumo ir originalumo. UAB „Office Decisions“ – Baltijos regiono tokių pertvarų rinkos lyderė, čia visuomet rasite pasiūlymų šiuolaikiškai lanksčios erdvės koncepcijai, kurios esmė – maksimaliai išnaudoti interjero erdvės planavimo ir struktūravimo galimybes verslui.

Nepakeičiamas sprendimas biurų valdytojams ir nuomininkams Patalpoms įrengti, pertvarkyti ir jų apdailai gali būti naudojamos trys populiarios statybinės sistemos. Tai Lietuvoje mažai žinomas pertvarų įrengimo būdas monoblokai, surenkamosios modulinės pertvaros ir dažniausiai naudojamos Lietuvoje gipskartonio pertvaros. Modulinės pertvaros – modernaus interjero elementas, leidžiantis kurti funkcionalią, individualius poreikius tenkinančią šiuolaikinę verslo erdvę, kuri privalo turėti galimybę lengvai ir greitai būti transformuojama. „Ypatinga modulinių pertvarų konstrukcija leidžia be didelių išlaidų koreguoti jų padėtį erdvėje“, – sako UAB „Office Decisions“ vadovas Darius Kšivickas. Jos ne tik turi būti lengvai sumontuojamos, bet prireikus ir išmontuojamos, kad, keičiantis pastato šeimininkams, nuomininkams nebūtų vargo plotą suskirstysi pagal savo poreikius, išsikraustant nebūtų sunku išsivežti jas į kitą vietą. Didžiausią UAB „Office Decisions“ produkcijos asortimentą ir sudaro modulinės pertvaros. Įmonės patirtis, įgyta specializuojantis šiose srityse, leidžia plėtoti universalumo ir aukštos kokybės standartus, įrengiant viešosios paskirties patalpas. „Palyginkime jau paminėtų pertvarų sistemų įrengimo kainą, – pataria įmonės vadovas D. Kšivickas. – Jeigu surenkamųjų modulinių pertvarų kainą prilygintume vienetui, tai monoblokų kaina būtų du kartus didesnė, o gipskartonio pertvarų – 10–20 % mažesnė už

S TAT Y B A

surenkamųjų pertvarų kainą. Rodos, akivaizdi gipskartonio persvara. Tačiau galutinis rezultatas išaiškėja tik pabandžius pertvarkyti jau įrengtas patalpas. Gipskartonio pertvaros turi būti griaunamos ir išmetamos, tuomet statomos naujos. Na, o esamos pertvaros iš surenkamųjų modulių gali būti panaudotos keletą kartų. Ir tai dar ne visi modulinių pertvarų pranašumai. Jos vertinamos dėl švaraus darbo proceso – nėra atliekų, pritaškyto glaisto, dulkių, dažų kvapo. Pagaminti profiliai pristatomi į darbų vietą, kur juos lieka tik supjaustyti, sujungti ir pritvirtinti prie esamų grindų ir lubų. Aktualus pranašumas – greitas montavimas. Svarbu ir tai, kad įrengiant surenkamąsias pertvaras gaunama „gamyklinė“ kokybė ir estetinė išvaizda, tad rezultatas aiškiai prognozuojamas iš anksto.“ UAB „Office Decisions“ produktai įvertinti tarptautiniais sertifikatais, atsparūs ugniai, gerai izoliuoja garsą, modulines pertvaras galima rinktis iš gausios apdailos detalių ir spalvų gamos, yra įvairių užpildymo būdų. „Line“ ir „1:10“ pertvarų sistemų išskirtinumai Modulinių pertvarų gamintojo „Dynamobel“ atstovas Lietuvoje UAB „Office Decisions“ specializuojasi šioje srityje beveik 20 metų. Bendrovės vadovas D. Kšivickas sako, kad šio gamintojo modulinių pertvarų sistema „Line“ yra „M92“ įpėdinė – didžiąja dalimi dėl naujo jos dizaino, kuris tendencingai tinkamas naudoti šiandienei minimalistinei architektūrai. Kalbant apie didelį standartinių modulių ir montažų asortimentą, jos patrauklus dizainas, tikslesnis pjūvis ir mažesnis už pirmtakės svoris užtikrina daugybę jos pritaikymo galimybių, todėl sistema puikiai tinka įgyvendinant bet kurį erdvės atskyrimo sprendimą. Kai kurie nauji sprendimai turi tolygiai įstatomas duris su vyriais (tiek su stiklu, tiek aklinas) ir stumdomąsias duris su vidiniu durų stumdymo mechanizmu. Dar vienas vertas paminėti aspektas – apdailos variantų įvairovė. Sistemos „Line“ aklinos dalys gali turėti medžio, melamino, vinilo ir metalo apdailą. Matomus

profilius taip pat galima rinktis anoduotus bei įprastų metalo atspalvių pagal RAL spalvų paletę. Sistema „Line“ skirta greitai ir lengvai surinkti, todėl daug reikalavimų keliančioje biurų su pertvaromis rinkoje ji yra itin konkurencingas sprendimas, sumažinantis išlaidas, palyginti, pavyzdžiui, su dabartiniu „M92/11 Crystal“. Sistemos „1:10“ linijų santūrumas, elegancija bei kruopščiai parinkta įvairi apdaila natūraliai įsilieja į pavyzdines verslo erdvių zonas. Sukurta technologija užtikrina estetišką bendrąjį vaizdą, o struktūriniai komponentai paslepiami už dekoratyvinių paviršių. Tai sistema, suprojektuota skirtingiems pertvarų statymo poreikiams tenkinti: nuo sričių, kurios atskirtos įstiklintais moduliais, norint užtikrinti atviros erdvės pojūtį, iki visiškai privačių zonų su aklinais moduliais. Kiekvienos erdvės akustikos reikalavimai skirtingi, todėl sistema „1:10“ padės kiekvienu atveju, kai reikia pasiekti garso sulaikymą iki Rw 46 dB. „Line“ ir „1:10“ – tai modulinių pertvarų sistemos, sukurtos šiandienės rinkos poreikiams. UAB „Office Decisions“, Rygos g. 6, LT-05270 Vilnius I mob. +370 656 31 177 I www.officedecisions.lt I el. paštas darius@officedecisions.lt I Išmanieji stiklai – www.officedecisions.lt/lt/ismaniuju-langu-technologija

S TAT Y B A

„CLEANEO SINGLE SMART“ AKUSTINĖS PLOKŠTĖS – PROTINGAS SPRENDIMAS Patalpų akustika apibūdina garso „elgseną“ erdvėje. Tinkama, efektyvi akustika lemia mūsų gerą savijautą, o nekokybiški sprendimai – išprovokuoja įvairias su garso pertekliumi ir triukšmu susijusias problemas. Kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti visavertį gyvenimą? Ar tai įmanoma?

Efektyvios akustikos svarba Akustika patalpoje sukuria komfortą. Akustinės medžiagos daro įtaką garso sklidimui ir tam, kaip mes jį girdime. Dėl šios priežasties mums malonu būti toje patalpoje, kurioje akustika gera. Tokioje patalpoje jaučiame komfortą, galime sklandžiai susikalbėti, girdime, ką mums sako kiti, todėl nežalojame sveikatos. Juk nuolatinis triukšmas veikia mūsų gebėjimą susikaupti, ilgainiui gali lemti galvos skausmus, nuovargį, nerimą. Efektyvi akustika reikalinga ir individualiuose namuose, ir biuruose, kuriuose praleidžiame tiek pat, o kartais net daugiau laiko. Vis dėlto namų ir, pavyzdžiui, administracinių patalpų akustika yra skirtinga. Individualių namų akustika įprastai būna geresnė, lyginant ją su didelių biuro patalpų akustika. Taip yra dėl to, kad namų patalpose įprastai būna daugiau minkštų paviršių, baldų, kilimų. Be to, tokių patalpų aukštis dažniausiai būna mažesnis, tad ir pats garsas patalpose sklinda visiškai kitaip. Biuruose dažniausiai vienu metu būna daug žmonių, jie daug kalba, kyla triukšmas, be to, biuro patalpos yra nepalyginamai didesnio tūrio, ten yra daug kietų paviršių, stiklo konstrukcijų, kas sukuria daugelio atspindžių, aidėjimą, neaiškų garsą, todėl tokioje patalpoje tampa sunku susikalbėti, mes jaučiamės nepatogiai ir nejaukiai. Gyvenamosiose patalpose dažniausiai yra tyliau, išskyrus tuos atvejus, kai interjere vyrauja kieti paviršiai, nėra kilimų, užuolaidų, yra daug stiklo konstrukcijų – tuomet akustikos aktualumas tampa kur kas didesnis. Jeigu tokioje patalpoje surengiame vakarėlį, klausomės muzikos ar žiūrime filmą per namų kino sistemą ir garsą norime gir-

dėti kokybiškai, aiškiai ir be atspindžių, tai padaryti gali būti sudėtinga – garsas bus neaiškus, aidės, kels nuovargį. Taigi tokiais atvejais akustika tampa ypač svarbi ir individualiuose namuose. Žinių trūkumas provokuoja klaidas Akustikos problemų jau pastatytuose biuruose netrūksta, ypač esant minimalistinio pobūdžio interjerams. Įmonių pastatai turi stiklinius fasadus, įrengta daug stiklinių pertvarų viduje, vis dažniau atsisakoma kiliminių dangų, vietoje jų įrengiamos kietos medinės ar PVC dangos, kurios labai atspindi garsą. Dėl to atsiranda aidas, susidaro žemo komforto sąlygos ir jas reikia koreguoti. Deja, problemų kelia ir tai, kad akustika dažnai suvokiama kaip garso izoliacija, todėl supratimas, kaip garsas sklis, atsispindės ir aidės aplinkoje, yra gana žemas – tų žinių rinkoje yra kol kas labai nedaug ir tik specializuotos mokyklos ar muzikos klasės ieško sprendimų. Na, o paprastoms patalpoms tokių sprendimų neieškoma, nedaroma specialių akustinių projektų ir dažnai akustinį komfortą pavyksta pasiekti tik dėl patalpų geometrijos, baldų išdėstymo ir pan. Jei neišeina pasiekti tinkamos akustikos įrengiant patalpas, ieškoma sprendimų, kaip ją gražiai ir efektyviai pagerinti jau įrengtose patalpose. Kokybiška ir stilinga akustika Šiuolaikiniuose interjeruose norima lygių, švarių paviršių, derančių prie kitų interjero elementų, kuriuos būtų lengva derinti tarpusavyje ir kurie labai gerai veiktų

S TAT Y B A

akustiškai. Taigi stilingas akustikos sprendimas yra lygus, lengvai atrodantis, interjero negadinantis sprendimas. Problemų, rodos, daug. O norint jas eliminuoti reikia imtis kokybiškų, sistemingų veiksmų... Tad kyla klausimas – ar sprendimas iš viso yra? Taip. Jau 20 metų Lietuvoje veiklą vykdanti UAB „Knauf“ jį rado. Tai – „Knauf“ akustinės plokštės „Cleaneo Single Smart“. Jos yra tolygaus paviršiaus ir kabinamos ant labai plonų, lengvų troselių (atrodo lyg plokštė sklando erdvėje). „Cleaneo Single Smart“ galima montuoti pasirinktame aukštyje, įmanoma ir pasirinkti norimą spalvą, turinčią įtakos interjero dizaino sprendimams.

ro balti, pilki ir tamsiai pilki atspalviai. Plokštės „Cleaneo Single Smart“ tinkamos tiems, kurie ieško netradicinių sprendimų. Jos tinka visų tipų pastatams ir patalpoms – nuo gyvenamosios iki visuomeninės paskirties. Kad ir koks būtų objektas, plokštę įrengti visuomet lengva. Jos įrengimo metu neteršiama aplinka, netrukdomi kiti procesai. Pavyzdžiui, meistras, atėjęs vakare po darbo, per kelias valandas gali pakabinti plokštes ir tai netrukdys darbui ar kitai veiklai. O jeigu mokyklos patalpos įrengiamos po pamokų, iš ryto vaikai jau galės dirbti ir mokytis akustiškai tvarkingoje patalpoje ir nereikės stabdyti veiklos.

„Cleaneo Single Smart“ akustines plokštes galima naudoti tiek luboms, tiek sienoms. Taip pat verta paminėti – jeigu plokštė nuleidžiama daugiau nei 1 m nuo lubų, jos akustinės savybės dvigubėja, nes ji akustiškai veikia iš dviejų pusių. Jos sumontavimas ir pakabinimas užtrunka neilgai, nereikia jokių specialių įrankių ar medžiagų. Plokštės priežiūra labai paprasta. O pagrindinę spalvų gamą suda-

„Cleaneo Single Smart“ akustinės plokštės yra sumanus pasirinkimas, kai ieškoma efektyvaus sprendimo, galinčio pagerinti gyvenimo kokybę. Nieko keista – juk „Knauf“ siekia užtikrinti geriausių gaminių pasiūlą. Įmonės specialistai prisiima atsakomybę ir įsipareigoja tiekti novatoriškus, aukščiausios kokybės produktus, atitinkančius šiuolaikinio žmogaus poreikius.

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti tinkamas medžiagas, skambinkite į „Knauf” informacijos centrą I tel. +370 5 213 2222 arba rašykite I el. p. info@knauf.lt

S TAT Y B A

Funkcionalumas ir kokybė – SINIAT Kokia bus garso izoliacija, priešgaisrinės saugos parametrai, ar bus patikimas ir ilgas eksploatavimo laikas, ar bus išlaikomas erdvių funkcionalumas – tai tik dalis svarbių klausimų, kuriuos užduodame sau planuodami pastatus ir jų vidines erdves. O pastatę statinį susiduriame su aiškios dokumentacijos, sertifikatų ar deklaracijų konkretiems parametrams poreikiu. Akivaizdu, funkcionalūs sprendimai būtini. Tačiau svarbu suprasti, kad tik naudodami sertifikuotas sistemas galime tikėtis norimų rezultatų. Todėl būtina rinktis patikimus gamintojus, tokius kaip SINIAT. SINIAT – belgams priklausanti įmonė, gaminanti ypač kokybiškas sertifikuotas sausosios statybos sistemas. SINIAT – yra pirmoji įmonė, kuri savo sausosios statybos sprendimams, pavadinimu „Nida“, išduoda atitikties deklaracijas visam vientisam sprendiniui – sertifikuotai sistemai su CE ženklinimu. SINIAT deklaracijos su CE ženklinimu galioja ne vien Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse. Suprojektavus pastatą su gamintojo SINIAT sistemomis „Nida“, jis gali būti statomas bet kurioje ES šalyje. Tai ypač patogu, nes gamintojas sąžiningai deklaruoja ir atsako už parinktos sistemos (sprendimo) technines charakteristikas, kurių pagrindinės yra atsparumas ugniai ir garso izoliacija (ypač aktualu pertvarų sistemoms). SINIAT interneto svetainėje projektuotojams siūloma atsisiųsti analogų neturintį „SINIAT sausosios statybos sprendimų“ katalogą, pagal kurį labai lengva išsirinkti pageidaujamą konkrečius parametrus atitinkančią sistemą ir ją specifikuoti projekte. Patogu, kad skaičiuojant sąmatas nurodomos konkrečios sistemos sąnaudos 1 m2. Pranašumas, kad gamintojas „nepririša“ prie konkretaus gamintojo izoliacinės vatos medžiagos, tačiau kataloge nurodomi ir mažiausi privalomi specifiniai vatos parametrai, atsižvelgiant į priešgaisrinius ar akustinius parametrus. SINIAT interneto svetainėje rasite ir gaminių katalogą, kuriame pateiktas didelis gaminių asortimentas, taip pat ir specialios plokštės, atitinkančios aukštus priešgaisrinius („Ugnis Plius“) reikalavimus, universalios garso izoliacijos, atsparumo smūgiams, ugniai ir drėgmei („Tyli“, tipas DFH1IR) ar ypač atsparios drėgmei HYDRO su specialaus audinio, ne kartono danga, plokštės, kurios gali būti pritaikytos ir luboms su perforacijomis akustinei absorbcijai. Išskirdamas sprendimus, turinčius aukštus garso izoliavimo parametrus, sertifikuotų sausosios statybos siste-

mų gamintojas SINIAT siūlo rinktis sistemas su unikalia gipskartonio plokšte „Tyli“, tipas DFH1IR. Šios gamintojo SINIAT gipskartonio plokštės „Nida“ ypatingos, nes jų jungčių briaunos pagamintos taip, kad plokščių siūles galima patikimai sujungti glaistu. Kadangi šios plokštės yra universalios, t. y. ne vien suteikiančios puikius garso izoliavimo parametrus, bet ir atsparios ugniai, smūgiams, drėgmei, išvengiama esminių montavimo pagal patalpų paskirtį klaidų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į šių plokščių drėgmės įgeriamumą. Jis gerokai mažesnis, nes plokštė yra H1 parametro, kai kitų gamintojų plokštės dažniausiai yra H2. Tai itin patogu, ypač projektuojant viešbučius, biurus, apartamentus ar namus, kai objekte naudojamos vieno tipo plokštės, t. y. „SINIAT Nida Tyli DFH1IR“. Tokiais atvejais nepadaroma klaidų, nes plokštės iš esmės tinka visoms standartinėms patalpoms, o montuojant negaištama laiko, sprendžiant, kur ir kokio tipo plokštes montuoti. Be to, su plokštėmis „SINIAT Tyli“ galima įrengti ir plonas pertvaras, turinčias pakankamai aukštus garso izoliavimo rodiklius. Naudojant gamintojo SINIAT sertifikuotas sistemas „Nida“, galima pasiekti įvairius garso izoliacinius parametrus. Dažniausiai garso izoliacijos rodiklis Rw yra nuo 33 dB iki 75dB, atsižvelgiant į pertvaros konstrukcijos sudėtį. Pavyzdžiui, pertvara, susidedanti iš abiejų SINIAT 100 mm pločio metalo profilių karkaso pusių su dviem sluoksniais po 12,5 mm „SINIAT Tyli“ gipskartonio plokščių (2 x 12,5 + 2 x 12,5 mm), akustinis pertvaros garso izoliacijos rodiklis Rw = 63 dB, ugnies atsparumas (R)EI = 120. Pertvarų garso izoliacijai didžiulę įtaką turi gipskartonio plokščių tipas, jų storis, pertvarų montavimo kokybė. Akustinės izoliacijos parametrus galima pagerinti naudojant daugiau plokščių sluoksnių, įtaką turi ir siūlių įrengimas – būtina, kad sujungimo siūlės būtų uždengtos ir persidengtų kiekviename montuojamo gipskartonio sluoksnyje ir kokybiškai užglaistomos glaistu SINIAT MAX. Be kitų veiksnių, kurie turi įtakos garso izoliacijai, taip pat labai svarbus montavimas, pertvaros konstrukcijos sumontavimo tikslumas, pavyzdžiui, siūlių jungtys, plokščių jungčių sandarumas ant montuojamos konstrukcijos, akustinės izoliacinės juostos naudojimas po perimetriniais profiliais, montavimo ir instaliacinių kanalų sandarumas, tinkama konstrukcija vidinėms pertvaroms sujungti su atraminėmis sienomis, akustinių tiltelių pašalinimas nuo instaliacinių elektros dėžučių, vėdinimo ir kitų kanalų izoliacija.

S TAT Y B A

Izoliacinės medžiagos pertvarose įtaka garso izoliacijai

Garso sugertis

Akustinės izoliacijos atveju svarbus izoliacinės medžiagos (vatos) storis, o tankis (ir vatos tipas, pavyzdžiui: mineralinė, stiklo ar akmens) šiuo atveju nėra esminis. Į tankį būtina atsižvelgti projektuojant priešgaisrines pertvaras. SINIAT unikaliame sisteminių sprendimų kataloge išsamiai pateikia minimalius privalomus reikalavimus vatai akustiniams ir priešgaisriniams reikalavimams užtikrinti. SINIAT leidžia naudoti bet kurio gamintojo vatą, o tai yra didžiulis pranašumas. Izoliacinės medžiagos stoka sumažina pertvarinių sienų izoliaciją nuo kelių, jei tai yra vieno profilio karkaso konstrukcijos pertvaros su vieno sluoksnio gipskartonio plokšte, iki dešimčių decibelų dvigubo profilio karkaso pertvarų sienų konstrukcijų atveju.

SINIAT, kaip kokybiškų sertifikuotų sisteminių sprendimų gamintojas ir pirmasis, turintis aukščiausio lygio dokumentaciją sausosios statybos sistemoms, t. y. sistemų deklaracijas su CE ženklinimu, vykdytojas, gamina labai didelį asortimentą akustinių sisteminių sprendimų su gaminiais, tokiais kaip plokštės SONIC. Daugumos sisteminių sprendimų su plokštėmis SONIC sugerties koeficientas yra nuo 0,55 iki 0,70 %. Taip pat yra ir garsą sugeriančių lubų sertifikuotų sistemų su priešgaisriniais parametrais (R)EI iki 120 min. Gamintojo SINIAT plokštės SONIC – tai sienoms ir dažniausiai luboms skirtos įvairių perforacijų garsą sugeriančios gipskartonio plokštės. Perforacijos, pereinančios kiaurai visą plokštę, vienoje iš plokštės pusių yra uždengtos specialia garsą sugeriančia medžiaga. Šios plokštės puikiai sugeria garsą ir neleidžia jam „atsimušti“ nuo patalpos plokštumų. Garso sugerties koeficientai yra įvairūs ir priklauso nuo šių plokščių modelio, jų montavimo aukščio ir naudojamos vatos storio. Ypač drėgnoms patalpoms, pavyzdžiui, baseinams SINIAT siūlo naudoti specialias plokštes HYDRO, kurios gali būti ir perforuotame variante garso absorbcijai užtikrinti.

Sertifikuotų sisteminių SINIAT profilių įtaka garso izoliacijai Keisdami profilių plotį (pavyzdžiui, nuo 50 iki 100 mm) ne vien didiname pertvarinių konstrukcijų standumą ir statymo aukštingumą, bet galime pasiekti ir geresnius garso izoliacijos rodiklius maždaug apie 6 dB. Naudodami dviejų lygiagrečiai išdėstytų metalo profilių karkaso konstrukciją, papildomai garso izoliacijos rodiklį dar pagerintume, pavyzdžiui, lyginant sieną iš viengubo 100 mm pločio karkaso ir dviejų 2 x 50 mm lygiagrečiai išdėstytų karkaso konstrukcijų, dvigubo karkaso siena turės 5 dB geresnį izoliacinį rodiklį.

Šiuolaikines su CE ženklinimu sistemų deklaracijas konkrečiam sistemos komplektui ir kitą informaciją galima lengvai atsisiųsti gamintojo svetainėje www.siniat.lt. SINIAT gaminiais prekiauja specializuotos statybinių medžiagų parduotuvės visoje Lietuvoje. Projektų rinkoje Lietuvoje SINIAT „Nida“ sausosios statybos sistemas šiuo metu vis sparčiau naudoja tiek dideli projektų vystytojai, tiek ir pavieniai meistrai.

NAUJIENA!

SINIAT SAUSOS STATYBOS SISTEMOS

Pristatome Jums sertifikuotų Siniat “Nida” sistemų katalogą. Lengvai pasirink reikiamą, specifikuok, projektuok! Siniat “Nida” sistemos turi eksploatacinių savybių deklaracijas sistemai su CE ženklinimu!

www.siniat.lt

S TAT Y B A

Bene šilčiausios rinkoje slankiųjų durų sistemos Šiuolaikinio namo statybose, vis dažniau mūrinės namo sienos keičiamos dideliais, vitrininiais langais, o paprastos durys – slankiosiomis sistemomis. Dėka didelių stiklo plokštumų į namus patenka kur kas daugiau natūralios šviesos, o taip pat atsiranda galimybė gėrėtis vaizdais už lango. Vis tik išsirinkti kokybiškas, patikimas ir puikiomis šiluminėmis savybėmis pasižyminčias duris, apie tai nieko neišmanančiam pirkėjui, gali tapti išties nelengvu išbandymu. Todėl „TIKS langai“ siūlo, ko gero, šilčiausias rinkoje slankiąsias HS tipo duris. Pakeliamos ir stumdomos durys iš kitų plastikinių durų išsiskiria itin žemu slenksčiu ir dideliais gabaritais. Beveik su grindimis susilyginantis slenkstis, kuris taip pat pasižymi ir puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis, nesukuria papildomo barjero, galinčio trukdyti vaikštant. O masyvių konstrukcijų (varčios svoris gali siekti iki 400 kg) dėl jose sumontuotų aukštos kokybės mechanizmų, varstymas yra itin paprastas ir lengvas. Norėdami užtikrinti, kad kiekvienas klientas galėtų išsirinkti individualius poreikius atitinkančias slankiąsias duris, „TIKS langai“ siūlo net 7 skirtingas HS tipo durų komplektacijas – Silver, Gold, Platinum, Diamond, Basic, Standart ir Premium. Daugiau informacijos ieškokite internetiniame „TIKS langai“ puslapyje www.tikslangai.lt Nemokamas telefono numeris 8 800 22 225, el. paštas info@aveplast.lt, www. tikslangai.lt

Natūralių augalų sienos | Akustinės sienos Augalų paveikslai I Samanų sienos | Stabilizuoti medžiai

NATŪRALUS STABILIZUOTI AUGALAI www.gajadecor.lt

ecobuild

06-08 March 2018 / ExCeL, London

The future of the built environment is here

Timber

Concrete

Infrastructure

Green & Blue Infrastructure

Offsite

Energy & HVAC

Building Performance

District Energy

Presenting the futurebuild districts The â&#x20AC;&#x2DC;must goâ&#x20AC;&#x2122; event in the construction industry calendar for forward thinking professionals and influencers.

#ecobuild

ecobuild 2018 will present the latest technology, the freshest thinking and materials to keep you at the forefront of the industry. The centrepiece will be the comprehensive conference programme

/ecobuildnow

curated by top industry fi gures. Surrounding this will be a series of futurebuild districts, each exploring a different aspect of the built environment.

/ecobuildnow

SUPPORTED BY

/ecobuild_now

Be part of something special +44 (0)20 3011 2540

info@ecobuild.co.uk www.ecobuild.co.uk #ecobuild

ecobuild-uk

ALUCOBOND – išskirtinės kokybės ir ypatingos sudėties medžiagos, pasižyminčios neribotomis panaudojimo galimybėmis. Dizainas, inovacijos ir aukšti darbo bei gaminių standartai leidžia sukurti įvairius architektūrinius sprendimus, tokius kaip kelių dimensijų (3D) fasadai, atskleidžiančius neįtikėtinai modernias ir autentiškas formas.

www.alucobond.com I www.alucobond.lt Oficialus atstovas Baltijos šalims Gediminas Senkus, +370 686 65 648, gediminas.senkus@alucobond.lt I Lvovo 25 (3 Būrės), Vilnius

Šiuolaikinių pastatų fasadai: nuo atspindinčių grožį iki valančių orą GIEDRĖ LINDEN

S TAT Y B A

Pirmąjį įspūdį apie pastatus nulemia jų fasadai. Juos pastebime pirmiausia, pagal fasadą nuspėjame, kas mūsų lauks, įžengus į statinio vidų Šiandienos pastatų fasadams keliami ne tik estetiniai reikalavimai. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip fasadai gali pagerinti pastatų šilumos, garso, vandens izoliacijos ir kitas savybes, sutaupyti energijos ar net prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimų. Tad kokias fasadines apdailos medžiagas gali pasiūlyti šiandienos tiekėjai ir gamintojai? Racionalūs sprendimai Vieni populiariausių yra tinkuojamieji fasadai. Tokius rinktis ypač racionalu, jeigu pastatas nėra aukštas. Juolab kad pastaruoju metu smarkiai išsiplėtė fasadinių apdailos medžiagų pasirinkimas: tiek dekoratyvinio tinko, tiek ir sienų dažų. Lietuvos rinkoje jau yra modeliuojami mineraliniai tinkai, kuriais galima labai įvairiai dekoruoti pastato sienas ir išgauti lygų, pašiauštą, dryžuotą, brūkšniuotą, raižytą ar kitokį paviršių. Taip pat yra specialių papildomą efektą suteikiančių dangų ir įvairių dažyvių, kurios leidžia fasade atkartoti įvairias medžiagas – medieną, plytų mūrą, betoną ar net blizgias it metalas dangas, išgauti įvairias spalvas ir taip suteikti pastatui išskirtinę išvaizdą. Maža to, naujos kartos fasadų apdailos produktai sukurti taip, kad ne tik suteiktų statiniui išskirtinę išvaizdą, bet ir užtikrintų ilgalaikę jo apsaugą nuo neigiamų aplinkos veiksnių: blu-

S TAT Y B A

kimo, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, fasado įkaitimo vasarą, kas gali lemti šiltinimo medžiagų deformacijas ir kt. Unikali fasadų apdailos medžiaga yra ir lanksčios mineralinės klinkerio plytelės, pagamintos iš specialiai surūšiuoto kvarcinio smėlio, nenaudojant cemento, todėl tinkamos klijuoti ir ant kampų. Tokios plytelės padeda nebrangiai ir be didelių darbo sąnaudų išgauti estetišką, stilingą ir patvarią sienų dangą. Tviskantys aliuminio ir stiklo fasadai Dauguma naujos kartos pastatų Lietuvoje ir kaimynėje Latvijoje tviska aliuminio ir stiklo fasadais. Tai – nieko keista. Aliuminis dėl unikalių savybių puikiai tinka šiuolaikiniams sudėtingų geometrinių formų pastatams. O stiklo fasadai vertinami dėl mažesnio svorio, paprastesnės priežiūros ir šviesos laidumo. Jie estetiškai atrodo, neužgožia pro langus atsiveriančios panoramos ir labiau paklūsta architektų vaizduotei. Stiklo konstrukcijos išsiskiria vis didesniu ilgalaikiškumu, atsparumu atmosferos poveikiui, vibracijai, smūgiams, triukšmui ir pan., o aukštas šilumos izoliacijos savybes galima pasiekti, pavyzdžiui, naudojant stiklo paketus su vakuumu tarp stiklų. Šiuolaikinės technologijos leidžia į stiklo paketus integruoti fotovoltinę sistemą, kuri saulės spindulius paverčia elektra ir gali generuoti energiją net apniukusiomis dienomis. Taip pat yra stiklų, kurių saulės energijos laidumą galima reguliuoti automatiškai arba patiems, atsižvelgiant į saulės apšviestumą ar temperatūrą. Stiklo fasadai lėmė ir automatinių apsaugos nuo saulės sistemų išpopuliarėjimą. Tokios sistemos vasarą patalpas saugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir neleidžia joms prikaisti, o šaltuoju metų laiku gali būti atidengiamos ir leisti į vidų patekti daugiau šilumos. Paslepia arba atspindi Ne mažiau įspūdingi yra veidrodiniai fasadai. Jie padeda praplėsti erdvę, pakeisti įprastų architektūrinių formų suvokimą, paslėpti pastatą gamtoje, kad jis tarsi išnyktų savo atspindėtoje dangaus žydrynėje ar miško laukymėje, arba atspindėti ką nors įspūdinga. Daugiau nei prieš dešimtmetį statant gyvenamąjį daugiabutį namą Kaune greta gynybinės sienos, vienas jo fasadas buvo padarytas veidrodinis. Toks fasadas pasirinktas, nes pastatui reikėjo vieno lygaus paviršiaus. Kita svarbi priežastis – noras, kad jis kartais atspindėtų gynybinės sienos bokštą. Veidrodinis yra ir rytinis Vilniaus verslo centro „Green Hall 2“ fasadas. Kaip žurnalui „Structum“ pasakojo pastatą projektavęs UAB „Archinova“ vadovas architektas Antanas Gvildys, iš išorės fasadas buvo taip pakreiptas ir suapvalintas, kad važiuojantieji Geležinio vilko tiltu galėtų gėrėtis veidrodiniame fasade atsispindinčiu šalia tekančios Neries bangavimu.

S TAT Y B A

Naudoja ir tekstilę, ir fototapetus Šiais laikais fasadams naudojamos įvairios apdailos medžiagos: fasado ar aliuminio kompozitinės plokštės, klinkerio plytos ir net tekstilė! Tekstiliniai fasadai yra ilgalaikiai, atsparūs ultravioletiniams spinduliams ir temperatūrų svyravimams. Vasarą polimerais dengtos PVC tekstilės fasadas gali apsaugoti pastatą nuo perkaitimo. Taip pat jis sulaiko 30 % dienos šviesos, taupo energiją, slopina miesto triukšmą ir suteikia privatumo esantiesiems viduje. Tekstiliniai fasadai vertinami dėl lengvo ir greito montavimo. Kadangi jie mažai sveria, jiems nereikia sudėtingų ir ypač brangių inžinerinių sprendimų, o, svarbiausia, – tokie fasadai nevaržo architektų kūrybingumo. Juk ant medžiagos galima net spausdinti, lengvai keisti jos spalvą ar raštus. Taip pat esti fotofasadų, kai statinys uždengiamas fototapetu. Būtent toks sprendimas panaudotas atnaujinant ilgai nenaudotą aštuonių aukštų pastatą Vilniaus Naujininkų mikrorajone, kur anksčiau veikė taksi parkas. Tiesa, ne vienas architektas tuo pasibaisėjo. Dinaminiai fasadai Ypač įdomi šiuolaikinės architektūros tendencija yra dinamiškieji fasadai, padedantys sumažinti šildymo, oro kondicionavimo sistemų ar dirbtinio apšvietimo poreikį. Niujorko architektūros tyrimų įmonė „Decker Yeadon“ prieš kelerius metus sukūrė homeostatinę fasadų sistemą, kuri susideda iš medžiagos, primenančios linijų labirintą. Ši medžiaga, veikiama saulės, lanksto savo dirbtinius „raumenis“ ir kartu pakeičia formą, taip apsaugodama pastatą nuo kaitros. Sistema automatiškai reaguoja į

pasikeitusias klimato sąlygas be išmaniųjų technologijų ar fizinio įsikišimo. Dar vienas dinaminio fasado pavyzdys, pritaikytas praktiškai, yra Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje stovintys bokštai „Al Bahar Towers“. Šiuos įspūdingus 25 aukštų bokštus dengia geometriniai elementai, primenantys uždarus arabiškus balkonus dengiančias puošnias medines mašrabijos groteles, kurios saugo ir privatumą, ir yra skydas nuo kaitrios arabiškos saulės. Kaip ir mašrabija, taip ir bokštų elementai ne tik apsaugo pastatus nuo karščio, bet ir suteikia jiems išskirtinę išvaizdą. Tarsi gyvi organizmai Šiandienos pastatų fasadai gali būti ne tik dinamiški, bet ir veikti, kaip gyvi organizmai ar net tokie būti! Prieš kelerius metus Vokietijoje, Hamburge, buvo pastatytas išskirtinis inžinerinės įmonės „Arup“ suprojektuotas pastatas, pavadintas BIQ. Jo fasadas buvo pagamintas iš dumblių, augančių stiklo žaliuzėse. Veikiami saulės, šie dumbliai ima greičiau daugintis, taip viduje sukurdami pavėsį, o kartu generuodami atsinaujinančią energiją. Gyvasis yra ir Singapūre esančio 40 aukštų biurų pastato „CapitalGreen“ fasadas. Net 55 % šio fasado dengia gyva augalija, įterpta į dvigubą fasado sieną. Augalai pastato viduje esantiems žmonėms suteikia ne tik pavėsį, bet ir geresnę psichologinę būseną. Be to, toks fasadas prisideda prie aplinkosaugos gerinimo. Kitas gyvas pastatas yra Italijos mieste Milane. Tai du daugiaaukščiai namai, pavadinti „Bosco Verticale“ (liet. „vertikalusis miškas“). Jų fasadai apželdinti 800 medžių ir

JŪSŲ PROJEKTĄ ĮGY VENDINSIME MES

14 tūkst. kitų augalų. Iš viso jų yra daugiau nei 90 rūšių. Augalai ne tik sukuria išskirtinę pastatų išvaizdą, bet ir padeda valyti orą. Apskaičiuota, kad abiejuose pastatuose auga tiek pat augalų, kiek ir vieno hektaro ploto miške. Apraizgyti pastatus žaluma padeda iš Šveicarijos Berno mieste veikiančios nerūdijančiojo plieno trosų kompanijos „Jakob“ sprendimas „Green Solutions“. Šis sprendimas leidžia įvairiems vijokliniams augalams natūraliai vytis aplink fasadą, jo nežalojant. Konstrukcijos, padedančios vijokliams šliaužti pastato paviršiumi, parenkamos, atsižvelgiant į technines specifikacijas ir augalo savybes. Tiesa, žalieji fasadai labiau pritaikyti šiltiems kraštams. Lietuvos klimatas tam nėra tinkamas. Be to, žaliesiems fasadams reikia ypatingos, nepigiai kainuojančios priežiūros: augalams būtinos specialios laistymo sistemos, kuriomis turi būti apraizgytas visas fasadas.

Daugiau šviesos pro pakeliamas – nustumiamas sistemas heroal S 77 SL Pakeliama – nustumiama sistema heroal S 77 SL atitinka aukščiausius dizaino ir energijos sunaudojimo efektyvumo reikalavimus. Integruojamos staktos ir siaurų varčios profilių dėka sukuriama beveik nepastebima jungtis tarp pastato vidaus ir išorės. Jau projektuojant dėmesys krypsta į susidarančią erdvę, kuri gali būti pabrėžiama inovatyviu, pvz.: 90° atidaromo kampo, sprendimu. heroal S 77 SL puikiai dera ir naujos statybos, ir renovuojamuose klasikiniuose pastatuose. Daugiau informacijos rasite www.heroal.com

Valo orą Pastatų, kurių fasadai valo orą, yra ir Lietuvoje. Vienas jų – žurnale „Structum“ aprašytas administracinis pastatas „Sonex“, iškilęs sostinės Pilaitės rajone. Kitaip nei trijų anksčiau minėtųjų pastatų, jo fasadai nebuvo apželdinti augalais, bet uždengti išskirtinėmis fasadinėmis plokštėmis su unikalia fotokatalitinių savybių turinčia HT danga. Ši danga ne tik gali vos per pusvalandį sustabdyti bakterijų dauginimąsi, turi savaiminio valymosi savybę, bet ir gali valyti orą tarsi 70 lapuočių medžių, nes gamina aktyvųjį deguonį, neutralizuojantį kenksmingus junginius. Taigi šiuolaikinių pastatų fasadai vis labiau stebina ir išvaizda, ir savybėmis, o gamintojai nestovi vietoje ir pasiūlo vis daugiau viena už kitą įspūdingesnių naujovių, kurios, kaip matyti iš pasakojimų žurnale „Structum“, neaplenkia ir Lietuvos.

heroal – Johann Henkenjohann GmbH & Co. KG Österwieher Str. 80 33415 Verl (Germany) Tel +49 5246 507 - 0 Fax +49 5246 507 - 222

S TAT Y B A

STIKLO PROFILITAS – INOVATYVIEMS FASADAMS KURTI

Pastato drabužis – fasadas – turi būti ne tik funkcionalus, dinamiškas bei kokybiškas, bet ir estetiškas, išvaizdus, traukiantis dėmesį. Kaip sukurti tobulą kūrinį, kuriame derėtų ir stilius, ir aukšta kokybė? Anot UAB „Heliopolis“ specialistų, naudojant stiklo profilitą, tai įmanoma. Lietuvoje ir užsienyje Daugiau nei 20 metų sėkmingai dirbanti įmonė UAB „Heliopolis“ yra sukaupusi ventiliuojamųjų fasadų parinkimo, projektavimo ir jų tiekimo patirtį. „Heliopolis“ aktyviai veiklą vykdo ne tik Lietuvoje. Minėtini pavyzdžiai Lietuvoje – įgyvendinti projektai su LAMBERTS LINIT stiklo profilitu Kėdainių ir Šiaulių arenose, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, „Lietuvos pašto“ logistikos centre (Kauno r.), UAB „Elektrokomplektas“ gamybos ir administraciniame pastate. Be vykdomų, įgyvendintų projektų mūsų šalyje, įmonė sėkmingai bendradarbiauja su užsienio valstybėmis, projektai vykdomi Tolimuosiuose rytuose – Kazachstane, taip pat Skandinavijoje. Įmonė ypač didžiuojasi ypatingu projektu „Kv. Hörnan“, realizuotu Švedijoje, kur buvo pagrindinė LAMBERTS LINIT stiklo profilito tiekėja lietuvių statybos rangos įmonei UAB „Staticus“. Anot „Staticus“ Verslo procesų vystymo grupės vadovo Andrejaus Kovalenkino, „Staticus“ stiprybė yra gebėjimas įgyvendinti netradicinius architektų sumanymus. Taip pat svarbu nepamiršti ir sistemos LEAN vertės, gebėjimo numatyti ir valdyti rizikas, įgūdžiai, patirtis. „Esminė mūsų stiprybė, siekiant aukščiausios kokybės standartų, – unikalios šių priemonių ir metodų kombinacijos ir jų sinergija. O kasdienėje veikloje vadovaujamės principais, kad kokybę kuria ne instrukcijos, nurodymai ir aprašymai, o patys žmonės“, – pasakoja A. Kovalenkinas. Projektas „Kv. Hörnan“ Vienas naujausių ir įdomiausių įmonių „Heliopolis“ ir „Staticus“ bendrų projektų – objektas „Kv. Hörnan“ Švedijoje – nustebino puikiais rezultatais.

S TAT Y B A

„Pirminė projekto vizija, pavaizduota projekto vizualizacijoje, ir realiai įgyvendintas projektas – kone identiški. Projekto pradžioje detaliai atrinktos elementų gamybos medžiagos nesikeitė ir įgyvendinimo etape. Pagrindinis pastato akcentas buvo LAMBERTS LINIT gamintojo „Low Iron“ grūdinti, raštuoti U formos stiklai. Horizontaliai apdailai buvo naudotos medžiagos iš kompozicinės plokštės su specialia paviršiaus tekstūra“, – pasakoja Raimondas Grėbliauskas, projektų vadovas Skandinavijos rinkai. „Staticus“ projektų vadovas taip pat priduria, kad elementų konstruktyvas buvo gamintas pagal specialų užsakymą. LAMBERTS LINT stiklus gamintojas daro specialius, pagal iš anksto suderintus užsakymus, ir tik du kartus per metus. Todėl jiems tiekti buvo skirtas labai didelis dėmesys. „Prieš teikiant užsakymą buvo vizituota gamykla. Gamintojas aprodė, kaip ir kur stiklas yra gaminamas, sandėliuojamas, pjaustomas, grūdinamas. Kad stiklas į cechą Lietuvoje būtų pristatytas sėkmingai ir saugiai, reikėjo tiesioginio ir glaudaus gamintojo (LAMBERTS LINIT), medžiagos tiekėjo (UAB „Heliopolis“) ir stiklo pirkėjo (UAB „Staticus“) bendradarbiavimo. Rangovo ceche profilitas buvo sumontuojamas į atskirus fasado elementus su kitomis apdailos detalėmis ir šie visiškai surinkti elementai buvo pristatomi į objektą Švedijoje. Beje, garantijos išorinių sienų medžiagoms suteikiamos ne mažiau kaip 10 metų“, – teigia R. Grėbliauskas. Verta paminėti, kad moderniam pastatui projektuoti pasirinkta modeliavimo programa „Revit 3D“, siekiant užtikrinti, kad visi elementinio fasado mazgai bei elementų jungimo vietos būtų matomos 3D erdvėje, o visi sprendimai būtų priimti projektavimo metu, taip išvengiant papildomo darbo statybų aikštelėje. Stiklo profilitas – funkcionalumui ir modernumui užtikrinti Bene visuose ypatinguose projektuose naudotas LAMBERTS LINIT stiklo profilitas, nors ir sudėtingas techniniu aspektu, išsiskiria unikaliomis savybėmis, kurios šį pasirinkimą daro populiarų ir efektyvų, palyginti su ki-

tomis fasadų pasirinkimo galimybėmis. „Mūsų įmonė didžiuojasi visomis parduodamomis ventiliuojamųjų fasadų medžiagomis, tačiau LAMBERTS LINIT stiklo profilitą išskirtume kaip labiausiai techniškai sudėtingą medžiagą iš visų turimų fasado sprendimų“, – pasakoja UAB „Heliopolis“ projektų vadovas Rolandas Tukanas ir įvardija, kad stiklo profilitas yra išskirtinė, itin mėgstama architektų medžiaga, leidžianti įgyvendinti įvairiausius sudėtingus architektūrinius sprendimus. Taip pat svarbu, kad stiklo, kaip architektūrinės, fasadinės medžiagos, populiarumas pastaruoju metu itin auga. Architektūrinių sprendinių tendencijos rodo, kad naudodami stiklą architektai sukuria modernius ir funkcionalius pastatus, kuriuose puikiai jaučiasi dirbantis personalas. Kokybiški, aplinkai draugiški fasadai Renkantis fasado medžiagą itin svarbus yra kokybės ir ilgalaikiškumo kriterijus, kurį dažniausiai lemia partnerio pasirinkimas. Šimtametė gamintojo patirtis, gaminant konkrečią fasado medžiagą ir esami įgyvendinti pavyzdžiai Lietuvoje bei užsienyje yra puikiausias medžiagos ilgalaikiškumo ir kokybės įrodymas. Kaip ir dauguma inovatyvių įmonių, „Heliopolio“ specialistai didelį dėmesį skiria ne tik aukštai darbo kokybei bei efektyvių medžiagų tiekimui, bet ir siekia tausoti žmogaus ir gamtos harmoniją. Žaliosios energijos, perdirbamo stiklo naudojimas, aplinkos išteklių tausojimas ir oro taršos mažinimas – pagrindiniai kriterijai, kuriais remdamasi LAMBERTS LINIT gamina savo produkciją. Beje, pasak „Staticus“ technikos direktoriaus Vaido Kazlausko, mūsų šalyje kaina daro įtaką ir pastatų stiliui, ir kokybei. Šiuo aspektu turime ko pasimokyti iš, pavyzdžiui, Skandinavijos bei Didžiosios Britanijos rangovų, suvokiančių, kad kokybė ir efektyvūs sprendiniai nėra pigūs, tačiau ilgalaikiai ir draugiški aplinkai.

S TAT Y B A

Plytinių fasadų tvirtinimo sistemos, sukurtos Lietuvoje

Pradėjusi veiklą nuo mūro aksesuarų gamybos, įmonė UAB „Bautopas“ šiandien dominuoja pakabinamųjų plytinių fasadų sistemų projektavimo ir gamybos srityse ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. „Dauguma sistemos BAUT sprendimų, įskaitant plytines sąramas, yra unikalūs ir sukurti bei patentuoti Lietuvoje“, – sako bendrovės vadovas Jurij Oganian. Pakabinamųjų fasadų pranašumai Prieš 35 metus architektu Baku (Azerbaidžanas) dirbęs UAB „Bautopas“ vadovas J. Oganian sako, kad karjeros pradžioje požiūris į architektą buvęs kiek kitoks. „Architektas buvo laikomas vyriausiu statybininku, kuris turėdavo žinoti, kaip savo kūrinį pastatyti. Jeigu pastarasis nesuprasdavo konstrukcijos elementų, jis – prastas specialistas. Šių dienų architektai daugiau menininkai nei statybininkai, – nuomone dalinasi J.Oganian, – dauguma nesureikšmina, kaip sugalvotą kūrinį įgyvendinti. Bet, manau, kad dabartinis požiūris daug teisingesnis. Tegu architektai kuria, o mes padėsime, patarsime, kaip tą kūrinį įgyvendinti. Mes jau 17 metų projektuojame, gaminame detales pakabinamiesiems fasadams, tokias kaip nerūdijančiojo plieno gembinės pakabos, sąramos, jungtys. Kaip pagrindinį mūsų įmonės gaminį išskirčiau gembes, antruoju svarbiu elementu, kuo labiausiai didžiuojamės, įvardyčiau jungtis. Naudojant jungtis kartu su armatūra, galima padaryti bet kokio architektūrinio sprendimo sąramą.“ Apdailos mūro kabinimas ant pastato karkaso yra optimalus vėdinamojo fasado sprendimas. Kada reikia taikyti šį sprendimą? „Tuomet, kai apdailos mūro aukštis yra daugiau nei 12 m, kai apdailos mūras prasideda ne nuo pamatų, o, pavyzdžiui, nuo antro aukšto, kai negalima apkrauti perdangų, kaip antai, tarp požeminės automobilių aikštelės ir pirmo aukšto, esant didelėms angoms, – aiškina bendrovės vadovas. – Neatremti į pamatus fasadai neslopina architekto vaizduotės ir leidžia išpildyti drąsiausius sprendimus, kai realizuojamos sudėtingos formos. Tai ypač aktualu didmiesčiuose, kur pirmuose aukštuose dažnai įsikuria parduotuvės arba biurai su

didelėmis įstiklintomis vitrinomis, o požeminiuose aukštuose – automobilių stovėjimo aikštelės. Įžvelkite pagrindinius pakabinamojo fasado pranašumus – juos taikant atlaisvinamos didelės erdvės po pastatu ir pirmojo aukšto lygmenyje.“ Kaip veikia sistema? Prie laikančiosios gelžbetoninės konstrukcijos vienos plytos atstumu tvirtinamos gembinės pakabos. Plytų dėjimas gali būti įvairus: prireikus pirmoji plytų eilė arba keletas plytų eilių gali būti pakabintos žemiau gembės. Ant gembės klojama antroji plytų eilė, o į skiedinį virš pirmosios plytų eilės dedama armatūra. Kitos dvi mūro eilės taip pat tvirtinamos armatūra. Ant gembių suformuojamas armatūra sutvirtintas sluoksnis, kuris naudojamas kaip pagrindas aukščiau klojamam mūrui. Pasiekus antrąjį aukštą, mūras pertraukiamas, montuojama gembių eilė ir kartojamas armatūra sutvirtinto sluoksnio bei aukščiau esančio mūro dėjimas. Sistema skirta ne tik daugiaaukščiams namams ir dangoraižiams, bet ir mažaaukštei statybai. Ją sudaro įvairūs komponentai, tokie kaip: mūro armavimo elementai, metaliniai ir bazalto pluošto ryšiai, ventiliacinės dėžutės ir kiti, sėkmingai naudojami statant ir individualius namus. UAB „Bautopas“ ne tik garantuoja kokybišką sistemų gamybą. Įmonė tobulina sistemas, kad užtikrintų nepriekaištingą funkcionalumą ir atsinaujinančius poreikius. Pavyzdžiui, statybų sektoriaus naujiena – plonėjantis apdailos sluoksnis. Tad UAB „Bautopas“ ruošiasi naujam iššūkiui – ieškoti sprendimų 50–60 mm storio plytų apdailai. Dėl šios priežasties vysta kruopščiai apgalvoti patobulinimai bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

S TAT Y B A

Bendrovės gaminama produkcija sudaro vientisą sistemą su prekės ženklu BAUT Su sistemos BAUT laikančiaisiais elementais buvo atliekami daugkartiniai bandymai. Ji sertifikuota Lietuvoje pagal nacionalinę sertifikavimo sistemą (SPSC) bei pagal Europos sertifikavimo sistemą (CE), taip pat Rusijoje pagal kokybės sertifikavimo ir atitikties (GOST R) sistemą. Sistemos BAUT gembės pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimus – aukso (2011) ir sidabro (2010) medalius. Ilgalaikiai įmonės partneriai Lietuvoje: AB „YIT Kausta“, UAB „Mitnija“ ir UAB „Eikos statyba“, užsienio bendrovės: „FIXFAS OÜ“ (Estija), OOO „Mastertail“ (Baltarusija), „Slavdom“ (Rusija). Besidomintieji pakabinamaisiais fasadais gali peržiūrėti neseniai pastatytus objektus, kuriuose sistemos BAUT leido įgyvendinti įvairiausius architektūrinius sumanymus: daugiabutis gyvenamasis namas J. Jasinskio g. 14 („Paleko ARCHstudija“), prekybos centras „Maxima“ Naugarduko g. 84 (Gedimino Jurevičiaus studija), Vilniuje, biuro pastatas „Software House“ Rakverėje, Estijoje („Alver Architects“). Bendrovės vadovas J. Oganian džiaugiasi išskirtiniu Boriso Eifmano šokių akademijos pastatu Sankt Peterburge (Rusija), kur šviesiomis plytomis buvo mūrytos ne tik išorinės, bet ir nemaža dalis vidaus sienų. UAB „Bautopas“ vadovas atskleidžia ir malonią žinią apie laimėtą konkursą per antrąjį statybų etapą dabar statomame baleto teatre, greta minėtos akademijos. Įmonė kuria vis naujas sistemų idėjas, pristato jų sprendimus, leidžiančius visapusiškai patenkinti klientų, užsakovų poreikius – nuo pulsuojančio šiuolaikiškumo iki klasikinės jų savybės –patvarumo.

Gyvenamasis namas J. Jasinskio g. 14

Prekybos centras „Maxima“ Naugarduko g. 84

UAB „Bautopas“, Savanorių pr. 124, LT-03153 Vilnius, tel. I faks. +370 (5) 231 1827 www.bautsystem.com

Biuro pastatas „Software House“

S TAT Y B A

Fasadas, nekeliantis rūpesčių Fasadas – tai pastato „veidas“, gyventojų ar įmonių, kuriame jie įsikūrę, įvaizdžio dalis, architekto ir investuotojo vizitinė kortelė bei pasididžiavimas. Tinkamai pasirinkus fasado apdailą, namo estetika ir apsauga nuo aplinkos poveikio nekels rūpesčių ir po kelių dešimčių metų. Ir, atvirkščiai, priėmus netinkamą sprendimą, fasado priežiūra ir remontas virs ne tik galvos skausmu, bet ir išleistais nemažais pinigais, kartais prilygstančiais išlaidoms, kurių užtektų naujam fasadui uždengti.

Kaip rinktis? Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokios fasado sistemos pageidaujama: tinkuojamosios ar vėdinamosios. Kuo šios sistemos skiriasi? Vienas pagrindinių tinkuojamųjų fasadų pranašumų – mažesnė medžiagų kaina, palyginti su vėdinamųjų fasadų. Tačiau jie turi ir nemažai trūkumų, kurie išryškėja dar vykstant statybos procesui ir praėjus vos keliems sezonams: menkas atsparumas gamtos ir stipresniam fiziniam poveikiui, greitas estetinio vaizdo praradimas. Ilgainiui blunka dažai, o galimybės perdažyti tik dalį tinkuotos sienos neretai būna ribotos. Dar vienas minusas – menkas atsparumas smūgiams. Tai ypač aktualu, nes dažnai automobiliai statomi prie pat namų sienų, dėl to neišvengiama bakstelėjimų, dėl kurių tinkas įlūžta, netenka estetinio vaizdo bei apsauginių savybių. Taip pat tinkuojamosios sistemos turi ribotas galimybes apsaugai nuo grafičių piešėjų, o tai ypač aktualu daugiabučių namų gyventojams, viešųjų pastatų valdytojams, nes už nenuvalytus piešinius gresia baudos. Be to, tinkuojamosios sistemos gali būti montuojamos tik šiltuoju metų laiku, kai nelyja, todėl ribojamas darbų laikas, o nesilaikant instrukcijų fasado brokas išlįs dar greičiau. Ilguoju laikotarpiu, norint išlaikyti estetinį pastato vaizdą, šio tipo fasadus reikės perdažyti kas 3–4 metus, tad, įvertinus tinkuojamojo fasado priežiūrą per ilgą laiką, šios sistemos kaina padvigubėja.

Tinkuojamojo fasado alternatyva yra vėdinamasis fasadas. Naudodami vėdinamųjų fasadų sistemą, galime rinktis begalę išorinės apdailos variantų – nuo klasikinių kietmedžio dailylenčių iki prabangių skaldyto akmens, gryno cinko, vario ar įmantrių glazūruotos keramikos plokščių. Kad ir kokią fasado apdailos medžiagą pasirinktume, turime žinoti, kad pradinės investicijos į vėdinamąjį fasadą bus didesnės. Tačiau per kelerius metus investicijos atsiperka ir ima teikti tiesioginę naudą pastato šeimininkui. Fasadų ekspertas Darius Normantas, statybų rinkoje besisukantis jau antrą dešimtį metų, pataria pasirinkti variantus, kuriems būdinga geros kokybės ir tinkamos kainos dermė: Lietuvos gamintojo „Eternit Baltic“ gamykloje pagamintas ir dažytas įvairių spalvų pluoštinio cemento dailylentes „Cedral“, plokštes „Equitone“ arba pluoštinio cemento plokšteles „Dacora“. Pluoštinio cemento fasado apdailos medžiagos yra išskirtinai atsparios: jos neblunka, joms nereikia jokios priežiūros, o jų eksploatavimo laikas – iki 50 metų. Jos atsparios braižymui, tepliojimui, neįgeria atmosferos dulkių ir purvo. Pluoštinio cemento gaminiai gali būti padengti grafičiui atsparia medžiaga, nuo kurios be didelio vargo galima nuvalyti dažus.

S TAT Y B A

Kalbant bendrai apie vėdinamųjų fasadų pranašumus, verta pabrėžti, kad pastatai su vėdinamaisiais fasadais neįkaista šiltuoju metų laiku, taip pat toks fasadas neleidžia susidaryti šiltnamio efektui, nes viduje susikaupusi vandens garų drėgmė difuzijos būdu laisvai pasišalina iš pastato konstrukcijų. Kilus gaisrui, vėdinamasis fasadas neleidžia ugniai išplisti, nes dažniausiai yra komplektuojamas iš beveik arba visiškai nedegių medžiagų. Be to, kietos fasado apdailos plokštės gerai sugeria garsą ir kartu su šiltinimo sluoksniu sudaro dvigubą apsaugą nuo išorės triukšmo. Kadangi namo apdaila nesiliečia su šiltinimo sluoksniu, šaltuoju metų laiku tai apsaugo namą nuo galimo sienų peršalimo atsiradus šalčio tiltams bei nuo tiesioginio žvarbaus vėjo. Vėdinamųjų fasadų montavimas yra greitesnis, patogesnis ir pigesnis nei tinkuojamųjų, o darbus galima atlikti ištisus metus. Baigiant reikėtų pridurti: fasado kaina sudaro tik apie 7 % viso statomo pastato kainos, tačiau ši investicijų dalis bus labiausiai matoma viso pastato gyvavimo laikotarpiu. Todėl rinkdamiesi apdailą pasvarstykite, ar rinktis kokybiškas ir laiko patikrintas medžiagas pradžioje, išvengiant papildomų laiko ir pinigų investicijų vėliau.

S TAT Y B A

VERSLO CENTRAS „KAUNO DOKAS“ SIEKIA ATKURTI KLESTINČIOS VERSLO ERDVĖS IDĖJĄ

IRENA DIRGĖLIENĖ

Architektas: Algimantas Kančas (UAB „Kančo studija“)

Patogios darbo sąlygos upės prieglobstyje Verslo centro „Kauno dokas“ vieta išskirtinė daugeliu atžvilgiu – Jonavos gatvė yra viena pagrindinių miesto transporto arterijų. Be to, didžiulis privalumas yra Kauno senamiesčio kaimynystė, ranka pasiekiamas miesto centras, patogus susisiekimas visomis svarbiausiomis kryptimis link svarbiausių šalies automagistralių ir oro uosto. Ir pagaliau didžiausias išskirtinumas – Neries upė, kurios krantinė, regis ir laukė, kol bus pastebėta. Žinoma, svarbu buvo įžvelgti ir visos šios vietos potencialą bei plėtros galimybes. Jau kuris laikas Jonavos gatvėje veikė prekybos centrai ir kai kurios verslo įmonės. Dideli laisvi plotai, patogi geografinė padėtis mieste ir erdvi plati gatvė užtikrinanti puikias susisiekimo galimybes sudaro visas prielaidas veiklos koncentracijai. Dabar, kai „Kauno doko“ projekto pirmasis etapas jau baigiamas įgyvendinti, o netoliese sparčiai kyla kiti objektai, matome, kad idėja atgaivinti Neries krantinę ir sugrąžinti miesto ir verslo šurmulį į upių santaką buvo verta pastangų. „Kauno doko“ tikslas – grąžinti žmones ir verslą į upės pa-

„Kauno doko“ pastatas atrodo lyg pasistiebęs ant grakščių kolonų – toks sprendimas leidžia neužstoti upės vaizdo ir suteikia pastatui lengvumo pojūtį. Pastato išorėje dominuoja natūralios medžiagos ir spalvos. Mediniai elementai įkvėpti senovės laikų laivo linkių, o sendinto vario elementais įrėmintos pastato arkos tarsi atkartoja upės bangas ar primena vėjo įtemptas bures. Šiomis užuominomis siekiama perteikti pastato santykį su upe ir vietos istorija.

S TAT Y B A

krantę, suteikti gyvybės šiam Kauno rajonui, pasiūlyti pažangiam verslui visais atžvilgiais kokybiškas ir patogias darbo sąlygas nuostabioje vietoje upės prieglobstyje. Vizija įgyvendinta su kaupu Verslo centras statomas unikalioje vietoje – Nemuno ir Neries upių santakoje. Pro miestą tekančios dvi didžiausios Lietuvos upės šimtmečiais buvo Kauno augimo ir klestėjimo pagrindas. Upių santakoje kūrėsi pirmosios gyvenvietės, vėliau miesto ekonominis, kultūrinis ir socialinis gyvenimas buvo nulemtas aktyvios laivybos vandens keliais iš Kauno į Karaliaučių ir Dancingą. Verslo centras „Kauno dokas“ siekia atkurti klestinčios verslo erdvės idėją. Šis tikslas užkoduotas verslo centro pavadinime ir pastato architektūroje. „Vienas svarbiausių „Kauno doko“ tikslų buvo sukurti kai ką daugiau ir vertingiau nei dar vieną biurų pastatą. Norėjome išskirtinio, ryškaus, prasmingo ir šioje vietoje derančio architektūrinio sprendimo, kuris įsikomponuotų į judrios gatvės bei nuostabios upės rėminamą erdvę ir gar-

bingai atlaikytų Kauno pilies kaimynystę. Iš pirmo žodžio radome bendrą kalbą su šviesaus atminimo architektu Algimantu Kanču, kuris ir projektavo verslo centrą“, - sako „Kauno doko“ statybos projekto direktorius Aidas Šuopis. Idėją palaikė miesto valdžia „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys sako, jog plėtojant „Kauno doko“ viziją nuo pirmųjų žingsnių iki pat praktinių įgyvendinimo darbų buvo matoma daugiau galimybių nei iššūkių. „Sutvarkyti upės pakrantę, kokybiškai atgaivinti mažai žmonių matančią miesto teritoriją, sukurti dar vieną Kauno erdvę, kur norėtų grįžti, dirbti ir būti žmonės, galiausiai projektuoti pastatą sąlyginai neužimtoje erdvėje, kur pagrindine dominante ir partnere tapo nevaržoma upės tėkmė, ir kur nereikia spraustis tarp jau esančių ir dažnai istorinę vertę bei krūvį turinčių pastatų – tai buvo galimybės, kurias tik reikėjo jautriai ir kūrybiškai išnaudoti“ , - teigia L. Šepetys Sulaukta palaikymo ir geranoriškumo iš visų, su kuriais teko diskutuoti apie būsimąjį projektą. Idėją sutvarkyti Neries krantą ir sukurti išraiškingą statinį Jonavos gatvė-

S TAT Y B A

je labai palaikė miesto savivaldybės vadovai ir specialistai, gerų žodžių projektui negailėjo architektų bendruomenė, o ir miestiečiai noriai ir aktyviai dalyvavo su siūlymais kaip pavadinti naująjį verslo centrą Jonavos gatvėje. Išskirtinės architektūros statinį sups natūrali gamta Artimiausi laukiantys darbai – sėkmingai baigti teritorijos ir krantinės sutvarkymo darbus, o taip pat – antrasis „Kauno doko“ statybų etapas, kuris pridės dar 5 000 kv. metrų prie jau esamų 11 000. Jau pavasarį prie upės drieksis dviračių tako atšaka, įsikurs plūduriuojanti konferencijų salė, apsilankyti kvies architekto Kančo vardo skveras, kuris, tikime, taps dar viena jaukių viešų renginių ir miestiečių susibūrimo vieta. Lauke prie upės, nuomininkų patogumui, bus įrengtos patogios lauko darbo vietos su sparčiu interneto ryšiu, galimybe dirbti kuriam laikui atsitraukus nuo savo darbo stalo. Atsipūsti galima bus ir susitikus kolegą stalo teniso partijai, ar pasimankštinti ant bėgimo takelio. Čia pat,

S TAT Y B A

parkingo aukšto lygyje, jau įrengtos patogios dviračių saugyklos, norintiems atminti į darbą dviračiais, bei persirengimo ir dušo patalpos. Paskutinis ir apibendrinantis akcentas – laukinės lietuviškos pievos salos aplink pastatą. Apželdintos Lietuvos pievoms būdingais daugiamečiais augalais, geriausiai atrodys po poros metų, kai augalai suaugs ir suvešės, o praeinantys ir pravažiuojantys bei „Kauno doke“ dirbantys žmonės galės gėrėtis natūralia gamta supančia išskirtinės architektūros statinį. Architektai dėlioja paskutinius akcentus „Kančo studijos“ architektė Eglė Rutkauskaitė sako, kad nestandartinio projekto pastato architektūrai didžiausios įtakos turėjo jo vieta – upės pakrantė ir urbanistinis kontekstas. Didžiausias įkvėpimo šaltinis – Kauno upių pakrančių istorija ir industrinė architektūra. Pastatas buvo padalintas į tris tūrius, kuriuos sujungia arkos. Didžioji dalis ploto yra skirta ofisų patalpos nuomai. Antrajame aukšte veiks bendros erdvės – kavinė ir konferencijų centras. Pastato tūris „pakabintas“ ant kolonų, taip atveriant vaizdą į upę, erdvėje po pastatu taip pat telpa parkingas. Projektas labiausiai išskirtinis savo vieta, nes bus sutvarkyta ir visuomenei prieinama Neries pakrantė, todėl tikimasi, kad jis prisidės prie Kauno upių atsigavimo. „Šiuo metu dar dėliojame paskutinius akcentus, įrenginėjamas gerbūvis, bendrų erdvių interjeras, tad išvadas galėsime daryti, kai pastatas pilnai veiks, bet džiaugiamės, kad procesas buvo pakankamai sklandus. Didžiausias iššūkis – projekto tempas ir dinamika. Prie tokio mastelio objektų dirba daugybė žmonių, pradedant užsakovo ir architektų komandomis, baigiant įvairiais rangovais, todėl vienas svarbiausių dalykų yra sklandi komunikacija tarp proceso dalyvių. Džiaugiamės galėję prisidėti prie šio objekto įgyvendinimo svarbioje miestui vietoje“, - sako E. Rutkauskaitė. Apšvietimas su unikalia profiline šviestuvų sistema Pasak UAB „Šviesos technologijos“ komercijos direktoriaus Edgaro Gerdzevičiaus, svarbu išgirsti architektų bei užsakovų norus bei įžvelgti viziją. Dirbti su tokiais architektais, kaip „Kančo studija“ ir interjero dizaineriais „A2SM“ – vienas malonumas. Dirbant kartu su profesionalais galima atrasti unikalių sprendinių ir juos realizuoti. „Projekte „Kauno dokas“ panaudojome mūsų atstovaujamų gamintojų Thorn, Zumtobel Lighting, Fagerhult, Philips sprendinius. Atliekant modeliavimą bei šviesotechninį vertinimą, parinkti sprendiniai, užtikrinantys geriausią darbinį apšvietimą, išryškinantys pastato architektūrą bei sukuriantys jaukią aplinką. Mašinų stovėjimo aikštelės apšvietimas sukuria levituojančio pastato įspūdį, paryškindamas ribą tarp paties pastato ir žemės“, - sako UAB „Šviesos technologijos“ komercijos direktorius Edgaras Gerdzevičius.

„Kauno dokas“, kaip ir daugelis šiuo metu realizuojamų aukštos kokybės projektų, yra „tailor-made“ ir pritaikytas užsakovo lūkesčiams bei architektų vizijai. Pasitelktieji sprendiniai yra priderinami prie pastato nuomininkų norų, išlaikant bendrą pastato koncepciją, randant tinkamiausius apšvietimo produktus. Pagrindiniam nuomininkų apšvietimui pasitelkta specialiai šiam projektui sukurto profilinio šviestuvo koncepcija - ypač aukšto efektyvumo Philips modulius apjungiantys liauno dizaino pakabinami šviestuvai.

S TAT Y B A

Vieno nuomininko pageidavimu, buvo įgyvendintas sprendinys nenutrūkstama „gyvatėle“ apjuosiantis visas nuomojamos erdvės patalpas. Bendras nenutrūkstamos sistemos ilgis viršija 60 metrų. Konferencijų salės apšvietimas realizuotas su unikalia profiline šviestuvų sistema, užtikrinančia tiesioginę akcentinę šviesą bei netiesioginę atspindėtą sklaidytą šviesą. Sistema yra valdoma bei priderinama prie vykdomų renginių pobūdžio. Teritorijos bei gerbūvio apšvietimas išskiriamas į dvi kryptis – pagal gatvę esantis apšvietimas yra ryškus bei traukiantis akį, o pagal upę jis - kontrastingesnis, jaukesnis bei kur kas dekoratyvesnis. Apšviečiami gėlynai, terasos bei pėsčiųjų takai, šviesą koncentruojant į akcentines zonas. Visi projekte panaudoti sprendiniai yra su LED šaltiniais, aukšto efektyvumo bei ilgo tarnavimo laiko. Projektui suteikta 5 metų garantija, apimanti net ir šviesotechninių charakteristikų išlaikymo užtikrinimą. Išskirtiniam objektui – patikimi inžineriniai sprendimai „Kauno dokas“ – išskirtinis objektas, kuriam hidroizoliacinį stogo sprendimą pasiūlė korporacija TECHNONICOL, jau 25 metus kurianti patikimas bituminių stogo dangų sistemas. Objektui pasirinkta itin kokybiška „Premium“ klasės stogo danga „Technoelast“. Danga pasižymi ypatingomis eksploatacinėmis savybėmis bei ilgaamžiškumu. Tai užtikrina patikimą hidroizoliaciją viso eksploatacijai numatyto laikotarpio metu. Objektas – neeilinis, todėl ir stogo sprendimas buvo parinktas ypač aukštos kokybės. Parinkta stogo sistema – viena iš geriausių, egzistuojan-

čių rinkoje. Pastate įrengti trys Schindler panoraminiai liftai su energiją tausojančia diržinės pavaros technologija. Jame sumontuoti suomių gamintojo Oras bekontakčiai vandens maišytuvai, kurie veikia automatiškai, todėl garantuojama geresnė klientų rankų higiena ir vandens taupymas. Pastato ekspertizę atliko UAB „Ekspertika“ ekspertai. Techninę priežiūrą vykdė šios bendrovės specialistai Asta Mainonienė ir Vytautas Banionis. Aukštus estetinius ir higieninius reikalavimus atitinkanti santechnika „Laufen“ Baltijos šalių biuro vadovas Nerijus Bakšys džiaugiasi, kad šiam išskirtinės architektūros pastatui pasirinkta solidaus šveicarų gamintojo „Laufen“ santechninė įranga: unitazai, praustuvai, pisuarai. Šveicarai garsėja kaip itin patyrę savo srities ekspertai, kartu su garsiausiais pasaulio dizaineriais kuriantys ir gaminantys ypatingai funkcionalią, aukščiausius estetinius bei sanitarinius reikalavimus atitinkančią santechninę įrangą. „Kauno dokui“ ir kitiems panašiems objektams, be įprastinių kokybės ir estetikos kriterijų, labai svarbūs ir tokie dalykai, kaip nesudėtingas ir patikimas montavimas, ilgaamžiškumas, atsparumas įvairiems išoriniams poveikiams, lengvas valymas, minimalios naudojimo ir priežiūros sąnaudos. Šiam projektui pasirinkti pakabinami unitazai „Laufen pro“ puikiai atitinka visus šiuos kriterijus. „Laufen“ patentuota „EasyFit“ tvirtinimo sistema pasižymi tuo, kad unitazų montavimas yra labai greitas ir paprastas, visi tvirtinimo elementai lieka paslėpti po

S TAT Y B A

KIN vandeninės šalčio mašinos („čileriai“), kurios užtikrina patalpose norimą pasiekti temperatūrą, jos kontrolę ir aukštą komforto lygį visais metų laikais. Vandeninės šalčio mašinos yra sukurtos ir pagamintos pasaulinio šaldymo ir šildymo įrangos gamintojo DAIKIN (Japonija), kuris jau daugiau nei 60 metų atlieka klimato kontrolės įrenginių tyrimus ir kuria inovacijas, todėl žino, kad idealiam klimatui reikia daugiau nei šildymo ir vėsinimo. „Manome, kad labai svarbu sukurti klimatą, atitinkantį kiekvieno gyvenimo būdą ir stilių. Taip pat svarbi aukšta kokybė – tam, kad būtų galima mėgautis pasitikėjimu, kurį suteikia patikimi įrenginiai. Reikšmingas ir įrangos energetinis efektyvumas – klientai nori ir jiems yra labai svarbios garantijos, kad su mūsų ekologiškais įrenginiais jie galės sumažinti energijos sąnaudas“, - pasakoja V. Ragaišis ir įvardina, jog DAIKIN įranga ne tik padeda taupyti klientų energetinius resursus, bet ir saugo mūsų planetą nuo pasaulinio atšilimo.

keramika, o teisingai įrengtas unitazas atlaiko net 450 kg. apkrovą. Kokybiškam unitazo nuplovimui užtenka vos 3 - 4,5 litro vandens, tad jis prisideda prie pastato eksploatacinių sąnaudų mažinimo. Šiems unitazams pasiūlyti naujo dizaino ploni dangčiai „Pro Slim“, kuriuos itin lengva numontuoti, kai norima nuvalyti unitazo paviršių dangčio tvirtinimo zonoje. Tualetuose, pritaikytuose žmonėms su negalia, pirmąjį kartą buvo įrengti nauji „Laufen“ praustuvai „Pro Liberty“, kurie yra gana kompaktiški (60 × 55 cm) ir labai patogūs neįgaliojo vežimėlių naudotojams, nes praustuvo šoninių sienelių apačioje yra specialios įrantos, kurios padeda prisitraukti arčiau praustuvo net jei šalia nėra įrengtų turėklų.

Pasak „Industek“ generalinio direktoriaus, esminis etapas realizuojant tokius projektus yra kliento poreikių išsiaiškinimas, taip pat būtina parinkti tinkamą ir kokybišką įrangą, atitinkančią visus techninius ir komforto reikalavimus ir, svarbiausia, kliento lūkesčius. Taip pat ne mažiau svarbu yra tai, kad įranga atitiktų visus techninius parametrus ir būtų pritaikyta dirbti Lietuvos klimato sąlygomis. Pagrindinis „Industek“ iššūkis šiame ir panašiuose objektuose buvo įtinkinti užsakovą, kad jam reikalinga kokybė, ekonomija per visą įrangos ar pastato eksploatacinį laikotarpį, o ne kaina.

Įrengta ekologiška šildymo ir šaldymo sistema UAB „Industek“ generalinis direktorius Vaidas Ragaišis džiaugiasi, kad dar vienas pastatas Lietuvoje, ir sparčiai besikeičiančiame ir augančiame Kaune, turės naują ir patikimą gamintojo DAIKIN įrangą, kuri padės taupyti energetinius resursus, puikiai tarnaus ilgus metus ir užtikrins maksimalų komfortą jame dirbantiems žmonėms. Bendrovė „Industek“ yra oficialus gamintojo DAIKIN atstovas Lietuvoje. Esminis jos darbas buvo ir yra teikti klientams techninę pagalbą, profesionalias konsultacijas projektuojant šaldymo bei šildymo sistemas tokiuose pastatuose kaip „Kauno dokas“. „Būtent tokia ir yra mūsų, kaip rinkos lyderių ir profesionalų, užduotis – padėti ir teisingai patarti, suteikti tinkamas ir teisingas konsultacijos visuose, kiekvieno projekto, ne išimtis ir šio, įgyvendinamo bei realizavimo etapuose. Juk įgyvendinant kiekvieną projektą yra labai svarbios visos projekto stadijos: teisingų techninių sprendinių suradimas ir projekto padarymas, profesionalios konsultacijos, savalaikis įrangos teikimas bei garantijų suteikimas“, - sako V. Ragaišis. „Kauno doke“ vėsinimo sistemoje buvo pasirinktas DAI-

Building Better Days

Fibrocementinės fasadinės ir statybinės plokštės bei banguoti lakštai Cembrit I Savanorių pr. 219, LT-02300 Vilnius Tel. +370 5 2644 302 I info@cembrit.lt I www.cembrit.lt

DATA: Lapkričio 30 diena LAIKAS: 13 val. VIETA: „Multikino" kino teatras, PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

KONFERENCIJA

INTERJERO TRANSFORMACIJOS 2018

TENDENCIJOS. STILIUS. INOVACIJOS.

Ypatingas svečias iš Olandijos – Jan Knikker Partneris „MVRDV studijoje“ „Vidaus inovacijos“ Moderniame pasaulyje labai daug laiko praleidžiame įvairiose patalpose – biuruose, viešbučiuose, restoranuose, kituose viešosios paskirties pastatuose. Erdvių, kuriose gyvename, dirbame ir leidžiame laisvalaikį interjeras lemia ne tik žmonių savijautą, tarpusavio santykius, bet ir sprendimus bei pasirinkimus. Sumaniai užpildytos erdvės, žmogaus poilsiui ir darbui pritaikyti baldai, sveikatą tausojantys patalpų įrengimo sprendimai prisideda prie darnaus interjero kūrimo. Tam yra labai svarbios ir medžiagos, naudojamos įrengiant pastatų vidų – joms keliami tokie patys šiuolaikinio žmogaus reikalavimai: madinga, funkcionalu, patvaru.

Rob Kragt „Tarkett“ „Tvarios naujovės, galinčios prisidėti prie geresnio klimato: iššūkiai, sprendimai ir sėkmė“

Jurga Zuzevičienė „Domus lumina“ „Angų uždengimų evoliucija_tvarumo mados ir funkcionalumo sinergija“

Jev Utrobinis (Olandija) „Samsung“ „Ateities mikroklimato sprendimai: Samsung 360 Kasetė“

Valerijus Starkovskis Architektas „Performa“ „Interjero multikultūriškumo ir socializacijos transformacijos“

Regimantas Mikučionis „Tece“ „Tece Vandens inžineriniai sprendimai ir produktai – paprastam erdvių planavimui ir dizaino laisvei.“

DALYVAVIMAS KONFERENCIJOJE NEMOKAMAS, VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS Registruotis į konferenciją galite internetiniame puslapyje www.structum.lt ar telefonu mob.: +370 68587886, +370 52080335 el. paštu: konferencijos@structum.lt

WWW.STRUCTUM.LT

Sigita Avlosevičienė „Grohe“ „Ar vanduo visuomet teikia tik džiaugsmą?“

KONFERENCIJA

Ar darni gyvensena – mūsų būdas išlikti? Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau atsisuka į tvarią architektūrą, diegdama naujausias technologijas ir atspindėdama pasaulines tendencijas, siekdama prisidėti prie etiškos visuomenės vystymo politikos, kad užtikrintų savo bei ateities kartų gerovę. UAB „Structum projektai“ konferencijos „Ateities statybos: žaliasis gyvenimo būdas“ dauguma pranešėjų teigė, kad esamai situacijai reikia rimtų sprendimų, ir atskleidė naujas idėjas bei įžvalgas. Darni gyvensena, jos principų puoselėjimas gali būti vienas iš būdų išlikti. Jos koncepcija – subalansuoti ekologinius, ekonominius, socialinius žmonijos interesus.

E. Savickis (UAB „Vesta Consulting“)

KONFERENCIJA

Statinys – tai funkcinė sistema Pastatai yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, tad šiuolaikinė visuomenė gręžiasi į tvarią, tausojančią architektūra. Ar žaliuoju galime vadinti tokį statinį, kuris turi žalią stogą, fasadą? Ar žaliasis pastatas toks, kuris turi želdintą stogą, o gal saulės fotovoltinę jėgainę? Ar „žalias“, reiškia, kad jis ir tvarus? Anot konferencijos pranešėjų, iš tiesų tarp žalumo ir tvarumo negalime dėti lygybės ženklo. Žaliojo pastato koncepcija daugiau nagrinėja aplinkosauginius (poveikis gamtai, planetai), socialinius (poveikis žmogui) aspektus. Tvaraus pastato idėja aprėpia daugiau. Pavyzdžiui, finansinius dalykus: kiek pastatą kainuoja pastatyti, kokios pradinės investicijos, ar jos racionalios, kokia kuriama ekonominė vertė (objektas kažkada gali būti parduodamas, griaunamas). Greitai besikeičiančiame pasaulyje darnus, tvarus, žalias tampa vienu svarbiausių faktorių, apibrėžiančių kokybiškus pastatus, kurie sukuria sveiką aplinką žmogui, mažina neigiamą poveikį gamtai. Tokį pastatą galime apibūdinti šiais epitetais: sveikas, komfortiškas, finansiškai racionalus, ilgalaikis ir racionaliai vartojantis gamtinius išteklius visuose savo gyvavimo cikluose. Statinys – tai daugiafunkcė sistema, jo ekologiškumas visada paremtas tuo, kaip efektyviai visos sistemos veikia. Energijos taupymo sistema „S-Net Cloud“ Prognozuojama, kad ateityje į vieną ekosistemą interneto ryšiu bus galima sujungti įvairius prietaisus, tarpusavyje besidalijančius įvairia informacija. Tai padidins verslo efektyvumą, net padės taupyti energiją pastatuose. „Kokie faktai leidžia taip manyti? – klausė konferencijos svečias Freddy Heeren, „Samsung“ išankstinių pardavimų inžinierius. – Atsižvelgdami į tai, kad aukštesnės energijos naudingumo klasės pastatai bus privalomi pagal naujus įstatymus, energijos taupymas ir komforto kontrolės užtikrinimas žaliuosiuose pastatuose itin svarbus aspektas visoje Europoje, „Samsung“ specialistai sukūrė sistemą, kuria būtų galima būtų valdyti keletą parametrų. „S-Net Cloud“ – tai energijos taupymo sprendimas, kurį taikant galima sujungti visus „Samsung“ prietaisus į vieną darnią sistemą. Vartotojui jis padės 25 % sumažinti energijos suvartojimą ir 30 % kainą.“ Anot svečio, sistemą visais atžvilgiais lengva ir paprasta administruoti tiek mobiliuoju telefonu, tiek kompiuteriu ar planšete iš bet kurios šalies, bet kuriam pastate ar pastatuose, kuriuose ji įrengta. Sistema suteikia temperatūrinį patalpos komfortą. „Rockwool“ – įvairioms pastatų problemoms spręsti UAB „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska priminė, kad pastatai yra vieni didžiausių energijos vartotojų ir eikvotojų. Pasak A. Buskos, skaičiuojant nuo viso pasaulio energijos suvartojimo, 33 % energijos sąnaudų tenka pastatams. Jeigu nedėsime pastangų taupydami, 2050 m. energijos suvartojimas gali padidėti iki 50 %. „Iki 90 % energijos galima sutaupyti statant šiuolaikiškus ar renovuojant esamus pastatus, – konferencijos metu kalbėjo specialistas. – „Rockwool“ gaminiai skirti įveikti didžiausius šių dienų tvarumo ir vystymosi iššūkius. Mūsų sprendimai klientams padeda išspręsti įvairias šiuolaikinio gyvenimo problemas – nuo energijos vartojimo iki

akustinių trikdžių, nuo vandens trūkumo iki potvynių. Jie atspindi pasaulio poreikių įvairumą ir padeda sumažinti liekamųjų neigiamų pasekmių dydį. Pavyzdžiui, termoizoliacinė medžiaga būtent iš akmens vatos apsaugo ne vien tik nuo triukšmo, bet leidžia jaustis komfortiškai pastatuose, turi minimalų neigiamą poveikį aplinkai, mažina energijos sąnaudas, didina efektyvumą.“ Akmens vatos gaminių aspektai tvarumo požiūriu – natūralumas, antrinių žaliavų panaudojimas, ilgalaikiškumas ir minimalus poveikis aplinkai. Prie aplinkos tausojimo prisideda ir įmonės „Rockwool“ įdiegta sistema – statyboje susidarančios atliekos vėl naudojamos gamybai. Kitais metais ši sistema bus pasiūlyta ir Lietuvoje – atraižos bus grąžinamos gamintojui. Sertifikavimo sistemos, patvirtinančios pastato tvarumą Statistika rodo, kad daugiau nei 90 % laiko mes praleidžiame pastatuose, tad ir statytojams svarbu, kokiuose statiniuose mes gyvename, dirbame. Todėl didesnis dėmesys vystant šiuolaikinius pastatus skiriamas tvarumui, kokybei, šiuolaikiniam požiūriui. Evaldas Savickis, UAB „Vesta Consulting“ direktorius, yra tos nuomonės šalininkas, kad norint turėti tvarų žaliąjį pastatą reikia gauti trečiosios šalies patvirtinimą. Pats pirmas standartas BREEAM sukurtas Jungtinėje Karalystėje 1991 metais. Kai tvari plėtra nebuvo tokia paplitusi, tai buvo nacionalinės reikšmės sistema. Ji tapo tokia populiari aplinkinėse šalyse, kad pradėjo dominuoti net visame pasaulyje. Šiuo metu minėtasis standartas įdiegtas 77 šalyse. Antras labai populiarus – JAV standartas LEED. Jis paplitęs 165 šalyse. Labai naujas, taip pat JAV sukurtas WEEL – „sveikų“ pastatų standartas (ne žaliųjų, tvarių). Jis sufokusuotas į patį žmogų, jo savijautą, į mikroklimatą, kuris bus kuriamame pastate. „Gerai žinomi tarptautiniai standartai yra puikūs, atpažįstami, bet ne visi vystytojai gali sau leisti diegti tą standartą, ne visi vystytojai turi tam išteklių,

KONFERENCIJA

– pasakojo konferencijos pranešėjas. – Todėl Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, kuri skatina žaliąją, tvarią plėtrą Jakub Zawadzki (KAMJZ Architects) nekilnojamo turto srityje, nusprendė sukurti labiau prieinamą standartą (finansiškai patrauklesnį, lengvesnį įgyti), bet išlaikantį tuos pačius aukštus kokybės rodiklius, reikalavimus. Vis dėlto šalys ar vystytojai, kurie veikia tarptautiniu mastu, vysto savo objektus kitur pasaulyje, renkasi visiems atpažįstamus standartus. Vertė, kuriama diegiant tuos standartus, labai įvairi: mažesnės eksploatacinės išlaidos (pasirinktos geresnės medžiagos, naujesnės technologijos), galimybė pritraukti tarptautinius nuomininkus, socialiai atsakingos kompanijos įvaizdis, didesnė pastato vertė nusprendus jį parduoti, kriterijų gidas statybininkams, projektuotojams ir kt.“ Nereikėtų pamiršti ir stogo Donata Tomchuk („Technonicol Europe“ vyr. techninė specialistė) pristatė tarptautinės korporacijos „Technonicol“ sprendimus šiuolaikiškam miestui. Ji atskleidė naujausias tendencijas, ką siūlo „Technonicol“ stogų gamintojai, kurie jau 25 metus tiekia rinkai patikimas ir efektyvias izoliacines medžiagas. „Mes galime visą šią aplinką, kurią užėmėme, grąžinti atgal gamtai, žmonėms žaliojo stogo pavidalu, – kalbėjo specialistė. – Tradicinės bituminės dangos yra organinės, šaknys gali jose augti, o per laiką prasiskverbia per visą bituminį sluoksnį ir pažeidžia stogo vientisumą ir hidroizoliacija. Na, o specialios membranos „Technonicol“ bituminės dangos žaliesiems stogams sudėtyje yra cheminių junginių, kurie neleidžia šaknims prasiskverbti, bet ir neturi neigiamos įtakos augalui bei aplinkai. Tad kokį poveikį turime aplinkai, kokią naudą gali gauti miestas? Aplinkosauginiai pranašumai: didesnė bioįvairovė mieste, grynesnis oras ir išvalytas lietaus

F. Heeren, („Samsung“)

KONFERENCIJA

vanduo, mikroklimato reguliavimas ir garso izoliacija. Socialiniai pranašumai: estetiškai patrauklus kraštovaizdis, bendravimo vieta, rekreacinių erdvių kūrimas. Ekonominiai: vidutinis stogo eksploatavimo laikas – 40 metų; iki 7% išaugusi nekilnojamojo turto vertė, sumažėjusios energijos išlaidos.“ Specialistė pranešimo metu sakė, kad technologijos kiekvienais metais vystosi, gerėja ir džiaugėsi galėdama pristatyti efektyvius ir naudingus „Technonicol“ sprendimus, kad ir tokius, kaip hidroizoliacinė danga, skirta iš oro valyti kenksmingus teršalus „Enviro Air“, bei neįkaistanti energiškai efektyvi „Enviro White“. Populiarėjantys mobilūs namai Kaip sukurti papildomas erdves miesto centre? Kaip radikaliai sumažinti energijos vartojimą namuose? Kaip užuot turėjus energiją naudojantį namą turėti energiją tiekiantį? Kiek kvadratų pakanka vienam žmogui komfortiškai gyventi? Ką galime supaprastinti savo namuose, namo konstrukcijoje? Ar namui reikia pamatų? Šiuos ir kitus klausimus uždavė bei pateikė sprendimų galimybes konferencijos svečias iš Estijos architektas Ular Mark. Jis taip pat pristatė mobilius betoninius namus, skirtus laikinai (ar nebūtinai) miesto erdvėms užpildyti. Elegantiškų bendrovės gaminių, anot U. Mark, pritaikymo galimybės beribės, jie nesudėtingai pritaikomi tiek kokybiškai gyvenamajai patirčiai, tiek viešbučiui, kavinei, parduotuvei, mokyklai, studijai, darželiui, bendruomenės veiklai. Estijos architektas atkreipė dėmesį, kad mobilūs pastatai populiarėja spartėjant žmonių gyvenimo tempui. Jie taip pat vertinami ir dėl statybos greičio, kokybės, puikaus erdvės išnaudojimo viduje, išvaizdžios išorės. „Mobilūs gyventi skirti KODA namai yra gaminami iš betono, medienos, stiklo, metalo yra 26,4 m² dydžio erdvė, kurioje kompaktiškai išdėliota viskas, ko reikia. Jie lengvai transportuojami, jų nereikia išrinkinėti“, – sakė Ular Mark. Unikalūs aktyvūs fasadai „Agrob Buchtal“ yra viena seniausių Vokietijos statybinės pramonės įmonių. Jos specializacija – keraminių plytelių, plokščių ir keraminių sprendimų statybai gamyba ir tiekimas“, – prisistatė UAB „Agrob Buchtal“ pardavimų atstovas Baltijos šalims Nedas Bobinas. Pasak jo, ilgalaikė, ekologiška fasadinė „Agrob Buchtal“ keramika išsiskiria

N. Bobinas (UAB „Agrob Buchtal“)

D. Tomchuk (UAB „Technonicol“)

U. Mark („KODA“)

unikalių fotokatalitinių savybių turinčia HT danga. Be oro valymo, šiai dangai būdingos savybės – antibakterinis poveikis ir savaiminio valymosi efektas. Veikiant UV spinduliams, plokštės paviršius neutralizuoja bakterijas bei kenksmingus junginius. Fotokatalitinio proceso metu aktyviai gaminamas deguonis, o teršalai neutralizuojami. Aktyvieji įmonės fasadai mažina taršą, nekeičia spalvos, atsparūs aplinkos sąlygoms, turi savaiminio nusivalymo savybių, švarina orą. Darbe treniruokite gebėjimą susikaupti Verslo procesų efektyvumo ekspertas Nerijus Jasinavičius (UAB „TOC sprendimai“) kalbėjo, kad žmonių žinios ir protiniai gebėjimai labai smarkiai patobulėjo. Anot jo, daug darbų deleguojame mašinoms, tačiau dauguma darbo vietoje jaučiasi itin pavargę. „Vienas svarbiausių dalykų – nustoti blaškytis dirbant, – efektyvinimo sprendimus siūlė specialistas. – Tam pirmiausia reikėtų organizacinių pokyčių. Antra, rekomenduojama protinį darbą dirbančiose įstaigose įvesti tylos valandas, per kurias žmonės paprastai padaro beveik dvigubai daugiau darbų.“ N. Jasinavičius palinkėjo darbe treniruoti gebėjimą susikaupti ir mažinti pašalinius trukdžius.

A. Buska (UAB „Rockwool“)

N. Jasinavičius (UAB „TOC sprendimai“)

S TAT Y B A

„Duetto“ – inovacijų ir tradicijų sąjunga moderniuose verslo namuose Rudeniui sparčiai skubant į priekį, statybos įmonės taip pat skuba baigti savo pradėtus darbus. Vienas tokių projektų – modernūs verslo namai „Duetto“, prieš mėnesį oficialiai atidaryti Viršuliškių mikrorajone, Vilniuje. Užsakovas: UAB „YIT Kausta būstas“ Generalinis rangovas: AB „YIT Kausta“ Projektuotojas: UAB “Viltelkta” Projekto konstruktorius: Olegas Dobrovolskis Architektas: Miroslav Šejnicki, Gintaras Čaikauskas (UAB “Architektūros Linija“)

S TAT Y B A

Verslo namų „Duetto“ vizijos pagrindu tapo daugybė aspektų, vienas jų – puiki geografinė padėtis. Šalia esantis vakarinis Vilniaus aplinkkelis, besikuriantis naujas kvartalas (Pilaitė), puikus susisiekimas su oro uostu (~10min), Vilniaus miesto centru (~5min) tapo vienais pagrindinių faktorių, nulėmusių vietos pasirinkimą ir tikslinės auditorijos numatymą. Dėl planingai pasirinktos vietos, išvengiama miesto centro eismo kamščių, tačiau bet kurią Vilniaus vietą įmanoma pasiekti per trumpą laiką. Netoli verslo namų įsikūręs viešbutis, 100 vietų konferencijų salė, restoranas, kavinė – visa šiandienos verslui svarbi infrastruktūra. Ko gero, būtent dėl tinkamai suplanuoto įsiliejimo į infrastruktūrą bendrovė „YIT Kausta“ sugebėjo greitai įveikti vieną didžiausių išbandymų nekilnojamojo turto vystytojams – surasti nuomininkus visoms patalpoms. „Mūsų tikslas – pastatyti klientams patrauklų statinį, jį išnuomoti ir parduoti investuotojui. Ši mūsų vizija buvo labai sėkmingai įgyvendinta.Nuomininkus suradome greičiau nei planavome tai padaryti, manau, kad čia mums labai pravertė mūsų įgyta patirtis dirbant su ankstesniu projektu „Grand office“,bei išvystyta teritorija, tinkama verslo centrams, – teigia „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. UAB „Viltekta“ suprojektuotame dešimties aukštų pastate įrengta net 8 505 m2 ploto patalpų verslui, 200 vietų šeimininkų ir jų svečių automobiliams požeminėje bei šalia pastato esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. „Duetto“ verslo namuose įdiegtos modernios inžinerinės šildymo, vėsinimo, vėdinimo su rekuperacija, pastato valdymo sistemos, atitinkančios A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Rengiant techninį projektą buvo konsultuojamasi su šios srities specialistais UAB „EE Plius“, kurie padėjo pasirinkti racionalesnius sprendinius užtikrinančius A energinio naudingumo klasę. Pastato architekto Gintaro Čaikausko teigimu, šis šiuolaikiškas biurų pastatas yra draugiškas aplinkai ir patogus jame dirbantiems. Pastate sumontuota aukšto našumo

S TAT Y B A

vėdinimo sistema, trivamzdė vėsinimo sistema, leidžianti lanksčiai ja naudotis – vienu metu vėsinti arba šildyti skirtingas patalpas. Įrengta oro drėkinimo sistema užtikrina gerą patalpų mikroklimatą šildymo sezono metu. Netikėtos architektūrinės variacijos Pagrindinė viso Viršuliškių skersgatvio daugiafunkcio komplekso architektūros idėja, kurios autorius prof. G. Čaikauskas – urbanistinės kalvos formavimas. Tai yra antrasis, satelitinis Vilniaus centras, kuriame numatyta aukštybinių pastatų galimybė. Nuo anksčiau realizuotų žemesniųjų gyvenamųjų pastatų link „Grand office“ vertikalės kylančią kvartalo silueto liniją palaiko ir šio administracinės paskirties objekto aukštis. Didelis dėmesys buvo skirtas bendram kvartalo vaizdui, harmoningos stilistikos, vieningo spalvinio sprendimo kūrimui ir tąsai. Pastatų fasadų sprendimai iš esmės yra panašūs, tačiau individualizuoti pagal padėtį sklype – jie yra uždaresni tarpusavyje, bet atviri aplinkai, savotiškai „žvelgia“ į aplinkines erdves. Perėjimą nuo masyvesnių sienų link gausaus įstiklinimo pabrėžia tirpstančios horizontalės. Ypatingas dėmesys skirtas naktinio apšvietimo sprendimui – fasado elementai tampa dinamiškais brūkšniais, primenančiais kometų skrydį. Ant stogo suprojektuota lauko terasa, turinti atvirą angą „sukadruotą“ į tolimąsias aplinkos perspektyvas. Metalinis viršutinio lygio ažūras pridengia inžinerinės įrangos agregatus, vainikuoja pastato kompoziciją, pabrėžia evakuacinės laiptinės vertikalę.

Daug dirbta ties pastato fasadų architektūra ir galiausiai apsistota prie nuosaikios architektūros, kuri darniai susilieja su viso kvartalo architektūra į vieną visumą, kas labai puošia šią miesto teritoriją. Fasaduose jau tradiciškai naudojame varstomus langus, kurie yra labai pageidaujami mūsų klientų. Įrengtas patrauklus fasadų akcentinis LED apšvietimas. Kalbant apie architektūrinius sprendimus objekto viduje, bendrovė pamini išskirtinį įmonės „Pernod Ricard Lietuva“ interjerą, kurį realizavo architektė Lina Bakienė. Ji kūrė ir tipinį aukšto išplanavimą bei tipinį mūsų siūlomą interjero komplektą sekančiam verslo namų etapui (Duetto II). Be įmonės „Pernod Ricard Lietuva“ pastate įsikūrė kavinė, vaikų darželis „Vaiko šypsena“, “, „Vilniaus Vandenys“ įmonės administracija ir klientų aptarnavimo skyrius, „Lindorff Business Services“ darbuotojai, logistikos įmonė „Blunitrans“. Visų įmonių specifika skirtinga, todėl išplanavimai ir tam tikri interjero sprendimai buvo priimti planuojant kiekvieną įmonės biurą atskirai. BIM, BREEM ir dar daugiau Verslo namų „Duetto“ statyba vyko sklandžiai,. „Siekiant paspartinti statybos darbus priėmėme sprendimą pastatą statyti iš surenkamų gelžbetonio konstrukcijų, o fasadus iš surenkamų elementų. Visa tai labai pasiteisino, nors ir išlaidos buvo didesnės. Šie sprendimai sutrumpino statybos laiką ir padėjo pasiekti aukštesnę statybos darbų kokybę, o tai mums yra labai svarbu. UAB „Staticus“ įrengtas elementinis fasadas užtikrino labai aukštą pas-

S TAT Y B A

tato sandarumo rodiklį, kas yra svarbu siekiant aukštesnės energinio naudingumo klasės. Taip pat, pakankamai aukštą pastato energinį efektyvumo padėjo pasiekti ir čia pritaikyti „Paroc“ izoliaciniai sprendimai – tiek fasado, tiek stogo, tiek ir garažo lubų šiltinimui. Kalbant apie pastato surenkamo gelžbetonio laikančiąsias konstrukcijas, svarbu paminėti, kad jos užtikrina maksimaliai didelį pastato ilgaamžiškumą. Pastato viduje įrengti atitvarai pastato eksploatavimo metu nesunkiai gali būti permontuojami pagal pakitusius pastato naudotojų poreikius“, – pasakoja K. Vanagas ir primena, kad „YIT Kausta“ savo darbams teikia 5 metų garantiją, kurią užtikrina „YIT Kausta“ garantinė tarnyba. Bendrovė taip pat pasirūpina pastato administravimu, užtikrina visapusišką pastato valdymo kokybę bei jo eksploatavimo kokybę. Beje, pastatas „Duetto“ projektuotas ir statytas naudojant BIM (pastato informacinis modelis) modelį. Šio modelio naudojimas padėjo valdyti statybos darbų terminus bei kaštus, kokybiškiau atlikti statybos darbus. Tiesa, specialistai neslepia, jog rengiant techninį projektą, teko įdėti daug pastangų, siekiant užtikrinti, jog pastatas tikslingai įsilies į aplinką, Statybininkams didžiausiu iššūkiu tapo požeminės automobilių saugyklos tyba, nes pastatas yra tarp jau anksčiau pastatytų pastatų, o automobilių saugykla- 3 aukštų, įgilinta į žemę daugiau nei 10 m. Su šia užduotimi „YIT Kausta“ ir jų subrangovas UAB „Rentinys“ susitvarkė puikiai. Svarbu paminėti, jog „Duetto“ projektas sertifikuotas BREEAM sertifikatu ir tiek projektas, tiek pastato statyba įvertinti „Very good“. Tai yra pirmas Lietuvoje pagal „BREEAM International New Construction 2016“ schemą sertifikuotas administracinės paskirties pastatas. Visas užstatomas daugiafunkcinis kvartalas 2014 metais LNTPA buvo apdovanotas nominacijoje „Už darnią plėtrą“. „Šį projektą laikome sėkmingu, nes pavyko pastatyti suplanuotu laiku ir kokybiškai. Taip pat per trumpesnį nei planuota laiką pastatas išnuomotas ir parduotas investuotojui. Visos suinteresuotos pusės patenkintos itin geru rezultatu“, – sako K. Vanagas. Kokybės valdymas Jau ne kartą su „YIT Kausta“ dirbusi įmonė „Inprojekta“ dar kartą prisijungė prie bendrovės realizuojamo projekto. UAB „Inprojekta“ vykdė statinio „Duetto“ techninę priežiūrą ir pasiūlė netradicinį sprendimą – statybų metu naudoti kokybės valdymo programą, kurios kol kas dar niekas Lietuvoje nenaudoja. Tiesa, programa buvo išbandyta biudžetinėje įstaigoje, tačiau „YIT Kausta“ tapo pirmąja bendrove, atsidavusia kokybės valdymo naujovei ir pasitikėjusia inovacijų galia. „Ši sistema tinkama visuose

statybos projektuose. Ji ypatinga tuo, kad jungia visus statybų procesų dalyvius“, – pasakoja UAB „Inprojekta“ direktorius Gintaras Glodenis ir įvardija, kad sistema padeda komunikuoti generaliniams rangovams, subrangovams, tiekėjams, projektuotojams, efektyviai stebėti ir matyti terminus (pavyzdžiui, baigiantis darbų atlikimo laikui, programa informuoja, kad terminas baigiasi ir neatliktą darbą pažymi raudonai). Programa taip pat leidžia daryti fotoinstaliacijas, žymėti problemines vietas, matyti realų statybų proceso vyksmą. Moderni programa padeda atsisakyti nepraktiškos „popierinės“ sistemos. Naudojant interaktyvią sistemą, informacija visus su projektu susijusius asmenis pasiekia kur kas sparčiau ir efektyviau. Verta paminėti, kad programa išlieka efektyvi ir statyboms pasibaigus. Eksploatuojanti įmonė, naudodama kokybės valdymo sistemą, gali planingai stebėti pastato būklę.

S TAT Y B A

Inovatyvumas ir darnių procesų užtikrinimas projektavime ir projetavimo valdyme UAB „Viltekta“ nuo pat pradžių projektuojant „miestą mieste“ šalia Pilaitės prospekto prisijungė prie „YIT Kausta“ vykdomo projekto. UAB „Viltekta“ atliko pagrindinio projektuotojo funkcijas (konstruktorius Olegas Dobrovolskis). Dvi kompetentingos įmonės buvo sutelkusios jėgas, kai buvo projektuojama ir vykdomas projektavimo valdymas, realizuojant viso pastatų komplekso projektą (administracinio pastato „Grand office“, prekybos centro „Prisma“ daugiabučių gyvenamųjų namų). „Todėl buvome pasirinkti ir kai prireikė suprojektuoti statomus „Duetto“ verslo namus prie Pilaitės prospekto. Kadangi visą kompleksą projektavo viena didelę patirtį turinti architektų, konstruktorių ir inžinierių grupė, tai leido užtikrinti komplekso darnumą ir integralumą“, – pasakoja įmonės direktorius Tomas Segalis. Anot „Viltekta“ vadovo, projektavimo procesas vyko sklandžiai, nes jį atliko didelę patirtį turinti projektavimo komanda, nors terminai, skirti projektavimo darbams, ir buvo maksimaliai trumpi. Projektui parengti įmonė skyrė visus išteklius ir sugebėjo darbus atlikti per numatytus terminus. „Projektas „Duetto“ buvo vienas pirmųjų mūsų rengtų projektų BIM aplinkoje pagal užsakovo pateiktas BIM modeliavimo gaires. Iš pradžių tai pasirodė didelis, sunkus iššūkis. Tačiau projektavimo metu šis iššūkis tapo dideliu pranašumu, nes padėjo optimizuoti projektavimo darbams reikalingą laiką“, – teigia T. Segalis. Jo manymu, iššūkiu šis projektas tapo dar ir dėl to, kad „Duetto“ administraciniai pastatai buvo vieni pirmųjų tokio dydžio administracinių pastatų, rengiamų A energinės naudingumo klasės. Įveikti šią užduotį padėjo puikus bendradarbiavimas su užsakovais ir įmonės specialistų darbo patirtis. „Projektą „Duetto“ rengėme nuo projektinių pasiūlymų iki visiško darbo projekto parengimo. Tik tada, kai viena komanda dirba ir valdo projektavimą nuo pat jo pradžios iki objekto užbaigimo, galima užtikrinti darnų projektavimo procesą ir garantuoti maksimalią kokybę“, – įsitikinęs įmonės direktorius T. Segalis. Efektyvūs plonų perdangų sprendimai atviroms erdvėms Projektuojant verslo namus „Duetto“ buvo pasirinktas „Peikko“ sprendimas plonoms perdangoms įrengti – sijos DELTABEAM®. Puikiai derančios su surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio perdangomis sijos palengvina ir pagreitina statybos procesus. O viena pagrindinių savybių, dėl kurios sijos DELTABEAM® pasirinktos ir šiam biurų duetui – lygios lubos patalpų viduje ir galimi dideli tarpatramiai tarp kolonų, kas leidžia kurti atviras erdves interjere. „Peikko Lietuva“ projektų valdymo padalinio vadovas Saulius Grigas pasakoja, kad „Duetto“ statyboms pristatyta net 500 metrų ilgio sijų DELTABEAM®, iš kurių ilgiausia – 8,2 metro. „Mūsų gaminamos sijos projektuotojų pasirinktos įrengiant visų aukštų perdangas. Šis sprendimas padeda itin efektyviai išnaudoti statinio aukštingumą – sijos visiškai integruotos perdangoje, turint omenyje, kad jų aukštis yra identiškas kiaurymėtosios perdangos plokštės aukščiui – 260 mm“, – teigia S. Grigas. Geriausiai „Peikko“ gaminamų sijų pranašumai atsiskleidžia jas montuojant kartu su kiaurymėtosiomis surenka-

mojo gelžbetonio perdangos plokštėmis, kaip ir buvo pasirinkta šiuo konkrečiu atveju. Vis tik sijos DELTABEAM® gali būti naudojamos su įvairiausio tipo perdangomis – monolitinėmis, plieninių klojinių, „Filigran“ tipo, medžio. „Kaip ir „Duetto“ projekto vystytojai, daug dėmesio skiriame tvarumui. Sijos DELTABEAM® su perdangomis montuojamos itin greitai, nelieka statybinių atliekų, užtikrinamas konstrukcijos lengvumas, reikalingi mažesni pamatai“, – apie pranašumus pasakoja projektų valdymo padalinio vadovas. Taip pat S. Grigas atkreipia dėmesį, kad, naudojant „Peikko“ sijas DELTABEAM® ir kompozitines kolonas, suteikiami papildomi balai sertifikuojant statinį pagal BREEAM ir LEED reikalavimus. Dar viena svarbi savybė, kurią pamini "Peikko Lietuva" atstovas - sija iš karto gaminama pagal projektuotojų pateiktą atsparumo ugniai klasę. Šis sprendimas taip pat lemia laiko ir išteklių taupymą statybų metu. Šį ugniaatsparumą užtikrina sijos vidaus armavimas. Patikrinta įvairiais pilnos apimties atsparumo ugniai bandymais, DELTABEAM® plonų perdangų konstrukcija gali atlaikyti net iki 3 val. gaisro poveikį be jokios papildomos apsaugos. S. Grigas įsitikinęs, kad sijų DELTABEAM® naudojimas įvairių visuomeninių ir komercinių projektų statyboms yra puikus pasirinkimas, kai vienas svarbiausių kriterijų projektuojant statinį yra kokybė. Svarbu tai, kad kiekviena sija yra unikali ir specialiai modeliuojama konkrečiam projektui, todėl idealiai tinka bendrai konstrukcijai. Naudojant BIM, galima numatyti klaidas ir susikirtimus jau ankstyvame projektavimo etape, taip išvengiant brangiai kainuojančių pataisymų statybvietėje. Racionalūs, aukštos kokybės sprendimai „Duetto“ pastatui šiltinti buvo pasirinkti kompanijos „Paroc“ izoliaciniai sprendiniai, nes izoliacinės medžiagos iš akmens vatos yra nedegios, apkrovą laikančios ir ypač

S TAT Y B A

efektyvios. Akmens vatos plokštės PAROC yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia, o plokščių matmenys išlieka stabilūs veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei. Taip šiltinant pastatų sienas pagerinama jų garso izoliacija ir padidinamas atsparumas ugniai. Įdomus, estetiškas ir labai praktiškas „Paroc“ sukurtas sprendinys buvo pritaikytas požeminės aikštelės luboms izoliuoti. Požeminės aikštelės paprastai nėra šildomos, o įvažiavimo ir išvažiavimo juostos yra atviros. Tad šalto oro masių judėjimas gerokai atšaldo perdangą, kuri iš vienos pusės yra stovėjimo aikštelės lubos, o iš kitos – patalpų grindys. Tad čia slypi nemenkas šilumos taupymo potencialas. Kita vertus, perdangų tarp požeminės aikštelės, rūsio, garažo ir vidaus patalpų šiltinimas veiksmingiausias tuomet, kai termoizoliacinės medžiagos sluoksnis dedamas iš išorinės pusės. Tačiau šioje vietoje susiduriama ne tik su technologiniais sunkumais, bet ir su gaisrinės saugos reikalavimais. Taip pat labai svarbus ir nuolatinis didelėje požeminio garažo erdvėje automobilių keliamas triukšmas bei veikianti CO2 šalinimo sistema, pasiekianti viršuje esančias patalpas. Triukšmas ne tik erzina ar mažina darbingumą, bet ir kelia pavojų sveikatai. Visoms trims minėtoms problemoms išspręsti buvo pasirinktas unikalus sprendinys su vertikaliai orientuoto akmens vatos plaušo plokštėmis „PAROC CGL 20cy“. Šiltinant verslo centro stogą buvo naudojamos PAROC ROB 60 akmens vatos plokštės. Stogo hidroizoliacijai pasirinkta aukščiausios „Premium“ klasės bituminė danga TECHNOELAST, pasižyminti patikimumu ir ilgaamžiškumu bei atitinkanti aukščiausius kokybės reikalavimus. Išorės apdaila ir jos grožis patikėtas gamintojo „3A Composites GmbH“ aliuminio kompozitinėms plokštėms „Alucobond“. Naudotos fasado plokštės užtikrina aukščiausius kokybės standartus (tokios pat plokštės naudotos ir pirmame „Grand Office“ etape).

Objekte taip pat naudotos UAB „Knauf“ pertvaros, atitinkančios keliamus garso ir gaisro saugos reikalavimus. „Knauf“ technikai konsultavo ir padėjo išspręsti specifines, nestandartines situacijas bei klausimus. Specialistai pagal užsakovo nurodymus sukūrė pertvaras, užtikrinančias statiką, patvarumą, garso ir gaisro izoliacijos standartus. Funkcionalios ir estetiškos aplinko kūrimas UAB „Betono mozaika“ buvo atsakinga už „Duetto“ projekto aplinkotvarkos estetinius sprendimus. Statinys stovi bendroje erdvėje su „YIT Kausta“ verslo centru „Grand Office“. Norint išlaikyti projekto vientisumą ir integralumą, pasirinktos tokios pačios, natūralaus akmens faktūros trinkelės. „Analogiškos gaminio technologijos Lietuvoje daugiau niekas nenaudoja. Ši technologija leidžia atskleisti visas geriausias natūralaus akmens faktūros savybes – atitinkamą šiurkštumą ir išskirtinę išvaizdą, todėl šis gaminys tarp mūsų klientų vis labiau populiarėja“, - sako įmonės generalinis direktorius Romas Venckus ir teigia, jos nemažai žmonių, pamatę šį produktą viešose erdvėse, užsinori tokio ir savo kieme. Natūralios akmens tekstūros trinkelės turtingos savo spalvine gama, kuri priklauso nuo to, koks akmuo naudojamas gamybos procese. UAB „Betono mozaikos“ šiai produkcijai pagaminti atsigabena aukščiausios kokybės bazalto, marmuro, granito grūdelius. Trinkelė paviršius yra šiurkštus, kas itin aktualu šaltaisiais metų laikais. „Duetto“ projekte naudotos stačiakampės. 6 centimetrų storio trinkelės su baltai pilka akmens tekstūra, bei juodos ir raudonos stačiakampės grindinio trinkelės. „Panaudoti gaminiai sukuria labai artimą ir natūralų gamtai vaizdą. Visuomet siekiame, kad mūsų gaminiai gražiai įsilietų į bendrą vaizdą, neišryškėtų tik šaligatvio trinkelės ar plytelės. Viskas turi gražiai derėti tiek su pastato elementais, tiek su sodinamais augalais“ – teigia Vilniaus pardavimų skyriaus vadovas Marius Semaška, kuriam jau teko dirbti su daugeliu verslo projektų Vilniaus mieste.

Požeminės aikštelės lubos izoliuotos PAROC CGL plokštėmis

INFRASTRUKTŪRA

VERSLO AUTOMOBILIAI – GALIMYBĖS IR ATSAKOMYBĖ Automobiliams reikia pirkėjų ir jie suranda juos rekordiniais skaičiais. Visame pasaulyje per pastaruosius 7 metus automobilių pardavimai padidėjo 80 %. Vien Amerikoje 2016 m. lengvųjų transporto priemonių parduota per 18 milijonų. Industrijos analitikai prognozuoja, kad šie skaičiai tik didės. Aktualus ne tik vartotojiškumo faktorius, išryškėja ir oro užterštumo, mobilumo problemos. Kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją? Kaip „atlaisvinti“ kelius, sumažinti taršą? Benzinas ir dyzelinas – vis dar paklausiausio tipo kuras, stipriausiai veikiantis aplinką. Dauguma įmonių siekia, kad hibridiniai, elektriniai (o gal ateityje net ir varomi vandeniliu) automobiliai kaip įmanoma greičiau atitiktų transporto priemonių techninius, lizingo, pirkimo kriterijus ir išvažiuotų į viešuosius kelius. Tačiau įstatymai nėra tokie dinamiški, visuomenės poreikiai – įnoringi, ekonomika – nestabili, todėl gamintojai ir prekių ženklų atstovai nuolatos susiduria su įvairiais iššūkiais ir niekada nesiliauja ieškoti „tobulo automobilio“, tenkinančio ne tik vartotojo poreikius, bet ir atitinkančio tvarumo ideologiją. Efektyvumas ir tvarumas Efektyvus išteklių skirstymas ir naudojimas privalo tapti kiekvienos sąmoningos įmonės prioritetu. Automobilis – ne išimtis. Būtina apsvarstyti, kas ekonomiškai efektyviau – nuomoti ar pirkti, jeigu pirkti – naudotą ar naują automobilį, svarbu atsižvelgti į automobilio techninius rodiklius, kuro sąnaudas, taip pat verta susimąstyti ir apie „dalijimosi ekonomiką“. Vieno automobilio turėjimas nedidelėje (ar net ir didesnėje įmonėje) nėra toks bauginantis, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Svarbiausia, kad tai – ekonomiška ir etiška išteklių naudojimo bei taršos atžvilgiu. Be to, „dalijimosi ekonomika“ skatina ekologišką požiūrį, motyvuoja darbuotojus dirbti našiau, produktyviau, tikslingiau. Galima teigti, kad tokiu būdu net skatinamas komandinis darbas. Kaip pasiekti, kad tokia sistema būtų veiksminga? Motyvuoti darbuotojus mąstyti šiuolaikiškai, racionaliai. Sistemingas planavimas taip pat naudingas (šiandien rinkoje daug įvairių programėlių, galinčių sujungti visos įmonės darbuotojus, kad automobilio eksploatacija būtų tikslingai sekama ir kuruojama).

Verslo automobiliai – ne tik prestižas Kitaip nei individualiai renkantis automobilį, dizainas ar garsus vardas verslui skirtos transporto priemonės sąraše nėra svarbiausi. Žinoma, geriausia, kai solidumas ir prabanga sukuria tobulą sinergiją su kitais kriterijais, tokiais kaip kokybę atitinkanti kaina, galingas variklis, komforto lygis ir t. t. Taip pat svarbus ir „draugiškumo aplinkai“ faktorius. Kelių transporto priemonės išmeta maždaug vieną penktadalį viso Europos Sąjungoje išmetamo anglies dioksido kiekio, kuris yra pagrindinis šiltnamio efektą skatinantis veiksnys. Beje, šis rodiklis itin aktualus Lietuvoje veikiančių tarptautinių bendrovių padaliniuose, kuriuose automobilių parkams taikomi reikalavimai. Visureigis – naujas verslo automobilio standartas? Automobilių rinkoje pastebima populiarumo tendencija – šiuo metu naujų automobilių pirkėjai dažnai renkasi SUV arba vadinamuosius miesto visureigių tipo automobilius. Visureigiu dar visai neseniai buvo laikomas džipas su visais varomaisiais ratais, kuriuo galima išvažiuoti paprastiems automobiliams neįveikiamu keliu. Visureigis paprastai asocijuodavosi su dideliu, agresyviu, dažnai purvinu kelių monstru, kurį vairuoja išimtinai stiprūs vyrai – fermeriai, medžiotojai ar šiaip ekstremalių pojūčių mėgėjai. Tačiau keičiantis automobilių madoms, visureigiai pastebimai ėmė mažėti, įgavo švelnesnių formų, o jų pirkėjomis šiais laikais dažnai tampa ir moterys. Anksčiau tikrus visureigius 4x4 automobilius galėjo pasiūlyti tik brangių markių automobilių gamintojai ir vienas kitas nišinis prekių ženklas, dabar SUV turi beveik

INFRASTRUKTŪRA

kiekviena automobilių gamykla. Dauguma tokių automobilių gamintojų pirkėjams net nesiūlo visų varomųjų ratų (4x4) sistemos. Beje mitas, kad automobiliai su 4 x 4 ratų formule naudoja daug degalų – „Statoil Eko žygyje 2015“ puikų rezultatą parodęs „Suzuki Vitara 4x4“ (benzinas, 1586 cm3, 88 kW), 310 km trasoje suvartojo tik 15,51 litrų benzino (vidutiniškai 4,99 l/100 km). Verslui – ir nuoma Verslas turi dar vieną pranašumą, kuris ne visada tenkina eilinį vartotoją, – galimybę automobilį nuomotis. Anot statistikos, smulkiojo ir vidutinio verslo bendrovės Lietuvoje automobilius labiau linkusios įsigyti, o stambaus – nuomoti. Tyrimo duomenimis, 79,8 % mažesnių šalies bendrovių automobilių parko sudaro nuosavybės teisėmis valdomi automobiliai. Tarp stambių bendrovių šis skaičius nesiekia nė 50 %. Žinoma, kyla klausimas – kodėl? Nuomos verslui paslaugomis stambios bendrovės naudojasi gana aktyviai, tačiau smulkesni verslininkai vis dar yra veikiami rinkoje sklandančių mitų. Pavyzdžiui, manoma, kad automobilių nuoma mažai įmonei tampa finansine našta. Iš tikrųjų yra daug būdų investuoti pinigus pelningiau, nei įsigyti

INFRASTRUKTŪRA

TOMAS RAVINSKAS

Komercijos direktorius UAB „Autoverslo automobiliai“

same savo srities profesionalai. Dirbdami nuo 1991 m., atradome savo nišą ir šiuo metu tiek verslui, tiek individualiems poreikiams siūlome nebrangius, tačiau patikimus naujus japoniškus automobilius. Mūsų įmonė 2017 m. gavo įvertinimą „TOP įmonė 2017“. Tai įrodymas, kad einame teisingu keliu.

automobilį, ypač šiuo metu esančių itin mažų palūkanų laikotarpiu. Taip pat neretai pamirštamas vienas svarbus faktas – įmonei reikšmingas ne pats automobilis (kuris, žinoma, gali veikti kaip prestižo faktorius). Sumanus įmonės vadovas suvokia, kad svarbiausia – darbuotojų mobilumas, kuris teigiamai veikia darbo produktyvumą ir bendrą įmonės veiklos kokybę. Kitaip tariant, automobilis – darbo įrankis, kurio funkcionalumas yra tiesiogiai susijęs su darbuotojų našumu ir rezultatais. Svarbu paminėti ir tai, kad nuoma leidžia lengviau pasirinkti automobilį pagal eksploatacijos pobūdį. Patikimų verslo automobilių nuomos kompanijų konsultantai turi užtektinai įgūdžių ir patirties, kad sugebėtų patarti, kokias nuomos sąlygas ir automobilius pasirinkti, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip išlaidos, rida, vairavimo aplinka ir pan. Taip pat į paslaugą dažniausiai būna įtraukta visa techninė automobilio priežiūra, draudimo paketas, gedimų administravimas, pagalba kelyje ir kt.

Bendraudami su klientais, užsukančiais į mūsų automobilių saloną, bandome laužyti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus. Rinkdamiesi automobilį, žmonės neretai remiasi principais, kurie, deja, nėra efektyvūs. Dažniausiai daroma klaida – vadovavimasis emocijomis („nes gražus“, „nes perka kiti“), neatsižvelgiant į gilesnę analizę, kainos ir kokybės santykį arba dar daugiau – bendrą nuosavybės kainą ilguoju laikotarpiu (angl. TCO – Total Cost of Ownership). Bene blogiausia, kai automobilis pasirenkamas „nes pigus jo remontas ir pigios dalys“, taip iš anksto save užprogramuojant, kad automobilis ges ir jį reikės remontuoti. O tokie veiksniai kaip prastovos dėl gedimo, sugaištas laikas remontuojant, neplanuotos vienkartinės išlaidos dažnai visiškai nevertinami. Kodėl nepagalvojus apie naują automobilį, kurio išvis bent keletą metų nereikėtų remontuoti? Taip pat dažnai pamirštama, kad automobilį kažkada reikės atiduoti atgal į rinką – parduoti. Taigi reikėtų dar prieš perkant pamąstyti, kas jį galėtų pirkti, už kiek ir kokie būtų jo pranašumai, palyginti su kitais rinkoje esančiais naudotais automobiliais. Tai jau lemia detalės, pavyzdžiui, bus daug lengviau parduoti automobilį, kuris turi kažką, ko neturi dauguma kitų, pavyzdžiui, visų varomųjų ratų sistemą.

Svarbu paminėti, kad kuo greičiau verslas suvoks, jog automobilis yra ne turtas, o darbo priemonė, tuo greičiau keisis ir įpročiai, požiūris, formuosis ne tik naujos koncepcijos, bet ir kitoks žmonių mobilumo bei transporto priemonių naudojimo suvokimas, o ekonominės, socialinės ir kultūrinės nuostatos taps brandesnės ir progresyvesnės. Baltijos šalyse bei Suomijoje populiariausias Suzuki modelis „Suzuki Vitara AllGrip“ su 1,6 litro, 88 kW benzininiu varikliu, 5,6 l/100 degalų sąnaudomis ir net 195 cm prošvaisa.

CityCharge V2 Viešoji elektromobilių įkrovimo stotelė Apdovanojimą pelnęs dizainas Mode 3, vidutinio greitumo Maksimalus galingumas - 2 x 22 kW Krovimas dviems elektromobiliams vienu metu Integruota elektros energijos apskaita RFID vartotoju identifikacija 3G / LAN / WiFi ryšys OCPP protokolas Elios.lt administravimo sistema

www.ElintaCharge.lt UAB Elinta, Terminalo g. 3, Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. LT-54469 I +370 653 66633 I charge@elinta.lt

INFRASTRUKTŪRA

KURO SĄNAUDŲ KONTROLĖ – TAI PRIEMONĖ SUTAUPYTI JŪRATĖ PILIBAITIENĖ

Įmonėms, turinčioms transporto parką, aktualu sumažinti kuro kaštus, bei padidinti jų efektyvumą. Kuras - tai pinigai. Pinigus skaičiuoja visi, tačiau ne visi skaičiuoja kurą. Dvidešimtį metų dirbanti kompanija “Eljunga” atstovauja pasaulyje plačiai žinomai „Aquametro Oil & Marine AG “ kompanijai iš Šveicarijos, kuri gamina įvairių tipų kuro skaitiklius, tinkančius visoms transporto rūšims ir stacionariems objektams. Įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti kuro lygio matuoklę. “Eljunga” išgyveno krizes, keitėsi, formavosi atsižvelgdama į ekonominę situaciją, klientų poreikius, technines naujoves ir tapo viena iš savo srities lyderių Lietuvoje.

“Eljungos” vadovas Artūras Giedraitis teigia, kad kuro sąnaudų kontrolė būtina visoms įmonėms, vartojančioms kurą. “Kai kurie klientai mano, kad vos įdiegus kuro apskaitos sistemą viskas išsispręs savaime. Tačiau mes tik suteikiame įrankį, padedantį kontroliuoti transporto priemonių kuro suvartojimą ir išmokome juo naudotis. Toliau viskas priklauso nuo kliento noro kontroliuoti savo parką ir jo kaštus”, - pasakojo A. Giedraitis. Anot jo, sutaupytas milijonas – tai uždirbtas milijonas. Vieniems klientams reikalinga kuro apskaita, kitiems transporto sekimas, tretiems darbuotojų kontrolė. “Mes galime pasiūlyti kaštų kontrolę pagal kliento poreikius. Pavyzdžiui , kuro skaitiklis tiksliai apskaičiuoja suvartotą kurą, o kuro matuoklis teikia informaciją apie kuro lygį bake. Tai yra priemonės apsisaugoti nuo vidaus kuro vagysčių. Sekimo programa padeda kontroliuoti transporto priemonių ir darbuotojų darbą. Kuro lygio matuokliai, kuro srauto skaitikliai, temperatūros davikliai, alkotesteriai, - tai dalis gaminių, kuriuos gaminame patys ir tuo apsiriboti nenorime”, - sakė “Eljungos “ vadovas. Bendrovės siūlomus gaminius galima naudoti praktiškai visose transporto priemonėse. “Eljungos” praktikoje sėkmingai įgyvendinti projektai, kuriuose įdiegta kuro apskaita lokomotyvams, laivams, individualioms degalinėms, glau-

džiai bendradarbiaujama su žemės ūkio sektroriumi. Prieš ketverius metus “Eljunga” savo gaminius pradėjo eksportuoti. A. Giedraitis pripažįsta, kad pradžia buvo nelengva, nes gaminiai reikalauja didelio tikslumo ir kokybės. “ pozicijoms išsikovoti reikia laiko ir investicijų nuolat tobulinant savo gaminius. Šiuo metu eksporto pasaulyje jau turime savo rinkos dalį. Savo gaminius parduodame į daugiau nei 60 pasaulio šalių. Intensyviai dalyvaujame parodose, bei kituose renginiuose. Stebime globaliąją rinką ir taikomės prie jos, kuriame naujus gaminius atsižvelgdami į esantį poreikį”, - sako A. Giedraitis. “Eljunga” ypatingai džiaugiasi savo kurtais gaminiais, tokiais, kaip kuro srauto skaitikliai, kuro lygio matuokliai, alkotesteriai, temperatūriniai davikliai. Ilgametę patirtį ir profesionalių darbuotojų komandą turinti įmonė, bendradarbiaujanti su statybos kompanijomis ir kelių priežiūros sektoriumi, kasdien susiduria su techniniais iššūkiais, bet puikiai su jais susidoroja. Informacinių technologijų sritis kasdien tobulėja, todėl tai, kas prieš metus buvo nauja, šiandien visiems žinoma ir suprantama. Nauji, netradiciniai sprendimai yra šios kompanijos kasdienybė, nes norint išlikti konkurencingam rinkoje, nuolat turi veržtis į priekį. Laisvės pr. 125, Vilnius LT-04348 I Tel. nr: +370 699 35 777 I El.p: info@eljunga.lt www.eljunga.lt

Fotografas Evaldas Lasys

I „KAI VISKAS TIKSLU IK S“ MILIMETRO DALELY TĖ S GINTARAS CAIKAUSKA Architektas

TOGETHER

FOR BETTER

50 METU PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 21 METAI

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2017 I NR. 10

www.woodlife-flooring.com I Salonas: Savanorių g. 189, Kaunas I Tel.: +37065278339

Fotografas: Norbert Tukaj

Nuotr. Alessandro Crinari, objektas: „Villa Comano“

Architektūra – galvosūkis,

kurį galima išspręsti

pasitelkiant tik meną arba dailę. - A. AMBRASAS