10 minute read
tvarieji pastatai
TVARIEJI FASADAI AKTYVIAI KEIČIASI
Vida KUZMICKAITĖ
Advertisement
Olandų architektų studijos „MVRDV“ projektai.
© MVRDV nuotr.
Pagrindinio pastato išraiška pastaraisiais metais intensyviai keičiasi – nuo stiklinių, surenkamųjų gelžbetoninių pereinama prie ekologiškų medinių, akmens ar perdirbtų medžiagų fasadų. Medžiagos, kurių ateinančiais metais tikimasi pamatyti daugiau, yra atspindinčios tvarumo ir energijos taupymo principus. Architektai atranda novatoriškų būdų, kaip derinti tvarias medžiagas energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti, neatsisakant estetinių savybių.
Tvarumo siekiama tiek gyvenamojoje, tiek industrinėje statyboje
Nors pagrindinės fasadų funkcijos visada išliko tos pačios – apsauga nuo šalčio ir saulės, šviesos pralaidumas, oro tiekimas ir estetika, šiandien atrandami vis originalesni būdai šioms funkcijoms įgyvendinti. Projektuojami pažangūs pastatai, atitinkantys miesto kontekstą ir reaguojantys į klimato sąlygas, tad atitinkamai kinta gyvenamųjų industrinių pastatų fasadų raiška. „Vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose pamažu atsiranda ekologiški fasadai. Pradedami projektuoti pastatai iš šiaudų skydų ar skydiniai namai su ekologiškomis šiltinimo medžiagomis. Fasado apdailai naudojamas ir molis, medis, perdirbtos medžiagos. Vietinės, ekologiškos medžiagos populiarėja, tačiau ne itin sparčiai“, – pasakoja studijos „2L Architects“ architektas Julius Lapinskas.
Architektas išskiria ir vis labiau augančią modulinių pastatų paklausą, surenkamųjų modulinių fasadų elementų CO2 pėdsakas yra gerokai mažesnis nei standartinio fasado. Specialistas prognozuoja, kad ateinančiais metais vis dažniau bus pasirenkami moduliniai, skydiniai fasadai.
Industrinių pastatų statyboje, pasak J. Lapinsko, išimčių ir naujoviškų elementų pasitaiko rečiau: „Šiame sektoriuje orientuojamasi į kuo didesnį fasadų sandarumą ir siekiama taupyti kaštus, kadangi tai yra labai dideli pastatai, siekiama, kad fasadas nebūtų itin brangus. Dažniau pasirenkamos daugiasluoksnės plokštės su PIR užpildu, kartais – su mineralinės ar akmens vatos užpildu. Žvelgiant iš ekologinės pusės, tai mažiau tvaru, kita vertus, toks fasadas pasižymi labai dideliu efektyvumu ir sandarumu, greita ir ekonomiška statyba.“
Visgi gamybinių pastatų statyboje susiformavusi praktika pamažu keičiasi, architektai nevengia siūlyti tvaresnių sprendinių. Pavyzdžiui, „2L Architects“ architektai aplinkai draugiškesnį fasadą sukūrė gamybiniam „BIOK LAB“ pastatui. Statinio pagrindiniame fasade vyrauja natūralios medžiagos – termomedienos apdaila ir monolitiniai, vietoje išbetonuoti piliastrai. Apšiltinimui naudotos PIR daugiasluoksnės plokštės. Fasade integruoti selektyviniai stiklai su žemu saulės kontrolės faktoriumi. Taip pat numatyti elektros privedimai aktyviai saulės kontrolei ateityje.
Šylančiam klimatui – specialios priemonės
Olandų architektų studijos „MVRDV“ projektai.
© MVRDV nuotr.
Jau kurį laiką diskutuojama apie tai, kokius pokyčius šylantis klimatas atneš į pastatų architektūrinę ir inžinerinę raišką. Anot architekto J. Lapinsko, į šią ateities problemą tenka investuoti jau šiandien numatant specialias priemones nuo perkaitimo:
Termomedienos ir monolito apdaila.
BIOK nuotr.
BAR gamykla Šiauliuose. Architektūrinio projekto autoriai „2L Architects“. Šiam gamyklos fasadui panaudota minimali apdaila, šešėliavimas ir žaliuzės lauko apdailai.
„Vis aktualesnės aktyvios ir pasyvios langų saulės kontrolės sistemos – dvigubi stikliniai fasadai su žema stiklo saulės faktoriaus g verte, selektyvinio stiklo sistemos, žaliuzės, tinkleliai. Taip pat tampa vis svarbesnė pastato šilumos perdavimo koeficiento U vertė ir fasado masyvumas. Tikėtina, kad ateityje turėsime iš vidinės pusės vėsinamus fasadus, padėsiančius spręsti perkaitimo problemą.“ „Tvarumas turi apimti visą pastatą. Jei fasadas bus tvarus, o pastato viduje įrengtos energiškai neefektyvios sistemos, kokia tuomet fasado prasmė?“ – retoriškai klausia architektas Julius Lapinskas.
Reglamentai Lietuvoje keičiami pamažu
Šiandien medinių pastatų ir statinių iš atsinaujinančių medžiagų statybą riboja tiek tai, kad čia tebėra nauja sritis, tiek nepakankama teisinė bazė. Šiuo metu Lietuvoje tebėra peržiūrimi gaisrinės saugos reikalavimai, kad būtų galima plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas visuomeninės ir pramoninės paskirties pastatuose.
Remiantis Aplinkos ministerijos oficialia informacija, Vyriausybės programoje nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį, plotą, atsparumo ugniai laipsnį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai mediniai pastatai.
Tuo metu griežtėja teisiniai reikalavimai vėdinamiems fasadams – nuo 2022 m. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 reikalavimas, kad pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti vėdinamąsias sistemas, kurie privalo turėti Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir paženklintos CE ženklu arba turi Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Tai reiškia, kad bus keliama kartelė gamintojams, o vėdinamųjų fasadų sistemos bus tvaresnės ir patikimesnės.
Visuotinėje architektūroje – progresyvūs sprendimai
Fasadų dizainas tarptautinėje erdvėje į priekį žengia dar sparčiau. Jie tampa skaidresni ir atviresni visuomenei, drąsiai integruojamos naujausios technologijos ir sprendimai – nuo pralaidžių iki kinetinių fasadų technologijų.
Olandų architektų studija „MVRDV“ projektuoja statinius visame pasaulyje ir padeda vystyti žaliąsias miestų infrastruktūras. Jie taip pat yra autoriai pirmojo pasaulyje fasado, pagaminto iš biomasės. Savo projektuose studijos architektai aktyviai siekia tvarumo, integruoja atsinaujinančias medžiagas, originaliai žaidžia jų spalvomis ir formomis.
Pavyzdžiui, žemės ūkio krypties įmonės „Lankuaikei Agriculture Development“ būstinei Kinijoje studija suprojektavo tvarius fasadus, kuriuose integruoti saulės kolektoriai. Statinys itin „aktyvus“ ir atviras darbuotojams ir lankytojams, suprojektuotose terasose vyrauja žalieji elementai ir medis.Gyvenamųjų pastatų kvartalui Olandijoje („De Oosterlingen“) studija „MVRDV“ suprojektavo žaliuosius fasadus, kuriuose sujungė natūralias ir perdirbtas medžiagas, juose vyrauja biokompozito, medžio, stiklo, perdirbtų plytų elementai.
Ateities fasadų vizija
Ateities fasadai Lietuvoje – taps atviresni, ekologiškesni, juose atsiras dar daugiau surenkamųjų ir modulinių elementų.
Ateities fasadai pasaulyje – paremti aukštosiomis technologijomis, atsinaujinančiais ištekliais, o projektuojami „gyvi“ pastatai įgis dar didesnę sociokultūrinę reikšmę.
„Cosentino Group“
yra tarptautinė, ispanų šeimai priklausanti įmonė, gaminanti ir platinanti novatoriškas architektūros ir dizaino paviršių dangas daugiau nei 110 šalių visame pasaulyje. „Cosentino“ gaminamos technologiškai pažangios paviršiaus dangos leidžia sukurti unikalią aplinką ir dizainą tiek namams, tiek viešosioms erdvėms.
Įmonės gaminamos plačiaformatės plytelės „Dekton“ pasižymi išskirtine kokybe: jos ilgai išlaiko spalvą, yra atsparios šalčiui ir karščiui, todėl nebus pažeistos nei lietuviškos žiemos orų, nei karštos ispaniškos saulės. „Dekton“ taip pat išsiskiria atsparumu įbrėžimams ir UV spinduliams, todėl gali būti naudojamos ir fasadų dangai. Dėl ypatingų „Dekton“ savybių tūkstančiai profesionalų visame pasaulyje šias plokštes renkasi savo pastatų išorei“, – sako „Cosentino“ atstovė Lietuvoje Edita Motiejūnė. „Dekton“ asortimentas gaminamas iš daugiau nei 20 skirtingų mineralų, esančių gamtoje. Gamyboje naudojama išskirtinė sukepintų dalelių technologija (angl. Sinterized Particle Technology), kuri pagreitina metamorfinio proceso atkūrimą uolienoje, kai, mineralus veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui, jie sutankėja. „Įprastai šis procesas gamtoje gali vykti tūkstančius metų, tačiau technologija rezultatą sukuria per kelias valandas. Šis procesas užtikrina plokštės patvarumą ir kompaktiškumą, todėl asortimente galime pasiūlyti ne tik platų spalvų ir raštų pasirinkimą, bet ir keturis plokščių storius: 4, 6, 12 ir 20 mm. Siekiant užtikrinti saugumą, plytelės nugarinėje dalyje uždedamas specialus tinklelis, kuris leidžia fasadui ventiliuotis ir apsaugo nuo skeveldrų lūžių. Be to, su „Dekton“ plokštėmis galima daryti kampines jungtis su tiesiais arba nuožulniais kraštais, o tai užtikrina dizaino vientisumą, kurį vis dažniau renkasi architektai, siekdami tobulos pastatų išorinės išvaizdos“, – pasakoja „Cosentino“ atstovė.
Nuo pat „Cosentino“ įsikūrimo pradžios įmonė vadovaujasi tvarumo politika ir siekia išlaikyti aukščiausius standartus, todėl jų verslo tikslai suderinti su Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkės tikslais. „100 proc. mūsų suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Gamyboje naudojame pažangiausias technologijos, net iki 99 proc. perdirbto vandens, o atliekamą vandenį panaudojame želdynams drėkinti. Savo versle taip pat visada siekiame pakartotinai naudoti perdirbtus mineralus kaip žaliavas“, – pažymi E. Motiejūnė.
TVARUS RYTOJUS JAU ŠIANDIEN
Meno muziejus Honkonge. Architektai: „ArchSD“, Vivian Fung.
Visiškai nuo pirminių žaliavų ir medžiagų gamybos procesų priklausomas statybų sektorius šiuo metu yra itin aktyvus ir kasdien spartėjantis. Natūralu, kad tai sutrikdo ekosistemas ir itin sekina gamtiškuosius išteklius. Būtent dėl šios priežasties vis garsiau kalbama apie žiedinės ekonomikos principus atitinkančias statybines medžiagas. Juos įgyvendinant palaipsniui mažėtų, o ateityje gal ir visiškai išnyktų statybinių atliekų sąvartynai, o likučiai būtų išmaniai prikelti naujam gyvenimui ir virstų pastatų fasadais, gatvėmis ar tiltais. Taip pavyktų ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir sutaupyti išteklių.
Tvarūs sprendimai – ateitis dabartyje
Reaguojant į vis stiprėjančią klimato krizę, Europos Komisija yra ta institucija, kuri nuolat ragina įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Jei paprasčiau, siekiama mažinti statybinių medžiagų poveikį klimatui didinant pačių medžiagų efektyvumą ir pakartotinį panaudojimą. Būtent todėl įvedami griežtesni reikalavimai dėl perdirbtų medžiagų kiekio gaminiuose, formuluojamos priemonės, didinančios pastatų pritaikomumą, patvarumą, energinį naudingumą. Gamintojams tenka daugiau atsakomybės už panaudotų produktų apdorojimą, šalinimą. Taip pat skatinama renovacija, kad būtų pasiekta nulinė pastato emisija.
Pelnyto populiarumo sulaukė ir žaliųjų pastatų sertifikavimo sistemos. Viena jų „DREEAM“ (tarptautinis statinių poveikio aplinkai vertinimo metodas) ir „LEED“ (energetikos ir aplinkos projektavimo valdymas).
Ilgalaikiai tvarūs sprendimai
EQUITONE vis intensyviau specializuojasi lakštinių medžiagų statyboje ir drauge plėtoja ilgaamžius statybinius pluoštinio cemento sprendimus. Galvodami apie ateitį ir siekdami suteikti medžiagoms dar vieną gyvenimą, įmonės specialistai kaskart ieško dar nežinomų metodų. Į tai atsižvelgiama ir pasirenkant partnerius. Visi vertės grandinės dalyviai privalo prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybes, dėl kurių ilgalaikėje perspektyvoje bus pasiekti esminiai pokyčiai.
Procesas nepriklauso vien tik nuo įmonės. Visa virtinė tarpusavyje susijusių gamybos veiksnių sudaroma pasitelkus į pagalbą architektus, inžinierius, mokslininkus, tiekėjus ir įvairias institucijas. Visuotinėmis pastangomis siekiama sumažinti atliekas iki visiško nulio.
EQUITONE suteikia galimybę keisti visą sektorių iš vidaus, nes tiekia medžiagas visame pasaulyje. Gamintojas, plėtojantis medžiagų regeneracijos metodus ir skatinantis rinktis modernesnį ir tvaresnį gyvenimo būdą, pats dalyvauja visoje vertės grandinėje. Jam svarbi ekspertų nuomonė ir pagalba.
Antrasis medžiagų gyvenimas
Senovės išmintis byloja, kad, norėdamas pakeisti pasaulį, turi pradėti nuo savęs. Tad įmonė, prisiimdama lyderystę, pradeda nuo savo generuojamų atliekų. Nuolat vykstančio gamybinio proceso vienas pagrindinių uždavinių – perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas. Žvelgiant į ateitį, jau išsikeltas tikslas susidarančių atliekų kiekį visiškai išnaikinti. Tam yra kuriamos medžiagos, kurių bendras poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą bus minimalus ir neprireiks pildyti sąvartynų.
EQUITONE specialistai yra įsitikinę, kad teigiamų, tvarių pokyčių pagrindas yra architektūriniai sprendiniai. Jei bus projektuojama ne kuriant atskirus elementus, o formuojant tvarias ir išteklius efektyviai naudojančias sistemas, atliekos ir tarša reikšmingai sumažės.
Beje, šio gamintojo fasadams skirtos medžiagos projektuojamos kaip modulinė sistema, kurią paprasta išardyti ir perdirbti, tad jos atitinka visus pagrindinius žiedinės ekonomikos principus.
Įmonė išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2030 m. surinkti ir vertės grandinėje panaudoti pakartotinai EQUITONE pluoštinio cemento atliekas. Siekiama padėti architektams palengvinti žiedinės ekonomikos principus atitinkančių statinių projektavimo procesą. Būtent tokie moduliniai pastatai generuos minimalų atliekų kiekį ir bus statomi panaudojant jau perdirbtas statybines medžiagas.
Tausojant išteklius saugoma gamta
Nors apie tvarumą kalbama vis dažniau ir daugiau, tačiau vis dar yra skeptikų, klausiančių, kodėl reikia kurti išteklius tausojančias ir maža emisija pasižyminčias medžiagas. Vis dėlto niekas neabejoja, kad būtina siekti mažesnio statybų poveikio gamtai, atgauti energiją ir vandenį, perdirbti atliekas. Būtent todėl mūsų minimas gamintojas siekia naudoti mažo poveikio aplinkai medžiagas ir užtikrinti kuo mažesnį poveikį padarinių gamtai turinčius procesus. Jau nuspręsta, kad bus visiškai atsisakyta geriamojo vandens naudojimo ir mažinamos anglies emisijos.
Klientai pastebi, kad EQUITONE plokštės yra plonos ir lengvos, todėl lengvai pjaustomos, ir pritaikomos bet kuriam fasadui. Dar vienas šių plokščių pranašumas – minimalus apdailos medžiagų poreikis. Atsiradus poreikiui, šio iš vandens, celiuliozės, cemento ir gamtinių mineralų pagamintos plokštės yra visiškai perdirbamos.
Dar vienas ambicingas ir kilnus įmonės tikslas – medžiagų anglies pėdsakų išnaikinimas. Šiai misijai pasiekti jau dabar išbandomos inovatyvios, žaliosios technologijos ir pasitelkiamos alternatyviosios žaliavos. Įmonės specialistai tiki, kad jau netrukus pavyks sukurti naujos kartos pluoštinį cementą, kuris, nepakenkiant technologinėms medžiagų savybėms, pasižymės maksimaliu patvarumu ir minimaliu poveikiu aplinkai.
Tvaresnis rytojus europoje – realybė
Gamybos padaliniuose Vokietijoje ir Belgijoje aktyviai mažinamos energijos ir vandens sąnaudos ir išmetamo anglies dvideginio kiekis. Bemaž pusė gamybos sunaudojamos energijos sugeneruojama termofikacijos įrenginiuose ir nuosavose saulės energijos jėgainėse. Likusi energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Gamybos procesuose jau visiškai atisakyta geriamojo vandens. Pakartotinai perdirbamos ir vėl panaudojamos nuotekos.
Svarbu paminėti ir tai, kad medžiagos yra gaunamos iš tiekėjų, kurie įsikūrę 150 km spinduliu nuo gamyklos. Yra paskaičiuota, kad jeigu žaliavas į gamyklas tektų gabenti sausumos keliu, triukšmas ir oro tarša nuo 3000 sunkvežimių per metus būtų nepamatuojamai didelė. Dėl šios priežasties EQUITONE pasirūpino, kad net 65 proc. žaliavų į gamyklas patektų vandens keliu.
Atėjo laikas
Vis dėlto reikia pripažinti, nors projektuotojai drauge su vystytojais ieško tvarių ir praktinių sprendimų, procesas užtruks, kadangi statybinių medžiagų sektorius dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir nėra visiškai pasiruošęs tvaresniam rytojui. Informacijos apie tvaresnes alternatyvas ir jų panaudojimą vis dar mažoka, o ir kainos yra nemenkos. Tai tampa rimtu trikdžiu ir stabdo ekologiškesnius pasirinkimus. Tam, kad žiedinė ekonomika taptų šių dienų realija, reikia kompleksinių sprendimų, o ne pavienių projektų. Tik tai užtikrins tvaresnę ateitį ir švaresnę, saugomą gamtą.
Architektai: CITYFÖRSTER.
Olaf Mahslsted nuotr.
