technologijos

Ž. Mauricas pažymėjo, kad statybų sektoriui aktuali gyvenamojo būsto rinka nuo 2020-ųjų patyrė staigų atsigavimą ir tai dalinai gali būti paaiškinama augančiomis darbo namuose tendencijomis.

STATYBOS PIONIERIŲ UŽDUOTIS: UŽKURTI LIETUVOJE

Lina SVALDENIENĖ

Balandžio 29 dieną Vilniuje įvyko statybos technologijoms skirta konferencija „Contech: what is the future?“ Renginys subūrė sektoriaus pionierius iš startuolių, tradicinio statybų verslo, aukštojo mokslo įstaigų ir viešojo sektoriaus.

Uždaras naujovėms sektorius

Kai pirmasis pranešėjas Paulius Milčius iš MVG grupės paklausė, kiek auditorijoje yra inžinierių, pakilo dauguma rankų. Tačiau šiuos žmones vienija ne tik profesija, bet ir patrauklesnio, produktyvesnio, inovatyvesnio statybos sektoriaus vizija.

Pranešimuose verslo ir mokslo atstovai dalijosi darbo patirtimi, istorijomis ir pavyzdžiais iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Maltos, Vokietijos, Japonijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių. Profesionalų patirtys įvairios jau vien todėl, kad statybų technologijos arba išmanioji statyba (angl. construction technology; contech) apima ne tik skaitmeninę statybą, bet ir duomenų valdymą, dirbtinį intelektą, robotizaciją, automatizaciją, novatoriškas medžiagas ir verslo tvarkymo modelius.

Statybų sektorius turi didžiulį automatizacijos ir robotizacijos bei su tuo susijusių inovacijų potencialą, tačiau akivaizdu, kad jo išnaudojimas ir išmaniosios statybos plėtra priklauso tiek nuo teigiamo rinkos dalyvių požiūrio, tiek nuo valstybės pozicijos bei švietimo įstaigų. Kol kas tenka pripažinti, kad statybos sektorius išlieka mažai produktyvus, ir tokią padėtį bendrame ekonomikos paveiksle lemia konservatyvumas ir atsargus požiūris į inovacijas.

Prisideda prie augimo

Kol kiti sektoriai – paslaugų, pramonės, žemės ūkio – palaipsniui augino našumą ir tobulėjo technologiškai, statybų sektorius nebuvo matomas kaip robotams tinkama rinka. Maža to, jauni specialistai, ateinantys iš aukštųjų mokyklų, nėra įgavę žinių robotams valdyti ir inovacijoms diegti. Dėl šių priežasčių „London Economics“ analitikai vertina, kad statybų sektorius Didžiojoje Britanijoje iki 2035-ųjų nepasieks net 1 proc. robotizacijos, panašias tendencijas galima matyti visame Senajame žemyne.

Tai gana pesimistinė prognozė, turint galvoje, kad daugiau kaip trečdalis užduočių statybose galėtų būti automatizuotos. Kalba eina apie komponentų ir ištisų konstrukcijų gamybą ne statybų aikštelėje, pastatų griovimą, statybų aikštelės tyrimus ir žemėlapių sudarymą. Darbuotojams, keliantiems sunkius daiktus, užduotis galėtų lengvinti elektroniniai egzoskeletai.

Konferenciją atidaręs vyriausiasis „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad nerobotizuotas, menkai automatizuotas ir žemo produktyvumo statybų sektorius vis vien yra viena iš trijų labiausiai Baltijos šalių ekonomiką auginančių ūkio šakų: nekilnojamasis turtas ir statybos su kur kas kuklesniais rodikliais eina po pramoninės gamybos ir aukštųjų technologijų paslaugų sektoriaus.

Rusijos karas Ukrainoje sumažins ekonomikos augimą, tai gali paveikti investicijų planus. Išmaniosios statybos vystymui itin svarbus statybų verslo noras investuoti į technologijas.

Technologijos užtikrina konkurencingumą

Pandemija ir jos sukelti padariniai suveikė tarsi katalizatorius: suklestėjo aukštųjų technologijų paslaugos. Informacinių technologijų ir finansinių paslaugų eksportas per pastarąjį dešimtmetį augino savo bendrojo vidaus produkto dalį Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje. Lietuva, šiame ketvertuke atrodžiusi prasčiausiai, sugebėjo išauginti aukštųjų technologijų eksportą ir pasiekti tris procentus BVP viršijantį rodiklį. 2020 m. įvykęs finansinių technologijų spurtas Lietuvos finansinių paslaugų eksportą išaugino iki 600 mln. eurų per metus. Gyvas šios sėkmės istorijos dalyvis yra konferencijoje pranešimą skaitęs Edvinas Subačius. Žmogus, iš bankų sektoriaus Lietuvoje pasukęs į lošimų verslą Maltoje, papasakojo, kaip jo kompanijai pavyko surinkti šūsnį įvertinimų: „Rootz“ tapo metų inovatoriais, metų startuoliu, geriausiu internetinių kazino operatoriumi, metų technologijų tiekėju ir t. t. Proveržį įgalino ne tik technologijos, bet ir duomenų valdymas bei pritaikymas. Statybininkams tai buvo paskata galvoti apie informacijos apsaugą, kokybę, informacinį modeliavimą ir informacijos vadybą. Tai komponentai, auginantys verslo vertę bet kokiame sektoriuje.

Užgimstanti bendruomenė

Renginys „Contech: what is the future?“ kėlė klausimą, kaip statybų sektorių padaryti veržlesnį. Atsakymu gali tapti statybų technologijų startuoliai, kuriems kurtis ir augti reikalinga tinkama aplinka. Statybų startuoliams palankią ekosistemą turi sukurti valstybė, akademinės institucijos bei tradicinis statybų verslas ir startuoliai drauge. Auditoriją įkvėpė keturių startuolių grupei „Strato group“ atstovavęs Jokūbas Vaišvila. Jo energingas ir įkvepiantis pasirodymas scenoje svarbus jau vien dėl to, kad parodytume, jog statybos startuolių kategorija Lietuvoje apskritai egzistuoja.

Konferencijoje susirinkusi auditorija gali tapti naujos bendruomenės pagrindu: visus renginio dalyvius įtraukusioje diskusijoje ne kartą skambėjo kalbos apie klasterį, platformą ar kitą būrimosi, dalijimosi formą. Jau veikia „Contech Lithuania“ puslapis socialiniame tinkle „LinkedIn“, kur bus pranešamos naujienos ir apie kuriamą tinklalapį. Jame statybų sektoriaus dalyviai Lietuvoje galės skelbti apie save ir savo verslo iniciatyvas, kol contechlithuania.com taps statybos įmones ir technologinius startuolius apimančia duomenų baze.