5 minute read
kokybiško namo DNR
Architektas Gintaras Čaikauskas:
Advertisement
Aušra NYMAN
Šių metų lapkričio 15 dieną oficialiai paskelbta, kad pasaulyje jau gyvena 8 milijardai žmonių. O miestų tankėjimo rodikliai liudija apie tai, kad iki 2050-ųjų, o gal ir greičiau, 60 proc. žmonijos gyvens miestuose. Todėl miestai jau dabar susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas jų – kokybiškos viešosios erdvės poreikis.
Europos miestai, nepriklausomai nuo jų atsiradimo palinkybių, dalijasi tam tikrais bendrais istoriškai susiklosčiusiais elementais: dažnai tai yra žmogiškasis mastelis, kompaktiškas planavimas, viešosios erdvės universalumas, saugumo joje jausmas. Vienas iš svarbių neatsiejamų miesto erdvės komponentų yra daug galimybių suteikiantis šiuolaikinis apšvietimas, įsitikinęs architektas profesorius Gintaras Čaikauskas, projektavimo įmonės „Architektūros linija“ vadovas.
Gintaras Čaikauskas, projektavimo įmonės „Architektūros linija“ vadovas.
Vilniaus Mokytojų namų kiemo apšvietimas. Architektas Gintaras Čaikauskas.
Kada teko suprojektuoti pirmąją viešąją erdvę ir kur?
G. Č. Pirmąja viešąja erdve galėčiau laikyti mūsų konkurse laimėtą ir parengtą Vilniaus mokytojų namų kiemo sutvarkymo projektą. Nors jis buvo sukurtas senokai, tačiau miesto iniciatyva įgyvendintas tik po Lukiškių aikštės konkursinių peripetijų. Taigi pirmąja didelės apimties minčių realizavimo galimybe praktiškai ir tapo ši centrinė sostinės aikštė. Remiantis projektavimo užduotyje įrašytais Kultūros paveldo reikalavimais, Lukiškių aikštėje yra numatyta istorinių šviestuvų eksponavimo alėja. Kiek žinau, šviestuvai yra jau sutvarkyti ir restauruoti, bet vis dar neaišku, ar šis kontraversiškas sumanymas kada nors bus įgyvendintas. Žinoma, labai trūksta aikštėje (taip pat oficialioje projektavimo užduotyje nurodyto) memorialo su Valstybės simboliu. Taigi šios viešosios erdvės apšvietimo koncepcija toli gražu nėra užbaigta.
Vėliau buvo Saulėtekio, naujoji Paupio aikštė, Suomijos, A. Vivulskio skverai. Šiuo metu įgyvendinami 1863 m. sukilėlių atminties ženklai Gedimino pilies kalne, pradedami partizano J. Lukšos-Daumanto įatmintinimo skvero projektavimo darbai Žirmūnų mikrorajone Vilniuje, derinama grafų Tyzenhauzų šeimos įamžinimo Rokiškyje projektavimo sutartis.
Kaip keitėsi apšvietimo projektavimo tendencijos, metodika?
G. Č. Apšvietimas yra labai svarbus architektūros koncepcijos sudėtinis elementas. Mes apie tai galvojame iš anksto, pirminėse eskizavimo stadijose atliekame specialius eksperimentus, į parodinius maketus instaliuojame mini šviestuvus, vėliau visa tai pagal galimybes tikrinamės natūroje su tikrais šviestuvais. Intensyvus technologijos tobulėjimo procesas leidžia pasiekti vis geresnius rezultatus, įrangos ir galimybių spektras jau yra praktiškai neribotas, tereikia jį žinoti, sėkmingai pasirinkti ir efektyviai pritaikyti konkrečiam sprendiniui. Techninių įrenginių kompaktiškumas, efektyvių LED sistemų atsiradimas, jų keitimo ir valdymo įrangos raida esmingai pakeitė ir išplėtė technines galimybes, pagerino ir palengvino ekologijos ir ekonomijos sprendimus, suteikė architektams praktiškai visą kūrybos laisvę. Naktinis viešųjų erdvių ar atskirų pastatų bei objektų apšvietimo projektas tapo privaloma, neatsiejama projektinės dokumentacijos dalimi. Tai – svarbus šiuolaikinio miesto kasdienio ir šventinio gyvenimo bruožas. Šviesų efektai jau kartais atstoja ir fejerverkų salves per renginius.
Lukiškių aikštė. Architektai Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Kęstutis Akelaitis, Virginija Venckūnienė, Faustas Lasys, Arūnas Latakas, Vytenis Raugala, Alicija Grigūnienė, Urtė Aidukienė.
Nuotr. „Architektūros linijos“ archyvo
Kas pastaruoju metu labiau vyrauja – minimalizmas, estetika, dekoratyvumas? Kokios galimybės šiandien?
G. Č. Technologinis minimalizmas neatsiejamas nuo vyraujančių projektavimo tendencijų ir sprendinių minimalizavimo. Šviesos sprendimų kūryba – abipusis procesas, kuris tiesiogiai lemia ir atsispindi architektūros kūrybos procesuose. Tai, kas anksčiau būdavo sudėtinga, galvojant apie įvairių technologinių įrenginių montavimo, slėpimo ar maskavimo galimybes, dabar sprendžiama gerokai paprasčiau. Šviesos intensyvumas efektyviai išsklaidomas tiek šviestuvų plokštumų paviršiuose, tiek erdvėje. Mažėja akinimo problemų, lengviau suformuoti ir suvaldyti šviesos srautų kryptis, o minimalistinis įrenginių dizainas ir dydžiai leidžia žiūrovų dėmesį ir meninius akcentus nukreipti link pagrindinės kūrinio minties. Vandens fontanų apšvietimas jau tapo neatsiejama miestovaizdžio dalimi, jis siejamas su interaktyviu valdymu, derinamas su muzikos garsais. Dar daugiau – atsirado ir sėkmingai vystosi šviesos, kaip savarankiškos meno srities, judėjimas. Yra puikių specialistų, kurie sukuria itin įspūdingas ir paveikias stacionarias ar dinamines šviesų kompozicijas tiek viešosiose erdvėse, tiek interjeruose. Be jų jau neįsivaizduojamos miestų šventės, koncertai ar kiti viešieji renginiai, pavyzdžiui, tokie kaip proginės instaliacijos Pilaitės bažnyčioje ir kt.
Antano Vivulskio atminimo ženklas ir skveras. Architektas Gintaras Čaikauskas, skulptorius Tadas Gutauskas.
M. K. Čiurlionio gimimo vietos ženklas Senojoje Varėnoje. Architektai Gintaras Čaikauskas, Gabrielė Rinkevičiūtė, skulptorius Gediminas Piekuras.
Suomijos skveras. Architektas Gintaras Čaikauskas, skulptorius Tadas Gutauskas.
Ką svarbiausia pabrėžti, kokie yra akcentinio apšvietimo būdai?
G. Č. Akcentinio apšvietimo būdai pirmiausia priklauso nuo architektūrinės minties ir koncepcijos sumanymo. Šiais laikais technologinės galimybės leidžia įgyvendinti pačius sudėtingiausius sprendimus, suteikia visą pasirinkimo gamą, taigi menininkams telieka aiškiai žinoti ir išsigryninti savo vizijas, profesionaliai suprasti jų realizavimo principus ir kelius. Ar tai bus koncentruota šviesa į konkretų tašką ar plokštumą, ar paslaptingas paviršiaus švytėjimas, spalvų kaita, ar dar kokie kiti sprendiniai – tai jau subjektyvūs meniniai pasirinkimai, atspindintys autoriaus raiškos ir objekto kūrybinės idėjos pateikimo koncepciją.
Technologinės galimybės leidžia įgyvendinti pačius sudėtingiausius sprendimus. Telieka aiškiai žinoti ir išsigryninti savo vizijas, profesionaliai suprasti jų realizavimo principus ir kelius.
Specialistai pataria Svarbūs parametrai renkantis lauko šviestuvus
Kelvinais apibūdinama spalvinė
šviesos temperatūra. Šaltai balta, natūralios dienos šviesos spalva, 4000–5000 K šviesos spektrą atitinkanti spalvinė temperatūra labiausiai rekomenduojama lauko – parkų ir gatvių apšvietimui. Sandarumo klasė. Lauko šviestuvai, skirti fasadų, parkų, gatvių ar kiemo apšvietimui, turėtų būti IP44–IP68 sandarumo klasės. Lauko šviestuvai būna ne tik geriau apsaugoti nuo vandens purslų ar kietų objektų, bet ir padengti dažais, kurie yra atsparesni UV spinduliams ir krituliams. Atsparumas smūgiams. Viešosioms erd-
vėms reikalingi aukštą mechaninį atsparumą turintys šviestuvai, kurių techninis parametras – mechaninio atsparumo klasė (IK) arba atsparumas smūgiams būtų 09 ir aukštesnės klasės. Tokie šviestuvai laikomi antivandaliniais. IK apsaugos klasės klasifikavimas nurodo, kokia galima maksimali išorinio smūgio energija, kurią atlaikytų šviestuvas. Testas atliekamas smūgiuojant skirtingo svorio kietais objektais, leidžiant juos iš nustatyto aukščio, taip pasiekiant smūgio kinetinę energiją, matuojamą džauliais (J).
Ypatingas dvasinės atgaivos poreikis jaučiamas su demografinėmis problemomis ir precedento neturinčiais miestų augimo iššūkiais susiduriančiose Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija. Vienas sprendimų – augalų ir subtilaus, jiems akompanuojančio apšvietimo jungimas į darnią visumą viešojoje erdvėje. Nedidelėje 230 kv. m Hefėjaus miesto (Kinija) senamiesčio pakraštyje esančioje miesto erdvėje privačia iniciatyva įrengtas Botanikos meditacijos centras, talkinant „HAS design and research“ (projekto vadovai – Jenchieh Hung, Kulthida Songkittipakdee). Šio projekto savininkė, anksčiau dirbusi nekilnojamojo turto agentūroje, spaudžiant dideliam darbo krūviui, visada jautė ypatingą meilę augalams. Ji svajojo įkurti botanikos sodą, kuris būtų atviras visuomenei ir galėtų bendruomenės gyventojams suteikti meditacijos, jogos, taiči ir kitų dvasinio mokymo praktikų, kurios ugdytų estetinę lėto gyvenimo sampratą.
Nuotr. Yu Bai
