objektas

RITUALINĖ ARCHITEKTŪRA –

PASTATAS, PELNĘS EAEA APDOVANOJIMĄ

Julija NOVIKOVA Šių dienų architektūra gali priminti akcentus, išdėstytus ryškaus paveikslo rėmuose, kurie stengiasi vis labiau išsiskirti savo estetika ir pabrėžti funkciją, kol pilkoji architektūros masė lieka tik šio paveikslo fone, nes yra laikoma tarsi funkciškai nepatrauklia. Visgi pastatų funkcionalumą gali atliepti ne tik patogus patalpų suplanavimas, bet ir architektūrinė koncepcija, kurianti pastato atmosferą, maksimaliai tarnaujančią tos architektūros naudotojui. Tai galimybė jautriai sureaguoti į žmogiškuosius poreikius, atsispindinčius ne miesto centrui skirtoje architektūroje.

Objekto pavadinimas: krematoriumas „Pilkapis“ Objekto vieta: Klaipėdos r., Toleikių g. Vystytojas: UAB „Gvatosta" Architektai: Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė („AEXN architektai“) Konstruktorius: Antanas Vaivada (MB „Pramonės inžinerija") Generalinis rangovas: „Aldasta" Objekto plotas: 311 m² Statybos metai: 2022

Nuotr. Norbert Tukaj Ketvergių ritualinių paslaugų kompleksui parinkta vieta be gretimo urbanistinio konteksta, atokiau nuo neramaus, skubančio pasaulio.

„AEXN architektai" fasadų schemos.

Komplekso emocinės iškrovos ir ramios transformacijos vieta, pavaldi amžinajam

laikui ir patirčiai. / Architektas T. Grunskis /

Tokius tikslus, sukurti stiprią, bet kartu ir jautrią ritualinės architektūros koncepciją, iškėlė „AEXN architektai“, suprojektavę krematoriumo pastatą „Pilkapis“ Klaipėdos rajone. Šis projektas šiemet pelnė Eduwik meistriškumo architektūroje apdovanojimą (angl. Eduwik Architecture Excellence Awards). Projekte atsiskleidė architektų užmojis sukurti tinkamą atmosferą, padedančią žmogui pereiti netekties patirtį. „Netektis yra universali, paliečianti kiekvieną skirtingu metu, ir nors dažniausiai ji suvokiama kaip labai asmeniška patirtis, jos esmė – ta pati. Ji niekada nebūna maloni, visada ne laiku ir sunki, tačiau kartu ji gali būti procesas, kuriame gedulas tampa svarbia dvasine žmogaus patirtimi, vedančia į nusiraminimą ir sąmoningą sugrįžimą iš kančios į kasdienį gyvenimą. Tokiai patirčiai ir žmogiškojo sąmonės būvio kaitai ir yra kuriamas šis naujas ritualinių paslaugų kompleksas – vieta, kurioje būties perėjimai įvyksta oriai ir ramiai. Ji skirta sustoti ir nurimti būties pokyčio – amžinojo perėjimo akivaizdoje, patirti ir išgyventi netekties įvykį, palaukti, susitelkti ir eiti toliau. Tai ramaus ritualo erdvė, kuri nėra ribojama vienu pastatu“, – pasakoja architektai.

Pilkapis – ritualinės architektūros epicentras

Klaipėdos rajone kuriamas Ketvergių ritualinių paslaugų kompleksas, kuriame įsikūrė „Pilkapio“ krematoriumas, čia taip pat planuojamas kolumbariumo parkas ir sambūrio pastatas su laikino apsigyvenimo patalpomis. Visas kompleksas yra skirtas įsisąmoninto, lėto gyvenimo alternatyvai kaip prieštara kasdienio gyvenimo greičiui, privalančiam sulėtėti, žmogui susidūrus su amžinybės simbolika.

Pastato tūris ir jo prieigos erdvės atribojamos pylimais, o lenkto stogo struktūra primena ritualinį apklotą. Pastate yra kintanti lauko kiemelių ir vidinių erdvių sistema – perteikiama transformacijos metafora per skaidrias ribas.

Nuotr. Norbert Tukaj

Kompleksui parinkta vieta be gretimo urbanistinio konteksto, atokiau nuo neramaus, skubančio pasaulio, tai atvira, gamtos apsupta aplinka, suteikianti ramybės pojūtį. Pilkapio metafora virsta į centrišką, apeinamo objekto kompoziciją, jame atsiranda kintančių vidaus ir lauko erdvių sistema, architektūrinėmis priemonėmis perteikiant transformacijos metaforą, būdingą pagrindinei pastato paskirčiai. „Viso komplekso galutinis taškas – krematoriumo pastatas, sukurtas kaip pilkapio ir ant jo užklotos baltos drobulės metafora, pagal kurią pastato tūris ir jo prieigos erdvės atribojamos žemės pylimais, o lenkto stogo struktūra primena ritualinį apklotą, išsigaubiantį pagal uždengto kūno paviršių. Ši galutinė erdvė su krematoriumo pastatu kuriama kaip aiškus ir iš tolimų perspektyvų matomas taškas – ritualo epicentras, kurio gravitacija vienodai lengvai priima ir paleidžia atvykusius. Šiame epicentre yra komplekso emocinės iškrovos ir ramios transformacijos vieta, pavaldi amžinajam laikui ir patirčiai“, – objekto koncepciją apibūdina architektai.

Pusiau uždara lauko erdvė, besisukdama aplink vidinę pastato struktūrą, sujungia skirtingo patekimo į pastatą zonas ir užtikrina atskirą prieigą prie salių, pereinant prie pagrindinio įėjimo holo, pastato erdvė „įsisuka“ į vidinius rekreacinius kiemelius, skirtus įleisti dienos šviesą į interjero vidų bei sukurti ramesnę aplinką emociniam atokvėpiui. Per 300 kv. m pastato erdvių yra funkciškai zonuojamos į tris pagrindines dalis: visuomeninės paskirties patalpas, sujungiamas bendru holu; kremavimo įrangos, atsisveikinimo erdvės, palaikų paruošimo ir saugojimo patalpas, į kurias lankytojų patekimas yra ribojamas; pagalbines ir personalo patalpas. Krematoriumo apdailai parinktos santūrios, ramybę menančios medžiagos, išorėje labiau vyrauja šaltesni atspalviai – akmuo, betonas, o viduje šilumos suteikianti dažyta termomediena. Pylimai, juosiantys pastatą, apželdinti dekoratyvine žole, dalį stogų taip pat buvo siūlyta apželdinti, kuriant gamtai artimesnį įvaizdį.

Projektuodami architektai išskyrė sau svarbius keturis pastato architektūros formavimo ir vertybių principus:

• koncepcijos idėjos metafora, nulėmusi formos ir plano paieškas; • erdvė – skirtingo pobūdžio ir ritualinių erdvių formavimas su lokaliomis užuovėjomis; • procesas, kuris būtų susietas su erdve keliomis esminėmis kryptimis: laukas, vidus ir ratu einanti erdvė, cirkuliacija, per laiko dimensiją ji įgautų skirtingą pobūdį skirtingu paros ir metų laiku; • materija – ilgalaikė medžiaga betonas, kurios materializacijos procesas būtų matomas tūryje ir išreikštų amžinojo laiko metaforą bei modernių griuvėsių konotaciją.

projekto sprendimai

„Pilkapio“ langų sistema pasirūpino ilgametę patirtį turinti įmonė „Vinkelis ir KO“, įtvirtinusi savo poziciją ne tik Lietuvoje, bet ir Europos regionuose. Jų asortimente – aukščiausios kokybės gaminiai. Naudojama pažangi itališka kompiuterizuota gamybos įranga padeda ją vykdyti greitai, tiksliai ir kokybiškai, išvengiant galimų žmogiškųjų klaidų. Kad į pastatą patektų kuo daugiau šviesos, buvo panaudota „Reynaers CW50-HI“ aliuminio-stiklo fasado sistema su trijų stiklų stiklo paketais. Inovatyvūs sprendimai leidžia panaudoti didelius, sunkius ir storus stiklo paketus, kaip kad šiame objekte, kur aukščiausi paketai siekia 4,7 m aukštį ir 300 kg svorį. Taip pat šioje fasado sistemoje sklandžiai integruotos didelės dvivėrės durys ir automatiškai dūmų šalinimui atsidarantys „MasterLine8“ langai, ši sistema panaudota ir vidinio kiemo bei stogo skliausto švieslangyje.

Iššūkių komandai netrūko nuo pat pirmos dienos, nes projektas yra itin individualus ir nestandartinis. Kiekvienas vertikalus panaudotos sistemos profilis buvo skirtingo aukščio,

www.vinkelis.lt

stiklo paketai trapecijos formos ir skirtingų nupjovimo kampų. Vitrinų projektavimas buvo atliekamas nestandartiškai, pasitelkiant „Reynaers“ skaičiavimo programą ir 3D modeliavimą.„Šis projektas buvo mums svarbus dėl neįkainojamos patirties. Mūsų užduotis – tinkamai suskaičiuoti, suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti aliuminio-stiklo konstrukcijas. Parinkdami tinkamus konstruktyvinius sprendimus siekiame kuo geriausiai išpildyti projekto užduotį“, – sakė įmonės atstovas.

Augantis ne krematoriumų, o atminties ritualų erdvių poreikis

Šis kompleksas perteikia visuomenei vis dar svarbią žmogaus palydėjimo anapilin kultūrą, kuri dažnai yra supaprastinama ir paverčiama rutina. Vis dažniau susiduriant su netektimi, o mus supančiam pasauliui tarsi besisukant kiek greičiau, žmogus tapo linkęs numoti ranką į nuo senų laikų svarbiais laikomus ritualus, kurie reikalauja prilėtinti gyvenimo tempą, atsižvelgti į vidų ir skirti tam dėmesio – pilnai ir visapusiškai pereiti per netekties patirtį. Ketvergių komplekso vietos ir erdvės kuriamos taip, kad detalėmis ir visuma padėtų žmogui tą kelią įveikti, emociškai jį sustiprintų, atgaivintų ir pakylėtų. Nors jos kuriamos kaip turinčios individualias idėjas, vis dėlto kartu yra sujungiamos į vientisą visumą – kompleksą, su nuosekliai vystoma kelio metafora ir scenarijumi. „Naujosios atminties ritualų erdvės, kurios sukurtų alternatyvas kasdienio gyvenimo tempui bei tvarią emocinę aplinką sąmoningam žmogiškosios būties etapo ir situacijos išgyvenimui, yra naujai aktualios ne tik Lietuvoje. Šių pastatų ir ritualinių vietovių formavimui ir kultūrai skiriama daug dėmesio įvairiose Europos šalyse. Bendras tokias vietas jungiantis bruožas yra dvasingos ir emociškai gydančios erdvės, kuriose sukuriamos palankios emocinės sąlygos netekties patirčiai ir kasdienės asmeninės atminties ritualo praktikavimui. Šiuolaikinė moderni, bet kartu kokybiško ir nuoširdaus tikrumo siekianti visuomenė tokių vietovių poreikiui yra seniai subrendusi. Ši kultūra palaipsniui pasiekia ir mus“, – sako projekto autoriai.

Nuotr. Norbert Tukaj Bendras tokias vietas jungiantis bruožas yra dvasingos ir emociškai gydančios erdvės, kuriose sukuriamos palankios emocinės sąlygos netekties patirčiai ir kasdienės asmeninės atminties ritualo praktikavimui.