NULIS IŠŠVAISTYTŲ VALANDŲ IR ŽALIAVŲ:

Skaitmeninis Rankis Veda

Prie Strategini Tiksl

Lina SVALDENIENĖ

Statybų sektorius yra verslo šaka, itin gausiai naudojanti išteklius, tačiau gamintojai ir rangovai gali švaistyti mažiau medžiagų ir laiko. „Staticus“, vieno didžiausių fasadų rangovų Šiaurės Europoje, 3D dizaino skyriaus vadovas Aivaras Bijūnaitis žurnalui „Statyba ir architektūra“ pasakoja, kaip tai daro įmonėje sukurtas papildinys, skirtas paruošti pjovimo planui, užsakyti žaliavoms ir simuliuoti gamybinį procesą, verčiant žaliavas į detales.

Įmonės „Staticus“ tvarumo strategijos pagrindą sudaro penkios sritys:

• skaidrumas;

• partnerystė;

• projektavimo ir montavimo inovacijos;

• kova su klimato kaita;

• tvarus veiklos organizavimas.

Įsipareigojimą užtikrinti tvarumą ir ilgalaikį poveikį bendrovė „Staticus“ įrodė dar 2022 m. pradžioje, kai buvo pristatyta įmonės tvarumo strategija. Zero waste strategija, padedanti ne tik nešvaistyti, bet ir reikšmingai sutaupyti, skatina inovacijas: viena jų yra 3D dizaino komandos išplėtotas papildinys, mažinantis švaistymus vienoje iš veiklos sričių – panaudojant žaliavas.

„Naujasis papildinys geba parinkti tinkamiausią žaliavos ilgį, priderinti skaičiavimą pagal realius vykstančius procesus ir panaudoti jau turimas, nuo kitų projektų atlikusias medžiagas bei projekto metu sugeneruotus likučius“, – programėlės galimybes aiškina A. Bijūnaitis.

Optimalus žaliavų naudojimas

Sukurta nauja programinė įranga apima žaliavos optimizavimo procesą apdirbimo padalinyje. „Mūsų įmonė užsisako daug žaliavos, iš kurios yra gaminamos detalės, skirtos elementams surinkti. Žaliava gali būti įvairių ilgių, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią, siekiant kuo mažiau švaistyti. Būtent tai ir daro mūsų programinė įranga“, – paaiškina A. Bijūnaitis.

Projektuotojai įrankiui duoda duomenis, kokias detales ketinama pagaminti, – jis suskaičiuoja žaliavos ilgį pagal geriausią įmanomą išeigą. Įrankis unikalus tuo, kad geba panaudoti atraižas iš anksčiau supjautų detalių imčių ir jas skaičiuoti kaip žaliavas tolesnėms detalių imtims. Taip atkartojami realūs įmonėje vykstantys procesai: atraižos saugomos, apskaitomos ir vėl panaudojamos. „Turime tam atskirą procesą: yra generuojamos detalių imčių supjautinės, gimsta atraižų planas. Tada pagal atraižų planą jos priimamos ir apskaitomos sandėlyje ir vėl tampa žaliavomis, kurias galima naudoti kitose supjautinėse“, – džiaugiasi 3D skyriaus vadovas.

„CutListOptimizer“ kūrimo procesas

3D dizaino komandos vadovas svarsto, kad įrankio kūrimo procesas nebuvo kažkuo išskirtinis, nes įmonė jau turėjo panašų įrankį. „Darbas buvo panašus, tačiau ne toks tikslus. Visa imtis buvo optimizuojama ir paskui tikrinama rankiniu būdu. Dabar visas šis procesas vyksta papildinyje, ir skaičiavimas bei patikrinimas atliekamas vienu metu – iškart gaunant rezultatus“, – skirtumus pabrėžia A. Bijūnaitis.

„Būtent naudodami ankstesnį įrankį supratome, jog jis neša be galo daug naudos, padeda geriau valdyti įmonės realius procesus. Augant įmonei, matėme, jog perspektyvu investuoti ir plėtoti jį toliau. Taip atsirado idėja sukurti savo įrankį, kuris leistų valdyti duomenis būtent taip, kaip mums reikia, keisti įvesties ir išvesties duomenų formatus, atlikti visus reikalingus veiksmus“, –programėlės priešistorę pasakoja A. Bijūnaitis.

Įrankį integruoti su visomis įmonėje egzistuojančiomis sistemomis pasirodė besąs didžiausias iššūkis. Pasak 3D skyriaus vadovo, net ir šiandien aplikacija neišnaudojama pilnai, tačiau komanda juda į priekį, bando jį kuo labiau pritaikyti prie visų veikiančių sistemų, įrankiui prideda papildomų funkcionalumų.

Kiekviename skyriuje po plėtotoją

Vienas akivaizdžių iššūkių, susijusių su bet kokiomis naujovėmis, yra žmonių atvirumas pokyčiui. „Naujoves reikia pristatyti kolegoms, papasakoti ir įrodyti jų naudą, taip skatinant žmones naudotis geresniais įrankiais. Su šuo iššūkiu dirbti tenka ir pačiam – jeigu kažkas veikia, ir aš žinau, kaip tuo naudotis, kam man gilintis kažką, kas galbūt neveiks, kam reikia atskiro gilinimosi ir iš naujo mokytis“, – įpročio galią mini A. Bijūnaitis. „Staticus“ 3D dizaino skyrius yra vienas projektavimo padalinių, prie projektavimo taip pat dirba techninio dizaino, struktūrinių skaičiavimų ir gamybinio projektavimo skyriai. 3D dizaino skyrius įmonėje atsakingas už fasado BIM modelio kūrimą, kuris dažniausiai atliekamas „Revit“ programine įranga.

„Turime daugiau nei 20 inžinierių, kurie dirba su BIM modeliais. Taip pat kiekviename skyriuje turime ir programinės įrangos plėtotojus, kurie dirba ties programinės įrangos tobulinimu, efektyvumo didinimu, įvairių įrankių ar papildinių kūrimu. Būtent tos komandos darbo rezultatas ir yra šis mūsų išplėtotas papildinys“, – vidinę įmonės struktūrą aiškina A. Bijūnaitis.

Apčiuopiama nauda

Nors įrankis pernelyg naujas, kad galima būtų analizuoti konkrečius skaičius, bet 3D skyriaus vadovas jau pastebėjo, kad sutaupoma daugybė valandų, skirtų gimstantiems duomenims analizuoti ir geriausiam variantui pasirinkti. „Anksčiau vykdant šį darbą buvo daug skaičių, kuriuos sudėtinga suvesti vieną vietą ir pasirinkti geriausią variantą. Naudą pagrįsti dar sunku, detalesni skaičiavimai pasirodys vėliau, kai palyginsime keleto projektų duomenis su dabar turimais skaičiais“, – žada A. Bijūnaitis ir pabrėžia, kad įmonėje „Staticus“ visada skatinamos iniciatyvos, gebančios optimizuoti atliekamus darbus ir taip mažinti švaistymus bet kurioje srityje.

Taigi įrankis turi potencialą būti pritaikomas kitoms situacijoms, pavyzdžiui 2D pjovimo procesui.

Be žaliavų skaičiavimo įrankio „CutListOptimizer“, „Staticus“ turi ir kitų iniciatyvų, susijusių su švaistymo mažinimu. Viena jų – perėjimas prie vien tik atsinaujinančios energijos vartojimo. Jau 2022 metais įmonė naudojo vien tik energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, daugiau nei 40 proc. jos buvo saulės energija.

„Kita svarbi iniciatyva yra medienos panaudojimas pakuojant mūsų gaminius. Didžioji dalis išvežamų elementų pakuojami įmonės viduje medinę tarą. Rūpindamiesi aplinka ir siekdami taupyti medžiagas, stengiamės parsivežti pakuotes, jas išardyti ir naudoti pakartotinai“, – pasakoja 3D dizaino skyriaus vadovas. Šiuo metu per mėnesį fasadų rangovai vidutiniškai išardo ir išrūšiuoja 40 m3 medienos ir 9000 vnt. tvirtinimo elementų. Bendrovė ketina pakuotei skirti dar daugiau dėmesio ir auginti pakartotinai naudojamų medžiagų kiekį.

Hibridiniai fasadai

Įmonės viduje kuriama hibridinė sistema yra dar viena iniciatyva, skirta „Staticus“ fasadų CO2 žymeniui statybų grandinėje mažinti. „Turime sistemą, kurioje jungiasi aliuminio ir medžio konstrukcijos, tokiu būdu gerokai sumažėja naudojamo aliuminio kiekis. Su šia sistema projekto įgyvendinti dar neteko, tačiau pardavimų skyrius aktyviai tuo klausimu dirba“, – naujovę pristato A. Bijūnaitis.

„Staticus“ skaičiavimais, hibridinė sistema galėtų sumažinti CO2 išmetimą nuo 45 iki 75 procentų. Taip pat bandymai ir skaičiavimai parodė, jog ši sistema dėl jos standartizavimo galimybių galėtų būti netgi našesnė nei paprastos aliuminio sistemos, taip pat jos šiluminės charakteristikos yra geresnės nei įprastos aliuminės sistemos.

Ateities planai

Plėtotojai su „CutListOptimizer“ dirbs toliau, siekdami optimizuoti plokščių užsakymą, toliau integruos programėlę ir duomenų atidavimą kitoms sistemoms. Taip pat 3D dizaino skyrius turi planų plėtoti įrankius, skirtus darbams automatizuoti CAD programinėse įrangose. Padidinus bendru modeliu paremtos geometrijos duomenų perdavimo efektyvumą, sumažėtų iššvaistytų projektavimo valandų, kuriant ir valdant ne iki galo integruotą informaciją. Taip pat fasadų rangovai planuoja visiškai automatizuoti CO2 skaičiavimą, šiuo metu ties šiuo klausimu dirbama vidinėje verslo valdymo sistemoje. Kiekvienas žingsnis veda prie didelio tikslo – integruoti visą informaciją. Anot A. Bijūnaičio, jos yra be galo daug, ji saugoma skirtingose platformose, skirtingais formatais ir yra labai fragmentuota. Informacijos valdymas –vienas didžiausių šiandienos iššūkių, ir kai pavyks informaciją integruoti ir ją valdyti centralizuotai, įmonė galės siekti dar didesnių tikslų.

GEALAN BIM sprendimai – visiškai naujos bendro darbo su projektuotojais galimybės

langus bei duris. „Norėdamas pats nubraižyti sudėtingą lango modelį, architektas užtruktų porą dienų, o naudodamasis mūsų įrankiu jis tai padaro per dvi minutes, – sako Ö. Arslanas. – Mūsų durų ir langų generatorius patikrina, ar langų gamintojo techninės galimybės leidžia pagaminti tokį langą, kokį sukūrė architektas. Jei architektas pageidauja keturių metrų aukščio lango, programinė įranga sako: deja, tai neįmanoma. Jei jis projektuoja pastatą vėjuotoje vietoje, programa jam pataria įterpti stipresnius standumo elementus, atlaikančius didesnes vėjo apkrovas.“

GEALAN BALTIC architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas G. Mastavičius antrina: „Ne kiekvieną idėją gamintojai gali įgyvendinti. Taip prarandama laiko, tenka atlikti pakeitimus, kyla ginčų, nepasitenkinimas, nes buvo suplanuoti vienokie langai, o gaminti tenka kitokius, tada keičiasi ir bendras vaizdas, ir gaminių techninės charakteristikos. Viso to galima išvengti, jei architektas laiku gauna visavertę informaciją.“

GEALAN pasiruošusi ateičiai

Ö. Arslano teigimu, itin aiškiai dabarties pokyčius rodo „Google“ paieškos statistika: automatizuotos projektavimo programos

„AutoCAD“ paieškos užklausų kasmet mažėja, o trijų didžiausių BIM programų užklausų kasmet daugėja.

Trimatė statyba ir trimatis projektavimas naudojant BIM duomenis – galimybė taikyti kompleksinį požiūrį statinio projektą. puikiai susietame tinkle, gali nedelsdamas reaguoti ir imtis būtinų savo gamybos planavimo veiksmų.

Bendros BIM projektavimo sąnaudos, palyginti su įprastu metodu, gerokai sumažėja, pagerėja projekto kokybė, sumažėja projektavimo rizika, laikomasi terminų, optimizuojama išlaidų kontrolė – ir visa tai dėl per visą statybos procesą užtikrinamo didesnio skaidrumo ir nuosekliai vykdomos priežiūros.

Projektavimas taikant BIM metodą architektams, projektuotojams ir inžinieriams tampa norma. Viena pirmaujančių Europoje modernių PVC langų ir durų profilių sistemų gamintojų GEALAN sukūrė savo BIM sprendimus ir plečia savo kompetenciją šioje srityje. Tikslas – užtikrinti skaitmeninės gamintojų informacijos naudojimą praktikoje, siekiant projektuotojams, perdirbėjams, produktų gamintojams ir pastatų eksploatuotojams atverti visiškai naujas darbo galimybes.

GEALAN projektavimo programinė įranga nuolat tobulinama bei plečiama ir projektuotojai tai vertina. Atsižvelgus į jų pastabas, programoje atsirado tokių sprendimų kaip „projekto struktūra“. Architektas langų projektavimo programoje „Planersoftware

Taikant BIM modeliavimą, per visą pastato naudojimo ciklą duomenys yra nuolat apdorojami. Dar prieš pradedant statymo darbus pažymimos erdvinės struktūros, BIM objektai ir statinio elementai ir jiems priskiriami atitinkami požymiai (statinio dalies tipas, statinio elementai, tokie kaip BIM langai ir BIM durys, naudojamos medžiagos, įranga, savybės statybinės fizikos aspektu, išlaidos ir kt.). Jei daromas statinio pakeitimas, jis tuoj pat įtraukiamas į BIM modelius. Taip visi su statiniu susiję asmenys iškart mato atnaujintus BIM duomenis. Langų gamintojas, taikantis inovatyvų BIM metodą, dirba

Langams ir durims skirtų PVC profilių gamintoja GEALAN aktyviai taiko BIM metodą, siekdama kartu su kitomis bendrovėmis plėtoti gamintojų skaitmeninių paslaugų potencialą ir užtikrinti pastovų BIM metodo taikymą.

GEALAN yra vienas iš nedaugelio PVC langų ir durų sistemų kūrėjų Europoje, siūlantis visą savo produktų portfelį BIM failų formatais. Toks informacijos pateikimas labai naudingas visai grandinei: nuo langų konstruktorių ir gamintojų iki vartotojų, o ateityje palengvins langų priežiūrą, remontą ir netgi utilizavimą.

BIM – didelė GEALAN sėkmė

„BIM suteikia mums visiškai naują galimybę bendrauti su projektuotojais, kurių anksčiau nepasiekdavome“, – teigia

GEALAN informacinio modeliavimo (BIM) strategas Özkanas Arslanas, jau seniai besižavintis 3D projektavimo metodais ir kurio dėka GEALAN jau turi savo pasiekimus ir strategiją, vienas tikslų – kurti savo BIM sprendimus. Kiekvienos GEALAN langų sistemos virtualus BIM dvynys gali būti įkeliamas į dideles BIM platformas, pavyzdžiui, „BIMobject“, iš kur architektai jį gali parsisiųsti ir įsikelti savo 3D projektavimo programą. „BIM duomenys yra prieinami

99,9 proc. mūsų gaminių – langų profilių, durų ir stumdomųjų sistemų, vėdinimo produktų. Taip pat sukūrėme ir programas, kurios atveria visiškai naujų galimybių architektams“, – sako Ö. Arslanas.

GEALAN BALTIC architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas Giedrius Mastavičius pabrėžia, kad BIM projekte visi suinteresuoti specialistai gali matyti langų, durų mazgus, konsultuotis, ieškoti optimalaus sprendimo, stebėti vienas kito sprendinius. Projektavimas BIM aplinkoje padeda išvengti įvairiausių konfliktinių situacijų, nes BIM projekte yra visos realaus lango charakteristikos – ne tik matmenys, bet ir įvairiausias lango savybes apibūdinantys rodikliai.

GEALAN siūlomi BIM sprendimai pasižymi vienu svarbiu bruožu – juos patogu naudoti.

Architektai palankiai vertina GEALAN projektavimo programų integraciją ir patogumą.

Didžiausioje pasaulyje BIM platformoje „BIMobject“, kurioje yra daugiau kaip 2000 statybos sektoriaus prekės ženklų ir 100 didžiausių architektūros bendrovių, 2018 m. GEALAN užėmė 7 vietą iš 1200 gamintojų, o šiandien GEALAN užima 1 vietą langų gamybos sektoriuje.

Projektuotojų vertinama

GEALAN programa

Svarbiausia GEALAN langų projektavimo programinė įranga – naujausia „Planersoftware 3.0“ programos versija yra ir plačiai naudojamų CAD projektavimo programų „Revit“ ir „ArchiCad“ papildinys. Dėl programoje esančio langų ir durų konfigūratoriaus architektai pagal savo idėjas gali sukurti

3.0“ sukuria projektą, nustato, kiek jam reikia varstomųjų, stumdomų langų, pakeliamųjų-stumdomų durų ir t. t. Šį projektą jis gali nusiųsti langų gamintojui, kuris pagal technines galimybes atlieka savo korekcijas. Galimas ir atvirkštinis variantas, kai pagal architekto pageidavimus langus ir duris programoje „Planersoftware 3.0“ sukuria gamintojas, o architektas projekto failą perkelia į savo pastato modelį. Dar vienas svarbus žingsnis – duomenų iš „Planersoftware 3.0“ perkėlimas į langų gamintojų langų gamybos programinę įrangą. Ö. Arslanas tikisi, kad ir šis žingsnis bus sėkmingas, net jei langų gamybos programinė įranga šiuo metu vis dar tam nėra pritaikyta. Kuo daugiau architektų dirbs su BIM programomis, tuo didesnis bus noras perduoti pakete esančius duomenis. Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip programinė įranga „Planersoftware 3.0“, sukurti tam, kad būtų galima pašalinti skaitmeninės grandinės pertrūkius.