NAMŲ MIKROKLIMATAS: ŠILDYMAS, VĖDINIMAS, REKUPERACIJA

„Pagrindų pagrindas yra vėdinimas“, – kalbėdamas apie namų mikroklimatą sako Remigijus Simanavičius, Žaliųjų pastatų tarybos prezidentas. Jei pastebite, kad atsikėlus ryte visada skauda galvą, nesvarbu, kiek miegojote, o oda suirzusi, gali būti, kad jūsų namuose mikroklimatas yra prastas bei reikėtų susimąstyti, kaip jį būtų galima pagerinti. Svarbu atsižvelgti į esamų įrenginių teikiamą naudą ir ką reikia žinoti juos renkantis.

Kas yra geras mikroklimatas?

Anot R. Simanavičiaus, kiekvienas iš mūsų subjektyviai vertina, ar mikroklimatas namie yra geras, ar blogas. Jei jums šalta, nebūtinai greta esantis žmogus jausis lygiai taip pat, tačiau egzistuoja parametrai, kurie apibrėžia sveiką ir rekomenduotiną mikroklimatą. Pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys sveiką gyvenseną: oro temperatūra, drėgmė ir CO2 koncentracija.

„Jie apibrėžia, kiek mikroklimatas atitinka rekomenduojamas normas. Pavyzdžiui, rekomenduotina temperatūra šaltuoju metu yra 20–22 laipsniai, šiltuoju – nuo 24 iki 26 laipsnių. Svarbi ir santykinė drėgmė, kuriai taip pat įtaką daro metų laikas ir klimatas. Jeigu esame šaltojoje zonoje, yra vienos sąlygos, jei šiltojoje – kitos. Bet, kalbant apie Lietuvą, mes esame vidutinio klimato zonoje ir, norint pasiekti rekomenduojamus parametrus, reikia tam tikrų priemonių“, – sako pašnekovas.

R. Simanavičius tvirtina, kad pats geriausias jutiklis nustatyti mikroklimato lygį yra žmogus. Esant per daug sausame ore, atsiranda įvairių odos reakcijų, sudirginimas, gerklės dirginimas, leidžiant laiką blogai vėdinamose, šiltose patalpose, jaučiama apatija, mieguistumas, norisi mažiau judėti.

„Mikroklimatui įtaką daro ir žmogaus veikla. Vienokių sąlygų norime sportuodami, kitų ramiai dirbdami. Svarbus rodiklis – miegas, kurio metu rekomenduojama rinktis kitokius parametrus.

Kaip nustatyti, ar namuose yra geras mikroklimatas?

Šiais laikais, pasak specialisto, egzistuoja išmanūs būdai, tie patys išmanieji telefonai turi daviklius, kurie leidžia nustatyti kai kuriuos svarbius parametrus, prie jų jungiami įvairūs nuotoliniai davikliai, o kartais užtenka termometro ar drėgmės matuoklio, norint sekti ir matyti, prie kokių sąlygų žmogus jaučiasi geriau.

Mikroklimatas yra komfortiškas tuomet, kai jis kuo mažiau neigiamai veikia žmogaus savijautą, sveikatą, termoreguliacinį mechanizmą. Kaip žinia, per dideliame karštyje žmogus ima prakaituoti, šaltyje pasireiškia kitų simptomų. Geras mikroklimatas yra toks, kuris tinka organizmui, nesukelia neigiamos reakcijos.

Vėdinimas mikroklimate ypač svarbus. Į buitį žmonės įneša įvairių teršalų, kvapus skleidžia baldai, kilimai, turime namuose gyvūnų.

„Nevėdinant ar neteisingai eksploatuojant patalpas, gali atsirasti kondensatas, pelėsis ar kitkas. Tai reikia kontroliuoti, prižiūrėti, kad nesukeltumėte bėdų, kurias pašalinti yra sudėtinga“, – nurodo R. Simanavičiaus.

Rekuperacijos svarba

R. Simanavičius pabrėžia, kad šiuolaikinė įranga leidžia pašalinti tai, kas trukdo namuose jaustis gerai. Įvairūs vėdinimo įrenginiai, rekuperacija leidžia užtikrinti kontroliuojamą oro srautą, kad į patalpas būtų paduodamas reikiamas jo kiekis. Kita svarbi rekuperatorių ypatybė – jie grąžina šilumą, tokiu būdu prarandame mažiau energijos ir dėl to mokame mažiau už šildymą. Be to, vėdinimas atkuria tinkamą CO2 koncentraciją, įrengus kokybiškus filtrus, iš aplinkos nepatenka teršalų, dulkių, kietųjų dalelių.

„Alergiškiems žmonėms rekuperatoriai ir juose įrengti filtrai leidžia apsisaugoti nuo įvairių alergenų ir panašių dirgiklių. Temperatūrą užtikrina šildymo sistemos, drėgmei palaikyti yra įvairių būdų, vienas paprasčiausių – augalai, drėgmės atsiranda ruošiant maistą, prausiantis. Prie paduodamo pakankamo oro kiekio papildomo drėkinimo nebūtinai reikia, tačiau kitu atveju egzistuoja įvairūs oro drėkintuvai, valytuvai. Svarbu juos eksploatuoti taip, kaip rekomenduoja gamintojai, keisti filtrus“, – sako pašnekovas.

Geras rekuperatorius yra tas, kuris paduoda tinkamą oro kiekį į reikiamas patalpas.

Kaip išsirinkti gerą rekuperatorių?

R. Simanavičiaus teigimu, tokį įrenginį reikia rinktis ne pagal grožį. Pirmiausia reikia apibrėžti, kur jis bus naudojamas – buityje ar didesnėje patalpoje? Iš esmės geras rekuperatorius tas, kurį sumontavus galima pamiršti, kad jis namuose yra. Įrenginys nekelia jokių rūpesčių, triukšmo ir netrukdo kasdienai, tereikia nepamiršti pasikeisti filtrus.

„Geras rekuperatorius yra tas, kuris paduoda tinkamą oro kiekį į reikiamas patalpas. Antrinis efektas, kai kalbama apie energinį naudingumą, tai šilumos sugrąžinimo efektyvumas ir elektros sąnaudos. Kai kuriais atvejais atkreipiamas dėmesys, kad jo šilumos grąžinimo parametrai būtų kuo aukštesni, tačiau nepažiūrima, kiek jis sunaudoja elektros. Pasitaiko, kad vėdinimo sistemos tampa neeksploatuojamos, nes įrenginio elektros sąnaudos viršija patalpų šildymo sąnaudas, todėl tai tampa brangiu malonumu“, – sako R. Simanavičius.

Be to, specialistas pabrėžia, kad kaina ne visuomet lemia kokybišką įrenginį.

„Būna ir šiek tiek pigesnių kokybiškų rekuperatorių, nes jeigu yra didelio oro kiekio našesnis rekuperatorius, jis gali būti brangesnis, bet jeigu didesnio oro kiekio rekuperatorius bus sumontuotas nedideliam būste, name ar bute, tai visiškai nereiškia, kad mikroklimatas ten bus geresnis. Net gali pasitaikyti, kad per intensyviai vėdinamose patalpose mikroklimatas bus palyginti prastesnis.

Žiemą, už lango esant minusinei temperatūrai, oras lauke yra sausas ir jeigu intensyviai vėdiname, tą sausą orą įnešame į patalpų vidų, o iš jų ištraukiame drėgmę. Tokiu būdu, intensyviai vėdinant, patalpos pradeda labai sausėti ir jas reikia drėkinti. „Vienas iš būdų, kaip tai išspręsti, yra naudoti drėkintuvus ir patirti energetines sąnaudas. Išeina taip, kad vienu įrenginiu šaliname drėgmę, kitu drėkiname ir abu kartus naudojame perteklinę energiją. Nuo to, kad bus paduodamas intensyvesnis oro srautas, jo kokybė netaps geresnė, dėl ko reikia atidžiai parinkti tinkamą oro kiekį“, – aiškina R. Simanavičius. Vienam žmogui buityje, pagal Lietuvos higienos normas, rekomenduojama 36 kub. m oro per valandą. Pavyzdžiui, jei namuose gyvena keturių asmenų šeima, jiems reikia patalpą paduoti apie 150 kub. m šviežio oro ir tokiu atveju mikroklimatas bus geras.

Ortakių įrengimas

R. Simanavičius pabrėžia, kad rekomenduojama rinktis vėdinimui skirtus ortakius.

„Kadangi per ortakius paduodant orą, kartu jį ištraukiant, patenka šiek tiek dulkių ir kitokių dalelių, todėl jeigu jie nėra skirti vėdinimui, dažniausiai susidaro elektrostatiniai krūviai ir juose gali pradėti kauptis nešvarumai. Jeigu ortakiai yra sumontuoti nesandariai, gali būti traukiama arba išmetama papildomai oro arba gali pradėti kauptis įvairūs nešvarumai, kuriuos sunku išvalyti.

Jeigu parenkamas netinkamas ortakių skersmuo, gali būti skleidžiamas triukšmas. Esant per mažam ortakių skersmeniui, oro tiekimui reikia skirti daugiau energijos. Natūralu, kad projektavimo metu ortakynas turi būti racionaliai išvedžiotas, vengiant alkūnių, sudėtingų apėjimų, nes tai sukelia papildomą pasipriešinimą, o tai reiškia energijos nuostolius, ir pats oras sunkiau patenka patalpas“, – nurodo ekspertas.

Didžiausių klaidų žmonės padaro tada, kai ortakius montuoja nelabai žinodami geriausio sprendimo. Be jau išvardytų, gana dažnai pasitaikanti klaida – pasirenkami pigūs ir nekokybiški ortakiai.

„Pasitaiko, kad žmonės pakliūva į „burtininkų“ pinkles ir susimontuoja su sidabro jonais ar kažkokiais kitais tariamai stebuklingais būdais paveiktus ortakius, kurie valo, jonizuoja orą. Tada neadekvačiai sumokama už absoliučiai netinkamus, išgalvotus dalykus.

„Būna atvejų, kai statyboje pasitaiko „stebuklingų dažų, kurie apsaugo šilumą“, taip ir su ortakiais: atsiranda tokių trumpalaikių projektų, susikaupia kritinė masė klientų ir dažniausiai tiekėjai labai greitai išnyksta. Gerą reputaciją turintys gamintojai tuo neužsiima ir šiais informacijos sklaidos laikais yra tikrai nesudėtinga pasitikrinti, rasti atsiliepimus, tik svarbu atpažinti, kur informacija nepatikima, o kur parametrai objektyvūs“, –nurodo R. Simanavičius.

Šilumos siurbliai

Mažėjant iškastinio kuro naudojimui, šilumos siurblių rinka prie to taip pat prisitaiko ir siūlo įvairius gaminius, kurie leidžia iš įvairios aplinkos gauti šilumą. Rinkoje yra daug geros reputacijos gamintojų, tačiau neteisingai parinktas šilumos siurblys neužtikrins reikiamos temperatūros ir elektros sąnaudos bus didelės. Vartotojams renkantis šilumos siurblį ekspertas rekomenduoja atkreipti dėmesį į du parametrus. Pirma, kad siurbliai gebėtų mūsų klimato sąlygomis užtikrinti reikiamą temperatūrą. Antra, kad siurblys tuo metu, kada reikia šilumos, t. y. pačiu šalčiausiu sezonu, nesustotų veikti. Tai nulemia teisingas siurblio parinkimas ir kokybiškas montavimas. Todėl dažnai daug svarbiau pasirinkti ne šilumos siurblį, o profesionalų projektuotoją ir montavimo įmonę.

R. Simanavičius tvirtina, kad norintiems įsirengti orinius šilumos siurblius reikia turėti omeny, jog deklaruojamas jų galingumas dažniausiai būna prie tam tikros temperatūros. Tačiau, jai krintant, galia ir efektyvumas mažėja.

„Tokiu atveju, jei šildymo įrenginys pasirinktas netinkamai, galima šalčiausią mėnesį sulaukti labai didelių sąskaitų. Jeigu įrengiamas per mažo galingumo prietaisas, kaip papildomas šaltinis būna paprastas elektrinis tenas, tuomet mėnesio gale gaunamos milžiniškos sąskaitos. Kai kalbama apie šilumos siurblį, visada siūlau galvoti, o kokios yra galimos alternatyvos? Ar tai orinis, ar gruntinis, kai kuriais atvejais svarstytinas siurblys oras–oras (bet galbūt mažiau buityje). Žinant parametrus ir kur jis bus naudojamas, galima pasirinkti tinkamą sprendimą“,– sako pašnekovas.

SUKURTA LIESTI. SKIRTA VALDYTI. SUKAMASIS ŠVIESOS STIPRUMO REGULIATORIUS.

LS 990, NERŪDIJANTYSIS PLIENAS.

Nuskenavę užsiregistruokite ir apsilankykite „JUNG Showroom“ adresu Senasis Ukmergės kelias 12, Užubaliai, Vilniaus raj.

Kartais tik galvojama, kad yra per karšta, per sausa ar per didelė drėgmė, o iš tikro patalpos paprasčiausiai nėra vėdinamos. Visuomet rekomenduoju pastebėti patalpas savaitę, kitą, kad sužinotumėte, koks yra mikroklimatas.

Pasak R. Simanavičiaus, vienas populiariausių siurblių mūsų šalyje yra oras–vanduo, nes iš visų siurblių toks šildymo įrenginys yra pigiausias.

„Dažniausiai tik todėl tokie įrenginiai būna montuojami, nes tie patys gruntiniai ar geoterminio šildymo šaltiniai, jų vienintelis trūkumas, kad jie iš tikrųjų yra brangesni, nes reikia susimontuoti gręžinį, bet tai nereiškia, kad to nereikia daryti. Netgi priešingai, jei tai nauja statyba ir tikimasi turėti komfortišką žematemperatūrį šildymą, pavyzdžiui, grindinį, tai tikrai efektyvumą galima pasiekti ypač didelį. Pradinė investicija, kuri padaroma statybos metu, jeigu paskaičiuotume banko paskolą 20 ar 30 metų ir tiek, kiek sumažėja sąnaudos įrengus kokybišką geoterminį šildymą, manyčiau, kad tos energinės sąnaudos kompensuoja banko palūkanų dengimą, nes jie dirba tikrai efektyviau nei oras–vanduo šilumos siurbliai“, – tikina specialistas.

Renkantis šilumos siurblį, reikia nepamiršti, kad jis šiltuoju sezonu gali vėsinti patalpas. Todėl būtinai rekomenduojama įvertinti ir vėsos poreikį bei konkretaus šilumos siurblio galimybes vasarą patalpas vėsinti, kas šiuolaikiniuose pastatuose tapo ypač aktualu.

Tačiau, R. Simanavičiaus žodžiais, naujos statybos pastatai yra gana sandarūs, todėl net ir mažesnio efektyvumo siurbliai oras–vanduo gali atitikti lūkesčius.

Papildomi rodikliai, lemiantys namų mikroklimatą

Ne tik įvairūs įrenginiai gali lemti namuose vyraujantį mikroklimatą. Taip pat svarbi ir statinio architektūra –t. y. jo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

„Turime ne tik prietaisais matuojamus parametrus, yra ir jutiminiai rodikliai – ne tik temperatūra, bet ir pro langą šviečianti saulė gali daryti gana didelę įtaką mikroklimatui. Vasara gali perkaitinti ir tuomet reikalingas intensyvus vėsinimas, žiemos metu galima sumažinti šilumos poreikius. Tokiais atvejais reikia atkreipti dėmesį pasyviąsias priemones. Pavyzdžiui, jei namo langai į pietus, architektūriniai elementai, šešėliavimas, stiklai su saulės kontrole gali stipriai sumažinti neigiamą įtaką vasaros metu. Taip pat reikia stebėti ir sklypo daromą įtaką: kokia jo aplinka, ar jis šešėlyje, ar saulėtoje vietoje, ar teritorijoje su aukštesne altitude, atkreipti dėmesį į vyraujančius vėjus“, – sako R. Simanavičius.

Kalbant apie židinius, anot eksperto, dažnai įsivaizduojamas idiliškas vaizdas: užkuriamas židinys, arbata ir maloniai šildanti liepsna. Tačiau nepagalvojama, kad toks įrenginys montuojamas sandariuose pastatuose, todėl porąkart panaudojus židinys tampa neeksploatuojamas.

„Tam, kad vyktų degimo procesas, ugnis turi gauti deguonies. Priešingu atveju jis skleis labai nemalonius kvapus, nedegs, sukels daug rūpesčių. O jei jis nėra izoliuotas, jo skleidžiama maloni šiluma, kaip įsivaizduojama, gali pakelti temperatūrą iki nekomfortiško lygio, tai veikia žmogaus miegą ir ryte prabundama skaudama galva. Židinio montavimas lygiai taip pat reikalauja tam tikrų žinių, specialaus oro padavimo, kad jis veiktų, vyktų trauka ir neskleistų per daug šilumos“, –pažymi pašnekovas.

O ką daryti, jei namas nėra naujas? Ar galima pagerinti mikroklimatą? R. Simanavičius nurodo, kad, prieš pradedant tai daryti, būtina nustatyti „ligą“, kitaip sakant, atrasti, kas pastate blogai.

„Kartais tik galvojama, kad yra per karšta, per sausa ar per didelė drėgmė, o iš tikro patalpos paprasčiausiai nėra vėdinamos. Visuomet rekomenduoju pastebėti patalpas savaitę, kitą, kad sužinotumėte, koks yra mikroklimatas. Galbūt kartais reikia dažniau vėdinti, valyti dulkes, palaikyti higieną, tada tas mikroklimatas bus geras ir nebus būtina drėkinti ar kažką papildomai daryti“, – apibendrina R. Simanavičius.