paveldas Miglotas liepsnojančių Kauno medinukų likimas: kodėl miestas juos užmiršo?

Miglotas liepsnojančių Kauno medinukų likimas:

kodėl miestas juos užmiršo?

Jokūbas BALTRUKONIS

Praėjusiais metais Kauno Žaliakalnio rajone degė šimtametis

medinukas. Nors dar prieš kelerius metus buvo diskutuojama, kaip

apsaugoti šiuos unikalius Kauno statinius, atrodo, kad iki šiol nėra

imtasi veiksmų plano jiems išsaugoti.

76 2020 vasaris auno miesto tarybos narys, Žaliakalnyje augęs Donatas Večerskis prieš kelerius metus teigė, kad medinis Kaunas nyksta, ir tai, pasak jo, yra tragedija. Portalui SA.lt Kauno politikas tvirtino, kad šiandien medinukų situacija pasikeitė tik ta prasme, kad daugelio medinių namų, su retomis išimtimis, būklė dar labiau pablogėjo. Jis apgailestauja, jog dažnai pamirštama, kad Kauno tarpukario architektūra vertinga ne tik modernizmo statiniais, bet ir medinukais.

„Dabar Kaune esame labiau susikoncentravę į modernizmo architektūrą, o medinukai tarsi liko šešėlyje. Akivaizdu, kad valstybė, o ir savivaldybės, dar neturi veiksmingo instrumento, kaip išsaugoti šį mūsų paveldą. Kauno savivaldybė turi programą, per kurią padedama tvarkant paveldinių namų fasadus. Matome, kad ji yra veiksminga, tačiau ne medinukams.

Taip pat akivaizdu, kad ne tik pati medinė architektūra, bet ir jos priežiūra, remontas yra labai specifiniai, tad reikia kitokių priemonių. K

Prieš kelerius metus su kolegomis pabandėme ieškoti būdų, kaip būtų galima sukurti tikslinę programą, tačiau atsitrenkėme į įstatymų apribojimus, kurie susiję su tuo, kad daugelis medinukų priklauso privatiems asmenims.

Tad turime reikalą, kuris yra neišspręstas valstybės lygiu. Kadangi nėra kryptingos šio paveldo išsaugojimo politikos, viskas vyksta fragmentiškai ir kaip pavienės iniciatyvos“, – sakė D. Večerskis. Adresu Savanorių pr. 63 stovintis medinukas praėjusių metų lapkričio pabaigoje degė naktį. Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ ryte skelbė, kad viena kaunietė socialiniame tinkle „Instagram“ atsitiktinai buvo pastebėjusi jai nepažįstamo asmens įkeltą vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip žmogus pila degųjį skystį į liepsnojančio namo vidų.

Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Justinos Kazragytės, kitą dieną po gaisro policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo, nustatė ir sulaikė 18-metį jaunuolį, galimai įvykdžiusį šią nusikalstamą veiką. Šis Žaliakalnio medinukas 2017 m. buvo degęs du kartus. Facebook.com nuotr.

Gyventojai, tų namų savininkai ar

paveldėtojai, tiesiog nesuvokia tiek

pačių medinių namų vertingumo, tiek

ką jie suteikia miestui, jo unikalumui.

/ Donatas VEČERSKIS /

Tarp kauniečių ėmė sklisti kalbų, kad medinukas, kuriame kadaise butą nuomojo rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, buvo padegtas tyčia, siekiant prestižiniame Kauno rajone pradėti naujus nekilnojamojo turto projektus.

Paklaustas, kiek realios tokios prielaidos, D. Večerskis turėjo kitą versiją.

„Matyt, visokių atvejų būna. Apie Palangos Kurhauzo, kuris, ačiū Dievui, dabar atstatomas, gaisrą taip pat buvo kalbama, kad tyčia padegtas. Bet norisi tikėti, kad dabar jau nebe tie laukiniai laikai. Manau, kad dažniau taip nutinka dėl nepriežiūros ir savavališkai apsigyvenančiųjų veiklos“, – teigė Kauno miesto tarybos narys.

Daugiau nei šimto metų istoriją skaičiuojantis medinukas nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių sąrašą, dėl ko kyla abejonių, ar namo savininkai imsis restauracijos darbų.

„Bent jau pačius vertingiausius penkiasdešimt medinukų reikia atrinkti ir atlikti auditą, kas su jais darosi, ir pasistengti išsaugoti, padedant savininkams juos tinkamai prižiūrėti. Keista, kad negirdėti specialistų keliamo aliarmo, girdžiu tik entuziastų balsus“, – sakė D. Večerskis. Pašnekovas pridūrė, kad problemą didina tai, jog per mažai kalbama apie Lietuvos miestų medinį paveldą.

„Gyventojai, tų namų savininkai ar paveldėtojai, tiesiog nesuvokia tiek pačių medinių namų vertingumo, tiek ką jie suteikia miestui, jo unikalumui. O juk tai ne tik architektūra, bet ir paties miesto istorija. Miestams išaugus, nebejaučiame senojo miesto gyvenimo būdo, tempo ir mastelio. Pavyzdžiui, Kauno užmiestis ir „kurortai“ su savo poilsio vilomis dabar miesto praryti. Tų užmiesčio vilų išsaugojimas padėtų viso miesto istorijos pasakojime regimai fiksuoti tam tikrus taškus. Man atrodo, kad mes užvaldyti mūro ir stiklo, o su mediniais namais jaučiamės nejaukiai, lyg jie liudytų mūsų nemiesčioniškumą. Bet juk tai reiškia tik tai, kad mes nesame atradę ir supratę medinės architektūros paveldo vertės“, –sakė D. Večerskis.