19 minute read
tema Pastatų mikroklimatas – be virusų. Misija įmanoma?
Patalpų mikroklimatas – be virusų. Misija įmanoma?
Aušra NYMAN Seniai žinoma tiesa, kad be vandens žmogus gali išgyventi kelias paras, o be oro – kelias minutes, kaip niekad tapo aktuali. Nuo patalpų mikroklimato priklauso komfortas, darbingumas, sveikata, technologiniai procesai. Per pandemijos protrūkius pradedame suvokti, kaip svarbu yra tinkamai vėdinti patalpas. Kokios priemonės rekomenduojamos artimiausiu metu ir kas bus veiksminga ateityje, kokios naujovės ir pokyčiai laukia mechaninių vėdinimo sistemų?
Advertisement
au žinome, kad daugiausia užsikrėJ timų vyksta uždarose patalpose, todėl tinkamai tiekiamas ir valomas oras yra pagrindinė sąlyga sumažinti jų riziką. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas, profesorius Andrius Jurelionis teigia, kad pastaruoju metu, kalbant apie mechaninį patalpų vėdinimą, galioja kelios pagrindinės taisyklės – užtikrinti gerą oro apykaitą ir nerecirkuliuoti oro, t. y. negrąžinti iš patalpų pašalinto oro atgal energijos taupymo sumetimais. Kalbant apie pastatus, kuriuose žmonės nebūna nuolat, vėdinimo sistemas rekomenduojama palikti veikiančias dviem valandoms po žmonių buvimo ir įjungti sistemas dviem valandoms prieš prasidedant darbo dienai. Anot mokslininko, COVID-19 aktyvumo negalima reikšmingai paveikti keičiant oro parametrus – drėkinant, sausinant, šildant ar vėsinant. Tad šiuo požiūriu papildomų reikalavimų nėra. Taip pat svarbi sistemų priežiūra: laiku keisti vėdinimo sistemų filtrus, kad dėl jų užterštumo nesumažėtų oro apykaita pastate. Jei naudojamos sistemos su anglies dvideginio jutikliais (kintamojo našumo vėdinimo sistemos), rekomenduojama pakeisti CO2 ribos nustatymus, kad sistemos nemažintų našumo nukritus CO2
koncentracijai. Arba šią koncentraciją nustatyti ties 600–800 ppm riba. „Priemonės, kurių taikyti neverta, yra papildomas ortakių valymas, papildomas tiekiamo oro filtravimas, šilumogrąžos įrenginių stabdymas“, – teigia mokslininkas.
/ Andrius JURELIONIS /
Gelbstinčios priemonės eksploatuojamiems pastatams, kurių dauguma projektuoti ir statyti iki pandemijos
Dar ne vienerius metus, A. Jurelionio manymu, bus atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentai, siekiant nustatyti, kaip būtų galima sumažinti žmonių užsikrėtimo riziką pastatuose. „Vienas iš būdų, kuris, manau, turėtų būti diegiamas, yra anglies dvideginio koncentracijos sekimas. CO2 yra oro kokybės indikatorius, tad, matydami jo koncentracijas, žmonės galėtų imtis priemonių: atverti langus, skųstis pastato prižiūrėtojams ar pan.“ – pažymi mokslininkas. Tokie matuokliai parodytų, kiek efektyvus vėdinimas, ir tai nurodytų užsikrėtimo riziką. Šiuo metu jau kuriami prietaisai, kurie analizuoja ne tik CO
2, bet ir mikrobiologinę taršą, įskaitant vi-
rusus.
Artimiausiu metu rekomenduojamas priemones, ką verta daryti ir ko ne, A. Jurelionis siūlo skirstyti į tris kategorijas.
Pirmiausia – įrodyta, kad su oro apykaita siejasi užkrečiamųjų ligų rizika. Vėdinti reikia kiek įmanoma daugiau, bet esamuose visuomeniniuose pastatuose tai padaryti gali būti sudėtinga, nes juose neprojektuojamos tokios galingos vėdinimo sistemos kaip ligoninėse, kur oro apykaita keturis ar šešis kartus didesnė nei, pavyzdžiui, biuruose. Svarbi rekomendacija – atjungti recirkuliacines sistemas, kurias naudoja nemažai prekybos centrų. Jose yra anglies dvideginio jutikliai ir, jeigu prekybos centre žmonių yra nedaug, dalis šalinamo oro tiesiog grąžinama. Todėl recirkuliacija šiuo periodu turi būti sustabdyta.
Kita, antroji kategorija, į kurią mokslininkai jau turi atsakymus, – t. y. verta ar neverta statyti UV lempas į tiekiamo oro sistemas, kad tiekiamas oras būtų ne tik filtruojamas bet ir dezinfekuojamas? Atsakymas – neverta. Tvarkingi filtrai vėdinimo sistemoje gana gerai išvalo tiekiamą orą. Drėkinti, sausinti, atvėsinti – šios priemonės nepadeda sumažinti užsikrėtimo COVID-19 rizikos. Oro valymo įrenginiai – filtrai, oro jonizatoriai – iš esmės situacijos negerina, nes daugelis jų turi elektrostatinio krūvio filtrus, kurie nepadeda surinkti virusų, išskyrus HEPA filtrus. Bet tam, kad įrenginys su HEPA filtru būtų efektyvus, jo našumo turi pakakti perfiltruoti patalpos orui nuo dviejų iki penkių kartų per valandą. Tai reiškia, kad jeigu turime 100 m³ patalpą, tai įrenginio našumas turi būti tarp 200–500 m³/h. Tačiau šie įrenginiai skleidžia garsą ir visuomeniniuose pastatuose juos įrengti būtų itin sudėtinga. Kita vertus, jie netiekia lauko oro į patalpas, o tik filtruoja patalpoje esantį ir grąžina jį į patalpą, didindami joje oro maišymąsi. Tad jei jų galia nepakankama, tai jie gali ne tik neduoti norimo rezultato, bet net ir padidinti infekcijos nuo žmogaus žmogui riziką.
Trečioji kategorija – rotaciniai šilumokaičiai, kuriuose šalinamo iš patalpų oro šiluma perduodama patenkančiam iš lauko orui, ir jeigu jie tvarkingi, taip pat neturėtų persiduoti virusai ir bakterijos. Šiuos šilumokaičius papildomai galima būtų dažniau patikrinti pagal instrukcijas: ar jie gerai veikia, ar tinkamas slėgių skirtumas tiekiamo ir šalinamo oro sekcijose. Remiantis šiuo metu turimomis žiniomis, rotaciniai regeneratoriai rizikos plisti COVID-19 nedidina, tad nereikėtų jų stabdyti. Didesnis prioritetas – oro apykaitos užtikrinimas. Todėl geriau palikti juos veikiančius, kad būtų galima užtikrinti tinkamą vėdinimą. „Visgi visuomeninių pastatų personalui, prižiūrinčiam vėdinimo sistemas, rekomenduojama keičiant filtrus, tvarkant vėdinimo sistemas mūvėti apsaugines pirštines ir naudoti kaukes. Jie turėtų traktuoti vėdinimo įrenginius kaip potencialius užkrėtimo šaltinius“, – pabrėžia mokslininkas ir siūlo, užtikrinant oro apykaitą, laikytis patalpų, atsižvelgiant į jų tipą, vėdinimo reikalavimų. Tarptautiniuose standartuose reikalaujama oro kaita yra apie 10 l/s asmeniui (36 m³/h).
Jeigu svarstytume, ką galima pagerinti jau esamuose pastatuose, tai paprasčiausias dalykas, apie ką dabar daugiausia rašoma ir kalbama, būtų įrengti patalpose anglies dvideginio jutiklius, kad, užsidegus raudonai indikatoriaus švieselei, jie informuotų apie blogai ar nepakankamai veikiančias vėdinimo sistemas. Tai aktuali ir viena paprasčiausių priemonių, kurią jau ir anksčiau buvo rekomenduojama taikyti mokyklose ir kitose švietimo įstaigose. Daugelyje Lietuvos mokyklų renovacijos metu buvo pakeisti langai, apšiltintos sienos ir taikyti kitų vėdinimo būdų, nei atidarant langus, tiesiog nėra galimybių. Dabar matome, kad oro kokybė, kurią daugelis traktavo kaip antraeilę, staiga tapo daug svarbesnė už šilumos komfortą ar energijos sąnaudas. Jeigu patalpose neįmanoma užtikrinti tinkamo vėdinimo, kurį galime sekti matuodami CO2 koncentraciją, tuomet atsakymas paprastas – šios patalpos yra nesaugios, jose būti šiuo metu negalime. Jeigu lauke yra neigiama temperatūra ir langų atidaryti negalima, verčiau į tokias patalpas šiuo periodu neiti arba jose neužsibūti.
Kas siūloma naujai statomiems pastatams
A. Jurelionio teigimu, naujos statybos pastatuose ateityje vėdinimo sistemos gali būti projektuojamos stengiantis iki minimumo sumažinti oro maišymąsi patalpoje. Kai kurie vėdinimo būdai, pavyzdžiui, išstumiamasis vėdinimas (angl. displacement ventilation) padeda formuoti aukštyn nukreiptą oro srautą ir efektyviau pašalinti žmonių išskiriamą taršą.
Išstumiamasis vėdinimas dažniausiai įrengiamas oro uostuose, kur oras tiekiamas apatinėje patalpų dalyje ir išstumiamas į viršų, nes
Verslo centras „Tech-Loft“. Architektai „A2SM.
Norbert Tukaj nuotr.
komentaras
Rimantas KAULAKYS,
techninis konsultantas, UAB „Komfovent“
Ar efektyvu kovojant su virusais naudoti UV lempas, oro jonizatorius ir ozonatorius?
Prasidėjus pandemijai, smarkiai išaugo susidomėjimas kitais, egzotiškesniais kovos su virusais būdais: oro jonizatoriais, ozonatoriais, ultravioletinėmis (UV) lempomis. Vėdinimo įrenginių gamintojai naudoja šias technologijas, tačiau paprastai tik specifinės paskirties objektuose – ligoninėse, kur virusų ir jų nešiotojų koncentracija pati didžiausia ir vien intensyvaus vėdinimo ne visada pakanka. Kyla klausimas, kodėl šios technologijos, nors jau išrastos prieš visą amžių, iki šiol nepaplito? Negana to, iki šiol nėra sukurti standartai ir reglamentai, kaip jas projektuoti ir eksploatuoti. Viena priežasčių ta, kad šios priemonės žudo ne tik virusus ir kitus mikroorganizmus (bakterijas, grybelius) neatsižvelgdamos į jų pavojingumą, bet ir gali pakenkti žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, UV lempos labai pavojingos regėjimui – galima apakti per kelias sekundes tik pažvelgus į atitinkamos galios UV lempą. Ozonatoriai ir jonizatoriai taip pat gali pakenkti sveikatai, jei bus viršyta dozė. Kita priežastis, kad per daug sterili aplinka taip pat nėra gerai, nes būnant tokioje aplinkoje silpsta žmogaus imunitetas, išauga alerginių susirgimų pavojus.
Ar vėdinimo įrenginiuose su rekuperacija vyksta oro maišymasis ir ar tai sudaro sąlygas virusams ir kitiems mikroorganizmams plisti?
Taip, vėdinimo įrenginiuose tiek su rotaciniais, tiek su plokšteliniais šilumogrąžiais nedidelė dalis (paprastai apie 1 proc.) šalinamo iš patalpų oro gali patekti į tiekiamą orą. Tačiau dažniausiai natūraliais būdais (dėl vėjo ir gravitacijos įtakos) pro duris oras patalpose maišosi daug intensyviau nei pačiame vėdinimo įrenginyje. Tam didelę įtaką turi ir vėdinimo sistemos aerodinaminio subalansavimo kokybė bei jos hermetiškumas.
Europos vėdintojų rekomendacijos
Nuo 1963 m. Europoje veikia organizacija REHVA – Europos šalių ŠVOK asociacijų federacija (angl. Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning Associations), kurios narėmis yra 27 Europos šalių asociacijos. Jos veikloje dalyvauja iškiliausi ŠVOK srities specialistai: mokslininkai, profesoriai, universitetų dėstytojai. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, REHVA išleido keletą rekomendacijų, kaip reikėtų eksploatuoti vėdinimo sistemas. Pagrindinis akcentas – padidinti sistemų našumą iki maksimumo. Jeigu pastate nėra mechaninio vėdinimo, stengtis maksimaliai vėdinti atidarant langus. REHVA specialistai taip pat nesureikšmina oro maišymosi vėdinimo įrenginiuose, tačiau teikia rekomendacijas, kuris iš sprendimų yra pats tinkamiausias. UV lempas REHVA rekomenduoja naudoti tik medicininės paskirties įstaigose, griežtai laikantis saugumo reikalavimų.
sušilęs oras kyla aukštyn, kartu pakeldamas ir mikroorganizmus bei kitus taršos elementus. Toks vėdinimas labai tinkamas didelėms erdvėms, tačiau šis vėdinimo būdas Lietuvoje dar nėra itin populiarus. Tarkime, kad ir kino salėse oro tiekimas vyksta žemiau, po sėdinčiais žmonėmis. Panašiai turėtų būti ir biuruose – jeigu tiekiame orą į darbo vietą, apačioje, mažesnė rizika užsikrėsti, nes žmogus iškvepia šiltą orą, kuris kyla aukštyn, į patalpos palubę, ir ten gali būti surenkamas. Tokiu atveju sumažinamas oro maišymasis patalpoje. Todėl projektuojant yra labai svarbu sumažinti riziką, paskirstant oro sroves, nors tiekiamas oro kiekis išlieka toks pats.
Tikėtina, kad turėtų būti vystomos asmeninio vėdinimo sistemos (angl. personalized ventilation), kai švarus oras tiekiamas į žmogaus darbo vietą panašiai kaip automobilyje.
Žinoma, kalbant apie oro paskirstymą, tai dažniausiai įmanoma padaryti tik naujos statybos arba iš esmės rekonstruojamuose pastatuose.
Perspektyvoje gali keistis patalpų planavimas. „Dabar pamėgti atvirojo tipo biurai su vėdinimo sistemomis, kurios orą skleidžia ir maišo visame patalpos tūryje, nėra saugūs ištikus epidemijai. Jeigu restoranuose, tarkime, yra oro kondicionieriai ir jeigu šalia tokio įrenginio yra užsikrėtęs žmogus, tikimybė, kad infekcija bus perduodama likusiai patalpos daliai, yra labai didelė, nes sukuriama oro srovė, kuri sukasi ratu. Sistemos, kurios tik permaišo orą, šiuo metu nėra geros tinkamam mikroklimatui sukurti – aktyviai patalpoje taip veikiantys įrenginiai – ventiliatoriniai konvektoriai (angl. Fan-coils) gali tik padėti plisti virusams“, – plačiau paaiškina mokslininkas.
Tačiau naujus planavimo ir projektavimo principus bus galima įgyvendinti tik šiuo metu projektuojamuose pastatuose, t. y. realiai tik po kelerių metų. Visgi, erdvių planavimo ir inžinerinių sistemų projektavimo principai turėtų keistis. Pasak mokslininko, turėtume pasimokyti iš esamos situacijos. Po 2002–2004 m. vykusios SARS pandemijos buvo inicijuota daug mokslinių tyrimų, skirtų infekcijoms pastatuose mažinti. Šiuo metu reikia atsižvelgti į šiuos tyrimus ir keisti standartus, nes, jeigu jų nebus, projektuotojai nebus įpareigoti numatyti naujų priemonių – jeigu standartai nereikalauja didesnės oro apykaitos pastate, tai nei projektuotojas, nei vystytojas nenorės didinti vėdinimo sistemos našumo, nes tai susiję su didesnėmis investicijomis. Deja, šiuo metu net įvairiose ES šalyse nacionaliniai standartai, numatantys reikalingą oro kiekį, skiriasi. Kai kuriais atvejais šis skirtumas – dvigubas. Šie sprendimai, deja, yra paveikūs lobizmui. „Teko dalyvauti diskusijose, kur, deja, vystytojų balsas buvo stipresnis nei mokslininkų argumentai. Išeitis galėtų būtų lankstesni projektavimo sprendimai, kai prireikus būtų galima padidinti oro našumą tam tikrose pastatų dalyse, kryptingai tiekiant oro srautus, formuoti saugesnes zonas, taikyti išmanesnes valdymo priemones. Pavyzdžiui, jei neorganizuojame renginių ir uždarome konferencijų sales, tuo metu galima tiekti daugiau oro į biurų patalpas. Tačiau tam, kad tai galėtume padaryti, šie sprendimai turi būti priimti ankstyvose projektavimo stadijose, jie priklauso tiek nuo vystytojo prioritetų, tiek nuo projektuotojų kompetencijų“, – priduria A. Jurelionis.
• Rekomendacijos esamiems pastatams
1. Intensyvus ir nuolatinis vėdinimas atidarant langus arba visuomeniniuose pastatuose įjungiant vėdinimo sistemas visu pajėgumu bei paliekant jas veikti visą parą, net ir naktį. 2. Šilumokaičius palikti veikiančius. 3. Visuomeniniuose pastatuose atjungti recirkuliacines sistemas, grąžinančias dalį oro atgal į patalpas. 4. Mokymo įstaigose ir gyvenamosiose patalpose, kur nenumatytas mechaninis vėdinimas, naudoti CO2 jutiklius su indikatoriais. Jeigu įsijungia raudona indikatoriaus šviesa, palikti patalpas, jas gerai išvėdinti. 5. Jeigu yra galimybė, naudoti vėdinimo įrenginius su
HEPA filtrais, kurie per valandą yra pajėgūs pakeisti orą patalpoje ne mažiau kaip du kartus. 6. Dažniau keisti filtrus įrenginiuose pagal instrukcijas, naudojant kaukes ir mūvint pirštines, traktuoti vėdinimo įrangą kaip potencialų užsikrėtimo šaltinį. 7. Papildomai oro tiekimo sistemose įrengiamos UV lempos virusų plitimo rizikai pastate įtakos neturi.
• Rekomendacijos naujai projektuojamiems pastatams
1. Stengtis iki minimumo sumažinti oro maišymąsi patalpoje, naudojant, pavyzdžiui, išstumiamąjį vėdinimą. 2. Vystyti asmeninio vėdinimo sistemas, tiekiant oro srautą į kiekvieno žmogaus buvimo vietą, kryptingai nukreipiant oro srautus, formuoti saugesnes zonas. 3. Labiau personalizuoti erdves, atsisakant atvirojo tipo biurų. 4. Numatyti lankstesnius projektavimo sprendimus, kad būtų galima padidinti oro našumą tam tikrose pastatų dalyse. 5. Taikyti išmanesnes valdymo priemones.
komentaras
Kęstutis ČIUPRINSKAS,
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas, Pastatų energetikos katedros docentas
Didesnių pokyčių šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) srityje nenumatoma. Rekomendacijose minima, kad reikia tinkamai vėdinti patalpas. Todėl apsidraudžiant rekomenduojama vėdinimo sistemų neišjunti nakčiai ir palikti jas veikti, kad ir mažesniu pajėgumu. Aišku, jei pastate yra mechaninio vėdinimo sistema. Jei ne – vis tiek vėdinti turimomis priemonėmis (atidarinėti langus).
Padaugėjo oro ruoštuvų, kuriuose yra UV lempos užsakymų. Duomenų apie jų veiksmingumą neturiu ir manau, kad tai viena tų priemonių, kuri pakenkti negali, bet ar duoda naudos? Tiesiog nusiraminimui, kad kažkas daroma... Juk oras per oro ruoštuvus keliauja ~2,5 m/s greičiu, tai ar spėtų virusas žūti per tą dalį sekundės, kai jis keliauja UV lempos apšviesta oro ruoštuvo dalimi? Be to, juk oras imamas iš lauko, kur viruso koncentracija yra kur kas žemesnė nei patalpose.
Oro dalinė recirkuliacija ir taip buvo leidžiama tik vienos patalpos ribose, tad, jei virusas patalpoje buvo, tai ir „sugrįžęs“ situacijos nepakeis. Toks sprendimas taikomas šildant dideles erdves, dažniausia naktį, kai patalpose nėra žmonių, bet nebūtinai. Dalis iš patalpos ištraukto oro šalinama į atmosferą, o dalis sumaišoma su švariu oru iš lauko, pašildoma ir tiekiama į patalpą. Taip taupoma energija orui pašildyti, tačiau tai leistina tik ten, kur oras išėjęs iš vienos patalpos negali patekti į kitą, reiškia, vienos patalpos ribose. Taip pat neleidžiama gydymo įstaigose (ore gali būti ligų sukėlėjų), ten, kur yra stiprų kvapą turinčių medžiagų. Kitų teršalų koncentracija skaičiuojama.
Daugiau sprendimų gali būti pastatų projektavimo srityje, pavyzdžiui, automatinės durys, kad nereikėtų liesti rankenų, patalpų erdvių planavimas, numatant izoliuotus žmonių srautus, ir pan.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės komentaras
Šiuo metu rengiamas statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ naujos redakcijos projektas, kurio nuostatos, manome, atlieps šiuolaikiniams statiniams minėtoje srityje keliamus reikalavimus.
STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ numato aktualius reikalavimus pastatų rekuperacinei sistemai, kurie, mūsų manymu, būtų pakankami sprendžiant klausimus, susijusius su dabartiniu metu kylančiais iššūkiais. Specialių prieš COVID-19 nukreiptų priemonių pastatų mikroklimato reglamentavime nenumatome. Pažymime, kad privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą, nustato pagal kompetenciją Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojami dokumentai – higienos normos. Mūsų žiniomis, mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“.
Mechaninis vėdinimas su rekuperacija –
universalus ginklas prieš COVID-19
Kilus COVID-19 pandemijai, iš pradžių nebuvo tiksliai žinoma, kokiu būdu virusas plinta. Dabar, praėjus metams nuo pandemijos pradžios, paaiškėjo, kad virusas daugiausia perduodamas oro lašeliniu būdu, t. y. kvėpuojant, čiaudint, kosint ar garsiai kalbant. Iki šiol tebesiginčijama dėl apsauginių kaukių efektyvumo. Tokiose diskusijose dažnai pamirštama, kad intensyvus vėdinimas yra kone svarbiausias veiksnys kovojant su virusų sklidimu uždarose patalpose.
Ką bendro turi COVID-19 pandemija ir patalpų vėdinimas?
Kuo intensyviau vėdiname patalpas, tuo greičiau mažėja virusų koncentracija ore, o kartu ir tikimybė užsikrėsti. Visuose šiuolaikiniuose visuomeniniuose pastatuose paprastai jau būna suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema su rekuperacija, reikia tiesiog padidinti jos intensyvumą. Prastesnė situacija yra senos statybos pastatuose, kuriuose nėra mechaninio vėdinimo. Vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos – reguliariai vėdinti patalpas, atidarant langus ir sukuriant skersvėjį. Tai, be abejo, ne tik diskomfortas dėl didelių temperatūros svyravimų.
komfovent.com
Skersvėjis daugumai asocijuojasi su įvairiomis peršalimo ligomis. Šiuo atveju reikia įvertinti, kas kelia didesnį pavojų: ar užsikrėsti COVID-19, ar nuo skersvėjo gauti slogą.
Naujausi efektyvūs energijos sąnaudas taupantys vėdinimo sprendimai siekiant mažinti virusų plitimą
Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nuolat auga, todėl išlaidos tiek patalpų šildymui, tiek vėsinimui smarkiai sumažėja. Vėdinimo sistema tampa pati imliausia energijai. Todėl, prieš įrengiant vėdinimą, reikia ypatingą dėmesį skirti projektiniams sprendimams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje leistų maksimaliai taupyti energiją. Lietuvoje, deja, dažniausiai pagrindinis kriterijus norint laimėti konkursą – žemiausia kaina. Vakarų valstybėse, turinčiose didesnę patirtį šioje srityje (ypač Skandinavijoje), pagrindinis konkurso kriterijus paprastai būna sprendimo atsipirkimo laikas, t. y. į visus techninius sprendimus žiūrima kaip į investiciją. Todėl maksimalus dėmesys skiriamas tiek rekuperacijos efektyvumui, tiek ventiliatorių naudingo veiksmo koeficientui. Taip pat labai svarbus parametras – oro drėgmės kontrolė. Oro drėkinimas ir sausinimas – tai techniškai sudėtingi ir brangūs sprendimai, todėl pastaruoju metu ypač populiarėja vadinamoji drėgmės regeneracija, kai vėdinimo įrenginio šilumogrąža ne tik taupo šilumą žiemą, o šaltį – vasarą, bet ir dėl technologinių ypatumų dar ir kontroliuoja drėgmę patalpose. Žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę, drėkindamas labai sausą tiekiamą orą, o vasarą atvirkščiai – neleisdamas perteklinei drėgmei, esančiai lauko ore, patekti į patalpas. Ir visa tai vyksta be jokių papildomų energijos ir eksploatacinių sąnaudų. Šis sprendimas ne tik pagerina patalpų mikroklimato kokybę ir komfortą, bet ir dar sumažina eksploatacines išlaidas, todėl yra vienas greičiausiai atsiperkančių.
Kita naujovė, kuri kol kas Lietuvoje dar nėra labai paplitusi, yra vadinamasis vėdinimas pagal poreikį, kada vėdinama tik ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, tada, kada reikia. Kad būtų galima įgyvendinti šį sprendimą, kiekvienoje patalpoje turi būti numatytos kintamo oro kiekio (VAV) sklendės ir jutiklis, nustatantis, kiek žmonių yra patalpose. Tam geriausiai tinka CO2 jutiklis, kuris „jaučia“ žmonių skaičių patalpoje pagal padidėjusią CO2 koncentraciją patalpose, perduoda
signalą VAV sklendėms prireikus padidinti arba sumažinti vėdinimo intensyvumą konkrečioje patalpoje. Vėdinimo įrenginys, taip pat aprūpintas specialiais slėgio jutikliais, „pajaučia“ pokyčius vėdinimo sistemoje ir pasireguliuoja savo našumą taip, kad visos patalpos gautų tokį oro kiekį, koks reikalingas tuo momentu patalpose esantiems žmonėms.
Toks sprendimas, priklausomai nuo patalpų paskirties, leidžia sutaupyti 50 proc. ir daugiau energijos, reikalingos standartinės vėdinimo sistemos funkcionavimui.
Vėdinimo situacija Lietuvos ugdymo įstaigose, palyginti su kitomis Europos šalimis
Situacija Lietuvoje nėra gera, nes tik keli procentai ugdymo įstaigų turi mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija, o likusiose – vadinamasis natūralus vėdinimas, kuris po renovacijų visai neveikia. Lieka tik galimybė pravėdinti patalpas atidarius langus ir sudarius skersvėjį, tačiau paprastai net ir to nepakanka, kad būtų galima užtikrinti bent pakenčiamus patalpų mikroklimato parametrus, jau nekalbant apie stipriai pablogėjusias komforto sąlygas. Taigi, mūsų ateitis – vaikai priversti mokytis nepalankiomis sąlygomis, esant didesnei CO2
koncentracijai. Kaip žinia, padidėjęs CO2 kiekis ore – tai ne tik sumažėjusi dėmesio koncentracija, bet ir nuovargis, galimi net ir rimtesni sveikatos sutrikimai.
Kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo daugiau investuoja į švietimą, taip pat ir į techninę bazę. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybių mokyklose dominuoja pirmiau paminėtas sprendimas vadinamasis vėdinimas pagal poreikį. Nors pradinė investicija ir didesnė, tačiau eksploatacinės išlaidos smarkiai sumažėja. Be to, šis sprendimas užtikrina ir automatinį oro srautų balansą tarp atskirų patalpų, todėl sumažina oro maišymąsi, vadinasi, ir ore esančių mikroorganizmų migraciją.
Vienas svarbiausių nekilnojamojo turto vystytojų ir ŠVOK projektuotojų sprendimų – pasirinkti kompetentingą ir patikimą partnerį, sprendžiant patalpų mikroklimato klausimus
UAB „Komfovent“ specializacija – vėdinimo sistemų ir vėdinimo įrenginių su rekuperacija projektavimas ir gamyba. Įmonė siūlo viską, ko reikia vėdinimo sistemai: tai vėdinimo įrenginiai su integruota automatika, triukšmo slopintuvai, ortakiai, sklendės, oro išleidikliai.
Įmonės pagaminti vėdinimo įrenginiai ir sistemos yra sumontuotos tūkstančiuose įvairiausių objektų: pradedant nuo individualių butų, namų, nedidelių visuomeninių objektų iki prekybos centrų, ligoninių, gamyklų ir sporto kompleksų. UAB „Komfovent“ eksportuoja vėdinimo įrenginius į daugiau nei 30 pasaulio šalių. Jos gaminami vėdinimo įrenginiai pasiekia net tolimąją Australiją. Europoje vėdinimo tendencijas iki šiol diktuoja Skandinavija, o įmonė stengiasi nuo jos neatsilikti. Savo gaminiuose ji naudoja pačias naujausias technologijas, pritaiko moderniausius mokslo laimėjimus, todėl gali pagaminti įrangą patiems sudėtingiausiems objektams ir įvykdyti pačius sudėtingiausius projektinius reikalavimus. Daugiametė įmonės ir kitų šalto klimato vėdinimo sistemų gamintojų patirtis rodo, kad šiuo metu geriausias sprendimas praktiškai beveik visiems atvejams – vėdinimo įrenginys su entalpiniu rotaciniu šilumogrąžiu ir išmaniąja automatika su kintamojo oro kiekio funkcija. O kartu su kintamojo oro kiekio (VAV) sklendėmis tai leidžia įgyvendinti energiškai taupiausią sprendimą – vėdinimą pagal poreikį. Kuo daugiau bus tokių projektų, tuo mažiau vartosime energijos ir daugiau prisidėsime prie kovos su klimato kaita.
Mažiau energijos, daugiau komforto ir saugumo
Pastatuose žmonės praleidžia didelę dalį laiko, dėl to pastatų automatizacija kiekvieną dieną tampa vis aktualesnė. Mikroklimato užtikrinimas pastatuose yra viena pagrindinių užduočių siekiant, kad pastatai būtų sveiki, juose būtų komfortiška aplinka ir efektyvus darbas.
Moderni „Siemens“ pastatų valdymo platforma padeda sukurti maksimaliai komfortišką aplinką ir taupyti energiją. Ji leidžia centralizuotai pastate arba nuotoliniu būdu reguliuoti patalpų mikroklimatą, apšvietimą, žaliuzes, valdyti patekimą į patalpas, jų stebėseną ir apsaugą, susitikimų kambarių rezervaciją, taip pat visas ŠVOK sistemas. Veikiančiose sistemose naudojami specialūs analizavimo algoritmai, kurie padeda maksimaliai optimizuoti procesus.
Kaip tai vyksta?
Valdymo sistema pastatui padeda veikti darniai ir efektyviai. Tačiau tai ne vien sąnaudų taupymas – pastatuose esantiems žmonėms užtikrinamas maksimalus komfortas: tiek oro kokybė, tiek apšvietimas, tinkami drėgmės ir temperatūros lygiai. Dar vienas svarbus, kartu ir prevenciją apimantis naudos akcentas – kad nesugestų įranga. Nuotoliniu būdu – kompiuterio arba išmaniojo įrenginio ekrane – galima valdyti pastatą ir matyti, kur ir kada reikalinga fizinė jo priežiūra, o programinės įrangos algoritmai užtikrina, kad būtų automatiškai valdomas apšviestumas, mikroklimato parametrai ir kita ŠVOK įranga visose pastato dalyse.
Inovatyvi ir unikali „Siemens Desigo“ patalpų automatizavimo sistema
Pavyzdžiui, „Green Leaf“ yra technologija, padedanti taupyti sąnaudas neperšildant arba neperšaldant patalpų, skatinanti patalpose esančius žmones optimizuoti energijos vartojimą. Sistema praneša, jeigu naujai nustatyti parametrai neatitinka ekonomiškai efektyvių parametrų. „Siemens“ pastatų valdymo sistemų papildomi įrankiai suteikia galimybę analizuoti žmonių srautus patalpose ir pagal tai pritaikyti jose optimalius nustatymus.
Padeda apsaugoti nuo virusinių susirgimų
„Pastato valdymo sistemose galima pasitelkti atskirus valdymo algoritmus. Galimi nustatymų scenarijai – vėdinimas papildomai suintensyvinamas porą valandų prieš darbo pradžią, kad patalpose oras būtų maksimaliai šviežias, ir porą valandų po darbo, užtikrinamas nenutrūkstamas vėdinimas, oro viršslėgis, kad iš vėdinimo įrenginių į pastatą patektų tik išvalytas oras, kiek įmanoma sumažinamas fankoilų naudojimas, sumažinant to pačio oro cirkuliaciją patalpose – tai padeda patalpas padaryti saugesnes. Papildomai galima įrengti orą valančias ultravioletines lempas, kurios dažniausiai taikomos gydymo įstaigose, tiekiant orą į operacines patalpas. Investuoti į naujoves ir į energiją taupančius ilgalaikius sprendinius yra sumanus pasirinkimas. Geriausias efektas pasiekiamas tuomet, kai pastato sistemos sąveikauja viena su kita. Mūsų vizija, kad pastatai būtų energiškai kuo efektyvesni, o pastato naudotojas patirtų maksimalų komfortą“, – teigia „Siemens pastatų technologijų“ atstovas Lietuvoje Vytas Jurėnas.
Valdymo sistema BIM aplinkoje, 3D modelis
„Siemens“ pastatų sistemų naujovės – didėjantis valdymo integruotumas. Pastato valdymo stotis leidžia integruoti papildomas sistemas, kurios standartiškai būdavo atskirtos nuo bend-
Inovatyvi ir unikali patalpų mikroklimato valdymo technologija suteikia galimybę užtikrinti maksimalų komfortą patalpose, pasitelkdama skirtingų pastato disciplinų efektyvų darbą sąveikaujant kartu. Tokie sprendiniai pasižymi ne tik sistemų darniu sąveikavimu, efektyvumu ir paprastesniu diegimu, bet ir paprastesne priežiūra (kas yra labai aktualu visame pastato gyvavimo cikle).
Pastatų automatikos efektyvumas pagal EN 15232
A – aukščiausio energinio efektyvumo, B – išplėstinė, C – standartinė, D – energiškai neefektyvi klasės
Kiekvienam pastatui reikia užtikrinti maksimalų reikiamą komfortą, atsižvelgiant į jo paskirtį, naudojant kiek įmanoma mažiau energijos išteklių. Pastato efektyvumas yra matuojamas energijos sunaudojimu kvadratiniam metrui per metus, tam turi įtakos daugelis veiksnių: pastato konstrukcija, ŠVOK įranga ir automatinis jos valdymas. Pastato automatika pagal savo veikimo principus, algoritmus ir integruotumą yra skirstoma į efektyvumo klases, kaip ir, pavyzdžiui, buitinė technika. Tam yra net kelios tarptautinės organizacijos, užtikrinančios įrangos standartizavimą ir sertifikavimą (www.eubac.org/home/index.html ir www.bacnetlabs.org/). Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) pastatų automatizavimo efektyvumą aprašo standartas LST EN 15232-1:2017. ros pastato valdymo sistemos. Suteikiama galimybė pastato valdymo sistemą matyti ir valdyti BIM (3D) modelio aplinkoje. Operatorius gali naviguoti per pastatą, aukštus, patalpas, jų vidų, patalpų įrangą ir skirtingas disciplinas.
Daugiau nei trisdešimt metų su energiškai efektyviais sprendimais dirbanti „Siemens“ kompanija teikia tiek fizinę, tiek programinę įrangą ir sprendinius. „Siemens“ konsultuoja pastatų savininkus, projektuotojus, investuotojus, rangovus ir įrangos montuotojus. Pastatų valdymo sistemos sėkmingai diegiamos visuomeniniuose, sporto, ligoninių, sveikatinimo, administraciniuose, gamybinėse ir sandėliavimo paskirties pastatuose.
