architektūra Oranžiniais tūriais ir senomis plytomis žavintis meno centras Rygoje

Oranžiniais tūriais ir senomis plytomis žavintis meno centras Rygoje

Architektai ir interjero dizaineriai:

Anna Bates, Ilze Rukmane-Poča, Rihards Bebris, Juris Sarmons, Reinis Sokolovs, Didzis Vilks, Italo Armone, Jēkabs Šmits („Annvil Architects“)

Pastato plotas: 4000 m²

Vieta: Ryga, Latvija

Statybos metai: 2020

Oranžinės spalvos ryškumas skatina apetitą bendrauti, tarpusavio dialogą, kartu įkvepia fizinius ir psichinius procesus, kurie sukelia minčių ir žmogaus veiksmų srautą, didina nuotykių ir socialinės sąveikos poreikį, skatina pažvelgti į šviesiąją gyvenimo

pusę. / Anna BATES / ygos pramoniniame rajone akį

Rtraukia naujas ryškus daugiafunkcis meno centras „Zuzeum“. Interjero dizaino įmonės „Annvil“ suprojektuotas meno centras įsikūrė 1910 m. pastatytame kamštinės medienos fabrike, tarp Rygos istorinio centro, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir būsimo geležinkelio „Rail Baltica“, jungsiančio Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą. Pastatas buvo suprojektuotas kosmopolitišku ir dinamišku Rygos istorijos laikotarpiu. „Zuzeum“ išgyveno karus ir krizes, o dabar iš naujo atvėrė duris tam, kad pratęstų meno ir miesto dialogą.

Pramoniniame rajone įsikūrusio meno centro vystymasis yra svarbus žingsnis siekiant pažangos visame Rygos mieste. „Zuzeum“ įkūrimo tikslas – populiarinti Latvijos meną tarptautiniame kontekste, sukuriant vietą deryboms ir kultūriniams mainams, pabrėžiant vaikų ir jaunimo švietimo meno srityje svarbą. Atsižvelgdami į tai, „Annvil“ architektai suprojektavo daugiafunkcį centrą, kuriame derinamas menas, švietimas ir laisvalaikis. Visa tai galima patirti 4000 kv. m menui skirtoje erdvėje, išsidėsčiusioje per dvi galerijas, skulptūrų sodą, dirbtuvių zoną, kavinę, terasą ant stogo ir meno parduotuvę.

Norbert Tukaj nuotr.

Toks daugiafunkcis požiūris užtikrina pastato užimtumą visą dieną. „Atidarius „Zuzeum“, Ryga įgijo naują iki šiol neišnaudotą viešąją lauko erdvę, kuri tapo reikšminga investicija į fizinę, socialinę, ekonominę, simbolinę ir estetinę miesto plėtrą. „Zuzeum“ lauko erdvė yra sukurta kaip tikslinga susitikimų vieta, kur skirtingos socialinės grupės bendrauja, užmezga santykius ir stiprina bendruomenės jausmą. Taikydami šią koncepciją, mes siūlome naują bendruomeninę erdvę mieste, kur susiburia, kas privatu ir vieša: susitinka, dalijasi, diskutuoja, susilieja, atsipalaiduoja, susiranda draugų ir patiria naujų atradimų“, – pasakoja projekto architektė, „Annvil“ įkūrėja Anna Bates, suprojektavusi istorinio pastato rekonstrukciją, teritorijos plėtros planus, įrenginius ir interjerą.

Energijos antplūdis miestui

Dvi pagrindinės konstrukcinės medžiagos, naudotos kuriant „Zuzeum“, yra betonas ir metalas. Metalas naudojamas perforacijose kaip konstruktyvus elementas ir baldų dizainui. Betonas, dažniausiai spalvotas, naudojamas vidaus ir lauko grindims ir baldams. Matoma išliko ir originali pramoninė konstrukcija – išorinės plytų ir vidinės baltai nudažytos sienos, metalinės sijos ir stulpai, plytų kaminas vienoje iš galerijų, tačiau buvo atnaujinta naudojant spalvas ir papildant naujomis tūrių kompozicijomis.

Spalva yra vienas svarbiausių interjero dizaino elementų ir formuoja visą meno centro

Galerijoje išsaugotas buvusios gamyklos plytų kaminas, kartu su originalia metalinių sijų ir stulpų konstrukcija, bei vidinėmis baltai nudažytomis sienomis. Visi šie elementai buvo atnaujinti naudojant spalvas ir papildant erdvę naujomis tūrių kompozicijomis.

„Zuzeum“ identitetą. Pasirinkta dominuojanti oranžinė spalva įkūnija jėgą, galią ir energiją. „Skatinamas energijos antplūdis, kuris pritrauks žmones ir padės atgaivinti šią pramoninę miesto dalį. Tai labai svarbus momentas, kuris taip pat skatina mąstyti plačiau nei tik apie esamų pastatų fizišką išsaugojimą, bet labiau įvertinti pakartotinio naudojimo galimybes, šiems pastatams suteikiant naujų funkcijų ir atitinkamai suteikiant jiems naują gyvenimą, – teigia A. Bates. – „Tuo pat metu oranžinė spalva veikia kaip navigacinis pastato elementas, nukreipiantis lankytoją ir padedantis suprasti savo buvimo vietą pastate, kitaip tariant „Sekite oranžinę“.

„Zuzeum“ lauko erdvė yra sukurta kaip tikslinga susitikimų vieta, apimanti skulptūrų sodą, kavinę, terasą ant stogo. Meno centras siūlo naują bendruomeninę erdvę mieste, kurioje susitinka, bendrauja, užmezga santykius skirtingos socialinės grupės ir taip stiprina bendruomenės jausmą.

Nuo pagrindinės lauko aikštės, spalviniai kontrastai lydi visame meno centre. Išryškinamos svečius nukreipiančios praėjimo zonos, laiptai ir rampos. Oranžiniai perforuoti paviršiai suteikia pastatui žaismingumo.

Norbert Tukaj nuotr.

Sąveikauti skatinantis interjeras

Oranžinės spalvos, išreiškiančios jėgą ir energiją, pasirinkimas apima visą meno centrą „Zuzeum“, pradedant nuo pagrindinės lauko aikštės, toliau eina išryškinamos praėjimo zonos, laiptai ir rampos – visa tai kuria spalvinį kontrastą. Oranžiniai perforuoti paviršiai suteikia pastatui žaismingumo, o galerijose palaikomi neutralūs tonai.

Kurdama pastato interjerą, „Annvil“ įkūrėja pirmiausia galvojo apie vertybes, kurias meno centras nori perduoti lankytojams, ir kaip erdvė paveiks žmones, kurie joje lankysis. „Interjero paskirtis yra kuruoti žmonių sąveiką, – apibūdina dizainerė, – oranžinės spalvos ryškumas skatina apetitą bendrauti, tarpusavio dialogą, kartu įkvepia fizinius ir psichinius procesus, kurie sukelia minčių ir žmogaus veiksmų srautą, didina nuotykių ir socialinės sąveikos poreikį, skatina pažvelgti į šviesiąją gyvenimo pusę.“

Apšvietimui ypatingas dėmesys skiriamas nebuvo, jis pirmiausia yra funkcinis, o ne dekoratyvinis. Pagrindinė apšvietimo funkcija – paryškinti meno kūrinius, suteikiant jiems reikiamą dienos šviesos ir dirbtinio apšvietimo santykį. Apdaila pasirinkta be išsiskiriančių faktūrų, paviršiai ir plokštumos palikti švarūs ir lakoniški,

„Zuzeum“ meno centras įsikūręs pramoniniame Rygos rajone, daugiau nei prieš šimtmetį pastatytame buvusiame kamštinės medienos fabrike. Simboliškai, pastatas stovi tarp Rygos istorinio centro ir būsimo geležinkelio „Rail Baltica“, taip jungdamas tai, kas sena ir nauja.

tam kad pasitarnautų kaip neutralus fonas, nuo kurio atsispindi šviesa ir leidžiama išryškėti menui.

Tvarumas per funkcionalumą

Meno centras „Zuzeum“ įkurtas jau egzistuojančiame, seną istoriją turinčiame pastate. Toks buvusios gamyklos pritaikymas pakartotinai naudoti yra esminis projekto tvarumo veiksnys. Galvojant apie tvarumą, buvo išsaugoti istoriniai pagrindai ir vėliau pritaikyti naujoms funkcijoms. Atsargiai prisiliečiant ir papildant egzistuojančią struktūrą – istorines erdves, paženklintas skirtingų laikų sluoksniais, architektai sąmoningai išsaugojo ir atidengė originalią plytų ir medienos kompoziciją, taip suteikdami šioms medžiagoms antrą gyvenimą. Naujoms konstrukcijoms, apdailai ir baldams daugiausia naudotos vietinės medžiagos, apdorotos ir pagamintos Latvijoje.

Indėlis į Baltijos šalių meno infrastruktūrą

Atstatytas pastatas tapo svarbiu miesto kultūriniu traukos centru ir reikšmingu indėliu į Baltijos šalių meno infrastruktūrą. Jį 2017 m. įkūrė žymūs latvių, rusų ir tarptautinių meno kolekcininkai Dina ir Jānis Zuzāni. „Zuzeum“ yra naujas Baltijos jūros regiono meno infrastruktūros priedas, suteikiantis unikalią erdvę diskusijoms ir kultūriniams mainams bei visuomenės prieigai prie augančios Zuzāna kolekcijos. Šiuo metu „Annvil“ komanda vis dar tęsia projekto darbus, kurie apims papildomą 3000 m2 viešosios lauko erdvės ir papildomo 700 m2 pastato rekonstrukciją, todėl ekspozicijos bus plečiamos ir galės kviesti dar daugiau lankytojų.

UAB Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „AQUA“ viešbučio „Flores“ ir SPA su žiemos sodu statybos darbai. Druskininkų al. 13.

Projektų vadovas Artūras Minevičius laisvalaikiu pailsi keliaudamas.

Projektų vadovas Artūras Minevičius:

„Galutinis rezultatas, atitinkantis lūkesčius, motyvuoja kitiems iššūkiams“

Kam šiais laikais turime būti dėkingi už kokybiškus pastatus, pro kuriuos kasdien praeiname, priimdami juos kaip savaime suprantamą urbanistinio audinio dalį? Daugelis nedvejodami atsakytų – jų kūrėjams architektams, supratingiems užsakovams. Tačiau, baigus architektūrinį projektą, dar laukia imlus ir atsidavimo reikalaujantis darbas – statybų procesas. Ir kiekvienas šio proceso dalyvis yra svarbus siekiant, kad vizija virstų kūnu. „Už kiekvienos šventovės ar rūmų stovi tas, kuris ją sukūrė valia, ambicija, talentu ar darbu“, – rašė praeito šimtmečio pradžioje žymus Vilniaus fotometraštininkas Jonas Bulhakas. Apie kintančius, tobulėjančius ir greitėjančius statybų procesus bei motyvuojančius iššūkius pasakoja bendrovės „Naresta“ projektų vadovas Artūras Minevičius.

Esate vienos didžiausių statybos bendrovių „Naresta“ projektų vadovas. Kodėl rinkotės nelengvą statybų inžinieriaus duoną? Ar noras dalyvauti statybų procesuose užsimezgė dar jaunystėje?

Jaunystės pomėgis ir laisvalaikis buvo sportas, o daugiausia jo laiko užimdavo krepšinis. Vidurinėje mokykloje įdomiausios buvo geografijos pamokos, tikslieji mokslai tuo metu nebuvo labai prie širdies. Tada įsivaizdavau, kad sportuosiu ir keliausiu, todėl apie rimtesnius darbus negalvodavau. Statybos dizaino kolegija (statybos inžinieriaus specialybė) buvo kaip atsarginis variantas, kuris tapo pagrindiniu, neįstojus į Kūno kultūros akademiją tik per dvi pozicijas. Nors rugsėjo mėnesį patekau į pagrindinę akademijos grupę, atsiėmus dokumentus keliems studentams, tačiau būsimųjų statybininkų jau buvau įtikintas, kad ši specialybė tiesiog įdomesnė, kūrybiškesnė ir ją įgijus niekada neteks pagalvoti apie monotoniją.

Kaip ir kodėl pasirinkote „Narestos“ kolektyvą?

2002 metais, dar tebesimokant kolegijoje, teko atlikti privalomąją praktiką. Tiek informacijos, kiek dabar, viešai skelbiama nebuvo, juolab „Google“ paieškomis tuomet niekas dar nesinaudodavo. Tiesiog sėsdavome į troleibusą ir važinėdavome po miestą – kuri statybvietė tvarkingesnė, kranų daugiau, į tas ir atkreipdavome dėmesį bei užsukdavome pasiteirauti dėl galimybės atlikti gamybinę praktiką vasarą. Per tokį vieną vizitą buvau nukreiptas į UAB „Naresta“ biurą, kur po pokalbio su vadovais buvau priimtas į kolektyvą. Tada džiugindavo jau vien tai, kad pasirašys, jog atlikome praktiką dirbdami pagal specialybę, bet man dar pavyko sutarti ir dėl atlyginimo, todėl motyvacija dirbti buvo dviguba.

Bendrovė „Naresta“ visada pasižymėjo kaip atliekanti aukštos kokybės apdailos darbus, tuo jau tada teko įsitikinti ir man pačiam – per gamybinę praktiką buvau paskirtas į išeivijos verslininko Juozo Kazicko rezidencijos atliekamų rekonstrukcijos ir remonto darbų objektą, kur pamačiau, kokius aukštus reikalavimus įmonė kelia sau ir darbus atliekantiems darbininkams. Mane maloniai nustebino, kad dauguma darbuotojų žinojo, jog darbas ne tik turi būti atliktas laiku, svarbiausia – jis turi būti kokybiškas.

Kaip pasikeitė statybos projektų procesai per tą laiką, kai pradėjote šį darbą, ir dabar?

Projekto vadovu pradėjau dirbti 2012 m., nes prieš tai ėjau statybos vadovo pareigas, bet, kalbant apie visą laikotarpį nuo mano darbo pradžios įmonėje prieš 19 metų, gerokai pasikeitė technologiniai darbo procesai – jie tapo labiau mechanizuoti, todėl viskas daroma daug greičiau. Atsiradus 3D ar 4D dimensijoms statybos projektuose supaprastėja darbų koordinavimas, sukuriami nuoseklūs statybos grafikai, kurie užtikrina sklandžią objekto eigą. Pastaruoju metu sutartys ir darbų aktai ar kiti dokumentai pasirašomi nuotoliniu būdu, elektroniniais parašais, nebereikia vežioti popierinių dokumentų ar rinkti parašų. Dauguma proceso dalyvių gali naudotis serveriuose ar laikmenose talpinama bendra informacija, todėl paspartėjo komunikacija tarp užsakovų, rangovų ir subrangovų. Pačioje įmonėje pasikeitė struktūra, nes per tuos metus daugiau nei 20 kartų išaugo įmonės metinė apyvarta, atsirado daugiau skyrių, palengvinančių darbą.

Pastaraisiais metais nemažai dėmesio man pačiam tenka skirti statistikai ir analizei, nes užsakymų apimtys

didelės, sąmatos milijoninės. Tai padeda išvengti netikslumų, klaidų, optimizuoti procesus, racionaliau juos planuoti. Galima efektyviau dalytis patirtimi su kolegomis, pristatyti sprendimus įmonės vadovams. Nebelieka popierių, viskas keliasi į elektroninę erdvę – vyksta skaitmenizacija. Šiuose procesuose man talkina ir jaunesni specialistai, kurie ne visada supranta statybos procesų eigą ar atlikimo būdus, tačiau puikiai valdo informacines technologijas.

Ilgai dirbant vienoje įmonėje neatsirado rutinos pojūtis, nebuvo poreikio pokyčiams?

„Naresta“ yra stambi plataus profilio statybos bendrovė, todėl jos vykdomų projektų ir jų apimčių įvairovė gana didelė. Per savo darbo karjeros laikotarpį įmonėje man yra tekę valdyti degalinių, SPA komplekso, logistikos centro, daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso, naujos bažnyčios ir net kogeneracinės jėgainės konstruktyvo statybų procesus. Teko vadovauti ir rekonstrukcijos darbams. Šiuo metu mano prižiūrimo Vadovybės apsaugos tarnybos pastato vienas iš korpusų yra būtent rekonstrukcija. Imantis iššūkių, tokių skirtingų naujų projektų pakanka, jie padeda tobulėti, suvaldyti skirtingus procesus, susipažinti su naujo objekto specifika. Nuo praėjusių metų įmonė patobulino ir savo informacinių technologijų arsenalą, kas leidžia patogiau atlikti tam tikras darbų funkcijas ir lengvina darbą komandoje. Taip pat paprasčiau tobulintis pačiam ir dalytis informacija su jaunesniais kolegomis.

Kokie pagrindiniai objektai Jūsų profesinėje karjeroje labiausiai įsimintini ir kodėl?

Dėl procesų valdymo sudėtingumo ir įdomių sprendimų man labiausiai įsiminė Druskininkų vandens parko viešbutis „Flores“, kurio statyba baigta 2015 metais. Jo išskirtinumas – pagal Indonezijos salyno akcentus įrengtame viešbutyje yra 48 skirtingų tipų kambariai, didžiulis SPA centras ir žiemos sodas. Įspūdingam viešbučio interjerui dauguma apdailos medžiagų, detalių ir baldų atgabenta tiesiai iš Indonezijai priklausančios egzotiškosios Balio salos.

Įsiminė ir 2018 m. užbaigtas A energinės klasės biurų ir logistikos centras „M7“ Vilniaus rajone, kuris buvo idomus savo ypatingais architektūriniais sprendimais ir aukščiausios kokybės statybinėmis medžiagomis bei įrenginiais.

Kada prasideda darbo diena ir kada baigiasi? Kas darbe labiausiai patinka, jaudina, o kas liūdina ar net piktina? Ar pavyksta atsiriboti nuo minčių apie darbą laisvalaikiu?

Darbo diena, turbūt kaip ir daugumai, prasideda ryte, o jos pabaiga dažnai priklauso nuo to, kaip tą dieną sekėsi tvarkytis. Neslėpsiu, nesu iš tų, kurie sugebėtų nieko neparsinešti į namus. Tai gali būti nebūtinai konkretūs darbai, bet emocija ar tam tikros profesinės mintys apie darbų įgyvendinimą. O patinka tuomet, kai sekasi – kaip ir daugumai žmonių. Įdomu, kad labiausiai džiugina dalykai, kuriuos projekto vykdymo metu sunkiai pavyko įgyvendinti, bet atidavus objektą ir praėjus tam tikram laikui prisimeni tuos iššūkius. Kuomet galutinis rezultatas, įdėjus nemažai pastangų, atitinka lūkesčius – tai smagiausia prisiminti ir save motyvuoti kitiems projektams.

Šis darbas, ko gero, yra unikalus tuo, kad sprendimas gali šauti į galvą nors ir vėlai vakare – svarbiausia ryte jį įgyvendinti. O atsiribojimas nuo visų minčių, kada jau galiu atsipalaiduoti,– tai krepšinis. Gal todėl, kad sportuojant tiesiog blogesnės mintys ar nepavykę veiksmai tą dieną išsilaksto, o ryte lieka tik geros.

Liūdina ir piktina kai kurių žmonių požiūris į statybas – jiems nesvarbu, kad šalia buvo apgriuvęs pastatas ir vietoj jo atsiras naujesnis ir modernesnis, su geresne infrastruktūra, kad miestą visgi gražiname. Atsiranda tokių, kuriems atrodo, kad jeigu šalia stato naują pastatą, tai jie negalės gatve pravažiuoti, pakęsti triukšmo ar panašiai, t. y. ieško įvairių būdų išreikšti savo nepasitenkinimą ir tik gaišina savo ir kitų laiką.

Kokie vadinamieji profesinės ligos požymiai? Ar laikote save darboholiku? O gal pavyksta viską sklandžiai suorganizuoti ir lieka užtektinai laiko laisvalaikiui?

Visada važiuodamas atkreipiu dėmesį į naujai statomus ar rekonstruojamus, kad ir kitų įmonių, objektus – pamatai, kas ne taip, kas naujo ir su kokiais įšūkiais susiduria kolegos, draugai ar konkurentai. Kaip ir kiekviename darbe, būna

visokių dienų, kai procesai vyksta sklandžiai, arba tenka skirti daugiau laiko ir dėmesio kai kuriems darbams, tačiau stengiuosi surikiuoti darbus taip, kad liktų laiko ir laisvalaikiui, kurį daugiausia skiriu kelionėms.

naresta.lt

Biurų ir logistikos centro „M7“ statybos darbai. Vilties g. 11, Kuprioniškės, Vilniaus r.