14 minute read
tvarieji pastatai Nestandartinė biurų erdvė rekonstruotame pastate
Nestandartinė biurų erdvė
rekonstruotame pastate
Advertisement
N. Tukaj nuotr.
Aušra NYMAN
Siekėme rekonstruoti pastatą taip, kad būtų jaučiama ir matoma jo istorija, tačiau erdvės būtų visapusiškai pritaikytos šiandienos poreikiams, o architektūriniai elementai atspindėtų šiuolaikinius sprendinius ir detales.
/ Architektas Aurimas SASNAUSKAS / Objekto pavadinimas: administracinio pastato rekonstrukcija, startuolių centras „Tech-Loft“, Algirdo g. 38, Vilnius
Objekto užsakovas: UAB „Lietuvos Eltika“
Vystytojas: UAB „Techzity“
Architektai: Aurimas Sasnauskas, Greta Prialgauskaitė, Joris Šykovas, Ona Kauneckaitė / PV Viktoras Gricius, UAB „A2SM“
Konstruktorius: Alkis Narbutas
Generalinis rangovas: UAB „Lidora“
Pastato plotas: 2249 m²
Požeminė aikštelė: 564 m²
Statinys, kuriame įsikūrė naujasis startuolių centras, anksčiau buvo ūkinis dviejų aukštų pastatas, statytas XIX a. pabaigoje Tęstinis projektas, paskatintas pirmojo sėkmės
Šio projekto pirmtakas, startuolių centras „Tech-Park“, įrengtas rekonstruotuose istoriniuose Sapiegų rūmų komplekso pastatuose, prieš tai buvusioje ligoninėje, sulaukęs palankių vertinimų tiek iš architektų, interjero dizainerių, tiek iš plačiosios visuomenės, įkvėpė ir paskatino jo vystytojus bei projektuotojus žengti antrą žingsnį. „Su vystytoju Dariumi Žakaičiu jau buvome įgyvendinę Vilniaus „Tech-Parko“ projektą, kuris sėkmingai veikia, ir vystytojas jautė poreikį nestandartinių biuro erdvių, tad šis pastatas ir buvo jo pasirinktas kaip tam tikra „Tech-Parko“ tąsa Vilniaus Naujamiestyje. Užsakovo užduotis buvo šį buvusį ūkinį pastatą paversti gyvybingu, patraukliu biurų centru su bendradarbystės erdvėmis. Buvo orientuojamasi į jaunas informacinių technologijų įmones, startuolius“, – sako projekto autorius, studijos „A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas.
Rekonstrukcijos iššūkiai ir privalumai
Kiekvieną kartą rekonstruojant seną pastatą tenka prisitaikyti prie tam tikrų duotybių, vykstant statyboms taip pat atsiranda nenumatytų „atradimų“, tad tenka greitai ieškoti sprendimų. „Tačiau kartu rekonstrukcija tampa įdomiu iššūkiu, kada tenka ieškoti geriausio kelio, spraudžiantis į esamus rėmus“, – teigia architektas.
Senojo pastato charakterio išryškinimu paremta architektūrinė koncepcija
Statinys, kuriame įsikūrė naujasis startuolių centras, anksčiau buvo ūkinis dviejų aukštų pastatas, statytas pačioje XIX a. pabaigoje, o XX a. ne kartą rekonstruotas – didintas pastato tūris, pakeistos perdangos, stogas. Prieš tai šis pastatas buvo naudotas sandėliavimui. Paskutinės rekonstrukcijos vyko 1994-aisiais, vėliau, 2010 m., buvo parengtas rekonstrukcijos į administracinį
pastatą projektas, pradėtos statybos, pakeisti langai, įrengti laiptai, liftas, tačiau šis projektas nebuvo iki galo įgyvendintas.
Architekto teigimu, teko prisitaikyti prie esamos statinio struktūros – konstrukcinių elementų, tūrio, langų ritmo, tam tikrų, iš senesnių rekonstrukcijų likusių elementų (pagrindinės laiptinės su liftu), tačiau kartu ir neslėpti pastato istorijos. Kai kuriuos elementus teko stiprinti ar papildyti, tačiau išliko buvusios mūrinės sienos, monolitinės ir dalis metalinių kolonų, esami laiptai. „Daugelyje vietų atvėrėme senas konstrukcijas, sienas. Buvo noras rekonstruoti taip, kad jaustųsi ir senojo pastato dvasia, tačiau matytume, kad tai yra šių dienų rekonstrukcija. Tad atsirado ir tam tikrų naujų pastato elementų – nedidelis pirmo aukšto priestatas, vitrininis langas trečiame ir mansardiniame aukšte, stogo korekcija“, – pasakoja pašnekovas.
Pirmame aukšte – bendro naudojimo erdvė
Antras, trečias ir mansardinis pastato aukštai projektuoti kaip universalios biurų erdvės, kurias būtų galima pritaikyti tiek didesniems, tiek mažesniems biurams. Pirmas aukštas yra atviresnis – čia, prie Algirdo gatvės, buvo suprojektuota kavinės erdvė, pastato centre – nedidelė renginių ir konferencijų salė, už jos – bendradarbystės zona. „Mansardiniame aukšte, kuriame numatytos biuro patalpos, buvo tik „velux“ tipo stoglangiai, todėl siekėme rasti vietos ir langams, pro kuriuos būtų galima matyti aplinką akių lygyje. Iš šio poreikio ir atsirado vitrininio lango, kuris tapo ir nauju, matomu fasado elementu, idėja“, – sako architektas A. Sasnauskas. Taip pat mansardiniame aukšte stogo nuolydis virš pagrindinės laiptinės ir lifto buvo nepakankamas, kad būtų galima pakilti į šį aukštą. Teko rasti sprendimą keičiant stogo dalį, kartu suformuojant ir įtrauktą balkoną, kuris tapo labai mėgstama vieta mansardinio aukšto biuro darbuotojų.
Architektai norėjo rekonstruoti taip, kad jaustųsi ir senojo pastato dvasia, tačiau matytųsi, kad tai yra šių dienų rekonstrukcija. Tad atsirado ir tam tikrų naujų pastato elementų.
Architektai stengėsi išsaugoti senojo pastato dvasią.
Ypatingas fasado detales padiktavo buvę pastato elementai
Anot architekto, galima išskirti tris naujas fasado dalis, kurios atsirado tiek dėl funkcinių, tiek dėl estetinių priežasčių. Viena jų – pirmo aukšto priestatas (matinio stiklo dėžutė). Senojo pastato sienos pirmame aukšte stiprintos papildomais mūriniais kontraforsais, kurie buvo gana aktyvūs fasade. „Nors jie ir atsiradę gerokai vėliau, ardyti jų negalėjome, tad teko ieškoti kelių, kaip juos vizualiai „panaikinti“. Taip atsirado pirmo aukšto priestatas, tapęs nauju fasado elementu, nukreipiančiu lankytojus link pagrindinio įėjimo, kartu čia suprojektavome pirmo aukšto bendradarbystės erdvės virtuvėlę, kuri sukuria kiek kitokią atmosferą nei darbo erdvė. Vadinamosios dėžutės apdailai pasirinkome stiklo profilito apdailą – tai gana santūrus, tačiau, kita vertus, nestandartinis sprendinys“, – pažymi pašnekovas. Taip pat architektas pabrėžia ir kitus fasadą pagyvinančius elementus: vitrininį langą ir balkoną.
Vitrina mansardiniame aukšte, kaip jau ir minėta, atsirado siekiant šiame aukšte įrengti langą akių lygyje. Architektai pasiūlė vitrininį langą, vizualiai sujungiantį trečią ir mansardinį aukštus. Ši vitrina tapo atpažįstamu ir charakteringu fasado elementu žvelgiant į pastatą iš tolimesnių perspektyvų, tarkim, Kauno ir Algirdo gatvių sankryžos.
Balkonas mansardiniame aukšte įrengtas siekiant patekti į mansardinį aukštą pagrindine pastato laiptine, nes buvęs stogo nuolydis neleido suformuoti patogaus įėjimo šioje vietoje. Tad, ieškant tiek funkcinių, tiek estetinių problemos sprendimų, teko „atlenkti“ dalį stogo, kartu atveriant ir nemažą balkoną po stogu, kurį dabartiniai mansardinio biuro nuomininkai sėkmingai išnaudoja.
Apdailos medžiagos – artimos buvusioms
Pastatas – monochrominis, dažytas labai šviesiai pilka spalva. Šviesus pastatas Vilniaus Naujamiesčio aplinkoje tampa matomas ir išsiskiria iš aplinkos. Jo fasado apdailos medžiagos artimos buvusiam pastatui: tinkas nuo Algirdo gatvės pusės, dažyta plyta – vidinio kiemo pusėje. Pirmo aukšto priestato apdailai panaudotas stiklo profilitas – matinio stiklo apdaila. Stogui parinkta valcuota skarda. Sumontuoti aliuminio rėmo langai.
Jei antrame, trečiame ir mansardiniame pastato aukštuose planuotos nuomojamos biurų patalpos, tai pirmas aukštas atviresnis, jame numatyta bendradarbystės erdvė, renginių ir konferencijų salė bei
kavinė. / Architektas Aurimas
SASNAUSKAS /
Viršutiniai pastato aukštai projektuoti kaip universalios biurų erdvės, kurias būtų galima pritaikyti tiek didesniems, tiek mažesniems biurams.
Išnaudoti esamus buvusio pastato elementus – tvaru
Architektams pavyko sėkmingai išsaugoti ir į naująjį pastatą integruoti tai, kas įmanoma. „Išnaudojome tai, kas buvo: seną liftą, senas konstrukcijas, tam tikrus pastato elementus. Net seni mediniai vartai taip pat panaudoti fasade. Efektyvios inžinerinės sistemos išpildo pastato vidaus poreikius, visame pastate suprojektuotas LED apšvietimas“, – pasakoja architektas.
Nusidėvėjusi asfalto danga kieme pakeista į betonines trinkeles
Mažoji bendrija „Viatona“, atliekanti inžinerinių tinklų, gatvių ir aplinkos įrengimo darbus, startuolių centro „Tech-Loft“ kieme pakeitė susidėvėjusį asfaltą nauja betoninių trinkelių danga. Bendrovė atliko ir kitus pagrindinius aplinkos tvarkymo darbus siekdama, kad startuolių centro kiemas būtų patogus naudoti.
www.viatona.lt Baldų medžiagiškumu pabrėžta pastato autentiška prigimtis
Įmonės „Narbutas Lietuva“ komanda rūpinosi darbo vietų, posėdžių, renginių, konferencijų salių, drabužinių baldų sprendimais. Išskirtinis akcentas projekte skirtas darbo vietų ir posėdžių stalams, kurie interjere išsiskiria ne tik neįprastu dizainu, bet ir spalvomis. Šiame unikaliame projekte įgyvendinta nemažai nestandartinių, drąsių sprendimų, naudojant specifinį baldų medžiagiškumą, kuris prisidėjo prie interjero autentiškumo.
www.narbutas.lt
Sudėtingi lauko ir vidaus inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo darbai
Viena iš „Elnedos“ komandos specializacijų – iššūkių reikalaujančių projektų įgyvendinimas. Išskirtinius sprendimus reikėjo priimti, naujam gyvenimui prikeliant esminės rekonstrukcijos reikalavusį pastatą. Atviros statinio lubos įpareigojo ne tik nepriekaištingai atlikti inžinerinius darbus, bet ir jais paryškinti interjero harmoniją. Daug sprendimų buvo priimta tiesiog objekte, reaguojant į esamas perdangas, sijas, sienas ir kitus autentiškus elementus. Patalpose sumontuotos radiatorinė šildymo, VRF vėsinimo, rekuperatorinė vėdinimo ir visos pastato elektros, kompiuterinių tinklų bei automatikos sistemos, o įrengiant apšvietimo elementus daug dėmesio skirta estetiniam grožiui.
Langai, durys ir vitrinos – iš aliuminio profilių
Startuolių centrui bendrovė pagamino ir sumontavo naujus langus, vitrinas ir duris iš „Reynaers Aluminium“ profilių sistemų. Šiame objekte „Aliustiklo“ kolektyvas stengėsi įgyvendinti visas architektų vizijas. Stiklinimui panaudoti trijų stiklų grūdintojo stiklo paketai su didele šilumos varža, o išoriniai stiklai turi saulės energijos pritekėjimą kontroliuojančią daugiafunkcę dangą. Taip pat įmonė pagamino ir sumontavo priešgaisrinius langus ir duris su motorinėmis spynomis. Langų rėmai su anoduotu paviršiumi ir šukuotojo aliuminio tekstūra pabrėžia pastato industrinį charakterį. Biurų aliuminio ir stiklo vidaus pertvaros turi integruotas medines durų varčias, imituojančias pušies tekstūrą.
www.aliustiklas.lt Apšvietimo sprendimai
Dar ankstyvame projektavimo etape bendrovė „Gaudrė“ turėjo galimybę prisidėti prie startuolių centro „Tech-Loft“ projekto ir kartu su „A2SM“ architektų komanda rinkti geriausius apšvietimo sprendinius, derančius tiek interjere, tiek fasade. Atsižvelgiant į šviesos poreikį, erdves, interjerą, buvo panaudoti standartiniai bendrovės ilgamečių partnerių šviestuvai, taip pat „Gaudrės“ standartiniai gaminiai. Negana to, teko suprojektuoti ir pagaminti būtent šiam projektui skirtus naujus šviestuvus. Bendrovės komanda pelnytai didžiuojasi rezultatu – bendra šviestuvų integracija projekte ir sėkmingu bendradarbiavimu su užsakovu, architektais ir rangovais.
www.gaudre.lt
Nestandartiniai baldai – išskirtinėje aplinkoje
Šiame objekte kuriant nestandartinius baldus buvo naudotas unikalus medžiagų derinys – kietumas derinamas su minkštumu, tai, kas sena, su nauju, siekiant sukurti modernų dizainą išskirtinėje aplinkoje. Nestandartinių baldų gamyba rūpinosi „Solid Supply – nestandartinių baldų projektų valdymo bendrovė, dirbanti su apgyvendinimo, prekybos, viešųjų erdvių ir biurų projektais Lietuvoje ir užsienyje. O projektą vystantiems klientams ji tapo kompetencijų centru, ekspertu, patarėju dėl baldams naudojamų medžiagų ir jų tarpusavio derinimo. Sėkmingai ir laiku įgyvendintas projektas padėjo užmegzti stiprius santykius su profesionaliais, aukštos kvalifikacijos ir šiuolaikiško požiūrio architektais ir nekilnojamojo turto vystytojais.
MOREVIEW
inovatyviausia 2020 metų slankiųjų durų sistema
2020 m. balandžio mėnesį kompanija „Yawal“ pristatė novatorišką „Moreview“ sistemą. Pagrindinė šių didelių matmenų slankiųjų durų ypatybė – siauri aliuminio profiliai, visiškai paslėpti grindyse, sienose ir lubose. Išskirtinis dizainas ir dideli įstiklinti plotai suteikia interjerui modernią ir elegantišką išvaizdą, padidina statinio investicinę vertę ir užtikrina panoraminį vaizdą. „Šiuo metu išbandymų patiria ne tik langų ir durų konstrukcijų gamintojai, bet ir visa pasaulio ekonomika, todėl tokie svarbūs yra novatoriški sprendimai, kurie, nepaisant sunkumų, paskatins šios pramonės šakos vystymąsi. „Moreview“ – naujos kartos produktas, todėl norėčiau pakviesti Jus bendradarbiauti ir gauti išsamią informaciją apie mūsų sprendimą, kuris, esu tikras, rodo slankiųjų aliuminio sistemų ateitį“, – teigia „Yawal S.A.“ komercijos direktorius Łukaszas Kucharczykas.
Unikalus stilius ir technologija
Naudojant šią sistemą, galima gaminti iki 4 m aukščio siekiančias ir iki 500 kg sveriančias slankiųjų durų varčias. Nors leistini gabaritai dideli, durys atrodo lengvos ir subtilios. Verta atkreipti dėmesį į gražų konstrukcinį sprendimą – dviejų varčių sandūroje matomą tik 27 mm pločio statinį ir paslėptą slenkstį, turintį minimalų 17 mm gylio tarpą. „Moreview“ – tai ne tik slankiosios durys. Tai įspūdingų įstiklintų erdvių su viena ar keliomis atveriamomis varčiomis koncepcija“, – tęsia Ł. Kucharczykas.
Ši novatoriška sistema leidžia vieną šalia kito montuoti stiklo paketus be išorėje matomų papildomų aliuminio elementų. Specialios konstrukcijos statiniai leidžia projektuoti fiksuotus įstiklintus plotus, kuriuos galima jungti norimu kampu, panaudojant įstiklinto kampo konstrukciją. Dar vienas išskirtinis šios konstrukcijos bruožas – įspūdingas 90° kampu sujungtas varčias turintis atveriamas kampas. „Moreview“ konstrukcija yra visiškai suderinta su „Yawal“ kompanijos „TM 102HI“ ir „TM 77HI“ sistemomis.
Nesudėtingas sistemos montavimas
Pasak Ł. Kucharczyko, kurdami „Moreview“ sistemą, „Yawal“ dizaineriai daug laiko skyrė, siekdami nustatyti ir pašalinti problemas, su kuriomis gali susidurti kompanijos klientai, gamindami ir montuodami tokias konstrukcijas. „Taip sukurtas lengvai montuojamas ir daug pranašumų, palyginti su kitais rinkoje siūlomais sprendimais, turintis produktas, kuris patiks langų ir durų konstrukcijų gamintojams. Dėl visų šių priemonių konstrukcijos naudojimas taps efektyvesnis“, – teigia Ł. Kucharczykas.
Viršutinis laikiklis neleidžia šiai rėmo daliai nusileisti. Dėl įdiegto sprendimo galima gerai
Oro pralaidumas
Atsparumas vėjo apkrovai
Apsauga nuo įsilaužimo
Akustinė izoliacija
Atsparumas smūgiams
Maksimalus konstrukcijos aukštis
4A klasė, pagal PN-EN12207
C4 klasė pagal PN-EN 12210
RC2 klasė
Rw = 42 dB
I5/E5 klasė pagal PN-EN 14019
4000 mm
Maksimalus konstrukcijos storis
4000 mm
Maksimali masė nejudamų vartų
1000 kg
Maksimalus svoris vartų, perkeliamų automatiniu būdu 1200 kg
Maksimalus svoris vartų, perkeliamų rankiniu būdu 400 kg
sureguliuoti net ir jau sumontuotų konstrukcijų horizontalumą. Apatinio laikiklio konstrukcija leidžia tinkamai sumontuoti staktą grindų lygyje. Slankiųjų durų bėgelių priežiūra dabar bus ypač lengva: panaudotus bėgelių volelius galima pakeisti, neišimant iš staktos sunkios durų varčios. „Moreview “ konstrukcija stiklinama išorinėje pusėje, todėl didelių ir sunkių stiklo paketų nereikia nešti į pastato vidų. Atsižvelgiant į kliento poreikius, „Moreview“ sistemoje galima naudoti iki 60 mm storio stiklo paketus. Varčios montavimą palengvina ir staktoje esantis išimamas izoliacinis profilis bei patentuotas padalytas lenktas profilis.
Be autorinės linijinio vandens nuvedimo sistemos ir platesnės apatinės konstrukcijos dalies, šioje sistemoje įdiegtos frezuotos drenažo angos. Greitą konstrukcijos pirminį montavimą užtikrina volelio profilis su frezuotomis angomis ir plastikiniu jungiamuoju elementu bei atitinkama rėme esanti trijų bėgelių konstrukcija. Šis elementas pagamintas iš dviejų atskirų profilių, o tai palengvina pjovimą ir lenkimą.
Visi rangovai ir vartotojai susiduria su į durų konstrukcijas ir jų mechanizmus patenkančių nešvarumų dėl specifinių sąlygų statybvietėje problema. Norėdami išpildyti klientų lūkesčius ir šią problemą pašalinti, „Moreview“ konstruktoriai įdiegė specialų bėgelius statybų metu dengiantį elementą. Rizikingas yra ir tokių didelių konstrukcijų gabenimas, todėl panaudotas specialus transportuojant varčias saugantis elementas.
Techniniai parametrai
„Moreview“ konstruktoriai pasiekė puikių šilumos izoliacijos rezultatų – Uw siekia nuo 0,7 W/m²K. Toks puikus rezultatas visų pirma pasiektas, panaudojant nesimetrišką profilių padalijimą ir izoliacinius skirtukus stiklo lygyje. 9A klasės vandens nepralaidumas (pagal PN-EN 122208 standartą) pagerintas, įdiegus rėmui pritaikytą linijinę vandens nuvedimo sistemą, jungtis, leidžiančias bet kokiu kampu formuoti linijinio drenažo latakus bei praplatinti juos konstrukcijos apačioje kartu su intuityvia vandens nuvedimo sistema.
yawal.com
Akustinis komfortas: ar šiuolaikiniai pastatai užtikrina gerą garso izoliaciją?
Vida KUZMICKAITĖ Apsauga nuo triukšmo yra vienas esminių šiandieninio tvaraus pastato reikalavimų ir atsiranda šalia tokių svarbių veiksnių kaip energinis naudingumas ar mechaninis atsparumas. Visgi, statybų pramonei ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, užtikrinant akustinį komfortą gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose vis dar atsiliekama.
Dr. Marius MICKAITIS,
Vilniaus Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas
Dr. Aleksandras JAGNIATINSKIS,
Vilniaus Tech Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojas Naujai projektuojamiems daugiabučiams, gyvenamųjų namų ir kitiems pastatams buvo nustatyta privaloma, ir šiandien galiojanti, C garso klasė. Rekonstruojant pastatus nekeičiant paskirties, jie turi atitikti ne žemesnę kaip E garso klasę. Reglamentu buvo suteikta galimybė savanoriškai taikyti aukštesnio akustinio komforto – A ir B klases.
Siekiant aukštesnės faktinės pastatų akustinės kokybės, nuo 2007 m. tapo privalomas natūriniais matavimais pagrįstas garso klasifikavimo protokolas, kurio paskirtis – įrodyti garso klasės atitiktį pripažįstant naujo pastato tinkamumą naudoti. Taip pat keletas nedidelių pastato apsaugos nuo triukšmo reglamento patikslinimų buvo atlikta 2019-aisiais. Matavimus atliekančios akredituotos pastatų akustinių matavimų laboratorijos turėjo pradėti viešinti informaciją apie išduotus garso klasifikavimo protokolus. Nuo 2003 m. daugiau esminių reglamento atnaujinimų Lietuvoje nebuvo.
ilniaus Tech Statybinių medžia-
Vgų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Jagniatinskis teigia, kad gerą akustinę kokybę galima pasiekti tik tinkamu projekto valdymu ir nuoseklumu visuose etapuose. Akustikos rodikliai turėtų būti detaliai vertinami tiek rengiant pastato techninį projektą ir įgyvendinant darbus, tiek atliekant jų techninę priežiūrą bei galutinius matavimus siekiant statinio pripažinimo tinkamu naudoti.
Pastatų apsauga nuo triukšmo įteisinta Statybos techniniame reglamente, kuris Lietuvoje įsigaliojo 2004 metais. Remiantis Europos Sąjungos statybos produktų direktyvos 89/106/ EEC reikalavimais, akustika buvo priskirta prie kitų penkių esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; energinio naudingumo; saugaus naudojimo; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos.
A. Jagniatinskis pabrėžia, kad Lietuvoje parengto pastatų garso reglamentavimo inovatyvumą sudarė sukurta akustinio komforto klasifikavimo sistema, kuri tuomet buvo taikoma vos keliose Šiaurės Europos valstybėse (Norvegijoje, Švedijoje ir kitose).
Ilgainiui atsiranda naujų akustinių uždavinių pastatuose taikant atvirojo erdvių planavimo metodą, kai vietoj izoliuotų patalpų išdėstymo įrengiama bendra erdvė su įvairiai veiklai
skirtomis zonomis. / Dr. Aleksandras JAGNIATINSKIS /
Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių – A, B, C, D ir E – garso klasių sistema, kuri galioja ir šiandien. Pastatai priskiriami vienai arba kitai klasei pagal keliamus pagrindinių akustinių charakteristikų reikalavimus: ore sklindantį garso izoliavimo rodiklį, smūgio garso izoliavimo rodiklį ir aidėjimo trukmę gyvenamojo pastato vidaus aplinkoje.
Ypač gero akustinio komforto sąlygos buvo aprašytos A klasėje, o E garso klasė atitiko tuometinių senos statybos daugiabučių garso izoliavimo vidurkį arba ribines akustinio komforto sąlygas.
Netinkamos akustinio komforto namuose sąlygos
Pandemijos laikotarpiu didžiajai daliai šalies gyventojų pakeitus įprastą darbo formą į nuotolinę, susiduriama su naujais iššūkiais. Kai kurie jų tampa sunkiai įveikiami – prasta garso izoliacija gyvenamojoje erdvėje blaško, neleidžia susikaupti. Neužtikrinamos optimalios sąlygos darbui ir poilsiui.
Jeigu iki pandemijos pradžios garso izoliavimas gyvenamosiose patalpose buvo
