studijos Kardinalūs pokyčiai geotechnikos specialistų rinkoje

Kardinalūs pokyčiai

geotechnikos specialistų rinkoje

Vida KUZMICKAITĖ

Per pastarąjį dešimtmetį baigusiųjų geotechnikos specialybę sumažėjo drastiškai – kone dvigubai. Tai sukėlė nemažai atgarsių visoje statybos ir inžinerijos industrijoje. Geotechniko specialybė ir jos svarba tarp ne statybų ar inžinerinės srities specialistų dažnai nuvertinama, o būsimieji studentai nebesirenka šių studijų.

Sr. Šarūnas SKUODIS,

Vilnius Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas

Šiandien stebime studentų skaičiaus mažėjimą, kurį lemia itin mažas stojančiųjų skaičius ir gyventojų skaičiaus mažėjimas šalyje. Taip pat daugelį jaunų žmonių išgąsdina iššūkių kelianti geotechnikos sritis.

emiantis 2020 m. Vilnius Tech uni-

Rversiteto mokslinio informacinio leidinio „Mokslas, studijos, universiteto gyvenimas“ duomenimis, 2019 m. universiteto Statybos fakultete buvo vos 111 pirmosios pakopos absolventų, 86 antrosios pakopos absolventai. Tuo tarpu 2011 m., Vilnius Tech duomenimis, Statybos fakultetą baigė atitinkamai 489 pirmosios pakopos studentai ir 215 antrosios pakopos absolventų. Ši statistika atspindi bendrą specialistų mažėjimo tendenciją visoje statybų industrijoje ir atitinkamai koreliuoja su stojančiųjų į inžinerinę kryptį skaičiumi.

Universitete būsimieji statybų inžinieriai, geotechnikai pirmiausia studijuoja bendruosius specialybės dalykus, o nuo trečio kurso pasirenka specializacijas, tarp kurių ir geotechnikos kryptis. Universitetas vienintelis šalyje organizuoja geotechnikos magistro studijas.

Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius ir Vilnius Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Šarūnas Skuodis įsitikinęs, kad universitetas pajėgus paruošti kvalifikuotus geotechnikos specialistus. Nuolat vykdomi studijų vertinimai, taikomųjų mokslų programos adaptuojamos siekiant atliepti technologinę ir gamybinę statybų pažangą. „Didžiausia problema ta, kad šiandien kardinaliai sumažėjęs studentų skaičius. Vidutiniškai kasmet bakalauro studijas baigia vos 12 studentų, pasirinkusių geotechnikos kryptį. Statistiškai didžioji dauguma jų pasirenka eiti karjeros keliu, tik keli studijas tęsia antrojoje pakopoje ir siekia magistro laipsnio“, – dalijasi Š. Skuodis.

Jis pabrėžia, kad geotechnikos magistrą įgiję absolventai dirba būtent geotechnikos srityje, po studijų vidutiniškai vos 5 proc. absolventų persikvalifikuoja į kitas statybų inžinerijos sritis arba keičia specialybę, įkuria savo verslą.

Anot universiteto mokslininko, tendencingą studentų skaičiaus mažėjimą lemia itin mažas stojančiųjų skaičius ir demografinis mažėjimas šalyje. Mokyklas baigiantį jaunimą dažnai išgąsdina sudėtinga, iššūkių kelianti geotechnikos sritis, be to, jie dažnai netgi neinformuojami apie atsiveriančias itin plačias karjeros galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau reikia nepamiršti, kad tie, kurie dirba sunkiau, atitinkamai ir uždirba daugiau.

Vaidas MARTINKUS,

„CSD Engineers“ Lietuvos filialo Infrastruktūros departamento vadovas

Srities specialistams – atviri visi keliai

Inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Sweco Lietuva“, intensyviai dirbanti Lietuvoje ir Skandinavijoje, visuomet turi bent kelias pozicijas kvalifikuotiems geotechnikams. Bendrovės Infrastruktūros padalinio, Hidrotechnikos skyriaus vadovas Darius Novikas teigia, kad, nepaisant poreikio, Lietuvos rinka nėra įgali pasiūlyti pakankamą skaičių šios srities specialistų, jų beveik neįmanoma rasti. Be to, inžinerinių įmonių personalo rinka itin konkurencinga.

Lietuvių geotechnikai projektuotojai sėkmingai dirba prie įvairių įmonės vystomų projektų Lietuvoje ir Skandinavijoje, kur nėra žymių statybos inžinerijos reglamentavimo skirtumų. Išskyrus reikšmingai besiskiriančias geologines sąlygas.

D. Novikas pažymi, kad pastaraisiais metais į įmonę ateina prasčiau pasiruošę statybų inžinerijos specialistai ir tenka skirti nemažai įdirbio, norint išugdyti profesionalus: „Be to, dauguma labiau linkę į projektavimo sritį. Sunkiausia rasti tuos, kurie gebėtų atlikti geotechninių konstrukcijų skaičiavimus, nors būtent šias paslaugas eksportuojame į Skandinaviją.“

Geotechnikos specialistų poreikį išskiria ir Lietuvos geotechnikų draugijos ir Lietuvos inžinierių sąjungos narys, taip pat Šveicarijos ir Vakarų Europos rinkoms projektavimo paslaugas teikiančios įmonės „CSD Engineers“ Lietuvos filialo Infrastruktūros departamento vadovas Vaidas Martinkus: „Visai neseniai prie mūsų komandos prisijungė geotechnikos inžinierius, kurio teko ieškoti beveik šešis mėnesius.“ „Paradoksalu, kad yra toks ženklus šių specialistų stygius, žinant, kad besirenkantys šią specialybę turi puikių perspektyvų įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose dirbančiose kompanijose. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje, tai prestižinė inžinerinė specialybė, kurianti aukštą pridėtinę vertę visuomenei ir verslams. Juk nei vienas visuomeninis infrastruktūros objektas neapsieina be šių specialistų, kaip ir bet kuris kitas statinys – visiems statiniams reikia pamatų“, – pabrėžia jaunosios kartos geotechnikas V. Martinkus.

Jis išskiria, jog, nepaisant to, kad Vakarų valstybėse yra kur kas įvairesnės geologinės sąlygos ir jose sprendžiami kur kas sudėtingesni geotechniniai uždaviniai, Vilnius Tech baigę absolventai, įgiję patirties ir praktinių žinių, dirbdami Lietuvos rinkoje, geba gana sklandžiai persiorientuoti ir prisidėti prie stambių infrastruktūros projektų, vystomų visoje Europoje, įgyvendinimo. Jeigu Lietuvos jaunieji specialistai mokėtų ne tik anglų, bet ir prancūzų ar vokiečių kalbas, šis persiorientavimas būtų dar sklandesnis.

Geotechninio projektavimo teisinio reglamentavimo problematika

Lietuvos geologijos įmonių prezidentas, inžinierius geologas Saulius Gegieckas atkreipia dėmesį, kad geotechnikos ir inžinerinės geologijos specialistų trūkumo problema slypi ne vien drastiškai mažėjančiame studentų skaičiuje, bet ir nesutvarkytoje teisės aktų bazėje: „Geotechnikas projektuotojas turėtų dalyvauti visame statybos procese: nuo pagrindo tyrimų ir įvertinimo strategijos kūrimo, projektavimo iki statybos ir pastatyto statinio priežiūros. Tačiau Lietuvos Respublikos teisiniuose dokumentuose, Statybos techniniuose reglamentuose nėra atskirai išskirtos projekto geotechninės dalies, kaip ir niekur nėra nurodyta, kad su statinio pagrindais susijusi projekto dalis gali būti rengiama tik atestuoto geotechniko. Kol nebus pakeista teisinė

Vilnius Tech baigę absolventai, įgiję patirties ir praktinių žinių, dirbdami Lietuvos rinkoje, geba gana sklandžiai persiorientuoti ir prisidėti prie stambių infrastruktūros projektų, vystomų visoje Europoje, įgyvendinimo.

bazė ir projekto geotechninė dalis netaps lygiateise projekto dalimi, o šiuos darbus galės atlikti tik kvalifikuotas ir atestuotas specialistas, niekas iš esmės nesikeis.“

S. Gegieckas mano, kad pakoregavus teisės aktus neabejotinai atsirastų didesnis šių specialistų poreikis rinkoje ir išaugtų specialybės patrauklumas: „Idealiu atveju geotechnikas projektuotojas glaudžiai bendradarbiautų su geologu tyrėju ir dirbtų visur, kur vyksta statybos, statinio pagrindo tyrimai, statinio pagrindų projektavimas ar šių darbų kontrolė. Šiuo metu dalį šių darbų pagal savo kompetenciją atlieka projektuotojai ir statybos inžinieriai, dažnai neturintys pakankamos kvalifikacijos ir žinių, o nemaža dalis darbų išvis neatliekama.“

„Dabar statinio pagrindo geologinė tyrimo dalis atliekama, kaip numatyta teisės aktuose. Tačiau, nesant tiesioginio bendradarbiavimo su geotechniku, dažnai ji organizuojama vien dėl to, kad šių tyrimų ataskaita yra privalomas Statybos leidimo išdavimo ar statinio pridavimo dokumentas, o ne tam, kad būtų pastatytas racionaliai suprojektuotas ir saugus statinys“, – problematiką išskiria Lietuvos geologijos įmonių prezidentas.

V. Martinkus antrina, kad viena iš problemų slypi netinkamame reglamentavime: „Šiuo metu pamatus ir kitas geotechnines konstrukcijas gali projektuoti projekto dalies vadovo kvalifikacijos atestatą įgijęs antžeminės dalies projektuotojas konstruktorius, kuriam neretai pritrūksta

Lietuvių specialistai prisideda prie įvairių tarptautinių projektų – tunelių, metro ir kitų objektų – statybos. Įmonės „CSD Engineers“ vykdomi infrastruktūros projektai vakarų Europoje.

Vakarų valstybėse kur kas įvairesnės geologinės sąlygos, todėl sprendžiami sudėtingesni geotechniniai uždaviniai. Įmonės „CSD Engineers“ vykdomi infrastruktūros projektai vakarų Europoje.

specifinių žinių, todėl konstrukciniai sprendiniai dažnai būna neracionalūs, o kartais net ir nesaugūs. Ši problema galėtų būti išspręsta, jeigu projekto sudėtyje atsirastų geotechninio projektavimo dalis, o ją privalėtų rengti ir už ją atsakyti tik atestuotas specialistas – geotechnikas.“

Svarstydamas geotechnikos specialistų mažėjimo priežastis Lietuvoje, geotechninės įmonės „Vilniaus rentinys“ projektavimo skyriaus vadovas Kęstutis Tumosa akcentuoja, kad statybos rinka auga ir kelia dar daugiau iššūkių.

K. Tumosa teigia, kad pastatai statomi vis sudėtingesnėmis geologinėmis sąlygomis, todėl būtini kompleksiniai sprendimai – kokybiški geologiniai tyrimai ir savo sritį puikiai išmanantys, technologiškai pažangūs geotechnikai. Jis pripažįsta, kad pamatus įrengianti įmonė neretai susiduria su projektais, kuriuose nepilnai ištirtas gruntas, todėl projektų užsakovams tenka papildomai užsakinėti geologinius tyrimus, taip prarandamas brangus laikas ir eikvojami užsakovo finansiniai ištekliai.

Svarbiausia – ryžtis pokyčiams

Statybų inžinerijos rinkos dalyviai ir Vilnius Tech atstovai vieningai tvirtina, kad būtina populiarinti visą inžinerijos sritį dar pačioje pirmojoje švietimo grandyje – mokyklose. Verslo sektoriaus įmonės, bendradarbiaudamos su geotechnikos, geologijos srities specialistus ugdančiomis aukštųjų mokyklų institucijomis, pavyzdžiui, su Vilnius Tech ar Vilniaus universitetu, galėtų organizuoti įvairias atvirų durų dienas įmonėse, aktyviau įsitraukti į mokyklų veiklą. Taip pat ieškoti būdų edukuoti būsimuosius studentus apie tai, kokių galimybių atsiveria lietuvių specialistams, kurie Europos rinkoje vertinami dėl aukštos savo kvalifikacijos ir dirba prie įvairių tarptautinių projektų – tunelių, metro ir kitų įspūdingų objektų – statybos.

Kita vertus, esamiems projektuotojams ir kitiems statybų inžinerijos specialistams atviri keliai persikvalifikuoti ir įgyti geotechniko projektuotojo specialybę. Kaip teigia Vilnius Tech docentas Š. Skuodis, geotechnikos magistro studijų programa pritaikyta persikvalifikavimui: „Statybų inžinerijoje dirbantys specialistai, matydami savo žinių stoką, suinteresuoti baigti studijų programą ir toliau tobulėti. O statybų inžinerijos įmonės pasirengusios leisti savo personalui pasikelti kvalifikaciją geotechnikos srities studijose.“

Svarbu akcentuoti, kad nors geotechnikų rinkoje stokojama, visgi laukiami tik tie, kurie pasirengę įveikti kylančius iššūkius, nuolatos mokytis ir tobulėti. V. Martinkus juokauja, kad jauniems specialistams, besitikintiems greitos sėkmės, vertėtų rinktis pardavėjo, o ne inžinieriaus kelią... Inžinerijos srityje ypač svarbi praktinė sritis – kuo didesnę patirtį įgis specialistas, tuo labiau jo žinios ir įgūdžiai bus vertinami tarp profesionalų Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje.