studijos Į Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos simbolis

Jokūbas BALTRUKONIS Universiteto „Vilnius Tech“ penkto kurso architektūros studentas Aistis Stalaučinskas paviešino savo kursinį darbą „Marių polis“. Tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, kurį 24 metų studentas siūlo įgyvendinti Kauno mariose.

Į Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos simbolis

Inspiravo marių užlieto Rumšiškių miestelio įvaizdis

„Kai buvau šešerių ar septynerių, pirmą kartą su broliu ir seneliais teko išplaukti į Kauno marias, poeto Jono Aisčio pagerbimo metu aplankant užlietą senųjų Rumšiškių miestelio vietą. Prisiminimas liko gilus – tuometę patirtį šį semestrą, po keliolikos metų, pritaikiau architektūros studijose, kursiniame darbe sukurdamas projektą „Marių polis“, – teigia A. Stalaučinskas. „Marių polis“ sujungia dvi skirtingas alegorijas – miestą kaip civilizacijos simbolį (taip vadinti miestai-valstybės Senovės Graikijoje) ir polių (rąstą, per statybas įkaltą pamatams drėgnoje vietoje).

Grąžinti dalelę išvytos civilizacijos

1955–1959 metais užtvenkus Nemuną, aukščiau Kauno suformuotas didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios. Prieš užliejant Nemuno slėnį, iškirsti miškai, iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis). Tai buvo vienas didžiausių brutaliais metodais įgyvendintų sovietinių projektų Lietuvoje, palikusių gilių socialinių žaizdų ir pakeitusių viso Nemuno baseino ekosistemą, kurios ekologinės problemos aktualios iki šiol. „Projekto tikslas – į buvusį Nemuno slėnį grąžinti bent dalelę išvytos civilizacijos, atsižvelgiant į tai, kad Kauno marios jau ir dabar lankomos žvejų bei turistų, sukurti traukos kompleksą su apgyvendinimo, nuotolinio darbo, maitinimo ir edukacijos galimybe, kartu sprendžiant ir ekologines marių problemas, susijusias su eutrofikacija ir vandens tarša, tačiau nedemontuojant Kauno HE užtvankos ir tokiu būdu nenaikinant ankstesnių kartų palikimo.

Turizmo traukos centras

Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, vanduo ir miestas dažnai yra tarsi atskirti elementai – upės ir ežerai dėl įstatymų reikalavimų ir susiklosčiusios tradicijos dažnai palikti grynai gamtos stichijoje. Tai turi ir privalumų, tačiau šiuo darbu siekiama parodyti, kad alternatyva iš turimų išteklių leistų sukurti naujas galimybes turizmui ir suteiktų progą originaliai pažvelgti į istorinės atminties politiką. Juo labiau kad Kauno marios nėra natūralus gamtinis objektas, tai – žmogaus veiklos sukurtas telkinys“, – aiškina architektas.

Projektas „Marių polis“ kuriamas užlietoje senųjų Rumšiškių vietoje – buvusioje Nemuno ir dviejų upelių – Pravienos ir Nedėjos santakoje, teritorija patenka į Kaišiadorių rajono savivaldybę, Rumšiškių seniūniją. Ateityje siūloma tokių kompleksų įrengti daugiau, taip sukuriant naujus traukos centrus ir įprasminant istorinę atmintį.

Objekte susijungiančios pačios svarbiausios apgyvendinimo, maitinimo, rekreacijos, edukacijos funkcijos primena mažą miestą kaip įvairių, žmogui svarbiausių funkcijų junginį.

Erdvinė kompozicija: iš kubų sąveikos sukurta aikštė – agora

Tūrinė ir erdvinė kompozicija gimsta iš kubų kompozicinės sąveikos. Geometrines figūras sujungia agorą (senovinę polio aikštę) primenantis pontoninis lieptas – „plaukianti“ terasa, kurios viduryje yra kavinė su apžvalgos aikštele –

terasa ant stogo, šis tūris kuriamas su transformavimo ir pritaikymo kitoms funkcijoms (kaip koncertų scena, kino filmų ekranas ir kt.) perspektyva.

Susisiekimas: vasarą – laiveliais, žiemą – ledu

„Marių polis“ primena senąjį Rumšiškių Kokalnį – mitologinį kalną, kuris, kaip ir visa teritorija, buvo užlietas Nemuno vandeniu ir laikui bėgant buvo nuplautas. Veiklos įkarštis planuojamas vasarą, tačiau jo veikla nenutrūks ir kitais metų laikais – pavasarį, rudenį ir žiemą. Žiemą, užšalus saugiam ledo sluoksniui, į kompleksą galima ateiti pėsčiomis, ledo motociklu ar arklio traukiamomis rogėmis.

Pagrindinis patekimas į kompleksą planuojamas valtimis ir marių laiveliais. Tai skatintų pakrantėse gyvenančių vietinių žmonių verslumą dirbti plukdant turistus iš visų marių pusių (kartu sukurtų kitų galimybių verslumui). Numatoma šį objektą įtraukti į turistinių laivų maršrutus, taip užtikrinant nuolatinį susisiekimą. Žmonėms paliekama pasirinkimo galimybė būti tik lankytojais, vienadieniais turistais ar komplekse apsigyventi ilgesniam laikui, atplaukti čia vykstant renginiams ir koncertams.

Funkciniai sprendimai

„Marių polyje“ įsikūręs viešbutis, kavinė ir Kauno marių regioninio parko lankytojų centras pritrauks skirtingų poreikių auditorijas, todėl objektas turėtų būti populiarus, čia, sezono metu, galėtų įsikurti ir regioninio parko direkcijos darbuotojai, aplinkosaugininkai, gamtos tyrinėtojai.

Po vandeniu įrengiama hidroakumuliacinė jėgainė marių srovę naudos elektros energijos gamybai ir kartu prisidės prie vandens išvalymo. Tokiu būdu kompleksas pats apsirūpins energija.

Kompleksas kuriamas iš medinių konstrukcijų (karkaso), kurios būtų tinkamai impregnuojamos ir pritaikomos agresyviai aplinkai, nei vienoje vietoje nepaliekamos atviros, taip apsaugant nuo bet kokio sąlyčio su vandeniu.

Ekosistemos dalis

Statybai naudojamos tik ekologiškos medžiagos. Stogo ir sienų paviršiui padengti kuriama speciali struktūra iš vietinių medžiagų – molio, cemento ir juodžemio sukurta fasadų apdailos medžiaga, specialiai pritaikyta agresyvioms ir nepalankioms sąlygoms, siekiama, kad šis fasadų tipas natūraliai tarsi suaugtų su aplinka, taptų ekosistemos ir buveinių dalimi kerpėms, samanoms ir smulkioms žolėms. Pagrindinė sienos dalis formuojama iš presuotų šiaudų ir medinio karkaso, panaudojant reikiamas izoliacines ir jungiamąsias medžiagas. Povandeninė dalis kuriama iš perdirbto plastiko, kad būtų atspari vandens poveikiui. Kompleksas „pritvirtintas“ prie marių dugno specialiai tam sukurtais devyniais, iš įvairių kampų išdėstytais inkarais. „Marių polis“ – į 60 metų užlietą Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos ir gyvybės simbolis. Už konsultacijas ir patarimus A. Stalaučinskas dėkoja savo kursinio darbo vadovui, dėstytojui architektui doc. Sauliui Pamerneckiui.

Aukso medaliu įvertinti Panevėžio dailės galerijos atnaujinimo darbai

storinė Panevėžio dailės galerija ne vien papildė at-

Inaujintų iškilių miesto pastatų bazę, bet ir pelnė ekspertų pripažinimą. „Lietuvos metų gaminio 2020“ konkurse prestižiniu aukso medaliu įvertinti kultūros galerijoje atlikti remonto ir tvarkybos darbai, kuriuos įvykdė įvairios paskirties pastatus projektuojanti ir statanti įmonė UAB „Kriautė“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertinimą pelniusi bendrovė renovuodama Panevėžio dailės galeriją įgyvendino ambicingą tikslą – restauravo stipriai apgadintą senojo pastato fasadą su dekoro elementais. Specialistai pilnai atkūrė sovietmečiu pažeistus fasado dekoro elementus, todėl šiandien pastatą puošia originali raudonų keraminių plytų siena.

Taip pat atnaujintame statinyje integruotos ir suderintos dviejų tipų pastato apšiltinimo sistemos. Eksponuojama atkurta fasado dalis apšiltinta iš vidaus, naudojant PUR putų plokštę, o likusi pastato dalis apšiltinta naudojant tinkuojamojo fasado apšiltinimo sistemą su mineraline vata ir dekoratyviniu tinku.

Išskirtinis stilistinis eksterjero ir interjero sprendimas kultūros pastate – „Kriautės“ pagamintas ir įrengtas modernus vitrininis įėjimas bei pagaminti išskirtiniai arkiniai mediniai langai. Galerijos langai buvo suprojektuoti ir atkurti remiantis istoriniais tyrimais, siekiant

Šiuo metu didžiausia parodų erdvė Aukštaitijos sostinės regione atnaujinta, modernizuota, su atkurta istorine tiesa...

... o 1889 m. čia buvo Panevėžio teismas, tuomet vadintas Taikos teisėjų sąjunga.

išsaugoti turtingą praeitį saugančio pastato autentiką, bet užtikrinant pastato funkcionalumą.

UAB „Kriautė“ jau daugiau nei trisdešimt metų sėkmingai dirba gamybos ir statybų srityje. Sukaupta ilgametė patirtis, kvalifikuotų ir atestuotų specialistų komanda bei modernios technologijos leidžia rinkai pasiūlyti pažangius sprendimus.

Bendrovė Panevėžio mieste turi modernią bazę, kurios gamybiniai plotai siekia 10 tūkst. kv. m. Joje gaminama statybinė ir obliuota mediena, įvairūs stalių gaminiai, baldų ruošiniai, metalo gaminiai ir metalinės konstrukcijos. „Kriautė“ taip pat gamina ir stato skydinius-karkasinius namus. „Lietuvos metų gaminio 2019“ konkurse įmonė pelnė aukso medalį už skydinio-modulinio darželio priestato prie lopšelio-darželio „Vandenis“ Vilniuje statybą. Tai pirmasis Lietuvoje darželis, kuris buvo pagamintas iš medinių konstrukcijų.