5 minute read
tvarieji pastatai
Namas Suomijoje – ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPŲ TAIKYMO PAVYZDYS
Lina SVALDENIENĖ
Advertisement
Plieno konstrukcijų namas „Sūkurys“, pastatytas šiųmetėje Suomijos būsto mugėje „Asuntomessut 2021“, yra drąsus naujos kartos pastatas. Statybų metu stengtasi sumažinti poveikį klimatui taikant žiedinės ekonomikos principus. Parenkant medžiagas daugiausia įtakos turėjo pastato anglies pėdsako įvertinimas.
Milla von Konow nuotr. OBJEKTAS: gyvenamasis namas „Sūkurys“
VIETA: Hiidensalmi, Lohja, Suomija
PASTATO IR KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTAS: prof. Matti Kuittinen
INTERJERO DIZAINERIAI: Matti Kuittinen, Johanna Oras, Leena Lundell
KONSTRUKTORIUS: Sami Huttunen
GENERALINIS RANGOVAS: „Aulis Lundell Oy“
PLOTAS: 160 kv. m
STATYBOS METAI: 2021
Namas „Sūkurys“ stovi būsto mugei skirtoje teritorijoje prie Lohjanjervio ežero, Lohjos miesto Hiidensalmi rajone, Suomijoje. Jis žavi savo apvalia forma, modernia atmosfera ir erdvumu. „Sūkurys“ kurtas siekiant pademonstruoti pavyzdinį žiedinės ekonomikos principais paremtą namą, kuris daro mažiausią įmanomą poveikį aplinkai. Naujoviškas namas liudija, kad priimant klimatui palankius statybų sprendimus kasdienio gyvenimo komfortas nenukenčia.
Poveikį aplinkai buvo stengiamasi sumažinti jau statybos etape. „Sūkurį“ pastatė „Aulis Lundell Oy“, o pagrindinis medžiagų tiekėjas buvo „Saint-Gobain Finland“. „Gyvenamojo namo „Sūkurys“ projektas sujungia mūsų 40 metų patirtį ir naujoves lengvųjų sistemų srityje. Savo partneriu pasirinkome Suomijos „Saint-Gobain“, nes jau seniai glaudžiai bendradarbiaujame. Žinojau, kad jie pirmieji statybų sektoriui pasiūlė mažo anglies dioksido kiekio technologijų produktus“, – sakė Leena Lundell, „Aulis Lundell Oy“ generalinė direktorė.
Perdirbamumas ir žiedinė ekonomika
Buvo atliktas išsamus pastate naudojamų medžiagų ir teritorijos poveikio klimatui tyrimas. Vertinant poveikį klimatui naudotas Suomijos Aplinkos ministerijos sukurtas vertinimo metodas. Aplinkos ministerijos potvarkis dėl pastatų anglies pėdsako per gyvavimo ciklą skaičiavimo įsigalios 2025 metais. Statybų vietoje taip pat buvo išbandyti įvairūs Europos žiedinės ekonomikos vertinimo metodai.
Statybose taikyti žiedinės ekonomikos principus ir apriboti anglies dioksido išskyrimą į aplinką leido konkretūs sprendimai. „Erdvė išnaudojama efektyviai, ji lanksti pokyčiams, ir tai lemia mažą anglies dioksido kiekį bei atitinka žiedinės ekonomikos principus. Jie tiesiogiai susiję su medžiagų ir energijos poreikiu, kuris iš esmės ir sudaro anglies pėdsaką bei nusako perdirbamumą“, – sako pastato architektas, profesorius Matti Kuittinen iš Aalto universiteto.
Milla von Konow nuotr.
„Sūkurio“ interjere naudojamos intensyvios spalvos ir prabangios medžiagos, meno kūriniai ir kruopščiai apgalvotos detalės.
• 22 proc. statybinių medžiagų, panaudotų pastate, pagaminti iš antrinių žaliavų. • 15 proc. žaliavų yra atsinaujinančios. • 63 proc. statybinių medžiagų pagaminta iš pirminių žaliavų. • 82 proc. medžiagų, pasibaigus gyvavimo ciklui, gali būti pakartotinai panaudotos arba panaudotos perdirbti ar energijai gauti.
Naudojamos perdirbtos medžiagos
Renkantis statybines medžiagas vadovautasi žiedinės ekonomikos ir perdirbamumo principais. Kiek įmanoma daugiau medžiagų yra perdirbtos arba tinkamos perdirbti gyvavimo ciklo pabaigoje. Daugiausia perdirbamų medžiagų sudaro šilumos izoliacija, metalinės dalys ir gipso bei betono gaminiai. „Daugiau nei trečdalis „Sūkurio“ pastato dalių yra perdirbamos arba atsinaujinančios. Tokia kryptimi turi eiti pasaulis. Pastatams turi būti taikoma vadinamoji dieta: naudojama mažiau pirminių gamtos išteklių ir maksimaliai pritaikomos perdirbtos medžiagos. Projektuodami ir pirkdami kiekvienas privalome pasirinkti: mes skatiname anglies dioksidui neutralią statybą tik žiedinėje ekonomikoje“, – sako L. Lundell.
Iš viso 22 proc. statybinių medžiagų, panaudotų pastate, jau yra perdirbti produktai, 15 proc. žaliavų yra atsinaujinančios ir 63 proc. statybinių medžiagų pagaminta iš pirminių žaliavų. Pasibaigus gyvavimo ciklui, net 82 proc. medžiagų gali būti pakartotinai panaudotos arba panaudotos perdirbti ar energijai gauti.
Plieninių konstrukcijų namas „Sūkurys“ 2021 m. Suomijos būsto mugėje Lohjoje išsiskiria savo apvalia forma.
Dėl statybinių medžiagų perdirbamumo pastato anglies atspaudas atsveria jo anglies pėdsaką.
Anglies pėdsakas ir anglies atspaudas
Išmetamųjų teršalų kiekiui per visą pastato gyvavimo ciklą įtaką daro medžiagų pasirinkimas. „Medžiagos atlieką pagrindinį vaidmenį žiedinėje pastato ekonomikoje. Jos užtikrina ilgą tarnavimo laiką, universalumą, energijos vartojimo efektyvumą ir ilgainiui perdirbimą. Ateityje architektams medžiagiškumo kompetencija bus labai svarbi“, – sako Matti Kuittinen. 45 proc. namo „Sūkurys“ gyvavimo ciklo metu išmetamų teršalų atsiranda statybinių medžiagų gamybos etape. Naudojimosi pastatu etapas sudarys tik trečdalį neigiamo poveikio aplinkai vertės, nes „Sūkurio“ energinis naudingumas tiesiog puikus. „Sūkurio“ anglies atspaudas, t. y. teigiamas poveikis aplinkai per pastato gyvavimo ciklą, pasiekia beveik namo anglies pėdsako lygį. Skaičiuojama, kad dėl statybinių medžiagų perdirbamumo, konstrukcijose kaupiamos anglies, namo kieme esančių anglies kaupiklių bei perdirbto betono klimatas laimi 97 200 kg CO2 ekvivalento (CO2e).
Milla von Konow nuotr.
Eksperimentinis grindų liejimas
„Sūkurys“ išmeta mažiau anglies dioksido ir dėl geopolimerų bei alternatyvių rišiklių, kurie naudoti įrengiant betonines garažo grindis. Grindys lietos iš geopolimerinio betono, kurio pagrindinis rišiklis yra aukštakrosnių šlakas. Dalis natūralaus smėlio, naudojamo kaip užpildas, buvo pakeista antriniu metalurgijoje jau naudotu smėliu.
Grindys, išlietos 2020 m. rugsėjį, – didžiausias geopolimerų liejimas Suomijoje per 30 metų. Tai tapo programos „Horizontas 2020“ finansuojamo projekto „WOOL2LOOP“, koordinuojamo „Saint-Gobain“, dalimi. Remiantis žiedinės ekonomikos vertybėmis įrengtas ir namo kiemas, ten buvo naudojamas betonas. Į plyteles gamybos metu buvo dedama iš biomasės gaunamo medžio anglis. Perdirbtų medžiagų dalis garažo grindų ir kiemo plytelėse sudaro apie 40 procentų.
Name įgyvendintus žiedinės ekonomikos sprendimus buvo galima pamatyti Lohjos būsto mugėje, kur „Sūkurys“ yra pažymėtas 7-uoju numeriu trisdešimties pastatų ekspozicijoje.
Harmoninga namų atmosfera supažindina su kultūros ir žiedinės ekonomikos ateitimi.
Unikalūs kupoliniai statiniai daugiabučių bendruomenėms ir prekybos centrams
„VikingDome“ kuria unikalias kupolines struktūras, transformuojančias viešąsias erdves. Įmonė turi ką pasiūlyti biurų ir privačių namų kvartalų vystytojams bei miestų landšafto kūrėjams.
„VikingDome“ modernios kupolinės konstrukcijos puošia stogo terasas Paryžiuje, prieplauką Osle ir daugelį kitų objektų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Vienas gražiausių Lietuvos pavyzdžių – „Eikos“ vystyto „Namų pynės“ projekto stogo terasa Vilniuje, kurioje įkurdinti du „VikingDome“ stikliniai kupolai, tapę bendruomenės susibūrimų vieta.
Įvairios kupolinės struktūros nėra naujovė užsienio viešosiose erdvėse – kupolai įkurdinami išnaudojant daugiabučių stogus ir vidinius kiemelius, paverčiant juos jaukumo oazėmis. Kupolinė statyba pasižymi adaptyvumu prie landšafto, kupolai gali būti įrengiami ant esamų konstrukcijų, panaudojant jas kaip bendro laisvalaikio ar pramogų erdves.
Išskirtinis prekybos centrų interjerų ir vidinių kiemų mažosios architektūros elementas
Kupolų konstrukcijos universalumas leidžia juos pritaikyti bet kokioms reikmėms ir bet kuriam sezonui. „VikingDome“ konstrukcijos tarnauja kaip lauko ir vidaus statiniai: viešojo transporto stotelės, modernios rūkymo erdvės, ekspoziciniai stendai prekybos centrų interjeruose ar biurų susirinkimų kambariai –galimybės yra neribotos.
Neabejotinai didžiausią dėmesį patraukia berėmiai „VikingDome“ „AURA Dome“ prekės ženklo kupolai. Skaidrūs kupolai pasižymi estetiškumu, tad dažnai virsta stilingais šventiniais miestų aikščių ir parkų akcentais, jaukiais lauko arba prekybos centrų restoranais ar kavinukėmis.
