kokybiško namo DNR

APŠVIETIMAS kaip erdvės tapatybės ženklas

Aušra NYMAN

Šviesa tarnauja esminiam architektūros tikslui: padėti mums matyti ir orientuotis erdvėje. Nesvarbu, ar tai būtų natūralūs, ar dirbtiniai apšvietimo būdai, patalpos turi būti atitinkamai apšviestos, kad galėtume saugiai jose gyventi ir atlikti savo kasdienes funkcijas. Pasirinkus tinkamą sistemą, šviesa taip pat gali prisidėti prie viso pastato energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo. Tačiau, be akivaizdžios funkcinės ir aplinkosaugos vertės, apšvietimo dizainas gali turėti didelės įtakos vizualiniam komfortui ir estetinei interjero koncepcijai, atkreipdamas dėmesį į tekstūras, paryškindamas spalvas ir sujungdamas visus interjero elementus. Todėl iš daugelio interjero dizaino dedamųjų apšvietimas tikrai yra tai, kas gali pabrėžti, vizualiai padidinti arba sumažinti erdvę ir netgi paveikti vartotojų gerovę, todėl jis turėtų būti laikomas esminiu dizaino elementu.

Foto Norbert Tukaj.

Šviesa yra erdvės kalba

Žinoma, natūrali šviesa naudotojams visada bus patogiausia, nes tai yra apšvietimo šaltinis, prie kurio mūsų akys natūraliai prisitaiko. Tačiau daugeliui projektų reikalingas ir efektyvus dirbtinis apšvietimas tamsoje arba tose vietose, kurių nepasiekia natūrali šviesa, norint maksimaliai padidinti funkcinę ir estetinę erdvių kokybę. „Visa mūsų vizualinė aplinka yra suvokiama tik šviesos kontekste, – sako architektas Tomas Lapė. – Šviesa suteikia erdvei formą, charakterį, emociją, netgi lemia jos dydį. Todėl drįsčiau teigti, jog architektūra suformuojama ne iš plytų, o iš šviesos buvimo ar nebuvimo. Erdvė gimsta iš sienų fl irto su natūralia šviesa, o saulei nusileidus ją pakeičia dirbtinis apšvietimas. Mąstant tokia logika – dirbtinė šviesa yra tarsi natūralios šviesos dublerė, dirbanti antra pamaina ir neišvengiamai kurianti savitą erdvės charakterį.“ „Matyt, tas savitumas, sukuriantis naują tos pačios erdvės suvokimo kokybę, ir yra architekto ar interjero dizainerio kūrybinis tikslas. Kūrybiškai suprojektuotas apšvietimas gali neatpažįstamai pakeisti erdvės charakterį: gali ją išryškinti, bet gali sukurti naujus vizualinius erdvės centrus ir atvirkščiai – kažką paslėpti. Perfrazavus mintį „auksas ir pelenuose žiba“, sakyčiau – apšviestas daiktas erdvėje yra svarbesnis už auksą tamsoje“, – apibūdina T. Lapė.

„Taigi šviesa yra erdvės kalba – ar geras apšvietimas, ar ne, galime spręsti iš to, ką jis papasakoja apie pačią erdvę, kas joje vyksta ir kas joje yra svarbiausia“, – sako architektas.

Turint tiek daug apšvietimo būdų ir sistemų (tiesioginis, netiesioginis, išsklaidytas ir akcentinis apšvietimas), derinant tradicines kartu su naujomis dizaino tendencijomis ir technologijomis, galima rinktis iš begalės dizaino galimybių. Todėl nėra taip paprasta rasti tinkamą būdą dirbtinai apšviesti modernią erdvę ir kartu patobulinti jos architektūrą bei atskleisti kūrybiškumą.

Akį traukiantys pakabinamieji lubiniai šviestuvai

Tinkamame aukštyje nuo lubų nuleistas pakabinamasis šviestuvas yra praktiškiausias būdas parinkti šviesos šaltinio vietą – taigi yra viena populiariausių tiesioginio apšvietimo sistemų. Tolygiai paskirstyti pakabinamieji šviestuvai užtikrina ir tolygesnį apšvietimą visoje erdvėje, taip pat jais galima apšviesti ir atskiras zonas patalpoje, paryškinti konkrečius elementus. Svarbiausia, renkantis lubinius nuleidžiamuosius šviestuvus, yra apskaičiuoti, kiek jų reikės, norint tinkamai apšviesti patalpą. Tereikia įvertinti patalpos plotą ir pasiskaičiuoti apšviestumą (liumenus). Tam tikslui yra sukurtos programos, kurias dažniausiai naudoja specializuotos įmonės ar salonai, įrengiantys apšvietimo sistemas.

Skulptūriškos formos šviestuvai suteikia erdvei ypatingą charakterį. Interjero autorius – architektas Tomas Lapė, studija „Lapė“.

Pakabinamųjų šviestuvų asortimentas labai platus – jų yra įvairių stilių, dydžių ir formų, todėl jais formuojamos apšvietimo sistemos suteikia didelį dizaino lankstumą. Jie gali būti paprasti arba sudėtingi, kaip reikalauja projekto stilius: nuo įmantriausios mechaninės ar elektroninės, algoritmais valdomos skulptūros, suteikiančios įspūdingą efektą, iki vienos lemputės ant laido, kad būtų sukurtas minimalistinis ar industrinis interjero įvaizdis.

Charizmatiški vadinamieji prožektoriukai – dažniausiai bėginės sistemos, kuriose šviestuvų padėtis gali būti keičiama, neatliekant papildomų lubų ar sienų ardymo darbų. Jie populiariausi ir naudojant ekspozicijoms, butiko tipo parduotuvėms ar patalpoms, kuriose reikia akcentuoti tam tikrą interjero elementą ar norimą apšviesti objektą, tačiau objekto vieta gali keistis. Taip pat jie gali sukurti unikalią nuotaiką industrinio stiliaus patalpose, virtuvės zonoje, todėl pastaruoju metu yra gan dažnai naudojami ne tik visuomeniniuose, bet ir privačiuose interjeruose.

Skulptūriškos formos

Skulptūriški apšvietimo elementai tapo šiuolaikinio interjero dizaino tendencija. Dažnai tai yra linijiniai elementai, pritvirtinti prie lubų arba kabantys nuo jų, todėl jie paprastai perteikia tiesioginę šaltinio šviesą, o tai reiškia, kad šviestuvų išdėstymas reaguoja į tam tikras erdvės sąlygas (pavyzdžiui, funkcinę darbo zoną), šviesos srautas tiesiogiai patenka į paviršių, paskirstydamas šviesą po kambarį, nes ją sugeria sienos ir lubos. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kad tiesioginį apšvietimą reikia naudoti atsargiai, nes, netinkamai parinkus šviesos šaltinį, jis sukurs kontrastingus šešėlius, kurie gali tapti vizualiai varginantys. Be to, jo negalima įrengti virš akinančių ar atspindinčių paviršių.

Dėl akį traukiančių formų įvairovės, šie skulptūriški kūriniai gali būti elegantiški ar net dramatiški, suteikiantys

Tiesioginiai ir netiesioginiai šviesos šaltiniai vienodai sėkmingai atlieka savo funkciją, o jų pobūdis priklauso nuo erdvei norimo perteikti charakterio. Architektas – Tomas Lapė, studija „Lapė“.

Nuleidžiami šviestuvai gali būti įvairių formų ir dydžių, pagyvinančių architektūrinę erdvę. Architektas Audrius Ambrasas.

kambariui išskirtinio charakterio ir estetinės vertės. Taigi jie idealiai tinka erdvioje aplinkoje, kur gali atkreipti dėmesį ir kartu yra gana funkcionalūs, pavyzdžiui, darbo erdvėse, vestibiulyje, restoranuose ir laisvalaikio erdvėse. „Visuose projektuose ieškai to geriausio apšvietimo sprendimo. Mąstai, ką nori pabrėžti ar parodyti, kurią vietą sureikšminti, o kurią paslėpti. Matyt, tai gimsta iš erdvės funkcijos ir norimo sukurti scenarijaus. Šviesa juk gali aplink save suburti, nuraminti, priversti stabtelti, o gali ir palydėti, nurodyti judėjimo kryptį, paskatinti praeiti“, – sako T. Lapė.

Šviečiančios plokštumos

Efektyviai sklaidyti šviesą galima ir visu didelio paviršiaus plotu. Tokia šviesa primena natūralų apšvietimą, o pasitelkus šiuolaikines technologines galimybes, dalį patalpos paviršių galima paversti šviečiančia plokštuma. Toks apšvietimas nevargina akių nes labiausiai primena natūralų. Jeigu patalpos aukštis leidžia, šviečiančias plokštumas galima įrengti pasirinkus įtempiamąsias lubas, naudojant šviesą praleidžiančią plėvelę. Neretai šviečiančios plokštumos suformuojamos ir iš matinio stiklo elementų. „Tikslas pasirenka sau priemones. Džiugu, kad gyvename technologinio pritekliaus laikais, kai rinkoje egzistuojančios techninės galimybės nevaržo kūrybinės laisvės – rinka pilna įvairiausio dizaino ir stiliaus šviestuvų, integruotų (architektūrinių) šviestuvų sistemų, jų valdymo įrenginių. Galų gale yra įmonių, gaminančių apšvietimo sistemas pagal individualų projektą. Kūrybinę laisvę ypač praplėtė LED technologija – šviesos šaltinis iš vieno „taško“ dabar gali tapti linija ar net vientisa plokštuma“, – pažymi T. Lapė.

Šviestuvas „Petra“ – du viename: tiek bendram, tiek akcentiniam apšvietimui sukurti. Gamintojas „Icone“ (Italija). Atstovas salonas „Ardena“. Laiptų turėklai – šviečiantis elementas „Ottomano“. Gamintojas „OLEV“. Atstovas salonas „Ardena“.

„Šviesa gali aplink save suburti, nuraminti, priversti stabtelti, o gali ir palydėti, nurodyti judėjimo kryptį,

paskatinti praeiti.“ / architektas Tomas Lapė /

Kauno „Akropolio“ prekybinės erdvės holas. Interjero autorės – Gustė Kančaitė, Gytautė Gružauskaitė, Gražina Čiukauskienė, Dovilė Gavelienė. Išpildymas – UAB „Gaudrė“ kartu su estų kompanija „SAROS EST OÜ“.

„Šviesa yra erdvės kalba – ar geras apšvietimas, ar ne, galime spręsti iš to, ką jis papasakoja apie pačią erdvę, kas joje vyksta ir kas joje yra svarbiausia.“

/ architektas Tomas Lapė /

Papildomos spalvos

Dirbtinės apšvietimo sistemos siūlo ir spalvotos šviesos galimybę. Tarp įvairių būdų, kaip išgauti spalvą, neoninės lempos yra klasikinis pasirinkimas. Ženklų ar linijinių formų pavidalu jos subalansuoja retro estetiką su drąsiais šiuolaikiškais interjero sprendimais, siekiant pagyvinti architektūrinę erdvę. Neoninė šviesa skleidžiama su srovę aktyvuojančiomis dujomis, todėl, naudojant skirtingas dujas, atspalvius ar fosforo dangas, spalvų pasirinkimo galimybės yra praktiškai beribės.

Priešingai, LED technologijoje naudojamos šviesos diodų juostos, sukuriančios neoninio efekto iliuziją. Be to, palyginti su neoninėmis lempomis, LED sistemos siūlo kryptinį šviesos šaltinį (vietoj plataus šviesos šaltinio), didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir paprastai yra ekonomiškesnės. Nepaisant to, abu puikiai tinka bet kokiai norimai spalvai, prisidedant prie žaismingo ir unikalaus interjero įvaizdžio.

Lengvo plonasienio plieno karkaso naudojimas tvarioje statyboje ir jo pranašumai

Nuolatos keičiantis ir augant energinio naudingumo reika-

lavimams, klasikinės statybos sprendiniai tampa nebe tokie priimtini rinkai. Siekiant rasti išskirtinių alternatyvių sprendinių, sumažinti poveikį aplinkai, bet neprarasti architektūrinio išraiškingumo, norint pagreitinanti statybas, sumažinant kainas, viena iš alternatyvų klasikinei statybai yra lengvo plonasienio plieno konstrukcijos.

Dėl šios priežasties pastaraisiais metais visoje Europoje labai išaugo lengvojo plieno karkaso naudojimas pastatų statyboje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje plieno naudojimas namų ir daugiabučių statyboje pastaraisiais metais pasiekė 9 proc., o nuo 2002-ųjų ši rinkos dalis padvigubėjo. Jungtinėse Valstijose ir Australijoje plieno naudojimas siekia daugiau nei 15 procentų.

Plieno karkaso naudojimo pakilimas jaučiamas ir Europoje, ypač Prancūzijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje. Šios rinkos augimas grindžiamas intensyviais moksliniais tyrimais, konstrukcijų projektavimo reglamentavimo plėtimu, akustinių ir šiluminių savybių turinčių medžiagų parametrų gerinimu.

Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos

Lengvojo plieno konstrukcijų panaudojimas pastatuose apima sienas, grindis, stogą, perdangas, laiptus iš C,U,O sigmos šaltai suformuotų 1,2–2 mm storio profi lių. Labiausiai paplitusi lengvųjų plieninių konstrukcijų forma – surenkamosios sienų plokštės ir grindys, kuriose sijos įrengiamos kaip atskiri elementai.

Lengvojo plonasienio plieno profi liai kombinuojami su gipso kartono ar surenkamosiomis cementinėmis plokštėmis, sumuštinio tipo daugiasluoksnėmis plokštėmis, karkasą užpildant mineraline (akmens) vata arba poliuretano putomis. Lengvojo plonasienio plieno rėmų konstrukcijos išdėstomos pagal architektūrinius poreikius ir sujungiamos varžtais. Stogo ir perdangos konstrukcijai naudojamos santarvinės rėmų sistemos, karkasų užpildymas analogiškas sienoms.

Taip pat lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos naudojamos darnioje hibridinėje statyboje ir sienoms užpildyti (angl. infi ll wall) dideliuose pastatuose.

Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos pranašumai, palyginti su tradicine konstrukcija, yra šie: • Greitas statybos laikas. • Didelis matmenų tikslumas ir ilgalaikis matmenų stabilumas, deformacijų nebuvimas. • Konstrukcinės dalys lengvai perdirbamos, gali būti perrenkamos. • Konstrukcijos atsparios korozijai, plienas, dengtas apsauginiu cinko sluoksniu. • Tvarumas, mažas poveikis aplinkai. • Aukštas komforto lygis gyvenamosiose patalpose. • Sienų, stogo apdailai nereikia parengiamųjų darbų. • Plonesnė sienos konstrukcija, todėl ~7 proc. didesnis bendrasis plotas, tenkantis tokiam pačiam užstatytam plotui, palyginti su tradicine statyba.

Atsižvelgiant į statybos kainų aspektus, pagal atliktus tyrimus daroma prielaida, kad iki 2030 m., pasaulio gyventojų prieaugis išsivysčiusiose šalyse neturėtų reikšmingai didėti, tačiau išsivysčiusiose ekonomiškai šalyse pastebimas ženklus vidutinių pajamų gyventojų klasės šuolis. Ši gyventojų dalis sukurs paklausą įperkamų pastatų, pasižyminčių aukštu komfortu, tvarumu, energiniu naudingumu, išskirtine ir tuo pačiu lengvai pritaikoma architektūra bei statybos greičiu. Šiuo atveju lengvojo plonasienio plieno konstrukcijų statyba gali patenkinti visus šiuos ateities rinkos lūkesčius.

Inovatyvius sprendimus namų projektams kuria architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ partneriai – įmonė UAB „NP5“.