Kietėjančiojo skiedinio atraminės atitvarinės sienos su laikinu išramstymu Vilniaus centre

DĖL DIDĖJANČIO AUTOMOBILIŲ

SKAIČIAUS IR SU TUO

SUSIJUSIOS BŪTINYBĖS NAUJAI

STATOMUOSE OBJEKTUOSE

UŽTIKRINTI REIKIAMĄ

STOVĖJIMO VIETŲ SKAIČIŲ, PROJEKTUOJAMOS VIS GILESNĖS

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO

AIKŠTELĖS. DAŽNAI DĖL TANKAUS

MIESTO UŽSTATYMO, ĮSKAITANT IR SENAMIESČIUS, UŽSTATYMO

TERITORIJOSE SU NUOLYDŽIU

TENKA STATYTI POŽEMINIUS

GARAŽUS SU KINTANČIU

AUKŠTŲ SKAIČIUMI IR NAUDOTI

SUDĖTINGESNĘ PASTATO

KONSTRUKCIJĄ.

Tokiu pavyzdžiu gali būti Vilniaus senamiestyje, Basanavičiaus gatvėje, esantis pastatas, kur „Soletanche Polska“ įrenginėjo iškasos sutvirtinimą su laikinu išramstymu, polinius pamatus bei kartu su generaliniu rangovu, įmone PST, vykdė monitoringą.

Projektuojamą pastatą supa esami objektai – pastatai ir nusėdimui jautrus kolektorius, kuris įrengtas išilgai vienos objekto sienos ir vietomis iki sutvirtinimo išorinio paviršiaus priartėjantis 30 cm atstumu.

Iš pradžių suprojektuotą polių sieną „Soletanche Polska“ projektuotojai pakeitė kietėjančiojo skiedinio atramine siena. Tokios sienos pagrindinis privalumas yra tai, kad ji įrengiama atkarpomis nuo 280 cm iki 635 cm (kaip šiuo atveju). Lyginant su polių siena, tai leidžia greičiau atlikti įrengimo darbus ir užtikrina žymiai geresnį sandarumą vien dėl mažesnio sujungimų skaičiaus. Kietėjančiojo skiedinio atraminei sienai taip pat nereikia prispaudžiamosios sienos ir specialaus išlyginimo požeminio garažo viduje. Vykdytojui užtikrinus projektinius leistinus nuokrypius (pašalinus galimus įdubimus ir iškilimus), priklausomai nuo kliento reikalavimų, kietėjančiojo skiedinio atraminę sieną galima palikti tokią, kokia yra, arba nudažyti, nutinkuoti ar apkalti apdaila. Statybvietėje buvę poliai buvo palikti. Šio projekto iškasos gylis buvo labai skirtingas: nuo 3,0 m negilioje vietoje iki 14,45 m giliausioje vietoje (1 pav.), esančioje prie pat šalia stovinčio pastato (pamato apkrova – 830 kPa). Dėl to, atsižvelgiant į iškasos gylį, prireikė imtis įvairių priemonių iškasos stabilumui užtikrinti. Mažiausiame gylyje esančios sienos galėjo funkcionuoti kaip atraminės, o didžiausiame gylyje teko naudoti tris laikinų plieninių spyrių išramstymo lygius. Dideliu iššūkiu projektuotojams tapo spyrių įrengimas taip, kad jie netrukdytų vidinei konstrukcijai, sudarytai iš įvairiuose lygiuose esančių perdangų (1 nuotr.). Centre esančią laiptinę siekė perdangos, kurių aukštis skyrėsi per pusę aukšto. Kita užduotis buvo tinkamai suprojektuoti eiliškumą, kuriuo būtų išmontuojami nuo įrengtų perdangų elementų priklausantys spyriai, kad supanti kietėjančiojo skiedinio atraminė siena visą laiką būtų tinkamai paremta.

Pastatas buvo perskirtas į dvi dalis, jo dalį su mažiausio gylio iškasa nuo likusios dalies taip pat atskiriant kietėjančiojo skiedinio atramine siena. Statybvietėje įrengtos 60 cm storio ir nuo 7,0 m iki 17,80 m aukščio kietėjančiojo skiedinio atraminės sienos, kurių bendras ilgis sudarė maždaug 200 m. Ant kietėjančiojo skiedinio atraminės sienos papildomai visu perimetru įrengtas vientisas kintamo, prie pastato konstrukcijos pritaikyto, aukščio gelžbetoninis vainikas.

Jo paskirtis yra užbaigti sienas, po viršutiniu plieninių spyrių lygiu sumontuoti tvirtinimo plokštes, sujungti su konstrukcija, tačiau visų pirma suvienodinti sutvirtinimo poslinkius ir tai padaryti, sujungiant atskiras kietėjančiojo skiedinio atraminių sienų dalis. Su sienų įrengimu susijusius logistikos darbus labai apsunkino trumpos darbo valandos (reikalavimas laikytis tylos nakties metu) bei sudėtingas sunkios statybinės technikos ir, pavyzdžiui, betonvežių privažiavimas prie statybvietės.

Pjūvis E

Pjūvis I

1 pav. Kietėjančiojo skiedinio atitvarinių sienų negilios ir gilios dalių du pavyzdiniai pjūviai

Kietėjančiojo skiedinio atraminių sienų projektiniai horizontalūs poslinkiai, priklausomai nuo skerspjūvio, siekė nuo

7,3 iki 33,6 mm. Iškasos vieta buvo tankiai užstatytoje miesto teritorijoje ir didelio gylio. Todėl, siekiant išmatuoti įrengtos atraminės sienos poslinkius, nuspręsta per visą sienų aukštį sumontuoti inklinometrus, nepriklausomai nuo to, kiek buvo atkasama, ir vykdyti nuosėdžių monitoringą. Matavimai inklinometru 4 kolonose buvo atliekami taip dažnai, kaip buvo įmanoma atsižvelgiant į darbų eigą, bet ne rečiau nei kartą per 2 savaites ir po kartą kiekvieno statybos darbų etapo metu. Matavimai parodė, kad poslinkiai nebuvo pavojingi – didžiausi poslinkiai siekė 12–13 mm (2 pav.).

Kad poveikio zonoje būtų galima kontroliuoti pastatų poslinkius, įdiegta automatinė poslinkių monitoringo sistema „Cyclops“. Robotizuotas tacheometras (2 nuotr.) statybos darbų tiesioginio poveikio zonose esančiose pastatų fasadinėse sienose nuolat matavo dviejuose lygiuose esančius 3D taškus (prizmes). Bendras optinių prizmių skaičius – 50 vienetų, o monitoringas vyko 8 mėnesius. CYCLOPS be pertraukos (24/7) matuoja ant konstrukcijų sumontuotas optines prizmes ir gautus duomenis iš karto siunčia į serverį. Rezultatus galima peržiūrėti specializuota programa „Beyond Monitoring“, skirta analizuoti, vizualizuoti duomenis ir pranešti apie avarinių ribų viršijimą. Automatinė sistema eliminuoja žmogiškosios klaidos riziką ir duomenis pateikia realiuoju laiku. Tai padeda greitai reaguoti atsiradus poslinkių prieaugiams. Aukštos kokybės ir tikslūs (iki 1 mm) matavimo duomenys užtikrino saugią investiciją užsakovui ir eilinį kartą įrodė sistemos „Cyclops“ efektyvumą bei patikimumą. Su šiuo iššūkiu greitai ir saugiai susidorota suderinus kietėjančiojo skiedinio atraminių sienų projektavimo ir įrengimo patirtį bei jų poveikio aplinkai monitoringą ir efektyvų bendradarbiavimą su generaliniu rangovu.