Vaikystė ir ugdymas -2015 by Rytis Vilkonis

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015 Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Šiauliai, 2015

ISBN 978-609-468-073-1 (Online) ISBN 978-609-468-074-8 (CD)

Leidinys aprobuotas Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakulteto taryboje 2015-05-26, protokolo Nr. 26 EDTP-7 LeidinƳ sudarơ dr. Rytis VILKONIS Straipsniai recenzuoti.

Konferenciją organizavo Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakulteto Ugdymo sistemǐ katedra Konferencijos partneriai Nacionalinơ vaikystơs tyrơjǐ asociacija (NVTA) Šiauliǐ Rơkyvos progimnazija Šiauliǐ lopšelis-darželis „Coliukơ“ Organizacinis komitetas Pirmininkơ Dr. Erika MASILIAUSKIENƠ (Edukologijos fakultetas, Šiauliǐ universitetas) Nariai: Dr. Tatjana BAKANOVIENƠ (Ugdymo sistemǐ katedra, Šiauliǐ universitetas) Tomas BERSƠNAS (Nuotoliniǐ studijǐ centras, Šiauliǐ universitetas) Dr. Nijolơ BRAŽIENƠ (Ugdymo sistemǐ katedra, Šiauliǐ universitetas) Dr. Ramunơ BURŠKAITIENƠ (Ugdymo sistemǐ katedra, Šiauliǐ universitetas; Šiauliǐ lopšelisdarželis „Coliukơ“; NVTA; OMEP) Dr. Jurgita LENKAUSKAITƠ (Ugdymo sistemǐ katedra, Šiauliǐ universitetas) Vita RAVKIENƠ (Šiauliǐ Rơkyvos progimnazija) Dr. Asta ŠIRIAKOVIENƠ (Ugdymo sistemǐ katedra, Šiauliǐ universitetas; NVTA) Eugenija VAIýAITYTƠ (Šiauliǐ lopšelis-darželis „Coliukơ“) Dr. Rytis VILKONIS (Ugdymo sistemǐ katedra, Šiauliǐ universitetas; NVTA) Redakcinơ kolegija Pirmininkas Dr. Rytis VILKONIS, Šiauliǐ universitetas Nariai Dr. Tatjana BAKANOVIENƠ, Šiauliǐ universitetas Dr. Nijolơ BRAŽIENƠ, Šiauliǐ universitetas Dr. Ramunơ BURŠKAITIENƠ, Šiauliǐ universitetas Dr. Asta ŠIRIAKOVIENƠ, Šiauliǐ universitetas

TURINYS Tatjana Bakanovienơ, Virginija Dapkeviþienơ, Skaistơ Kovienơ TƠVǏ IR PEDAGOGǏ POŽIǋRIS Ʋ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKǏ BAIMES ..............................4 Ingrida Balþiǌnienơ RIŠLIOJO PASAKOJIMO ANALIZƠ: KALBINIǏ KOMPETENCIJǏ VERTINIMAS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE .................................................................................................................12 Sigita Dirgơlaitơ, Reda Ponelienơ VAIKǏ KOMPETENCIJǏ UGDYMAS PER ŽAIDIMĄ DARŽELYJE ......................................................23 Rǌta Jaceviþienơ EKOLOGINIS UGDYMAS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME AMŽIUJE PER MENINĉ-PAŽINTINĉ VEIKLĄ .........................................................................................33 Regina Katinienơ, Gražina Šimonienơ, Justina Kedytơ ŠVIESOS IR SPALVǏ KǋRYBINƠ TERAPIJA IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE ..................................39 Asta Klimienơ, Indrơ Šakytơ INVAZINIǏ AUGALǏ PAŽINIMO SVARBA GAMTAMOKSLINIO UGDYMO KONTEKSTE ...........46 Elena Markeviþienơ, Tomas Butvilas KUO SVARBI EMILIJOS REDŽO FILOSOFIJA UGDANT VAIKO ASMENYBĉ ..................................53 Liucija Milašauskienơ ANKSTYVASIS INTEGRUOTAS MUZIKINIS UGDYMAS DYLANýIO KULTǋROS PASAULIO KONTEKSTE .............................................................................................................................59 Evelina Ražinskienơ, Reda Ponelienơ VAIKO TEISIǏ ƲGYVENDINIMO GALIMYBƠS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ƲSTAIGOJE ...............64 Reda Salickaitơ, Liucina Adamoviþ BENDRADARBIAVIMAS SU TƠVAIS: POZITYVAUS RYŠIO UŽMEZGIMO IR PALAIKYMO GALIMYBƠS .........................................................................................................................75 Rasmuta Valþiukienơ, Audronơ Kudžmaitơ GYVOJI APLINKA IR SAVĉS PAŽINIMAS ...............................................................................................81 Rytis Vilkonis, Ilona Laucytơ GAMTOS MUZIEJAUS PANAUDOJIMAS BENDROJO UGDYMO KONTEKSTE: ATVEJO TYRIMAS .......................................................................................................................................................86 Janina Žemaiþiǌnienơ, Stasơ Iljina MUZIKINIǏ ŽAIDIMǏ IR DAINELIǏ IŠ KNYGELƠS „VIR VIR VIR PELYTƠ“ ƲTAKA VAIKǏ KǋRYBIŠKUMO UGDYMUI IR ADAPTACIJAI DARŽELYJE ...............................................................93

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

TƠVǏ IR PEDAGOGǏ POŽIǋRIS Ʋ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKǏ BAIMES Tatjana Bakanovienơ, Virginija Dapkeviþienơ, Skaistơ Kovienơ Šiauliǐ universitetas

Anotacija Baimơ – gana rimta problema. Ji atsiranda ankstyvajame amžiuje ir veikia vaiko vystymąsi. Vaikǐ baimơs dažnos ikimokykliniame amžiuje, nes tai – savito mąstymo amžius, kai pažinimo ir savisaugos poreikiai labai stiprǌs, o gyvenimiškos patirties beveik nơra. Ikimokyklinukai beveik visuomet turi kokiǐ nors baimiǐ, jos dažnai yra iracionalios, grindžiamos ne grơsmingais Ƴvykiais, bet fantazijomis. Straipsnyje analizuojamas tơvǐ ir pedagogǐ požiǌris Ƴ ikimokyklinio amžiaus vaikǐ baimes, tơvams ir pedagogams pateikiama rekomendacijǐ, kaip padơti vaikams jas Ƴveikti. Raktiniai žodžiai: ikimokyklinis amžius, baimơ, baimơs Ƴveikimas.

Ʋvadas Anot psichologǐ, baimơ suprantama kaip reakcija Ƴ ribotą skaiþiǐ Ƴvykiǐ ar objektǐ, kuriuos vaikas gali suvokti kaip pavojingus ir grơsmingus. Dažnai baimơ apibǌdinama kaip jausmas, kilĊs reaguojant Ƴ pavojǐ realiame išoriniame pasaulyje. Tokios baimơs pagrindas – savisaugos instinktas ir patirties trǌkumas. Bijoma to, kas nepažƳstama ar nesuprantama, taip apsisaugoma nuo nereikalingos rizikos. Esant pavojui baimơ ir susijaudinimas yra natǌralios reakcijos, taþiau ką daryti, jei baimơ vaiką užvaldo? Ko gi iš tikrǐjǐ bijo vaikas, kokios baimơs yra normalios jo amžiuje, kaip jam gali padơti suaugusieji? Šias problemas analizuoja daug Lietuvos ir užsienio mokslininkǐ: R. Žukauskienơ (2012), L. Reid (2010), R. Berns (2009), M. Diomšina (2009), S. Lesinskienơ, M. Molicka (2008), D. Nasvytienơ (2005), M. Pileckaitơ-Markovienơ (2004) ir kiti. Kiekvienam amžiaus tarpsniui bǌdingos tam tikros baimơs: dvejǐ metǐ vaiką baugina kai kurie garsai, pavyzdžiui, važiuojanþiǐ traukiniǐ ar sunkvežimiǐ bildesys, griaustinio dundơjimas, tualete nuleidžiamas vanduo, dulkiǐ siurblio ǌžimas. Jam baimĊ kelia ir kai kurie regimieji vaizdai: tamsios spalvos, dideli daiktai, traukiniai, skrybơlơs ir pan. Šiam amžiaus tarpsniui bǌdingos ir baimơs, susijusios su pakitimais vaiką supanþioje erdvơje, pvz., pasikeiþia žaislo vieta, perstatoma lovytơ, persikraustoma Ƴ kitus namus, vaikas bijo Ƴkristi Ƴ jam grơsmingai atrodanþią klozeto skylĊ. Tokio amžiaus vaikas jauþiasi saugus, kai greta yra mama, todơl baiminasi, kad ji gali pradingti, išvažiuoti, kad jos nebus jam užmiegant. Trejǐ metǐ sulaukusiems vaikams dažniausiai baimĊ kelia Ƴvairǌs regimieji vaizdai: vyresni raukšlơti 4

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

žmonơs, kaukơs, raganos, tamsa. Tokio amžiaus vaikas taip pat baiminasi gyvǌnǐ, policininkǐ, nusikaltơliǐ, vakare likti vienas be tơvǐ. Psichikai pavojingiausios stiprios baimơs, atsirandanþios iki trejǐ metǐ, nes tada smegenǐ požievis aktyviausias. Vaikas suvokia pavojus ir paruošia reakcijas jiems išvengti, taþiau svarbiausias nepagrƳstos baimơs išgyvendinimo bǌdas – Ƴjungti Ƴ veiklą sąmonĊ. Ankstyvame amžiuje tai neƳmanoma, todơl labai svarbu atpažinti, kas kelia vaikui nerimą, ir to vengti. Tai nereiškia, kad reikia vengti vesti vaiką Ƴ darželƳ ar pas auklĊ, bet reikia vengti vaiko baimơs bǌti palikto, atstumto. Arba padơti vaikui kuo greiþiau Ƴveikti tą baimĊ, jeigu ji atsiranda (Molicka, 2010). Ketveriǐ metǐ vaikus labiausiai baugina jiems grơsmingai skambantys garsai, pvz., veikianþio variklio ǌžimas. Tokio amžiaus vaikas taip pat bijo tamsos, laukiniǐ gyvǌnǐ, mamos išơjimo iš namǐ, ypaþ vakare. Nuo penkeriǐ metǐ vaiko baimơs darosi mažiau intensyvios, tarp jǐ vyrauja tam tikrǐ regimǐjǐ vaizdǐ baimơs. Mažiau bijoma gyvǌnǐ, nusikaltơliǐ, raganǐ. Baimơs tampa konkretesnơs, realesnơs, pavyzdžiui, vaikas bijo parkristi ir susižaloti, baiminasi, kad jƳ gali apkandžioti šuo. Taþiau tokio amžiaus vaikas, kaip ir anksþiau, bijo tamsos, išsiskyrimo su mama. Šešeriǐ metǐ vaikui intensyvias nerimo bǌsenas sukelia garsiniai dirgikliai: telefono ar durǐ skambutis, kieno nors monotoniškas nemalonus kalbơjimas, tualete nuleidžiamo vandens, paukšþiǐ, vabzdžiǐ skleidžiami garsai. Šio amžiaus vaikai bijo išgalvotǐ personažǐ: vaiduokliǐ, raganǐ ir kt., bǌdingos ir baimơs, susijusios su nepažƳstama, didele, paslaptinga erdve: vaikas bijo pasimesti, eiti Ƴ mišką, nerimą jam sukelia mintis, kad kas nors slepiasi po lova. Šešiameþiai bijo Ƴvairiǐ gamtos stichijǐ, pvz., vandens, ugnies, griaustinio, žaibo. Šiame amžiuje aktualios atsiskyrimo nuo artimo žmogaus baimơs, vaikas nerimauja, kad grƳžĊs namo neras mamos, kad jai gali kas nors nutikti arba ji gali mirti. Vaikas jauþia didelƳ nerimą likĊs vienas namuose, vienatvơs ir tamsos baimơ jam vakarais neleidžia ramiai užmigti. Kad ir keista, šešeriǐ metǐ vaikas kur kas labiau bijo mažǐ žaizdeliǐ, mơlyniǐ, iš nosies tekanþio kraujo nei sunkesniǐ traumǐ. Pažymơtina, kad tokio amžiaus vaikai bijo bǌti sumušti. Septyneriǐ metǐ vaikams baimĊ kelia tamsa, nepažƳstamos, paslaptingos patalpos, pvz., palơpơs, rǌsiai, jie bijo, kad kas nors slepiasi spintoje, po lova ir pan. Vaiko vaizduotơje šešơliai tampa vaiduokliais, raganomis. Septynmeþiai bijo karo, šnipǐ, vagiǐ (Diomšina, 2009). Dažniausios ikimokyklinio amžiaus vaikǐ baimơs yra tamsos, svetimǐ žmoniǐ, išsiskyrimo (su mama), naktinơ, nežinomybơs, traumǐ, bausmơs, gyvǌnǐ, tualetǐ, maudymosi, triukšmo ir kt. (Žukauskienơ, 2012). Ikimokyklinio amžiaus vaikai naktimis sapnuoja košmarus, dieną kuria sudơtingas svajones, vizijas, turi Ƴsivaizduojamǐ draugǐ ir priešǐ, sapnai ir fantazijos susipina su realaus gyvenimo Ƴvykiais. Daugelio baimiǐ atsiradimą skatina televizija, kompiuteriniai žaidimai, filmai, knygos ir pan., kur vaikas gali matyti daug išgalvotǐ baimĊ kelianþiǐ dalykǐ (Pileckaitơ-Markovienơ, 2011). Dauguma vaikǐ baimiǐ vadinamos tranzitinơmis, t. y. praeinanþiomis, išnykstanþiomis augant. Mokslininkai yra nustatĊ, kad sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jauþia 2–3 nestiprias baimes. BrĊstanþio vaiko psichiką aplinkos veiksniai veikia mažiau. Vis dơlto baimingǐ išgyvenimǐ daromos psichologinơs žalos sumenkinti negalima (Žukauskienơ, 2012). Vaiko baimơ gali pasireikšti Ƴvairiausiais požymiais – ir tiesioginiais, ir netiesioginiais: Ƴvairiausiais skausmais (pvz., pilvo), nesugebơjimu susikaupti, nenoru eiti Ƴ darželƳ, padidơjusiu 5

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

agresyvumu, nervingumu, liǌdnumu rytais. Vaikams labai bǌdinga netiesioginơ baimơs išraiška, nes jiems dar sunku jausmus išreikšti žodžiais. Mažas vaikas nemoka Ƴvardyti, ko jis bijo, kodơl blogai jauþiasi, tik visas jo kǌnas bǌna ƳsitempĊs ir jis mơgina išvengti tam tikros situacijos. Kartais vaikǐ baimes suformuoja suaugusieji, vaikui reikšmingi žmonơs, nuolat kartodami: „Jei bǌsi negeras – liksi namuose vienas“, „Nelipk – nukrisi“, „Neliesk – nutrenks“ ir pan. Tyrimai, atliekami labai skirtingǐ kultǌrǐ šalyse, leidžia manyti, kad tendencija bijoti yra Ƴgimta, o baimiǐ variacijos priklauso nuo konkreþios aplinkos: Ƴvairiǐ šaliǐ vaikams baimơ pasireiškia pirmaisiais 8 gyvenimo mơnesiais, 15 mơnesiǐ vaikai jau bijo atsiskirti nuo mamos, dauguma ikimokyklinukǐ bijo Ƴvairiausiǐ gyvǌnǐ ir tamsos, jǐ baimơs dažniausiai susijusios su fantazijomis, sukurtomis bǌtybơmis (vaiduokliais ir monstrais). Ikimokyklinio amžiaus vaikams bǌdinga naktƳ sapnuoti košmarus, dieną kurti sudơtingas svajones, vizijas, turơti Ƴsivaizduojamǐ draugǐ ir priešǐ. Vaikai priešoperacinio mąstymo stadijoje ne visada skiria realybĊ nuo fantazijos. Jiems sapnai ir fantazijos susipina su realaus gyvenimo Ƴvykiais. Nepadeda jokie suaugusiǐjǐ loginiai aiškinimai, nes šio amžiaus vaiką sunku Ƴtikinti dơl jo mąstymo ypatybiǐ. Nors mokslininkai yra nustatĊ, kad vaikai per visą raidą patiria iki dešimties skirtingǐ baimiǐ, vis dơlto suaugusiǐjǐ – tơvǐ, pedagogǐ – pareiga yra padơti vaikui Ƴveikti baimes, kad jos neužgožtǐ visǐ kitǐ jo pojǌþiǐ, netrukdytǐ džiaugtis gyvenimu, išmokti, patirti, neperaugtǐ Ƴ rimtą problemą. Baimes galima Ƴveikti keliais bǌdais: x

Dažnai suaugusieji bando neigti vaiko baimes, mơgindami Ƴteigti, kad jis nebijo, pvz., adatos dǌrio, nes „tai visai neskauda“. Tai netinkamas bǌdas, nes paneigiamos vaiko patiriamos emocijos, suardomas ryšys tarp potyriǐ ir tikrǐjǐ jǐ priežasþiǐ. Kai baimơ kyla dơl nepatenkinto meilơs, saugumo ar pripažinimo poreikio, vaikas ima fantazuoti, pasineria Ƴ išgalvotą pasaulƳ, kuriame jo poreikiai patenkinami. Tai irgi nơra gerai, nes fantazijos burbulas anksþiau ar vơliau sprogsta, o to pasekmơs gali bǌti daug skaudesnơs nei pati baimơ. Kai baimơ yra Ƴsivaizduojama, padeda racionalus situacijos paaiškinimas. Vaikas ieško jo tardamasis su savimi, kalbơdamas su aplinkiniais, ieškodamas analogiškǐ situacijǐ. Tada tinka ir pasakos.

Tyrimo tikslas ištirti tơvǐ ir pedagogǐ požiǌrƳ Ƴ vaikǐ baimes bei jǐ Ƴveikos bǌdus. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti tơvǐ požiǌrƳ Ƴ ikimokyklinio amžiaus vaikǐ baimes; 2) nustatyti pedagogǐ požiǌrƳ Ƴ ikimokyklinio amžiaus vaikǐ baimes; 3) išsiaiškinti, kokius vaikǐ baimiǐ Ƴveikos bǌdus taiko tơvai ir pedagogai.

Tyrimo eigos ir imties charakteristika Siekiant ištirti tơvǐ ir pedagogǐ požiǌrƳ Ƴ vaikǐ baimes buvo taikomas anketinơs apklausos metodas. Baimơs sampratos, raiškos, intensyvumo, jos Ƴveikos bǌdus atspindintys kintamieji 6

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

buvo pateikti atvirojo ir uždarojo tipo klausimais. Uždariesiems klausimams buvo taikoma ranginơ skalơ, jǐ duomenys analizuoti aprašomosios statistikos metodais: absoliuþiu dažniu, procentine išraiška, populiarumo indeksu. Atvirǐjǐ klausimǐ duomenys analizuoti turinio (content) analizơs metodu, skaitant tekstą išskirtos kategorijos ir subkategorijos. Tyrime dalyvavo 60 ikimokyklinio amžiaus vaikǐ tơvǐ ir 30 su šio amžiaus vaikais dirbanþiǐ pedagogǐ. Tyrimo imtis sudaryta remiantis netikimybiniu tiriamǐjǐ grupơs parinkimo bǌdu – tiksliniu grupiǐ formavimu, t. y. tyrimo dalyviai turơjo atitikti reikalavimą – tơvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, ir pedagogai, ugdantys ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tyrimo imtis homogeniška lyties aspektu, skiriasi dalyviǐ išsilavinimo, darbo patirties ir pobǌdžio kriterijais. Taþiau straipsnyje pateikiami tik apibendrinti tyrimo rezultatai, jǐ analizơ pagal tiriamǐjǐ demografines charakteristikas nepateikta.

Tyrimo rezultatai Vyraujant Ƴvairioms baimơs sąvokos interpretacijoms, nuo bazinio jausmo iki fundamentaliǐ emocijǐ darinio, galima pastebơti, kad baimơ suvokiama kaip kiekvienai asmenybei bǌdinga reakcija, emocija. Tyrimo dalyviai baimơs paplitimą tarp ikimokyklinio amžiaus vaikǐ vertino panašiai. Dauguma tơvǐ ir pedagogǐ nurodơ, kad baimơ yra bǌdinga daugeliui šio amžiaus vaikams. Per tyrimą buvo atlikta ikimokyklinio amžiaus vaikǐ baimiǐ objektǐ analizơ. Tơvǐ ir pedagogǐ požiǌris pateiktas 1 paveiksle. Tualetai

0,00

Vanduo

0,03 0,03 0,03

Ʋvairǌs garsai

0,13

0,07 0,10 0,10

Neigiami pasakǐ herojai 0,07

Mirtis

0,10 0,20

Svetimi žmonơs

0,13

Tamsa

0,13 0,10

Bausmơs

0,00

0,20 0,13

Vabzdžiai, žvơrys 0,05

0,10 Tơvai

0,15 Pedagogai

1 pav. Objektai, keliantys vaikams baimĊ

0,20

0,20 0,20

0,25

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Tyrimo rezultatai leidžia pastebơti, kad tơvai ir pedagogai Ƴvardijo tuos paþius vaikǐ baimơs objektus, taþiau skiriasi jǐ populiarumo indeksas. Anot tơvǐ, daugumai vaikǐ bǌdinga vabzdžiǐ ir bausmiǐ baimơ, taþiau pedagogai išskyrơ tamsos ir svetimǐ žmoniǐ baimes. Tokie rezultatai sutampa su V. Klimaviþiaus ir kt. (2007) baimiǐ objektǐ klasifikacija pagal amžiaus tarpsnius. Anot jǐ, ikimokyklinio amžiaus vaikai bijo Ƴsivaizduojamǐ bǌtybiǐ (vaiduokliǐ, raganǐ, pabaisǐ), griaustinio, žaibo, plơšriǐ, nepažƳstamǐ gyvǌnǐ, tamsos, miegoti vieni ir atsiskirti nuo tơvǐ, pikta linkinþiǐ žmoniǐ, medicininiǐ manipuliacijǐ. Tokie atsakymai buvo pateikti ir tơvǐ, ir pedagogǐ, bet išsiskyrơ baimơs objektǐ Ƴvardijimo dažnis. Galima daryti prielaidą, kad tam Ƴtakos gali turơti aplinkos veiksniai – tơvai ir pedagogai bendrauja su vaiku skirtingoje aplinkoje, skiriasi jǐ bendra veikla (pvz., tơvai migdo vaiką naktƳ ir žino, kad jis bijo miegoti vienas kambaryje, pedagogai to gali nežinoti). Atpažinti vaikus, kamuojamus baimiǐ, nerimo, gali bǌti sudơtinga. Dažnai jiems bǌdingi somatiniai sutrikimai (pvz., galvos ar pilvo skausmai). Tokios emocinơs reakcijos kaip verksmas, irzlumas, pyktis ir t. t. gali bǌti vertinamos ne tik kaip vaikǐ baimiǐ išraiška, bet ir kaip prieštaraujantis elgesys ar nepaklusnumas. Todơl jos gali bǌti ir nesiejamos su baimơs jausmu. Tơvǐ ir pedagogǐ nuomonơ apie vaikǐ baimơs apraiškas jǐ elgesyje išreikšta populiarumo indeksu ir pateikta 2 paveiksle.

Nebendrauja

0,03

0,07

Nerimauja

0,10

Prašo pagalbos

0,10

0,17

0,13 0,13

Slepiasi

0,17 0,20

Nenori likti vienas

0,27 0,30 0,30

Verkia 0,00

0,05

0,10

0,15 Tơvai

0,20

0,25

0,30

0,35

Pedagogai

2 pav. Baimơs apraiškos vaiko elgesyje tơvǐ ir pedagogǐ vertinimu Analizuojant rezultatus galima pastebơti, kad baimơs apraiškos vaiko elgesyje vertinamos panašiai. Taþiau pažymơtina, kad tơvai dažniau nurodơ tiesiogines baimơs jausmo išraiškos formas, o pedagogai – netiesiogines, kurios gali bǌti sunkiau atpažƳstamos. Taip pat tơvǐ vertinimas atspindi, kad tokios apraiškos kaip verksmas, nenoras likti vienam gali bǌti 8

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

suprantamos kaip daugiareikšmơs, sietinos ne su baimơs objektu, o su nerimu dơl atsiskyrimo nuo tơvǐ. V. Klimaviþiaus ir kt. (2007) teigimu, vaikǐ nerimo (taip pat baimiǐ) Ƴveikimas yra daugiakompleksis, vienas iš bǌtinǐ komponentǐ bǌtinybơ vaikui ir tơvams suvokti baimĊ sukelianþius objektus, nustatyti priežastinius ryšius (kokiomis sąlygos, kokios priežastys sukelia vaiko baimơs jausmą). Taip pat svarbi tơvǐ ir pedagogǐ reakcija ir elgesys vaikui išgyvenant baimĊ. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kokius baimiǐ Ƴveikimo bǌdus taiko tiriamieji. Gauti rezultatai suskirstyti Ƴ 3 subkategorijas ir pateikti 1 lentelơje. 1 lentelơ. Baimiǐ Ƴveikimo metodai Baimiǐ Ƴveikimo metodai Individualus, nukreiptas Ƴ vaiko asmenybĊ

Terapinis

Komandinis

Patvirtinamieji teiginiai Pokalbis su vaiku Vaiko apkabinimas, priglaudimas Džiaugsmo minuþiǐ vaikui organizavimas Vaiko sudominimas nauju žaislu, žaidimu Gilus vaiko pažinimas Grožiniǐ kǌrinơliǐ, pasakǐ skaitymas Muzikos ir dailơs terapija Terapiniǐ pasakǐ skaitymas Baimơs objekto apžiǌrơjimas ir aptarimas kartu su vaiku Pokalbis su tơvais Psichologo konsultacijos Dalyvavimas prevencinơse programose (pvz., „Zipio draugai“)

Rezultatǐ analizơ leidžia pastebơti, kad vyrauja trys pagrindiniai baimiǐ Ƴveikimo metodai: individualus, nukreiptas Ƴ vaiko asmenybĊ, terapinis ir komandinis. Individualus, nukreiptas Ƴ vaiko asmenybĊ metodas atspindi tơvǐ ir pedagogǐ veiklą, kuriai bǌdinga tiesioginơ sąveika su vaiku, siekiant nukreipti vaiką nuo baimơs objekto ar paveikti ją sukelianþias priežastis. Terapinis metodas apima ilgiau trunkanþios veiklos rǌšis, kuriǐ taikymas reikalauja tikslios struktǌros, instruktavimo veiksmǐ, geresnio vaiko emocinơs bǌklơs pažinimo, tikslinio pasirengimo. Komandinis metodas apima bendradarbiavimą tarp tơvǐ, pedagogǐ ir kitǐ specialistǐ. Analizuojant šiǐ metodǐ pritaikomumo vertinimą, pažymơtina, kad tơvai prioritetiniu laiko individualǐ, Ƴ vaiko asmenybĊ orientuotą metodą, kitǐ metodǐ pritaikomumas akcentuotas mažiau. Tơvai yra tiesioginiai vaiko baimơs apraiškǐ stebơtojai, todơl jiems svarbus vaiko psichologinio saugumo užtikrinimas. Pedagogai teikơ prioritetą individualiam, Ƴ vaiko asmenybĊ orientuotam metodui, bet kaip reikšmingus pažymơjo ir kitus. Tokie rezultatai gali bǌti siejami su pedagogǐ turimu išsilavinimu, pedagogo rengimui aktualiais dokumentais, kuriais reglamentuojama šiǐ žiniǐ ir gebơjimǐ svarba pedagogui. Pavyzdžiui, Mokytojǐ kompetencijos apraše (2007) nurodoma bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencija, kuriai bǌdingi gebơjimai „...bendradarbiauti su kolegomis, <...> kitais specialistais...“, taigi pedagogai turi profesiniǐ žiniǐ ir Ƴgǌdžiǐ taikyti tokius baimiǐ Ƴveikimo metodus.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Išvados 1. Tơvai ir pedagogai panašiai vertina baimiǐ paplitimą tarp ikimokyklinio amžiaus vaikǐ. Didžioji jǐ dalis nurodơ, kad šis jausmas bǌdingas daugumai tokio amžiaus vaikǐ, tik skiriasi baimơs objektai, stiprumas. 2. Apibendrinus tơvǐ ir pedagogǐ atsakymus paaiškơjo, jog objektǐ ir reiškiniǐ, ikimokyklinio amžiaus vaikams kelianþiǐ baimĊ, vertinimas skiriasi: tơvai mano, kad baimĊ kelia bausmơ, tamsa, o pedagogai – kad vaikai bijo svetimǐ, nepažƳstamǐ žmoniǐ. 3. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškơjo, jog tơvǐ ir pedagogǐ nuomonơ apie baimiǐ apraiškas elgesyje sutapo – ir vieni, ir kiti teigơ, kad išsigandĊ vaikai dažniausiai verkia. 4. Tyrimas atskleidơ, kad tơvai ir pedagogai taiko panašius baimơs Ƴveikimo bǌdus: apkabina, padrąsina, žaidžia, dainuoja, kalbasi ir t. t. Taþiau tơvǐ taikomi baimiǐ Ƴveikimo bǌdai labiau orientuoti Ƴ individualią pagalbą vaikui, o pedagogai labiau akcentavo terapinƳ ir komandinƳ baimiǐ Ƴveikimo metodus, kuriuos taikant bendradarbiauja Ƴvairǌs specialistai.

Literatǌros sąrašas Bitinas B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Vilnius: Kronta. Berns R. (2009). Vaiko socializacija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Diomšina B. (2009). Vaikǐ ir paaugliǐ nerimo sutrikimai. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 4. Gudonis V., Bukšnytơ L., Chazovienơ J., Bartaševiþienơ Z., Jankeviþienơ D. (2007). Vaikǐ baimơs jǐ paþiǐ ir jǐ tơvǐ vertinimu. Ugdymo psichologija: mokslo darbai. Nr.18. P. 7-15. ISSN 1392-639X. 5. Klimaviþius D., Adomaitienơ V., Leskauskas D. (2007). Vaikǐ ir paaugliǐ nerimo sutrikimai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. T. XI. Nr. 11. [Žiǌrơta 2014-01-28]. Prieiga per internetą http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2007~ISSN_1392-3218.V_11.N_11.PG_787790/DS.002.0.01.ARTIC 6. Lesinskienơ S., Karalienơ V. (2008). Emocinơs raidos Ƴtaka tolimesniam vaiko asmenybơs vystymuisi. Vilnius: Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. 7. Molicka M. (2010). Pasakǐ terapija. Vilnius: Vaga. 8. Nasvytienơ D. (2005). Vaiko elgesio ir emocinơs problemos: kontekstas, psichologinis Ƴvertinimas ir pagalba. Metodinis leidinys aukštajai mokyklai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 9. Pileckaitơ-Markovienơ M. (2004). Vystymosi psichologija: vaikystơ. Monografija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 10. Reid L. (2010). Vaikǐ nerimas. Baltos lankos. 11. Žukauskienơ R. (2012). Raidos psichologija. Integruotas požiǌris. Vilnius: Margi raštai. 1. 2. 3.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Summary PARENTS’ AND PEDAGOGUES’ ATTITUDES TOWARDS PRESCHOOL CHILDREN’S FEARS Tatjana Bakanovienơ, Virginija Dapkeviþienơ, Skaistơ Kovienơ Šiauliai University Fear is quite a serious problem. It appears in early age and influences a child’s development. Children’s fears are a frequent problem in pre-school age because this is a stage of specific thinking when the needs for cognition and safety are quite strong and there is almost no life experience. Preschool children almost always have some fears which are often irrational, based not on fearsome events but rather fantasies. The article deals with parents’ and pedagogues’ attitudes towards pre-school aged children’s fears. The majority indicated that this feeling was characteristic to many children of such age. However, the objects of fear and the intensity of fear differ. The evaluation of objects and phenomena causing fear to preschool children differ: parents think that fear is caused by punishment or darkness, whereas pedagogues think that children are afraid of unfamiliar people. In addition, the article presents and analyses experiences of how to cope with fear. Key words: preschool, fear, coping with fear.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

RIŠLIOJO PASAKOJIMO ANALIZƠ: KALBINIǏ KOMPETENCIJǏ VERTINIMAS IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE Ingrida Balþiǌnienơ Vytauto Didžiojo universitetas

Anotacija Straipsnyje pristatoma rišliojo pasakojimo analizơs metodika, sukurta ikimokyklinio amžiaus vaikǐ monologinơs (rišliosios) kalbos tyrimams. Apžvelgiami lauko tyrimo rezultatai, atskleidžiantys esmines rišliojo pasakojimo kalbos charakteristikas: pasakojimo produktyvumą, leksikos ƳvairovĊ ir sintaksơs sudơtingumą. Gauti rezultatai leidžia palyginti tarpusavyje individualius rezultatus, daryti apibendrintas išvadas ir Ƴžvelgti bendrąsias rišliojo pasakojimo raidos tendencijas. Raktiniai žodžiai: rišliojo pasakojimo analizơ, ikimokyklinis amžius.

Ʋvadas Vaikǐ kalbos raida ir kokybơ – visuomenei aktualus klausimas, Ƴ kurƳ stengiasi atsakyti lingvistai, pedagogai, psichologai. Vis dažniau prabylama apie tai, kad vaikǐ kalba per pastarąjƳ dešimtmetƳ pastebimai skurdơja, lơtơja jos Ƴsisavinimas, sunkiau Ƴgyjama kalbiniǐ ir komunikaciniǐ Ƴgǌdžiǐ. Veiksniǐ, galinþiǐ lemti kalbos raidą, gausa ir Ƴvairialypiškumas skatina ieškoti naujǐ tyrimo bǌdǐ, derinti lingvistinius, sociolingvistinius, psicholingvistinius mokslinio tyrimo metodus. Lietuviǐ vaikǐ kalba susidomơta dar tarpukario laikotarpiu – pradơta stebơti ir užrašinơti spontaninơ vaikǐ kalba, taþiau netrukus ši veikla nutrǌko. Vơliau, kuriantis ir plơtojantis lietuviǐ logopedijos mokyklai, itin daug dơmesio skirta pedagoginiams vaikǐ kalbos raidos aspektams, kalbos sutrikimǐ diagnostikai ir korekcijai, kalbiniam vaiko pasirengimui mokyklai (Glebuvienơ, 1977; Federaviþienơ, 1978; Giedrienơ, 1986; Garšvienơ, Ivoškuvienơ, 1993; Ivoškuvienơ ir kt., 1997; Mazolevskienơ, 2000, 2003; Grigaitơ, 2004; ir kt.). Pastaraisiais dešimtmeþiais lietuviǐ vaikǐ kalbai tirti dažnai buvo pasitelkiama natǌraliojo ilgalaikio stebơjimo metodika (Savickienơ, 1999, 2003; Wójcik, 2000; Balþiǌnienơ, 2009; Kamandulytơ, 2010). Vis dažniau atliekami eksperimentiniai ir pusiau eksperimentiniai tyrimai (jiems priklauso dauguma kalbiniǐ testǐ), išplơstas tiriamǐ vaikǐ amžiaus diapazonas (Savickienơ ir kt., 2009; Dabašinskienơ, 2010; Ruzaitơ, Dabašinskienơ, 2010; Kamandulytơ-Merfeldienơ ir kt., 2010; Balþiǌnienơ, 2013).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Nagrinơjant Lietuvos ir užsienio šaliǐ psicholingvistikos mokslinĊ ir metodinĊ literatǌrą, matyti, kad šiuo metu Lietuvoje ypaþ trǌksta moderniǐ kalbos tyrimo (ir galimǐ kalbos patologijos diagnostikos) priemoniǐ, kurios leistǐ patikrinti kalbą ypaþ greitai ir paprastai, nesukeliant tiriamam vaikui Ƴtampos ir nemaloniǐ emocijǐ. Labiausiai trǌksta priemoniǐ, kuriomis tikrinamas vaikas nežinotǐ ir nesijaustǐ esąs tiriamas; tai itin svarbu analizuojant probleminius kalbos raidos atvejus, nes juos dažnai lydi ir kitokie – emocijǐ, elgesio, dơmesio sutelkimo ir kt. – sutrikimai (Kornev, 2006). Atsižvelgiant Ƴ šią problemą, prieš kelerius metus Vytauto Didžiojo universitete pradơtas moderniǐ žaismingǐ kalbos tyrimo priemoniǐ kǌrimas arba pritaikymas lietuviǐ kalbai. Išsikeltas tikslas sujungti du pasaulyje dažniausiai taikomus vaikǐ kalbos tyrimo metodus: a) sakytinơs kalbos tekstyno kǌrimo ir analizơs metodą (Kamandulytơ, Savickienơ 2008), kuris prieš kelerius metus VDU mokslininkǐ (klasterio nariǐ) buvo pritaikytas lietuviǐ kalbai ir iki šiol tobulinamas bei plơtojamas; b) eksperimentinƳ rišliojo pasakojimo analizơs metodą, kuris iki tol lietuviǐ vaikǐ kalbos psicholingvistiniuose tyrimuose taikytas itin retai. Pagrindinis šiǐ metodǐ sintezơs pranašumas, palyginti su kitais kalbos tyrimo metodais, yra tai, kad tiriamasis nesijauþia esąs tikrinamas. Užduotis pateikiama žaidimo pavidalu (prašoma papasakoti, kas yra nupiešta pateiktuose paveikslơliuose), taigi, nepriklausomai nuo kalbos kokybơs, vaikas geba bent ką nors papasakoti (t. y. jauþiasi ƳvykdĊs užduotƳ), todơl nepatiria nusivylimo ar neigiamǐ emocijǐ. Labai svarbu ir tai, kad gauti kalbos duomenys apdorojami palyginti greitai, automatiniu ir pusiau automatiniu bǌdu. Naudojant kompiuterio programą CHILDES (Child Language Data Exchange System (MacWhinney, 2000), www.childes.psy.cmu.edu), rišliojo pasakojimo garso Ƴrašas transkribuojamas, transkripcija morfologiškai anotuojama ir atliekama automatinơ kalbinơ analizơ. Taip sukaupti duomenys yra paruošti visapusei kalbinei analizei (leksinei, morfologinei, iš dalies – sintaksinei ir pragmatinei), juos galima pildyti, išplơsti naujais duomenimis, paruošti (papildomai anotuoti) specialiems tyrimams, palyginti su kitǐ kalbǐ analogiškais duomenimis. Rišliojo pasakojimo analizơs metodas sơkmingai taikomas daugelio užsienio šaliǐ kalbos raidos tyrơjǐ: pvz., juo naudojamasi atliekant lyginamuosius kalbǐ tyrimus (Berman, Slobin, 1994), tiriant dvikalbiǐ vaikǐ kalbos ypatybes (Gülzov, Gagarina, 2007), kalbinƳ pasirengimą mokyklai (Hudson, Shapiro, 1991).

Tyrimo metodai ir organizavimas Mokslinis tyrimas buvo atliekamas penkiais etapais, toliau jie trumpai aptariami. Rišliojo pasakojimo lietuviǐ kalba analizơs metodikos kǌrimas arba pritaikymas. Bendradarbiaujant su Europos ir kitǐ šaliǐ mokslininkais, turinþiais ilgametĊ kalbos raidos tyrimǐ patirtƳ, buvo sukurta tyrimo priemonơ – siužetiniǐ paveikslơliǐ seka1. Ją sudaro šeši spalvoti 10 x 10 cm dydžio paveikslơliai, kuriuose trimis siužetinơmis linijomis vaizduojamas paukšþiǐ šeimos nuotykis (žr. 1 pav.). 1

Šiame tyrimo etape glaudžiai bendradarbiauta su tarptautinio moksliniǐ tyrimǐ projekto COST IS0804 (www.bisli.org) 2-osios darbo grupơs Narrative and Discourse nariais, konsultuotasi dơl siužeto struktǌros, Ƴvykiǐ išdơstymo, veikơjǐ ir siužetiniǐ linijǐ skaiþiaus, bendro paveikslơliǐ dizaino. Gautas rašytinis siužetiniǐ paveikslơliǐ sekos Cat Story autorơs Majos Hickmann leidimas modifikuoti ir naudoti šiuos paveikslơlius lietuviǐ kalbos tyrimams. Galutinis paveikslơliǐ variantas nupieštas lietuviǐ dailininkơs Loretos Valantiejienơs.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

1 pav. Rišliojo pasakojimo lietuviǐ kalba analizei naudojama siužetiniǐ paveikslơliǐ seka (pagal Hickmann, 2003, ir Gagarina ir kt., 2012)

Atliekant tyrimą šie paveikslơliai išdơliojami viena eile, tiriamojo prašoma atidžiai Ƴ juos pažiǌrơti ir sukurti pasakojimą (arba, priklausomai nuo tiriamojo amžiaus, kalbiniǐ gebơjimǐ ir individualiǐ ypatybiǐ, prašoma pasekti pasaką, papasakoti, kas vyksta šiuose paveikslơliuose, ir pan.). Tiriamǐjǐ imties sudarymas. Taikant didelơs imties tyrimo metodą, sudaryta informantǐ imtis (240 asmenǐ), subalansuota socialiniǐ charakteristikǐ atžvilgiu ir suskirstyta Ƴ 12 amžiaus grupiǐ (po 20 asmenǐ): 1) 4–5 m.; 2) 5–6 m.; 3) 7–9 m.; 4) 10–12 m.; 5) 13–15 m.; 6) 16–19 m.; 7) 20–29 m.; 8) 30–39 m.; 9) 40–49 m.; 10) 50–59 m.; 11) 60–69 m.; 12) daugiau kaip 69 m. asmenys2. Empiriniai duomenys rinkti taikant minơtąjƳ pasakojimo pagal paveikslơliǐ seką metodą. Atsižvelgiant Ƴ mokslinơje ir metodinơje literatǌroje pateikiamą bei konsultacijose gautą informaciją ir rekomendacijas, kiekvieno tiriamojo duomenys rinkti individualiai, atliekant užduotƳ ramioje aplinkoje, neribojant užduoties atlikimo laiko. Kiekvienas pasakojimas Ƴrašytas diktofonu, kad bǌtǐ užtikrinama maksimali pasakojimǐ transkripcijǐ kokybơ ir vơliau bǌtǐ galima analizuoti ne tik kalbines, bet ir prozodines ypatybes – intonaciją, pauziǐ dažnumą ir trukmĊ, loginius kirþius ir kt. Norint gauti papildomos informacijos, reikalingos galimam kalbinơs aplinkos ar socialiniǐ charakteristikǐ poveikiui rišliojo pasakojimo ypatybơms Ƴvertinti, buvo pildomi tyrimo protokolai, juose žymimas tikslus informanto amžius, šeiminơ padơtis, kalbinơs aplinkos ypatybơs (dvikalbystơs ar daugiakalbystơs, tarmơs atvejai) ir veiksniai (pvz., tam tikros ligos, traumos), galintys turơti Ƴtakos rišliojo pasakojimo kokybei. Taip sukaupti 288 rišliojo pasakojimo Ƴrašai, vơliau iš jǐ atrinkta 240 tipiškiausiǐ atvejǐ tolesnio duomenǐ apdorojimo ir analizơs etapams. 2

Šiame straipsnyje pristatomi tik ikimokyklinio amžiaus vaikǐ (t. y. dviejǐ pirmǐjǐ grupiǐ) rišliojo pasakojimo rezultatai, o kitos grupơs laikomos kontrolinơmis ir pasitelkiamos norint vaizdžiau ir objektyviau atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasakojimo rodiklius.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Surinkti duomenys apdoroti taikant sakytinơs kalbos tekstyno kǌrimo ir analizơs metodą. Atrinktieji 240 Ƴrašǐ transkribuoti (surinkti kompiuteriu) ir morfologiškai anotuoti (kiekvieną žodƳ pažymint specialiomis žymomis, kurias vơliau programa galơtǐ automatiškai atpažinti, žr. 2 pav.).

2 pav. CHILDES programa transkribuoto ir morfologiškai anotuoto rišliojo pasakojimo fragmentas

Automatinơ surinktǐ kalbos duomenǐ analizơ. Naudojantis CHILDES programa, atlikta automatinơ rišliojo pasakojimo kalbos (pasakojimo produktyvumo, leksinơs Ƴvairovơs ir sintaksơs sudơtingumo) analizơ, papildomai tirtos esminơs struktǌros ypatybơs: bendroji pasakojimo struktǌra, pagrindinơs minties atskleidimas, pateikiamos informacijos kiekis, teksto junglumas.

Tyrimo rezultatai Gauti rezultatai atskleidơ individualias rišliojo pasakojimo ypatybes, leido nustatyti ir palyginti skirtingǐ amžiaus grupiǐ rišliojo pasakojimo ypatumus. Remiantis tyrimo rezultatais, išryškintos bendrosios lietuviǐ rišliojo pasakojimo tendencijos ir jǐ kaita, priklausomai nuo individo amžiaus. Toliau šie rezultatai aptariami išsamiau, susitelkiant Ƴ tiksliniǐ – ikimokyklinio amžiaus vaikǐ – grupiǐ rišliojo pasakojimo kalbos ypatumus.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Rišliojo pasakojimo produktyvumas tirtas vertinant tris esmines charakteristikas: a) pasakojimo apimtƳ žodžiais ir b) pasakojimo apimtƳ sakiniais; c) vidutinio komunikacijos vieneto ilgio indeksą (žr. 1 lentelĊ). 1 lentelơ. Rišliojo pasakojimo produktyvumo vidutiniai Ƴverþiai Tiriamǐjǐ amžius

Žodžiǐ skaiþius pasakojime

Sakiniǐ skaiþius pasakojime

Sakinio ilgis žodžiais

4–5

37,2

8,6

4,362

5–6

40,3

9,2

4,520

7–9

47,3

8,8

5,431

10–12

49,0

8,0

6,125

13–15

60,0

8,1

7,952

16–19

67,0

10,6

6,717

20–29

90,0

12,3

7,641

30–39

81,8

11,9

7,200

40–49

131,9

16,9

8,438

50–59

112,0

16,6

6,551

60–69

94,0

13,0

7,231

Daugiau kaip 69

113,0

20,0

6,800

Lyginant tirtąsias amžiaus grupes, išryškơja pasakojimo produktyvumo augimas pagal visas tris vertintas charakteristikas. Kaip ir buvo galima tikơtis, jaunesnio amžiaus ar menkesnơs kalbinơs kompetencijos tiriamieji pasakoja trumpesnius, mažesniais produktyvumo rodikliais pasižyminþius pasakojimus, o artơjant prie normaliai išsivysþiusios tipiškos kalbos atvejǐ pasakojimo produktyvumo Ƴverþiai didơja. Ikimokyklinio amžiaus vaiko pasakojimą vidutiniškai sudaro 39 žodžiai (neskaiþiuojant pasitaisymǐ, nutrǌkusiǐ žodžiǐ ir pauziǐ užpildymo garsais, pvz., mmm, aaa), iš jǐ suformuojami vidutiniškai 9 sakiniai, vadinasi, vieną sakinƳ sudaro vidutiniškai 4 žodžiai. Tipiškas ikimokyklinio amžiaus vaiko pasakojimas atrodytǐ taip (žr. 1 ir 2 pvz.): (1) Mmm (.) katinas ziǌli [: žiǌri] ant mezio [: medžio], kad pauksiukai [: paukšþiukai]. O tada (.) mamytơ atskrido pauksiukǐ [: paukšþiukǐ]. O po to sa-- (.) ziuli [: žiǌri], kad katơ lipa ant mezio [: medžio]. O toliau (.) katytơ kat-- suo [: šuo] Ƴkando katytei Ƴ uodegą. O toliau (.) mmm (.) pagavo ir bơgo toliau katơ. (Informanto amžius – 4 m. 2 mơn.)

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

(2) Paukšþiukai tupơjo (.) lizde. Atsk-- ats-- išskrido mama jiem(s) maisto parnešti. Parnešơ. Ir ateina katinas išalkĊs. Tai (.) katinas lipo Ƴ medƳ. O ir šuo (.) tada ateina. Šuo ateina (.) ir (.) katei drasko uodegą. Ir po to (.) katinas nulipo. Ir šuo puolơ jƳ vytis. (Informanto amžius – 5 m. 9 mơn.)3 Rišliojo pasakojimo leksinơ Ƴvairovơ tirta vertinant a) daiktavardinĊ, b) veiksmažodinĊ ir c) bǌdvardinĊ ir bǌdvardiniǐ prieveiksmiǐ leksiniǐ ir gramatiniǐ formǐ ƳvairovĊ (žr. 2 lentelĊ). Remiantis užsienio mokslininkǐ praktika, manoma, kad bǌtent šiǐ kalbos daliǐ leksiniǐ ir gramatiniǐ formǐ Ƴvairovơs indeksas (santykis tarp visǐ pavartojimo atvejǐ ir skirtingǐ formǐ skaiþiaus) geriausiai atskleidžia bendrąją rišliojo pasakojimo leksinĊ ƳvairovĊ. 2 lentelơ. Rišliojo pasakojimo leksinơs Ƴvairovơs vidutiniai Ƴverþiai Tiriamǐjǐ amžius

Daiktavardžiǐ leksinơs Ƴvairovơs indeksas

Veiksmažodžiǐ leksinơs Ƴvairovơs indeksas

Vidutinis bǌdvardžiǐ skaiþius

4–5

0,766

0,853

0,8

5–6

0,774

0,870

0,5

7–9

0, 683

0,826

0,4

10–12

0,716

0,826

1,6

13–15

0,767

0,873

16–19

0,809

0,861

20–29

0,731

0,928

30–39

0,790

0,922

40–49

0,789

0,896

50–59

0,797

0,898

60–69

0,563

0,837

Daugiau

0,637

0,846

kaip 69

Matyti, kad leksinơs Ƴvairovơs Ƴverþiai, šiek tiek kitaip nei produktyvumo rodikliai, lyginant amžiaus grupes išsidơsto paraboline kreive: pvz., 4–5 metǐ amžiaus grupơje veiksmažodžiǐ leksinơs Ƴvairovơs indeksas lygus 0,853, 5–6 metǐ amžiaus grupơje – 0,870 ir t. t., o 20–29 metǐ tiriamǐjǐ pasakojimuose pasiekia 0,928 ƳvertƳ; vơliau veiksmažodžiǐ leksinơs Ƴvairovơs indeksas nuosekliai mažơja. Kaip ir tikơtasi, tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą, kad jaunesnio amžiaus vaikǐ leksika išplơtota mažiau nei vyresniǐjǐ, taþiau svarbu pabrơžti, jog tyrimas leido nustatyti ir 3

Ženklu (.) žymima pauzơ. Pavyzdžiuose palikta autentiška tartis; greta netaisyklingai ištarto žodžio skliausteliuose pateikiamas norminis atitikmuo.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

kiekybiniais rodikliais pagrƳsti tiriamǐjǐ amžiaus grupiǐ skirtumus. Ypaþ aiškiai tai atsiskleidơ vertinant bǌdvardžiǐ ir prieveiksmiǐ leksinĊ ƳvairovĊ. Kadangi tiek bǌdvardžiai, tiek bǌdvardiniai prieveiksmiai yra viena iš sudơtingiausiǐ ir vơliausiai Ƴsisavinamǐ kalbos daliǐ, jie (kitaip nei daiktavardžiai ir veiksmažodžiai) turơtǐ bǌti tiriami vertinant ne leksinơs Ƴvairovơs indeksą, o bendrąjƳ pavartojimo atvejǐ pasakojime skaiþiǐ. Matyti, kad jauniausiǐ tiriamǐjǐ grupơse (4–9 metǐ) bǌdvardžiai vartojami itin retai – vidutiniškai nuo 0,4 iki 0,8 bǌdvardžio viename pasakojime. 10–12 metǐ amžiaus grupơje peržengiama vidutiniškai vieno bǌdvardžio pasakojime riba ir toliau vidutinis bǌdvardžiǐ rišliajame pasakojime skaiþius nuosekliai didơja iki 9 (20–29 metǐ amžiaus grupơje). Atsižvelgiant Ƴ bǌdvardžiǐ vartojimo sudơtingumą ir retą vartoseną, rišliajame pasakojime pavartotǐ bǌdvardžiǐ skaiþiǐ galima bǌtǐ laikyti vienu iš diagnostiniǐ kriterijǐ vertinant ne tik rišliojo pasakojimo, bet ir bendrąją kalbos raidą. Kita vertus, bǌdvardžiǐ vartojimas ypaþ ankstyvo amžiaus vaikǐ rišliajame pasakojime galơtǐ bǌti laikomas kalbos raidos akceleracijos požymiu. Rišliojo pasakojimo sintaksơs sudơtingumas tirtas nustatant sakinio sudơtingumo indeksą – t. y. sakinio ir jame pavartotǐ dơmenǐ skaiþiaus santykƳ. 3 lentelơ. Rišliojo pasakojimo sintaksơs sudơtingumo vidutiniai Ƴverþiai Tiriamǐjǐ amžius

Sintaksơs sudơtingumo indeksas

4–5

1,109

5–6

1,067

7–9

1,130

10–12

1,173

13–15

1,197

16–19

1,234

20–29

1,164

30–39

1,166

40–49

1,264

50–59

1,158

60–69

1,071

Daugiau 69

kaip

1,142

Suprantama, kad ankstyvajame kalbos raidos etape dauguma (arba visi) sakiniai yra vientisiniai (žr. 3 lentelĊ), pavyzdžiui (žr. 3 pvz.): (3) Buvo (.) šilta diena. Švietơ saulytơ. Aaa (.) atơ-- (.) atsikơlơ paukšteliai ss-- su savo mamyte. Mamytơ nebeturơjo su savo vaikeliais maisto. Vaikuþiai norơjo maisto. Ta (.) mamytơ išskrido. Atơjo katinas, apsilaižơ. Ir (.) aaa (.) paskui užlipo ant medžio. Atơjo šuniukas. Tada 18

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

katytơ ant šakos užsilipơ [: užsilipo]. Šuniukas (.) išlindo (.) ir tai katytei Ƴ uodegą (.) capt su savo (.) dantim(is). Paskui t(a)s katinas nušoko. Ir (.) tada (.) atskrido (.) mamytơ. Ir (.) ir vaikus pamaitino. (Informanto amžius – 5 m. 2 mơn.) Vơliau, vaikui augant ir Ƴgyjant daugiau kalbinơs kompetencijos, vientisiniai sakiniai išpleþiami sudarant sudơtinius prijungiamuosius (4 pvz.) ar bejungtukius (5 pvz.) prijungiamojo tipo sakinius, pvz.: (4) Tơtis nuskrido. Vaikeliams valgyt(i) atnešt(i). Kai (.) atnešơ, (.) tai (.) tada katinas susimąstơ. (Informantơs amžius – 4 m. 8 mơn.) (5) Vieną kartą iš(s)krido mama paukštienơ, šako [: sako]: (.) neišeikit(e), vaikeliai, nieko neƳleiskit(e) Ƴ savo lizdelƳ. (Informantơs amžius – 4 m. 4 mơn.) Taigi sakinio sandara palaipsniui sudơtingơja. Matyti, kad jau pirmojoje amžiaus grupơje (4–5 metǐ) vidutinis rišliojo pasakojimo komunikacijos vieneto sudơtingumo indeksas viršija 1,000, t. y. rišliajame pasakojime yra bent vienas sudơtinis sakinys. Toliau, kitose amžiaus grupơse, šis Ƴvertis nuosekliai didơja.

Išvados ir apibendrinimas Atliktas tyrimas atskleidơ, kad rišliojo pasakojimo Ƴsisavinimas ir plơtojimas trunka net kelis dešimtmeþius. Tiek produktyvumo, tiek leksinơs Ƴvairovơs, tiek sintaksơs sudơtingumo požiǌriu matyti visǐ charakteristikǐ Ƴverþiǐ didơjimas, didžiausią skaitinĊ išraišką pasiekiantis dažniausiai 20–29 metǐ amžiaus grupơje. Vadinasi, nors jau ketveriǐ metǐ vaikai geba kurti nedidelơs apimties pasakojimus, šis gebơjimas visiškai Ƴsisavinamas tik sulaukus dvidešimties ir neabejotinai yra susijĊs su formaliojo ugdymo poveikiu, gyvenimiška patirtimi ir tam tikrǐ kognityviniǐ funkcijǐ (logikos, planavimo, dơmesio sutelkimo) raida. Apibendrinant ikimokykliniam amžiui bǌdingas rišliojo pasakojimo ypatybes, reikơtǐ pabrơžti individualiǐ rodikliǐ nuokrypio nuo nustatyto vidurkio gausą. Tai gali bǌti susijĊ su individualiais kalbinơs ir kognityvinơs raidos skirtumais, vaiko patirtimi klausytis pasakǐ ir jas sekti, šeimos tradicijomis ir nuostatomis skaityti ar sekti vaikui pasakas ir Ƴtraukti jas Ƴ kasdienĊ komunikaciją4. Štai vidutinis ikimokyklinio amžiaus vaikǐ sakinio ilgis yra ~4 žodžiai, taþiau individualus šio Ƴverþio indeksas svyruoja nuo 1,923 iki 6,500, vadinasi, esama pasakojimǐ, kuriǐ sakinius sudaro tik ~2 žodžiai (išskirtinai mažas rodiklis), ir priešingai – tokiǐ, kuriǐ sakinius sudaro ~6 žodžiai (išskirtinai didelis rodiklis). Vis dơlto, nepaisant šiǐ netipiškǐ atvejǐ, galima teigti, kad daugumos vaikǐ rišliojo pasakojimo sakinio ilgis nedaug nutolĊs nuo vidurkio (4,4), 4

Kaip nurodơ tiriamieji vaikai, namuose jiems tơvai, vyresni broliai ir seserys dažnai skaito vaikiškas knygas (apie ožiuką, meškiuką, princesĊ, ColiukĊ, RaudonkepuraitĊ, BembƳ, Batuotą katiną, HarƳ PoterƳ), darželyje auklơtojos kartais skaito knygas prieš pietǐ miegą. Kai kurie vaikai teigơ patys skaitantys knygas, taþiau tokius atsakymus reikơtǐ vertinti atsargiai (kai kurie tokƳ atsakymą pateikĊ vaikai teigơ nepažƳstantys raidžiǐ, be to, kalbantis su kai kuriais vaikais paaiškơjo, kad knyga laikoma perskaityta tada, kai peržiǌrimi visi jos paveiksliukai). Dalis vaikǐ minơjo mơgstantys ne tik knygas, bet ir vaikams skirtus žurnalus „Barbơ“, „Donaldas“, „Flintas“ ir kt.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

taigi šƳ skaiþiǐ bǌtǐ galima laikyti atskaitos tašku vertinant ikimokyklinio amžiaus vaikǐ rišliojo pasakojimo vidutinƳ sakinio ilgƳ. Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ rišliuosius pasakojimus pagal šešiǐ siužetiniǐ paveikslơliǐ seką sudaro ~39 žodžiai (neskaiþiuojant pasitaisymǐ ir nutrǌkusiǐ žodžiǐ), iš jǐ sudaromi ~9 sakiniai. Leksinơs Ƴvairovơs tyrimas rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasakojimuose vartojama ~12 daiktavardžiǐ (~9 skirtingos formos), ~12 veiksmažodžiǐ (~10 skirtingǐ formǐ). Reikia paminơti, kad tiek išskirtinai didelis, tiek išskirtinai mažas daiktavardžiǐ leksinơs Ƴvairovơs indeksas šioje amžiaus grupơje gali bǌti žemos pasakojimo kokybơs (skurdžios daiktavardinơs leksikos arba neišplơtoto pasakojimo siužeto) požymis. Veiksmažodžio leksinơs Ƴvairovơs indeksas – priešingai – net ir tais atvejais, kai yra išskirtinai mažas, nereiškia didelio veiksmažodinơs leksikos trǌkumo. Išskirtiniu priešmokyklinio amžiaus vaikǐ rišliojo pasakojimo požymiu galima laikyti retą bǌdvardžiǐ vartoseną: iš visǐ nagrinơtǐ 40 pasakojimǐ tik 8-iuose pavartota po 1–4 bǌdvardžius. Atsižvelgiant Ƴ tai, kad bǌdvardis apskritai yra viena iš sunkiausiai Ƴsisavinamǐ ir reþiausiai šnekoje vartojamǐ kalbos daliǐ, galima daryti prielaidą, kad net ir vieno bǌdvardžio pavartojimas priešmokyklinio amžiaus vaiko rišliajame pasakojime gali bǌti spartesnơs nei tipiškos kalbos raidos požymis. Nagrinơjant sakiniǐ sandarą matyti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasakojimuose vyrauja vientisiniai sakiniai, taþiau esama ir bent po vieną sudơtinƳ – dažniausiai prijungiamąjƳ papildinio arba bejungtukƳ – sakinƳ. Gauti rezultatai atskleidơ esmines rišliojo pasakojimo ypatybes, bǌdingas esant tipiškai lietuviǐ kalbos raidai. TĊsiant ir plơtojant tyrimą, planuojama analizuoti rišliojo pasakojimo ypatybes esant dvikalbystơs ar daugiakalbystơs ir kalbos patologijos (sutrikusios raidos, kalbos praradimo) atvejams ir remiantis jǐ išvadomis teikti rekomendacijas dơl netipinơs kalbos raidos diagnostikos.

Literatǌros sąrašas 1. Balþiǌnienơ I. (2009). Pokalbio struktǌros analizơ kalbos Ƴsisavinimo požiǌriu. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU. 2. Balþiǌnienơ I. (2013). Rišliojo pasakojimo analizơs metodas kalbos raidos tyrimui. Podoktorantǌros tyrimo „Rišliojo pasakojimo analizơs metodas kalbos raidos tyrimui“ mokslinơ ataskaita. Vilnius: LMT. 3. Dabašinskienơ I. (2010). The comprehension of derivational morphemes in early childhood: An experimental study for Lithuanian. Estonian Papers in Applied Linguistics. No. 6. P. 43–51. 4. Federaviþienơ E. (1978). Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ rišliosios kalbos ugdymas. Vilnius. 5. Gagarina N., Klopp D., Kunnari S., Tantele K., Välimaa T., Balþiǌnienơ I., Bohnacker U., Walters J. (2012). Multilingual assessment instrument for narrative analysis (MAIN). Berlin: ZAS. 6. Garšvienơ A., Ivoškuvienơ R. (1993). Logopedija. Kaunas: Šviesa. 7. Giedrienơ R. (1986). Pradinukǐ kalbơjimo sutrikimai. Kaunas: Šviesa. 8. Glebuvienơ V. (1977). Vaikǐ ankstyvosios garsinơs kalbos raida: metodinơ medžiaga. Vilnius: Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas. 9. Grigaitơ B. (2004). Lietuvos vaikǐ brandumas mokyklai: tyrimas ir problemos. Vilnius: VPU. 10. Gülzow I., Gagarina N. (2007). Noun phrases, pronouns and anaphoric reference in young children narratives. ZAS Papers in Linguistics. No. 48. P. 203–223. 20

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys 11. Hickmann M. (2003). Children’s discourse: Person, space and time across languages. Cambridge: Cambridge University Press. 12. Hudson J. A., Shapiro L. B. (1991). From knowing to telling: The development of children’s scripts, stories and personal narratives. A. McCabe, C. Peterson (Eds.). Developing narrative structure. (P. 89–136). Hillsdale NJ: Erlbaum. 13. Ivoškuvienơ R., Mamonienơ Z., Peþiulienơ O., Suveizdienơ V. (1997). Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ žymiai ir vidutiniškai neišsivysþiusios kalbos ugdymas. Šiauliai. 14. Kamandulytơ L. (2010). Lietuviǐ kalbos bǌdvardžio Ƴsisavinimas: leksinơs ir morfosintaksinơs ypatybơs. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU. 15. Kamandulytơ L., Savickienơ I. (2008). The corpus of spoken Lithuanian: Methodology and development. The Third Baltic Conference on Human Language Technologies: Proceedings. (P. 127– 135). Kaunas: VDU. 16. Kamandulytơ-Merfeldienơ L., Fürst B., Dressler W.U., Sauerland U. (2010). On the acquisition of adjective gradation in Lithuanian and German. Darbai ir dienos. Nr. 54. P. 267–276. 17. MacWhinney B. (2000). The Childes Project: Tools for Analyzing Talk: Transcription, Format and Programs. NY: Lawrence Erlbaum Associates. 18. Mazolevskienơ A. (2000). Dvikalbystơ Lietuvos šeimose. Pedagogika. Nr. 42. P. 52–55. 19. Mazolevskienơ A. (2003). Dvikalbiǐ vaikǐ lietuviǐ kalbos mokơjimo ypatumai. Mano vaikai. Priešmokyklinis vaiko ugdymas. Sud. O. Monkeviþienơ. (P. 76–96). Kaunas: Šviesa. 20. Relating Events in Narrative. A Crosslinguistic Developmental Study. (1994). R. A. Berman, D. I. Slobin (Eds.) Hillsdale, NJ: Erlbaum. 21. Ruzaitơ J., Dabašinskienơ I. (2010). Specific language impairment and diagnosis: adaptation of a diagnostic test for Lithuanian. Darbai ir dienos. Nr. 54. P. 277–300. 22. Savickienơ I. (1999). Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU. 23. Savickienơ I. (2003). The Acquisition of Lithuanian Noun Morphology. Wien: Verlag der Österreichischen Akademie der Wissenschaften. 24. Savickienơ I., Kempe V., Brooks P. (2009). Acquisition of gender agreement in Lithuanian: Exploring the effect of diminutive usage in an elicited production task. Journal of Child Language. Nr. 36. P. 477–494. 25. Wójcik P. (2000). The Acquisition of Lithuanian Verb Morphology: a Case Study. Kraków: Quartis. 26. Ʉɨɪɧɟɜ Ⱥ. ɇ. (2006). ɋɢɫɬɟɦɧɵɣ ɚɧɚɥɢɡ ɩɫɢɯɨɥɨɝɢɱɟɫɤɨɝɨ ɪɚɡɜɢɬɢɹ ɞɟɬɟɣ ɫ ɧɟɞɨɪɚɡɜɢɬɢɟɦ ɪɟɱɢ. Ⱥɜɬɨɪɟɮɟɪɚɬ ɞɢɫɫɟɪɬɚɰɢɢ ɧɚ ɫɨɢɫɤɚɧɢɟ ɭɱɟɧɨɣ ɫɬɟɩɟɧɢ ɞɨɤɬɨɪɚ ɩɫɢɯɨɥɨɝɢɱɟɫɤɢɯ ɧɚɭɤ. ɋɚɧɤɬ-ɉɟɬɟɪɛɭɪɝ: ɉɫɢɯɨɧɟɜɪɨɥɨɝɢɱɟɫɤɢɣ ɢɧɫɬɢɬɭɬ ɢɦ. Ȼ. Ɇ. Ȼɟɯɬɟɪɟɜɚ.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Summary NARRATIVE ANALYSIS: LINGUISTIC COMPETENCES AT THE PRESCHOOL AGE Ingrida Balþiǌnienơ Vytautas Magnus University The paper deals with the main linguistic characteristics of Lithuanian preschool children’s narratives. The analysis is based on experimental data of typically developing monolingual Lithuanian-speaking subjects. During the experiment, the participants were asked to generate a story according to a picture sequence. The stories were recorded, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis using CHILDES software. During the analysis, the main linguistic parameters such as general productivity, lexical diversity, and syntactic complexity were investigated. The results indicated the main linguistic characteristics of Lithuanian narrative language and highlighted significant tendencies typical for the preschool age. Key words: narrative analysis, preschool age

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

VAIKǏ KOMPETENCIJǏ UGDYMAS PER ŽAIDIMĄ DARŽELYJE Sigita Dirgơlaitơ, Reda Ponelienơ Plungơs r. Alsơdžiǐ lopšelis-darželis, Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakultetas

Kiekviename žmoguje yra vaikas, kuris nori žaisti. F. Nyþơ

Anotacija Straipsnyje pristatomi lopšelyje-darželyje vykdyto stebơjimo, kuriuo buvo siekiama ištirti, kokios vaikǐ kompetencijos ugdomos žaidimais ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje, rezultatai, leidĊ grupơse dirbantiems pedagogams tobulinti savo, kaip tyrơjǐ, kompetencijas ir remiantis gautais rezultatais tobulinti pedagoginĊ veiklą. Raktiniai žodžiai: ikimokyklinio amžiaus vaikas, kompetencijǐ ugdymas, žaidimas.

Ʋvadas Dirbant lopšelyje-darželyje su skirtingo amžiaus ugdytiniais dažnai pasitelkiami žaidimai. Žaidimas apibǌdinamas kaip spontaniška veikla, kuri yra svarbi protiniǐ (mąstymo, teksto suvokimo, žiniǐ, žodyno, judesiǐ pobǌdžio, eigos Ƴsiminimo), fiziniǐ (lavinamos visos raumenǐ grupơs, judesiai), doroviniǐ (veiksmǐ, poelgiǐ), estetiniǐ (muzikos, eiliuoto teksto) ir darbiniǐ (suteikiamos elementarios darbui reikalingos žinios) Ƴgǌdžiǐ ugdymui (Grineviþienơ, 2006). Sudarant vaikǐ darželio programas didžiausias dơmesys turơtǐ bǌti skiriamas vaikǐ žaidybinei veiklai, kuri ugdo gyvenimo Ƴgǌdžius, pažinimą, kalbą, judơjimą, kǌrybiškumą, padeda vaikui Ƴgyti naujǐ gebơjimǐ, Ƴgǌdžiǐ, vertybiǐ, patirties, lavina motoriką, kalbą, vaizduotĊ, protinius gebơjimus, padeda Ƴsisąmoninti elgesio normas, taisykles, vertybes. Yra Ƴvairiǐ žaidimǐ klasifikavimo bǌdǐ. Pagal vieną klasifikaciją žaidimai apibǌdinami pagal tai, kokio amžiaus vaikams yra bǌdingi, kokią Ƴtaką daro ugdymui(si), pagal kitą dơmesys sutelkiamas Ƴ tai, kas žaidimus kuria, organizuoja. Žaidimǐ klasifikavimas pristatomas 1 lentelơje.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

1 lentelơ. Žaidimǐ klasifikavimas Pagal žaidimo pobǌdƳ (J. Piaget)

Socialiniu požiǌriu (Parten)

Funkciniai (pasikartojantis motorinis aktyvumas – kitaip tariant, veiksmas kartojamas, nes smagu)

Pavienis (individualus) žaidimas (bǌdingas kǌdikiams ir vaikšþioti pradedantiems vaikams)

Konstravimo arba konstrukciniai (vaikas mơgina Stebơjimo žaidimas (bǌdingas dvimeþiams) sukurti objektą, pvz., ką nors piešia arba daro) Simboliniai arba vaizduotơs (žaidime pasitelkiama vaizduotơ)

Lygiagretus žaidimas (paralelinis, žaidimas greta) (bǌdingas 2–3 metǐ vaikams)

Žaidimai pagal taisykles arba formalǌs žaidimai

Asociatyvus žaidimas (bǌdingas 3–4 metǐ vaikams) Žaidimas bendradarbiaujant (kolektyvinis žaidimas) (bǌdingas 4–5 metǐ vaikams)

Šaltiniai: Berns R. (2009). Vaiko socializacija. Vilnius: Poligrafija ir informatika; Boyd D., Bee H. (2011). Augantis vaikas. Vilnius: UAB „Vaistǐ žinios“

Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ ugdymo(si) uždaviniams Ƴgyvendinti pedagogas gali pasitelkti Ƴvairius žaidimus (nuo kǌrybiniǐ-vaidmeniniǐ iki judriǐjǐ). Savo ruožtu žaisdami individualiai ar grupelơmis ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat Ƴgyja jiems reikalingǐ gebơjimǐ, ugdosi kompetencijas. Kompetencija – gebơjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis Ƴgytǐ žiniǐ, mokơjimǐ, Ƴgǌdžiǐ, vertybiniǐ nuostatǐ visuma (LR švietimo Ƴstatymas, 2011).

Skiriamos šios ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje ugdomos kompetencijos: y Socialinơ. Ugdymo sritys: vaikǐ santykis su paþiu savimi, santykiai su bendraamžiais, suaugusiaisiais, su gamtine, socialine ir kultǌrine aplinka. y Sveikatos saugojimo. Bendros sveikatos, sveikos gyvensenos sampratos Ƴgjimas, psichikos sveikatos puoselơjimas, socialinơs sveikatos palaikymas, gebơjimas atsispirti netinkamam elgesiui, aplinkoje saugotis paþiam, išmokti rǌpintis savo fizine sveikata. y Komunikavimo. Kalbos suvokimas, kalbơjimas, skaitymo ir rašymo pradmenys. y Pažinimo. Smalsumas, domơjimasis, informacijos rinkimas, apdorojimas, aktyvus aplinkos tyrinơjimas, padariniǐ prognozavimas, žiniǐ, supratimo, patirties kritiškas interpretavimas, kǌrybiškas panaudojimas. y Meninơ. Gebơjimas kurti vaizduojant, muzikuojant, šokant, vaidinant, žaidžiant. Tyrimu siekiama atsakyti Ƴ klausimą, bǌtent kaip žaidimais gali bǌti ar yra ugdomos vaikǐ kompetencijos.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Tyrimo metodika 2014 m. gruodžio 8–12 dienomis stebơta 19 ikimokyklinio amžiaus (4–6 metǐ) vaikǐ (12 mergaiþiǐ, 7 berniukai), 2014 m. gruodžio 15–19 dienomis stebơta 14 ankstyvojo amžiaus (1–3 metǐ) vaikǐ (8 mergaitơs ir 6 berniukai). Stebơjimas vykdytas pagal iš anksto parengtus stebơjimo protokolus; kiekvienas vaikas stebơtas atsižvelgiant Ƴ kiekvienos amžiaus grupơs vaikǐ raidos ypatumus, keliamus ugdymo(si) uždavinius ir kompetencijas. Buvo užpildyta po vieną kiekvieno tyrime dalyvavusio vaiko stebơjimo protokolą. Stebơjimo protokolǐ lentelơs sudarytos remiantis R. Bernotienơs, I. Juraitienơs, dr. D. Jakavonytơs-Staškuvienơs metodiniais patarimais „Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasiekimǐ vertinimas“ (2012), D. Szarkowicz (2011) publikacija „Stebơjimas ir refleksija vaikystơje“ ir 2013 m. lapkriþio 21–22 dienomis vykusio seminaro „Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasiekimǐ vertinimas: metodinơs rekomendacijos ir praktinis taikymas“ medžiaga (seminarą vedơ doc. dr. S. Sliužinskơ). Parengti 2 stebơjimo protokolai: ankstyvojo amžiaus ir ikimokyklinio amžiaus vaikǐ, atsižvelgiant Ƴ socialinĊ, pažintinĊ, meninĊ, komunikavimo, sveikatos stiprinimo kompetencijas ir jǐ požymius.

Tyrimo rezultatai Tyrimo rezultatai pristatomi aptariant žaidimǐ svarbą kiekvienos kompetencijos ugdymui. 2 ir 3 lentelơse pristatomi socialinơs kompetencijos ugdymo per žaidimą ankstyvajame bei ikimokykliniame amžiuje požymiai ir pastebơtǐ atvejǐ skaiþius. 2 lentelơ. Socialinơs kompetencijos ugdymas per žaidimą ankstyvajame amžiuje (N = 14) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Netrukdo kitiems žaisti

Geba žaisti šalia kitǐ vienas

Žaidžia su 1 ar 2 vaikais

Bando žaisti greta kitǐ savo amžiaus vaikǐ

Pradeda žaisti Ƴvairius žaidimus drauge su bendraamžiais

Padeda suaugusiesiems sudơti Ƴ vietą žaislus

Dalijasi žaislais su kitais vaikais

Stebi kitus vaikus, Ƴsijungia Ƴ žaidimą, mơgdžioja suaugusiojo veiksmus

Dalyvauja grupơs veikloje 5–10 minuþiǐ

Žaidžia savarankiškai

Kvieþia žaisti kartu kitą ar kelis vaikus

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Apžvelgiant socialinơs kompetencijos raišką per ankstyvojo amžiaus vaikǐ žaidimą galima teigti, kad 1–3 metǐ vaikai dar tik mokosi žaisti vienas šalia kito netrukdydami (10 grupơs vaikǐ netrukdơ žaisti kitiems, patys bandơ žaisti greta), taþiau mieliau žaidžia vieni arba dalyvauja auklơtojǐ inicijuotoje veikloje (11 vaikǐ). Trumpas Ƴsijungimo Ƴ bendrą veiklą laikas (5–10 minuþiǐ) atitinka šio amžiaus vaikǐ raidos ypatumus ir galimybes. Stebimi vaikai neskyrơ laiko paþiǐ inicijuotiems žaidimams su bendraamžiais. Tai, kad vaikai labiau mơgsta individualius žaidimus, galima susieti su vis dar dideliu vaikǐ egocentrizmu ir kitais amžiaus ypatumais.

3 lentelơ. Socialinơs kompetencijos ugdymas per žaidimą ikimokykliniame amžiuje (N = 19) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Aktyviai plơtoja savo ir kitǐ pasiǌlytas temas, idơjas, žaidimus

Geba dalytis žaislais

Geba sutelkti dơmesƳ atlikdamas mơgstamą veiklą

Bando mơgdžioti suaugusiuosius vaidmeniniuose, simboliniuose žaidimuose

Žaidžia su bendraamžiais

Geba Ƴsijungti Ƴ žaidimą, žaisti greta, kartu, palaukti eilơs

Dalyvauja grupiniuose žaidimuose

Orientuojasi grupơs erdvơje, žino kur išdơlioti daiktai, žaislai, pats juos susiranda, pasiima

Apie 15 minuþiǐ žaidžia savarankiškai

Pradeda žaisti vaidmeninius žaidimus, pasirenka vaidmenƳ

Ilgam laikui Ƴsijungia Ƴ kito vaiko žaidimus

Žaidžia savarankiškai

Jauþia vis didesnƳ malonumą žaisdamas su bendraamžiais

Žaidžia nesudơtingus stalo žaidimus

Žaisdamas numato tikslą ir atkakliai jo siekia

Vaidmeniniuose žaidimuose atlieka prisiimtą arba priskirtą vaidmenƳ

Apžvelgiant socialinơs kompetencijos raišką per ikimokyklinio amžiaus vaikǐ žaidimą pažymơtina, kad šio amžiaus vaikǐ socialiniai Ƴgǌdžiai gan išlavơjĊ. 19 šios grupơs vaikǐ geba žaisti savarankiškai susitelkĊ Ƴ mơgstamą veiklą, didžioji dalis vaikǐ (15), atơjus Ƴ grupĊ vaikui, kurƳ jie vadina savo draugu, renkasi žaidimą su bendraamžiais. Tai rodo, jog šio amžiaus vaikai yra mažiau egocentriški, sugeba riboti savo norus, kad neiširtǐ bendras žaidimas. Vaikai orientuojasi grupơs aplinkoje, randa savo veiklai reikalingą žaislą ar daiktą, išlavơjĊs jǐ gebơjimas dalytis žaislais. Stebơjimo savaitĊ pastebơta pavieniǐ atvejǐ, kai keli vaikai norơdavo žaisti su tuo 26

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

paþiu žaislu, bet konfliktǐ dơl to nekildavo (nusprĊsdavo, kad su tuo paþiu žaislu iš pradžiǐ pažais vienas, po to – kitas). Pastebơta, kad stalo žaidimus vaikai dažniausiai renkasi tada, kai grupơje yra mažai vaikǐ (ryte iki pusryþiǐ arba po vakarienơs). Ʋ šią veiklą jie stengiasi Ƴtraukti grupơs draugus arba auklơtoją. 4 ir 5 lentelơje pristatomi sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymo per žaidimą požymiai ir pastebơtǐ atvejǐ skaiþius. 4 lentelơ. Sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymas per žaidimą ankstyvajame amžiuje (N = 14) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Geba dơlioti nesudơtingas dơliones

Deda kaladơles vieną ant kitos. Stato 5–6 kaladơliǐ bokštą, tiltelƳ, kitus statinius

Šliaužioja, bơgioja paskui riedanþius daiktus

Žaidžia su mediniais, plastikiniais, pliušiniais žaislais

Gerai vaikšto, apeina kliǌtis, prieina prie daiktǐ ir žaislǐ, juos paima, eidamas neša žaislą ir žaidžia

Kartoja rodomus judesius, pratimus

Dalyvauja rytinơse mankštelơse, kǌno kultǌros užsiơmimuose

Meta, ridena, spiria kamuolƳ. Bơga paskui riedantƳ kamuolƳ. Meta ir pagauna kamuolƳ

Jauþia smagumą žaisdamas judriuosius žaidimus

Geba žaisti pritǌpĊs

Stebơtiems ankstyvojo amžiaus vaikams patraukliausia – fizinio aktyvumo reikalaujanti veikla (eiti, bơgti, mesti kamuolƳ). Emocionaliai (juokơsi, plojo rankomis) Ƴ fizinio aktyvumo reikalaujanþią veiklą reagavo 9 vaikai. Didžioji dalis vaikǐ (12) atliko veiksmus su žaislais, juos paơmĊ nešơsi, eidami nesusidǌrơ su grupơs draugu, neapvirto. Vaikai mažai domơjosi statymu iš kaladơliǐ (kuris kaip patraukli veikla buvo pastebimas mokslo metǐ pradžioje). Tai galima paaiškinti tuo, kad stebơjimo laikotarpiu grupơs aplinkoje atsirado naujǐ žaislǐ ir vaikǐ dơmesys nukrypo bǌtent Ƴ juos. Stebơjimo laikotarpiu grupơs vaikai ơjo Ƴ veiklos kampelius, ten žaidơ su žaislais. Teko stebơti, kaip vyresnieji grupơs vaikai jauniausiems grupĊ lankantiems vaikams atnešdavo parodyti ƳdomesnƳ žaisliuką ar parodydavo, kaip su juo žaisti.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

5 lentelơ. Sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymas per žaidimą ikimokykliniame amžiuje (N = 19) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Konstruoja, dơlioja daiktus ir žaislus iš 6–8 daliǐ

Moka sutvarkyti žaislus ir žaidimo vietą

Surenka iš daliǐ loto

Iš keliolikos daliǐ sudeda paveikslơlius

Stato statinius iš statybiniǐ medžiagǐ, konstruktoriǐ

Veria karolius, atkabina kabliukus, bando segioti sagas

Apžvelgiant sveikatos saugojimo kompetencijos raišką per ikimokyklinio amžiaus vaikǐ žaidimą pažymơtina, kad vaikams tik kartais patraukli veikla, susijusi su smulkiosios motorikos lavinimu. Paaiškơjo, kad grupơs mergaitơs nemơgsta rengti lơliǐ, segioti sagǐ. Šiuos veiksmus kartais atlikdavo 4 mergaitơs, o kitos prašydavo auklơtojǐ pagalbos. Taip pat grupơs vaikai stebơjimo savaitĊ retai domơjosi veikla, susijusia su statybinơmis medžiagomis ir konstruktoriais. Visi grupơs vaikai geba susitvarkyti žaislus. Galima daryti išvadą, kad stebơtǐ grupiǐ vaikams mažiau patrauklǌs konstravimo, statybiniai žaidimai, dơlionơs, t. y. veikla, padedanti vystyti smulkiąją motoriką. Apibendrinant komunikavimo kompetencijos raišką per ankstyvojo amžiaus vaikǐ žaidimą (6 lentelơ) darytina išvada, kad vaikai komunikuoja su grupơje dirbanþiomis auklơtojomis, auklơtojǐ padơjơja, supranta jǐ nesudơtingus paliepimus. Stebơjimo laikotarpiu nustatyta, kad grupơje vyrauja pavieniai žaidimai, grupelơmis vaikai žaidžia retai. Per žaidimus vaikai reiškơ teigiamas emocijas (džiaugơsi, šypsojosi). Tai galơjo lemti grupơje dirbanþiǐ pedagogǐ veikla – vaikai skatinami džiaugtis po kiekvieno gerai padaryto darbo, sutvarkĊ žaisliukus, sudơjĊ dơlionĊ ar pastatĊ statinƳ. Keli (3) grupĊ lankantys vaikai bandơ žaisti vaizduotơs žaidimus, Ƴsivaizduodami, kad yra mama, turi vaiką ir juo reikia rǌpintis (apkloti, pavežioti vežimơlyje, pamaitinti). 6 lentelơ. Komunikavimo kompetencijos ugdymas per žaidimą ankstyvajame amžiuje (N = 14) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Kalba su lơle, meškiuku ar kitais žaislais

Žaisdamas kalba pats su savimi

Žaidžia pats vienas

Noriai žaidžia ir veikia drauge su suaugusiuoju

Vykdo nesudơtingus paliepimus

Dalyvauja 2–3 vaikǐ veikloje

Žaisdamas reiškia Ƴvairias emocijas

Pradeda žaisti vaizduotơs žaidimus

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Apžvelgiant komunikavimo kompetencijos raišką per ikimokyklinio amžiaus vaikǐ žaidimą (7 lentelơ) pabrơžtina, kad vaikams patinka veikla, susijusi su vaizduote ir vaidmenimis. Dažniausiai vaikai pasirinkdavo mamos vaidmenƳ, o lơlơs bǌdavo jǐ vaikai – jas valgydindavo, vesdavo pas gydytoją. Taip pat stebint užfiksuota, kad 4 vaikai žaidơ vaizduotơs žaidimus. Savo veiklai vaikai renkasi daiktus, kurie labiausiai atitinka realius suaugusiǐjǐ veiklos daiktus, ir tik tokiǐ neradĊ renkasi tariamus.

7 lentelơ. Komunikavimo kompetencijos ugdymas per žaidimą ikimokykliniame amžiuje (N = 19) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Pradeda žaisti vaizduotơs žaidimus

Inscenizuoja pasakojimus

Noriai žaidžia vaidmeninius šeimos žaidimus

Žaisdamas kalbasi su savimi, komentuoja, ką darys

Žaidžia vaizduotơs, kǌrybinius žaidimus

Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus su daiktais, bet ir tariamus

8 ir 9 lentelơse pristatomi pažinimo kompetencijos ugdymo per žaidimą ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje rezultatai. 8 lentelơ. Pažinimo kompetencijos ugdymas per žaidimą ankstyvajame amžiuje (N = 14)

Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Taisyklingai ant stovo užmauna 5 ir daugiau žiedǐ

Bando Ƴdơti bet kokios formos daiktus Ƴ jiems skirtas tokio pat pavidalo Ƴdubas ar skyles

Surenka iš daliǐ loto

Sukomplektuoja daiktą – žaislą iš 4–6 daliǐ

Mơgina žaisti su dar nematytu žaislu

Domisi žaislais, noriai juos tyrinơja, žaidžia

Apžvelgiant ir palyginant pažinimo kompetencijos raišką per ankstyvojo amžiaus vaikǐ žaidimą pažymơtina, kad stebơti vaikai nơra labai linkĊ tyrinơti aplinkos pojǌþiais, eksperimentuoti (mažai domisi loto, retai bando sukomplektuoti žaislą iš keliǐ daliǐ, dažniau renkasi jau pažƳstamus žaislus). Iš naujǐ žaislǐ vaikai daugiausia dơmesio skyrơ naujoms dơlionơms ir statybinơms medžiagoms – jƳ detales tyrinơjo, bet konkretaus statinio dar nestatơ. 29

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

AtsirandantƳ susidomơjimą nematytais žaislais, jǐ tyrinơjimą galima sieti su tuo, kad vaikai Ƴveikơ adaptaciją ir pradeda labiau domơtis aplinka (tyrimas vyko gruodžio mơn.).

9 lentelơ. Pažinimo kompetencijos ugdymas per žaidimą ikimokykliniame amžiuje (N = 19) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Tyrinơja žaislus. Nustato, iš ko pagaminti, kam naudojami

Domisi aplinka, tyrinơja, eksperimentuoja

Žino daiktǐ paskirtƳ ir geba Ƴvairiai panaudoti juos savo veikloje

Žaidimuose naudoja daiktus pakaitalus

Skaiþiuoja, rǌšiuoja, matuoja Ƴvairius daiktus, apibendrina gautus rezultatus

Pradeda naudoti Ƴrankius žaidimuose

Veiksmus su daiktais jungia Ƴ veiksmǐ grandinĊ

PažƳsta ir pavadina namǐ apyvokos daiktus, žaislus

Sąmoningai grupuoja kaladơles, žaislus pagal dydƳ, formą, paskirtƳ

Bando atrasti savitus žaidimǐ bǌdus, drąsiai keiþia žaidimo pobǌdƳ

Pasireiškia simbolinis žaidimas

Dơlioja dơliones, varsto raištelius, konstruoja Ƴvairius statinius

Veria karoliukus ir kitas stambias detales

Apžvelgiant pažinimo kompetencijos raišką per ikimokyklinio amžiaus vaikǐ žaidimą nustatyta, kad šie vaikai turi sukaupĊ žiniǐ apie aplinkinƳ pasaulƳ, linkĊ tyrinơti. Namǐ apyvokos daiktus ir žaislus pažƳsta 19 vaikǐ, žino jǐ paskirtƳ ir panaudoja veikloje 17 vaikǐ. PažƳstamus daiktus skaiþiuoja daugiau nei pusơ vaikǐ. Dažniausiai šie vaikai teisingai suskaiþiuoja iki 5 ar 6. Nors grupơs vaikai mơgsta tyrinơti, eksperimentuoti, taþiau neteko pastebơti, kad jie bandytǐ atrasti savitus žaidimus, keistǐ žaidimo pobǌdƳ, jungtǐ veiksmus Ƴ grandines. Stebơjimo laikotarpiu 14 vaikǐ nebandơ grupuoti daiktǐ (padơjus kelis Ƴvairios formos puodelius ir obuolƳ, ne iškarto suprato, kuris iš jǐ netinka). Meninơ kompetencija labiausiai ugdoma per meninius užsiơmimus; savarankiškuose vaikǐ žaidimuose ją Ƴžvelgti buvo sunkiau. Vis dơlto pastebơta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdosi meninĊ kompetenciją šokdami ir žaisdami liaudies ratelius, dainuojamai dainelei sugalvodami judesius (10 lentelơ).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

10 lentelơ. Meninơs kompetencijos ugdymas per žaidimą ikimokykliniame amžiuje (N = 19) Požymiai

Pastebơta

Nepastebơta

Bando improvizuoti pasakǐ personažus, jǐ charakterƳ

Žaidžia siužetinius žaidimus

Noriai dainuoja, šoka ratelius

Skiria muzikiniǐ žaislǐ skambơjimo tembrą, aukštumą

Žaidžia su žaislais, naudoja teatro lơles

Žaidžia nesudơtingus suaugusiuosius

vaidmeninius

žaidimus,

mơgdžioja

Apžvelgiant meninơs kompetencijos raišką per ikimokyklinio amžiaus vaikǐ žaidimą galima pastebơti, kad ji dažniausia – meninio ugdymo vadovơs organizuojamoje veikloje. 19 vaikǐ geba skirti aukštus ir žemus garsus, tylią ir garsią muziką, aktyviai veikia su muzikos instrumentais, lơlơmis. Pastebơta, kad 18 vaikǐ noriai dainuoja daineles, šoka ratelius. Ypaþ vaikai mơgsta rodyti Ƴvairius judesius dainuodami.

Apibendrinimas ir rekomendacijos Atliktas stebơjimas parodơ, kad ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje žaidimai (tiek inicijuoti paþiǐ vaikǐ, tiek organizuoti pedagogǐ) dažniausiai ugdo socialinĊ, sveikatos saugojimo ir komunikavimo kompetencijas. Ankstyvojo amžiaus vaikai žaisdami daugiau laiko skiria fizinio aktyvumo reikalaujanþiai veiklai, kuri padeda vystyti motoriką, viso kǌno judesius (sveikatos stiprinimo kompetencija), reiškia emocijas, mokosi mąstyti, mơgdžioti, susivaldyti, bendrauja su suaugusiaisiais (komunikavimo kompetencija), mơgsta individualius žaidimus, o ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai patinka veikla, susijusi su pažintiniǐ gebơjimǐ ugdymu (pažinimo kompetencija), fiziniu aktyvumu (sveikatos stiprinimo kompetencija). Jie turi susiformavusƳ supratimą, kad negalima trukdyti žaidžianþiam draugui, sugeba dalytis žaislais, noriai Ƴsijungia Ƴ veiklą mažomis grupelơmis (komunikavimo ir socialinơ kompetencijos). Dirbant su ankstyvojo amžiaus grupơs vaikais, daugiau dơmesio reikơtǐ skirti sveikatos stiprinimo kompetencijai, nes vaikai žaisdami nelavino smulkiosios motorikos, pažintinơs ugdymosi, aplinkinio pasaulio tyrinơjimo kompetencijǐ, skatinti juos komunikuoti tarpusavyje. Dirbant su ikimokyklinio amžiaus grupơs vaikais daugiau dơmesio reikơtǐ skirti vaidmeniniams žaidimams, kurie skatintǐ vaikus dar labiau komunikuoti tarpusavyje, plơstǐ žinias apie supantƳ pasaulƳ, t. y. ugdyti komunikavimo ir socialinĊ kompetencijas. Atkreiptinas dơmesys ir Ƴ tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams reikơtǐ pasiǌlyti kuo Ƴvairesniǐ žaidimǐ, kurie padơtǐ susipažinti su aplinkiniu pasauliu (pažinimo kompetencijos ugdymas), skatintǐ save išreikšti vaidinant, muzikuojant, kuriant (meninơs kompetencijos ugdymas).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Literatǌros sąrašas 1. Bernotienơ R., Juraitienơ I., Jakavonytơ-Staškuvienơ D. (2012). Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasiekimǐ vertinimas: metodiniai patarimai. [Žiǌrơta 2015-01-01]. Prieiga per internetą http://www.upc.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis/medziaga.php 2. Berns R. (2009). Vaiko socializacija. Vilnius: Poligrafija ir informatika. 3. Boyd D., Bee H. (2011). Augantis vaikas. Vilnius: UAB „Vaistǐ žinios“. 4. Grineviþienơ N. (2006). Vaikǐ žaidimai darželyje ir namie. Kaunas: Šviesa. 5. LR švietimo Ƴstatymas. (2011). [Žiǌrơta 2015-01-01]. Prieiga per internetą http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_query=&p_tr2 6. Szarkowicz D. (2011). Stebơjimas ir refleksija vaikystơje. 7. Seminaro „Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ pasiekimǐ vertinimas: metodinơs rekomendacijos ir praktinis taikymas“ medžiaga (2013-11-21–22, vedơja doc. dr. S. Sliužinskơ).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

EKOLOGINIS UGDYMAS IKIMOKYKLINIAME IR PRIEŠMOKYKLINIAME AMŽIUJE PER MENINĉ-PAŽINTINĉ VEIKLĄ Rǌta Jaceviþienơ Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutơ“

Ʋvadas

Nuo seno žinoma, kad žmogaus santykis su gamta labai glaudus: žmogus neišskiria savĊs iš gamtinơs aplinkos, jauþia ryšƳ su gamtos objektais, naudojasi visais jos suteikiamais privalumais ir atradimais. Psichologai J. Brumeris ir J. Piaget akcentavo vaiko „atradimus“ (Žukauskienơ, 2001). Psichologas J. Brumeris, tyrinơjĊs pažinimo funkcijǐ raidą, pažymi, kad pažinimo plơtrai bǌtina sisteminga sąveika tarp auklơtojo ir jo ugdytinio. Psichologas nustatơ tris vystymosi stadijas. Pirmoji – veiksmǐ stadija. Šioje stadijoje vaikas pažƳsta aplinką veikdamas. Antroji – vaizdǐ stadija. Šioje pakopoje informacija kaupiama vaizdais. Treþioji stadija – simboliǐ. ýia padeda veikti kalba, matematika ir logika (Žukauskienơ, 2001). Kasdienơje veikloje ugdytiniai sutinka daug Ƴvairiǐ nepažƳstamǐ reiškiniǐ, kurie priverþia juos ieškoti, atrasti, aiškintis. Taip atsiranda maži projektiniai pažintiniai renginiai, kurie atkreipia mǌsǐ visǐ dơmesƳ Ƴ išsikeltas problemas (Katkutơ, 2008). Vaikams labai patinka pažintiniai-meniniai renginiai, nes per vaizdą, judesƳ ir inscenizaciją pateikiama daug informacijos, kuri apžaidžiama naudojant muziką, vaidybą. Ugdymas yra socialinis reiškinys, kurƳ lemia visa aplinka – gamtinơ, techninơ, kultǌrinơ ir kt. Aplinka veikia visus ugdymo reiškinius ir procesus. Ugdymas suprantamas kaip asmenybĊ kuriantis žmoniǐ bendravimas, sąveikaujant su aplinka ir žmonijos kultǌros vertybơmis. Ugdymo rezultatai priklauso nuo ugdytojǐ veiklos, ugdytiniǐ pastangǐ ir aplinkos Ƴtakos. Veikloje puoselơjami Ƴvairǌs vaiko gebơjimai, Ƴgǌdžiai: socialiniai, intelektiniai, sveikatingumo ir kt. (Leilionienơ, 2008). Vaikas – individualybơ, o vienas iš svarbiausiǐ pedagogǐ tikslǐ – parengti vaiką kǌrybingam darbui ir gyvenimui. Bǌtina formuoti vaiko vertybinƳ santykƳ su supanþia aplinka, siekti, kad naujai Ƴgytas patyrimas sietǐsi su jau turimu ir jƳ papildytǐ. Taip pat svarbus tinkamas pedagogo bendravimas su vaiku, padedantis netiesiogiai Ƴtraukti jƳ Ƴ veiklą (Leilionienơ, 2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikai išbando Ƴvairius pažinimo bǌdus: visais pojǌþiais tyrinơja, ilgesnƳ laiką stebi juos dominanþius reiškinius, todơl juos žavi atskiri faktai, Ƴdomǌs reiškiniai, tyrinơjimai, technologinơs naujovơs. Ugdant vaikus pirmenybơ teikiama vertybinơms nuostatoms, gebơjimams ir praktiniams Ƴgǌdžiams, o ne siauro pobǌdžio žinioms. Siekiama patenkinti kiekvieno vaiko individualius pažinimo interesus; atsižvelgti Ƴ vaikǐ pasaulio pažinimo

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

ypatumus. Projektinơ veikla padeda vaikams išreikšti save, jiems sudaromos sąlygos išbandyti savo jơgas ir tobulinti gebơjimus (Kildonaviþienơ, Nemaniǌnienơ, 2013). Dirbdamos su priešmokyklinio amžiaus vaikais stengiamơs juos sudominti naujomis temomis, Ƴvairesne veikla. Visas pasaulio pažinimas pradedamas nuo vaiko artimiausios aplinkos, gyvosios ir negyvosios gamtos santykio su savimi pajautimo. Vaikai naują patyrimą sieja su turima patirtimi, žiniomis apie pasaulƳ. Tai suvokdamos stengiamơs padơti vaikams Ƴvairiapusiškiau pažvelgti Ƴ supanþią aplinką, organizuoti veiklą taip, kad ugdytiniai kuo daugiau sužinotǐ, patirtǐ, išsiaiškintǐ, jog pasaulis – ne pavieniǐ faktǐ rinkinys, o sąryšinga visuma. Mǌsǐ, pedagogǐ, vaidmuo – padơti vaikams stebơti Ƴprastus dalykus ir Ƴvykius. Visa tai stengiamơs perteikti vaidyba, inscenizacija, judesiu. Per vaidybinĊ-pažintinĊ veiklą paprasþiau ir Ƴdomiau vaikams pristatyti Ƴvairias temas, jiems ilgiau atmintyje išlieka vaizdiniai. Savo Ƴstaigoje Ƴgyvendinome ilgalaikƳ gamtosauginƳ projektą, kurio tikslas – plơtoti vaiko patirtƳ, žadinti poreikƳ pažinti pasaulƳ. Projektinơs veiklos metodas sudaro sąlygas atskleisti vaikǐ gebơjimus, Ƴgyvendinti idơjas ir Ƴgyti naujos patirties. Vaikai Ƴgyja žiniǐ ir patirties apie aplinką organizuodami kǌrybinĊ veiklą, per pramoginius renginius, kuriuose atsispindi visos ugdytinos vaikǐ kompetencijos. Jau tapo tradicija kasmet rengti gamtosauginio vaikǐ ugdymo renginius. Šiame straipsnyje pristatoma Vilniaus lopšelyje-darželyje „Bitutơ“ vykdomo ekologinio projekto veikla ir renginiai. Problema. Pažintinơ veikla ir jos procesai, nukreipti Ƴ ekologinƳ ir aplinkosauginƳ ugdymą. Šiuo metu ypaþ suaktyvơjo visuomenơs dơmesys gamtosaugai, jos problemoms. Todơl savo Ƴstaigoje vykdome šiuos projektus, tik pasirenkame tikslingą kryptƳ, kad vaikams bǌtǐ aiškiau, kurlink einame. Dauguma vykdomǐ Ƴ ekologiją orientuotǐ projektǐ kartojasi. Dažna problema ekologinio ugdymo srityje yra tai, kad aktualizuojant ekologinĊ problemą pamirštama meninơ ir funkcinơ projekto prasmơ, o kartais pati meninơ veikla gali pažeisti ekologinius principus (Musneckienơ, 2013). Per pažintinĊ-meninĊ veiklą galime Ƴtaigiau ir Ƴvairiau perteikti ekologines žinias, ugdyti vaikǐ ekologinĊ kultǌrą. Priežastys, lemianþios projekto problemiškumą: 1. Gamtoje vaikai susiduria su tais, kurie ją teršia, žaloja. 2. Vaikams trǌksta žiniǐ apie gamtos saugojimą ir išsaugojimą, gebơjimo pastebơti bǌdingus pokyþius gamtoje vienu ar kitu metǐ laiku. 3. Silpnơja ryšys su tradicine kultǌra ir jos vertybơmis, kurios grindžiamos etnoekologinơmis nuostatomis: pagarba, globa, išsaugojimu. 4. Neturơdami patirties vaikai nejauþia abipusio gamtos ir žmogaus ryšio bei jo pasekmiǐ.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Gamtosauginio projekto veikla ir renginiai Veiklos organizavimas. Ekologinis ugdymas – procesas, nenutrǌkstantis visą gyvenimą, apimantis visas ugdymo sritis. Mǌsǐ darželio ekologiniǐ idơjǐ raiška – grupinơs veiklos, akcijǐ rengimas, aplinkiniǐ Ƴtraukimas Ƴ procesą, savitas ir Ƴdomus aplinkosauginơs tematikos veiklos, renginiǐ pristatymas. Kasmet pasirenkame, kaip Ƴ ekologines, aplinkosaugines problemas pažiǌrơsime šƳ kartą. Vykdome Ƴvairius stebơjimus gamtoje, tyrinơjame artimiausią aplinką, atliekame bandymus grupơje ir natǌralioje aplinkoje. Visada randame naujǐ bǌdǐ ir formǐ, kaip kasdienius ir paprastus dalykus Ƴtraukti Ƴ savo kasdienybĊ. Žinoma, visos mǌsǐ inovacijos randa vietą grupơje, bet nejuþiomis kyla klausimas – o kur mes tai pristatysime, kam parodysime, su kuo pasidalysime turima ir Ƴgyta patirtimi. Per pažintinĊ-meninĊ veiklą vaikams pristatome aktualias aplinkosaugines ir ekologines problemas. Per renginius, pramogas atsiskleidžia patys Ƴvairiausi vaikǐ gebơjimai, pastebimos vaikǐ emocijos, nuotaikos, Ƴgytos ir turimos žinios. Mǌsǐ Ƴstaigoje organizuoti aplinkosauginiai renginiai atkreipơ bendruomenơs dơmesƳ. Aplinkosauginiai renginiai ir pramogos apima visas ugdymo sritis ir ugdytinas kompetencijas. Tokiuose renginiuose atsiskleidžia visos ugdytinos kompetencijos sritys. Vaikams buvo surengti du renginiai, kurie paskatino atidžiau pažvelgti Ƴ supanþią aplinką: x

teatralizuota meninơ-muzikinơ veikla – renginys „Gamta – vaiko pažinimą skatinanti aplinka“;

meninơ-pažintinơ viktorina „Gyvosios ir negyvosios gamtos apsuptyje“.

Teatralizuota meninơ-muzikinơ veikla – renginys „Gamta – vaiko pažinimą skatinanti aplinka“. Tai improvizuota veikla, kaip meškutơ budinosi po žiemos miego ir miške susitiko kurmiuką, kuris irgi tik tik išlindo pavasario pasveikinti ir visai nepažƳsta miško. Meškutơ pasisiǌlơ padơti susipažinti su mišku ir jo gyventojais. Vaikai susidomơjĊ stebơjo renginƳ ir jame dalyvavo: padơjo personažams keliauti miško takeliu, parodơ jiems, kaip reikia saugoti gamtą, kas joje prabunda, kaip miške pasitinkamas pavasaris (žr. 1 pav.).

1 pav. Teatralizuota veikla „Gamta – vaiko pažinimą skatinanti aplinka“

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

PasitikĊ miško gyventojus, vaikai pasikvietơ juos Ƴ sveþius, parodơ, kaip globojami paukšteliai, kur jǐ namai, kaip jiems padedama (žr. 2 pav.).

pav. Kur apsigyvena sugrƳžĊ paukšteliai?

Kad Ƴtvirtintǐ tai, ką išgirdo ir sužinojo apie paukšteliǐ sugrƳžimą, vaikai kurmiukui ir meškutei padeda išsprĊsti kryžiažodƳ (žr. 3 pav.).

3 pav. Kryžiažodis „Surask paukšteliui namą“

Kryžiažodis subǌrơ vaikus, jie su dideliu užsidegimu pasakojo ir rodơ miško gyventojams, kur paukšteliai pasitinka parskridusius draugus, kokiǐ spalvǐ nameliuose gyvena. Vaikai jautơsi padơties šeimininkais, nes mokơ aplinkinius, aiškino, rodơ. Bǌtent tokiu bǌdu, per žaidimą, jie Ƴtvirtino savo žinias, pasitikslino, kokie paukšþiai sugrƳžta po žiemos, išvardijo juos ir nupiešơ jǐ namelius. Pabaigoje vaikai pakvietơ visus prie didelio ekrano iš arþiau pamatyti, kokie miško gyventojai prabunda po žiemos, kokios jiems reikia pagalbos, kuo mes, žmonơs, galime jiems padơti (žr. 4 pav.).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

4 pav. Saugokime ir mylơkime gamtą

Pažintinơ-meninơ veikla leidžia vaikams išsamiau ir iš arþiau pamatyti, kokioje gamtoje gyvename, kuo rǌpinamơs, kam labiausiai reikia mǌsǐ pagalbos. Vaikams toks bǌdas yra aiškesnis ir priimtinesnis. Tokia teatrinơ-pažintinơ veikla skatina vaikus veikti, ieškoti, atrasti ir sužinoti. Visas renginio turinys atitiko vaikǐ poreikius, patenkino norą veikti neƳprastai, Ƴdomiai, skatinant kǌrybinƳ teatralizuotą žaidimą. Per pažintinĊ-meninĊ veiklą visos vaiko veiklos sritys susiejamos Ƴ visumą, skatinamos naujos pažinimo formos ir metodai.

2. Meninơ-pažintinơ viktorina „Gyvosios ir negyvosios gamtos apsuptyje“ Viktorina vyko tarp dviejǐ komandǐ. Vaikai patys darơ dekoracijas, ruošơ užduotis kitai komandai, ieškojo mƳsliǐ atsakymǐ knygose, kortelơse, loto žaidimuose. Taip pat jie kǌrơ neužbaigtas istorijas, pasakas, kurios atskleidơ pažintinius ir kǌrybiškumo gebơjimus. Kiekviena užduotis buvo gerai apgalvota ir savitai bei Ƴdomiai pristatyta naudojant multimedijos priemones: x

„MƳslơs apie gyvąją ir negyvąją gamtą“. MƳsliǐ atsakymai pateikti multimedijos ekrane.

„Sugalvok kuo daugiau žodžiǐ apie gyvąją ir negyvąją gamtą“. Žodžiǐ mǌšis vaikams patiko.

„Vaidinimas per judesƳ, gestus, mimiką“. Pvz.: „Atspơk kas aš esu?“ Esu gơlytơ, saulytơ, debesơlis, vơjas. Visa tai perteikiama be žodžiǐ.

„Sudơk dơlionĊ“. Rankǐ darbo dơlionơs, vaikai patys nupiešơ, sukarpơ ir davơ kitai komandai sudơti.

„Pasakǐ kǌrimas“. Neužbaigti sakiniai virsta pasakomis, istorijomis. Pvz.: ...pievoje gyveno mažas vabaliukas ir... vieną gražią pavasario dieną kažkur dingo saulutơ, nes... Istorijos Ƴdomios ir labai kǌrybiškos. Tai virto pasakojimais, trumpomis pasakomis be pabaigos, nes saulutơ vis grƳždavo ir grƳždavo pas debesơlius. Atlikdami šią užduotƳ vaikai Ƴtvirtino pažintinius gebơjimus – pasikartojo, kas yra gyvoji ir negyvoji gamta. Viena iš neužbaigtǐ istorijǐ buvo specialiai skirta negyvajai gamtai, kita – gyvajai. 37

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Apibendrinimas Per aplinkosauginius renginius ugdytiniai Ƴgijo naujǐ žiniǐ, išsiaiškino nesuprantamas sąvokas, išmoko naujǐ dainǐ, žaidimǐ. Ʋdomi veikla pati savaime stimuliuoja ugdytinius. Parinkdamos renginio formą atsižvelgơme Ƴ turinƳ, vaikǐ amžiaus ypatumus, galimybes ir aplinkos sąlygas. Pasirinkta ekologinơ kryptis buvo tikslinga – tai atskleidơ vaikǐ susidomơjimas, jǐ dalyvavimas renginyje ir veikloje. Literatǌros sąrašas 1. Katkutơ D. (2008). Ekologinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje per projektinĊ veiklą. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo patirtis ir kaitos tendencijos. Respublikinơs konferencijos straipsniǐ ir pranešimǐ rinkinys. P. 88–96. Klaipơda. 2. Kildonaviþienơ R., Nemaniǌnienơ R. (2013). Aplinkosauginiǐ pradmenǐ ugdymas darželyje vykdant projektinĊ veiklą. Vaikystơ ir ugdymas – 2013. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ ir pranešimǐ rinkinys. P. 38–45. Šiauliai: Lucilijus. 3. Leilionienơ A. (2008). Aplinka – vaikǐ kalbos plơtojimo, pažinimo, sveikatos ir emocijǐ šaltinis. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo patirtis ir kaitos tendencijos. Respublikinơs konferencijos straipsniǐ ir pranešimǐ rinkinys. P. 93–97. Klaipơda. 4. Musneckienơ E. (2013). Ekologinio ugdymo galimybơs meniniame ugdyme ir vaizduojamoje vaikǐ raiškoje. Vaikystơ ir ugdymas – 2013. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys. P. 46–55. Šiauliai: Lucilijus. 5. Žukauskienơ R. (2001). Raidos psichologija.Vilnius. Summary PRESCHOOLERS’ ECO-EDUCATION THROUGH COGNITIVE-ARTISTIC ACTIVITIES Rǌta Jaceviþienơ Vilnius Kindergarten “Bitutơ”, Lithuania Working with preschool children, we are trying to get them interested in the new topics and engage them in a wider range of activities. All knowledge about the world begins with the child's closest environment and his sensation of the relationship between himself and his living and non-living surroundings. Children associate their new experiences with their existing cognition and knowledge about the world. We understand this, so we strive to help children through a comprehensive approach to the surrounding environment, to organize activities so that pupils can learn, experience and discover that the world is not a set of isolated facts but a coherent whole. Our (teachers’) role is to help children observe ordinary things and events. We are trying to convey all of this through drama, staging and motion. During the Feature-cognitive activities it’s easier and more interesting to present a variety of topics for children; this also helps children to retain more images. We have implemented a long-term environmental project in our institution which aims to develop the child's experience and awaken the child's need to know the world around him or her. The method of project activities allows us to reveal the child's ability to implement the ideas and gain new experiences. Children acquire knowledge and experience of the environment by organizing creative activities during the shows, all of which reflects the learners' competencies. It has become a tradition to organize events designated to children’s environmental education. Key words: Eco-Education, ecology, preschool, education, creativity.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

ŠVIESOS IR SPALVǏ KǋRYBINƠ TERAPIJA IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE Regina Katinienơ, Gražina Šimonienơ, Justina Kedytơ Panevơžio lopšelis-darželis „Kastytis“

Anotacija Straipsnyje pristatoma praktinơ patirtis taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją, naudojant unikalią Emilijos Redžo (Reggio Emilia) ugdymo sistemos priemonĊ – šviesos dơžĊ. Naudojant šią priemonĊ galima taikyti šviesos ir spalvǐ terapiją, sukuriant unikalią, patrauklią ir tinkamą aplinką ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ant šviesos dơžơs vaikas gali veikti, laisvai kurti, tyrinơti, eksperimentuoti, piešti, rašyti, tapyti, lipdyti, konstruoti, štampuoti, vaidinti, kalbơti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, išreikšti save Ƴvairiausiais kitais bǌdais. Šviesos ir spalvǐ kǌrybinơs terapijos tikslas – plơtoti vaikǐ socialinĊ, sveikatos saugojimo, meninĊ, komunikacijos, pažinimo kompetencijas ikimokykliniame amžiuje, siekiant, kad ugdytinis patirtǐ džiaugsmą ir jƳ lydơtǐ teigiamos emocijos. Raktiniai žodžiai: ikimokyklinis ugdymas, kǌrybinơ terapija, šviesos dơžơ, vaiko kompetencijos.

Ʋvadas Atsižvelgiant Ƴ nuolat besikeiþianþius gyvenimo reikalavimus, šiuolaikinơms švietimo ir ugdymo Ƴstaigoms keliamas uždavinys perorientuoti savo veiklos prioritetus nuo elementaraus žiniǐ perteikimo (išmokymo) link siekio padơti vaikui išsiugdyti svarbiausias bendrąsias kompetencijas, kurios padơtǐ ateityje susirasti vietą kintanþiame pasaulyje, sơkmingai jame veikti, realizuoti save, gerai jaustis ir bǌti laimingam. Kad vaikas užaugtǐ sveikas, laimingas ir pozityvus, reikia rasti ir diegti inovatyvias ugdymo formas ir metodus, kurti netradicinĊ vaiko kompetencijǐ ugdymo(si) aplinką. Ypaþ tai svarbu ikimokykliniame amžiuje, nes, kaip atskleidžia psichologijos ir pedagogikos tyrơjai ir nurodoma Metodinơse rekomendacijose dơl ikimokyklinio ugdymo organizavimo ir formǐ Ƴvairovơs (2013), šiame amžiaus tarpsnyje vaiko asmenybơ formuojasi aktyviausiai. R. Songailienơ ir R. Bražienơ (2011) konstatuoja, kad, pasak psichologǐ, kǌrybiškumui ugdyti pats palankiausias ikimokyklinis amžiaus tarpsnis. Plơtojant ir lavinant vaikǐ kǌrybiškumą ikimokykliniame amžiuje suteikiamos kǌrybinơs saviraiškos ugdymo galimybơs. Panevơžio lopšelio-darželio „Kastytis“ pedagogiǐ, švietimo pagalbos specialistǐ patirtis rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai žavi bendruomenĊ savo laisvumu, spontaniškumu, gebơjimu fantazuoti. Ugdytiniai trokšta kurti, išbandyti visas naujoves, nes jie yra XXI amžiaus vaikai, apsupti ir paveikti Ƴvairiǐ informaciniǐ komunikaciniǐ technologijǐ. Siekiant plơtoti vaikǐ kǌrybinius gebơjimus, taikomas šviesos ir spalvǐ terapijos 39

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

metodas, suvokiamas ne kaip gydymas, o kaip kǌrybiniǐ galiǐ žadinimas. Šviesos ir spalvǐ kǌrybinơs terapijos taikymas siejamas su kǌrybiškumo ir penkiǐ kompetencijǐ – socialinơs, sveikatos saugojimo, meninơs, komunikacijos, pažinimo – plơtra, naudojant šiuolaikinĊ Emilijos Redžo (Reggio Emilia) ugdymo sistemos priemonĊ šviesos dơžĊ.

Ʋ kompetencijas orientuotas ugdymas, taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją Ugdant svarbiausias kompetencijas orientuojamasi Ƴ vaiko ateitƳ ir tolimesnƳ jo gyvenimą. Kiekvienas individas yra unikalus, tad ir kiekvienas vaikas – skirtingas ir turintis tam tikrǐ polinkiǐ, pomơgiǐ, poreikiǐ ir gebơjimǐ. Jiems vystyti svarbu sudaryti tinkamas, palankias, ugdymąsi skatinanþias sąlygas: kai vaikas yra saugus, aplinka jƳ skatina domơtis, tyrinơti, atrasti. Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) akcentuojamas kompetencijǐ ugdymas. Programos ugdymo turinys modeliuojamas pagal sąlyginai išskirtas penkias kompetencijǐ sritis: socialinơ, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninơ. Ikimokykliniame amžiuje ugdymo turinys taip pat orientuotas Ƴ šiǐ kompetencijǐ ugdymą ir diegimą, siekiant, kad vaikas Ƴgytǐ bǌtinǐ kompetencijǐ tolesniam kasdieniam gyvenimui. Dažnai girdime, kad kǌrybiškumo samprata siejama su menais, muzika, šokiu, piešimu ir Ƴgytais talentais. Labai dažnai kǌrybiškumas suvokiamas siaurąja prasme, taþiau šios sąvokos apibrơžtƳ vertơtǐ pasigilinti. „Kǌrybiškumas – tai sugebơjimas savarankiškai, nestereotipiškai mąstyti, kelti naujas idơjas, greitai orientuotis probleminơse situacijose bei rasti tinkamus netipiškus sprendimus. Tai asmenybơs raiška, per kurią asmenybơ stiprina savo jausmus, spartina brendimą“ (Grudžinskytơ, Norvilienơ ir Grudžinskienơ, 2009, p. 101). Bǌtǐ galima teigti, kad Ƴ kǌrybiškumą reikơtǐ pažvelgti plaþiau ir jƳ Ƴvertinti kaip gaunamǐ kompetencijǐ visumą, kurią galima lavinti ir plơtoti tikslingai. Vienas iš ugdymo metodǐ, kurƳ taiko Panevơžio lopšeliodarželio „Kastytis“ auklơtojos Gražina Šimonienơ, Regina Katinienơ ir logopedơ Justina Kedytơ, yra šviesos ir spalvǐ kǌrybinơ terapija. Šviesos ir spalvǐ kǌrybinơs terapijos tikslas – ne gydyti vaikus, o plơtoti jǐ socialinĊ, sveikatos saugojimo, meninĊ, komunikacijos, pažinimo kompetencijas ikimokykliniame amžiuje, siekiant, kad ugdytinis patirtǐ džiaugsmą ir jƳ lydơtǐ teigiamos emocijos. Sukuriama ikimokyklinio amžiaus vaikams saviraišką skatinanti ir palanki aplinka. Naudojama viena iš unikaliǐ Emilijos Redžo ugdymo sistemos priemoniǐ – šviesos dơžơ. Tai mobilioji eksperimentǐ laboratorija, kurioje atsiskleidžia visos vaiko kǌrybinơs galios, idơjos. Per šviesos ir spalvǐ terapiją naudojant šviesos dơžĊ ikimokyklinio amžiaus vaikai bendradarbiaudami mokosi pažinti save ir bendraamžius, dalytis, draugiškai bendrauti, savarankiškai ir drauge sprĊsti problemas ir ieškoti jǐ sprendimo bǌdǐ. Vaikas prie šviesos dơžơs gali savarankiškai arba kartu su bendraamžiu veikti: piešti, rašyti, tapyti, lipdyti, aplikuoti, konstruoti, štampuoti, vaidinti, kalbơti, bendrauti. Ugdomi jo kǌrybinio mąstymo pagrindai, turtinama vaizduotơ, plơtojama kǌrybiška partnerystơ. Taigi taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją, per kurią naudojama šviesos dơžơ, plơtojamos ir lavinamos visos vaiko kompetencijos.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Socialinơs kompetencijos plơtojimas taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją Socialinơ kompetencija apibrơžiama kaip gebơjimas gyventi ir bǌti greta, kartu. Taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją ikimokyklinio amžiaus vaikai žaisdami mokosi prisiimti ir atlikti tam tikrus socialinius vaidmenis.

1 pav. Socialinơs kompetencijos ugdymas – gebơjimas gyventi ir bǌti greta, kartu

Bendraudami vaikai pastebi bendraamžiǐ išgyvenimus, stengiasi padơti, o kartu patys tikisi palaikymo ir supratimo. Žaisdami vaikai kelia Ƴvairias idơjas, jas aptaria, tariasi dơl žaidimo taisykliǐ, atsižvelgia Ƴ Ƴvairias nuomones, siǌlo, kaip bǌtǐ galima plơtoti žaidimą. Taip jie mokosi bǌti drauge su kitais, gyventi bendruomenơje.

Sveikatos saugojimo kompetencijos plơtojimas taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją Sveikatos saugojimo kompetencija – tai gebơjimas sveikai gyventi, saugiai judơti ir veikti. Ikimokykliniais metais daug dơmesio skiriama sveikatos saugojimo ir fiziniǐ gebơjimǐ lavinimui: vaikas turi galơti bǌti aktyvus, judrus, bet prireikus sukaupti dơmesƳ, gebơti jausti ir valdyti savo kǌną eidamas, šliauždamas, ropodamas, lipdamas, šokinơdamas. Taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją, per kurią naudojamas šviesos stalas, atliekami kvơpavimo pratimai per šiaudelƳ, vaikui formuojama nuostata, jog bǌtina daug judơti, bǌti aktyviam, kad augtǐ sveikas.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

2 pav. Sveikatos saugojimo kompetencija – gebơjimas sveikai gyventi, taisyklingai kvơpuoti, saugiai judơti

Meninơs kompetencijos plơtojimas taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją Meninơ kompetencija – gebơjimas Ƴsivaizduoti, pajausti, kurti, grožơtis. Taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją, per kurią naudojamas šviesos stalas, skatinama vaikǐ saviraiška, ugdytinis pajunta malonumą stebơdamas dailơs kǌrinius ir pats kurdamas, lavinama vaizduotơ, jutiminis suvokimas. Vaikai išmoksta mąstyti, kǌrybiškai ir laisvai veikti.

3 pav. Meninơ kompetencija – gebơjimas Ƴsivaizduoti, pajausti, laisvai kurti, grožơtis

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Komunikacinơs kompetencijos plơtojimas taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją Komunikavimo kompetencija – gebơjimas klausytis, kalbơti, pažinti raides, išreikšti save bendraujant su kitais. Prie šviesos dơžơs vaikai klausydamiesi pasakǐ, pasakojimǐ turtina žodyną, domisi raidơmis, bendrauja, dalyvauja pokalbyje.

4 pav. Komunikavimo kompetencija – gebơjimas klausytis, kalbơti, išreikšti save bendraujant su kitais

Pažinimo kompetencijos plơtojimas taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją Pažinimo kompetencija – gebơjimas tyrinơti ir atrasti pasaulƳ. Pažinimo kompetencija sơkmingai ugdoma skatinant vaiką veikti Ƴvairioje aplinkoje, siejant jau turimą patirtƳ su nauja informacija ir pritaikant ją kasdienơse situacijose. Taikant šviesos ir spalvǐ kǌrybinĊ terapiją vaikai skatinami aktyviai veikti, sužadinamas noras pažinti ir tyrinơti pasaulƳ, taip pleþiamos jǐ pažinimo galimybơs, lavinama smulkioji motorika. Prie šviesos stalo ikimokyklinio ugdymo amžiaus grupơs vaikai tyrinơja, eksperimentuoja, tampa mokslininkais ir tyrơjais.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

5 pav. Pažinimo kompetencija – gebơjimas tyrinơti ir atrasti pasaulƳ

Apibendrinimas x

Šviesos ir spalvǐ kǌrybinơ terapija pirmiausia sietina su kǌrybiškumo ugdymu, plơtojant vaikǐ socialinĊ, sveikatos saugojimo, meninĊ, komunikacijos, pažinimo kompetencijas ikimokykliniame amžiuje.

Šviesos ir spalvǐ kǌrybinơ terapija – tai ne gydymas, o vaiko savĊs ir aplinkos pažinimas kuriant, stiprinant savivertĊ, didinant saviraišką, savarankiškumą veikti vienam ir drauge su bendraamžiu, ugdant partneriškus santykius, plơtojant laisvos kǌrybos idơjas.

Literatǌros sąrašas 1. Grudžinskytơ A., Norvilienơ A., Grudžinskienơ V. (2009). 5–6 metǐ vaikǐ kǌrybiškumas: pedagogǐ ir tơvǐ požiǌris. Pedagogika. T. 96. P. 95–102. 2. Metodinơs rekomendacijos dơl ikimokyklinio ugdymo organizavimo ir formǐ Ƴvairovơs (2013). [Žiǌrơta 2015-02-01]. Prieiga per internetą http://www.ikimokyklinis.lt/uploads/files/dir758/dir37/dir1/5_0.php 3. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. (2014). [Žiǌrơta 2015-02-01]. Prieiga per internetą www.smm.lt/uploads/.../773_d43fbefb07061e3724cbe6763df6ca04.doc 4. Songailienơ R., Bražienơ N. (2011). Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ kǌrybiškumo ir socializacijos ugdymas pedagoginơs meno terapijos metodais: kokybinis tyrimas. Jaunǐjǐ mokslininkǐ darbai. Nr. 2 (31). P. 63–72.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Summary THE CREATIVE THERAPY OF LIGHT AND COLOURS FOR PRESCHOOL CHILDREN Regina Katinienơ, Gražina Šimonienơ, Justina Kedytơ

The article introduces the practical experience by applying the creative therapy of light colours. It is implemented with a light box - the newest measure of the Reggio Emilia education system. The usage of this measure – light box – allows us to apply light and colour therapy by creating a unique, attractive and appropriate environment for preschoolers. The child may act, freely create, explore, make experiments, draw, write, paint, glue, make, constructions, stamp, play, talk, and interact with peers and adults on the light box, as well as express himself in various ways. The aim of light and colour therapy is to develop the social, health care, artistic, communicative and cognitive competencies of the preschool child in order that the learner will experience joy and positive emotions. Key words: preschool education, creative therapy, light box, competences of child.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

INVAZINIǏ AUGALǏ PAŽINIMO SVARBA GAMTAMOKSLINIO UGDYMO KONTEKSTE Asta Klimienơ, Indrơ Šakytơ Šiauliǐ universitetas

Anotacija Vaikǐ gamtamokslinis ugdymas yra svarbus lavinant jǐ požiǌrƳ Ƴ gamtą. Nors pastaruoju metu aktyviai vykdomas ekologinis ugdymas, rengiami užsiơmimai, paskaitos, seminarai ir pan., mažai akcentuojamos grơsmơs, kurias gali sukelti kosmopolitiškas gyvenimas, didelơ migracija ar laisva prieiga prie vartojamǐ gamtiniǐ ištekliǐ. Straipsnyje aptariama gamtamokslinio ugdymo pagrindinơje mokykloje ekologinơs dalies ir suteikiamǐ kompetencijǐ – gebơjimo ir nusiteikimo atsakingai naudotis gamtos ištekliais ir (arba) aiškinamosiomis žiniomis ir gamtos tyrimǐ metodais siekiant atsakyti Ƴ klausimus, ieškoti Ƴrodymais pagrƳstǐ išvadǐ ir sprendimǐ, suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyþius gamtoje, jǐ žalą ir imtis asmeninơs atsakomybơs už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitǐ žmoniǐ sveikatą, dalyvauti siekiant biologinơs Ƴvairovơs išsaugojimo ir savo gerovơs kǌrimo tikslǐ – svarba. Raktiniai žodžiai: gamtamokslinis ugdymas, biologinơ Ƴvairovơ, invaziniai augalai.

Ʋvadas Visuomenơs harmoniją su gamta galima pasiekti prie jos derinantis ir jos nepažeidžiant. Svarbiausios pilietinơs visuomenơs poveikio kryptys yra jaunimo aplinkosauginis mokymas ir ugdymas, aplinkosaugos problemǐ supratimo didinimas tarp pedagogǐ ir kvalifikacijos kơlimas, aplinkosauginis visuomenơs ugdymas ir jos supratimo plơtojimas. Gamtoje yra tinkamos sąlygos vesti gamtos pažinimo pamokas, supažindinti su pasaulinơmis problemomis: užterštumu, klimato kaita (Gaigalas, 2011; Hampson, 2007). Pagal Lietuvos bendrojo lavinimo programas pedagogai, Ƴ savo mokomuosius dalykus integruodami ekologinĊ programą, suteikia vaikui žiniǐ apie gamtą, jos saugojimo bǌdus, formuoja ekologiniais principais pagrƳstą vaiko santykƳ su gamta ir ugdo nuovoką, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už bendrą kultǌrinƳ palikimą ir gamtos išsaugojimą (Pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008). Šiuo metu dauguma pasaulio edukologǐ pripažƳsta, kad greta demokratinio ir pilietinio švietimo ekologinis ugdymas yra svarbiausias veiksnys, nulemsiąs žmonijos ateitƳ: nuo dabartinio ekologinio ugdymo priklauso, kokia po 20–30 metǐ bus pasaulio visuomenơ, jos vertybơs ir gyvenimo bǌdas. Norint išsprĊsti visus aplinkosauginio ugdymo uždavinius, vien mokyklos aplinkos neužtenka. ýia puikiai pasitarnauja neformaliojo ugdymo institucijos, kurios formuoja žmogaus asmenines savybes, skatindamos vaiko aktyvumą, kǌrybiškumą, gebơjimą džiaugtis savo ir kitǐ kǌrybos rezultatais. Teigiama, jog nenutrǌkstantis aplinkosauginio švietimo procesas turi bǌti integruotas Ƴ visus 46

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

mokymo dalykus, naudojant formalius ir neformalius metodus bei efektyvius bendravimo bǌdus (LR saugomǐ teritorijǐ Ƴstatymas, 2001). Aplinkosauginis švietimas ir gyventojǐ informavimas Lietuvoje sulaukia vis daugiau dơmesio. Ypaþ didelƳ dơmesƳ edukacinei veiklai skiria muziejai, botanikos sodai, saugomos teritorijos ir pan. Saugomos teritorijos – visuomenơs ugdymo bazơ. Kiekviena pažintis su saugomomis teritorijomis turơtǐ bǌti ne tik pramoga, bet ir galimybơ teikti žinias, auklơti ir mokyti jaunąją kartą. Tik žmogus, ƳgijĊs aplinkos pažinimo ir meilơs gamtai pagrindus, bus suinteresuotas ją išsaugoti. Rǌpindamasis augalais ir gyvǌnais žmogus atskleidžia savo dvasines galimybes, turtina jausmus (Dargienơ, 2007). Šiuo metu, esant kosmopolitiškam ir judriam gyvenimo bǌdui, kyla nauja grơsmơ biologinơs Ƴvairovơs išsaugojimui – invazinơs svetimžemơs rǌšys. Tai viena iš didžiausiǐ grơsmiǐ, kylanþiǐ Ƴvairiǐ pasaulio regionǐ, taip pat – Lietuvos gamtai. Šiuo metu viešojoje erdvơje, tarp mokslininkǐ plaþiai kalbama apie invaziniǐ organizmǐ plitimą, taþiau mokyklose ar bioedukacine veikla užsiimanþiose institucijose apie svetimžemes rǌšis beveik neužsimenama. Todơl šiuo metu, kai problema paǌmơjo, svarbu Ƴ gamtamokslinio ugdymo programas Ƴtraukti informaciją apie biologinơs Ƴvairovơs išsaugojimą ir invazines organizmǐ rǌšis. Kai kurie invaziniai augalai yra kenksmingi sveikatai. Lietuvoje šiuo metu žinomos maždaug 548 rǌšys svetimžemiǐ augalǐ, iš jǐ apie 46 rǌšys yra invazinơs ir dar apie 60 rǌšiǐ – potencialiai invazinơs, galinþios kelti rimtǐ ekologiniǐ problemǐ ateityje (Svetimžemơs rǌšys, 2015). Šiuo straipsniu siekiama aktualizuoti mokiniǐ supažindinimo su invaziniais augalais ir jǐ keliamomis problemomis svarbą. Gamtamokslinio ugdymo problematika buvo ypaþ aktuali ir aktyviai nagrinơjama paskutinƳjƳ XX amžiaus dešimtmetƳ. Reguliarius tyrimus šiais klausimais vykdo Tarptautinơ švietimo pasiekimǐ vertinimo asociacija (angl. The International Association for the Evaluation of Educational Achievement). 1996 m. 44 šalys dalyvavo TIMSS studijoje. Pradơti dar didesnio masto tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assesment) paruošiamieji darbai, kuriuos vykdys EBPO. Ypaþ didelis dơmesys gamtamoksliniam ugdymui skiriamas Šiaurơs šalyse. 1997 m. rudenƳ Bergene (Norvegija) vyko teminơ Šiaurơs šaliǐ ministrǐ tarybos konferencija, kurioje buvo nagrinơjami gamtamokslinio ugdymo klausimai šiose šalyse, o kas treji metai vyksta Šiaurơs šaliǐ mokslinơs konferencijos „Gamtos mokslai mokykloje“. 2000 metais Daugpilyje (Latvija) vyko antroji tarptautinơ mokslinơ konferencija „Gamtamokslinis ugdymas ir mokytojǐ rengimas“ (angl. Science and Teacher Training). Tai tik maža dalis pirmǐjǐ moksliniǐ renginiǐ, kurie parodo, jog susidomơjimas gamtamokslinio ugdymo problematika išties didžiulis. XX a. vykusiose gamtamokslinio ugdymo konferencijose buvo teigiama, kad visuomenơs gamtamokslinis raštingumas nepakankamas ir ši problema taps ypaþ aktuali XXI amžiuje. Išreikštas susirǌpinimas krentanþiu gamtamokslinio profilio studijǐ programǐ prestižu ir dơl to mažơjanþiu poreikiu rinktis šias studijǐ programas (Lamanauskas). Kaip ir numatyta, XXI a. gamtamokslinio ugdymo problemos padidơjo. Tam turơjo Ƴtakos moksleiviǐ tolesniǐ studijǐ pasirinkimas, žmoniǐ nutolimas nuo gamtos, bendrojo lavinimo mokyklǐ gamtos disciplinǐ mokytojǐ rengimas ir jǐ gamtamokslinio raštingumo (kompetencijos) lygio kơlimas, nes visas švietimo sistemos reformas reikia pradơti nuo kokybiškos pedagogǐ rengimo pertvarkos. Mokykla negali bǌti sơkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

parengtǐ pedagogǐ. Nevisapusiškas, netikslingas gamtamokslinis ugdymas, nepakankamas gamtos ir paties žmogaus fenomeno pažinimas artina žmoniją ir prie socialiniǐ kataklizmǐ (Lamanauskas). Gamtamokslinis ugdymas pradinơje mokykloje – neatsiejama bendrojo ugdymo dalis, ne tik perteikianti moksleiviams esmines gamtos mokslǐ žinias, bet ir ugdanti jǐ bendruosius bei dalykinius gebơjimus. Siektina, kad moksleiviai galơtǐ patirti pažinimo džiaugsmą, išmoktǐ dalyvauti sprendžiant Ƴvairias problemas, susijusias tiek su gyvąja, tiek su negyvąja gamta, atsakingai priimtǐ sprendimus. Remiantis gamtos mokslais ugdomos ir vertybinơs moksleiviǐ nuostatos, leidžianþios jiems tapti brandžiomis asmenybơmis. Greitai kintanþio šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis svarbu moksleivius parengti taikyti Ƴgytas žinias ir gebơjimus sprendžiant tiek savo kasdienio, tiek visuomeninio gyvenimo problemas, ugdyti pasitikơjimą, išmokyti susirasti ir atsirinkti reikiamą informaciją Ƴvairiausiuose šaltiniuose, ją perteikti kitiems, drauge dirbti. Pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kad moksleiviai pradinơje mokykloje Ƴgytǐ apibendrintǐ žiniǐ apie gamtą ir juos supanþią aplinką, gebơjimǐ, kurie padơtǐ pažinti pasaulƳ, ir išsiugdytǐ vertybines nuostatas. Gamtamokslinis ugdymas ne tik kuria moksleiviǐ pasaulơvaizdƳ, bet ir, tinkamai parinkus gamtos mokslǐ turinƳ ir ugdymo metodus bei bǌdus, plơtoja jǐ vertybines nuostatas: x

pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomybĊ už jos išsaugojimą bei racionalǐ ištekliǐ naudojimą;

savigarbą ir pagarbą kitiems, neabejingumą viskam, kas vyksta šalia, atsakomybĊ už save, savo veiksmus, rǌpinimąsi kitais;

iniciatyvumą, veiklumą, kǌrybiškumą, atvirumą kaitai, ieškojimams, naujoms idơjoms, poreikƳ tobulơti (Pradinio ugdymo bendrosios programos, 2014).

Nors mokyklose ir visuomenơje labai akcentuojamas ekologinis ugdymas, taþiau su biologinei Ƴvairovei svetimžemiǐ rǌšiǐ daroma žala supažindinama menkai. Be to, Lietuvoje yra gausiai paplitusiǐ svetimžemiǐ augalǐ rǌšiǐ, kuriǐ pažinimas gamtamokslinio ugdymo srityje nơra skatinamas. Šalyje pastaruoju metu žinoma apie 548 rǌšiǐ svetimžemiǐ augalǐ, iš jǐ apie 46 rǌšys yra invazinơs, dar apie 60 rǌšiǐ – potencialiai invazinơs, galinþios kelti rimtǐ ekologiniǐ problemǐ ateityje (Lietuvos gamtos fondas, 2015). Svetimžemơmis rǌšimis laikomi augalai ir gyvǌnai, tikslingai ar atsitiktinai Ƴvežti Ƴ vietovĊ, kurioje anksþiau niekada neaugo, negyveno. Kai kurie svetimžemiai augalai, prieš šimtmeþius atvežti Ƴ gơlynus, sodus ar parkus kaip puošmena, sulaukơjo ir ơmơ plisti savaime (Lietuvos gamtos fondas, 2015). Svetimžemes rǌšis dažnai vadiname invazinơmis svetimžemơmis rǌšimis. Šios rǌšys yra viena iš didžiausiǐ grơsmiǐ Ƴvairiǐ pasaulio regionǐ, taip pat Europos, biologinei Ƴvairovei. Invaziniais laikomi tokie svetimžemiai organizmai, kurie Ƴsigali naujoje aplinkoje, sparþiai plinta, Ƴsikuria natǌraliose ar pažeistose buveinơse ir kelia pavojǐ aplinkai, ekonomikai ar žmoniǐ sveikatai. Svetimžemiai organizmai pridaro žalos žemơs ǌkio gamybai, žuvininkystei, žmoniǐ sveikatai ir 48

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

taip sukelia didžiulius ekonominius nuostolius. Lietuvoje svetimžemiǐ organizmǐ daroma žala ekonominiu požiǌriu iki šiol nevertinta (http://ekobanga.blogas.lt). Lietuvoje trǌksta gamtamokslinio švietimo invaziniǐ augalǐ tema. Šią problemą turơtǐ padơti sprĊsti vaikǐ supažindinimas su invaziniais augalais ir jǐ keliamomis grơsmơmis gamtos pamokose – taip bǌtǐ ugdomas visuomenơs sąmoningumas ir žinojimas apie svetimžemes rǌšis. Ne kiekviena svetimžemơ rǌšis yra kenksminga, taþiau, laikantis atsargumo principo, bǌtina atpažinti visus atơjǌnus. Lietuvoje dažniausiai sutinkama 18 invaziniǐ augalǐ rǌšiǐ (1 lentelơ). 1 lentelơ. Invaziniǐ augalǐ rǌšiǐ, auganþiǐ Lietuvoje, sąrašas (Invaziniǐ Lietuvoje rǌšiǐ sąrašas, 2015) Eil. Nr.

Lietuviškas pavadinimas

Uosialapis klevas

Acer negundo

Sosnovskio barštis

Heracleum sosnovskyi

Gausialapis lubinas

Lupinus polyphyllus

Baltažiedơ robinija

Robinia pseudoacacia

Smulkiažiedơ sprigơ

Impatiens parviflora

Vơlyvoji ieva

Padus serotina

Raukšlơtalapis erškơtis

Rosa rugosa

Dygliavaisis virkštenis

Echinocystis lobata

Aukštoji rykštenơ

Solidago altissima

Kanadinơ rykštenơ

Solidago canadensis

Kanadinơ elodơja

Elodea canadensis

Tankiažiedơ rǌgštynơ

Rumex confertus

Šluotinis sausakrǌmis

Sarothamnus scoparius

Ilgakotis lakišius

Bidens frondosa

Muilinơ guboja

Gypsophila paniculata

Urbanizuotǐ teritorijǐ želdynuose ir želdiniuose gali bǌti nenaikintina

Varpinơ medlieva

Amelanchier spicata

Urbanizuotǐ teritorijǐ želdynuose ir želdiniuose gali bǌti nenaikintina

Vơlyvoji rykštenơ

Solidago gigantea

Šiaurinis šemenis

Phalacroloma septentrionale

Lotyniškas pavadinimas

Pastabos Urbanizuotǐ teritorijǐ želdynuose ir želdiniuose gali bǌti nenaikintinas

Urbanizuotǐ teritorijǐ želdynuose ir želdiniuose gali bǌti nenaikintina

Urbanizuotǐ teritorijǐ želdynuose ir želdiniuose gali bǌti nenaikintinas

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Patys pavojingiausi ir daugiausiai žalos Lietuvoje daro iš Kaukazo kilĊ Sosnovskio baršþiai (Heracleum sosnowskyi) (1 pav.), Ƴ Lietuvą atkeliavĊ dar sovietmeþiu. Šis augalas tuomet laikytas itin tinkamu silosui. Tada niekam nerǌpơjo, kad jis nuodingas. SuvešơjĊ Sosnovskio baršþiai nustelbia kitą augmeniją. Šie augalai subrandina tǌkstanþius lengvai platinamǐ sơklǐ. Nupjautas šis augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusiǐ žemơje šaknǐ. Augalas pavojingiausias birželio–liepos mơnesiais, kai žydi (Lietuvos sveikata, 2013). Bǌtina atpažinti Sosnovskio barštƳ, nes jo sultys gali nudeginti odą, o tokios žaizdos sunkiai gyja. Taip pat augalas gali apnuodyti žmogaus kvơpavimo takus.

1 pav. Sosnovskio baršþiai Kiti Lietuvoje paplitĊ invaziniai augalai nơra pavojingi sveikatai, taþiau užima kitǐ augalǐ buveines ir taip išstumia ten gyvenanþius augalus, pvz., smulkiažiedơ sprigơ (Impatiens parviflora) (2 pav.), iš Centrinơs Azijos kilusi rǌšis. Lietuvoje ji ơmơ plisti nuo XX a. 4-ojo dešimtmeþio, ypaþ išplito per pastaruosius 30 metǐ. Miškuose sudaro ištisus sąžalynus ir stelbia daugelƳ vietiniǐ augalǐ. Patikimǐ ir saugiǐ naikinimo bǌdǐ kol kas nơra (Lietuvos gamtos fondas, 2014).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

2 pav. Smulkiažiedơ sprigơ

Apibendrinimas Invazinơs rǌšys kelia didelĊ grơsmĊ Europos gamtos biologinei Ƴvairovei ir ši grơsmơ sparþiai didơja. Augalǐ rǌšys, patekusios Ƴ naujas, joms neƳprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinĊ augaliją ir pakenkti aplinkai. Tokie invaziniai augalai gali kenkti ir gamtai, ir žmogui. Todơl šiuo metu bǌtina ne tik kalbơti apie invazinius augalus, bet ir supažindinti vaikus. Vaikai jau pradinơje mokykloje turơtǐ susipažinti su invaziniais augalais ir žinoti, kad kai kurie jǐ yra pavojingi sveikatai. Mokyklose apie svetimžemiǐ rǌšiǐ Ƴtaką biologinei Ƴvairovei šiuo metu kalbama palyginti mažai. Todơl problema didơja ir atsiranda bǌtinybơ Ƴ gamtamokslinio ugdymo programas Ƴtraukti informaciją apie biologinơs Ƴvairovơs išsaugojimą ir invazines organizmǐ rǌšis. Dalis invaziniǐ augalǐ netolimoje ateityje gali kelti rimtǐ ekologiniǐ problemǐ, todơl bǌtina supažindinti jaunąją kartą su kylanþiomis grơsmơmis jau dabar.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Literatǌros sąrašas 1. Eko bangos radijo laidos Laisvojoje bangoje: svetimžemơs augalǐ rǌšys: gerai tai ar blogai? (2011). http://ekobanga.blogas.lt [Žiǌrơta 2015-02-19]. Prieiga per internetą http://ekobanga.blogas.lt/eko-bangos-radijo-laidos-laisvojoje-bangoje-svetimzemes-augalu-rusysgerai-tai-ar-blogai-2732.html 2. Gaigalas A. (2001). Gamtamokslininkǐ rǌpesþiai. www.ausis.gf.vu.lt [Žiǌrơta 2014-02-19]. Prieiga per internetą http:// ausis.gf.vu.lt 3. Hampson K. (2007). Environmental education: the marine environment: Pagham Harbour Local Nature Reserve. Environmental Education. Vol. 84. 4. Invaziniǐ Lietuvoje rǌšiǐ sąrašas. (2015). www.am.lt [Žiǌrơta 2015-02-16]. Prieiga per internetą http://www.am.lt/VI/index.php#a/12288 5. Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinơje mokykloje. www.lucilijus.lt [Žiǌrơta: 201502-14]. Prieiga per internetą http://www.lucilijus.lt/visi-leidiniai/leidinys/24-gamtamokslinisugdymas-pradineje-mokykloje/ category_pathway-16 6. Lietuvos Respublikos saugomǐ teritorijǐ Ƴstatymas. (2001). www3.lrs.lt [Žiǌrơta 2015-02-14]. Prieiga per internetą http://www3.lrs.lt 7. Sosnovskio baršþiai. www.glis.lt [Žiǌrơta 2015-02-14]. Prieiga per internetą http://www.glis.lt/?pid=59 8. Svetimžemơs rǌšys. www.glis.lt [Žiǌrơta 2015-02-13]. Prieiga per internetą http://www.glis.lt/?pid=59 9. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos. www.smm.lt [Žiǌrơta 2015-02-14]. Prieiga per internetą http://www.smm.lt/ uploads/documents/svietimas/ugdymoprogramos/5_Gamtamokslinis-ugdymas.pdf 10. Vieningas priešinimasis biologinơmis invazijoms siekiant tvaraus žemơs ǌkio ir gamtos ištekliǐ valdymo. (2015). [Žiǌrơta 2015-02-14]. Prieiga per internetą www.teamwork.su.lt

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

KUO SVARBI EMILIJOS REDŽO FILOSOFIJA UGDANT VAIKO ASMENYBĉ Elena Markeviþienơ Vilniaus darželis „Lazdynơlis“, Vilniaus kolegija, OMEP Dr. Tomas Butvilas Mykolo Romerio universitetas, CREAN tinklas

Anotacija Straipsnio autoriai pirmiausia apžvelgia Emilijos Redžo (Reggio Emilia) filosofijos ištakas, esminius principus, vaikǐ ugdymo pokyþius, tada pristato Vilniaus darželio „Lazdynơlis“ gerąją patirtƳ integruojant Emilijos Redžo ugdymo paradigmą. Taip pat pateikiamos iliustracijos, kurios padơs skaitytojui aiškiau suvokti šios ugdymo krypties Ƴgyvendinimą praktikoje, o autoriǐ refleksijos pakvies kiekvieną individualiai permąstyti Emilijos Redžo svarbą jau nuo mažǐ dienǐ plơtojant vaiko asmenybines galias, kurios reiškiasi „šimtu kalbǐ“ ir „šimtu rankǐ“. Raktiniai žodžiai: vaikas, Emilijos Redžo filosofija, Reggio Emilia, ugdymas, ikimokyklinis amžius.

Emilijos Redžo filosofinis pamatas ir ugdymo potencialas Emilijos Redžo (Reggio Emilia) filosofija plaþiai pripažinta tarptautiniu mastu, jos principais remiamasi daugelio pasaulio šaliǐ (Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos, Ispanijos, Australijos, Naujojosios Zelandijos, JAV ir kt.). ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikǐ ugdymo Ƴstaigose. Šios ugdymo krypties pagrindơjas yra italǐ švietơjas Loris Malaguzzi (1920–1994), savo veikloje ir darbuose itin akcentavĊs patƳ vaiką ir aplinką, kurioje jis vystosi ir auga. Pagrindinis šios ugdymo krypties dơmesys yra nukreiptas Ƴ vaiką, teigiant, kad jis turi „šimtą kalbǐ“ ir „šimtą rankǐ“ (Malaguzzi, 1998; Markeviþienơ, 2012 ; ir kt.). Pagal šią filosofiją jau nuo mažǐ dienǐ tampa itin svarbu padơti vaikams atsiskleisti tais bǌdais ir priemonơmis, kurios yra priimtiniausios ir leidžia visiškai išreikšti save. Pagal Emilijos Redžo pedagoginĊ filosofiją vaikai ugdosi liesdami, judơdami, klausydami, matydami ir girdơdami; jie bendrauja su kitais vaikais ir priemonơmis, kurias tyrinơja, o sykiu iš dalies ir patys reguliuoja savo ugdymąsi (1 pav.).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

1 pav. Vaiko saviraiškos Ƴvairovơ

Iš pateiktos iliustracijos akivaizdu, kad ugdant vaiką labai svarbu priemonơs, kurios skatina kǌrybos procesą, taip pat – spalvǐ žaismingumas. Kita vertus, pagrindinis ugdymo veikơjas yra vaikas, o pedagogas atlieka daugiau pagalbininko, patarơjo vaidmenis. Kitais žodžiais tariant, svarbiausia –vaiko, pedagogo, šeimos ir bendruomenơs santykiai (2 pav.).

Tơvai – aktyvǌs vaikǐ ugdymosi partneriai

Bendruomenơs ir vietos valdžios dermơ Filosofija

Pedagogas – šeimos partneris

VAIKAS Aplinka – treþiasis pedagogas

„Ateljơ“, menǐ, tyrinơjimǐ studijos

Vaikai išreiškia save „šimtu kalbǐ“

Praktinơ vaikǐ patirtis

Vaikǐ patirties kaupimas

Šviesos, spalvǐ ir veiksmo dermơ

Projektai, bendradarbiavimas

2 pav. Emilijos Redžo filosofijos bruožai (Cadwell, 1997; Gandini, Forman, 1998; Markeviþienơ, 2012)

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Taigi, kaip matyti, ugdant vaiko asmenybĊ ypaþ svarbi artimiausios bendruomenơs veikla, pedagogas, aplinka (iš kurios semiamasi idơjǐ ir kuriamos edukacinơs priemonơs), menǐ ir tyrinơjimǐ studijos, praktinơ vaikǐ patirtis, tơvai, projektinơ veikla (aktyvinanti vaikǐ kǌrybą ir tarpusavio bendradarbiavimą), vaikǐ patirties kaupimas (išsaugojimas) ir šviesos, spalvǐ bei veiksmo dermơ. Visa tai sudaro Emilijos Redžo filosofijos pagrindą, iš kurio kyla ir pedagoginơs veiklos principai, formuojama tam tikra paradigminơ ugdymosi kryptis.

Esminiai vaiko ugdymo aplinkos kǌrimo komponentai Ypaþ didelis dơmesys, kuriant palankias vaiko asmenybei vystytis ir ugdytis sąlygas, skiriamas psichologinio klimato formavimui ir tinkamam fizinơs aplinkos paruošimui. Juk pirmiausia vaikas, kaip ir kiekvienas ugdymo dalyvis, turi jaustis saugiai, nebijoti klysti, o suklydĊs visuomet žinoti, kad jƳ supa žmonơs, pasiruošĊ talkinti ir padơti rasti konstruktyvią išeitƳ iš susidariusios padơties (3 pav.).

3 pav. Psichologinis vaikǐ saugumas (nuotr. iš asmeninio albumo) Taigi vaiko emocinơ savijauta tampa tolesnơs jo raidos pamatu, o fizinơ aplinka laiduoja saviraiškos galimybes, todơl jai taip pat skiriamas itin didelis dơmesys (4 pav.).

4 pav. Saviraišką skatinanti aplinka (nuotr. iš asmeninio albumo) 55

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Šiuo požiǌriu fizinơ ugdymo aplinka paruošiama taip, kad joje bǌtǐ lengva ir paprasta judơti, visi vaikai bǌtǐ Ƴtraukti Ƴ veiklą ir kiekvieno vaiko atliktas darbas taptǐ reikšmingas ir svarbus. Be to, svarbu pažymơti, kad pagal Emilijos Redžo filosofiją vaikǐ aplinkoje turơtǐ vyrauti pastelinơs ir džiugios spalvos. Taigi nors pedagogas yra tik pagalbininkas, jo veikla ne mažiau svarbi ugdant vaikus pagal Emilijos Redžo ugdymo paradigmą, nes pedagogas, bǌdamas greta ugdytiniǐ, juos moko, lavina, formuoja ir galiausiai suteikia žiniǐ, padơsianþiǐ tolesnơms vaiko paieškoms ir stulbinantiems atradimams.

Veiklos spektras pagal Emilijos Redžo filosofiją Prisimenant šios ugdymo paradigmos filosofinƳ pagrindą, o sykiu ir bǌdingus jos bruožus verta aptarti veiklos ƳvairovĊ, taikomą praktikoje tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Pirmiausia svarbu pažymơti, kad pagal Emilijos Redžo filosofiją ugdymo turinys sudaromas atsižvelgiant Ƴ vaikǐ interesus ir pasitariant su tơvais, o pagrindinis komponentas išlieka vaikǐ veikla drauge. Taigi paminơtina tokia veikla (Gandini, Hill ir kt., 2008; Vecchi, 2010): x

x x

projektinơ veikla, kai vaikai kuria ir realizuoja savo idơjas kartu, naudodami Ƴvairiausias galimas priemones. Tai sąmoningai orientuotas atsakymǐ Ƴ klausimus, kuriǐ gali kilti vaikams, auklơtojams ir tơvams, paieškos procesas; vaizduojamoji veikla, kai piešiama ar atvaizduojama ne vien tradiciniu bǌdu, bet ir ant šviesos stalo, pasitelkiant gamtoje esanþius objektus, pvz., spalvotus akmenơlius, smơlƳ ir pan.; bendradarbiavimas, skatinantis vaikǐ gebơjimą suprasti ir kitǐ vaikǐ vaidmenƳ ir ugdantis suvokimą, kad kiekvienas esame unikalus ir vienaip ar kitaip svarbus. Be to, pagal šƳ požiǌrƳ pedagogai ir vaikai tampa lygiaverþiais kǌrơjais (Markeviþienơ, 2010, 2012); vaikǐ veiklos rezultatǐ saugojimas ir kaupimas, registruojant svarbiausias vaiko augimo ir reikšmingiausiǐ jo gyvenimo etapǐ akimirkas. Pedagogai nuolat stebi vaikus ir fiksuoja jǐ pažangą Ƴvairiais bǌdais – užrašais, fotografijomis, garso Ƴrašais, filmuota vaizdo medžiaga ir kt.; ateljơ-meno studija, kurioje pedagogas yra menininkas, kupinas Ƴvairiausiǐ minþiǐ. Bǌtent jis skatina vaikǐ idơjas ir nukreipia vaikus Ƴ jau vykstanþius projektus; veikla ant šviesos stalo ar dơžơs, leidžianti vaikams laisvai reikšti individualǐ pasaulio suvokimą, kitaip pamatyti supanþią aplinką, lavinti kǌrybiškumą ir išlaisvinti savitą idơjǐ interpretavimą.

Visos šios veiklos rǌšys yra orientuotos taip, kad vaikas tiek emociškai, tiek fiziškai jaustǐsi patogiai, saugiai, nevaržomai ir laisvai, o idơjos virstǐ unikaliais projektais, atliekamais veikiant drauge.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Apibendrinimas Apibendrinant šio straipsnio idơjas svarbu pažymơti, kad taikant Emilijos Redžo filosofiją turtơja ir lavơja vaiko kompetencijos: x

x x

Meninơ kompetencija – vaizduotơ, gebơjimas suvokti ir išgyventi kǌrybos džiaugsmą. Medžiagǐ, spalvǐ derinimas skatina gebơjimą suprasti kǌrybą kaip saviraiškos formą, stebơti, pastebơti ir kurti aplinkos grožƳ. Socialinơ kompetencija – veikdami greta vienas kito, vaikai derina savo veiksmus, bendrauja, laikosi tam tikrǐ socialinio gyvenimo taisykliǐ ir tradicijǐ, pareigǐ grupơje ir šeimoje, elgesio viešose vietose ir gamtoje taisykliǐ. Pažinimo kompetencija – aktyviai tyrinơdami aplinką, pažindami raides, ženklus, formas, spalvas, objektus, reiškinius vaikai atranda naujus pažinimo bǌdus, turtina savo patyrimą. Komunikavimo kompetencija – vaikai nori išreikšti save, bǌti suprasti ir suprasti kitus, dalytis išgyvenimais ir naujais potyriais, pasakoja, kuria istorijas, eilơrašþius, tyrinơja ir susipažƳsta su rašto elementais. Sveikatos saugojimo kompetencija – judơdami ir žaisdami vaikai supranta aktyvumo naudą sveikatai ir savijautai, renkasi sveiką maistą, palaiko draugiškus santykius, sužino apie saugǐ elgesƳ gamtoje, gatvơje, su elektra ir kt. (5 pav.).

5 pav. Vaikas išlieka svarbiausias (nuotr. iš asmeninio albumo)

Kaip pavaizduota šiame paveiksle, pagal Emilijos Redžo ugdymo filosofiją vaikas išlieka centre, apie kurƳ sutelkiamos visos šeimos ir pedagoginơs bendruomenơs galimybơs kurti, ieškoti, atrasti, nustebti ir džiaugtis vaiko augimu. Ir visa tai vyksta drauge nuolat atnaujinant ir palaikant artimiausią vaiko socialinĊ aplinką.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Literatǌros sąrašas 1. Cadwell L. (1997). Bringing Reggio Emilia home: An innovative approach to early childhood education. TeachersCollege Press: New York. 2. Gandini L., Forman G. (Eds.) (1998). The Hundred Languages of Children. Reggio Emilia, Italy: Reggio Emilia. 3. Gandini L., Hill L. et al. (Eds.) (2008). Insights and Inspirations from Reggio Emilia: Stories of Teachers and Children from North America. Worcester, MA: DavisPublications, Inc. 4. Malaguzzi L. (1998).The Hundred Languages of Children. Ablex Publishing. 5. Markeviþienơ E. (2010). Reggio Emilia ikimokyklinio ugdymo sistema. Pirmoji pažintis. Vilnius. 6. Markeviþienơ E. (2012). Reggio Emilia idơjos Lietuvoje. Kuo jos patrauklios? [Žiǌrơta 2014-12-28]. Prieiga per internetą: http://www.upc.smm.lt/paroda/2012/saliu_renginiai/E._Markeviciene._ Reggio_Emilia_idejos_Lietuvoje.pdf#page=6&zoom=auto,-252,508 7. Vecchi (2010). Art and Creativity in Reggio Emilia. Routledge.

Summary WHY IS THE REGGIO EMILIA PHILOSOPHY CRUCIAL IN A CHILD’S PERSONALITY EDUCATION? Elena Markeviþienơ Vilnius Kindergarten”Lazdynơlis”, Vilnius College, OMEP

Dr. Tomas Butvilas Mykolas Romeris University, CREAN Network

The authors of this paper briefly analyse the roots of the Reggio Emilia philosophy. The essential principals are discussed along with children’s education parameters. In addition, the good practice of the Vilnius kindergarten “Lazdynelis” is presented and pictured in order that the reader would understand more easily the main idea of the Reggio educational paradigm. The authors’ intention is to invite all those who are interested in the Reggio Emilia ideology and its implementation on the practice basis to think, reflect, discuss openly, and share ideas on possible ways to serve and assist our children in the most appropriate way so that they could act creatively with no fear of failure and express themselves in a “hundred languages and hands”. Keywords: child, Reggio Emilia philosophy, education, preschool age.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

ANKSTYVASIS INTEGRUOTAS MUZIKINIS UGDYMAS DYLANýIO KULTǋROS PASAULIO KONTEKSTE Liucija Milašauskienơ Vilniaus menǐ mokykla-darželis „Dainorơliai“ Lietuvos ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigǐ vadovǐ asociacija

Ʋvadas ES strateginơje Europos švietimo ir mokymo bendradarbiavimo programoje, skirtoje ateinanþiam dešimtmeþiui, aiškiai pabrơžiama pagrindiniǐ universaliǐ kompetencijǐ, Ƴskaitant kultǌrinƳ išprusimą ir kǌrybingumą, svarba. Todơl šiuolaikiniams vaikams reikalinga konkreti kultǌrinơs integracijos programa, vienijanti švietimo Ƴstaigas, valdžios institucijas ir šeimą, siekiant išugdyti pilietƳ, kǌrơją. Juk vertingiausia yra tai, ką vaikas Ƴgyja savo jơgomis per Ƴvairias kultǌrinơs saviraiškos formas. Praktiškąją kultǌros tarnystĊ mažiesiems šalis vykdo paskelbusi vaikǐ kultǌros metus: Lietuvos Respublikos Seimas siǌlo Lietuvos radijui ir televizijai ypatingą dơmesƳ skirti informacijos apie vaikǐ kultǌrą sklaidai. Atlikti tyrimai parodơ, kad tik 9 proc. iš 420 apklaustǐ tơvǐ teigia, jog namuose skatina mažyliǐ muzikinĊ raišką, o 80 proc. mamyþiǐ ir tơveliǐ ƳsitikinĊ, kad muzikavimo Ƴgǌdžius vaikams turi suteikti ikimokyklinơs Ƴstaigos (Jonilienơ, 2005). Šiuo straipsniu siekta atskleisti ankstyvojo integruoto muzikinio ugdymo ypatumus, išanalizuoti pedagoginĊ, psichologinĊ ir metodinĊ literatǌrą, susijusią su tiriama problema, ir išsiaiškinti ankstyvojo integruoto muzikinio ugdymo svarbą mokykloje-darželyje „Dainorơliai“. Demokratinơ vaikǐ pedagogika turơtǐ paisyti visǐ vaiko kultǌros aspektǐ. Asmeniui, norint tapti kompetentingu Lietuvos pilieþiu, Europos ir pasaulinơs bendrijos, daugiakultǌrơs visuomenơs nariu, bǌtina išplơtoti savo gebơjimus ir patirtƳ. Pasaulio švietimo bendruomenơje svarstoma, kad vien formalusis privalomasis ugdymas negali išsprĊsti uždaviniǐ, kurie jam keliami ugdymo Ƴstaigǐ koncepcijoje. Ir neužtenka vien kalbơti, kurio ugdymo – formaliojo ar neformaliojo – turi bǌti daugiau, nes šiuolaikiniams Y ir Z kartos vaikams reikia kitokio ugdymo. Pedagogai nespơja tam pasiruošti, daugelis atsilieka. Visuomenơ linkusi kaltĊ suversti valdžiai, taþiau ir tơvǐ mąstyme užsilikĊ lǌkesþiǐ dơl rašymo, skaiþiavimo stiprinimo, koncertinơs vaikǐ švenþiǐ formos, o kultǌrinơ spauda ir televizija nustumta Ƴ pašonĊ. Neformalaus vaikǐ švietimo koncepcijoje (Valstybơs žinios, 2006) teigiama, kad Ƴgyta neformaliojo ugdymo patirtis yra didelis indơlis Ƴ asmenybơs tobulơjimą ir aktyvaus pilietiškumo skatinimą, nors 2014 m. pristatytas ŠMM tyrimas „Kǌrybiškumo ugdymo prielaidos pradiniame ugdyme“ Ƴrodo, kad realiai kǌrybiškumo ugdymas yra tokio pat lygio kaip ir prieš 30 metǐ, o 59

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Nacionalinơs mokyklǐ vertinimo agentǌros tyrimas atskleidơ, kad ikimokyklinis ir pradinis ugdymas taikomas vidutiniokui. Taþiau Lietuvos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo Ƴstaigose yra ir gerǐ kǌrybiškumo ir vaikǐ kultǌros ugdymo pavyzdžiǐ. Vilniaus menǐ mokyklos-darželio „Dainorơliai“ profesionaliǐ pedagogǐ bendruomenơ kuria vaikams ugdymo aplinką, kurioje gerbiama ir skatinama kiekvieno ugdytinio sơkmơ, integruojamas ir individualizuojamas menǐ vaidmuo, aktualizuojamas šiuolaikinơs tautinơs kultǌros puoselơjimas ir pilietinio ugdymo tradicijos. Ekspertǐ teigimu, muzika yra labiausiai kitus dalykus integruojantis dalykas, išlaisvinantis vaiko saviraišką ir leidžiantis atsiskleisti talentams. Nors muzikos integravimas, manoma, ugdo žmogaus vidinĊ kultǌrą, meninƳ skonƳ ir yra svarbus visapusiškai ugdant vaiką, jis kelią skinasi sunkiai. Mokykloje-darželyje „Dainorơliai“ nuo pat Ƴkǌrimo (1994 m.) Ƴ bendrąjƳ ikimokyklinƳ ir priešmokyklinƳ ugdymą integruojamas šokis, etnografija, dailơ nuo 3 iki 6 metǐ vaikams ir individualus grojimas pasirinktu muzikos instrumentu (smuiku, fleita, pianinu, sintezatoriumi) visiems vaikams nuo 5 metǐ. Integruoto ugdymo programose Ƴtvirtintos humanistinơs krypties psichologǐ ir pedagogǐ A. Maslow, C. Rogers, R. Stainer nuostatos, jog meninơ veikla – universali vaiko visuminio ugdymo priemonơ. Studijoje „Meninis ir kultǌrinis ugdymas Europos mokykloje“ (2009) aiškiai parodoma, kad muzika ir vizualieji menai – dažniausiai pradinio ir pagrindinio ugdymo etapuose dơstomi meninio ugdymo mokomieji dalykai ir kad profesionaliǐ menininkǐ dalyvavimas meniniame ugdyme yra ribotas. Studijoje atkreipiamas dơmesys Ƴ bendradarbiavimo tarp Ƴvairiǐ meninio ugdymo veikơjǐ svarbą. Mokykloje-darželyje „Dainorơliai“ vaiko ugdymosi aplinka tampa palanki dơl auklơtojos ir muzikos mokytojos pareigybiǐ gretinimo ir Ƴvairiǐ menǐ pedagogǐ bendradarbiavimo. Auklơtoja-muzikos mokytoja darželyje, gretindama pareigybes kasdienơje grupơs veikloje, integruoja ritmiką ir matematiką, grafinĊ notaciją ir geometriniǐ figǌrǐ sudarymą, praturtina pasaulio pažinimą, Ƴ kartu su vaikais sekamą pasaką integruodama meninius gebơjimus: grojimą muzikos instrumentu, dainavimą, muzikos klausymą ir judesƳ, muzikavimą ritminiais instrumentais, dalyvavimą pradiniǐ klasiǐ mokiniǐ projektuose. Ilgametơ pedagoginơ praktika Ƴrodơ, kad gretinant auklơtojo ir muzikos mokytojo pareigybes, naudojant patrauklius ugdytiniams K. Orff, Z. Codaji, Ch. Suzuki ugdymo metodus ir juos integruojant pastebimai plơtojamos vaikǐ emocijos, gebơjimai, patirtis. Šio pedagogo grupơje integruojama veikla gali sơkmingai padơti ugdyti vaikǐ dơmesio sukaupimą vis ilgesnƳ laiką, labai svarbǐ ruošiant ugdytinius mokyklai. Tai daroma naudojant K. Orff muzikinƳ metodą. Šiais laikais Ƴ darželius ateina vis daugiau neramiǐ, hiperaktyviǐ ir Ƴvairiǐ akcentuacijǐ turinþiǐ vaikǐ. Todơl pedagogui reikia didelơs kantrybơs. ýia gali padơti kǌrybiniai procesai. Ypaþ palankus – dailơs ir gamtos santykis, muzikos klausymas ir judesys, laisvas šokis, dainavimas, vaidyba, savarankiška muzikos kǌryba, grojimas individualiu muzikos instrumentu su draugu ar pedagogu.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Su visais Ƴstaigos ugdytiniais, kurie nuo 3 metǐ ugdomi pagal integruotas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir meninio ugdymo programas, siekiama tĊsti ankstesnes ugdymo tradicijas pradinơse klasơse, skatinant vaiko asmenybơs brandą ir konkreþius ugdymosi pasiekimus ne tik meninio ugdymo, bet ir kitǐ dalykǐ srityse. Programą Ƴgyvendina pradinio ugdymo mokytojai per meninio ugdymo dalykǐ (muzikos, šokio, dailơs) pamokas, integruodami menus Ƴ kitus mokomuosius dalykus, ir meninio ugdymo mokytojai per papildomo ugdymo užsiơmimus (individualus instrumentinis muzikavimas, dainavimo, šokio, dailơs studijos, etnografijos ansamblis), lanksþiai individualizuodami, diferencijuodami ugdymo turinƳ, atsižvelgdami Ƴ konkreþią ugdymosi situaciją, vaikams aktualias problemas. Visi mokytojai bendradarbiauja organizuodami projektinĊ veiklą, ruošdamiesi tradiciniams ir netradiciniams renginiams, vaikǐ pasirodymams mieste ar šalyje. Nes norint pasiekti geresniǐ rezultatǐ ugdomasis procesas turi bǌti nuoseklus ir sistemingas, išlaikant kryptingumo principą. Pastebơjus, kad vaikai laimingiausi ne pasirodymuose su Ƴvairiomis programơlơmis tơvams, o tada, kai kartu muzikuoja, buvo pasirinktas muzikavimas su šeima „Vaikas, šeima, mokytojas“ arba „Vaikas, studentas, mokytojas“, grojimas ansambliuose su draugais, mokytoju, šeimos nariu. Globalizacijos procesai, aprơpiantys ne tik materialinĊ, bet ir dvasinĊ žmogaus sritƳ, kelia grơsmĊ mažǐ tautǐ kultǌroms. Pagrindinis to priešnuodis, kaip teigia prof. A. Katinienơ, yra etnokultǌros vertybiǐ skiepijimas nuo vaikystơs, todơl „Dainorơliǐ“ mokiniai, baigdami pradinĊ mokyklą, tampa meninio edukacinio projekto, kuriame puoselơja lietuviǐ liaudies tradicijas, papildytas etnoritualǐ, legendǐ, apeigǐ, panaudodami individualius grojimus fleita, smuiku, kanklơmis, dainavimą, laisvą judesƳ, liaudies šokƳ, kǌrơjais. Visi be išimties „Dainorơliǐ“ vaikai turi galimybĊ prisiliesti prie tautos tradicijǐ, kultǌros muzikuodami ir vaidindami . Po 20 metǐ kǌrybiniǐ procesǐ su vaikais galime teigti, kad vaikǐ gabumai, talentai atrandami ir plơtojami, kai šalia vaiko kǌrybiniuose projektuose dirba profesionalǌs, kǌrybingi pedagogai. Vaikams ugdymo procese dalyvaujant kartu su kuo Ƴvairesniǐ specialybiǐ profesionaliais pedagogais kur kas padidơja asmenybơs raidos galimybơs. Ugdymo Ƴstaigos vidinơ kultǌra turơtǐ bǌti ypaþ palanki siekiant sudaryti vaikui sąlygas kǌrybiškai perimti tautos kultǌros vertybes ir toliau plơtojama, kad vaikai galơtǐ pasirinkti etnokultǌrą kaip vieną iš neformaliojo švietimo veiklos krypþiǐ. Nors didơja bǌtinybơ keisti ugdytiniǐ elgseną ir socialinĊ sąveiką, dažnai tik ištransliuojama, kad grupơse, klasơse yra trukdanþiǐ vaikǐ, bet netaikomas jiems parinktas ugdymas(is). Todơl Ƴ savo metodǐ dơžutĊ patartina Ƴsidơti ne vien muzikos pedagogikos žiniǐ, bet ir muzikos terapijos metodą, kuris gali padơti, kai klasơse, grupơse triukšminga, kai kyla konfliktas, kai yra specialiǐjǐ poreikiǐ mokiniǐ. Muzikos pedagogika ir muzikos terapija – dvi skirtingos sritys. Muzikos mokymu siekiama lavinti gabumus ir suteikti žiniǐ, o muzikos terapija – lavinti nemuzikinius Ƴgǌdžius (socialinius, komunikacinius ir kt.) per muzikinius išgyvenimus ir dalyvavimą muzikinơje veikloje. Todơl muzikos terapija gali tapti svarbi tiek integruojant Ƴ bendro lavinimo programas, tiek popamokinơje veikloje.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

ES šaliǐ patirtis rodo, kad prevencinơs programos, kuriamos atsižvelgiant vien Ƴ vaiko pažintinius procesus, nekeiþia jo elgsenos ir socialinơs sąveikos, todơl reikia veiklos, grindžiamos bendradarbiavimu, galimybiǐ. Tik tokioje veikloje vaikas Ƴgis ir tobulins atsakomybĊ, atjautą ir atsparumą rizikos veiksniǐ poveikiui. Neišsiugdžius socialiniǐ gebơjimǐ asmeniui sunku integruotis Ƴ visuomenĊ. Todơl aktualu integruoti inovatyvius metodus, skirtus emocinei ir socialinei kompetencijoms plơtoti, patyþiǐ ir diskriminacijos apraiškoms ankstyvajame ugdyme mažinti. Pasaulinơ praktika rodo, kad vaikai, kurie turơjo galimybĊ dalyvauti socialinio ugdymo programose, dažniau patys sơkmingai sprĊsdavo tarpusavio problemas, geriau suprasdavo kitǐ žmoniǐ emocijas ir požiǌrius. Viena iš neformaliojo ugdymo priemoniǐ yra muzikos terapijos programa vaikǐ asmeninei ir socialinei kompetencijai ugdyti. Muzikos terapijos integracija Ƴ neformalǐjƳ ugdymą pradinơje mokykloje išpleþia vaiko socializacijos galimybes tiek individualioje, tiek grupinơje veikloje. Pateikiama duomenǐ, Ƴrodanþiǐ meninio ugdymo svarbą, neišskiriant vaikǐ, neturinþiǐ meniniǐ gabumǐ. Muzikos terapijos metodǐ taikymas pradinơse mokyklose ar bendrojo lavinimo mokyklose praturtina naudojamǐ metodikǐ kompleksą, nes tai nơra „menas menui“ programa. Ši programa – tarpdisciplininơ metodika, kurioje susipina muzikinis ugdymas ir terapija. Kiekvienas specialistas – meno pedagogas, menǐ terapeutas, specialusis pedagogas, laisvalaikio pedagogas, psichologas, kineziterapeutas – naudodamas šią metodinĊ programą gali „Ƴeiti pro savo duris“ ir rasti savo kompetenciją atitinkantƳ bǌdą tikslams, kuriais siekiama optimizuoti vaiko ugdymo(si) ir gyvenimo kokybĊ, Ƴgyvendinti. Mokyklos-darželio „Dainorơliai“ mokytojos integruoja Ƴ kǌno kultǌros pamokas pagal muzikos terapijos programą ugdomą vaikǐ asmeninĊ ir socialinĊ kompetenciją, kuri apima 3 pagrindines temines grupes: 1) savĊs pažinimo temos: kǌno pažinimas, emocijǐ pažinimas, mąstymo ir elgsenos pažinimas; 2) bendravimo su kitu temos – atspindơjimas, prisiderinimas, eiliškumas ir darnus veikimas poroje; 3) bendradarbiavimas grupơje ir komandoje. Kai klasơ yra triukšminga, nenusiteikusi darbui, nesusikoncentruojanti, muzikos mokytojas gali pamokos pradžioje pasitelkti dơmesƳ koncentruojantƳ muzikinƳ žaidimą, kuris padơtǐ suaktyvinti vaikǐ dơmesƳ ir padidintǐ jǐ darbingumą arba, atvirkšþiai, padơtǐ sutelkti dơmesƳ. Jeigu klasơje, grupơje kyla konfliktas, mokytojas gali pasitelkdamas muzikos improvizaciją paskatinti mokinius išreikšti emocijas, jas kartu aptarti. Šiuo tikslu galima klausytis muzikos, skatinti kylanþius vaizdinius išreikšti judesiu, piešiniu ar pasakojimu.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

„Dainorơliǐ“ darželio grupơje auklơtoja-muzikos mokytoja savaitơs temą su vaikais analizuoja integruodama muziką, o šokio ir dailơs mokytojos, individualaus muzikavimo pedagogai tą paþią temą plơtoja savo veikloje ir sustiprina, išpleþia Ƴgǌdžius, gebơjimus, žinias pagal vaikǐ poreikius. Taip menai integruojami Ƴ visas disciplinas. Pedagogǐ bendradarbiavimo svarba aptarta ir studijoje „Meninio ugdymo svarba ir reikšmơ Ƴvairiose šalyse“. Jei Ƴ ugdymo Ƴstaigą ateitǐ dirbti Ƴvairiais talentais apdovanotǐ pedagogǐ, vaiko visuminio vaiko ugdymo sąlygos bǌtǐ palankesnơs

Apibendrinimas Vaikǐ kultǌros sodas žydơtǐ, o kultǌros pasaulio dilimas išnyktǐ, jei pakiltǐ ugdytojo, dirbanþio su mažais vaikais, profesionalumas ir prestižas. Neišsiugdžius socialiniǐ gebơjimǐ asmeniui sunkiau integruotis Ƴ visuomenĊ. Todơl aktualu integruoti inovatyvius metodus, skirtus emocinei ir socialinei kompetencijoms plơtoti, patyþiǐ ir diskriminacijos apraiškoms ankstyvajame ugdyme mažinti. Muzikos terapija gali tapti svarbi tiek integruojant Ƴ bendrojo lavinimo programas, tiek popamokinơje veikloje. Ugdymo Ƴstaigos vidinơ kultǌra turơtǐ bǌti ypaþ palanki vaikui kǌrybiškai perimti tautos kultǌros vertybes ir toliau plơtojama sudarant vaikams sąlygas pasirinkti etnokultǌrą kaip vieną iš neformaliojo švietimo veiklos krypþiǐ.

Literatǌros sąrašas 1. Integruota ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programa. (2007). Vilniaus darželis-mokykla „Dainorơliai“. 2. Jonilienơ M. (2005). Aktyvumo skatinimo bǌdai šeimoje ir darželyje, plơtojant ikimokyklinio amžiaus vaikǐ muzikinĊ raišką. Pedagogika. T. 76. 3. Katinienơ A. (1990). Muzikinis kultǌros pradmenǐ ugdymas ikimokykliniame amžiuje. Vilnius: Lietuvos muzikǐ draugija. 4. Krakauskaitơ V. (1976). K. Orfo muzikinio auklơjimo sistema. Vilnius. 5. Meninis ir kultǌrinis ugdymas Europos mokykloje. (2009). Brussels: Eurydice. [Žiǌrơta xxxx-xx-xx]. Prieiga per internetą: http://eacea.ec.europa.eu/Education/eurydice/documents/thematic_reports/113LT.pdf 6. Milašauskienơ L. (2013). Vaiko asmenybơs sklaida muzikinơje darželio veikloje. Magistro darbas. 7. Muzikos terapijos modelio Ƴgyvendinimas mokyklose. (2013). Metodinơ priemonơ. Vilnius: Lietuvos muzikos terapijos asociacija. 8. Švietimo naujienos, Nr. 10 (245). Priedas: menai mokykloje, 2007-05-30, Nr. 8. 9. Valstybơs žinios. 2006 m. sausio 12 d. Nr. 4-115. 2005 m. gruodžio 30 d. ƲSAK – Nr. 2695.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

VAIKO TEISIǏ ƲGYVENDINIMO GALIMYBƠS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ƲSTAIGOJE Evelina Ražinskienơ, Reda Ponelienơ Šiauliǐ r. Ginkǌnǐ lopšelis-darželis, Šiauliǐ universitetas Edukologijos fakultetas

Anotacija Straipsnyje pristatomos vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybơs ikimokyklinơje ugdymo Ƴstaigoje, pateikiama ugdymo Ƴstaigos programos turinio ir pokalbio su pedagogais analizơ. Analizuojami empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys ugdytojǐ žinias, požiǌrƳ Ƴ vaiko teises, kaip pedagogai Ƴgyvendina vaiko teises ir kokiais principais grindžia ugdymo procesą. Pedagogai vaiko teises ikimokyklinơje ugdymo Ƴstaigoje vertina skirtingai, bet didžioji dalis – teigiamai. Raktiniai žodžiai: vaiko teisơs, ikimokyklinio ugdymo Ƴstaiga, ikimokyklinio ugdymo pedagogas.

Ʋvadas Per pastarąjƳ šimtmetƳ visuomenơs požiǌris Ƴ vaikus labai pasikeitơ. Ilgą laiką vaikǐ teisơmis rǌpinosi tik tơvai ar kiti teisơti vaikǐ atstovai. Dabar vaikai tapo savarankiškais teisơs subjektais ir Ƴgijo visiškai kitokƳ statusą, o jǐ teisiǐ ir teisơtǐ interesǐ apsauga – daug platesnƳ mastą (LR vaiko teisiǐ apsaugos kontrolieriaus Ƴstaigos 2000 m. ataskaita). Siekdama, kad vaikystơ bǌtǐ laiminga, o vaikas savo paties ir visuomenơs labui naudotǐsi numatytomis teisơmis ir laisvơmis, žmoniǐ bendrija ragina tơvus ir ugdymo Ƴstaigas pripažinti vaiko teises ir jas ginti teisinơmis bei kitomis priemonơmis (Sakalauskas, 2000). Laikantis vieno iš bendrǐjǐ Jungtiniǐ Tautǐ vaiko teisiǐ konvencijos principǐ, bǌtent – vaiko interesǐ pirmenybơs, galima teigti, jog ugdymas yra (turơtǐ bǌti) orientuojamas bǌtent Ƴ vaiko interesus. S. Neifacho (2007) teigimu, ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje turi bǌti skiriamas pakankamas dơmesys vaiko interesǐ užtikrinimui, nes apeliavimu Ƴ vaiko interesus galima paskatinti jƳ sơkmingai dalyvauti ugdymo procese; turinƳ padarius Ƴdomǐ vaikui tampa Ƴdomu ugdytis. Vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimas ikimokyklinơse ugdymo Ƴstaigose sietinas ir su demokratijos nuostatomis grƳstu ugdymu. E. Kjaergaard, R. Martinơnienơ (1996) išskiria tokius demokratiško auklơjimo ypatumus: pagarba vaikui, jo individualybei; noras suprasti vaiką ir jam padơti; širdingumas, palankumas ir simpatija jo asmeniui; padrąsinantis, mandagus, pagarbus auklơtojo elgesys; teigiamas paskatinimas; auklơtojo kantrybơ ir tolerancija; sąlygǐ siǌlyti, rinktis veiklą 64

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

vaikams sudarymas; skatinimas paþiam sprĊsti, diskutuoti su kitais, susitarti ir pan.; noro bǌti aktyviam, savarankiškam, o kartu ir atsakomybơs už šalia esantƳ draugą, augalą, už savo sprendimo pasekmes diegimas ir palaikymas; ugdanþios aplinkos sudarymas. A. Kirsten, K. H. Roxane ir kt. (1997) teigimu, ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje turi bǌti kuriama pakantumo atmosfera, skatinanti pagarbą kiekvienam žmogui, vaikams turơtǐ bǌti suteikiama minties ir žodžio laisvơ, ugdytiniai skatinami turơti savo nuomonĊ ir suteikiamos galimybơs ją laisvai reikšti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dơl savo amžiaus ypatumǐ yra viena iš labiausiai pažeidžiamǐ visuomenơs socialiniǐ grupiǐ, jie ypaþ jautriai reaguoja Ƴ aplinkoje patiriamus pokyþius, todơl vaiko interesǐ apsaugai turi bǌti skiriamas išskirtinis dơmesys. J. Waters (1998) teigimu, prieš pradơdami kalbơti apie vaikǐ teises suaugusieji turơtǐ pripažinti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, suvokti, jog ankstyvoji vaikystơ yra vertingas, brangus gyvenimo etapas, ir sutikti su tuo, kad kiekviena vaiko raidos fazơ ankstyvosios vaikystơs laikotarpiu yra labai svarbi vaiko teisơms. Taþiau, kaip pažymi A. Juodaitytơ (2014), vaiko teisiǐ pažeidimǐ prevencija Lietuvoje suaugusiesiems (tơvams, pedagogams) yra viena iš nemaloniausiǐ diskusijǐ ar veiklos temǐ. Jie ƳsitikinĊ, jog teisơs priklauso suaugusiesiems, o pareigos – vaikams. Be to, vaikǐ teisơs griauna ir kitą suaugusiǐjǐ Ƴsitikinimą, kurio esmơ tokia – vaikas turi palaukti, kol taps suaugusiuoju, tik tada galơs sąmoningai disponuoti savo teisơmis. Šiuo atveju pamirštama apie vaiko, kaip socialinio individo, prigimtines teises Ƴ nuomonơs reiškimą, savarankišką, kritinƳ mąstymą, kartais – net tơvǐ, mokytojǐ ar institucijǐ atžvilgiu. Tyrimo objektas – vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybơs ikimokyklinơje ugdymo Ƴstaigoje. Tikslas – atskleisti vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje. Tyrimo tikslas detalizuojamas šiais tyrimo klausimais: x

Ar vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo užtikrinimas Ƴtrauktas Ƴ ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos programą?

Koks ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos pedagogǐ požiǌris Ƴ vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimą ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje?

Kaip vaiko teises Ƴgyvendina ugdymo Ƴstaigos pedagogai?

Tyrimo metodai: x

Ugdymo Ƴstaigos programos turinio analizơ, leidusi atskleisti ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos vaiko teisiǐ integravimą Ƴ darželio programą ir vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybes.

Pokalbis su ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje dirbanþiais pedagogais, padơjĊs atskleisti, koks yra pedagogǐ požiǌris Ƴ vaiko teises ir kaip jie Ƴgyvendina jas savo organizuojamoje veikloje.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo visi (9) ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos pedagogai.

Tyrimo organizavimas Ugdymo Ƴstaigos programos turinio analizơ atlikta remiantis bendraisiais Vaiko teisiǐ konvencijos principais, bǌtent – nediskriminavimo (2 straipsnis), vaiko teisơs sveikai gyventi ir vystytis (3 straipsnis), vaiko interesǐ pirmenybơs (6 straipsnis) ir dalyvavimo (12 straipsnis). Pokalbio metodu siekta atskleisti, koks pedagogǐ požiǌris Ƴ vaiko teises ir kaip jos Ƴgyvendinamos ugdymo Ƴstaigoje. Konkretus pokalbio laikas ir vieta buvo derinami iš anksto. Pokalbis atliktas pagal iš anksto parengtus klausimus (iš viso pedagogams pateikta po 9 klausimus). Pateiktus klausimus sąlyginai galima skirti Ƴ tokias grupes: 1) 1) klausimai pedagogǐ žinioms apie vaiko teises atskleisti (Kokias žinote vaiko teises?); 2) klausimai pedagogǐ požiǌriui Ƴ vaiko teises atskleisti (Koks Jǌsǐ požiǌris Ƴ vaiko teises ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje? Kokios teisơs Jums atrodo svarbiausios ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiką? Ar šiandien pakankamai dơmesio skiriama vaiko teisơms ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje? Ką reikơtǐ tobulinti vaiko teisiǐ srityje, kalbant apie ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigas?); 3) klausimai, skirti išsiaiškinti, kaip vaiko teises Ƴgyvendina pedagogai praktinơje veikloje (Ar Jǌsǐ Ƴstaigos programa atliepia pagrindines vaiko teises? Ar Jǌs savo darbe stengiatơs atsižvelgti Ƴ vaiko teises, kokiais bǌdais tai darote? Ar rengdami ugdomuosius savaitơs planus atsižvelgiate Ƴ vaiko teises? Kaip Jǌs savo darbe tvarkotơs su netinkamu vaiko elgesiu ir kokius drausminimo bǌdus naudojate?). Gauta informacija fiksuota per pokalbƳ, papildomi pastebơjimai pasižymơti iškart po pokalbio. Pokalbio duomenys apdoroti užrašant ir grupuojant tiriamǐjǐ atsakymus Ƴ subkategorijas, vơliau juos jungiant Ƴ kategorijas ir sudarant atskiras temas.

Tyrimo rezultatai Tiriant vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje, analizuota darželio programa, kuri atspindi Ƴstaigos savitumą, atskleidžia svarbiausias ugdymo nuostatas, jo turinio Ƴgyvendinimo metodus, priemones. Šiuolaikinơ ugdymo teorija ir praktika, kurioje atsižvelgiama Ƴ nuolat kintanþius gyvenimo reikalavimus, kelia svarbǐ uždavinƳ švietimui – ne suvienodinti vaikus, o stiprinti jǐ individualybĊ, skatinti savarankiškumą, gebơjimus, Ƴgǌdžius, vertybes, kad vaikas rastǐ vietą visuomenơje, jaustǐsi laimingas. Analizuojant programą buvo siekiama atskleisti vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo programoje Vaiko teisiǐ konvencijos bendrǐjǐ principǐ raiškos aspektu (1 lentelơ).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

1 lentelơ. Ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos programos analizơ Vaiko teisiǐ konvencijos bendrǐjǐ principǐ raiškos aspektu Bendrieji Vaiko teisiǐ konvencijos principai 2 straipsnis. Vaikai neturi patirti diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tơvǐ arba teisơtǐ globơjǐ rasơs, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politiniǐ ar kitokiǐ pažiǌrǐ, tautybơs, etninơs ar socialinơs kilmơs, turto, sveikatos, luomo ar kokiǐ nors kitǐ aplinkybiǐ. 3 straipsnis. Vaikai turi teisĊ fiziškai, emociškai, psichologiškai, socialiai, kognityviai ir kultǌriškai gyventi ir vystytis. 6 straipsnis. Imantis bet kokiǐ su vaiku susijusiǐ veiksmǐ ar sprendimǐ, svarbiausia yra vaiko interesai. Šis principas turi bǌti taikomas tiek priimant vyriausybiǐ, administracijǐ ar teisơsaugos, tiek šeimos sprendimus. 12 straipsnis. Vaikai turi teisĊ bǌti aktyviais dalyviais, sprendžiant visus su jǐ gyvenimu susijusius klausimus, ir laisvai reikšti savo nuomonĊ. Jie taip pat turi teisĊ bǌti išklausyti.

Vaiko teisiǐ grupơ

Pagrindžiamieji teiginiai

Egzistencinơs teisơs

„...Lopšelyje-darželyje vaikas ugdomas atsižvelgiant Ƴ jo auklơjimo šeimoje tradicijas, vaiko Ƴgytą patyrimą, Ƴproþius, vertybines nuostatas...“; „...sudarytos sąlygos vaikui atsiskleisti ir tobulơti pagal savo kultǌrinĊ, socialinĊ patirtƳ, individualias galimybes, Ƴvertinant jƳ kaip unikalią asmenybĊ...“; „...kurti sąlygas, padedanþias vaikui tenkinti prigimtinius kultǌros, taip pat etninius, socialinius, pažintinius poreikius“.

Vystymosi teisơs

„...vaiko asmenybơ, kǌryba nekritikuojama, siekiant harmoningo asmenybơs vystymosi ir vaiko pasitikơjimo suaugusiaisiais puoselơjimo...“; „...sudaryti saugią, sveiką augimo ir judơjimo aplinką“.

Apsaugos teisơs

„...vaikai renkasi aplinką, žaidimus ir juos modeliuoja patys, taip, kaip jiems patinka...“; „...kaladơliǐ statinius, pastatytus iš „Lego“ kaladơliǐ ir kitǐ moderniǐ konstruktoriǐ, leidžiama palikti ilgesniam laikui, kad vaikas galơtǐ tĊsti darbą, jei to pageidauja...“; „...tenkinti svarbiausius vaiko poreikius: judơjimo, bendravimo, pažinimo, saviraiškos“.

Dalyvavimo teisơs

„...gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą“; „..suteikti vaikui galimybiǐ veikti savarankiškai, pereinant nuo globos prie bendradarbiavimo“; „...vaikas taip pat yra savo pasiekimǐ vertintojas“.

Tirtos Ƴstaigos programa sudaryta atliepiant humanistinơs filosofijos pagrindą, veikla grƳsta demokratijos principais, daug dơmesio skiriama vaikǐ savarankiškumui: „...Vaikai renkasi aplinką, žaidimus ir juos modeliuoja patys, taip, kaip jiems patinka...“. Analizuojant programą bendrǐjǐ principǐ raiškos aspektu pastebima, kad joje atliepiami vaiko interesǐ pirmenybơs ir dalyvavimo principai. Programa siekiama demokratiniǐ pedagogǐ ir vaikǐ santykiǐ, stengiamasi priimti ir atsižvelgti Ƴ kiekvieno vaiko nuomonĊ; skatinamas vaikǐ iniciatyvumas; vaikǐ ir pedagogǐ santykiai grindžiami pagarba ir pasitikơjimu. 67

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

A. Juodaitytơs (2003) teigimu, visapusiškam vaiko asmenybơs formavimui(si) per paties natǌralią sąveiką su socialine aplinka Ƴtakos turi pedagogas ir jo parenkami darbo metodai, t. y. pasirenkamieji auklơjimo modeliai, kuriais siekiama užtikrinti palankią, humanišką aplinką ikimokyklinơje Ƴstaigoje. Ʋstaigos programoje nurodant kiekvienos kompetencijos tikslus ir uždavinius orientuojamasi Ƴ visapusišką vaiko asmenybơs formavimąsi per jo paties natǌralią sąveiką su socialine aplinka, siekiama, kad pedagogai tinkamai atstovautǐ vaiko interesams. Iš programos ugdymo turinio galima sprĊsti, jog pedagogai sudaro palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulơti, t. y. vystytis, ugdytis pasitikơjimą savimi, savo gebơjimais, socialine aplinka. Apibendrinant galima teigti, kad vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo užtikrinimas Ƴtrauktas Ƴ analizuotą ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos programą. Siekiant atskleisti vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo galimybes ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje, tirtas ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos pedagogǐ požiǌris Ƴ vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimą ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje (2 lentelơ) ir analizuota, kaip vaiko teises Ƴgyvendina pedagogai. 2 lentelơ. Pedagogǐ požiǌris Ƴ vaiko teises Teigiamas požiǌris

Neigiamas požiǌris

„...Ugdymo Ƴstaiga sten- „...Skiriamas didelis ir galbǌt per didelis giasi visapusiškai lavinti dơmesys vaiko teisơms, pamirštant vaiko vaiką, atsižvelgdama Ƴ pareigas...“ (p5) kiekvieno vaiko protinius, fizinius, socialinius gebơjimus...“ (p6)5

„...Žinoma, kad teigiamas, argi gali bǌti kitaip, juk mes – šiuolaikiški pedagogai...“ (p2)

„Nuo gimimo vaikui akcentuojame, kad jis turi daug teisiǐ, taþiau pamirštame jam paaiškinti apie pareigas. Taip, kaip mokome žinoti, kokias vaikas turi teises, taip reikơtǐ išmokyti laikytis ir vaikiškǐ pareigǐ (savitvarkos, pagarbos suaugusiesiems, mandagumo su draugais.“ (p1)

Nei teigiamas, nei neigiamas požiǌris „...Manau, jog per anksti eskaluojamos vaiko teisơs, paǌgơjĊ jie patys puikiai reiškia savo teises, tad gal reikơtǐ pradơti nuo kitǐ pamatiniǐ vertybiǐ, ugdyti pagarbą suaugusiesiems, draugams, šeimai, teises paliekant ateiþiai...“ (p3) „...Mǌsǐ ikimokyklinơje ugdymo Ƴstaigoje vaikǐ teisơs nơra pažeidžiamos, juk þia viską darom dơl tǐ vaikǐ, taþiau kaip kitur, nežinau, manau, visko bǌna...“ (p4) „...Kadangi esu pedagogơ – turi bǌti teigiamas požiǌris. Taþiau paminơjus žodƳ „teisơs“ iškart kyla klausimas, o kur pareigos arba kur pedagogas ir jo teisơs?..“ (p7)

„...Manau, kitaip negalơtǐ bǌti, šiandien tai neatsiejama nuo mǌsǐ darbo.“ (p8)

„...Mes, pedagogai, dirbam išvien su šeima gerbdami ir saugodami vaikǐ teises...“ (p9) 5

Žymuo su raide p ir šalia esanþiu skaitmeniu rodo, kelintu numeriu pažymơto pedagogo atsakymas cituojamas. Jei nurodyta, pvz., (p6), vadinasi, cituojamas 6 numeriu pažymơtame protokole užfiksuotas pokalbis su pedagogu.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Iš 2 lentelơs matyti, jog pedagogǐ požiǌris šiuo klausimu skiriasi, taþiau, nepaisant skirtingǐ nuomoniǐ, didesnơ dalis pedagogǐ turi teigiamą požiǌrƳ Ƴ vaiko teises. Tie pedagogai, kurie vaiko teises vertina kritiškiau, savo nuomonĊ grindžia tuo, jog vaikai turi per daug teisiǐ, taþiau per mažai akcentuojamos pareigos. Pokalbiuose kalbant apie vaiko teises išryškơjo požiǌrio tendencija „...ikimokyklinơse ugdymo Ƴstaigose per anksti kalbơti apie vaiko teises...“. Tai vơlgi atspindi pedagogǐ požiǌrƳ Ƴ vaiką, kaip asmenybĊ. Vaiko amžius šiuo atveju išskirtinas kaip viena iš priežasþiǐ, kodơl ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje vaikǐ teisơs neturơtǐ bǌti „eskaluojamos“. Taigi tenka pripažinti, jog dalis pedagogǐ ikimokyklinio amžiaus vaiko dar negali priimti kaip visaverþio asmens, nors aiškiai išdơstơ vaiko teises, kurias žino (3 lentelơ), ir pripažino jǐ svarbą. Pedagogǐ buvo klausiama, kokias pagrindines vaiko teises jie žino ir kurios jiems atrodo svarbiausios ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiką. Pedagogǐ išvardytos vaiko teisơs pristatomos 3 lentelơje.

3 lentelơ. Pedagogǐ žinios apie vaiko teises Vaiko teisiǐ grupơ

Pedagogǐ išvardytos vaiko teisơs

Svarbiausios vaiko teisơs ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiką

Egzistencinơs teisơs

„Teisơ gyventi ir brĊsti“ (p9) „Teisơ žinoti savo tơvus, gyventi šeimoje ir bendrauti su jais (2)“ (p2) „Teisơ gauti išsilavinimą, turơti visavertƳ gyvenimą“ (p5) „Teisơ bǌti individualybe“ (p6) „Teisơ Ƴ laisvĊ, orumą (3)“ (p1, p6, p4) „Teisơ turơti vardą ir pilietybĊ“ (p4)

„Teisơ Ƴ mokslą“ (p3) „Teisơ bǌti individualybe, o ne „bendra mase“ (p6) „Teisơ gyventi šeimoje“ (p1) „Teisơ Ƴ laimĊ, rǌpinimąsi ir pagrindiniǐ vaiko poreikiǐ tenkinimą“ (p9) „Teisơ turơti ramią aplinką, kada to Ƴsigeidžia...“ (p2)

Vystymosi teisơs

„Teisơ Ƴ geras gyvenimo sąlygas (2)“ (p4, p3) „Teisơ gyventi ir augti“ (p2) „Teisơ bǌti sveikam, sportuoti“ (p8) „Teisơ Ƴ mokslą, išsilavinimą“ (p5) „Teisơ Ƴ turiningą laisvalaikƳ, poilsƳ“ (p6) „Teisơ bǌti individualybe“ (p9)

„Teisơ vystytis tinkamai asmenybei“ (p3) „Teisơ pasiruošti savarankiškam gyvenimui“ (p5) „Teisơ Ƴ visavertĊ mitybą, visapusišką ugdymą(si)“ (p9) „Teisơ Ƴ gerą psichologinƳ klimatą“ (p4) „Teisơ bǌti išgirstam ir išklausytam“ (p7) „Teisơ Ƴ mokslą, kokybišką ugdymą (3)“ (p2, p6, p1) „Teisơ žaisti, sportuoti“ (p8)

Apsaugos teisơs

„Teisơ bǌti apsaugotam nuo suaugusiǐjǐ „Teisơ bǌti sveikam, apsaugotam nuo pykþio“ (p8) pavojǐ (3)“ (p3, p6, p8) Teisơ bǌti apsaugotam nuo Ƴvairaus „Teisơ bǌti apgintam nuo smurto“ (p6) pobǌdžio smurto (3)“ (p5, p7, p2) „Teisơ Ƴ apsaugą nuo pornografijos“ (p6) „Teisơ kreiptis Ƴ socialines tarnybas“ (p1)

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

3 lentelơs tĊsinys Vaiko teisiǐ grupơ Dalyvavimo teisơ

Kita

Svarbiausios vaiko teisơs ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiką „Teisơ išsakyti savo nuomonĊ ir turơti savo „Teisơ Ƴ laisvą nuomonơs ir pažiǌrǐ pažiǌras (3)“ (p6, p4, p7) reiškimą“ (3)“ (p2, p4, p9) „Teisơ Ƴ pasirinkimo laisvĊ“ (p6) „Teisơ pasirinkti sau patinkanþią veiklą“ „Teisơ veikti tai, kas labiausiai patinka ir (p3) „Teisơ paþiam pasirinkti draugus...“ (p1) sekasi“ (p8) „Teisơ bendrauti su bendraamžiais“ (p4) „Teisơ naudotis visomis Ƴstatymu „Visos išvardytos teisơs (2)“ (p4, p3) numatytomis teisơmis“ (p2) „Konkreþiai negaliu Ƴvardyti“ (p4) Pedagogǐ išvardytos vaiko teisơs

Pedagogai geriausiai žino vaiko egzistencijos ir apsaugos teises, t. y. vaiko teisĊ turơti tơvus, bǌti apsaugotam nuo Ƴvairaus pobǌdžio smurto ir pan. Auklơtojos paminơjo, jog ne mažiau svarbu ir vystymosi bei dalyvavimo teisơs, ir paaiškino, kad vaikams labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas augti, mokytis, tobulơti, laisvai reikšti nuomonĊ. Pasiteiravus, kokios, pedagogǐ nuomone, vaiko teisơs svarbiausios ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiką, atsiskleidơ kitoks požiǌris. Pedagogai dažniausiai minơjo egzistencines ir vystymosi teises, pvz., tenkinti pagrindinius vaiko poreikius, sudaryti sąlygas asmenybei vystytis, ir neƳvardijo nơ vienos dalyvavimo teisơs. Tik dvi pedagogơs kaip svarbiausias ugdant ikimokyklinio amžiaus vaiką Ƴvardijo teises, susijusias su dalyvavimu. Galima teigti, kad pedagogai nepakankamai vertina vaiko dalyvavimo teisĊ ir taip užkerta kelią demokratiškos, dalyvaujanþios asmenybơs formavimuisi. Per tyrimą analizuota, ar, pedagogǐ požiǌriu, pakankamas dơmesys skiriamas vaiko teisơms ikimokyklinơse ugdymo Ƴstaigose. Beveik visi Ƴstaigos pedagogai teigơ, jog vaiko teisơms skiriama pakankamai dơmesio, „...tik jos nơra aiškiai deklaruojamos, o visa tai paprasþiausiai Ƴsipina Ƴ ugdymo turinƳ ir natǌraliai funkcionuoja...“ (p5). Dar viena pedagogǐ pozicija – „...dơmesio skiriama pakankamai, taþiau jeigu vaikǐ grupơse bǌtǐ mažiau (pvz., 12–15 vaikǐ) arba vienu metu grupơje bǌtǐ du pedagogai, tai vaiko teisiǐ Ƴ ugdymą ir ramesnĊ aplinką Ƴgyvendinimas kur kas pagerơtǐ...“ (p1); (p2); (p3); (p4); (p6); (p8). Viena pedagogơ teigơ, jog „...kalbant apie vaiko teises darželyje bǌna lyg kažkokia baimơ, kur svarbiausia – iškeliamos teisơs, nes tokius dalykus, kaip pareigos, bijoma vaikams ir priminti, kad tik kam nepasiskǐstǐ...“ (p7). Iš šio pasakymo galima sprĊsti, jog, kaip ir prieš tai analizuojamuose klausimuose, pedagogơ mano, kad ikimokyklinơse ugdymo Ƴstaigose per daug kalbama apie vaiko teises ir mažai akcentuojamos vaiko pareigos. Pokalbiu siekta išsiaiškinti, kaip pedagogai savo darbe atsižvelgia Ƴ vaiko teises ir kokiais bǌdais jas Ƴgyvendina (4 lentelơ).

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

4 lentelơ. Vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo Ƴstaigoje bǌdai (pedagoginơs veiklos aspektas) Kategorija

Subkategorija

Pagrindžiamieji teiginiai

Pokalbiai su vaikais

„...aš stengiuosi atsižvelgti Ƴ vaiko teises, visada išklausau, padedu, kai kas nesiseka, rǌpinuosi jǐ saugumu, neleidžiu kitiems Ƴžeidinơti, skriausti, suprantu „kitokius“ vaikus...“ (p2) „...ugdant vaiką svarbu nenumenkinti vaikǐ galimybiǐ, visada stengiuosi išklausyti vaikǐ nuomones ir, žinoma, teikti kokybiškas ugdymo paslaugas. Dažniausias bǌdas tai Ƴgyvendinti – pokalbis...“ (p3) „...stengiuosi vaikus išklausyti, apsaugoti; kiek tai netrukdo darželio nustatytam dienos režimui, leidžiu savarankiškai pasirinkti veiklos pobǌdƳ...“ (p4)

Individualus darbas su vaikais

„...atsižvelgiam, darbe su hiperjudriais ar agresyviais vaikais taikau tokius metodus kaip žaidimai agresijai Ƴveikti (lipdymas, individuali veikla ir kt.). Gabiems vaikams parenkamos individualios užduotys.“ (p5) „...planuodami visą ugdymo procesą atsižvelgiame Ƴ kiekvieną vaiką individualiai, vertindami ir analizuodami vaikǐ gebơjimus, elgesƳ ir visa kita. Tai išdơstome per tơvǐ susirinkimus, šventes, pramogas ir individualius pokalbius su tơvais...“ (p8) „...žinoma, kasdien leidžiu patiems pasirinkti veiklą, bendrauju su jais kaip su suaugusiaisiais, nežeminu, leidžiu išsakyti savo nuomones ir stengiuosi atsižvelgti Ƴ jas. Sprendimus priimam susitarimo bǌdu. Kasdien ruošiuosi veiklai, kad vaikai bǌtǐ kokybiškai ugdomi...“ (p6)

Saugumo užtikrinimas

„...saugumui užtikrinti – saugǌs žaislai, saugi aplinka. Stengiamơs išmokyti pagalbos telefonǐ numerius, kur kreiptis ištikus nelaimei...“ (p5) „...taip, vaikǐ neverþiu per prievartą valgyti, miegoti, stengiuosi užtikrinti saugumą tiek lauke, tiek grupơje.“ (p7)

Nedetalizuojama

„...bǌtinai atsižvelgiame ir visomis pedagoginơmis priemonơmis stengiamơs tai Ƴgyvendinti...“ (p1)

Pedagogo, kaip vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimo vadovo, veikla

Apibendrinant galima teigti, kad pedagogai, nepaisant Ƴvairiǐ jǐ nuomoniǐ apie vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimą ikimokyklinơje ugdymo Ƴstaigoje, savo darbe stengiasi Ƴgyvendinti visas pagrindines vaiko teisiǐ grupes (egzistencines, vystymosi, apsaugos, dalyvavimo), bando atsižvelgti Ƴ kiekvieną vaiką, ugdymas vyksta bendradarbiavimo su vaiku sąlygomis ir grindžiamas demokratiniais ugdymo metodais. Pedagogai ugdytinius laiko visaverþiais ugdymo partneriais ir dalyviais. Tyrimu siekta ne tik atskleisti pedagogǐ nuomonĊ vaiko teisǐ klausimu, bet ir išsiaiškinti, kiek dơmesio skiriama vaiko teisơms ikimokyklinơje ugdymo programoje, tad pedagogǐ buvo klausiama, ar, jǐ manymu, jǐ darželio programa atliepia pagrindines vaiko teises. Visi tyrime 71

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

dalyvavĊ pedagogai vienareikšmiškai teigơ, jog programa atliepia pagrindines vaiko teises „...nes kuriant programą buvo remiamasi dokumentais, kuriuose nusakomos vaiko teisơs...“(p2). Viena pedagogơ paminơjo, jog programa siekiama atliepti visas vaiko teises, taþiau realiai dơl mažo darželio pastato neƳmanoma, kaip norơtǐsi, užtikrinti tinkamǐ sąlygǐ: „...programa sudaryta visapusiška, taþiau grupơs kvadratǌra maža, miegame toje paþioje aplinkoje, kur ir gyvename, tad vaikai susigrǌdĊ, jiems mažai judơjimo laisvơs, neturim sporto salơs...“ (p4). Per tyrimą buvo klausiama, ar rengdami ugdomuosius savaitơs planus pedagogai atsižvelgia Ƴ vaiko teises. Pedagogai vienareikšmiškai teigơ, jog planuodami veiklą atsižvelgia Ƴ vaiko teises: „...konkreþiai, specialiai to nerašau, bet dienos veikloje nuolat Ƴ tai atsižvelgiu...“ (p1); „daugiau ar mažiau, kiekviena savaitơs tema susijusi su vaiko teisơmis, taþiau neƳvardijamos konkreþiai, o jǐ siekiama formuluojant ir Ƴgyvendinant savaitơs planǐ tikslus ir uždavinius...“ (p6); „...tai daugiau atspindi veikloje grupelơmis ir individualioje veikloje...“ (p4). Šie atsakymai rodo, jog pedagogai savo darbe stengiasi Ƴgyvendinti pagrindines vaiko teises. Vienas iš klausimǐ, leidĊs suprasti, kaip ir kokiu bǌdu pedagogai atliepia veikloje vaiko teises – kaip pedagogai dažniausiai tvarkosi su netinkamu vaikǐ elgesiu ir kokius drausminimo bǌdus dažniausiai naudoja savo praktinơje veikloje. 5 lentelơ. Pedagogǐ veikla esant netinkamam vaiko elgesiui Kategorija

Subkategorija

Pagrindžiamieji teiginiai

„...išsiaiškiname problemą, kartu su ugdytiniu aptariame ir išsirenkame tinkamiausią sprendimo bǌdą“ (p1) „...tik gerumu ir abipusiu susitarimu. Nuolat vaikams kartoju: nedaryk kitam to, ko nenorơtum, kad tau darytǐ“ (p5) „...pirmiausia problemą bandau sprĊsti pokalbiu, žinoma, niekad nepamirštu teigiamo asmeninio pavyzdžio, nuolat stengiuosi vaikams priminti ir stengiamơs laikytis grupơs taisykliǐ...“ (p7) Pozityvaus „...pas mus nustatomos aiškios elgesio ribos. Kalbamơs, aiškinamơs, Orientacija Ƴ elgesio individualiai dirbam su vaiku, pasiǌlom žaisti žaidimą su draugu, su kuriuo gerai sutaria, kitǐ užduoþiǐ. Nuolat pagyrimu skatiname vaiką skatinimas vaikus už gerą elgesƳ, jei tai nelabai padeda, su tơveliais bandom ieškoti kitǐ išeiþiǐ...“ (p3) „...vienos taisyklơs nơra, taþiau stengiuosi nustatyti ribas, kuriǐ vaikai turi laikytis, visada stengiuosi pastebơti ir paskatinti teigiamą vaikǐ elgesƳ...“ (p6) Veiklos, „...kalbamơs ir prisimename susikurtas grupơs taisykles, turime buvimo vietos nusiraminimo kơdutĊ, pasiǌlau pakeisti veiklą, buvimo vietą. Rimtesniais atvejais kalbamơs su tơveliais...“ (p4), (p8) keitimas Orientacija Ƴ Pedagogas „...duodu jiems pastabǐ, bandau tartis, o jei nepasiseka, paliepiu eiti atsisơsti ant kơdutơs. Vaikas ten sơdi tiek minuþiǐ, kiek jam metǐ, pedagogą kaip vadovas arba kol pats sugalvoja, kad jau elgsis gražiai. Po to pasiaiškiname apie gražaus elgesio svarbą...“ (p2) „...bandau susitarti, jei nepavyksta vilioju pasirinkimo laisve, pvz.: „arba tu nustoji trukdyti vaikams žaisti, arba turơsi pasirinkti kitą žaidimą...“ (p9) Problemos sprendimas kartu su vaiku

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Apibendrinant pedagogǐ atsakymus galima teigti, jog dauguma auklơtojǐ renkasi humaniškus problemǐ sprendimo bǌdus, bendrauja su vaikais, bendradarbiauja su tơveliais, stengiasi Ƴsigilinti Ƴ vaikǐ problemas, padơti rasti geriausią sprendimo bǌdą, išklausyti, pelnyti pasitikơjimą, patarti, stimuliuoti pagiriant, paskatinant, nusakant laukiamą elgesƳ. Vienos pedagogơs pareiškimas „paliepiu eiti atsisơsti ant kơdutơs. Vaikas ten sơdi tiek minuþiǐ, kiek jam metǐ, arba kol pats sugalvoja, kad jau elgsis gražiai. Po to pasiaiškiname apie gražaus elgesio svarbą...“ (p5) leidžia daryti prielaidą, jog ši auklơtoja grupơje labiau linkusi vadovauti, remtis autoritariniu, drausminanþiu auklơjimu ir nesuteikia vaikui dalyvavimo teisơs. Tikơtina, jog tokioje grupơje labiau vyrauja liepimai, draudimai nei harmoningas tarpusavio bendravimas, grindžiamas pasitikơjimu ir saugumu. Kalbant apie drausminimo bǌdus, atsiskleidơ, jog daugumos pedagogǐ praktikoje daugiausia taikomi pokalbiai, perspơjimai, patarimai, taip pat naudojamos jau anksþiau minơtos „gerumo kơdutơs“, kitos auklơtojos ieško netradiciniǐ bǌdǐ, pvz., „grupơje ant lentos rašome gerus ir blogus darbus arba auginame gerumo gơles“ (p6). Auklơtojos teigia, jog nơra vieno recepto, kiekvienas vaikas yra individualus, tad ir drausminimo metodai taikomi individualiai. Paskutiniu klausimu pedagogams pasiǌlyta pasvarstyti, ką reikơtǐ tobulinti vaiko teisiǐ srityje, kalbant apie ikimokyklines ugdymo Ƴstaigas. Dalis pedagogiǐ teigơ apie tai per daug nesusimąsþiusios ir mananþios, jog „...þia jau nebelabai bơra ką tobulinti, tam skiriama pakankamai daug, gal net per daug dơmesio...“ (p1), (p2), (p6), keletas pedagogiǐ mano, jog „...kiekvienoje Ƴstaigoje turơtǐ bǌti specialusis pedagogas ir psichologas, kurie realiai galơtǐ padơti vaikui, individualiai dirbtǐ...“ (p3), (p9). Kita nuomonơ: „...labai svarbu mažinti vaikǐ skaiþiǐ grupơse, juk pati valstybơ teigia, kad vaikas turi teisĊ Ƴ ramią aplinką, o bǌnant grupơje su 20–24 vaikais ramios aplinkos niekaip negalima sudaryti...“ (p5), (p7). Taip pat išryškơjo pozicija, jog „...reikơtǐ „atjauninti“ pedagogus, vyresniosios kartos pedagogus anksþiau išleidžiant Ƴ pensiją, kadangi „senosios kartos“ pedagogai nežiǌri Ƴ vaiką kaip Ƴ asmenybĊ. Jie nori, kad vaikas besąlygiškai klausytǐ ir vykdytǐ jǐ nurodymus, paliepimus. Pas tokią auklơtoją automatiškai vaikui nelieka pasirinkimo laisvơs...“ (p4) Taigi, išanalizavus gautus duomenis galima teigti, jog tiek ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigos programa, tiek pedagogǐ pastangomis Ƴgyvendinamos pagrindinơs vaiko teisơs, kurios užtikrina visapusišką vaiko asmenybơs formavimąsi per jo paties natǌralią sąveiką su pasitikơjimu ir saugumu grƳsta humaniška aplinka.

Apibendrinimas ir rekomendacijos Apibendrinant analizuotą pedagoginĊ, psichologinĊ literatǌrą, pažymơtina, jog ikimokykliniame amžiuje susiformuoja vaikǐ vertybơs, pasaulio ir savĊs suvokimas, todơl labai svarbu užtikrinti vaikui galimybĊ augti ir vystytis, ugdyti savo asmenybĊ, ginti visuotinai pripažintas vaiko teises bei laisves. Vaiko teisiǐ Ƴgyvendinimas ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje 73

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

grindžiamas keliais svarbiausiais principais: 1) vaiko interesǐ viršenybơs principu, t. y. visais atvejais turi bǌti atsižvelgiama Ƴ tai, kas labiausiai atitinka vaiko interesus; 2) Ƴsiklausymo Ƴ vaiko nuomonĊ principas: vaikui turi bǌti suteikta teisơ bǌti išklausytam, išsakyti nuomonĊ visais jƳ lieþianþiais klausimais, Ƴ vaiko teises, jǐ užtikrinimą turi bǌti žvelgiama iš paties vaiko perspektyvos. Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, jog ikimokyklinơs ugdymo Ƴstaigos pedagogai Ƴgyvendina pagrindines vaiko teises, kurios užtikrina visapusišką vaiko asmenybơs formavimąsi per jo paties natǌralią sąveiką su pasitikơjimu ir saugumu grƳsta humaniška aplinka. Pedagogai vaiko teises ikimokyklinơje ugdymo Ƴstaigoje vertina skirtingai, bet didžioji dalis – teigiamai, o svarbiausiomis teisơmis laiko egzistencines ir vystymosi teises, nuošalyje palikdami vaiko dalyvavimo teisĊ. Tiek rengdami savaitơs ugdomuosius planus, tiek savo kasdienơje veikloje pedagogai taiko Ƴvairius metodus, Ƴ vaiką orientuoto ugdymo principus. Siekiant, kad vaikǐ teisơs ikimokyklinơse ugdymo Ƴstaigose bǌtǐ pripažintos ir tinkamai Ƴgyvendinamos, pirmiausia bǌtina skatinti pedagogus diskutuoti apie savo požiǌrƳ Ƴ vaiko teises, remiantis Vaiko teisiǐ konvencijos nuostatomis. Pedagogai turơtǐ nuolat domơtis, siekti Ƴgyti naujǐ žiniǐ, susijusiǐ su vaiko teisiǐ reikšmingumu, ir Ƴgǌdžiǐ. Svarbus ir pedagogǐ kvalifikacijos kơlimas, orientuojantis Ƴ Ƴvairias pedagoginio švietimo formas (kursai, seminarai apie vaiko teises), nuolatinis darbo tobulinimas.

Literatǌros sąrašas 1. Juodaitytơ A. (2003). Vaikystơs fenomenas: socialinis-edukacinis aspektas. Šiauliai: Šiauliǐ universiteto leidykla. 2. Juodaitytơ A. (2014). Postmodernizmo iššǌkiai vaikǐ socializavimosi programoms: konfliktas vs dialogas. Socialinis ugdymas: Postmodernios visuomenơs iššǌkiai vaikǐ ir jaunimo socializacijai. Vilnius. [Žiǌrơta 2014-09-11]. Prieiga per internetą http://www.scribd.com/doc/238412221/SocialinisUgdymas. 3. Kirsten A., Hansen R. K., Kaufmann, Saifer S. (1997). Ugdymas ir demokratijos kultǌra. Ikimokyklinis amžius. Vilnius: Lietus. 4. Kjaergaard E., Martinơnienơ R. (1996). Penki sveikinimai demokratijai. Danija: Nørre Djurs Kommune. 5. LR švietimo Ƴstatymas (2011 m. kovo 17 d.). Valstybơs žinios. Nr. 23-593. 6. LR vaiko teisiǐ apsaugos kontrolieriaus Ƴstaigos 2000 m. ataskaita. 7. Neifachas S. (2007). Priešmokyklinio ugdymo kokybơs vadyba: vadovavimas ugdymo programos rengimo strategijai. Vilnius. 8. Sakalauskas G. (2000). Vaiko teisiǐ apsauga Lietuvoje. Vilnius: Vaiko teisiǐ informacijos centras. 9. Vaiko teisiǐ konvencija (1989). Valstybơs žinios. 1995, Nr. 60-1501. 10. Waters J. (1998). Helping young children to understand their Rights. Australia: A project of OMEP.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

BENDRADARBIAVIMAS SU TƠVAIS: POZITYVAUS RYŠIO UŽMEZGIMO IR PALAIKYMO GALIMYBƠS Reda Salickaitơ, Liucina Adamoviþ Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutơ“

Anotacija Šeima ir vaikǐ darželis yra kartu atsakingi už vaiko gerovĊ, abu daro didelƳ poveikƳ vaiko raidai. Tai du vaiko gyvenimą formuojantys pasauliai, dvi socialinơs aplinkos, kuriǐ tarpusavio santykis labai svarbus. Jǐ sąveika gali bǌti Ƴvairiǐ formǐ. Lopšelis-darželis „Bitutơ“ savo „Žvirbliukǐ“ ikimokyklinơje grupơje jau kelerius metus vykdo projektą „Bendradarbiavimas su tơvais: pozityvaus ryšio užmezgimo ir palaikymo galimybơs“. Kai stinga glaudaus ryšio tarp tơvǐ ir pedagogǐ, dažnai kenþia vaikai. Jie ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoje jauþiasi nejaukiai, nepasitiki savimi ir kitais. Todơl didžiausias dơmesys šiame projekte skiriamas tơvǐ Ƴtraukimo ir domơjimosi vaikǐ ugdomuoju procesu skatinimui, kartu – ugdytiniǐ savijautos ugdymo Ƴstaigoje gerinimui. Raktiniai žodžiai: šeima, bendradarbiavimas, bendravimas, pozityvǌs santykiai, kǌrybiškumas.

Ʋvadas Sơkmingai dirbanti ugdymo Ƴstaiga ir šeima yra atviros viena kitai, geranoriškai derina savo požiǌrius Ƴ vaiko ugdymą, tariasi dơl ugdymo tikslǐ, vaiko poreikiǐ tenkinimo bǌdǐ ir bendradarbiauja ugdomǐ ir globojamǐ vaikǐ gerovơs labui. Abi pusơs supranta ir vertina viena kitos svarbą vaiko gyvenime ir dalijasi atsakomybe už vaiko raidos skatinimą. Be abejo, toks santykis yra palankiausias kokybiškai vaiko raidai: vaikas patiria, kad tơvai ir auklơtojai domisi vieni kitais ir apskritai jo gerove, o ugdymo Ƴstaiga ir šeima, sutartinai siekdamos vaiko gerovơs, viena kitą papildo ir praturtina. Taigi, vaikǐ ugdymo Ƴstaigos turơtǐ eiti nuo abipusio atvirumo ir keitimosi informacija santykio link dialogu grƳstos partnerystơs su tơvais. Juk be intensyvaus bendradarbiavimo ir partnerystơs su tơvais darželis, kaip ugdymo Ƴstaiga, galiausiai neatliks savo misijos – neužtikrins kokybiško vaiko ugdymo(si). Tik keiþiantis ir dalijantis žiniomis apie vaiko patirtƳ, aplinką, gyvenimą, tarpusavyje derinant ugdymo tikslus ir praktiką galima užtikrinti šeiminio ir institucinio ugdymo dermĊ ir tĊstinumą. Lietuvoje tirti veiksniai, lemiantys darželiǐ vadovǐ ir pedagogǐ bendradarbiavimo su tơvais kokybĊ. D. Martišauskienơs (2012 m.) tyrime nustatyta, kad reikšmingiausias veiksnys, lemiantis pedagogǐ ir tơvǐ bendradarbiavimo kokybĊ, yra geranoriškas tơvǐ bendravimas ir dalyvavimas Ƴstaigos veikloje, taip pat pedagogǐ teikiama informacija ir patarimai tơvams. Kaip vieną iš 75

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

svarbiausiǐ veiksniǐ, lemianþiǐ bendradarbiavimo kokybĊ, pedagogai pabrơžia tơvǐ skatinimą bei konsultavimą ir domơjimąsi vaiko šeima. Tơvams svarbus jǐ paþiǐ Ƴsitraukimas Ƴ darželio veiklą, jǐ konsultavimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje. D. Martišauskienơ teigia, kad pagrindiniai pedagogǐ bendradarbiavimo su tơvais kokybĊ lemiantys veiksniai yra „kokybiškas tơvǐ Ƴtraukimo Ƴ bendradarbiavimo procesus veiklos modeliavimas, darželio specialistǐ, pedagogǐ ir vadovǐ pagalbos tơvams teikimo bǌdai, bei sudaromos galimybơs dalyvauti grupơs veikloje.“ Todơl toliau apžvelgsime, kokiais bǌdais projekte tơvai Ƴtraukiami Ƴ bendradarbiavimą per bendrą veiklą.

Projektinơs veiklos apžvalga Planuojant tơvǐ Ƴtraukimą Ƴ darželio veiklą, buvo taikomi švenþiǐ, renginiǐ organizavimo grupơs bendruomenei metodai, organizuojama Ƴvairi veikla, kǌrybinơs užduotys ir šeimos išvykos, dalijamasi gerąja darbo patirtimi, skatinama veiklos refleksija. Vykdant projektą pastebơta, kad Ƴtraukiant tơvus Ƴ grupơs organizuojamą papildomą veiklą, vakarones, parodas, išvykas atsiranda vis artimesnis kontaktas tarp tơvǐ ir pedagogǐ, taip pat tarp pedagogǐ ir ugdytiniǐ. Skiriamas dơmesys glaudžiam bendradarbiavimui su ugdytiniǐ tơvais, pozityviǐ santykiǐ užmezgimui ir palaikymui. Susirinkus naujai vaikǐ grupei, labai svarbu ne tik pasiekti maksimalǐ psichologinƳ komfortą joje. Itin prasmingas ir naujo tơvǐ kolektyvo formavimas. Siekiant lengviau susipažinti, suprasti tơvǐ aktyvumo, domơjimosi, geranoriškumo lygƳ, puikiai pasitarnavo šeimǐ prisistatymo vakaronơ (1 pav.).

1 pav. Šeimǐ prisistatymo vakaronơ

Renginys suteikơ galimybĊ tơvams ne tik pabǌti su visa šeima, bet ir išreikšti save, taip pat artimiau susipažinti su kitais tơvais – vaikai grupĊ lankys dar trejus metus, todơl tơvams teks sprĊsti daug bendrǐ klausimǐ, susijusiǐ su darželio gyvenimu.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Grupơs formavimas itin aktualus pradžioje, kai susirenka nauji ugdytiniai. Vơliau veiklą ugdymo Ƴstaigoje dažnai diktuoja metǐ laikai ir su jais susijĊ darbai, šventơs, renginiai. Ruduo yra metas, kada sodo, daržo ir miško gơrybiǐ gausa vilioja išbandyti žaismingą veiklą su jomis. Organizavus grupơs bendruomenơs pavakarojimą su rudens gơrybơmis, tiek tơveliai, tiek vaikai išgyveno gražiǐ akimirkǐ kurdami, fantazuodami, meistraudami ir rudenio gơrybơms suteikdami naujǐ personažǐ vaidmenƳ (2 pav.).

2 pav. Rudeninis pavakarojimas

Vơliau sukurti darbeliai buvo eksponuojami darželio parodoje. Tơvai, pajutĊ, jog dalyvauti grupơs vakaronơse smagu ir prasminga, patys ơmơ siǌlyti idơjǐ, kada ir kokia proga vơl galơtǐ praleisti laiko kartu su vaikais. Tamsiuoju metǐ laiku, kai diena tampa visai trumpa, sniegas dar neatspindi dangaus šviesos, o visiems norisi šilumos ir jaukumo, grupơs tơveliai vơl buvo kvieþiami Ƴ kǌrybinƳ vakarą pabǌti su savo vaikais, pabendrauti vieni su kitais deginant žibintus (3 pav.). Po kǌrybinơs dalies visǐ vakaronơs dalyviǐ laukơ Ƴspǌdžiǐ kupinas pakeliavimas darželio teritorijoje tamsoje, apšvieþiant kelią pasigamintais žibintais. Keliaujant buvo atliekamos užduotys, o tamsiausiame kampelyje laukơ vaišiǐ stalas su šviesos efektais.

3 pav. Vakaronơ „Žibintǐ šviesa“

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Rudens pabaiga visada užleidžia vietą žiemos pradžiai. O žiemą prasideda ir paslaptingas Kalơdǐ laukimo metas – adventas. Sužinoti tradicijas, jas prisiminti, pajusti malonu bǌnant su draugais ir šeimos nariais. Advento vakaronơje dalyvavo tơvai, vyresni broliai, sesơs (4 pav.). Daugelis jǐ buvo pasiruošĊ prisijungti prie vaikǐ paruoštos programơlơs – atvyko su originaliais pasirodymais, pasakojimais, dainomis, grojo instrumentais.

4 pav. Advento vakaronơ

Kalơdos – stebuklǐ metas, kai Ƴsikǌnyti Ƴ Ƴvairius personažus gali ir moka ne tik vaikai, bet ir jǐ tơveliai. Pasiruošimas šventiniam pasirodymui sujungia visą šeimą, visi tampa lygǌs, žaismingi ir pasipuošĊ. Vaikai nejauþia Ƴtampos atlikdami savo vaidmenƳ, linksminasi, matydami tơvelius juokingai pasikeitusius (5 pav.).

5 pav. Kalơdinơ vakaronơ

Mylimǐ žmoniǐ mažas vaikas turi ne vieną. O vaiką mylinþiǐjǐ yra dar daugiau. Tơveliai turi vis daugiau galimybiǐ pažvelgti Ƴ savo vaiką iš šalies, Ƴvertinti jo pažangą lankant ugdymo Ƴstaigą, suprasti jo vietą tarp grupơs draugǐ. Seneliai savo anǌkus dažniausiai mato tik tiek, kiek tơveliai leidžia jais pasidžiaugti. Taþiau pagyvenusiems žmonơms dažnai knieti pamatyti, kaip jǐ vaikaitis gyvena darželyje, tame sǌkuryje, kuriame jis praleidžia didžiąją dalƳ vaikystơs iki mokyklos pradžios. 78

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

„Žvirbliukǐ“ grupơs tơveliai yra labai šaunǌs, kǌrybingi, aktyvǌs, domisi vaikǐ psichologiniu klimatu grupơs aplinkoje, rǌpinasi, kad jiems grupơje niekada nieko netrǌktǐ, todơl, pasiǌlius susiburti, pabǌti drauge su vaikais, o dar ir su seneliais, idơja buvo labai entuziastingai sutikta ir palaikoma. Seneliams buvo organizuota pramoginơ vakaronơ – pabuvimas su anǌkais (6 pav.). Vaikai, lig šiol rengĊ pasirodymus tơveliams pradžiuginti, šƳ kartą turơjo galimybĊ parodyti savo gebơjimus mylimiems seneliams. Ʋ vakaronĊ susirinko tiek pagyvenĊ, tiek jauni seneliai, tiek tekini, tiek su ramentais. Visus juos buvo džiugu matyti darželyje, nes tikrai ne kiekvienas iš jǐ užsuka pasiimti anǌkǐ ir dar pasižiǌrơti, kaip jie jauþiasi savo draugǐ ir pedagogǐ apsuptyje. Deja, ne visi vaikai turơjo galimybĊ pasikviesti senelius: vienǐ seneliai gyvena gerokai per toli, kiti seneliǐ tiesiog nebeturi...

6 pav. Vakaronơ „Mǌsǐ mieli seneliai“

Susirinkusiesiems vaikai rodơ meninĊ programơlĊ, džiugino kiekvieno atơjusiojo širdƳ gebơjimais šokti, dainuoti, sakyti eiles ir improvizuoti vaidinant pasaką be galo. Seneliai nebuvo pasyvǌs stebơtojai. Jie buvo pakviesti sušokti seneliǐ ir anǌkǐ polką, vơliau – seneliǐ valsą. PastarąjƳ šokƳ puošơ moþiutơms Ƴteiktos pedagogiǐ darytos rožơs. Seneliai dar buvo apdovanoti vaikǐ darytomis atminimo dovanơlơmis. Aktyvus tơvǐ dalyvavimas ugdymo Ƴstaigos renginiuose ir gyvenime pravartus pedagogams ir ugdytiniams. Visada yra dalis tơvǐ, mažiau užsiơmusiǐ darbe ar visai nedirbanþiǐ, kurie nori bǌti Ƴtraukti, yra pasirengĊ bendradarbiauti ir gali dalƳ laiko dalyvauti kasdieniame darželio gyvenime. Sąveikos su tơvais renginiai su kiekvienais metais keiþiantis vaikǐ amžiui Ƴgauna vis didesnƳ pagreitƳ. Glaudus ir šiltas bendravimas su tơvais leidžia lengviau priimti sprendimus vaikǐ ugdymo klausimais, kilusios problemos neatrodo tokios neƳveikiamos, kai artimiau pažƳsti ne tik vaiką, bet ir jo tơvus. Kreipimasis Ƴ tơvelius pagalbos, idơjǐ skatina aktyviau dalyvauti grupơs bendruomenơs veikloje.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Paprastos, bet šiltos akimirkos ir kartu nuveikti darbai suartina tơvus, vaikus ir pedagogus. Atsiranda tarpusavio pasitikơjimas, kaupiami bendri mieli prisiminimai. Pedagogǐ ir tơvǐ bendradarbiavimas padeda siekti bendro tikslo, kelia tiek tơvǐ, tiek pedagogǐ autoritetą. Visada yra tơvǐ, kurie mažai domisi vaikǐ veikla darželyje. Šie tơvai retai dalyvauja renginiuose ir neƳsitraukia Ƴ tơvams skirtą veiklą. Jie apskritai nơra pasirengĊ bendradarbiauti. Dalis tokiǐ tơvǐ galbǌt galơtǐ bǌti Ƴtraukti taikant naujas darbo su tơvais formas ar suaktyvinant tiesioginƳ bendravimą. Deja, dalies tơvǐ niekada nepavyksta Ƴtraukti dơl jǐ gyvenimo aplinkybiǐ ar vidiniǐ nuostatǐ, nepaisant pedagogǐ pastangǐ.

Apibendrinimas Tik atvirame pokalbyje, dialoge tơvai ir auklơtojai ima pastebơti vieni kitus, Ƴsiklauso Ƴ nuomones, susipažƳsta ir kuria tarpusavio pasitikơjimą. Tơvai ir pedagogai turi pasitikơti vieni kitais, nes tik tada kyla noras atsiverti kitai pusei, atvirai kalbơtis apie sunkumus ir rǌpesþius. Pedagogai turơtǐ ieškoti naujǐ bendradarbiavimo su šeima formǐ ir jas taikyti darbe. Kuo metodai Ƴvairesni, tuo jie veiksmingesni ir labiau atitinka kiekvienos šeimos poreikius. Ugdymo partnerystei tarp vaiko šeimos ir darželio sukurti prireikia nemažai laiko ir pastangǐ: ir tơvams, ir auklơtojams bǌtina nusiteikti keisti savo elgesƳ siekiant abipusio sutarimo, norơti išklausyti vieniems kitus. Šis kelias nơra trumpas ir lengvas, tad, stengiantis abiem pusơms sutarti ir išvystyti bendradarbiavimą, labai svarbu laikytis principǐ, bendravimą grƳsti tam tikromis nuostatomis. Nesitikime, kad Ƴ darželƳ visada ateis visi tơvai, kai juos kvieþiame. Nesitikime, kad visi kolegos bus patenkinti tơvǐ atơjimu Ƴ darželƳ. Bet tikime savo veiklos prasmingumu ir džiaugiamơs tais tơvais, kurie ateina.

Literatǌros sąrašas 1. Auškelis R. (2006). Šeimos ir mokyklos partnerystơ. [Žiǌrơta 2015-01-12]. Prieiga per internetą http://www.bmt.smm.lt/wp-content/uploads/2010/02/R.Auskelis-Seimos-ir-mokyklos-partneryste.pdf 2. Dodge D. T., Colker L. J., Heroman C. (2002). Ikimokyklinio amžiaus vaikǐ kǌrybiškumo ugdymas. 3. Merfeldaitơ O. Tơvǐ ir ugdymo institucijos bendradarbiavimo tobulinimas. [Žiǌrơta 2015-01-12]. Prieiga per internetą http://www.bmt.smm.lt/wp-content/uploads/2010/02/O.Merfeldaite-Tevu-irugd.-institucijos-bendradarbiavimo-tobulinimas.pdf 4. Peþiulienơ L. (2014). Šeima ir darželis: kelias Ƴ partnerystĊ. [Žiǌrơta 2015-01-12]. Prieiga per internetą http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-10-27-lina-peciuliene-seima-ir-darzeliskelias-i-partneryste/123453

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

GYVOJI APLINKA IR SAVĉS PAŽINIMAS Rasmuta Valþiukienơ Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinơ mokykla Audronơ Kudžmaitơ Radviliškio technologijǐ ir verslo mokymo centras

Anotacija Vaikui svarbu pažinti ir suprasti artimiausią aplinką, suvokti, kaip gamtinơ, socialinơ aplinka veikia žmoniǐ sveikatą, gyvenimo bǌdą. Organizuojant veiklą kitoje edukacinơje aplinkoje, gamtoje, sudaromos sąlygos išsiugdyti gyvenimui reikalingus gebơjimus, sveikos gyvensenos, aktyvaus laisvalaikio leidimo Ƴgǌdžius, meninơs nuovokos pradmenis. Praktinio pobǌdžio veiklos formǐ Ƴvairovơ, darbas naudojant Ƴvairias medžiagas suteikia vaikui naujǐ galimybiǐ, žadina jo norą eksperimentuoti, kurti, pastebơti gamtos grožƳ, spalvǐ ir formǐ ƳvairovĊ. Ugdomas dorovinis santykis su gamta. Skatinama vaiko kǌrybinơ saviraiška. Leidžiama jam bǌti savimi, išreikšti save mơgstamiausioje veikloje. Laisvumas, darbas su džiaugsmu, saugumas leidžia atsiskleisti vaiko kǌrybiniams gebơjimams, Ƴsitraukti Ƴ sociokultǌrinĊ aplinką. Raktiniai žodžiai: gyvoji aplinka, savĊs pažinimas, kǌrybinis procesas.

Ʋvadas Gyvoji aplinka sukelia teigiamas emocijas. Mintis apie ją vaikai gali reikšti žodžiais, kǌrybiniais darbais. Gamtos tema plơtojama pamokose, neformaliojo švietimo veikloje, kurioje formuojamas vaiko savĊs pažinimas. Mokiniai skatinami suvokti, kad gamta yra svarbi žmogiškosios realybơs dalis, meninơs kǌrybos Ƴkvơpimo šaltinis. Straipsniu siekiama pasidalyti edukacinơs aplinkos kǌrimo patirtimi, Ƴgyta mokiniǐ gamtamokslinơs kompetencijos, iniciatyvumo, kǌrybingumo ugdymo procese. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2009, p. 9–19) rašoma: „Aplinka yra svarbi vaikǐ patyrimui, jǐ saviugdai, aplinka padeda formuotis vaikǐ pomơgiams, jǐ kultǌrai, be to, ji turi Ƴtakos nekognityviniams ugdymo rezultatams (pvz.: vaikai nori lankyti mokyklą, nori veikti kartu su bendraklasiais ir t. t.). Mokymosi aplinka turơtǐ bǌti kǌrybiška: skatinamas mokiniǐ mąstymo novatoriškumas ir lankstumas, sudaromos sąlygos Ƴžvelgti, pastebơti problemas, mąstyti, eksperimentuoti, išgyvenant kǌrybos ir atradimo džiaugsmą, ugdomas palankumas naujumui, savitumui, lavinama vaizduotơ ir kt. Patrauklioje aplinkoje vaikai ir mokytojai jauþiasi gerai, yra darbingi. Tai skatina sơkmingą mokymąsi“.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Gamta – puikus Ƴkvơpimo šaltinis. Buvimas gamtoje leidžia vaikui Ƴsižiǌrơti, Ƴsiklausyti Ƴ gamtą, pasijusti jos dalimi, kurti žemơs meną. Iš gamtoje randamǐ natǌraliǐ medžiagǐ (akmenơliǐ, nuodơguliǐ, šakǐ, lapǐ, samanǐ, smơlio, Ƴvairiǐ augalǐ liekanǐ) vaikai gali kurti kǌrinius, kurie gyvuoja tiek, kiek panori pati gamta. Kuriant žemơs meną, ugdomas mokiniǐ ekologinis sąmoningumas, jautrumas gamtos grožiui. Ugdydami mąstanþią, pilietišką asmenybĊ negalime nepaliesti ekologiniǐ problemǐ. Inicijavome projektus „Gamta šalia mǌsǐ“, „Idơja gyventi eko“, „Etnoekologija“, „Ekologiški drabužiai“. Dalyvavome edukaciniuose duonos kepimo, žvakiǐ liejimo vašku užsiơmimuose. Palanki erdvơ ugdytiniams Ƴvertinti savo kǌrybines galias, ieškoti ryšio tarp negyvosios ir gyvosios gamtos atsivơrơ vykdant projektinĊ veiklą respublikiniame pradiniǐ klasiǐ mokiniǐ ir mokytojǐ plenere-seminare „Žemơs menas“. JƳ organizavome Baisogalos Komaro dvaro parke. Mokiniai ugdơsi pastabumą aplinkai, ieškojo tinkamǐ medžiagǐ, susipažino su jǐ savybơmis ir pritaikơ praktiniuose darbuose: „Drugelis“, „Pieniǐ kilimas” (1 pav.), „Vơžliukas“ (2 pav.), „Ežys“, „Saulơ karalienơ“, „Žmogeliukas“, „Laivelis“ ir kt. Šios meninơs kompozicijos papuošơ dvaro parko aplinką.

1 pav. ,,Pieniǐ kilimas“ 2 pav. ,,Vơžliukas“

Žemơs meno darbuose atsiskleidžia kiekvieno vaiko prisilietimas prie gamtos (medžiagǐ tyrinơjimas, pažinimas), žiniǐ pritaikymas praktinơje veikloje. Gyvoji aplinka skatina atidžiau pažvelgti Ƴ save, padeda geriau suvokti polinkius, poreikius, išgales, savo vertĊ, gimtojo krašto grožƳ. Kǌrybinio Ƴkvơpimo mokiniams suteikơ rajoninis teorinis-praktinis seminaras-pleneras „Vaivorykštơs spalvos“. Moksleiviai kǌrơ viename iš keturiǐ Daugyvenơs kultǌros istorijos muziejaus draustinio skyriǐ – Burbiškio dvare, visoje šalyje garsơjanþiame Tulpiǐ žydơjimo švente. Šią vietą renginiui parinkome neatsitiktinai. Peizažinio tipo dvaro parkas, pasižymintis Ƴspǌdingais tvenkiniais, su salomis, didingais parko vartais, liǌtǐ tiltu – tinkamiausia vieta tapyti gamtoje. Tuo Ƴsitikinome visi, gơrơdamiesi mokiniǐ kǌrybiniais darbais, eksponuotais dvaro aplinkoje. Darbams originalumo, savitumo, žaismingumo, išmonơs suteikơ ir paþiǐ ugdytiniǐ iniciatyvumas, išankstinis pasiruošimas plenerui dvare. Prieš renginƳ vaikai susipažino su Ƴvairiomis dailơs technikomis ir medžiagomis, rinko ir analizavo istorinĊ medžiagą apie dvarą. 82

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Jaunǐjǐ menininkǐ darbai, suspindĊ visomis vaivorykštơs spalvomis, pristatyti Radviliškio miesto visuomenei. Kǌrybiškumas yra paþios gamtos gebơjimas daryti gyvenimą prasmingesnƳ, gražesnƳ, ƳdomesnƳ, kurti naujas idơjas, mintis, aktyvaus laisvalaikio leidimo formas. Pažintis su gamta – laisvơ mokiniǐ mintims, veiksmams, pagarba draugǐ idơjoms, savarankiškumo skatinimas. Mokiniai Ƴvertina save ir draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes. Gamtoje ugdomas smalsumas, imlumas naujovơms, nebijojimas rizikuoti, sveika gyvensena, tikơjimas ir pasitikơjimas savo jơgomis, gyvosios aplinkos teikiamais malonumais. Supažindinimas su gyvąja aplinka apima mokiniǐ pojǌþius, jausmus, vaizduotĊ. Taip neišvengiamai ugdomajame procese priartiname ugdytinius ir prie tautodailơs, technologijǐ Ƴvairinimo, senǐjǐ amatǐ. Darbeliai darosi plastiškesni, Ƴvairesni, Ƴdomesni, laisvesni. Pvz., drabužiǐ modeliavimas iš spalvoto kartono (puošiant naudoti tautiniai augaliniai elementai: tulpơs, lapeliai); paveikslơliǐ kǌrimas iš šiaudeliǐ, karpiniǐ (naudoti augaliniai motyvai iš spalvoto popieriaus); gyvybơs medžiǐ puošimas paukšþiǐ, ropliǐ, žiedǐ, lapǐ, pumpurǐ detalơmis; piešimas ant mediniǐ lentuþiǐ. Dalyvavimas Šiauliǐ „Aušros“ muziejaus vykdomose edukacinơse programose, projektuose, apsilankymas etnokosmologijos, liaudies buities muziejuose, etnografinơse sodybose padeda išsaugoti tradicijǐ ir paproþiǐ gyvybingumą. Bendruomeniškiausias tradicinis mokyklos renginys, kuriame puoselơjamos etnokultǌrinơs tradicijos, yra „Kaziuko kermošius“. Šokami liaudies šokiai, rateliai, demonstruojami senieji amatai, vyksta prekyba mokiniǐ, tơvǐ, seneliǐ pagamintais darbais. Kartu formuojasi verslumo užuomazgos. Prieš išmetant buitines atliekas Ƴ konteinerius, jǐ vertơ dar kartą atgimsta vaikǐ darbuose, o kartu formuojamos aplinkosaugos vertybinơs nuostatos. Gyvosios aplinkos perteikimas kǌriniuose vaiką skatina džiaugtis meninơs aplinkos išmanymu. Popieriaus plastika – savotiška skulptǌra. Vaikai vertina originalumą suteikiant erdvinĊ figǌrą ir formą gơlơms iš spalvoto popieriaus. PagaminĊ jas lygina su tikromis gơlơmis ir be galo džiaugiasi. Daug teigiamǐ emocijǐ vaikai patiria guašu piešdami gamtos vaizdus ant smơlơto lapo. Jǌros smơlis – netradicinơ, netikơta medžiaga dailơs veikloje, todơl mokiniai skatinami susipažinti su smơlio savybơmis, išmoksta jƳ pajusti. Pradinukams patinka eksperimentuoti su putplasþiu, švitriniu popieriumi – šios priemonơs pasitelkiamos gaminant paukštelius, žuvytes. Vaikǐ kǌryba dailơs raiškos priemonơmis – štrichais, taškuþiais, susipinanþiomis linijomis – praturtina piešinius gamtos tematika detalumu. Aplikavimas suteikia daugybĊ progǐ patenkinti smalsumą. Žiema – metǐ laikas, kuris asocijuojasi su balta spalva. Norisi ją atrasti dirbiniuose ne tik iš sniego. Tam puikiai tinka putplastis, plastikiniai buteliai, iš kuriǐ galima kurti sniego gơles, žvaigždutes ir kitas puošmenas Kalơdǐ, Naujǐjǐ metǐ šventơms. Gyvosios aplinkos perteikimas kǌriniuose vaiką skatina džiaugtis savo veikla, bendravimu su kitais ir pasauliu. Džiaugtis ir jausti pasitenkinimą, kad ir pats esi gamtos dalis.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Ʋvairios edukacinơs aplinkos kǌrimas skatina idơjǐ ƳvairovĊ. Pradơjome kurti drabužiǐ modelius. Atlikome kirpimo, klijavimo, lyginimo, siuvimo, rišimo, vyniojimo, konstravimo, detaliǐ modeliavimo, derinimo operacijas. Naudojome vyteles, povo plunksnas, apelsinǐ žieveles, kitas natǌralias medžiagas. Tai atvơrơ ugdytiniams puikias galimybes tyrinơti, eksperimentuoti, išreikšti save. Kǌrơme drabužiǐ kolekcijas gơliǐ, jǌros, žiemos temomis. Puoselơdami sveiką gyvenseną, senąsias tradicijas, kǌrơme ekologiškas drabužiǐ kolekcijas: iš lino – „Linelis“ (3 pav.), iš vilnos – „Avelơs pasaka“, iš medvilnơs – „Nơriniǐ pinklơs“. Kurti drabužiǐ modelius vaikams labai patinka. Ʋ šią veiklą Ƴtraukơme ir tơvelius, senelius. Dar daugiau džiaugsmo ugdytiniai patiria juos demonstruodami. Tinkamai parinktas muzikos Ƴrašas, kolekcijos pristatymas ant podiumo lavina mažǐjǐ manekenǐ ekspresiją, greitƳ, ritmą.

3 pav. Lininiǐ drabužiǐ kolekcija ,,Linelis“

Ugdytiniai aktyviai dalyvauja mokyklos, rajono, šalies organizuojamuose renginiuose – konkursuose, konferencijose, parodose, šventơse, festivaliuose. Taip jiems suteikiama galimybơ savo kǌrinius pristatyti bendruomenei, varžytis su bendraamžiais Ƴgǌdžiais, meistriškumu. Vaikas, Ƴsitraukdamas Ƴ visuomenei naudingą darbą, formuojasi kaip savo šalies pilietis. Moksleiviai kitoje edukacinơje aplinkoje, tyrinơdami gamtą, Ƴgyja aplinkosaugos žiniǐ. Kǌrybiniuose darbuose fiksuodami gamtos grožƳ ir skaudulius, jie pajunta poreikƳ gyventi estetiškoje, sveikoje aplinkoje. Plơtojamas mokytojǐ, mokiniǐ, tơvǐ bendradarbiavimas, tarpdalykinơ integracija, stiprơja bendruomeniniai ryšiai.

Apibendrinimas Gyvojoje aplinkoje mokiniai aktyviai veikia, tyrinơja, kuria, Ƴsiklauso Ƴ gamtą, pasijunta jos dalimi. Taip pat jie Ƴgyja žiniǐ, gebơjimǐ, kuriuos gali panaudoti realiame gyvenime. Taip skatinamas ne tik pasaulio pažinimas, bet ir savĊs pažinimo poreikis. Tik kǌrybiškai, laisvai veikdamas žmogus ima suvokti save kaip subjektą, turintƳ laisvĊ pasirinkti ir sprĊsti, atsakingą už savo veiksmus. 84

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Literatǌros sąrašas Butkienơ G., Kepalaitơ A. (1996). Mokymasis ir asmenybơs brendimas. Vilnius: Margi raštai. Dalley T. (2004). Dailơ kaip terapija. Vilnius: Apostrofa. Grakauskaitơ-Karkockienơ D. (2006). Kǌrybiškumo pagrindai. Vilnius: Logotipas. Lehman I. (2009). Motyvacija. Vilnius: Gimtasis žodis. Kuodienơ M., ǋdraitơ I., Bernotaitơ-Beliauskienơ D. (2009). Iš tơvelio kiemo, iš motutơs skryniǐ. Lietuviǐ liaudies menas. Vilnius: Lietuvos dailơs muziejus. 6. Petty G. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba. 7. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2009). Vilnius: Švietimo aprǌpinimo centras. 8. Valþiukienơ R. (2008). Drabužiǐ kolekcijǐ kǌrimas pradinơse klasơse. Žvirbliǐ takas. Nr. 1. P. 56–59. 1. 2. 3. 4. 5.

Summary LIVING ENVIRONMENT AND SELF-IDENTIFICATION Rasmuta Valþiukienơ Radviliškis Vincas Kudirka Lower Secondary School

Audronơ Kudžmaitơ Radviliškis Technology and Business Training Centre

This paper analyses the living environment and self-identification. It was found that it is very important for children to know and understand their nearest surroundings and to learn how the natural and social environment could influence people’s health and lifestyle. While activities were organised in another educational environment and nature, conditions were created to elevate abilities, healthy lifestyle skills, active spare-time forms, and artistic primers. The multiplicity of practice and work when children were using different materials gave them new abilities and the desire to experiment, create, and notice the beauty of nature and the multiplicity of colours and forms. This allowed for the development of a moral relationship with nature, stimulated children's creation, and allowed them to be themselves and express themselves in their favourite activities. Freedom, joyful work and safety could allow children’s creativity to be revealed and involve them into the environmental universe. Key words: living environment, self-identification, creative process.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

GAMTOS MUZIEJAUS PANAUDOJIMAS BENDROJO UGDYMO KONTEKSTE: ATVEJO TYRIMAS Rytis Vilkonis, Ilona Laucytơ Šiauliǐ universitetas

Anotacija Straipsnyje pateikiami žvalgomojo tyrimo rezultatai. Tyrimu siekta atskleisti ekskursijǐ gamtos muziejuje ypatumus bendrojo ugdymo kontekste. Tyrimas atliktas Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakulteto S. Gliaudžio gamtos muziejuje ir atspindi situaciją šiame muziejuje, Šiauliuose ir Šiaurơs Lietuvos regione. Tyrimo rezultatai netaikomi nacionaliniu lygmeniu, bet prisideda prie muziejinơs edukacijos tyrimǐ, sudaro prielaidas platesniems ir gilesniems tyrimams. Raktiniai žodžiai: bendrasis ugdymas, gamtamokslinis ugdymas, ekologinis ugdymas, muziejinơ edukacija, gamtos muziejus.

Ʋvadas Pastaraisiais metais muziejai Lietuvoje tampa ir formaliojo vaikǐ ugdymo(si) aplinka už mokyklos ribǐ, prisidedanþia realizuojant bendrǐjǐ ugdymo programǐ (2008) nuostatas – ugdymosi procesą organizuoti atsižvelgiant Ƴ socialinơs, gamtinơs aplinkos, istorinƳ kontekstus konkreþioje mokykloje, mokant(is) Ƴvairioje aplinkoje už mokyklos ribǐ aktyviai tyrinơjant realybĊ, konstruojant žiniǐ sistemą, jungiant teorines žinias ir tyrinơjimǐ išvadas, skatinant mokinius savarankiškai veikti, ieškoti, reikšti savo mintis, patiriant teigiamas emocijas. Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 400 muziejǐ. Iš jǐ 54 priskiriami gamtos muziejams. Kartu su botanikos ir zoologijos sodais, kraštotyros muziejais jie padeda Ƴgyvendinti gamtamokslinio ugdymo uždavinius. Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakulteto Stasio Gliaudžio gamtos muziejaus kolekcija – viena iš didžiausiǐ Šiaurơs Lietuvoje ir šalyje: pinþiǐ ir duobagyviǐ – 73 rǌšys ir formos, vabzdžiǐ – 889 rǌšys, tarp jǐ 534 drugiǐ; moliuskǐ rǌšiǐ ir variacijǐ – 1011 rǌšiǐ, iš jǐ 77 Lietuvos; jǌros žvaigždžiǐ ir jǌros ežiǐ – 39 rǌšys; žuvǐ, varliagyviǐ ir ropliǐ – 46 rǌšys; paukšþiǐ – 182 rǌšys; žinduoliǐ – 34 rǌšys. Muziejus Ƴkurtas 2000 metǐ rugsơjƳ, minint Pedagogikos fakulteto 40 metǐ jubiliejǐ. Muziejaus paskirtis dvejopa – jis ne tik universiteto studijǐ bazơ, bet ir erdvơ visuomenei tenkinti pažintinius interesus. Nuo Ƴkǌrimo muziejǐ aplankơ daugiau kaip 8000 lankytojǐ. Jis itin populiarus tarp Šiauliǐ miesto ir apskrities vaikǐ formaliojo ir neformaliojo ugdymo Ƴstaigǐ. Dažniausiai muziejaus paslaugomis naudojasi ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo pedagogai ir jǐ ugdytiniai. 2013 m. gruodžio 18 d. minint ilgameþio fakulteto dơstytojo, Šiauliǐ universiteto Botanikos sodo, Gamtos muziejaus Ƴkǌrơjo ir puoselơtojo, Šiauliǐ miesto garbơs pilieþio Stasio Gliaudžio jubiliejǐ Gamtos muziejui suteiktas Stasio Gliaudžio vardas. 86

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Anot D. A. Anderson (1997), mokyklǐ ir muziejǐ bendradarbiavimas Vakarǐ Europoje suaktyvơjo prieš 40 metǐ. Muziejǐ edukacinĊ veiklą Ƴvairiais aspektais tyrơ N. Orion (1993), D. A. Anderson (1997), G. Hein (1998), A. M. Lucas (2000), S. Allen (2004), M. I. Mayfield (2005), H. Eshach (2007), M. Wilde ir D. Urhahne (2008), Lietuvoje – V. Laurukơnaitơ (2002), V. Lamanauskas ir L. Ušeckienơ (2002, 2009), G. Kazonienơ (2005), N. Keršytơ (2005), S. Buþiuvienơ (2007), R. Nekrošienơ (2007), , A. Širiakovienơ, R. Poceviþienơ (2010), D. Prakapienơ (2010), I. Krivickienơ (2010), J. Savickơ (2011). D. Prakapienơ (2011), R. Pranskǌnienơ (2013) tyrơ edukologinio turizmo panaudojimo per mokomąsias ekskursijas galimybes gamtamoksliniame ugdyme, vơliau (2013) siekơ išryškinti Lietuvos gamtos muziejǐ kaip edukacinơs aplinkos svarbą ir galimybes. S. Buþiuvienơ (2007) teigơ, kad mokytojai, klasiǐ auklơtojai organizuoja daug išvykǐ Ƴ gamtą, daug ekskursijǐ ir turistiniǐ žygiǐ, taþiau nesant aiškios politikos, metodǐ ši veikla menkai siejama su aplinkotyra. R. Nekrošienơ (2007) vertino Pietǐ Vokietijos edukacinơs veiklos sistemą, analizavo šiai veiklai skirtas priemones. I. Krivickienơ (2010) aptarơ ekskursijǐ metodo naudojimo stiprinant mokiniǐ mokymosi motyvacijos reikšmĊ. V. Lamanauskas, L. Ušeckienơ (2002, 2009) nagrinơjo gamtamokslinio ugdymo svarbą ir problemas bendrojo lavinimo mokykloje. V. Laurukơnaitơ (2002) vertino, kaip plaþiai stebơjimai ir bandymai taikomi mokytojǐ praktiniame darbe, analizavo, kaip mokytojai ir mokiniai vertina aktyvią pažintinĊ veiklą. Šiame straipsnyje pateikiami tyrimo, kuriuo siekta atskleisti gamtos muziejaus panaudojimo mokiniǐ ugdymo procese ypatumus bendrojo ugdymo programos kontekste, dơmesƳ sutelkiant Ƴ ekskursijǐ kryptingumą, dalyviǐ elgseną aktyvaus mokymosi ir mokymosi organizavimo aspektais, rezultatai. Tyrimas žvalgomasis. Remiantis jo rezultatais kuriamas empirinis pagrindas kitiems gamtos muziejǐ šalyje edukacinơs veiklos tyrimams. Šiam tyrimui pasirinktas Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakulteto S. Gliaudžio gamtos muziejus.

Tyrimo metodika Atvejo tyrimas grindžiamas kokybinio tyrimo strategija, pasitelkiant du pagrindinius tyrimo metodus – nestruktǌrizuotą interviu ir turinio (content) analizĊ. Informantas – Šiauliǐ universiteto gamtos muziejaus edukatorius. Tyrimas atliktas 2015 m. vasario mơnesƳ. Apklausa vykdyta muziejaus patalpose. Interviu duomenys fiksuoti garso Ƴrašu, vơliau paversti rašytiniu tekstu ir analizuoti taikant turinio analizơs metodą, išskiriant prasmines kategorijas ir subkategorijas. Tyrimo duomenys grƳsti muziejaus edukatoriaus pastebơjimais ir Ƴžvalgomis, vertinant ilgalaikƳ pedagogǐ ir ugdytiniǐ elgsenos per ekskursijas muziejuje stebơjimą. Apie gamtos muziejaus panaudojimą Ƴgyvendinant bendrojo ugdymo programas sprendžiama remiantis pedagogǐ aktyvumu ir sąmoninga, suplanuota Ƴtaka ekskursijos turiniui ir eigai. Tyrimo rezultatai neatspindi situacijos nacionaliniu lygmeniu, taþiau bus naudojami keliant hipotezes nacionaliniuose tyrimuose.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Tyrimo rezultatai Per ekskursijas stebima lankytojǐ elgsena leidžia sprĊsti apie lankytojǐ gamtamokslines žinias, ypaþ ekologijos srityje. Analizuojant interviu tekstą išskirtos dvi pagrindinơs kategorijos – mokiniǐ gamtamokslinis raštingumas ir ekskursijǐ organizavimo ypatumai. Kiekvienoje kategorijoje išskirta po keletą subkategorijǐ. 1 lentelơje nurodomos pirmosios kategorijos subkategorijos ir pateikiami jas atspindintys edukatoriaus teiginiai. 1 lentelơ. Mokiniǐ gamtamokslinis raštingumas Subkategorija

Subkategoriją pagrindžiantis tekstas

Nesuvoktas gamtos reiškiniǐ ir procesǐ sudơtingumas

„Pastebơjau, kad visi labai primityviai žiǌri Ƴ gamtą, atrodo, viskas paprasta, nieko sudơtingo. Vyrauja labai primityvus supratimas, nơra gilesnio supratimo, viskas atrodo paprasta, nieko sudơtingo, nieko nuostabaus, nieko šventa. Trǌksta pagarbos gamtai.“

Gamtamoksliniǐ žiniǐ lygio stabilumas

„Vaikai nesikeiþia. Keiþiasi tik tai, kad vaikai naudojasi naujomis technologijomis, daug fotografuoja, o žinios nesikeiþia.“

Neigiama urbanizacijos Ƴtaka mokiniǐ gamtamoksliniam raštingumui

„Jei lyginsi kaimo vaikus ir miesto, tai kaimo vaikǐ žinios bǌtǐ kur kas platesnơs nei miesto, kadangi kuo didesnis miestas, tuo didesnis atotrǌkis nuo gamtos.“

Nesuvokta žemdirbystơs reikšmơ

„Atsakant Ƴ klausimą, kokios profesijos yra svarbiausios, labai retai prisimenami žemdirbiai“; „Taigi, tos žinios tokios negilios, užtat ta pagarba kaimui, žemdirbiui bǌna nebesvarbi.“

Žavơjimosi gamta trǌkumas

„nieko sudơtingo, nieko Ƴdomaus...“; „...nieko nuostabaus…“

Pagarbos gamtai trǌkumas

„... nieko verto pagarbos...“; „... nieko šventa“.

Anot edukatoriaus, nepriklausomai nuo mokiniǐ amžiaus, vyrauja labai paviršutiniškas ir primityvus gamtos reiškiniǐ ir procesǐ suvokimas. Jo nuomone, tai mažina domơjimąsi gamta ir gamtos mokslais, skatina antropocentrinĊ pasaulơžiǌrą, kuri savo ruožtu skatina vartotojišką elgseną. Pastebima, kad metams bơgant mokiniǐ žinios iš esmơs negerơja, nepaisant nuolatos tobulinamo švietimo, vadovơliǐ ir metodǐ. Aiškiai pastebimas ryšys tarp mokiniǐ gamtamokslinio raštingumo ir urbanizacijos lygio mokiniǐ gyvenamoje vietovơje. Gyvenanþiǐjǐ mažiau urbanizuotoje aplinkoje žinios apie gamtą, gamtos reiškiniǐ supratimas geresni nei didmiesþiǐ gyventojǐ. Edukatorius taip pat pažymi, kad šiais laikais jaunoji karta nepakankamai suvokia žemdirbystơs reikšmĊ.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Ilgalaikis mokiniǐ ir pedagogǐ elgsenos muziejuje stebơjimas leidžia daryti tam tikras Ƴžvalgas apie ekskursijǐ organizavimą. Toliau pateiktoje lentelơje nurodomos antrosios kategorijos „Ekskursijǐ organizavimo ypatumai“ subkategorijos ir pateikiami jas pagrindžiantys teiginiai.

2 lentelơ. Mokiniǐ ekskursijǐ Ƴ gamtos muziejǐ organizavimo ypatumai Subkategorija

Subkategoriją pagrindžiantis tekstas

Vaikǐ amžius kaip vienas iš veiksniǐ, lemianþiǐ ekskursijos turinƳ ir trukmĊ

„O jie þia gauna nemažai, þia priklauso nuo amžiaus“; „Pravedimo metodika priklauso nuo amžiaus“.

Pedagogas kaip vienas iš veiksniǐ, lemianþiǐ ekskursijos turinƳ ir eigą

„AtơjĊ sako: mes esam jau apkalbơjĊ, kokius paukšþius pasitiksim ar kokius gyvǌnus planuojam stebơti, ir labai norơtume, kad juos parodytumơt ir papasakotumơt“; „Bǌna, kad patys mokytojai praveda, o aš tik patikrinu jǐ mąstymo lygƳ“; „Vieni tiesiog ateina ir sako – pasakokit, ką jǌs norit, o kiti ateina pasiruošĊ ir prašo plaþiau papasakoti konkreþia tema“; „Mokytojai nieko neklausia“; „Patys eina, klausosi, kadangi ir patiems jiems bǌna Ƴdomu. Dirbdami darželyje ar mokykloje nemato nei paukšþiǐ, nei vabaliukǐ, tad ir patys domisi ir stengiasi tvarką palaikyti“.

Bendradarbiavimo su gamtos muziejumi kryptingumas

„Yra keli kryptingi darželiai, su kuriais nuolat susitinkame“.

Muziejaus edukatorius kaip vienas iš veiksniǐ, lemianþiǐ ekskursijos turinƳ ir eigą

„Stengiuos parodyti, kad kiekvienas gyvǌnas yra reikalingas, kad ir tarakonas... Net jei ir atrodo, kad blusa nereikalinga, vis tiek po kiek laiko paaiškơs, kad ji reikalinga..“; „…stengtis juos paskatinti mąstyti“; „Iš kur išsirita višþiukas? Na, tai visi žino, kad iš kiaušiniǐ. Bet iš kur višta? Dauguma nežino, visiems išeina didelis kiaušinis, o iš kur tas didelis kiaušinis – neaišku“; „Turim nemažai išradơjǐ ir visi nustemba, kad ne mes išradom popieriǐ, o vapsvos, iš kuriǐ šƳ gebơjimą prieš 4000 m. perơmơ kinai“; „…Ƴ kokƳ naminƳ gyvulƳ panašus?“; „Išsiaiškinam, kokius naminius paukšþius vaikai pažƳsta, kam jie reikalingi“.

Ekskursijǐ Ƴ gamtos muziejǐ turinƳ ir eigą, neskaitant muziejaus turinio, veikia trys papildomi veiksniai: vaikǐ amžius, pedagogas ir muziejaus edukatorius. Vaikǐ amžius didžiąja dalimi lemia ekskursijos trukmĊ ir iš dalies jos turinƳ, taþiau nereikšmingai: vyrauja žodiniai metodai – pasakojimas, aiškinimas, euristinis pokalbis ir vaizdiniǐ priemoniǐ demonstravimas. 89

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Pedagogus, kaip ekskursijos turinƳ ir eigą lemiantƳ veiksnƳ, galima skirstyti Ƴ dvi kategorijas – aktyvius ir pasyvius ekskursijos dalyvius. Pirmuoju atveju pedagogai ir per ekskursiją lieka pedagogais, turi veiksmǐ planą, ekskursijos tikslus, mokiniai – uždavinius, užduotis, planuojamas pasiekimǐ vertinimas. Anot muziejaus edukatoriaus, šios kategorijos pedagogǐ nedaug. Didžioji dalis pedagogǐ per ekskursijas tampa stebơtojais kartu su savo mokiniais, o ekskursijos turinƳ ir eigą nustato muziejaus edukatorius. Jam iš anksto nepateikiami klausimai, nenurodoma pageidaujama tema. Mokiniai tokiais atvejais neskatinami klausti, o klausimǐ nekeliantys pedagogai savo pavyzdžiu neskatina aktyvaus mokymosi proceso. Su gamtos muziejumi kryptingai bendradarbiauja tik ikimokyklinio ugdymo institucijos. Muziejaus edukatorius pagrindinƳ dơmesƳ skiria ekologijos žinioms, tvariam gyvenimui darnaus vystymosi idơjos fone. Taip pat siekiama skatinti ugdytiniǐ kritinƳ mąstymą, Ƴvertinti mokiniǐ mokymosi poreikius. Daug dơmesio skiriama siekiant nustebinti, sukelti mokiniams teigiamas emocijas, sužadinti pažinimo džiaugsmą, ugdyti pagarbą gamtai ir žemdirbiui.

Apibendrinimas ir rekomendacijos Apibendrinant šio nedidelio tyrimo rezultatus galima teigti, kad kryptingas ir planingas Šiauliǐ universiteto Edukologijos fakulteto Stasio Gliaudžio gamtos muziejaus panaudojimas ugdymo procese bǌdingas tik ikimokyklinio ugdymo Ƴstaigoms. Vertinant bendrojo ugdymo mokyklǐ mokiniǐ ekskursijas Ƴ muziejǐ galima teigti, kad tik nedidelơ dalis mokiniǐ grupiǐ Ƴ ekskursijas atvyksta pasirengĊ – turi mokymosi planą ir užduotis, mokytojai patys veda ekskursijas arba aktyviai prisijungia prie muziejaus edukatoriaus, mokiniai aktyviai dalyvauja, atlikdami iš anksto suplanuotas užduotis, ieško atsakymǐ Ƴ išsikeltus klausimus stebơdami muziejaus eksponatus, skaitydami rašytinĊ informaciją, klausdami muziejaus edukatoriaus. Vaikǐ amžius didžiąja dalimi lemia tik ekskursijǐ trukmĊ, labai menkai – ekskursijos eigą ir metodus. Vyrauja verbaliniai ir demonstraciniai metodai, aktyvus muziejaus edukatorius. Apibendrinus rezultatus galima formuluoti dvi Ƴžvalgas: 1) mokiniǐ ekskursijos Ƴ gamtos muziejǐ yra mažai veiksmingos Ƴgyvendinant bendrąsias programas; 2) pedagogams trǌksta mokiniǐ mokymosi proceso organizavimo už klasơs ribǐ, Ƴskaitant muziejus, kompetencijǐ. Ʋ klausimą, ko labiau trǌksta – palankios nuostatos ar gebơjimǐ, padơtǐ atsakyti išsamesni situaciją lemianþiǐ veiksniǐ tyrimai. Taip pat rekomenduotina tirti pedagogǐ ir mokiniǐ poreikius, susijusius su gamtos muziejais, pedagogǐ, gebanþiǐ aktyviai ir kryptingai panaudoti gamtos muziejus ugdymo procese, gerąją patirtƳ.

Literatǌros sąrašas 1. Allen S. (2004). Designs for Learning: Studing Science Museum Exhibits That Do More Than Entertain. Wiley InterScience. 2. Anderson D. A. (1997). Common Wealth: Museums and Learning in the United Kingdom. Department of National Heritage, UK. DNHJO178AR March. P. 89–104. 3. Buþiuvienơ S. 2007. Aplinkotyra per matematines ekskursijas pradinơs mokyklos treþioje klasơje. Gamtamokslinis ugdymas. Nr. 2 (19). P. 40–45. 90

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys 4. Eshach H. (2007). Bridging In-school and out-of-school Learning: Formal, Non-formal and informal Education. Journal of Science and Technology. Vol. 16. No. 2. 5. Hein G. (1998). Learning in the Museum. London: Routledge. 6. Kazonienơ G. (2005). Konferencija „Kultǌriniǐ edukaciniǐ programǐ plơtra Klaipơdos apskrityje“. Lietuvos dailơs muziejaus septyniasdešimtieji metai – istorijos fragmentai. Lietuvos dailơs muziejaus metraštis 7. (P. 312–318). Vilnius. 7. Keršytơ N. (2005). Muziejǐ edukacija ir mokymas(is). Muziejǐ edukacinơs programos. Teorija. Praktika. Straipsniǐ rinkinys. (P. 2–4). Vilnius. 8. Krivickienơ I. (2010). Ekskursijǐ metodo panaudojimas stiprinant mokiniǐ mokymosi motyvaciją. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. XVI nacionalinơs mokslinơs praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys. (P. 74–77). Šiauliai: Lucilijus. 9. Lamanauskas V. (2009). Gamtamokslinio ugdymo stiprinimo bǌtinumas pradinơje mokykloje. Gamtamokslinis ugdymas. Nr. 1 (24). P. 4–7. 10. Lamanauskas V., Ušeckienơ L. (2002). Kai kurie metodologiniai gamtamokslinio ugdymo aspektai bendrojo lavinimo mokykloje. Pedagogika. T. 56. P. 140–146. 11. Laurukơnaitơ V. (2002). Pradiniǐ klasiǐ moksleiviǐ aktyviosios pažintinơs veiklos Ƴtaka žinioms apie negyvąją gamtą. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. VIII respublikinơs mokslinơs praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys. (P. 44–53). Šiauliai. 12. Lucas A. M. (2000). Scientific literacy and informal learning. Studies in Science Education. No. 10. P. 1–16. 13. Mayfield M. I. (2005). Children‘s museums: purposes, practices and play? Early Child Development and Care. Vol. 175. No. 2. P. 179–192. 14. Nekrošienơ R. (2007). Edukacinơs veiklos infrastruktǌra botanikos soduose ir parkuose: Pietǐ Vokietijos patirtis. Gamtamokslinis ugdymas. Nr. 1 (18). P. 29–33. 15. Orion N. (1993). A model for the development and implementation of field trips as an integral part of the science curriculum. School Science and Mathematics. No. 93. P. 325–331. 16. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjǌþio 26 d. Ƴsakymu Nr. ISAK-2433 17. Prakapienơ D. (2011). Edukologinio turizmo panaudojimo galimybơs gamtamoksliniame ugdyme. Gamtamokslinis ugdymas. Nr. 1 (30). P. 8–17. 18. Prakapienơ D. (2013). Biogeografijos studijos ir pamokos muziejuose. Geografija ir edukacija. Nr. 1. P. 112–120. 19. Pranskǌnienơ R. (2013). „Nardinantis interaktyvumas“ muziejinơje edukacijoje. Daktaro disertacija. Klaipơda 20. Savickytơ J. (2011). Mokiniǐ mokymosi galimybơs muziejaus aplinkoje. Mokslinơs praktinơs konferencijos „Mokymas ir mokymasis bendrojo lavinimo mokykloje – 2011“ straipsniǐ rinkinys. (P. 60–69). Šiauliai. 21. Širiakovienơ A., Poceviþienơ R. (2010). Moksleiviǐ kǌrybiškumo ugdymas muziejǐ edukacine veikla. Acta paedagogica Vilnensia. Nr. 25. P. 150–158. 22. Wilde M., Urhahne D. (2008). Museum learning: a study of motivation and learning achievement. Situated learning environments. Educational research. Vol. 42. No. 2. P. 78–83.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Summary THE USING OF MUSEUM OF NATURE IN THE CONTEXT OF GENERAL EDUCATION: CASE STUDY Rytis Vilkonis, Ilona Laucytơ Šiauliai University In recent years museums in Lithuania have become a place of non-formal education of children outside the school environment, promoting the program of the general education, which is to– organise the educational process in the context of the social and natural environment, provide the historical context of concrete schooling, learn in various environments outside school while actively studying reality, construct a knowledge system, combine conclusions of research with theoretical knowledge, and encourage students to independently look for and express their thoughts and positive emotions. This article represents research whose purpose was to reveal features of use of the museums of the nature in the educational process in the context of the general program for comprehensive schools. The case study is based on qualitative research strategy, through two main methods - unstructured interview and content analysis. The informant was an educator at the Museum of Nature at Siauliai University. Research was conducted in February, 2015. The results are based on the educator’s supervision and insight and on the long-term observation and assessment of teacher and student behaviour during excursions into the museum. The results of the research do not reflect a situation at the national level, but will be used to increase a future research hypothesis at the national level. In summary, the results of this small study suggest that only preschool institutions have a purposeful and systematic educational process in a museum of nature. The assessment of student excursions from a comprehensive school to the museum shows only a small part of the groups arriving at the museum with an activity plan and learning tasks. Only a small part of teachers provide excursions or actively connect to the museum educator. A minority of students actively participate in the performance by looking for answers to the questions set by observing the exhibits, reading the written information, and asking the museum educator. The children’s age determined for the most part only the duration of excursions, and slightly the tour process and methods. The museum educator provides the prevailing verbal and demonstration methods and is the active actor in most excursions. Key words: comprehensive education, science education, ecological education, museum education, museum of nature.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

MUZIKINIǏ ŽAIDIMǏ IR DAINELIǏ IŠ KNYGELƠS „VIR VIR VIR PELYTƠ“ ƲTAKA VAIKǏ KǋRYBIŠKUMO UGDYMUI IR ADAPTACIJAI DARŽELYJE Janina Žemaiþiǌnienơ, Stasơ Iljina Klaipơdos lopšelis-darželis „Obelơlơ“

Anotacija Žaidimas – pagrindinơ ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, suteikianti erdvơs ir galimybiǐ išreikšti save, pažinti ir atspindơti pasaulƳ, svajoti ir norơti jƳ pakeisti, o gal ir kasdien atrasti ką nors naujo. Žaidimai bǌna patys Ƴvairiausi: muzikiniai, didaktiniai, sportiniai, kǌrybiniai. Puiki terpơ kǌrybiškumui ugdyti yra ir vaidyba, muzikinơs pasakos. Vaidyba – natǌraliausias saviraiškos bǌdas ir didžiulis lobis, kuris niekada neišsenka. Mokslininkai teigia, kad ankstyvasis amžius – tai laikas, kai vaiko smegenys ypaþ aktyvios, o muzika dažnai minima kaip smegenǐ veiklos skatinimo priemonơ. Mažyliams tada reikơtǐ dainuoti Ƴvairiǐ dermiǐ ir stiliǐ daineles. Be to, vaikai turơtǐ išgirsti dainas, kuriǐ jie patys dar negali padainuoti. Knygelơje „Vir vir vir pelytơ“ pateiktos dainelơs ir žaidimai artimi vaiko aplinkai, suprantamo turinio ir skatinantys kǌrybišką veiklą, teigiamas emocijas. Artimos vaiko jausmams dainelơs, žaidimai padeda priprasti darželyje, lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje. Raktiniai žodžiai: muzikiniai žaidimai, kǌrybiškumas, emocijos, amžiaus tarpsniai, adaptacija.

Ʋvadas Žaidimas – universalus ugdymo metodas, turintis ypaþ didelĊ reikšmĊ asmenybơs brendimui. Jis, kaip savarankiška veikla, džiugina, traukia ir ramina vaiką. Žaisdamas vaikas geriau Ƴsisavina ugdomąją medžiagą, nes žaidimas jƳ skatina nebǌti pasyvǐ. Ugdomosios užduotys, pateiktos žaidybinơje situacijoje, atliekamos labiau susidomơjus, ilgiau nenusibosta. Jei vaikui bus Ƴdomu, jis dirbs ilgiau. Užduotys, atliekamos susidomơjus, aktyviai veikiant paþiam vaikui, lengviau Ƴsimenamos, gebơjimai ir Ƴgǌdžiai formuojasi kur kas efektyviau. Žaidimas turi didelĊ Ƴtaką vaiko kǌrybiniǐ galiǐ plơtrai ir socialinei adaptacijai. Tai rimta protinơ veikla, skatinanti vaiko gebơjimǐ formavimąsi, pleþiant ir taikant aplinkinio pasaulio pažinimą, ugdant kalbą. Muzikiniai žaidimai, be visǐ išvardytǐ bruožǐ, pasižymi ir tuo, kad teikia vaikui džiaugsmą ir malonumą, džiugias emocijas. Vienas iš pažinimo ir emocijǐ gausinimo šaltiniǐ yra muzika. Don Campbell (2005) nuomone, muzika padeda vaikui pažinti, išreikšti ir išlaisvinti savo emocijas. Ne visi žmogaus amžiaus tarpsniai vienodai tinkami muzikiniams gebơjimams skatinti ir ugdyti. Vaikǐ imlǐ protą ir jautrią sielą veikia visas supantis pasaulis – matomi ir girdimi vaizdai, Ƴvykiai, žmoniǐ išgyvenimǐ 93

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

išraiška meno kǌriniuose ir Ƴgyjamos žinios. Kai kurie tyrinơtojai teigia, jog paskutinis amžiaus tarpsnis, kada dar galima pažadinti muzikinius gabumus, yra jaunesnysis mokyklinis amžius. Manoma, kad muzika turi teigiamą poveikƳ tik tada, kai yra atitinkamos pedagoginơs sąlygos ir visa muzikinơ vaikǐ veikla derinama atsižvelgiant Ƴ fizinius ir psichinius jǐ ypatumus bei individualias savybes. Kalbama apie paþius mažiausius – ankstyvojo amžiaus ir 3–5 metǐ vaikus. Mokslininkai teigia, kad ankstyvasis amžius – tai laikas, kai vaiko smegenys ypaþ aktyvios, o muzika dažnai minima kaip smegenǐ veiklos skatinimo priemonơ. Mažyliams tada reikơtǐ dainuoti Ƴvairiǐ dermiǐ ir stiliǐ daineles. Be to, vaikai turơtǐ išgirsti dainas, kuriǐ jie patys dar negali padainuoti. Tikriausiai esate pastebơjĊ, kaip maži vaikai nori, kad jiems vơl ir vơl skaitytǐ mơgstamą pasaką arba daugybĊ kartǐ dainuotǐ tą paþią dainą. Dainelơs, padedanþios vaikams lavinti dainuojamąjƳ balsą, paprastai yra trumpos, nesudơtingos, siauro diapazono, jose daug pakartojimǐ. Geriausia su mažais vaikais dainuoti liaudies dainas, tinkanþias jǐ balso diapazonui, ir nesudơtingas vaikiškas daineles. Ankstyvojo amžiaus vaikǐ dainǐ repertuaras neturi bǌti labai platus, bet – kokybiškas ir Ƴvairus, kad bǌtǐ verta jƳ dažnai kartoti. Mokslininkǐ nuomone, vaikai skatinami dainuoti, kai: x

dainos tekstas yra susijĊs su aplinka ir kasdieniu vaiko gyvenimu;

daina turi tikslą arba yra priderinta prie konteksto;

mažai posmǐ, dainos žodžiai paprasti;

žodžiai dainuojami po vieną skiemenƳ natomis, kad vaikai aiškiai juos girdơtǐ;

melodijos diapazonas siauras;

nedideli intervalai.

Šio straipsnio bendraautorơ J. Žemaiþiǌnienơ dirbdama Klaipơdos lopšelyje-darželyje „Obelơlơ“ meninio ugdymo mokytoja pradơjo ypaþ domơtis ankstyvuoju amžiumi. Taip elgtis paskatino ir gaunama nauja informacija bei žinios iš kitǐ šaliǐ. Profesorơs B. Bolton iš JAV 2000 m. atvežtos idơjos ir patirtis apie mažǐ vaikǐ muzikinƳ ugdymą Ƴkvơpơ ir paskatino kitaip pažiǌrơti Ƴ savo darbą ir patikơti savo jơgomis. Turint kǌrybiniǐ gebơjimǐ ir didelƳ norą prisidơti ir ką nors pakeisti Ƴ gerą, stengtasi užpildyti ankstyvojo amžiaus repertuaro nepakankamumą – 2004 m. sukurtas ir išleistas daineliǐ ir žaidimǐ rinkinơlis „Vir vir vir pelytơ“. Jis kurtas remiantis mokslininkǐ mintimis ir autorơs J. Žemaiþiǌnienơs daugiamete pedagogine patirtimi. Knygelơs tiražas (700) greitai buvo išpirktas, todơl 2009 m. išơjo antras papildytas leidimas. Dainelơs sukurtos žaidžiant su vaikais, tiesiogiai jiems dalyvaujant, kartais ir siužetus imant iš jǐ žaidimǐ. Šias daineles vaikai labai mơgsta, jas vaidina, žaidžia, kartais improvizuoja, pateikia naujǐ idơjǐ. Dơl šios veiklos vaikai greitai pritampa prie darželio, žaisdami patiria gerǐ emocijǐ, nes tai artimi vaiko aplinkai kǌrinơliai. Pasitelkiant juos sơkmingiau vyksta vaikǐ adaptacija darželyje. KnygelĊ „Vir vir vir pelytơ“ sudaro 18 daineliǐ, kurias galima žaisti ir vaidinti siužetą dainuojant. Po daugelio metǐ patirties, kai kuriǐ pataisymǐ galima drąsiai teigti, kad šie kǌrinơliai vaikams labai tinka ir patinka. Jie suvokia kǌrinơlio turinƳ, pagal savo fizines 94

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

galimybes judesiais pavaizduoja siužetą, pagal kalbos išsivystymo lygƳ padainuoja tekstą ir aktyviai išreiškia emocijas. Vaikai labai mơgsta kǌrinơlius „Kamuoliukas“, „Batai“, „Katinơlis miau, miau“, „Vir vir vir pelytơ“, „Kiškiǐ lopšinơ“, „Aš berniukas“, „Aš mergytơ“, „Du metukai“, „Statom namą boružiukui“, „Lietutis lyja“, „Boružiukǐ dainelơ“, „Višþiukas“ ir kt. Žaisdami jie dažnai parodo kitokius judesius, improvizuoja, gal ir patys to nejausdami suteikia naujǐ minþiǐ ir idơjǐ. Šias daineles vaikai dainuoja ir savarankiškai žaisdami, net gulơdami lovelơse, kai ruošiasi miegoti, jas dainuoja savo mylimam žaisliukui. Ʋ veiklą per šventes, atvirǐ durǐ dienas darželis gana dažnai pakvieþia ir tơvelius. Tenka pasakyti, kad tơveliai domisi darželio darbu ir yra patenkinti muzikine ugdomąja veikla. Jie Ƴsigyja knygelĊ „Vir vir vir pelytơ“, kad galơtǐ namuose kartu su vaiku padainuoti, pažaisti. Rengiant knygelĊ gilintasi Ƴ vaikǐ psichologiją, kalbos raidos ypatumus, bendradarbiauta su Klaipơdos universiteto ikimokyklinơs muzikos katedros specialistais, doc. dr. Rasa Jautakyte. Patirtimi dalytasi su Klaipơdos ir kitǐ miestǐ bei rajonǐ pedagogais. J. Žemaiþiǌnienơ yra parengusi kelias kvalifikacijos tobulinimo programas šia tema (viena buvo patvirtinta Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos), pravedusi 12 seminarǐ Klaipơdos universiteto TSI ir Klaipơdos PŠKC, taip pat Šilutơs r. ir Šiauliǐ m. pedagogǐ švietimo centruose. Naujausia kvalifikacijos tobulinimo programa – „Kai muzika padeda augti“. Taip pat rengiama nauja knygelơ, nes dar likĊs nemažas pluoštelis niekur nespausdintǐ kǌrinơliǐ. Šie kǌrinơliai – dainelơs, žaidimai, kuriuos vaikai ir pedagogai gali Ƴvairiai interpretuoti, vaidinti, kǌrybiškai žaisti, nes ikimokyklinukui labiausiai norisi žaisti. Taigi, visa ugdomoji veikla turi bǌti organizuojama per žaidimą – pagrindinƳ vaiko poreikƳ šiame amžiaus tarpsnyje. Ugdomojo proceso tikslai ir uždaviniai rǌpi pedagogui, o vaikas turi teisĊ tiesiog žaisti. Visus muzikinius gebơjimus galima ugdyti per liaudies, didaktinius, judriuosius žaidimus. Žaidžiant galima ne tik ugdyti klausą, intonavimą, ritmo, melodinơs slinkties pajautimą, bet ir sprĊsti psichologines problemas, koreguoti netinkamą elgesƳ. Perdơtas drovumas, nervingumas, nekantrumas, agresija, dơmesio stoka – visa tai vargina vaikus. Viską galima išsprĊsti žaidžiant, nes žaisdami tarsi pasislepiame už vaidmens, tampame drąsesni, laisvesni. Be to, žaidžiant kuriamas esminis ryšys su vaiku, labai svarbus norint užmegzti gerus santykius, suprasti jo pomơgius, individualius gebơjimus, polinkius. Žaidimuose atsiskleidžia vaikǐ kǌrybiškumas, išryškơja lyderiai, artistai. Kaip ugdyti kǌrybiškus vaikus? Tai labai svarbu, nes jie – artima mǌsǐ ateitis, bǌsimi moksleiviai, darbuotojai. Kaip žaidimai turơtǐ pasitarnauti ugdant vaikǐ kǌrybiškumą? Žaidimas – pagrindinơ ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla, suteikianti erdvơs ir galimybiǐ išreikšti save, pažinti ir atspindơti pasaulƳ, svajoti ir norơti jƳ pakeisti, o gal ir kasdien atrasti ką nors naujo. Žaidimai bǌna Ƴvairǌs: muzikiniai, didaktiniai, sportiniai, kǌrybiniai. Puiki terpơ kǌrybiškumui ugdyti yra ir vaidyba, muzikinơs pasakos. Vaidyba – natǌraliausias saviraiškos bǌdas ir didžiulis lobis, kuris niekada neišsenka. Lopšelyje-darželyje „Obelơlơ“ dažnai žaidimuose naudojamos didelơs spalvotos „Lego“ kaladơs, iš jǐ statomi Ƴvairǌs statiniai, arkos, nameliai, labirintai, takeliai, kur vaikai jauþiasi visai kitokioje aplinkoje. Tai nauja erdvơ vaikǐ fantazijai. Daugiametơ pedagoginơ patirtis leidžia daugelƳ dalykǐ suprasti kaip naujos kartos visuomenơs raidos reiškinius. Šiandieniniai vaikai yra šiek tiek kitokie. Jie atviresni, laisvesni, noriai bendrauja ir dalijasi mintimis, vertinimais. Dirbant su vaikais grupơmis ir individualiai vis

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

dažniau tenka nustebti, matant visai kitokƳ supratimą ir gebơjimą išreikšti save. Ir tai labai džiugina, nes vaikai Ƴ žaidimus, vaidybą, muzikinĊ raišką Ƴtraukia ir naujǐ, anksþiau nepastebơtǐ išraiškos bǌdǐ ir sprendimǐ. Žinoma, nǌdienos visuomenơ ir komunikacijos priemonơs yra labai pažengusios ir daro tam Ƴtaką, taþiau ir patys vaikai labai nori ir geba savitai save išreikšti žaidimuose intonacijomis, judesiais. Tenka pastebơti, kad tuomet išryškơja kiekvieno vaiko asmenybơs bruožai. Kǌrybiška asmenybơ saviraiškos siekia pirmiausia per kǌrybą. Tokia asmenybơ paprastai sugeba realizuotis, yra svarbi, veikli, savarankiška, atkakli, jautri grožiui. Kǌrybos esmĊ sudaro ne produktas, o procesas, kuris gali ir turi bǌti kintantis, dinamiškas. Kǌrybiškumą labiausiai slopina kritika, griežtas vertinimas ir nepalanki asmenybơs augimui aplinka, tad labai svarbu neužgesinti tos kǌrybinơs kibirkštơlơs, o ją pripažinti ir paskatinti.

Adaptacija ir muzika Ankstyvajame amžiuje adaptacijai yra svarbǌs muzikiniai žaidimai. Žaidimai kelia vaikams teigiamas emocijas, o tai itin aktualu adaptacijos procese. Teikiamǐ emocijǐ svarbą per muzikinĊ veiklą pabrơžia A. Katinienơ (1998) ir A. Vaiþienơ (2001). Vaiko emocijos – atsakas Ƴ muziką. Ankstyvasis amžius – tai emocijǐ ir jausmǐ raiškos laikotarpis, kuriam labai artima muzikinơ veikla. Muzikiniai žaidimai vaikǐ adaptacijai padeda vykti greiþiau ir sơkmingiau. Emocinis vaikǐ stabilumas adaptacijos laikotarpiu išryškơja per paprastas muzikiniǐ žaidimǐ formas. Muzikinis žaidimas padeda vaikams nusiraminti, atsipalaiduoti, jaustis saugiau. Muzikiniǐ žaidimǐ metodika, atsižvelgiant Ƴ individualius vaikǐ poreikius, gali padơti per adaptacijos laikotarpƳ ir tinkamai veikti vaikǐ elgesƳ. Ʋ šią ypatybĊ bǌtina atsižvelgti.

Psichologǐ rekomendacijos dơl sơkmingos vaiko adaptacijos: PIRMA SAVAITƠ I diena grupơje Rekomenduojama vaiką lydơti mamai (ar kitam artimajam) ir pabǌti kartu su juo 1 val. II diena grupơje Rekomenduojama vaiką lydơti mamai (ar kitam artimajam) ir pabǌti kartu su juo 2 val. III diena grupơje Rekomenduojama vaiką lydơti mamai (ar kitam artimajam) ir pabǌti kartu su juo pusĊ dienos. IV diena grupơje Vaikas ateina kartu su mama (kitu artimuoju), ji padeda apsiprasti, atsisveikina ir išeina, palikdama maždaug 1 valandai. V diena grupơje Vaikas ateina kartu su mama (kitu artimuoju), ji padeda apsiprasti, atsisveikina ir išeina, palikdama maždaug 2 valandoms.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

ANTRA SAVAITƠ I diena grupơje Vaikas ateina kartu su mama (kitu artimuoju), ji padeda apsiprasti, atsisveikina ir išeina, palikdama maždaug 1 valandai. II diena grupơje Vaikas ateina kartu su mama (kitu artimuoju), ji padeda apsiprasti, atsisveikina ir išeina, palikdama maždaug 2 valandoms. III diena grupơje Vaikas ateina kartu su mama (kitu artimuoju), ji padeda apsiprasti, atsisveikina ir išeina, palikdama pusei dienos. IV diena grupơje Tơvai, atơjĊ su vaiku, atsisveikina ir palieka vaiką pusei dienos. V diena grupơje Tơvai, atơjĊ su vaiku, atsisveikina ir palieka vaiką pusei dienos.

Šioje, atrodytǐ, visai paprastoje dienotvarkơje muzikiniai žaidimai vaidina ypaþ didelƳ vaidmenƳ. Vaikai sunkumus dơl atsiskyrimo nuo mamos, nuo namǐ daug geriau ir greiþiau išgyvena dalyvaudami muzikos užsiơmimuose salơje, klausydami ir patys Ƴsitraukdami Ƴ žaidimus, dainuodami arba klausydami daineliǐ, grodami barškuþiais, striksơdami, imituodami judesiais tai, apie ką dainuojama, kas demonstruojama ir skatinama daryti kartu su visais. Gana dažnai, atơjĊs su ašarơle akyse, muzikuodamas ir žaisdamas salơje vaikutis nurimsta, šypsosi, pralinksmơja, bet kai tenka išeiti, jo nerimas vơl pasireiškia.

Apibendrinimas Apibendrinant galima išskirti keletą veiksniǐ, Ƴ kuriuos reikơtǐ atkreipti dơmesƳ: x

žaidimas – geriausias bǌdas skleistis vaikǐ kǌrybiškumui;

pedagogas – ne visažinis specialistas, o ugdymo proceso partneris, pagalbininkas, vadybininkas;

pedagogas gerbia vaikǐ autonomiją ir leidžia jiems rinktis, bǌti iniciatyviems;

vaikǐ pasiǌlytas idơjas reikia vertinti, kaupti idơjǐ banke ir panaudoti vaikǐ veikloje;

atsižvelgiant Ƴ ikimokyklinio amžiaus vaikǐ raidos ypatumus ir šio amžiaus tarpsnio reikšmĊ tolesniam asmenybơs formavimuisi, ugdymą reikia grƳsti vaiko ir šeimos kultǌros pažinimu;

ugdant vaiką turi bǌti akcentuojamos ne tiek žinios ir žinojimas, kiek vaiko gebơjimas sprĊsti problemas, jo smalsumo, kǌrybiškumo skatinimas.

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Pats geriausias ir vertingiausias rezultatas – tai pats meninơs veiklos procesas, kuriame vaikai gali realizuoti poreikƳ išreikšti save meninơje veikloje, jaustis svarbǌs kiekvienas atskirai ir visi drauge. Reikšmingas ir sugebơjimas Ƴveikti baimes, nepasitikơjimo savo jơgomis nugalơjimas. Bendraudami vaikai aktyviai tobulina kalbą, turtina žodyną. Pedagogǐ darbas turi padơti visapusiškai ugdyti vaiką – visuomenơs pilietƳ. Kiekviena civilizuota šalis tuo rǌpinasi, kuria ir vykdo valstybinĊ švietimo politiką, nepamiršdama paþiǐ mažiausiǐjǐ. Didžiausia padơka pedagogams, kurie atlieka šƳ darbą. Jie savo rankomis, akimis, protu ir meile kasdien lydi, ugdo ir rǌpinasi mǌsǐ vaikais. Nuo tavo rankǐ kyla meilơs aitvarai, Kai supasi ant keliǐ tau vaikystơ, O tu gera, graži bǌt privalai, Žinoti viską ir mokơt neklysti. Nušluostyt ašarą, galvelĊ sušukuot, Pasekti pasaką, suprast, ką medis ošia, RiekelĊ duonos Ƴ rankas Ƴduot, Padơt suvalgyt stebuklingą košĊ. Tekyla tau nuo rankǐ aitvarai, RamybĊ neša, MeilĊ ir Gerumą. Vaikai užaugs, išauklơti gerai, Širdy pastatĊ savo Meilơs Rǌmą. (Janina Žemaiþiǌnienơ)

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015. Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

Literatǌros sąrašas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21.

Akelienơ J. (1990). Muzikinio auklơjimo metodika vaikǐ darželio auklơtojams. Vilnius. Ankstyvojo ugdymo vadovas. (2001). Sudarơ O. Monkeviþienơ. Vilnius. Artyn vaiko. (1997). Sudarơ I. Veisaitơ, V. Gražienơ ir kt. Vilnius: VILSPA. Avižinis P. (2014). Atrask kǌrybiškumą savyje. [Žiǌrơta 2014-02-11]. Prieiga per internetą ovc.lt/publikacijos/atrask-kurybiskuma-savyje.html Bedarfaitơ M., Katinienơ A., Linkeviþius K. (1996). Muzikinis auklơjimas vaikǐ darželyje. Kaunas: Šviesa. Campbell D. (2005). Mocarto muzikos poveikis vaikams. Kaunas: VŠƲ „Vilties oazơ“. ýesulienơ D. (1993). Muzika ir žaidimai. Vilnius: Muzika. Deniušienơ O. (2007). Muzikinơs raiškos organizavimas vaikǐ darželyje. Šiauliai: Šiaurơs Lietuva. Gage N. L., Berlyne D. C. (1994). Pedagoginơ psichologija. Vilnius. Grakauskaitơ-Karkockienơ D. (2003). Kǌrybos psichologija: teoriniai ir praktiniai aspektai. Vilnius: Logotipas. Juodraitis A. (1999). Asmenybơs psichologinơs adaptacijos prielaidos. Šiauliai: Šiauliǐ universitetas. Katinienơ A. (1998). Vaiko muzikinơs kultǌros ugdymas darželyje. Vilnius. Katinienơ A. (1988). Estetinis vaikǐ auklơjimas darželyje. Kaunas: Šviesa. Listopatskienơ S., Labanauskienơ A. (2004). Tơvams apie vaiko adaptaciją. Sveikas žmogus. Nr. 7. Monkeviþienơ O. (2001). Ankstyvojo ugdymo vadovas. Vilnius: Minklơs leidykla. Muzikos žaismas. (2004). Sudarơ A. Reinolds ir kt. Vilnius: Kronta. Rodari G. (2012). [Žiǌrơta 2014-07-02]. Prieiga per internetą http://mulas.lt/knygos/vaikams-irjaunimui-literatura.html Steineris R. (1998). Vaiko ugdymas dvasios požiǌriu. Vilnius. Urbienơ V. (2005). Dar kartą apie adaptaciją. Švietimo naujienos. Nr.14. Vaiþienơ A. (2001). Muzika vaikǐ darželyje. Šiauliai. Ʌɚɡɚɪɟɜ Ɇ.Ʌ. Ɂɞɪɚɜɫɬɜɭɣ! ɍɱɟɛɧɨ-ɦɟɬɨɞɢɱɟɫɤɨɟ ɩɨɫɨɛɢɟ ɞɥɹ ɩɟɞɚɝɨɝɨɜ ɞɨɲɤɨɥɶɧɵɯ ɨɛɪɚɡɨɜɚɬɟɥɶɧɵɯ ɭɱɪɟɠɞɟɧɢɣ. ɑ. 1. [Žiǌrơta 2015-01-07]. Prieiga per internetą http://www.mnemozina.ru/work/catalog/279/587

VAIKYSTƠ IR UGDYMAS – 2015 Mokslinơs-praktinơs konferencijos straipsniǐ rinkinys

LeidinƳ sudarơ dr. Rytis VILKONIS

Redagavo: Lina Bužermanienơ (Lietuviǐ k.) Bernard Meyer (anglǐ k.) Maketavo Laura Kaniauskaitơ Dizainerơ Monika Plǌkaitơ ______________________________________ 2015-07-28. 5,6 leidyb. apsk. l. Tiražas 30. Išleido UAB „BMK Leidykla“, J. Jasinskio g. 16, LT-03163 Vilnius. Tel. +370 5 254 6961, faks. +370 5 254 6962