Mieli mokiniai! Tikriausiai sutiksite, kad gamtos paþinimas – vienas ið seniausiø ir þmogø nuolat dominanèiø mokslø. Net naujoviø, dideliø atradimø ir sudëtingø technologijø amþiuje gamta mums dar neatskleidë visø savo paslapèiø. O norint iðsiaiðkinti dideles paslaptis, reikia pradëti nuo to, kas jau þinoma... Tikimës, kad ðis vadovëlis paskatins domëtis, tyrinëti, atrasti ir suþinoti daug gyvybës paslapèiø. Jame pristatome organizmus, jø pagrindines grupes, ávairovæ, reikðmæ gamtai ir þmogui. Susipaþinsite ir su kitais ádomiais dalykais: kokie santykiai sieja organizmus gamtoje, kaip biologijoje taikomos naujausios technologijos (skyriaus „Organizmø naudojimas“ temos nëra privalomos, bet labai aktualios ðiandieniniame gyvenime). Turësite progos pamàstyti ir padiskutuoti, kiek þmogus gali kiðtis á gamtos gyvenimà. Kad bûtø lengviau dirbti, susipaþinkite su vadovëlio struktûra. • Ávadas. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu, informatyviu ir iliustruotu ávadu. Já perskaitæ pradësite màstyti apie medþiagà, kurià nagrinësite per pamokas, eidami tà skyriø. Be to, prisiminsite jau turimas þinias ir nusiteiksite suþinoti daug nauja. • Tema. Daugelis temø pradedamos klausimais, iliustracijomis, þadinanèiomis susidomëjimà ir norà iðsiaiðkinti. Kai kuriø klausimø atsakymus galima rasti tik atidþiai skaitant tekstà ar domintis papildomai, o kartais uþteks tiesiog prisiminti, kà jau mokëtës. Tokiø klausimø ir uþduoèiø rasite ir toliau skaitydami skyrelá bei jo gale. Naujos arba svarbios sàvokos iðryðkinamos kitu ðriftu. Atidþiai nagrinëkite iliustracijas – jose rasite daug informacijos. Kiekvienos temos pabaigoje perskaitysite santraukà „Trumpai“. Èia pateikiami pagrindiniai ir svarbiausi teiginiai. Prie kai kuriø temø siûlome skyrelá „Pabandyk pats“. Galësite savarankiðkai arba kartu su draugais atlikti nesudëtingus bandymus, stebëjimus. • Þinutë ið gamtininkø. Skyriø pabaigoje rasite trumpai ir aiðkiai pateiktà informacijà ið ávairiø laboratorijø – ir ne tik. Patys Lietuvos mokslininkai jums pristatys tyrinëjimus, atradimus. Tikimës, kad tai paskatins domëtis biologija ir padës geriau suvokti gamtininkø tyrinëtojø darbà. • Pasitikrinkite. Susipaþinæ su kiekvienu skyriumi, galësite pasitikrinti, ar teisingai supratote medþiagà, ar ásidëmëjote sàvokas, mokate jas paaiðkinti ir susieti su turima informacija. Padirbësite su tekstu, iliustracijomis, atliksite bandymus. Siûlome ir projektiná darbà. Já atlikdami dirbsite ir kûrybiðkai, ir praktiðkai. Manome, kad „Pasitikrinkite“ uþduotys jums padës ne tik pasirengti kontroliniam darbui, bet ir ágyti daugiau þiniø bei gebëjimø. • Ádomu. Ðiame skyrelyje pasiskaitysite apie ávairiausias gamtos pasaulio ir jo tyrinëjimo ádomybes. Tikimës, kad tai ne tik paskatins domëtis biologija, labiau pamilti gamtà, bet ir padës geriau susipaþinti su gamtininkø, tyrinëtojø gyvenimu. • Siûlome paskaityti. Vadovëlio gale rasite literatûros sàraðà, kuriuo galësite naudotis atlikdami uþduotis, projektinius darbus ar tiesiog norëdami patenkinti savo smalsumà. • Sàvokø rodyklë. Joje ðalia kiekvienos sàvokos nurodomas puslapis, kuriame ji yra paaiðkinta. Linkime tik teigiamø emocijø dirbant su ðiuo vadovëliu. Jûratë, Margarita, Kæstutis, Danguolë
Turinys Ávadas
/3
I skyrius. Þvilgsnis á organizmà 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
Verèiame gyvybës istorijos puslapius /8 Visi organizmai sudaryti ið làsteliø /10 Kà làstelës veikia? /12 Medþiagos juda á làstelæ ir ið jos /14 Dirbant iðvien /16 Gyvosios gamtos karalystëse telpa visa gyvybë Organizmø ávairovë ir klasifikacija /20 Atradimai gamtoje /22 Pasitikrinkite /24 Þinutë ið gamtininkø /26
/18
II skyrius. Audiniø neturintys organizmai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
Virusai – làsteliø „okupantai“ /30 Bakterijos – vienalàsèiai, neturintys branduolio /32 Gerosios ir blogosios bakterijos /34 Vienalàsèiai protistai /36 Dumbliai – vienalàsèiai ir daugialàsèiai protistai /38 Grybai – saviti organizmai /40 Grybø ávairovë ir paplitimas /42 Kerpës – sugyvenimas ar iðnaudojimas? /44 Pasitikrinkite /46
III skyrius. Augalai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Samanos – pirmoji pakopa augalø pasaulyje /50 Sporiniai induoèiai – sudëtingesnës sandaros augalai /52 Þvilgsnis á praeitá /54 Neþydintys, bet brandinantys sëklas augalai /56 Magnolijûnai – aukðèiausioji pakopa augalø pasaulyje /58 Magnolijûnai pasirengæ iðplisti /60 Ávairiopa augalø nauda /62 Pasitikrinkite /64 Þinutë ið gamtininkø /66 Rodyklë /68 Siûlome paskaityti /69 Naudota literatûra /69
Turinys IV skyrius. Gyvûnai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.
Pintys ir duobagyviai – paprasèiausieji bestuburiai /6 Juda, neturëdamos kojø /8 Atsargiai: parazitinës kirmëlës /10 Moliuskai – minkðtakûniai gyvûnai /12 Nariuotakojai. Paþintá pradësime nuo vëþiagyviø /14 Voragyviai. Vorai – sumanûs medþiotojai /16 Vabzdþiai. Sugebëjimas prisitaikyti ir iðplisti /18 Visur esantys vabzdþiai /20 Pasitikrinkite /22 Stuburiniai gyvûnai /24 Þuvø gyvenimas vandenyje /26 Dvejopas varliagyviø gyvenimas /28 Ropliai. Sëkmingai iðplitæ sausumoje /30 Ropliø ir paukðèiø giminaièiai /32 Paukðèiai. Puikiai judantys ore /34 Paukðèiai mûsø gyvenime /36 Þinduoliai. Gyvûnai, jauniklius maitinantys pienu /38 Protingi ir svarbûs gyvûnai /40 Pasitikrinkite /42 Þinutë ið gamtininkø /44
V skyrius. Organizmas ir aplinka 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
Kà tiria ekologija? /48 Organizmø „profesijos“ gamtoje /50 Nuo ëdamojo iki ëdanèiojo /52 Kaip bendraujama populiacijoje? /54 Santykiai tarp skirtingø rûðiø organizmø /56 Gamtinës atrankos kûriniai /58 Gyvenimas miðke /60 Vandenyje verda gyvenimas /62 Kad populiacija nedidëtø iki begalybës /64 Niokojanti þmogaus ranka /66 Mokykimës ið gamtos ir supraskime jos þenklus Kuriantis þmogus /70 Pasitikrinkite /72 Þinutë ið gamtininkø /74
VI skyrius. Organizmø naudojimas 1. Þmogus daro atrankà /78 2. Þmogus keièia organizmus /80 3. Ekologinë etika /82 Þinutë ið gamtininkø /84 Rodyklë /86 Siûlome paskaityti /87 Naudota literatûra /87
/68
Aplink mus labai ávairus, savitas augalø pasaulis, sudarantis vienà ið penkiø karalysèiø. Augalai yra vieni ið seniausiø organizmø Þemëje, todël ávairiai prisitaikæ joje iðgyventi. Vienose pasaulio vietovëse augalai iðtveria didþiausius speigus, kitose – kaitras, dar kitose jie visàlaik bûna po vandeniu. Vieni augalai labai paprasti ir neiðvaizdûs, kiti – sudëtingos sandaros ir ástabaus groþio. Pavyzdþiui, þolës – trumpaamþiai augalai, tuo tarpu medþiai yra ilgaamþiðkiausia gyvybës forma Þemëje. Dauguma augalø þydi, bet yra ir tokiø, kurie per savo gyvavimà ið viso neþydi ir nebrandina vaisiø. Taigi augalai yra be galo ávairûs ne tik savo iðvaizda, bet ir gyvenimo bûdu. Augalams bendrus ir savitus ånika. poþymius, gyvenimo bûdà ir ávairovæ nagrinëja mokslas botå Keliaujant per augalø karalystæ atsiskleis visai kitoks jø gyvenimas, kurio iki ðiolei nebuvote paþinæ. Suþinosite, kokie augalai neturi ðaknø, ar verta ieðkoti paparèio þiedo, kodël augalai vadinami vienaskilèiais arba dviskilèiais, kokius vadiname „svetimþemiais“. Atsakymus á ðiuos ir daugiau klausimø rasite mokydamiesi ðá skyriø. Taip pat gebësite: • • • •
skirti augalus nuo kitø organizmø; skirstyti juos pagal grupes; nurodyti kiekvienos augalø grupës savitus poþymius; augalus atpaþinti, apibûdinti ir tyrinëti.
1. Samanos – pirmoji pakopa augalø pasaulyje Såmanos – paprastos sandaros augalai. Prie augalø priskiriamos todël, kad dauguma jø turi lapus bei stiebus ir visos geba fotosintetinti. Taèiau samanos neturi vandens apytakos indø bei ðaknø. Vanduo á samanas patenka osmoso bûdu pro visà organizmo pavirðiø. Ðaknø vietoje yra siûlinës iðaugëlës – rizòidai (3.1 pav.). Dauguma samanø jais tvirtinasi dirvoje. Kai kurios jø neturi. Áprasta, kad augalai þydi, bet samanos þiedø ìdþiais. neturi. Tokie augalai vadinami beþiì
1
SAMANOS – NEREIKLÛS AUGALAI 2
3
4 3.1. Samanos sandara: 1 – sporø dëþutë, 2 – lapas, 3 – stiebas, 4 – rizoidas
Samanos gali iðtverti didelius ðalèius ir neregëtas sausras. Kai sàlygos nepalankios, jos nustoja augti, bet iðlieka gyvybingos. Tereikia nedaug vandens, kad samanos vël atsigautø. Bûdamos iðtvermingos, jos daþnai auga ten, kur kiti augalai negalëtø. Panaðiai kaip ir kerpës, jos pirmosios suþelia ant uolø, medþiø kamienø, stogø ir kitø neáprastø vietø. Miðkuose iðtisais ù þliniai (3.2 pav.). Jie sàþalynais veði þaliosios samanos – gegù turi plonà, á virðø augantá stiebelá, tankiai apkibusá þaliais siaurais lapeliais. Vasarà stiebeliø virðûnëse iðauga ruda dëþutë ant ilgo plono kotelio. Tai spòrø dëþùtë (3.3 pav.). Ið virðaus jà dengia gaubtuvëlis. Sporoms pribrendus, gaubtuvëlis nukrinta, dangtelis atsidaro ir sporos iðbyra. Daþniausiai jas paskleidþia d
a
c 3.2. Geguþliniai – daþnos Lietuvos miðkø samanos
b
3.4. Geguþlinio vystymosi ciklas:
3.3. Geguþlinis su sporø dëþutëmis
a – dëþutë su byranèiomis sporomis; b – ið sporø iðdygæs prodaigis; c – vyriðkasis ir moteriðkasis augalai, kuriuose bræsta lytinës làstelës; vyriðkoji lytinë làstelë moteriðkàjà pasiekia per vandens laðelá – ávyksta apvaisinimas; d – po apvaisinimo ið moteriðkojo augalo iðauga sporø dëþutë, kurioje bræsta sporos
50–51
3.5. Palminë junetë
3.6. Melsvoji balzganë
3.8. Dvyndantë
3.9. Gojasamanë
vëjas. Patekusios á dirvoþemá, sporos sudygsta. Ið jø iðauga prodaigis. Jis primena þalius siûlelius ir bûna visai nepanaðus á áprastà samanà. Augdamas prodaigis keièiasi. Tai vadinama ù (3.4 pav.). Samanos daugintis gali tik drëgnoje vôôstymosi ciklù aplinkoje. Panaðiai dauginasi visi sporas brandinantys augalai. Samanø yra daug rûðiø. 3.5–3.9 paveikslëliuose parodytos daþniausiai sutinkamos samanos. PELKËSE AUGA KIMINAI Vieni ið pagrindiniø pelkiø augalø yra kimina¤¤ (3.10 pav.). Pelkëse jie padeda reguliuoti drëgmæ, nes savo lapuose sukaupia daug vandens. Kiminø lapai prisitaikæ sugerti keliskart daugiau vandens, negu patys sveria. Kiminai neturi rizoidø. Ðios samanos auga savo virðûnëlëmis, o apatinës dalys lëtai pûva ir ilgainiui pelkëse susitelkia pusiau apipuvusiø kiminø liekanø. Ið jø susidaro durpës. Todël ùrpinëkiminai dar vadinami dù mis samanomíís. Suþinokite, kur naudojamos durpës. 3.10. Kiminai
TRUMPAI Samanos turi lapus ir stiebus, bet neturi ðaknø ir apytakiniø audiniø. Dauginasi sporomis. Daugintis joms reikia drëgmës. Pelkëse daugiausia auga kiminai.
3.7. Atþalinë gûþtvë
Kiminai iðskiria tam tikras organines rûgðtis, kurios naikina bakterijas. Kadaise jais buvo gydomos þaizdos. Vaisiai ir kiti produktai, supakuoti kiminuose, gerai iðsilaiko.
1. Kokios samanø ypatybës rodo, kad jos – paprastos sandaros augalai? 2. Kodël samanoms daugintis reikia drëgmës? 3. Kuo ypatingi kiminai? 4. Ásiþiûrëkite á 3.4 paveikslà ir iðsiaiðkinkite, kaip vystosi geguþlinis.
2. Sporiniai induoèiai – sudëtingesnës sandaros augalai 1
2 3 3.11. Paparèio sandara: 1 – plunksniðkieji lapai; 2 – stiebas, pereinantis á ðakniastiebá; 3 – ðaknys
Spòriniai induõèiai – daugiameèiai ávairaus dydþio þoliniai augalai. Bendras ðiø augalø pavadinimas sako, kad jie dauginasi sporomis ir turi rëtinius bei vandens apytakos indus. Antroji ypatybë rodo, kad jie labiau iðsivystæ uþ samanas. Prie sporiniø induoèiø priskiriami paparèiai, asiûkliai ir pataisai. Vieni á kitus jie maþai panaðûs, bet visi turi lapus, stiebus ir ðakniastiebius su ðaknimis. AR VERTA IEÐKOTI PAPARÈIO ÞIEDO? Papa»»èiai daþniausiai auga ûksminguose, drëgnuose miðkuose ir daug reèiau – atvirose vietose (3.12 pav.). Kai kurios rûðys auginamos gyvenamosiose patalpose ir gëlynuose, nes yra dekoratyvios. Antþeminë paparèio stiebo dalis trumpa. Poþeminë – daug ilgesnë ir panaði á ðakná, todël vadinama ðakniåstiebiu. Paparèiai taip pat, kaip ir kiti augalai, ðviesoje fotosintetina. Dalis pagamintø organiniø medþiagø sukaupiama ðakniastiebyje. Pavasará ið jo iðauga antþeminë dalis – stiebas su lapais (3.11 pav.). Jiems auginti augalas naudoja ðakniastiebyje sukauptas medþiagas. Vëlyvà rudená antþeminë paparèio dalis nudþiûsta, o pavasará ið ðakniastiebio iðauga nauja, ir taip kasmet kartojasi, todël papartis – daugiametis augalas. Vasarà apatinëje paparèio lapø pusëje susidaro rudi kauburëliai – sòrai. Juose subræsta sporos, kuriomis ðie augalai
a 3.12. Papartis niekada neþydi.
e
b
d
c
3.14. Paparèio vystymosi ciklas: a – soras su subrendusiomis sporomis; b – iðbirusios sporos; c – ið sporø iðdygæs á ðirdelæ panaðus polaiðkis, kuriame ávyksta apvaisinimas; 3.13. Paparèio lapas su sorais
d – po apvaisinimo iðaugæs paparèio daigas; e – papartis su sorais
52–53
dauginasi (3.13 pav.). Subrendusios sporos iðbyra ir drëgnoje dirvoje sudygsta. Nuo sudygimo iki visiðko augalo susiformavimo praeina nemaþai laiko (3.14 pav.). Taigi paparèiai niekuomet neþydi. MINIATIÛRINËS „EGLUTËS“ Jûs tikriausiai esate matæ á miniatiûrines „eglutes“ pana¾ kliais ðiø augalø. Tai irgi sporiniai induoèiai, vadinami asi¾ (3.15 pav.). Asiûkliai kaip ir paparèiai neþydi. Jie auga pelkëse, drëgnuose miðkuose, laukuose, pievose, o daþnai ir darþuose. Ðiø augalø stiebai tiesûs ir auga aukðtyn. Á ðalis nuo stiebo pagrindo ðakojasi ðoninës ðakelës. Taip asiûklio stiebas atrodo vasarà. Jo paskirtis – fotosintetinti ir ðakniastiebiuose prikaupti organiniø medþiagø. Taèiau pavasariniai ðiø augalø stiebai visiðkai kitokie – tai stiebelis su varpute virðûnëje. Joje bræsta sporos. Varputëse sporas brandina ir kiti sporiniai induoèiai – pataisa¤¤ . Jas iðaugina ant ðliauþianèiøjø stiebø, tankiai apaugusiø smulkiais visþaliais lapeliais (3.16 pav.).
a 3.15. Asiûklis pavasará (a) ir vasarà (b)
• Kuomet dar nebuvo elektriniø fotoblyksèiø, pataisø sporas naudojo objektui apðviesti fotografuojant. Taip pat jø buvo pridedama gaminant petardas, mat sausos ðiø augalø sporos staigiai uþsidega ir skleidþia ryðkià ðviesà. • Nuo seno pataisø sporos naudojamos þaizdoms gydyti, nes jose yra gijimà skatinanèiø medþiagø. • Jei per iðkylà gamtoje jums prireiktø ðveisti puodà, ðveistuvà puikiausiai atstotø asiûklis. Vasariniai ðiø augalø stiebai yra labai tvirti ir ðiurkðtûs.
b
3.16. Pataisai þaliuoja þiemà vasarà.
TRUMPAI Sporiniai induoèiai yra labiau uþ samanas iðsivystæ augalai. Stiebuose, lapuose ir ðakniastiebiuose jie turi rëtinius ir vandens apytakos indus. Prie sporiniø induoèiø priskiriami paparèiai, asiûkliai ir pataisai – beþiedþiai augalai. Jie dauginasi sporomis. Kaip ir samanoms, sporiniams induoèiams daugintis bûtina drëgmë.
1. Kà bendra turi sporiniai induoèiai? 2. Kodël poþeminis stiebas yra vadinamas ðakniastiebiu? 3. Kodël sporiniams induoèiams svarbu ðakniastiebyje prikaupti kuo daugiau organiniø medþiagø? 4. Remdamiesi 3.15 paveikslu apibûdinkite, kaip atrodo asiûkliø stiebai pavasará bei vasarà, ir nurodykite jø paskirtá. 5. Ásiþiûrëkite á 3.14 paveikslà ir iðsiaiðkinkite, kaip vystosi papartis.
3. Þvilgsnis á praeitá Prieð 300 milijonø metø tokie medþiai ir þoliniai augalai, kuriuos matome ðiandien, neaugo. Pagalvokite, kur slëpësi tuomet gyvenæ milþiniðki tarakonai, ðimtakojai, vorai ir net 4 metrø ilgio varliagyviai. Pasiþiûrëkite á 3.17–3.19 paveikslus. Paparèiai ir asiûkliai – tobuliausi ið visø ðiandieniniø sporiniø augalø. Geriausiai jie auga drëgnuose miðkuose ar upiø pakrantëse. Ðie augalai – giminaièiai senovëje klestëjusiø milþiniðkø paparèiø ir asiûkliø. Jø aukðtis tuo metu siekë net iki 40 metrø. MIÐKØ PELKËS
3.17. Paparèiai – seniausi sporiniai induoèiai
Prieð 300 milijonø metø klimatas buvo drëgnas ir ðiltas iðtisus metus. Saulë neiðlásdavo pro storus lietaus debesis. Pliaupë ðiltos liûtys. Ore tvyrojo drëgmë. Þemëje nuolat iðsiliedavo patvinusios upës, telkðojo daugybë eþerø ir pelkiø. Tokios sàlygos buvo tinkamos iðplisti ir suveðëti didþiuliams sporiniø induoèiø miðkams. Prisiminkite, kokie augalai priskiriami prie ðiandieniniø sporiniø induoèiø. SENIEJI AUGALAI
3.18. Asiûkliai
Kaip atrodë senoviniai sporiniai induoèiai, galime spræsti ið randamø fosilijø (3.20 pav.). Jø aptinkama kalnø uolienø sluoksniuose, upiø nuosëdose. Senoviniai paparèiai, pataisai ir asiûkliai turëjo ðaknis, stiebà ir lapus. Jie subrandindavo daug sporø. Ðios greitai pasklisdavo aplinkoje. Todël sporiniai induoèiai sëkmingai dauginosi ir iðplito. Augalai uþaugdavo net iki 40 metrø, o kamienø apimtis siekë iki 6 metrø. Ðtai tokiuose miðkuose (3.21 pav.)
å lijoje augantis medinis papartis uþauga iki 3 m aukðèio. Aptinkamas 3.19. Austrå vësiose ir drëgnose miðkingose vietovëse. Kai kur auginamas kaip dekoratyvinis sodo augalas.
3.20. Suakmenëjæs papartis – augalas ið praeities
54–55 1
} } } }
2
3
4
5
3.21. Spëjama, kad taip atrodë senoviniai sporiniø induoèiø miðkai. Visi juose augantys medþiai buvo neþydintys,
3.22. Anglies susidarymas:
bet subrandindavo sporas.
2 – durpës, 3, 4, 5 – anglies sluoksniai
1 – senoviniai sporiniai induoèiai,
ir gyveno milþiniðki ðimtakojai, skorpionai, skraidë paukðèio dydþio laumþirgiai, ropojo dabartiniø varliagyviø pirmtakai. Taèiau tokiø dideliø medþiø ðakose negyveno joks paukðtis ar þinduolis. Paprasèiausiai tuo metu ðiø gyvûnø dar nebuvo... Pasidomëkite, kokiø ðiandieniniø augalø aukðtis siekia 40 metrø. AKMENS ANGLIØ SUSIDARYMAS Pagalvokite, kà bendra turi vertingas kuras – akmens anglys ir senoviniai milþinai – sporiniai induoèiai. Iðvirtæ milþiniðki senoviniai sporiniai induoèiai krisdavo á upes. Ðios per potvynius daugybæ tokiø medþiø suneðdavo á seklumas. Èia juos uþpildavo upiø sànaðos, smëlis ar pelkiø dumblas. Ir beveik nepasiekdavo deguonis. Tai slopino bakterijø veiklà ir neleido augalø dalims suirti visiðkai. Taip ið „uþkonservuotø“ sporiniø induoèiø pamaþu susidarë durpës. Ilgainiui, kaupiantis naujoms sànaðoms, durpiø sluoksniai grimzdo vis giliau ir giliau. Virðutiniø sluoksniø slegiami ir ðildomi Þemës gelmiø ðilumos, durpiø klodai virto akmens anglimis (3.22 pav.). Tam prireikë milijonø metø. Pasidomëkite, kur naudojamos akmens anglys (3.23 pav.). TRUMPAI Prieð 300 milijonø metø Þemëje klestëjo milþiniðki sporiniai induoèiai – ðiandieniniø paparèiø, asiûkliø ir pataisø giminaièiai. Ið jø liekanø per milijonus metø susidarë akmens anglys.
3.23. Akmens angliø kasykloje. Angliø kasyba pavojinga ir sunki. Didþiàjà dalá darbo ðachtose atlieka sudëtingos maðinos.
1. Paaiðkinkite, kaip susidarë akmens anglys. 2. Apibûdinkite to meto klimatà. Pagalvokite, ar ðiandieniniams sporiniams induoèiams jis bûtø palankus. Kodël taip manote?
4. Neþydintys, bet brandinantys sëklas augalai Puðys, eglës, kadagiai – jums gerai paþástami medþiai ir krûmai (3.24 pav.). Jie turi siaurus þiemà vasarà þaliuojanèius spygliðkus lapus, todël daþnai vadinami spygliuoèiais. Botanikai juos vadina puð¾nais. KANKORËÞIAI – NE ÞIEDAI IR NE VAISIAI
a
b
Pavasará, kai orai sausi ir vëjuoti, puðynuose galima pastebëti skraidanèiø á pelenus panaðiø dulkeliø. Tuomet þmonës sako, kad þydi puðys. Taèiau ar jums teko kada nors matyti puðies þiedà? Ðiø augalø ðakeliø virðûnëse galima rasti dvejopø – vyó rëþiø. Jie yra puðûnø dauginimosi riðkøjø ir moteriðkøjø kankó organai (3.25 pav.). Pavasará vyriðkuosiuose kankorëþiuose subræsta mikrospòros. Puðûnams daugintis nereikia drëgmës, nes mikrosporas nuo vyriðkojo kankorëþio perneða vëjas. Moteriðkieji turi sëklapradþius. Patekusios á juos mikrosporos padeda susidaryti sëkloms. Ðie procesai vadinami apdùlkinimu ir apvaisínimu. Kad uþsimegztø sëkla, pirma turi ávykti apdulkinimas, paskui – apvaisinimas. Nors puðûnai neturi þiedø ir nebrandina vaisiø, bet dauginasi sëklomis. Jø sëklos subræsta be vaisiaus, todël jie dar vadinami plikasºkliais. PLIKASËKLIØ ÁVAIROVË
c 3.24. Lietuvoje savaime augantys puðûnai: a – puðis, b – paprastoji eglë, c – kadagys
Pù ùðys – nereiklûs dirvai ir drëgmei medþiai. Jø ðaknys giliai áauga á þemæ, todël vandená su mineraliniais junginiais gali paimti ið þemës gelmiø. Jos auga sausame, nederlingame ir smëlingame dirvoþemyje. Taèiau puðys – ðviesà mëgstantys augalai. Jos nepakenèia net ir menkiausios ûksmës. Pagal aukðtá ir amþiø ðie augalai yra tikri rekordininkai. Pasitaiko puðø, siekianèiø 40 metrø ir daugiau bei iðgyvenanèiø 400 metø ir ilgiau. Puðys – pagrindiniai miðkø augalai. Miðke puðims nuolat reikia „siekti“ ðviesos, todël jos ten auga tiesios ir lieknos, su aukðtai virðûnëje kerojanèiu ðakø vainiku. Jaunos puðø ðakelës apaugusios rudais smulkiais þvyniðkais ir melsvai Trumpaûglis
b
a
c
3.25. Vyriðkasis kankorëþis (a), mikrospora (b), moteriðkasis kankorëþis (c), subrendæs moteriðkasis kankorëþis su sëklomis (d), spygliðkas lapas (e)
d
e
56–57
a
b
c
d
3.26. Ið svetur atveþti plikasëkliai: a – dygioji eglë, b – kukmedþio ðakelë su „uogomis“, c – ginkmedþio ðakelë, d – kanadinë cûga
3.27. Kadagio „uogos“ yra jo kankorëþiai. a b þaliais spygliðkais lapais. Spygliai bûna suau3.28. Maumedis vasarà (a) ir þiemà (b). Skirtingai gæ po du, prisitvirtinæ prie trumpaûglio. Ant nei kiti plikasëkliai, kiekvienà rudená jis numeta lapus. ðakø iðbûna 2–3 metus ir nukrinta kartu su trumpaûgliu. Plikasëkliø apytakos indai dar nevisiðkai iðsivystæ ir vanduo jais teka lëtai. Todël jie prisitaikæ já taupyti. Pagalvokite kaip. Ìglës – taip pat medþiai. Skirtingai negu puðys, jos turi dygius ir daug trumpesnius spyglius. Jie iðauga tiesiog ið ðakeliø ir nenukrinta 6–7 metus. Egliø ðaknys nesiskverbia giliai á þemæ, bet kerojasi dirvos pavirðiuje. Todël eglei reikia derlingos Dviskiautis ginkmedis (3.26 pav., c) – ir drëgnos dirvos. Tankûs eglynai daþniausiai bûna tamsûs vienintelis ið plikasëkliø turi ne spygir gûdûs. Eglëms labiau patinka ûksmë. Kadagia¤¤ – neaukðti, lius, bet áprastus lapus. Jis savaime ò nijoje. Lietuvojê ê ávairiø formø krûmai. Paplitæ daugiausia miðkuose, bet kaip auga Kíínijoje ir Japò auginamas botanikos soduose ir pardekoratyvûs augalai kartais auginami sodybose prie namø. kuose kaip retas dekoratyvus medis. Kadagiai neturi tipiðkø kankorëþiø. Jø kankorëþiai primena Ginkmedis – seniausia medþiø rûðis, uogas. Ið pradþiø jie bûna þali, bet bræsdami tampa tamsiai augusi prieð 180–200 milijonø metø. Dël savo senos kilmës dar vadinamas mëlyni (3.27 pav.). „gyvàja iðkasena“. òXIX a. pabaigoje mûsø ðalyje augo dar vienas plikasëlis – eurò ù kmedis, kuris vëliau iðnyko. Dabar jis daug kur auginapinis kù ê auga ir kitø plikamas kaip dekoratyvinis krûmas. Lietuvojê sëkliø, bet dauguma jø yra atveþti ið kitur (3.26 pav.). 1. Kà bendra turi plikasëkliai?
TRUMPAI Puðûnai – sëkliniai, neþydintys ir vaisiø nebrandinantys medþiai bei krûmai. Kankorëþiai – jø dauginimosi organai. Beveik visi puðûnai turi visþalius lapus – spyglius, todël daþnai vadinami spygliuoèiais. Jie dar vadinami plikasëkliais, nes jø sëklos bræsta be vaisiaus. Savaime Lietuvoje paplitæ plikasëkliai yra puðis, eglë ir kadagys.
2. Nurodykite, koks procesas vadinamas apdulkinimu ir koks – apvaisinimu. 3. Kokie plikasëkliø poþymiai rodo, kad tai dar nevisiðkai gerai iðsivystæ augalai? 4. Suþinokite, kuo reikðmingi plikasëkliai augalai, ir papasakokite klasëje.
5. Magnolijûnai – aukðèiausioji pakopa augalø pasaulyje Magnolij¾nai yra paskiausiai atsiradæ, bet tobuliausiai iðsivystæ ir labiausiai pasaulyje paplitæ augalai. Jø yra ir þoliniø, ir sumedëjusiø. ÞYDI IR VEDA VAISIUS
a
Magnolijûnai – þiediniai augalai. Þiedai yra jø dauginimosi organai. Vienø augalø jie ryðkûs, kitø kvapûs, dar kitø tokie paprasti, kad pavieniai bûtø menkai matomi, todël telkiasi á grupeles – þiedônus (3.29 pav.). Pavyzdþiui, smulkûs saulëù , kuris gerai pagràþø þiedai sudaro þiedynà, vadinamà graiþù stebimas. Ryðkios spalvos, kvapai, nektaras prie þiedø bei þiedynø vilioja vabzdþius, kurie skraidydami nuo þiedo ant þiedo perneða þiedadulkes ir juos apdulkina (3.31 pav.). Magnolijûnø þiedadulkes perneða ne tik vabzdþiai, bet ir kiti gyvûnai, þmonës bei vëjas. Po apdulkinimo ávyksta apvaisinimas, ir þiedas pamaþu tampa vaisiumi su sëklomis. Kadangi sëklos bræsta apgaubtos apyvaisio, magnolijûnai dar vadinami gaubtasºkliais. 3.31. Vabzdþiai perneða þiedadulkes.
b
3.29. Þiedas (a), þiedynas (b)
a 3
Magnolijûnø þiedo sandara (3.30 pav.)
c
ÞIEDO SUDËTIS b
SANDARA IR PASKIRTIS
Piestelë (a)
Po apdulkinimo ir apvaisinimo ið mezginës (1) vystosi apyvaisis, o ið sëklapradþiø (2) – sëklos
Kuokeliai (b)
Dulkinëse (3) bræsta þiedadulkës. Þiedadulkës svarbios apvaisinant
Vainiklapiai (þiedlapiai) (c)
Ávairiø spalvø lapeliai. Jø paskirtis – privilioti vabzdþius, kad ðie apdulkintø. Taip pat prieð naktá arba artëjant lietui, jie uþsiveria ir apsaugo þiedo dalis nuo drëgmës
Taurëlapiai (d)
Þali lapeliai. Prieð iðsiskleidþiant þiedui saugo gleþnus þiedlapius
Þiedsostis (e)
Paplatëjusi þiedkoèio virðûnë. Prie jo tvirtinasi visos þiedo dalys
d 2 1 e 3.30. Þiedo sandara
58–59 1
2 3
a 3.32. Vaisiai: a – sausieji, b – sultingieji
b
MAGNOLIJÛNØ VAISIAI
5
6
Magnolijûnø vaisiai (3.33 pav.) bûna sausi ir sultingi (3.32 pav.). Rieðutas, gilë, lukðtavaisis, dëþutë, ankðtis, grûdas – sausieji vaisiai. Sausøjø vaisiø apyvaisis bûna sausas ir tvirtas. Kaulavaisis, uoga, obuolys, citrinvaisis – sultingieji vaisiai, nes jø apyvaisis yra sultingas ir minkðtas. Taip pat vaisius gali turëti vienà ar daugiau sëklø. Todël vaisiai bûna vienasëkliai arba daugiasëkliai. VIENA AR DVI SKILTYS Pagal tai, kiek sëkloje yra sëklaskilèiø, gaubtasëkliai skirstomi á dviskilèiùs ir vienaskilèiùs. Vienaskilèiams priklauso beveik vien þolës. Tarp dviskilèiø, be þoliø, gausu medþiø ir krûmø. Be to, vienaskilèiai ir dviskilèiai tarpusavyje skiriasi ðaknø, stiebø sandara ir lapø gyslotumu (þr. lentelæ).
4 3.33. Vaisiaus sandara: 1 – vaiskotis, 2 – vaisiaus luobelë, 3 – apyvaisis, 4 – taurëlapiø likuèiai, 5 – sëklalizdis, 6 – sëkla
• Magnolijûnai skirstomi á ðeimas. Pavyzdþiui, obelis ir braðkë – tos paèios erðkëtiniø ðeimos augalai. Kodël skirtingi augalai priskiriami prie vienos ðeimos? Pagrindinis skirstymo kriterijus – panaði þiedo sandara. Kai kurie magnolijûnai, pavyzdþiui, pupiniai, turi panaðius ne tik þiedus, bet ir vaisius.
Vienaskilèiø ir dviskilèiø lyginimas VIENASKILÈIAI Tik viena sëklaskiltë
DVISKILÈIAI Dvi sëklaskiltës 3.34. Plûdenos yra maþiausi ið visø þydinèiø augalø. Smulkesniø uþ ðiuos augalus nëra þinoma.
Lapø gyslotumas lygiagretus arba lankiðkas
Ðaknø sistema kuokðtinë
Lapø gyslotumas tinkliðkas
Ðaknø sistema liemeninë
TRUMPAI Magnolijûnai turi þiedus, todël vadinami þiediniais augalais. Þiedai – magnolijûnø dauginimosi organai. Gaubtasëkliais vadinami todël, kad sëklà gaubia apyvaisis. Pagal sëklaskilèiø skaièiø gaubtasëkliai skirstomi á vienaskilèius ir dviskilèius.
1. Kà bendra turi visi magnolijûnai? 2. Pagal koká svarbø poþymá magnolijûnai skirstomi á vienaskilèius ir dviskilèius? 3. Kokie magnolijûnø poþymiai rodo, kad jie – geriausiai iðsivystæ augalai? 4. Remdamiesi 58 puslapyje pateikta lentele, nurodykite kiekvienos þiedo dalies paskirtá. 5. Á pamokà atsineðkite ávairiø magnolijûnø lapø, sëklø ir ðaknø. Pagal juos augalus priskirkite prie vienaskilèiø ar dviskilèiø.
6. Magnolijûnai pasirengæ iðplisti Augalai nejudrûs, nes ásiðaknijæ dirvoje, bet geba plaèiai iðplisti. Gaubtasëkliai savo subrandintus vaisius ir sëklas iðplatina ávairiais bûdais. Vienø jie pasklinda patys, kitus iðplatinti padeda þmonës, gyvûnai, vëjas ar vanduo (3.35 pav.). IÐPLISTI PRISITAIKÆ ÁVAIRIAI Kiaulpienës vaisius turi skristukà, panaðø á paraðiutà. Patekusios á vëjo sûkurá sëklos nuskrenda toli, todël kiaulpienës auga visur. Lakiðiaus, varnalëðos vaisiai prisitaikæ, kad juos iðplatintø þmonës arba gyvûnai. Tam jie turi specialius kabliukus. Praeinant pro ðiuos augalus, vaisiai prikimba prie þmogaus drabuþiø ar gyvûno kailio ir taip iðplatinami. Paukðèiai ir þvërys augalø sëklas iðplatina misdami vaisiais ar kaupdami jø atsargas. Vandenyje ir prie vandens auganèiø augalø vaisius su sëklomis iðplatina vanduo juos plukdydamas. Daþniausiai gaubtasëkliai dygsta ið sëklø, bet kai kurie gali daugintis ir kitais organais: stiebais, lapais ar ðaknimis. Toks augalø dauginimasis vadinamas vegetatýviniu (3.36 pav.). Pavyzdþiui, kambariuose daþnai auginamos gëlës kalankës yra labai vislios (3.36 pav., a). Jos kaip ir visi augalai subrandina sëklas, bet gali daugintis ir vegetatyviðkai. Ðiø augalø lapø pakraðèiuose iðauga miniatiûriniai pumpurëliai su ðaknelëmis. Nukritæ ant dirvos, jie ásiðaknija ir netrukus auga kaip atskiri augalai. Braðkës ir þemuogës á visas puses leidþia ûglius, vadinamus ûsais (3.36 pav., b). Ûsai lengvai ásiðaknija ir iðaugina atskirà augalà. Bulvës dauginasi stiebagumbiais (3.36 pav., c). Stiebagumbá padalijus á kelias dalis ir pasodinus, ið kiekvienos iðauga atskiras augalas, todël prieð sodinant bulviø gumbai daþnai pjaustomi. Kai kuriø medþiø, pavyzdþiui, gluosniø, ir daugumos kambariniø augalø ásiðaknija nuskinta ir á dirvoþemá ábesta ðakelë. Vegetatyviðkai daugintis gali beveik visi þiediniai augalai.
3.35. Gaubtasëkliø sëklos iðplinta ávairiais bûdais.
60–61
a
b
c
3.36. Vegetatyvinio dauginimosi pavyzdþiai: a – pumpurëliais su ðaknelëmis, b – ûsais, c – stiebagumbiais
AUGALAI KELIAUNINKAI Nors vaisiai ir sëklos prisitaikæ plaèiai pasklisti, bet nukeliauti ið vieno þemyno á kità patys nesugebëtø. Taèiau mûsø ðalyje auga ir ið kitø kraðtø kilusiø augalø. Kaip jie atkeliauja? Pasirodo, kad vienus augalus þmonës atsiveþë tikslingai. Taip ið ê rikos á Eurò ò pà atkeliavo vertingi maistiniai augalai – bulAmê vës ir kukurûzai. Kiti pas mus pateko atsitiktinai. Pavyzdþiui, ávairios piktþolës áveþtos su prastai iðvalytais grûdais. Prasidëjus pramonës plëtrai, daug augalø atsigabenta su ávairiais kroviniais, taip pat su iðkasenomis, akmens anglimis. Augalai, atkeliavæ ið kitø kraðtø ir iðplitæ teritorijose, kuriose anksèiau neaugo, vadinami svetimþìmiais augala¤s (3.37 pav.). Jie áþûliai skverbiasi á sodus, darþus, pievas, vandens telkinius, kai kurie darko kraðtovaizdá, todël dauguma yra nepageidaujami. Kodël ðie augalai taip greitai plinta? Didþioji jø dalis ir anksèiau yra augæ panaðiomis sàlygomis. Be to, beveik visi jie naujose vietose neturi sau konkurentø.
• Ne visi ið kitur tikslingai atveþti ù mbas, augalai buvo vertingi. Kolù êrikà, ið jos á Eurò òpà paratradæs Amê siveþë iki tol nematytà augalà. Tai buvo tabakas. Jo rûkymas þmonijai atneðë ir tebeneða daug þalos, nors dabar visame pasaulyje ávairiai kovojama su ðiuo reiðkiniu. • Maþdaug prieð penkiasdeðimt metø specialiai ið Åzijos á Lîî etuvà buvo ò vskio ba»»ðtis. Manyta, atveþtas Sosnò kad ðis sultingas augalas tiks paðarui. Vëliau paaiðkëjo, kad jis labai nuodingas. Dabar Sosnovskio barðtis átrauktas á naikintinø augalø sàraðà (3.38 pav.).
3.38. Sosnovskio barðèio geriau neliesti, nes jo iðskiriamomis sultimis galima smarkiai apsinuodyti.
a b 3.37. Atsitiktinai atkeliavusios vieðnios ið Amerikos þemyno: a – kanadinë elodëja; b – smulkiaþiedë galinsoga – ákyri piktþolë
TRUMPAI Vienø magnolijûnø vaisiai su sëklomis pasklinda patys, kitus iðplatina þmonës, gyvûnai, vëjas ir vanduo. Svetimþemiø augalø sëklos ar vaisiai áveþami tikslingai arba atsitiktinai atgabenami su ávairiais kroviniais.
1. Ásiþiûrëkite á 3.35 paveikslà. Nurodykite, kas iðplatina vaisius su sëklomis. Paaiðkinkite, kodël taip manote. 2. Nurodykite, kaip kitø kraðtø augalai patenka á mûsø ðalá ir kodël jie taip greitai iðplinta. 3. Paaiðkinkite, koks yra augalø vegetatyvinis dauginimasis.
7. Ávairiopa augalø nauda Nuo seniausiø laikø þmonës naudoja augalus. Þmogaus reikmëms naudojami augalai vadinami naudinga¤¤ siais. Tai ir maistas, ir vaistas. Jie mus rengia, dþiugina mûsø aká. AUGALAI MAITINA
a
b
3.39. Javai: a – rugiai, b – aviþos
a
Augalai kaupia visas organizmui bûtinas maisto medþiagas bei vitaminus, todël jais þmonës maitinasi patys arba ðeria gyvulius. Maistui vartojamos ávairios augalø dalys, pavyzdþiui, morkø, burokëliø – ðaknys; salotø, kopûstø, rûgðtyniø – lapai; þiediniø kopûstø, brokoliø – þiedai; cukranendriø – stiebai; obelø, kriauðiø, vyðniø – vaisiai; kvieèiø, rugiø, mieþiø – grûdvaisiai. Kasdien þmonës valgo ið javø pagamintus produktus. Javai – svarbi dúoniniø augalø grupë. Jø grûdai malami á miltus arba juos smulkinant gaminamos kruopos. Ið miltø kepama duona, pyragai, gaminami makaronai, ið kruopø verdamos koðës. Lietuvoje auginami vasariniai ir þieminiai javai (3.39 pav.). Nurodykite, kokie javai priskiriami prie vasariniø, kokie prie þieminiø; paaiðkinkite, kodël jie taip skirstomi. Augalinius riebalus – aliejø kaupiantys augalai vadinami aliìjiniais. Daug jo sukaupia linø, sezamø, sojø, alyvmedþiø sëklos, kokosø ir aliejiniø palmiø vaisiai. Ávairiose ðalyse vartojamas vis kitoks aliejus. Lietuvoje populiariausias spaustas ið rapsø ir saulëgràþø (3.40 pav.). Anksèiau pas mus aliejø spaudë ið linø ir rapsø sëklø, dabar já daþniausiai atveþa ið svetur ir iðpilsto. Ðis svarbus, niekuo nepakeièiamas produktas daugiausia vartojamas maistui. Gaminant aliejø, lieka iðspaudø, kurios taip pat naudojamos. Pavyzdþiui, ið saulëgràþø sëklø iðspaudø gaminama chalva, taip pat jos yra vertingas gyvuliø paðaras. Suþinokite, kur aliejus dar gali bûti naudojamas. AUGALAI RENGIA
b 3.40. Saulëgràþos (a) ir rapsai (b) – svarbûs aliejiniai augalai
3.41. Linas – aliejinis, pluoðtinis ir dekoratyvus augalas. Linø sëklos vadinamos sëmenimis.
Augalai, ið kuriø gaunamas pluoðtas, vadinami plúoðtiniais. ú oðtinis líí nas (3.41 pav.). Tam nuo seno Lietuvoje auginamas plú Linø pluoðtas gaunamas ið stiebeliø, kurie vadinami ðiaudeliais. Jie ruoðiami rudená: raunami, iðkuliami sëmenys. Po to ðiaudelius specialiai apdorojus gaunami verpalai. Ðilto klimato ðalyse þmonës pluoðto gauna ið bananø ir ananasø lapø bei kokosø palmiø apyvaisiø, bet daugiausia – ið vilnamedþiø (3.42 pav.). Jø pluoðtas – mìdvilnë – susidaro tiesiog ant sëklø ir jas apú otasis víílnamedis. Lietuauga. Daþniausiai auginamas plaukú voje vilnamedþiai neauginami. Medvilnë pas mus atgabenama ið Åzijos ðaliø. Èia ið jos verpiami siûlai. Ið perdirbimo atliekø gaminama vata. Ið augalø pluoðto iðausti audeklai vadinami natûraliais. Suþinokite, kaip vadinami audeklai, iðausti ið linø ir medvilnës siûlø.
62–63
3.42. Vilnamedþiø laukas. Jø pluoðtas – medvilnë – panaðus á pûkus.
AUGALAI GYDO Augalai, kaupiantys medþiagas, kurios gydomai veikia kurá nors þmogaus organà, organø sistemà ar visà organizmà, vadinami vãistiniais. Kad kai kurie augalai turi gydomøjø savybiø, pastebëta labai seniai. Jau maþdaug 5000 metø pr. Kr. ligoms gydyti naudota apie 2500 vaistiniø augalø rûðiø. Dabar ê – beveik pasaulyje jø naudojama apie 12 000 rûðiø, Lietuvojê 800 rûðiø (3.43 pav.). Kai kuriø vaistiniø augalø gydomosios savybës jums gerai þinomos. Liepø þiedø arbata maþina temperatûrà, èiobreliø – malðina ir lengvina kosulá. Valerijonø ðakniastiebiø ekstraktas ramina sudirgusià nervø sistemà, o gudobeliø vaisiø – vartojamas susilpnëjus ðirdies darbui. Kartais vaistiniai augalai vartojami siekiant ligø iðvengti. Taèiau reikia nepamirðti kad jø gydomosios medþiagos þmones veikia skirtingai: vieniems gali padëti, kitiems – turëti nelauktà poveiká. Todël nepasitarus su gydytoju ðiø augalø geriau nevartoti. AUGALAI STEBINA Daþniausiai puoðnûs bûna augalø þiedai, bet jie þydi palyginti neilgai, todël kai kurie augalai vertinami dël graþiø lapø, ádomiø vaisiø arba neáprastø formø. Tokie augalai puoðia mûsø namus bei aplinkà ir vadinami dekoratýviniais. Savaime suprantama, kad jie gali augti ne tik sode ar gëlyne, bet ir kambaryje (3.44 pav.). Þmonës juos renkasi ne tik pagal groþá, bet ir pagal tai, kokios jiems reikës prieþiûros. Mat kai kurie augalai yra lepûs ir ne visur auga. Tokie auginami oranþerijose, kur jiems sudaromos tinkamos sàlygos. Tai daþniausiai ið kitø kraðtø atveþti augalai.
TRUMPAI Pagal vartojimà þmonës augalus daþniausiai grupuoja á duoninius, aliejinius, vaistinius, pluoðtinius, dekoratyvinius. Augalais maitinasi patys arba ðeria gyvulius. Vaistiniais gydo ligas. Ið pluoðtiniø pasigamina pluoðto verpalams, o dekoratyviniais groþisi.
3.43. „Ðvenèioniø vaistaþolës“ – seniausia vaistaþoliø perdirbimo ámonë Lietuvojê ê
3.44. Lietuvoje litopsiai auginami kaip dekoratyvûs augalai. Juos dràsiai galima vadinti augalais apsimetëliais. Ðie á akmenëlius panaðûs augalai savaime paplitæ Pietÿ ÿ Å frikoje. Jie auga tarp akmenø, todël taip „apsimesdami“ iðvengia þolëdþiø. Kas gi ëda akmenis?
1. Kaip pagal vartojimà daþniausiai skirstomi naudingieji augalai? 2. Nurodykite maistui vartojamus augalus ir ið jø gaminamus produktus. 3. Daugiau suþinokite apie linà ir vilnamedá. Pristatykite tai savo klasëje. 4. Ið augalø vaistiniø medþiagø gaminami ávairiaus pavidalo vaistai: piliulës, kapsulës, milteliai. Kokiø dar þinote? 5. Kokie dekoratyviniai augalai auga jûsø namuose? Kodël juos auginate?
P a s i t i k r i n k ite I. Ásiminkite sàvokas. Apdulkinimas, apvaisinimas, asiûkliai, daugiametis, dviskilèiai, gaubtasëkliai, geguþliniai, kiminai, paparèiai, pataisai, rizoidai, sëklos, sorai, spygliai, sporos, ðakniastiebis, vienaskilèiai, þiedadulkës, þiedai, þiedynai. Pateiktuose teiginiuose áraðykite reikiamas sàvokas. 1. Samanos neturi ðaknø. Jø vietoje yra siûlinës iðaugëlës – . 2. Miðkuose veða þaliosios samanos –
.
3. Vienas ið pagrindiniø pelkiø augalø yra
.
4. Prie sporiniø induoèiø priskiriami augalai – ir
,
.
5. Vëlyvà rudená antþeminë paparèio dalis nudþiûsta, o pavasará vël augalas.
iðauga nauja, todël papartis –
6. Vasarà apatinëje paparèio lapø pusëje susidaro rudi kauburëliai – , juose subræsta
.
7. Beveik visi plikasëkliai turi siaurus þiemà vasarà þaliuojanèius lapus. 8. Vyriðkuosiuose plikasëkliø kankorëþiuose bræsta
.
Patekusios á moteriðkuosius kankorëþius, jos padeda susidaryti . 9. Magnolijûnø sëklas gaubia apyvaisis, todël jie priskiriami prie augalø grupës. 10. Pagal tai, kiek sëkloje yra sëklaskilèiø, magnolijûnai skirstomi á ir
. .
11. Svarbus gaubtasëkliø augalø poþymis – visi jie turi
12. Kai kuriø gaubtasëkliø þiedai tokie paprasti, kad pavieniai bûtø vos .
matomi, todël susitelkia á grupes – 13. Kad
uþsimegztø
vaisius,
paskui
pirma
turi
ávykti
,
.
II. Atlikite uþduotis, praplësdami savo þinias. 1. Pasidomëkite þodþiø „botanika“ ir „flora“ kilme. Kà jie reiðkia? 2. Suþinokite, kaip augalai prisitaikæ, kad juos apdulkintø vabzdþiai ir vëjas. 3. Pasiskirstæ á grupes, pasirinkite vienà ið magnolijûnø ðeimø ir jà iðanalizuokite iðsamiau. Pasidomëkite augalø ypatybëmis, praktine ir gamtine reikðme. Surinkite svarbesniø ðeimos augalø herbariumà, sëklø ir vaisiø pavyzdþiø.
4. Pasidomëkite, kokie Lietuvoje augantys augalai taip pat turi pluoðto. 5. Suþinokite, kaip anksèiau buvo apdorojami linai. Paraðykite trumpà pasakojimà „Lino gyvenimas“. 6. Su klase apsilankykite botanikos sode arba oranþerijoje ir pasidomëkite, kokie dekoratyviniai augalai auginami, kuo jie dekoratyvûs, ið kokiø kraðtø kilæ, kokiø sàlygø reikia jiems auginti. Klasëje parenkite dekoratyviniø augalø stendà. III. Pritaikykite þinias. 1. Kà bendra turi visi augalai? 2. Á kokias grupes augalai skirstomi? 3. Kurie augalai dauginasi sporomis, kurie – sëklomis? 4. Ar verta ieðkoti paparèio þiedo? Atsakymà pagráskite. 5. Kodël kankorëþiai nëra plikasëkliø vaisiai? 6. Palyginkite plikasëklius ir gaubtasëklius augalus. 7. Iðëjæ augalø skyriø, pabûkite tam tikrais jø „ekspertais“. Klasëje susiskirstykite á grupes. Vieni analizuokite augalø sandarà, kiti dauginimàsi ar gyvenimo bûdo savitumus ir paplitimà. Savo darbus pristatykite klasëje surengdami konferencijà. IV. Praktikos darbai 1. Augalai subrandina daug daugiau þiedadulkiø, negu jø reikia apvaisinimui. Ypaè daug jø paskleidþia pavasará þydintys augalai. Ðiø augalø þiedadulkës itin lengvos, todël gali ilgai laikytis ore. Sumiðusios su lietaus vandeniu jos iðlyjamos, todël balos atrodo tarsi pribertos pelenø. Po smarkesnio pavasario lietaus ið balos pasisemkite tokio vandens. Laðà apþiûrëkite pro mikroskopà. Mokytojo padedami pabandykite nustatyti, kokiø augalø þiedadulkiø aptikote. Iðsiaiðkinkite, kaip augalai prisitaikæ, kad juos apdulkintø vëjas bei vabzdþiai. Daugiau pasidomëkite þiedadulkëmis. 2. Reikia ávairiø augalø vaisiø ir sëklø. Susiskirstykite grupëmis po 4–6 mokinius. Ásiminkite, kokiø augalø vaisiø ir sëklø turite. Tyrimà atlikite kieme, kai puèia nestiprus vëjas. Vienu metu tirkite ne daugiau kaip keturiø augalø vaisius ir sëklas. Vienas ið grupës nariø tegu juos iðmeta aukðtyn. Stebëkite, kaip jie leidþiasi þemyn. Jei nepavyko ið pirmo karto, pakartokite. Nuspræskite, kokiu bûdu jûsø turimos sëklos gali bûti iðplatinamos, kas tam turi átakos. Savo iðvadas patikrinkite lygindami su mokslinëje literatûroje pateikiamais patvirtintais faktais.
ÞINUTË IÐ GAMTININKØ
GËLËS PUOÐIA PASAULÁ Þmonës nuo seno mëgsta gëles. Jomis puoðia aplinkà, be jø neapsieina ypatingais gyvenimo atvejais, naudoja apeigose. Kai kurios gëlës tinka ligoms gydyti, kvapiesiems aliejams gaminti. Taigi jos lydi þmogø visà gyvenimà. Gëlës apdainuotos lietuviø liaudies dainose, vaizduojamos herbuose. Neámanoma ásivaizduoti lietuvio sodybos be darþelio, sakoma: „kaip þmogui rûbas, taip darþelis namams“, „gëlelë – visø geroji þolelë“. Pirmasis lietuviø valstieèiø darþelius apraðë agronomas J. Strazdas knygelëje „Darþelio gëlës“, iðleistoje 1930 m. Lietuviai darþeliui skirdavo garbingà vietà po trobos langais, nuo kelio pusës, aptverdavo já neaukðta tvorele. Darþelyje buvo auginama daug ir ávairiø gëliø: bijûnai, medetkos, mëtos, nasturtës, lelijos, sinavadai, kurpelës, pentiniai, saulutës, pakalnutës, piliaroþës, rudbekijos, naðlaitës. Po langu ar prie durø buvo sodinamas diemedis. Lietuvõs etnografiniø darþeliø gëO. Motiejûnaitë lës – tai ne tik mûsø kraðte natûraliai augantys graþiausi augalai, kai kurios anksèiau ar vëliau yra áveþtos ið kitø Biomedicinos (mikologija) mokslø daktarë, Vilniaus pedagoginio kraðtø. Þmonës jas pamëgo ir mielai augina. universiteto Botanikos katedros docentë
Bijûnas
Jurginas
Bijûnas (Paeonia). Lotyniðkas augalo vardas Paeonia apipintas legendomis ir siejamas su graikø medicinos ir gydymo dievo Asklepijo mokiniu Pajanu. Pasak vieno padavimo, jis stropiai mokësi ir tapo puikiu gydytoju, iðgydþiusiu net poþemio dievà. Asklepijas pavydëjo mokiniui ðlovës ir norëjo já nunuodyti. Poþemio dievas atsidëkodamas uþ gydymà iðgelbëjo Pajanà nuo mirties, paversdamas já bijûnu. Bijûnas – mëgstama daugiametë darþeliø gëlë. Euròpoje pirmiausia pradëtas auginti vaistinis bijûnas. Þinoma, kad 1548 metais jis jau auginamas à nglijoje ir Nôô derlanduose. Tuo metu Nyderlanduose iðvedama raudonais pilnaviduriais þiedais bijûnø veislë, o 1597 m. Anglijoje – baltais pilnaviduriais þiedais. Bijûnus Lietuvoje iðpopuliarino gëlininkë ir selekcininkë Ona Skeivienë, iðvedusi veisles ’Prof. Grybauskas‘, ’Garbë Motinai‘, ’Virgilijus‘. Lietuvoje yra sukurta nacionalinë bijûnø kolekcija. Jurginas (Dahlia). Jurginai – daugiameèiai augalai, turintys stambius ðakniagumbius ir graþius þiedynus (graiþus). Lietuvos þiemos jiems per ðaltos, todël rudená ðakniagumbiai ê kiðkasami, o pavasará vël sodinami. Jurginø tëvynë – Mê ålos, Perù ù , Hond¾ ¾ro, Nikarå ågvos aukðtikalsikos, Gvatemå nës. Actekai jurginus vartojo maistui. Þinoma, kad jau 1519–1524 metais Meksikos soduose auginami ávairiø kultûriniø grupiø jurginai. Madríído botanikos sodo darbuotojai 1789 metais gavo didþiagraiþio jurgino (Dahlia pinnata) veis-
liø sëklø ið Meksikos ir 1790 metais pirmà kartà Europoje praþydo jurginai. Ðis augalas buvo pavadintas áþymaus botaniko K. Linëjaus mokinio ðvedø botaniko A. Dalio vardu. Kryþminant tarpusavyje ávairias jurgino rûðis, gautos naujos kultûrinës veislës, kurios skyrësi þiedynø spalva, dydþiu, forma, kero aukðèiu, þydëjimo laiku ir trukme. Lietuvos gëliø selekcininkai iðvedë nemaþai naujø formø bei veisliø jurginø. Didelis vilnieèio P. Rotomskio indëlis á Lietuvos jurginø selekcijà. Ðioje srityje dirba ir panevëþietis A. Graþys. Jurginai – labai mëgstami ir auginami ávairiose pasaulio ðalyse, kai kuriose kuriamos jurginø augintojø draugijos, nacionalinës jurginø kolekcijos.
Gëlynas
Ðiuo metu yra iðvesta daug gëliø veisliø, o selekcininkai ðià ávairovæ nuolat papildo naujai sukurtomis. Jos puikuojasi gëlynuose, dþiugindamos þmones. Gëlynuose gëlës sodinamos atsiþvelgiant á jø savybes (þydëjimo laikà, aukðtá, spalvas), poreiká, atsparumà aplinkos veiksniams ir dekoratyvumà. Kuriant gëlynus, reikia gerai iðmanyti ávairias sritis (botanikà, ekologijà, agronomijà, kraðtotvarkà, menà, istorijà). Sodø ir parkø kûrimo istorijoje gëlëms taip pat tenka reikðmingas vaidmuo. Itin spalvingi, dideli ir labai ávairiomis gëlëmis puikuojasi barokiniø sodø gëlynai.