Fizika. Mokomųjų priemonių katalogas 2013-2014 m. m. by Leidykla "Šviesa"

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai! Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus, konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas. Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius. Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje. Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms. Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu mokymai@sviesa.lt.

Fizika

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt. Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

2013/ 2014

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

KATALOGAI Ikimokyklinis ugdymas

Rusų kalba

Istorija

Pradinis ugdymas

Biologija

Geografija. Ekonomika

Lietuvių kalba

Chemija

Muzika. Dailė

Matematika

Fizika

Etika (rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt) Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt) Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt) Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius. Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus. Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt. Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų. Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese. Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt. Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius. Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu! Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie: leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Eglė Miškinytė El. p. e.miskinyte@sviesa.lt Tel. 8 687 93 943 Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis El. p. d.kulbis@sviesa.lt Tel. 8 616 25 026 Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Agnė Krutulienė El. p. a.krutuliene@sviesa.lt Tel. 8 620 52 076 Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas El. p. g.vidziunas@sviesa.lt Tel. 8 620 19 630 Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.lt Tel. 8 612 70 971 Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė El. p. j.skominiene@sviesa.lt Tel. 8 698 74 692 Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Sisteminis požiūris į mokymąsi

VII klasė

VIII klasė

plačiau p. 8−9

plačiau p. 10−17

plačiau p. 18

IX–X klasė

XI–XII klasė

plačiau p. 19

plačiau p. 20−21

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Mažais žingsneliais – didelių atradimų link! V–VI klasė – gamtos mokslų pradžia. Itin svarbūs pirmieji įgūdžiai, gebėjimai, kompetencijos. Tai sėkmingo atskirų gamtos mokslų mokymosi vyresnėse klasėse pagrindas.

MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Gamtos mokslų mokymosi komplektai V ir VI klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2007, 2008

V klasė Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė, Saulė Vingelienė, Loreta Geleževičiūtė, Virginija Juknienė, Igna Kirkutytė-Aleknienė, Genovaitė Vitalienė Sudarė Juozas Raugalas

Tai plačiausi ir išsamiausi, tarpusavyje glaudžiai susiję vadovėlių komplektai V–VI klasei. Jie neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi ir įsivertinimo metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos. Vadovėlis padeda penktokams ir šeštokams ne tik suprasti pagrindinius gamtos reiškinius, bet ir išsiugdyti gebėjimus formuluoti hipotezes, tyrinėti aplinką, apibendrinti tyrinėjimo rezultatus ir daryti išvadas. Naudodamiesi gamtos tyrimų priemonėmis, mokiniai išmoksta atlikti paprasčiausius gamtamokslius tyrimus.

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

2008 metais Frankfurto knygų mugėje V klasės MOKSLININKŲ PĖDŲ komplektas buvo apdovanotas Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) bronzos medaliu, vadovaujantis turinio, struktūros, atitikimo amžiaus grupei ir kitais šiuolaikinio vadovėlio vertinimo kriterijais.

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Kiekviena tema pradedama pamokos uždaviniais.

Į temas integruoti bandymai. Jie atliekami pratybų sąsiuvinyje.

Aktyviosios pamokos

V klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (aktyviosios pamokos) Kaina ugdymo įstaigoms 400 Lt „Mokslininkų pėdomis“. V kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 40–41

Interaktyvioji mokytojo knyga

Vid. kaina knygynuose 42,90 Lt

SPECIALUS PASIŪLYMAS! Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų V klasei, mokytojui dovanojame*: Vadovėlį (1-ąją ir 2-ąją kn.), Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), Interaktyviąją mokytojo knygą, mokymus. Komplekto vertė 251 Lt.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu gamtairzmogus@sviesa.lt

*Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

Kodėl gamtos mokslų verta pradėti mokytis iš serijos „Šok“ vadovėlių komplektų? Todėl, kad:

tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo; naudojami aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susijusios komplekto dalys; komplektą papildo aktyviosios pamokos; komplektas įkeltas į skaitmeninę aplinką „e.Šviesa“. Plačiau apie leidinius

www.sokvadoveliai.lt

VI klasė

Laiko patikrinta, vientisa ir aiški visų šios serijos vadovėlių struktūra ir medžiagos pateikimo sistema leidžia greičiau pasirengti pamokai, o mokiniui padeda mokytis!

Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė, Saulė Vingelienė, Loreta Geleževičiūtė, Genovaitė Vitalienė, Daiva Bigelienė, Jolanta Dzikavičiūtė Sudarė Juozas Raugalas Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

Klausimai ir užduotys temos pabaigoje skirtos pasitikrinti, kaip mokiniai suprato temos medžiagą.

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Mokytojo knyga

Pateikiamos svarbiausios temų sąvokos.

1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 38,90 Lt

SPECIALUS PASIŪLYMAS! Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų VI klasei, mokytojui dovanojame*: Vadovėlį (1-ąją ir 2-ąją kn.), Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), Mokytojo knygą, mokymus. Komplekto vertė 257 Lt.

* Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

Aktyviosios pamokos

VI klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (aktyviosios pamokos) Kaina ugdymo įstaigoms 400 Lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

V–VI klasė

Pratybų sąsiuviniai glaudžiai susiję su vadovėliu. Bandymų ir stebėjimų aprašymai, dalis užduočių pateikiama vadovėlyje, o mokinys jas atlikdamas rašo, braižo, skaičiuoja, formuluoja hipotezes, daro išvadas pratybų sąsiuvinyje. Mokiniai skatinami vertinti savo darbą, aptarti jį su klasės draugais ir mokytoju.

Iškeliama hipotezė.

Pateikiama vadovėlyje aprašyta bandymo eiga. Surašomi bandymo rezultatai. Palikta vietos papildomiems užrašams.

Atlikę bandymą, mokiniai surašo išvadas.

Vadovėlis ir pratybos – darni visuma, todėl be pratybų sąsiuvinių mokiniai daug sunkiau ugdysis kompetencijas ir ypač jiems stigs praktinių gebėjimų!

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. 2-asis pratybų sąs., p. 34–35

Mokytojo knygoje pateikiama metodinių patarimų, kaip dirbti su vadovėliu ir pratybų sąsiuviniu, iliustracijomis. Kiekviena tema siejama su mokinių pasiekimais, patariama, kaip geriausiai atlikti užduotis, kaip vertinti mokinius, kokias priemones ir metodus taikyti. Aptariami įvairūs mokymosi aspektai, nurodoma, kokios užduotys tiktų skirtingiems mokymosi stiliams. Mokymosi uždaviniai

Mokymo uždaviniai

Integracinės sąsajos ir turima patirtis Sumažinta vadovėlio atlanka

Konkrečiai pamokai reikalingų priemonių sąrašas

Klausimų ir užduočių komentarai

Ištrauka iš Bendrųjų programų

Papildomi šaltiniai

Vieta refleksijai

Pateikiama siūloma veikla

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. mokytojo knyga, 2-oji dalis, p. 88–89

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu gamtairzmogus@sviesa.lt

Aktyviosios pamokos parengtos daugeliui V ir VI klasės temų nagrinėti. Jas naudodami, galėsite lengvai pasirengti pamokai, padaryti ją įdomesnę mokiniams. Čia pateikiama papildoma vaizdinė, tekstinė ir garsinė mokomoji medžiaga. Ji tikslingai parinkta iš vadovėlių komplektų ir patikimų interneto tinklalapių, yra interaktyvių užduočių, taikomi įvairūs technologiniai metodai ir įrankiai. Pateikčių naudojimo scenarijai – metodinė pagalba mokytojui rengiantis pamokai ir per pamoką.

V–VI klasė Edmundas Lekevičius, Elena Motiejūnienė, Laima Kunskaitė

GAMTA IR ŽMOGUS

„Alma littera“, 2002, 2003

Pratybų sąsiuvinis

Vadovėlio medžiaga skatina kūrybiškai, savarankiškai dirbti, spręsti problemas, tobulėti mokantis visą gyvenimą. Mokomoji medžiaga pateikiama vaizdžiai, pabrėžiami

svarbiausi dalykai. Daug dėmesio skiriama mokinių vertybinėms nuostatoms, sveikai

gyvensenai formuoti, gamtai pažinti, saugoti ir puoselėti.

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja Žana Narevič

Nuomonė

Labai patinka, kad pateikiami pamokos uždaviniai, daug įdomių užduočių ir paprastų bandymų, skatinančių domėtis gamtos mokslu. Nemažai grupinio darbo užduočių. Mokiniai mokomi daryti išvadas, apibendrinimus, ugdomas savarankiškumas. Vadovėlis spalvingas, puikios iliustracijos. Tai taip pat didina mokymosi motyvaciją. Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja Nijolė Vaičiulytė

Nuomonė

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA Pradedant mokytis fizikos, verta rinktis serijos „Šok“ fizikos vadovėlių komplektus VII ir VIII klasei. Kodėl? Todėl, kad:

tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo; naudojami aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susietos ir suderintos komplekto dalys; komplektą papildo aktyviosios pamokos VII klasei.

VII klasė Arvydas Kanapickas, Rigonda Skorulskienė (recenzavo mokytojas ekspertas Stasys Jurėnas)

FIZIKA Mokymosi komplektas VII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2011

Vadovėliai Aiškūs ir suprantami, patrauklūs ir mokiniams, ir mokytojams. Skatina mokinius veikti: tyrinėti, gilintis, bendrauti, bendradarbiauti. Juose gausu bandymų, tiriamųjų darbų. Mokymosi medžiaga siejama su mokinių patirtimi, parodomas praktinis fizikos pritaikymas kasdieniame gyvenime. Pateikiami Mokymosi žingsniai: smulkiai paaiškinama, kaip atlikti tiriamąjį darbą; parengti stendinį pranešimą ir kurti kompetencijų aplanką.

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Apie vadovėlį

Pratybų sąsiuvinis

Mielieji mokiniai! Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausioje mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams naujas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių? Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Vadovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai temai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai. Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli Skyriaus pradžia Kiekvieno skyriaus pradžios atlankoje surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai galėsite išmokti? Kur tai galėsite pritaikyti?

1 skyrius

L. Gražienė, R. Skorulskienė

ĮVADAS Ką sužinosite? Ką nagrinėja fizika. Kokios yra fizikos mokslo šakos.

• •

Ko išmoksite? Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos. Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio. Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.

• • •

Kaip tai galėsite išmokti? Atidžiai klausydami mokytojo. Atlikdami praktines užduotis. Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

• • •

Kur tai galėsite pritaikyti? Toliau mokydamiesi fizikos. Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.

• •

Šešėlis ir pusšešėlis Netrukus

Išsiaiškinsite, kas yra •šešėlis. Sužinosite, kada susidaro •pusšešėlis.

Šešėlis

Pusšešėlis

Tai įdomu

Eina per vandenį – netekši, eina per žemę – pėdų nepalieka. Kas? Tai šešėlis. Fizikoje šešliu vadinama šviesos neapšviesta sritis už neskaidraus kūno (2.11 pav., a ir c). Prisiminkite: šviesa sklinda tiesiai, todėl jos kelyje atsidūręs neskaidrus kūnas ją užstoja. Bandymas. Paimkite prožektorių, ekraną (gali būti popieriaus lapas) ir trintuką ar kitą neskaidrų kūną. Keisdami atstumą tarp kūno ir prožektoriaus skleidžiamos šviesos bei tarp kūno ir ekrano, nustatykite, kada kūno šešėlis didėja ir kada mažėja. Kai yra daugiau negu vienas šviesos šaltinis, susidaro ne tik šešėlis, bet ir pùsšešėlių. Pusšešėlis – tai sritis, kurią vienas šviesos šaltinis apšviečia, o kitas – ne. Šešėlio – pačios tamsiausios vietos – nepasiekia nė vienos lemputės šviesa, o pusšešėlį apšviečia viena lemputė (2.11 pav., a ir c). Pusšešėlių susidaro ir tada, kai šviesos šaltinis yra gana didelis. Prisiminkite, kas vyksta, kai Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje tarp Saulės ir Žemės (2.11 pav., b). Kaip atrodo Saulės užtemimas, parodyta 2.12 paveiksle. Pagalvokite, kodėl daugiau negu 400 kartų mažesnis už Saulę Mėnulis gali ją užstoti. Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės paviršiuje yra 40–100 km, tačiau, kai Mėnulis atsiduria arčiausiai Žemės, jo šešėlio skersmuo gali siekti 240 km. Kadangi Saulė yra labai didelis šviesos šaltinis, tai per jos užtemimą irgi susidaro pusšešėlių. Vsiškasis Sáulės užtemmas vyksta ten, kur susidaro Mėnulio šešėlis, o dalnis Sáulės užtemmas – kur Mėnulio pusšešėlis. Taigi tose Žemės vietose, kur slenka Mėnulio pusšešėlis, galima matyti tik iš dalies užtemdytą Saulę. Kadangi Saulė labai ryški, tai žmonės dažniausiai net nepastebi Saulės užtemimo. Kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje ir Mėnulis yra priešingoje pusėje negu Saulė, tai jis patenka į Žemės šešėlį – vyksta visiškasis arba dalinis Mėnùlio užtemmas. 2.13 paveiksle parodyta, kaip keičiasi Mėnulio vaizdas per visą užtemimą.

Visiškasis Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, o dalinis – kelias valandas. Per metus Žemėje įvyksta 2–5 Saulės užtemimai. Toje pačioje Žemės vietoje visiškasis Saulės užtemimas kartojasi maždaug kas 300 metų, o dalinis – kas 2–3 metai. Paskutinis visiškasis Saulės užtemimas Lietuvojè buvo matomas 1954 m. birželio 30 d. Lietuvojè jų daugiau nebus per visą XXI a. Per dalinį Saulės užtemimą galima pamatyti „keistą“ reiškinį stebint kiaurasamčio šešėlį. Nors kiaurasamčio skylutės yra taisyklingos formos, tačiau „saulutės“ ant žemės yra tokios pat formos, kaip ir Saulė danguje (pusskrituliai).

2.13 pav.

2.12 pav.

Ar pastebėjote, kad apsiniaukusią dieną nėra šešėlių? Kodėl? Debesis sudaro labai daug mažų vandens lašelių. Tiesioginiai Saulės spinduliai daug kartų nuo lašelių atsispindi ir, kol pasiekia Žemę, visiškai išsisklaido.

Klausimai ir užduotys

Šešėlis

Saulė

Mėnulis Žemė

❶ Ištirkite, ar skaidraus ir matinio stiklo plokštelės meta šešėlį. Kodėl? ❷ Mažiausias Mėnulio atstumas iki Žemės yra 363 000 km, didžiausias – 405 000 km. Kada Mėnulio šešėlis per Saulės užtemimą būna didžiausias, o kada – mažiausias? Nubraižykite dvi schemas. ❸ Kieno šešėlis Žemėje yra didžiausias? ❹ Kodėl buitiniai šviestuvai dažniausiai turi ne vieną, o kelias lempas? ❺ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius NASA, eclipse ir raskite, kokie užtemimai artimiausiu metu bus stebimi, ar juos matysime Lietuvojè.

Šešėlis Pusšešėlis Pusšešėlis

2.11 pav.

Žodžių bankas

.. ...

Šešlis Pùsšešėlis Sáulės užtemmas Mėnùlio užtemmas Dalnis užtemmas

ATSPINDYS

ATVAIZDAS VEIDRODYJE TRANZITAS MĖNULIO, PLANETŲ FAZĖS

SAULĖS, MĖNULIO UŽTEMIMAS

Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskaitą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų. Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiuterine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesudėtingais bandymais.

ŠILUMA LĘŠIAI

AKIS

Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta, gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nieko nėra? 15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?

AKINIAI

ŠVIESOS ATSPINDŽIO DĖSNIS

PLOKŠČIASIS VEIDRODIS

LYGUS ATSPINDINTIS PAVIRŠIUS

ŠEŠĖLIS, PUSŠEŠĖLIS SUGERTIS

NESKAIDRUSIS

NELYGUS NEATSPINDINTIS PAVIRŠIUS DIRBTINIS

ŠVIESOS SPINDULYS

LŪŽIMAS

GAMTINIS

ŠVIESOS ŠALTINIS

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

PRALAIDUMAS

SKAIDRUSIS

FIZIKINIS KŪNAS

2 skyrius 1 tema

5 tema

2 tema

6 tema

3 tema

7 tema

4 tema

Kaip atliekamas tiriamasis darbas

1 pav.

2 pav.

Fizika – eksperimentinis mokslas, todėl per pamokas reikia atlikti ne vieną tiriamąjį darbą. Gyvenime mes dažnai ką nors išbandome, tačiau tų dalykų neaprašome. Atliekant tiriamąjį darbą aprašymas ir skaičiavimas būtini. Tiriamasis darbas – tai supaprastintas mokslinis darbas. Panašių reikalavimų laikosi ir didieji pasaulio mokslininkai. Atlikdami vadovėlio tiriamųjų darbų užduotis, galite remtis ne tik jau įgytomis žiniomis ir gebėjimais, bet ir čia pateikiamais patarimais.

1. Prieš atlikdami bandymą išsikelkite hipotezę, kurią norite patikrinti, arba suformuluokite problemą, kurią reikia išnagrinėti.

Pavyzdys Hipotezė: kūno tūris yra lygus jo išstumto vandens tūriui. Problema: kaip rasti netaisyklingos formos kūno tūrį.

Iškelkite darbo tikslą (tiriamojo darbo tikslą rasite vadovėlyje arba nurodys mokytojas). Tikslas: dviem būdais apskaičiuoti netaisyklingos formos kūno tūrį pagal išstumto vandens tūrį (1 ir 2 pav.).

3. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.

• •

Apgalvokite, kaip atliksite bandymą ir kokių priemonių tam reikės (priemonės dažniausiai būna nurodytos vadovėlyje). Pasiruoškite darbo vietą ir priemones: ant stalo neturi būti nereikalingų daiktų; į šalį pastumkite vadovėlį, sąsiuvinį, skaičiuotuvą; tvarkingai išdėliokite bandymui reikalingas priemones; pasidėkite rašiklį, liniuotę, pieštuką – jų reikia per kiekvieną tiriamąjį darbą. Pastaba. Mokykloje dažniausiai tenka dalytis darbo priemonėmis su suolo draugu, todėl prieš darbo pradžią aptarkite, kaip elgsitės. Prisiminkite saugaus darbo ir elgesio taisykles.

•

4. Dirbkite nuosekliai – atlikite bandymą pagal vadovėlyje pateikiamą aprašymą.

Atlikdami bandymą, nepamirškite tokių dalykų. Atidžiai perskaitykite bandymo eigos aprašymą. Nustatykite matavimo prietaiso ar priemonės skalės padalos vertę, matavimo paklaidą, užsirašykite jas (žr. 2 priedą).

• •

• • •

Išmatuoti dydžiai

Apskaičiuoti dydžiai

Pradinis vandens tūris V0 , cm3 arba ml, jei matuojama menzūra (±1 cm3)*

Bendras vandens ir kūno tūris V1 , cm3 (±1 cm3)

Išstumto vandens tūris V = V1 – V0 , cm3

Kūno tūris V, cm3

3 pav.

• •

Rezultatai bus tikslesni, jei matuosite keletą kartų ir apskaičiuosite vidurkį. Padarykite išvadą, palyginkite su iškelta hipoteze. Jei matuojate skirtingais būdais, tai palyginkite pirmojo ir antrojo būdo rezultatus – jie turėtų būti vienodi. Remiantis lentelės duomenimis galima daryti išvadą, kad išstumto vandens tūris yra lygus kūno tūriui. Jei rezultatai skiriasi, būtinai nurodykite skirtumo priežastis (pavyzdžiui, matuojant antruoju būdu išsilaistė vanduo). Jei rezultatai labai smarkiai skiriasi, pakartokite bandymą. Atsakykite į klausimus, pateikiamus prie bandymo aprašymo.

*paklaida, nurodyta ant matavimo cilindro ar menzūros.

• •

Apgalvokite ir įvertinkite savo darbo rezultatą, kaip jo siekėte.

• • •

Kaina ugdymo įstaigoms 250 Lt

Apibendrinimas ir kartojimas Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.

Jei bandymą atliekate su draugu, pasiskirstykite darbais: kai vienas matuoja, kitas tuo metu pildo tiriamojo darbo lapą, skaičiuoja. Po vieno matavimo reikia pasikeisti. Užsirašykite tiesioginio ir netiesioginio matavimo rezultatus. Atlikdami bandymą, tiesioginio matavimo rezultatus pirmiausia užsirašykite juodraštyje. Matavimo rezultatai rašomi lentelėje (lentelės pavyzdys – 3 pav.). Jei lentelė nepateikiama, tai nusibraižykite ją patys (būtinai pieštuku ir liniuote). Užpildykite lentelę – atskirai stulpeliais surašykite matuojamus ir skaičiuojamus dydžius, nurodykite matavimo vienetus. Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad rezultatus lentelėje reikia rašyti be matavimo vienetų, nes jie yra nurodyti kiekvienos skilties antraštinėje eilutėje. Nepamirškite paklaidų prie tiesiogiai išmatuotų dydžių. Jas galite nurodyti antraštinėje eilutėje arba lentelėje rašykite atskiru stulpeliu.

Aktyviosios pamokos

Temos atlanka Šioje atlankoje nagrinėjama pagrindinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka.

Mokymosi 1 s k y r i užingsniai s

Į VA DA S

Mokymosi žingsniai

Žodžių bankas

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

Užduotis

2 skyrius

Š V I E S O S PA S A U LYJ E

VII klasės medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (aktyviosios pamokos).

Tai įdomu

2 skyrius

Š V I E S O S PA S A U LYJ E

Netrukus

Ar viskas gerai sekėsi atliekant bandymą? Su kokiais sunkumais susidūrėte? Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

Mokymosi žingsniai Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.

Klausimai ir užduotys

Interneto nuorodos

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo Tai kol kas plačiausi ir išsamiausi, glaudžiai suderinti fizikos vadovėlių komplektai VII–VIII klasei, išlaikantys daugeliui mokytojų ir mokinių jau žinomą šios serijos vadovėlių struktūrą. Komplektai neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi ir įsivertinimo metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.

Plačiau apie leidinius

www.sokvadoveliai.lt

VII klasė

VII klasės vadovėlio kiekvienas skyrius baigiamas medžiagos apibendrinimu ir kartojimu. VIII klasės skyriai baigiami atlanka Mokomės spręsti uždavinius ir tiriamuoju darbu.

Netrukus Kiekviena tema pradedama mokymosi uždaviniais – paaiškinama, ką turėsite išmokti per pamoką.

Mėnulio fazės. Planetų judėjimas Netrukus

• •

Išsiaiškinsite, kad planetos, kaip ir Mėnulis, turi fazes. Sužinosite, kaip danguje juda planetos.

Pradėjo sent – pradėjo temt. Kas? Tai Mėnulis. Prisiminkite, kokios yra keturios Mėnulio fazės: jáunatis, prešpilnis, plnatis ir delčià (2.14 pav.). Viena Mėnulio fazė trunka beveik savaitę. Aplink Žemę Mėnulis apskrieja per 27,3 paros.

p Delčia Delčia 7

5 4

Žemė

Jaunatis

Pilnatis

1 2

Pilnatis

Planetoms skriejant, keičiasi jų fazės. Planetos, kaip ir Mėnulis, būna matomos tik tiek, kiek jos atspindi Saulės šviesą. Vidinių planetų fazės keičiasi taip pat kaip Mėnulio. Merkurijus ar Venera gali atsidurti tarp Žemės ir Saulės arba anapus Saulės – tada planeta būna nematoma, nes skendi Saulės spinduliuose. Kartais, keliaudamas tiesiai per Saulės diską, Merkurijus ar Venera bando užstoti Saulę – tada vyksta vadinamasis planetos tranztas per Saulę (2.15 pav.). Jam stebėti teleskopas nebūtinas. ATMINKITE, Saulė – labai stiprus šviesos šaltinis, galintis pakenkti akims. Niekada nežiūrėkite į Saulę plika akimi ir juo labiau pro žiūronus ar teleskopą, jeigu jie neuždengti specialiu filtru. Žmonės mano, kad į Saulę galima žiūrėti pro tamsų ar net aprūkusį stiklą, lanksčiojo disko plėvelę, bet taip elgtis pavojinga. Į Saulę žiūrėkite pro akinius su specialiu filtru (2.16 pav.). Išorinės planetos gali būti matomos priešingoje pusėje, negu yra Saulė, arba būti anapus Saulės. Panaršykite internete http://astronomija.lt/planetu-matomumas. Sužinokite, kokias planetas galima matyti dabar. Jei galite, tyrinėkite nakties dangų. Raskite jame planetą ar planetų.

d Priešpilnis

Jaunatis Priešpilnis

2.14 pav.

2.15 pav.

Neįgudusi žmogaus akis žvaigždėtame danguje sunkiai skiria šviesą skleidžiančias žvaigždes nuo planetų, kurios, kaip ir Mėnulis, tik atspindi Saulės šviesą. Dar žiloje senovėje buvo pastebėta, jog dauguma žvaigždžių skrieja ratu aplink Šiaurinę žvaigždę (1.7 pav.), o keli žvaigždės pavidalo šviesuliai keliauja iš vieno žvaigždyno į kitą. Klaidžiojančius šviesulius žmonės pavadino planètomis (gr. planētēs – klaidžiojanti) ir suteikė joms dievų vardus. Senais laikais buvo žinomos penkios planetos: Merkùrijus (senovės lietuviai vadino Saulės dukra Vaivorà), Venerà (Vakarnė ir Aušrnė), Mársas (Žezdrė), Jupteris ir Satùrnas. Kitos dvi planetos – Urãnas ir Neptnas – atrastos XVIII–XIX a. Planetos, skriejančios tarp Saulės ir Žemės (Merkurijus, Venera), yra vadinamos vidnėmis, o planetos, nutolusios nuo Saulės toliau negu Žemė (Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas), – išornėmis.

2.16 pav.

Tai įdomu

Uždavinynas

Ar girdėjote sakant „tamsioji Mėnulio pusė“? Šis posakis susijęs su Mėnulio judėjimu. Mėnulis apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, kiek apskrieja ir aplink Žemę. Taigi Mėnulis į Žemę visada pasisukęs ta pačia puse, kitos jo pusės mes nematome. Europoje pagal Mėnulio kalendorių skaičiuojamos kai kurių švenčių datos. Pavyzdžiui, Velykos švenčiamos pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio – kovo 21 dienos.

Klausimai ir užduotys ❶ Su kokia Mėnulio faze susijusi pamokos pradžioje užminta mįslė? ❷ Palyginkite 2.11 pav., b ir 2.14 pav. ir pasakykite, kokia yra Mėnulio fazė, kai vyksta Saulės užtemimas. ❸ Kokia yra Mėnulio fazė, kai vyksta Mėnulio užtemimas? ❹ 2.17 pav. – pasakų knygos iliustracija. Kokios fazės Mėnulis čia nupieštas? ❺ Ar galima tokį vaizdą matyti iš tikrųjų (2.17 pav.)? Kodėl? ❻ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius Veneros tranzitas mokslasplius ir raskite atsakymus į klausimus. Kada Lietuvõs astronomai pradėjo stebėti Veneros tranzitus? Kada Lietuvojè stebėtas paskutinis Veneros tranzitas? Kada vyks kitas Veneros tranzitas?

Žodžių bankas Primenamos svarbiausios pamokos sąvokos.

2.17 pav.

... .

Žodžių bankas Mėnùlio fãzės Vidnės planètos Išornės planètos Tranztas

Užduotis – praktinis darbas teorijai įtvirtinti.

Vid. kaina knygynuose 49,90 Lt

Tai įdomu Čia pateikiama papildomos informacijos, susijusios su nagrinėjama tema.

Užduotis Pratybų sąsiuvinyje surašykite planetas iš eilės tolstant nuo Saulės.

R. Skorulskienė

2 skyrius

Š V I E S O S PA S A U LYJ E

Mokytojo knyga

L. Gražienė, R. Skorulskienė

Vid. kaina knygynuose 27,90 Lt

Klausimai ir užduotys skirti pasitikrinti, kaip supratote temą, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai.

matematikos priedai: juose primenama, kaip dauginami ir dalijami standartinės išraiškos skaičiai, paaiškinama, kaip užrašyti matavimo duomenis ir skaičiavimo rezultatus, kaip spręsti kokybinius ir kiekybinius uždavinius, kaip apskaičiuoti paklaidas ir jas sumažinti. Knygos gale pateikiamas sąvokų žodynėlis. Teorinėje dalyje sąvokos ir pagrindiniai teiginiai spausdinami pusjuodžiu šriftu. Pusjuodžius žodžius reikėtų įsiminti: tos svarbios sąvokos bus vartojamos toliau mokantis fizikos. Su vadovėliu leidžiamas uždavinynas ir pratybų sąsiuviniai, kuriuose rasite daug įvairių užduočių, bandymų, projektų, interneto nuorodų. Dažniausios yra gamtos mokslų kurso 5–6 klasei nuorodos (mokymo objektų ir testų numeriai – http://mkp.emokykla.lt/ gamta5–6/). Tai puiki galimybė pakartoti, ką esate išmokę penktoje ir šeštoje klasėje. Pratybų sąsiuviniuose palikta vietos vadovėlio užduotims atlikti, klausimams atsakyti, užrašams. Pasitarkite su mokytoju, ar dar reikės papildomo fizikos darbų sąsiuvinio. Su fizika susidursite ir baigę mokytis iš šio vadovėlio, nes fizikiniai reiškiniai vyksta nuolat: stebėkite ir nagrinėkite juos.

Bandymas Per pamoką reikės atlikti bandymą, užsirašyti duomenis, padaryti išvadas.

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlių VII klasei, mokytojui dovanojame*: Vadovėlį, Pratybų sąsiuvinį (1-ą jį ir 2-ąjį sąs.), Uždavinyną, Mokytojo knygą, mokymus. Komplekto vertė 219 Lt. 5

„Fizika“. VII kl. vadovėlis, p. 4–5

* Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA VIII klasė Ona Vaščenkienė, Irmantas Adomaitis (recenzavo dr. Alfonsas Rimeika, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA Mokymosi komplektas VIII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2012

VIII klasės vadovėlio atlankos struktūra Netrukus. Čia iškeliami mokymosi uždaviniai, nurodoma, ką sužinosime ir išsiaiškinsime, ką gebėsime išnagrinėję temą. Įsidėmėkite. Informacija, kurios gali prireikti ateityje.

Trintis padeda ar trukdo? Netrukus

kas yra trin•ties Prisiminsite, jėga. Aiškinsitės trinties jėgos •atsiradimo priežastis. Išsiaiškinsite, kokios yra •trinties rūšys.

Ar nebūtų puiku, jei važiuodami riedučiais neturėtumėte nuolat pasispirti kojomis, o šliuoždami slidėmis – lazdomis. Pagal inercijos dėsnį taip galėtų būti – kartą atsispyrei ir riedi ar šliuoži. Tačiau iš patirties žinote, kad judantys kūnai anksčiau ar vėliau sustoja. Prisiminkite, ką žinote apie kūnų paviršius: kad ir kokie lygūs jie atrodytų, vis tiek yra grublėti. Vienų paviršių nelygumai matyti plika akimi, kitų – juntami tik liečiant. Liesdami visada galite pajusti, kurio paviršiaus nelygumai didesni. Vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi, dėl paviršių nelygumų atsiranda jėga, kuri mažina judančio kūno greitį.

Įsidėmėkite v

Trinties jėga visada nukreipta priešinga judėjimui kryptimi.

Ftr

Vadovėlis

Patarimai. Kaip geriau atlikti bandymą, tiriamąjį darbą.

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Patarimai Bandymą galite atlikti su nuotraukų rėmelių stiklais. Svarbu labai švariai nuvalyti stiklo paviršius – tuomet bandymas pavyks geriau.

Gimtinė pro rasos lašą. Integracinio projekto užduotys.

Jėga, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pajudėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trintie˜s jėgà, arba tiesiog trintimi`. Atlikdami bandymą išsiaiškinkite, ar nelygumai tarp besiliečiančių paviršių yra vienintelė trinties atsiradimo priežastis. Jums reikės dviejų labai lygių paviršių. Galite panaudoti veidrodžius ar stiklo lakštus. Ant vieno lakšto uždėkite kitą ir šį pastumkite. Kodėl net ir esant ypač lygiems paviršiams vis tiek jaučiamas pasipriešinimas? Įsižiūrėkite į paveikslą ir panagrinėkite daug kartų padidintą stiklo lakštų sąlyčio vaizdą.

Fstūmimo

Pagalvokite, kokia avalynė tinkamiausia jūsų planuojamam žygiui.

Naujiena

Pratybų sąsiuvinis

Nuorodos į skaitmeninę mokomąją priemonę Gamtos mokslų kursas 7–8 klasėms.

http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/

Trintis aplink mus Trinties poveikio pavyzdžiai Užduočių lapas. Trintis

Ftrinties

Kadangi stiklo paviršiai labai lygūs, tarp vienas ant kito uždėtų lakštų susidaro itin mažas tarpas. Dalelės tiek priartėja viena prie kitos, kad tarp jų atsiranda traukos jėgos. Dėl šios priežasties sunku pastumti vieną stiklo lakštą kito paviršiumi. Trinties jėga atsiranda dėl medžiagos dalelių tarpusavio traukos.

Skyriaus apibendrinimo atlankos

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 13,90 Lt

Pirmoje atlankos dalyje Mokomės spręsti uždavinius nurodomi pagrindiniai fizikos uždavinių sprendimo žingsniai, pateikiama samprotavimų, kaip nagrinėti uždavinio sąlygą, nuosekliai spręsti uždavinį ir įvertinti atsakymą.

Naujiena

Mokomės spręsti uždavinius Netrukus

Nagrinėsite uždavinio •sprendimo pavyzdį. kaip Niu•tonoPasitikrinsite, dėsnius mokate taikyti

Lietuvõs kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną dieną mūsų šalyje įvyksta vidutiniškai daugiau kaip 7 eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų nesegėjo saugos diržų. Apskaičiuota, kad jei automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir su kuo nors susiduria, žmogus po smūgio iš inercijos dar juda ir, atsitrenkęs į automobilio priekinį skydelį, sustoja vos per 0,018 s. Apskaičiuokime, kokia jėga 70 kg masės žmogus trenkiasi į automobilio priekinį skydelį.

spręsdami uždavinius.

2.4 pav. Automobilio išbandymas smūgiu

Patarimai

Spręsti uždavinį visuomet pradėkite nuo sąlygos nagrinėjimo. Pasirinkite formulę, pagal kurią apskaičiuosite ieškomą dydį, ir į ją įrašykite žinomų dydžių vertes arba nežinomų dydžių išraiškas. Jei nepavyksta gauti galutinės formulės, uždavinį galima spręsti veiksmais.

. .

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

Rasti

Duota

v = 80 km/h ≈ 22,2 m/s m = 70 kg t = 0,018 s

Sprendimas Apskaičiuodami jėgą, remkimės antruoju Niutono dėsniu F = ma. v – v0 . Keleivio masę žinome, o pagreitį galime apskaičiuoti a = ——— v–v

0 . — Pagreičio vertę įrašę į jėgos formulę, gauname F = m · —— t

Kadangi po susidūrimo galinis keleivio greitis lygus 0, tai 0–v

0 . 0 F = m · —— — = – —— t t

Minuso ženklas rodo, kad smūgio metu jėga veikia priešinga kryptimi, nei juda automobilis ir žmogus. Įrašę į gautą formulę masės, pradinio greičio ir laiko vertes, apskaičiuojame jėgą: 70 kg · 22,2 m/s F = – ———————— = –86333 N ≈ –86,3 kN. 0,018 s

Atsakymas: –86,3 kN.

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

Judėjimo pavyzdžių aplinkoje yra labai daug. Dažniausiai kūnas arba rieda, arba slysta kito kūno paviršiumi. Todėl trintis skirstoma pagal judėjimo pobūdį. Važiuojant dviračiu ar automobiliu, ratai rieda žemės paviršiumi. Trintis, atsirandanti vienam kūnui riedant kito kūno paviršiumi, vadinama riedė´jimo trintimi`. Šliuožiant slidėmis, jos slysta sniego paviršiumi. Trintis, atsirandanti vienam kūnui slystant kito kūno paviršiumi, vadinama slydi`mo trintimi`. Atlikdami bandymą su dviem stiklo lakštais, turėjote pajusti, kad sunkiausia buvo išjudinti lakštą. Prisiminkite, kaip ką nors vėžinote rogutėmis. Sunkiausia buvo išjudinti rogutes iš vietos, o traukti jau daug lengviau. Ar čia taip pat pasireiškia trintis? Atlikite paprastą bandymą. Atsiremkite į kokį sunkesnį daiktą, pavyzdžiui, stalą, ir iš lėto bandykite jį stumti. Jei daugiausia jėgos prireikė stalui iš vietos pajudinti, o jam pradėjus judėti jėgos panaudojote mažiau – bandymas pavyko. Jėga, trukdanti lakštui, stalui ar kitam daiktui pajudėti iš vietos – rimties būsenos, vadinama rimtie˜s trintie˜s jėgà. Trintis, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pradėti judėti kito kūno paviršiumi, vadinama rimtie˜s trintimi`. Dėl trinties dėvisi drabužiai ir avalynė, atsiranda nuospaudų. Pargriuvę nusibrozdiname rankas ir kojas, dyla važiuojančių automobilių padangos, kaista ir dėvisi judamosios mechanizmų dalys. Vis dėlto grįžkime prie klausimo: trintis padeda ar trukdo? Pagalvokite, kas atsitiktų, jei nebūtų trinties. Ar galėtumėte eiti, važiuoti riedučiais? Ar pavyktų sustabdyti važiuojantį dviratį, automobilį? Ar būtų įmanoma žaisti krepšinį, futbolą, rankinį? Ar galėtumėte susipinti kasas, megzti? Ar pavyktų nusiplauti purvinas rankas muilu? Ar galėtumėte suvalgyti obuolį?

. . . . . .

VIII klasė

3 skyrius

JĖGŲ RŪŠYS

Tai įdomu Dauguma mokslininkų mano, kad neandertaliečiai, gyvenę prieš 150 000–40 000 metų, jau mokėjo trinties jėgą pritaikyti savo reikmėms. Jie įžiebdavo ugnį skeldami vieną titnagą į kitą arba trindami du medžio gabalėlius.

Trintis Riedėjimo trintis

Slydimo trintis

Rimties trintis

Klausimai ir užduotys ❶ Pateikite po du rimties, slydimo ir riedėjimo trinties pasireiškimo pavyzdžius. ❷ Nuo ko priklauso surišto mazgo stiprumas? ❸ Kodėl pirmiausia nusitrina rankovės ties alkūnėmis, džinsų apačia, nusinešioja batų pakulnės. ❹ Kokia jėga padeda išsilaikyti ant riedlentės važiuojant? ❺ Kam dviračiuose ir automobiliuose įtaisomi guoliai? Kokių jų būna? ❻ Pasiskirstę grupėmis aptarkite ir trumpai aprašykite, kas vyktų pasaulyje, jei nebūtų trinties. Geriausias mintis perskaitykite visai klasei.

Žodžių ir formulių bankas. Svarbiausios sąvokos, fiziniai dydžiai, formulės, dėsniai. Jie ir jų apibrėžtys surašyti vadovėlio pabaigoje.

.. ..

Trintie˜s jėgà Riedė´jimo trinti`s Slydi`mo trinti`s Rimtie˜s trinti`s

Klausimai ir užduotys padeda išsiaiškinti, ar pavyko pasiekti iškeltus uždavinius.

Naujiena

„Fizika“. VIII kl. vadovėlis, p. 48–49

Uždavinynas

Atsakydami į Pasitikrinkite dalies klausimus, atlikdami užduotis, mokiniai išsiaiškins, ar suprato visą skyriaus medžiagą, įsivertins.

Vid. kaina knygynuose 27,90 Lt

2 skyrius

S ĄV E I KO S D Ė S N I A I

Naujiena

Pasitikrinkite

2. Ar girdėjote, kad išvesti pasivaikščioti jūsų šunį gali kitas dresuotas šuo? Kuris šuo kurį vedžioja, t. y. kuris kurį tempia didesne jėga? Paaiškinkite kodėl.

Vid. kaina knygynuose 59 Lt

Žodžių ir formulių bankas

1. Nubraižykite nagrinėto uždavinio brėžinį. Jame rodyklėmis pavaizduokite greičio ir pagreičio kryptis. Kas pasikeistų susidūrimo metu, jei automobilio greitis būtų mažesnis negu 80 km/h? Kodėl reikia segėti saugos diržus?

Interaktyvioji mokytojo knyga

Tai įdomu Tokiu grąžtu gręžiama nuo akmens amžiaus. Ir dabar juvelyrai kartais juo naudojasi pragręždami skylutes gintaro gabalėlyje ar dekoruodami gintaro, kaulo ir kitokius papuošalus. Tokio grąžto veikimas pagrįstas inercijos reiškiniu. Atidžiai įsižiūrėkite į įrankį ir pasiaiškinkite, kaip jis veikia.

3. Sumo yra vienos seniausių imtynių, kuriose du sportininkai stengiasi sučiupti vienas kitą ir išstumti varžovą iš rato. Kokių sunkumų patirs imtynininkai, pavaizduoti paveiksle? Kodėl?

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlių VII klasei, mokytojui dovanojame*: Vadovėlį, Pratybų sąsiuvinį (1-ą jį ir 2-ąjį sąs.), Uždavinyną, Interaktyviąją mokytojo knygą, mokymus. Komplekto vertė 230 Lt.

4. Kaip reikia rauti morką, kad jos viršūnėlė nenutrūktų? Paaiškinkite kodėl. 5. Remdamiesi fizikos dėsniais, paaiškinkite, kodėl tėvai, norėdami staigiu judesiu ištraukti vaikui pieninį dantį, prie jo pririša storesnį lininį siūlą.

I II

6. Suaugęs 50 kg masės gepardas 110 km/h greitį gali pasiekti vos per 3 s. Kokio dydžio jėga padeda gepardui pasiekti tokį greitį per tiek laiko? 7. Iš grafiko nustatykite, kurio kūno masė didžiausia? Paaiškinkite kodėl. Kiek kartų skiriasi I ir II kūnų masė?

III 0

„Fizika“. VIII kl. vadovėlis, p. 34–35

* Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA Atlikdami antroje apibendrinimo atlankoje aprašomą tiriamąjį darbą ar praktinę užduotį, mokiniai pasitikrins, kaip geba įgytas žinias taikyti praktiškai.

VII–VIII klasė

S ĄV E I KO S D Ė S N I A I

6 Suformuluojamas tikslas.

Ar pasitvirtina Niutono dėsniai?

niai.

Jau žinote, kad kūnų sąveiką nusako Niutono dėsniai. Atlikdami tiriamąjį darbą patikrinkite, ar jie pasitvirtina. Jums prireiks vežimėlio (galite panaudoti žaislinį automobilį), svarelių ar kubelių vežimėlio masei keisti, dviejų dinamometrų, sekundomètro arba mobiliojo telefono chronomètro, ilgos liniuotės arba ruletės, skridinio, ilgos virvutės ir svarmenų.

Patarimai

1. Pririškite svarmenį prie vežimėlio ilga virvute. Virvutę permeskite per skridinį ir paleiskite svarmenį. Po kurio laiko prilaikykite delnu svarmenį – taip jį sustabdysite. Stebėkite vežimėlį.

Netrukus Tyrinėdami išsiaiškinsite, •ar pasitvirtina Niutono dės-

Pateikiama patarimų, kaip atlikti darbą.

Darbą patogu atlikti grupėmis – vieni paleis vežimėlį judėti, kiti stebės dinamometro ir chronometro rodmenis. Kad galėtumėte tiksliau išmatuoti laiką, pasirinkite kuo ilgesnį vežimėlio riedėjimo kelią. Pasirinkite kuo aukštesnį stalą, tuomet vežimėlis galės riedėti ilgesnį kelią. Kuo daugiau kartų bandymą atliksite, tuo tiksliau ištirsite dėsningumus.

Aptariama, kaip sekėsi atlikti darbą, kas pavyko, ką reikia tobulinti. „Fizika“. VIII kl. vadovėlis, p. 36–37

v –v

. .

. . .

2. Nusibraižykite lentelę sąsiuvinyje arba pildykite ją fizikos pratybų sąsiuvinyje. F2 , N

Įsidėmėkite Tolygiai kintamo judėjimo vidutinis greitis apskaičiuojamas pagal v +v formulę vvid = —0——1 .

2s 1 0 Tuomet apskaičiuokite pagreitį a = — — —— =— — 2 . t

Atsakykite į klausimus: Kodėl vežimėlis pajudėjo, kai paleidote svarmenį? Ar vežimėlis sustojo, kai sustabdėte svarmenį? Kodėl taip atsitiko? Ką patvirtina šis bandymas?

F1 , N

Dinamometrais išmatuokite judantį vežimėlį veikiančią jėgą F1 ir svarmenį veikiančią jėgą F2. Chronometru matuokite laiką t, per kurį vežimėlis nuvažiuos jūsų pasirinktą, bet vis tą patį atstumą s. Žinodami kelią ir laiką, s . apskaičiuokite vidutinį judėjimo greitį vvid= — t Žinodami vidutinį greitį, apskaičiuosite vežimėlio greitį v1 kelio s pabaigoje. Kadangi vežimėlis juda tolygiai greitėdamas, pritaikykite formulę

Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo masės grafiką. Atsakykite į klausimus: Kokią pagreičio priklausomybę nuo masės nustatėte? Ką patvirtina šis bandymas? Apskaičiuokite pagreitį a1 pagal antrąjį Niutono dėsnį ir palyginkite su anksčiau apskaičiuotu pagreičiu a.

m, kg

s . Vežimėlio pradinis greitis v0 = 0, todėl v1= 2vvid = 2 — t

Nr.

v0 + v1 —— —. vvid= — 2

Mokiniai apibendrina gautus rezultatus.

2 skyrius

s, m

t, s

vvid , m/s

v1, m/s

a, m/s2

a1 , m/s2

3. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūno masės. Vieną dinamometrą pritvirtinkite prie vežimėlio. Pasverkite vežimėlį su dinamometru ir svarelius, užsirašykite jų masės vertes. Bandymą atlikite 3–5 kartus: pirmiausia vien su vežimėliu, po to didindami vežimėlio masę svareliais. Į lentelę įrašykite kiekviename bandyme naudoto vežimėlio masės vertę.

4. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo veikiančiosios jėgos. Vežimėlio masės šioje tyrimo dalyje nekeiskite. Keiskite vežimėlį veikiančią jėgą, kaskart prikabindami prie virvutės vis kitos masės svarmenį. Išmatuokite ir apskaičiuokite tuos pačius dydžius, kaip ir tirdami pagreičio priklausomybę nuo masės. Rezultatus surašykite į lentelę. Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo jėgos grafiką. Atsakykite į klausimus: Kokią pagreičio priklausomybę nuo jėgos nustatėte? Ką patvirtina šis bandymas?

. .

5. Palyginkite vežimėlį ir svarmenį veikusias jėgas F1 ir F2. Kokį dėsningumą pastebėjote? 6. Apibendrinkite gautus rezultatus ir padarykite išvadas. 7. Aptarkite, kaip sekėsi atlikti darbą, ir išsiaiškinkite, kas buvo gerai, o ką ateityje galima būtų daryti kitaip.

Vadovėlis ir pratybos – darni visuma. Be pratybų mokiniai daug sunkiau ugdysis kompetencijas ir ypač jiems stigs praktinių gebėjimų.

Š V I E S O S PA S A U LYJ E

Vadovėlyje pateikiami temos klausimai ir užduotys. Pratybų sąsiuvinyje į juos atsakoma ir atliekamos užduotys.

❻ Šviesos spindulio kritimo kampas į šviesą atspindintį paviršių lygus 60°.

ATSAKYK Į VADOVĖLIO KLAUSIMUS IR ATLIK UŽDUOTIS

❶

6.1. Nubraižyk šį spindulį ir pavaizduok atsispindėjusį spindulį.

❷ ❸ 6.2. Kokio didumo kampą sudaro krintantysis spindulys su paviršiumi? 2.13 pav.

6.3. Kokio didumo kampą sudaro atsispindėjęs spindulys su statmeniu? 6.4. Kokio didumo kampas susidaro tarp krintančiojo ir atsispindėjusio spindulio? 6.5. Kaip pasikeis kampas tarp krintančiojo ir atsispindėjusio spindulio, jei kritimo kampas bus sumažintas 10°?

❼ Saulė virš horizonto pakilo 30° kampu. Kokiu kampu su statmeniu reikia laikyti veidrodį, kad atsispindėjęs spindulys kristų vertikaliai žemyn?

Mokiniai apibendrina rezultatus ir įrašo įsivertinimą.

2 skyrius

❹ ❺ Fizika virtualiai

• http://micro.magnet.fsu.edu/ (Specular and Diffuse Reflection – Šviesos atspindžio dėsnis) • http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Šviesos energija) • http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Energijos virsmai) Užrašams

2.11 pav.

Apibendrink rezultatus ir įsivertink

❽ Ar atspindžio dėsniai galioja, kai šviesa krinta į balto popieriaus lapą?

Įsivertinimas Kiek užduočių atlikau

❾ Paveiksle pavaizduotas nuo paviršių atsispindėjusių spindulių pluoštelis. Kurie iš paviršių yra

veidrodiniai, o kurie turi nelygumų?

Šią pamoką sužinojau: 1

„Fizika“. VII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 26–27

Sunkiausia buvo (arba nesupratau):

2.12 pav. 26

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo Su vadovėliais glaudžiai susiję pratybų sąsiuviniai. Juose pateikiamos užduotys siejamos su visos mokomosios medžiagos nagrinėjimu, skiriamos kiekvienai vadovėlio temai. Sąsiuvinių užduotys: skatina mąstyti; orientuojamos į problemų sprendimą; skiriamos informacijos paieškai; pritaikomos darbui su iliustracijomis; paliekama vietos užrašams, taigi mokiniams nebereikia pirkti dar vieno papildomo sąsiuvinio. Iškeliama problema.

VII–VIII klasė

Pratybų sąsiuvinyje atliekamas vadovėlyje pateiktas tiriamasis darbas.

2 skyrius

S ĄV E I KO S D Ė S N I A I

Suformuluojamas ir užrašomas tikslas.

6. Ar pasitvirtina Niutono dėsniai?

b) Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo masės grafiką. c) Kokią pagreičio priklausomybę nuo masės nustatėte?

Atlikite vadovėlyje aprašytą tiriamąjį darbą.

a, m/s2

1. Probleminis klausimas (problema)

d) Ką patvirtina šis bandymas?

2. Tikslas

m, kg

3. Hipotezė

Iškeliama hipotezė.

6.3. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūną veikiančios jėgos. (Masės nekeiskite.) a) Duomenų ir rezultatų lentelė

4. Tyrimo priemonės

Nr.

5. Tyrimo eiga (Užrašykite pagrindinius tyrimo eigos etapus.)

Surašomos tyrimo priemonės.

m, kg

F1, N

F2 , N

s, m

t, s

vvid, m/s

v1, m/s

a, m/s2

a1, m/s2

1. 2. 3. 4.

6. Duomenų ir rezultatų analizė

b) Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo jėgos grafiką.

6.1. Atlikite pirmą bandymą ir atsakykite į klausimus.

c) Kokią pagreičio priklausomybę nuo jėgos nustatėte?

a, m/s2

a) Kodėl vežimėlis pajudėjo, kai paleidote svarmenį?

d) Ką patvirtina šis bandymas? b) Ar vežimėlis sustojo, kai svarmenį sustabdėte? Kodėl taip atsitiko?

6.4. Palyginkite vežimėlį ir svarmenį tyrimo metu veikusias jėgas F1 ir F2 (žr. 6.2 a ir 6.3 a užd.). Kokį dėsningumą pastebėjote?

c) Ką patvirtina šis bandymas?

6.2. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūno masės. (Jėgos nekeiskite.)

7. Išvados

a) Duomenų ir rezultatų lentelė Nr.

m, kg

F1, N

F2 , N

F, N

s, m

t, s

vvid, m/s

v1, m/s

a, m/s2

a1, m/s2

1. 2. 3. 4.

8. Įsivertinimas

„Fizika“. VIII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 28–29

Serijos „Šok“ vadovėliai „Fizika“ VII ir VIII klasėms patrauklūs, spalvingi, įdomūs mokiniams, lengvi ir neapsunkina kuprinių. Labai patogu, kad kiekviena tema pateikiama atskiroje atlankoje. Mokantis temą ir atliekant užduotis nereikia perversti vadovėlio lapų. Labai patogu, kad temos išdėstytos tam tikrais žingsniais. Šiame vadovėlyje, kitaip nei ankstesniuose, prieš pradėdami nagrinėti temą mokiniai sužino, ką turės išmokti, pagrindines įsidėmėtinas sąvokas randa žodžių banke. Taip pat vadovėlyje pateikiama interneto nuorodų, kur galima plačiau susipažinti su tema. Iš šių vadovėlių mokosi mūsų Kauno rajono Neveronių vidurinės mokyklos VII ir VIII klasių mokiniai. Tikimės, kad ateityje galėsime įsigyti vadovėlius IX ir X klasėms.

Pateikiamos išvados.

Mokinys parašo įsivertinimą.

Kauno rajono Neveronių vidurinės mokyklos fizikos mokytoja metodininkė Rasa Šimaitienė

Nuomonė

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA VII–VIII klasė Mokytojo knyga – puikus Jūsų pagalbininkas Čia rasite trumpalaikius ir ilgalaikius planus, svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Greitai ir lengvai pasirengsite įdomiai pamokai. Individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi. Mokysite mokytis.

5. Šviesos atspindys Bendrosios programos

Ištrauka iš Bendrųjų programų

Mokinių pasiekimai nuostatos

Gebėjimai

žinios ir supratimas

Jausti atsakomybę už savo veiksmus.

9.12. apibūdinti šviesos reiškinius.

9.12.1. Paaiškinti tiesiaeigio šviesos sklidimo ir atspindžio dėsnius.

5–6 klasė Gebėjimai 9.12. apibūdinti regos svarbą ir pagrįsti matavimų būtinumą pažįstant aplinką.

Mokymo uždaviniai

žinios ir supratimas 9.12.2. apibūdinti šviesos atspindį, atvaizdą veidrodyje.

3. atliekamas vadovėlio 24 puslapio bandymas, nagrinėjamas 2.19 paveikslas, išsiaiškinama, kad atspindėtas šviesos kiekis priklauso ir nuo paviršiaus lygumo, aptariami atvaizdai, susidarantys vandens paviršiuje. 4. Jei yra sąlygos, atliekamas bandymas su krepšinio (tampriu) kamuoliu (kamuolio perdavimas nuo žemės). Galima bandymą atlikti ir su teniso kamuoliuku. 5. atliekant bandymą su optiniu disku, mokiniai ieško panašumo tarp dviejų bandymų. 6. Suformuluojamas šviesos atspindžio dėsnis, nagrinėjamas vadovėlio 2.20 paveikslas, naudojamas Mo iš tinklalapio http://micro.magnet.fsu.edu/ Reflection of Light. 7. Lentoje nubraižoma arba mokomąja kompiuterių programa Crocodile Physics sumodeliuojama keletas situacijų (4 pav.).

Mokymo uždaviniai  naudojant vaizdines priemones, išaiškinti

mokiniams šviesos atspindžio dėsnį.

Mokymosi uždaviniai

Mokymosi uždaviniai  atlikdami bandymus ir naudodamiesi kompiuterių

programomis, mokiniai aptars veidrodinį ir difuzinį šviesos atspindį.

 remdamiesi stebėtais bandymais ir mokytojo

Pateikiama siūloma veikla

padedami, mokiniai suformuluos šviesos atspindžio dėsnį.

Siūloma veikla 1. Mokiniams sudominti galima pažaisti su „saulės zuikučiais“. Jei šviečia Saulė ar kabinete yra tinkamas šviesos šaltinis, lentoje nubrėžiamas keliolikos centimetrų skersmens apskritimas, o mokiniai veidrodėliu ar kitu, gerai šviesą atspindinčiu daiktu, gaudo „saulės zuikutį“ ir nukreipia jį į apskritimą. Įvardijama, kokiu reiškiniu jie naudojosi. 2. nagrinėjant vadovėlio 2.28 paveikslą, atliekama vadovėlio 1 užduotis. Paveikslą galima vizualizuoti naudojant Mo energijos virsmai (1752). aptariama, kokie paviršiai sugeria daugiau šviesos, keliamas klausimas, kur dingsta šviesos energija, įvardijama, kas yra sugertis. aiškinimą galima iliustruoti Mo Šviesos energija (1129).

4 pav.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

VII–VIII klasė

Reikiamų priemonių sąrašas

3. Kaip išmatuoti kelią? Bendrosios programos

Vieta refleksijai

Integracinės sąsajos

Mokinių pasiekimai Nuostatos

Gebėjimai

Žinios ir supratimas

Veiklos sritis: 1. Gamtos tyrimai Noriai, saugiai naudojantis <...> buitiniais prietaisais tyrinėti artimiausią gamtinę aplinką.

2 skyrius

Š V i E S O S PA S A U lYJ E

8. Mokiniai iškelia statmenį, nurodo spindulio kryptį, pažymi kritimo ir atspindžio kampus. Pastaba. Būtina atkreipti mokinių dėmesį į statmens brėžimą, kai plokštuma yra pasvirusi kampu į horizontą. 9. Mokiniai, padedami mokytojo, patys atlieka vadovėlio 3 užduotį, pratybų sąsiuvinio 4 užduotį. rezultatai patikrinami. 10. Pakartojamas bandymas su optiniu disku, veidrodį pakeičiant difuziniu paviršiumi. Įvardijama, kas yra šviesos išsklaidymas. naudojamasi tinklalapiu, kurio adresas http://micro.magnet.fsu.edu/ Specular and Diffuse Reflection. 11. Pamokos pabaigoje paskiriami namų darbai, pratybų sąsiuvinyje apibendrinami rezultatai.

1.1. Pagal pavyzdį susiplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir kūrybingai naudotis mokyklinėmis gamtos tyrimo priemonėmis, buityje naudojamais prietaisais ir medžiagomis. Įvertinti ilgio <...> absoliučiąsias paklaidas.

1.1.1. Savais žodžiais paaiškinti gamtos tyrimų eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, rezultatai ir išvados. 1.1.3. Nurodyti <...> ilgio <...> matavimo prietaisus. 1.1.5. Nustatyti prietaiso padalos vertę. 1.1.6. Savais žodžiais paaiškinti, kaip įvertinama ilgio <...> absoliučioji matavimo paklaida.

1.2. Pritaikyti matematikos <...> pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu.

1.2.1. Paaiškinti, kaip nustatoma vidutinė dydžių vertė.

1.3. Formuluoti išvadas, palyginti savo ir draugų gautus stebėjimų ir bandymų rezultatus, nurodyti galimas jų skirtumų priežastis.

1.3.1. Savais žodžiais paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas ir kas yra išvada. 1.3.2. Nurodyti, kaip reikia teisingai perskaityti matavimo prietaiso rodmenis.

1.4. Vartoti pagrindinius matavimo vienetus. Mokėti kartotinius ar dalinius vienetus paversti pagrindiniais SI vienetais.

1.4.1. Nurodyti pagrindinius ilgio <...> matavimo vienetus.

Refleksija (pavykę momentai, svarbūs, įdomūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

Veiklos sritis: 8. Judėjimo ir jėgų pažinimas

Integracinės sąsajos ir mokinių turima patirtis

Domėtis judėjimo dėsniais ir jų taikymu kasdieniame gyvenime ir technikoje, remtis jais kasdieniame gyvenime.

 Darbas šioje pamokoje siejamas su mokinių gyve-

nimiška patirtimi (atspindžiai nuo įvairių paviršių, saulės zuikučių valdymas).  Prisimenama, ko mokiniai mokėsi V–VI klasėje (šviesos sugertis, jos virsmas šiluma).

8.2. Judėjimui apibūdinti tinkamai vartoti trajektorijos, kelio <...> sąvokas, apskaičiuoti šiuos dydžius.

Mokymosi uždaviniai

8.2.1. Savais žodžiais paaiškinti trajektorijos, kelio <...> sąvokas.

JUDĖJIMAS

Mokiniai  pritaikys tiriamojo darbo žingsnius matuodami nueitąjį kelią;  išsiaiškins, kaip matuojamas nueitasis kelias, ir išmatuos nueitąjį kelią skirtingais būdais; Integracinės sąsajos ir turima patirtis  prisimins, kas yra matavimo paklaida, ir nustatys savo matavimų paklaidas. Matematika: matavimai liniuote, skaičiavimai. Fizika: gamtos tyrimo eiga, kūno matmenų radimas, absoliučiosios matavimo paklaidos nustatymas.

Priemonės Kamuolys ar kamuoliukas, veidrodėliai ar naudojimui netinkami kompaktiniai diskai, folijos lapeliai.

Klausimų ir užduočių komentarai / atsakymai

Vadovėlis 1. Tamsesnis paviršius daugiau sugeria, daugiau įšyla. 2. Kai ežero paviršius lygus. 3. reikia atkreipti dėmesį į tai, ar teisingai nubrėžtas statmuo. 4. Kritimo ir atspindžio kampai – po 45°. 5. 0° kampu.

1 skyrius

Į turinį

Priemonės Interneto svetainės http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt MO Gamtos tyrimų eiga (nr.: 176). Uždavinyno 1 skyriaus 12–15 užduotys.

1asis pratybų sąsiuvinis 4. 1 ir 4 spinduliai. 5. Krintančiojo spindulio kryptis – į veidrodį, kritimo ir atspindžio kampai yra lygūs, neteisingai pažymėtas – statmuo. 6.2. 30°. 6.3. 60°. 6.4. 120°. 6.5. Sumažės 20°. 7. 30°. 8. atskirai vienam spinduliui galioja, o visam pluoštui ne. 9. 1 ir 2.

Papildomi šaltiniai 1. Metodinė svetainė http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kompetenciju-ugdymo-aspektai/i-kompetencijas-orientuoto-ugdymo-gaires/. 2. Shirley-Dale Easley, Kay Mitchell. Vertinimo aplankas: kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti? Vilnius: Tyto alba, 2007.

Mokymosi veikla

Papildomi šaltiniai ir interneto nuorodos http://micro.magnet.fsu.edu/ (Šviesos atspindys) http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (Mo Šviesos energija) http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt (Mo energijos virsmai) MKP Crocodile Physics

„Fizika“. VII kl. mokytojo knyga, p. 28–29

Pamokos pradžioje reikėtų prisiminti ilgio matavimo vienetus ir ryšius tarp jų. Galima atlikti uždavinyno 12 užduotį. Prisiminti, kaip nustatoma padalos vertė ir absoliučioji matavimo paklaida, galima atliekant uždavinyno 13 užduotį. Prieš pradedant tiriamąjį darbą būtų tikslinga su mokiniais pakartoti pagrindinius gamtos tyrimo eigos žingsnius: kokia seka jie turi būti atliekami, kaip formuluoti tiriamojo darbo tikslą, hipotezę. Galima nagrinėti vadovėlyje pateiktą schemą arba MO Gamtos tyrimų eiga. Būtina pakartoti, kaip nustatoma vidutinė dydžio vertė. Kai atstumas matuojamas žingsniais, svarbu apskaičiuoti vidutinį žingsnio ilgį. Kalbant apie matavimų tikslumą, galima analizuoti uždavinyno 15 užduotį. Galima pasiūlyti mokiniams pakeisti vadovėlio užduotį ir išmatuoti bet kokį kitą atstumą – iki bibliotekos, sporto salės, pagrindinių mokyklos durų ir pan. Skirtingos mokinių grupės gali matuoti skirtingus atstumus. Probleminį pavadinimo klausimą reikėtų pakeisti: „Koks atstumas nuo... iki...?“ Hipotezė turi būti siejama su šiuo atstumu. Atlikdami tiriamąjį darbą, mokiniai pastabas gali užsirašyti pratybų sąsiuvinyje. Jei planuojate naudoti Vertinimo ir įsivertinimo aplanką, jame vienas pirmųjų galėtų būti šis tiriamasis darbas. Galima pasiūlyti mokiniams namie perskaityti vadovėlio „Mokymosi žingsnių“ atlanką Kaip kurti kompetencijos aplanką, o klasėje kitą dieną aptarti, kaip aplankas gali padėti mokytis, stebėti savo pažangą, įsivertinti. Reikėtų skatinti mokinius aptarti savo darbą su bendraklasiais, aiškintis iškilusius klausimus, reflektuoti savo veiklą.

Papildomi šaltiniai ir interneto nuorodos 13

Į turinį

Klausimų ir užduočių komentarai „Fizika“. VIII kl. mokytojo knyga, p. 12–13

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA Uždavinynai – neatskiriama kiekvieno komplekto dalis. Vadovėliuose uždavinių nedaug, todėl uždavinynų užduotys papildo ir vadovėlius, ir pratybų sąsiuvinius. Užduotys suskirstytos skyriais, tačiau prie kai kurių užduočių ir klausimų grįžtama. VII klasės uždavinyne pateikiama daugiau kaip 300 įvairių žodinių, grafinių ir praktinių uždavinių, eksperimentinių užduočių. Siūloma atlikti daugiau kaip 20 projektinių darbų.

VII–VIII klasė

F I z I K I n I A I D Y D Ž I A I I R J ų M ATAV I M A S

5 skyrius.

Fizikiniai dydžiai ir jų matavimas

1. Eksperimentinės užduotys 1 Kompaktinio disko storio nustatymas Priemonės: kompaktinių diskų dėžutė, liniuotė. Nustatykite vieno kompaktinio disko storį. Paaiškinkite, kaip tai padarysite.

2 Septintokų (mergaičių ir berniukų) vidutinio pėdos ilgio apskaičiavimas Klasėje atlikite apklausą, kokio dydžio batus mokiniai avi. Surašykite duomenis į lentelę, išskirdami atskirai mergaites ir berniukus. Europoje žmogaus avalynės numeris apytiksliai apskaičiuojamas pėdos ilgį padauginus iš 1,5. Atlikę skaičiavimus, nustatykite, koks yra vidutinis mergaičių ir berniukų pėdos ilgis.

3 Vidutinės kūno masės nustatymas svarstyklėmis

5 Reakcijos greičio nustatymas liniuote Priemonė: ilga liniuotė. Išmatuokite savo ir kelių draugų rankos psichomotorinės reakcijos laiką naudodamiesi liniuote (5.1 pav.). Prieš paleisdami liniuotę, nulinį žymeklį laikykite prie apatinės plaštakos dalies. Dirbkite poromis. Atlikite matavimus stebėdami, kaip kitas mokinys paleidžia liniuotę, ir užsirišę ant akių raištį. Vienas mokinys laiko liniuotę ir kokiu nors būdu duoda ženklą, kad paleidžia liniuotę, kurią turi sugauti kitas mokinys. Atsakykite į klausimus: a) Ar signalas ilgai keliauja iki centrinės nervų sistemos? b) Ar signalo sklidimo trukmę galima sutrumpinti treniruojantis?

Fizikinių dydžių matavimas

1 Lentelėje pateikti fizikiniai dydžiai. Prie kiekvieno dydžio parašykite šio dydžio žymenį, matavimo vienetą ir jo žymenį, dalinį arba kartotinį šio dydžio matavimo vienetą.

Masė

4 Kūno masės indekso skaičiavimas (angl. body mass index arba BMI)

Plotas

Priemonės: buitinės svarstyklės, matavimo juosta. Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas atsižvelgiant į ūgį ir svorį. Svorį (kilo-

Tūris

5.1 pav.

2. Užduotys ir klausimai

Priemonės: buitinės svarstyklės. 1. Nupieškite svarstyklių skalę. 2. Nustatykite prietaiso vienos padalos vertę. 3. Užrašykite matavimo rezultatą, įvertindami matavimo paklaidą. 4. Apskaičiuokite grupės draugų vidutinę kūno masės vertę.

gramais) padalykite iš ūgio (metrais), pakelto kvadratu: I = h2. Manoma, kad žmonės, kurių KMI yra tarp 18,5 ir 25, gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Rizika sveikatai didėja, jei KMI yra 25 ir daugiau. Greičiau apskaičiuoti KMI galima pasinaudojus internetu. (http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2532.html) a) Koks yra masės indekso matavimo vienetas? b) Atlikę skaičiavimus, nustatykite, koks yra vidutinis jūsų klasės mokinių kūno masės indeksas. c) Atskirai palyginkite mergaičių ir berniukų kūno masės indekso vidutinę vertę.

5 skyrius

Fizikinis dydis

Žymuo

Pagrindinis matavimo vienetas

Pagrindinio matavimo vieneto žymuo

Dalinis šio dydžio vienetas

Kartotinis šio dydžio vienetas

Laikas Ilgis

2 Įvairių monitorių įstrižainės nurodomos coliais. Pavartęs reklamuojamų kompiuterių katalogą, septintokas aptiko tokius monitorių įstrižainių matmenis: 15,6 colių, 14 colių, 12,1 colių ir 10,1 colių. Paverskite šiuos dydžius centimetrais ir metrais. 3 Pateiktus SI vienetus surašykite į lentelę, suskirstydami į pagrindinius, išvestinius ir nesisteminius vienetus. Prie matavimo vienetų parašykite jų santrumpas. Centimetras, valanda, miligramas, molis, sekundė, kvadratinis metras, metras per sekun dę, kilogramas, hektaras, mililitras, kubinis metras, centneris, kilometras, minutė.

4 Pasiūlykite tokių objektų pavyzdžių, kurių matmenis būtų galima išmatuoti slankmačiu, mikroskopu, astronominiais vienetais ir šviesmečiais.

„Fizika“. VII kl. uždavinynas, p. 56–57

Naudodami aktyviąsias pamokas VII klasei: greičiau ir lengviau pasirengsite pamokai; motyvuosite ir įtrauksite į aktyvią veiklą mokinius; turėsite dar vieną papildomą komplekto dalį; užtikrinsite greitą grįžtamąjį ryšį.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

VIII klasės uždavinyną sudaro įvairaus sudėtingumo lygio uždaviniai: nesudėtingi, vidutiniškai sunkūs ir sunkūs (pažymėti žvaigždute). Abiejų uždavinynų pabaigoje pateikiami uždavinių atsakymai.

S V YR AV I MA I I R B A N G O S

7 skyrius.

Svyravimai ir bangos

7 skyrius

9 7.3 paveiksle pateikti prie tokio pat ilgio siūlų prikabintų kūnų svyravimo grafikai.

1 Ar apžvalgos rato sukimąsi galima vadinti svyravimu? Kodėl? 2 Apsidairę galėtumėte pastebėti daug svyruojančių kūnų: siūbuoja vėjo pučiami medžiai, sūpuoklėmis supasi vaikai, sparneliais mojuoja skraidantys vabzdžiai, virpa muzikos instrumentų stygos, garso kolonėlės membrana. a) Kurių iš jų svyravimai yra laisvieji, o kurių – priverstiniai? b) Pasirinkę mastelį, nubraižykite šių svyravimų grafikus. 7.3 pav.

3 7.1 paveiksle pavaizduotas vežimėlio, prikabinto prie spyruoklės, judėjimas. a) Kaip pavadintumėte šį judėjimą? b) Kaip laikui bėgant keičiasi spyruoklės potencinė energija? c) Kokie energijos virsmai vyksta judant vežimėliui? 4 Tikriausiai esate šokinėję ant batuto arba matę, kaip tai daro kiti. a) Kodėl šokinėjimą ant batuto galima vadinti svyravimu? b) Kokios rūšies yra šis svyravimas? c) Koks yra batuto svyravimas, kai žmogus yra ore? d) Kokie energijos virsmai vyksta šokinėjant ant batuto?

a) Iš grafiko nustatykite kiekvieno kūno svyravimo periodą. b) Koks yra kiekvieno kūno svyravimo dažnis? c) Kuo skiriasi 1, 2 ir 3 kūnų svyravimas? d) Kaip kūno svyravimo periodas priklauso nuo amplitudės?

7.1 pav.

10 Ar galima sūpuoklėmis išsisupti vienam? a) Panagrinėkite 7.4 paveikslą ir paaiškinkite, kaip tai padaryti. b) Koks yra sūpuoklių svyravimo periodas, jei per 18 s jos susvyruoja 4 kartus?

7.4 pav.

11 7.5 paveiksle pateikti dviejų kūnų svyravimų grafikai 1 ir 2.

5 Pučiant stipriam vėjui, Vilniaus televizijos bokšto viršūnė per 3 min susvyruoja 10 kartų. Apskaičiuokite bokšto svyravimo dažnį ir periodą. Atsakymą suapvalinkite iki šimtųjų. 6 Vanagas per minutę sparnais sumojuoja 40 kartų. Kolibris per tą patį laiką gali sumosuoti iki 2000 kartų. Apskaičiuokite ir palyginkite vanago ir kolibrio mosavimo sparnais dažnius. 7 Žvirblio sparnų mosavimo dažnis 14 Hz. Kiek kartų per minutę žvirblis suplasnoja sparnais? 8 7.2 paveiksle pavaizduotas kūno svyravimo grafikas. Kokį fizikinį dydį žymi kiekvienas skaičius? Apibūdinkite kiekvieną dydį.

7.5 pav.

7.2 pav.

a) Kokius svyravimus vaizduoja šie grafikai? Atsakymą pagrįskite. b) Kokia yra 1 grafiko vaizduojamo svyravimo amplitudė? c) Kokia yra 2 grafiko vaizduojamo svyravimo didžiausia amplitudė? Kodėl ji laikui bėgant mažėja? d) Koks yra šių svyravimų periodas? e) Apskaičiuokite svyravimų dažnį.

„Fizika“. VIII kl. uždavinynas, p. 56–57

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA Fizikos mokymosi komplekto VII–VIII klasei dalys glaudžiai suderintos. Vadovėlio struktūra tradicinė, gerai žinoma ir suprantama daugeliui mokytojų ir mokinių. Medžiaga suskirstyta į skyrius, šie į skyrelius. Bandymai parinkti tokie, kad juos būtų galima atlikti pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis. Daugelyje skyrių pateikti įdomybių intarpai skatina mokinius labiau domėtis fizika. Pratybų sąsiuvinių temos susietos su vadovėlių medžiaga.

VII–VIII klasė Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė

FIZIKA Mokymosi komplektas VII klasei „Šviesa“, 2008 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 24,90 Lt

Laboratoriniai darbai ir eksperimentinės užduotys

R. Čekianienė

Vid. kaina knygynuose 15,99 Lt

Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Testai

Vid. kaina knygynuose 10,99 Lt

P. Pečiuliauskienė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

FIZIKA Mokymosi komplektas VIII klasei

„Šviesa“, 2009

Pratybų sąsiuvinis

Laboratoriniai darbai ir eksperimentinės užduotys

P. Pečiuliauskienė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Vadovėlis

J. Blažienė, V. Šlekienė

Pratybų sąsiuvinis

Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė

Uždavinynas

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 24,90 Lt

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

R. Čekianienė

Vid. kaina knygynuose 17,99 Lt

Uždavinynas

L. Ragulienė, V. Šlekienė

Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Laiko patikrinti, mokinių ir mokytojų pamėgti fizikos mokymosi komplektai IX–X klasei nuosekliai tęsia VII–VIII klasės kursą: Išlaikomi tie patys dėstymo principai ir struktūra. Kiekvienas skyrelis parengtas laikantis nuoseklios struktūros: mokinių teigiamą motyvaciją skatinanti medžiaga – per pamokas atliekamų bandymų aprašai, vėliau – išvados ir teoriniai apibendrinimai ir naujų nagrinėjamų reiškinių praktiniai, taikomieji aspektai. Visi skyriai baigiami santraukomis – priminimais, ką reikėjo išmokti, kas skyriuje yra svarbiausia. Po santraukos siūlomos kompleksinės savikontrolės užduotys. Vadovėlio pabaigoje pateikiami užduočių atsakymai, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelė, kai kurių medžiagų tankio vertės, kampų nuo 0º iki 90º sinusai, periodinė cheminių elementų lentelė, rodyklės.

IX–X klasė Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė

FIZIKA Mokymosi komplektas IX klasei „Šviesa“, 2009 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 34,90 Lt

IX–X klasės vadovėliai man patinka, nes: vadovėlių temas sudaro nedidelės apimties, aiškiai ir nuosekliai išdėstyta medžiaga; bandymų ir laboratorinių darbų aprašai nesudėtingi, suprantami mokiniams; nagrinėtai medžiagai pasikartoti, žinioms ir gebėjimams pasitikrinti visų skyrių pabaigoje pateikiamos santraukos ir savikontrolės užduotys; XI–XII klasių Palmiros Pečiuliauskienės vadovėliuose išlaikomi tie patys turinio dėstymo principai ir struktūra.

Pratybų sąsiuvinis

P. Pečiuliauskienė

1-asis sąsiuvinis Z. Šliavaitė

2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Petrašiūnų pagrindinės mokyklos ir Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro mokytoja metodininkė Irina Belkevičienė

Nuomonė

Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė

FIZIKA Mokymosi komplektas X klasei „Šviesa“, 2010

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 34,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė

1-asis sąsiuvinis Z. Šliavaitė

2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA Nauji XI–XII klasės vadovėliai „Judėjimas ir jėgos“ ir „Makrosistemos“ nuosekliai tęsia ir baigia IX ir X klasės fizikos kursą.

XI–XII klasė Palmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA Judėjimas ir jėgos Vadovėlio komplektas XI–XII klasei

Vadovėlis

jis skiriamas ir bendrąjį, ir išplėstinį fizikos kursą pasirinkusiems mokiniams; komplektas sudaro darnią visumą, jo dalys papildo viena kitą; laboratoriniai darbai parengti atsižvelgiant į egzamino reikalavimus; apima integracines sąsajas su biologija, chemija, kitais mokomaisiais dalykais; pateikiama tarpdalykinių projektų, ugdančių bendrąsias kompetencijas; kiekviena veiklos sritis dabar – vienoje knygoje.

Komplektą sudaro 5 knygos:

„Šviesa“, 2012

Kodėl verta rinktis naują vadovėlio komplektą FIZIKA XI–XII klasei? Todėl, kad:

Kaina ugdymo įstaigoms 42,90 Lt

Judėjimas ir jėgos (išleista 2012 m.) Makrosistemos (išleista 2012 m.) Elektra ir magnetizmas (numatoma išleisti kitais metais) Svyravimai ir bangos (numatoma išleisti kitais metais) Modernioji fizika. Astronomija (numatoma išleisti kitais metais)

Šie vadovėliai gerokai skiriasi nuo ankstesnių tos pačios autorės vadovėlių. Dabar vietoje bendrajam ir išplėstiniam kursui skirtų atskirų knygų galite rinktis komplektą, kuriame abu kursai – vienoje knygoje. Taip daug patogiau, nes įsigyjate vieną skirtingiems poreikiams pritaikytą leidinį. Atskirti kursus labai paprasta, nes išplėstinio kurso medžiaga pažymėta žvaigždute, o atitinkamos potemių dalys išskirtos gelsvu fonu.

Naujiena

1.5. Tolygusis tiesiaeigis judėjimas

1.9 lygtis, apibūdinanti kūno koordinatės priklausomybę nuo laiko, vadinama judė́jimo lygtimi̇̀. Kūno judėjimui plokštumoje nusakyti reikia dviejų, o erdvėje – trijų lygčių. Iš 1.9 formulės išplaukia nauja greičio prasmė. Greičio projekcija koordinačių ašyje lygi atitinkamos koordinatės pokyčiui per laiko vienetą:

s = vt.

Sprendžiant pagrindinį mechanikos uždavinį, nepakanka žinoti vien tik judančio kūno greičio modulį. Tai patvirtina praktinė patirtis. Jei, važiuodami automobiliu, stebėsime tik jo spidometrą, nepavyks nustatyti nei automobilio judėjimo krypties, nei jo padėties. Sužinosime tik greičio modulį. Norint nurodyti automobilio padėtį, dar reikia žinoti ir greičio kryptį.

(

Tolygiojo tiesiaeigio judėjimo samprata Mus supantys kūnai juda skirtingai: šuolininkas į tolį įsibėgėdamas ir plaukikas plaukimo takelyje – tiesia trajektorija, automobilis posūkyje ir ranka, rašanti tekstą, – kreiva trajektorija. Tiesiaeigį ir kreivaeigį, tolygųjį ir kintamąjį judėjimą mūsų aplinkoje matome labai dažnai. Pats paprasčiausias yra tolygusis tiesiaeigis judėjimas. Mokydamiesi mechanikos pradmenų, sužinojote, kad tiesiaeigiù vadiname judėjimą, kurio trajektorija yra tiesė. Pavyzdžiui, 1.5.1 paveiksle pavaizduotų 1 ir 2 automobilių judėjimas yra tiesiaeigis, o 3 automobilio – kreivaeigis. Tiesia trajektorija kūnai gali judėti pastoviu arba kintamu greičiu. Kūno poslinkis per laiko vienetą vadinamas kūno judėjimo greičiu. Jis rodo, kaip greitai ir kuria kryptimi nagrinėjamu

Iš greičio apibrėžties matyti, kad greičio vektoriaus kryptis sutampa su poslinkio vektoriaus kryptimi. Skaičiaus 1t 1t ≠ 0 ir nenulinio vektoriaus s sandauga vadinamas vektorius, kurio ilgis lygus 1t · s , o kryptis sutampa su vektoriaus s kryptimi. Iš 1.7 greičio formulės galime išreikšti tiesiai ir tolygiai judančio kūno poslinkį:

laiko momentu kūnas juda kitų kūnų atžvilgiu. Jeigu kūno poslinkiai per bet kuriuos vienodus laiko tarpus yra lygūs, tai kūnas juda pastoviu greičiu. Pavyzdžiui, norint patikrinti, ar stalo paviršiumi vežimėlis rieda pastoviu greičiu, reikia ant vežimėlio pastatyti indą, pripiltą spalvoto skysčio, ir truputį atsukti čiaupą, įtaisytą tame inde, kad skystis iš indo ne tekėtų, o lašėtų vienodais laiko tarpais (1.5.2 pav.). Vežimėliui judant, skysčio lašai kris ant stalviršio ir rodys vežimėlio padėtį vienodais laiko tarpais. Jei lašai išsidėstys vienodais atstumais vieni nuo kitų, tai vežimėlio poslinkiai per vienodus laiko tarpus bus lygūs. Kūno judėjimą tiesia trajektorija, kai jo poslinkiai per bet kuriuos lygius laiko tarpus yra vienodi, vadiname tolygiúoju tiesiaeigiù judė́jimu.

)

(1.8)

Žinant kūno poslinkį, nesunku rasti jo projekciją1, o kartu ir tolygiai judančio kūno koordinatę. Tiesia trajektorija judančio kūno padėčiai nusakyti pakanka vienos koordinatės: x = x0 + vxt.

(1.9)

pradinę jo padėtį ir poslinkį?

pradinę jo padėtį ir poslinkio projekciją?

3. Padiskutuokite, kurį judėjimą savo aplinkoje

Bendros žinios apie judėjimą. Tolygusis tiesiaeigis judėjimas

matome dažniau: tolygųjį ar netolygųjį; tiesiaeigį ar kreivaeigį.

1 30

(1.5.2 pav.). Tolýgiojo tiesiaei̇̃gio judė́jimo greičiù vadinamas pastovus dydis, lygus kūno poslinkio per bet kurį laiko tarpą ir to laiko tarpo santykiui: v = st .

(1.10)

4. Po pamokų vaikai ėjo namo: Marius – 1 m/s

greičiu šiaurės kryptimi, o Rita – 1 m/s greičiu vakarų kryptimi. Padiskutuokite, ar abiejų vaikų greičiai yra vienodi. 5. Panagrinėkite savo kūno judėjimą tiesiaeigio ir kreivaeigio judėjimo požiūriu.

1.6. Tolygiojo tiesiaeigio judėjimo grafinis vaizdavimas

1.5.2 pav.

Tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitis, poslinkis, koordinatė Norint sužinoti tiesiai ir tolygiai judančio kūno greičio modulį, reikia išmatuoti kurio nors kelio ruožo ilgį (šiuo atveju jis sutampa su poslinkio moduliu) ir laiko tarpą, per kurį kūnas nuėjo šį ruožą. Kūno poslinkį pasirinktame ruože pažymėję raide s, o laiko tarpą – raide t, galime apskaičiuoti tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitį

x – x0 t .

Klausimai ir užduotys 1. Kaip galima rasti galinę kūno padėtį, žinant 2. Kaip galima rasti galinę kūno padėtį, žinant

1.5.1 pav.

vx =

(1.7)

Nejudančių kūnų padėtį nustatyti nesudėtinga (1.6.1 pav.). Judančių kūnų padėtis erdvėje nuolat kinta. Ją galima sužinoti remiantis judėjimo lygtimi (1.9). Tai algebrinis pagrindinio mechanikos uždavinio sprendimo būdas. Tačiau judančių kūnų padėtį galima nustatyti ir kitaip – naudojantis greičio ir judėjimo grafikais.

1.6.1 pav.

1 sx = vxt. Kai kūno greičio kryptis sutampa su pasirinktos koordinačių ašies kryptimi, greičio v projekcija lygi greičio moduliui, o poslinkio projekcija – poslinkio moduliui: s = vt. Šią formulę taikėte per fizikos ir matematikos pamokas, apskaičiuodami kūno nueitą kelią.

„Fizika“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 30–31

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

Fizika XI–XII klasei – žingsnis po žingsnio sėkmingo egzamino link! Anksčiau nepatogumų kildavo ir dėl to, kad kiekviena veiklos sritis buvo pateikta per kelias knygas. Dabar viskas sudėta vienoje knygoje, todėl pradėjus mokytis, tarkim, judėjimą ir jėgas, nebereikės vartyti dviejų vadovėlių. Kiekvieną knygą sudaro įvadas, skyrių medžiaga, laboratoriniai darbai ir priedai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra skyriaus santrauka, kurioje pateikiamos svarbiausios sąvokos, dėsniai, schemos, palyginamosios lentelės, formulės. Santrauka padeda mokiniams pasirengti savarankiškam ir kontroliniam darbui, taip pat fizikos egzaminui. Paskutinė kiekvieno skyriaus tema skiriama papildomam skaitymui. Ji sieja skyriuje nagrinėtą medžiagą su kitų mokomųjų dalykų turiniu, artimiausioje aplinkoje vykstančiais reiškiniais, mokslo ir technikos pažanga. Kiekvienas skyrius baigiamas tarpdalykiniu projektu. Norėdami jį sėkmingai atlikti, mokiniai turi susieti jau turimas įvairių dalykų žinias. Taip pat ugdomas gebėjimas patiems ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose. Kiekvienos knygos pabaigoje įdėtas pluoštas laboratorinių darbų. Juose pateikiamos užduotys yra priderintos prie egzamino reikalavimų. Vadovėlis tapo itin praktiškas. Dabar mokiniai galės daug lengviau pasirengti fizikos egzaminui.

1.6.9 pav.

1.6.8 pav.

1.6.7 pav.

Iš judėjimo grafiko galima: • nustatyti kūno padėtį bet kuriuo laiko momentu, netgi iki stebėjimo pradžios (pavyzdžiui, iš 1.6.5 paveiksle pavaizduoto grafiko galima sužinoti, kad prieš 2 s iki stebėjimo pradžios lengvojo automobilio padėtis sutapo su atskaitos kūnu – kelių policijos postu); • apskaičiuoti kūno greitį, tereikia nustatyti kūno koordinatę pasirinkto laikotarpio pradžioje ir pabaigoje:

Bendros žinios apie judėjimą. Tolygusis tiesiaeigis judėjimas

vx =

x – x0 t ;

• sužinoti kūno poslinkį per pasirinktą laiko tarpą (pavyzdžiui, iš 1.6.5 paveiksle nubraižyto grafiko matyti, kad lengvojo automobilio poslinkis per 2 s lygus 40 m). Toje pačioje koordinačių sistemoje nubraižius keletą judėjimo grafikų, galima palyginti įvairių

kūnų judėjimą (1.6.7 pav.). Iš brėžinio nesunku spręsti, kad lengvasis automobilis (1 grafikas) judėjo pasirinktos koordinačių ašies Ox kryptimi, o autobusas (2 grafikas) – priešinga kryptimi. Naudojantis judėjimo grafikais, nesunku palyginti ir judančių kūnų greitį. Pavyzdžiui, lengvasis automobilis važiuoja didesniu greičiu negu autobusas, nes lengvojo automobilio judėjimo grafikas yra statesnis, t. y. su laiko ašimi sudaro didesnį kampą negu autobuso judėjimo grafikas (φ1 > φ2). Iš judėjimo grafikų galima nustatyti, ar judantys kūnai susitinka. Grafikų sankirtos taško koordinatės nusako kūnų susitikimo vietą ir laiką. Pavyzdžiui, iš 1.6.8 paveiksle pavaizduotų grafikų matyti, kad judantys kūnai susitiko praėjus 40 s nuo stebėjimo pradžios, o jų susitikimo vietos koordinatė buvo lygi –50 m.

Klausimai ir užduotys 1. Kurių fizikinių dydžių priklausomybę atsklei-

džia greičio grafikas?

2. Kurių fizikinių dydžių priklausomybę vaiz-

duoja judėjimo grafikas? 3. Ką reiškia neigiama greičio projekcija; neigiama kūno koordinatė?

4. Remdamiesi 1.6.9 paveiksle pavaizduotais

kūnų greičio grafikais, nurodykite: a) kuo skiriasi 1 ir 3 kūno judėjimas; b) kuris kūnas nejuda; c) kurio kūno greitis yra didžiausias.

Palmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA Makrosistemos Vadovėlio komplektas XI–XII klasei „Šviesa“, 2012 Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 42,90 Lt

Naujiena

1.6.10 pav., a

5. Remdamiesi pavaizduotu kūno judėjimo gra-

fiku (1.6.10 pav., a), atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis. a) Kokia buvo kūno koordinatė laiko atskaitos pradžioje (pradinė kūno koordinatė)? b) Prieš kiek laiko nuo stebėjimo pradžios kūnas buvo koordinatės atskaitos pradžioje (tarkime, kad ir iki laiko atskaitos pradžios kūnas judėjo tuo pačiu greičiu)? c) Kokia yra kūno judėjimo kryptis pasirinktos koordinačių ašies atžvilgiu? d) Kam lygus kūno greitis? e) Parašykite kūno judėjimo lygtį. f) Persibraižykite brėžinį (1.6.10 pav., b) į sąsiuvinį. Pasirinkę mastelį, brėžinyje pa-

XI–XII klasė

1.6.10 pav., b

vaizduokite kūno padėtį likus 250 s iki laiko atskaitos pradžios, pradėjus skaičiuoti laiką ir praėjus 250 s nuo laiko atskaitos pradžios. Atskaitos kūnas – kelio ženklas.

Mokomės savarankiškai spręsti uždavinius Jonas ir Domas sėdo ant dviračių ir neskubėdami pajudėjo upelio link. Pradinis atstumas tarp dviratininkų buvo 300 m. Domas važiavo 6 m/s, o Jonas – 3 m/s greičiu. a) Nustatykime, per kiek sekundžių Domas pavys Joną. b) Apskaičiuokime dviratininkų poslinkius tuo momentu, kai jie susitiko. c) Nubraižykime dviratininkų greičio grafikus. Uždavinį išspręskime algebriniu ir grafiniu būdu. t–? s1 – ? s2 – ?

x01 = 0 x02 = 300 m v1 = 6 m/s v2 = 3 m/s

Sprendimas I. Algebrinis būdas a) Pasirinkime atskaitos sistemą. Tarkime, atskaitos kūnas yra Domo išvykimo vieta (taškas O 1.6.11 pav.). Vaikinai juda tiesiai, todėl pasirenkame vieną koordinačių ašį Ox ir nukreipiame ją į tą pusę, kur link važiuoja vaikinai. Užrašome dviratininkų judėjimo lygtis: x1 = v1xt ir x2 = x02 + v2xt.

1.6.11 pav.

„Fizika“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 34–35

Domo greičio projekcija v1x yra teigiama, nes greičio vektorius v1 nukreiptas į tą pačią pusę kaip koordinačių ašis Ox. Be to, greičio projekcija lygi greičio moduliui, nes greičio vektorius kolinearus su koordinačių ašimi. Jono greičio projekcija taip pat teigiama, o jos modulis lygus Jono greičio moduliui. Kai Domas pavys Joną, jų koordinatės susilygins: x1 = x2, todėl v1t = x02 + v2t. Iš čia išreiškiame dviratininkų susitikimo laiką: x t = v –02v . 1

b) Apskaičiuodami dviratininkų poslinkius, turime atsižvelgti į tai, kad dviratininkai nekeičia judėjimo krypties ir važiuoja tiesiai, todėl jų poslinkių moduliai lygūs nueitam keliui: s1 = v1t, s2 = v2t. Įrašome dydžių vertes ir apskaičiuojame: s1 = 6 m/s ∙ 100 s = 600 m, s2 = 3 m/s ∙ 100 s = 300 m.

Bendros žinios apie judėjimą. Tolygusis tiesiaeigis judėjimas

Atsakymas. a) Per 100 s; b) 600 m; 300 m.

du traukiniai. Pirmasis, pajudėjęs pusvalandžiu anksčiau, važiavo 36 km/h greičiu, antrasis – 20 m/s greičiu. Algebriniu ir grafiniu būdu nustatykite: a) per kiek laiko antrasis traukinys pavys pirmąjį; (per 0,5 h) b) kokiu atstumu nuo stoties antrasis traukinys pavys pirmąjį. (36 km)

2. Greitkeliu Vi̇̀lnius–Kaũnas vienas priešais

Įrašę fizikinių dydžių vertes, gauname: 300 m = 100 s. t = 6 m/s – 3 m/s

Pasitikrinkite pažangą 1. Iš Vi̇̀lniaus geležinkelio stoties į Kaũną išvyko

II. Grafinis būdas a) Žinome, kad tiesei nubrėžti pakanka dviejų taškų, todėl, norėdami nubraižyti dviratininkų judėjimo grafikus, pasirinkime du laiko momentus: pradinį ir po 200 s. Dviratininkų koordinates pradiniu momentu žinome, tad reikia apskaičiuoti jų koordinates po 200 s: x1 = 6 m/s ∙ 200 s = 1200 m; x2 = 300 m + 3 m/s ∙ 200 s = 900 m. Koordinačių sistemoje pažymėję atitinkamus taškus ir per juos nubrėžę tieses, gauname Domo ir Jono judėjimo grafikus (1.6.12 pav.). Randame jų sankirtos taško A koordinates: t = = 100 s, x = 600 m. Jos rodo, kad dviratininkai susitiko po 100 s nuo judėjimo pradžios, o jų susitikimo vietos koordinatė atskaitos kūno atžvilgiu buvo lygi 600 m. b) Iš grafiko matyti, kad Domo poslinkio modulis susitikimo momentu lygus 600 m. Atitinkamą Jono poslinkį iš grafiko randame taip: s2 = x2 – – x02. Taigi Jono poslinkio modulis lygus 300 m. c) Braižydami greičio grafikus (1.6.13 ir 1.6.14 pav.), taip pat pasirenkame du laiko momentus

1.6.12 pav.

ir juos atitinkančias greičio vertes. Pradiniu momentu t = 0 Domo greitis buvo 6 m/s, o Jono – 3 m/s. Kadangi dviratininkai važiavo tolygiai, jų greitis po 200 s buvo toks pat. Abiejų dviratininkų greičio grafikai yra lygiagretūs su koordinačių ašimi, kurioje atidėtos laiko vertės. Primename, kad iš greičio grafiko galima sužinoti kūno poslinkio projekcijos skaitinę vertę. Antai dviratininkų poslinkio projekcijos skaitinės vertės momentu t = 100 s lygios gelsva spalva pažymėtų stačiakampių plotams (sx = vxt). Atsakymas. a) Per 100 s; b) 600 m; 300 m.

kitą važiavo du automobiliai: iš Kaũno – 90 km/h, iš Vi̇̀lniaus – 110 km/h greičiu. Po 33 min prie degalinės jie susitiko ir važiavo toliau. a) Apskaičiuokite atstumą nuo Vi̇̀lniaus iki Kaũno. (110 km) b) Apskaičiuokite atstumą tarp automobilių, praėjus 15 min po jų susitikimo. (50 km) c) Nubraižykite automobilių greičio grafikus ir iš jų nustatykite automobilių poslinkių per 0,5 h projekcijas.

3. Greta iš mokyklos išėjo į parduotuvę, o po

10 min paskui ją nusekė Martyna. Gretos judėjimas išreiškiamas lygtimi x1 = 0,4t, Martynos – lygtimi x2 = 0,9t; čia x – koordinatė, išreikšta metrais, t – laikas minutėmis. a) Nustatykite, kuri mergaitė ėjo didesniu greičiu. b) Nubraižykite mergaičių judėjimo grafikus. c) Nubraižykite mergaičių greičio grafikus. d) Apskaičiuokite, per kiek laiko Martyna ir per kiek laiko Greta ateis į parduotuvę, jeigu nuo mokyklos iki parduotuvės yra 500 m.

(Per 20,8 min; per 9,3 min)

4. Remdamiesi 1.6.15 paveiksle pavaizduotais 1.6.13 pav.

1.6.16 pav.

b) Ar suspėtų vilkas pavyti zuikį, jeigu filmas baigtųsi po 4 s?

SPECIALUS PASIŪLYMA

6*. Du motociklininkai važiuoja dviem statmenai

susikertančiais keliais sankryžos link. Tam tikru momentu pirmasis motociklininkas, važiuojantis 27 km/h greičiu, yra 300 km atstumu nuo sankryžos. Antrojo motociklininko nuotolis nuo sankryžos tuo metu lygus 450 m. a) Apskaičiuokite antrojo motociklininko greitį, žinodami, kad sankryžą jis pervažiuoja (36 km/h) 5 s vėliau už pirmąjį. b) Nubraižykite abiejų motociklininkų greičio grafikus.

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų XI–XII klasei, mokytojui dovanojame*: Vadovėlį (Judėjimas ir jėgos, Makrosistemos), mokymus. Komplekto vertė 183 Lt.

7*. Žmogus 2 min ėjo 1,8 m/s greičiu, paskui

kūnų judėjimo grafikais, atlikite tokias užduotis: a) nustatykite kūnų susitikimo vietą ir laiką; b) parašykite šių kūnų judėjimo lygtis.

akimirką stabtelėjo ir pradėjo žingsniuoti tokio pat modulio greičiu. Šia kryptimi jis ėjo dar 2 min. Nubraižykite žmogaus greičio ir judėjimo grafikus (pradinė jo koordinatė yra 5 m).

5. Kino ekrane vilkas greičiu v1 = 20 m/s vejasi

1.6.14 pav.

1.6.15 pav.

zuikį, kuris bėga greičiu v2 = 15 m/s. Stebimu momentu atstumas l tarp vilko ir zuikio lygus 25 m (1.6.16 pav.). a) Apskaičiuokite, per kiek laiko vilkas pavys zuikį.

8*. Kas sekundę vėžlys nueina pusę atstumo, bu-

vusio tarp jo ir salotų kupstelio. Per kiek laiko vėžlys pasieks salotas? Nubraižykite vėžlio vidutinio greičio ir poslinkio priklausomybės nuo laiko grafikus.

„Fizika“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 36–37

* Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

FIZIKA Vladas Valentinavičius

Vladas Valentinavičius

FIZIKA Mokymosi komplektas IX klasei

FIZIKA Mokymosi komplektas X klasei

IX klasei

„Šviesa“, 2005

Pratybų sąsiuvinis

P. Pečiuliauskienė, V. Valentinavičius

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė, V. Valentinavičius

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Uždavinynas

S. Jakutis, V. Šlekienė, J. Blažienė

J. Blažienė, S. Jakutis, J. Sitonytė

Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Testai

P. Pečiuliauskienė, V. Valentinavičius

Vid. kaina knygynuose 8,99 Lt

Vanda Palubinskienė

Alfonsas Rimeika, Palmira Pečiuliauskienė

FIZIKOS UŽDAVINYNAS XI–XII klasei Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi

FIZIKA Bendrasis kursas Mokymosi komplektas XII klasei

XI–XII klasei

„Šviesa“, 2006

Uždavinynas

Vid. kaina knygynuose 59,90 Lt

X klasei

„Šviesa“, 2006

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 11,50 Lt

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu fizika@sviesa.lt

X klasei

XII klasei

Papildoma mokomoji literatūra Alfonsas Rimeika, Palmira PečiuliauskienėAira Krūmina

FIZIKA Išplėstinis kursas Mokymosi komplektas XII klasei „Šviesa“, 2006

CHEMIJA Laboratoriniai ir praktikos darbai pagrindinei mokyklai „Šviesa“, 2009

Uždavinynas

Vid. kaina knygynuose 19,99 Lt Vadovėlis

S. Vičas

Vid. kaina knygynuose 25,99 Lt

Knygą sudaro 34 laborator bų, kurie atliekami per pa dama šiuos darbus, siekė, išmoktų pamatyti, kas koje; geriau suvoktų paprasč pamėgtų chemijos mo mę kasdieniame gyven

XII klasei

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 42,90 Lt

Laima Juzė Kunskaitė, Nijolė Daubaraitė, Skirmantė Bačinskienė

CHEMIJA Kad mažiau klystume Serija „Į egzaminą – be baimės!“ „Šviesa“, 2008

Albinas Ivanauskas, Stasys Jurėnas

Vid. kaina knygynuose pagal 27,99 Lt naują

FIZIKA Serija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2012

programą

prieš egzaminą

Fizika

Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso medžiaga, atitinkanti atnaujintą Brandos egzamino programą. Nagrinėjama teorinė medžiaga suskirstyta į septynias sritis: metodologiniai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos, makrosistemų fizika, elektra ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji fizika, astronomija. Kartu su teorine medžiaga pateikiama jos įtvirtinimui skirtų užduočių – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje rasite testų atsakymus ir kompleksinių uždavinių sprendimus, bandomojo fizikos egzamino užduotis, skirtas į(-si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formules bei jų paaiškinimus, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelę.

p= F S

Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

Vid. kaina knygynuose 34,90 Lt

prieš egzaminą

Fizika

pagal naują programą

Knygoje: teorinė medžiaga dėst pateikiami chemijos už apžvelgiamos mokinių dos; paaiškinama, kaip reikė mus. Taip pat yra pasitikrinimo

pagal naują programą

A=Fs

p= F S

Apsilankyk www.knyguklubas.lt Rasi naujausių knygų Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-06104-3

9 785430 06104 3

Roma Greičiūtė, Danutė Miklienė, Roma Greičiūtė, Danutė Miklienė, Danguolė Zigmuntavičienė, Petras Lozda, Danguolė Zigmuntavičienė, Petras Lozda, Alvida Lozdienė, Honorata Malevska, Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė, Alvida Lozdienė, Honorata Malevska, Valentina Dagienė, Viktoras Dagys, Inga Žilinskienė Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė, MOKINIO ŽINYNAS Valentina Dagienė, Viktoras Dagys, „Alma littera“, 2011 Inga Žilinskienė Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

MOKINIO ŽINYNAS „Alma littera“, 2011

prieš egzaminą

Egzaminas nekels baimės, nes jau išleista knyga abiturientams pagal naują fizikos egzamino programą! Algirdas Šulčius Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso medžiaga, atitinkanti atCHEMIJA naujintą Brandos egzamino programą. Nagrinėjama teorinė medžiaga suskirstyta į septySerija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“,fizika, 2012 elektra nias sritis: metodologiniai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos, makrosistemų Vid. kaina ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji fizika,knygynuose astronomija. Kartu su teorine meLt džiaga pateikiama jai įtvirtinti skirtų užduočių25,99 – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje įdėti testų atsakymai, kompleksinių uždavinių sprendimai, bandomojo fizikos egzamino užduotys į(si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formulės ir jų paaiškinimai, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelė. Leidinio pabaigoje pateikiami visų užduočių atsakymai.

Fizika

A=Fs

Nauja

Knygą sudaro tarpusavyje Naujiena egzamino užduočių ir e

dika ir vertinimas; uždavinių pavyzdžiai ir glaustas teorinės medž kurso kartojimo užduo Ši knyga – pagalba mokyt chemijos kursą, besirengia brandos egzaminui.

„Mokinio žinynas“ – išsk kvienam V–XII klasės moki Jame glaustai pateikiama matikos, fizikos, astronom technologijų kurso medžia greitai rasti rūpimą info įtvirtinti per pamokas į pakartoti išeitas temas tinkamai pasirengti ko Ši knyga bus ypač nauding valstybiniams ir mokyklini

Vid. kiekvienam kaina knygynuose „Mokinio žinynas“ – išskirtinė knyga, praversianti V–XII klasės mokiniui. 54,90 Lt Jame glaustai pateikiama beveik visa mokyklinio matematikos, fizikos, astronomijos, chemijos ir informacinių technologijų kurso medžiaga. Įsigiję žinyną galėsite: greitai rasti rūpimą informaciją; įtvirtinti per pamokas įgytas žinias; pakartoti išeitas temas; tinkamai pasirengti kontroliniams darbams. Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu chemija@sviesa.lt Ši knyga bus ypač naudinga abiturientams, kurie rengiasi valstybiniams ir mokykliniams egzaminams.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Naujiena

E. aplinka

sa vie e.Š

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų! Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų. Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas. Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Skaitmeninis turinys

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat. Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa. Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.lt Patogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis: Skaitmeniniais įrankiais:

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:

• metų darbui ir pamokoms planuoti; • pamokai vesti; • momentinėms apklausoms atlikti ir

• vadovėliais;

užduotims skirti;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

• mokytojo knygomis; • aktyviosiomis pamokomis;

Metodine medžiaga:

• mokymosi objektais;

• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

e.Šviesa ekspertai: Audrius Gabnys

Regina Radavičienė

Eglė Ankėnienė

Lietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

...džiaugiuosi šiuo projektu. Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...

Projekto partneriai:

Naujiena

Projektas „Aktyviosios klasės sprendimas“ –

geresniam mokymui(si): skaitmeninis turinys, formuojamojo vertinimo metodika ir technologijos

Aktyviosiose klasėse jau vyksta pamokos! Vilniaus Taikos progimnazijos, Šv. Kristoforo progimnazijos ir M. Daukšos vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokslų mokytojai jau naudoja aktyviosios klasės sprendimą. Tai pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas ir naujausias technologijas. Puiku, kad galiu išbandyti aktyviosios klasės sprendimą: dirbti su naujausiomis technologijomis, derinti popierinio vadovėlio komplektą su skaitmeniniu turiniu. Mano pamokos įdomesnės, įtraukia kiekvieną mokinį į mokymosi procesą. Ši naujovė patinka ir tinka tiek man, tiek mokiniams. Rasa Žukauskienė, Vilniaus Taikos progimnazijos biologijos mokytoja

Ir Jūs galite taip dirbti!

Aktyviosios klasės sprendimą sudaro:

Turinys: • Serijos „Šok“ vadovėlių „Formulė“ ir „Mokslininkų pėdomis“ V klasei komplektai • Aktyviosios pamokos • Skaitmeninis turinys ir aplinkos e.Šviesa įrankiai

Mokytojų mokymai: • Darbas su naujausiomis technologijomis ir skaitmeninių išteklių kūrimas • Skaitmeninio turinio naudojimas mokymo(si) procese

Technologijos:

• Interaktyvioji lenta 578 PRO MOUNT

• Grafinė planšetė ActivSlate 60

• Aktyvaus mokinių dalyvavimo ir apklausos sistema ActivExpression

• Kamera ActiView AV122

Projekto naujienų ieškokite adresu www.aktyviklase.lt.

MOkytOjO darbO kalendOrIus – tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite 2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas, galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį, pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Pritaikyti mokiniųPritaikyti amžiaus tarpsniams mokinių amžiaus

Pasižymi Pasižymi tarpdalykine derme, tarpdalykine derme, turinio tęstinumu, tęstinumu, turinio mokomosios mokomosios medžiagos medžiagos aktualumu aktualumu

tarpsniams

Orientuoti į aktyvų Orientuoti mokymąsi į aktyvų

mokymąsi

Pritaikyti

Pritaikyti esminių dalykinių esminių dalykinių ir ir bendrųjų bendrųjų kompetencijų kompetencijų ugdymui

ugdymui

Išsiskiria originaliu Išsiskiria dizainu, aiškiadizainu, struktūra originaliu aiškia struktūra

serIjOs „ŠOk“ vadOvėlIų kOMPlektaI

Pritaikyti Pritaikyti mokinių pasiekimų mokinių pasiekimų bei pažangos bei pažangos (įsi)vertinimui (įsi)vertinimui

Įdomūs, Įdomūs, skatina mokymosi skatina mokymosi motyvaciją motyvaciją

Padeda diferencijuoti, Padeda diferencijuoti, individualizuoti individualizuoti ugdymą ugdymą

Eglė Miškinytė El. p. e.miskinyte@sviesa.lt Tel. 8 687 93 943 Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis El. p. d.kulbis@sviesa.lt Tel. 8 616 25 026 Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Agnė Krutulienė El. p. a.krutuliene@sviesa.lt Tel. 8 620 52 076 Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas El. p. g.vidziunas@sviesa.lt Tel. 8 620 19 630 Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.lt Tel. 8 612 70 971 Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Fizika

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt. Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

2013/ 2014

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

KATALOGAI Ikimokyklinis ugdymas

Rusų kalba

Istorija

Pradinis ugdymas

Biologija

Geografija. Ekonomika

Lietuvių kalba

Chemija

Muzika. Dailė

Matematika

Fizika

Etika (rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt) Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt) Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt) Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)