Stalo žaidimų ekspertas Vytautas „Stalo žaidimai treniruoja mūsų smegenis“

Stalo žaidimų ekspertas Vytautas: „Stalo žaidimai treniruoja

mūsų smegenis“

„įdomu tai, kad stalo žaidimų naudą jaučiame apie tai per daug negalvodami“, – teigia stalo žaidimų ekspertas, uAB „Kadabra“ turinio kūrėjas Vytautas. Ir iš tiesų – nors dažniausiai stalo žaidimus renkamės pramogai, žaisdami juos gauname kur kas daugiau nei tik gerai praleistą laiką. Komunikacinių įgūdžių, loginio mąstymo ir derybinių sugebėjimų lavinimas – tik keli iš daugelio stalo žaidimų privalumų.

Kokia šiuo metu situacija su Lietuvoje sukurtais stalo žaidimais? Ar pirkėjams yra iš ko rinktis?

Lietuvoje sukurtų ir išleistų stalo žaidimų nėra daug. Dažniausiai tai žaidimai, skirti vaikams. Vis dėlto turime kuo didžiuotis. Štai Určio Šulinsko stalo žaidimas „Emojito“ buvo išrinktas vienu iš trijų geriausių žaidimų vaikams, o vienas naujausių žaidimų – „Planet“ – išleistas gana garsios stalo žaidimų kompanijos „Blue Orange“. Kur kas daugiau pasirinkimo yra tarp lokalizuotų žaidimų, kuriais pasiūloma gana nemaža įvairovė, nepaisant to, kad pati rinka nėra labai didelė.

Kokia yra stalo žaidimų nauda?

Įdomu tai, kad stalo žaidimų naudą jaučiame apie tai per daug negalvodami. Stalo žaidimai labai dažnai gali atlikti edukacinę funkciją. Nemaža jų dalis gali supažindinti su istorija, geografija, matematika, menu, kalbomis, literatūra ir kitomis aktualiomis bei be galo įdomiomis temomis. Nuo pačios paprasčiausios kelionės traukiniais po XIX a. Europą žaidime „Ticket to Ride“ ar įtraukiamai pasaulio stebuklus pristatančio „7 Wonders“ iki visus pagrindinius Šaltojo karo įvykius apimančio „Twilight Struggle“ ar pramonės revoliucijos įkarš-

tyje vykstančio žaidimo „Brass“. Greta galima paminėti ir visai paprastus, tačiau daugelio mėgstamus viktorinų žaidimus „IQ ringas“, „iKnow“, „Lietuva“, „Timeline“ ir kitus. Pasirinkimo – daugybė. Stalo žaidimai treniruoja mūsų smegenis. Žaisdami dažnai turime aktyviai pasitelkti loginį mąstymą, kritiškai vertinti įvairias iškylančias situacijas, kurti strategiją ir pasirinkti tinkamus taktinius žingsnius, reikalingus pergalei pasiekti. Jei žaidžiame greitos reakcijos reikalaujančius žaidimus, miklinam koordinaciją, lavinam gebėjimą greičiau ir lengviau atpažinti pasikartojančius skaičių, raidžių, spalvų modelius. Tokie žaidimai kaip „Dixit“ mankština vaizduotę ir gebėjimą kurti bei atpažinti abstrakčias asociacijas. Tačiau svarbiausia ne tai, kas vyksta ant lentos, o virš jos. Tai – bendravimas ir bendradarbiavimas. Kartu kokybiškai praleistas laikas, derybos, komunikacija, bandymas vienas kitą pergudrauti ar sugebėjimas dirbti komandoje. Stalo žaidimai suartina žmones, padeda jiems kartu patirti dar nematytų nuotykių ir yra puikių atsiminimų dėžutės.

Tarp kokio amžiaus žmonių stalo žaidimai populiariausi?

Stalo žaidimai populiarūs tarp įvairaus amžiaus žaidėjų. Kaip jau minėjome, pasirinkimas yra toks didelis, kad nė vienas nesijaus nuskriaustas. Žinoma, jei pažiūrėtume į geriausiai parduodamų žaidimų sąrašus, pirmiausia pamatytume ten įsitvirtinusius lengvesnio pobūdžio, klasika jau spėjusių tapti stalo žaidimų pavadinimus. Taip pat žaidimus, skirtus visai šeimai, kuriuos galėtų suprasti ir mokyklinio amžiaus vaikai, o suaugusiesiems netektų nuobodžiauti. Tai natūralu. Tikrai ne kiekvienas yra pasiruošęs skaityti keliasdešimt puslapių taisyklių ir turi tris ar keturias laisvas valandas, kurias galėtų paskirti stalo žaidimui.

Kaip manote, ar stalo žaidimai – trumpo naudojimo produktai? Ar jie greitai atsibosta, morališkai pasensta ir reikia ieškoti naujų?

Tai vienas sunkiausių uždavinių kuriant ar renkantis lokalizuoti / parduoti žaidimą. Niekas nenori įsigyti naujo stalo žaidimo, pažaisti kelis kartus ir padėti į spintą. Neslėpsime, tai nemažos dalies stalo žaidimų bėda. Tačiau daug žaidimų gali būti žaidžiami daugybę kartų ir vis pasiūlyti ką nors naujo. Tai pasiekiama įvairiais būdais – pristatant skirtingus kelius pergalei pasiekti, į taisykles įvedant daug asimetrijos, leidžiant papildymus ir pan. Štai jau minėti „Ticket to Ride“ ir „Dixit“ patys savaime pasiūlo daug valandų smagaus žaidimo. Dėl skirtingų kortų, skirtingų tikslų, skirtingos žaidimo pradžios variacijų kiekviena partija gali pasirodyti kitokia. O norintiems po kiek laiko išbandyti ką nors nauja pasiūloma įsigyti papildymą, kuriame gali būti tiesiog daugiau skirtingų funkcijų komponentų, papildomų taisyklių ar iliustracijų. Kitas būdas, kaip galima išlaikyti susidomėjimą žaidimu, – iššūkio sukūrimas. Pavyzdžiui, „Power Grid“, „Village“ ar „Azul“ žaidimuose laimi žaidėjas, surinkęs daugiausia taškų. Tačiau surinkti daug taškų čia nėra paprasta. Tenka smarkiai pasukti galvą, kad surastum veikiančią strategiją, būtum efektyvus ir kartu efektyvesnis už savo konkurentus. Po kiekvienos partijos mokomasi iš padarytų klaidų, tobulinama strategija, kyla noras išbandyti ką nors kitaip, pasirodyti geriau. Priešingas būdas sukurti nevienadienį žaidimą – tinkamos emocijos perteikimas. Jei žaidžiant yra taip smagu, kad juoku klega visas namas, o nuo sienų plyšta radiatoriai (tikra istorija), norėsis apie tai pasakoti, bus smagu prisiminti, o paskui ir pakartoti. Todėl galime drąsiai teigti, kad geras stalo žaidimas nie kada nebus trumpo naudojimo produktas. ∙ -

Ar žinai, kad... 2020 m. Všį „Terra Publica“ išleido net 9 pažintinius stalo žaidimus ir tapo rinkos lydere. Patys populiariausi – pagal TV viktorinas parengti stalo žaidimai „Auksinis protas“, „Kas ir kodėl?“ bei pagal TV projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sukurta žaidimų serija „IQ ringas“.