UŽPALIŲ SENIŪNIJOS BENDRUOMENIŲ LAIKRAŠTIS
2016 m. birželis Nr. 5 (197)
Laikraščio komanda pasipildė savanorėmis „Už Palių“ laikraštis neegzistuotų be žmonių pagalbos ir jų iniciatyvos, todėl jau nuo gegužės mėnesio jame savanoriauja aštuonios merginos: Gerda Mierkytė, Rasa Vasiulytė, Monika Kubiliūnaitė,
Laikraščio savanore tapau, nes man rūpi Užpalių krašto žmonių veikla, man svarbu dalyvauti Užpalių bendruomenės renginiuose, praplėsti savo akiratį. Tai yra garbė ir malonumas dirbti savo kraštui.
Nuotraukoje trūksta laikraščio komandos narių: Dovilės Kirdeikytės, Dominykos Kirdeikytės ir Karolinos Leonovaitės Nuotr. Rasos Vasiulytės
Elzė Šližytė, Karolina Leonovaitė, Samanta Sidabraitė, Dominyka Kirdeikytė ir Viktorija Tamulytė. Jos noriai padeda laikraščio redaktorėms įgyvendinti užsibrėžtą planą, kuriuo siekiama, kad „Už Palių“ laikraštis, visų pirma, gyvuotų, būtų įdomus ir informatyvus bei su kiekvienu numeriu tobulėtų. Visa komanda gilinasi į Užpalių gyvenimą, domisi įvykiais, žmonėmis, jų nuveiktais darbais, stengiasi gaunamą informaciją paversti įdomiu laikraščio turiniu. Merginų pastebėjimai apie savanorystę Užpalių laikraštyje: Man savanorystė reiškia galimybę būti dalis naudingos veiklos, šiuo atveju – laikraščio, ir matyti savo darbo rezultatus. Mano manymu, savanorystė – tai valia, kuri keičia pasaulį. Man patinka literatūra, man patinka rašyti, todėl man patinka būti „Už Palių“ laikraščio savanore. Gerda Mierkytė.
Karolina Leonovaitė. Savanorystė man leidžia padėti kitiems, prisidėdama galiu save realizuoti ir tobulinti. Man patinka rašyti. Keletą metų rašiau į gimnazijos laikraštį „Jaunasis užpalietis“: rašiau straipsnius apie mokyklos gyvenimą. Būdama laikraščio savanore, padedu dabartiniam kolektyvui ir taip pat tobulinu save: jau kurį laiką niekur nerašau, o norėtųsi... Monika Kubiliūnaitė.
Savanorystė man reiškia norą padėti ir išbandyti savo jėgas srityje, kurioje neturiu patirties. Savu noru nuveikti konkrečius darbus, dalyvauti aktyvioje veikloje ir rūpintis organizacijos ateitimi. Noriu labiau įsijungti į Užpalių bendruomenę, būti kažkuo naudinga, todėl man patinka būti „Už Palių“ laikraščio savanore. Rasa Vasiulytė. Man savanorystė – tai pagalba, už kurią nesitiki atlygio. Būdama savanore, aš padedu žmonėms, skatindama juos labiau domėtis mūsų miesteliu, galbūt jie sužinos kažką naujo, taps vieningesni. Samanta Sidabraitė. Savanoriaudama užsiimu mėgstama veikla, bet tuo pačiu padedu kitiems. Noriu, kad skaitydami mano straipsnius apie renginius, žmonės jaustųsi, lyg ten buvę. Viktorija Tamulytė. Noriu savanoriauti „Už Palių“ laikraštyje, nes jaučiu, kad galiu prisijungti prie tokios veiklos. Dominyka Kirdeikytė. Jaunųjų laikraštininkių iniciatyva susikūrė ir „Už Palių“ laikraščio Facebook puslapis. Visus, turinčius klausimų ar pastebėjimų apie laikraščio turinį ar jo sudarytojų darbą, taip pat, jei ir jūs norėtumėte prisijungti prie mūsų veiklos, kviečiame kreiptis el. p. uzpaliulaikrastis@gmail.com. „Už Palių“ laikraščio administracija
Bendruomenė „Užpalėnų krivūlė“ išsirinko naują pirmininką Gegužės mėnesį vyko bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ atviras ataskaitinisrinkiminis susirinkimas, kurio metu buvo renkamas naujas pirmininkas. Aš atsisakiau kandidatuoti į pirmininkus
naujai kadencijai, nes manau, kad „Užpalėnu krivūlei“ reikia atsinaujinimo, didesnio jaunimo įsitraukimo bei naujų veiklų paieškų. Nukelta į 2psl.
2
UŽ
PALIŲ
2016 m. birželis
Atkelta iš 1psl.
Pradiniame rinkimų etape buvo siūlomi kandidatai į pirmininko pareigas, tačiau visi pasiūlyti atsisakė kandidatuoti. Buvo priimtas kompromisas: naująjį „Užpalėnų krivūlės“ pirmininką rinkti iš visų susirinkime dalyvaujančių narių. Tas narys, kuris surinks daugiausiai balsų, bus išrinktas bendruomenės pirmininku. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad naujuoju pirmininku tapo Adomas Šimkaitis. Taigi, naujajam Užpalėnų krivūlės vedliui, kuris kartu su žmona Lina, nors ir neseniai, tačiau labai sėkmingai įsijungė į užpalėnų bendruomenę, noriu palinkėti sėkmingai tęsti pradėtus sumanymus ir įvairialypę užpalėnų bendruomenę darniai vesti į naujas veiklas, sambūrius, kurie gražintų ir gerintų bendruomenės gyvenimą šiame nuostabiame krašte. Giedrius Indrašius
Susipažinkim, aš – Adomas
Gegužės mėnesį, netikėtai man pačiam, tapau bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ pirmininku. Kadangi, manau, daugeliui jūsų nesu pažįstamas, pabandysiu trumpai prisistatyti, kas aš ir kaip atsiradau Užpalių krašte. Pirmiausia, esu trijų dukrų tėtis ir tai yra pagrindinis motyvas, kodėl nusprendžiau užsiimti visuomenine
Gegužinės pamaldos Vilučių bendrijoje Per patį obelų puošnumą, kai žiedų gausa skaidrina kasdienybę, gražiausią pavasario – gegužės – mėnesį nuo seno vyksta gegužinės pamaldos „Mojava“. Prisimenu vaikystę, kai vakarais, išgirdę palyčios (norago) dūžius, varlėms kurkiant, bėgdavome papieviais pas kaimyną Rapolą Sirvydį. Jo gonkose prie išpuošto berželiais šv. Marijos paveikslo susirinkdavo artimiausi kaimynai maldoms. „Sveika Marija“ melodija vilnydavo pro beržynėlius, aidas atsiliepdavo parugėm... Tai buvo seniai... Kaimo senukai ir dabar tęsia šias tradicijas namuose. Na, o Vilučių bibliotekos vedėja Rimutė Vaičienė ir bendrijos pirmininke Nijole Petrusevičienė
veikla: noriu turėti galimybę ateityje, žiūrėdamas savo vaikams į akis, pasakyti, kad padariau, pagal galimybes, viską, kad kraštas, kuriame gyvenu, taptų geresnis, gražesnis, šviesesnis ir patogesnis gyventi. Antra, esu menininkas, mano profesija ir duona yra kūryba, stengsiuosi tai pritaikyti ir bendruomenės veikloje. Labai norėčiau, kad visi kartu kurtume svajones apie savo krašto ateitį, jomis tikėtume ir bandytume įgyvendinti. Nors gyventi į šį kraštą su šeima atsikrausčiau neseniai, Užpaliai svarbią vietą mano gyvenime užima nuo vaikystės, kai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio pradžioje, vasaros dailės stovyklų metu, apsistodavome bendramokslio senelių Lukošiūnų sodyboje Užpaliuose. Šių, kaip ir daugelio sutiktų šiame krašte žmonių, nuoširdumas, išmintis ir patriotizmas (iki šiol atsimenu Jono Lukošiūno veidą, rodant parsineštus pirmus lietuviškus litus, lyg laikytų rankose didžiausią šventenybę) pasėjo tuo metu labai tolimą svajonę čia gyventi. Vėliau, sukūręs šeimą ir susilaukęs vaikų bei galvodamas, kokia vieta būtų tinkamiausia jiems augti, ši svajonė pradėjo atrodyti vis labiau reali.
Noriu labai padėkoti Užpalių seniūno Eugenijaus Keramino šeimai už šiltą sutikimą ir pagalbą tiek ieškant sodybos, tiek įsikūrimo metu. Taip pat, ačiū „Užpalėnų krivūlės“ (tuomet dar informacinio centro) nariams, kurie mus, nepažįstamus ir pilnus keistų idėjų, priėmė į savo ratą. Stengsiuosi pateisinti rinkimų metu bendruomenės narių išreikštą pasitikėjimą, tačiau noriu pridurti, kad joks žmogus, net ir pavadintas pirmininku, nuo to neįgauna super galių ir bendruomenė yra stipri tik tada, kai kiekvienas jos narys stengiasi prisidėti prie jos veiklos. Taigi, baigdamas, visus jus noriu pakviesti jungtis prie bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ ir stiprinti ją savo idėjomis, pasiūlymais, asmeniniais sugebėjimais ar tiesiog moraline parama. Jeigu turite klausimų apie bendruomenės veiklą, pasiūlymų bendruomenei ar tiesiog turite minčių, kuriomis norite pasidalinti, labai kviečiu rašyti į el. paštą: uzpalenu.krivule@gmail. com arba į socialinio tinklapio Facebook puslapį „Užpalių krašto bendruomenė“. Pagarbiai,
į laisvalaikio praleidimo salę gegužės 21 dieną pakvietė gegužinių pamaldų, kartu paminėti ir pasaulinę kultūros puoselėjimo dieną. Kaip visada, Aldona Vaičiuvienė papuošė salę. Prie berželiais, alyvų žiedais ir žvakėm papuošto altorėlio, susirinkusios, vadovaujamos Elvyros Baltakienės,
meldėmės, giedojom „Sveika Marija“ ir kitas giesmes. Gera susirinkti draugėn, pasikalbėti, pasidalinti įspūdžiais, pasitarti, aptarti rūpesčius. Skirstydamosi vis pasiteiravome, kada gi vėl susirinksnime?
Adomas Šimkaitis
Regina Sasnauskienė
UŽ
2016 m. birželis
3
PALIŲ
Pasikeitimai Užpalių LIONS klube
Visi Lietuvos LIONS klubai palaiko draugiškus ryšius, dalinasi patirtimi. Jau daugelį metų Užpalių liūtai artimai draugauja su Panevėžio LIONS klubu. Jau tapo
tradicija, kiekvienais metais birželio mėnesį abiems klubams susitikti ant Šventosios upės kranto bendram pobūviui. Jo metu klubai pristato nuveiktus darbus, pasveiki-
Užpalių LIONS klubo 15 metų jubiliejaus šventės svečiai. Nuotr. Marijos Keramianitės
na naujus prezidentus, Užpalių LIONS klubo prezidentės pareigas 2016–2017 metų sezoną eis kol kas dar viceprezidentė Vesta Vaškelienė. Nauju viceprezidentu išrinktas Vyžuonų seniūnas Audrius Remeikis. Dar kitą sezoną jis taps prezidentu. Kiekvienas klubo prezidentas savo veikla paįvairina klubo gyvenimą. Daug įdomių, prasmingų iniciatyvų parodė liepos mėnesį baigiantis prezidento kadenciją Eugenijus Keraminas. Galima sakyti, paskutinis jo „valioje“ vykęs reiškinys - birželio 20 dieną minėtas klubo 15 metų jubiliejus. Šventėje svečiavosi Norvegijos Romedalio LIONS klubas, kurio iniciatyva ir buvo įkurtas Užpalių klubas. Nijolė Rimkevičienė
„Geriausi melžėjai 2016“ – uteniškių triumfas
Birželio 22, Liepakalnių kaime, kur baigiasi Užpalių ir prasideda Sudeikių seniūnija, buvo surengtas antrasis respublikinių melžėjų varžybų turas. Jame dalyvavo dvi melžėjos iš Ignalinos ir keturios iš Utenos rajono, tarp jų užpalietės Rūta Daukševičienė ir kristina Abukaskienė. Varžytuves atidarė jų iniciatorius Hendrichas Boguška iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, buvo pristatyta objektyvi komisija iš Kauno. Dalyves sveikino ir Utenos miesto mero patarėjas ..., pasidžiaugęs, kad Daivos ir Artūro Vitkūnų ūkis – kuriame ir buvo surengtos varžybos – vienas pažangiausių ūkių Utenos rajone. Nors ir konkurso pavadinimas skamba labai autentiškai, jame dalyvauti sugebėtų ne kiekvienas. Suprantama, melžimas automatizuotas, o vertinamos melžėjų teorinės žinios, sanitarinis pasiruošimas, melžtuvo sanitarinis apdorojimas, melžimas karvių stovėjimo vietoje, Somatinių ląstelių nustatymas ir pieno kiekis bei švarumas. Šiemet 137,6 balo surinko ir pirmosios vietos medaliu pasipuošė Jurgita Stankevičienė iš Vyžuonų, vos balu nuo pastarosios atsiliko užpalietė Rūta Daukševičienė. 134,8 balo surinko ūkio šeimininkė Daiva Vitkūnienė, o nuo jos keletu balų atsiliko kita užpalietė Kristina Abukauskienė. Aptardamas balus, komisijos pirminin-
kas Saulius Tušas pastebėjo: „lyginant su respublikiniais rezultatais, dalyvių balai šiandien labai aukšti“. Na, o pirmąją vietą pelniusi vyžuoniškė Jurgita Stankevičienė šypsojosi: su rimtomis konkurentėmis, kurios yra dalyvavusios net respublikiniuose konkursuose, varžytis nebuvo lengva.
Rėmėjų dovanos dalyvėms netilpo glėbiuose – visos apdovanotos už dalyvavimą. Galiausiai, Utenos miesto rajono savivaldybės atstovė visas konkurse dalyvavusias uteniškes su šeimomis pakvietė į dviejų dienų kelionę po Latviją. Marija Keraminaitė
K Konkurso dalyvės. Iš kairės Marytė Lunickaitė, Daiva Vitkūnienė, Jurgita Stankevičienė, Rūta Daukševičienė, Kristina Abukauskienė, Laima Janutėnienė.
Koncertas Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje Birželio 26 dienos rytą, po Šv. Mišių, bažnyčioje pasigirdo alto garsai. Užpaliečiai ir poilsiautojai susirinko į koncertą „Sekmadienio pamąstymai“, kuriame koncertavo Oslo filharmonijos artistas Povilas Syrrist-Gelgota, Muzikos ir teatro akademijos magistrantė Gintarė Garsonaitė ir užpalietė Monika Kubiliūnaitė. Iš Norvegijos atskridęs filharmonijos artistas bei jo mama Utenos muzikos mokyklos mokytoja Nijolė Gelgotienė yra labai atsidavę ir mėgaujasi savo darbu, todėl nusprendė, kad mažo miestelio žmonės turi turėti galimybę pasiklausyti klasikinės muzikos gyvai ir pajusti aurą, kurią sukuria muzika. Koncerto metu skambėjo bažnytinės giesmės, tokios kaip F. Šuberto „Ave Mari-
ja“ kūriniai „Liūdesio valandą“ ir „Paguoda“. Artistas Povilas atliko labai subtilių ir sudėtingų solo kūrinių ir giesmių, kurie tikrai sužavėjo klausytojo ausį. Užpaliečiai labai džiaugiasi, kad įvyko toks gražus koncertas, kuris patiko ir jaunimui, ir pagyvenusiems žmonėms. Monika Kubiliūnaitė
Iš kairės pianistė G. Garsonaitė, fleitininkė M. Kubiliūnaitė ir smuikininkas P. Syrrist-Gelgota Nuotr. Marijos Keramianitės
4
UŽ
PALIŲ
2016 m. birželis
Kas į „Užpalių“ knygą nesudėta. Tęsinys Gegužės mėnesio „Už Palių“ laikraščio numeryje jau rašėme apie Kustų kaimo Palskių šeimą, rėmusią partizanus. Primename, kad platūs Aloyzo Palskio prisiminimai apie gyvenimą pokario metais išspausdinti knygos „Užpaliai“ I tome, o dabar pateikiame nuotrauką iš šios šeimos šventės 1986 metais – tėvų auksinių
vestuvių, dukros Stanislavos sidabrinių vestuvių. Gražioje Palskių šeimoje užaugo šešetas vaikų. Sūnus Aloyzas Palskis, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją dirbo Kauno miesto statybos projektavimo institute skyriaus viršininku. Dabar, sulaukęs 78 metų, aist-
A. ir Palskių auksinių bei jų dukros Stanislavos sidabrinių vestuvių šventės ceremonija Nuotr. iš asmeninio archyvo
ringas bitininkas, medžiotojas, užauginęs keturis vaikus ir jau susilaukęs 5 anūkų. Dukra Stanislava Palskytė-Tylienė 76 metų, baigusi mokslus net 50 metų dirbo Vilniaus troleibusų parke, iš jų net 40 metų vyriausiąja buhaltere. Dvi jos dukros jau augina 5 anūkes. 75 metų Regina Palskytė-Antanaitienė 30 metų dirbo troleibuso vairuotoja, užaugino 2 sūnus, susilaukė 2 anūkų. Aldona Palskytė-Kavaliauskienė 68 metų, baigusi mokslus, pagal paskyrimą dirbo Panevėžio energijoje. Jos šeimoje išaugo sūnus ir dukra, auga 4 anūkai. Milda Palskytė-Lazauskienė, baigusi Vilniaus universitetą, dirbo Ekonomikos skyriaus viršininke Vilniaus troleibusų parke. 67 metų Mildos šeimoje išaugo sūnus ir dukra bei 3 anūkus. Jauniausioji, Danutė Palskytė, baigusi Vilniaus inžinerinį statybos institutą, ilgus metus dirbo Vokietijos ambasadoje. Tik šios vienos šeimos darbai ir gyvenimas akivaizdžiai byloja, kad mūsų krašto žmonės ir jų darbai reikšmingi mūsų tautai. Stanislovas Balčiūnas
Užpalių gimnazijos mokslo metų pabaiga
Mūsų gimnazija Utenos rajone išsiskiria savo unikalumu – ji išugdo nuo darželinukų iki abiturientų. Dažnai mokykloje vyksta tam tikros šventės, kai kurios jau tapusios tradicija. Ateina laikas, kai kiekviena klasė mokyklos skambutį išgirsta paskutinį kartą. Šiemet – pastarasis skambėjo 68-
ajai laidai, mokytojos Birutės Masonienės auklėtiniams. Šventės metu juos sveikino net trys pirmosios mokytojos: Kaniūkų pradinės mokyklos auklėtojos Regina Abukauskienė, Ona Sirvydienė, kuri juos mokė ir Užpalių gimnazijoje, bei Violeta Pranaitienė. Mokytojos savo buvusiems auklėtiniams įteikė jų pirmuosius darbus,
XVIII dvyliktokų laida, mokytojos Birutės Masonienės auklėtiniai. Nuotr. Linos Šimkaitienės
kuriuose įamžintos svajonių profesijos, taip pat bendrai atliktus darbelius, kuriuose pavaizduota, kaip jie savo klasę laikė viena didele, per dvylika mokyklos metų pagausėjusia šeima, tad dabar jie turėjo savo darbelius papildyti. Paskutinio skambučio šventės metu abiturientai užbaigė savo buvimą gimnazijoje, todėl mokyklos taryba ir jos pirmininkė Renata Gavėnienė įteikė „Metų abituriento“ nominaciją dviems šaunioms ir aktyvioms gimnaziją paliekančioms merginoms – Juditai Laurinėnaitei ir Alinai Ivaškaitei. Baigiant mokyklą tenka atsisveikinti su viskuo, kas lydėjo dvylika metų. „Graudu ir sunku tai padaryti, kartais net nebesinori baigti, išeiti, palikti...“ – nuotaikomis dalinosi šių metų dvyliktokai. Tačiau, vieni išeina, ateina kiti. Priešmokyklinės grupės auklėtoja Ona Sirvydienė paruošė 13 būsimų pirmokų. Mažiesiems ši šventė yra labai svarbi, todėl jie pasitempę deklamavo eilėraščius, dainavo daineles, sveikino vasarą. Taip pat, būsimi pirmokai sulaukė sveikinimų iš jau baigusių pirmą klasę mokinių. Šios šventės metu vyko dar vienos išleistuvės: iš darželio
UŽ
2016 m. birželis į priešmokyklinę grupę atkeliavo 9 vaikai, o prie jų iš kitų kaimų prisijungė dar 3. Galime pastebėti, kad priešmokyklinukų skaičius išlieka panašus: į pirmą klasę iškeliavo 13 mokinukų, o jų vietas užpildė 12 naujokų. Gimnazijoje mokslo metų pabaiga, kaip visada, yra įtempta, kupina emocijų, bet šiuo metu įvyksta reikšmingos šventės jaunų žmonių gyvenimuose.
5
PALIŲ
Užpalietė žodį gins Druskininkuose Šių metų birželio 15 dieną Utenos kultūros centre vyko rajoninis pasakotojų konkurso „Žodis žodį gena“ turas. Konkurse dalyvavo Daugailių, Tauragnų, Utenos III universiteto folkloro ansamblio „Seklytėla“ ir Užpalių pasakotojos. Į respublikinį konkursą, kuris vyks rugsėjo mėnesį Druskininkuose, atrinktos pasakotojos: Valda Žebelienė iš Tauragnų, Vida Baronienė iš Užpalių ir Julija Zamauskienė iš Utenos. Noriu palinkėti sėkmės respub-
likiniame ture užpalietei Vidai, pristatant mūsų krašto tarmę. Nijolė Navikienė
Konkurso dalyvės. Iš kairės: Valda Žebelienė (Tauragnai), Vida Baronienė (Užpaliai), Julija Zamauskienė (Utena), Ramutė Šeikiekė (Daugaliai). Nuotr. Adolfo Sinkevičiaus
Užpalių savanoriai
Dvyliktokus simbolinį paskutinį kartą mokyklos koridoriais vedė pirmokai Nuotr. Linos Šimkaitienės
Mokslo metų pabaigai paminėti, gimnazijos mokytojos Nijolė Braukylienė ir Ina Gutaravičienė mokiniams suorganizavo išvyką į Estiją. Tartu mieste aplankytas mokslo ir technologijų centras „AHAA“. Tai moderniausias Baltijos šalyse ir vienas iš moderniausių pasaulio centrų. Fizikos dėsnius, chemines reakcijas, gamtinius reiškinius ir dar daugiau įvairių įdomybių galėjome išbandyti savais kailiais. Atsidūrėme uragano centre, pajutome laisvo kritimo jausmą, važiavome dviračiu 7 metrų aukštyje, stebėjome Archimedo jėgą vandenyje, Pitagoro teoremos išvedžiojimus, slėgio ir spaudimo padarinius, veidrodžių labirintą, skruzdėlių gyvenimą iš arti ir dar daugybę įdomybių, kurios buvo tikrai įsimintinos. Taip pat aplankėme Tartu senamiestį, susipažinome su labai įdomia šio miesto istorija, pramokome estų kalbos pagrindų, nors juos panaudoti buvo sunkiau nei galvojome. Įspūdžių pilni, nuovargio nejutome ir smagiai bei naudingai praleidome laiką. Važiavusių mokinių nuomone, išvyka buvo labai įdomi, įsimintina, informatyvi ir nuotaikinga. Monika Kubiliūnaitė
Lukas Šeržintas (stovi antras iš kairės) su savo skyriaus draugais Notr. iš asm. archyvo
Visuomeninės, ne asmeninės, naudos siekimas yra savanorystės esmė. O ar gali būti kilnesnis siekis, už tėvynės gerovę? Sakoma, savanorystė jau vien savo egzistavimu yra besivystančios valstybės bruožas. Na, o savanoriavimui reikalingi brandūs žmonės. Tai taip pat kai ką pasako apie šalį... Gegužės mėnesio paskutinėmis dienomis karinę tarnybą Lietuvos valstybei atlikti baigė pirmieji kariai savanoriai – tarp jų užpaliečiai Aistė Keraminaitė ir Lukas Šeržintas, tarnavę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje. Aistė ir Lukas buvo tarp tų 495 pirmųjų Lietuvos piliečių iš net 3000, kurie dar šiais metais atliks karinę tarnybą. Štai dalis mūsų pasikalbėjimo. Tegu visi žino ir didžiuojasi Užpalių krašto jaunimu, kuris savo tikėjimą valstybės ateitimi išreiškia daug pastangų reikalaujančiais veiksmais. Ką tau reiškia savanorystė valstybei?
Aistė: Tai lyg įsipareigojimas. Galimybė padėti kitiems, siekiant naudos ne sau, o visuomenei. Lukas: Tai pareiga tėvynei, kurią, mano manymu, turi atlikti kiekvienas vaikinas, tuo pačiu taip išbandydamas save.
Aistė Keraminaitė (antra iš dešinės) su savo kuopos merginomis Nuotr. iš asmeninio archyvo
Aiste, kokios sąlygos merginoms yra sudaromos kariuomenėje? Ar fizinis krūvis yra toks pat kaip ir vaikinams? Merginų sąlygos kariuomenėje nelabai skiriasi nuo vaikinų. Aišku, turime atskiras gyvenamąsias patalpas ir dušus, Nukelta į 6 psl.
6
UŽ PALIŲ
Atkelta iš 5 psl.
tačiau visos pratybos, fizinis krūvis yra panašus. Vienas pagrindinių skirtumų tas, kad merginoms neduoda sunkiųjų ginklų, tokių kaip granatsvaidis ar kulkosvaidis, nes net kai kurie vaikinai pavargsta juos nešiotis. Negaliu teigti, kad yra lengva, dažnai tenka perlipti per save ir atrasti motyvacijos eiti toliau. Lukai, ką tu pasakytum apie fizinį bei psichologinį krūvius karinėje tarnyboje? Psichologinį krūvį jaučiau tik pirmais tarnybos mėnesiais, kol pripratau prie aplinkos ir tvarkos, tačiau fizinis krūvis visą tarnybą išliko gana didelis, nors prie jo ir priprantama... Aiste, ar jauti kitų įvertinimą? Juk ne visos merginos ryžtasi kam ryžaisi tu. Dauguma vaikinų civilinėje aplinkoje man yra sakę, kad net jiems gėda dėl to, kad bendrauja su mergina, kuri yra kariuomenėje. O armijoje, mes, merginos, gerbiamos, bet visgi esame ta silpnoji lytis... Lukai, koks kitų savanorių požiūris į merginas, kurios savo noru eina į kariuomenę? Merginos, savo noru atėjusios į kariuomenę, parodo, kad lietuvaitės ne tik gražios, bet ir ryžtingos bei gali padaryti ne mažiau negu vyrai. Bet kokiu atveju, jos yra vertinamos. Lukai, ar didžiuojiesi savimi, tarnaudamas valstybei? Taip, tikrai savimi didžiuojuosi, kad savanoriškai tam pasiryžau ir kad esu vienas iš tų, kurie atlieka savo, kaip tėvynes gynėjo pareigą. Aiste, ar jautiesi įpareigota valstybei? Taip, jau prieš pradėdama nuolatinę privalomąją karo tarnybą supratau, kad vos įžengusi pro vartus būsiu įsipareigojusi valstybei. Šiuos 9 mėnesius vadai stengėsi perduoti visas savo žinias, kad kuo daugiau suvoktume tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, ką daryti kilus pavojui valstybei. Esu be galo jiems dėkinga už tokias pastangas. Ar kitus jaunuolius paskatintumėte tarnauti valstybei? Aistė: Tik tuos, kurie yra motyvuoti, nepasiduoda, jei kažkas nepasiseka, siekia užsibrėžtų tikslų. Lukas: Taip, manau, kad kiekvienas jaunuolis ar vyras, kuris vis dar nėra atlikęs tarnybos, turėtų tam pasiryžti ir atlikti pareigą savo gimtajai šaliai. Ką planuoji veikti po tarnybos? Aistė: Ketinu stoti į Lietuvos karo akademiją. Parengė Karolina Leonaovaitė
2016 m. birželis
Lina ir Adomas Šimkaičiai: mes - užpaliečiai
Lina ir Adomas Šimkaičiai su savo atžalomis Nuotr. iš asmeninio archyvo
Vieni iš jauniausių ir perspektyviausių Užpalių krašto menininkų Lina Šimkaitienė ir Adomas Šimkaitis kuria keramikos ir dailės kūrinius, kurie džiugina visų amžiaus tarpsnių žmones. Jų darbuose vyrauja subtilus savotiškas stilius, kurio nerasite niekur kitur. Iš kur esate kilę ir kaip atradote Užpalius? Lina: Esu gimusi ir užaugusi Vilniuje. Apie Užpalius žinojau tik iš savo vyro Adomo. Jis dar vaikystėje su dailės studija čia buvo praleidęs ne vieną vasarą. Adomas: Giminės šaknys išsibarsčiusios po Žemaitiją, Suvalkiją ir Aukštaitiją, gimiau Kaune, iki 14 metų augau Širvintose. Vėliau, iki atsikraustant į Užpalius, gyvenau Vilniuje. Kaip menas atsirado Jūsų gyvenime? Lina: Kūryba yra dalis manęs, su kuria, matyt, ir gimiau. Kiek save pamenu, visada ką nors kurdavau... Patys ankstyviausi prisiminimai irgi susiję su kūryba. Sunkiau
buvo pasirinkti, kokią meno kryptį mokytis po mokyklos. Viskas atrodė per siaura, per daug vienkryptiška. Todėl ir dabar, nepaisant to, kad baigiau juvelyriką, dirbu su moliu, metalu, popieriumi, vilna, audiniais ir t.t. Jungiu skirtingas medžiagas. Esu nepataisoma eksperimentuotoja. Tai kartais atneša nuostolių, bet kartais – unikalių atradimų. Adomas: Menas mano gyvenime atsirado natūraliai, mano mama menininkė ir dailės pedagogė tad, kiek save pamenu, augau apsuptas dailės priemonių, meno knygų ir kuriančių žmonių. Kas Jus įkvepia kurti? Lina: Net nežinau, niekada apie tai negalvojau... Tai kaip upė: kartais kūryba teka savaime, mintys, idėjos gali ateiti ir naktį. Kartais visa ta tėkmė gali užstrigti ir niekas, jokia žydinti vyšnia, graži nakties pilnatis nepajėgs išjudinti šios sienos. Adomas: Pirmiausia gamta. Man tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių
7
UŽ PALIŲ
2016 m. birželis kraustytis iš miesto. Mieste niekada nepajausi gamtos gyvybingumo su metų laikų kaita, su visais potėpiais ir niuansais. Tada mano dukros: matydamas, kaip jos auga ir atranda pasaulį, ir pats daugelį dalykų atrandu iš naujo. Taip pat it mano žmona, kurios kūrybiškumo ir fantazijos užtektų keliems žmonėms. Kokiomis meno sritimis Jūs užsiimate? Kuri iš jų yra Jūsų mėgstamiausia? Lina: Šiuo metu pas mus pereinamasis laikas. Kai viskas, ką tiek su Adomu planavome ant popieriaus „nekeramiško“, sprogsta iš vidaus... Jau kokie devyneri metai užsiimame mažąja keramika. Raižome papuošalus. Tačiau tiek jis, tiek aš esame metalistai. Todėl atsiranda darbų ant (ir iš) medžio su metalinėm, kalviškom detalėm,
atsiranda piešiniai, karpiniai, lėlės, interjero detalės, emaliuoti mažmožiai, stiklo inkliuzai. Adomas: Keramika, kalvyste, šiuo metu dar bandau prisijaukinti medį. Jeigu plačiau – mėgstamiausia meno sritis yra grafika. Ar gyvenimas Užpaliuose turėjo įtakos Jūsų kūrybai? Lina: Gyvenimas Užpaliuose – ne. Gamta, dėl kurios ir atsikraustėme čia – taip. Į sodybą kraustytis svajojome nuo pat mūsų draugystės pradžios. Gana intensyviai jos ieškojome septynerius metus. Atsikraustymas čia atnešė daug vidinės ramybės, laimės pojūčio. Visa tai, žinoma, ir paveikia kūrybą. Adomas: Taip, nes mano kūrybai poveikio turi aplinka ir, šiuo metu, Užpaliai
yra neatsiejama jos dalis. Ar Jūs esate paskatinę kažką pasirinkti meno sritį kaip tolesnį žingsnį gyvenime? Lina: Taip, džiaugiuosi – ne vieną žmogų. Bet tai nėra vienpusis dalykas. Galiu tik paremti, padėti, pamokyti, motyvuoti žmogų, bet tik tada, jei ir jis pats turi kažkokią vidinę ugnį. Net nesvarbu, kad apie tai jis ir nė pats nežinojo. Yra daug vos matomų ženklų, kurie leidžia pamatyti tą vidinį kūrėją... Adomas: Esame padėję apsispręsti ir patikėti savimi bei pasiruošti stojamiesiems egzaminams. Nesame nieko skatinę ir neketiname to daryti, nes kiekvienas žmogus turi pasirinkti, apsispręsti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Parengė Elzė Šližytė
„Pasitikime vasarą sportuodami!” Tokiu šūkiu birželio 4 dieną kvietėme kaniūkiečius į vasaros sporto šventę. Negausus būrys norinčių pasportuoti susirinko, tačiau visi tie, kurie atėjo, buvo labai aktyvūs šventės dalyviai. Svarbiausias akcentas - kvadrato žaidimas - patiko tiek mažiems, tiek dideliems. Aktyviai įsijungę į šį žaidimą stengėsi nurungti vieni kitus, tačiau kaip ir visad nugalėjo draugystė ir puiki nuotaika. Šventės dalyviai galėjo save išbandyti taiklumo, vikrumo, greitumo ir jėgos rungtyse bei estafetėse. Drąsiausieji čiupo kojūkus. Vieni vaikystėje įgytus vaikščiojimo kojūkais įgūdžius prisiminė, kiti pirmą kartą panoro išbandyti šią atrakciją. Neprailgo laikas. Gerai pasportavę, apdovanoti nuotaikingais prizais ir saldžiomis dovanėlėmis visi skirstėmės namo.
Šaunu buvo pasibūti krūvoj, pabendrauti, ir kaip tikriems sporto entuziastams aktyviai praleisti laiką. Ačiū šventės dalyviams, kurie nepatingėjo ir į
sportuojančių gretas įsiliejo. Visiems kaniūkiečiams linkime aktyvios, smagios, šiltos ir saugios vasaros! Rima Vigėlienė
Kaniukų sporto šventė. Nuotr. Iš asmeninio archyvo
Tėvo dienos futbolo turnyras
“Varžybų nugalėtojų komanda. iš kairės: Aušrys Zabulis, Lukas Indrašius, Ignas Geleževičius, Evaldas Juodelis. Nuotr. iš dalyvių asmeninio archyvo
Gegužės 27 dieną, vyko futbolo varžybos “Aš, mano tėtis ir du draugai”. Tėvo dienos proga rungėsi 3 Užpaliečių komandos. Vienas kėlinys truko 15 minučių, komandos žaidė po du kėlinius. Po varžybų buvo skaičiuojami komandų įvarčiai ir skelbiami laimėtojai. Visi
pasirodė puikiai ir padarė viską, ką galėjo, kad nugalėtų. Kiekviena komanda gavo po taurę, o kiekvienas žaidėjas – po medalį. Geriausio žaidėjo titulą šį kartą iškovojo Lukas Indrašius, jo sąskaitoje – 11 įvarčių, tačiau, neabejotinai kiti žaidėjai pasirodė ne ką prasčiau. Samanta Sidabraitė ir Viktorija Tamulytė
8
UŽ PALIŲ
2016 m. birželis
In memoriam Reginai Pranskūnaitei Birželio 25 dieną, po trejų metų praleistų sunkios ligos patale, Anapus iškeliavo gerbiama Užpalių poetė Regina Pranskūnaitė. Velionė savo gyvenimą paaukojo ne asmeninei laimei – rūpinosi tėveliais ir senais giminaičiais. Jos namuose nekrykštavo vaikai. Bet ji rašė. Kūrė meilės kupinas eiles, jas dovanojo artimiesiems bei draugams. Reginutė, taip visi ją ir prisimenam, sakytumei buvo viena, bet ne vieniša. Dievo gailestingumo Amžinojoje karalystėje meldžia pusbroliai, pusseserės, Jūratės ir Eugenijaus Keraminų šeima.
Regina Pranskūnaitė Gyvenimo kelias Jeigu gyvenimą iš naujo duotų Ir leistų pasirinkt kelius, Tai nedvejodama ir vėl nueičiau Erškėčiais klotu vieškeliu plačiu. Tas kelias būtų gal sunkus, skausmingas, Su savo kryžium ant pečių, Bet tik per kančią ir kantrybę Siela šviesėja ir kyla vis aukščiau. Parengė Marija Keraminaitė
Artimiausi renginiai - liepos mėnesį Užpalių kultūros namuose
5 d. 17 val. Lietuvos valstybės dienos minėjimas „Lietuvos vardas iš lūpų į lūpas“ 14, 21 d. 18 val. Folklorinių šokių pamokos laukiant akcijos „Visa Lietuva šoka“
Švenčia jubiliejų birželio mėn.: 90 m. Genovefa Gabienė, Kaniūkų k. 80 m. Antanas Kazlauskas, Vilučių k. 75 m. Vanda Bislienė, Kaimynų k.
22 d. 18 val. Susitikimas su LEU profesoriumi, Kraštotyros draugijos pirmininku
Libertu Klimka. Edukacinė paskaita „Bitininkystės tradicijos ir papročiai Lietuvos kaime“ (Įgyvendinant LKT Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą
klubo „Ašvienių fanai“ projektą Kultūrinė-edukacinė programa „Paprasčiausiai pasiilgau arklio...“).
30 d. 20 val. Iš Viktorijos Jovarienės sodybos (Bajorų km.) išvykstame į Naktigonę
(Įgyvendinant LKT Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamą klubo „Ašvienių fanai“ projektą Kultūrinė-edukacinė programa „Paprasčiausiai pasiilgau arklio...“).
„UŽ” Palių laikraštį
Mirė: birželio 5 d., Nijolė Palmyra Velutytė, Užpalių mstl. birželio 21 d., Genovaitė Žaliumienė, Užpalių mstl. birželio 23 d., Ona Paršiukienė, Likančių k. birželio 25 d., Regina Pranskūnaitė, Užpalių mstl.
Nuspalvink
Įsigyti arba užsiprenumeruoti galima: Užpalių bibliotekoje Užpalių seniūnijoje Perkant, numerio kaina - 1Eur Prenumeruojant, numerio kaina - 0,8 Eur Prenumeratos siuntimo į kitą miestą kaina - 0,5 Eur
Parengė Lina Šimkaitienė Laikraštį remia: Milda Petrauskienė, Vladas Murnikovas, spaustuvė „Colorita“. Laikraštį rengia: Marija Keraminaitė, Indrė Salanginaitė, Dovilė Kirdeikytė el.p uzpaliulaikrastis@gmail.com. Sapaudina: „Colorita”, Utenio a 22 (IIIa), Utena. Tiražas 250 egz.