UŽPALIŲ SENIŪNIJOS BENDRUOMENIŲ LAIKRAŠTIS
2016 m. rugpjūtis Nr. 7 (199)
Per rudens lygiadienį linksmintis kviečiami visi Organizatoriai – Užpalių gimnazijos, bibliotekos, UKC Užpalių skyriaus, Užpalių seniūnijos kolektyvų Kaniukų, Vilučių ir Kaimynų bendruomenių nariai, tuo pačiu atstovaudami bendruomenę „Užpalėnų krivūlė“ – vėl kviečia visus susitikti ir kartu praleisti laiką švenčiant Rudens lygiadienį! Nuo senų laikų, kai diena susilygina su naktimi, švenčiamas Rudens Lygiadienis – padėka už subrandintą per vasarą derlių. Užpaliuose Rudens Lygiadienio šventė organizuojama nuo 2009 metų. Šventė minėta įvairiai: parodomis, Tyrėjų naktimis, paskaitomis, viktorinomis, edukaciniais užsiėmimais. Nuo kamerinių erdvių ji išaugo iki didžiulės linksmos, tikros bendruomeninės šventės, vertos miestelio centro aplinkos. Rugsėjo 24 dieną kviečiame visus į Rudens Lygiadienio šventę, kurios metu rudeninis užpaliečių turgus kvies prekiauti visus Užpalių seniūnijos amatininkus, ūkininkus ir bendruomenės organizacijas. Jūsų lauks įvairūs koncertai. Galėsite išbandyti įvairias veiklas: šaudymą iš lanko, muilo burbulus, loterijas, žaidimus, prisidėti prie miestelio papuošimui skirtos šiaudų skulptūros gamybos... Tad visi norintys paprastai, aktyviai ir jaukiai praleisti laiką, kartu su šeima, užpaliečių bendruomenės būryje yra kviečiami rugsėjo 24 dieną susitikti miestelio centre (laikas tikslinamas). Bendruomenė „Užpalių krivūlė“
2
UŽ
PALIŲ
2016 m. rugpjūtis
Koncertas Vilučių bendrijoje Rugpjūčio 15 – didžiulė artėjančio rudens šventė. Liaudiškai Žoline vadinama Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Tai proga prisiminti, kokie yra svarbūs tarpusavio santykiai – Šeimos, artimųjų, kaimynų, bendruomenių. Ne veltui liaudies išmintis byloja „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės“. Vilučiuose iki šiol dešimtmetį vyko bičkopys, tačiau bendrijos pirmininkė Nijolė Petrusevičienė šiemet įpūtė naujovių: į Vilučių bendriją pasišovė atvykti vokalinis ansamblis „Legendos sugrįžta“ iš Klaipėdos. Projekto vadovas Dmitrijus Pagirėnas ir dainininkas
Klaipėdiečių ansamblis „Legendos sugrįžta“ koncertavo Vilučių bendrijos salėje Nuotr. Reginos Sasnauskienės
Valdas Meištinas. Ansamblis susikūrė 1985 metais. Per tą laiką surengė virš 5 tūks. koncertų. Koncertuoja pensionatuose, mokyklose, bendrijose, kultūros centruose. Repertuare liaudies ir dainos apie meilę. Kai svarbiausi lauko darbai beveik nudirbti, kaimo žmonės buriasi draugėn. Susirinko pilna salikė. Jaunimas entuziastingai klausė dainų, aktyviai įsijungė į programą. Mažuosius garsai migdė, o pagyvenusieji dangstėsi ausis. Klausytojai reiklūs: supranta grožį ir pagarbą jiems. Regina Sasnauskienė
Užpalių gimnazijos debatų klubas Užpalių gimnazijoje aktyviai veikia debatų klubas, vadovaujamas istorijos mokytojos metodininkės Nijolės Braukylienės. Šiam klubui priklauso trylika moksleivių nuo aštuntos iki dvyliktos klasės amžiaus. Klubas gali pasigirti laimėjimais bei aktyviu dalyvavimu įvairiuose turnyruose. Vienas turnyrų, kuriame Užpalių gimnazijos debatų klubas puikiai pasirodė ir tapo lyderiu iš visų Utenos miesto debatuojančių mokyklų, vyko kovo mėnesį Vilniuje, kur dalyviai buvo suvažiavę iš visos Lietuvos. Debatai vyko aktualiomis politininėmis temomis. Balandžio 26 dieną Dauniškio gimnazijoje vyko rajoninis debatų turnyras, kuriame dalyvavo Dauniškio, Adolfo Šapokos bei Užpalių gimnazijų komandos. Kiekviena komanda pelnė ir pergalių, ir pralaimėjimų. Dalyvių atsiliepimai apie renginį teigiami: teisėjai objektyvūs, komandos – draugiškos ir bendradarbiaujančios. Birželio 15–19 dienomis Druskininkuose vyko nacionalinė vasaros debatų akademija, kurią Užpalių debatininkams finansavo užpalietis Vytenis Meškauskis. Akademijoje dalyvavo trys Užpalių gimnazijos moksleiviai: Martynas Meškauskis, Elzė Šližytė ir Karolina Leonovaitė, juos lydėjo mokytoja Nijolė Braukylienė. Akademijai vadovavo studentai, pasaulinio lygio debatininkai, savo asmeninėmis statis-
Užpalių debatininkės Vilniaus debatų turnyre. Iš kairės (antroje eilėje) G. Skardžiūtė, E. Šližytė, K. Leonovaitė, (pirmoje eilėje) M. Kubiliūnaitė, G. Mierkytė ir R. Vasiulytė Nuotr. iš klubo archyvo
tikomis patenkantys į geriausių pasaulio kalbėtojų sąrašą. Akademijos tikslas – išmokyti debatuoti impromtu (tai toks būdas, kai komandoms duodamas tam tikras laiko limitas pasiruošti, šiuo atveju – keturiasdešimt penkios minutės). Mokymuose dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Taip pat buvo vedamos paskaitos apie LGBTQ teises, moterų
diskriminaciją bei religijų išskirtinumą. Šiomis temomis ir teko debatuoti stovyklos dalyviams paskaitų metu. Dalyviai džiaugiasi, stovyklos metu įgiję kalbėjimo drąsos bei neįkainojamos patirties, kuri pravers ateityje. Karolina Leonovaitė
2016 m. rugpjūtis
UŽ
3
PALIŲ
Esame paskatinti labiau branginti gimtinę Vasarą užpaliečius įvairios kultūros centro veiklos kvietė pažinti ir gerbti savo gimtinę. Pažintinį smalsumą dar labiau skatina įžymių žmonių, atvykusių į miestelį dalintis turimomis žiniomis, geranoriškumas. Pažinimo skonis tampa malonesniu, kai naujai supranti ir atrandi šalia esančias vertybes. Apie įžymybes užsiminiau neatsitiktinai. „Užpalėnų krivūlės“ atliktoje apklausoje apie Užpalių seniūnijos problemas vienas iš klausimų buvo „Kokie renginiai ar veikla Jums būtų įdomūs, atitiktų Jūsų poreikius?“ Profesionalių konc. susiskirstmai su įžymiais žmonėmis Mokymai, seminarai Tradiciniai renginiai Individuali, pagal poreikius veikla Etnografinai renginiai
1 pav. Atsakymų į klausimą „Kokie renginiai ar veikla Jums būtų įdomūs, atitiktų Jūsų poreikius“ pasiskirstymas.
Apibendrinant atsakymus (žr. 1 pav.) galima teigti, kad turėtume būti aktyvūs profesionalių koncertų ir susitikimų su įžymiais žmonėmis lankytojai, ypač to reikia mūsų jaunajai kartai, 15 – 20 metų respondentams, bet nemažiau susidomėjimo skirtų ir kiti seniūnijos gyventojai (30 – 60 m.). Tačiau tenka pastebėti, kad profesionalių atlikėjų koncertai užpaliečiams būtų neįperkami, nes tariantis dėl atvykimo nurodoma ne tik bilieto kaina, bet ir būtinas žiūrovų skaičius, kita problema – labai ribotos mūsų techninės galimybės (žr. 2 pav.). Žvilgtelėkime į antrąjį paveikslėlį,
Iki 10 lt/ 2,89 € Iki 20 lt/ 5,79 € Nuo 20 lt/ 5,79 €
2 pav. Atsakymų į klausimą „Kokia renginių kaina Jums būtų tinkama“ pasiskirstymas
kuriame matyti, kiek sutiktumėme mokėti, eidami į mokamus renginius. Būtų džiugu, jei kas nors įvardintų pageidaujamą profesionalų atlikėją, kuris atvyktų į Užpalius, kai įėjimo bilietas kainuotų 3 € arba 6 €. Telieka įžymūs žmonės, šalį garsinantys ne mažiau už profesionalius atlikėjus. Prisiminkime keletą svečių, kurie, lankydamiesi pas mus, supažindino mus pačius su tuo, kas yra šalia mūsų. „Ašvienių fanų“ klubas kartu su kultūros centru įgyvendindamas savivaldybės remiamą projektą „Arklio ir žmogaus santykis Užpalių bendruomenės kultūrinės veiklos tradicijose“, organizavo pažintinį-orientacinį žaidimą „Raitomis po Lygamiškio apylinkes“. Jo metu visus raitelius ir nepatingėjusius užlipti ant Lygamiškio piliakalnio pasitiko baltiškojo paveldo objektų (piliakalnių, mitologinų akmenų, alkakalnių) žinovas Gintaras Žalnora. Atliekant hidrogeologinį Krokulės šaltinio tyrimą dalyvavo ne tik užplietė Lietuvos geografų draugijos pirmininkė Genovaitė Kynė, bet ir doktorantas geologas Simonas Saarmann bei mokslininkė, kraštovaizdžio specialistė, Giedrė Godienė. Šių įžymių žmonių dėka mes sužinojome, kad mūsų Krokulės šaltinio vanduo yra švarus ir tinkamas naudojimui, šaltinio vandenyje ištirpusių mineralų, sunkiųjų metalų kiekiai neviršija jokių normų. Nitratų kiekis palyginti labai nedidelis (leistina norma iki 50 mg/l, o Krokulės vandenyje – 16,6 mg/l). Nitritų praktiškai nėra (leistina norma 5 mg/l, o rasta tik 0,02 mg/l).
Nemažiau įžymūs žmonės pas mus lankėsi ir minint profesoriaus Kazio Pakšto gimtadienį. Į svečius atvyko ekspedicijos „Prof. K. Pakšto Dausuva. Belizas 2015“ dalyviai – maršų per Lietuvą, žygio su žemaitukais prie Juodosios jūros organizatorius Gintautas Babravičius ir žurnalistas, rašytojas, per 14 dienų su dviračiu apvažiavęs aplink Lietuvą, vienas kelionės per pasaulį „Misija Lietuva 100“ organizatorių – Gerimantas Statinis. Taip pat mūsų kraštietę geografę, Genovaitę Kynę. Jau prasidėjo šių garsių šalies keliautojų pirmoji kelionės per pasaulį dalis – ekspedicija „Baltoskandija 2016“. Ekspedicijos metu aštuoniuose pasaulio universitetuose, analizuojant K. Pakšto idėjas, bus minimas ir Užpalių vardas. Ar tai neskatina mūsų savigarbos, pasididžiavimo šalimi ir gimtine? Lietuviško optimizmo bei orumo nestokojo ir profesoriaus Liberto Klimkos apsilankymas Užpaliuose. Bičiuliškai šnekučiuojantis kultūros centro salėje buvo prisiminti mūsų tautos papročiai ir istorija. Prieš susitikimą su bendruomene profesorius lankėsi mums išskirtinumo teikiančiose vietose, o labiausiai domėjosi cerkvėje ir bažnyčioje esančiais varpais. Profesorius Libertas Klimka, lankydamasis mūsų varpinėje, maloniai nustebo pirmą kartą matydamas vieną prie kito toje pačioje nišoje pakabintus tris varpus, o šventoriuje mus pasitiko bitučių spiečius. Anot profesoriaus, bitės mūsų papročiuose labai reikšmingos, o išlaikyti senųjų bitininkystės metodai lietuviams teikia unikalumo – tai yra mūsų tautos savastis. Na, o mes, užpaliečiai, galime didžiuotis ne tik Krokulės šaltiniu, konglomerato atodanga, bet ir bažnyčios varpine bei joje esančiais varpais. Didžiuokimės ir įžymiais savo kraštiečiais bei nepatingėkime ateiti į susitikimus su jais ir kitais įžymiais šalies žmonėmis, atvykstančiais į Užpalius. Mokslininkai ar keliautojai po įvairias pasaulio šalis, radę laiko aplankyti Užpalius, ne tik svetur taria mūsų vardą, bet ir čia atvykę padeda mums pastebėti tai, ko neįvertiname kasdien, eidami pro šalį. Džiaukimės, turėdami galimybę bendrauti su jais. Birutė Minutkienė Iliustracija Elzės Šližytės
4
UŽ
PALIŲ
2016 m. rugpjūtis
Užpalietiška Žolinės šventė „Raiteliui, žirgas nėra „naminis gyvūnėlis“ ir net nėra draugas. Jis – geriausias draugas, išklausytojas, partneris, komandos narys. Žirgui nerūpi, koks purvinas būsi ir, galiausiai, nesvarbu, kokios spalvos rozetę jūs gausite, nes jis visada bus šalia, kad mylėtų, kad brangintų kartu leidžiamą laiką, kad išklausytų“. Daugeliui tai lyg turėtų būti prasmingi žodžiai, tačiau raiteliui tai nusako jo ir jo žirgo ryšį. Būtent šiuo ypatingai sudėtingai paprastu santykiu pagrįstos tiek gilios Užpalių žirgininkystės tradicijos, tiek neseniai atgaivinta žirgininkystės šventė. Nedaug kas pamena anksčiau rengtas vasaros uždarymo lenktynes, kur Kaniūkų „arkliaduobėje“, dabar jau pavadinkime, egzotišku maršrutu vietiniai pašėlusiai aiškindavosi drąsiausią raitelį ir eikliausią arklį. Teisingai, nei veislė, nei inventorius,
pamena laikus, kai Užpalių gatvėmis zujo įvairiausi kinkiniai, prasilenkdami su pavieniais raiteliais, po Švč. Trejybės atlaidų visi skubėdavo į hipodrome rengtas žirgų lenktynes. Jau tik istorijos puslapiai kalba apie Užpalių dvaro arklidėse išaugintus šimtus žirgų, skirtų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio kariaunai... Tačiau vis dagiau žmonių žino apie išskirtinę šių laikų Užpalių tradiciją min-
stebėjo konkūrų, estafetės rungtis, buvo vaišinami košėmis, karšta arbata, klausėsi gyvos muzikos, stebėjo spektaklį, visos šventės metu buvo vežiojami karietomis. Tiesa ir tai, kad jau antrus metus iš eilės, šventės metu buvo išvengta bet kokių sužeidimų ir greitosios pagalbos automobilio darbuotojai tiesiog turėjo patogias gražios šventės stebėjimo vietas. Galiausiai, po visa jau šių laikų standartus
Šventės dalyvės. Iš kairės: Gabrielė Leiputė, Evita Vaišnoraitė ir Arūnė Smalstytė. Nuotr. Gabrielės Tarnauskaitės Šventę pradėjo garbės ratą vežimaičiu apvažiavęs A. Vaškelis. Nuotr. Gabrielės Tarnauskaitės
nei žirgo žabojimai ar krūva įvairiausių taisyklių nebuvo svarbūs, kol susirinkę matė laisvę, ugnį ir abipusiai išpuoselėtą pasitikėjimą, liepsnojančius tarp raitelių ir jų arklių, kol šie net nebalnoti be rūpesčių įveikdavo trasą... Na, dar mažiau žmonių
int Žolinės šventę. Šiemet ji pasižymėjo ne tik išraiškingomis oro sąlygomis, kurios, beje, išvaikė pusė žiūrovų. Nepaisant to, šventė buvo gražus reginys, turint omenyje raitelių pasiruošimą, inventorių, žirgų veislių žavesį, žirgų demonstruojamą charakterį ir įdirbį, užduočių rekvizitų estetiką, šventės organizotumą, žiūrovų bei raitelių saugumą ir visa kita. Žiūrovai
Benedikto Rūko pagaminti apdovanojimai. Nuotr. Linos Šimkaitienės
atitinkančia išore, kiekvienoje raitelio ir žirgo poroje slypėjo ta pati partnerystės paslaptis, pavergianti visus, prisiliečiančius prie šio sporto. Įspūdžiais, dalele istorijos su mumis pasidalino viena pagrindinių šventės organizatorių – Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus renginių organizatorė Birutė Minutkienė. Jūsų organizuojama šventė sulaukia vis daugiau žmonių dėmesio ir jau tapo didžiausiu įvykiu Užpaliuose po Švč. Trejybės atlaidų. Kada ir kaip gimė idėja atgaivinti „Žirgo šventę“ Užpaliuose ir kaip ji susieta su Žolinės švente? Kadangi kraštiečių šventės formatas jau senokai prašosi naujų idėjų ir stebint mažėjantį jos populiarumą, šventė „Paprasčiausiai pasiilgau arklio...“ buvo pasiūlyta grąžinti į pirmųjų vykusių švenčių datą t.y. po Šv. Trejybės atlaidų. Deja, ši idėja nesulaukė pritarimo ir palaikymo todėl buvo pasirinkta kita žemdirbiui svarbi data – Žolinės. Lietu-
2016 m. rugpjūtis
Jauniausia estafetės rungties dalyvė vedama A. Jancevičiūtės. Nuotr. Gabrielės Tarnauskaitės
viai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau nudirbti. Dalinimasis derliumi, duona, pagarba žirgui – tai lietuvio padėka Žemei už vaisius ir grožį. Žolinės šventė tai bendruomenės sutelktumas tenkinant bendravimo poreikį. Buvo tikima, kad kas neateis kartu švęsti Žolinių, bus neturtingas. Ačiū Jovarų šeimynai už sutikimą įsileisti mane į žirgininkų gyvenimą, be šios šeimynos, net dalies jos giminės, palaikymo ir prisidėjimo, svaraus Eglės Jovaraitės ir klubo „Ašvienių fanai“ entuziazmo, šventė paprasčiausiai neįvyktų. Man, kartu su visa šventėje dirbančiai komandai, džiugu, kad nepasitvirtino
UŽ
PALIŲ
pesimistų argumentas, teigiantis jog tokia šventė neturės žiūrovo ir bus neįdomi, nepatraukli. Nė trupučio neabejodama teigiu, kad dabar Žolinių šventė „Paprasčiausiai pasiilgau arklio...“ tampa miestelio reprezentacine savastimi. Kada prasideda pasiruošimas šventei ir koks jis yra organizatoriams, partneriams, dalyviams, žiūrovams? Atskiras pasiruošimas įvyko tik ruošiantis pirmajai šventei – prieš keturis metus, o toliau pasiruošimas niekada nesustojo. Ruošiantis kiekvienai šventei gimsta idėjos, tampančios kitų švenčių dalimi. Įgyjama patirtis ir sprendžiamos problemos turi įtakos ne tik artimiausiai, bet ir kelerius metus į priekį numatomoms šventėms. Jau šiandien galėčiau nemažai pasakyti apie 2017 ar 2018 metais vyksiančias šventes. Kiekvienas komandos narys nuo pat pirmosios šventės suprato ir žinojo, kad tai – ne vienadienė ir ne vienerių metų veikla. Partneriai, rėmėjai, prekybininkai, startuojantys dalyviai, jaučiasi svarbiais ir stipriais šventės nariais, tokie jie ir yra, o tai – didelis sėkmės garantas. Sėkme, manau, geriausiai liudija gausėjantis žiūrovų skaičius, prekybininkų, partnerių ir rėmėjų dėmesys.
5 ai analizuojame klaidas, o žmonių šventės vertinimas geriausiai matosi stebint didėjantį žiūrovų skaičių. Ačiū jiems. Pasikartosiu, Žolinės šventė
Viena šventės prizininkių Miglė Kazlauskaitė su poniu Bravo. Nuotr. Gabrielės Tarnauskaitės
„Paprasčiausiai pasiilgau arklio ...“ turi tik vieną pradžią, kuri fiksuojama prieš keturis metus, tad kalbėti apie kasmetinį ėmimąsi šio darbo iš naujo, manau, yra netikslinga – pasiruošimas yra nenutrūkstantis. Kai komandoje galima suskaičiuoti apie aštuoniasdešimt žmonių, negali būti indi-
Visos šventės metu L. Rinkevičius vežimu vežiojo šventės svečius. Nuotr. Gabrielės Tarnauskaitės
Konkūro rungties dalyvė U. Tiškutė su stambinta žemaitukė Širšuolyte. Nuotr. Gabrielės Tarnauskaitės
Kaip, turbūt, pagrindinė organizatorė, tikriausiai sulaukiate daugiausiai atsiliepimų apie šventę. Ar žmonės patenkinti, ar nedingsta noras kasmet imtis šio didelio darbo? Manau, kad atsiliepimų apie šventę sulaukiu mažiausiai, nes apie ją daugiausiai šnekama šventės metu ir tuoj po jos. Jei ką išgirstu tuo metu, tai dažniausiai būna organizaciniai dalykai, kuriuos privalu spręsti tą pačią sekundę. Labai džiaugiuosi girdėdama konkrečius patarimus ir pastebėjimus, ypač neigiamus. Pastarieji duoda labai svarbų progresinį stimulą. Po kiekvienos šventės su komanda pirmiausi-
vidualistas, tenkinantis tik savo norus. Kaip vertinate šių metų šventės pasisekimą? Kokie jūsų pačios įspūdžiai? Atsakydama į šį klausimą pasinaudosiu mums visiems pažįstamo operatoriaus, užpaliečio Vytauto Juknio mintimi: „niekada nerodau žiūrovui neparuoštos medžiagos, o apie tai, ką parodau, tegu sprendžia žiūrovas“. Dar priminsiu liaudišką posakį: „kiekviena lazda turi du galus“ ir visi žinote, kad labai svarbu iš kurio kampo pažiūrėsi. Ačiū visiems kurie esate su manimi ir „Ašvienių fanų“ klubu. Parengė: Marija Keraminaitė
6
UŽ PALIŲ
2016 m. rugpjūtis
Daina Ivanauskaitė aš užpalietė Vasara. Atostogų metas į kaimą pritraukia labiausiai užsiėmusius užpaliečius. Ne išimtis profesionali klasikinės muzikos atlikėja Daina Ivanauskaitė. Pasibaigus darbo Nacionaliniame operos ir baleto teatre sezonui, ji nedelsdama grįžta į Šventosios paupyje stūgsančius namus Užpaliuose. Pasinaudojusi proga prikalbinau tetą kartu išgerti arbatos ir paplepėti apie jos muzikinio gyvenimo patirtį. Nors tikrai nepavyks išreikšti su kokiu užsidegimu ir kokia aistra ji pasakoja apie savo profesiją bei kokia kibirkštėle sužiba akys prabilus apie Užpalius, su skaitytojais dalinuosi pokalbio detalėmis. Papasakokite kaip užaugote Užpaliuose. Na,mano tėtis dirbo Utenos pieno kombinate, mama buvo pradinių klasių mokytoja. Užaugau senuosiuose mokytojų namuose, dar užtiltėje. O dienas tai leidau kaip kiekvienas laimingas kaimo vaikas (juokiasi). Kaip jūsų gyvenime atsirado muzika? Buvau gal kokioje trečioje klasėje ir tėtis į namus atsivedė vargonininką. Aš, matyt, kažką padainavau ir jie sutarė, kad mane reikia leisti į muzikos mokyklą. Taip, nuo ketvirtos klasės lygiagrečiai su vidurine Užpaliuose lankiau Utenos muzikos mokyklą. Dabar tai visai įprasta, o tada niekas taip nedarydavo – vienintelė po pamokų važiuodavau į muzikos pamokas ir grįždavau vakare sausakimšais autobusais kartu su visais kombinatų darbuotojais. Kaip nusprendėte pasirinkti muzikės kelią? Jau mokantis muzikos mokykloje, mane visąlaik labai traukė klasika. Nepatiko instrumentai, nors ir buvo privaloma mokytis groti muzikos mokykloje. Taigi sugalvojau stoti į dabartinę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Vienintelė iš keturių klasikinio solinio dainavimo specialybės studentų gavau leidimą stoti į muzikos akademiją. Na, dabar visi turi lygias teises stoti, kur patys nori – tada tvarka buvo kitokia, sudėtingesnė, o man nusišypsojo sėkmė. Taigi, Lietuvos muzikos akademijoje, taip pat studijavau klasikinį solinį dainavimą, ir jau besimokant prasidėjo mano, kaip muzikantės, karjera. (šypsosi) Nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbate jau apie 20 metų. Papasakokite
kokia buvo pradžia, koks yra jūsų darbas. Muzikos akademijoje turėjau žymią dėstytoją, garsią operos solistę Nijolę Ambrazaitytę. Ji kaip tik dirbo operos ir baleto teatre ir pašnekėjusi su vadovu, galima sakyti, įsuko mane į teatro chorą (juokiasi). Tai taip prasidėjo darbas Nacionaliniame operos ir baleto teatre – dainavau vienoje scenoje su savo dėstytoja, važiavau su teatru į pirmąsias gastroles Vokietijoje. Tais laikais tai taip pat buvo neįtikėtina patirtis. Aš iki šiol dainuoju teatro chore, turiu aukščiausią choristės kategoriją, todėl dirbu praktiškai visuose teatro pastatymuose, važiuoju į visas gastroles užsienio šalyse. Studijavote solinį atlikimą, o kaip pradėjote chore, taip ir dirbate jame iki šiol. Ar neketinote tapti soliste? Matai, solisto karjera yra ganėtinai trumpa. Kiekvienai operai, kiekvienam pastatymui niekada nebūsi tinkamiausias atlikėjas, tas darbas nėra pastovus ir garantuotas. Pavyzdžiui, paimkim operą „Aida“. Mano balsas - altas, o joje tokios partijos visai nėra. Ir sėdėčiau be darbo, o dabar su choru visuose pastatymuose dalyvauju – ir dabas pastovus, ir garantuotas. Kokia jūsų kasdienybė? Iš tikrųjų, absoliučiai viską derinu prie darbo. Nes darbo grafikas slankioja, nėra pastovus – repeticijų skaičius priklauso nuo pasirodymų. Laisvesnėmis dienomis turiu dar mokinių – privačiai mokau ir solfedžio, ir dainavimo. Žiemą, pavasarį dar kokius tris kartus į savaitę į baseiną einu – štai ką reiškia užaugti prie Šventosios, išsiugdo priklausomybė nuo vandens! (Juokiasi) O kaip vyksta pasiruošimas premjeroms, koks jūsų vaidmuo ir darbas tuo etapu? Kai gauname naują kūrinį, pirmiausia atidžiai jį išstudijuojame. Po to individualiai mokomės partijas iš natų ir kai jau apsimokome, pradedame dirbti su vadovu iki kol jam griežtai visi atsiskaitome savo partijas. Tada prasideda visos grupės sceninis darbas su režisieriumi, dailininkais, orkestro dirigentu. Kai pasiruošiame, šį reikalą perkeliame į sceną ir repetuojame jau su visu orkestru. Vėliau pradedame dirbti jau su kostiumais. Tada seka generalinės repeticijos ir, galiausiai, premjera. Tuo pačiu, per pasiruošimo laikotarpį turime susitikimus su siuvėjais ir dizaineriais, nes kiekvienam pastatymui kostiumai atskirai siuvami, derinami ir su dizainerių žinia kuriamos šukuosenos bei makiažai. O
šiaip ir per pasiruošimo vienam pastatymui laiką turime pasirodymus teatre: šiandien vieną pasirodymą, rytoj – kitą. Jau nė nesuskaičiuoju kiek operų moku mintinai... Ar nėra sunku dirbti tokį dinamišką darbą, juk ir balsą tenka saugoti? Balsą saugau, vistik juo duoną užsidirbu. Turiu taisyklę, kurios griežtai laikausi – niekada nesušalu rankų ir kojų. Tada problemų su balsu neturiu, o jeigu mokantis jis pavargsta, mokausi akimis (šypsosi), na, šitai tik muzikantai supras. O darbas tikrai nėra lengvas, nors ir be galo malonus, pripažįstu, neretai vargina. Tačiau muzikanto gyvenimas be galo įtraukia. Ta bohema, kaip sakai, dinamiškas darbas, sutikti žmonės: savo sričių specialistai, didūs menininkai, aukštos kultūros žmonės. Bendraudama su jais labai daug gaunu, net negaliu pasakyti, ko... Net neįsivaizduoju ką kita dirbti galėčiau. Ar nesigailite, kad būtent taip susiklostė gyvenimas, karjera? Oi ne, niekada nė trupučio pasigailėjusi nebuvau. Sakau, neįsivaizduoju savęs niekur kitur. Pasakojote kaip daug keliaujate, kokį didelį įspūdį paliko Kinija, Izraelis... bet kiekvieną vasarą atostogas leidžiate čia, Užpaliuose. Kodėl? Juk galėtumėte lėkti prie septynių jūrų, galų gale, koncertoti kituose Lietuvos miestuose. Galėčiau. Bet, kad negaliu. (juokiasi) Negaliu be Užpalių – kažkas tobulo ir čia yra. Sugrįžtu ir pajaučiu žemę po kojomis. Be galo myliu žemės darbus, ekologinį ūkį. Kai tik žemė atšyla ir pasirodymų neturiu, pradedu atvažinėti. Na, o žiemą jau čia nebeužsuku. Užpaliai – žmonės, Šventoji, Krokulė, net kapinaičių kalnelis – ne tas žodis, viskas čia miela, sava. Vistik širdis gyvena čia (šypsosi). Labai pasiilgstu žmonių su kuriais užaugau, čia, Užpaliuose - visus, kuriuos taip seniai pažįstu be galo malonu sugrįžus sutikti ir pabendrauti. Džiugina ir užpaliečiai, kai vis paprašo tai per miestelio šventes, tai įvairias metines, krikštynas ar vestuves pagiedoti. Atsakomybė giedoti mūsų bažnytėlėje saviems, nepalyginamai didesnė, negu teatro scenoje, bet manolumas lygiai taip pat nepalyginamai didesnis. (šypsosi) Parengė: Marija Keraminaitė
7
UŽ PALIŲ
2016 m. rugpjūtis
Sužvejota pirmoji vieta Užpaliai nuo šiol gali didžiuotis neįprastais laimėjimais, kurie garsina ne tik Užpalius, bet ir visą Utenos rajoną. Rūgpjūčio mėnesį Pakščio ežere vyko Raimondo Galvydžio organizuojamos penktosios Utenos kurčiųjų varžybos „Deaf fishing Utena“. Jose dalyvavo 7 įvairaus amžiaus dalyviai, atvykę iš skirtingų Lietuvos miestų. Tikslas buvo pagauti kuo didesnį ešerį. Jauniausias, nebe pirmus metus dalyvaujantis žvejys, užpalietis Tomas Gai-
Iš kairės: II vietą užėmęs Raimondas Galvydis, I vietą laimėjęs Tomas Gaigalas su laimikiu ir prizais, III vietą užėmęs Aidas Undraitis. Nuotr. iš asm. asrchyvo
galas iškovojo pirmąją vietą pagavęs 26 cm ilgio laimikį, sveriantį 310 g. Kaip pasakoja pats Tomas, tai nėra jo pirmas laimėjimas panašiose varžybose. Visą žvejybos meną išmokė jo tėtis ir vilniečiai žvejai Aidas Undraitis ir Viktoras Maurer, kurių pagalba jis ir dalyvauja bei laimi rungtyse. Pačiose varžybose Tomas jautėsi puikiai ir kitais metais tikisi taip pat iškovoti pirmąją vietą! Parengė: Rasa Vasiulytė Nugalėtojo prizai Nuotr. Tomo Gaigalo
Asfaltuojamas kelias į Vilučius Informuojama, kad prasidėjo II etapas kelio Kariūnai – Duokiškis – Vilučiai- Kušliai asfaltuojamo darbų. Viso tvarkoma 4,725 km ilgio kelio atkarpa, o darbų pabaiga numatoma 2017 metų rugsėjį.
Skelbimas Parduodama sodyba Užpaliuose, Lakštingalų gatvėje - namo nr. 16. 33 a. žemės sklypas mūrinis namas (73 kv. m.) ūkinis pastatas garažas su pirtimi Kreiptis: +370 6 86 73 099; +370 6 59 42 437
Užsakovas: Lietuvos automobilių kelių Tel. 8 5 232 9600 direkcija prie Susisiekimo www.lakd.lt ministerijos Rangovas: AB „Panevėžio keliai“
Tel. 8 4 550 2601
Tech. prižiūrėtojas:
Tel. 8 5 264 4785
AB „Problematika“
www.paneveziokeliai.lt
www.problematika.lt
8
UŽ PALIŲ
Artimiausi renginiai - rugsėjo mėnesį Užpalių kultūros namuose
1–30 d. Editos Šileikytės fotografijų „Garsas gamtoje“ paroda 8 d. 18 val. Folklorinių šokių mokymas, laukiant akcijos „Visa Lietuva šoka“
2016 m. rugpjūtis Liepos mėnesio numeryje skelbto konkurso - kryžiažodžio laimėtojas išrinktas burtų keliu. Sėkmė nusišypsojo užpaliečiui Viliui Bertašiui! Jam atiteko žadėtas laikraščio savanorių paruoštas prizas - gardus obuolių pyragas. Linkime neprarasti entuziazmo ir dalyvauti kituose laikraščio konkursuose!
Užpalių bibliotekoje
Laikraščio administracija
Nuo 1 d. II g. kl. mokinės Elzės Šližytės piešinių paroda Kaniūkų bendruomenės salėje
17 d.
Dalyvavimas akcijoje „Visa Lietuva šoka“
Miestelio centre
24 d. 14val. Rudens lygiadienio švėntė. Surask 7 skirtumus
Nuspalvink
„UŽ Palių” laikraštį
Įsigyti arba užsiprenumeruoti galima: Užpalių bibliotekoje Užpalių seniūnijoje Perkant, numerio kaina - 1Eur Prenumeruojant, numerio kaina - 0,8 Eur Prenumeratos siuntimo į kitą miestą kaina - 0,5 Eur
Švenčia jubiliejų rugpjčio mėn.: 75 m. Jonas Davidonis, Norvaišių k. Valė Sirvydienė, Rimiškių k. 70 m. Jonas Godliauskas, Kušlių k. 65 m. Rimutė Vaičienė, Vilučių k.
Mirė:
Parengė: Indrė Salanginaitė
Parengė: Lina Šimkaitienė
Vanda Ubeikienė, Kėpių k., 72 metų. Sigitas Valys, Užpalių mstl., 53 metų. Stasys Kutka Vanagiškių k., 99 metų.
Laikraštį remia: Milda Petrauskienė, Vladas Murnikovas, spaustuvė „Colorita“. Laikraštį rengia: Marija Keraminaitė, Indrė Salanginaitė, Dovilė Kirdeikytė el.p uzpaliulaikrastis@gmail.com. Sapaudina: „Colorita”, Utenio a 22 (IIIa), Utena. Tiražas 250 egz.