UŽPALIŲ SENIŪNIJOS BENDRUOMENIŲ LAIKRAŠTIS
Mieli skaitytojai, Pirmiausia, norėtume pasidžiaugti, jog rugsėjo mėnesio numeris buvo jau 8-asis atsinaujinusio laikraščio numeris, bet tuo pačiu ir jubiliejinis 200-asis „Už Palių“ numeris! Mes, savo ruožtu, didžiuojamės privilegija tęsti šią gražią Vyto Jurkos inicijuotą tradiciją vienyti Užpalių seniūnijos žmones. Taip pat, pasinaudodami proga, dėkojame Jums, mieli skaitytojai, už malonų mūsų iniciatyvos, naujo formato laikraščio priėmimą bei kantrų dalyvavimą jo kūrime ir augime. Kaip teigiamą mūsų darbo įvertinimą suprantame nuolat didėjantį prenumeratų skaičių. Užpalių gyvenime būna unikalių ir neįtikėtinai gražių momentų – jais stengiamės su Jumis pasidžiaugti ir sužadinti pasitikėjimą bei pasididžiavimą mažu mūsų miesteliu. Turime naują žinią, kuria nekantraujame pasidalinti su elektroninės informacijos vartotojais. Pradėję leisti laikraštį žadėjome elektroninę jo versiją, kurios ruošimas, deja, reikalavo per daug išteklių ir galiausiai nutrūko. Taigi, netrukus naujai leidžiamo laikraščio ankstesni numeriai bus pasiekiami nemokamoje virtualioje www.issuu.com skaityklėje.
Čia nerasite naujausių numerių – šio naujai sukurto katalogo paskirtis – grynai archyvinė: skaityklės turinys pravers analizuojant, ieškant informacijos, susipažįstant su laikraščio turiniu ar netyčia pametus spausdintą numerį. Dirbame Jūsų patogumui! Linkime gero naudojimo ir smagaus skaitymo. Pagarbiai, „Už Palių“ laikraščio administracija
2016 m. spalis Nr. 9 (201)
2
UŽ
PALIŲ
2016 m. spalis
Popietė bibliotekoje su Nomeda Pavasarį startavęs LR Kultūros ministerijos finansuojamas projektas „Užpalių vaikai skaito lietuviškas knygas“ jau kvietė mažuosius skaitytojus į keletą renginių. Vienas jų – prieš vasaros atostogas vykusi „Vasaros skaitymų kelionė“. Sugrįžę rudenį vaikai pristatė lankstinukus su savo perskaitytų knygų anotacijomis. Geriausiais šios akcijos dalyviais pripažinti 27 mokinukai, kuriems rugsėjo 28 d. buvo padovanotas susitikimas su menininke, rašytoja, visuomenės veikėja Nomeda Marčėnaite. Viešnia pristatė 2012 metais parašytą savo pirmąją knygą „Lėlė“ ir padovanojo ją bibliotekai. Įdomu tai, kad kiekvienas pačios autorės sukurtas knygos paveikslėlis, nuotrauka ar iliustracija turi savo nepakartojamą istoriją, kai kurios nuotraukos darytos Užpaliuose, Viktorijos Jovarienės muziejuje. Po pristatymo vyko puodelių dekoravimas. Vaikai, kiekvienas pagal savo
Susitikimo su Nomeda Marčėnaite metu vaikai dekoravo puodukus Nuotr. Renos Šliorerienės
išmonę, juos spalvino, puošė ir trumpam paliko bibliotekoje pasigrožėti visai bendruomenei. Kaskart bendraudami su naujais žmonėmis, ypač žinomais menininkais, kaip Nomeda, vaikai gauna naujos pa-
tirties bei žinių. Jiems buvo naudinga ne tik išgirsti apie knygą, sužinoti apie smulkmenas, kurias gali išgirsti tik iš pačios autorės, bet ir išreikšti save užsiimant menine veikla. Bibliotekininkės
Protėvių rankdarbiai šiandien Aštuntus savo veiklos metus skaičiuojantis Užpalių krašto moterų klubas „Geras skonis“ šį rudenį pasitiko jau antru renginiu. Vos praūžus bendruomenės Rudens Lygės šventei, kur moterys turėjo parengusios savo kiemelį, buvo pradėtas organizuoti kitas užsiėmimas. Ir štai įpusėjus spaliui į biblioteką moteris sukvietusios bibliotekininkės pristatė viešnią – Saulę Katinienę. Tai reto pomėgio – audimo iš gamtinių medžiagų – entuziastė ir propaguotoja. Daugybę įvairiausių technikų: dekupažo, ebru, monotipijos, margučių puošybos, tapymo ant šilko, smėliu, vėlimo ir kt. išbandžiusioms klubo narėms tai buvo nauja patirtis. Viešnia priminė, jog audimas lietuvių tradicinėje kultūroje buvo reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir dvasiniu požiūriu – jam buvo teikiama gili simbolinė prasmė. Mitinėje pasaulėžiūroje audimas prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui, į kurį reikia įdėti daug širdies, sutelkti visą savo dvasią, viltis, svajones, maldas. Būtent moteriškos deivės Laima ir Laumė lietuvių mitologijoje yra
Užpalių moterų klubo „Geras skonis” narės, Saulės Katinienės padedamos, uoliai gamino gėlių kilimus Nuotr. Renos Šliogerienės
pačios didžiausios verpėjos ir audėjos, tai dievybės, neabejotinai susijusios su audimu. Lietuviams, kaip ir daugeliui tautų, būdinga audimo veiklą ir jos vaisius sieti su kosmosu, mitinėmis būtybėmis, likimu, dvasine apsauga. Austi pradėta neolite iš gyvulinės (vilna), gyvūninės (šilkas) kilmės ir įvairių augalinių pluoštų. Susidomėjusi įvairiomis audimo technikomis, Saulė lankė įvairius mokymus, kursus, įsigijo stakles. Klubo moterys entuziastingai ėmėsi
šios veiklos ir jau po poros valandų uolaus darbo džiaugėsi savo nuaustais kūrinėliais. Žinoma, jie neprilygo viešnios atvežtiems eksponavimui kilimams, bet tai buvo mieli, artimi širdžiai, su meile išausti darbeliai. Saulė dar kuriam laikui paliko savo darbų parodą pasigrožėti bibliotekos lankytojams ir pažadėjo kitą kartą pademonstruoti kitokį audimo būdą ar net šilkinių šalikėlių dekoravimą. Bibliotekininkės
UŽ
2016 m. spalis
Seniūno žodis Kiekvienais metais į mūsų miestelio viešąsias erdves yra investuojama nemaža suma savivaldybės ir privačių lėšų. Tai pastangos mūsų aplinką paversti patrauklia ir jaukia, pirmiausia, mums patiems joje gyventi.
PALIŲ
Susitikimas su Artūru Morozovu Spalio 11 dieną į Užpalių kultūros centrą atvyko fotožurnalistas Artūras Morozovas. Susitikimo metu fotografas dalijosi įspūdžiais iš darbo dabartiniame Ukrainos ir Rusijos bei ankstesniame Gruzijos ir Rusijos karuose.
Nuotr. Eugenijaus Keramino
Nuotraukoje matote vieno šeštadienio naktinių pasilinksminimų objektu tapusį, miestelio centre augusį klevelį. Medelis šioje vietoje atsodinamas jau kelintus metus iš eilės. Deja, besilinksmindamas jaunimas kartais persistengia... Nors už rankos niekas nepagautas, nereikia tikėtis, jog tai – prašaliečių darbas. Todėl norėčiau paskatinti visus būti pilietiškus ir atsakingus už save bei savo atžalas. Nuo mažens skatinkime jaunuosius užpaliečius vertinti mūsų visų aplinką puoselėjančių žmonių darbą.
3
Fotožurnalistas Artūras Morozovas
Fotožurnalistas – tai asmuo, kuris įvykius užfiksuoja nuotraukomis. Kaip pats Artūras yra pasakęs, žodžiai lieka žodžiais, o istorija lieka nuotraukose. Toks darbas yra rizikingas. Landžiojimas karo fronte tarp gerai ginkluotų karių kelia baimę. Mums, gyvenantiems ramioje
sudaro eiliniai jaunuoliai, palikę studijas, darbus, šeimas ir neturintys jokio karinio ir fizinio parengimo. Pasak Artūro, karas – ne tik mechaniškas darbas, jis reikalauja ir kūrybiškumo, pavyzdžiui, strategijų rengimas ar apkasų kūrimas iš neįprastų daiktų, medžiagų. Kaip ir Sausio 13-osios nakties įvykiai Lietuvoje, taip ir karas Ukrainoje pažadina patriotiškumą mene, ypač dainose. Anot Artūro, būtent daina padeda žmonėms rasti ramybę, paguodą ir motyvaciją susitelkti ir nepasiduoti. Svečias minėjo labai skaudų pavyzdį: Ukrainos aktoriai išėję į gatves prievarta vedėsi karius ir rodė jiems spektaklius, kad jie galėtų atsipalaiduoti, suprastų, kad yra gretimas, tikras gyvenimas, tai karius net pravirkdė, nes pakelti sunkią atsakomybės už tautą naštą emociškai yra labai sunku. Turbūt net neįmanoma įsivaizduoti, koks sąmyšis ir vidinė kova vyksta jaunų kariškių širdyse: jie tikriausiai pirmą kartą gyvenime į rankas paima ginklą, pirmą kartą gyvenime taikosi į žmogų, pirmą kartą nuspaudžia gaiduką.... Kiekvienas jaunuolis turi teisę į normalų gyvenimą, kuriame bėdos ir džiaugsmai būtų buitiški. Kiek jų jau padėjo galvas, kovodami už Tėvynės laisvę? Po tokio susitikimo pabunda
Ačiū Palaikydamas praėjusiame numeryje pradėtą „Ačiū“ skyrelį, norėčiau padėkoti bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie vaikų žaidimo aikštelės įrengimo miestelio centre. Dėkoju visiems, nepagailėjusiems savo laiko, medžiagų, įrankių, nepatingėjusiems ir nepabūgusiems prisijungti prie naujoviškos idėjos įgivendinimo. Taip pat visi galėtume padėkoti Užpalių klebonui, kuris jaunimui leido darbuotis klebonijos žemėje. Išties, savo aplinką kuriame patys, todėl nuostabu, kad tai sakyti galime turėdami konkrečius pavyzdžius omenyje. Pagarbiai, seniūnas Eugenijus Keraminas
A. Morozovo fotografija iš konflikto zonos
valstybėje, labai įdomūs faktai iš įvykių Ukrainoje, todėl susitikime išgirdome dalykų, apie kuriuos net nebūtume pagalvoję, gyvendami taikos metu. Turbūt visus mus, jaunus, gyvenančius nepriklausomybės laikotarpiu, labai stebina ir gąsdina, kad ukrainiečiai karo zonoje gyvena įprastą gyvenimą ir jau yra pripratę prie kasdienių šaudymų, bombardavimų ir sprogimų. Kaip bebūtų keista, didžiąją dalį Ukrainos karių kovojančių prieš prorusiškus separatistus,
pasididžiavimo jausmas savo tėvams ir tautiečiams, kurie turėjo drąsos stoti į kovą už laisvą tėvynę, paaukodami savo vertybes, šeimas ar net gyvybes tam, kad ateities kartos turėtų visas teises į laisvę ir gyvybę. Gyvename laisvoje valstybėje – kuo džiaugtis galėtume labiau? Toks suvokimas yra geriausia, ką galėjo duoti susitikimas su bebaimiu fotožurnalistu Artūru Morozovu. Ačiū jam už tai. Monika Kubiliūnaitė
4
UŽ
PALIŲ
2016 m. spalis
Jaunieji šauliai Šį kartą kviečiame susipažinti su Užpalių gimnazijos jaunųjų šaulių būreliu, vadovaujamu Birutės Masonienės. Taigi, Užpalių jaunųjų šaulių būrelis, arba Utenos apskrities pulkininko Prano Saladžiaus 9-oji rinktinė, įkurta prieš šešerius metus. Šiuo metu ją aktyviai lanko 23 mokiniai, o patys aktyviausi yra 8-okai. Pagal Bendrus Lietuvos Šaulių sąjungos nuostatus, jaunaisiais šauliais gali tapti 11–18 metų jaunuoliai. Truputis istorijos. Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d. Be karinio mokymo, tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, šaulių veikla buvo sustabdyta, o
bei Lietuvos saugumo ir jos gerovės pagal savo galimybes ir gabumus. Naujausia veikla, kurioje dalyvavo mūsų šauliai, buvo spalio 22–25 dienomis Utenos–Užpalių miškuose vykusios trijų dienų savanorių pratybos, pavadintos „Skydas 2016”. Jose dalyvavo dvylika vaikų, iš kurių penki užpaliečiai atliko žvalgų vaidmenį. Šiek tiek anksčiau buvo organizuotas bėgimas „Algimanto apygardos partizanų takais 2016“, kurio tikslas – pagerbti partizanus, atidavusius savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės. Bėgimas buvo skirtas ne tik šauliams, bet ir visiems savanoriams, norintiems pagerbti partizanus. Taip pat, šiais metais pajūrio miškuose, netoli Girulių, vyko Respublikinės Jaunųjų Šaulių žaidynės, kurios apėmė orientacines
Užpalių šauliukai įkūrė lygiadienio laužą Nuotr. Linos Šimkaitienės
Jaunieji Užpalių šauliai Nuotr. Monikos Dicevičiūtės
prasidėjus Lietuvos atgimimui, Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. Šiandien LŠS vienija sąmoningus, patriotiškai nusiteikusius ir aukojančius asmeninį laiką Lietuvos respublikos piliečius, todėl įsipareigojimų reguliariai dalyvauti užsiėmimuose nėra. Kiekvienas šaulys stengiasi prisidėti prie LŠS veiklos
varžybas, kliūčių ruožus, fizinį parengimo ir teorinių žinių testus. Šiais metais iš dešimties komandų Utenos apskritis liko penkta. Užpalių šaulius atstovavo Agnius Pivoriūnas ir Vytautas Čeplinskas. Šaulių parengimas yra skirstomas į keturias pakopas. I pakopa – tai pradinis fizinis ir teorinis parengimas bei rikiuotės mokymai. II pakopos šauliukų ruošime
daugiausia dėmesio skiriama pilietiniam, tautiniam, patriotiniam parengimui, taktikos mokymams, taip pat tobulinami fizinio pasirengimo įgūdžiai. Šią pakopą šiuo metu įveikinėja Vytautas Čeplinksas ir Dominykas Šarakauskas. III pakopos šauliai daugiausia mokomi topografijos, taip pat pilietinio, tautinio, patriotinio parengimo disciplinos. Aukščiausios, IV pakopos, šaulių rengime didžiausias dėmesys vėlgi skiriamas pilietiniam, tautiniam ir patriotiniam, metodiniam, lyderystės ugdymui. Šiuo metu aukščiausią pakopą pasiekusi, instruktorių kursus baigusi – IIIg. klasės mokinė Aistė Narbutytė. Tikrais šauliais, sulaukę 18 metų, Užpalių šaulių istorijoje yra tapę Deividas ir Ernestas Augučiai. Anot vadovės, rudens atostogų metu šauliukai yra pasiruošę vykti į Kauną, kur aplankys centrinį štabą, Reštikio puskarininkių mokyklą bei aviacijos muziejų. Ekskursija organizuojama neformaliojo švietimo programos. Jaunieji Užpalių šauliai labai džiaugiasi, turėdami aktyvią vadovę, kuri rūpinasi vaikų fiziniu parengimu, užimtumu ir patriotiškumo ugdymu. Monika Kubiliūnaitė
2016 m. spalis
UŽ
PALIŲ
5
Kūrybinės dirbtuvės „Susikurkime Užpalius“ Mūsų, Užpalių, miestelyje labai trūksta žaidimų aikštelės. Tokios, kad būtų smagu ir patiems mažiausiems, ir jau gerokai ūgtelėjusiems vaikams. Apie tai jau kuris laikas nuolat kalbam tarpusavyje. Kiek ji turėtų kainuoti, kokia ji turėtų būti, kur ir PAGALIAU KADA ji turėtų atsirasti... Laikas ėjo, o klausimai vis dar liko neatsakyti. Nėra pinigų, nėra vietos... bet taip belaukiant ir vaikų nebeliks...
klegesiu ir gera nuotaika. Visų pirma, ačiū Marijai Keraminaitei, jos entuziazmas, mintys ir idėjos, bičiulių subūrimas krūvon padarė tikrai didžiulį postūmį, kad šis pirmas kartas įvyktų ir pavyktų. Ačiū klebonui Jonui Bučeliui, kuris leido ant bažnyčiai priklausančios žemės sukurti mažų stebuklų vaikams. Ačiū Ingai Laurinėnaitei už naudingą gausą idėjų dirbtuvių organizavimui ir įvykdymui. Ačiū Algiui Miliui, kuris
Ačiū Kristinai, Indrei Salanginaitei, Audriui, Marijai, Eugenijui, Dainiui Širviui (kuris tiesiog pamatęs mus, besidarbuojančius, prisijungė prie veiklos). Kapstyti žemes, šveisti medžio „padukus“, tapyti margus ratus buvo linksma tokiam būry. Ačiū Jūratei Keraminienei, kuri mums pagamino nuostabaus valgio. Ačiū ir visiems vaikams, kurie ne tik krykštavo, dūko, piešė kreidelėmis, bet ir prisidėjo prie darbų. Sunkiausia
Mūsų bendruomenė mažutė, bet, tikiu, kūrybinga, o gražiam tikslui atsiradus – ir iniciatyvi. Adomui, bendruomenės pirmininkui, kilo mintis pasekti „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ idėja, tik ne juos pasikviesti, o savus suburti. Kas nori prisidėti darbu, kas medžiagomis ar įrankiais, o kas linksmu
davė medienos tiek, kiek mums reikėjo, o reikėjo tikrai nemažai. Atsirado didžiulės supynės, kurias dar bedarant vaikai, kaip kokios muselės saulėkaitoj, aplipo ir nesitraukė nė per žingsnį. Savo medžiagomis ir darbo įrankiais pasidalino Eugenijus Keraminas, Eglė Jovaraitė, Kristina bei Tadas Vaškeliai, Audrius Sirvydis. Darbai tęsėsi nuo ankstyvo ryto iki prietemos vėlumų. Vaikai savo pasiutusiai linksmu klegesiu būrė gražų saulėtą orą.
buvo pasakyti vaikams, kad reikia viską nudažyti: tai reiškė, kad suptis ir dūkti tądien jau nebebus galima. Buvo pagaminta: dičkės supynės, medinis „kalnuotas“ takelis, sūpynės ant medžio, stovas dviračiams, žaidimas „klasės”. Šiam kartui tiek.
Nukelta į 6psl.
6
UŽ PALIŲ
2016 m. spalis
Atkelta iš 5psl.
Praėjus šiek tiek laiko, tapo akivaizdu, kad tokios vietos tikrai labai reikėjo. Vaikai ją lanko per pertraukas ir po pamokų. Mes norėtume padaryti atskiras erdves patiems mažiausiesiems, jau truputį ūgtelėjusiems, ir tokiems, kuriems dviračių kliūtys būtų iššūkis. Darbai kelsis į pavasarį. Vėl kviesime visus prisijungti darbais, medžiagomis ir gera nuotaika. Labai tikiuosi pamatyti daugiau jaunimo, kurie paspartina darbus ir atrakcijų su jais bus daug daugiau. Tad tikiuosi, kad kūrybinės dirbtuvės „Susikurkime Užpalius“ taps kasmetiniu ir tradiciniu Užpalius puošiančiu susibūrimu. Lina Šimkaitienė Nuotraukos autorės
Aš myliu, vadinasi, esu Dažnai užduodu klausimą, į kurį neturiu pagrįsto atsakymo. Kas yra meilė? Negaliu suprasti, nes man tai – svetima ir nepaliesta. Žiūriu į seniai nevalytą kompiuterio ekraną ir bandau parašyti tai, kas po daugelio metų žmones įtikins, kad meilė neegzistuoja. Ta mėlynuojanti Šventosios upė, po dienos įkaitusi pieva ir aš. Kodėl negaliu būti laimingas? Esu rašytojas, man gera, kai kitiems galiu atskleisti tai, kas slypi tiek daug dalykų slepiančioje kertelėje. Žmonės sako, kad kažkada dienos šviesą išvys knyga, kurią skaitys kiekvienas ir ten iš naujo atras gyvenimo prasmę. Visada nusijuokiu ir nueinu savais keliais. Aš pusę savo gyvenimo bandau suprasti, kodėl viduje taip tuščia, tačiau mano mintys – lyg atversta knyga, kurią perskaityti – sunkiausia misija. Grįžtu į realybę, kai mano egzistencinio nuovargio akiratyje atsiranda trapi, gležna asmenybė, sėdinti ant upės kranto ir žvelgianti į tolstančią kanoją. Atrodo, kad net ta prakeikta kanoja turi tikslą, dėl kurio verta gyvuoti ir nedingti nežinioje. Mane užliejo keistas jausmas, kojos pačios pakilo nuo jau seniai atšalusio smėlio. Nepraėjus sekundei, stovėjau prie šios kažkuo širdžiai mielos asmenybės ir žvelgiau į jos skausmo bei nežinios pripildytas akis. Jos ledinis, tačiau deginantis žvilgsnis prikaustė mane prie žemės ir sustingdė kiekvieną kūno gyslelę. Žiūrėjome vienas į kitą, nekalbėjome. Žodžių čia nereikėjo, nes viską jau sužinojome, kai mūsų žvilgsniai, niekada neradę šilumos ir prieglobsčio, pagaliau susitiko.
Keturiasdešimt metų. Tiek trunka mano laimė nuo tada, kai suradau ją. Kai mano gyvenime egzistavimas įgavo prasmę. Kai visas pasaulis apsisuko nuo netikėto susitikimo. Mes sėdime ant upės kranto. Ten pat, kur pirmą kartą susitikome - lygiai po keturiasdešimt metų - kur gimė žodis „mes“. Aplink laksto laimingi vaikai, o ji - tokia pati, kokią pamačiau pirmą kartą. Trapi, gležna, tik su šypsena veide. Tie vaikai – mūsų jaunystės atspindys, kuris, laikui bėgant, išbluks, tačiau amžinai liks širdyse. „Žinote, visada planavau parašyti istoriją apie tai, kad meilė neegzistuoja, tačiau gyvenimas pateikia tikrai daug
staigmenų. Aš vis dar esu džiugiai nustebęs kiekviena savo gyvenimo akimirka, kurią praleidžiu su ja. Manote, kad tikros meilės nėra? Yra. Pats tai sužinojau, nugyvenęs pusę gyvenimo. Sakote, kad meilė turi laimingą pabaigą? Ne, nes pabaigos ji neturi: tikra meilė tęsiasi amžinai. Ar meilė suteikia gyvenimui prasmę? Taip. Aš myliu. Aš myliu, vadinasi, esu.“ – tai paskutiniai tėvelio knygos žodžiai ir karšta ašara, netikėtai išsprūdusi ant popieriaus lapo. Tėvelių meilė, mane privertė nenuleisti rankų, ir patikėti - mes ESAME tik, kai mylime. Istorijos autorė Gerda Mierkytė
Iliustracija Elzės Šližytės
7
UŽ PALIŲ
2016 m. spalis
Stalo tenisas – kaip religija Akivaizdu, Užpaliuose gausu gabių, sportiškų, bei aktyvių jaunų žmonių. Vienas jų – gimnazistas Osvaldas Juodelis. Dauguma mano, jog stalo tenisas – nerimta sporto šaka, netgi labiau pertraukų užsiėmimas. Tačiau štai Osvaldas gali pasigirti daugybe net tarptautinių padėkų, medalių, taurių. Jam šis sportas yra kaip religija. Skaitytojų dėmesiui interviu apie jaunojo Užpalių sportininko kasdienybę, tikslus ir planus. Kada ir kaip susidomėjai stalo tenisu? Stalo tenisu susidomėjau, kai dar buvau pradinukas. Mėgau žiūrėti, kaip vyresnieji žaidžia ir mane labai sužavėjo ši sporto šaka, todėl 2009 metais pradėjau profesionaliai ja užsiiminėti. Kokio amžiaus tuomet buvai? Užsiiminėti pradėjau antroje klasėje, buvau aštuonerių. Pradėjau žaisti, palyginus, labai vėlai, nes aukšto lygio žaidėjai
Osvaldas Juodelis šalia dalies savo prizų Nuotr. Rasos Vasiulytės
pradeda žaisti nuo penkerių metų ar dar jaunesni. Kas tave treniruoja, ar mokaisi savarankiškai? Iš pradžių, kol buvau pradinukas, mane pagrindų mokė mūsų mokyklos stalo teniso mokytojas Saulius Šližys, bet per vienas Užpaliuose vykusias varžybas atvyko Utenos stalo teniso treneris Edgaras Kovera, kuris pamatė mano gabumus ir pakvietė treniruotis į Utenos kūno kultūros ir sporto centrą. Dabar ten ir tobulinu įgūdžius.
Nuotr. iš www.jonavosdiena.lt archyvo
Kaip dažnai treniruojiesi? Treniruotis stengiuosi tris, keturis kartus į savaitę, o kai ruošiuosi varžyboms tai ir penkis kartus. Kokių savybių reikia sportininkui, stalo tenisininkui? Norint būti geru stalo tenisininku reikia būti gerai pasiruošusiam fiziškai, turėti šaltus ir geležinius nervus, turėti labai gerą reakciją, būti užsispyrusiu ir atkakliu. Dalyvauji įvairiuose turnyruose visoje Lietuvoje. Ar teko stalo tenisą žaisti užsienyje? Taip, teko išvykti į užsienį daug kartų. Buvau Rusijoje (Sankt-Peterburge), Baltarusijoje (Mageliove), Latvijoje (Rygoje), Estijoje (Taline), Lenkijoje (Varšuvoje), Kroatijoje (Zagrebe), Prancūzijoje, Čekijoje, Slovakijoje. Ar užsiiminėji kitu sportu be teniso? Labai mėgstu žaisti futbolą ir dažnai atstovauju mūsų mokyklą įvairiose varžybose. Ar dar suskaičiuoji, kiek laimėjimų turi? Laimėjimų turiu labai daug. Šiuo metu apie 55 medalius, 35 taures ir apie 100 diplomų už įvairius pasiekimus sporte. Koks laimėjimas per tavo karjerą tau svarbiausias? Mano karjeroje yra labai daug svarbių ir reikšmingų laimėjimų, bet turiu 3 pačius svarbiausius: Rusijoje iškovota 2 vieta komandinėse varžybose, 1 vieta Latvijos atviro jaunučių čempionato ir 1 vieta Lietuvos jaunučių čempionate, kurią esu užėmęs jau 2 kartus.
Kokiu pasiekimu labiausiai didžiuojiesi? Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad esu 2 kartus tapęs Lietuvos jaunučių, gimusių 2001 metais, čempionu – 2015 ir 2016 metais. Kas stalo tenise tau labiausiai patinka? Kovoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.
O. Juodelio (dešinėje) ir E. Riliškytės (Vilnius) duetas iškovojo aukso medalius šių metų Lietuvos jaunučių U-15 čempionate. Iš to čempionato Osvaldas parsivežė 3 aukso medalius. Nuotr. iš asm. archyvo
Ar dažnai šiame sporte patiriamos traumos? Ar tau pavyksta jų išvengti? Stalo tenise traumos nėra dažnai patiriamos, bet jos nėra ir neišvengiamos. Rimtų traumų aš dar neturėjau ir nenoriu jų patirti, nes jos daug ką pakeičia. Kokie artimiausi tavo planai ir tikslai? Mano artimiausias tikslas – sudalyvauti Lietuvos šešiolikmečių čempionate ir išvykti į užsienį pakonkuruoti su nepažįstamais žaidėjais, įgauti daugiau patirties. Parengė Karolina Leonovaitė
8
UŽ PALIŲ
2016 m. spalis
Skelbiame nuotraukų konkursą
„Tai gražu gražu!” konkursas, kuriame dalyvauti gali visi visi
Ruduo – spalvingiausias metų laikas. Rudens gėrybės džiugina akį... Gražu džiaugtis mažais dalykais, bet kodėl negalime džiaugtis visi kartu? Kviečiame pasidalinti rudeniškais stebuklais, kurie džiugina Jūsų pačių akį ir širdį. Laimėtoją skelbsime lapkričio mėnesio numeryje, taigi, konkursas tęsis visą rudenį!
Informuojame, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. keičiasi Utenos rajono seniūnijų GELTONŲ pakuotės (plastikas, metalas, popierius) konteinerių aptarnavimo grafikas. Užpalių seniūnijoje konteineriai bus tuštinami kiekvieno mėnesio 15 d. *Sutapus numatytai datai su šventine diena ar sekmadieniu, pakuotės atliekos bus vežamos artimiausią darbo dieną. UAB „Utenos komunalininkas“, tel. (8 38) 96 3800.
Siųskite nuotraukas el. paštu uzpaliulaikrastis@gmail.com Visas konkurso dalyvių nuotraukas anonimiškai skelbsime „Už Palių“ facebook puslapyje.
Artimiausi renginiai - lapkričio mėnesį 4 d.
14 val. Rudenėlio popietė „Prie krintančių lapų ugniakuro“
11 d.
18 val. Muzikinis vakaras „Rudenį palydint“. Koncertuoja: Martynas Beinaris (baritonas), Skaistė Beinarienė (fortepijonas). Bilieto kaina 4 €. (senjorams, moksleiviams ir studentams 2 €, neįgaliesiems - nemokamai)
12 d.
14 val. Kanklininkų ansamblio „Pasagėlė“ 25-o gimtadienio šventė
12 d.-gruodžio 16 d.
Nuotraukų, skirtų kanklininkų ansamblio „Pasagėlė“ 25-ečiui, paroda
13 d.
13 val. Legendinių grupių sugrįžimas. Koncertuoja grupė „Nemuno krantai“ Bilieto kaina: 6 €. (vaikams 4 €). Koncerto dieną bilietai brangs
19 d. ir 26 d.
21 val. Šokių vakarai
„Už Palių” laikraštį
Įsigyti arba užsiprenumeruoti galima: Užpalių bibliotekoje Užpalių seniūnijoje Perkant, numerio kaina - 1Eur Prenumeruojant, numerio kaina - 0,8 Eur Prenumeratos siuntimo į kitą miestą kaina - 0,5 Eur
Švenčia jubiliejų spalio mėn.: 90 m. Ona Barauskienė, Gyliškių k. 80 m. Jonas Galvydis, Likančių k. Emilija Galvydienė, Mikėnų k. 70 m. Marytė Vrubliauskienė, Užpalių mstl., 65 m. Janina Vanda Bražėnienė, Mikėnų k. 60 m. Nadiežda Skripkienė, Užpalių mstl. Nijolė Braukylienė, Užpalių mstl. Kęstutis Šileikis, Kaimynų k. Tiksli gimimo data netikslinama daugumos jubiliatų pageidavimu.
Mirė: Parengė Indrė Salanginaitė
Ona Mickienė, Lėlių k., 88 metų Monika Mierkienė, Kaimynų k., 89 metų Algimantas Stanislovas Barauskas, Kėpių k., 79 metų
Laikraštį remia: Milda Petrauskienė, Vladas Murnikovas, UAB „Colorita“. Deividas Krikščiūnas, A. Krikščiūno įmonė. Laikraštį rengia: Marija Keraminaitė, Indrė Salanginaitė, Dovilė Kirdeikytė el.p uzpaliulaikrastis@gmail.com. Spausdina: UAB „Colorita”, Utenio a. 22 (IIIa), Utena. Tiražas 250 egz.