Paliestoji žemė / Touched land by Vaiva Kovieraitė Trumpė

|\ |

paliestoji žemė touched land

Tarptautinė Šiluvos meno bienalė International Šiluva art biennial

2021

ISBN 978-9986-31-582-7

Organizatoriai / Organizers  Raseinių rajono kultūros centras / Raseiniai district cultural center  Šiluvos piligrimų centras/ Šiluva Pilgrim center Bienalės vadovas / Biennial director  Arūnas Kazlauskas Kuratoriai / Curators Vaiva Kovieraitė-Trumpė  Rūta Giniūnaitė  Greta Kardišiūtė  Evaldas Mikalauskis Katalogo sudarytojas / Catalogue editor  Arūnas Kazlauskas Dizainas / Design  Vaiva Kovieraitė-Trumpė Fotografijų autoriai / Authors of photographs Sigitas Gudaitis, Arūnas Kazlauskas ir kt. Rėmėjai / Sponsors

Spausdino / Printed by

Tiražas / Edition 100 Oficiali bienalės svetainė / Official biennial website  www.menopiligrimai.lt

II TARPTAUTINĖ ŠILUVOS MENO BIENALĖ II INTERNATIONAL ŠILUVA ART BIENNIAL 2021. 06.13-11.28 Bienalės simpoziumas | Biennial symposium  2021. 07.13-22

Šiluvos kontekste sąvoka „Paliestoji žemė“ gali būti suvokiama keliais lygmenimis: Šiluva yra išskirtinę sakralinę vertę turinti vietovė, kurią lietė Dievo Motinos kojos, pavargusių piligrimų ir popiežiaus pėdos, ja kasdien žengia vietos žmonės ir dvasininkai. Paliestoji žemė gali būti žmogaus širdis ir siela, vienumoje ar draugėje patyrusi prisilietimo galią. Paliestąja žeme gali būti vienas žmogaus kūrinys, bent vienu žingsniu priartinantis prie dieviškosios tikrovės. Paliestąja žeme gali būti dar nežinantis, kad trokšta prisilietimo... Tokia yra organizatorių vizija. Mums yra svarbu ir įdomu, kaip Paliestąją žemę mato ir jaučia šiuolaikinis žmogus, šiandieninis menininkas. Į klausimą kviečiame atsakyti kiekvienam priimtiniausia šiuolaikinio meno forma, pagrindinė sąlyga – kūrinys turės „rasti“ vietą atvirose Šiluvos ir jos apylinkių erdvėse.

In the context of Šiluva, the term “Touched Land” can be understood on several levels: Šiluva is an area of exceptional sacral value, touched by the feet of the Mother of God, tired pilgrims and the Pope. This place is daily passed by local people and preachers. The touched land can be either the heart or he soul of a person who has experienced the power of touch in solitude or togetherness. As well, the touched land can be creation by human, which could bring at least one stepcloser to the divine reality. The touched land may be the one who may not yet know that it longs for touch...  This is the vision of the organisers. We are interested in how a contemporary person, a contemporary artist, sees and feels about the Touched Land. We invite everyone to answer the question in the most acceptable form of contemporary art, the main condition being that the work will have to “find” a place in the open spaces of Šiluva.

Bienalės komanda || Biennial team

|\ |

BIENALĖS DALYVIAI PARTICIPANTS OF BIENNIAL

Rexy Tseng (TW) | instaliacija / installation  Anastasis Karras, Dimitris Batsis (GR) | audiovizualinė instaliacija / audiovisual installation  Michalis Kotaidis & Dimitris Batsis (GR) | kompiuterinė animacija / computer animation  Yohana Oizumi (BR) | performansas / performance  Benna Gaen Maris (UK) | vaizdo menas / video art  APOTROPIA (IT) | vaizdo menas / video art  Makis Kyriakopoulos (GR) | vaizdo menas / video art  Sam Heydt (US) | foto koliažai / photo collages  Silvia Amancei & Bogdan Armanu (RO) | instaliacija /installation  Mirjam (DK) | vaizdo menas / video art  Juan Rodrigo Piedrahita Eskobar (CO) | tapyba / painting  Kathryn Frund (US) | instaliacija, socialinė akcija / installation, social action  Daniele Bongiovanni (IT) | tapyba / painting  Aleksandr Nikitiuk (UA) | instaliacija /installation  SIMPOZIUMO DALYVIAI PARTICIPANTS OF SIMPOSIUM Lasma Pujate (LV) | grafikos paroda / graphic exhibition  Rebeca Pak (IT) | hepeningas, vaizdo menas / hepening, video art  Rose Magee (GB/DE) | erdvinis objektas / spatial object  Eglė Einikytė-Narkevičienė (LT) | instaliacija /installation  Rekha Sameer (UK) | instaliacija /installation  Bright people (Mrs and mr Garcia) (ES) | instaliacija /installation  Romualdas Balinskas (LT) | tapyba / painting  Inga Raubaitė, Žilvinas Višinskas (LT) | instaliacija /installation  Židrija Janušaitė (LT) | performansas / performance  Jelena Škulis-Škulienė, Dovilė Gudačiauskaitė (LT) | instaliacija /installation  Dainius Trumpis (LT) | erdvinis objektas / spatial object

EFEMERIŠKUMAS | EPHEMERALITY Instaliacija: mediena, kartonas, akrilas, kreida | Installation: wood, cardboard, acrylic, chalk

Aleksandr Nikitiuk (UA)

Žodis efemeriškumas reiškia - įsivaizduojamas, nerealus, todėl šis projektas atrodo kaip fantastinis tyrimas, išbandantis senovės istorijos ir prasmės prisotintą teritoriją. Projektą sudaro 4 piramidės, pastatytos kreidos karjero teritorijoje ir imituojančios išėjimo iš jų situaciją, kai vienas elementas pakimba erdvėje kaip akcentas.

The word ephemeral means – imaginary, unreal, so the project looks like a fantastic study, testing a territory that is saturated with ancient history and meaning. The project consists of 4 pyramids, placed on the territory of a running chalk pit and simulating the situation of their exit, where one element is suspended in space as an accent.

Nuo XIV a. antrosios pusės iki XVI a. pradžios didžiausios Europos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – sienos driekėsi Sumų srities (Ukraina) teritorijoje. Šiuo laikotarpiu vakarinėje valstybės dalyje buvo įkurtas ir Šiluvos miestas. Hipotetiškai galima daryti prielaidą, kad kartu su teritorine ekspansija plėtėsi ir dvasinių tradicijų bei praktikų įtakos zona. Projektas “Efemeriškumas” buvo sukurtas Sumų regione ir per abstraktų meninį įvaizdį bei istorinį kontekstą taip pat nurodo į hipotezę apie dvasinio bendravimo galimybę senovėje.

From the second half of the XIV century before the beginning of the XVI century the borders of the largest state in Europe, the Grand Duchy of Lithuania, were located on the territory of the Sumy region (Ukraine). During this era, the city of Šiluva was also founded in the western part of the state. Hypothetically, it can be assumed that along with the territorial expansion, the zone of influence of spiritual traditions and practices expanded. The project “Ephemerality” was created in the Sumy region and through an abstract artistic image and historical context also refers to the hypothesis of the possibility of spiritual communication in antiquity.

Žemės meno instaliacija kreidos karjero teritorijoje šalia Vinicos (Ukraina) Land art installation in a chalk quarry area near Vinnytsia (Ukraine)

EL ESPÍRITU Audiovizualinė instaliacija | Audiovisual instalation

Anastasis Karras & Dimitris Batsis (GR)

Pagrindinė kūrinio idėja sutelkta į gyvybinės jėgos interpretaciją, meditacinę kelionę skleidžiant garsą. Kūrinys kuriamas naudojant ASMR (Autonomous Sensory Meridian Response), kurio pagrindinis tikslas yra atpalaiduoti. Turtingu cikadų skambesiu, nuolat atsirandančiu ir išnykstančiu kartu su ASMR psalmėmis, siekiama sukurti dievišką energijos lauką, sugrįžimą į žemę, kuri laukia prisilietimo, ezoterinį dvasingumo pasaulį. Sandėlio interjeras, iš kurio kartojamas garsas, simbolizuoja nuolankumo ir kontempliacijos aplinką: sandėlis yra metaforinė šventos žemės dimensija.

The main idea of the work focuses on the interpretation of an animating force, a meditative journey through the propagation of sound. The piece manifests through the use of ASMR (Autonomous Sensory Meridian Response). The rich sound of cicadas which constantly appears and dissapears in succession with the ASMR psalms, intends to create a divine field of energy, a return to a land that awaits to be touched, an esoteric world of spirituality. The interior of the warehouse where the sound plays from on repeat, symbolizes a setting of humility and contemplation: the warehouse is a metaphoric dimension of a sacred land.

BUČINYS | THE KISS Animacija, gyva akcija | Animation, live action

APOTROPIA Antonella Mignone, Cristiano Panepuccia (IT)

Dviejų kūnų kontaktas. Intensyvus dalijimasis informacija. Cheminis kokteilis smegenyse. „Bučinys” – tai audiovizualinis kūrinys, kuriame nagrinėjamas paprastas dviejų įsimylėjėlių gestas. Intensyvus dviejų kūnų suartėjimas skaitmeninėje erdvėje. Kūrinys sukurtas naudojant judesio fiksavimo, dalelių sistemas ir realaus laiko atsitiktinių imčių metodus.

A contact between two bodies. An intense sharing of information. A chemical cocktail in the brain. “The Kiss” is an audiovisual work that explores a simple gesture acted out between two lovers. An intense coming together of two bodies in the digital space. The work was created using motion capture, particle systems and real time randomization techniques.

NEPALIESTA DROBĖ | UNTOUCHED CANVAS Vaizdo performansas | Video performance

Benna Gaean Maris (UK)

Šį vaizdo performansą sukūriau specialiai Šiluvos meno bienalės temai „Paliesta žemė“. Pavadinime esantis žodis „nepaliesta” nurodo paties materialaus meno objekto būklę, reprezentuojančią technologiją kaip priemonę imituoti gamtą. Meno reprezentacijos vertė net nepalyginama su pačios gamtos didybe ir paliestos žemės šventumu bei jos genius loci. „Žvelgdamas į idilišką peizažą, laukinį ir natūralų, gali pasiekti tą ramybę ir nuostabią nuostabą suprasti, kad žmogus nieko nesukuria. Menas yra niekas be gamtos, viskas kyla iš žemės ir šviečia po saule. Tu nepaversi kraštovaizdžio nemirtingu, užfiksuodamas jį ant drobės, gamta ir taip yra nemirtinga. Nieko nedaryti, tik kontempliuoti kosmosą – pats maloniausias ir pilnai subalansuotas požiūris į amžinybę, ramybė yra viskas, ko mums reikia, kad pasiektume tą pačią harmoniją ir pajustume susiliejimą su begalybe.”

I produced this video-performance on purpose for the Šiluva Art Biennial’s theme “Touched Land”. In the title, the word “untouched” refers to the condition of the material art object itself, representing technology as means to imitate nature. The value of an art representation is not even comparable tothe magnificence of nature itself and the holiness of a Touched Land and its genius loci. “Staring at a bucolic landscape, wild and natural, you can reach that peace of mind andamazing astonishment to understand that mankind creates nothing. Art is nothing withoutnature, everything comes from the Earth and shines under the Sun. You do not make alandscape immortal by fixing it on a canvas, nature is immortal anyway. Doing nothing but contemplating the cosmos is the most pleasant and balanced approachto eternity, tranquillity is all we need to reach the same harmony and to feel immanence tothe immensity.”

ANTONI (Antano Vivulskio portretas) Vietos instaliacija: plastiko skritulėliai, rėmas, klijai | Site-specific installation: plastic circles, frame, glue

BRIGHT PEOPLE Mrs & Mr Garcia (ES)

Architektūra – tai menas paversti šį pasaulį visų būtybių namais. Ji siekia priimti mus visus be išimties. Nenuostabu, kad būtent architektas Mies Van der Rhoe išplatino aforizmą „Der lieber Gott lebt im Detail” („Dievas yra detalėse”).  Sakydami, kad Dievas viską mato, iš tiesų turime omenyje, kad kiekviena klaida, kiekvieni spąstai bendroje dalykų geometrijoje daro įtaką tam, kaip gyvename šiandien, ir ženklina tai, kaip gyvens tie, kurie ateis po mūsų.  „Mano vardas Antanas Vivulskis ir aš atėjau švęsti tam, kad šis pasaulis būtų skirtas mums visiems, kiekvienoje detalėje, ir kad kiekvienas mažas gyventojas yra tik dar vienas kambarys milžiniškuose namuose, kuriais dalijamės.“

Architecture is the art of making this world the home of all creatures. It aims to welcome us all without exception. No wonder it was Mies Van der Rhoe, an architect, who spread the aphorism “Der lieber Gott lebt im Detail” (“God is in the details”).  When we say that God sees everything, we really mean that every mistake, every trap in the general geometry of things, affects the way we live today, and marks the way in which those who come after us will live.  „My name is Antanas Vivulskis and I have come to celebrate that this is a world for all of us, in every detail, and that each small population is but one more room in the enormous home we share.“

KŪNAS | THE BODY Skulptūra: metalinis karkasas, betonas, dažai | Sculpture: metal frame, concrete, paint

Dainius Trumpis (LT)

Skulptūros „Kūnas“ idėja ganėtinai transcendentinė ir, tuo pačiu, realistinė. Supančiotas, sužalotas, kraujuojantis ir iškankintas kūnas – tai materialaus-kūniško gyvenimo simbolis. Jis taip pat neatsiejamas nuo sudėtingo dvasinio kelio. Be materialaus kūno ir proto nebūtų įmanoma tobulėti dvasiškai ir pasiekti nušvitimą. Nenukryžiuotas ir nenukankintas Kristus nebūtų tapęs šviesa. Jei nebūtų marinęs savo kūno Gautama, gal nebūtų nušvitęs ir atradęs gyvenimišką vidurio kelią? Kančia vienaip ar kitaip paliečia mus visus. Kūrinio lenkta forma tartum jaunas mėnulis, kuris įkūnija moteriškąją jėgą, Dievo Motiną, Švenčiausiąją Mergelę. Krikščionybėje Mėnulis ir Saulė dažnai vaizduojami nukryžiavimo scenose ir simbolizuoja dvigubą Kristaus prigimtį. Betono medžiagiškumas šioje skulptūroje nurodo į pastovumą, tvirtumą bei ilgalaikiškumą, tačiau jo spalva man asocijuojasi ir su pelenais, kurie kaip tik nuteikia priešingai, – tai laikinumas ir pabaiga.

The idea of the sculpture “The Body” is quite transcendental and at the same time realistic. The dismembered, mutilated, bleeding and tortured body is a symbol of material-bodily life. It is also inseparable from a complex spiritual path. Without the material body and mind, it would be impossible to grow spiritually and achieve enlightenment. Without the crucifixion and martyrdom, Christ would not have become light. If Gautama had not tortured his body, he might not have become enlightened and discovered the middle path of life? Suffering touches us all in one way or another. The curved form of the work is like a new moon, which embodies the feminine force, the Mother of God, the Blessed Virgin. In Christianity, the moon and the sun are often depicted in crucifixion scenes and symbolise the dual nature of Christ. The materiality of the concrete in this sculpture points to permanence, solidity and permanence, but its colour is associated with ashes as well, which are the opposite of that - it is the temporary and the ending.

ŠVENTAS KRAŠTOVAIZDIS | SACRED LANDSCAPE Virtuali paroda: tapyba | Virtual exhibition: painting

https://menopiligrimai.lt/2021/07/12/exhibition-daniele-bongiovanni-it/

Daniele Bongiovanni (IT)

Manau, kad apskritai šios bienalės tema – „Paliesta žemė” – keliais aspektais gali būti panaši į mano tapybą. Mano kūryba remiasi materija ir šviesa: jos variacijomis ir begalinėmis išraiškos, konceptualumo, o kartais ir sakralumo galimybėmis. Šiame renginyje, vykstančiame tokioje sakralioje vietoje kaip Šiluvos Marijos šventovė Lietuvoje, meno ir dvasingumo sąjunga tampa tinkamiausiu būdu gilintis ir sekti.  Mąstymas apie kažką šviesaus, kas suteikia žmonėms gilesnę perspektyvą, taip pat gali virsti tikėjimo aktu „grožio” link, perspektyvos, susijusios su objektyviu grožiu ir nebūtinai nukreiptos į daiktų „formą” ir išvaizdą. Mano paveiksluose, vaizduojančiuose gamtą, jei juos tyrinėjame akimis tų, kurie ieško žinios, galima rasti detalių, kurios gali paskatinti žiūrovą žvelgti toliau. Savo darbais stengiuosi perkelti savo vidų į išorę, o mano tapyba taip pat remiasi „peizažu”, peržiūrėtu dvasiniu ir emociniu raktu. Aš nevaizduoju tikrovės, mano kūriniai – tai mano minčių perteikimas, mano objektas – gamta, o kartais ir žmogus.

I think that, in general, the theme of this Šiluva Art Biennial – “Touched Land”, can be similar in several respects to my painting. My artistic work is based on matter and light: on its variations and on its infinite expressive, conceptual and sometimes sacred possibilities. In this event, which takes place in a sacred place such as the Marian Shrine of Šiluva, in Lithuania, the union between art and spirituality becomes the most suitable way to deepen and follow.  Thinking of something bright that gives men a deeper perspective can also turn out to be an act of faith towards “beauty”, a perspective connected to the objective beauty and not necessarily aimed at the “form” and appearance of things. In my pictures representing nature, if examined with the eyes of those who are looking for a message, you can find details that can encourage the viewer to look further.  Through my works I try to bring my interiority to the outside, while my painting is also based on the “landscape”, revised in a spiritual and emotional key. I don’t portray reality, my creations are the representation of my thought, my subject is nature and sometimes man.

Laterale. Aliejus, drobė, 50x70 cm, 2018 Laterale. Oil on canvas, 50x70 cm, 2018 Era (Epocha). Aliejus, drobė, 35x50 cm, 2020 Era (Epoch). Oil on canvas, 35x50 cm, 2020

AŠ ESU | I AM Aplinkos instaliacija: mediniai iešmeliai, tekstilės juosta | Environmental installation: wooden skewers, textile tape

Dovilė Gudačiauskaitė, Jelena Škulis (LT)

AŠ ESU – aplinkos instaliacija, nurodanti į sąsajas su Bendruomene, Šventu Raštu ir Žeme. AŠ ESU – citata iš įvairių Rašto vietų apie žmogaus ir Kristaus tapatybę, kurios paliesta Žemė (pvz., Jn 15,1 ir Jn 15,5). Tačiau AŠ ESU – tai ir nuo priklausomybės besigydančių asmenų bendruomenė, įsikūrusi Vilniuje Šv. Stepono gatvėje Vilniuje šalia autentiško ir seno Švento Stepono bažnyčios pastato, tačiau rūpesčiu raginame dalintis su visais.  „Bandome pažvelgti į daugialypę priklausomybę. Mūsų Žemė paliesta ligų, kurių viena klastingų – priklausomybė. Lietuvai teko ypatingas prisilietimas, turbūt kiekvienas atsimintų nors vieną žmogų, jos paveiktą, tarp giminaičių arba netolimoje aplinkoje? Tačiau turime galimybę ir išgyti, būti paliesti bendruomenės, profesionalų palaikymo, gydymo ir gijimo. Taip pat permąstyti mūsų bendrystę sunkumų metu – kiek mūsų mažas palaikymo žingsnis gali reikšti bendram gijimo procese.”

I AM is an environmental installation exploring links to Community, Scripture and the Earth. From one side, I AM is a quote from various passages of Scripture about the identity of Christ who touched the Earth (e.g, Jn 15, 1 and Jn 15,5). However, I AM is also the name of the community of people who are recovering from addiction, located in Vilnius, St. Stephen Street near the authentic and old building of St. Stephen’s Church, but we are encouraging to share the issue with everyone.  “We try to look at addiction from different angles. Our Earth is touched by diseases, one of which is insidious – addiction. Lithuania is strongly affected by it: perhaps everyone could remember at least one person suffering from addiction among her relatives or in a nearby environment? However, we have the opportunity to heal, to be touched by the community, by professional support and healing process. Also rethink the impact of community on it – how much our small step of support can mean for the overall healing process.”

PRISILIETIMAS | THE TOUCH Instaliacija: betonas | Installation: concrete

Eglė Einikytė-Narkevičienė (LT)

Bienalės nominacija / Biennial Award

Mano darbas „Prisilietimas“ yra kurtas specialiai Šiluvos meno bienalei. Kadangi bienalės tema „Paliestoji Žemė“, norėjau, kad kūrinys labiau atlieptų temą... Pirmiausiai galvojau koks mano pačios santykis su šia vieta, ką ji man reiškia ir kaip mane paliečia. Šiluva man yra maldos vieta, numelsta ir keliais nuklūpota. Ji yra brangi man, kaip ir daugumai piligrimų ir tikinčiųjų... Tai nepaprasta, stebuklinga vieta kurią palietė pati Dievo Motina. Mano darbas – tai klūpinčio žmogaus kojų įspaudai atlieti betone. Hiperbolizuotas kiekvieno tikinčiojo paliktas pėdsakas Šventojoje žemėje. Labai džiaugiuosi, kad mano idėja pavirto kūriniu, šventoriaus grindiniu, tikėjimo ir maldos ženklu.

My work “Touch” was created especially for the Šiluva Art Biennial. As the theme of the Biennial is “Touching the Earth”, I wanted the work to be more in line with the theme... I first thought about my own relationship to this place, what it means to me and how it touches me. For me, Šiluva is a place of prayer, kneeling and kneeling down. It is dear to me, as it is to most pilgrims and believers... It is an extraordinary, miraculous place touched by the Mother of God herself. My work is an imprint of a kneeling man’s feet cast in concrete. A hyperbolized footprint left by each believer in the Holy Land. I am very happy that my idea has become a work of art, a pavement in the churchyard, a sign of faith and prayer.

CELĖ | THE CELL Žemės meno objektas: lazdyno šakos, tvirtinimo elementai | Land art object: hazel branches, fasteners

Inga Raubaitė, Žilvinas Višinskas (LT)

Bienalės nominacija / Biennial Award

Piligrimams einantiems Kryžiaus keliu, prieš įžengiant į Šiluvą, siūlome pabūti vienumoje patiems su savimi ir savo mintimis, sąlyginai atsiskirti nuo išorinio pasaulio, pabūti vidinėje šventykloje. Tai vieta, kurios pagalba nors kažkiek būtų sukuriama galimybė prisiartinti prie dieviškos tikrovės.   Aplink medį arba medžių grupės apsuptyje kabantis apskritimo lanko karkasas, nuo kurio vertikaliai ratu tvirtinamos kuo tiesesnės (lazdyno) šakos, pritvirtintos taip, kad jos judėtų ir būtų galima įeiti į objekto vidų. Viršuje – atvira erdvė, kad būnant viduje būtų galima matyti dangų.

For pilgrims on the Way of the Cross, before entering Šiluva, we propose to be alone with ourselves and our thoughts, to be relatively detached from the outside world, to be in the inner temple. It is a place through which one can come a little closer to the divine reality.   A circular frame hanging from a tree or a group of trees, from which the straightest possible (hazel) branches are attached in a vertical circle, fixed in such a way as to move and allow access to the interior. An open space at the top to allow a view of the sky when inside.

ŽAISLAI | TOYS Virtuali tapybos paroda | Virtual painting exhibition

https://menopiligrimai.lt/2021/06/12/exhibitionjuan-rodrigo-piedrahita-escobar/

Juan Rodrigo Piedrahita Eskobar (CO)

Mano menas yra taikos ir ramybės įsikūnijimas tapyboje, erdvės matymas ir gyvenimo kelias iki mirties, mano kraštovaizdis ir abstrakcija tam tikra prasme parodo šį kelią, kurio visi bijo. Mano meną įkvėpė vaikystės patirtis, per savo istorinę evoliuciją atkurtą žmogaus veiklą, sukeliančią didelį džiaugsmą ir jaudulį ivairiuose jo amžiaus tarpsniuose, kuriant įvairių tipų kartoninius ir medinius žaislus. Žaislą aš paimsiu kaip realybės simbolį, jis yra kitoks suaugusiųjų akimis, atsižvelgiant į jų pačių vaikystės ir brandos patirtį. Suaugęs tais pačiais įrankiais kuria kitą požiūrį į pačios egzistencijos prasmę ir supančius daiktus bei laiką, sukeliantį vaikui impulsyvų malonumą.

My art is for get a peace and pleasing in painting world and gets an armory space, and see the life until dead, with my landscape and abstraction could see the farway in this road that fear all. My art is inspired by experiences of childhood, where they recreate the activities of man through its historical evolution to generate great joy and excitement of the age itself, creating different types of cardboard and wooden toys.  And in adulthood using the same tools with another approach for the meaning of existence itself and the objects around me, and time evoking innate enjoyment of children.

Kalėdos. Akrilas, drobė, 60x120 cm, 2020 Christmas. Acrylic on canvas, 60x120 cm, 2020 Arklys. Akrilas, drobė, 30x35 cm, 2017 Horse. Acrylic on canvas, 30x35 cm, 2017

PALIESTA PROTĖVIŲ ŽEMĖ | TOUCHED ANCESTRAL LAND Instaliacija: sintetiniai drabužiai, stiklo pluoštas, įrišimo juosta, žemėlapių smeigtukai, 365x670 cm | Installation: synthetic garments, fiberglass, binding tape, map pins, 365x670 cm

Kathryn Frund (US)

Mano senelis Napoleonas Kupka 1907 m. emigravo į JAV iš Lietuvos. Esu antros kartos lietuvių kilmės amerikietė. Prieš išvykdamas iš Lietuvos 1907 metais, mano senelis iš pradžių ruošėsi tapti kunigu. Imigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, jis atsisakė religijos studijų, vedė, sukūrė šeimą ir tapo batsiuviu.  2021 m. sukūriau didžiulę 300 cm aukščio ir 360 cm pločio Šiaurės Atlanto vandenyno, Šiaurės ir Baltijos jūrų žemėlapio instaliaciją, kurioje atsekamas mano senelio imigracijos iš Lietuvos į JAV 1908 m. kelias. Žemėlapyje, sukurtame iš šimtų perdirbtų drabužių, raudona gija pažymėta mano senelio kelionė laivu. Plaukdamas į rytus, į Ameriką, jis visam laikui nutraukė visus ryšius su savo šeima.  Negalėdama atvykti į Lietuvą, siūlau savo projektą papildyti interaktyviu komponentu. Mainais už apyrankę meno parodos lankytojas į pateiktą žurnalą įrašys savo vardą, miestą ir šalį. Iš šio žurnalo įrašų bus matyti, kiek toli šios apyrankės nukeliaus. Šis projektas yra mano dvasinės piligrimystės kelionė atgal į Lietuvą.

My grandfather, Napoleon Kupka, immigrated to the United States from Lithuania in 1907. I am a second generation American of Lithuanian descent. My grandfather was initially studying to be a Roman Catholic priest before leaving Lithuanian in 1907. When he immigrated to the United States, he gave up his religious studies and chose to marry, raise a family, and became a shoemaker. In 2021 I created a massive 30’ H x 36’ W map installation of the North Atlantic Ocean, Nord and Baltic Seas, which traces the immigration route my grandfather made from Lithuania to the USA in 1908. The map, created from hundreds of recycled garments, include a red thread tracing the voyage my grandfather made by ship. As he sailed east to America, he permanently severed all connections to his family. In the absence of a physical trip, I propose to add an interactive component to my project. In exchange for a wristband, the art visitor will record their name, city, and country in the provided journal. This journal records how far these wristbands will travel. This project is my spiritual pilgrimage back to Lithuania.

LAUKIMAS | WAITING Grafikos paroda | Graphic exhibition

EŽERO PASLAPTIS | THE SECRET OF A LAKE Instaliacija | Installation

Lasma Pujate (LV)

Grafikos paroda „Laukimas“ ...kiekvieną akimirką žmogus kažko laukia, tačiau pastaruoju metu laukimas virto savotiška meditacija. Mane įkvepia įvairūs iš pažiūros nesvarbūs dalykai, kuriuos pastebiu ypač pastaruoju metu ir kurie verčia vertinti tai, ką jau patyriau, ir kelti naujus gyvenimo tikslus. 2009 m. baigiau Latvijos dailės akademijos Grafikos fakultetą ir iki šiol aktyviai dirbu grafikos srityje. Savo kūrybinius sumanymus įgyvendinau litografijos, linoraižinio ir įvairiomis mišriomis technikomis, susijusiomis su smulkia faktūra ir spalvų niuansais ir emocijomis... Instaliacija „Ežero paslaptis“ Darbas atliktas II Šiluvos tarptautinės meno bienalės simpoziumo metu. Šiemet neįprasta šiluma kviečia pasinerti į ežero gelmes ir atrasti jo paslaptis...

Graphic exhibition “Waiting” …every moment a person is waiting for something, but lately waiting has turned into a kind of meditation. I am inspired by various seemingly unimportant things that I have noticed especially lately, which make me appreciate what I have already experienced and set new goals for life.2009 I have graduated the Graphics Department of the Latvian Academy of Arts and I am still active in graphics. I realized my creative ideas in lithography, in linocut and various mixed techniques associated with fine texture and nuances of color and emotions... Installation “ The Secret of a Lake” Work has been done during the II Šiluva International Art Biennial symposium. This year’s unusual heat invites you to dive deep into the depths and find the secrets of the lake…

ĮJAUTRINIMAS | UN-NUMBING 360° video

Makis Kyriakopoulos (GR)

Kurdamas projektą „Įjautrinimas” įsivaizdavau vietą, kurioje pasikartojantys žmonių judesiai įspaudžiami erdvėje ir, atvirkščiai, bandydamas užfiksuoti santykius, susiklosčiusius tarp žmogaus, miesto ir gamtos, sukuriant atvirą erdvėlaikio sistemą su įvairialypiais elementais, nuolat sąveikaujančiais ir lydinčiais mus per pasivaikščiojimus miesto pakraščiuose. Atėnams labai pasisekė, kad jie įsikūrę tarp kalvų ir kalnų, o tai leidžia stebėti šio lengvai dirginamo organizmo, autonomiškų „fragmentų”, kuriuos vadiname „miestu”, masės reakcijas ir ritmus, kurie turi savo savybes ir paskirtį. Taigi kiekvieną šio projekto dalį sudaro skaitmeniniai kupolai (360° video). Stebime subjektus, kurie klaidžioja po šių kupolų centrą (vaizduojantį Atėnų pakraščius ir kalvas), ieškodami vietų atsisėsti ir įsilieti į aplinką. Kiekvieną kartą, kai tos esybės integruojasi į erdvę, jos įgyja jos ypatybių, tarsi gabalėlį erdvės, kurį pasiima su savimi, kai pakyla tęsti savo kelionės.

Keeping in mind Thoreau’s simple living and self-sufficiency, I developed this therapeutic relationship with nature, which has become my main and most important platform for connecting with the rest of the world, while at the same time, these solitary walks, far from others, supported me to a great extent, making my daily life more bearable. So, Athens is very fortunate being located between hills and mountains, a fact that allows us to observe the reactions and rhythms of this easily irritated organism, a mass of autonomous “fragments” that we call “city”, “fragments” that have their own properties and their own purposes.  So each part of this project consists of digital domes (360° video). We watch entities roaming around the center of these domes (a depiction of the outskirts and hills of Athens), finding places to sit and integrate with the environment. Every time those entities are integrated in space, they acquire its characteristics, like a piece of space which they take with them when they get up to continue their course.

SURINKTI | GATHER Kompiuterinė animacija | Computer animation

Michalis Kotaidis & Dimitris Batsis (GR)

„Surinkti” kelia klausimą apie žmogaus susvetimėjimą su šiuolaikinės civilizacijos pažanga ir beatodairiška pramonės plėtra. Avys – tai paprastų žmonių, kuriuos veda paslaptingo piemens, simbolizuojančio nežinomą, nors ir kviečiančią technologijų plėtros ateitį, šaukimas, palyginimas. Jos egzistuoja skirtingose vietose ir laike, pasiklydusios simuliakrinėje erdvėje, tačiau ganytojas, skambindamas savo fleita, metaforiškai paliečia jų emocinį ir intelektualinį intelektą. Daug žadantis kvietimas į dieviškąjį pasaulį sužadina bandos smalsumą; užburtos avys savanoriškai seka paskui garso šaltinį. Įpusėjus kūriniui simboliškai pasigirsta „Tsopanakos”, graikiškai reiškiančios „mažąjį piemenėlį”, samplaika, simbolizuojanti laisvę, nepriklausomybę ir vienybę - vertybes, kuriomis netiesiogiai abejojama kūrinyje „Gather”. Iš tikrųjų tai pirmasis 1938 m. Graikijos nacionaliniame radijuje panaudotas garsas, kuris daugiau nei 40 metų buvo pagrindinė Graikijos transliuotojų korporacijos (ERT) muzikinė tema. Chimerinis piemuo, grodamas fleita, vilioja avis į nežinomybę vardan pažangos.

“Gather” questions the alienation of man from the progress of modern civilization and reckless industrial development. The sheep are a simile to the common people, who are guided by the call of the mysterious shepherd who symbolizes an unknown, though inviting future of technological development. They coexist in different place and time, lost in the simulacra, but the shepherd touches metaphorically their emotional and intelectual intelligence through the call of his flute. The promising call to a divine world, triggers the curiosity of the herd; the sheep being spellbound follow voluntarily the sound source. A sample from “Tsopanakos” which in Greek means, “Little Shepperd”, is emblematically heard half-way through the track, representing liberty, independence and unity; values that are indirectly questioned in “Gather”. It is in fact, the first ever sound to be used by national Greek radio in 1938, being the main corporate musical theme of the Hellenic Broadcasting Corporation (ERT) for more than 40 years. The chimeric shepherd seduces the sheep through his flute playing into the unknown, in the name of progress.

TU | YOU Video menas | Video art

Mirjam (DK)

Sąvoka „paliesta žemė” arba šventos vertės žemė iš tiesų gali būti suprantama įvairiai. Kai kurios vietos yra gerbiamos dėl šventumo arba dėl to, kad buvo palaimintos buvimu tų, kuriuos laikome prisilietusiais prie šventumo. Savo darbe aš matau, kad žemė yra šventa, nes visa savo didybe ir grožiu ji yra gyva ir suteikia mums gyvybę. Mano filmai gali būti pristatyti jūsų renginyje. Tegul jie įkvepia žmones rūpintis ypatingą sakralinę vertę turinčiomis vietomis ir visa žeme.

The term “Touched Land” or land of sacred value can indeed be understood in manyways. Some places are hold in reverence due to a holy presence, or to have been blessed withthe presence of those we see as being in touch with the sacred. In my work I see that the earth is sacred because in all her splendour and beauty, she isalive and she gives us life. I can offer theses works to be presented at your event. May they inspire people to care for places of special sacred value and the earth as a whole.

TERRICCIO UNIVERSALE (DIRVOŽEMIS) Hepeningas, vaizdo filmas | Heppening, video art

Rebeca Pak (IT)

Bienalės nominacija / Biennial Award

„Terriccio Universale” – tai hepeningas, paremtas dirvožemio, kaip kilmės vietos, žmogiškųjų ryšių, asmeninės tapatybės ar tiesiog portugališkai suprantamo „a minha terra” (pažodžiui “mano dirvožemis”), kaip priklausomybės ženklo, samprata. Įvykis grindžiamas dirvožemio paketo pernešimu iš taško A į tašką B. Šiluvoje, kitaip nei ankstesnėse versijose (Milane ir Romoje), dirvos paketas nebuvo pirktas parduotuvėje - kaip tikimasi miesto kontekste – autorė dirvą pasiskolino iš vietinio gyventojo. Šioje kelionėje užsimezga dviprasmiškas svetingumo santykis: viena vertus, menininkas (kaip užsienietis ir svečias Šiluvoje) prašo praeivių (vietinių žmonių, o vėliau ir šeimininkų) laiko ir fizinių pastangų. Kita vertus, žmonės patiria išbandymus, susijusius su įsitraukimu į netikėtą situaciją, todėl, jei sutinka padėti, turi prisitaikyti patys. Be to, menininkės ir dalyvių bendravimas tapo svarbia paties hepeningo dalimi. Todėl ir menininkas, ir praeiviai tapo paties nepatogumo liudininkais, o tai primena žodžio ospite, kuris italų kalboje reiškia svečią ir šeimininką, daugiareikšmiškumą, atspindintį sudėtingą santykių sąlygų sambūvį: tai, kad vienas yra kito įkaitas.

“Terriccio Universale” is a happening based on the concept of soil as a place of origin, human ties, personal identity, or simply understood by the portuguese language “a minha terra” (literally “my soil”) as a sign of belonging. The happening is based on carrying a package of soil from a point A to a point B. In Šiluva, differently from previous versions (Milan and Rome), the package of soil wasn’t bought from a shop — as expected within an urban context — the soil was borrowed from a Šiluvian local. The happening becomes possible according to the casual availability of people met during the path between the Basilica and the Chapel of the Apparition. In this journey, it is established an ambiguous relationship of hospitality: on one hand, the artist (as a foreigner and a guest in Šiluva) asks the passersby (local people and then, hosts) for their time and physical effort. On the other hand, people experience the trials of being involved in an unexpected situation, therefore if they agree to help they need to adapt themselves. Also, the communication between the artist and participants became a relevant part of the happening itself. Therefore, both the artist and the passers-by become witness of the discomfort itself, which recalls the polysemy of the word ospite, which in Italian language refers to guest and host, representing the complexity of the coexistence of the conditions in relationships: the fact of each one being a hostage of the other.

BESILAUKIANČIOJI | PREGNANT /WAITING Instaliacija: nedegtas molis, žemė, spygliuota viela | Installation: unfired clay, soil, barbed wire

Rekha Sameer (UK/IND)

Rekhos kūrinys – instaliacija „Besilaukiančioji“ buvo išeksponuotas pagrindinėje miestelio aikštėje, ant menamos ašies, jungiančios Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią ir Švč. Mergelės Marijos gimimo baziliką, kurioje yra stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Visai šalia instaliacijos stovi Mergelės Marijos skulptūra. Vieta matyt, pasirinkta neatsitiktinai. Ji yra tarp dviejų sakralių kurinių: skulptūros ir paveikslo, iliustruojančių du Marijos titulus: Mergelės ir Dievo Motinos. Mergelė ir Motina vienu metu – tai Katalikų Bažnyčios perduota tikėjimo tiesa apie Švč. Mariją, paslaptis, kurios neįmanoma paaiškinti. Rekha su savo kūriniu atsistoja į šios paslapties vidų ir bando išreikšti tai, ką pati sau išsiaiškino, ką Katalikų Bažnyčia vadina „Septyni Mergelės Marijos sopuliai“, t.y., skausminga pranašystė apie Motiną ir jos Sūnų, priverstinė šeimos emigracija, trijų dienų dingusio Sūnaus paieškos, gėdinga ir žiauri bausmė Jos nekaltam Sūnui, Sūnaus agonija, dūris į Sūnaus širdį, Sūnaus laidotuvės. Rekha, nebūdama krikščionė, nespekuliuoja katalikų tikėjimo dalykais, ji atsigręžia į savo patirtį ir kuria universalų pasakojimą-išgyvenimą, į kurį performanso metu pakvietė dar šešias moteris. Savo instaliacijai ir performansui Rekha panaudojo vietines medžiagas: molį, žemę, vandenį ir geležinę vielą, apjungiančią septynis skulptūrinius objektus – molinius „iš žemės išaugančius“ besilaukiančios moters pilvus. Juos jungia spygliuota viela – lyg erškėčiai, kurie yra kruvinos kančios simbolis. Tai skausmų ratas. „Moters kūnas patiria didelių pokyčių, kad galėtų išnešioti ir pagimdyti pasauliui žmogų. Molio formos simbolizuoja besiformuojančias įsčias, dirvožemis – žmonių mirtingumą, o spygliuota

The installation “Pregnant Woman” was exhibited in the main square of the town, on a axis connecting the Chapel of the Epiphany and the Chapel of St. The Church of the Nativity of the Virgin Mary, which houses the miraculous painting of Our Lady and Child. A sculpture of the Virgin Mary stands right next to the installation. The location was apparently chosen for a reason. It is located between two revered works: a sculpture and a painting, illustrating the two titles of Mary: Virgin and Mother of God. The Virgin and the Mother of God at the same time are the truth of the faith handed down by the Catholic Church, a mystery that cannot be explained. Rekha, with her work, stands inside this mystery and tries to express what the Catholic Church calls “The Seven Sorrows of the Virgin Mary”: the painful prophecy of the Mother and her Son, the forced emigration of the family, the three-day search for the missing Son, the shameful and cruel punishment of her innocent Son, the agony of the Son, the stabbing of the Son’s heart, the burial of her Son. Rekha does not speculate on the Catholic faith, but looks back to her own experience and creates a universal narrative-survival, to which she will invite six other women during the performance. For her installation and performance, Rekha has used local materials: clay, earth, water and iron wire, combining seven sculptural objects - clay belly bellies of a pregnant woman “growing out of the ground”. They are connected by barbed wire, like thorns, a symbol of bloody suffering. It is a circle of pains. “A woman’s body undergoes great changes in order to carry and give birth to a human being. Seven clay forms are buried in the ground and connected by barbed wire. The clay forms represent the developing womb, the

viela – Motinos kančias” – taip apie savo kūrinį pasakoja Rekha, indų tautybės menininkė, šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje. Intuityviai parinktos medžiagos judėjų ir krikščionių tradicijoje turi gilią prasmę. Pirmojo žmuogaus Adomo vardas hebrajiškai reiškia „raudona“ ir „žemė“. Daugelis etimologų šį vardą sieja su raudonu moliu, iš kurio buvo nulipdytas pirmasis žmogus. Performanso metu prie kintantį žmogaus kūną išreiškiančių molinių pilvo formų stovėjo moterys. Kiekviena jų iš indo išliejo vandenį. Ištekėjęs vanduo – tai gimimą ir paskutinį gimdymo etapą pranašaujanti ženklas, gyvybės, atgimimo ir Šventosios Dvasios simbolis. Procesas, kurio metu materija: kūnas, kraujas, žemė ir vanduo susijungė su nematerialia skausmo, pilnatvės ir motiniško rūpesčio patirtimi. Anos menininkės, tai jasmas, kuri neišnyksta pasibaigus gimdymui, nes motina, kaip ir Mergelė Marija savo vaiką ir toliau nešioja savo širdyje.

soil represents human mortality and the barbed wire represents the suffering of the Mother,” says Rekha, an Indian-born artist currently living in the UK, about her work. The intuitive choice of materials has deep meaning in the Judeo-Christian tradition. The name of the first man, Adam, means ‘red’ and ‘earth’ in Hebrew. Many etymologists associate Adam’s name withred clay from which he was molded, while others argue that Adam’s name is more accurately explained by the words blood and earth. During the performance, a woman stood in front of each clay form - a symbol of the changing human body. Each of them poured water out of the vessel. The water that came out is a sign of birth and the last stage of childbirth, a symbol of life, rebirth and the Holy Spirit. Thus the material body, the blood, the earth, the water, and the immaterial pain that does not disappear at the end of childbirth, because the mother continues to carry her child in her heart, as did the Virgin Mary. Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė

SALDUS NIEKAS | SWEET NOTHING Instaliacija: karučiai, saldainiai aukso spalvos folijoje, žemė | Installation: carts, chocolate in gold foil paper, soil

Rexy Tseng (TW)

„Saldus niekas” – tai instaliacija, pirmą kartą sumanyta Čongčingo metalo dirbinių fabrike, Kinijoje 2019 metais. Kūrinyje panaudoti du vietoje rasti vežimėliai. Ratas ir vežimėlis yra dvi pamatinės žmonijos istorijos technologijos, jos padidina medžiagų transportavimo greitį ir lengvumą. Instaliacija pagal autoriaus instrukcijas adaptuota Šiluvos meno bienalėje 2021 metais. Instaliacijoje – viename vežimėlyje išbarstytos žemės, o kitame – į aukso spalvos foliją įvyniotas  šokoladas. Žemė asocijuojasi su gausia ir pigia medžiaga / atliekomis; šokoladas asocijuojasi su prabangos, aistros ir kolonijinės istorijos sąvokomis. Dviejų medžiagų  sujungimas demonstruoja nepatogų priešybių sugretinimą: auksas ir purvas, turėti ir neturėti, turtingas ir vargšas.

”Sweet Nothing is an installation first conceived at the Chongqing Metalware Factory, China in 2019. The work uses two carts found on site. The wheel and the cart are two fundamental technologies in human history, increasing the speed and ease of transporting materials. The installation is adapted from the author’s instructions for the Šiluva Art Biennial in 2021. In the installation, one cart spills soil while the other spills chocolate wrapped in gold foil paper. The soil is marked as abundant and cheap material/waste; the chocolate as associated with notions of luxury, passion and colonial history. The forced merging of the two materials demonstrates an uncomfortable juxtaposition of opposites;gold and dirt; have and have not; rich and poor.

KLAUSYKLOS | LECTERNS Tapyba | Painting

Romualdas Balinskas (LT)

Ypatingai karšta 2021 m. liepa. Šiluvos II-oji meno bienalė. Klėtelė. Ant sienų ir lentynų seni paveikslėliai, kuriose Kristus, Dievo motina, Šventoji šeima itr kt. Rytais, kol ne taip karšta tapau. Po pietų, saulei įkaitinus klėtelės sienas, viduje – pirtis. Prieglobstis – bažnyčioje ar koplyčioje, kurioje net tokiomis dienomis sienos išsaugoja vėsą. Unikali proga 10 dienų gyventi Šiluvoje, neskubėti, kelis kartus per dieną pereiti Šiluvos aikštę, būti tuščioje bažnyčioje, stabdyti akimirkas, melstis. Žinoti, kad Šiluvos vaizdai, kvapai, prisilietimai gula į atminties saugyklas. Norėti ir tikėti, kad visos maldos per kelis šimtmečius ne išsisklaidė, o sugulė tirštu debesiu ir apsupa kiekvieną atsidurusį Šiluvoje ir jausti tai visais savo kūno nareliais. Klėtelėje pradėjau nauja ciklą „Klausyklos“. Šiluvos bažnyčioje klausyklos su numeriais. Manau, kad tai praktiniais sumetimais, kad per atlaidus kunigams būtų legviau rasti savo „darbo“ vietą. Man tai susisiejo su „dangaus matematika“. Ar gi nesam suskaičiuoti? Ar gi nesame užrašyti ir sunumeruoti dangaus knygose? Ar mūsų geri ir blogi darbai ir mintys nėra padėti ant svarstyklių? Ar gi klausykla nėra ta vieta, kurioje galime užrašyti kitokį skaičių apie save ...?

July 2021 is particularly hot. The Second Šiluva Art Biennial. The small barn. On the walls and shelves old pictures of Christ, the Mother of God, the Holy Family, etc. In the mornings, before it gets too hot, I paint. In the afternoon, as the sun heated up the walls of the barn, there was a sauna inside. I take refuge in the church or chapel, where even on such days the walls keep cool. A unique opportunity to live in Šiluva for 10 days, to take your time, to walk across the square of Šiluva several times a day, to be in an empty church, to pause for a moment, to pray. To know that the sights, smells and touches of Šiluva are stored in the repositories of memory. To want and to believe that all the prayers of the centuries have not dissipated, but have gathered in a thick cloud and surround everyone who finds themselves in Šiluva, and to feel it with every inch of your body. In the shrine I started a new series “Lecterns”. In the church of Šiluva, the lecterns with numbers. I think it is for practical reasons, to make it easier for the priests to find their place of “work” during the indulgences. For me it was connected with the “mathematics of heaven”. Aren’t we numbered? Aren’t we written and numbered in the books of heaven? Aren’t our good and bad deeds and thoughts put on the scales? Isn’t the auditorium the place where we can write down a different number about ourselves ...?

Autorius tapo kūrinį „Šv. Barbora” Artist works on painting “Saint Barbara” Klausykla Nr. 3. Aliejus, drobė, 2021 Lectern No. 3. Oil on canvas, 2021

KADOSH | (liet. ŠVENTAS, ang. HOLY) Erdvinis objektas: vinilo plokštelės, valas, akmuo | Spatial object: vinyl records, thread, stone

Rose Magee (GB/DE)

Naudodama tvarias medžiagas norėjau parodyti, kaip antropocentriškai nutrūko ryšys tarp paliestos žemės ir joje gyvenančių žmonių. Žmogiškasis elementas šiame darbe buvo pašalintas, kad nebūtų vaizduojama konkreti lytis, rasė ar tikėjimas. Kaip kondensuotas šventas buvimas gravituoja į žemę, žemė savo ruožtu kyla aukštyn, pasiruošusi ir laukia, kada galės sugerti šventumą.  Pagrindinė šio kūrinio medžiaga - vinilinės plokštelės, kurios neturi apibrėžtos teritorijos, prarado savo pirminę funkciją. Išlaisvintos ir nebegalinčios komunikuoti per muziką, mano ketinimas yra panaudoti jų lygias, glotnias, juodas formas judesiui ir aistrai perteikti. Panašiai kaip aistringos religinės liepsnos, pastebėtos krikščioniškajame mene, jomis noriu atskleisti neapsakomą karštą tikėjimo džiaugsmą.

By using sustainable materials my intention was to illustrate the communication breakdown between the touched land and those who inhabit it in an anthropocentric manner. The human element has been distilled out of this work, to avoid a particular gender,race or creed being depicted. As a condensed sacred presence gravitates towards the earth, the earth in turn reaches upwards ready and waiting to absorb the holy.  The main material of this piece is vinyl records that have been reterritorialised, they have lost their original function. Ripped free and no longer able to communicate through music, my intention is to use their smooth, sleek, black forms to convey movement and imply passion. Much like passionate religious flames observed in Christian art they intend to explore the indescribable fervent joy of belief.

CHAOSO PAKRAŠTYS | EDGE OF CHAOS Foto koliažų paroda | Photo collages exhibition

Sam Heydt (US)

Pakraštys yra arčiau, nei manome, tačiau iliuzijos neišlaisvins mūsų nuo realybės, net jei bulvarinių laikraščių pasakojimai tampa istorija, o pažangos mitas ir toliau įtvirtina nelygybę. Globalizacija žengia į priekį netolygiai, ir niekas negali pasakyti, kur ši “nauja riba” mus nuves. Kadangi natūralus pasaulis likviduojamas ir pakeičiamas dirbtiniu, socialinis kraštovaizdis tampa vis labiau suskaldytas ir susvetimėjęs. Visi didieji naratyvai, nebeturintys dėmesio, išsisklaido postistorijos erdvėje, nes technologinė priklausomybė mažina mūsų patirties apčiuopiamumą. Medija prarijo žinią.  Mūsų laikmetis paženklintas masinio išnykimo, išteklių mažėjimo, pasaulinės pandemijos ir klimato kaitos. Pirmojo pasaulio ydos slegia trečiąjį, o senų gamyklų skeletai tarnauja kaip didėjančios nelygybės įspėjimai. Tylusis kraštovaizdis yra pasaulio, kuris išnaudojamas ne pagal paskirtį ir vis labiau susiaurinamas iki galutinio rezultato, simptomas. Politinį nepasitikėjimą užgožia baltas žiniasklaidos triukšmas, nes ji ramina socialinę psichiką tuščiais pažadais, kuriuos siūlo ateičiai, kurią ji sutrumpina.

The edge is closer than we think, but illusion won’t free us from reality, even as the sustained narrative of tabloids becomes history and the myth of progress continues to perpetuate inequality. Globalization has moved forward unevenly and no-one can say where this “New Frontier” is leading us. As the natural world is liquidated and substituted with an artificial one, the social landscape becomes increasingly fractured and alienated. No longer in focus, all grand narratives dissipate in the space of post-history, as technological dependency diminishes the tangibility of our experiences. The medium has swallowed the message. Our time is marked by a mass extinction, diminishing resources, global pandemic, and climate change. As the vices of the first world burden the third, the skeletons of old factories serve as caveats of growing inequality. The silent landscape a symptom of a world exploited beyond use and increasingly reduced to a bottom line. Political dissidence is drowned out by the white noise of the media, as it sedates the social psyche with empty promises it proposes for the future it truncates.

Apokalipsė vakar. 2020 Apocalypse Yesterday. 2020

RYTOJAUS ANGELAI | ANGELS OF TOMORROW Instaliacija, spauda ant plastiko | Installation, print on plastic

Silvia Amancei, Bogdan Armanu (RO)

„Rytojaus angelai” siūlo paminklą apmąstymams ir persiorientavimui. Dėl dešimtmečius vilkinamų aplinkosaugos įstatymų jau sukompromituotas žmonijos ateities projektas labiau primena distopinį romaną.  Siūlome pažvelgti į socialistinį paveldą ir, pripažįstant jo projektavimo ydas, pradėti tiesti kelią “Paliestajai žemei”, kurioje politiniai sprendimai bus priimami žmonių, o ne pelno naudai; kurioje konkurencingumą ir individualizmą pakeis empatija ir solidarumas; kurioje gamtinį išnaudojimą pakeis ekologinis santykis su gamta ir ūkininkavimu.  Tikime, kad šis pasaulio visuomenių pertvarkymas įmanomas, jei į jį bus investuojama su religiniu tikėjimu mūsų bendra ateitimi, kartu pripažįstant bendrus pavojus, su kuriais susiduriame dėl klimato krizės ir nuolat didėjančio atotrūkio tarp vargšų ir turtingųjų.

“Angels of tomorrow” proposes a monument for reflection and reorientation. Already compromised by decades of procrastination of protective environmental laws, the design of the human future resembles more with a dystopic novel.  We propose to look at the socialist heritage and while acknowledging its design fouls, one can start building the path for a “Touched Land” where political decisions will be taken in favor of the people instead of profit; where competitiveness and individualism will be replaced by empathy and solidarity; where natural exploitation it is replaced with an ecological relation to nature and farming.  We believe that this re-configuration of global societies it is possible if invested with a religious belief in our common future, while acknowledging the common dangers that we face with climate crisis and the continuous increase in the gap between the poor and the rich.

SUB VERSÕES (liet. PAPILDOMA VERSIJA, ang. ADDITIONAL VERSION) Vaizdo performansas | Video performance

Yohana Qizumi (BR)

,,Sub Versões“ – tai performansas, kurio metu menininkas susiduria su molio mase, panašia į paties menininko kūno formą. Molio kūnas pradedamas horizontaliai ir performanso metu patiria transformacijas. Baigiamojoje fazėje forma randasi vertikalioje pozicijoje – vis dar kaip moters figūra, tačiau su menininko kovos žymėmis. Kūrinys primena vidinės kovos istoriją, kuri yra dekonstruojama, rekonstruojama ir perkuriama.

“Sub Versões“ is a performance in which an artist clashes with a clay mass, which in turn is similar to the mold of the artist’s own body. The clay body starts horizontally and undergoes transformations throughout the performance and ends vertically. Still as a female figure, but with marks of the artist’s struggle. The work evokes a history of internal struggle that is deconstructed, reconstructed and repurposed.

POEMA DRUSKAI | POEM FOR SALT Performansas | Performance

Židrija Janušaitė (LT)

Tas byrėjimas druskos žemės manęs tikėjimo išminties laukimo meilės paslapties atsivėrimo. Dalinimasis.

That crumbling  salt  earth  me of faith  of wisdom  waiting  love  the mystery  of the opening.  Sharing.

O druska – mūsų gyvenimo skonis, išmintis. Tai mes.

And salt is the taste of our life, the wisdom. It is us.

|\ | 56