Vytauto Didžiojo universitetas
קלײן ִײדיש װערטערבוך JIDIŠ KALBOS ŽODYNĖLIS
Francesco Zamblera
Kaunas, 2015
Recenzavo Prof. Y. NIBORSKI
This work is licensed under the Creative Commons Attribution 4.0 International License. To view a copy of this license, visit http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ or send a letter to Creative Commons, PO Box 1866, Mountain View, CA 94042, USA.
ISBN 978-609-467-132-6 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas © Francesco Zamblera
A Wilson e Franca Molco z.l.
Pratarmė Šis žodynėlis pristato apie 5700 jidiš kalbos žodžius. Knygą sudaro jidiš-lietuvių dalis, kalbos pavyzdžių skyrius, lietuvių-jidiš rodyklė, jidiš žodžių rodyklė pagal tarimą ir gramatikos apžvalga. Pagrindinis žodynėlio skyrius – jidiš-lietuvių dalis, kuriame dedama kiekvieno žodžio reikalinga morfologinė ir sintaksinė informacija. Interneto svetainėje yra papildoma informaciją apie žodžio kilmę ir įvairių tarmių tarimą, bet ta informacija čia praleista, nes pernelyg apsunkintų straipsnių formatą. Dėl tos pačios priežasties, visi sakiniai, rodantys žodžių vartoseną kontekste, yra sudėti į atskirą sakinių skyrių, ir straipsnyje yra nuoroda į sakinio numerį. Atsispausdinus žodynėliui, reikėtų jį įrišti kaip jidiš ar hebrajų kalbomis parašytą knygą, tai yra, iš kairės pusės, kad knyga atsivertų „nuo galo“. Žodžiai dedami pagal jidiš abėcėlės tvarką. Kiekvieną straipsnį pradeda progresyvinis numeris, kad būtų lengviau surasti žodį nuo lietuvių kalbos rodyklės. Pavyzdžiui, norėdami sužinoti, kaip jidiš „šuo“, randama [ הונט2084], tada ieškoma jidiš-lietuvių skyriuje 1954 numerio, kur yra papildoma informacija (giminė, daugiskaitos formavimas). Kiekvienam straipsnyje yra nurodytas tarimas, kad žodynu galėtų naudotis ir nemokantiesiems skaityti hebrajiškų raidžių. Tačiau reikia prisiminti, kad jidiš rašosi lotyniškomis raidėmis tik moksliniuose darbuose, arba tokiuose atvejuose (kaip žinutėse ar elektroniniuose laiškuose), kai rašytojas neturi klaviatūros su hebrajiškomis raidėmis. Šiuo atžvilgiu, jidiš kalba skiriasi nuo kitos didelės Europos žydų kalbos, tai yra, sefardų ladino kalba, kuri turi seną rašybos tradiciją lotynų (šalia, žinoma, hebrajų) abėcėle. Straipsnių struktūra yra tokia: • Progresyvinis numeris; • jidiš kalbos žodis; • tarimas lotyniškomis raidėmis, pagal YIVO transkripcijos sistemą (rodomą abėcėlės lentelėje); • lietuvių kalbos atitikmuo; • gramatinė informacija: daiktavardžiams, giminė ir daugiskaita, o veiksmažodžiams, būtasis laikas (jei netaisyklingas), ir prielinksniai, kurių veiksmažodis reikalaują, jeigu tokių yra; • nuoroda, tarp riestinių skliaustelių, į sakinius, kuriuose galima rasti žodžio vartosenos pavyzdžių kontekste. Autorius nori nuoširdžiai padėkoti prof. Yitskhok Niborskiui, dr. Agnei Bielinskienei bei dr. Jolantai Kovalevskaitei.
4
Sutrumpinimai artk.
artikelis
asmv.
asmenvardis
bdv.
būdvardis
bdv. dgs.
būdvardis daugiskaitoje
dkt.
daiktavardis
įv.
įvardis
jstk.
jaustukas
jngt.
jungtukas
ord.
kelintinis skaitvardis
nkt. bdv.
nekaitomas būdvardis
prv.
prieveiksmis
prlk.
prielinksnis
prš.
priešdėlis
jung.
savarankiškas žodžių junginys
skt.
skaitvardis
vksm.
veiksmažodis
vt. dkt.
vietovardis
5
Jidiš abėcėlė ()דער אלף־בית Raidė
א א ַ א ַ ב ֿב ג ד ה ו ּו װ ױ ז זש ח ט י יִ ײ ײ ַ
YIVO
Tarimas
Pavadinimas
Pastabos
shtumer alef
Be garso
a
a
posekh alef
-
o
o
komets alef
-
b
b
beys
-
v
v
veys
Tik hebrajų žodžiuose
g
g
giml
-
d
d
daled
-
h
h
hey
-
u
ū
vov
-
u
ū
melupn vov
Po balsio
v
v
tsvey vovn
-
oy
oj
vov jud
-
z
z
zayn
-
zh
ž
zayn shin
-
kh
ch
khes
Tik hebrajų žodžiuose
t
t
tes
-
i
i, j
yud
-
i
i, j
khirik yud
Po balsio
ey
ei
tsvey yudn
-
ay
ái
pasekh tsvey yudn
-
ײ ַ
yi
ji
khirik tsvey yudn
-
ּכ
k
k
kof
Tik hebrajų žodžiuose
6
כ ך ל מ ם נ ן ס ע פּ פ ף ץ צ ק ר ש שׂ תּ ת
kh
ch
khof
-
kh
ch
langer khof
Tik žodžio gale
l
l
lamed
-
m
m
mem
-
m
m
shlosn mem
Tik žodžio gale
n
n
nun
-
n
n
langer nun
Tik žodžio gale
s
s
samekh
-
e
e
ayn
-
p
p
pey
-
f
f
fey
-
f
f
langer fey
Tik žodžio gale
ts
c
tsadik
Tik žodžio gale
ts
c
langer tsadik
-
k
k
kuf
-
r
r
reysh
-
sh
š
shin
-
s
s
sin
Tik hebrajų žodžiuose
t
t
tof
Tik hebrajų žodžiuose
s
s
sof
Tik hebrajų žodžiuose
Pastabos: • Jidiš, kaip hebrajų ir arabų kalbose, rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę. • Žodžio gale reikia rašyti raides ץ, ף, ן, ם, ךvietoj צ, פ, נ, מ, כ. • Žodis negali prasidėti balsiais י, ײ, ַײ, ו, ;ױpradžioje reikia pridėti raidę א: un, eyns, in, ayer rašoma אײער, אין, אײנס, און. • Hebrajų kilmės žodžiai rašomi kaip hebrajų kalboje. Tokių žodžių rašybą ir tarimą reikia išmokti atskirai. Todėl, žodynuose visada nurodoma, kaip tarti hebrajų kilmės žodžius (tai reikalinga ir mokantiems skaityti hebrajiškai, nes jidiš tarimas skiriasi nuo šiuolaikinės hebrajų (ivrito) kalbos tarimo: pavyzdžiui, משפּחהnetariama mišpachá kaip hebrajiškai, o mišpóchė. 7
•
ױ
tariama oi bendrinėje kalboje, bet Lietuvos jidiš tarmėje tam tikruose žodžiuose tariama eĩ. Šiame žodyne pateikiamas ir Lietuvos jidiš tarimas, jei jis skiriasi nuo bendrinės (YIVO) jidiš tarimo.
Trumpa gramatikos apžvalga Šis skyrius gali būti naudingas kaip įvadas į jidiš kalbos gramatiką, iki kol bus išleistas vadovėlis lietuvių kalba.
Daiktavardis ir artikelis Jidiš kalboje yra trys giminės: vyriškoji, moteriškoji ir bevardė (arba nekatrioji). Daiktavardžiai sakinyje dažnai eina kartu su artikeliu. Žymimasis artikelis (į lietuvių kalbą verčiamas kaip „tas“ arba „šitas“, bet dažniau tiesiog neverčiamas) turi tris atskiras formas, kurių vartosena priklauso nuo daiktavardžio giminės: todėl, reikėtų bandyti įsiminti daiktavardį kartu su artikeliu, nes jis nurodys ir daiktavardžio giminę, pavyzdžiui, der zun (sūnus, vyriškosios giminės), di tokhter (dukra, moteriškosios giminės), dos hoyz (namas, bevardės giminės). Šiame žodyne prie kiekvieno daiktavardžio nurodomas artikelis. Jidiš kalboje yra dar ir nežymimasis artikelis, kuris nesikeičia pagal giminę: jo formos yra a (prieš priebalsį), an (prieš balsį, lygiai kaip anglų kalboje) ir keyn (neigiamajame sakinyje). Nežymimieji artikeliai a ir an verčiami vienas arba viena, o keyn verčiamas joks, bet dažniausia neverčiami. • a mentsh: kalbėtojas (arba rašytojas) turi omenyje vieną konkretų žmogų, kurio tapatybė (dar) nežinoma klausytojui (arba skaitytojui); • der mentsh: kalbėtojas turi omenyje vieną konkretų žmogų ir žymimuoju artikeliu nurodo klausytoją apie tai, kad jam (klausytojui) jau turi būti žinoma, apie kurį žmogų kalbama; • kai kalbėtojas neturi omenyje konkretaus žmogaus, bet nori kalbėti apskritai apie žmones (o ne, pavyzdžiui, apie daiktus arba gyvūnus), tada dažnai sakoma arba a mentsh, arba der mentsh, arba net di mentshn (žmonės). Toliau pateikiamame posakyje vartojami visi artikeliai: ײד ַ ײד ניט קײן ַ אַדער דער, איז אַדער דער הונט ניט קײן הונט,ײד האַט אַ הונט ַ ַאז א az a yid hot a hunt, iz oder der hunt nit keyn hunt, oder der yid nit keyn yid Verčiama: „jei žydas turi šunį, tai arba šuo nėra šuo, arba žydas nėra žydas.“ • Kai šuo ir žydas pristatomi pirmą kartą, vartojamas a; • antrą kartą minint vartojamas der; tai reiškia, kad šuo ir žydas yra tie patys, kurie buvo kaip tik paminėti; • vietoj a vartojamas keyn neigiamajame sakinyje: der hunt iz nit keyn hunt.
8
Daugiskaita Kai kurių daiktavardžių daugiskaitą galima sužinoti, atsižvelgiant į vienaskaitos formą: • daiktavardžiams, kurie baigiasi -e (jie dažniausia moteriškosios giminės) pridedama galūnė -s. Jeigu daiktavardis yra hebrajų kilmės, -es rašoma ות: di mashke ( )די משקהgėrimas, daugiskaita di mashkes (;)די משקאות • daiktavardžiams, kurie baigiasi -er ir nurodo profesiją, taip pat pridedama galūnė -s (nors Lietuvos tarmėje jie yra nekaitomi: der shrayber rašytojas, di shraybers rašytoji, bet Lietuvoje di shrayber); • daiktavardžiai, kurie baigiasi -er ir nurodo kilmę, yra nekaitomi daugiskaitos formose: englander angliškas, angliški, angliška, angliškos, iš Anglijos, vilner vilnietiškas, -a, -i, -os, iš Vilniaus; • daiktavardžiai su mažybinės formos priesagomis -l ir -ele yra bevardės giminės; jų daugiskaitos galūnė yra -ekh: dos taykhl upelė, di taykhlekh upelės, dos meydl mergytė, di meydlekh mergytės; • daiktavardžiai su priesaga -ung (jie dažniausia moteriškosios giminės) turi galūnę -en: di tsaytung laikraštis, di tsaytungen laikraščiai. Kitų daiktavardžių daugiskaita sudaroma pagal vieną iš toliau pateiktų schemų (vienaskaitos forma nelemia daugiskaitos sudarymo schemos, todėl, žodyne daugiskaita turi būti nurodyta): • galūnė -n: der taykh upė, di taykhn upės; • galūnė -er: dos kind vaikas, di kinder vaikai; • galūnė -er ir balsės keitimas: dos vort žodis, di verter žodžiai, dos hoyz namas, di hayzer namai; • galūnė -im ir balsės keitimas, hebrajų kilmės žodžiuose: der khazn giedotojas, khazonim giedotojai; • tik balsės keitimas: der tog diena, di teg dienos, dos moyz pėlė, di mayz pėlės.
Linksniavimas Jidiš kalbos linksniavimo ypatybės: • yra trys linksniai: vardininkas, galininkas ir naudininkas; • skiriasi tik vienaskaitos linksniai; • visi prielinksniai reikalauja naudininko; • linksniuojami įvardžiai, būdvardžiai, žymimasis artikelis ir asmenvardžiai, kiti daiktavardžiai nelinksniuojami (bet linksnį nurodo žymimasis artikelis). Linksniavimo pavyzdžiai • Vyriškosios giminės naudininkas ir galininkas yra tokie patys ir skiriasi nuo vardininko: kas: der gut-er bokher gerasis vaikinas, a gut-er bokher geras vaikinas kam, ką: dem gut-n bokher gerąjį vaikiną, gerajam vaikinui, a gut-n bokher gerą vaikiną, geram vaikinui. • Moteriškosios ir niekatrosios giminės vardininkas ir galininkas tokie patys; skiriasi 9
naudininkas: kas, ką : di gut-e tokhter geroji dukra, gerąją dukrą; a gut-e tokhter gera dukra, gerą dukrą; dos gut-e kind gerasis vaikas; a gut kind geras vaikas; kam: der gut-er tokhter gerajai dukrai, a gut-er tokhter gerai dukrai, dem gut-n kind gerajam vaikui, a gut(-n) kind gerajam vaikui. • Jeigu vartojamas nežymimasis artikelis, bevardės giminės būdvardis neturi galūnės vardininke ir galininke (a gut kind); naudininke įmanomi abu variantai: a gutn kind / a gut kind. Daugiskaita nelinksniuojama nėra. Daugiskaitos žymimasis artikelis (visų giminių) yra di. Daugiskaitos būdvardžių galūnė yra -e. Pvz. di gut-e kinder gerieji vaikai, geruosius vaikus, geriesiems vaikams. Nežymimasis artikelis daugiskaitos formos neturi. Asmenvardžių naudininko ir galininko yra galūnė -n. Daiktavardžiai tate tėtis, zeyde senelis, rebe rabinas linksniuojami kaip asmenvardžiai. Visi kiti daiktavardžiai turi tik dvi skaičiaus formas: vienaskaitą ir daugiskaitą. Linksniavimo lentelė Artikelis
Būdvardis
Asmenvardis
vyr.g.
bev.g.
mot.g.
vyr.g.
bev.g.
mot.g.
kas?
der
dos
di
gut-er
gut(-e)
gut-e
tate
dovid
ką?
dem
dos
di
gut-n
gut(-n)
gut-e
tat-n
dovid-n
kam?
dem
dem
der
gut-n
gut(-n)
gut-er
tat-n
dovid-n
Galūnė -n keičiasi į -em jeigu būdvardis baigiasi -n: der kleyner tish, oyf dem kleynem tish, o į -en, jeigu būdvardis baigiasi -m: dos bakveme bet patogi lova, oyf dem bakvemen bet ant patogios lovos. Artikelis dem gali susijungti su prielinksniu, ir tapti n (-m jeigu prielinksnis baigiasi -n): su kuo
ant ko
kam
ko; iš, nuo ko
po kos
mit dem
oyf dem
far dem
fun dem
nokh dem
mitn
oyfn
farn
funem
nokhn
Kai būdvardis yra predikatas (eina kartu su veiksmažodžiu „būti“), yra dvi galimybės: • nekaitomas būdvardis be artikelio: dos kind iz gut, der mentsh iz gut, di kinder zaynen gut; • kaitomas būdvardis su artikeliu a vienaskaitos formose, o be artikelio daugiskaitos formose: der mentsh iz a guter, di kinder zaynen gute, dos kind iz a gute. Prieveiksmiai vu kur ir do čia tampa vanen ir danen po prielinksnio: fun vanen bistu iš kur tu esi, fun danen iš čia.
10
Įvardis aš
tu
jis
ji
tai
mes
jūs
jie / jos
kas
kažkas
niekas
kas
ikh
du
er
zi
es
mir
ir
zey
ver
emetser
keyner
ką
mikh
dikh
im
zi
es
undz
aykh
zey
vemen
emetsn
keynem
kam
mir
dir
im
ir
im
undz
aykh
zey
vemen
emetsn
keynem
Dėmesio: • Kaip lietuvių kalboje, ir yra ir mandagumo forma (Jūs), ir daugiskaita (jūs visi); • ir reiškia jūs / Jūs (ir zent a yid Jūs esate žydas) arba jai (er kumt mit ir jis ateina su ja); • mir: reiškia mes (mir zaynen yidn mes esame žydai) arba man, manimi (er kumt mit mir jis eina su manimi).
Savybiniai įvardžiai • Kai eina prieš vienaskaitos daiktavardžio, be artikelio, yra nekaitomi, o daugiskaitos formose turi galūnę -e: mayn bruder mano brolis, mayn mane mano mama; mayne brider mano broliai. • Tokiose konstrukcijose, kaip „vienas mano draugas“, savybinis įvardis kaitomas kaip būdvardis. Žodžių tvarka yra tokia: įvardis + artikelis a(n) + daiktavardis. Pavyzdžiui, mayner a khaver vienas mano draugas; ikh hob gezen maynem a khaver pamačiau vieną savo draugą,
Santykiniai įvardžai Žodis vos kuris, kuri, kurie, kurios yra nekaitomas: der khaver vos iz gekumen draugas, kuris atėjo, der briv, vos du host bakumen laiškas, kurį gavai. Santykinis įvardis vos nevartojamas po prielinksnio: reikia sakyti, pavyzdžiui, di tsayt, vos ikh red vegn der, pažodžiui laikas, kuris aš kalbu apie jį, vietoj laikas, apie kurį kalbu, arba der khaver, vos du bist gekumen mit dem draugas, su kuriuo atėjai (pažodžiui: „draugas, kuris tu atėjai su juo“).
Veiksmažodis Laikai ir nuosakos Esamasis laikas ir liepiamoji nuosaka yra vienintelės veiksmažodžio formos, kurioms sudaryti nereikia pagalbinio veiksmažodžio. Visi kiti laikai ir nuosakos yra sudaromi su esamojo laiko pagalbiniu veiksmažodžiu ir pagrindinio veiksmažodžio dalyviu ar bendratimi.
11
Laikai ir nuosakos yra:
1.
ikh zog
sakau
Esamasis laikas
2.
zog
sakyk!
Liepiamoji nuosaka
3.
ikh hob gezogt
sakiau
Būtasis kartinis laikas
hobn/zayn ir dalyvis
4.
ikh volt gezogt
sakyčiau,
Tariamoji nuosaka 1
voltn ir dalyvis
jei sakyčiau 5.
ikh zol zogn
kad sakyčiau
Tariamoji nuosaka 2
zoln ir bendratis
6.
ikh fleg zogn
sakydavau
Būtasis dažninis laikas
flegn ir bendratis
7.
ikh vel zogn
sakysiu
Būsimasis laikas
veln ir bendratis
Neasmenuojamosios formos yra: 8.
zogn
sakyti
Bendratis
9.
zogndik
sakydamas
Pusdalyvis
gezogt
sakyta
Būtojo laiko dalyvis
10.
Žodyne pateikiama veiksmažodžio bendratis, kurios galūnė yra -n (-en po priebalsių n, m, ng, nk). Liepiamosios nuosakos forma ,,tu‘‘ sutampa su veiksmažodžio kamienu (bendratis be -n): zog sakyk, kum ateik. Liepiamosios nuosakos forma „jūs“ turi galūnę -t: zogt sakykit, kumt ateikit.
Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas (1)
(2)
(3)
(4)
(5)
(6)
(7)
(8)
ikh
zog
kum
darf
bin
hob
vel
volt
fleg
du
zog-st
kum-st
darf-st
bist
ho-st
ve-st
volt-st
fleg-st
zi
zog-t
kum-t
darf
iz
ho-t
ve-t
volt
fleg-t
mir
zog-n
kum-en
darf-n
zaynen
hob-n
vel-n
volt-n
fleg-n
ir
zog-t
kum-t
darf-t
zayt
ho-t
ve-t
volt
fleg-t
zey
zog-n
kum-en
darf-n
zaynen
hob-n
vel-n
volt-n
fleg-n
(1) Taisyklingi veiksmažodžiai asmenuojami kaip zogn. 12
(2) Veiksmažodžių, kurių šaknis baigiasi m, n, ng, nk, galūnė -n virsta į -en. (3) Veiksmažodžiai darfn privalėti, viln norėti, kenen, megn galėti, zoln tariamosios nuosakos pagalbinis veiksmažodis, muzn privalėti vadinami modaliniais veiksmažodžiais. Jų trečiasis asmuo neturi galūnės (er darf, er vil, er ken, er meg, er zol, er muz). (4) Esamojo laiko veiksmažodis „būti“ netaisyklingas. (5) Veiksmažodis hobn turėti praranda „b“ prieš galūnes -t ir -st. Taip pat veiksmažodis gebn duoti: er gi-t jis duoda, du gi-st tu duodi (esamojo šio veiksmažodžio kamieno balsis e verčiamas į i). (6) Busimojo laiko pagalbinis veiksmažodis praranda „l“ prieš galūnes -t ir -st. (7) Tariamosios nuosakos pagalbinis veiksmažodis taisyklingas. (8) Būtojo dažninio laiko pagalbinis veiksmažodis taisyklingas. Išimtis: veiksmažodžių geyn eiti shteyn stovėti, zen matyti, tun arba ton daryti, mes ir jie formos skiriasi nuo bendraties: mir/zey geyen, shteyen, zeen, tuen. Reikia dar turėti omenyje, kad veiksmažodžių nepridėdama antroji „t“ jeigu jis ir taip baigiasi „t“: arbetn dirbti, er arbet (o ne *er arbet-t) jis dirba.
Dalyvis Dalyvis, kartu su pagalbiniu veiksmažodžiu, sudaro būtąjį laiką. Dalyvis vartojamas taip pat kaip pažyminys: gezogte verter pasakyti žodžiai, gehakte tsores „kapotos“ bėdos (tai yra, didelės bėdos). Kaip sudaromas būtojo laiko dalyvis: • Prieš veiksmažodžio kamieno (liepiamosios nuosakos formo „tu“) pridedamas prefiksas ge-, o prie kamieną, galūnė -t (zog sakyk! → ge-zog-t pasakyta). • Apie 150 veiksmažodžių turi galūnę -n vietoj -t, kartais būdinga ir šaknies kaitymu: kum-en → ge-kum-en, geyn → ge-gang-en, zing-en → ge-zung-en). Šių veiksmažodžių dalyvių formos pateikiamos žodyne. • Jeigu veiksmažodis prasideda skiemenimis far-, der-, ge-, ant-, ba-, tse- (tai yra seni priešdėliai), dalyvis neturi prefikso ge- (far-shteyn → far-shtan-en, ant-loyf-n → ant-lof-n). Taip pat prefikso ge- neturi tarptautini veiksmažodžiai su priesaga -ir (kuri yra visada kirčiuota): akompanirn akomponuoti, di klezmorim hobn akompanirt di zingerin kapela akomponavo dainininkei. • Veiksmažodžio būti (zayn) dalyvis netaisyklingas (geven): ikh bin nit keyn mol geven in raysn aš niekada nebuvau Baltarusijoje.
Būtasis laikas • Daugumos veiksmažodžių būtasis laikas sudaromas su esamojo laiko pagalbinio veiksmažodžiu turėti (hobn) plius veiksmažodžio dalyvis: ikh hob gezungen aš 13
dainavau, ikh hob geshribn aš rašiau, ikh hob ongeshribn aš parašiau. • Kai kurių veiksmažodžių būtasis laikas sudaromas su pagalbiniu veiksmažodžiu būti: ikh bin gegangen aš ėjau, ikh bin geboyrn gevorn aš gimiau; ikh bin geven (aš buvau). Šių veiksmažodžių būtasis laikas rodomas žodyne.
Priešdėliai Jidiš kalboje, kaip ir lietuvių, yra daug veiksmažodžių su priešdėliais. • Esamojo laiko ir liepiamosios nuosakos priešdėlis atsiskiria nuo veiksmažodžio ir eina po jo, kaip anglų kalba: aroys-kumen iš-eiti, bet mir kumen aroys mes išeiname, kaip anglų kalba we come out; taip pat kum aroys išeik. Plačiau apie tai sintaksės skyriuje. • Būtajame laike, prefiksas ge- įsiterpia tarp prieveiksmio ir veiksmažodžio: aroys-ge-kum-en išėjęs. • Jeigu bendratis naudojamas su prielinksniu tsu, šis taip pat įsiterpia tarp prieveiksmio ir veiksmažodžio: aroys-tsu-kum-en „kad“ išeiti. (Prielinksnis tsu su bendratimi nurodo tikslą: er iz gekumen, aykh tsu zen jis atėjo Jus pamatyti). • Daugelį veiksmažodžių sudaro priešdėlis, kilęs iš hebrajų kalbos kartu su zayn. Tokie priešdėliai rašomi visada atskirai, net kai eina prieš veiksmažodžio: mekabel-ponim zayn priimti, moykhl zayn atleisti, moykhl tsu zayn „kad“ atleisti, er iz moykhl jis atleidžia, zayt moykhl atleiskite. Šie veiksmažodžiai formuoja būtąjį laika su pagalbiniu veiksmažodžiu hobn: ikh bin geven aš buvau, bet: ikh hob moykhl geven aš atleižiau.
Pusdalyvis Galūnė yra -dik, pridedama prie esamojo laiko jie-formos: zey geyen jie eina, geyendik eidamas, zey shlofn jie miega, shlofndik miegodamas.
Sintaksė Jidiš kalbos sakinį galima įsivaizduoti kaip „dėžučių“, arba vietų, eilė. Kiekvienoje vietoje telpa viena sakinio dalis, tai yra, arba vienas žodis, arba viena kartu einančių žodžių grupė. • Pirmoje vietoje gali būti bet koks sakinio narys, kurį kalbėtojas (arba rašytojas) nori pabrėžti. Galima tai vadinti sakinio tema. Jeigu sakinyje nieko nepabrėžiama, tada pirmoje vietoje paprastai būna veiksnys. Sakinys privalo turėti veiksnį: jeigu nėra, naudojamas es tai (kaip anglų kalba it): es regnt lyja, angliškai „it rains“, „tai“ lyja. Pirma vieta yra tuščia liepiamojoje nuosakoje ir „pasakojimo tvarkos“ sakiniuose (22 pavyzdys). • Antra vieta yra sakinio pagrindinė. Ten telpa tik vienas žodis, visada asmenuojamas veiksmažodis. Tai reiškia, kad esamajame laike ar liepiamojoje nuosakoje šią vietą užims pagrindinis sakinio veiksmažodis, o kituose laikuose ar nuosakose, antroje vietoje bus 14
pagalbinis veiksmažodis, ir dalyvis ar bendratis bus toliau sakinyje. • Trečią vietą užima nekirčiuoti asmeniniai įvadžiai, be prielinksnių, jeigu yra sakinyje. Jų tvarka yra visada: vardininkas-galininkas-naudininkas. • Ketvirtoje vietoje randame veiksnį, jeigu pirmą vietą užima kitas sakinio narys, ir jeigu jam neatstovauja asmeninis įvardis (nes tada būtų trečioje, įvardžių, vietoje). Pavyzdžiai:
1.
2.
3.
3 (Į-VGN)
1 (T)
2 (V1)
4 (Vksn)
...
mayn mame
redt
yidish mit mir
mano mama
kalba
jidiš su manimi
mit mir
redt
mayn mame
yidish (nisht litvish)
su manimi
kalba
mano mama
jidiš (ne lietuviškai)
yidish
redt
mayn mame
mit mir (nisht mit dir)
jidiš
kalba
mano mama
su manimi (ne su tavimi)
Pirmame pavyzdyje, veiksnys yra tuo pačiu metu ir sakinio tema. Antrame ir trečiame pavyzdžiuose, sakinio tema yra sintagmos „su manimi“ (2) ir „yidish“ (3). Pabrėžta sakinio tema užima pirmą vietą, ir veiksnys trečioje vietoje.
4.
5.
6.
1 (T)
2 (V1)
3 (Į-VGN)
er
zet
mikh
jis
mato
mane
mikh
zet
er
mane
mato
jis
itst
zet
er mikh
dabar
mato
jis mane
4 (Vksn)
...
• Penktą vietą užima prieveiksmiai. • Šeštoje vietoje randame priešdėlį, • Septintą vietą užima veiksmažodžio beasmenės formos (dalyvis ir bendratis). Dabar aišku, kodėl esamajame laike priešdėlis yra po veiksmažodžio: iš tikrųjų tai veiksmažodis, kuris nuo septintos vietos tarsi peršoktų į antrą vietą (nes esamajame laike toje vietoje nėra jokio 15
pagalbinio veiksmažodžio), ir palieka savo priešdėlį šeštoje vietoje. Galima palyginti septintą ir aštuntą pavyzdį su devintu ir dešimtu:
(3) Į-VGN
(2) V1
7.
zi
vil
nit
8.
zi
ken
nit
arayn
9.
zi
kumt
nit
arayn
10.
(4) Vksn
(5) Prv
(6) Prš
(1) P
(7) V2 kumen
kum
kumen
arayn
Pavyzdžių vertimai: 7: ji nenori ateiti, 8: ji negali įeiti, 9: ji neįeina, 10: įeik! Kai įvardis du yra trečioje vietoje, iškart po veiksmažodžio, susijungia su galūne -st: -st-du rašosi (ir tariasi) *-stu*. Dar keli pavyzdžiai: (3) Į-VGN
(2) V1
vu
bist
-u
12.
host
-u es mir
nit
oyf
13.
gibn
zey es mir
nit
oyf
vest
mikh
nit
mekabl ponim
zayn
vest
mikh
nit
mekabl ponim
zayn
11.
14.
du
15.
(4) Vksn
(5) Prv
(6) Prš
(1) P
(7) V2 geven gegebn
Pavyzdžių vertimai: 11: kur tu buvai, 12: tu man to nedavei; 13: jie man neduoda; 14: tu manęs nepriimsi. Jungtukai neužima vietos:
16. az
(1) P
(2) V1
ikh
ze
du
host
(3) Į-VGN
(4) Vksn
(5) Prv nit
(6) Prš
(7) V2
iber-
gekhazert
...
di lektsye
Pavyzdžio vertimas: matau, kad nepasikartojai pamokos. Jungtukas az kad neįeina į sakinio schemą.
16
Pirmą sakinio vietą gali užimti net visas šalutinis sakinys, pvz. (1) P (2) (3) (4) (5) V1 Į-VGN Vksn Prv 17.
oyb ikh volt gevust, az du kenst redn yidish,
volt
(6) Prš
ikh
(7) V2
...
geredt
yidish mit dir
Pavyzdžio vertimas: Jeigu būčiau žinojęs, kad gali kalbėti jidiš, bučiau kalbėjęs jidiš su tavimi. Šalutinis sakinys oyb ikh volt gevust, az du kenst redn yidish turi savo vidinę struktūrą:
17a .
(1) P
(2) V1
(3) Į-VGN
(4) Vksn
(5) Prv
(6) Prš
(7) V2
oyb
ikh
volt
gevust
az
du
kenst
redn
...
yidish
Antra tariamoji nuosaka vartojama po „norėti, kad“, „liepti, kad“:
18. (az) 19. (az)
(1) P
(2) V1
ikh
vil
du
zolst
der tate
hot
du
zolst
(3) Į-VGN
(4) Vksn
(5) Prv
(6) Prš
(7) V2
...
on
kumen
in der fri
gezogt zikh
aleyn
gebn
an eytse
Pavyzdžių vertimas: 18: Noriu, kad tu atvyktum ryte; 19: Tėtis pasakė, kad tu pats „duotų sau patarimą“ (tai reiškia, „kad tu pats susitvarkytum“). Šiuose atvėjuose jungtuko az gali ir nebūti. Antroji tariama nuosaka taip pat vartojama po kedey tam, kad:
20. kedey
(1) P
(2) V1
er
hot
du
zolst
(3) Į-VGN
(4) Vksn
(5) Prv azoy
(6) Prš
(7) V2 gezogt farshteyn
Pavyzdžio vertimas: Jis taip pasakė tam, kad tu suprastum.
17
„Jeigu“-sakiniuose vartojama pirmoji tariama nuosaka, kaip šitame posakyje:
21.
oyb
(1) P
(2) V1
di bobe
volt volt
(3) Į-VGN
(4) Vksn
(5) Prv
(6) Prš
azoy zi
(7) V2 gehat
hoyzn
geven
a zeyde
Pavyzdžio vertimas: jei močiutė būtų turėjusi kelnes, ji būtų buvusi senelis. Pasakojimuose, pirma sakinio vieta (P) gali būti tuščia. Tai reiškia, kad sakinys yra pasekmė to, kas buvo pasakyta ankščiau.
22.
(1) P
(2) V1
(3) Į-VGN
morgn
forn
mir
darfn
mir zikh
(4) Vksn
(5) Prv1
(6) Prš avek
(7) V2
(8) ... in dorf federn
Rytoj išvažiuosim į kaimą, (užtat ir) turime prabusti anksti ryto.
Pagrindinės Lietuvos jidiš tarmės ypatybės • Dvigarsis oy skamba eĩ kai kyla iš prajidiš balsių O2, O3, O4. Žodyne yra nurodytas Lietuvos jidiš tarimas, kai skiriasi nuo YIVO standarto. • Priebalsiai š ir ž skamba kaip s ir z (šitas bruožas vadinasi sabesdiker losn). • Nėra bevardės giminės: visi dos-daiktavardžiai yra der- arba di-grupėje. • Vienintelis būtojo laiko pagalbinis veiksmažodis yra hobn: bendrinė kalba ikh bin gegangen, o Lietuvos tarmė ikh hob gegangen. • Artikėlis der gali susijungti su prielinksiais (tampa -n arba -m, kaip artikėlis dem), bet tik tuo atvėju, kai nėra būdvardžio: afn gas, bet af der breyter gas (bendrinė kalba oyf der gas, oyf der breyter gas). • Bendrinės kalbos sangrąžinių veiksmažodžių padalyviai turi dalelytę zikh prieš veiksmažodį arba po jo: lernendik zikh arba zikh lernendik mokydamasis. Lietuvių jidiš turi trečią variantą, su dalelyte tarp veiksmažodžio ir galūnės -dik: lernen-zikh-dik. • Padalyvis gali naudotis kaip dalyvis, ir derintis ne su veiksniu: Lietuvos jidiš tarme galima sakyti ikh hob im gezen geyendik aš jį mačiau einantį. Bendrinė kalba reikia sakyti ikh hob gezen geyn (pažodžiui, aš jį mačiau eiti), arba ikh hob gezen, vi er geyt.
18
א advokatas (der; dgs -n) ]אדװאָ קאט24[ dkt.[ADVOKAT] {s196}
artk.[A] ַ]א1[ vienas; viena (nežymimasis artikelis) {s155, s172, s173, s174}
advokatė (di) ]אדװאָ קאטקע25[ dkt.[ADVOKATKE] {s175}
{s89, s90, s279}
prš.; prlk.[ADURKH] ]אדורך26[ pra; per (priešdėlis)
abbr[AZ.V (UN
dkt.[OV] (der; dgs -) ]אָ ֿב4[ (žydų kalendoriaus) vienuoliktasis mėnuo
dkt.[ADYUTANT]
]אדיעקטיװ28[
būdvardis (der; dgs -n)
dkt.[OVL] (der; dgs oveylim) )]אָ ֿבל (אָ ֿבלים5[ raudotojas; laidotuvių dalyvis; laidotuvininkas
dkt.[ADYEKTIV]
]אָ דליגע29[ Adomas asmv.[ODEM] ]אָ דם30[ dkt.[ADMINISTRATOR] ]אדמיניסטראטאָ ר31[
atlydys (di; dgs -s) dkt.[ODLIGE]
dkt.[EYVER] (der; dgs eyvrim) )]אֿבר (אֿברים6[ penis; (kūno) dalis; galunė
]אֿברהם7[ ]אֿברהם אַָֿבינו8[
Abraomas asmv.[AVROM]
(der; dgs -n) administratorius dkt.[ADMINISTRACYE] (di;
asmv.[AVROHOM OVINU] Abraomas mūsų tėvas (t.y. Biblijos Abraomas)
]אדמיניסטראציע32[
]אבאָ לניק9[ prenumerata (dos) ]אבאָ ניר־געלט10[
Vabalninkas vietov.[ABOLNIK]
dgs -s) administracija
dkt.[ABONIR-GELT]
]אדמיראל33[
admirolas (der; dgs -n)
prenumeruoti (bt l abonirt) ]אבאָ נירן11[ vksm.[ABONIRN]
dkt.[ADMIRAL]
)']אָ דער (א34[ dkt.[ODER] (der/di; dgs -n))'] – (ב35[ arba jng.[ODER]
jng.[ABI] ]אבי12[ kadangi; kol; tol; iki tol, kol
vena; (kraujo) gysla arba...arba
įv.[ABI VOS] ]אבי װאָ ס13[ bet kas (apie daiktą/dalyką)
אָ דער...]אָ דער36[ jng.[ODER...ODER]
bet koks nkt. bdv.[ABI
dkt.[ODER] (der; dgs -) ]אָ דר37[ žydų kalendoriaus 6 mėnuo
bet kur prv.[ABI
]אדרעס39[ adresuoti vksm.[ADRESI'RN] ]אדרעסירן40[ namo prv.[AHEYM] ]אהײם41[ prv.[AHI'N] ]אהין42[
adresas (der; dgs -n) dkt.[ADRE'S]
VU]
bet kada prv.[ABI
VEN]
įv.[ABI
VER]
]אבי ווּו15[ ]אבי װען16[ ]אבי װער17[
bet kas (apie žmogų)
]אבסורד18[
nesąmonė (der; dgs -n)
dkt.[ABSURD]
]אבעל19[ bet; o jng.[OBER] {s13} ]אָ בער20[ beje expr[AGEV] ]אגֿב21[ agitatorius (der; dgs -n) ]אגיטאטאָ ר22[ Obeliai vietov.[ABEL]
ten; (priešdėlis)
]אהינטער43[ atgal; už (ko)
prv.[AHI'NTSU] ]אהינצו44[ (eiti, važiuoti) ten čia prv.[AHER]
ַ]אבי װאָ ס ֿפאר א14[ VOS FAR A]
prv.[ADERABE] ]אדרבא38[ atvirkščiai; iš tikrųjų
prv.; prlk.; prš.[AHI'NTER]
]אאז"װ3[
AZOY VAYTER)]
ir t.t.
]אדיוטאנט27[
adjutantas (der; dgs -n)
]אַ גוטע נאכט2[
labanaktis expr[A GUTE NAKHT]
dkt.[AGITATOR]
]אהער45[
(kieno) dėka prlk.[ADANK]
20
]אדאנק23[
Jidiš kalbos žodynėlis. Žodynėlis / sudarytojas Francesco Zamblera. Vytauto Didžiojo universitetas, 2015. – 256 p. ISBN 978-609-467-132-6 (internetinis) Žodynėlyje pateikiama apie 6000 jidiš kalbos žodžių. Knygą sudaro jidiš-lietuvių žodynėlis, kalbos pavyzdžių skyrius, lietuvių-jidiš kalbų rodyklė, jidiš žodžių rodyklė pagal tarimą ir gramatikos apžvalga. Kiekviename straipsnyje nurodytas tarimas, kad žodynu galėtų naudotis ir nemokantieji skaityti hebrajiškų raidžių. Visi sakiniai, iliustruojantys žodžių vartoseną kontekste, yra sudėti į atskirą sakinių skyrių, o straipsnyje pateikiama nuoroda į sakinio numerį.
JIDIŠ KALBOS ŽODYNĖLIS Sudarytojas Francesco Zamblera Žodynėlis
2015-05-25. Užsakymo nr. K15-073 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt