Jidiš kalbos žodynėlis

Vytauto Didžiojo universitetas

‫קלײן ִײדיש װערטערבוך‬ JIDIŠ KALBOS ŽODYNĖLIS

Francesco Zamblera

Kaunas, 2015

Recenzavo Prof. Y. NIBORSKI

This work is licensed under the Creative Commons Attribution 4.0 International License.

To view a copy of this license, visit http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ or send a letter to Creative Commons, PO Box 1866, Mountain View, CA 94042, USA.

ISBN 978-609-467-132-6 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas © Francesco Zamblera

A Wilson e Franca Molco z.l.

Pratarmė Šis žodynėlis pristato apie 5700 jidiš kalbos žodžius. Knygą sudaro jidiš-lietuvių dalis, kalbos pavyzdžių skyrius, lietuvių-jidiš rodyklė, jidiš žodžių rodyklė pagal tarimą ir gramatikos apžvalga.

Pagrindinis žodynėlio skyrius – jidiš-lietuvių dalis, kuriame dedama kiekvieno žodžio reikalinga morfologinė ir sintaksinė informacija. Interneto svetainėje yra papildoma informaciją apie žodžio kilmę ir įvairių tarmių tarimą, bet ta informacija čia praleista, nes pernelyg apsunkintų straipsnių formatą. Dėl tos pačios priežasties, visi sakiniai, rodantys žodžių vartoseną kontekste, yra sudėti į atskirą sakinių skyrių, ir straipsnyje yra nuoroda į sakinio numerį.

Atsispausdinus žodynėliui, reikėtų jį įrišti kaip jidiš ar hebrajų kalbomis parašytą knygą, tai yra, iš kairės pusės, kad knyga atsivertų „nuo galo“. Žodžiai dedami pagal jidiš abėcėlės tvarką. Kiekvieną straipsnį pradeda progresyvinis numeris, kad būtų lengviau surasti žodį nuo lietuvių kalbos rodyklės. Pavyzdžiui, norėdami sužinoti, kaip jidiš „šuo“, randama ‫[ הונט‬2084], tada ieškoma jidiš-lietuvių skyriuje 1954 numerio, kur yra papildoma informacija (giminė, daugiskaitos formavimas).

Kiekvienam straipsnyje yra nurodytas tarimas, kad žodynu galėtų naudotis ir nemokantiesiems skaityti hebrajiškų raidžių. Tačiau reikia prisiminti, kad jidiš rašosi lotyniškomis raidėmis tik moksliniuose darbuose, arba tokiuose atvejuose (kaip žinutėse ar elektroniniuose laiškuose), kai rašytojas neturi klaviatūros su hebrajiškomis raidėmis. Šiuo atžvilgiu, jidiš kalba skiriasi nuo kitos didelės Europos žydų kalbos, tai yra, sefardų ladino kalba, kuri turi seną rašybos tradiciją lotynų (šalia, žinoma, hebrajų) abėcėle.

Straipsnių struktūra yra tokia: • Progresyvinis numeris; • jidiš kalbos žodis; • tarimas lotyniškomis raidėmis, pagal YIVO transkripcijos sistemą (rodomą abėcėlės lentelėje); • lietuvių kalbos atitikmuo; • gramatinė informacija: daiktavardžiams, giminė ir daugiskaita, o veiksmažodžiams, būtasis laikas (jei netaisyklingas), ir prielinksniai, kurių veiksmažodis reikalaują, jeigu tokių yra; • nuoroda, tarp riestinių skliaustelių, į sakinius, kuriuose galima rasti žodžio vartosenos pavyzdžių kontekste.

Autorius nori nuoširdžiai padėkoti prof. Yitskhok Niborskiui, dr. Agnei Bielinskienei bei dr. Jolantai Kovalevskaitei.

4

Sutrumpinimai artk.

artikelis

asmv.

asmenvardis

bdv.

būdvardis

bdv. dgs.

būdvardis daugiskaitoje

dkt.

daiktavardis

įv.

įvardis

jstk.

jaustukas

jngt.

jungtukas

ord.

kelintinis skaitvardis

nkt. bdv.

nekaitomas būdvardis

prv.

prieveiksmis

prlk.

prielinksnis

prš.

priešdėlis

jung.

savarankiškas žodžių junginys

skt.

skaitvardis

vksm.

veiksmažodis

vt. dkt.

vietovardis

5

Jidiš abėcėlė (‫)דער אלף־בית‬ Raidė

‫א‬ ‫א‬ ַ ‫א‬ ַ ‫ב‬ ‫ֿב‬ ‫ג‬ ‫ד‬ ‫ה‬ ‫ו‬ ‫ּו‬ ‫װ‬ ‫ױ‬ ‫ז‬ ‫זש‬ ‫ח‬ ‫ט‬ ‫י‬ ‫יִ‬ ‫ײ‬ ‫ײ‬ ַ

YIVO

Tarimas

Pavadinimas

Pastabos

shtumer alef

Be garso

a

a

posekh alef

-

o

o

komets alef

-

b

b

beys

-

v

v

veys

Tik hebrajų žodžiuose

g

g

giml

-

d

d

daled

-

h

h

hey

-

u

ū

vov

-

u

ū

melupn vov

Po balsio

v

v

tsvey vovn

-

oy

oj

vov jud

-

z

z

zayn

-

zh

ž

zayn shin

-

kh

ch

khes

Tik hebrajų žodžiuose

t

t

tes

-

i

i, j

yud

-

i

i, j

khirik yud

Po balsio

ey

ei

tsvey yudn

-

ay

ái

pasekh tsvey yudn

-

‫ײ‬ ַ

yi

ji

khirik tsvey yudn

-

‫ּכ‬

k

k

kof

Tik hebrajų žodžiuose

6

‫כ‬ ‫ך‬ ‫ל‬ ‫מ‬ ‫ם‬ ‫נ‬ ‫ן‬ ‫ס‬ ‫ע‬ ‫פּ‬ ‫פ‬ ‫ף‬ ‫ץ‬ ‫צ‬ ‫ק‬ ‫ר‬ ‫ש‬ ‫שׂ‬ ‫תּ‬ ‫ת‬

kh

ch

khof

-

kh

ch

langer khof

Tik žodžio gale

l

l

lamed

-

m

m

mem

-

m

m

shlosn mem

Tik žodžio gale

n

n

nun

-

n

n

langer nun

Tik žodžio gale

s

s

samekh

-

e

e

ayn

-

p

p

pey

-

f

f

fey

-

f

f

langer fey

Tik žodžio gale

ts

c

tsadik

Tik žodžio gale

ts

c

langer tsadik

-

k

k

kuf

-

r

r

reysh

-

sh

š

shin

-

s

s

sin

Tik hebrajų žodžiuose

t

t

tof

Tik hebrajų žodžiuose

s

s

sof

Tik hebrajų žodžiuose

Pastabos: • Jidiš, kaip hebrajų ir arabų kalbose, rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę.

• Žodžio gale reikia rašyti raides ‫ץ‬, ‫ף‬, ‫ן‬, ‫ם‬, ‫ ך‬vietoj ‫צ‬, ‫פ‬, ‫נ‬, ‫מ‬, ‫כ‬.

• Žodis negali prasidėti balsiais ‫י‬, ‫ײ‬, ַ‫ײ‬, ‫ו‬, ‫ ;ױ‬pradžioje reikia pridėti raidę ‫א‬: un, eyns, in, ayer rašoma ‫אײער‬, ‫אין‬, ‫אײנס‬, ‫און‬.

• Hebrajų kilmės žodžiai rašomi kaip hebrajų kalboje. Tokių žodžių rašybą ir tarimą reikia išmokti atskirai. Todėl, žodynuose visada nurodoma, kaip tarti hebrajų kilmės žodžius (tai reikalinga ir mokantiems skaityti hebrajiškai, nes jidiš tarimas skiriasi nuo šiuolaikinės hebrajų (ivrito) kalbos tarimo: pavyzdžiui, ‫ משפּחה‬netariama mišpachá kaip hebrajiškai, o mišpóchė.

7

•

‫ױ‬

tariama oi bendrinėje kalboje, bet Lietuvos jidiš tarmėje tam tikruose žodžiuose tariama eĩ. Šiame žodyne pateikiamas ir Lietuvos jidiš tarimas, jei jis skiriasi nuo bendrinės (YIVO) jidiš tarimo.

Trumpa gramatikos apžvalga Šis skyrius gali būti naudingas kaip įvadas į jidiš kalbos gramatiką, iki kol bus išleistas vadovėlis lietuvių kalba.

Daiktavardis ir artikelis Jidiš kalboje yra trys giminės: vyriškoji, moteriškoji ir bevardė (arba nekatrioji). Daiktavardžiai sakinyje dažnai eina kartu su artikeliu. Žymimasis artikelis (į lietuvių kalbą verčiamas kaip „tas“ arba „šitas“, bet dažniau tiesiog neverčiamas) turi tris atskiras formas, kurių vartosena priklauso nuo daiktavardžio giminės: todėl, reikėtų bandyti įsiminti daiktavardį kartu su artikeliu, nes jis nurodys ir daiktavardžio giminę, pavyzdžiui, der zun (sūnus, vyriškosios giminės), di tokhter (dukra, moteriškosios giminės), dos hoyz (namas, bevardės giminės). Šiame žodyne prie kiekvieno daiktavardžio nurodomas artikelis.

Jidiš kalboje yra dar ir nežymimasis artikelis, kuris nesikeičia pagal giminę: jo formos yra a (prieš priebalsį), an (prieš balsį, lygiai kaip anglų kalboje) ir keyn (neigiamajame sakinyje).

Nežymimieji artikeliai a ir an verčiami vienas arba viena, o keyn verčiamas joks, bet dažniausia neverčiami.

• a mentsh: kalbėtojas (arba rašytojas) turi omenyje vieną konkretų žmogų, kurio tapatybė (dar) nežinoma klausytojui (arba skaitytojui); • der mentsh: kalbėtojas turi omenyje vieną konkretų žmogų ir žymimuoju artikeliu nurodo klausytoją apie tai, kad jam (klausytojui) jau turi būti žinoma, apie kurį žmogų kalbama; • kai kalbėtojas neturi omenyje konkretaus žmogaus, bet nori kalbėti apskritai apie žmones (o ne, pavyzdžiui, apie daiktus arba gyvūnus), tada dažnai sakoma arba a mentsh, arba der mentsh, arba net di mentshn (žmonės).

Toliau pateikiamame posakyje vartojami visi artikeliai: ‫ײד‬ ַ ‫ײד ניט קײן‬ ַ ‫ אַדער דער‬,‫ איז אַדער דער הונט ניט קײן הונט‬,‫ײד האַט אַ הונט‬ ַ ַ‫אז א‬ az a yid hot a hunt, iz oder der hunt nit keyn hunt, oder der yid nit keyn yid Verčiama: „jei žydas turi šunį, tai arba šuo nėra šuo, arba žydas nėra žydas.“ • Kai šuo ir žydas pristatomi pirmą kartą, vartojamas a; • antrą kartą minint vartojamas der; tai reiškia, kad šuo ir žydas yra tie patys, kurie buvo kaip tik paminėti; • vietoj a vartojamas keyn neigiamajame sakinyje: der hunt iz nit keyn hunt.

8

Daugiskaita Kai kurių daiktavardžių daugiskaitą galima sužinoti, atsižvelgiant į vienaskaitos formą: • daiktavardžiams, kurie baigiasi -e (jie dažniausia moteriškosios giminės) pridedama galūnė -s.

Jeigu daiktavardis yra hebrajų kilmės, -es rašoma ‫ות‬: di mashke (‫ )די משקה‬gėrimas, daugiskaita di mashkes (‫;)די משקאות‬ • daiktavardžiams, kurie baigiasi -er ir nurodo profesiją, taip pat pridedama galūnė -s (nors Lietuvos tarmėje jie yra nekaitomi: der shrayber rašytojas, di shraybers rašytoji, bet Lietuvoje di shrayber); • daiktavardžiai, kurie baigiasi -er ir nurodo kilmę, yra nekaitomi daugiskaitos formose: englander angliškas, angliški, angliška, angliškos, iš Anglijos, vilner vilnietiškas, -a, -i, -os, iš Vilniaus; • daiktavardžiai su mažybinės formos priesagomis -l ir -ele yra bevardės giminės; jų daugiskaitos galūnė yra -ekh: dos taykhl upelė, di taykhlekh upelės, dos meydl mergytė, di meydlekh mergytės; • daiktavardžiai su priesaga -ung (jie dažniausia moteriškosios giminės) turi galūnę -en: di tsaytung laikraštis, di tsaytungen laikraščiai.

Kitų daiktavardžių daugiskaita sudaroma pagal vieną iš toliau pateiktų schemų (vienaskaitos forma nelemia daugiskaitos sudarymo schemos, todėl, žodyne daugiskaita turi būti nurodyta): • galūnė -n: der taykh upė, di taykhn upės; • galūnė -er: dos kind vaikas, di kinder vaikai; • galūnė -er ir balsės keitimas: dos vort žodis, di verter žodžiai, dos hoyz namas, di hayzer namai; • galūnė -im ir balsės keitimas, hebrajų kilmės žodžiuose: der khazn giedotojas, khazonim giedotojai; • tik balsės keitimas: der tog diena, di teg dienos, dos moyz pėlė, di mayz pėlės.

Linksniavimas Jidiš kalbos linksniavimo ypatybės: • yra trys linksniai: vardininkas, galininkas ir naudininkas; • skiriasi tik vienaskaitos linksniai; • visi prielinksniai reikalauja naudininko; • linksniuojami įvardžiai, būdvardžiai, žymimasis artikelis ir asmenvardžiai, kiti daiktavardžiai nelinksniuojami (bet linksnį nurodo žymimasis artikelis).

Linksniavimo pavyzdžiai • Vyriškosios giminės naudininkas ir galininkas yra tokie patys ir skiriasi nuo vardininko: kas: der gut-er bokher gerasis vaikinas, a gut-er bokher geras vaikinas kam, ką: dem gut-n bokher gerąjį vaikiną, gerajam vaikinui, a gut-n bokher gerą vaikiną, geram vaikinui.

• Moteriškosios ir niekatrosios giminės vardininkas ir galininkas tokie patys; skiriasi 9

naudininkas: kas, ką : di gut-e tokhter geroji dukra, gerąją dukrą; a gut-e tokhter gera dukra, gerą dukrą; dos gut-e kind gerasis vaikas; a gut kind geras vaikas; kam: der gut-er tokhter gerajai dukrai, a gut-er tokhter gerai dukrai, dem gut-n kind gerajam vaikui, a gut(-n) kind gerajam vaikui.

• Jeigu vartojamas nežymimasis artikelis, bevardės giminės būdvardis neturi galūnės vardininke ir galininke (a gut kind); naudininke įmanomi abu variantai: a gutn kind / a gut kind.

Daugiskaita nelinksniuojama nėra. Daugiskaitos žymimasis artikelis (visų giminių) yra di.

Daugiskaitos būdvardžių galūnė yra -e. Pvz. di gut-e kinder gerieji vaikai, geruosius vaikus, geriesiems vaikams. Nežymimasis artikelis daugiskaitos formos neturi.

Asmenvardžių naudininko ir galininko yra galūnė -n. Daiktavardžiai tate tėtis, zeyde senelis, rebe rabinas linksniuojami kaip asmenvardžiai. Visi kiti daiktavardžiai turi tik dvi skaičiaus formas: vienaskaitą ir daugiskaitą.

Linksniavimo lentelė Artikelis

Būdvardis

Asmenvardis

vyr.g.

bev.g.

mot.g.

vyr.g.

bev.g.

mot.g.

kas?

der

dos

di

gut-er

gut(-e)

gut-e

tate

dovid

ką?

dem

dos

di

gut-n

gut(-n)

gut-e

tat-n

dovid-n

kam?

dem

dem

der

gut-n

gut(-n)

gut-er

tat-n

dovid-n

Galūnė -n keičiasi į -em jeigu būdvardis baigiasi -n: der kleyner tish, oyf dem kleynem tish, o į -en, jeigu būdvardis baigiasi -m: dos bakveme bet patogi lova, oyf dem bakvemen bet ant patogios lovos.

Artikelis dem gali susijungti su prielinksniu, ir tapti n (-m jeigu prielinksnis baigiasi -n): su kuo

ant ko

kam

ko; iš, nuo ko

po kos

mit dem

oyf dem

far dem

fun dem

nokh dem

mitn

oyfn

farn

funem

nokhn

Kai būdvardis yra predikatas (eina kartu su veiksmažodžiu „būti“), yra dvi galimybės: • nekaitomas būdvardis be artikelio: dos kind iz gut, der mentsh iz gut, di kinder zaynen gut; • kaitomas būdvardis su artikeliu a vienaskaitos formose, o be artikelio daugiskaitos formose: der mentsh iz a guter, di kinder zaynen gute, dos kind iz a gute.

Prieveiksmiai vu kur ir do čia tampa vanen ir danen po prielinksnio: fun vanen bistu iš kur tu esi, fun danen iš čia.

10

Įvardis aš

tu

jis

ji

tai

mes

jūs

jie / jos

kas

kažkas

niekas

kas

ikh

du

er

zi

es

mir

ir

zey

ver

emetser

keyner

ką

mikh

dikh

im

zi

es

undz

aykh

zey

vemen

emetsn

keynem

kam

mir

dir

im

ir

im

undz

aykh

zey

vemen

emetsn

keynem

Dėmesio: • Kaip lietuvių kalboje, ir yra ir mandagumo forma (Jūs), ir daugiskaita (jūs visi); • ir reiškia jūs / Jūs (ir zent a yid Jūs esate žydas) arba jai (er kumt mit ir jis ateina su ja); • mir: reiškia mes (mir zaynen yidn mes esame žydai) arba man, manimi (er kumt mit mir jis eina su manimi).

Savybiniai įvardžiai • Kai eina prieš vienaskaitos daiktavardžio, be artikelio, yra nekaitomi, o daugiskaitos formose turi galūnę -e: mayn bruder mano brolis, mayn mane mano mama; mayne brider mano broliai.

• Tokiose konstrukcijose, kaip „vienas mano draugas“, savybinis įvardis kaitomas kaip būdvardis. Žodžių tvarka yra tokia: įvardis + artikelis a(n) + daiktavardis. Pavyzdžiui, mayner a khaver vienas mano draugas; ikh hob gezen maynem a khaver pamačiau vieną savo draugą,

Santykiniai įvardžai Žodis vos kuris, kuri, kurie, kurios yra nekaitomas: der khaver vos iz gekumen draugas, kuris atėjo, der briv, vos du host bakumen laiškas, kurį gavai. Santykinis įvardis vos nevartojamas po prielinksnio: reikia sakyti, pavyzdžiui, di tsayt, vos ikh red vegn der, pažodžiui laikas, kuris aš kalbu apie jį, vietoj laikas, apie kurį kalbu, arba der khaver, vos du bist gekumen mit dem draugas, su kuriuo atėjai (pažodžiui: „draugas, kuris tu atėjai su juo“).

Veiksmažodis Laikai ir nuosakos Esamasis laikas ir liepiamoji nuosaka yra vienintelės veiksmažodžio formos, kurioms sudaryti nereikia pagalbinio veiksmažodžio. Visi kiti laikai ir nuosakos yra sudaromi su esamojo laiko pagalbiniu veiksmažodžiu ir pagrindinio veiksmažodžio dalyviu ar bendratimi.

11

Laikai ir nuosakos yra:

1.

ikh zog

sakau

Esamasis laikas

2.

zog

sakyk!

Liepiamoji nuosaka

3.

ikh hob gezogt

sakiau

Būtasis kartinis laikas

hobn/zayn ir dalyvis

4.

ikh volt gezogt

sakyčiau,

Tariamoji nuosaka 1

voltn ir dalyvis

jei sakyčiau 5.

ikh zol zogn

kad sakyčiau

Tariamoji nuosaka 2

zoln ir bendratis

6.

ikh fleg zogn

sakydavau

Būtasis dažninis laikas

flegn ir bendratis

7.

ikh vel zogn

sakysiu

Būsimasis laikas

veln ir bendratis

Neasmenuojamosios formos yra: 8.

zogn

sakyti

Bendratis

9.

zogndik

sakydamas

Pusdalyvis

gezogt

sakyta

Būtojo laiko dalyvis

10.

Žodyne pateikiama veiksmažodžio bendratis, kurios galūnė yra -n (-en po priebalsių n, m, ng, nk).

Liepiamosios nuosakos forma ,,tu‘‘ sutampa su veiksmažodžio kamienu (bendratis be -n): zog sakyk, kum ateik. Liepiamosios nuosakos forma „jūs“ turi galūnę -t: zogt sakykit, kumt ateikit.

Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas (1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

ikh

zog

kum

darf

bin

hob

vel

volt

fleg

du

zog-st

kum-st

darf-st

bist

ho-st

ve-st

volt-st

fleg-st

zi

zog-t

kum-t

darf

iz

ho-t

ve-t

volt

fleg-t

mir

zog-n

kum-en

darf-n

zaynen

hob-n

vel-n

volt-n

fleg-n

ir

zog-t

kum-t

darf-t

zayt

ho-t

ve-t

volt

fleg-t

zey

zog-n

kum-en

darf-n

zaynen

hob-n

vel-n

volt-n

fleg-n

(1) Taisyklingi veiksmažodžiai asmenuojami kaip zogn.

12

(2) Veiksmažodžių, kurių šaknis baigiasi m, n, ng, nk, galūnė -n virsta į -en.

(3) Veiksmažodžiai darfn privalėti, viln norėti, kenen, megn galėti, zoln tariamosios nuosakos pagalbinis veiksmažodis, muzn privalėti vadinami modaliniais veiksmažodžiais. Jų trečiasis asmuo neturi galūnės (er darf, er vil, er ken, er meg, er zol, er muz).

(4) Esamojo laiko veiksmažodis „būti“ netaisyklingas.

(5) Veiksmažodis hobn turėti praranda „b“ prieš galūnes -t ir -st. Taip pat veiksmažodis gebn duoti: er gi-t jis duoda, du gi-st tu duodi (esamojo šio veiksmažodžio kamieno balsis e verčiamas į i).

(6) Busimojo laiko pagalbinis veiksmažodis praranda „l“ prieš galūnes -t ir -st.

(7) Tariamosios nuosakos pagalbinis veiksmažodis taisyklingas.

(8) Būtojo dažninio laiko pagalbinis veiksmažodis taisyklingas.

Išimtis: veiksmažodžių geyn eiti shteyn stovėti, zen matyti, tun arba ton daryti, mes ir jie formos skiriasi nuo bendraties: mir/zey geyen, shteyen, zeen, tuen.

Reikia dar turėti omenyje, kad veiksmažodžių nepridėdama antroji „t“ jeigu jis ir taip baigiasi „t“: arbetn dirbti, er arbet (o ne *er arbet-t) jis dirba.

Dalyvis Dalyvis, kartu su pagalbiniu veiksmažodžiu, sudaro būtąjį laiką. Dalyvis vartojamas taip pat kaip pažyminys: gezogte verter pasakyti žodžiai, gehakte tsores „kapotos“ bėdos (tai yra, didelės bėdos).

Kaip sudaromas būtojo laiko dalyvis: • Prieš veiksmažodžio kamieno (liepiamosios nuosakos formo „tu“) pridedamas prefiksas ge-, o prie kamieną, galūnė -t (zog sakyk! → ge-zog-t pasakyta).

• Apie 150 veiksmažodžių turi galūnę -n vietoj -t, kartais būdinga ir šaknies kaitymu: kum-en → ge-kum-en, geyn → ge-gang-en, zing-en → ge-zung-en). Šių veiksmažodžių dalyvių formos pateikiamos žodyne.

• Jeigu veiksmažodis prasideda skiemenimis far-, der-, ge-, ant-, ba-, tse- (tai yra seni priešdėliai), dalyvis neturi prefikso ge- (far-shteyn → far-shtan-en, ant-loyf-n → ant-lof-n). Taip pat prefikso ge- neturi tarptautini veiksmažodžiai su priesaga -ir (kuri yra visada kirčiuota): akompanirn akomponuoti, di klezmorim hobn akompanirt di zingerin kapela akomponavo dainininkei.

• Veiksmažodžio būti (zayn) dalyvis netaisyklingas (geven): ikh bin nit keyn mol geven in raysn aš niekada nebuvau Baltarusijoje.

Būtasis laikas • Daugumos veiksmažodžių būtasis laikas sudaromas su esamojo laiko pagalbinio veiksmažodžiu turėti (hobn) plius veiksmažodžio dalyvis: ikh hob gezungen aš 13

dainavau, ikh hob geshribn aš rašiau, ikh hob ongeshribn aš parašiau.

• Kai kurių veiksmažodžių būtasis laikas sudaromas su pagalbiniu veiksmažodžiu būti: ikh bin gegangen aš ėjau, ikh bin geboyrn gevorn aš gimiau; ikh bin geven (aš buvau). Šių veiksmažodžių būtasis laikas rodomas žodyne.

Priešdėliai Jidiš kalboje, kaip ir lietuvių, yra daug veiksmažodžių su priešdėliais.

• Esamojo laiko ir liepiamosios nuosakos priešdėlis atsiskiria nuo veiksmažodžio ir eina po jo, kaip anglų kalba: aroys-kumen iš-eiti, bet mir kumen aroys mes išeiname, kaip anglų kalba we come out; taip pat kum aroys išeik. Plačiau apie tai sintaksės skyriuje.

• Būtajame laike, prefiksas ge- įsiterpia tarp prieveiksmio ir veiksmažodžio: aroys-ge-kum-en išėjęs.

• Jeigu bendratis naudojamas su prielinksniu tsu, šis taip pat įsiterpia tarp prieveiksmio ir veiksmažodžio: aroys-tsu-kum-en „kad“ išeiti. (Prielinksnis tsu su bendratimi nurodo tikslą: er iz gekumen, aykh tsu zen jis atėjo Jus pamatyti).

• Daugelį veiksmažodžių sudaro priešdėlis, kilęs iš hebrajų kalbos kartu su zayn. Tokie priešdėliai rašomi visada atskirai, net kai eina prieš veiksmažodžio: mekabel-ponim zayn priimti, moykhl zayn atleisti, moykhl tsu zayn „kad“ atleisti, er iz moykhl jis atleidžia, zayt moykhl atleiskite. Šie veiksmažodžiai formuoja būtąjį laika su pagalbiniu veiksmažodžiu hobn: ikh bin geven aš buvau, bet: ikh hob moykhl geven aš atleižiau.

Pusdalyvis Galūnė yra -dik, pridedama prie esamojo laiko jie-formos: zey geyen jie eina, geyendik eidamas, zey shlofn jie miega, shlofndik miegodamas.

Sintaksė Jidiš kalbos sakinį galima įsivaizduoti kaip „dėžučių“, arba vietų, eilė. Kiekvienoje vietoje telpa viena sakinio dalis, tai yra, arba vienas žodis, arba viena kartu einančių žodžių grupė.

• Pirmoje vietoje gali būti bet koks sakinio narys, kurį kalbėtojas (arba rašytojas) nori pabrėžti.

Galima tai vadinti sakinio tema. Jeigu sakinyje nieko nepabrėžiama, tada pirmoje vietoje paprastai būna veiksnys. Sakinys privalo turėti veiksnį: jeigu nėra, naudojamas es tai (kaip anglų kalba it): es regnt lyja, angliškai „it rains“, „tai“ lyja. Pirma vieta yra tuščia liepiamojoje nuosakoje ir „pasakojimo tvarkos“ sakiniuose (22 pavyzdys).

• Antra vieta yra sakinio pagrindinė. Ten telpa tik vienas žodis, visada asmenuojamas veiksmažodis. Tai reiškia, kad esamajame laike ar liepiamojoje nuosakoje šią vietą užims pagrindinis sakinio veiksmažodis, o kituose laikuose ar nuosakose, antroje vietoje bus 14

pagalbinis veiksmažodis, ir dalyvis ar bendratis bus toliau sakinyje.

• Trečią vietą užima nekirčiuoti asmeniniai įvadžiai, be prielinksnių, jeigu yra sakinyje. Jų tvarka yra visada: vardininkas-galininkas-naudininkas.

• Ketvirtoje vietoje randame veiksnį, jeigu pirmą vietą užima kitas sakinio narys, ir jeigu jam neatstovauja asmeninis įvardis (nes tada būtų trečioje, įvardžių, vietoje).

Pavyzdžiai:

1.

2.

3.

3 (Į-VGN)

1 (T)

2 (V1)

4 (Vksn)

...

mayn mame

redt

yidish mit mir

mano mama

kalba

jidiš su manimi

mit mir

redt

mayn mame

yidish (nisht litvish)

su manimi

kalba

mano mama

jidiš (ne lietuviškai)

yidish

redt

mayn mame

mit mir (nisht mit dir)

jidiš

kalba

mano mama

su manimi (ne su tavimi)

Pirmame pavyzdyje, veiksnys yra tuo pačiu metu ir sakinio tema. Antrame ir trečiame pavyzdžiuose, sakinio tema yra sintagmos „su manimi“ (2) ir „yidish“ (3). Pabrėžta sakinio tema užima pirmą vietą, ir veiksnys trečioje vietoje.

4.

5.

6.

1 (T)

2 (V1)

3 (Į-VGN)

er

zet

mikh

jis

mato

mane

mikh

zet

er

mane

mato

jis

itst

zet

er mikh

dabar

mato

jis mane

4 (Vksn)

...

• Penktą vietą užima prieveiksmiai.

• Šeštoje vietoje randame priešdėlį, • Septintą vietą užima veiksmažodžio beasmenės formos (dalyvis ir bendratis).

Dabar aišku, kodėl esamajame laike priešdėlis yra po veiksmažodžio: iš tikrųjų tai veiksmažodis, kuris nuo septintos vietos tarsi peršoktų į antrą vietą (nes esamajame laike toje vietoje nėra jokio 15

pagalbinio veiksmažodžio), ir palieka savo priešdėlį šeštoje vietoje. Galima palyginti septintą ir aštuntą pavyzdį su devintu ir dešimtu:

(3) Į-VGN

(2) V1

7.

zi

vil

nit

8.

zi

ken

nit

arayn

9.

zi

kumt

nit

arayn

10.

(4) Vksn

(5) Prv

(6) Prš

(1) P

(7) V2 kumen

kum

kumen

arayn

Pavyzdžių vertimai: 7: ji nenori ateiti, 8: ji negali įeiti, 9: ji neįeina, 10: įeik!

Kai įvardis du yra trečioje vietoje, iškart po veiksmažodžio, susijungia su galūne -st: -st-du rašosi (ir tariasi) *-stu*. Dar keli pavyzdžiai: (3) Į-VGN

(2) V1

vu

bist

-u

12.

host

-u es mir

nit

oyf

13.

gibn

zey es mir

nit

oyf

vest

mikh

nit

mekabl ponim

zayn

vest

mikh

nit

mekabl ponim

zayn

11.

14.

du

15.

(4) Vksn

(5) Prv

(6) Prš

(1) P

(7) V2 geven gegebn

Pavyzdžių vertimai: 11: kur tu buvai, 12: tu man to nedavei; 13: jie man neduoda; 14: tu manęs nepriimsi.

Jungtukai neužima vietos:

16. az

(1) P

(2) V1

ikh

ze

du

host

(3) Į-VGN

(4) Vksn

(5) Prv nit

(6) Prš

(7) V2

iber-

gekhazert

...

di lektsye

Pavyzdžio vertimas: matau, kad nepasikartojai pamokos. Jungtukas az kad neįeina į sakinio schemą.

16

Pirmą sakinio vietą gali užimti net visas šalutinis sakinys, pvz.

(1) P (2) (3) (4) (5) V1 Į-VGN Vksn Prv 17.

oyb ikh volt gevust, az du kenst redn yidish,

volt

(6) Prš

ikh

(7) V2

...

geredt

yidish mit dir

Pavyzdžio vertimas: Jeigu būčiau žinojęs, kad gali kalbėti jidiš, bučiau kalbėjęs jidiš su tavimi. Šalutinis sakinys oyb ikh volt gevust, az du kenst redn yidish turi savo vidinę struktūrą:

17a .

(1) P

(2) V1

(3) Į-VGN

(4) Vksn

(5) Prv

(6) Prš

(7) V2

oyb

ikh

volt

gevust

az

du

kenst

redn

...

yidish

Antra tariamoji nuosaka vartojama po „norėti, kad“, „liepti, kad“:

18. (az) 19. (az)

(1) P

(2) V1

ikh

vil

du

zolst

der tate

hot

du

zolst

(3) Į-VGN

(4) Vksn

(5) Prv

(6) Prš

(7) V2

...

on

kumen

in der fri

gezogt zikh

aleyn

gebn

an eytse

Pavyzdžių vertimas: 18: Noriu, kad tu atvyktum ryte; 19: Tėtis pasakė, kad tu pats „duotų sau patarimą“ (tai reiškia, „kad tu pats susitvarkytum“). Šiuose atvėjuose jungtuko az gali ir nebūti.

Antroji tariama nuosaka taip pat vartojama po kedey tam, kad:

20. kedey

(1) P

(2) V1

er

hot

du

zolst

(3) Į-VGN

(4) Vksn

(5) Prv azoy

(6) Prš

(7) V2 gezogt farshteyn

Pavyzdžio vertimas: Jis taip pasakė tam, kad tu suprastum.

17

„Jeigu“-sakiniuose vartojama pirmoji tariama nuosaka, kaip šitame posakyje:

21.

oyb

(1) P

(2) V1

di bobe

volt volt

(3) Į-VGN

(4) Vksn

(5) Prv

(6) Prš

azoy zi

(7) V2 gehat

hoyzn

geven

a zeyde

Pavyzdžio vertimas: jei močiutė būtų turėjusi kelnes, ji būtų buvusi senelis.

Pasakojimuose, pirma sakinio vieta (P) gali būti tuščia. Tai reiškia, kad sakinys yra pasekmė to, kas buvo pasakyta ankščiau.

22.

(1) P

(2) V1

(3) Į-VGN

morgn

forn

mir

darfn

mir zikh

(4) Vksn

(5) Prv1

(6) Prš avek

(7) V2

(8) ... in dorf federn

Rytoj išvažiuosim į kaimą, (užtat ir) turime prabusti anksti ryto.

Pagrindinės Lietuvos jidiš tarmės ypatybės • Dvigarsis oy skamba eĩ kai kyla iš prajidiš balsių O2, O3, O4. Žodyne yra nurodytas Lietuvos jidiš tarimas, kai skiriasi nuo YIVO standarto.

• Priebalsiai š ir ž skamba kaip s ir z (šitas bruožas vadinasi sabesdiker losn).

• Nėra bevardės giminės: visi dos-daiktavardžiai yra der- arba di-grupėje.

• Vienintelis būtojo laiko pagalbinis veiksmažodis yra hobn: bendrinė kalba ikh bin gegangen, o Lietuvos tarmė ikh hob gegangen.

• Artikėlis der gali susijungti su prielinksiais (tampa -n arba -m, kaip artikėlis dem), bet tik tuo atvėju, kai nėra būdvardžio: afn gas, bet af der breyter gas (bendrinė kalba oyf der gas, oyf der breyter gas).

• Bendrinės kalbos sangrąžinių veiksmažodžių padalyviai turi dalelytę zikh prieš veiksmažodį arba po jo: lernendik zikh arba zikh lernendik mokydamasis. Lietuvių jidiš turi trečią variantą, su dalelyte tarp veiksmažodžio ir galūnės -dik: lernen-zikh-dik.

• Padalyvis gali naudotis kaip dalyvis, ir derintis ne su veiksniu: Lietuvos jidiš tarme galima sakyti ikh hob im gezen geyendik aš jį mačiau einantį. Bendrinė kalba reikia sakyti ikh hob gezen geyn (pažodžiui, aš jį mačiau eiti), arba ikh hob gezen, vi er geyt.

18

‫א‬ advokatas (der; dgs -n) ‫]אדװאָ קאט‬24[ dkt.[ADVOKAT] {s196}

artk.[A] ַ‫]א‬1[ vienas; viena (nežymimasis artikelis) {s155, s172, s173, s174}

advokatė (di) ‫]אדװאָ קאטקע‬25[ dkt.[ADVOKATKE] {s175}

{s89, s90, s279}

prš.; prlk.[ADURKH] ‫]אדורך‬26[ pra; per (priešdėlis)

abbr[AZ.V (UN

dkt.[OV] (der; dgs -) ‫]אָ ֿב‬4[ (žydų kalendoriaus) vienuoliktasis mėnuo

dkt.[ADYUTANT]

‫]אדיעקטיװ‬28[

būdvardis (der; dgs -n)

dkt.[OVL] (der; dgs oveylim) )‫]אָ ֿבל (אָ ֿבלים‬5[ raudotojas; laidotuvių dalyvis; laidotuvininkas

dkt.[ADYEKTIV]

‫]אָ דליגע‬29[ Adomas asmv.[ODEM] ‫]אָ דם‬30[ dkt.[ADMINISTRATOR] ‫]אדמיניסטראטאָ ר‬31[

atlydys (di; dgs -s) dkt.[ODLIGE]

dkt.[EYVER] (der; dgs eyvrim) )‫]אֿבר (אֿברים‬6[ penis; (kūno) dalis; galunė

‫]אֿברהם‬7[ ‫]אֿברהם אַָֿבינו‬8[

Abraomas asmv.[AVROM]

(der; dgs -n) administratorius dkt.[ADMINISTRACYE] (di;

asmv.[AVROHOM OVINU] Abraomas mūsų tėvas (t.y. Biblijos Abraomas)

‫]אדמיניסטראציע‬32[

‫]אבאָ לניק‬9[ prenumerata (dos) ‫]אבאָ ניר־געלט‬10[

Vabalninkas vietov.[ABOLNIK]

dgs -s) administracija

dkt.[ABONIR-GELT]

‫]אדמיראל‬33[

admirolas (der; dgs -n)

prenumeruoti (bt l abonirt) ‫]אבאָ נירן‬11[ vksm.[ABONIRN]

dkt.[ADMIRAL]

)'‫]אָ דער (א‬34[ dkt.[ODER] (der/di; dgs -n))'‫] – (ב‬35[ arba jng.[ODER]

jng.[ABI] ‫]אבי‬12[ kadangi; kol; tol; iki tol, kol

vena; (kraujo) gysla arba...arba

įv.[ABI VOS] ‫]אבי װאָ ס‬13[ bet kas (apie daiktą/dalyką)

‫אָ דער‬...‫]אָ דער‬36[ jng.[ODER...ODER]

bet koks nkt. bdv.[ABI

dkt.[ODER] (der; dgs -) ‫]אָ דר‬37[ žydų kalendoriaus 6 mėnuo

bet kur prv.[ABI

‫]אדרעס‬39[ adresuoti vksm.[ADRESI'RN] ‫]אדרעסירן‬40[ namo prv.[AHEYM] ‫]אהײם‬41[ prv.[AHI'N] ‫]אהין‬42[

adresas (der; dgs -n) dkt.[ADRE'S]

VU]

bet kada prv.[ABI

VEN]

įv.[ABI

VER]

‫]אבי ווּו‬15[ ‫]אבי װען‬16[ ‫]אבי װער‬17[

bet kas (apie žmogų)

‫]אבסורד‬18[

nesąmonė (der; dgs -n)

dkt.[ABSURD]

‫]אבעל‬19[ bet; o jng.[OBER] {s13} ‫]אָ בער‬20[ beje expr[AGEV] ‫]אגֿב‬21[ agitatorius (der; dgs -n) ‫]אגיטאטאָ ר‬22[ Obeliai vietov.[ABEL]

ten; (priešdėlis)

‫]אהינטער‬43[ atgal; už (ko)

prv.[AHI'NTSU] ‫]אהינצו‬44[ (eiti, važiuoti) ten čia prv.[AHER]

ַ‫]אבי װאָ ס ֿפאר א‬14[ VOS FAR A]

prv.[ADERABE] ‫]אדרבא‬38[ atvirkščiai; iš tikrųjų

prv.; prlk.; prš.[AHI'NTER]

‫]אאז"װ‬3[

AZOY VAYTER)]

ir t.t.

‫]אדיוטאנט‬27[

adjutantas (der; dgs -n)

‫]אַ גוטע נאכט‬2[

labanaktis expr[A GUTE NAKHT]

dkt.[AGITATOR]

‫]אהער‬45[

(kieno) dėka prlk.[ADANK]

20

‫]אדאנק‬23[

Jidiš kalbos žodynėlis. Žodynėlis / sudarytojas Francesco Zamblera. Vytauto Didžiojo universitetas, 2015. – 256 p.

ISBN 978-609-467-132-6 (internetinis) Žodynėlyje pateikiama apie 6000 jidiš kalbos žodžių. Knygą sudaro jidiš-lietuvių žodynėlis, kalbos pavyzdžių skyrius, lietuvių-jidiš kalbų rodyklė, jidiš žodžių rodyklė pagal tarimą ir gramatikos apžvalga. Kiekviename straipsnyje nurodytas tarimas, kad žodynu galėtų naudotis ir nemokantieji skaityti hebrajiškų raidžių. Visi sakiniai, iliustruojantys žodžių vartoseną kontekste, yra sudėti į atskirą sakinių skyrių, o straipsnyje pateikiama nuoroda į sakinio numerį.

JIDIŠ KALBOS ŽODYNĖLIS Sudarytojas Francesco Zamblera Žodynėlis

2015-05-25. Užsakymo nr. K15-073 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt