Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................. 5 LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTAI KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMŲ IŠVAKARĖSE .................................. 18

Pastangos įgyvendinti reformas 1764–1788 m. ................................................ 18 Miestai ir miesteliai .............................................................................................. 29 LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTIEČIAI VARŠUVOS SUVAŽIAVIMUOSE (1789–1791) .................................................38

Dalyvavimas miestiečių suvažiavimuose ............................................................ 42 Pirmasis suvažiavimas ................................................................................. 42 Antrasis suvažiavimas .................................................................................. 49 Trečiasis suvažiavimas .................................................................................. 51 Miestų deputacijos veiklos laikotarpiu ........................................................... 60 Bajorijos požiūris į miestų reformas .................................................................... 66 MIESTŲ PADĖTIS VALSTYBĖJE PO GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOS ... 75

Miestų įstatymai ..................................................................................................

Miestų pavaldumas ................................................................................................

Abiejų tautų policijos komisija .....................................................................

LDK asesorių teismas ....................................................................................

Iždo komisijos ...............................................................................................

Civilinės karinės komisijos ...........................................................................

75 82 82 89 92 93

SAVIVALDŲ KŪRIMASIS ................................................................................. 98

Miestų apygardų įsteigimas ir apygardų suvažiavimai ...................................... 100 Savivaldų sklaida ......................................................................................... 114 Valstybiniai miestai .................................................................................... 118 LDK karališkųjų ekonomijų miestai .......................................................... 124 Privatūs miestai .......................................................................................... 127 Bažnytiniai miestai .................................................................................... 132 Rotušės ......................................................................................................... 132

MAŽŲJŲ MIESTŲ IR MIESTELIŲ KOVA UŽ SAVIVALDOS TEISES ....... 137 POKYČIAI MIESTŲ VISUOMENĖSE ........................................................... 155

Bajorai – naujieji miestiečiai ............................................................................. 155 Rinkimai į miestų savivaldas (1791–1792 m.) .................................................162 Didžiuosiuose miestuose ............................................................................ 162 Mažuosiuose miestuose ............................................................................... 168 Savi ir svetimi .................................................................................................... 170 Bajorai ir dvasininkai ................................................................................ 170 Svetimšaliai ................................................................................................ 177 Žydai .......................................................................................................... 180 Kitos visuomeninės grupės .......................................................................... 191 REFORMŲ LIKIMAS ....................................................................................... 195 IŠVADOS ........................................................................................................... 209 PRIEDAI ............................................................................................................ 213 SUMMARY

1789–1792 Towns Movement of the Grand Duchy of Lithuania .........238 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................... 244 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ .......................................................................... 253 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ........................................................................ 256

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTAI KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMŲ IŠVAKARĖSE PASTANGOS ĮGYVENDINTI REFORMAS 1764–1788 m.

Abiejų Tautų Respublikos miestų nuopuolio pradžia istoriografijoje siejama su 1655–1661 metų Tvano ir 1700–1721 metų Šiaurės karo suirutėmis valstybėje. Po jų LDK miestams nepavyko atsigauti iki pat XVIII a. pabaigos. XVIII a.

II pusėje žvelgdama į kaimynines valstybes, kurių stiprybės požymis buvo klestintys miestai, Abiejų Tautų Respublika pradėjo miestų reformas. Jų pradžia siejama su Stanislovo Augusto valdymo pradžia. Tačiau ne visoje valstybės teritorijoje reformos galėjo prasidėti, nes 7 dešimtmetyje kilo ir užsitęsė vidaus suirutės1.

Miestų reformas sąlygojo bajoriškosios visuomenės požiūrio į miestiečius ypatumai, todėl dėmesys buvo sutelktas į miestus, bet dar nebuvo ketinama keisti miestiečių padėties visuomenėje. Tuomet dominavo nuostata, kad vieninteliai valstybės šeimininkai yra bajorai. III Lietuvos statutas draudė „paprastiems žmonėms“ naudotis bajorų prerogatyvomis ir užimti jų pareigas2.

1

2

Stanislovo Augusto valdymo pradžioje prasidėjo vidaus karai, kuriuos iniciavo Rusijos imperija, nesusitaikiusi su 1764 m. ir 1766 m. seimo nutarimais, kuriais mėginta valstybę ištraukti iš gilios politinės krizės. 1767 m. Jekaterina II iniciavo ir parėmė reformų opozicijos sudarytą Radomo konfederaciją, o kaip atsakas į ją 1768 m. kilo Baro konfederacija, kuri savo priešais paskelbė ir Rusijos imperiją, ir savo karalių. Vidaus karas peraugo į karą su Rusijos imperijos kariuomene, kuris užsitęsė ir baigėsi Pirmuoju valstybės padalijimu 1772 m.: Kuncevičius A., Kiaupa Z., Kiaupienė J., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995, p. 385–386; Plačiau: Dolinskas V., Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1763–1794 m., Vilnius, 2003, p. 130–141, 157–205.

Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości Zygmunta III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody i różnice Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K. J. M. Władysława IV w Warszawie w roku 1648 z przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego króla jego mości Jana Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji Sejmowych od sejmu roku 1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś piąty raz za szczęśliwie panującego najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany, Wilno, 1744, s. 79 (3 skyrius, 18 paragrafas).

18

1764 m. seimo patvirtintame įstatyme rašoma: „bajoriška lygybės ir kilmės teisė, kad ir labiausiai nuskurdusio [bajoro], yra šioje tautoje garbė“3. XVIII a.

II pusės įstatymai patvirtino draudimą ne bajorams užimti pareigas valstybės administracijoje, o 1786 m. buvo uždrausta nekilmingiems turėti ir karininko laipsnį4.

Net ir pažangiais laikomuose, nors ir neįgyvendintuose to meto projektuose miestiečių kilmės asmenis nuo bajorų skyrė beveik nepereinama riba.

Lenkijos kanclerio Andrzejaus Zamojskio 1778 m. projekte rašoma: „kai miestietis bus nobilituotas, iš karto žinyboje turi įvykdyti atsisakymą nuo miestiečių teisių, ir jau nebegali naudotis miestietiškomis gėrybėmis ir laivėmis, nes kitaip praras gautą bajorystę“5. A. Zamojskis, remdamasis nusistovėjusiomis bajorijos dominavimo valstybėje nuostatomis ir tradicijomis, savo projekte miestiečiams draudė važinėti karietomis, puoštis auksu, sidabru ir brangakmeniais, keliaujant nešioti kardą ir turėti daugiau nei vieną tarną. Už tokį nusižengimą pagal tradiciją buvo siūloma 300 auksinų nubausti magistratą, kuriam pavaldus prasikaltęs miestietis6.

Toks požiūris į miestiečius nulėmė pradėtų reformų miestuose pobūdį.

Bajorija turėjo vadovauti reformoms, jas prižiūrėti ir reguliuoti. Kita vertus, miestai buvo iš tikrųjų apleisti, juose stigo tvarkos. XVIII a. II pusėje per Lietuvą vykusiems svetimšaliams nepasitenkinimą kėlė nesutvarkytos siauros miestų gatvės, apleisti pastatai, lūšnos, šiaudais dengti namų stogai, balos ir purvas.

Jie atkreipė dėmesį į tuos vaizdus, kurie Lietuvos gyventojams buvo tapę kasdienybe. 1778 m. aplankęs Gardiną britas Williamas Coxe neslėpė paniekos miesto betvarkei: „Sprendžiant pagal mišinį baisių lipdinių, griūnančių namų ir sugriuvusių rūmų su nuostabiais vartais – dalelėmis buvusios prabangos, būtų galima manyti, kad šis [miestas] yra pasmerktas išnykimui, nes sudaro įspūdį virstančio į pražūtį miesto. Keletas tinkamų ir gerai sutvarkytų pastatų tik padidina šį kontrastą“. 1784 m. Gardine apsilankęs Georgas Forsteris įspūdžius apie pravažiuojant pamatytą miestą sudėjo į kelias eilutes: „Važiavau per balotas gatves tarp pusiau mūrinių, pusiau medinių pastatų, kurių dalis 3

4 5

6

“prawo równości i urodzenia szlacheckiego, chociażby w największym ubóstwie, jest w tym narodzie zaszczytem”: Warunek prerogatyw stanu szlacheckiego, VL, t. 7, s. 167.

Zienkowska K., Sławetni… s. 30.

“Mieszczanin gdy zostanie nobilitowanym, ma zaraz reces od prawa miejskiego uczynić, i już do użytku i wolności należeć nie będzie pod utratą szlachectwa zyskanego”: Zamojski A., Zbiór praw sądowych przez exkanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony i w roku 1778 drukiem ogłoszony, a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag, tak prawoznawczych, jako prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874.

Ten pat, s. 213–214.

19

atrodė nuostabiai, o kiti – varganai“. Tais pačiais metais atvykęs į Lietuvos sostinę, G. Forsteris neslėpė susižavėjimo Vilniaus miesto didybe ir grožiu, tačiau keliauninko dienoraštyje neliko nepastebėtos ir siauros purvinos gatvės bei griuvėsiai.7 Mažesniųjų Lietuvos miestų būklė, svetimšalių liudijimu, buvo dar blogesnė.

Reformomis šiuos trūkumus ketinta pašalinti ir sutvarkyti miestus. Todėl reformų iniciatoriai kėlė uždavinius: įvesti miestuose tvarką, prižiūrėti statybas, peržiūrėti ir sureguliuoti miestų pajamas ir išlaidas, sudaryti sąlygas amatų ir prekybos plėtrai bei pakelti miestų ūkį ir ekonomiką. Lenkijos karalystėje šios reformos prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje. Jau 1765 m. Senojoje ir Naujojoje Varšuvoje bei Lvovo miestams buvo įkurtos Geros tvarkos komisijos (Boni Ordinis). Komisijos buvo lokalinio pobūdžio, su centrinės valdžios institucijų žinia sudarytos atskirai kiekvienam miestui. Komisijos nariais galėjo tapti tik bajorai. Geros tvarkos komisijos turėjo kontroliuoti miesto savivaldų veiklą ir sutvarkyti miesto dokumentus (privilegijas, nuosavybės, jurisdikų), parengti miestų planus ir inventorius, išspręsti vidaus nesutarimus ir ginčus (miestiečių su kitomis socialinėmis grupėmis, kivirčus tarp miesto bendruomenės ir magistrato), sureguliuoti miestų išlaidas ir pajamas, prižiūrėti tvarką (gatvių tiesimas, apleistų namų sutvarkymas, šiukšlių išvežimas, priešgaisrinė apsauga, statybų kontrolė), rūpintis miesto ūkiniais reikalais. 1768 m., 1776 m., 1780 m. seimo sprendimais mėginta bajoriškų komisijų tinklą išplėsti po visus karališkuosius miestus8, tačiau reformos LDK miestuose vėlavo.

7

8

“Sądząc po mieszaninie okropnych lepianek, walących się domów i zrujnowanych pałaców ze wspaniałymi bramami, szczątkami dawnej świetności, można by przypuszczać, ze jest one skazane na zagładę, ma bowiem pozór miasta chylącego się do upadku. Kilka przyzwoitych budynków znajdujących się w dobrym stanie zwiększa jeszcze ten kontrast”: Coxe W., Podroż po Polsce (1778), Polska Stanisławowska... t. 1, s. 683; „poprzez błotniste ulice między domami częściowo drewnianymi, częściowo murowanymi, które niekiedy prezentowały się ładnie, a czasami były nędzne“: Forster G., Dziennik podróży po Polsce, Ten pat, t. 2, s. 77, 96.

1768 m. seimas patvirtino įstatymą „Lenkijos karalystės ir LDK mūsų karališkų miestų ir miestelių sąlyga“, kuriame buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis miestų užsiima ne prekyba ir amatais, o alkoholio gamyba ir pardavimu. Įstatymas perspėjo svetimšalius, kurie nemokėdami mokesčių į miesto kasą verčiasi prekyba, ir liepė žydų bendruomenėms sudaryti sutartis su magistratais dėl prekybos mieste sąlygų. Karalius atsisakė servitutų teisės. Įstatymas skelbė, kad miestai kasmet privalo siųsti finansines ataskaitas seniūnams arba karališkų ekonomijų valdytojams (priklausomai nuo miesto pavaldumo), visuose karališkuosiuose miestuose buvo numatytos sudaryti Geros tvarkos komisijos, turėjusios kontroliuoti magistratų veiklą: Warunek miast i miasteczek naszych królewskich w Koronie i w W. Ks. L., VL, t. 7, s. 351–353; Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w Polsce… s. 396–397.

20

Padėtis LDK skyrėsi nuo Lenkijos, nes seimas nubrėžė kitą reformų kursą.

1776 m. Mokesčių įstatymo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei antrasis punktas9 skelbė naikinantis mažesnių miestų magdeburgijas, kadangi jų gyventojai verčiasi žemdirbyste, bet nesiverčia prekyba ir amatais, todėl jiems suteiktos privilegijos neturi pagrindo. Mažesnieji miestai kanceliarijų dokumentus ir aktų knygas turėjo perduoti vaivadijų ir pavietų pilies teismų institucijoms, o miestų teismai negalėjo spręsti bylų, peržengiančių vidaus reikalus. Magdeburgo teises prarado nuo 20 iki 25 LDK miestų10. Lietuvos bajorai ne tik neprieštaravo, bet ir palaikė šį seimo sprendimą. 1778 m. Raseinių bajorų seimelis reikalavo panaikinti magdeburginius teismus visoje Žemaitijoje, o miestiečių tarpusavio bylas palikti spręsti vienai – greičiausiai, už Žemaitijos ribų buvusiai Kauno – magdeburgijai11.

Praradę savivaldas miestai nenorėjo taikstytis su tokia padėtimi, todėl į seimus siuntinėjo savo atstovus su memorialais ir prašymais. Mileičičių miestiečiai, 1775 m. pajutę, kad kėsinamasi į miesto teises, pas LDK pakanclerį Joachimą Liutaurą Chreptavičių išsiuntė savo atstovus, kurie nuvežė miesto privilegijų originalus. Šis aiškino niekaip negalėjęs surasti karaliaus laisvu nuo seimo laiku, todėl miestiečiai, išleidę Varšuvoje daug pinigų, sugrįžo namo, o jų reikalais pažadėjo pasirūpinti pats pakancleris. Tačiau J. Chreptavičius ne tik nieko jiems neiškovojo, bet dargi pradangino jų privilegijų originalus. Mileičičų miestiečiai nenuleido rankų ir 1782 m. seimo metu kreipėsi į LDK rūmų iždininką Juozapą Poniatovskį, 1786 m. – į karalių, bet iš to nieko nepešė12. 1776 m. mokesčių įstatyme miestams, praradusiems savivaldos teises, ginčams su seniūnais spręsti buvo numatytas vienintelis kelias – kreiptis į asesorių teismą. Šia galimybe pasinaudoję Lietuvos miestai ir miesteliai kėlė bylas seniūnijų valdytojams už savavališką mokesčių bei prievolių didinimą ir žemių valdų savinimąsi13.

Tik vienuolika LDK valstybinių ir karališkųjų ekonomijų miestų išsaugojo magdeburgo teises: Vilnius, Gardinas, Minskas, Kaunas, Brestas, Naugardukas, Pinskas, Trakai, Lyda, Volkovyskas ir Mozyrius. Seimas pirmenybę teikė 9

10

11

12

13

Ustawa podatku Księstwu Litewskiemu, Konstytucje sejmu ordynaryjnego Warszawskiego roku 1776 od dnia 26 sierpnia aż do dnia 31 października, Warszawa, 1776, s. 84–85; VL, t. 8, s. 567– 568.

Rimša E., Lietuvos privačių miestų… p. 80; [Jurginis J.] Юргинис Ю., Судьба магдебургского права… с. 47.

Jučas M., XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose, LIM 1973, Vilnius, 1974, p. 24; Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000, p. 322.

Suplika do Najjaśniejszego króla JMCI Pana miłościwego miasta Milejczyc ekonomii Brzeskiej Litewskiej dnia 21 miesiąca listopada 1789 r. [druk], AGAD, f. ZP, b. 387, l. 268–268a.

Plg. Vištyčio miestiečių bylinėjimą su seniūnu Kristupu Puzinu: Ginčai, t. 2, p. 282–287.

21

kokybei, todėl miestiečių luomas ėmė nykti kiekybiškai. M. Boguckos teigimu, remiantis klasifikacijos kategorijomis, naudotomis to meto Vakarų Europoje, tik šiuos 11 miestų galima vadinti tikrais miestais14, tačiau ir kai kurie jų dydžiu neprilygo Europos miestams, o laikui bėgant nesiekė ir 300 dūmų ribos, nustatytos 1776 m. Mokesčių įstatymo. 1789 m. atliktos liustracijos duomenimis, Lydoje, Trakuose, Naugarduke, Volkovyske ir Mozyriuje nebuvo 300 dūmų skaičiaus, o Kaunas šią ribą vos viršijo15. Todėl iš tiesų ir dalis iš likusiųjų 11 privilegijuotų miestų neatitiko seimo nustatytų kriterijų. Pasak A. Baliulio, Trakams įstatymas paliko magdeburgo teises, nes „buvo remtasi tradicija ir tuo, kad Trakai buvo vaivadijos centras“16. Žvelgiant užsieniečio akimis, LDK būdingas mažų miestų ir miestelių skaičius prilygo Mažajai Lenkijai. Ją aplankęs Josephas Kaushas rašė, kad didžiuosiuose miestuose labai mažas gyventojų procentas, tačiau „tarp bajorų luomo ir valstiečių yra dar didelis vidurinis sluoksnis, kuriam netrūksta savitų bruožų, bet iš tikrųjų tie bruožai yra taip panašūs į vieną iš dviejų minėtų pagrindinių pasaulietinių grupių, kad neverta jais specialiai užsiimti. Ta didelė klasė žmonių yra lenkų miestiečiai, o tiksliau – mažų miestų gyventojai“17. Tačiau Karūnos miestams „išgryninimo“ metodų seimas netaikė. Juos vėliau siūlė Lenkijos kancleris Hugo Kołłątajus, bet nesulaukė pritarimo18. Tokia politika menkino Lietuvos mažų miestų ir miestelių potencialą, iš miestų pradėjo išsikelti gyventojai, todėl Ketverių metų seimo laikotarpiu buvo atvirai kalbama: „Mažai Lietuvoje turime miestų, kuriuos miestais galima vadinti“19. Amžininkai miestiečiai manė, jog dėl to kaltas 1776 m. įstatymas: „Visi […] skundžiasi, kad Lietuvos miestuose didžiausia betvarkė ir jie neprilygsta net tvarkingiems užsienio kaimams. Ta priežastis yra ne miestų gyventojai, bet greičiau teisė, nes […] norėdami sutvarkyti miestus, kas miesto šeimininką, t. y. magistratą, naikina?“20.

14

15

16

17 18 19

20

Bogucka M., Samsonowicz H., Miasta i mieszczaństwo w Polsce przedrozbiorowej, Wrocław – Warszawa – Gdańsk, 1986, s. 352.

Kartu su parapijom ir vienuolynais Lydoje – 224 dūmai, Trakuose – 116, Naugarduke – 273, Volkovyske – 240, Mozyriuje – 246, Kaune – 307: LVIA, f. SA, b. 3365, l. 3a, 5, 10, 11.

Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis), Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 49.

Kausch J., Wizerunek narodu polskiego, Polska stanisławowska… t. 2, s. 269.

Rostworowski E., Miasta i mieszczaństwo… s. 148.

“Mało mamy w Litwie miast, których miastami nazwać możno”: Rozmowa Bartka chłopa z mieszczaninem Franciszkiem, MDSC, t. 1, s. 362.

“Wszyscy […] się skarzą, że miasta litewskie w najgorszym nieporządku znajdują się i nie wyrównywają nawet porządnym zagranicznym wsiom. Tego złego przyczynę nie w mieszkańcach miast upatruję, ale bliżej w prawie, bo […] chcąc miasta do porządku jakiego kolwiek stopniami

22

Privačių miestų 1776 m. Mokesčių įstatymas nepalietė, todėl dalis jų savivaldas išsaugojo iki pat XVIII a. pabaigos. Šiandien tikslus privačių savivaldas išsaugojusių miestų skaičius nėra žinomas, bet jos tikrai veikė Nesvyžiuje, Slucke, Drujoje, Ružanuose21, Kėdainiuose, Skuode, kurį laiką veikė Kretingoje ir Biržuose. Kretingos savivalda funkcionavo bent iki 1779 m. – tuomet nutrūko įrašai miestų aktų knygose22. Biržų savivalda veikė su pertraukomis23.

Pagal 1776 m. Mokesčių įstatymą, kuris daliai mažesnių LDK miestų naikino magdeburgines teises, jas išsaugojusiuose miestuose tvarką turėjo įvesti Geros tvarkos komisijos, bet visuose įkurtos taip ir nebuvo. Yra žinoma, kad Geros tvarkos komisija 1776 m. pradėjo darbą Gardine24, 1786 m. įkurta Kaune ir Lydoje, o 1788 m. jau veikė Breste25. 1778–1786 m. buvo svarstoma įsteigti Geros tvarkos komisiją Vilniaus mieste, bet ji taip ir nebuvo įkurta26.

Yra žinoma, kad komisijos savo miestui prašė Minsko miestiečiai27. Komisijų įkūrimu rūpinosi LDK pakancleris Joachimas Liutauras Chrebtavičius, o komisijų įsteigimą ir jų komisarus valdovo vardu tvirtino Nuolatinė Taryba. Komisarais galėjo tapti tik bajorai, jų skaičius nebuvo griežtai apibrėžtas. Kauno Geros tvarkos komisiją sudarė 7 komisarai, iš kurių vienas buvo vyriausiuoju – prezidentu28, o Vilniuje buvo numatyti tik 529.

21 22 23

24 25 26

27 28

29

przyprowadzić, kto miejskiego gospodarza, to jest magistrat, kasuje?”: [1789 IV –VI] Głos miast i miasteczek litewskich do najjaśniejszych sejmujących stanów, MDSC, t. 2, s. 111.

[Grickievič A. P.] Грицкевич А. П., Частновладельческие города… с. 199–201.

Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2… p. 80–81.

Apie Biržų miesto savivaldos teisių ir teisminių galių ribojimus informuoja K. S. Radvilos karininko pranešimas: „Kryminalistę poscignionego na bestyanskim uczynku kazałem w kajdany okuć, który podług statutu gardłem karany być powinien, lecz ze maydeburgyi Bierzanskiey Jus Gladi Konstytucją odjęte y ze do Utrzymania tejże Maydeburgyi zawieszono na Wole dziedziców, które ze do tych czas od JO Xcia Pana nie jest aprobowana, więc sądzić Maydeburgyi tutejszey niemożna, a zaś do Grodu odsyłając Expens“: 1779 04 18 M. Deslevertas K. S. Radvilai, AGAD, Archiwum Radziwiłłów (toliau – AR), dz. V, 3000/I, l. 33.

Gordziejew J., Socjotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002, s. 49.

Dziennik handlowy i ekonomiczny, t. 4, Warszawa, 1788, s. 696.

Apie diskusijų pradžią dėl komisijos įvedimo Vilniaus miestui informuoja pavaivadžio A. Buchoveckio laiškas vaivadai K. S. Radvilai, kuriame perduotas miestiečių prašymas tarpininkauti komisijos kūrimo reikalais: 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 II, l. 139–140; Vilniaus Geros tvarkos komisijos kūrimo planus iliustruoja atskira knyga, į kurią įrišti miestiečių prašymai ir skundai LDK pakancleriui J. Chreptavičiui. Šioje knygoje yra ir nepasirašytas, be datos Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.

Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski… t. 2, s. 296–297.

Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai, parengė L. Glemža, Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–213.

[1786?] Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.

23

Lenkijoje daug nuveikė Varšuvos, Krokuvos, Kujavijos Bresto ir kitų miestų komisijos, o štai Lietuvoje Geros tvarkos komisijos per vėlai pradėjo darbą, todėl laukiamų rezultatų neatnešė. Sėkmingesne veikla, matyt, galėjo pasigirti tik Gardine veikusi komisija. Gardino Geros tvarkos komisija surašė miesto išlaidas, jas reguliavo, iniciavo miesto dokumentų tvarkymą, sudarė miesto planą su inventoriumi ir posesorių sąrašu (1780), mokesčių surinkimo instruktažą (1786)30. Įkurta Kauno komisija daugiau nei po metų pateikė magistratui pirmines taisykles dėl miesto archyvo, kasos ir kelių ūkinių reikalų31, sudarė miesto sklypų inventorių ir posesijų planą (1788)32 bei pradėjo skaičiuoti miesto pajamas ir išlaidas. Įdomu tai, kad šias reformas įgyvendinti skatino ne tiek centrinės valstybinės institucijos, kiek vietiniai gyventojai ir seniūnijų bei ekonomijų valdytojai.

Vilniuje įkurti Geros tvarkos komisiją siekė miestiečiai, nes tikėjosi jos padedami sustabdyti magistrato neteisėtai įvedamus mokesčius ir sustiprinti miesto pajamų bei išlaidų kontrolę33. 1783 m. Kauno miestiečiai kreipėsi į valdovą ir prašė įvesti Geros tvarkos komisiją, kad, kilus vaidams tarp magistrato pareigūnų, sudrausmintų tuometį burmistrą Juozapą Chrapickį (Józef Chrapicki), kuris savivaliavo naudodamasis vaito Stepono Glembockio (Stefan Glembocki) parama34. Kuriant komisiją Gardino miestui prisidėjo LDK rūmų iždininkas ir Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas35, Lydos mieste komisija atsirado seniūno Igno de Campo Scipiono (Ignacy de Campo Scipion) iniciatyva. Seniūnų tikslai dažniausiai prasilenkdavo su miestiečių planais. Ypač tai pasakytina apie A. Tyzenhauzo planus ir metodus, kurie nebuvo palankūs miestų savivaldoms ir Gardine, ir kituose karališkų ekonomijų miestuose. 1788 m. LDK asesorių teisme Gardino priemiesčio gyventojai reikalavo panaikinti mieste Geros tvarkos komisiją, nes ji rūpinasi ne miestiečių reikalais, o jų prievolėmis dvarui36.

Lydos miestiečiai 1793 m. skundėsi, kad seniūnas I. de Campo Scipionas „tarsi norėdamas sutvarkyti miestą, įvedė Geros tvarkos komisiją, o tuo būdu miestui

30 31

32

33 34

35 36

Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 51–53.

Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku, Studia z dziejów państwa i prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995, s. 161.

Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje, LDK XVIII a.: miesto erdvė, 2007, p. 94–96.

1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 II, l. 139–140.

Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje, Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 70.

Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 49–50.

1788 12 12 LDK asesorių teismo dekretas, LVIA, f. SA, b. 2578, l. 49.

24

padidino išlaidas ir užtraukė 1 000 auksinų skolą, nuo kurios procentai iki dabar yra mokami“37.

Be nesutarimų tarp miesto ir seniūnijų administracijos, trumpa komisijų veikla sujudino įsisenėjusias miestų problemas, palietė jautrius nuosavybės, mokesčių ir finansų klausimus, todėl sulaukė nepasitenkinimo iš magistratų ir miestų gyventojų. Komisarų kišimasis į miestų vidaus reikalus tik dar labiau paaštrino problemas, o tai stiprino miestiečių priešiškumą bet kokiam bajorijos dalyvavimui miestų veikloje ir jų įtakai. Nepasitenkinimų komisijos veikla kilo ir Kaune. XVIII a. miestiečio sąmonėje komisijų veikla prilygo pašalinio asmens kišimuisi į uždaros bendruomenės reikalus. Šią bendruomenę nuo išorinio pasaulio saugojo privilegijos, seimo konstitucijos, asesorių teismo sprendimai, revizijų dokumentai. Kaip ir Vakarų Europos valstybėse, Abiejų Tautų Respublikoje kuriamos naujosios valstybinės institucijos iš esmės turėjo riboti ir kontroliuoti savivaldą, o ne ją apsaugoti. Be to, J. Gordziejewo pastebėjimu, bajorų siekio sutvarkyti miestus ištakose slypėjo ir pragmatiškas išskaičiavimas – miestų teritorijose jie turėjo nekilnojamo turto.38 Svarbią reikšmę turėjo miestų administracinės funkcijos – tokiuose miestuose telkėsi vaivadijų ir pavietų teismai, rinkosi seimeliai. Gardine, Minske ir Vilniuje pamainomis rinkosi tribunolai. Gardine taip pat posėdžiavo LDK iždo komisija ir LDK asesorių teismas. Šiems miestams bajorai teikė išskirtinį dėmesį.

Ieškodami pragyvenimo šaltinio, bajorai dairėsi ir į miestų vaitų pareigas.

Kauno miestiečiams po įtemptos kovos su vietiniais bajorais pavyko išsikovoti teisę į vaito vietą rinkti miestietį39. Tačiau ne visiems miestams pavyko apsiginti. Naugarduko bajoras kritikavo savo luomo asmenis, lendančius į miestų savivaldas, kurie „ieško sau naudos skriausdami miestiečių luomo žmones“40.

Gardino magistratas, mirus vaitui Jelskiui (Jelski), kreipėsi į karalių ir prašė leidimo, kaip kituose miestuose, išrinkti tris kandidatus į vaito vietą, iš kurių vieną patvirtintų valdovas, nes „įvairūs ponai, seniūnai, bajorai, pareigūnai ją užimdami siekia ne įstatymu paremto valdymo, teisybės, visuotinės gerovės didinimo, bet ketina neteisėtai pasipelnyti“, spaudžia miestiečius ir priemiesčių gyventojus, atima miesto žemes, o magistratą įvelia į nesibaigiančius teismų

37

38 39 40

“niby dla uporządkowania miasta sprowadził komisją Boni Ordinis, a tym samym przyczynił expensu dla tegoż miasta długiem zaciągnionych na zł[otów] tysiąc, od której sumy procent do tej pory opłaca się”: 1793 I 02 Lydos miesto pajamų ir išlaidų regestras pateiktas Lydos pavieto Targovicos konfederatams, BNIA, f. 1900, a. 1, b. 1, 780–780a.

Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos... p. 256.

Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a., LIM 1974, Vilnius, 1975, p. 13–18. “szukają swego zysku z krzywdą ludzi stanu miejskiego”: Dziennik handlowy… 1786, s. 472.

25

procesus, o „naudos siekimas skatina ir dabartinius konkurentus“41. Viešai išsakyto nepasitenkinimo dėl bajorijos išskirtinės padėties visuomenėje pasitaikydavo ypač retai, bet nusiskundimų dėl bajorų privilegijuotos padėties miestuose sparčiai daugėjo. Tai sutapo su XVIII a. II pusėje prasidėjusia diskusija dėl būtinybės bajorijai apsidėti mokesčiais. Šiuose skunduose atsispindi skirtingi miestiečių ir bajorų požiūriai į miestų gerovę. Neprisistatęs Gardino miestietis laikraštyje aiškino, kad didžiąją miesto dalį sudaro dvasininkų, ponų ir bajorų jurisdikos, kurių posesoriai, naudodamiesi savo prerogatyvomis, paklūsta pavietų įstatymams, Geros tvarkos komisijai, bet nenori būti pavaldūs magistratui, finansiškai neprisideda nei prie tvarkos, nei prie miesto padėties pagerinimo. Be to, jie į savo jurisdikas prisikviečia amatininkų, užtaria juos ir gina, ir tai kenkia miestų cechams.42 Viešai imta reikšti nepasitenkinimą ir dėl bajorų suvažiavimų į tribunolus bei seimelius miestuose tvarkos, nes miestiečiai turėjo pasirūpinti svečių apgyvendinimu.43 Po 1776 m. reformos, panaikinusios Magdeburgo teises, dalis LDK mažųjų miestų turėjo šiokias tokias savivaldos formas, nes atskiruose dokumentuose yra užfiksuoti miestų pareigūnai44. 1776 m. įstatymas leido seniūnams savo miestuose ir miesteliuose įkurti mažas miestiečių savivaldas, kurios, neperžengdamos miesto ribų, galėjo spręsti miestiečių tarpusavio nesutarimus ir buvo pavaldžios seniūnams45. Miestiečių netenkino ribotos savivaldos, į kurias pareigūnus skyrė ir juos kontroliavo seniūnai. Neprisistatęs mažo miesto miestietis skundėsi: „Vaitas ir burmistrai yra tarsi renkami miesto bendruomenės, tačiau mūsų ponai visada paskiria ką nori, o ne ką bendruomenė prašo […] Ir nesaugu priešintis mūsų ponams, nes jų rankose mūsų gyvybė ir turtas“46.

1775 m. įkurto Policijos departamento veiklos sferai buvo atiduoti Abiejų Tautų Respublikos miestų reikalai. Po aštuonerių darbo metų departamentas 41

42 43

44

45 46

“Panowie różni, starostowie, szlachta, urzędnicy one otrzymawszy nie celem zarządzenia prawnego, sprawiedliwości, pomnożenia dobra powszechnego, lecz korzystną zysku bezprawnego nadzieją […] żądza zysków i teraźniejszych powoduje konkurentów”: 1782 XII 12 Gardino magistrato prašymas karaliui, AGAD, f. ZP, b. 325, l. 296–296a.

Myśl do polepszenia miasta Grodna, Dziennik handlowy…1788, s. 44.

Plg. Tarankiewicz I., Opis miasta Mińska w prowincji Lit[ewskiej] leżącego, Dziennik handlowy…1786, s. 476.

Pvz., Dysnoje seniūnas skirdavo vaitą ir 4 asesorius, Merkinėje 1789 m. minimas burmistras, ypač daug pareigūnų užfiksuota Bresto karališkosios ekonomijos miestuose.

Ustawa podatku… s. 85; VL, t. 8, s. 567–568.

“Wójt i burmistrze są niby obierani przez pospólstwo, jednak panowie nasi stanowią tu absolutnie kogo chcą, nie kogo pospólstwo żąda… Ale niebezpiecznie przeciwstawiać się panom bo w ich ręku nasze życie i majątek”, – citata iš knygos: Hedemann O., Dzisna i Druja magdeburskie miasta, Wilno, 1934, s. 211.

26

pranešė Nuolatinei Tarybai, kad jo veiklą smarkiai suvaržė įstatymai, nes seimas uždraudęs jam kontroliuoti miestų turtą47. Reformų opozicijos pastangomis įstatyme garantuota departamentui reali ekonominė valdžia miestams išvirto į finansų kontrolę „davus sutikimą“ miestams ir jų seniūnams. Departamentas neįgijo pakankamai valdžios besikuriančioms Geros tvarkos komisijoms, kurios pagal pirminį sumanymą turėjo tapti vietiniu departamento padaliniu48.

Nuodugniai susipažinęs su Geros tvarkos komisijų veikla Lenkijoje (komisijų veiklos ataskaitos buvo siunčiamos ir Policijos departamentui), departamentas iš esmės nebuvo patenkintas komisijų darbu. Dėl šių priežasčių padėtis buvo nepavydėtina ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, iš kurios miestų į departamentą nuolatos plaukė prašymai, skundai ir raportai. O štai net privilegijas išsaugojusių Lietuvos miestų prašymai ir skundai Policijos departamentą pasiekdavo ypač retai, dažniausiai adresuoti ne departamentui, o Nuolatinei Tarybai.

Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno miestiečiai kreipėsi dėl disidentų teisių miesto taryboje49 ir vienodų mokesčių nustatymo visiems gyventojams50. Lietuvos miestai raportų Policijos departamentui nesiuntė. Maži miestai kreipdavosi dar rečiau. Iš likusių Policijos departamento dokumentų žinomas tik vienas Virbalio miestiečių prašymas peržiūrėti LDK iždo komisijos perskaičiuotus mokesčius51. Apibendrindami veiklos rezultatus, Policijos departamento pareigūnai teigė, kad Lietuvos miestai gali sakyti, jog „jiems iš viso nėra Policijos departamento“, nes „didžioji dalis pagal 1776 m. [Mokesčių] įstatymą prarado pajamas ir magdeburgijas, [todėl] neturi ką skaičiuoti“52. Per trylika metų veiklos Policijos departamentas nesugebėjo išsiaiškinti nei finansinės, nei ūkinės 47

48 49

50

51

52

1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 90, l. 399.

Zahorski A., Centralne instytucje... s. 32–35.

1780 07 06 Policijos departamento posėdyje svarstytas Vilniaus protestantų skundas prieš magistratą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 87, 140–143; 1782 01 18 Policijos departamento posėdyje nagrinėtas Kauno miesto protestantų kreipimasis į Nuolatinę tarybą dėl jų teisių renkant magistratą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 89, l. 242–244a; 1787 07 13 Policijos departamento rezoliucija perduoti H. Eseno skundą prieš Kauno magistratą Teisingumo departamentui, AGAD, tzw. ML, dz. VII 62, l. 26.

1784 01 14 Policijos departamento sesijoje nagrinėtas Vilniaus miesto memorialas dėl butų mokesčių nustatymo visiems gyventojams, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 93, l. 174.

1779 10 08 Virbalio miesto pasiuntinio Z. Vitkovskio raštas adresuotas Nuolatinei tarybai, AGAD, tzw. ML, dz VII, 86, l. 245; 1779 10 18 Policijos departamento posėdžio protokolas, Ten pat, l. 243–244.

“Miasta Litewskie i Ruskie mogly by powiedziec ze niemasz departamentu Policji; bo pierwszych większa częsc utraciwszy przez Prawo 1776 dochody i Magdeburgie, nie mają z czego rachować”: 1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 90, l. 400.

27

Lietuvos miestų padėties, nesuskirstė jų į apygardas, nors veiklos pabaigoje tai pavyko padaryti Lenkijoje.

1788 m. ataskaitoje Policijos departamento pareigūnai apie LDK miestus rašė: „Apie Lietuvos provincijos miestus Policijos departamentas negali tiek daug pranešti ir pažadėti, nes jie kartu su Karūnos miestais buvo šaukiami universalais ir rezoliucijomis. Vienok 13 metų Policijos departamento patirtis rodo, kad juos reikia stipriau kviesti, panaikinti įvairiausias kliūtis“53. Padėtis, susiklosčiusi po 1776 m., rodė LDK miestų didelį užsisklendimą, atitrūkimą nuo valstybinių reikalų. Į ekonominio savaitraščio Dziennik handlowy i ekonomiczny redakcijos raginimus atsiųsti į Varšuvą duomenis dėl miestuose vykstančių turgų prekių ir kainų bei informuoti skaitytojus apie miestų padėtį reagavo tik Vilniaus, Gardino, Minsko ir Bresto magistratai. Kauniečiai, 1786 m. pristatę išsamų turgaus kainoraštį, į tolesnius kvietimus nebereagavo54. Tai rodo ir LDK privilegijuotųjų miestų, atitrūkusių nuo valstybinių ir bendrų miestų reikalų, pasyvumą.

Z. Kiaupos teigimu, Lietuvos miestai, visą laiką gyvenę pavieniui, niekad nesiėmę bendrų veiksmų, ilgai neįsitraukė į XVIII a. II pusėje prasidėjusį valstybės pertvarkymą. Miesto savivaldos institucijų veiklos erdvė tebuvo pats miestas, už kurio ribų reikėjo paklusti bajorų valdomos valstybės įstatymams55.

Privilegijuotų miestų savivaldų veikla apsiribojo vietinių reikalų, kurie miestų teritoriją peržengdavo pasiekę LDK asesorių teismą, sprendimais. Dažnos bylos tarp miestiečių grupuočių, miestiečių ir bajorų, dvasininkų bei žydų nepakilo iki gilesnių ir bendresnių reformatoriško turinio reikalavimų, nes prašymo ar skundo pagrindą dažniausiai sudarė miesto privilegijų pluoštas, turėjęs įrodyti miestiečių teisėtumą ir išspręsti iškilusį konkretų reikalą.

Kiekvienas privilegijuotas miestas su didesnėmis ar mažesnėmis privilegijomis sudarė tarsi atskirą respubliką. Savo memorialais karaliui ir seimams miestai nebuvo vieningi56. Nors pasitaikydavo išimčių, pagrindinį dėmesį miestiečiai teikė privilegijų turiniui. Ketverių metų seimo išvakarėse, 1788 m. kovo 30 d.

Vilniaus miestiečiai, susirūpinę užsienio pirklių prekyba krašte, kvietė Lietuvos 53

54 55

56

“O miastach Prowincji W[ielkiego] Ks[ięstwa] Lit[ewskiego] nie może departament policji tak wiele raportować i obiecywać sobie, bo lubo razem z Koronnemi wzywane były uniwersałami i rezolucjami, doświadczenie jednak przez lat 13 przekonywa departament policji, że potrzeba ich silniej wezwać, i wielorakie uprzątnąć przeszkody: Ten pat, s. 703–704.

Dziennik handlowy… 1786, s. 145–146; 1787, s. 12, 97–98.

Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. Lietuvos heraldika, Vilnius, 1998, p. 163– 183.

Plg. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo… s. 417; Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku, Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 1966, s. 68.

28

2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai Miestas

Apygarda

Miesto kategorija

Savivaldos teisių suteikimo data

1. Šiauliai*

Raseinių

Ekonomijos 1791 11 09

2. Prienai

Kauno

Valstybinis

1791 11 09

3. Baisogala

Raseinių

Valstybinis

1791 11 10

4. Punia

Kauno

Valstybinis

5. Liudvinavas

Kauno

6. Telšiai 7. Darsūniškis

Privilegijos įrašymo į aktų knygas data 1792 04 03

LVIA, f. SA, b. 14980, l. 767.

1791 11 10

1791 12 02

LVIA, f. SA, b. 13807, l. 588.

Valstybinis

1791 11 10

1792 02 01

LVIA, f. SA, b. 13807, l. 756.

Raseinių

Valstybinis

1791 12 06

Kauno

Valstybinis

1791 12 07

8. Vilkaviškis

Kauno

Valstybinis

1791 12 09

1791 12 31

LVIA, f. SA, b. 13875, l. 457.

9. Rumšiškės

Kauno

Valstybinis

1791 12 12

10. Kalvarija

Gardino

Valstybinis

1791 12 27

1792 03 08

BNIA, f. 1761, a. 1, b. 15, l. 550.

11. Liubavas

Gardino

Valstybinis

1791 12 28

12. Kėdainiai*

Raseinių

Privatus

1792 01 10

13. Babtai

Kauno

Valstybinis

1792 01 11

14. Žasliai

Vilniaus

Valstybinis

1792 01 12

1792 02 16

LVIA, f. SA, b. 5147, l. 987.

15. Plungė

Raseinių

Valstybinis

1792 01 13

1792 03 06

LVIA, f. SA, b. 15164, l. 56.

16. Punskas

Gardino

Valstybinis

1792 01 14

1792 02 14

BNIA, f. 1761, a. 1, b. 15, l. 520.

17. Stakliškės

Kauno

Valstybinis

1792 01 16

18. Anykščiai

Vilniaus

Valstybinis

1792 01 17

19. Jaluvka*

Gardino

Valstybinis

1792 01 18

20. Volpa

Gardino

Valstybinis

1792 01 21

21. Žiežmariai

Vilniaus

Valstybinis

1792 02 14

226

2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai (tęsinys) 22. Veliuona*

Raseinių

Valstybinis

1792 02 14

23. Vižainys*

Gardino

Valstybinis

1792 02 14

1792 03 08

BNIA, f. 1761, a. 1, b. 15, l. 544.

24. Maišiagala

Vilniaus

Valstybinis

1792 02 23

1792 03 19

LVIA, f. SA, b. 5147, l. 1116.

25. Radoškovičiai

Minsko

Valstybinis

1792 02 23

26. Marijampolė

Kauno

Valstybinis

1792 02 23

27. Pilviškiai

Kauno

Valstybinis

1792 02 23

1792 03 14

LVIA, f. SA, b. 13875, l. 500.

28. Pervalkas

Gardino

Valstybinis

1792 02 24

29. Šereševas

Bresto

Valstybinis

1792 02 24

1792 03 20

BNIA, f. 1761, a. 1, b. 15, l. 621.

30. Plateliai

Raseinių

Valstybinis

1792 02 24

31. Gargždai

Raseinių

Valstybinis

1792 02 24

32. Slonimas*

Naugarduko Valstybinis

1792 02 25

33. Lipniškės

Vilniaus

Valstybinis

1792 02 25

1792 04 30

LVIA, f. SA, b. 5150, l. 6.

34. Užpaliai

Vilniaus

Valstybinis

1792 02 25

35. Horodnas*

Pinsko

Valstybinis

1792 03 17

36. Karmėlava

Kauno

Valstybinis

1792 03 17

1792 04 05

LVIA, f. SA, b. 13875, l. 529.

37. Veiviržėnai

Raseinių

Valstybinis

1792 03 17

38. Šeduva

Kauno

Privatus

1792 03 19

1792 04 26

LVIA, f. SA, b. 15285, l. 219.

39. Nemunaitis

Gardino

Valstybinis

1792 03 19

40. Kvėdarna

Raseinių

Valstybinis

1792 03 20

41. Raseiniai

Raseinių

Valstybinis

1792 03 20

1792 04 19

LVIA, f. SA, b. 14798, l. 350.

42. Balninkai

Vilniaus

Valstybinis

1792 03 20

43. Rietavas

Raseinių

Valstybinis

1792 03 20

44. Vilkija

Raseinių

Valstybinis

1792 03 20

45. Uhoras

Vilniaus

Valstybinis

1792 03 29

227

Miestas

Apygarda

Miesto kategorija

Savivaldos teisių suteikimo data

Privilegijos įrašymo į aktų knygas data

46. Josvainiai

Raseinių

Valstybinis

1792 03 29

1792 04 24

LVIA, f. SA, b. 14798, l. 342.

47. Ariogala

Raseinių

Valstybinis

1792 04 12

48. Žemaičių Naumiestis

Raseinių

Valstybinis

1792 04 12

49. Vainutas

Raseinių

Valstybinis

1792 04 12

50. Daugai

Vilniaus

Valstybinis

1792 04 26

51. Perloja

Vilniaus

Valstybinis

1792 04 26

52. Vabalninkas

Kauno

Valstybinis

1792 04 26

53. Jurbarkas*

Raseinių

Valstybinis

1792 05 12

54. Skirsnemunė

Raseinių

Valstybinis

1792 05 12

55. Sudargas

Raseinių

Valstybinis

1792 05 12

56. Degučiai

Raseinių

Valstybinis

1792 05 15

57. Viekšniai*

Raseinių

Valstybinis

1792 05 15

1792 VI 15

LVIA, f. SA, b. 14980, l. 1603.

58. Tryškiai

Raseinių

Valstybinis

1792 05 15

59. Žvingiai

Raseinių

Valstybinis

1792 05 15

60. Ašmena

Vilniaus

Valstybinis

1792 05 22

61. Ukmergė

Vilniaus

Valstybinis

1792 05 22

62. Geranainys

Vilniaus

Valstybinis

1792 05 25

63. Kernavė

Vilniaus

Valstybinis

1792 05 25

64. Breslauja

Vilniaus

Valstybinis

1792 06 02

65. Perebradas

Vilniaus

Valstybinis

1792 06 03

66. Cirinas

Naugarduko Valstybinis

1792 06 05

67. Biržai*

Kauno

Privatus

1792 06 12

68. Šakyna

Raseinių

Valstybinis

1792 06 12

69. Akmenė

Raseinių

Valstybinis

1792 06 13

70. Borisovas

Minsko

Valstybinis

1792 06 14

71. Simnas

Gardino

Valstybinis

1792 06 15

72. Ostryna

Vilniaus

Valstybinis

1792 06 16

73. Rodunia*

Vilniaus

Valstybinis

1792 06 23

74. Valkininkai

Vilniaus

Valstybinis

1792 06 26

Pastaba: Šiauliai – bajorų seimelių miestai * miestai, anksčiau turėję savivaldos teises

228

3 priedas. 1792 05 08 Abiejų tautų policijos komisijos sudarytas LDK laisvųjų miestų sąrašas Policijos intendantūra

Laisvieji miestai

Iš viso

Žemaitijos

Raseiniai, Viduklė, Baisogala? (Bołoki), Žvingiai? (Zwiny), Kvėdarna, Vainutas, Veiviržėnai, Gargždai, Rietavas, Plungė, Palanga, Plateliai, Telšiai, Tryškiai, Viekšniai, Žagarė, Šakyna, Joniškis, Šiauliai, Užventis, Radviliškis, Šiaulėnai

23 (3)

Kauno

Kaunas, Babtai, Kėdainiai, Josvainiai, Kudrėnai, Naujasis Panevėžys, Baisogala, Ariogala, Veliuona, Skirsnemunė, Jurbarkas, Sudargas (Johansberg), Liudvinavas, Vladislavovas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis, Žasliai, Pilviškiai, Marijampolė, Prienai, Alytus, Punia, Stakliškės, Darsūniškis, Rumšiškės, Karmėlava

27 (2)

Vilniaus

Vilnius, Maišiagala, Kernavė, Trakai, Varėna, Valkininkai, Dieveniškės, Geranainys, Lipniškės, Trobos, Krėva, Ašmena, Naročius, Vileika, Medilas, Bistrica? (Bystrzyca), Daugai, Nemenčinė, Medininkai

19 (6)

Breslaujos

Breslauja, Dysna, Polockas, Ušačiai? (Uszwiacz), Drūkšiai (Dryswiaty), Lingvėnai? (Lingwiany), Užpaliai, Ukmergė, Subačius, Uhoras

11 (3)

Minsko

Minskas, Raudonkaimis (Krasnesioło), Radoškovičiai, Berezina, Borisovas, Rečica, Mozyrius, Azaryčiai (Ozarycze), Bobruiskas

9 (2)

Naugarduko

Naugardukas, Cirinas, Nesvyžius, Sluckas, Slonimas, Porozovas, Naujadvaris (Nowy dwór), Volkovyskas, Jaluvka, Mstibovas, Volpa, Wolkowyiski?

11 (2)

Bresto

Brestas, Pieščačius, Lomazai, Kobrinas, Horodecas, Pinskas, Nobelis, Pohostas, Horodnas, Lagišinas, Motolis, Pružanai, Šereševas, Kamenecas

14 (0)

Gardino

Gardinas, Jeziorai, Skydelis, Mostai, Vosiliškės, Ostryna, Lydos Naujadvaris (Nowy dwór Lidzki), Lyda, Dubičius, Kaniovas?

(Koniowo), Eišiškės, Pervalkas, Meteliai, Lazdijai, Beržininkai, Pilypavas, Vižainys, Pereroslis, Lipskas, Dombrova, Gardino Naujadvaris (Nowy dwór Grodzieński), Kuznica, Sokulka, Janovas, Vasilkovas, Krinkai, Odelskas, Luna, Kalvarija

29 (5)

Iš viso laisvųjų miestų

143 (23)

Pastaba: apie 22 kursyvu išskirtų ir sąraše minimų miestelių įsitraukimą į miestiečių judėjimą duomenys nežinomi.

Sudaryta pagal: 1792 05 08 Rozkład miast wolnych R[zeczypospoli]tej w trzech prowincjach na intendencie czyli wydziały [podzielonych] z oznaczeniem geograficznym mil, AGAD, f. AKP, b. 152, l. 71a–72a. Kitame Abiejų tautų policijos komisijos dokumente nurodyta (neišvardijus miestų), kad Vilniaus intendantūroje buvo 30 laisvųjų miestų, o Gardino intendantūtoje – 33, kitų intendantūrų miestų skaičius nurodytas nebuvo: Zahorski A., Centralne instytucje… s. 131.

229

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. rinkimuose1 Pareigūnai

Pareigos po 1792 04 07–14 rinkimų

Antoni Tyzenhauz

Prezidentas

Antoni Lachnicki

Viceprezidentas

Józef Mejer

Tarėjas

Daniel Gotlib Hertel

Tarėjas

Kazimierz Paszkiewicz

Tarėjas

Piotr Grozmani

Tarėjas

Marcin Knakfus

Tarėjas

Fridrich Heide

Tarėjas

Antoni Trapp

Tarėjas

1

Pareigos miesto savivaldoje prieš rinkimus, kitos pareigos ir titulai Magistrato Bajoras, Vilniaus vaivadijos vėliavininkas ir pasiuntinys į seimą, miesto teises priėmė 1791 04 28, kaip asesorius 1792 02 20 dalyvavo Vilniaus vaivadijos Civilinės karinės komisijos rinkimuose Bajoras, Ukmergės sargybinis, 1790 m. išrinktas Ukmergės pavieto Civilinės karinės komisijos komisaru Bajoras, Vilniaus (Smolensko?) rotmistras, miesto teises priėmė 1791 07 28, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus, 1792 m.

1-ojo rajono rinkimų direktorius 1789, 1791 m. tarėjas

Miesto teises priėmė(?) 1792 04 04, 1792 m. 1-ojo rajono rinkimų 3 asesorius Bajoras, Smolensko poručnikas, miesto teises priėmė 1791 05 11, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus, 1792 04 14 1-ojo rajono rinkimų 1 asesorius, Vilniaus ligoninių deputacijos raštininkas Bajoras, LDK kariuomenės kapitonas, miesto teises priėmė 1791 07 16, 1792 m. 2-ojo rajono rinkimų direktorius 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų 3 asesorius 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų 4 asesorius

LVIA, f. SA, b. 4236, l. 544.

Dziennik handlowy, W., 1790 04, nr. 4, s. 420.

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1809a.

LVIA, f. 458 a. 5 b. 274, l. 2; SA, b. 5297, l. 2a.

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1809a

Lentelė sudaryta pagal: 1791 08 01 Vilniaus deputatų į apygardos suvažiavimą rinkimų protokolą, LVIA, f. SA, b. 5147, l. 604; 1791 08 10 Vilniaus apeliacinio teismo teisėjų rinkimų protokolą, Ten pat, l. 620a; 1792 04 30 Vilniaus magistrato raportą kancleriui A. Sapiegai dėl rinkimų į miesto savivaldą 1792 04 07–14, LVIA, f. 1199, a. 1, b. 8, l. 16a–17; LVIA, f. 458, a. 4, b. 4, l. 1–93.

230

Antoni Tollokonski Paszkiewicz

Tarėjas

Miesto teises priėmė 1791 07 18, Vilniaus prezidento D. T. Paškievičiaus giminaitis, 1791 08 10–13 1-ojo rajono deputatas

PSB, t. 25, s. 270; LVIA, f. SA, b. 5147, l. 603.

Franciszek Sądecki

Tarėjas

1791 08 01 deputatų rinkimų 4 asesorius, miesto bendruomenės narys, chirurgas

LVIA, f. SA 5147, l. 604; SA, b. 5234, l. 1409a.

Piotr Billing

Magistrato kasininkas

2-ojo rajono suolininkas, Pirklių rūmų LVIA, f. SA, narys b. 4235, l. 1408a.

Wawrzyniec Orzechowski

Magistrato raštininkas

Bajoras, Mozyriaus statybininkas, miesto teises priėmė 1792 04 21

Łukasz Trzeciak

Magistrato regentas

Bajoras, Smolensko poručnikas, miesto teises priėmė 1791 06 04

Julian Wojewódzki

Magistrato sindikas

Bajoras, miesto teises priėmė 1792 04 16

Wincenty Bielenkiewicz

Fiskalinis prokuratorius

Miesto teises priėmė 1792 04 21

Feliks Kukiel

Policijos prokuratorius

Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras, miesto teises priėmė 1791 07 09

Maciej Bergin

Beturčių prokuratorius

Aleksander Chmarzyński

Vaitas

1789 m. tarėjas, 1791 m. burmistras

LVIA, f.458, a. 5, b. 274, l. 2; f. SA, b. 4235, l. 1855.

Maciej Pawłowski

Suolininkas

Paskirtas nuo batsiuvių cecho rinkti liustratorius (1790 01 18); pirklys, Vilniaus pilietis 1791 08 01–13 1-ojo rajono deputatas; 1791 07 19 vyko į Lydą pranešti apie Miestų įstatymą, miesto teises priėmė 1791 07 22

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 4a; f. SA, b. 5147, l. 603.

Józef Orlowski

Suolininkas

Bajoras, Vilniaus kampininkas

Józef Krzyczewski

Suolininkas

1789 m. Pirklių rūmų direktorius, 1791 08 01 deputatų rinkimų 2 asesorius

1-ojo rajono

Jan Hempell

Suolininkas

Bajoras, karaliaus vėliavininkas

Godfrid Han

Suolininkas

1789–1790 m. miesto bendruomenės prisiekusysis, išrinktas bendruomenės delegatu į Varšuvą, pasirašė po Įgaliojimo raštu (1789 m.)

Antoni Jerman

Suolininkas

LVIA, f. 389, a. LM, b. 452, l. 363; SA, b. 5147, l. 604.

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 1; f. SA, b. 4235, l. 1855.

231

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. rinkimuose (tęsinys) Pareigūnai

Pareigos miesto savivaldoje prieš rinkimus, kitos pareigos ir titulai

Pareigos po 1792 04 07–14 rinkimų Burmistras

1789–1790 m. tarėjas

Piotr Majewski Piotr Kaczyński Antoni Goralski Michał Krajewski

Teisėjas

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Tesėjas

Bajoras, Drohičino medžioklis; miesto teises priėmė 1791 07 28

Gottlib Zondler Józef Jakubowski Dominik Zaikowski Antoni Wojsniewicz Ignacy Grabowsky

Teisėjo pavaduotojas Teisėjo pavaduotojas Teisėjo pavaduotojas Teisėjo pavaduotojas Miesto bendruomenės prisiekusysis

Fryderyk Goentz

Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis

Onufry Sippko

Korneliusz Pocolojewski Wiktor Domański Michał Balczewski Paweł Niszkowski

232

LVIA, f. 389, a. LM, b. 454, l. 1a.

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Teisėjas Teisėjas

Bajoras, Rečicos rotmistras, miesto teises priėmė 1791 07 28, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1809a.

Pirklių rūmų atstovas, pirklys

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

Bajoras, 1790–1791 m. LDK miestų atstovas Varšuvoje 1789–1791 m.; 1791–1792 m. LDK asesorių teismo generalinis advokatas, miesto teises priėmė 1791 06 01

Miesto bendruomenės prisiekusysis; miesto teises priėmė 1792 03 31

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1410.

1790–1791 m. miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 3a, 13a, 17a; f. SA, b. 4235, l. 1410.

Bazyli Artecki

Józef Ciechanowiecki Jan Miller

Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis

Józef Growski

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jan Krystian Rydel

Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis

Krzysztof Arendtt Wincenty Malinowski Józef Rogowski

Wincenty Mejer

Grzegorz Pacowski Piotr Billing

Vaitas Suolininkas

Wincenty Pozlewicz

Suolininkas

Michał Hordowski Mateusz Kondrotowicz Wincenty Kaczyński

Suolininkas

Miesto teises priėmė 1791 07 28

Bajoras, LDK kariuomenės generolas

Pirklys, apeliacinio teismo teisėjas, 1791 08 01 deputatų rinkimų direktorius, Pirklių rūmų narys, Pirklių rūmų delegatas į trečiąjį miestiečių suvažiavimą Varšuvoje Bajoras, Volkovysko pataurininkas, Vilniaus apeliacinio teismo teisėjo pavaduotojas (1791 08 13); miesto teises priėmė 1791 07 28

LVIA, f. SA, b. 5147, l. 604.

Karaliaus sekretorius, 1791 m. Pirklių rūmų direktorius, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus Pirklių rūmų narys

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a, l. 1809a.

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Pirklių rūmų narys

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Bajoras, Upytės pavieto poručnikas 2-ojo rajono Bajoras, Smolensko poručnikas; miesto teises priėmė 1791 07 30 Vilniaus magistrato generalinis kasininkas, Pirklių rūmų narys 1790–1791 m. miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 13a; f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Suolininkas Suolininkas

Miesto teises priėmė 1792 03 31

233

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. rinkimuose (tęsinys) Pareigūnai

Pareigos po 1792 04 07–14 rinkimų

Pareigos miesto savivaldoje prieš rinkimus, kitos pareigos ir titulai

Filip Zastas(?)

Suolininkas

Stanisław Oświecimski

Burmistras

Pirklių rūmų atstovas, pirklys

Antoni Waynor

Teisėjas

Miesto teises priėmė 1791 08 20

Jerzy Wieczor

Teisėjas

Bajoras, Breslaujos pavieto rotmistras; miesto teises priėmė 1792 03 31

Adam Gudowski

Teisėjas

Łukasz Ządler

Teisėjas

Antoni Zielinski

Teisėjo pavaduotojas

Krystian Dyk

Teisėjo pavaduotojas

Fryderyk Reymer

Teisėjo pavaduotojas

LVIA, f. SA, b. 4235, l. 1408a.

Gottlib Dyko[?] Teisėjo pavaduotojas Ignacy Woynicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Miesto bendruomenės prisiekusysis, kirpėjas

LVIA, f. SA, 5293, l. 103a; f. SA 4235, l. 1409a.

Gottlib Leyko

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 13a; f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Krystian Dyk

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Michał Stankiewicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jan Samulewicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Godfryd Kangisser

Miesto bendruomenės prisiekusysis

234

Jan Skarynkiewicz Fryderyk Reymer Lukasz Trzeciak Krystyan Hum

Jerzy Bohdziewicz Michał Losicki

Ignacy Markowski Teodor Astranowicz Ludwik Abramowicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis Miesto bendruomenės prisiekusysis

Thadeusz Narkiewicz

Vaitas

Józef Gaydamowicz

Suolininkas

Celestyn Weytman Józef Czarnowski Jakub Sidorowicz

Suolininkas Suolininkas Suolininkas

Bajoras, Smolensko poručnikas, Vilniaus magistrato regentas 1791 01 13 iš račių cecho išrinktas į ekonomus

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 16.

Plytininkas, miesto teises priėmė 1791 08 09

3-ojo rajono Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras, minimas asesorių teismo byloje vaide su magistratu dėl gatvės, kurią Vilniaus rotmistras norėjo užstatyti 1789 12 14, miesto teises priėmė 1791 07 22, protestavo prieš 1791 08 01–10 rinkimus Miesto bendruomenės prisiekusysis, 1789–1790 m. bendruomenės pasiuntinys į Varšuvą, G. Hano pagalbininkas

LVIA, f. 389, a. LM, b. 453, l. 259–264a; f. SA, b. 4235, l. 1809a.

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 1a; f. SA, b. 4235, l. 1410.

Bajoras, miesto teises priėmė 1791 09 07 Buvęs magistrato raštininkas, po Miestų įstatymo Vilniaus delegatas į Varšuvą 1791 05–06

235

4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d. rinkimuose (tęsinys) Pareigos miesto savivaldoje prieš rinkimus, kitos pareigos ir titulai

Pareigūnai

Pareigos po 1792 04 07–14 rinkimų

Jan Chodasewicz

Suolininkas

Roch Winemser

Suolininkas

Jakub Doroniewski

Burmistras

1789–1790 m. tarėjas

LVIA, f. 458, a. 5, b. 274, l. 2; f. SA, b. 5297, l. 2a.

Krystian Kreczmer

Teisėjas

1789–1791 m. miesto bendruomenės prisiekusysis, palaikė korespondenciją su bendruomenės delegacija Varšuvoje

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 2; f. SA, b. 4235, l. 1409a.

Franciszek Swięcicki

Teisėjas

Mikołaj Michaniewski

Teisėjas

Antoni Liszczarski

Teisėjas

Antoni Szabłowski

Teisėjo pavaduotojas

Wawrzyniec Sosnowski

Teisėjo pavaduotojas

1790 09 28 miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 13a.

Jan Eder

Teisėjo pavaduotojas

Miesto teises priėmė 1791 07 30

Maciej Baranowski

Teisėjo pavaduotojas

Thadeusz Narkiewicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jan Oganowicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Antoni Szabłowski

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jan Eder

Miesto bendruomenės prisiekusysis

236

Bajoras, 3-ojo rajono vaitas

3-ojo rajono teisėjo pavaduotojas

Marcin Śledziński

Miesto bendruomenės prisiekusysis

1790 01 29 išsipirko nuo revizorių pareigų (miesto bendruomenės prisiekusysis)

Piotr Kondrotowicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Miesto teises priėmė 1792 03 31

Franciszek Danilewicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Miesto teises priėmė 1792 03 31

Wincenty Freys

Miesto bendruomenės prisiekusysis

1790 01 14 nuo duonininkų cecho paskirtas magistratui atiduoti sąskaitas (1791 01 13 išrinktas į ekonomus)

Jerzy Stasiewicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jakub Sidorowicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Buvęs magistrato raštininkas, 3-ojo rajono suolininkas

Krzystoff Koziell

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Bajoras,Vilniaus pilies teismo teisėjas; miesto teises priėmė 1791 07 30

Jan Kamiński

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Jan Chodasewicz

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Franciszek Fiszer

Miesto bendruomenės prisiekusysis

Ignacy Skędzienski

Miesto bendruomenės prisiekusysis

LVIA, f. 1199, a. 1, b. 6, l. 5.

LVIA, f. 1199 a. 1, b. 6, l. 4, 16.

237

SUMMARY 1789–1792 TOWNS MOVEMENT OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA

The Four-Year (or Great) Sejm, the parliamentary body, introduced changes into the social history of the Grand Duchy of Lithuania by codifying social strata statuses into one document in 1791 – the May 3rd Constitution. The Four-Year Sejm reforms unified townspeople, because the same laws were now applicable to all towns in common. A movement of townspeople for rights and freedom, which began during the Four-Year Sejm period, united the large towns that already had municipal rights with the smaller towns that were requesting patents of selfgovernance rights based on the new laws. Such unification covering most of the towns and townships in the Grand Duchy had never before existed, in the entire history of Lithuania.

The primary focus of this monograph is the scope of the Grand Duchy’s Towns Movement and its growth. It is an endeavor to characterize this movement, to describe the features of the municipal dispersion of towns and to explain the nuances involved in the granting of town rights during 1791–1792. Further this work means to reveal how the other reforms of the Four-Year Sejm cultivated the situation of the towns within the country as well as to determine the changes within the towns themselves that were conditional to the reforms.

The concept of town used herein does not refer to the size of an urban area or to its economic potential but rather to the legal category of a town. In other words, the self-governing of a town describes that town. In this sense, a town consists of a community of free people along with its territory of residence and governance as well as the town law guiding its governance. Prior to the FourYear Sejm, Magdeburg Law was synonymous with municipal self-governance; however, during the 1791–1792 town reforms, the situation changed. By this principle, small townships were granted patents of ruler rights during the FourYear Sejm reforms or, based on the new law, newly established and operational self-governance meant that a small township became an actual town.

Grand Duchy towns differed from the towns in Poland by their specificity, legal subordination and freedoms. These differences were especially highlighted by the legal decrees passed in the 1770s, which permitted Grand Duchy townspeople to own land holdings. Meanwhile the elderships governing the towns with selfgovernance were not as controlled as they were in Poland. On the other hand, due 238

to the specificity of the Grand Duchy, there was an abundance of small townships that were subordinate to Duchy dignitaries, who determined the subsequent fates of such towns and townships. After the 1772 partition, on eve of the FourYear Sejm, there were up to six hundred towns and townships within Grand Duchy territory. Of these some 59 % were privately-owned towns, some 12 % – church towns and some 29 % – national and estate-owned, the royal towns and townships. Of these, some one hundred towns had had self-governance rights and had periodically exercised them in the past.

The traits of the boyar strata’s viewpoint on townspeople influenced the 1764–1788 Town Reforms, thereby, as of yet, there was no intention to change the conditions of the townspeople in society, even though the focus was on towns. Reform initiators raised demands: instill law and order in towns, supervise constructions, audit and regulate the revenues and expenditures of towns and form conditions for the development of the arts and crafts and trade to raise the economic states of towns. The boyars were meant to manage these reforms, but the execution of the reform program came too late in Lithuania. The first Great Law and Order Commission was not established until 1776, in Grodno.

Meanwhile the decrees of Lithuania’s central government especially rarely reached the townspeople. The reforms in Poland started ten years earlier and proceeded more successfully. One difference with Poland was that Magdeburg Rights for small townships in the Grand Duchy were abolished in 1776. Based on this legal criterion, after 1776, the settlement areas in the Grand Duchy that retained selfgovernance in one form or another, it could be said, numbered no more than thirty. The towns of Lithuania were small, had predominately wooden buildings and lacked law and order. The fundamental businesses of these towns – crafts and trade – suffered recessions.

Warsaw townspeople invited Grand Duchy towns to get involved in the FourYear Sejm reforms. They organized congresses of town delegates from the Republic of Two Nations and formulated their assignments as well as the first program for those who wanted to stimulate parliamentary discussions in the Sejm on town matters. Previously Grand Duchy townspeople had only united on different issues, but no common demands were made that could unite all Grand Duchy towns. Grand Duchy town delegates met in Warsaw in April-May of 1789 and, following the initiative of the Warsaw delegates, formulated demands to the Sejm, separate from those made by Poland’s town delegates, for reforms addressing the common problems of Grand Duchy towns. The delegates of the Grand Duchy’s royal towns concurred with the initiatives made by Warsaw’s townspeople and actively participated in other 1789 town congresses. The deputation that had formed in the Sejm had to prepare a draft of town reforms. Grand Duchy townspeople received its instructions and began sending the patents of rights from 239

the royal towns that had lost their self-governance to Warsaw; in other words, they began organizing the actions of Grand Duchy townspeople. Vilnius and Grodno townspeople displayed greater and greater initiatives.

As discussions regarding the town reforms began in the Sejm, the premise considered important for strengthening towns was the possibility of immigration into the land. Meanwhile the enlarged townspeople’s rights gave hope that the ranks of statehood defenders would swell. These were the arguments that became the most important for selecting the course of town reforms by which the townspeople would gain more rights.

The April 18 1791, June 27 1791 and October 3 1791 Laws, which were common to all free towns and their residents – the townspeople – in the country, changed the situation of the towns and small townships in the entire country. The Law on Towns enlarged the rights of townspeople to the extent that some were equal to the rights and freedoms enjoyed by boyars. Town residents (excluding non-Christians) had to accept the town rights and they became subordinate to the magistrates. The boyars did not lose their prerogatives in society even after accepting the rights of the townspeople. Therefore self-governance was no longer based on social strata but on territory. A separate administrative system was introduced into towns, and seven (later eight) districts were formed. The member free towns gained the right to elect officials to the District Court of Appeals and a representative to the Sejm. The elected town district representatives became officials of the national governmental administration. All the royal towns – the national as well as the royal estates – had the status of a free town. Privately-owned towns were also able to call themselves free towns and make use of their freedoms but only when their owner permits. Thereby the townspeople movement expanded and crossed over into the boundaries of royal towns. District cities, Vilnius, Grodno, Kaunas, Minsk, Novogrudok, Brest, Pinsk and later Raseiniai, began to rule the movement in the towns and townships of their respective districts.

Only a portion of the royal towns that had retained their rights represented Grand Duchy towns at the first two Warsaw congresses. The third congress was attended by delegates from 37 Grand Duchy royal towns – those that had retained their rights, those that had lost them and those that never had them at all. At the meeting held for town districts in August 10 of 1791, the appellate judges and Sejm representatives were elected by 47 town deputies for only three of the seven districts, Vilnius, Kaunas and Grodno. In less than a year, during 1791– 1792, there were 74 towns and small townships, which fought and won their patents of rights to self-governance. Over 40 towns that had not received patents of self-governance managed to establish self-governing municipalities. During the Four-Year Sejm period, over 130 towns and townships joined the townspeople movement.

240

The towns of the Žemaitija Duchy managed to get over a third of the patents of rights – as many as 26 – while the other district cities got less – 19 for Vilnius, 14 for Kaunas, 9 for Grodno, 2 each for Novogrudok and Minsk and one each for Brest and Pinsk. The national towns won the most rights of self-governance, because the central government expected that, by enlarging the rights of the townspeople, newcomers with expertise in trade and production would move into the towns, which had acquired self-governance. The efforts of the royal estateowned towns to receive rights were curtailed by the Administration of Estates, which did not want the ruler’s treasury to lose income. Thereby not a single estate town or township in Brest and Grodno, which had been active in the townspeople movement, was able to gain self-governance rights successfully. Privately-owned towns got involved in the townspeople movement later, thus only three managed to get their owner’s consent and right of rule. Not a single one of the Grand Duchy’s church towns was able to gain a patent of self-governance rights.

Once the laws on towns were issued and municipalities established, conflicts erupted in most of the towns that had previously never had self-governance rights between the townspeople, the elderships and the Administrations of Estates. The reason was that the townspeople would rely on the Law on Towns and frequently ignore the other laws passed by the Sejm directing obedience and performance of duty until the Grand Duchy Court of Assessors passed a separate ruling. Even the institutions of the central government frequently had difficulties in calming such conflicts. The transitions encouraged townspeople to begin collecting taxes on their own and handing them over directly to the state fund. This reduced income for the elderships. Civil Military Commission commissioners often rescued the eldership and estate administrators, because they were all convinced that certain rights of self-governance had been granted erroneously. Elders often blocked the execution of directives from central governmental institutions, since their intention was to safeguard their incomes.

Townspeople, in their own minds, felt that any sorts of obligations to an estate conflicted with their acquired freedoms and rights as per the Laws on Towns passed by the Four-Year Sejm. Freedom, as townspeople understood it, was first and foremost offered security from elderships and manor administrations interfering into the community’s internal affairs. The residents who had accepted town rights identified their rights and freedom with having the exceptional or even privileged status of townspeople within the town’s territory – the Law on Towns assured such. The handing over of all town residents to rule by magistrates caused noticeable growth of antagonisms between those town’s citizens who had accepted town rights and the societal groups which paid no heed to the law or were unable to accept town rights by law. The Jews met with much antagonism from townspeople and, in different instances, this was no more than met by 241

boyars, the clergy legal residents, neighboring boyars and peasants, who had not accepted town rights.

Internal order in towns changed along with the laws regarding towns. The role of the boyars was exceptional as the town municipalities were forming and as they were being reorganized. Residents of towns and townships relied on the boyars for their experience and sought their assistance in the struggles with elderships and royal estate administrations. It could be said that the towns movement would not have grown so widely without participation by the boyar social stratum. Central governmental institutions in small and large towns also encouraged boyars to become involved in the work of the municipalities.

Grand Duchy stratum of nobles did not accept townspeople’s rights as actively and, not infrequently, this was also due to prompting by the ruler. Even the initiators of the reforms did not expect such an active movement in the towns and townships. It was inconceivable to the aristocrats of the Age of Enlightenment that illiterate people (who were the absolute majority of the townships and small townships) should be granted extended rights, freedom to elect a municipality, the ability to independently decide their town’s matters, collect taxes and, once acquiring such certain rights of citizenship, the possibility, albeit a theoretical one, to influence national processes. Thusly eldership administrators of small townships often classified residents along with peasants. Meanwhile the efforts by townspeople to gain the rights of personal inviolability and property security, which the new law guaranteed, would turn into open conflicts with the eldership and estate administrators.

Town officials who had been protecting municipal traditions up to the FourYear Sejm changed along with the new order of municipal elections. The frequent outbreaks of conflicts during the April 1792 elections indicate that new people were breaking into town municipalities, which means that the model of oligarchic rule was withdrawing from towns, and more democratic municipalities were developing. Every owner had the chance at a position, therefore some unpopular officials had to withdraw from office or take a more humble position in the municipal hierarchy. In small townships, the priority was given to their most active citizens, and boyars elected as vaitas (akin to prefects) especially frequently stepped in to lead them.

During the time of the movement, the townspeople especially focused on recovering the townspeople community’s property, which the old, professed patents of rights guaranteed or which the lustration and inventory established. As signs of unity with other towns were forming, matters of specific, local importance comprised most of the requests directed to the ruler and to the Sejm. The attention of the townspeople concentrated on the past. Despite the expansion of rights and 242

freedom, they continued eyeing the prerogatives of the boyar stratum, seeking to acquire them by the legalized way to nobility.

The General Confederation of the Grand Duchy, with the help of Russian Army, annulled the town reforms in the summer of 1792. The Grodno Sejm decided to expand town rights somewhat in 1793 thus it turned to large cities of the Grand Duchy to present their requests to the Sejm. The delegates of Grand Duchy towns demanded the rights and freedom guaranteed by the Law on Towns, but the Sejm limited the prerogatives of townspeople and only upheld more of them for merely five large towns. Being dissatisfied with the situation, Grand Duchy townspeople actively joined the Insurrection of 1794 and briefly reinstated the rights guaranteed to towns by virtue of the May 3 Constitution.

The increase of town municipalities during the reform years should not be viewed as a final process, because the events of 1791–1792 were merely the beginning of reforms. The granting neither of municipal patents of rights nor of the course of establishing town municipalities can reveal the full picture of all the reforms their authors had devised. Therefore certain further considerations remain hypothetical or even require additional evidence. The Law on Towns defined the circumstances for granting municipal self-governance and it essentially provided for the granting of the patent of self-governance rights to all royal or free towns and townships. Actually priority was placed on towns of administrative importance that had acquired patents of rights; nonetheless, rights were not confiscated from townships and settlements either as long as they “acquire an appearance appropriate for a town”. Most of the towns with acquired patents of municipal rights were not centers of national administration; furthermore they had not availed themselves of any patents of self-governance rights previously. It should be assumed that the Police Commission of the Republic of Two Nations had exceptional influence on the diffusion of municipalities, because its jurisdiction covered free towns, which grew as the number of free towns increased. The issue regarding the fate of the elderships was very seriously raised in the Sejm. Although the Sejm did not approve the project to sell-off elderships, debates branched out and continued. The course of events indicates that the Two Nations Police Commission probably intended to leave the towns subordinate to elderships under national scrutiny, bearing in mind the universal expectation that foreigners would be moving into these towns. Nevertheless, the most important role is attributed to the townspeople taking active initiative, which even surpassed the expectations of reformer supporters, especially in Lithuania. The disputes and discord between townspeople and eldership administrators in the latter half of 18th century not only laid the groundwork for the townspeople movement but also served to speed it even more.

243

ŠALTINIAI A rchyv i ni ai fo n d a i Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA) SA – Senieji aktai (SA) 11 – LDK iždo komisijos 17 – LDK dvaro asesorių teismo 110 – LDK karaliaus dvarų valdyba 389 – Vilniaus gubernijos butų komisijos 443 – Lietuvos vyriausiojo teismo 458 – Vilniaus magistrato 716 – Tiškevičių 1177 – Oginskių 1199 – Vilniaus miesto tarybos 1276 – Pliaterių 1519 – Lietuvos Metrikos Varšuvos Vyriausias Senųjų Aktų Archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych, AGAD) Archiwum Kameralne (AK) Archiwum Królestwa Polskiego(AKP) Archiwum Radziwiłłów (AR) Archiwum Sejmu Czteroletniego (ASCz) tzw. Metryka Litewska (tzw. ML) Zbiór Popielów (ZP) Varšuvos Nacionalinė Biblioteka (Biblioteka Narodowa, BN) Mikrofilmai iš Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje (BCz) Baltarusijos Nacionalinis Istorijos Archyvas (Национальный исторический архив Беларуси, BNIA) 1705 – Bresto pavieto pilies teismo 1710 – Volkovysko pavieto pilies teismo 1711 – Gardino pavieto pilies teismo 1718 – Lydos magistrato 1731 – Oršos pavieto pilies teismo 1733 – Pinsko pavieto pilies teismo 1736 – Rečicos pavieto pilies teismo 1737 – Slonimo pavieto pilies teismo 1741 – Bresto pavieto žemės teismo 1755 – Gardino pavieto žemės teismo 1757 – Dysnos magistrato

244

1761 – Gardino magistrato 1767 – Lydos pavieto žemės teismo 1769 – Minsko pavieto žemės teismo 1771 – Mozyriaus pavieto žemės teismo 1774 – Naugarduko pavieto žemės teismo 1775 – Oršos pavieto žemės teismo 1777 – Pinsko pavieto žemės teismo 1783 – Rečicos pavieto žemės teismo 1795 – Volkovysko magistrato 1816 – Minsko magistrato 1822 – Pinsko magistrato 1825 – Slucko magistrato 1827 – Pružanų magistrato 1887 – Gardino pavieto Civilinės karinės komisijos 1889 – Minsko pavieto Civilinės karinės komisijos 1899 – Volkovysko pavieto LDK generalinės konfederacijos 1900 – Lydos pavieto LDK generalinės konfederacijos 1903 – Rečicos pavieto LDK generalinės konfederacijos 1920 – Bresto pavieto žemionių teismo 2117 – Oršos pavieto Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (MAB) 17 – Rankraščių kolekcija 151 – Liucijono Uziemblos 233 – Adolfo Šapokos 273 – Alberto Liudviko Zoštauto kolekcija Vilniaus Universiteto Bibliotekos Rankraščių skyrius (VUB) 5 – Mišrus 7 – LDK teismų aktų Liublino vaivadijos H. Lopacinskio viešosios bibliotekos Rankraščių skyrius (Wojewódzka biblioteka publiczna im. H. Łopacińskiego w Lublinie, WBPL) Rusijos valstybinis karo istorijos archyvas (Российский государственный Военно-исторический архив, RKIA) Lietuvos Nacionalinio Muziejaus Archyvas (LNMA) Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus Archyvas (VDKMA) Kauno M. K. Čiurlionio Dailės Muziejaus Archyvas (KČDMA)

Pu bli kuo ti šalti ni a i 1.

2.

3.

1791 m. gegužės 3 d. konstitucija (vertė ir sudarė E. Raila), Vilnius, 2001.

1791 m. rugpjūčio 6 d. Merkinės miesto instrukcija deputatams į Gardino apygardos miestų suvažiavimą (parengė L. Glemža) // Lietuos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, t. 3, 2001, p. 125–131.

1791 m. rugpjūčio 13 d. instrukcija Kauno apygardos miestų pasiuntiniui į seimą (parengė V. Kryževičius) // Lietuvos istorijos metraštis 1974, Vilnius, 1975, p. 67–69.

245

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

246

1794 m. Vilniaus miestiečių nepasitenkinimas iš Lenkijos atsiųsta sukilimo vadovybe // Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1955, p. 332.

Czacki T., Rozprawa o żydach i karaitach, Kraków, 1860.

Dziennik handlowy i ekonomiczny, Warszawa, 1786–1790.

Gazeta narodowa i obca, Warszawa, 1791–1792.

Gazeta Warszawska, Warszawa, 1788–1792.

Gazeta Wileńska, Wilno, 1788–1792.

Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai (parengė L. Glemža), Kauno istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–214.

Instrukcja wydziału grodzieńskiego na Sejm Wielki z 11 08 1791 roku (oprac. J. Urbanowicz) // Miscellanea Historico-Archivistica, t. 9, Warszawa, 2000.

Jucevičius L., Mokyti žemaičiai, Vilnius, 1975.

Kitowicz J., Pamiętniki czyli historia Polski, Warszawa, 1971.

Korespondent Warszawski, Warszawa, 1792.

Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 1: Joniškis, Jurbarkas (sudarė A. Tyla), Vilnius, 1991; t. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislavovas (sudarė A. Tyla ir D. Žygelis), Vilnius, 1997; t. 3: Kėdainiai (sudarė A. Tyla) Vilnius, 2002; t. 4: Alytus (sudarė A. Tyla), Vilnius, 2006; t. 5: Merkinė (sudarė A. Baliulis), Vilnius, 2007; t. 6: Trakai (sudarė A. Baliulis), Vilnius, 2008.

Lietuvos Metrika. Knyga nr. 556 (1791–1792), viešųjų reikalų knyga 35, parengė A. Baliulis, R. Firkovičius, E. Rimša, Vilnius, 2005.

Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2: XVIII amžius (sudarė R. Jasas ir J. Orda), Vilnius, 1961.

Materiały do dziejów sejmu Czteroletniego (oprac. J. Woliński, J. Michalski, E. Rostworowski), t. 1: Wrocław, 1955; t. 2: Wrocław, 1959; t. 3: Wrocław, 1960; t. 4: Wrocław, Warszawa – Kraków, 1961; t. 5: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1964; t. 6: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1966.

Mokytojo Šulco 1793 metų kelionės įspūdžiai // Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) (parengė J. Jurginis ir A. Šidlauskas), Vilnius, 1983, p. 92–107.

Mundur municypalny ustawiony w Wilnie w 1792 r. na pamiątkę konstytucji 3 maja 1791 roku // Kwartalnik Litewski, t. 2, Wilno, 1910.

Ogiński M. K. Pamiętniki o Polsce i polakach: od roku 1788 aż do końca roku 1815, t. 1, Poznań, 1870.

Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców, t. 1–2, Warszawa, 1963.

[Potocki I., Kołłątaj H., Małachowski S.], O ustanowieniu i upadku konstytucji Polskiej 3 maja 1791 roku, Metz, 1793.

Sirokomlė V., Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą, Vilnius, 1989.

Stanisława Augusta projekt reformy żydówstwa polskiego (oprac. Ludwik Gumplowicz), Kraków, 1875.

Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości Zygmunta III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody i różnice Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K.J.M. Władysława IV w Warszawie w roku 1648 z przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego króla jego mości Jana Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji Sejmowych od sejmu roku 1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś

27.

28.

29.

30.

31.

32.

piąty raz za szczęśliwie panującego najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany, Wilno, 1744.

Tekieliński W., Opis dzienny szkół Wileńskich, akademii i uniwersytetu, oraz diariusz znaczniejszych wypadków w Wilnie od roku 1781 po rok 1824 nastałych, Wilno, 1876.

Volumina legum, t. 7, 8: Petersburg, 1860; t. 9: Petersburg, 1890; t. 10, Gdańsk, 1952.

Z archiwum Wileńskiej izby kupieckiej. Korespondencja z r. 1791 Wileńskiej izby kupieckiej z jej delegatem na sejm A. F. Tyklem (opr. W .Studnicki) // Przegląd historyczny, t. 11, 1910.

Zaleski M., Pamiętniki Michała Zaleskiego wojskiego Wielkiego Księstwa Litewskiego posła na sejm Czteroletni, Poznań, 1879.

Zamojski A., Zbiór praw sądowych przez ex-kanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony i w roku 1778 drukiem ogłoszony a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag tak prawo znacznych jak prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874.

Zbiór wszystkich druków konfederacji Targowickiej i Wileńskiej potrzebnych teraz do wiadomości powszechnej ażeby kto z nie wiadomości onych nie szkodował, Warszawa, 1792.

247

LITERATŪRA 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

248

Aleksandrowska E., Marewicz Wincenty Ignacy h. Kosciesza (1755–1822) // Polski słownik biograficzny, t. 19, 1974, s. 634–635.

Arcimowicz W., Wielkie Księstwo Litewskie za czasów Stanisława Augusta, zesz. 1: Korona a Litwa. Granice a podział. Sejmy, Wilno, 1938.

Askenazy Sz., Przymierze polsko – pruskie, Warszawa, 1918.

Baliński M., Lipiński T., Starożytna Polska, t. 4: Wielkie Księstwo Litewskie, s. l., 1846.

Baliulis A., Apie Akmenę ir Dabikinę XVI–XVIII amžiuje // Žemaičių praeitis, t. 3. Vilnius, 1994, p. 176–181.

Baliulis A., Miškinis A., Virbalis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 8, Vilnius, 1985, p. 73–121.

Baliulis A., Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas: istorijos puslapiai, Vilnius, 1996, p. 27–63.

Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis) // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 39–61.

Biržiška M., Antanas Klementas: lietuvių rašytojas pradžioj XIX amžiaus, Vilnius, 1910.

Bogucka M., Samsonowicz H., Dzieje miast i mieszczaństwa w Polsce przedrozbiorowej, Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1986.

Brusokas E., Glemža L., Vilniaus savivaldos struktūra ir organizacija po Ketverių metų seimo miestų reformos (1792, 1794 m.) // Lietuvos istorijos metraštis 2008, t. 1, Vilnius, 2009, p. 45–72.

Brusokas E., Už vientisą ir laisvą Respubliką: Vilniaus miestiečiai 1794 m. sukilime, Darbai ir Dienos, t. 27, 2004, p. 149–180.

Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje // Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 67–80.

Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje: skaičių kalba // Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje : miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 94–102.

Czaja A., Lata wielkich nadziei: walka o reformę państwa polskiego w drugiej połowie XVIII wieku, Warszawa, 1992.

Dolinskas V., Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2003.

Glemža L., Instrukcijos LDK miestų deputatams į apygardų suvažiavimus 1791 m. // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 113–124.

Glemža L., Kaunas miestiečių sąjūdyje // Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas, 1997, p. 43–69.

Glemža L., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į miestų problemą Ketverių metų seimo laikais (1788–1792) // Lietuvos istorijos metraštis. 2001–1, Vilnius, 2002, p. 59–73.

Glemža L., Pilietinės visuomenės užuomazgos 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijoje // Mūsų konstitucionalizmo raida, Vilnius, 2003, p. 20–28.

Glemža L., Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose // Darbai ir Dienos, t. 28, Kaunas, 2001, p. 33–49.

22. Glemža L., Vaidai miestuose ir miesteliuose: kova už savivaldą 1791–1792 metais // Darbai ir Dienos, t. 27, 2004, p. 57–74.

23. Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai Ketverių metų seimo laikotarpiu // Viešos ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, Vilnius, 2008, p. 253–262 24. Gordziejew J., Komisje porządkowe Cywilno – Wojskowe w Wielkim Księstwie Litewskim w okresie Sejmu Czteroletniego (1789–1792), Kraków, 2010.

25. Gordziejew J., Sociotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002.

26. Gordziejew J., Z dziejów komisji porządkowych Cywilno – wojskowych w Wielkim Księstwie Litewskim // Rocznik Biblioteki Naukowej PAU I PAN w Krakowie, Rok XLVII, 2002, s. 167–192 27. Grodziski S., Obywatelstwo w szlacheckiej Rzeczypospolitej, Kraków, 1963.

28. Hedemann O., Dzisna i Druja: magdeburskie miasta, Wilno, 1934.

29. Hedemann O., Graf Manuzzi, Wilno, 1935.

30. Hedemann O., Historia powiatu Brasławskiego, Wilno, 1930.

31. Hundert G. D., Lenkijos ir Lietuvos žydai aštuonioliktajame amžiuje: Naujųjų laikų genealogija, Vilnius, 2006.

32. Janeczek Z., Ignacy Potocki marszałek wielki litewski (1750–1809), Katowice, 1992.

33. Janulaitis A. Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV–XIX a., Kaunas, 1923.

34. Jasas R., Pratarmė // Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2, Vilnius, 1961.

35. Jasas R., Truska L., LDK gyventojų surašymas 1790 m., Vilnius, 1972.

36. Jedlicki J. Klejnot i bariery społeczne: przeobrażenia szlachectwa polskiego w schyłkowym okresie feudalizmu, Warszawa, 1968.

37. Jučas M. XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose // Lietuvos istorijos metraštis 1973, Vilnius, 1974, p. 21–37.

38. Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972.

39. Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000.

40. Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717–1795 m. Daktaro disertacija, Kaunas, 2007.

41. Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A., Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968.

42. Kaczmarczyk Z., Leśnodorski B., Historia państwa i prawa Polski, t. 2, Warszawa, 1966.

43. Kalinka W., Sejm Czteroletni, t. 2, Kraków, 1895.

44. Kiaupa Z., Diploma renovationis et locationis: XVIII a. pabaigos raštininkų spąstai // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 155–174.

45. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995.

46. Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. // Lietuvos heraldika, t. 1. Vilnius, 1998, p. 163–183.

47. Kiaupa Z., Miestai // Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra, Vilnius, 2001, p. 351–364.

48. Kiaupa Z., Palanga XVIII a ginčų, reformų ir kovų sūkuryje // Palangos istorija, Klaipėda, 1999, p. 166–192.

49. Kiaupa Z., Reformų metas Šiauliuose 1765–1795 // Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų), Šiauliai, 1991, p. 41–61.

50. Kiaupa Z., Telšiai XVIII amžiaus pabaigoje // Telšiai, Vilnius, 1994, p. 85–109.

51. Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a. // Lietuvos istorijos metraštis 1974, Vilnius, 1975, p. 13–18.

249

52. Kiaupa Z., Žemaitijos miestų sąjūdis 1789–1792 metais: chronologija ir mastas // Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 346–357.

53. Korzon T., Komisje porządkowe cywilno – wojskowe wojewódzkie i powiatowe w latach 1790–1792 // Ateneum, t. 25, 1882.

54. Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta, t. 1–2, Kraków – Warszawa, 1897.

55. Kowecki J., Posłowie debiutanci na Sejmie Czteroletnim // Wiek XVIII. Polska i świat, Warszawa, 1974.

56. Kryževičius V., Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius, 1981.

57. Kraszewski J. I., Polska w czasie trzech rozbiorów, t. 2, Warszawa, 1902.

58. Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 1–4, Vilnius, 1989–1992.

59. Lelewel J., Panowanie króla polskiego Stanisława Augusta Poniatowskiego obejmujące trzydziestoletnie usilności narodu podżwignienia się, ocalenia bytu i niepodległości, Warszawa, 1831.

60. Lietuvos istorija (red. A. Šapoka), Kaunas, 1937.

61. Lojek J., Konstytucja 3 maja, Lublin, 1981.

62. Meilus E., Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje – XVIII a. (Raida, gyventojai, amatai, prekyba), Vilnius, 1997.

63. Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius, 1972.

64. Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku // Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 1966.

65. Michalski J., Stanisław August obserwatorem Rewolucji Francuskiej // Kwartalnik Historyczny, t. XCVII, no. 1–2, Warszawa, 1990.

66. Miškinis A., Kalvarija, Kaunas, 1994.

67. Miškinis A., Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra, Vilnius, 1998.

68. Miškinis A., Marijampolės miestas iki 1940: istorija ir architektūra, Vilnius, 1995.

69. Miškinis A., Tyla A., Joniškis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 4. Vilnius, 1981, p. 73–121.

70. Miškinis A., Vilkija // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 3, Vilnius, 1979, p. 60–96.

71. Miškinis A., Žiežmariai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 9, Vilnius, p. 96–153.

72. Mościcki H., Bohusz Franciszek Ksawery Michał // Polski słownik biograficzny, t. 2, Kraków, 1936, s. 228–229.

73. Mościcki H., Fergis Józef // Polski słownik biograficzny, t. 6, Kraków, 1948, s. 423.

74. Pereszczako A. M., Nobilitacje i indygenaty w Rzeczypospolitej w XVIII wieku // Roczniki humanistyczne. Historia, t. 23, Lublin, 1985.

75. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w dawnej Polsce, Kraków, 1934.

76. Rakutis V., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu 1788–1792. Daktaro disertacija, Kaunas, 2000.

77. Rakutis V., LDK kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788–1792), Vilnius, 2001.

78. Rimša E., 1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius, 1988, p. 105–139.

79. Rimša E., Anykščių miesto herbas // Anykščiai: istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, Vilnius, 1992, p. 72–83.

80. Rimša E., Joniškio miesto antspaudai ir herbas // Lietuvos istorijos metraštis 1989, Vilnius, 1990, p. 16–33.

81. Rimša E., Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, 1994.

82. Rimša E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius, 1999.

250

83. Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2. Vilnius, 1992, p. 76–167.

84. Rimša E., Miesto herbas ir antspaudai // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai, Vilnius, 1989, p. 55–65.

85. Rimša E., Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu // Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 219–230.

86. Rostworowski E., Historia Powszechna. Wiek XVIII, Warszawa, 1999.

87. Rostworowski E., Maj 1791 – maj 1792: rok monarchii konstytucyjnej, Warszawa, 1985.

88. Rostworowski E., Manuzzi Mikołaj hrabia własnego // Polski słownik biograficzny, t. 19, zesz. 83, 1974, s. 506.

89. Rostworowski E., Miasta i mieszczanie w ustroju Trzeciego Maja // Sejm Czteroletni i jego tradycje, Warszawa, 1991.

90. Smoleński W., Jan Dekert prezydent starej Warszawy i sprawa miejska podczas sejmu Wielkiego, Warszawa, 1912.

91. Smoleński W., Konfederacja Targowicka, Kraków, 1903.

92. Smoleński W., Kuźnica Kołłątajowska: studium historyczne, Kraków, 1885.

93. Smoleński W., Mieszczaństwo warszawskie w końcu wieku XVIII, Warszawa, 1976.

94. Smoleński W., Ostatni rok Sejmu Wielkiego, Kraków, 1897.

95. Smoleński W., Stan i sprawa Żydów polskich w XVIII wieku, Kraków, 1896.

96. Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku // Studia z dziejów państwa i prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995.

97. Studnicki W., Czy Wilno wysyłało posłów na sejmy Rzeczypospolitej?, s. l., [1909].

98. Szaj W. Sądownictwo cywilno wojskowe w okresie Sejmu Czteroletniego, Studia i materiały do historii wojskowości, t. 27, Warszawa, 1984.

99. Szyndler B., Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa, 1994.

100. Šapoka A., Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva, Kaunas, 1940.

101. Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos, Kaunas, 1938.

102. Šapoka A., Lietuva Reformų seimo metu. Daktaro disertacija. Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – MAB), f 233–117.

103. Šapoka A. Raštai, t. 2: Lietuva reformų seimo metu. Iki 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos (parengė R. Jurgaitis ir R. Šmigelskytė-Stukienė), Vilnius, 2008.

104. Šiaučiūnaitė-Verbickienė J., Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio aspektai, Vilnius, 2009.

105. Šmigelskytė-Stukienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais, Vilnius, 2003.

106. Šmigelskytė-Stukienė R., Miestų dokumentai 1792–1793 m. LDK konfederacijos aktų knygose // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 133–154.

107. Šmigelskytė-Stukienė R., Vietinių konfederacijų susidarymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1792 m. // Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 359–381.

108. Tyla A., Kėdainių magdeburginio miesto teisių ir valdymo raida // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 3: Kėdainiai (sudarė A. Tyla), p. 6–31.

109. Tyla A., Alytaus magdeburginio miesto padėtis ir raida XVI–XVIII a. ir jų refleksija istoriniuose šaltiniuose // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 4: Alytus (sudarė A. Tyla), p. 7–36.

110. Tollet D., Historia żydów w Polsce od XVI wieku do rozbiorów, Warszawa, 1999.

251

111. Tracki K., Ostatni kanclerz litewski: Joachim Litawor Chreptowicz w okresie sejmu Czteroletniego 1788–1792, Wilno, 2007.

112. Tracki K., Problem reformy miast w ideach i działalności politycznej podkanclerzego litewskiego Joachima Chreptowicza (z okresu sejmu czteroletniego) // Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: Miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 54–63.

113. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795, Vilnius, 2005.

114. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 metais: sąrašas, Vilnius, 2009.

115. Urwanowicz J., Woltanowski A., Grodno w 1794 r.: miasto i ludność // Miasto. Region. Społeczeństwo, Warszawa – Białystok, 1992.

116. Valančius M., Žemaičių vyskupystė // Raštai, t. 2, Vilnius, 1972.

117. Varsackytė R., Kauno miesto ir bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje. Daktaro disertacija, Kaunas, 2006.

118. Wierzbicki A., Konstytucja 3 maja w historiografii polskiej, Warszawa, 1993.

119. Wojtowicz J., Miasta epoki Oświecenia, ich rola w rozwoju kultury // Polska w epoce Oświecenia. Państwo – społeczeństwo – kultura, Warszawa, 1971.

120. Wolański A., Wojna polsko – rosyjska 1792 r., Warszawa, 1996.

121. Woltanowski A., Grodno w powstaniu kościuszkowskim // Grodno w XVIII wieku: miasto i ludność, Białystok, 1997.

122. Zahorski A., Centralne instytucje policyjne w Polsce w dobie rozbiorów, Warszawa, 1959.

123. Zahorski A., Grabowski Ignacy // Polski słownik biograficzny, t. 8, Wrocław – Warszawa – Kraków, 1959, s. 492.

124. Zahorski A., Spór o Stanisława Augusta, Warszawa, 1990.

125. Zahorski A., Warszawa za Sasów i Stanisława Augusta, Warszawa, 1970.

126. Zielińska T., Szlacheccy właściciele nieruchomości w miastach XVIII w., Warszawa – Łódź, 1987.

127. Zielińska Z., Ignacy Potocki // Polski słownik biograficzny, t. 28/1, zesz. 116, 1984, s. 8–10.

128. Zienkowska K., Jan Dekert, Warszawa, 1982.

129. Zienkowska K., Obywatele czy mieszkańcy? Nieudana próba reformy statusu Żydów polskich w czasie Sejmu Czteroletniego // Sejm Czteroletni i jego tradycje, Warszawa, 1991.

130. Zienkowska K., Sławetni i urodzeni. Ruch polityczny mieszczaństwa w dobie Sejmu Czteroletniego, Warszawa, 1976.

131. Zienkowska K., Spisek 3 maja, Warszawa, 1991.

132. Zienkowska K., Stanisław August Poniatowski, Wrocław – Warszawa – Kraków, 1998.

133. Zienkowska K., Z dziejów miast Kurlandzkich u schyłku XVIII wieku // Wiek XVIII. Polska i świat, Warszawa, 1974.

134. Żytkowicz L., Rządy Repnina na Litwie w latach 1794–1797, Wilno, 1938.

135. Zulek Z., Prozor Antoni // Polski słownik biograficzny, t. 28/ 3, zesz. 118, 1985, s. 530.

136. Цiтоy B. [Citov V.], Геpальдыка беларускiх меcтаy, Мiнск, 1998.

137. Грицкевич А. П. [Grickievič A. P.], Частновладельческие города Белоруссии в XVI–XVIII в., Минск, 1975.

138. Похилевич Д. Л. [Pochilievič D. L.], Креcтьяне Белoрусии и Литвы во второй половине XVIII века, Вильнюс, 1966.

139. Юргинис Ю. М. [ Jurginis J.], Судьба магдебургского права в литовских городах // История СССР, Но. 4, Москва, 1975.

252

VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ Akmenė 8, 115, 118, 122, 160, 199, 213, 228, 248 Alytus 9–10, 16, 32, 87, 91, 102–104, 111–115, 118, 124–127, 133, 146, 150, 160, 185, 200, 213, 229, 246, 251 Anykščiai 9, 35, 118–119, 123–124, 199, 206, 213, 226, 250 Ariogala 8, 107, 118, 123–124, 143, 147, 213, 228–229 Ašmena 35, 48, 77, 91, 99–104, 112, 118, 123–124, 150, 168–170, 184–185, 206–207, 214, 228–229 Azaryčiai 229

Babtai 91, 107–109, 113, 118–119, 122, 124, 145, 150, 153, 175, 214, 226, 229 Baisogala 8, 107, 113, 116, 119, 214, 226, 229 Bakalariava 32 Balninkai 118–119, 160, 175, 199, 214, 227 Baltarusija 12, 15, 244 Bariūnai 32 Berezina 86, 229 Berlynas 35 Beržininkai 32, 35, 93, 104, 118, 133, 214, 229 Bešenkovičiai 33 Biala 33 Biržai 23, 32, 106, 118, 128–134, 214, 228 Bistrica 229 Bobras 33 Bobruiskas 33, 55, 86, 90, 110, 124, 150, 193, 214, 229 Borisovas 110, 115–118, 146–147, 150, 215, 228–229 Breslauja 35, 48, 55, 73, 77, 88–90, 99–103, 111, 118, 123–124, 143, 152, 161, 168, 175, 196, 204, 206–207, 215, 228–229 Brestas 16, 21, 23–24, 26, 28, 30, 33, 35, 55, 58, 66–67, 69, 77, 81, 85–86, 89–90, 100–101, 111, 118, 124–125, 133–136,

137, 150, 166, 181, 188–189, 192, 205–206, 210, 215–219, 225, 227, 229, 240–241, 244–245 Bžostovica 32

Cholopeničiai 124 Cirinas 85, 111, 215, 228–229

Čerėja 34, 124 Darsūniškis 85–86, 91, 107, 113, 116, 118–119, 123, 146, 150, 215, 226, 229 Daugai 118–119, 215, 228–229 Degučiai 215, 228 Dieveniškės 91, 150, 215, 229 Divinas 33, 55, 111, 118, 124–126, 135, 192, 215 Dysna 16, 26, 33–35, 55, 58, 60–61, 93, 109–114, 118, 124, 169, 197–198, 215, 229, 244 Dokudavas 33 Dombrova 32, 124, 127, 229 Druja 23, 26, 32, 34, 203, 249 Drūkšiai 229 Dubičius 229 Dubnas 130 Eišiškės 32, 118, 124, 144, 206, 215, 229

Gardinas 12, 14, 16, 19, 21, 23–26, 28–35, 42–50, 54–55, 59, 62–67, 77–78, 81, 86, 88–90, 95–97, 100–104, 111–113, 116, 118, 120, 122, 124–126, 133, 136, 138–141, 144–147, 150, 156, 164–165, 168, 174, 181–182, 185–189, 192, 196, 200–207, 210, 212, 213, 214, 217, 219–220, 222, 224–229, 239–241, 243, 244–245 Gardino Naujadvaris 229 Gargždai 86, 105, 118, 215, 227, 229 Geranainys 86, 118, 135, 185, 215, 228–229

253

Gerdašiai 138 Grudekas 32 Gruzdžiai 125

Horodecas 33, 56, 111, 118, 124–126, 215, 229 Horodnas 33, 35, 110, 118, 215, 227, 229

Jaluvka 33, 118, 146, 148, 193–194, 215, 226, 229 Janovas 33, 56, 118, 124–125, 216, 229 Jelenevas 126 Jeziorai 124, 229 Joniškis 8–9, 33, 56, 63, 87, 91, 105, 107, 109, 114, 118, 125, 127, 144, 149–151, 199, 216, 229, 246, 250 Jonušava 33 Josvainiai 123, 216, 228–229 Jurbarkas 8, 33, 45, 56, 71, 91, 105, 118, 134, 168–169, 216, 228–229, 246, 248

Kalvarija 8, 62–63, 118, 122, 172, 216, 226, 229, 250 Kamenecas 33, 55–56, 91, 93, 111, 114, 118, 125–126, 134, 150, 186, 216, 229 Kaniovas 229 Karmėlava 16, 91, 107, 118, 123, 145, 150, 216, 227, 229 Kaunas 6–9, 12, 14–17, 21–29, 32, 34–35, 39, 42–47, 49–54, 56, 58–60, 63–66, 68–69, 71, 77, 81, 84–87, 89–90, 93–97, 100–101, 103–109, 111–113, 116, 118, 122, 127–128, 131–133, 136, 145, 147, 152, 154, 155, 162, 164–169, 171, 176– 185, 192–193, 198, 200–201, 205–208, 210, 213–219, 221–229, 240–241, 246, 248–252 Kazimieras 33 Kėdainiai 10, 14, 16, 23, 33–34, 105, 107, 118, 128–130, 216, 226, 229, 246, 251 Kernavė 217, 228, 229 Klaipėda 10, 124, 249 Kleckas 33 Kličevas 86 Kobrinas 33, 55–56, 77, 100, 111, 118, 124–127, 206, 217, 229 Kodenas 33 Kopylis 33 Korycinas 30, 32, 124–125

254

Krasnopolis 32 Kretinga 23, 33, 105, 217, 246 Krėva 134, 217, 229 Krinkai 32, 118, 124–125, 217, 229 Krokuva 24, 43, 59, 132, 159, 182, 244 Kudrėnai 229 Kujavijos Brestas 24 Kupiškis 118, 199, 217 Kuršas 12, 126 Kuznica 124, 229 Kvėdarna 217, 227, 229

Lachva 33 Lagišinas 34–35, 110, 118, 128–129, 217, 229 Lazdijai 32, 34–35, 55–56, 93, 104, 114, 118, 120, 199, 204, 217, 229 Lenkija 6–7, 11–13, 19–22, 24, 27–28, 36, 38–39, 41–43, 45, 47, 49, 52, 54–55, 59, 67, 75, 86, 88, 92, 132, 139, 155, 170, 181, 195, 209, 238–239, 246, 249, 251 Levkovas 33 Liepoja 124 Lingvėnai 229 Lipniškės 32, 217, 227, 229 Lipskas 32, 90, 104, 118, 124–125, 133, 150, 217, 229 Liubavas 91, 118–122, 134, 146, 151, 180, 199, 217, 226 Liubčia 33 Liudvinavas 86, 91, 105, 116, 118, 145, 148, 150, 179, 218, 226, 229 Livonija 70 Lyda 21–25, 32, 34–35, 56, 67, 77, 91, 100, 102–104, 111, 120, 167, 172, 181–186, 200, 204, 206–207, 229, 231, 244, 245 Lydos Naujadvaris 229 Lomazai 33, 55–56, 118, 124–126, 218, 229 Londonas 34 Luna 124, 218, 229 Lunevas 33

Maišiagala 118–119, 144, 174, 218, 227, 229 Malečas 33, 56, 118, 124–126, 218 Marijampolė 8, 85, 107, 118, 123, 218, 227, 229, 250 Markovas 91, 115, 147, 150–151, 218 Medilas 32, 35, 104, 111, 118, 152, 218, 229 Medininkai 229

Mendzižečė 33 Merkinė 13–14, 14, 16, 26, 32, 35, 56, 77, 91, 93, 100, 103, 104, 111–112, 114–115, 118, 120, 123, 133, 150, 153, 160, 171–173, 186–188, 192, 202, 206, 219, 245–246 Michalovas 33 Mileičičai 21, 33, 56, 111, 118, 124–126, 133, 219 Minskas 16, 21, 23, 25, 28, 30–35, 42, 50, 54, 56–57, 66, 68, 77, 81, 86, 89, 95, 101, 109–111, 113, 115–116, 118, 135–136, 146–147, 164, 166, 173, 181–182, 196, 204, 210, 215, 221–222, 225, 227–229, 240–241, 245 Mintauja 107 Mostai 90, 118, 124–125, 146, 150, 219, 229 Motolis 34, 35, 229 Mozyrius 21–22, 33–35, 58, 66, 77, 100, 110, 158, 229, 231, 245 Mstibovas 90, 104, 118, 150, 219, 229

Naročius 229 Naugardukas 16, 21–22, 25, 30–35, 56–57, 77, 81, 89, 100–101, 110–111, 118, 128, 136, 159, 167, 172–173, 181, 189, 205– 206, 210, 225, 227–229, 240–241, 245 Naujadvaris 32, 104, 118, 124–125, 219, 229 Naujasis Panevėžys 113, 124, 128, 131, 229 Naumiestis (Vladislavovas) 57, 86, 93, 105, 118, 219, 229, 246 Nemenčinė 229 Nemunaitis 91, 150, 219, 227 Nesvyžius 23, 33, 111, 118, 130–131, 219, 229 Nobelis 57, 110, 118, 128, 219, 229

Perbradas 115, 118, 220 Pereroslis 32, 34–35, 55, 57, 93, 104, 111, 118, 220, 229 Perlamas 32 Perloja 118, 122, 174, 207, 220, 228 Pervalkas 91, 118, 135, 138–141, 149–150, 200, 220, 227, 229 Peterburgas 35, 195 Pieščačius 33, 55, 57, 111, 118, 124–126, 220, 229 Pilypavas 32, 34–35, 55, 57, 91, 93, 104, 118, 150, 220, 229 Pilviškiai 85, 107, 118, 147, 221, 227, 229 Pinskas 16, 21, 33–35, 57, 66, 77, 100–101, 110, 116, 118, 128–129, 133, 136, 186, 210, 214–215, 217, 219, 225, 227, 229, 240–241, 244–245 Plateliai 8, 105, 109, 116, 118, 122, 150, 199–200, 202, 204, 221, 227, 229 Plotnica 124 Plungė 8, 91, 105–106, 109, 122, 124, 150, 199–200, 204, 221, 226, 229 Pohostas 34–35, 86, 110, 221, 229 Polockas 30, 33–35, 48, 55, 57–58, 61, 72, 77, 87, 89, 97, 110, 113, 118, 124, 129, 148, 159, 173, 186, 188, 193, 196–197, 204, 221, 229 Porozovas 33, 35, 93, 118, 134, 221, 229 Prienai 65, 74, 77, 85–86, 94, 100, 105–106, 116, 118, 123–124, 134, 154, 176, 180, 187–189, 206, 221, 226, 229 Prūsija 38, 72, 126, 172, 178–180 Pružanai 16, 33, 57, 111, 118, 124–126, 135, 206, 221, 229, 245 Punia 85, 91, 116, 118–119, 121–122, 144, 150, 153, 154, 199, 221, 226, 229 Punskas 118, 141, 221, 226

Odelskas 90, 104, 118, 124–125, 150, 219,

Radoškovičiai 109, 118–119, 135, 221, 227,

229 Opeskas 161 Orchovekas 33 Ostryna 120, 219, 228–229

229 Radviliškis 107, 113, 125–126, 160, 199, 221, 229 Raseiniai 8, 10, 16, 21, 34–35, 67, 77, 86–88, 90–91, 94, 105–106, 116, 118, 122–123, 136, 141–143, 147–150, 160, 169, 173–174, 186, 192, 206–208, 221, 225–229, 240 Raudonkaimis 229

Palanga 10, 105, 118, 144, 148, 150, 176, 199, 200, 202, 219, 229, 249 Paryžius 34, 203 Pastoviai 118, 124, 219

255

Rečica 33–35, 48, 66–67, 77, 90, 100, 110, 118, 134, 148, 159, 193, 200, 221, 229, 232, 244–245 Rietavas 8, 124, 222, 227, 229 Ryga 35, 124 Rodūnia 32, 118, 121–122, 144, 200, 222 Rožanka 33 Rumšiškės 91, 105, 116, 118, 150, 222, 226, 229 Rusija 18, 33, 35, 38, 52, 80, 92, 96, 115, 172, 177–178, 190–191, 195–200, 204, 212, 220, 243, 245 Ružanai 23, 33

Simnas 32, 35, 57, 86, 93, 104, 118, 222, 228 Skirsnemunė 91, 105, 118, 143, 150, 222, 228–229 Skydelis 90, 124–125, 150, 222, 229 Skuodas 23, 33, 128, 129, 246 Slavatičiai 33 Slonimas 33–35, 48, 77, 86, 99–100, 111, 118, 123–124, 134, 160, 168, 174, 186–189, 192, 206, 222, 227, 229, 244 Sluckas 23, 33, 34, 77, 100, 110–111, 118, 124, 128–131, 222, 229, 245 Sokulka 124, 206, 229 Stakliškės 91, 105, 118, 150, 223, 226, 229 Stolpcai 33 Strėvininkai 176 Stvolovičiai 206 Subačius 229 Suchovola 30, 124, 127 Sudargas 118, 223, 228–229 Supraslis 32 Suvalkai 32

Šakiai 33 Šakyna 118, 160, 199, 223, 228–229 Ščiučinas 32 Šeduva 8, 32, 105, 118, 128–129, 131, 223, 227 Šereševas 57, 90, 111, 118, 223, 227, 229 Šiaulėnai 229 Šiauliai 10, 14, 32–33, 86, 91, 105–106, 109, 116, 118, 122–127, 134–135, 144, 149–152, 160, 173, 188, 199, 206, 223, 226, 228–229, 246, 249 Šventoji 33, 109, 144, 148, 199, 223, 246

256

Telšiai 8, 10, 105–106, 116, 118, 123, 189, 203, 206, 223, 226, 229, 249 Terespolis 33 Toločinas 33 Trakai 13, 21–22, 30–35, 45, 57–58, 66, 68–70, 77, 87, 100–104, 111, 120, 127, 151, 158–159, 191, 199, 200, 204, 206–207, 229, 246, 248 Tryškiai 8, 123, 223, 228–229 Trobos 91, 150–151, 223, 229

Uhoras 90, 118, 137, 161, 196–197, 223, 227, 229 Ukmergė 34–35, 48, 77, 91, 98–105, 111–113, 118, 123–124, 143–144, 148, 150, 158, 160, 168, 171, 175, 184–189, 199, 206–207, 224, 228–230 Ula 33 Ušačiai 33, 124, 196–197, 229 Užpaliai 118, 199, 224, 227, 229 Užventis 229

Vabalninkas 106–107, 118, 123–124, 228 Vaganovas 33 Vainutas 86, 123, 147, 224, 228–229 Valkininkai 91, 102–103, 141, 153, 224, 228–229 Varėna 229 Varniai 33, 86, 109, 118, 132, 169, 199–200, 224, 246 Varšuva 9, 11–15, 20–21, 24, 28, 38–47, 49–55, 58–71, 85, 93, 101, 103, 109–111, 113–114, 116, 119–120, 125, 127, 129, 132, 135–136, 139, 141, 143, 145, 152, 155–157, 159, 162–163, 165, 169, 171, 174–179, 182–184, 189, 196, 205, 208, 209, 210, 213–224, 231–236, 244 Vasilkovas 32, 34–35, 57, 93, 99, 104, 118, 168, 224, 229 Veiviržėnai 118, 169, 224, 227, 229 Veliuona 8, 14, 32–33, 57, 61, 71, 91, 105, 107, 118, 120–121, 134, 149–150, 152, 173–174, 192, 224, 227, 229, 246 Viduklė 229 Viekšniai 8, 14, 33, 122–123, 134, 199, 225, 228–229, 246 Viena 34 Vileika 229

Vilkaviškis 32, 35, 86, 105, 116, 118, 176, 179, 225–226, 229 Vilkija 8, 86, 107, 225, 227, 250 Vilnius 5–10, 13–16, 18, 20–36, 41–43, 46–47, 50, 53–54, 57–60, 63–68, 71, 77, 81, 84–85, 87–97, 98–104, 108, 110–115, 118, 122, 128–130, 133, 135–136, 141, 144, 147–148, 155–179, 182, 184–193, 195–198, 201–202, 204–208, 210, 213–215, 218, 220, 224–237, 240–241, 244–246, 248–252 Virbalis 27, 33, 34, 35, 55, 57, 91, 93, 105, 118, 147, 150, 186, 225, 229, 246, 248 Vištytis 32, 35, 57, 91, 93, 105, 118, 150, 225, 229 Vižainys 32, 118, 134, 144, 147, 149–150, 174–175, 180, 187–188, 200, 202, 225, 227, 229 Vlodava 33

Voginas 33, 57, 118, 124, 225 Volkovyskas 21–22, 33–35, 58, 77, 86, 100, 104, 148, 158, 164, 167, 182, 186, 202, 206, 229, 233, 244–245 Volpa 225–226, 229 Vosiliškės 83, 90, 103–104, 111–112, 118, 200, 225, 229

Zabludovas 32 Žagarė 86, 107, 109, 113, 115, 125–126, 160, 199, 225, 229 Žasliai 91, 118–119, 122, 150, 204–206, 229 Žemaičių Naumiestis 225, 228 Žiežmariai 8, 66, 71, 86–87, 102–104, 118–124, 131, 176, 185, 188, 199, 204, 225–226, 250 Žirovičiai 33 Žvingiai 123, 225, 228–229

257

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ Abramovičius Jokūbas, tarėjas 106 Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis 61 Aleksandrovičius Vincentas, Breslaujos vaitas 99, 102, 143 Aleksandrowska E. 157, 248 Apolonskis Bartolomiejus, Kauno magistrato tarėjas 101, 106 Augustas III, Lietuvos didysis kunigaikštis 150

Buchoveckis Antanas, Vilniaus pavaivadis 23–24 Bulharinas, pasiuntinys į seimą 148 Bulharovskis Pranciškus, seniūnijos pareigūnas 207 Bžostovska Kazimiera 144 Bžostovskis Mykolas 153–154

Baliulis Algirdas 22, 115, 246, 248

64–65 Chodakovskis Tadas, Vilkaviškio miesto raštininkas 176 Chrapickis Juozapas, Kauno vaitas 24, 43–44, 94, 165–166 Chrapovickis Juozapas, seniūnas 145 Chreptavičius Joachimas Liutauras, LDK pakancleris 12, 21, 23, 40–42, 45, 71, 73–74, 119–122, 144 Chruščiovas Aleksejus, Rusijos imperijos kariuomenės generolas 198 Ciasinskis M., Platelių miestiečių įgaliotinis 116 Ciechanovieckis Juozapas, LDK kariuomenės generolas, Vilniaus 1-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis 159 Citov V. 12, 32, 252 Civinskas Remigijus 24, 35, 94, 248 Coxe William, keliautojas 19–20

Baranovskis Juozapas, Minsko miesto bendruomenės prisiekusysis 166 Batoras Steponas, Lietuvos didysis kunigaikštis 61, 127, 149–150 Belgardas Andrius, Kauno magistrato tarėjas 106 Bermovičius M., bajoras 129–130 Bernatovičius J., Prienų seniūnijos gubernatorius 154, 176 Bialobžeskis Jonas, bajoras 115–116, 147 Bielikovičius A. 197 Bielikovičius Pilypas, Platelių miestiečių įgaliotinis 116 Bildziukievičius Povilas, Radoškovičių vaitas 109 Bilevičius Juozapas, bajoras, Raseinių vaitas 94 Bilevičius Valerijonas, Ariogalos seniūnas 147, 213 Bykovska Eleonora 135 Bykovskis Ignas, Volkovysko vaitas 167, 202 Bykovskis Tadas 135, 192 Bogucka Maria 12, 22, 34, 39, 54, 71, 248 Bogušas Ksaveras, Vilniaus katedros prelatas 88, 174, 201 Bohrimas Pranciškus, Dysnos miesto delegatas 60–61 Borsukas Antanas, Bresto vaivadijos matininkas 166 Brodovskis Motiejus 134 Brusokas Eduardas 135, 207–208, 248

258

Chevalier Antoni, LDK miestų įgaliotinis 41,

Čackis Tadas, LDK iždo komisijos narys 183 Čarnobackis Lukas 165 Čartoriskis Adomas Kazimieras 182 Daukantas Simonas 8, 250 Dekertas Janas, Senosios Varšuvos miesto prezidentas 11, 39, 42, 49, 51, 58, 60, 251–252 Deslevertas Mikalojus, karininkas 23 Dobrovolskis Jokūbas, Kauno miesto bendruomenės prisiekusysis, instigatorius 44, 52, 184

Dolinskas Vydas 7, 18, 195, 248 Domanievskis Antanas, Babtų depuatatas 108, 145 Domaševičius Juozapas, Kauno magistrato tarėjas 52 Dragalas Leonas, bajoras 106 Dziešukas Antanas, bajoras 44–45

Grozmanis Petras, bajoras, Vilniaus magistrato tarėjas 157–158, 201 Gucevičius Laurynas, architektas 96, 158, 167 Gudelis Jonas, Jaluvkos burmistras 146 Gurovskis Vladislovas, LDK maršalas 45 Gutakovskis Liudvikas, pasiuntinys į seimą 73

Elsneris Vincentas, Merkinės savivaldos rinkimų direktorius 103 Esenas Adolfas, Kauno miesto deputatas 105, 167 Esenas Henrikas, Kauno burmistras 27, 65, 166–167

suolininkas 53–54, 64, 165, 231, 235 Haška Jonas, Uhoro miestietis 138 Hempelis Jonas, bajoras, Vilniaus 1-ojo rajono suolininkas 159, 231 Henzelis Jonas, Naugarduko apygardos atstovas į seimą 111, 114 Henzelis Zaharijus 168 Hlascas Zenonas, Veliuonos parapijos klebonas 174 Houvaltas Juozapas, Gardino apeliacinio teismo teisėjas 165

Fergis Juozapas, bajoras, advokatas, Kauno miestų apygardos atstovas į seimą 60, 88, 107–109, 111, 114, 116, 141, 182, 200–201, 250 Forster Georg, keliautojas 19–20 Frebertas Karolis Fridrichas, Minsko pašto sekretorius, miesto delegatas 50

Gaidamovičius Juozapas, Vilniaus delegatas 54 Geištoras Dominykas, bajoras 202 Giecas Kazimieras, Vilniaus miesto deputatas 164, 167 Gimbutas Benediktas, bajoras, Merkinės teisėjas 103 Gineika Tadas, bajoras 165 Gineitis Simonas, bajoras, Palangos vaitas 176, 202 Glembockis Steponas, Kauno vaitas 24 Gordziejew Jura 12–13, 23–25, 35, 85, 88, 93, 249 Grabovskis Ignas, LDK miestų įgaliotinis, generalinis advokatas 41, 63–65, 89–91, 114, 159, 172, 184, 202 Granovskis, Valkininkų seniūnas 102, 141, 153 Grinevičius Jonas, bajoras, Babtų vaitas 145, 175 Grybovskis Steponas, Dysnos magistrato tarėjas 169 Gronskis Adomas, Kauno miesto suolininkas 106–107, 131 Grovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus apeliacinio teismo pavaduotojas 158

Hanas Gotfridas, Vilniaus miesto delegatas,

Jablonskis Valentinas, gydytojas 102, 141, 153 Jacevičius Martynas, Veiviržėnų miestietis 169 Jaciničius Mykolas, Vilniaus pirklių rūmų instigatorius 46–47 Jančiulis Martynas, Pervalko miestietis 138 Jankovskis Motiejus, Ariogalos miestietis 143, 147 Jankovskis P., Liubavo vaitas 91 Janovičius Tomas, Merkinės delegatas 103 Jasas Rimantas 8, 29, 89, 246, 249 Jekaterina II, Rusijos imperatorė 18, 195, 199 Jelskis, Gardino vaitas 25 Jučas Mečislovas 9, 21, 144, 249 Judickis Juozapas, LDK kariuomenės generolas 148, 193 Jurgaitis Robertas 6–7, 249, 251 Jurginis Juozas 9, 35, 54, 246, 249, 252 Jusevičius, Žaslių miesto tarėjas 119 Juzefovičius Vincentas Hlebickis, Merkinės seniūnas 103–104, 171–172, 172

Kačinskis Piotras, bajoras, Vilniaus miesto 1-ojo rajono teisėjas 159 Kalinka Walerian 11, 40, 59, 93, 127, 249 Kalofas Danielius, Kauno magistrato tarėjas 43–44, 51, 59, 101, 106 Karlovičius Liudvikas, bajoras, Merkinės vaitas 103

259

Karpavičius Mykolas, dvasininkas 74, 201 Kaush Joseph, keliautojas 22 Kazakievičius, bajoras, 144 Kiaupa Zigmantas 9–11, 17, 18, 25, 28, 32, 38, 44, 176, 200, 213, 249–250 Kiaupienė Jūratė 18, 38, 249 Kitowicz Jędrzej, Lenkijos dvasininkas 40, 171, 246 Klava Juozapas, Gardino miesto prezidentas 165 Klementas Juozapas, Telšių vaitas 203 Klypa Jonas, Dysnos delegatas ir miesto pareigūnas 60–61, 169 Knakfusas Martynas, architektas, Vilniaus magistrato tarėjas 158 Kocielas T., seniūnas 151 Kołłątaj Hugo, Lenkijos kancleris 39–40, 67, 71, 82, 114, 246 Konopka Pranciškus, bajoras, Slonimo vaitas 99, 160, 168 Korkučas Adomas, Lydos vaitas 167 Korsakas Jurgis, 1792 m. Polocko vaivadijos konfederacijos maršalas 197 Korsakas Rapolas, Borisovo seniūnijos pareigūnas 146, 147 Korzon Tadeusz 11, 23, 54, 82, 92, 250 Kosakovskis Juozapas Kazimieras, Livonijos vyskupas 70, 171 Kosakovskis Mykolas, pasiuntinys į seimą 152 Kosakovskis Simonas, pasiuntinys į seimą, LDK etmonas 7, 18, 195–196, 198–201, 248 Koscielskis, sindikas 114 Kozakievičius Karolis, bajoras 106–107 Kozielas Kristupas, bajoras, Vilniaus miesto 3-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis 159 Kozlovskis Simonas, Kauno burmistras 44, 50–51, 59, 63, 106, 166 Kožierovskis A., bajoras 106 Krajevskis Mykolas, bajoras, Vilniaus miesto 1-ojo rajono teisėjas 159 Krečetnikovas Nikita Michailas, Rusijos imperijos kariuomenės generolas 195, 197–198, 201 Kryževičius Vincas 9, 14, 34, 108, 152–153, 245, 250 Kšižanovskis Jonas, Kauno magistrato tarėjas 43–44, 52, 106–107

260

Kublickis Martynas, bajoras 129 Kučevskis Juozapas, bajoras, Ukmergės vaitas 98–99, 160, 171, 175 Kukielis Feliksas, bajoras, Vilniaus magistrato policijos prokuratorius 158, 231 Kuncevičius Albinas 18, 38, 249 Kunickis Antanas, Ašmenos burmistras 99 Kviklys Bronius 8, 250

Lachnickis Antanas, bajoras, Vilniaus miesto viceprezidentas 158, 160 Lachovičius Antanas, Vilniaus burmistras 163 Lapickis Jonas, Slucko vaitas 129–130 Laucevičius Vincentas, miestiečių įgaliotinis 160 Leibovičius Icikas, Vilniaus žydų bendruomenės narys 187 Leizerovičius Tenechelas, Gardino žydų bendruomenės narys 189 Lenkievičius Danielius, Gardino magistrato raštininkas 62–63 Leonovičius Stanislovas 158 Levalis Baltramiejus, Pervalko valstietis 139 Levalis Simonas, Pervalko valstietis 139 Levartovičius Juozapas, Pervaldo seniūnijos administratorius 135, 138–141, 200 Levkovičius G. Dysnos miesto teisėjas 169 Lopata Aleksandras, bajoras, Raseinių burmistras 94, 142 Lulkovičius Laurynas, Divino burmistras 135

Macianskis Juozapas, Kauno miesto įgaliotinis 44 Mackievičius Jonas, Mostų burmistras 146 Małachowski Stanisław, Lenkijos konfederacijos maršalas 39–40, 82, 114, 155, 246 Manucis Mikalojus, Uhoro seniūnas 137–138, 161, 175, 197 Manucis Stanislovas 175, 197 Marcinkievičius Laurynas, bajoras 175 Marevičius Vincentas Ignas Koscieša, bajoras 157, 159 Markievičius Simonas, Kauno suolininkas 52 Masalskis Ignotas, Vilniuas vyskupas 144, 148, 172, 204 Meilus Elmantas 29, 32, 250 Mejeris Juozapas, bajoras, Vilniaus magistrato tarėjas 158, 201

Mejeris, Perlojos klebonas 174 Mejeris Vincentas, bajoras, Vilniaus miesto bendruomenės prisiekusysis 159 Michalovskis Laurynas, Pinsko vaitas 133 Michievičius Andrejus, Markovo miestietis 91 Miežejevskis Anupras, Ašmenos magistrato raštininkas 99 Mikuličius Boguslavas, Alytaus ekonomijos administratorius 146 Mileris Jonas, Vilniaus delegatas 41, 54, 59, 102, 156, 171 Minkievičius Ignas, Vilniaus magistrato tarėjas, delegatas 53, 59–60 Minmontas Motiejus, bajoras 94 Miškinis Algimantas 8, 121, 248, 250 Mojkovskis Adomas, Vasilkovo vaitas 99–100, 168 Montvidas Aloyzas, bajoras, Veiviržėnų įgaliotinis 169 Morikonis Ignas, Ukmergės seniūnas 143–144, 175 Muchlinskis Bartolomiejus, Vilniaus miestietis 176 Murzinas Tadas, Pervalko miestietis 138–139

Narkevičius Tadas, bajoras, Vilniaus 3-ojo rajono vaitas 157, 159 Nemcevičius Stanislovas Ursinas, pasiuntinys į seimą 137 Nemeika Dmitrijus, Ostrynos miestietis 120 Niemčinovičius, bajoras 140

Oginska Paulė 151 Oginskis Mykolas Kazimieras, LDK etmonas 34, 129, 160, 168, 171 Oginskis Mykolas Kleopas, LDK kardininkas 14, 151, 156–157 Orlovskis Ignas, bajoras, Vilniaus miesto deputatas 158, 167 Orlovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus miesto 1-o rajono suolininkas 159 Ošviecimskis Stanislovas, Vilniaus magistrato tarėjas 102, 167 Ožechovskis Laurynas, bajoras, Vilniaus magistrato raštininkas 158, 201 Pacovskis Gžegožas, bajoras, Vilniaus miesto 2-ojo rajono vaitas 159 Pajonkovskis, Prienų seniūnijos prievaizdas 176

Paškievičius Antanas Tolokonskis, Vilniaus suolininkas ir miesto deputatas 164–165, 167 Paškievičius Danielius Tolokonskis, Vilniaus burmistras, 41, 46, 53, 64, 102–103, 111, 114, 164, 167, 231 Paškievičius Kazimieras, Vilniaus magistrato tarėjas 115, 161, 175, 196 Paškievičius Leonardas, Vilniaus burmistras 41, 163 Pašnikas Vincentas, Ašmenos vaitas 170 Pavliničius Benediktas, bajoras, Kauno miesto bendruomenės prisiekusysis 106–107, 131 Pavlojevskis Kornelijus, Vilniaus miesto 1-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis 159 Pavlovskis Motiejus, Vilniaus suolininkas 102, 165, 167 Pliateris Konstantinas, Trakų vaivadijos kaštelionas 69, 70, 197, 204 Plotnickis Antanas, bajoras 128 Počiobutas Martynas, Vilniaus universiteto rektorius 201 Podbipienta Aleksandras, bajoras Vilniaus miesto 2-ojo rajono prokuratorius 159 Poniatovskis Juozapas, ekonomijos valdytojas 21, 120–121, 131–132, 149 Potockis Ignas, LDK maršalas 39–40, 70–71, 82, 178, 182, 246, 249, 252 Poznanskiai Antanas ir Sofija 169 Požerskis Motiejus, Kauno suolininkas 84–85 Prozoras Antanas, bajoras 108, 145, 153, 175, 184, 252 Pšeciševskis Rokas, bajoras, Raseinių miesto tarėjas 94 Pšedpelskis Klemensas, Vižainių vaitas 174–175, 202 Pšemeneckis Nikodemas, Vilniaus vaitas 36, 41, 53, 59–60, 164, 167 Ptaśnik Jan 11, 20, 28, 250 Pušinskis Antanas, bajoras 166 Puzinas Kristumas, Vištyčio seniūnas 21, 61

Rachnovičius Teodoras, Markovo miestietis 91 Radvila Dominykas 110, 128, 130 Radvila Jeronimas, Vilniaus vaivada 115, 147 Radvila Karolis Stanislovas, Vilniaus vaivada 23–24 Radvila Motiejus 110–111, 128–130

261

Radzevičius Audrius 44 Rafanovičius Juozapas 94, 154 Raila Eligijus 15, 75, 245 Rakutis Valdas 7, 250 Reisas Jonas, Kauno vaitas 52, 168 Reisas Tomas, Kauno miesto eksburistras 165–166 Rimša Edmundas 5, 8–9, 14, 17, 21, 23, 32, 111, 131–132, 134–135, 214–215, 217–218, 246, 250–251 Rymaševskis Motiejus, Kauno magistrato tarėjas 168 Rodas Jonas, Kauno suolininkas 52 Rodkievičius Mykolas, Uhoro miestietis 138 Romanovskis Jonas, Bresto miesto delegatas, apygardos atstovas į seimą 111 Romanovskis Kazimieras, bajoras 175 Rostworowski Emanuel 12–13, 22, 29–30, 34–35, 132, 197, 246, 251 Rozvadovskis Stanislovas, Pružanų vaitas 135 Rudnickis Jonas, bajoras 201 Rusilovičius Laurynas, bajoras, Merkinės miesto deputatas 103–104, 172

Samsonowicz Henryk 12, 22, 34, 39, 54, 71, 178, 248 Sapiega Aleksandras, LDK kancleris 45, 129, 156, 158, 204, 230 Sapiega Kazimieras Nestoras, LDK konfederacijos maršalas 40, 70–73, 98, 154, 155, 156, 171 Sarošieka Andrius, bajoras 140 Savickis Jonas 141 Scipionas de Campo Ignas, Lydos seniūnas 24 Sidorovičius Jokūbas, Vilniaus magistrato raštininkas 41, 64, 77, 157, 176, 204–205 Sinickis Mykolas 57, 61 Sirokomlė Vladislovas 176, 246 Sivickis Ignas, pasiuntinys į seimą 44, 51, 69 Skirmuntas Aleksandras, bajoras, Lagišino deputatas 128 Skšikievičius Martynas, ATPK prokuratorius 88, 90–91 Smoleński Władysław 11, 66, 122, 134, 144, 170, 172, 183, 200, 202, 251 Sokolovskis Bazilis, Vilniaus burmistras 54 Sokolovskis Mykolas, bajoras, Balninkų vaitas 175 Soltanas Stanislovas, ATPK komisaras 141

262

Soltikas Stanislovas, LDK rūmų maršalas 88 Stanevičius Martynas 94 Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis 173 Stankevičius Tomas 145 Staševskis Juozapas, Žiežmarių vaitas 176 Straušas Kristijonas, tarėjas 168 Stroynowski Andrzej 160–161 Strutinska Rožė, Vižainių seniūnė 144, 147, 149, 174 Studnicki Wladyslaw 13, 14, 162, 247, 251 Svirskis Anupras, bajoras 44, 59, 108 Swinarski Michał, Varšuvos miestietis 39, 43, 45–46, 182

Šadurskis Vladislovas, bajoras, LDK generalinės konfederacijos tarėjas 203 Šaniavskis Juozapas, bajoras 106–107 Šapoka Adolfas 6–7, 67, 71–72, 156, 245, 250–251 Šavelskis Mykolas, Gardinos miestietis, Pervalko vaitas 138–141 Ščiuka Juozapas, Trakų vaivadijos konfederacijos tarėjas 200 Šeiba Leonas, pašto sekretorius 110, 196 Šiaučiūnaitė-Verbickienė Jurgita 7, 251 Šiška Kajetonas, vaznys 138, 140–141 Šmigelskytė-Stukienė Ramunė 6–7, 195–196, 198–199, 202, 204, 251 Šmilas Zacharijus, Jurbarko vaitas 168 Šmurla Rapolas, Pervalko seniūnijos pareigūnas 141 Šulcas Fridrichas, keliautojas 6, 35, 87, 246 Šulenburgas Fridrichas Vilhelmas, Prūsijos ministras 178

Talatas Kazimieras 135 Tarankievičius Ignas, Minsko burmistras, Minsko miestų apygardos atstovas į seimą 50, 110, 114, 166, 181 Tarankievičius Jonas, Nobelio deputatas 128 Tarankievičius Martynas, Minsko delegatas 109 Tarnovieckis Kazimieras, Bresto lantvaitas 181 Tartinas Jonas, Pervalko miestietis 138 Taruta Laurynas, Dysnos miesto teiėjas 169 Tekieliński Władysław 14, 247 Teodorovičius Jonas, Pinsko tarėjas, delegatas, apygardos atstovas į seimą 110, 114, 116

Tiškevičius Liudvikas Skuminas, LDK iždininkas 144, 204 Tykiel Franciszek Antoni, Varšuvos miestietis, Vilniaus miesto įgaliotinis 14, 64, 66, 101, 162–163, 178, 184, 205 Tyla Antanas 8–10, 246, 250–251 Tyzenhauzas Antanas, LDK rūmų iždininkas 6, 24, 150, 155 Tyzenhauzas Antanas, Vilniaus miesto prezidentas 155, 158–160, 172, 174, 201–202 Tomaševskis, buvęs kareivis 138, 140–141 Tomaševskis Juozapas, Gardino apeliacinio teismo teisėjas 165 Tracki Krzysztof 12, 40–41, 252 Tretiakas (Trečiokas) Lukas, bajoras, Vilniaus magistrato tarėjas 158, 184 Truska Liudas 29, 249 Tubelevičius Ignas, Kauno apeliacinio teisto teisėjas 93, 106, 193

Urbanavičius Agnius 7, 252 Urwanowicz Jerzy 14, 103, 156, 252 Vachovičius Juozapas, Karmėlavos magistrato raštininkas 145 Valančius Motiejus 8, 252 Valavičius Benediktas, Raseinių seniūnas 94, 142, 148–149, 173 Valavičius Mykolas Vincentas 144 Vanalevskis Simonas, Ostrynos miestietis 120 Varsackytė Rasa 7, 252 Vavžeckis Benediktas, Šiaulių ekonomijos administratorius 151 Vavžeckis J., karališkųjų ekonomijų administratorius 127 Vavžeckis Tomas, pasiuntinys į seimą 73, 200 Vaza Vladislovas, Lietuvos didysis kunigaikštis 173 Vaza Žygimantas, Lietuvos didysis kunigaikštis 150 Viečoras Jurgis, bajoras, Vilniaus 2-ojo rajono teisėjas 159 Vilamonovičius Simonas, bajoras 106 Vilčianinas Pachomis, Polocko tarėjas ir delegatas 61

Vilimas Jonas, Kauno suolininkas 52, 95, 168 Virlovičius Vincentas, bajoras, Vilniaus 2-ojo rajono teismo regentas 159 Viskanta Romanas, bajoras, Platelių vaitas 203 Vislockis Zenonas, pasiuntinys į seimą 69 Visockis Bartolomėjus, Ukmergės suolininkas 98 Vitkovskis Z., Virbalio miestelio įgaliotinis 27 Voiničius Ignas, Vilniaus suolininkas 165 Vojciechovskis Jonas, Veiviržėnų vaitas 169 Vojciechovskis M., Veliuonos vaitas 192 Vojevudzkis Julijonas 158, 201 Vojrbunovas D., Bobruisko vaitas 90 Volskis Ignas 167

Zabiela Mykolas, Kauno pavieto maršalas 200–201 Zabiela Simonas, LDK kariuomenės generolas 190–191 Zahorski Andrzej 6, 11, 27, 83, 87, 89, 97, 101, 114, 141, 147, 172, 174, 179–180, 192–193, 229, 252 Zahorskis Antanas 143 Zaleskis Mykolas Antanas, pasiuntinys į seimą 14, 44, 50–52, 59, 68–69, 71, 144, 247 Zamojski Andrzej, Lenkijos kancleris 19, 181 Zamojskis Antanas, bajoras, Lagišino deputatas 128 Zawadzki W. 14 Zielińska Teresa 156, 252 Zielinskis Juozapas Antanas, Gardino vaitas ir delegatas 45, 55, 63 Zielinskis Juozapas, Gardino burmistras, delegatas, apygardos atstovas į seimą 45, 88, 103, 114, 116, 141, 165 Zienkievičova E., seniūnienė 151 Zienkowska Krystyna 11, 12, 19, 36, 39, 41, 43, 49, 51, 54, 63, 66, 69, 71, 78, 127, 137, 141, 152, 159, 170, 178–179, 187, 190, 192, 252

Žebrovskis Tomas 132, 169 Ževinskis Vincentas, bajoras 140 Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis kunigaikštis 150 Žukovskis Antanas, Vasilkovo vaitas 100, 168

263