Neįsisavinta praeitis / Holokaustas Lietuvoje

Robert van Voren

NeÄŻsisavinta praeitis Holokaustas Lietuvoje

Vytauto DidĹžiojo universitetas Kaunas, 2011

UDK 947.45.082:933 Vo-151

Knygos vertimą parėmė: Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje Knygos leidimą parėmė: Harold ir Susan Merskey, Kanada Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ Iš anglų kalbos vertė: Linas Venclauskas Versta iš: Robert van Voren: Undigested Past. The Holocaust in Lithuania, Rodopi, Amsterdam-New York, NY, 2011.

Viršeliui panaudota Romo Kvinto skulptūros „Vandens nešėjas“ fotografija. Kai tik bus surinktos reikalingos lėšos, ši skulptūra turėtų būti pastatyta Vilniaus senamiestyje, prisimenant žydų bendruomenę.

ISBN 978-9955-12-716-1

© Robert van Voren, 2011 © Leidykla „Rodopi“, Amsterdamas-Niujorkas, 2011 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2011

Turinys L. Donskis. PratarmÄ—

vii

ÄŽvadas

11

1 skyrius. Keletas Lietuvos istorijos epizodĹł

17

t ÇZEBJ -JFUVWPKF t ÇZEBJ JS TPDJBMJ[NBT t -JFUVWPT OFQSJLMBVTPNZCĘ? t 4PWJFUJ[BDJKB t 7PLJFĘŠJʸ PLVQBDJKB

2 skyrius. Antisemitizmo iĹĄtakos

41

t "OUJTFNJUJ[NBT -JFUVWPKF

TLZSJVT ÇZEʸ HZWFOJNBT -JFUVWPKF UBSQ EWJFKʸ QBTBVMJOJʸ LBSʸ

9

t ,ZMBOUJT BOUJTFNJUJ[NBT t ÇZEBJ JS CPM�FWJ[NBT t 4PWJFUʸ SFQSFTJKPT t -"' P WBJENVP

4 skyrius. Holokaustas Lietuvoje

t .BTJOĘ?T äVEZOĘ?T t É™WZLJBJ ,BVOF t (FUʸ LʡSJNBT t ÇZEʸ QBTJQSJFĂ?JOJNBT t (BMVUJOJT MJLWJEBWJNBT t -JFUVWJʸ QBHBMCB äZEBNT

73

5 skyrius. Prisitaikymo ir kolaboravimo atvejai

111

131

t 1SJTJUBJLZNBT 0MBOEJKPT QBWZ[EZT t "JĂ?LJOBNPTJPT BQMJOLZCĘ?T t 1SJTJUBJLZNBT -JFUVWPKF t "VLB BS WZLEZUPKBT ÇZEʸ UBSZCPT Judenräte) t +BDPCBT (FOTBT

TLZSJVT ÇNPHJ�LPKJ EJNFOTJKB

t ,BT EBMZWBWP t ,BT CVWP MJFUVWJʸ LPMBCPSBOUBJ t 1P LBSP

TLZSJVT ,PEĘ?M UBJ Ę›WZLP

8 skyrius. Nuo juodo ir balto prie pilkĹł ĹĄeĹĄÄ—liĹł

167

t -JFUVWB

IĹĄvados

175

Bibliografija

181

AsmenvardĹžiĹł dodyklÄ—

189

Apie autoriĹł

195

PratarmÄ— PrieĹĄ mĹŤsĹł akis nuvertÄ—ja ne tik pinigai, bet, gerokai svarbiau, – sÄ…vokos JS WFSUZCĘ?T %VPUPT QSJFTBJLPT TVMBVäPNPT NʡTʸ BLJWBJ[EPKF "OLTĘŠJBV priesaikÄ… sulauŞęs asmuo prarasdavo teisÄ™ dalyvauti visuomenÄ—s gyvenime JS WJFĂ?BJ LBMCĘ?UJ BQJF UJFTʇ JS WFSUZCFT +BN CʡUʸ BUJNUB WJTLBT JĂ?TLZSVT KP asmeninÄŻ gyvenimÄ…, ir toks Ĺžmogus nebegalÄ—tĹł kalbÄ—ti savo grupÄ—s, savo tautos, savo visuomenÄ—s vardu. PaĹžadai taip pat nuvertÄ—jo.

"OLTʊJBV KFJ OFTJMBJLZEBWBJ EVPUP äPEäJP QSBSBTEBWBJ CFU LPLʛ QBTJtikėjimą. Sąvokos taip pat nuvertintos, jos jau nebėra skirtos konkretiems Şmogiťkosios patirties atvejams apibrėŞti. Viskas tapo vienodai svarbu ir nesvarbu. Pats Şmogaus egzistavimas savaime padaro jį pasaulio centru.

Mano patirtis sÄ…vokĹł nuvertinimo virĹĄĹŤnÄ™ pasiekÄ— kiek daugiau nei QSJFĂ? EFĂ?JNUĘ› NFUʸ LBJ +"7 TQBVEPKF VäUJLBV TUSBJQTOĘ› BQSBĂ?BOUĘ› LBMBLVUʸ vIPMPLBVTUʇi SFOHJBOUJT 1BEĘ?LPT EJFOBJ *S UBJ HSFJĘŠJBVTJBJ OFCVWP UBT BUWFjis, kai Ĺžodis pavartotas neapgalvotai ir neatsakingai. Nepagarba sÄ…vokoms ir kalbai tik laikinai slepia nepagarbÄ… ĹžmonÄ—ms ir tautoms, bet galiausiai ĹĄi nepagarba iĹĄkyla ÄŻ pavirĹĄiĹł.

1BTUBSBJTJBJT EFĂ?JNUNFĘŠJBJT HFOPDJEP TʇWPLB QBWPKJOHBJ OVWFSUĘ?KP *S ĘŠJB OPSĘ?ĘŠJBV QBCSĘ?äUJ LBE Ă?JPT TʇWPLPT OVWFSUJOJNBT OFCVWP QBSFNUBT SʡQFTĘŠJV WJTB äNPOJKB BS Ă?JBOEJFOF äNPOJĂ?LVNP TBNQSBUB 1SJFĂ?JOHBJ o WFJLJBV UBJ JTUPSJKPT QFSLBJOPKJNP TJNQUPNBT LBJ JOEJWJEBT QBWFSĘŠJBNBT QBTBVMJP DFOUSV MZHJBHSFĘŠJBJ BUTJTBLBOU KBVUSVNP äNPOJKBJ %BS OFBUTBLJOHFTOJT Ă?JPT TʇWPLPT WBSUPKJNBT HSBTP EJBMPHVJ .ʡTʸ QBTBVMZKF Ę› LBOĘŠJʇ PSJFOUVPUBJ QPlitikai tapus efektyviu dÄ—mesio siekimo ÄŻrankiu, o gal net bilietu ÄŻ pripaĹžinimo rojĹł, Holokaustas traktuojamas kaip sÄ—kmingas atminties politikos pavyzdys. CiniĹĄkai kalbant, mĹŤsĹł lyginamosios martirologijos pasaulyje jis laikomas sÄ—kmÄ—s istorija.

TodÄ—l dalybose raikant ĹĄÄŻ pyragÄ… nori dalyvauti visi nukentÄ—jusieji istorijos WFJLĘ?KBJ äZEBJ 1BMFTUJOPT BSBCBJ BGSPBNFSJLJFĘŠJBJ ĘŠJBCVWJBJ BNFSJLJFĘŠJBJ MPUZOʸ BNFSJLJFĘŠJBJ NVTVMNPOBJ SZUʸ FVSPQJFĘŠJBJ JS U U 5BE Ę›UJLJOBOUJ NBSUJSPMPHJKB QSJWFSĘŠJBOUJ Ę›UJLĘ?UJ BVLʸ BQTLBJUB UBNQB CJMJFUV äFOHUJ QSP HBMJPT JS QSJQBäJOJNP WBSUVT .ʡTʸ OVPMBU CFTJLFJĘŠJBOĘŠJPKF UJLSPWĘ?KF UVSJNF UBQUJ BSCB ʛäZNZCF arba auka – tam, kad taptume labiau matomi, o tai, kaip pasakytĹł Zygmuntas Baumanas, ĹĄiandien yra tas pat, kas visuomeninis ir politinis egzistavimas. Kuo MBCJBV Ę›UJLJOBOĘŠJPT BVLPT FTBNF UVP EBVHJBV HBVOBNF WJFĂ?VNP ,VP MBCJBV bandome galvoti apie nepagalvojamÄ… ir kalbÄ—ti apie nepasakomÄ…, tuo labiau rengiamÄ—s uĹžimti niĹĄÄ… galios struktĹŤroje – lokalioje arba globalioje.

viii

PratarmÄ—

Kova prieĹĄ beprasmybÄ™, nejautrumÄ…, negebÄ—jimÄ… reaguoti ir plÄ—sti priQBäJOJNʇ TVLVSJB UPLJBT LPNQFOTBDJOFT LPWPT GPSNBT LBJQ QMBĘŠJBJ JĂ?QMJUĘ’T UJLĘ?KJNBT TʇNPLTMP UFPSJKPNJT LVSJPT NBäʸ NBäJBVTJBJ QBUWJSUJOB Ę›UBSJNVT kad kaĹžkas bando su jumis susidoroti – kitaip tariant, yra kaĹžkas, kas apie jus kalba), taip pat svarbiĹł ĹžodĹžiĹł nuvertinimas. SvarbĹŤs terminai, apibĹŤdinantys CBVHJOBOĘŠJʇ äNPOJKPT QBUJSUĘ› o Holokaustas, genocidas, nusikaltimai ĹžmoniĹĄkumui, apartheidas o JNUJ WBSUPUJ WJTJĂ?LBJ OFBUTBLJOHBJ JS WJTBJ OFUJOLBOĘŠJBNF kontekste. Tiesiog pritaikomi kaip seni baldai moderniam interjerui: kaĹžkada CVWVTJ HZWZCJOHB HZWFOJNP JS LVMUʡSPT GPSNB QBWFSĘŠJBNB CFEWBTF EFLPSBDJKB Ă€JVP BUWFKV LJUP LBOĘŠJB JS äNPOJĂ?LVNP TVOBJLJOJNBT HFSJBVTJV BUWFKV UBNQB CʡEV BULSFJQUJ EĘ?NFTĘ› Ę› TBWF JS TBWP LBMCĘ?KJNP CʡEʇ BSCB TBWP vUJFTʇi

IsteriĹĄkas semantiniĹł laukĹł suplakimas ir sÄ…vokĹł reikĹĄmÄ—s perkeitimas, atliekamas tam, kad pavyktĹł atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ save arba siekiant ÄŻtvirtinti TBWP UJLĘ?KJNʇ BS QPMJUJOĘ’ EPLUSJOʇ LVSJ JĂ? FTNĘ?T OJFLP OFKBVEJOB JS OFEPmina, kol nepaskelbiama, kad atpirks pasaulio nuodÄ—mes arba bent parodys tikrÄ…jÄŻ blogio veidÄ…), su tuo taip pat susijÄ™s. Taip prasideda galingas ir nesustabdomas „holokaustĹłâ€œ ir „genocidĹłâ€œ dauginimas. Ir tik tuomet, jei pavyko sÄ—kmingai tapti auka ÄŻveikti ĹĄÄŻ apmarintÄ… sluoksnÄŻ, atsiranda galiNZCĘ? QBUFLUJ Ę› WBMEäJPT QBTJEBMJKJNP JS EĘ?NFTJP MBVLʇ 0 KFJ TUJOHB SFBMJPT galios ir pats esi bejÄ—gis, tai bent pavyksta prisiliesti prie realios valdĹžios ir QBKVTUJ LJUPLJʇ KVPEʇKʇ KPT QVTĘ’ 5BNQBNF OVHĂ?MJOUJ P OF Ę›HĂ?MJOUJ 5BĘŠJBV OFU JS UBJQ HBMJNB JĂ?MJLUJ HBMJPT MJVEJOJOLV o UJL JĂ? LJUPT QFSTQFLUZWPT (BMJ vadinasi, esi. DÄ—l mĹŤsĹł galios netekimo ÄŻgali kiti – taip ir mes patys vÄ—l esame, tik jau kitokiu bĹŤdu.

5BJHJ EWJHVCP HFOPDJEP JEĘ?KB QMBĘŠJBJ QBQMJUVTJ -JFUVWPKF JS LBJNZOJOĘ?TF WBMTUZCĘ?TF SFNJBTJ TJNFUSJĂ?Lʸ LBOĘŠJʸ QSJFMBJEB 3ZUʸ &VSPQPT äZEBJ UBQP Holokausto aukomis, o jĹł tÄ—vynainiai ir kaimynai neĹžydai – stalinizmo ir komunizmo aukomis. IĹĄeina, kad Holokaustas palietÄ— tik Ĺžydus, stalinizNBT ZQBĘŠ äJBVSJBJ QBMJFUĘ? OFäZEVT P QBUZT äZEBJ MBCBJ QSJTJEĘ?KP QSJF LPNVnizmo ÄŻtvirtinimo.

Akivaizdu, kad tokiu bĹŤdu brutaliai iĹĄkraipoma istorija; sykiu tai paaiĹĄkina, kaip ir kodÄ—l Holokausto sujaukimo ir suprimityvinimo banga tapo ÄŻmanoma Lietuvoje. Buvo pabandyta sulyginti HolokaustÄ…, didĹžiausiÄ… nusikaltimÄ… ĹžmoniĹĄkumui, ir komunizmÄ… – lyg norint pasakyti, kad mes iĹĄgyvenome ne vienÄ…, o du Holokaustus, dvi paralelias siaubo ir neapykantos realybes, ĹžydĹł HolokaustÄ… ir neĹžydĹł HolokaustÄ…, pirmasis buvo suorganizuotas naciĹł, antrasis – komunistĹł. ɇJB OFOPSĘ?ĘŠJBV LBMCĘ?UJ BQJF NPSBMJOJVT JS QPMJUJOJVT Ă?JP QSPDFTP BTQFLtus ar apie grÄ—smingas atminties politikos tendencijas. Bet turime suvokti, kaip ĹĄis principas veikia, nes tai tampa savotiĹĄku istorijos perraĹĄymo

Leonidas Donskis

ix

pavyzdŞiu pagrobus kaŞkieno kito pasakojimą, iťkraipius sąvokų esmę ir tada sąmoningai sujungus aukas ir Şudikus pagal bendrąją simetriją arba lyginamosios martirologijos perspektyvoje. Visiťkai akivaizdu, kad tapatybė, atmintis ir buvimas auka kiekvieną kartą smarkiai susipina, kai imama ieťkoti patikimo istorinio-politinio pasakojimo bandant sukurti politinį savęs pateisinimą – bōtiną politinio pripaŞinimo proceso akcentą.

-ZHJOEBNBT TĘ?LNĘ?T QBHSJOEV JS LBOĘŠJPT QBHSJOEV LVSJBNBT JTUPSJKBT JS BQJCʡEJOEBNBT QPMJUJOFT UP QBTFLNFT (FPSHF BT 4DIĂšQĘJOBT SBĂ?P „Istorija, kurios centriniu objektu padaroma sÄ—kmÄ—, akivaizdĹžiai yra orientuota ÄŻ ateitÄŻ todÄ—l, kad ji netiesiogiai orientuota ÄŻ sÄ—kmÄ™ ateityje, nes pasiekta ĹĄlovÄ— gali bĹŤti pakartota ir trokĹĄtama, kad ji vÄ—l pasikartotĹł. ,BOĘŠJB HSĘ›TUB JTUPSJKB QSJFĂ?JOHBJ LPODFOUSVPKBNB Ę› OFQBTJLBSUPKBOUĘ› Ę›WZLĘ› CʡUʸ CF HBMP LFJTUB LBE HSVQĘ? LVSUʸ TBWP JTUPSJOĘ› QBTBLPKJNʇ USPLĂ?EBNB QBUJSUJ LBOĘŠJʸ JS BUFJUZKF Ă€JB QSBTNF Ă?MPWĘ? LVSJB BUWJSBT TUSVLUʡSBT LBOĘŠJB KBT VäEBSP ,BOĘŠJB TVSBLJOB UBQBUZCĘ?T LBJUʇ LPODFOUSVPEBNBTJ Ę› JĂ?TLJSUJOFT LBOĘŠJBT LBSUV TJʡMZEBNB MBCBJ BJĂ?LJʇ UBQBUZCĘ’ BUTJSJCPKBOĘŠJʇ OVP LJUʸ FTBOĘŠJʸ UPKF QBĘŠJPKF QPMJUJOĘ?KF JS UFSJUPSJOĘ?KF FSEWĘ?KF JS UJL LBSUBJT CBOEBOĘŠJʇ Ă?JBT SJCBT QFSäFOHUJi 4DIĂšQĘJO 1.

4DIĂšQĘJOBT EBS HBMĘ?KP QSJEVSUJ LBE JTUPSJOJT QBTBLPKJNBT HSĘ›TUBT LBOĘŠJPT EJTLVSTV OFCʡUJOBJ TLBUJOB Ę› LJUʸ TVQSBUJNʇ äNPHJĂ?Lʇ BUKBVUʇ JS CFOdrumo jausmÄ…. PrieĹĄingai, tai gali sukurti nuojautÄ…, jog esame iĹĄskirti iĹĄ LJUʸ o Uʸ LVSJF UVSJ HBMJPT 0 KFJ UBJQ UVPNFU QBTBVMJT NVNT TLPMJOHBT Ă€J skola ir yra priÄ—mimas galios pasaulin. Kaip jau minÄ—ta, sÄ—kmingas buvimas auka yra iĹĄankstinis kvietimas dalytis galia ir pasauliniu dÄ—mesiu, taip pat galimybÄ— ÄŻsilieti ÄŻ Realpolitik procesus ir ÄŻsitvirtinti politikos Ĺžodyne.

BĹŤtĹł sunku ÄŻsivaizduoti tinkamesnÄŻ, jautresnÄŻ, ĹžmogiĹĄkesnÄŻ ir ÄŻĹžvalgesOĘ› Ę›WBEʇ Ę› UBNTʸ 3ZUʸ &VSPQPT JTUPSJKPT JS BUNJOUJFT USBVNʸ QBTBVMĘ› Vä 3Pberto van Voreno knygÄ… NeÄŻsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje. 0SJHJnaliĂľs ir turtingos ÄŻĹžvalgĹł knygos apie psichiatrijos naudojimÄ… politiniais tikslais buvusioje SovietĹł SÄ…jungoje nuoĹžmiÄ… reĹžimo kovÄ… su disidentais äJʡSĘ?UJ 7BO 7PSFO 7BO 7PSFO 2 autorius Robertas van Vorenas tokiems tyrinÄ—jimams demonstruoja ypatingus gebÄ—jimus. Kadangi man jau yra tekusi garbÄ— pristatyti dvi van Voreno knygas, iĹĄleistas Rodopi

2

4DIĂšQĘJO (FPSHF The Dilemmas of Identity. Tallinn University Press, Tallinn, &TUPOJB Van Voren, Robert: Cold War in Psychiatry: Human Factors, Secret Actors. Rodopi, Amsterdam & New York, 2010. ———. On Dissidents and Madness: From the Soviet Union of Leonid Brezhnev to the “Soviet Unionâ€? of Vladimir Putin. Rodopi, Amsterdam & New York, 2009.

x

PratarmÄ—

MFJEZLMPT BĂ? OFCFTJLBSUPTJV QSJTUBUZEBNBT OFHJOĘŠJKBNVT BLBEFNJOJVT BVtoriaus nuopelnus, iĹĄskirtinÄŻ jo intelektualinÄŻ jautrumÄ… ir ÄŻĹžvalgos gelmÄ™.

5BĘŠJBV LFMFUʇ QBTUBCʸ WJT EĘ?MUP SFJLĘ?Uʸ QBTBLZUJ 7JTJ OPST LJFL TVTJKĘ’ TV UFCFWZLTUBOĘŠJʸ QSPDFTʸ BSCB QPMJUJĂ?LBJ KBVUSJʸ UPEĘ?M Ę›UBNQPNJT QBäFOLMJOUʸ Ę›WZLJʸ analize, Ĺžino, kÄ… reiĹĄkia atsidurti faktĹł ir vertybiĹł kovos lauke. Dar sudÄ—tingiau BOBMJ[VPUJ HJMJBJ HMʡEJOĘŠJBT USBVNBT TVTJQZOVTJBT TV VäTMĘ?QUB BHSFTJKB LBMUĘ?T jausmu ir galĹł gale atkakliu savos praeities ir istorijos, tokios, kokia ji buvo, neigimu. Vietoj to pasakojama, kokia ji turÄ—jo bĹŤti, – kad mus nuramintĹł, uĹžgydytĹł äBJ[EBT P QBTBVMJVJ QBQBTBLPUʸ IFSPKJĂ?LPT NʡTʸ LPWPT JS LBOĘŠJʸ JTUPSJKʇ -JFUVWPT QJMJFUJT LPTNPQPMJUBT UBSTJ OVäFOHĘ’T JĂ? .POUFTRVJFV &VSPQPT vizijos, Robertas van Vorenas, savyje atskleidÄ™s daugelÄŻ tapatybiĹł ir platĹł ÄŻĹžvalgĹł spektrÄ…, veikiausiai ilgai bus atsimenamas kaip tyrinÄ—tojas, gebÄ—jÄ™s suderinti dalyvio ir stebÄ—tojo perspektyvas. Lietuvoje jis yra ir stebÄ—tojas, ir aktyvus visuomeninio gyvenimo narys. Kanadoje gimÄ™s olandĹł politoMPHBT JS JTUPSJLBT UBQĘ’T -JFUVWPT 3FTQVCMJLPT QJMJFĘŠJV UVSJ Lʇ QBTBLZUJ BQJF NʇTUZTFOʇ QPMJUJOĘ› FMHFTĘ› NFOUBMJUFUʇ Ę›QSPĘŠJVT JS TMPHJʇ UPUBMJUBSJ[NP QBtirtÄŻ bei jos padarinius, kurie dar tokie regimi ĹĄalyje, sÄ—kmingai prisijunguTJPKF QSJF &VSPQPT 4ʇKVOHPT CFOESJKPT 1MBĘŠJBV OFBUTLMFJTJV LPLJVT KBVTNVT Ă?J LOZHB TVLĘ?MĘ? NBO o OFBUJNTJV JĂ? skaitytojĹł malonumo atrasti knygos ĹžavesÄŻ. Pakaks pasakyti tik tiek, kad ĹĄios knygos stiprybÄ— glĹŤdi ĹĄiltame ir humaniĹĄkame autoriaus poĹžiĹŤryje. PamoksMBVUJ 3ZUʸ &VSPQPT WJTVPNFOFJ QSJNFOBOU KPT QBĘŠJPT QSBFJUĘ› o WBSHV BS UP LBEB nors imtĹłsi ĹĄios knygos autorius. Kartu dr. van Voreno knygoje susilieja ĹĄaltiniais pagrÄŻstas ir argumentuotas akademinis stilius bei gyvybingas pasakojiNP CʡEBT "VUPSJVT HFCB QBQBTBLPUJ KBVEJOBOĘŠJʇ JTUPSJKʇ Ă€JVP QPäJʡSJV LOZHB yra geriausias tarpdalykiĹĄkumo pavyzdys, kur puikiai suderinta archyvinÄ— medĹžiaga, sakytinÄ— istorija, liudininkĹł pasakojimai, gyvoji atmintis, subtilĹŤs psichologiniai aspektai ir teorinÄ—s ÄŻĹžvalgos. Van Voreno sÄ—kmingai taikomas lyginamasis metodas leidĹžia paĹžvelgti ÄŻ olandĹł ir lietuviĹł politines HolokausUP QBUJSUJT o LBJQ 7JEVSJP JS WJTPT &VSPQPT NPSBMJOĘ’ QPMJUJOĘ’ JS JTUPSJOĘ’ QBUJSUĘ› bet sykiu tai ir akademiniame pasaulyje analogĹł neturintis darbas.

Tikiu, kad Roberto van Voreno knyga NeÄŻsisavinta praeitis: Holokaustas Lietuvoje taps nuostabia lektĹŤra ir ilgalaikiu palydovu tiems, kas domisi &VSPQPT TUVEJKPNJT EJTJEFOUʸ TUVEJKPNJT JS )PMPLBVTUP TUVEJKPNJT o ZQBĘŠ CFTJEPOJOUJFNT UVP LBJQ QPUPUBMJUBSJOĘ?T FSPT JĂ?Ă?ʡLJBJ BUĘ?KP Ę› NBäʇ &VSPQPT WBMTUZCĘ’ UVSJOĘŠJʇ UVSUJOHʇ CFU ESVNTUʇ JS OFHBJMFTUJOHʇ JTUPSJKʇ Leonidas Donskis, &VSPQPT 1BSMBNFOUP .&1 "-%& o OBSZT Vytauto DidĹžiojo universiteto vizituojantis profesorius

ÄŽvadas Joks Lietuvos istorijos ÄŻvykis negalÄ—jo parengti Lietuvos ĹžmoniĹł tokiai nelaimiĹł naĹĄtai, ypaÄ? turint galvoje Ĺžiaurumo mastÄ…: ĹĄalies istorijoje nebĹŤta istoriniĹł paraleliĹł ar precedentĹł nei skaiÄ?iaus, nei pobĹŤdĹžio prasme.

Christophas Dieckmannas ir Saulius SuĹžiedÄ—lis3 Kelias ÄŻ AuĹĄvicÄ… buvo pastatytas ant neapykantos, bet grÄŻstas abejingumu.

Ianas Kershawas4 Genocidas... tai bandymas kurti bendruomenÄ™.

1IJMJQBT (PVSFWJUDIJVT5 Mano pirmasis apsilankymas masiniĹł ĹžudyniĹł vietoje Paneriuose netruko virsti ekspedicija. Ĺ ioje vietoje Antrojo pasaulinio karo metu buvo nuĹžudyUB NBäEBVH Ă?JNUBT UʡLTUBOĘŠJʸ äNPOJʸ JĂ? Kʸ o TFQUZOJBTEFĂ?JNU UʡLTUBOĘŠJʸ äZEʸ 1BLFMJVJ OFCVWP KPLJʸ LFMJP äFOLMʸ OVLSFJQJBOĘŠJʸ Ę› Ă?Jʇ WJFUʇ JS UJL po valandos aklo vaĹžinÄ—jimo aplink pavyko sutikti vietinÄŻ gyventojÄ…, kuris OVSPEĘ? SFJLJBNʇ LSZQUĘ› ÇVEZOJʸ WJFUPKF NVT QBTJUJLP TQFOHJBOUJ UZMB /Fbuvo jokiĹł lankytojĹł, tik kaĹžkur tolumoje girdÄ—josi automobiliĹł motorĹł ĹŤĹžesys. Ĺ ioje vietoje mus apÄ—mÄ— keistas jausmas. Tarp medĹžiĹł Ĺžaismingai spindÄ—jo ĹĄiltos vasaros dienos saulÄ—s spinduliai, o mus kaustÄ— stingdantis Ă?BMUJT 5BJ Lʇ HJSEĘ?KPNF CVWP OF UJL QBVLĂ?ĘŠJʸ ĘŠJVMCĘ?KJNBT CFU JS NJSUJFT garsas. Aukos miĹĄke, kuriĹł pelenai iĹĄbarstyti visur aplink, tokios pat svetimos, kaip ir tikroji jĹł sunaikinimo istorija.

7JFOBT CBJTJBVTJʸ JS KVPEäJBVTJʸ -JFUVWPT JTUPSJKPT ʛWZLJʸ ʛWZLP CʡUFOU ʊJB JS noromis ar nenoromis daro įtaką ťiandienos Lietuvos politikai ir mentalitetui.

3

4

The Persecution and Mass Murder of Lithuanian Jews, p. 175. Cituojama knyga JĂ?MFJTUB EWJFN LBMCPNJT o MJFUVWJʸ JS BOHMʸ 0SJHJOBMF LOZHPT BVUPSJVT QBUFJkia nuorodas ÄŻ angliĹĄkÄ… teksto dalÄŻ – vertime tekstas cituojamas iĹĄ lietuviĹĄkos knygos dalies, nurodant citatos puslapÄŻ – Lietuvos ĹžydĹł persekiojimas..., p. 81 WFSUĘ?KP QBTUBCB

Kershaw, Ian: The Persecution of the Jews and German Public Opinion in the Third Reich. Leo Baeck Institute Year Book 26, 1981, p. 281.

(PVSFWJUDI 1IJMJQ We Wish to Inform You that Tomorrow We will Be Killed with Our Families, p. 95.

12

NeÄŻsisavinta praeitis

XX amŞiaus Lietuvos istorija susideda iť daug Şadėjusių ir tragiťkų įvykių sekos. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje paskelbusi savo nepriklausomybę ťalis greitai tapo politinių kaimynų – Lenkijos, nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – intrigų objektu. 1940 m. Lietuvą okupavo sovietai, o po metų – naciai. Karui pasibaigus buvo beveik visiťkai iťnaikinta didelė Şydų bendruomenė, smarkiai nukentėjo ir ťalyje gyvenę lenkai bei lietuviai.6 Daugiau nei 95 proc. Lietuvos Şydų buvo nuŞudyta. 7 Vilnius taip pat labai nukentėjo – 35 proc. Şydų, 62 proc. lenkų, baltarusių ir rusų, 3 proc. lietuvių8 buvo nuŞudyti arba priversti emigruoti. 1944 m. sovietai grįŞo atgal ir tęsė savo okupaciją iki 1990 m.9 Po 1990 metų tamsieji Lietuvos istorijos 6

8

9

Apskritai Lietuvoje per AntrÄ…jÄŻ pasaulinÄŻ karÄ… Ĺžuvo apie 410 000 ĹžmoniĹł. Be ĹžydĹł, apie 170 000 sovietĹł karo belaisviĹł mirÄ— Lietuvoje tarp 1941 m. birĹželio ir 1942 m. pavasario, apie 40 000 sovietĹł civiliĹł mirÄ— stovyklose ir apie 10 000 MJFUVWJʸ JS LJUʸ DJWJMJʸ HZWFOUPKʸ CVWP OVäVEZUB 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ %JFDLNBOO Christoph: Holocaust in Litauen, p. 63.

"QJF o UʡLTUBOĘŠJVT -JFUVWPT äZEʸ JĂ?HZWFOP OBDJʸ OFMBJTWĘ?KF OF -JFUVWPKF

QBʊJPKF -JFUVWPKF J�HZWFOP UJL BQJF äZEʸ o UBJ NBäJBV OFJ WJFOBT QSPDFOtas Şydų, gyvenusių ťalyje iki prasidedant karui.

1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ -JFLJT Ă€BSʡOBT Q N 3VTJKPT JNQFSJKPT HZWFOUPKʸ suraĹĄymas parodÄ—, kad Vilniuje gyveno 23,6 proc. ortodoksĹł, 36,9 proc. katalikĹł JS QSPD äZEʸ Ę›TLBJUBOU LBJ LVSJVPT NVTVMNPOVT LBSBJNVT MJVUFSPOVT JS OFU EV NFOPOJUVT (JNUʇKB LBMCB QSPD Ę›WBSEJKP KJEJĂ? o MFOLʸ o SVTʸ o CBMUBSVTJʸ o MJFUVWJʸ 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ 8FFLT ćFPEPSF From Russian to Polish, p. 2. RusiĹĄkasis segmentas aprÄ—pÄ— ir carinÄ—s armijos karius bei administracijos atstovus, kurie VilniĹł laikÄ— tik laikina savo gyvenamÄ…ja vieta, taip pat, matyt, dalis lietuviĹł buvo gana stipriai persiÄ—mÄ™ lenkiĹĄkos kultĹŤros arba nusprendÄ— BUTBLZUJ LBE MJFUVWJʸ OĘ?SB Kʸ HJNUPKJ LBMCB o N WPLJFĘŠJʸ BUMJLUBT TVSBĹĄymas parodÄ—, kad 54 proc. gyventojĹł buvÄ™ lenkai, 41 – Ĺžydai ir 21 proc. – lieUVWJBJ 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ 8FFLT ćFPEPSF From Russian to Polish Q (ZWFOUPjĹł suraĹĄymas, atliktas Antrojo pasaulinio karo iĹĄvakarÄ—se, liudija, kad Vilniuje gyveno 64,6 proc. lenkĹł, 28,2 – ĹžydĹł, likusi dalis susidÄ—jo iĹĄ skirtingĹł tautybiĹł, ÄŻskaitant ir lietuvius. 1937 m. Vilniuje ir jo apylinkÄ—se gyveno 457 000 ĹžmoniĹł, iĹĄ kuriĹł 39,37 proc. buvo lenkai, 34,16 – Ĺžydai, 19,23 – lietuviai, likusi dalis – baltaSVTJBJ SVTBJ UPUPSJBJ JS LJUJ QMBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ -JFLJT Q o N EJEFMJT MFOLʸ LBSP QBCĘ?HĘ?MJʸ TSBVUBT OVLSZQP Ę› 7JMOJʸ JS KP BQZMJOLFT N HSVPEäJP EJFOPT EVPNFOJNJT UPLJʸ BTNFOʸ KBV CVWP EBVHJBV OFJ QMBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ -JFLJT Q P äZEʸ HZWFOUPKʸ EBMJT OVP JĂ?BVHP JLJ WPLJFĘŠJʸ TLBJĘŠJBWJNBJT Ă?J EBMJT HBMĘ?KP TJFLUJ JS UBJHJ HZWFOUPKʸ QSPQPSDJKPT QBTJLFJtÄ—. Kaip paĹžymi Ĺ . Liekis, lietuviĹĄkuose ĹĄaltiniuose lietuviĹł gyventojĹł procentÄ… TUFOHUBTJ QBEJEJOUJ EĘ?M TVQSBOUBNʸ QSJFäBTĘŠJʸ CFU OFU JS UBJ UVSJOU HBMWPKF BLJWBJ[du, kad Vilnius pirmiausiai buvo lenkiĹĄkai ĹžydiĹĄkas miestas.

ReikÄ—tĹł paĹžymÄ—ti, kad po karo Ĺžuvo gerokai daugiau lietuviĹł negu per karÄ…, taigi pokaris lietuviams atneĹĄÄ— gerokai daugiau ĹžmogiĹĄkĹłjĹł nuostoliĹł nei pats LBSBT *S Ă?J QBEĘ?UJT EBSP EJEFMĘ’ Ę›UBLʇ LPMFLUZWJOFJ MJFUVWJʸ BUNJOĘŠJBJ

Robert van Voren

13

puslapiai it Damoklo kardas pakibo virĹĄ Lietuvos visuomenÄ—s, atneĹĄÄ™ daug Ę›UBNQPT QZLĘŠJP BHSFTJKPT JS OFTBOUBJLPT ,PEĘ?M Ă€JT LMBVTJNBT VäEVPEBNBT OVPMBU CFU LPM LBT JĂ?TBNVT JS UJOLBNBT atsakymas dar nerastas. NemaĹžai lietuviĹł, ÄŻskaitant ir mokslininkus, ĹĄio klausiNP TUFOHĘ?TJ JĂ?WFOHUJ JFĂ?LPKP JĂ?PSJOJʸ QSJFäBTĘŠJʸ BSCB QBUFJLĘ? BUTBLZNVT LVSJF negali bĹŤti laikomi pagrÄŻstais. Savo knygoje Baltijos valstybÄ—s – priklausomybÄ—s metai Romualdas MisiĹŤnas ir Reinas Taagepera 1980 m. raĹĄÄ—: v,BJ LVS äZEʸ äVEZOĘ?T QSBTJEĘ?KP JĂ?LBSU QBTJSPEäJVT WPLJFĘŠJBNT :SB äJnoma apie keletÄ… ad hoc susiformavusiĹł bĹŤriĹł, dalyvavusiĹł ĹžydĹł ĹžudyOĘ?TF 3ZĂ?ZT UBSQ Kʸ WFJLMPT JS -"' P OĘ?SB JLJ HBMP BJĂ?LVT JĂ?TLZSVT MBJLP JS aplinkybiĹł sutapimÄ….“10 "MCFSUBT (FSVUJT TBWP LOZHPKF Lithuania 700 Years, iĹĄleistoje 1969 m. +"7 EBS MBLPOJĂ?LFTOJT äPEJT väZEBTi LOZHPKF QBNJOĘ?UBT UJL WJFOPKF WJFUPKF o Holokaustas Lietuvoje neminimas iĹĄvis.11 Kiti autoriai minÄ—jo HolokaustÄ…, bet taip pat gana miglotai ir sunkiai surasdami tinkamus atsakymus.

7PLJFĘŠJʸ JTUPSJLBT +PBDIJNBT 5BVCFSJT PÄ•DJBMJPT 5BSQUBVUJOĘ?T LPmisijos naciĹł ir sovietinio okupaciniĹł reĹžimĹł nusikaltimams Lietuvoje ÄŻvertinti ataskaitos Holokausto prielaidos Ę›WBEF SBĂ?P v+VPMBC LBE JLJ TPvietinÄ—s okupacijos 1940 m. birĹželÄŻ galÄ—jo atrodyti, jog Lietuvos Ĺžydai, litvakai12 QBMZHJOUJ TV LJUBJT 3ZUʸ &VSPQPT äZEBJT HZWFOP SBNJPKF JS TBOUZLJOBJ TBVHJPKF BQMJOLPKF 5BĘŠJBV OFQBJTBOU UP WJTLBT CBJHĘ?TJ OVTJLBMUJNV kuriam net ir holokausto kontekste tenka ypatinga reikĹĄmÄ—: niekur kitur Ĺžydai nebuvo Ĺžudomi taip ÄŻnirtingai, brutaliai ir „naĹĄiai“, kaip 1941 m. birĹželio–gruodĹžio mÄ—n. Lietuvoje“. 13 IĹĄ tiesĹł, ĹžydĹł naikinimo „naĹĄumas“ 10 Misiunas, Romuald; Taagepera, Rein: The Baltic States – Years of Dependence, p. 58–59.

LietuviĹĄkas knygos vertimas pasirodÄ— 1992 m.: Baltijos valstybÄ—s: priklausomybÄ—s metai, 1940–1980 3PNVBMEBT .JTJʡOBT 3FJOBT 5BBHFQFSB 7JMOJVT .JOUJT MJFUVWJĂ?Lʇ UFLTUʇ TV PSJHJOBMJB BOHMʸ LBMCB MZHJOP 5 7FODMPWB WFSUĘ?KP QBTUBCB

11 (FSVUJT "MCFSUBT Lithuania 700 Years. Manyland Books, New York, 1969.

12 Terminas „litvakas“ apibrÄ—Ĺžia Ĺžydus, gyvenusius Lietuvos DidĹžiosios KunigaikĹĄUZTUĘ?T UFSJUPSJKPKF EBCBSUJOĘ?T #BMUBSVTJKPT -JFUVWPT 6LSBJOPT JS Ă?JBVSĘ?T SZUʸ 4VWBMLʸ äFNĘ?T -FOLJKPKF UFSJUPSJKPT Ă€J TʇWPLB LBSUBJT ZQBĘŠ *[SBFMZKF WBSUPKBNB BQJCVEJOUJ äZEBNT PSUPEPLTBNT LVSJF MBJLPTJ vMJFUVWJĂ?LPi BĂ?LFOB[JĂ?LP OF DIBTJEJĂ?LP

gyvenimo ir mokymosi bĹŤdo, nepaisydami savo etninÄ—s kilmÄ—s.

13 Truska, Liudas; Vareikis, Vygantas: The Preconditions for the Holocaust; AntiSemitism in Lithuania, p. 107. Cituojama knyga iĹĄleista dviem kalbomis – lieUVWJʸ JS BOHMʸ 0SJHJOBMF LOZHPT BVUPSJVT QBUFJLJB OVPSPEBT Ę› BOHMJĂ?Lʇ UFLTUP dalÄŻ – vertime tekstas cituojamas iĹĄ lietuviĹĄkos knygos dalies, nurodant citatos QVTMBQĘ› o )PMPLBVTUP QSJFMBJEPT Q WFSUĘ?KP QBTUBCB

14

NeÄŻsisavinta praeitis

Lietuvoje ĹĄokiruoja: 1941 m. pabaigoje po ĹĄeĹĄiĹł naciĹł okupacijos mÄ—nesiĹł apie 160 000–164 000 ĹžydĹł jau buvo nuĹžudyta, ir tai sudarÄ— 80 proc. visos ĹžydĹł bendruomenÄ—s, gyvenusios Lietuvoje iki naciĹł okupacijos pradĹžios.14 ,JUPKF &VSPQPT QVTĘ?KF PMBOEBJ UBJQ QBU vFGFLUZWJBJi QSJTJEĘ?KP QSJF 0MBOEJKPT äZEʸ OBJLJOJNP MFOHWBJ WZLEPNP WPLJFĘŠJʸ PLVQBDJOJʸ QBKĘ?Hʸ 5BJQ lengvai, kad SS ObersturmbannfĂźhrer WZSFTOZTJT Ă?USVNP HSVQĘ?T WBEBT

"EPMGBT &JDINBOBT WĘ?MJBV QBTBLZT äZEʸ EFQPSUBDJKB JĂ? Ă?BMJFT WZLP UBJQ sklandĹžiai, jog buvo vienas malonumas stebÄ—ti ĹĄÄŻ procesÄ…. 15 0MBOEBJ QSJTJEĘ?KP OF BLUZWJBJ EBMZWBVEBNJ äVEZOĘ?TF CFU MBCJBVTJBJ QSJTJUBJLĘ’ JS VPMJBJ WZLEZEBNJ UBJ LBT KJFNT CVWP MJFQJBNB o ZQBĘŠ QPMJDJKB biurokratijos atstovai, valstybÄ—s tarnautojai ir geleĹžinkeliĹł darbuotojai taip QBU QSJTJEĘ?KP QSJF 0MBOEJKPT äZEʸ TVOBJLJOJNP 1FS WJFOFSJVT NFUVT OVP N MJFQPT JLJ N MJFQPT BQJF 0MBOEJKPT äZEʸ CVWP EFQPSUVPUJ Ę› 8FTUFSCPSLP QBTLJSTUZNP TUPWZLMʇ FTBOĘŠJʇ Ă?BMJFT SZUVPTF JĂ? Kʸ daugiau nei 73 000 buvo pasiĹłsti sunaikinti.16 "QJF QSPD 0MBOEJKPT äZEʸ nesulaukÄ— karo pabaigos.

1BOBĂ?VT SF[VMUBUBT CVWP JS -JFUVWPKF 5BĘŠJBV LBMCBOU BQJF )PMPLBVTUʇ yra ir labai specifiniĹł Lietuvos aplinkybiĹł, kurios turi bĹŤti aptartos ir iĹĄanaMJ[VPUPT 0Ä•DJBMJPT 5BSQUBVUJOĘ?T LPNJTJKPT OBDJʸ JS TPWJFUJOJP PLVQBDJOJʸ SFäJNʸ OVTJLBMUJNBNT -JFUVWPKF Ę›WFSUJOUJ BUBTLBJUPT Ę›WBEF +PBDIJNBT 5BVberis pabrÄ—Ĺžia 1940–1941 m. svarbÄ…, kai ĹĄalis buvo okupuota sovietĹł. TaĘŠJBV KJT QSJEFEB v#FU BS UVP HBMJNB QBBJĂ?LJOUJ Ę›WZLJVT -JFUVWPKF QSBTJEĘ?KVTJVT N CJSäFMJP EJFOʇ .BOBV LBE OFi 17 IĹĄ tiesĹł, tai bĹŤtĹł pernelyg paprastas atsakymas. Reikalas daug sudÄ—tingesnis. Kuo daugiau suĹžinoma ir analizuojama, tuo labiau aiĹĄkÄ—ja, kad paprasto ir vienareikĹĄmio atsakymo rasti neÄŻmanoma. Tai keliĹł istoriniĹł procesĹł vyksmo ir ĹžmogiĹĄkosios silpnybÄ—s susidĹŤrimo rezultatas, lÄ—mÄ™s katastrofiĹĄkÄ… prievartos triumfÄ…, nutraukusÄŻ ĹžydĹł gyvenimÄ… Lietuvoje.

14 Yitzhako Arado teigimu, Lietuvoje iki naciĹł invazijos gyveno apie 203 000– äZEʸ QMBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ :JU[IBL "SBE JO /JLäFOUBJUJT "MWZEBT The Vanished World of Lithuanian Jews, p. 176. Karen Sutton mini 270 000 ĹžydĹł LBSUV TV QBCĘ?HĘ?MJBJT JĂ? -FOLJKPT 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ 4VUUPO ,BSFO The Massacre of Jews of Lithuania, p. 85.

15 Van der Heijden, Christ: Grijs Verleden, p. 286.

16 .FFSTIPFL (VVT The Amsterdam Police and the Persecution of the Jews in Berenbaum, Michael: The Holocaust and History, p. 296.

17 Truska, Liudas; Vareikis, Vygantas: The Preconditions for the Holocaust; AntiSemitism in Lithuania, p. 112. Holokausto prielaidos..., p. 13.

Robert van Voren

15

Ĺ is veikalas pirmiausiai skirtas Lietuvos visuomenei, taip pat tiems, kurie nori pabandyti surasti atsakymÄ…, kodÄ—l Lietuva elgÄ—si taip Ĺžiauriai. Ĺ ia studija nesiekiama ieĹĄkoti ir nurodyti kaltĹłjĹł. KaltÄ—s jausmas ĹĄiandien kelia EBVH EJTLVTJKʸ CFU OĘ?SB UJOLBNB QSJFJHB JFĂ?LBOU UP LBT OVUJLP QSJFäBTĘŠJʸ Pagrindinis ĹĄios knygos tikslas – suprasti ir paaiĹĄkinti ĹĄiuos nepaprastai tragiĹĄkus ÄŻvykius ĹĄalyje, kurioje daugiau kaip penkis ĹĄimtus metĹł gyveno didelÄ— ĹžydĹł bendruomenÄ—, ir kaip ĹĄie ÄŻvykiai, net ir po septyniasdeĹĄimties metĹł, veikia Lietuvos visuomenÄ™.

1 skyrius. Keletas Lietuvos istorijos epizodĹł Lietuvos himnas ragina jos sĹŤnus stiprybÄ—s semtis iĹĄ praeities.

"MCFSUBT (FSVUJT18 Tėvyne Lietuva, mielesnė uŞ sveikatą! Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko.

Adamas Mickiewiczius19 XX amŞiaus Lietuvos istorija – sudėtinga sėkmių ir nesėkmių, pergalių ir pralaimėjimų seka. XX amŞiuje ťalies teritorija daugybę kartų keitėsi, ir nereikia itin daug pastangų bei vaizduotės norint suprasti ťias sudėtingas pasekmes, palikusias iťdidŞią tautą traumuotą ir persmelktą stipraus istorijos nuskriaustosios jausmo. Labai detaliai nesigilinant į Lietuvos praeitį vis dėlto reikia iťryťkinti kai kuriuos ťalies praeities aspektus, kad bōtų lengviau paaiťkinti, kas įvyko 1941–1944 m.

PirmÄ… kartÄ… Lietuvos vardas raĹĄytiniuose ĹĄaltiniuose paminÄ—tas 1009 m. Ĺ alies teritorija tuo metu buvo menkai apgyventa, pilna miĹĄkĹł, eĹžerĹł ir upiĹł, su nedidele fortifikacija, be miesteliĹł ir miestĹł. „MaĹžos grupÄ—s ar gentys gyveno pusiau feodalinÄ—mis sÄ…lygomis, valdomos vietiniĹł vadĹł ar LVOJHBJLĂ?ĘŠJʸ ÇFNEJSCZTUĘ? CVWP WZTUPNB NJĂ?LP QSPTLZOPTF (FOUZT CVWP HBOB OVPäNJPT JS QVMEJOĘ?KP LJUBT HFOUJT (ZWFOUPKBJ CVWP QBHPOZT UJLJOtys ÄŻ demonus ir pabaisas, ir praktikavo ĹžmoniĹł aukojimą“. 20 Nukariavus aplinkines Ĺžemes, XIII amĹžiuje pagaliau buvo sukurta Lietuvos karalystÄ— ir, karaliaujant Mindaugui, ji pajÄ—gÄ— atsilaikyti prieĹĄ TeutonĹł ordinÄ…. Lietuvos %JEäJPKJ ,VOJHBJLĂ?UZTUĘ? UPMJBV -%, o WFSUĘ?KP QBTUBCB JĂ?MJLP OFQSJLMBVTPNB WBMTUZCĘ? JS WJFOB QBTLVUJOJʸKʸ &VSPQPKF N QSJĘ?NĘ? LSJLĂ?ĘŠJPOZCĘ’ todÄ—l tam tikros pagoniĹĄkos tradicijos iĹĄliko ir ĹĄiĹł dienĹł Lietuvoje.

97 BNäJVKF WBMEBOU 7ZUBVUVJ %JEäJBKBN o Ă?BMJT UBQP EJEäJBVTJB &VSPQPKF KPT UFSJUPSJKB TJFLĘ? +VPEʇKʇ KʡSʇ Ă€JT MBJLPUBSQJT QBQSBTUBJ 18 (FSVUJT "MCFSUBT Lithuania 700 Years. Manyland Books, New York, 1969, p. xi.

19 Cituojama iĹĄ: The Reconstruction of Nations, p. 28 LietuviĹĄkas knygos vertimas pasirodÄ— 2008 m.: Timothy Snyder: TautĹł rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija 1569–1999 WFSUĘ? 3JNBOUBT .BUVMJT 7JMOJVT Mintis. T. Snyderio knygos citatos paimtos iĹĄ lietuviĹĄko knygos vertimo, nuroEäJVT JS KP QVTMBQĘ› 5BVUʸ SFLPOTUSVLDJKB Q WFSUĘ?KP QBTUBCB

20 4DIPFOCVSH /BODZ FU BM Lithuanian Jewish Communities, p. 4.

18

NeÄŻsisavinta praeitis

vadinamas aukso amĹžiumi. LDK tuomet apÄ—mÄ— ne tik LietuvÄ…, bet ir BaltarusijÄ… bei UkrainÄ…. Ĺ ioje 627 510 kvadratiniĹł kilometrĹł teritorijoje gyveOP EV NJMJKPOBJ HZWFOUPKʸ JĂ? LVSJʸ WBMEäJPKF FTBOĘŠJʸ FUOJOJʸ MJFUVWJʸ CVWP tik viena aĹĄtuntoji. Dauguma valstybÄ—s gyventojĹł dĹžiaugÄ—si savotiĹĄka auUPOPNJKB MBJLZEBNJFTJ TBWP QBQSPĘŠJʸ USBEJDJKʸ JS UBQBUZCĘ?T 9*7 BNäJBVT pabaigoje Lietuva ir Lenkija personaline unija buvo sujungtos ÄŻ bendrÄ… valstybÄ™.21 1569 m. Liubline pasiraĹĄyta sutartis dar labiau susiejo LenkijÄ… su Lietuva.

N QP USFĘŠJPKP QBEBMJKJNP Ă?BMJT CVWP JĂ?USJOUB JĂ? QBTBVMJP QPMJUJOJP ĹžemÄ—lapio. Daugiausia lietuviĹł iki XX amĹžiaus pradĹžios gyveno carinÄ—s RuTJKPT WBMEPNPKF UFSJUPSJKPKF $BSJOĘ? QPMJUJLB CVWP MBCBJ BOUJMJFUVWJĂ?LB ZQBĘŠ kultĹŤros ir kalbos atĹžvilgiu. BĹŤtent ji suĹžadino tautos pasiryĹžimÄ… iĹĄsaugoti savo tradicijas ir kalbÄ… bei prieĹĄintis okupacinÄ—s valdĹžios nurodymams.

Lietuviai iĹĄdidĹžiai atsimena knygneĹĄiĹł epochÄ…. Nuo 1864 iki 1904 metĹł tie ĹžmonÄ—s nelegaliai gabeno lietuviĹĄkÄ… spaudÄ… iĹĄ kaimyninÄ—s PrĹŤsijos teritoSJKPT UBJQ LPWPEBNJ TV EJTLSJNJOVPKBOĘŠJV DBSP ESBVEJNV MFJTUJ TQBVEJOJVT Lietuvoje lietuviĹł kalba. Bet nereikia pamirĹĄti, kad XVIII amĹžiaus pabaigoje prisijungusi Lietuvos Ĺžemes carinÄ— Rusija prisijungÄ— ir vietinÄŻ lenkiĹĄLBJ LBMCBOUĘ› FMJUʇ OFNBäBJ CBMUBSVTJĂ?LBJ LBMCBOĘŠJʸ WBMTUJFĘŠJʸ JS EBVHJBVTJB miestuose susitelkusias ĹžydĹł bendruomenes, kalbÄ—jusias jidiĹĄ.22 Kaip raĹĄo Timothy Snyderis savo TautĹł rekonstrukcijoje XIX amĹžiaus pabaigoje: „BaltiĹĄkoji lietuviĹł kalba tapo moderniosios lietuviĹł tautos pagrindu. ÄŒia, uĹžbÄ—gdami uĹž akiĹł, turime pasakyti, kad ankstyvĹłjĹł naujĹłjĹł laikĹł Lietuvos DidĹžiojoje KunigaikĹĄtystÄ—je ji buvo visiĹĄkai nereikĹĄminga. Paskutinysis didysis kunigaikĹĄtis, kuris, kaip manoma, mokÄ—jo lietuviĹł kalbÄ…, buvo Kazimieras IV, mirÄ™s 1492.“23 1897 m. carinÄ—s Rusijos imperijos gyventojĹł suraĹĄymo duomenimis, Vilniaus apylinkÄ—se baltarusiĹł kalba kalbÄ—jo daugiau gyventojĹł nei visas 21 /PST MJFUVWJBJ HBMWPKB LBE CVWP CFOESB -JFUVWPTo-FOLJKPT WBMTUZCĘ? UBĘŠJBV daugumoje kitĹł valstybiĹł ĹĄalis buvo vadinama tiesiog Lenkija, net neminint Lietuvos vardo. VidurinÄ—je mokykloje man niekas nesakÄ—, kad Lenkija buvo dviejĹł valstybiĹł darinys, ir Lietuva niekada nebuvo minÄ—ta. Net ir universitete studijuojant istorijÄ… informacijos nebuvo daug. PavyzdĹžiui, savo knygoje Palmeris ir Coltonas A History of Modern World mini „įsiliejusius lietuvius“ Q JS v-FOLJKPT SFTQVCMJLʇi Q OFQBMJLEBNJ KPLJʸ BCFKPOJʸ Lʇ MBJLĘ?

EPNJOVPKBOĘŠJB UBVUZCF 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ $PMUPO +PFM 1BMNFS 3 3 A History of the Modern World, Knopf, 1984.

22 The Reconstruction of Nations, p. 25. TautĹł rekonstrukcija..., p. 17.

23 The Reconstruction of Nations, p. 32. TautĹł rekonstrukcija..., p., 21.

Robert van Voren

19

kitas kartu sudÄ—jus: „Visoje Vilniaus gubernijoje baltarusiĹĄkai kalbÄ—jo dauHJBV LBJQ QVTĘ? HZWFOUPKʸ 7JMOJBVT .JOTLP (BSEJOP .PHJMJBWP JS 7JUFCTko gubernijose, istorinei Lietuvai priklausiusioje vientisoje teritorijoje, baltarusiai sudarÄ— tris ketvirtadalius visĹł gyventojĹłâ€œ. 24

Ĺ˝ydai Lietuvoje 3ZUʸ &VSPQPT äZEʸ JTUPSJKPKF -JFUVWB UBJQ QBU BUMJLP MBCBJ TWBSCʸ WBJENFOĘ› ÇZEBJ -JFUVWPT UFSJUPSJKPKF QBTJSPEĘ? HBOB BOLTUJ P N HBWP 7ZUBVUP DidĹžiojo privilegijÄ…, pagal kuriÄ… tapo laisvais ĹžmonÄ—mis. KriminalinÄ—se CZMPTF äZEBJ CVWP UJFTJPHJOĘ?KF EJEäJPKP LVOJHBJLĂ?ĘŠJP BS KP BUTUPWʸ KVSJTEJLDJKPKF LBTEJFOĘ?TF CZMPTF o WJFUJOĘ?T UFJTNJOĘ?T WBMEäJPT KVSJTEJLDJKPKF UBĘŠJBV jĹł statusas buvo prilygintas bajoro.25 TodÄ—l bendruomenÄ— Ä—mÄ— klestÄ—ti.

N "MFLTBOESBT +PHBJMBJUJT JĂ?WBSĘ? äZEVT JĂ? Ă?BMJFT CFU N KJFNT buvo leista grÄŻĹžti. 1566 m. Lietuvos statutas ÄŻtvirtino kelis apribojimus ĹžyEBNT UBJQ QBU KJF UVSĘ?KP EĘ?WĘ?UJ JĂ?TJTLJSJBOĘŠJVT ESBCVäJVT Ę›TLBJUBOU HFMUPOBT ĹžvaigĹždes vyrams ir geltonas skareles moterims.

Per 1648–1652 m. Bogdano Chmelnickio sukilimą, kuris Şenklino valstybės nuopuolio pradŞią, smarkiai nukentėjo Lenkijos Şydai. Sukilėliai kazokai stengėsi iťŞudyti kuo daugiau Şydų, ir jų buvo nuŞudyta apie 100 000.26 Taip pat buvo sunaikintos susikōrusios Şydų institucijos ir jeťivos, Şuvo daug mokslininkų ir mokytojų. Lietuvos Şydams pavyko iťvengti sukilimo padarinių. Nors jie labai kentėjo nuo Rusijos–Švedijos karo, kuris baigėsi tik 1661 m., bet iťvengė sukilėlių kazokų organizuojamų Şudynių.

5PEĘ?M -JFUVWPT äZEʸ CFOESVPNFOĘ? QBEJEĘ?KP OVP NBäEBVH N

JLJ N 27 Po antrojo AbiejĹł TautĹł Respublikos padalijimo 1793 m. Lietuvos Ĺžydai tapo carinÄ—s Rusijos imperijos pavaldiniais.

XIX amŞiaus pabaigoje carinės Rusijos imperijoje gyveno daugiau kaip penki milijonai Şydų.28 Beveik visi – vadinamojoje sėslumo zonoje, kuri sutapo su istorinėmis LDK sienomis ir apėmė ťiandienes Lietuvą, 24 25 26 27 28

The Reconstruction of Nations, p. 42. TautĹł rekonstrukcija..., p. 62. ÇJʡSĘ?UJ (SFFOCBVN .BTIB The Jews of Lithuania, p. 8.

4DIPFOCVSH /BODZ FU BM Lithuanian Jewish Communities, p. 22.

4DIPFOCVSH /BODZ FU BM Lithuanian Jewish Communities, p. 22.

1 N 3VTJKPKF Ę›TLBJUBOU JS -FOLJKʇ HZWFOP NJMJKPOP äZEʸ N QBdaugÄ—jo iki 2,4 milijono, o 1880 m. pasiekÄ— 4 milijonus. 1897 m. gyventojĹł suraĹĄymas parodÄ—, kad carinÄ—je Rusijoje gyveno 5,2 milijono ĹžydĹł, iĹĄ kuriĹł tik o Vä TĘ?TMVNP [POPT SJCʸ 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ ,PDIBO -JPOFM FE Jews in Soviet Russia since 1917, p. 15.

20

NeÄŻsisavinta praeitis

BaltarusijÄ…, LenkijÄ…, BesarabijÄ…, UkrainÄ… ir dalÄŻ vakarinÄ—s Rusijos. Be to, JS LFMJVPTF TĘ?TMVNP [POPKF FTBOĘŠJVPTF NJFTUVPTF äZEBNT CVWP VäESBVTUB gyventi. SÄ—slumo zonoje Ĺžydai sudarÄ— 11 proc. visĹł gyventojĹł, bet labai daĹžnai – daugumÄ… Baltarusijos ir Lietuvos miestĹł gyventojĹł29. Daugelis jĹł buvo neturtingi. 1890 m. 19 proc. ĹžydĹł ĹĄeimĹł Rusijoje ir daugiau kaip 22 proc. Lietuvoje gyveno itin skurdĹžiai, praĹĄydami bendruomenÄ—s pagalbos iĹĄgyventi ir Paschai ĹĄvÄ™sti.30 PagrindinÄ— padidÄ—jusios ĹžydĹł emigracijos, daugiausia ÄŻ AmerikÄ…, prieĹžastis – pasikÄ—sinimas ÄŻ carÄ… AleksandrÄ… II, kurÄŻ 1881 m. kovo 1 dienÄ… ÄŻvykdÄ— vienas iĹĄ politinio judÄ—jimo Narodnaja volia nariĹł. Tik vienas organizaDJKPT OBSZT (FTJB (FMGNBOBT CVWP äZEʸ LJMNĘ?T CFU HSFJUBJ QBTLMJEP LBMCPT kad Ĺžydai nuĹžudÄ— carÄ…, o vyriausybÄ—s inspiruoti pogromai nuvilnijo po visÄ… ĹĄalÄŻ. Vienas pagrindiniĹł lyderiĹł buvo Ĺ ventojo Sinodo vyriausiasis ÄŻgaliotinis Konstantinas Pobedonoscevas, dar vadinamas „pilkuoju kardinolu“. +P UFJHJNV HFSJBVTJB TV 3VTJKPT äZEBJT TVTJUWBSLZUJ UBJQ USFĘŠEBMĘ› QSJWFSTUJ FNJHSVPUJ USFĘŠEBMĘ› BQLSJLĂ?UZUJ MJLVTĘ› USFĘŠEBMĘ› o JĂ?äVEZUJ 31 ,FMFUʇ BUFJOBOĘŠJʸ EFĂ?JNUNFĘŠJʸ äZEBJ 3VTJKPKF HZWFOP TBOUZLJOBJ SBmiai. XIX ĹĄimtmetyje jie gyveno ÄŻtampos ir atsipalaidavimo ciklais, daĹžnai spaudĹžiami rusĹł valdĹžios prisitaikyti prie rusiĹĄkos aplinkos ir asimiliuotis.

1BĘŠJPKF äZEʸ CFOESVPNFOĘ?KF Ę›WBJSJPT HSVQĘ?T TBWF JĂ?SFJĂ?LĘ? TLJSUJOHBJ "Q ĹĄvietos ĹĄalininkai, maskilimai, pasisakÄ— uĹž religijos reformas ir priartÄ—jimÄ… QSJF FVSPQJOĘ?T LVMUʡSPT GPSNʸ +JF UJLĘ?KP HFSB DBSP WBMJB JS NBOĘ? LBE KJT dirba jĹł gerovei. Maskilimams oponavo religingi Ĺžydai, tokie kaip chasidai, manantys, jog maskilimai nepaiso tradicinÄ—s valdĹžios ĹžydĹł bendruomenÄ—se ir veda tautÄ… prie asimiliacijos ir integracijos ÄŻ rusĹł kultĹŤrÄ…32.

29 Pagal tÄ… patÄŻ 1897 m. gyventojĹł suraĹĄymÄ…, daugiau kaip 50 proc. Lietuvos ir Baltarusijos miestĹł gyventojĹł sudarÄ— Ĺžydai. Apie pusÄ— Vilniaus gyventojĹł taip pat buvo Ĺžydai.

30 The Promised City Q 5BĘŠJBV 9*9 B QBCBJHPKF o 99 B QSBEäJPKF JĂ?TJQMĘ?UVTJPT emigracijos tendencijos nepagerino pasilikusiĹłjĹł gyvensenos. Nors ĹžydĹł sumaŞėjo ir bĹŤtĹł galima manyti, kad likusiems pragyventi tapo lengviau, bet dÄ—l emigraDJKPT TVNBäĘ?KP JS QPUFODJBMJʸ LMJFOUʸ TLBJĘŠJVT UPEĘ?M OFUVSUBT UJL EBS MBCJBV JĂ?QMJUP 31 (SFFOCBVN .BTIB Jews of Lithuania, p. 187.

32 #F LJUʸ QMBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ The Jews in Soviet Russia since 1917, p. 18–19. Dar HSJFäUFTOJ SFMJHJOJBJ MZEFSJBJ UPLJF LBJQ 7JMOJBVT (BPOBT OFSJNBWP LBE QBUZT chasidĹł lyderiai taps garbinimo objektais, todÄ—l nepritarÄ— ir chasidĹł judÄ—jimui.

IĹĄ principo jie oponavo chasidĹł teiginiams, kad Dievo malonÄ™ galima pasiekti ne tik studijuojant bei kitomis intelektualinÄ—mis pastangomis, bet ir per nuoĹĄirdĹžiÄ… maldÄ… ir elgesÄŻ, iĹĄreiĹĄkiantÄŻ Dievo artumÄ…, ÄŻskaitant dainas ir ĹĄokius, daĹžnai geriant ir svaigalus. Beje, Slonimas buvo vienas iĹĄ chasidizmo centrĹł.

Robert van Voren

21

Dauguma ĹžydĹł iĹĄlaikÄ— tradicinÄ™ judÄ—jĹł tapatybÄ™, bet nuolat daugÄ—jo ir tĹł, kurie bandÄ— savo ĹžydiĹĄkumÄ… sujungti su modernybe, progresu. Vieni QSJĘ?NĘ? LSJLĂ?ĘŠJPOZCĘ’ LJUJ QBTVLP TPDJBMJ[NP BS JOUFSOBDJPOBMJ[NP LFMJV Kai kurie iĹĄ jĹł tapo politiniais aktyvistais, stengdamiesi pakeisti ne tik ĹžydĹł padÄ—tÄŻ, bet ir visÄ… visuomenÄ™ bei politinÄ™ sistemÄ…. Ĺ is didÄ—jantis pliuralizmas Ă?JFL UJFL TVTJMQOJOP äZEʸ CFOESVPNFOĘ?T WJFOZCĘ’ UBĘŠJBV UBJ OFSFJĂ?LĘ? LBE ĹžydĹł asimiliacija labai paspartÄ—jo. „Turint omenyje tai, kad visi svarbiausi klausimai vis dar galÄ—jo bĹŤti iĹĄsprÄ™sti ĹžydĹł bendruomenÄ—s viduje, dauguma $FOUSJOĘ?T 3ZUʸ &VSPQPT äZEʸ UFCFHZWFOP BUTLJSBJ OVP OFäZEJĂ?LPT BQMJOLPT i o SBĂ?P "OESĂ? (FSSJUTBT /FU JS UJF äZEBJ LVSJF JĂ?TJWBEBWP JĂ? TJBVSP SFliginÄ—mis dogmomis varĹžomo tradicinio ĹžydĹł gyvenimo, neturÄ—jo poreikio susilieti su ne ĹžydiĹĄka aplinka.33 "OESĂ? (FSSJUTBT QBäZNJ v /FUHJ UBSQVLBSJP MBJLPUBSQJV EJEäJPKJ EBMJT 3ZUʸ &VSPQPT äZEʸ Ę›TLBJUBOU JS -FOLJKʇ QBTJMJLP savo tik ĹĄiek tiek labiau pliuralistinÄ—je bendruomenÄ—je. Reikalas tas, kad ĹĄios SJCPT OFCVWP JĂ?TLJSUJOBJ TVLVSUPT BOUJäZEJĂ?Lʸ LBJNZOʸ LSJLĂ?ĘŠJPOJʸ KBVTNʸ ÇZEʸ CFOESVPNFOĘ?T QBĘŠJPT QBTJSJOLP KBT J[PMJVPKBOĘŠJʇ QP[JDJKʇi34.

Dauguma ĹžydĹł socialistĹł simpatizavo narodnikams ir savo viltis siejo TV BQĂ?WJFTUB TBWF JĂ?WBEVPTJBOĘŠJB WBMTUJFĘŠJʸ LMBTF #FU TVTJUJLVT TV WBMTUJFĘŠJBJT UJLSPWĘ?KF UFLP LBSĘŠJBJ OVTJWJMUJ vKJF QBNBUĘ? WBMTUJFĘŠJVT UPLJVT LPLJF ĹĄie buvo iĹĄ tikrĹłjĹł: buki, ĹĄiurkĹĄtĹŤs, neiĹĄauklÄ—ti, labai prietaringi, smarkiai veikiami reakcingai nusiteikusiĹł dvasininkĹł. Tai buvo visuomenÄ—s grupÄ—, kurioje tarpo neapykanta ir kartÄ—lis vienas kito, savo ponĹł ir bendrai visĹł TWFUJNʸ ZQBĘŠ KFJ KJF OFCVWP SVTBJ PSUPEPLTBJ BUäWJMHJV +ʸ LVOJHBJ NPLĘ? juos nekÄ™sti katalikĹł dÄ—l jĹł autoritarinÄ—s hierarchijos Romoje, protestantĹł – uĹž jĹł invidualizmÄ…, o labiausiai – ĹžydĹł, nes jie nuĹžudÄ— KristĹłâ€œ.35 ÇZEʸ socialistĹł politiniai ÄŻsitikinimai buvo rimtai sukrÄ—sti, kai per 1881–1882 m. pogromus ĹŤkininkai aktyviai dalyvavo raganĹł medĹžioklÄ—je, nukreiptoje prieĹĄ Ĺžydus. Dar labiau juos sukrÄ—tÄ— tai, kad jĹł draugai revoliucionieriai TLBUJOP WBMTUJFĘŠJVT BLUZWJBJ EBMZWBVUJ QPHSPNVPTF NBOZEBNJ KPH UBJ QJSNBT äJOHTOJT WBMTUJFĘŠJʸ QPMJUJOĘ?T FNBODJQBDJKPT MJOL 5PLJB OVPTUBUB CVWP HSĘ›TUB NJOUJNJ TVLJMĘ’ QSJFĂ? äZEVT WBMTUJFĘŠJBJ JĂ?NPLT TBWF BQHJOUJ JS LPWPUJ TV QBWFSHĘ?KBJT 5JLĘ?UBTJ LBE HBMʸ HBMF WBMTUJFĘŠJBJ TVWPLT KPH OF äZEBJ ZSB tikrieji prieĹĄai, o autokratinÄ— iĹĄnaudotojiĹĄka sistema. Ir jei ĹĄio proceso metu bus paaukota dalis ĹžydĹł – tebĹŤnie. 36 1882 m. leidinys Narodnaja volia puikiai perteikÄ— ĹĄiÄ… idÄ—jÄ…: „Šiandien Ĺžydas, rytoj – caras ir buoŞės“.37 33 34 35 36 37

(FSSJUT "OESĂ? The Myth of Jewish Communism, p. 37.

(FSSJUT "OESĂ? The Myth of Jewish Communism, p. 38.

Jews of Lithuania, p. 195.

Century of Ambivalence, p. 7–13.

Jews of Lithuania, p. 196.

22

NeÄŻsisavinta praeitis

Po 1881–1882 m. pogromų 1882 m. geguŞės mėnesį priimtuose įstatymuose nurodoma, kad Şydams galima gyventi tik miestuose ir ťtetluose. +JFNT CVWP VäESBVTUB QSFLJBVUJ TFLNBEJFOJBJT P LBEBOHJ �F�UBEJFOJT o äZdams ťventa diena, tai automatiťkai reiťkė prastesnę jų poziciją, palyginti su ne Şydais konkurentais. Rusų mokyklose Şydams įvestos kvotos: nurodyta, kad sėslumo zonoje tik 10 proc. moksleivių gali bōti Şydai, uŞ sėslumo zonos – tik 5 proc.38 1890 m. Maskvos policija pareikalavo, kad visų miesto parduotuvių savininkų Şydų pavardės bōtų paraťytos hebrajų kalba.

1P NFUʸ WJTJ äZEBJ JĂ?WBSZUJ JĂ? .BTLWPT (FHVäĘ?T Ę›TBLZNBJ BQJCʡEJOUJOJ LBJQ nuolatinis administracinis pogromas, kuris tÄ™sÄ—si iki 1917 m. spalio revoliucijos.39 &LPOPNJOJBJ TVOLVNBJ BOUJTFNJUJOJBJ Ę›TUBUZNBJ JĂ?QVPMJBJ JS QPHSPmai daugumÄ… ĹžydĹł vertÄ— palikti savo namus ir ieĹĄkoti geresnio gyvenimo kitur. Kilo migracijos banga: nemaĹžai ĹžydĹł iĹĄ ĹĄiandieniĹł Lietuvos ir Baltarusijos teritorijĹł pajudÄ—jo pietuose ÄŻ UkrainÄ…, vakaruose – ÄŻ industrializuotus Lenkijos miestus. Kai kurie miestai pasikeitÄ— kone pernakt.

1897 m. Şydai sudarė 52 proc. Lietuvos ir Baltarusijos miestų gyventojų, po jų sekė rusai – 18,2 proc., lenkai – 12, 8 proc. ir baltarusiai – 11,8 proc.

Lietuviai tesudarÄ— 1,7 proc.40 Lenkijos miestas LodzÄ—, 1793 m. turÄ—jÄ™s tik 11 ĹžydĹł gyventojĹł, greitai pasikeitÄ— – 1897 m. jame jau gyveno beveik 100 000 ĹžydĹł, o 1910 m. – 166 000. 1781 m. VarĹĄuvoje gyveno 3 500 ĹžydĹł, o 1891 m. – jau 219 00041. 1914 m. 51 proc. Minsko gyventojĹł buvo Ĺžydai, (PNFMZKF KJF TVEBSĘ? QSPD 1JOTLF o QSPD JS 7JUFCTLF o QSPD visĹł gyventojĹł.42 1SBTJEFEBOU "OUSBKBN QBTBVMJOJBN LBSVJ WJFOBT USFĘŠdalis Lenkijos gyventojĹł buvo Ĺžydai. Vilniuje tuo metu gyveno apie 35 proc. ĹžydĹł.

Kadangi įstatymais Şydams buvo uŞdrausta turėti ar nuomotis Şemę, vėliau – bōti smuklių ir uŞeigų savininkais, o numeris clausis mokslo įstaigose taip pat labai varŞė Şydus, ir ťioje sferoje dauguma jų bandė pragyventi versdamiesi amatais. Todėl miestuose ir miesteliuose ėmė kurtis dirbtuvės ir dirbtuvėlės. NemaŞai Şydų pradėjo dirbti pramonėje ir taip sukōrė naująjį proletariatą.43 XIX amŞiaus pabaigoje Şydai sudarė daugiau nei 21 proc.

38 Maskvoje ir Sankt Peterburge daugiausiai buvo 3 proc., o vėliau dar sumaŞėjo.

39 Jews of Lithuania Q (FHVäĘ?T Ę›TUBUZNBJ CVWP TVLVSUJ WJEBVT SFJLBMʸ NJOJTtro grafo Pavelo Ignatievo.

40 4DIPFOCVSH /BODZ FU BM Lithuanian Jewish Communities, p. 31.

41 The Promised City, p. 24.

42 The Reconstruction of Nations, p. 56. TautĹł rekonstrukcija..., p. 64.

43 The Promised City, p. 27.

Robert van Voren

23

HBNZLMʸ EBSCJOJOLʸ P -FOLJKPKF Ă?JT TLBJĘŠJVT TJFLĘ? QSPD 44 ÄŽprastai ĹžydĹł moterys prisiimdavo sau daug ĹĄeimos ir verslo reikalĹł, kad jĹł vyrai galÄ—tĹł skirti daugiau laiko religinÄ—ms studijoms. 1870 m. pasirodĹžiusi siuvimo maĹĄina Singer sukÄ—lÄ— revoliucijÄ… ĹžydĹł namuose: ir Ĺžmonos, ir dukros buvo TJVOĘŠJBNPT TJʡUJ BQEBSʸ %JEFTOJVPTF NJFTUVPTF NPUFSZT QSBEĘ?KP EJSCUJ siuvÄ—jomis ir kojiniĹł gamintojomis. 45

Ĺ˝ydai ir socializmas ÇZEʸ EBSCJOJOLʸ LMBTĘ?T HBVTĘ?KJNBT NJFTUVPTF UBJQ QBU SFJĂ?LĘ? LBE NBSLTJTtinis socializmas rado kur kas didesnÄŻ atgarsÄŻ.46 +BV 9*9 BNäJBVT BKBNF deĹĄimtmetyje ĹžydĹł darbininkai pradÄ—jo streikuoti dÄ—l sunkios savo padÄ—ties ir neturto. 1888 m. socialdemokratai Ä—mÄ— kurti streikĹł fondus, pradÄ—dami dar aktyvesnÄ™ profesiniĹł sÄ…jungĹł veiklÄ….47 (SFJUBJ QSPGFTJOĘ? TʇKVOHB kurioje didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ sudarÄ— Ĺžydai, buvo sukurta Rusijoje.48 "QJF QPMJUJOĘ› äZEʸ BLUZWVNʇ MJVEJKP JS Kʸ TLBJĘŠJVT UBSQ QPMJUJOJʸ LBMJOJʸ 1901–1903 m. iĹĄ 7 791 politinio kalinio Rusijoje 2 269 buvo Ĺžydai. Nuo N LPWP JLJ N MBQLSJĘŠJP QSPD OVUFJTUʸKʸ EĘ?M QPMJUJOJʸ QSJFäBTĘŠJʸ CVWP äZEBJ P JĂ? OVUFJTUʸ NPUFSʸ EBVHJBV LBJQ QSPD TVEBSĘ? äZEĘ?T 1904 m. iĹĄ maĹždaug 30 000 susiorganizavusiĹł ĹžydĹł darbininkĹł 4 476 buvo ÄŻkalinti arba iĹĄtremti ÄŻ SibirÄ….49 1897 m. Vilniuje susikĹŤrÄ— Bundas o +VOHUJOĘ? 3VTJKPT JS -FOLJKPT äZEʸ darbininkĹł sÄ…junga, o 1901 m. prie pavadinimo pridÄ—tas Ĺžodis Lietuvos.50 1897–1900 m. Bundas suorganizavo 312 streikĹł, kurie privertÄ— pakelti darbo uĹžmokestÄŻ ir pagerinti darbo sÄ…lygas51. 1898 m. Minske vykusiame susirinkime Bundas reikĹĄmingai prisidÄ—jo kuriant Rusijos SocialdemokratĹł EBSCP QBSUJKʇ 34%1 JS QBUT UBQP Ă?JPT QBSUJKPT EBMJNJ LBJQ vTBWBSBOLJĂ?ka organizacija, pirmiausia besirĹŤpinanti ĹžydĹł proletariatu“.52 5BĘŠJBV QFS 44 45 46 47

48 49 50 51 52

The Promised City, p. 28.

The Promised City, p. 27.

The Promised City, p. 43.

1895 m. Vilniaus tabako pramonÄ—s darbininkai streikuodami laimÄ—jo sau MFOH WBUʸ #BMUTUPHĘ?KF UʡLTUBOĘŠJBJ UFLTUJMĘ?T QSBNPOĘ?T EBSCVPUPKʸ QBEBSĘ? Ę›UBLʇ UFJHJBNJFNT QPLZĘŠJBNT Ă?JPKF TSJUZKF VisuotinÄ— ĹĄeriĹł perdirbÄ—jĹł sÄ…junga rusiĹĄkoje Lenkijos dalyje.

The Promised City, p. 45. +JEJĂ? LBMCB v"MHFNFZOFS :JEJTIFS "SCFUFS #VOE JO -JUF 1PZMO VO 3VTMBOEi The Promised City, p. 45.

Century of Ambivalence, p. 15.

24

NeÄŻsisavinta praeitis

antrÄ…jÄŻ RSDP kongresÄ… 1903 m. Bundas iĹĄ partijos buvo iĹĄmestas dÄ—l savo „nacionalistiniĹł pozicijĹłâ€œ.53 Ĺ is paĹĄalinimas BundÄ… QBEBSĘ? EBS QSPäZEJĂ?LFTOĘ› 0SHBOJ[BDJKB LʡSĘ? TBvigynos grupes prieĹĄ pogromus ir laipsniĹĄkai tapo savotiĹĄka „kontrakultĹŤra“, aktyviai remianti ĹžydĹł kultĹŤrÄ…. Ĺ i tendencija dar labiau sustiprÄ—jo po 1905 m. revoliucijos, kai imtĂ varĹžyti politinÄ— veikla. Bundas aktyviai rÄ—mÄ— jidiĹĄ kaip ĹžydĹł kalbos vartojimÄ… ir nepritarÄ— hebrajĹł kalbos atgaivinimui, LBJQ TJʡMĘ? TJPOJTUBJ 0SHBOJ[BDJKB LʡSĘ? NV[JLPT MJUFSBUʡSPT UFBUSP ESBVHJKBT leido savo spaudÄ…, kĹŤrÄ— jidiĹĄ mokyklas, palaikÄ— jidiĹĄ kalba raĹĄiusius autorius – taip prisidÄ—jo prie gyvybingo kultĹŤrinio gyvenimo vystymosi. Reikia paĹžymÄ—ti, kad ĹžydĹł tapimas komunistais automatiĹĄkai nepanaikindavo jĹł izoliacijos visuomenÄ—je. Tam tikra prasme komunistais tapÄ™ Ĺžydai vienokiÄ… izoliacijÄ… pakeitÄ— kitokia: „tai buvo ne asimiliacijos veiksmas, bet vienos izoliacijos formos – buvimo Ĺžydu – pakeitimas kita – buvimu komunistu BSCB TVKVOHVT Ă?JVPT EV Ę› WJFOʇ o UBQJNV äZEV LPNVOJTUV ÇZEBJ LPNVOJTtai liko nedidele maĹžuma, geriausiu atveju sÄ…moningai ignoruojami ĹžydĹł ir ne ĹžydĹł, bet daug daĹžniau ĹĄmeiĹžiami ir puolami“.54 Tuo pat metu Ä—mÄ— stiprÄ—ti sionizmas, pagrÄŻstas nuostata, kad Ĺžydams &VSPQPKF OFCVT WJFUPT &NJHSBDJKB OFCVWP UJOLBNBT TQSFOEJNBT P TPDJBlizmas – nepajÄ—gus iĹĄsprÄ™sti visĹł ĹžydĹł nemalonumĹł. Manyta, kad vienintelis sprendimas – sukurti ĹžydĹł valstybÄ™, kurioje Ĺžydai atrastĹł namus, laisvi nuo persekiojimĹł ir antisemitizmo. Vienas pirmĹłjĹł ĹĄio poĹžiĹŤrio skleidÄ—jĹł -FP 1JOTLFSJT UFJHĘ? LBE BOUJTFNJUJ[NBT &VSPQPKF UBQP FOEFNJĂ?LBT JS LBE jo iracionalumas neÄŻveikiamas per apĹĄvietÄ… ir racionalius argumentus, toEĘ?M äZEBJ OFUVSĘ› LJUPT JĂ?FJUJFT LBJQ UJL QBMJLUJ &VSPQʇ 99 B QSBEäJPKF CVWP bandymĹł sujungti sionizmo ir socializmo ideologijas, 1906 m. sukurta Poalei Zion 4JPOP EBSCJOJOLʸ o WFSUĘ?KP QBTUBCB QBSUJKB CBOEäJVTJ TVLVSUJ tokiÄ… jungtÄŻ.

Bundas smarkiai oponavo sionizmui teigdamas, kad emigracija ÄŻ PalestinÄ… – elementariausias pabÄ—gimas. Vis dÄ—lto daug bundistĹł buvo ir sionistai, o Bundas nuolat prarasdavo emigravusius aktyvius savo narius.55 5BĘŠJBV EBS OFNBäBJ äZEʸ NBOĘ? LBE &VSPQB OĘ?SB UPLJB CFWJMUJĂ?LB WJFUB 53 'PSNBMJBJ Bundas QSJTJKVOHĘ? QSJF 34%1 QFS LFUWJSUʇKĘ› TVTJWJFOJKJNP LPOHSFTʇ 1906 m. balandÄŻ Stokholme, bet partija taip ir liko susiskaldĹžiusi dÄ—l ideologiOJʸ JS FUOJOJʸ QSJFäBTĘŠJʸ Bundas labiau pritarÄ— partijos menĹĄevikĹł pozicijai ir nesutarÄ— su bolĹĄevikĹł, vadovaujamĹł Vladimiro Lenino, pozicija.

54 (FSSJUT "OESĂ? The Myth of Jewish Communism, p. 40.

55 Daug bundistĹł vÄ—liau aktyviai dalyvavo kuriant socialistines partijas Palestinoje, vÄ—liau Izraelyje.

Robert van Voren

25

gyventi. Kai kuriĹł manymu, po liberaliĹł reformĹł galima gyventi ir Rusijoje. 1905 m. 6 000 ĹžydĹł pasiraĹĄÄ— Ĺ˝ydĹł pilieÄ?iĹł deklaracijÄ…, kurioje teigiama, jog Ĺžydai yra tokie pat ĹžmonÄ—s, kaip ir kiti, todÄ—l jĹł teisÄ—s taip pat turi bĹŤti garantuojamos ir gerbiamos.56 5BĘŠJBV BOUJTFNJUJ[NBT OJFLVS OFEJOHP JS äZEʸ CFOESVPNFOĘ’ QFSTFLJPjo reguliarĹŤs pogromai. 1905 m. per ĹĄalÄŻ nuvilnijo pogromĹł banga, kuriÄ… iĹĄprovokavo caro pradÄ—tos liberalios reformos. TokÄŻ jo sprendimÄ… lÄ—mÄ— Spalio revoliucijos metu kilÄ™ didĹžiuliai protestai ir streikai, bet antisemitinÄ—s organizacijos ĹĄiÄ… reformÄ… pateikÄ— kaip ĹžydĹł intrigÄ… ir sukurstÄ— per 300 pogromĹł ÄŻvairiuose miestuose ir miesteliuose. DidĹžiausias pogromas kilo 0EFTPKF QFS LVSĘ› CVWP OVäVEZUB EBVHJBV LBJQ äZEʸ P EBVHJBV LBJQ WBJLʸ MJLP OBĂ?MBJĘŠJBJ Ă€JF Ę›WZLJBJ äJOPNB CVWP QBQJMEPNPT QBTLBUPT äZEBNT FNJHSVPUJ ,BJQ QBäZNJ JTUPSJLBT 4 &UUJOHFSJT väZEʸ TJUVBDJKB CVWP beviltiĹĄka, ir tik carinio reĹžimo Ĺžlugimas galÄ—jo juos iĹĄgelbÄ—ti“57.

PrasidÄ—jus Pirmajam pasauliniam karui ir carinÄ™ RusijÄ… uĹžpuolus voLJFĘŠJʸ LBSJBNT WJFUJOJBJ äZEBJ UBJQ QBU OFNBäBJ OVLFOUĘ?KP "QJF äZEʸ CVWP JĂ?LFMUJ JĂ? ,BVOP ,VSĂ?P JS (BSEJOP EBCBS #BMUBSVTJKB Ę› WJEJOFT Rusijos teritorijas, nes manyta, kad Ĺžydai nepatikimi ir nusiteikÄ™ provokiĹĄkai. Atsitraukiantys kazokai ir rusĹł kariai organizuodavo pogromus ir plÄ—ĹĄdavo Ĺžydus.58 ÇZEʸ JĂ?HZWFOJNVT Ă?JVP MBJLPUBSQJV JĂ?TBNJBJ BQSBĂ?Ę? )JSTzas Abramowiczius knygoje Profiles of a Lost World.59 56 Century of Ambivalence, p. 20–21.

57 The Jews in Soviet Russia since 1917, p. 20.

58 Truska, Liudas; Vareikis, Vygantas: The Preconditions for the Holocaust; AntiSemitism in Lithuania, p. 141. Holokausto prielaidos..., p. 40.

1JSNPKP QBTBVMJOJP LBSP QBUJSUJT LBJ SVTVT QBLFJUĘ? WPLJFĘŠJBJ JS FMHĘ?TJ LJUBJQ OFJ QJSNJFKJ EBMJBJ äZEʸ TVEBSĘ? Ę›TQʡEĘ› KPH HZWFOUJ WPLJFĘŠJʸ WBMEäJPKF OĘ?SB UBJQ blogai. Taip pat ĹžiĹŤrÄ—ti: Van Voren, Robert: Cold War in Psychiatry 3PEPQJ

LVS BQUBSJBNB N WPLJFĘŠJʸ PLVQBDJKB 4MPOJNF 3VTʸ WBMEäJB USVLP JLJ N LBJ WPLJFĘŠJBJ QFSĘ?NĘ? NJFTUP WBMEZNʇ 7JFUPT HZWFOUPKBT .PTIF &JTFOTUBEUBT QSJTJNFOB LBJQ WPLJFĘŠJVT TVUJLP WJFUJOJBJ HZWFOUPKBJ v,ʇ BĂ? KVNT HBMJV QBTBLZUJ +FJHV NFT CʡUVNF QBNBUĘ’ .FTJKʇ NʡTʸ EäJBVHTNBT OFCʡUʸ CVWĘ’T EJEFTOJT QBMZHJOUJ TV UVP LBJ NJFTUP HBUWĘ?TF QBNBUĘ?NF NBSĂ?JSVPKBOĘŠJVT WPLJFĘŠJʸ LBSFJWJVT /BNBJ JS QBSEVPUVWĘ?T UVPK QBU BUTJEBSĘ? ÇNPOĘ?T QMʡEP Ę› HBUWFT JS TWFJLJOP BUWZLVTJVT WPLJFĘŠJʸ LBSJVT ,BJ LVSJPTF NJFTUP EBMZTF TFOJ äZEBJ JĂ?Ę?KĘ’ JĂ? TBWP OBNʸ CVĘŠJBWP WPLJFĘŠJʸ LBSFJWJVT 7JTJ BUTJOFĂ?EBWP LVP QBWBJĂ?JOUJ LBSJVT 5BĘŠJBV EäJBVHTNBT JMHBJ OFUSVLP OFT 4MPOJNBT BUTJEʡSĘ? GSPOUP viduryje, prasidÄ—jo ilgi bombardavimai, kurie sugriovÄ— didĹžiÄ…jÄ… miesto dalÄŻ.

5BJQ QBU WPLJFĘŠJBJ OFUSVLVT QBTJSPEĘ? OF UPLJF DJWJMJ[VPUJ LBJQ UJLĘ?UBTJ JS CVWP nuolat matomi vagiantys turtÄ….“ Cold War in Psychiatry, p. 24–25.

59 Abramowicz, Hirsz: Profiles of a Lost World, p. 182–208.

26

NeÄŻsisavinta praeitis

Lietuvos nepriklausomybÄ— $BSJOĘ?T PLVQBDJKPT NFUV -JFUVWPT WJTVPNFOĘ? QBUZSĘ? TUBHOBDJKʇ (ZWFOUPKʸ EBVHVNʇ TVEBSĘ? MJFUVWJBJ WBMTUJFĘŠJBJ JS MFOLʸ CBKPSBJ UJFTB EBMJT Kʸ CVWP sulenkÄ—jusi lietuviĹł bajorija), bet labiausiai paplitusi kalba tarp kilmingĹłKʸ CVWP MFOLʸ P UBSQ WBMTUJFĘŠJʸ o CBMUBSVTJʸ ZQBĘŠ Ă?BMJFT SZUVPTF 60 Ir tik 1861 m. panaikinus baudĹžiavÄ… Ä—mÄ— rastis lietuviĹł inteligentija, kilusi ir WBMTUJFĘŠJʸ 4V KB QSBEĘ?KP BVHUJ JS MJFUVWJʸ OBDJPOBMJ[NBT v-JFUVWJBJ Ă?Ę› JTUPrinÄŻ periodÄ… naudojo kaip pagrindÄ…. Ĺ is karinÄ—s ekspansijos periodas buvo pabrÄ—Ĺžiamas, o Vytautas – iĹĄaukĹĄtintas. Unija su Lenkija imta laikyti didĹžiausia Lietuvos iĹĄdavyste. ÄŽ LenkijÄ… buvo ĹžiĹŤrima prieĹĄiĹĄkai. PagoniĹĄki laikai tapo pasididĹžiavimu, o dabartinÄ—s pagonybÄ—s apraiĹĄkos entuziastinHBJ QBMBJLPNPT Ă€JF GBLUBJ CVWP OBVEPKBNJ vVäEFOHUJi NFUʸ LBJ lietuviĹĄkumas beveik neegzistavo, ir leido Lietuvos intelektualams kalbÄ—ti BQJF NFUʸ USVOLBOĘŠJʇ -JFUVWPT JTUPSJKʇ Ă€JPT UBVUJOĘ?T UBQBUZCĘ?T QBJFĂ?LPT atvedÄ— prie teritorinÄ—s autonomijos reikalavimĹł, o vÄ—liau ir prie nepriklausomybÄ—s paskelbimo“.61 +FJMJP VOJWFSTJUFUP QSPGFTPSJVT 5JNPUIZ 4OZEFSJT Ă?Ę› procesÄ… apibĹŤdina taip: „Nors tautinÄ™ lietuviĹł idÄ—jÄ… grindÄ— itin iĹĄradinga istorinÄ— vaizduotÄ—, daug lengviau kurti istorijÄ… raĹĄant didĹžiulius tomus, OFHV QBLFJTUJ USBEJDJKʇ QBLFJĘŠJBOU FMJUP FMHFTĘ› -JFUVWJʸ WFJLĘ?KBJ EBäOBJ 3VTJKPKF JĂ?TJNPLTMJOĘ’ WBMTUJFĘŠJʸ TʡOʡT MFOHWBJ QFSĂ?PLP LFMFUʇ Ă?JNUNFĘŠJʸ JS prakalbo apie atgimimÄ….“62 NereikÄ—tĹł pamirĹĄti, kad tuometis Lietuvos etninis „ŞemÄ—lapis“ buvo daug ÄŻvairiapusiĹĄkesnis, nei yra dabar, pavyzdĹžiui, ir Vilniaus miestas. „Apie 1914 m. susiklostÄ— padÄ—tis, kai lietuviai, baltarusiai ir lenkai, norÄ—jÄ™ vadovauti tautoms, senÄ…jÄ… Lietuvos DidĹžiosios KunigaikĹĄtystÄ—s sosUJOĘ’ USPĂ?LP QBWFSTUJ QPMJUJOF TBWP TPTUJOF ÇZEBNT LVSJF TVEBSĘ? JĂ?TLJSUJOĘ’ miesto gyventojĹł grupÄ™, tai buvo dvasinÄ— sostinÄ—, o rusĹł valdininkams, turÄ—jusiems valdĹžiÄ…, – senas rusĹł miestas“.63 Vilniuje baltarusiĹĄkai kalCBOĘŠJʸ vCVWP EBVH EBVHJBV OFHV LBMCBOĘŠJʸ MJFUVWJĂ?LBJ 7JTPKF 7JMOJBVT gubernijoje baltarusiĹĄkai kalbÄ—jo daugiau kaip pusÄ— gyventojĹł. Vilniaus, .JOTLP (BSEJOP .PHJMJPWP JS 7JUFCTLP HVCFSOJKPTF JTUPSJOFJ -JFUVWBJ priklausiusioje vientisoje teritorijoje, baltarusiai sudarÄ— tris ketvirtadalius visĹł gyventojĹłâ€œ.64 60 61 62 63 64

The Reconstruction of Nations, p. 46. TautĹł rekonstrukcija..., p. 50.

4DIPFOCVSH /BODZ FU BM Lithuanian Jewish Communities, p. 35.

The Reconstruction of Nations, p. 48 TautĹł rekonstrukcija..., p. 54.

The Reconstruction of Nations, p. 52. TautĹł rekonstrukcija..., p. 60.

The Reconstruction of Nations, p. 54. TautĹł rekonstrukcija..., p. 62.

Robert van Voren

27

Per PirmÄ…jÄŻ pasaulinÄŻ karÄ… Lietuva buvo prijungta prie Ober Osto ir WBMEPNB PLVQBDJOĘ?T WPLJFĘŠJʸ WBMEäJPT ,BSVJ CFTJUĘ’TJBOU UBQP BJĂ?LV LBE Vokietija nepajÄ—gs pasiekti ÄŻtikinamos pergalÄ—s ir turÄ—s sudaryti kompromisinÄ™ taikos sutartÄŻ su carine Rusija. Atvira okupacija galÄ—jo sukelti neigiamĹł reakcijĹł Vokietijos atĹžvilgiu, todÄ—l nusprÄ™sta sukurti formaliai nepriklausomĹł, bet iĹĄ tiesĹł Vokietijos valdomĹł valstybiĹł tinklÄ…, vadinamÄ… Mitteleuropa. N SVHTĘ?KĘ› WPLJFĘŠJBJ MFJEP TVĂ?BVLUJ 7JMOJBVT LPOGFSFODJjÄ…, bet reikalavo, kad Lietuva pripaĹžintĹł iĹĄtikimybÄ™ Vokietijai ir aneksijos GBLUʇ 5BĘŠJBV QSJFĂ?JOHBJ 7PLJFUJKPT QMBOBNT LPOGFSFODJKPKF CVWP JĂ?SJOLUB 20 nariĹł Lietuvos Taryba, turÄ—jusi atlikti vykdomosios valdĹžios funkcijas, o 1918 m. vasario 16 d. Taryba paskelbÄ— Lietuvos nepriklausomybÄ—s aktÄ…. +VP TLFMCUB LBE -JFUVWB CʡTJBOUJ OFQSJLMBVTPNB SFTQVCMJLB UWBSLPNB EFmokratiniais pagrindais.

1P N MBQLSJʊJP E ,PNQKFOP QBMJBVCʸ QBCBJHVTJʸ 1JSNʇKʛ QBsaulinį karą, lietuviai greitai suformavo pirmąją savo vyriausybę, priėmė laikinąją konstituciją ir ėmė kurti pirmąsias administracines struktōras.

1BTLVJ CFTJUSBVLJBOĘŠJVT WPLJFĘŠJʸ BSNJKPT EBMJOJVT Ę› SZUʸ GSPOUʇ QSBEĘ?jo verĹžtis Raudonoji armija. Sovietai sukĹŤrÄ— keletÄ… marionetiniĹł valstybiĹł, ÄŻskaitant ir LitbelÄ… – Lietuvos ir Baltarusijos TarybinÄ™ RespublikÄ…, o 1918 m. gruodĹžio mÄ—nesÄŻ pasiekusi Lietuvos sienÄ…, Raudonoji armija pradÄ—jo Lietuvos ir sovietĹł karÄ…. Lietuvos vyriausybÄ— iĹĄ Vilniaus pasitraukÄ— ÄŻ KaunÄ…, kuris tapo laikinÄ…ja sostine. Raudonoji armija VilniĹł uŞėmÄ— 1919 m. sausio 5 d.

1SBTJEĘ?KVT -JFUVWPT JS TPWJFUʸ LBVUZOĘ?NT LJMP HJOĘŠBJ JS TV -FOLJKB LVSJ UVSĘ?KP TBWʸ UFSJUPSJOJʸ QSFUFO[JKʸ -JFUVWBJ ZQBĘŠ EĘ?M 7JMOJBVT JS KP BQZMJOLJʸ Ă€JF OFTVUBSJNBJ TVLĘ?MĘ? -FOLJKPT JS -JFUVWPT LBSʇ (FHVäĘ?T WJEVSZKF -JFUVvos kariuomenÄ— pradÄ—jo puolimÄ… prieĹĄ bolĹĄevikus ĹĄiaurÄ—s rytĹł Lietuvoje JS N SVHQKʡʊJP QBCBJHPKF 3BVEPOPKJ BSNJKB CVWP JĂ?TUVNUB JĂ? Ă?BMJFT teritorijos. Po to Lietuvos kariuomenei teko susiremti su bermontininkais, ĹĄalÄŻ puolusiais iĹĄ ĹĄiaurÄ—s. 1919 m. jie taip pat buvo nugalÄ—ti.

1920 m. balandÄŻ ÄŻvyko rinkimai ÄŻ SteigiamÄ…jÄŻ SeimÄ…, kuris pirmajam QPTĘ?EäJVJ TVTJSJOLP Uʸ QBU NFUʸ HFHVäʒ /FUSVLVT KJT QBUWJSUJOP USFĘŠJʇKʇ laikinÄ…jÄ… konstitucijÄ… ir pasiraĹĄÄ— TarybĹł Rusijos ir Lietuvos taikos sutartÄŻ.

Sovietai pripaĹžino Lietuvos nepriklausomybÄ™, taip pat Lietuvos teises ÄŻ 7JMOJʸ JS KP LSBĂ?Uʇ 5BĘŠJBV Ă?J TVUBSUJT Ę›TJVUJOP MFOLVT 7FOHJBOU UPMFTOJʸ mĹŤĹĄiĹł, 1920 m. spalÄŻ buvo pasiraĹĄyta SuvalkĹł sutartis, bet prieĹĄ jai ÄŻsigaMJOU HFOFSPMBT -JVDJKBOBT ÇFMJHPWTLJT QBTLFMCĘ? NBJĂ?Uʇ Ę›TJWFSäĘ? Ę› -JFUVWPT teritorijÄ…, uŞėmÄ— VilniĹł bei jo apylinkes ir paskelbÄ— sukĹŤrÄ™s Vidurio LieUVWPT WBMTUZCĘ’ 5BVUʸ -ZHB CBOEĘ? TQSĘ’TUJ LPOĘJLUʇ CFU EFSZCPT OFCVWP

28

NeÄŻsisavinta praeitis

WBJTJOHPT OFT OĘ? WJFOB QVTĘ? OFTVUJLP EBSZUJ LPNQSPNJTʸ 0LVQVPUPKF teritorijoje buvo surengtas plebiscitas, po kurio rezultatĹł 1922 m. kovo mÄ—nesÄŻ Vidurio Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. PrieĹĄtaraudama Lietuva nutraukÄ— visus diplomatinius santykius su Lenkija. Ĺ is epizodas turÄ—jo ÄŻtakos visai Lietuvos uĹžsienio politikai iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Steigiamasis Seimas, kuris dėl Lenkijos grėsmės 1920 m. spalio mėnesį iťsiskirstė, pradėjo daugelį reformų, reikalingų naujai valstybei, jau sulaukusiai dalinio tarptautinio pripaŞinimo – 1921 m. narystės Tautų Lygoje. Lietuva tapo demokratinė valstybė su vyrų ir moterų renkamu Seimu trejiems metams. Seimas savo ruoŞtu rinko prezidentą. Pirmasis Seimas buvo iťrinktas 1920 m. spalį, bet negalėjo suformuoti Vyriausybės, nes balsai pasiskirstė po lygiai – 38, ir buvo priverstas iťsiskirstyti.

Vienintelis reikťmingas jo pasiekimas – 1923 m. įvykęs Klaipėdos sukilimas. Lietuva pasinaudojo Ruro krize ir uŞėmė Klaipėdą bei jos apylinkes, kuri po Versalio sutarties buvo atimta iť Vokietijos ir perduota administruoti Prancōzijai. 1924 m. regionas prijungtas prie Lietuvos kaip autonominis darinys.

Antrasis Seimas, iĹĄrinktas 1923 m. geguŞę, buvo vienintelis Seimas, EJSCĘ’T WJTʇ LBEFODJKʇ 5SFĘŠJBTJT 4FJNBT JĂ?SJOLUBT N HFHVäʒ +JT CVWP grieĹžtai kritikuojamas uĹž pasiraĹĄytÄ… Lietuvos ir TarybĹł SÄ…jungos nepuoMJNP TVUBSUĘ› JS BQLBMUJOUBT -JFUVWPT vCPMĂ?FWJLJ[BDJKBi "VHBOĘŠJPT Ę›UBNQPT fone 1926 m. gruodÄŻ ÄŻvyko valstybÄ—s perversmas ir esama VyriausybÄ— buvo atstatydinta. ValstybÄ—s perversmÄ… suorganizavo kariuomenÄ—, bet jÄŻ palaiLĘ? JS UBVUJOJOLBJ CFJ LSJLĂ?ĘŠJPOZT EFNPLSBUBJ 5BQUJ QSF[JEFOUV QBTJʡMZUB Antanui Smetonai65, o Augustinui Voldemarui66 – ministru pirmininku.

A. Smetona susitvarkė su opozicija ir valdŞioje liko iki 1940 m. birŞelio. Šie QPMJUJOJBJ ʛWZLJBJ TVUBQP TV QBOB�JBJT QSPDFTBJT UP NFUP &VSPQPT QPMJUJLPje: pavyzdŞiui, Italijoje demokratija baigėsi 1922 m., Ispanijoje – 1923 m., 65 "OUBOBT 4NFUPOB o o WJFOB TWBSCJBVTJʸ QPMJUJOJʸ ĕHʡSʸ -JFUVWPKF UBSQ 1JSNPKP JS "OUSPKP QBTBVMJOJʸ LBSʸ +JT CVWP QJSNBTJT SFTQVCMJLPT QSF[Jdentas nuo 1919 m. balandŞio 4 d. iki 1920 m. birŞelio 19 d. Vėl ťalies prezidentu buvo nuo 1926 m. gruodŞio 19 d. iki 1940 m. birŞelio 15 d.

66 "VHVTUJOBT 7PMEFNBSBT o CVWP OBDJPOBMJTUJOJʸ QBäJʡSʸ QPMJUJOĘ? Ä•HʡSB +JT o QJSNBTJT Ă?BMJFT NJOJTUSBT QJSNJOJOLBT Ă?JBT QBSFJHBT WĘ?M Ę?KĘ’T o N +JT CVWP GeleĹžinio Vilko vadovas, o A. Smetona – ĹĄios organizacijos garbÄ—s pirmininkas. Nors pradĹžioje A. Smetona ir A. Voldemaras dirbo kartu ir buvo panaĹĄiĹł paĹžiĹŤrĹł, ilgainiui jĹł pozicijos iĹĄsiskyrÄ—, iĹĄ dalies ir dÄ—l A. VolEFNBSP TUJQSĘ?KBOĘŠJʸ TʇTBKʸ TV GeleĹžiniu Vilku.

Robert van Voren

29

Portugalijoje – 1926 m. Vokietija diktatĹŤros keliu pasuko 1933 m., ÄŻ valdĹžiÄ… atÄ—jus A. Hitleriui. IĹĄ artimiausiĹł kaimynĹł TarybĹł SÄ…junga diktatĹŤrÄ… pasiSJOLP EBS N P -BUWJKB JS &TUJKB o N Vokietijoje naciams atÄ—jus ÄŻ valdĹžiÄ…, pablogÄ—jo Lietuvos ir Vokietijos santykiai, nes ĹĄie nepripaĹžino KlaipÄ—dos netekties, be to, Ä—mÄ— palaikyti antilietuviĹĄkai nusiteikusias regiono jÄ—gas. 1934 m. Lietuva pradÄ—jo aktyvistĹł UFJTNʇ OVUFJTĘ? BQJF äNPOJʸ Ę›TLBJUBOU JS WBEPWBVKBOĘŠJVT BTNFOJT &SOTUʇ /FVNBOOʇ JS ćFPEPSʇ WPO 4BTTʇ Ă€JF WFJLTNBJ QBTLBUJOP 7PLJFUJKʇ WJFOʇ svarbiausiĹł Lietuvos verslo partneriĹł, paskelbti Lietuvos prekiĹł boikotÄ….

1P 7PLJFUJKPT ʛWZLEZUPT "VTUSJKPT BOFLTJKPT ʛUBNQB &VSPQPKF EBS MBbiau sustiprėjo, o Lenkija 1938 m. kovo mėnesį Lietuvai įteikė ultimatuNʇ 3FJLBMBVUB BUTUBUZUJ QP - ÇFMJHPWTLJP NBJ�UP OVUSBVLUVT EJQMPNBtinius santykius, o atsisakius tai padaryti – grasino kariniais veiksmais.

Lietuva, turÄ—dama maĹžesnÄŻ karinÄŻ potencialÄ… ir sunkiai galÄ—jusi pasitelkti tarptautinÄ™ paramÄ…, neturÄ—jo kito pasirinkimo, tik priimti ultimatumÄ….

Lietuvos ir Lenkijos santykiai ĹĄiek tiek normalizavosi, ĹĄalys pasiraĹĄÄ— susitarimus dÄ—l geleĹžinkelio transporto, paĹĄto ir kitĹł komunikacijos sistemĹł sukĹŤrimo. PraÄ—jus metams po Lenkijos ultimatumo ir penkioms dienoms po Vokietijos ÄŻvykdytos ÄŒekoslovakijos okupacijos, Lietuva gavo äPEJOĘ› 7PLJFUJKPT VäTJFOJP SFJLBMʸ NJOJTUSP +PBDIJNP WPO 3JCCFOUSPQP reikalavimÄ… KlaipÄ—dos kraĹĄtÄ… perduoti Vokietijai. Lietuva vÄ—l neturÄ—jo kito pasirinkimo. Tai ĹĄalyje pakurstÄ— politinÄ™ krizÄ™ ir privertÄ— A. SmetonÄ… suformuoti naujÄ… vyriausybÄ™, kuri pirmÄ… kartÄ… nuo 1926 m. ÄŻtraukÄ— ir opozicijos atstovus.

Nors KlaipÄ—dos uostas liko atviras Lietuvos prekÄ—ms, regiono praradiNBT UVSĘ?KP SJNUʸ QBTFLNJʸ Ă?BMJFT FLPOPNJLBJ +BNF CVWP TVUFMLUB OFNBäBJ ĹĄalies pramonÄ—s. Lietuva pateko ÄŻ Vokietijos ÄŻtakos zonÄ…: kai Vokietija ir 5BSZCʸ 4ʇKVOHB N QBTJSBĂ?Ę? .PMPUPWPo3JCCFOUSPQP QBLUʇ JS 3ZUʸ &VropÄ… pasidalijo ÄŻtakos sferomis, Lietuva buvo paskirta Vokietijai. KlaipÄ—dos kraĹĄto praradimas lietuviams parodÄ—, kad ĹĄvelni politika, leidĹžianti tautinei NBäVNBJ OBVEPUJ KPT QBĘŠJPT LBMCʇ WPLJFĘŠJʸ WJFUPK QFSĂ?BNPT MJFUVWJʸ LBMbos, patyrÄ— nesÄ—kmÄ™. TodÄ—l kai sovietai perdavÄ— Lietuvai VilniĹł ir jo kraĹĄtÄ…, jame prasidÄ—jo stipri lituanizacija, sukÄ—lusi regione gyvenusiĹł ĹžydĹł ir lenkĹł nepasitenkinimÄ….67

67 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ -JFLJT Ă€BSʡOBT 1939.

30

NeÄŻsisavinta praeitis

Sovietizacija 1939 m. rugpjĹŤtÄŻ naciĹł Vokietija ir TarybĹł SÄ…junga pasiraĹĄÄ— Molotovo–RibCFOUSPQP QBLUʇ TV TMBQUBJTJBJT QSPUPLPMBJT OVSPEBOĘŠJBJT Ę›UBLPT TGFSBT 1BCBMtijyje. Lietuva atiteko Vokietijos ÄŻtakos sferai, bet pagal Vokietijos ir TarybĹł SÄ…jungos draugystÄ—s sutartÄŻ, pasiraĹĄytÄ… 1939 m. rugsÄ—jo 28 dienÄ…, ĹĄalis pateko ÄŻ SovietĹł SÄ…jungos ÄŻtakos zonÄ…. 1939 m. rugsÄ—jo 19 d., kovodama prieĹĄ -FOLJKʇ 3BVEPOPKJ "SNJKB VäĘ?NĘ? 7JMOJʸ 1P USJKʸ TBWBJĘŠJʸ TQBMJP EJFOʇ sovietai pareiĹĄkÄ— galÄŻ VilniĹł perduoti Lietuvai, bet iĹĄ teritorijos nepasitraukÄ— JLJ TQBMJP E 5BĘŠJBV Vä 7JMOJBVT TVHSʇäJOJNʇ SFJLĘ?KP TVNPLĘ?UJ BUJUJOLBNʇ kainÄ…: pagal pasiraĹĄytÄ… savitarpio pagalbos sutartÄŻ Lietuvai buvo perduota viena penktoji Vilniaus apylinkiĹł, o uĹž tai reikÄ—jo leisti Lietuvoje dislokuoti SBVEPOBSNJFĘŠJʸ v,SBĂ?Uʇ QFSĘ?NVT MJFUVWJBNT äNPOĘ?T MFOHWJBV BUTJkvÄ—pė“, raĹĄÄ— Israelis Cohenas savo 1943 m. iĹĄleistame turistiniame gide po 7JMOJʸ väZEBJ UBJQ QBU QBKVUP QBMFOHWĘ?KJNʇ UBĘŠJBV Ă?J TJUVBDJKB QBTJSPEĘ? MBCBJ laikina ir po aĹĄtuoniĹł mÄ—nesiĹł ji visiĹĄkai pasikeitė“.68 AĹĄtuoni mÄ—nesiai, skyrÄ™ Raudonosios armijos daliniĹł dislokavimÄ… LieUVWPKF JS Ă?BMJFT BOFLTJKʇ CVWP UJL UZMB QSJFĂ? BVESʇ ZQBĘŠ äZEJĂ?LBKBJ HZWFOUPKʸ daliai. Daugiau kaip 25 000 karo pabÄ—gÄ—liĹł atvyko iĹĄ Lenkijos, iĹĄ jĹł apie 15 000 buvo Lenkijos Ĺžydai.69 NemaĹžai ĹžydĹł ÄŻ ĹĄiÄ… vietovÄ™ bandÄ— pakliĹŤti pereinamuoju laikotarpiu – kai sovietai Vilniaus kraĹĄtÄ… atidavÄ— Lietuvai: pasienio kontrolÄ—s tuomet nebuvo, bet transporto sistema veikÄ—. Tarp pabÄ—gÄ—liĹł buvo apie 1 500–1 600 rabinĹł, jeĹĄivĹł studentĹł ir jĹł ĹĄeimos nariĹł .JSP ,BNFOFDP 3BEJOP (BSEJOP #BMUTUPHĘ?T BS 4MPOJNP 70 „Kai tik kraĹĄte ÄŻsitvirtino lietuviĹł valdĹžia imtasi sistemingai sprÄ™sti karo pabÄ—gÄ—liĹł klausiNʇ #VWP TVGPSNVPUBT LPPSEJOBDJOJT LPNJUFUBT TVTJEFEBOUJT JĂ? +"7 äZEʸ Joint LPNJUFUP +"7 3BVEPOPKP LSZäJBVT -FOLJKPT QBCĘ?HĘ?MJʸ LPNJUFUP JS -JFUVWPT 3BVEPOPKP LSZäJBVT BUTUPWʸ /FCVWP KPLJPT EJTLSJNJOBDJKPT rasÄ—s ar religijos pagrindu, dalis lenkĹł karo pabÄ—gÄ—liĹł ĹžurnalistĹł, ĹžinomĹł dÄ—l savo antisemitiniĹł paĹžiĹŤrĹł, taip pat susilaukÄ— pagalbos iĹĄ ĹžydĹł Joint komiteto“.71 Tarp pabÄ—gÄ—liĹł buvo ir gerai ĹžinomĹł ĹžydĹł intelektualĹł, tokiĹł LBJQ )FSNBOBT ,SVLBT LVSJP 7JMOJBVT HFUP EJFOPSBĂ?UJT UBQT TPMJEäJV UBĘŠJBV 68 Cohen, Israel: Vilna, p. 469–470.

69 (SFFOCBVN .BTIB The Jews of Lithuania, p. 289. 1939 m. gruodĹžio 2 d. Lietuvos valdĹžia jau buvo uĹžregistravusi 18 311 karo pabÄ—gÄ—liĹł iĹĄ Lenkijos, iĹĄ kuriĹł CVWP MFOLBJ o äZEBJ JS o MJFUVWJBJ 1MBĘŠJBV äJʡSĘ?UJ -JFLJT Ĺ arĹŤnas: 1939, p. 298.

70 Liekis, Ĺ arĹŤnas: 1939, p. 301.

71 Cohen, Israel: Vilna, p. 472.

AsmenvardŞių rodyklė A Abramowiczius, Hirschas 25, 50–51, 181 "MFLTB +POBT 56 Aleksandras II, caras 20 "NCSB[FWJʊJVT +VP[BT 37, 69, 86 Andreyev, Catherine 68 Anuťauskas, Arvydas 34, 36–37, 181 Aradas, Yitzhakas 14, 36, 77, 81, 83, 90, 96, 103–104, 108, 181 Arendt, Hannah 132, 176–177, 181 Asscheris, Abrahamas 133–134, 168 B #BDIBT ;BMFXTLJT &SJDIBT WPO EFN 99 Bakas, Samuelis 108, 181 Bandera, Stepanas 68 Barre, Raymondas 170 Baumanas, Zygmuntas vii #FOF 0UUP 119 #FO[BT 8PMGHBOHBT 42 Berenbaumas, Michaelis 14, 77, 79, 80, 118–119, 171, 181 Bergen, Doris 64, 181 Bergeris, Henningas 104 Bertelsenas, Aage 112 #MBäJʡOBT +PLʡCBT 56 Blomas, Hansas 111, 114, 134–135, 149, 168–169, 181 Bloxhamas, Donaldas 78–79, 117, 139–140, 142, 147, 178, 180, 182 #PCFMJT +VSHJT LBSP LPNFOEBOUBT 84, 86 #PNCB +BDFLBT 154, 182 Bonneris, Raymondas 153

Bosmajianas, Haigas 142, 182 Bousquet, RenÊ 170 Brandiťiauskas, Valentinas 38, 86 Brazauskas, Algirdas 152 Breitmanas, Richardas 77, 151 #SPVXFSJT +PIBOBT 126 Browningas, Christopheris 39, 76–77, 139, 147, 152, 182 Bubnys, Arōnas 76, 78–79, 81–84, 87–88, 93–95, 97, 109, 132, 172, 175, 182 #VULFWJʊJVT QVMLJOJOLBT 163 Butkōnas, Andrius 82 C Carmichael, Cathie 42, 182 Cesaranis, Davidas 39, 76, 83, 99, 182 $IJSBDBT +BDRVFT BT 170 $ISV�ʊJPWBT /JLJUB 173 $IVSDIJMMJT 8JOTUPOBT 127 Citroenas, Michalas 154–156, 175, 182 Cohenas, Davidas 133–134, 168 Cohenas, Israelis 30–32, 36, 182 Colijnas, Nyderlandų ministras pirmininkas 126 $PMUPOBT +PFMJT 18 $POBOBT &SJDBT 176 Czerniakowas, Adamas 133, 184 D %BNBT +BOBT 122–123 Daukantas, Simonas 44 Dawidowicz, Lucy 31–32, 51–52, 55, 182

190

NeÄŻsisavinta praeitis

&BSM )JMBSZ 75, 99, 145, 183 &EWBSEBT 7** LBSBMJVT 127, 133 &ISMJOHFSJT &SJDIBT 87 &JDINBOOBT "EPMGBT 14, 176 &JEJOUBT "MGPOTBT 152 &JTFOTUBEUBT .PTIF 25 &MLFTBT &MDIBOBOBT 101–102, 107 &O[FOTCFSHFSJT .BHOVTBT 167 &S[CFSHFSJT .BUUIJBTBT 43 &UUJOHFSJT 4 25

(FQOFSJT +VSHJT 95 (FSCSBOEZ 4KPFSEBT 115 (FSSJUTBT "OESĂ? 21, 24, 41, 47–48, 59, 61, 157, 183 (FSVUJT "MCFSUBT 13, 17, 183 (FXFDLF BT )BOTBT 38, 135 (JOBJUĘ? 3VCJOTPOJFOĘ? 4 56, 183 (JTDBSEBT E &TUBJOHBT 170 (JUFMNBO ;WJ 37, 59, 67, 70, 74–75, 83, 85, 94, 96–97, 173, 183 (ZMZT +POBT 109 (MB[NBOBT +PTFGBT 105 (PCJOFBV HSBGBT "SUIVSBT EF 41 (PMEIBHFOBT %BOJFMJT 152, 183 (PNVMLB 8Â’BEJTÂ’BXBT 62 (PSEPOBT )BSSZ 100, 183 (ĂšSJOHBT )FSNBOOBT 89, 141 (PVSFWJUDIJVT 1IJMJQBT 11, 184 (SFFOCBVN .BTIB 19–20, 30, 184 (SFFOCFSHBT (FSTIPOBT 37 (SPFO ,PPT 170 (SPTTBT +BOBT 150–151, 156–157, 184 (VO[JMJVTBT 8JMIFMNBT 85

F

H

'BJUFMTPOBT "MFYBT 85, 87, 92, 183 'JMCFSUBT "MGSFEBT 81 'JTDICÚDLBT )BOTBT 116 'ÚSTUFSTBT +à SHFOBT 79 'SFEFSJLTBT ,BSFMBT +PIBOOFTBT 122–123

)BČOFSJT 4FCBTUJBOBT 129 )BNBOOBT +PBDIJNBT 73, 78, 81–82, 95–96, 135 Heijdenas, Chrisas van der 14, 52, 111, 114, 118–119, 125–128, 133, 141, 155–157, 188 )FJOF &SJDIBT 74–75, 77, 82 Heydrichas, Reinhardas 74, 76, 80, 145, 151 Herzbergas, Abelis 175 Hessas, Rudolfas 141 Hilbergas, Raulis 133, 146, 184 Hilbrinkas, Dr. C. 111, 117–123, 125–126, 184

Deanas, Martinas 81, 89, 97 Dean, Carolyn 41, 176–177, 179, 182 Dieckmannas, Christophas 11–12, 39, 71, 77–78, 87, 93, 109, 131, 182–183 Dijkas, Ansas van 170 Donatas, Alexanderis 143, 183 %ÚOJU[BT ,BSMBT 141 Donskis, Leonidas x, 183, 188 %PTUPKFWTLJT 'JPEPSBT 42 Dubnowas, Simonas 47–48 E

G (BVMMF JT $IBSMFTBT EF 38, 176 (BWFOEB 4PMPNPOBT 35 (FEWJMBT .FʊZT 34 (FMGNBOBT (FTJB 20 (FOTBT +BDPCBT 47, 104–106, 135–137

Robert van Voren

191

*E[FMFWJʊJVT ,B[ZT 97–98 Ignatievas, Pavelas 22 *NQVMFWJʊJVT "OUBOBT 81, 89 Ivinskis, Zenonas 64

,MJFSBT +PIOBT 144, 173 Klimaitis, Algirdas 82–83, 85–86 Kochanas, Lionelis 19, 185 Kohler, Lotte 177, 185 ,PTMPWTLJT 8JMMZ 102 Kovneris, Abba 105 Krameris, Hansas 38 Krukas, Hermanas 30–31, 90, 96, 100, 135, 185 ,VCF 8JMIFMNBT 89 Kubiliōnas, Petras 38 Kudirka, Vincas 44–45 ,à IOF ćPNBTBT 77, 79–80, 83, 98–100, 129–130, 143, 148, 159, 171, 176, 185 ,VMB 8JUPMEBT 41 Kuodytė, Dalia 109, 185 Kurmis, leitenantas 38 Kwietas, Konradas 146–147, 185

J

L

+BDLFMOBT 40 +ĂŠHFSJT ,BSMBT 80, 82, 87, 95–96, 99, 113 +BTQFSTBT ,BSMBT 132, 176–177, 185 +POFTBT "EBNBT 178, 184 +POHBT -PV EF 168–170 +PTUBT )FJO[BT 99 +VMJBOB /ZEFSMBOEʸ LBSBMJFOĘ? 127 +VSHJT 7 LBSBMJVT 127

-BNNFST $ + 112, 115–116, 120, 122, 124, 185 -BOETCFSHJT ÇFNLBMOJT NJOJTUSBT 86 Langas, Berelis 143 -FDIUIBMFSJT 'SBO[BT 96 Leninas, Vladimiras 24, 48 -FOU[BT +BDPCBT 116 Lentzenas, Karlas 38 Levinas, Dovas 84, 96 Levis, Primo 153 Liekis, Šarōnas 12, 29–33, 52, 185 Lifshits, Nekhama 173 Lileikis, Aleksandras 39 Lippe-Biesterveldas, Bernhardas von 127 Littman, Sol 88, 185 Lohse, H., Reicho komisaras 135 Lukys, Pranas 70

Himmleris, Heinrichas 76–77, 79, 98–100, 107, 116, 146, 148 Hingstas, Hansas 38 Hitleris, Adolfas 29, 40, 43–44, 48, 55, 68, 70–71, 76–77, 79–80, 86, 89, 113, 116, 127, 154, 156, 159, 162, 167, 180 Hoessas, Rudolfas 126, 144, 153, 184 )PÄŒNBO &WB 176, 184 )PGNBOBT +BDPCBT 124, 139, 141, 148–152, 167, 184 )ĂšIOF )FJO[BT 99, 145–146, 184 Hornigas, Klausas 80, 98, 146–148 I

K Kaamas, Benas van 126, 188 ,BMUFOCSVOOFSJT &SOTUBT 141 Karalius, Vincas 131 Kershawas, Ianas 11 Kirkila, Bronius 97, 132 Kittelis, Bruno 107 ,MFF &SOTUBT 75, 82, 85, 98, 185

192

NeÄŻsisavinta praeitis

M MacQueenas, Michaelas 39, 67 MaslauskienÄ—, NijolÄ— 34, 60, 185 Matasas, Davidas 88–89 .FFSTIPFLBT (VVTBT 14, 118–119 Meyeris, Alfredas 70 .FOTEPSÄŒBT 0VJMMZ %JFUSJDITUFJOBT grafas Albertas 127 Merkys, Antanas 34, 58 Mickiewiczius, Adamas 17, 160 Mikhoelsas, Solomonas 172–173 Milgramas, S. 139 MisiĹŤnas, Romualdas 13 .JUUFSSBOE BT 'SBODPJT 170 Motzkinas, Leonas 47 Mountbattenas, lordas 127 Mussertas, Antonas 122, 124 Musteikis, Kazys 33

1BSLTBT +BNFTBT 47 PÊtainas, marťalas Henris 37–38, 112, 170 Petersenas, Rogeris 59–60, 186 Pilsudskis, marťalas 53 Pinskeris, Leonas 24 Plagge, Karlas 107–108 1MFDIBWJʊJVT 1PWJMBT 40, 113 Pobedonoscevas, Konstantinas 20 1PMBLBT & 155–156 Porat, Dina 83 Potas, Polas 139 Prapuolenis, Leonas 71 1SFTTFSJT +BDRVFT BT 134, 168–169, 186 Priemel, Kim 53, 90 Puiťytė, Rōta 93, 109, 152, 173, 186 R

N /BSPU[LZ +PTFQIBT 53–54 /FZNBOOBT (FPSHBT 91 Neugebaueris, Rolfas 136–137 /FVNBOOBT &SOTUBT 29 NikŞentaitis, Alvydas 14, 37, 45, 57–58, 76–77, 79, 81, 89–90, 95, 97–98, 100, 172, 175, 186 Norelis, K. 157 Norkus, Bronius 81, 87 O 0IMFOEPSGBT 0UUP 141, 145 0SXFMMBT (FPSHF BT 42 0SXJE .BSJB 154 P 1BKBVKJT +BWJT +PTFQI 177 Palmeris, R. R. 18 1BQPOBT .BVSJDF BT 170

Rabinovici, Schoshana 90–91, 186 Rastenis, Vincas 71 3BUIFOBV 8BMUIFSJT WPO 43 Rauca, Helmutas 88 Rauteris, Albinas 116 Reivytis, Vytautas 39, 78–79 3FOUFMOBT ćFPEPSBT "ESJBOBT 38, 69, 86 3JCCFOUSPQBT +PBDIJNBT WPO 29 3JFUCFSHBT + ) 126 3JOHTBT 8FSOFSJT 112, 115, 120, 127–128 3JTMBLLJ +VLLB 83–84, 150, 186 3JUUFSCVTDIBT 8JMMJT 116 Rosenbergas, Alfredas 141 Rosenthal, Ina 155 3PUIBT +PIOBT , 143 Rousso, Henris 176 3VCFOTUFJOBT +PTIVB 95, 173, 186 Rßhe, Volkeris 80

Robert van Voren

S Sakowiczius, Kazimierzas 91, 186 Saladžius, Pranas 34 Sarlouis, L. H. 133 4BTTBT ćPFEPSBT WPO 29 Schachtas, Hjalmaras 141 4DIFDLBT 3BČBFMJT 44 4DINJEUBT 'SJU[BT 116 Schoenburg, Nancy 17, 19, 22, 26, 186 4DIÚQĘJOBT (FPSHF BT JY Schweinebergeris, Horstas 90 Seyssas-Inquartas, Arthuras 116, 141 4FSFOZ (JUUB 144, 163, 187 Sforimas, Mendele Mocheris 32 Shmukleris, Moshe 101 Shneidmanas, Noah 82, 90–92, 100, 135–137, 187 4JSVUBWJʊJVT 7MBEBT 57 4LWJSFDLBT +VP[BT 85–86, 113 4MÈOTLâ 3VEPMGBT 62 Smetona, Antanas 28–29, 33–35, 56–58, 66, 160, 162, 164 4OJFʊLVT "OUBOBT 61 Snyderis, Timothy 17–18, 26, 159–160, 187 Solženycinas, Aleksandras 153 4UBIMFDLFSJT 'SBO[BT 8BMUFSJT 73–75, 80–83, 85, 87, 90, 95 4UBMJOBT +PTJGBT 62, 160, 173, 183, 186 Stangas, Knudas 39 4UBOHMJT 'SBO[BT 144, 163 4UBVČFOCFSHBT HSBGBT $MBVTBT WPO 167 4UPOF BT %BOBT 144, 173, 187 Strašūnas, Matas 50 4USFJDIFSJT +VMJVT 141

193

Sutton, Karen 14, 34–35, 38, 50, 59, 64, 67, 70–71, 75, 80, 83, 86, 89, 94, 96, 106, 110, 112–113, 135, 187 Sužiedėlis, Saulius 11, 38, 45, 57–58, 78–79, 87, 131, 182, 187 4[VSBT (SJHPSJ ÀVSBT (SJHPSJKVT

73–74, 90, 96, 187 Š Šabadas, Zemachas 32 ÀJEMBVTLBT +VP[BT 90 Škirpa, Kazys 31, 67–68, 71 Švipas, Vladas 86 T Taagepera, Reinas 13, 186 5BVCFSJT +PBDIJNBT 13–14, 84, 93, 181 Tenkinkas, generalinis sekretorius 117 5JTP +P[FGBT 37 Tory, Avrahamas 100–103, 187 Tornbaumas, kapitonas 102 Touvieras, Paulis 170 Treitschke, Heinrichas von 42, 129 Trockis, Leonas 48 Truska, Liudas 13–14, 25, 34–35, 42–44, 52–56, 60, 62–65, 68–71, 161–165, 172, 188 5SVTLBVTLBT +VP[BT 108 Tulpas, Haringas 118 Tulpas, Sybrenas 118 U 6SCÝZT +VP[BT 34 V 7BMBOʊJVT .PUJFKVT 44 Vareikis, Vygantas 13–14, 25, 35, 42–44, 52–56, 60–65, 68–71, 160–163, 165, 188

194

NeÄŻsisavinta praeitis

Venclova, Tomas 13, 53, 73, 159, 172, 188 Vernooijas, Arnoldas 118 Viksne, Rudite 150 Vilhelmina, karalienė 169 Vitkauskas, Vincas 34 Vytautas Didysis 17, 19, 26, 68 Vlasovas, Andrei 68 Voldemaras, Augustinas 28, 47, 66 Volkanas, Vamikas 158, 188 Vorenas, Robertas van ix–x, 25, 94, 97, 117, 126, 188, 195 W 8BDMBXTLJT 4UBOJTMBXBT 55 8BMMFSJT +BNFTBT 128, 141, 153, 163 8FFLTBT ćFPEPSF BT 12, 188 8FJOSFCBT 'SJFESJDIBT 169–170 8FJTTBT +PTFQIBT 155 8FJTTBT .BSUJOBT 90, 137

8FUUF 8PMGSBNBT 87, 99, 181 8JMEUBT %JDLBT EF 149 8JNNFSJT 'SJFESJDIBT 116 8JOLFMNBOBT )FOSJT HFOFSPMBT 115–116 8JOLMFSJT HFOFSPMBT 98 8JUUFOCFSHBT :JU[IBLBT 105–106 8VMÄŒBT )PSTUBT 38 Z ;BKUJDIBT "SUVSBT äS 4FZZTBT Inquartas, Arthuras) 116 ;FDIBT #VSLFSTSPEB MPSEBT +VMJVT von 127 Zehnpfennigas, Maxas 82, 91 Zeligowskis, Lucjanas 160 Zijl, Annejet van 127, 188 ;JOPWKFWBT (SJHPSJT 48 Zizas, Rimantas 96

Apie autoriĹł 3PCFSUBT WBO 7PSFOBT H N ZSB TPWJFUPMPHBT #BJHĘ? "NTUFSEBNP universitetÄ…, disertacijÄ… apgynÄ— Vytauto DidĹžiojo universitete, kur ĹĄiuo NFUV EĘ?TUP 1PMJUJLPT NPLTMʸ JS EJQMPNBUJKPT GBLVMUFUF +JT UBJQ QBU ZSB Ă€BMtojo karo studijĹł centro Ilia valstybinio universiteto Tbilisyje direktorius, jame taip pat dÄ—sto.

Nuo 1977 m. aktyvus Ĺžmogaus teisiĹł gynimo SovietĹł SÄ…jungoje judÄ—jimo narys. DaugelÄŻ metĹł vaĹžinÄ—jo ÄŻ TSRS. 1980 m. buvo vienas iĹĄ tarptautinÄ—s asociacijos psichiatrijos naudojimo politiniams tikslams steigÄ—jĹł, o 1986 m. tapo jos generaliniu sekretoriumi. Dabar yra organizacijos Global Initiative on Psychiatry vykdantysis vadovas.

R. van Vorenas raťo sovietologijos klausimais, Antrojo pasaulinio karo tematika, taip pat temomis, susijusiomis su psichine sveikata ir Şmogaus teisėmis. Autorius paraťė dvylika knygų, paskutiniąsias – On Dissidents and Madness JS Cold War in Psychiatry o J�MFJEP Rodopi leidykla. R. van Vorenas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir pastaruosius deťimt metų nuolat gyvena ťalyje.

LI BRI UNIVERSI TAT IS VY TAU T I MAGNI acta humana

Vytauto DidĹžiojo universitetas didĹžiuojasi galÄ—damas pristatyti iĹĄskirtines knygas, paĹžymÄ—tas „Libri Universitatis Vytauti Magni“ Ĺženklu. Dviejose leidiniĹł serijose – Acta Humana ir Acta Natura – pristatomi iĹĄkiliausiĹł universiteto mokslininkĹł ir LʡSĘ?Kʸ 7%6 (BSCĘ?T EBLUBSʸ JS (BSCĘ?T profesoriĹł darbai, jĹł mintys ir ÄŻĹžvalgos.