Bakalauro studijos VGTU 2019-2020 m. by vgtu3

BAKALAURO STUDIJOS VGTU 2019â&#x20AC;&#x201C;2020 m.

VGTU leidykla TECHNIKA Vilnius 2019

Turinys 6

Aktyvuok savo technogeną VGTU!

Kas mes esame: skaičiai ir faktai

Bakalauro ir vientisųjų studijų programos bei konkursinių balų sandara

Antano Gustaičio aviacijos institutas

Aviacijos mechanikos inžinerija

Avionika

Orlaivių pilotavimas

Skrydžių valdymas

Interviu: Vytenis J. Buzas

Aplinkos inžinerijos fakultetas

Aplinkos apsaugos inžinerija

Geodezija

Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija

Pastatų energetika

Interviu: Robertas Dargis

Architektūros fakultetas

Architektūra

Kraštovaizdžio architektūra

Pramonės gaminių dizainas

Interviu: Algirdas Kaušpėdas

Elektronikos fakultetas

Automatika

Daiktų interneto inžinerija

Elektronikos inžinerija

Elektros energetikos inžinerija

Informacinių sistemų inžinerija

Kompiuterių inžinerija

Fundamentinių mokslų fakultetas

Bioinžinerija

Duomenų analizės technologijos

Informacinės sistemos

Informacinės technologijos

Moderniųjų technologijų matematika

Multimedija ir kompiuterinis dizainas

Programų inžinerija

Interviu: Giedrius Dzekunskas

Kūrybinių industrijų fakultetas

Kūrybinės industrijos

Pramogų industrijos

Renginių inžinerija

Interviu: Živilė ir Viktoras Diawarai

Mechanikos fakultetas

Biomechanika

Gamybos inžinerija ir valdymas

100

Mechanikos inžinerija

102

Mechatronika ir robotika

104

Medijų gamyba

106

Skaitmeninė gamyba

108

Statybos fakultetas

108

Gaisrinė sauga

110

Saugos sistemų inžinerija

112

Statybos inžinerija

114

Statybos ir nekilnojamojo turto valdymas

116

Interviu: Domas Dargis

122

Transporto inžinerijos fakultetas

122

Transporto inžinerija

124

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

126

Interviu: Antanas Juknevičius

132

Verslo vadybos fakultetas

132

Ekonomikos inžinerija

134

Finansų inžinerija

136

Organizacijų valdymas

138

Verslo logistika

140

Verslo vadyba

142

Interviu: Austėja Landsbergienė

148

Studijos anglų kalba

150

Stojamieji egzaminai ir testai

154

Studijos kolegijų absolventams

156

Studijos ir praktika užsienyje

158

Ką veikti po pamokų?

160

Ką veikti po paskaitų?

162

Karjeros konsultavimas universitete

164

2018 m. priėmimo statistika

170

Naudingi kontaktai 5

Aktyvuok savo technogeną VGTU!

Nuo kosmoso užkariavimo iki pasivaikščiojimo virtualioje realybėje – tokias galimybes gali rinktis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), viename geriausių technikos universitetų ne tik šalyje, bet ir Europoje.

Kodėl technogenas? Ar teko girdėti apie ketvirtąją pramonės revoliuciją? Taip vadinami šiuo metu vykstantys pokyčiai, kuriuos lemia sparti technologijų plėtra. Turbūt pastebėjai, kad tai keičia viską: kaip mes dirbame, ilsimės, keliaujame, net tai, kaip tu mokaisi ir bendrauji su tėvais. Kad galėtum pasinaudoti šiais pokyčiais savo sėkmei, turi aktyvuoti savo technogeną – įvaldyti ir kūrybiškai naudoti technologijas. O VGTU yra geriausia vieta tai padaryti! Bent taip mano daugiau nei 10 tūkst. čia studijuojančių jaunų žmonių. Technogeną turime visi, o mes padėsime jį atrasti ir aktyvuoti ten, kur esi stipriausias.

Ar technogenas reiškia studijas inžinerijos, IT ir panašiose srityse? Tikrai ne tik tai – technologijų tau prireiks visose srityse! Nors projektuoti modernius dangoraižius ir tiesti tiltus tikrai labai įdomu. Svajoji apie didesnius iššūkius? Tapk „Boeing“ pilotu arba vienu pirmųjų profesionalių bepiločių orlaivių (dronų) valdytoju. Jei ir to negana, dalyvauk kosmoso tyrimuose ir NASA stažuotėse kaip ir mūsų studentai. Esi labiau prie meno? VGTU „LinkMenų fabrike“ išmok kurti interneto svetaines, filmuoti filmus, o savo kuriamą istoriją paversk kompiuteriniu žaidimu ar perkelk ją į virtualią erdvę. Svajoji apie bankininko karjerą? Jau

po kelerių metų sėkmingiausieji dirbs finansinių technologijų įmonėse (angl. fintech), o Lietuva yra viena iš pasaulinių lyderių šioje srityje. Tad gal geriau pagalvok apie FinTech studijas, kurias pirmieji šalyje taip pat pasiūlė VGTU.

Tai tik keletas galimybių, kurias siūlo VGTU. Pasidomėk plačiau: www.vgtu.lt https://www.instagram.com/ vgtu_university/ https://www.facebook.com/ vgtuuniversity

Kas mes esame:

Skaičiai ir faktai Universiteto misija – ugdyti

pilietiškai atsakingą, kūrybingą, konkurencingą, mokslui ir naujausioms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę, skatinti mokslo pažangą, socialinę ir ekonominę gerovę, kurti vertę, užtikrinančią Lietuvos ir regiono plėtrą globaliame pasaulyje.

Universiteto vizija – VGTU yra prestižinė Lietuvos aukštoji mokykla, kurios mokslo ir studijų lygis atitinka geriausių Europos technikos universitetų lygį. Ji patraukli Lietuvos ir užsienio mokslininkams bei studentams, geba atsakyti į aplinkos iššūkius ir turi didelę socialinę svarbą šalies pažangai.

Absolventų

80 000 Studentų

10 400

Fakultetų

Daugiau nei 100 studijų programų. 960 akademinio personalo darbuotojų.

Tarptautinis pripažinimas

13 mokslo institutų

3 mokslo centrai

23 tyrimų laboratorijos

Tarptautiniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2019“ VGTU užima 581–590 vietą ir patenka tarp 2,1 % geriausių pasaulio universitetų.

Tarptautiniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject 2018“, vertinančiame aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis, VGTU reitinguotas net 4 kryptyse: statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų kryptyje – 101–150,

>500

>480

verslo, mokslo ir visuomeninių partnerių visoje Lietuvoje

universitetų partnerių visame pasaulyje

architektūros bei urbanistikos kryptyje – 101–150, verslo ir vadybos studijų kryptyje – 201–250, ekonomikos ir ekonometrijos kryptyje – 201–250.

Bakalauro ir vientisųjų studijų programos bei konkursinių balų sandara Studijų programa

Studijų kryptis

Konkursinio balo dėmenys (svertiniai koeficientai) stojantiesiems 2019 m.

MATEMATIKOS MOKSLAI Duomenų analizės technologijos (NL)

statistika

Moderniųjų technologijų matematika (NL) taikomoji matematika

1-asis dalykas: matematika (0,4) 2-asis dalykas: informacinės technologijos / fizika (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais (0,2) 4-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

INFORMATIKOS MOKSLAI Daiktų interneto inžinerija (NL)

informatika

Informacinės sistemos (NL, I (nt))

informacijos sistemos

Informacinės technologijos1 (NL)

informatika

Informacinių sistemų inžinerija1 (NL)

informatikos inžinerija

Multimedija ir kompiuterinis dizainas2 (NL, I)

informatikos inžinerija

Programų inžinerija2 (NL)

programų sistemos

INŽINERIJOS MOKSLAI Automatika (NL)

elektros inžinerija

Aviacijos mechanikos inžinerija (NL)

aeronautikos inžinerija

Avionika (NL)

aeronautikos inžinerija

Biomechanika (NL)

bioinžinerija

Elektronikos inžinerija (NL)

elektronikos inžinerija

Elektros energetikos inžinerija (NL)

elektros inžinerija

Gamybos inžinerija ir valdymas (NL)

gamybos inžinerija

Geodezija (NL)

matavimų inžinerija

Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija (NL)

statybos inžinerija

Kompiuterių inžinerija (NL)

elektronikos inžinerija

Mechanikos inžinerija1 (NL, I (nt))

mechanikos inžinerija

Mechatronika ir robotika1 (NL)

gamybos inžinerija

Medijų gamyba# (NL)

gamybos inžinerija

Orlaivių pilotavimas (lėktuvai)*, V, 3 (NL)

aeronautikos inžinerija

Orlaivių pilotavimas (sraigtasparniai)*,V, 3 (NL) aeronautikos inžinerija Pastatų energetika1,4 (NL)

energijos inžinerija

Pramonės gaminių dizainas (NL)

gamybos inžinerija

Renginių inžinerija (NL)

elektronikos inžinerija

Skaitmeninė gamyba1 (NL)

gamybos inžinerija

Skrydžių valdymas*,V, 3, 7 (NL)

aeronautikos inžinerija

Statybos inžinerija1, 2 (NL, I (nt))

statybos inžinerija

Statybos ir nekilnojamojo turto valdymas (NL)

statybos inžinerija

Transporto inžinerija (NL, I)

transporto inžinerija

1-asis dalykas: matematika (0,4) 2-asis dalykas: fizika (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais / kvalifikacinis egzaminas** (0,2) 4-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Aplinkos apsaugos inžinerija (NL)

aplinkos inžinerija

Gaisrinė sauga (NL)

saugos inžinerija

Saugos sistemų inžinerija (NL)

saugos inžinerija

1-asis dalykas: matematika (0,4) 2-asis dalykas: chemija / fizika (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais / kvalifikacinis egzaminas** (0,2) 4-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

TECHNOLOGIJŲ MOKSLAI

Bioinžinerija (NL)

biotechnologijos

1-asis dalykas: matematika (0,4) 2-asis dalykas: chemija (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais / kvalifikacinis egzaminas** (0,2) 4-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

SOCIALINIAI MOKSLAI

Ekonomikos inžinerija1, 4 (NL)

ekonomika

Kūrybinės industrijos1 (NL, I)

komunikacija

Pramogų industrijos (NL)

komunikacija

1-asis dalykas: matematika (0,4) 2-asis dalykas: istorija / informacinės technologijos / geografija (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais (0,2) 4-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,2) 1-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,4) 2-asis dalykas: informacinės technologijos / istorija / matematika / geografija (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais (0,2) 4-asis dalykas: užsienio kalba (0,2)

VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA Finansų inžinerija

1, 2

(NL)

finansai

Organizacijų valdymas (NL)

vadyba

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika (NL, I)

verslas

Verslo logistika (NL)

verslas

Verslo vadyba1, 5 (NL)

verslas

Architektūra*, V, 1 (NL)

architektūra

Kraštovaizdžio architektūra*, 6 (NL)

kraštovaizdžio architektūra

MENAI 1-asis dalykas: stojamasis egzaminas (0,5) 2-asis dalykas: matematika (0,2) 3-iasis dalykas: bet kuris dalykas, nesutampantis su kitais konkursiniais dalykais (0,1) 4-asis dalykas: lietuvių kalba ir literatūra (0,2)

Studijų forma: NL – nuolatinės, I – ištęstinės, I (nt) – ištęstinės nuotolinės Keičiamas studijų programos pavadinimas; * Stojant į šią studijų programą yra laikomi stojamieji testai ir egzaminai; ** Kvalifikacinio egzamino įvertinimai perskaičiuojami pagal „Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2019 metais tvarkos aprašą“; #

V – vientisosios studijos; 1 Galimos studijos anglų kalba; 2 Studijų programoje formuojama sustiprinta studijų grupė; 3 Nuo antro kurso studijos vykdomos tik anglų kalba; 4 Studijų programoje yra galimybė įgyti dvigubą diplomą (VGTU ir kitos užsienio mokyklos diplomą); 5 Nuolatinės formos studijų programos paskaitų tvarkaraštis gali būti dieninis ir savaitgalinis: dieninis tvarkaraštis –

studijos vyksta darbo dienomis 8.30–18.00 val.; savaitgalinis tvarkaraštis – studijos vyksta penktadieniais, šeštadieniais ir, esant poreikiui, sekmadieniais (8.30–18.00 val.); 6 Priėmimas vyks, jei studijų programa bus įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre; 7 Priėmimas į vientisųjų studijų programą nevyks, jei bus įregistruota Skrydžių valdymo (bakalauro) studijų programa.

Pagrindiniai kriterijai geriausiųjų eilei sudaryti: 1-ojo dalyko brandos arba stojamojo egzamino įvertinimas; 2-ojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); 3-iojo dalyko brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys (A lygiu); lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino

arba kito dalyko, numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko, brandos egzamino įvertinimas arba metinis pažymys; asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą 2019 m. išlaikytų valstybinių brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos (išskyrus menų studijų

krypčių grupės programas) įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 40 (pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas); penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7.

Antano Gustaičio aviacijos institutas

AVIACIJOS MECHANIKOS INŽINERIJA

Kai 2017 metų birželio 23 dieną į kosmosą pakilo lietuvių kurtas dirbtinis Žemės palydovas „LituanicaSAT-2“, jis tapo pirmuoju „CubeSat“ tipo palydovu pasaulyje, kurio vienas pagrindinių tikslų – išbandyti inovatyvią valdymo sistemą. Šio palydovo vieni kūrėjų – VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai, peržengę tradicinio mąstymo ribas ir nusitaikę tiesiai į kosmosą.

orlaivio patikrai atlikti ir nepertraukiamiems skrydžiams užtikrinti, geba savarankiškai spręsti sudėtingus orlaivių konstrukcijų ir variklių inžinerijos uždavinius.

Aviacijos mechanikos inžinerijos studijos skirtos tiems, kurie nori kurti orlaivius arba juos prižiūrėti. Tiems, kuriuos žavi orlaivių mechanika, jų konstrukcijos, varikliai, sistemos, aerodinamika.

VGTU absolventai turi galimybę ir Lietuvoje dirbti net su didžiųjų gamintojų orlaiviais, tokiais kaip „Boeing“ ar „Airbus“.

Studijuojant natūraliai išsiskiria dvi aviacijos mechanikos inžinerijos kryptys: orlaivių projektavimas ir konstravimas bei orlaivių techninė priežiūra.

Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programa skirta išmokti:

Būsimieji orlaivių konstruktoriai įgyja žinių, kaip projektuoti ir konstruoti įvairių tipų orlaivius – nuo į delną telpančio bepiločio iki raketos.

Būsimieji orlaivių mechanikai moka ir varžtą atsukti, kad pataisytų orlaivio gedimą. Tačiau daug svarbiau, kad jie įgyja visapusiškų žinių

Ką gebėsiu?

kompiuterių modeliavimo programomis braižyti ir projektuoti orlaivių mechanines dalis ir sistemas; atlikti ir vertinti orlaivio skrydžio aerodinaminių charakteristikų skaičiavimus; atlikti inžinerinius skaičiavimus, įvairių sistemų tobulinimo darbus; analizuoti orlaivio sparno ir jo profilio parametrus, parinkti tinkamiausias sparno parametrų skaitines reikšmes; organizuoti orlaivių techninę

priežiūrą ir spręsti, kaip atlikti techninius darbus, užtikrinti saugumą; atlikti orlaivių įvairių mazgų remontą; suprasti orlaivių projektavimo ir remonto organizacijų teisinę bazę ir išmanyti šios specifinės teisės praktiką.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti eiliniais arba vyresniaisiais specialistais orlaivių techninės priežiūros, remonto, gamybos ir projektavimo įmonėse; dirbti aviacijos mechanikos inžinieriais UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, UAB „FL Technics“, UAB „Helisota“, UAB „Termikas“, VSAT Aviacijos rinktinėje; dirbti orlaivių tinkamumo skraidyti specialistais ar mechanikos inžinieriais AGAI skrydžių praktikos bazėje; dirbti vyriausiaisiais specialistais Civilinės aviacijos administracijoje; dirbti Kauno, Prienų, Panevėžio aviacijos gamyklose.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Aviacijos mechanikos inžinerijos programos studentė Vaiva pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Antano Gustaičio aviacijos institutas

AVIONIKA

Tikriausiai kiekvienas mokate pakeisti elektros lemputę. Tačiau ar tokios pačios lemputės šviečia lėktuvo salone ir išorėje, kur aplinkos sąlygos yra ekstremalios? Sudėtingos orlaivio elektros, elektroninės ir skaitmeninės sistemos padeda pilotui, bet jas kuria ir prižiūri žmonės – avionikos specialistai.

už elektromechanines, elektrines, elektronines, skaitmenines orlaivio sistemas. Jie atlieka įvairias sistemų pertvarkas – pradedant laidais, baigiant kompiuteriais. Greta to jie – ir kūrėjai, gebantys pasiūlyti naujų sprendimų orlaivių elektronikos ir automatizuotosioms sistemoms ir jų funkciniams įtaisams.

Avionika – tiesiog elektronika, tik pritaikyta aviacijoje. Tad jei vaikystėje ardydavote ir prikeldavote neveikiančius radijo imtuvus, krapštydavotės prie sugedusio elektrinio virdulio ar mokėtės programuoti, bet drauge ir žvalgėtės į dangų, pavydžiai stebėdami praskrendančius lėktuvus, pataikėte ten, kur norėjote.

Studijos supažindina su naujausiomis orlaivių elektros ir elektronikos inžinerijos technologijomis, orlaivių automatikos vystymosi tendencijomis, elektroninių ir automatinių sistemų projektavimo principais. Taip pat su informacinėmis technologijomis, duomenų apdorojimu, automatizuoto projektavimo įranga.

Avionikos specialistai atsakingi

Aviacinių elektronikos sistemų specializacijos studijose įgyjama žinių apie orlaivių technologijas, skrydžių valdymo ir oro uosto įrenginius, sistemų techninę priežiūrą, vadybos procesus, Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus. Bepiločių orlaivių inžinerijos specializacijos studijos supažindina su naujausiomis aviacijos technologijomis ir bepiločių orlaivių projektavimu, valdymu, gamybos technologijomis ir įrenginių derinimu, paslau-

gų teikimo reglamentavimu. Šios specializacijos studijose mokomasi konstruoti bepiločius orlaivius atsižvelgiant į galimą jų pritaikymą žemės ūkiui, sienos apsaugai, fotogeometrijai ar kitoms sritims.

Ką gebėsiu? Avionikos studijų programa skirta išmokti: automatizuoto projektavimo įranga kurti orlaivių elektronikos ir automatizuotąsias sistemas; kompiuteriais apdoroti duomenis, spręsti automatinio valdymo bėdas, valdyti įrenginius ir technologinius procesus; atlikti inžinerinius skaičiavimus, tobulinti įvairias sistemas; atlikti orlaivių techninę priežiūrą; pritaikyti bepiločius orlaivius naujoms reikmėms; prisitaikyti prie elektronikos inžinerijos ir automatikos pokyčių.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Avionikos programos studentas Mantas pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti eiliniais arba vyresniaisiais specialistais orlaivių techninės priežiūros, remonto, gamybos ir projektavimo įmonėse, oro uostuose; dirbti technikais avionikais UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, UAB „FL Technics“, UAB „Helisota“, UAB „Termikas“, VSAT Aviacijos rinktinėje, VĮ „Oro navigacija“; dirbti orlaivių dalių paieškos ir tiekimo įmonėje AB „Locatory. com“; dirbti orlaivių tinkamumo skraidyti specialistais ar technikais avionikais AGAI skrydžių praktikos bazėje; dirbti vyriausiaisiais specialistais Civilinės aviacijos administracijoje; dirbti Kauno, Prienų, Panevėžio aviacijos gamyklose; dirbti bepiločių orlaivių operatoriais ar projektuotojais jau esamose įmonėse ar savo įmonėje.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Antano Gustaičio aviacijos institutas

ORLAIVIŲ PILOTAVIMAS Jei būtų renkama pasaulio svajonių profesija, orlaivių pilotavimas būtų tarp šių rinkimų lyderių. Nuo neatmenamų laikų žmones žavėjo dangaus platybės ir jas skrodžiantys paukščiai. Vėliau – ir sklandytuvai, lėktuvai, kitų tipų orlaiviai.

galėtų pilotuoti bet kokį orlaivį – pradedant civiliniais „Boeing“ ar „Airbus“, baigiant naikintuvais. VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas bendradarbiauja su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija padėdamas jai parengti karo orlaivių pilotus.

Išmokti valdyti orlaivį – kaip išmokti vairuoti automobilį: jei tikslas aiškus, atsiras ir priemonių jam pasiekti.

Nuo antro kurso paskaitos vyksta anglų kalba. Studijuojant sukaupiama 240 skrydžio valandų.

Orlaivių pilotavimo studijos Antano Gustaičio aviacijos institute ne tik suteikia žinių ir praktikos valdyti lėktuvus ar sraigtasparnius, bet ir įvairiapusišką suvokimą apie aviaciją. Ši programa skirta tiems, kurie domisi orlaivių pilotavimu ir aeronautikos inžinerija, tiems, kurie svajoja tapti pilotais.

Tapti orlaivio pilotu įmanoma ir be aukštojo išsilavinimo, tačiau šios studijos suteikia daug išsamesnių profesinių žinių: apie aviacijos sistemą ir rinką, procedūras, apie tai, kaip veikia orlaivių mechaninės, elektrinės, automatinės sistemos, kaip planuoti skrydžius, atlikti navigacinius skaičiavimus, palaikyti radijo ryšį.

Programa parengta taip, kad po penkerių metų vientisųjų studijų galima gauti ne tik aeronautikos inžinerijos magistro laipsnį, bet ir orlaivių (lėktuvo ar sraigtasparnio) profesionalaus piloto licenciją.

Pasaulyje juntamas itin didelis pilotų trūkumas, tad šių studijų absolventai gali būti kone garantuoti, kad neliks bedarbiai. Išmokę valdyti vienmotorius ir dvimotorius orlaivius, o gebėjimus sustiprinę skrydžio simuliatoriuje studentai įgyja pakankamai žinių, kad ateityje

Stojant į šią studijų programą privaloma turėti I klasės sveikatos pažymėjimą, išlaikyti profesinio tinkamumo ir fizinio pajėgumo testus (žr. 150 p.). Piloto profesija vilioja ne tik vaikinus – apie 10 proc. šios programos studentų yra merginos.

Ką gebėsiu? Orlaivių pilotavimo studijų programa skirta išmokti: pilotuoti vieną arba du stūmoklinius vidaus degimo variklius turinčius ir kilti nuo kietosios dangos pritaikytus lėktuvus; pilotuoti vieną stūmoklinį

vidaus degimo variklį turintį sraigtasparnį; atlikti skrydžius stebint antžeminius orientyrus; atlikti skrydžius pagal orlaivio prietaisus (prasto matomumo sąlygomis); palaikyti radijo ryšį, naviguoti, šalinti gedimus; dirbti daugianarėje įguloje; dirbti skrydžių treniruokliais; oro transporto organizacijų vadybos; atlikti inžinerinius skaičiavimus, sistemų tobulinimo darbus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti Europos bei Lietuvos valstybinėse ir privačiose civilinės aviacijos bendrovėse (pavyzdžiui, „Small Planet Airlines“, „Avion Express“, „DOT LT“, „Ryanair“, „airBaltic“, „Wizz Air“ ir kt.) vienanarės įgulos orlaivio kapitonais; dirbti Europos bei Lietuvos valstybinėse ir privačiose civilinės aviacijos kompanijose daugianarės įgulos piloto padėjėjais; dirbti pilotais instruktoriais orlaivių pilotus rengiančiose įmonėse; dirbti vadybininkais ar inžinieriais aviacijos transporto įmonėse.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Orlaivių pilotavimo programos studentas Jaroslavas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Antano Gustaičio aviacijos institutas

SKRYDŽIŲ VALDYMAS Kone chrestomatinė veiksmo filmų apie lėktuvus scena, kai pilotas karštligiškai bando suvaldyti nepaklūstantį orlaivį, o skrydžių valdymo specialistas beria nurodymus ieškodamas galimybių saugiai nusileisti.

Kelerius pastaruosius metus skrydžių vadovai Lietuvoje gauna didžiausius atlyginimus. Ne be priežasties – nuo šios srities specialistų sprendimų kartais priklauso tūkstančių žmonių gyvybė: skrydžio vadovo kontroliuojamoje erdvėje vienu metu gali būti iki 20 lėktuvų, kiekviename jų – per 100 keleivių. Pagal skrydžių valdymo vientisųjų studijų programą parengti aviacijos specialistai ne tik įgyja aeronautikos inžinerijos magistro laipsnį, bet ir turi galimybę įgyti skrydžių vadovo licenciją. Programos absolventai geba valdyti ir reguliuoti orlaivių eismą, užtikrinti saugią oro erdvę, orlaivius skirstyti, palaikyti radijo ryšį.

Skrydžių valdymo specialistai skirstomi į tris sąlygines grupes: oro uosto, oro uosto prieigų ir erdvės. Oro uosto skrydžių valdymo specialistai iš skrydžių valdymo bokšto skrydžius koordinuoja konkrečiame oro uoste ir apie jį. Oro uosto prieigų specialistai valdo atvykstančių ir išvykstančių lėktuvų skrydžius 50 km spinduliu aplink konkretų oro uostą. Erdvės skrydžių specialistai reguliuoja daugiausia tranzitu per šalį skrendančių orlaivių eismą – savotiškas lėktuvų autostradas, kuriose nėra kelio ženklų, bet išvengti susidūrimų padeda skrydžių valdymo specialistas. Pagal šią studijų programą rengiami visos Europos darbo rinkai tinkantys specialistai – nuo antro kurso studijos vyksta anglų kalba. Stojant į šią programą privalu turėti III klasės sveikatos pažymėjimą, išlaikyti profesinio tinkamumo testą (žr. 150 p.).

ar naudojantis oro eismo stebėjimo sistemomis; atlikti procedūrinį oro eismo reguliavimą (orlaivio nematant, bet radijo ryšiu žodžiu gaunant koordinates); dirbti ir naudotis skrydžių vadovų rengimo treniruokliais; vadybos ir inžinerijos pagrindų; analizuoti aviacijos sektoriui reikšmingus teisės dokumentus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti skrydžių vadovais Lietuvos oro navigacijos paslaugų teikimo įmonėje VĮ „Oro navigacija“ Vilniuje, Kaune ar Palangoje (aerodromo, prieigų ar oro erdvės vadovais); dirbti skrydžių vadovais Lietuvos karinėse oro pajėgose;

Ką gebėsiu?

dirbti skrydžių koordinatoriais Lietuvos aerodromuose;

Skrydžių valdymo studijų programa skirta išmokti:

dirbti skrydžių vadovais kitų valstybių oro navigacijos paslaugų teikimo įmonėse;

reguliuoti orlaivių oro eismą aerodrome, prieigose (orlaiviui kylant ar artėjant leistis) ir erdvėje (orlaiviams skrendant maršrutu); reguliuoti orlaivių oro eismą realiai juos matant

dirbti vyriausiaisiais specialistais Civilinės aviacijos administracijoje; dirbti vadybininkais ar inžinieriais aviacijos transporto įmonėse.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Skrydžių valdymo programos studentė Taidelė pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Interviu: Vytenis J. Buzas

Kai turi aiškią viziją, net ir kosmoso užkariavimas atrodo įgyvendinama misija. Mažuosius palydovus „NanoAvionics“ pasauliui pristatančios lietuviškos bendrovės „NanoAvionika“ vadovas Vytenis J. Buzas įsitikinęs, kad nėra neaprėpiamų horizontų, jei tik esi atkaklus ir tiksliai žinai, ko nori.

„ VISADA TAIKIAUSI TIESIAI Į KOSMOSĄ“ 21

– VGTU A. Gustaičio institute baigėte aviacijos mechanikos inžinerijos bakalauro studijas. Ar buvote pavyzdingas studentas? – Mokyklą Jonavoje baigiau gerais pažymiais, tad įstojau nesunkiai. Ir mano tėvai, ir seneliai susiję su inžinerija, tad nuo vaikystės man tai buvo įdomu. Aviacija apskritai viena sudėtingiausių ir daugiausia atsakomybės reikalingų inžinerijos krypčių, todėl mane tai ypač viliojo. Nuo vaikystės konstravau įvairius lėktuvų modelius, skraidančias ir kitaip judančias transporto priemones, domėjausi elektronika, mechanika. Neretai per naktis vargdavau prie pasirinkto modelio, nes pats sau iškeldavau aukštus reikalavimus ir norėjau viską padaryti taip, kaip reikia. Dalyvaudavau aviamodeliavimo konkursuose, kur man neblogai sekėsi – ne kartą esu laimėjęs. Tačiau tie konkursai buvo tik mano pomėgio pasekmė, nors ir buvo įdomu išgirsti aplinkinių vertinimus ir pastabas. Vis dėlto mano tikslas buvo išmokti teisingai konstruoti modelius. Studijuojant visko buvo – teko ir studentauti. Mane domino

aviacija, bet universitete daugiausia gavome teorinių žinių, o praktikos buvo mažai – ieškojau, kaip užpildyti šią spragą. Trečiame kurse išvykau studijuoti į Štutgartą Vokietijoje, o ten mokslams jau teko skirti gerokai daugiau dėmesio. Visada taikiausi tiesiai į kosmosą, domėjausi, ar tai labai sudėtinga, – kryptingai, nenuklysdamas į šoną ėjau tuo keliu, kuris man įdomus. Ir galiausiai atsidūriau ten, kur esu dabar. – Jums, matyt, nestigo ir jaunatviško entuziazmo prie modelių sėdėti per naktis, o pradžioje ir sausą duoną krimsti? – Finansiškai sunkiausi buvo pirmieji metai. Po to įsteigėme bendrovę ir pradėjome kurti savo verslą. Savaime suprantama, kad iš pradžių buvo daug bemiegių naktų. Bet taip būna ne tik jaunimui – visi žmonės, kurie dega kokia nors idėja, į tą idėją investuoja tiek savęs, kiek leidžia sveikata. Tik vėliau imi galvoti ir apie komfortą. Į kosmosą nusitaikėme, kai su kolega Laurynu Mačiuliu išvykome studijuoti į Štutgartą. Per tuos metus

Vokietijoje turėjome su kosmosu susijusių disciplinų. Grįžę baigėme bakalauro studijas, Laurynas dar įstojo į aviacijos mechanikos inžinerijos magistrantūrą, o netrukus išvykome stažuotis į Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso tyrimų centrą. Studijos Štutgarte ir NASA buvo vieni esminių lūžių mūsų karjeroje. – 2014 metais į kosmosą pakėlėte pirmąjį savo palydovą „LituanicaSAT-1“. Viskas prasidėjo nuo mažųjų raketinių variklių tyrimų pomėgio ir atsitiktinės pažinties Vilniuje su NASA Ameso tyrimų centro direktoriumi. Iki tol apie tai, kad bendradarbiausite su pačia NASA, matyt, net svajoti nedrįsote? – Mes ten patekome net nesvajoję. (Juokiasi.) Bet dabar yra įvairių galimybių – nereikia tik Lietuvoje užsidaryti ir laukti, kol kas nors į tave atkreips dėmesį. Dabar pilna įvairių tarptautinių programų, tad kodėl nebandyti? Nebuvome stebuklas – tiesiog aplinkybės taip susiklostė. Žinoma, pasitaikė momentų, kai reikėjo ir pakovoti, ir rezultatų parodyti, bet tai

„ Visada taikiausi tiesiai į kosmosą, domėjausi, ar tai labai sudėtinga, – kryptingai, nenuklysdamas į šoną ėjau tuo keliu, kuris man įdomus. “ normalu. Patirtis parodė, kad didžiausia varomoji jėga yra didelis noras ir užsispyrimas.

teko į tai pažvelgti kūrybiškai. Kai kurie sprendimai atsiranda ieškant išeities.

montuoja anteną ir važiuoja ieškoti vietos, kur ryšys geresnis.

– Dabar NASA jau yra jūsų bendrovės „NanoAvionika“ viena klienčių?

Mūsų tikslas – išbandyti tai, ką suprojektavome. Norime, kad sistemos veiktų taip, kaip suplanavome. Kalbant apie „NanoAvionikos“ bendrovę, siekiame plėtoti verslą ir norime, kad mūsų kurti palydovai būtų paleisti į serijinę gamybą.

Tik nuo kliento priklauso, ką tas palydovas darys. Mes turime užtikrinti, kad tai būtų patikima transporto priemonė. O mūsų klientų fantazija labai laki. Čia tinka kone visi dalykai, kuriuos esate girdėję apie palydovus. Klasikinės jų funkcijos – komunikacija, navigacija, fotografavimas, Žemės stebėjimas. Bet tų funkcijų gali būti pačių įvairiausių. Jas riboja tik klientų fantazija.

– Taip, siuntėme NASA mūsų gaminamos įrangos, dar ketiname siųsti, o NASA ją bando ir naudoja. – Kodėl būtent palydovai ir kosmosas? Juk Lietuva neturi senų kosmonautikos tradicijų. – Sunku atsakyti, kas tai lėmė. Gal tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Mane visada viliojo iššūkiai, o šioje srityje iššūkių pakanka. – Į orbitą paleidote pirmąjį lietuvišką Žemės palydovą „LituanicaSAT-1“, jam baigus misiją, 2017 metų birželio 23 dieną į kosmosą pakilo ir „LituanicaSAT-2“. Kuo išskirtinis šis palydovas? – Siekiame išbandyti kelias technologijas: variklio, žemutinės termosferos tyrimų instrumentą atominio ir molekulinio deguonies koncentracijai matuoti. Šiame palydove įdomi variklio valdymo sistema – projekto biudžetas buvo ribotas, tad

Manęs dažnai klausia, kuo reikšmingi palydovai Lietuvai. Negaliu to pasakyti, nes esame privati bendrovė ir rūpinamės komerciniais reikalais. O mūsų klientai ieško patikimos įrangos už gerą kainą, ir mes jiems tai siūlome. Mes konstruojame transporto priemones. Įsivaizduokite automobilį, į kurį mes montuojame variklį, primontuojame ratus, įrengiame talpią bagažinę. Mūsų klientai tuo automobiliu nori ką nors vežti. Į tą bagažinę jie deda savo krovinį ir važiuoja ten, kur jiems reikia. Pats automobilis nieko svarbaus padaryti negali, bet jei jame sumontuosi įrangą gaisrams gesinti, gali važiuoti ir gesinti ugnį. Jei klientas nori su kuo nors užmegzti ryšį, į tą transporto priemonę

– Kokių savybių reikia norint sukurti palydovą? O gal svarbiausia yra sėkmė? – Nesu tikras, kad tai priklauso nuo sėkmės. Jos reikia, bet nežinau, kiek tiksliai. Tiksliai žinau tik tiek – tam reikia atkaklumo ir užsispyrimo. Ir formuoti aiškią viziją, nes atkaklumas ir užsispyrimas turi būti nukreipti teisinga kryptimi, kad visos jėgos būtų sutelktos tikslui pasiekti. – Kokios jūsų profesinės ambicijos? – Tai – komerciniai dalykai. Norime, kad „NanoAvionika“ taptų pasaulyje konkurencinga mažųjų palydovų tiekėja. 23

Aplinkos inžinerijos fakultetas

APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės prikaustė milijonų sporto aistruolių dėmesį ir 2016 metų vasarą pavertė Braziliją dėmesio centru. Tačiau net didžiausias planetos sporto renginys netapo pretekstu išspręsti įsisenėjusias šalies bėdas dėl užteršto vandens. Žinovai skambino pavojaus varpais, kad net buriavimo ar irklavimo varžybų vietose vanduo toks nešvarus, jog olimpiečiams ir sirgaliams gresia pasigauti rimtą ligą: užkrėstuose vandenyse knibžda virusų ir bakterijų. Olimpinės žaidynės Rio de Žaneirui buvo proga išvalyti vandenį, bet tam stigo ir pinigų, ir specialistų, ir paprasčiausio noro. Maudytis nesaugu bet kuriuose Pietų Amerikos vandenyse, o štai lietuviai didžiuojasi savo vandeniu, kurį drąsiai galima gerti tiesiai iš čiaupo. Baltijos jūra – šalta, bet saugi maudynėms. Net Nemunas, kadaise buvęs užterštas, vėl plukdo švarius vandenis. Tuo pasirūpino Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos rengiami specialistai.

Aplinkos apsauga šiandien kaip niekad svarbi pasaulio visuomenei, nes moksliniai tyrimai rodo, kad

didėja klimato atšilimas ir taršos lygis, nyksta ozono sluoksnis. O ši studijų programa suteikia ne tik aplinkos inžinerijos žinių, bet ir ugdo gebėjimus stebėti ir įvertinti aplinkos taršos uždavinius, planuoti ir įgyvendinti inžinerines aplinkos taršos prevencijos ir aplinkos kokybės būklės gerinimo priemones, projektuoti žmogaus gyvenimo kokybei gerinti skirtus šiuolaikinius aplinkosaugos įrenginius. Po dvejų bendrų studijų metų siūloma rinktis iš dviejų specializacijų. Aplinkos apsaugos technologijos specializacijos studijose supažindinama su techniniais, technologiniais ir organizaciniais sprendimais įvairiose aplinkos inžinerijos srityse. Taip pat išmokstama projektuoti šiuolaikinius aplinkosauginius nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo ir triukšmo mažinimo įrenginius. Pasaulyje vis gausėjant žmonių, jie užima vis daugiau vietos, išmeta vis daugiau šiukšlių, o pramonės įmonės ir automobiliai vis labiau teršia orą. Aplinkos apsaugos technologijų specialistai pasirūpina orą išvalyti, šiukšles ne

tik sutvarkyti, bet ir perdirbti, panaudojant jas energijos gamybai. Tokie specialistai geba projektuoti ir parinkti tinkamus įrenginius, užtikrinančius kiekvieno pasaulio gyventojo gerovę, saugią ir švarią aplinką. Vandentvarkos specializacijos studijos supažindina su šiuolaikiniais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, planavimo, pastato vandentiekio ir nuotekų sistemų projektavimo, taikant pažangias BIM technologijas, statybos bei priežiūros metodais. Lietuva didžiuojasi puikiu vandeniu, tačiau kai kuriuose šalies rajonuose vandenyje aptinkamas per didelis mangano ir geležies kiekis, o jų pertekliaus šalinimo įrenginius projektuoja ir parenka vandentvarkos specialistai.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti valstybinėse aplinkos apsaugos institucijose, savivaldybėse, valstybiniuose strateginiuose objektuose; dirbti atliekų tvarkymo centruose, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonėse, energetikos ir pramonės įmonėse, projektavimo ir aplinkosaugos konsultacinėse įmonėse.

Ką gebėsiu? Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programa skirta išmokti:

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Aplinkos apsaugos inžinerijos programos studentė Gabrielė pasirinko šias studijas.

spręsti aplinkosaugos uždavinius, taikyti naujausius bei mažiausią neigiamą įtaką aplinkai darančius metodus ir priemones, parinkti ir taikyti tyrimų metodikas aplinkosaugos procesų kontrolei; projektuoti aplinkos kokybei gerinti skirtų įrenginių inžinerines sistemas ir jų elementus, modeliuoti juose vykstančius procesus; plėtoti prevencines aplinkos apsaugos vadybos priemones, diegti ir plėtoti švariąją gamybą bei pažangiausias aplinkosaugines technologijas pagal tvarios plėtros koncepciją; analizuoti ir taikyti nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo technologijas, perprasti naujus aplinkosaugos įrenginius ir atlikti jų techninės priežiūros darbus; projektuoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, siurblines ir gręžinius, vandens ruošimo bei nuotekų valymo įrenginius; analizuoti ir spręsti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo uždavinius, projektuoti ir naudoti inžinerines sistemas; planuoti ir vystyti vandentvarkos infrastruktūrą panaudojant ES ir valstybės lėšas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Aplinkos inžinerijos fakultetas

GEODEZIJA Beveik 56 metrų aukščio cilindro formos Pizos bokštas Toskanos regione Vidurio Italijoje laikomas žymiausiu pakrypusiu pastatu Žemėje. Čia kasdien fotografuojasi minios turistų, norinčių įsiamžinti prie Stebuklų aikštę Pizoje puošiančio architektūros stebuklo. Vis dėlto XII amžiuje pradėtas statyti bokštas nebūtų pasviręs, jei iki jo statybų ir joms prasidėjus geodezininkai būtų tinkamai atlikę darbą.

Geodezininkas – tas specialistas, kuris pirmasis ateina į bet kurio objekto statybų aikštelę, atlieka žymėjimo darbus, prižiūri statybų eigą ir net pastačius objektą nuolat jį stebi ir praneša apie pokyčius. Geodezinių matavimų pagrindu objektas (sklypas ar pastatas) juridiškai įregistruojamas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Be šios procedūros žmogus negalėtų įteisinti savo nuosavybės. Geodeziniai matavimai lemia žemėlapių tikslumą, drauge ir duomenų patikimumą.

atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus. Graikų mąstytojo Aristotelio sugalvotas žodis „geodezija“ apima geodezinių tinklų sudarymą, pastatų ir kitų statinių matavimą ir nuosėdžių bei posvyrių nustatymą, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių duomenų nustatymą ir matavimą, statinių ir įrenginių žymėjimą vietovėje. Topografiniai ir kartografiniai darbai apima aerofotografavimą, topografinių ir batimetrinių planų sudarymą, statomų ir nutiestų inžinerinių tinklų planų sudarymą, georeferencinių duomenų bazių kūrimą, oro navigacinių žemėlapių, jūrlapių gamybą, kartografinių duomenų bazių sudarymą ir komercinio pobūdžio teminį kartografavimą. Kol savo darbo neatlieka geodezininkas, jūs negalite registruoti sklypo ar objekto. Jei geodezininkas nedavė leidimo statyboms, jūs negalite jų pradėti. Jei statomo namo langų angos neatitinka projekto ir yra per siauros, geodezininkas pareikalaus ištaisyti klaidą. Jei pastatytas namas ar tiltas krypsta ar kitaip keičia padėtį ar formą, geodezininkas suras priežastis, kodėl taip nutiko, ir ras sprendimą, kaip tai sutvarkyti. Specializacijos: nekilnojamojo turto kadastras; geodezija ir kartografija.

Geodezijos studijų programa skirta būsimiesiems matininkams, geodezininkams, žemėtvarkininkams, nekilnojamojo turto specialistams, gebantiems

Ką gebėsiu? Geodezijos studijų programa skirta išmokti: dirbti su naujausiais geodeziniais prietaisais ir taikyti naujausius technologijų metodus; sudaryti įvairius žemėlapius; žymėti vietovėje statinius ir prižiūrėti jų statybos procesą; tikrinti pastatytų objektų būklę (deformacijas); atlikti kadastrinius matavimus, būtinus įregistruojant, perkant ir parduodant žemės sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą; rengti žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo projektus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti valstybinėse ir privačiose geodezijos, kartografijos ir kadastro įmonėse; dirbti projektavimo, tyrinėjimo, statybos bendrovėse, žemėtvarkos tarnybose, savivaldybėse; dirbti nekilnojamojo turto agentūrose, hipotekos įstaigose, geoinformacinių sistemų technologijų, nuotolinių tyrimų organizacijose; po dvejų praktikos metų steigti individualią įmonę ar akcinę bendrovę.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Geodezijos programos studentė Gerda pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Aplinkos inžinerijos fakultetas

KELIŲ, GELEŽINKELIŲ IR MIESTŲ INŽINERIJA Istorikai kelius nagrinėja kaip gyventojų geografinės komunikacijos priemonę, atskleidžiančią žmonių judumo kaitą. Keliai laikomi efektyvaus krašto valdymo ir gynybos išraiška, ypač vertinant ankstyvųjų valstybių teritorinę sandarą.

Gera transporto infrastruktūra ir priemonės sklandžiam transporto darbui yra pagrindinė Europos konkurencingumo ir pasaulinės integracijos modernioje visuomenėje sąlyga. Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijų programa suteikia žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių planavimą, projektavimą, tiesimą ir priežiūrą, taip pat miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą. Šios srities specialistų darbas apima visas žinomas transporto rūšis ir joms skirtą infrastruktūrą: plentus, gatves, geležinkelius, aikštes, aerodromus, krantines, sankryžas, viadukus, estakadas, tiltus, net dviračių takus ar požemines automobilių stovėjimo aikšteles.

Šiam darbui didelę įtaką turi įvairūs procesai. Globaliniai – tokie kaip pasaulinis klimato atšilimas ar ketvirtoji pramonės revoliucija, kai tobulėjant technikai būtina pritaikyti kelius, pavyzdžiui, elektromobiliams ar savivaldžiams automobiliams. Taip pat ir politiniai, kai dėl įvairių priežasčių keliai uždaromi ir transporto srautai nukreipiami kitais keliais ar, pavyzdžiui, atveriamos sienos, gerokai padidinančios srautus. Kurdami infrastruktūrą kelių, geležinkelių ir miestų inžinieriai daugiausia dėmesio kreipia į keturis esminius kriterijus: transporto išlaidas (galimybę mažinti degalų sąnaudas), laiką (galimybę nukeliauti greičiau), avaringumą (galimybę jį maksimaliai sumažinti), poveikį aplinkai (tinkamai suprojektuotas kelias gerokai mažina taršą). Po dvejų studijų metų studentai gali rinktis iš dviejų specializacijų. Kelių ir geležinkelių inžinerijos specializacijos studijos suteikia žinių apie šiuolaikinės kelių ir geležinkelių infrastruktūros planavimo, projektavimo, statybos ir priežiūros metodus bei technologijas. Miestų inžinerijos specializacijos studentai įgyja žinių apie miestų planavimą ir projektavimą, miestų infrastruktūros priežiūrą ir valdymą, susisiekimo sistemų bei inžinerinių tinklų įrengimą išmaniojo miesto teritorijose. 28

Ką gebėsiu? Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos programa skirta išmokti: planuoti ir projektuoti šiuolaikinius kelius, gatves, tiltus ir kitus susisiekimo statinius, geležinkelius, oro uostų ir miestų infrastruktūrą; priimti sudėtingus inžinerinius sprendimus ir vadovauti susisiekimo infrastruktūros objektų statybai bei priežiūrai; organizuoti ir užtikrinti saugų eismą keliuose, gatvėse ir geležinkeliuose, spręsti aplinkosauginius bei ekonominius susisiekimo infrastruktūros plėtros uždavinius; analizuoti ir vertinti miestų, regionų planavimo bėdas ir kurti jų sprendimo strategiją; taikant kompiuterines technologijas rinkti, apdoroti ir interpretuoti inžineriniams, darniosios kelio ir gyvenamosios aplinkos bei miestų planavimo uždaviniams spręsti būtinus duomenis; perteikti informaciją, idėjas, problemų sprendimo būdus – juos argumentuoti, pristatyti ir ginti plačiosios visuomenės ir specialistų auditorijose.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos programos studentas Ignas pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti kelių, geležinkelių ir miestų infrastruktūros srityje; projektuoti kelius, geležinkelius, miestų gatves, tiltus ir kitus susisiekimo statinius; vykdyti susisiekimo infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir statybą; dirbti miestų ir rajonų savivaldybėse, regioninėse institucijose, valstybinėse, miestų ūkio eksploatavimo įmonėse bei organizacijose, miesto susisiekimo sistemų ir miesto teritorijų inžinerinės įrangos, želdynų projektavimo, statybos bei priežiūros įmonėse; kurti verslą.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Aplinkos inžinerijos fakultetas

PASTATŲ ENERGETIKA Dar ne taip seniai A+ energinio efektyvumo pastatų klasė buvo pažangi naujovė ir siekiamybė, o dabar nauju iššūkiu tampa A++ klasė ar perteklinę energiją kuriantys pastatai. Tai nereiškia, kad pastatams nebereikės jokios energijos, bet ji bus vartojama minimaliai: įdarbinant saulę ir vėją, atgaunant grunte, vandenyje ir ore esančią šilumą, ją tiekiant šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo ir apšvietimo sistemoms.

Pastatų energetika – viena aktualiausių pastarųjų metų temų ir viena perspektyviausių inžinerijos specialybių. Mat energija naudojama užtikrinant kasdienius vartotojo poreikius, patogumą ir gerą savijautą patalpose. Pastatų energetikos studijų programa apima plačią energijos naudojimo, perdavimo ir gamybos sritį – nuo atsinaujinančiosios energijos išteklių panaudojimo, išmanaus energijos tiekimo ir paskirstymo iki patalpų šildymo ir vėsinimo, sukuriant jose geriausią mikroklimatą.

– nuo energijos šaltinio iki vartotojo, atsižvelgiant į pastarojo poreikius, poveikio aplinkai ir net galimybės sutaupyti. Studijų programa suteikia energijos inžinerijos pagrindus. Be to, išmokstama, kaip kuriant, taikant ir prižiūrint šilumos energiją naudojančias, gaminančias ir tiekiančias sistemas sudaryti geras patalpų komforto sąlygas. Ši bakalauro studijų programa yra lietuvių arba anglų kalba. Po antro kurso galima rinktis VGTU ir Pietų-Rytų Suomijos taikomųjų mokslų universiteto Pastatų energetikos dvigubo diplomo studijas. Jas baigus gaunamas dviejų universitetų diplomas – VGTU ir Pietų-Rytų Suomijos taikomųjų mokslų universiteto. Bendroji studijų trukmė nepailgėja, nors vienus metus studijuojama Suomijoje. Studijų kokybės vertinimo centro ir kitų tyrimų duomenimis, VGTU Pastatų energetikos studijos yra vienos pažangiausių Lietuvoje.

Ką gebėsiu? Pastatų energetikos studijų programa skirta išmokti: nustatyti, analizuoti ir spręsti patalpų oro kokybės, šilumos gamybos, šilumos ir dujų tiekimo bei naudojimo uždavinius; projektuoti, įrengti ir prižiūrėti pastatų ir lauko inžinerines sistemas; integruoti atsinaujinančiosios energijos technologijas pastatuose; vadovautis efektyvumo, ekonominės naudos ir aplinkosaugos principais.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti energetikos specialistais – inžinieriais, projektuotojais, darbų ir projektų vadovais, konsultantais, įmonių vadovais ir pan.; dirbti šilumos gamybos, šilumos ar dujų tiekimo, patalpų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir vėsinimo, atsinaujinančiosios energijos sistemų projektavimo, įrengimo, priežiūros, šias sistemas naudojančiuose pramonės ir visuomeniniuose pastatuose.

Šioje studijų programoje įgyjama žinių ir gebėjimų, kaip projektuoti pastatų aprūpinimo energija sistemas, jas įrengti, prižiūrėti, analizuoti ir vertinti

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Pastatų energetikos programos studentė Viktorija pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Interviu: Robertas Dargis

Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis verslą sukūrė išsinuomotame kabinete prie stalo su keturiomis kėdėmis. Perpildytoje rinkoje grėsė paskęsti, tačiau teisinga verslo filosofija leido įsiveržti tarp lyderių. Prabėgus ketvirčiui amžiaus R. Dargis jaunimui kartoja, ką sakė tada: „Žvelkite toliau horizonto ir būkite išskirtiniai.“

„ KITUS KOPIJUODAMAS TOLI NEVAŽIUOSI“ 33

– 1983 m. gavote tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VGTU) inžinieriaus geodezininko diplomą. Kodėl rinkotės būtent šias studijas? – Tuo metu su tėvu baigėme statyti namą, ir statybos man patiko. Iki tol labai domėjausi automobiliais ir svarsčiau studijuoti Mechanikos fakultete. Patiko medicina. Gerai mokiausi, tad turėjau galimybių stoti bet kur, bet susidomėjau statyba. Geodezija man atrodė kiek romantiška, domėjausi kartografija. Baigęs gavau paskyrimą į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir pagal specialybę dirbau penkias dienas. Paskui pradėjau dirbti tai, kas man atrodė įdomiau, – meistru, darbų vykdytoju. Kitaip tariant, organizuoti statybas. Inžinieriaus geodezininko darbas – labiau individualus, o man norėjosi dirbti su žmonėmis. Buvau geras studentas, tad galėjau likti Vilniuje ar dirbti Kaune, gauti gyvenamąjį plotą, bet pasirinkau Kruonio elektrinės statybas, nes man tai buvo labai įdomu. Daug kas

nesuprato mano pasirinkimo, bet ketveri metai ten padėjo pagrindą visai tolesnei mano veiklai. Tai buvo milžiniškas projektas. Statėme viršutinį baseiną, pagrindinį pastatą, turbinų sales, įrenginėjome vamzdynus. Vėliau tokio dydžio statybų Lietuvoje jau nebuvo. Kruonyje dirbome ir po 12 valandų, ir po dvi paras. Kai pradedi betonuoti didelių blokų turbinų pamatus, kur reikia supilti 2 000 kubinių metrų betono vienu pylimu, negali sustoti, kad nebūtų betono pertrūkio. Pradedi ir eini miegoti tik tada, kai viską baigi. Kartais – po pusantros ar dviejų parų. Vagonėlyje ant stalo pasikloji kailinius, nusnūsti valandą ir eini toliau prižiūrėti, nes esi už tai atsakingas. Per tuos ketverius metus Kruonyje tarsi baigiau dar vieną universitetą: supratau, kaip organizuojamas darbas, kokie technologiniai statybų procesai. Būdamas 23 metų gavau brigadą, kurios pusė buvo Pravieniškių kaliniai. Jie visai nenorėjo dirbti, o statybos turėjo vykti. Turi būti

jiems autoritetas, kitaip jie su tavimi net nesikalbės. – Kartais klaidingai suprantama, ką veikia statybos inžinierius. Jums juk nereikėjo sienų mūryti? – Man reikėjo suprasti brėžinius, technologijas, planuoti darbus, numatyti, kiek medžiagų reikės. Turėdavome mėnesio planą, kiek privalome nuveikti. Sovietmečiu juk viskas vykdavo pagal planą. Bet ką statant buvo numatyta, kada tiksliai statybos turi būti baigtos. Jei tai mokykla – iki rugsėjo 1 dienos, jei, pavyzdžiui, kokia parduotuvė – Spalio revoliucijos metinėms. Visose statybose buvo politinės potekstės. Niekas nepaisė, kad technologiškai tai yra neįmanoma. Pavyzdžiui, iki gegužės 1-osios reikia atiduoti objektą vertinti. Jis toli gražu nebaigtas: apdaila neatlikta, grindys nesudėtos, o partijai raportuojama: taip, pastatyta. Po to dar kelis mėnesius vyksta statybos. Net žinau atvejį, kai buvo atiduotas vertinti penkiaaukštis, nors buvo pastatyti tik trys aukštai. Istorija gal būtų ir neišlindusi, bet žmonės atėjo norėdami įsikraustyti.

„ Jaunajai kartai visada pabrėžiu, kad žiūrėkite toliau horizonto, kur galite būti geresni, labiau išskirtiniai.“ – Turėjote spręsti ir kitus uždavinius, nes tais laikais buvo normalu viską vogti: iš gamyklų, statybų aikštelių. – Tos vagystės sovietmečiu buvo savotiška kultūra. Rusų poetai apie tai net eilėraščius vaikams rašė. Pamenu rusišką eilėraštuką, kurio mintis buvo tokia: „Mano tėtis iš darbo parsinešė tikrą pjūklą.“ Parsinešti ką nors iš darbo sau buvo visiškai normalu – tokį sovietinį mentalitetą visi matėme.

darbo dar ką nors dirba. Kaune nebūdavo vakaro, kad į duris kas nors nepabelstų ir ko nors nepasiūlytų: gal jums reikia grietinės? Sviesto? Konjako? Kojinių? Televizoriaus? Viską, kas buvo gaminama Kaune, žmonės sugebėdavo išsinešti iš gamyklų – apie 1980-uosius Kaune jau buvo visiškai išplėtota prekyba į namus. – Bet ar nebijojote, kad elektrinė sugrius?

Kai kurie tai net vadino kova su sovietais. Vienas pažįstamas aiškino, kad jei nieko neparsineša iš darbo, nesijaučia kovojąs su socialistiniu gyvenimo būdu. Tada bent atsukdavo visus čiaupus namuose, nes vanduo buvo nemokamas.

– Medžiagų stokojome, o darbus reikėjo atlikti, tad mums nestigo išradingumo. Tačiau atlikdavome kokybiškai, nes Kruonyje į tai buvo žiūrima itin rimtai – turėjome net statybos laboratoriją, kuri visus darbus kruopščiai tikrino.

Kauniečiai net nesidrovėjo apie tai pasakoti. Kalbėti apie uždarbį tais laikais nebuvo prasto tono ženklas. Kaune buvo normalu klausti, kaip tau sekasi? Kiek uždirbi? Atsakymas visada būdavo panašus: „Uždirbu 150 rublių, dar 100 „pasidarau“ ir man užtenka.“ „Pasidarau“ reiškė, kad arba vagia ką nors iš gamyklos ir parduoda, arba po

Be to, sovietmečiu viskas buvo projektuojama ir kuriama taip, kad atlaikytų kvailių įsikišimą. Tarkime, perdangos plokštė – su keturiais kabliais ir kranas turi ją kabinti už visų kablių, kad pasiskirstytų svorio centras. Bet plokštės projektuotojai visada turėjo galvoje, kad būtinai atsiras kvailys, kuris

tą plokštę kabins tik už vieno kablio. Jei tas vienas kablys neatlaikys, gali būti didelių bėdų. Tad visi keturi kabliai buvo įarmuoti taip, kad išlaikytų visą plokštę. Pats ne kartą baisėjausi statybininkų „išradingumu“. – Ar studijos universitete jums tapo tuo tramplinu, nuo kurio atsispyręs pats tapote savo gyvenimo kalviu? – Matyt, svarbiausias universiteto uždavinys – suformuoti žmogų, gebantį suprasti, kas vyksta pasaulyje, ir nuolat besimokantį, pastebintį ir reaguojantį į pokyčius. Universitetas mums formavo principinius dalykus: reikalauti kokybės, tiksliai atlikti skaičiavimus, gebėjimus gauti papildomų žinių, jei jų trūksta. Mus ugdė kaip žmones, gebančius plaukti vandenyne. Universitetas negali išskaptuoti valties, kuria plauksi į tikslą. Universiteto užduotis – išmokyti tą valtį pasigaminti ir pačiam valdyti. Mums pasisekė, kad turėjome labai išmanių dėstytojų. Kai kurie universitete dirbo dar nuo Antano Smetonos laikų ir tas nepriklausomos Lietuvos idėjas perdavė mums.

Mokslai man sekėsi, net gaudavau padidintą stipendiją, grojau pučiamųjų orkestre – nuolat repeticijos, koncertai. Iki šiol turiu nemažai studijų laikų draugų, nors jau daug vandens nutekėjo. – Dirbote Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos darbų vykdytoju, valstybinės įmonės „Aras“ darbų vykdytoju, aikštelės viršininku, komercijos direktoriumi, eksperimentinio projektavimo ir statybos susivienijimo „Monolitas“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 1993 m. įkūrėte „Eiką“. Kuris karjeros laikotarpis jums buvo įdomiausias? – Kiekvienas paliko pėdsaką. Kruonyje įgijau daugiausia profesionalaus statybininko įgūdžių, „Monolite“ daugiau dirbau organizacinį darbą. Kiekvienas tas „žinok, kaip“ kuria tavo pridėtinę vertę. Kai pradedi dirbti savarankiškai, kai žinai procesus, organizacinius dalykus, sugebi daug ką lengvai išspręsti. Įvairiapusė patirtis buvo privalumas kuriant savo įmonę. – Kaip apskritai kilo mintis kurti statybos bendrovę? Juk

tais laikais dėl nieko negalėjai būti tikras – kai kuriems pasisekdavo, bet buvo ir tokių, kuriuos tas laikotarpis paliko be kelnių. – Ne tik be kelnių – ir be galvos. Daug lietuvių palaidota Rusijoje, ir niekas nežino, kur. Įkūriau todėl, kad neturėjau pasirinkimo, nors apie tai nebuvau mąstęs. Mano biuras buvo stalas ir keturios kėdės. Bet turėjau supratimą apie statybas, žinojau organizacinius dalykus, turėjau tiekėjų. Reikėjo tik specialistų, bet ir jų nebuvo sunku rasti. Svarbiau buvo kas kita: tuo metu rinkoje buvo šimtai, o gal net tūkstančiai statybos bendrovių. Kai kurios turėjo daug pajėgios technikos, darbininkų, bazę – ištisus cechus, kur buvo galima atlikti begalę darbų. Aš turėjau tik išsinuomotą kabinetą. Svarbu, kad daug žinojau, bet versle ne mažiau svarbu išskirtinumas. Kitus kopijuodamas toli nevažiuosi. „Eikos“ stiprybe tapo kokybė. Iki tol buvo norma kreivos sienos, prasta apdaila. Statytojai nuolaidžiavo darbininkams, be to, nebuvo

medžiagų ar instrumentų – daug ko negali padaryti, jei jų neturi. Į tai mes daug investavome: pirkome instrumentus, kvietėmės specialistų iš Suomijos, kad mokytų mūsų darbuotojus, pradėjome ieškoti medžiagų kokybei užtikrinti. „Eikai“ tai buvo net atskira veiklos sritis – atstovavome net 28 užsienio bendrovėms, tiekiančioms medžiagas, turėjome dvi parduotuves. 1994–1995 m. stiprėjo lietuviški bankai, ir mes pasiūlėme jiems kokybę, kokios jie norėjo. Bankai mus samdė, o mes laiku ir gerai viską atlikome, tad tai tapo galingiausiu plėtros varikliu. Pelną investavome į verslą – net samdžiau suomius statybininkus dirbti Lietuvoje ir mokėjau jiems dvigubai daugiau nei sau, nes man reikėjo išmokyti mūsų darbininkus kokybės. Kai užsidirbome, pradėjome plėstis. Jaunajai kartai visada pabrėžiu, kad žiūrėkite toliau horizonto, kur galite būti geresni, labiau išskirtiniai. Iki tol teikę tik statybų paslaugą, apie 1995-uosius

„ Daug investavome visuomenei šviesti. Anksčiau žmonės norėjo tik gražiai įsirengti būstą, dabar jau nori ir architektūriškai gražaus daugiabučio ar namo.“ surizikavome įsigyti sklypą plėtrai ir įžengėme į naują lauką. Anksčiau statę tik gavę užsakymą, pradėjome patys statyti ir siūlyti produktą rinkai. Tada įvyko didysis lūžis, nes tuo metu beveik niekas to nesiūlė. Niekada nesivaikiau greito pelno, didelių pinigų. Visą laiką laikiausi principo, kad turime pasiūlyti gerą daiktą ir visada jam atsiras pirkėjų. Ta politika pasiteisino. – 2014 m. „Eikos“ generalinio direktoriaus kėdę atidavėte sūnui Domui, pats tapdamas bendrovės valdybos pirmininku. Ar sūnų nuo mažens sąmoningai auginote kaip savo pamainą? – Kaip gali parengti vaiką konkrečiam darbui? Vaikams tik ugdžiau supratimą, kaip uždirbami pinigai, todėl jie jau vaikystėje patys užsidirbdavo. Bet tai neturėjo nieko bendra su rengimu perimti verslą. Kai Domas išvažiavo, baigė universitetą ir pradėjo dirbti Anglijoje, kartą jo paklausiau: „Kokią karjerą sau planuoji? Nori likti užsienyje ar grįžti? Nori dirbti su manimi ar savarankiškai?“ Man gyvenimas ir taip įdomus, tad neplanuoju

jo viso praleisti versle. Nuo Domo sprendimo priklausė, kaip aš susidėliosiu planus. Tada mąsčiau: jei nė vienas iš mano trijų vaikų – be Domo, turiu ir dvi dukteris – nenorės perimti verslo, dirbsiu maždaug iki 55-erių. Tada parduosiu bendrovę ir imsiuosi investicijų. Domas nutarė grįžti. Iškart planavau po kelerių metų jam perleisti generalinio direktoriaus kėdę. Jis grįžo 2008 m. pabaigoje, o mūsų planus plėstis sujaukė krizė. Teko trauktis ir mąstyti, kaip išlaikyti bendrovę. Tai pavyko, Domas įgijo patirties ir sutvirtėjo, tad galiausiai atidaviau jam pareigas. Kai su Domu kalbėjomės apie grįžimą, net neturėjau minčių tapti Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovu, tos pareigos irgi keitė mano planus. Dabar mūsų santykis „Eikoje“ aiškus: Domas viską tvarko, dėlioja planus, o valdyboje tvirtiname finansų sprendimus, investicijas, strategines kryptis. – Žmonių, procesų ir statinių valdymas yra sudėtingas ir įgūdžių reikalingas darbas: planuoti, projektuoti,

organizuoti ir valdyti statybos ir nekilnojamojo turto plėtros projektus, reaguoti į nuolat besikeičiančius pramonės poreikius. Ar visada spėjate laiku reaguoti į tuos poreikius? – Kai 2004 m. įkūrėme ir pradėjau vadovauti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai (LNTPA), ėmėmės sisteminti nekilnojamojo turto plėtrą, atsirado nekilnojamojo turto klasės. Iki tol buvo manoma, kad plėtotojai yra tik statytojai. Dabar nekilnojamasis turtas yra klasifikuojamas: gyvenamieji būstai, komercinės ar sandėliavimo patalpos. Atsirado tam tikri reikalavimai. Būstas tapo kokybiškesnis, atsirado ekonominė, vidurinė ir prabangi klasė, kurią lemia ne tik jo geografinė vieta, bet ir ten įdiegtos technologijos. Daug investavome visuomenei šviesti. Anksčiau žmonės norėjo tik gražiai įsirengti būstą, dabar jau nori ir architektūriškai gražaus daugiabučio ar namo. Dabar jau supranta, kad pridėtinė vertė kuriama ir architektūros išraiškos forma, ir komforto lygiu.

2006 m. LNTPA su Architektų sąjunga atkūrė urbanistines konferencijas. Pakvietėme užsienio specialistų papasakoti apie nekilnojamojo turto rinką, architektūrą, po kelerių metų net Aplinkos ministerija suprato, kad tai svarbu. Kalbant apie urbanistiką ar architektūrą kaip miestų plėtros pagrindą, yra daug žaidėjų – Kultūros paveldo departamentas, bendruomenės, architektai, savivaldybės administracija, savivaldybės Architektūros skyrius, statytojai. Tokiomis konferencijomis siekiame, kad labiau susikalbėtume, kad mažėtų priešiškumas, kurio, deja, visuomenėje dar daug. – Greta to, kad įkūrėte ir sėkmingai plėtojote savo verslą, aktyviai dalyvavote ir politiniame gyvenime: 2000–2001 m. buvote Rolando Pakso Vyriausybės kancleris, 2001–2003 m. – neetatinis prezidento Valdo Adamkaus, 2007–2008 m. – neetatinis tuomečio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas. Kaip manote, ar verslas ir politika privalo bendradarbiauti? – Verslas, kaip ir politika, yra visuomenės dalis ir

normalu, kad visuomenės grupės bendrauja. Tik verslas, politika ir visuomenė dirbtinai kiršinami. Jaučiame, kad nepasitikėjimas verslu dirbtinai kuriamas, į šį procesą investuojama. Kai valstybės vadovai mus vadina vergvaldžiais ar kraujasiurbiais, tai neprideda pasitikėjimo verslu, o verslui – pasitikėjimo valdžia. Politikai su verslu bendravo, bendrauja ir bendraus. Svarbiausia, kad tas bendravimas būtų skaidrus. Pas mus dar labai trūksta supratimo, kas yra lobizmas, o kas – viešasis interesas. Visuomenė turėtų būti nepakanti neskaidriems procesams tarp verslo ir politikos, bet jokioje visuomenėje nėra taip, kad verslas dirba sau, politikai – sau. Mes turime kalbėtis. Pasitikėjimas valstybe, rizikos valdymas verslui svarbus dėl investicijų, nes didelės investicijos daromos ilgam – septyneriems ar dešimčiai metų. O šiandienėje Lietuvoje sunku prognozuoti, kas bus po penkerių metų. Norisi stabilumo, prognozuojamumo, bet politiniame lauke yra

daug atsitiktinių pakeleivių. Jie ateina, pridaro įvairių dalykų, bet pasekmėmis nebesirūpina, nes pasitraukia. Verslas lieka su savo bėdomis, o nauji pakeleiviai seka naujas pasakas. Ir turime situaciją po situacijos, kai be galo sunku veikti, o investicinė aplinka yra nepatraukli. Jei verslas, politikai ir visuomenė nepasitikės vieni kitais, šita valstybė neturės ateities, nes sukiršinta visuomenė nesivysto. Mes tik kariaujame. Tai – viena priežasčių, kodėl žmonės iš čia bėga. Jie nori stabilumo, nori tenkinti savo poreikius, nori jaustis gerai. Tokioje aplinkoje tai be galo sunku. – Viešai daug kalbate apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Kodėl? – Dėl kelių priežasčių. Ketvirtąją pramonės revoliuciją dažnai lyginu su pirmąja, nors visuomenei ji turės dar didesnį poveikį. Pirmoji įvyko tada, kai buvo išrastas garo variklis ir atsirado mechaninė gamyba. Iki tol vyravo rankų darbo gaminiai – daugiau žmonių, pavyzdžiui, prie

„ Universitetas mums formavo principinius dalykus: reikalauti kokybės, tiksliai atlikti skaičiavimus, gebėjimus gauti papildomų žinių, jei jų trūksta. Mus ugdė kaip žmones, gebančius plaukti vandenyne.“ verpimo ratelių galėjo priverpti daugiau, bet iš esmės tai nebuvo serijinė gamyba. Atsiradus mechaniniam gamybos būdui atsirado ir serijinė gamyba. Atsirado galimybė daugiau keliauti: iki tol žmonės keliaudavo arkliais, tai ilgai trukdavo, reikėjo ieškoti, kur juos pakeisti. Su garo varikliu atsirado garvežiai ir garlaiviai. Tai pakeitė supratimą apie daiktų transportavimą, ir atsirado logistika. Šiuolaikiniai miestai – pirmosios pramonės revoliucijos pasekmė. Valstiečiai iš laukų, kur dėl nederliaus dažnai mirdavo iš bado, kėlėsi į miestus, kur vystėsi pramonė. Žmonės pradėjo prognozuoti savo gyvenimą, nes gaudavo nors ir nedidelį, bet stabilų atlyginimą. Keitėsi ir visuomenės sluoksniai, jie formavosi jau ne kilmės, o turto pagrindu, nes revoliucijos galimybėmis pasinaudoję žmonės užsidirbo pasakiškus pinigus. Ketvirtoji pramonės revoliucija irgi atneš panašių permainų. Jau keičiasi komunikavimo

ir gamybos būdai, gamybai nebereikia žmonių, atsiranda autonominiai automobiliai. Žmogus taps laisvesnis ir – tai dar svarbiau – jam nebereikės atlikti sunkiausių fizinių darbų, nebereikės visą dieną sėdėti prie staklių, kur paskausta nugarą, kojas ir rankas. Už žmogų ten dirbs robotas, tad atsivers daugiau erdvės kūrybai ar laiko pramogoms. Nedarbas, žinoma, didės, bet atsiras naujų dalykų, kurių dabar negalime prognozuoti, bus sukurta naujų darbo vietų. Pirmoji pramonės revoliucija irgi sąlygojo specialybes, kurių iki tol nebuvo: atsiradus geležinkeliams, atsirado geležinkelio stotys, mašinistai, vagonų palydovės, geležinkelio stočių viršininkai, kūrėsi restoranai. Tos didžiulės infrastruktūros iki tol tiesiog nebuvo. Ir ketvirtoji pramonės revoliucija lems pokyčius, tad turime šviesti visuomenę, kad jai būtų lengviau prie jų prisitaikyti. Daug apie tai kalbu, kad visuomenė pasirengtų, nes blogiausia, kai nesupratusi, kas vyksta, visuomenė užklumpama, ir žmogus neturi pasirinkimo laisvės.

– VGTU skaitėte paskaitas apie nekilnojamąjį turtą, dirbote su studentų diplominiais darbais. Koks tas šiuolaikinis jaunimas? – Jaunimas labai įdomus ir nuolat su juo bendrauju. Tas jaunimas kitaip sutelkia dėmesį. Ne tik aš – dėstytojai irgi skundžiasi, kad išlaikyti dėmesį akademinę valandą yra be galo sudėtinga. 15–20 minučių dar gali, po to reikia daug išradingumo. Tai – ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė. Dėstytojas turi sudominti, įtraukti, uždegti, nes nebepakanka pagrasinti dvejetu. Jaunimo nepakantumas, veržlumas verčia pasitempti ir švietimo visuomenę – ne tik universitetuose, bet ir mokyklose. – Įmonės vadovui nereikia vaikščioti po statybų aikšteles ir tikrinti, ar viskas atlikta tinkamai. Tačiau ar mokėtumėte pats sumūryti sieną? – Be problemų, nes ne kartą tai dariau: esu ir sienas mūrijęs, ir grindis klojęs, ir plyteles klijavęs. Gerai išmanau statybos procesus, o pirmąjį namą pasistačiau savo rankomis: neturėjome daug pinigų, tad daug darbų dariau pats.

Architektūros fakultetas

ARCHITEKTŪRA Lauryno Gucevičiaus XVIII amžiuje suprojektuotos Vilniaus arkikatedra ir Rotušė iš karto tapo miesto simboliais ir iki šiol jais yra. Žymiausias Lietuvos architektas ne tik įdiegė naują architektūros kryptį – antikos paveldo interpretacijomis paremtą klasicizmą, bet ir sukūrė klasicistinį miesto veidą, nors Arkikatedra ir Rotušė buvo tik du iš daugelio pastatų Vilniaus centre. Greta to šiais savo projektais L. Gucevičius aiškiai pademonstravo esąs už Apšvietos epochos idėjas dėl socialinės lygybės. Architektūra buvo suvokiama kaip pastatų projektavimo menas ir mokslas, bet dabar vis daugiau dėmesio skiriama architektūros socialinei misijai. Architektūros priemonėmis galime kurti gyvenamąją aplinką, mažinančią socialinę atskirtį, skatinančią lygybę ar darnių bendruomenių formavimąsi. Tokia aplinka gali paskatinti atsakingą vartojimą ir net padėti spręsti klimato kaitos uždavinius. Gyvenamąjį kvartalą įmanoma suprojektuoti taip, kad gyventi jame būtų saugu, kad būtų sąlygos jo gyventojams bendrauti ir bendradarbiauti, bet gali būti ir priešingai.

Architektūrinei išraiškai įtakos turi daug veiksnių: nuolat besikeičian-

tys reikalavimai, technologijos ar net mados.

Ką gebėsiu?

Pastaruoju metu daug dėmesio tenka ekologiškumo ir darnaus vystymosi principams. Milžinišką reikšmę architektūrai turi pakitęs požiūris į pastato ilgaamžiškumą. Anksčiau statėme visiems laikams, o dabar būtina įvertinti pastato gyvavimo ciklą.

susieti architektūros istorijos, teorijos, kitų humanitarinių, socialinių ir technologinių mokslų bei menų žinias sprendžiant aktualius architektūros klausimus;

Architektūros studijų programos tikslas ir yra ugdyti socialiai atsakingą, išprususį, nuolat tobulėjantį architektą, gebantį bendradarbiauti su kitų sričių specialistais ir kūrybiškai bei racionaliai spręsti sudėtingus žmogaus aplinkos formavimo uždavinius nuolat kintančioje aplinkoje. Architektūra – viena Europos Sąjungos reguliuojamų profesijų, tad, atliepiant šiuos reikalavimus, po penkerių vientisųjų studijų metų iš karto įgyjamas menų magistro laipsnis. Studijų programa yra nuolat notifikuojama Europos institucijų, atsakingų už reguliuojamas profesijas. Profesinės patirties įgiję studijų programos absolventai po atestacijos gali be apribojimų teikti profesines paslaugas visoje ES. Stojant į šią studijų programą reikia išlaikyti meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminą (žr.: 150 psl.).

Architektūros studijų programa skirta išmokti:

pastatų konstrukcijų, inžinerinių sistemų, medžiagotyros principų ir gebėjimo juos taikyti rengiant architektūrinius projektus; apibrėžti architektūros uždavinius, formuluoti originalią hipotezę, atlikti tyrimus, juos interpretuoti ir išvadomis grįsti projektinius sprendinius; kurti architektūrą, suvokiant projektavimo kompleksiškumą, derinant estetinius, funkcinius, socialinius, techninius, ekonominius, ekologinius, teisinius reikalavimus; kūrybiškai, inovatyviai ir atsakingai spręsti sudėtingus architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio ir paveldo politikos klausimus bei fizinės aplinkos formavimo uždavinius nepažįstamoje ir nuolat kintančioje aplinkoje.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Architektūros programos studentė Emilija pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti projektuojančiais architektais ar jų asistentais architektūrinio ir inžinerinio projektavimo, miestų planavimo, statybos įmonėse; dirbti architektais administratoriais Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Kultūros paveldo departamento, regioninių ir nacionalinių parkų, savivaldybių architektūros, kraštovaizdžio architektūros, urbanistinio planavimo, kultūros paveldo sritis kuruojančiuose padaliniuose; užsiimti mokslo tiriamąja ir pedagogine veikla universitetuose, kolegijose; tęsti studijas doktorantūroje; po studijų įgijus projektavimo patirties įstatymo numatyta tvarka tapti visoje ES paslaugas teikti galinčiais atestuotais architektais.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Architektūros fakultetas

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA

Įspūdingų Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčių statytojai puikiai jautė ir suprato aplinką, profesionaliai suderino žmogaus poreikius su vis besikeičiančia ir mus džiuginančia gamta ir sukūrė iki šiol žavinčius kraštovaizdžius. Šie specialistai pasirūpino, kad atsirastų sodai, parkai, skverai, alėjos ir kitos mus kasdien traukiančios miesto erdvės. Klimato kaita, visuomenės senėjimas, miestų plėtra ir aplinkos tarša, riboti ištekliai – nauji šiuolaikinės žmonijos iššūkiai. Jiems spręsti reikalingi išvien su kitais aplinką kuriančiais profesionalais dirbantys, šiuolaikiniam žmogui reikalingus ir estetiškus sprendimus kuriantys išsilavinę, gamtinėje ir urbanizuotoje aplinkoje vykstančius procesus kompleksiškai suprantantys ir juos modeliuoti gebantys specialistai. Kraštovaizdžio architektų kompetencija ir profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė. Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinę plėtrą, modeliuoja atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinių kraštovaizdžių – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateitį.

tektas šiandienos visuomenėje yra itin paklausi profesija: jo sukurtų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams, jie dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategiją, vykdo mokslo tyrimus. Kraštovaizdžio architektūros studijų programos tikslas – išugdyti kintančius šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aplinkos iššūkius suprantantį kraštovaizdžio architektą, gebantį dirbti komandoje, planuoti ir projektuoti šiuolaikinių miestų atvirąsias erdves. Kraštovaizdžio architektūros studijas reguliuoja ir prižiūri tarptautinės organizacijos: Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų taryba (ECLAS) ir Europos kraštovaizdžio architektų federacija („IFLA-Europe“), kurių darbe dalyvauja VGTU. Ši studijų programa sukurta pagal šių organizacijų nuostatas, aktyviai bendradarbiaujant su kitais kraštovaizdžio architektūros studijas vykdančiais Europos universitetais: studijuojant bus pasiekiami ir geriausi VGTU partnerių – Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Olandijos universitetų kursai pagal pasirašytą daugiašalę bendradarbiavimo studijų srityje sutartį.

Dėl to kraštovaizdžio archi-

Ką gebėsiu? Kraštovaizdžio architektūros studijų programa skirta išmokti: planuoti, projektuoti kraštovaizdžius, modeliuoti šių teritorijų ir objektų gyvavimo ciklo procesus miestuose ir kitose teritorijose, suprasti kraštovaizdžio teoriją ir metodologiją; kurti miesto parkus ir sodus, atvirąsias erdves, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius ir infrastruktūros objektų kraštovaizdžius; valdyti kraštovaizdžiuose naudojamų medžiagų ir želdinių komponavimo būdus, tam naudojamas informacines komunikacines technologijas; analizuoti situacijas ir sudaryti veiksmų planą; prisitaikyti prie netikėtų situacijų ir generuoti idėjas.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Architektūros fakulteto profesorius Gintaras Stauskis rekomenduoja rinktis šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti kraštovaizdžio projektuotojais: kurti parkus, skverus, sodus, aikštes, tvarkyti kultūrinius kraštovaizdžius, formuoti infrastruktūros objektų kraštovaizdžius; dirbti kraštovaizdžio planuotojais: rengti miestų ir jų dalių, miesto parkų ir sodų, saugomų teritorijų tvarkymo planus, vertinti numatomą sprendinių poveikį gamtai, žmonėms ir ūkiui; dirbti savivaldybės kraštovaizdžio architektais: kurti miesto plėtros strategiją, spręsti erdvių atnaujinimo ir naujų erdvių kūrimo uždavinius, infrastruktūros plėtros klausimus, vertinti kraštovaizdžio architektūros ir statybos projektus; toliau gilinti kraštovaizdžio architekto žinias magistrantūroje. Baigus šias studijas ir atlikus dvejų metų praktiką įgyti profesinės kvalifikacijos patvirtinimą, o tada įstatymo nustatyta tvarka tapti visoje ES paslaugas teikti galinčiais atestuotais kraštovaizdžio architektais.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Architektūros fakultetas

PRAMONĖS GAMINIŲ DIZAINAS

Kai gūždamiesi nuo vėjo ar lietaus stoginėje laukiame autobuso, net nesusimąstome, kas suprojektavo šią stotelę ir įgyvendino idėją. Kai šiltą dieną skvere mėgaujamės saule, paprastai nesvarstome, kas kūrė suolą, ant kurio prisėdome, lauko šviestuvus ar net šiukšliadėžes. Čiuožykla ar sūpynės vaikų žaidimo aikštelėje gali ir gražiai atrodyti, ir turėti lavinamąją paskirtį. Tai – pramonės gaminių dizainerio darbo vaisiai. Pagal šią studijų programą rengiami specialistai, gebantys projektuoti estetiškus, pritaikomus, ekonomiškus ir ergonomiškus pramoninės gamybos daiktus. Dizainas dažniausiai suvokiamas kaip vien meninės veiklos rezultatas. Tačiau pramonės gaminių dizaino studijos suteikia platesnę pasaulėžiūrą ir formuoja savotišką politiką, kai vertinama ne vien daikto išvaizda, bet ir dizaino objektų nauda visuomenei ar paskiroms jos grupėms, pažangumas, panaudojimas, net palankumas aplinkai ar galimybė pasiekti ekonominį prieaugį. Nors dizaino sąvoka ilgai buvo siejama labiau su estetika nei su sprendimų paieška, pastaruoju metu vis labiau ryškėja tendencija dizaino nesulyginti vien su estetine verte, o priskirti jį prie praktinių ir funkcinių sričių, vartotojams sukuriančių pridėtinę vertę.

Pramonės gaminių dizainas – itin universali ir daug kur pritaikoma specialybė. Ji suteikia galimybę kurti daiktus paskiroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems, kad ir cerebriniu paralyžiumi sergantiems žmonėms. Pramonės gaminių dizaineris gali kurti estetiškus ir funkcionalius įrenginius, padedančius tokiems žmonėms judėti. Gali kurti stalo įrankius, amortizuojančius virpančių rankų judesius.

Paprasčiausia kėdė gali būti tik meninio dizaino objektas: išvaizdi, kartais net šokiruojanti, bet ne visada patogi, ne visuomet praktiška ir pagaminta iš aplinkai nekenksmingų medžiagų, o neretai ir ne pagal kišenę. Pramonės gaminių dizaineris pasistengs sukurti ir patogią, ir gražią, ir įperkamą kėdę. Ši studijų programa suteikia žinių, kaip kurti paskirus

pramoninės paskirties daiktus, naudojamus buityje, – šviestuvus, skalbiamąsias mašinas, kavamales, baldus ir kitus, kaip projektuoti inžinerinius objektus – šviesoforą ar autobusų stotelę, kaip užpildyti miestų erdves. Vaikų žaidimo aikštelė gali būti šalta ir nejauki, tačiau gali būti ir tokia, kurioje smagu leisti laiką ir vaikams, ir jų tėvams. Studijuojant mokomasi derinti gaminių veikimo principus, konstrukcijos ir technologinius ypatumus, organizuoti ir valdyti pramoninio dizaino objektų gamybą, užtikrinti jau sukurtų pramonės gaminių konkurencingumą. Studentams suteikiama galimybė baigiamuoju darbu įgyvendinti savo idėjas turint konkretų užsakovą.

Ką gebėsiu? Pramonės gaminių dizaino studijų programa skirta išmokti: pažinti gamybos inžinerijos ir estetikos sąveiką; mechanikos, fizikos, matematikos, chemijos medžiagų inžinerijos; kurti koncepcijomis ir specifikacijomis pagrįstų estetiškų ir funkcionalių produktų formą ir išvaizdą

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Pramonės gaminių dizaino programos studentė Guoda pasirinko šias studijas. masinės gamybos prekėms, tokioms kaip vidaus apdaila ar namų apyvokos reikmenys; trimačio kompiuterinio projektavimo; meninės raiškos pagrindų; kurti modelius; numatyti rinkos poreikius, formuluoti ir įgyvendinti idėją, parengti ir įgyvendinti projektą; išmanyti, kaip ir kur gaminį pagaminti, už kiek, kaip ir kur jį parduoti.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti pramonės ir paslaugų įmonėse, valstybinėse institucijose ir visur, kur būtina pramonės gaminių projektuotojo ir daiktų aplinkos formuotojo kvalifikacija; dirbti inžinieriais dizaineriais specializuotose ar su dizainu tiesiogiai nesusijusiose įmonėse ar įstaigose; dirbti laisvai samdomais dizaineriais.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Interviu: Algirdas Kaušpėdas

Algirdo Kaušpėdo pomėgis muzikuoti pavertė jį savotišku įkaitu. Labiausiai jis žinomas kaip grupės „Antis“ lyderis, nors itin didžiuojasi ir savo, kaip architekto, darbais. Architektūros studijos jaunystėje nebuvo pirmasis pasirinkimas, tačiau jos tapo A. Kaušpėdo gyvenimo atspirties tašku.

„ ARCHITEKTAS – TAI ATEITIES APLINKOS REŽISIERIUS“ 47

– Kuris karjeros laikotarpis jums buvo įdomiausias? – Tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI), dabartinio VGTU, Architektūros fakultetą baigiau 1976 metais ir įgijau architekto specialybę. Tais laikais nebuvo kelių pakopų studijų: mokėmės penkerius metus, ir šiandien mano išsilavinimas prilyginamas magistro laipsniui. Mano diplominio darbo tema tais laikais buvo labai moderni – apie Vilniaus oro uostą. Tada Vilniuje tebuvo kuklus stalinistinis oro uosto pastatėlis, ir mano idėja buvo radikali: viską nugriauti ir pastatyti naują šiuolaikinį oro uostą. Kompleksas buvo trikampio formos su moderniomis įlaipinimo rankovėmis ir į iliuminatorius panašiais milžiniškais langais puošta centrine dalimi. Po studijų gavau paskyrimą dirbti Kauno statybos projektavimo institute, architekto Boleslovo Zabulionio grupėje. Iš visų architekto karjeros laikotarpių labiausiai vertinu dabartinį. Jis prasidėjo 2002 metais „JP Architektūra“

įmonėje Vilniuje. Čia, galima sakyti, įgyvendinau svajonę: dirbau įdomius darbus, iš kurių žinomiausi – gyvenamasis kompleksas „Antakalnio terasos“, Valstybės saugumo departamento administracinių pastatų kompleksas Pilaitėje, „Double Tree by Hilton“ viešbutis Vilniuje. – Dėl kokių priežasčių rinkotės architektūrą? Gal net nesvarstėte galimybės rinktis kitą profesiją, nes nuo gimimo žinojote, kuo tapsite? – Norėjau būti dailininkas, nes sovietų laikais menininkai buvo laisviausi, gaudavo honorarus, dirbo ir bohemiškai gyveno savo kūrybos dirbtuvėse. Svajojau apie vitražo studijas. Tačiau, realiai įvertinęs savo galimybes įstoti į tuometinį Dailės institutą, kur tuo metu buvo milžiniški konkursai ir žiaurus „savų“ protegavimas, nusprendžiau pasirinkti atsarginį variantą – architektūrą. Šiam pasirinkimui didelę įtaką turėjo ir mano tėvo – taip pat architekto – autoritetas. Buvau neblogas piešėjas, baigiau keturmetę vaikų dailės mokyklą, tad išlaikyti

stojamuosius meninio pasirengimo egzaminus į VISI pavyko puikiai. – Kas labiausiai įsiminė iš studijų metų? – Šiandien labai džiaugiuosi pasirinkęs architektūros studijas. Studijuoti buvo malonu. Nuolat sėdėjau meno bibliotekose, varčiau tuomet valiutiniais vadintus užsienio architektūros leidinius ir gilinausi į laisvame pasaulyje klestėjusią postmodernistinę architektūrą. Labai susidraugavome su kurso draugais, organizavome bendras šventes, leidome savo žurnalą, padėjome vienas kitam: kai reikėdavo nubraižyti projektus, paromis gyvendavome auditorijoje. Didžiulę įtaką padarė tuomečiai architektūros pedagogai Arnas Dineika, Vytautas Dičius, Stasys Abramauskas, Kazimieras Šešelgis, Jurgis Vanagas ir kiti. Jie mums, būsimiesiems architektams, ne tik atvėrė akis į architektūros meną, bet ir įdiegė įsipareigojimą kurti žmonėms geresnį gyvenimą. – Esate sakęs, kad sovietmečiu

„ Nuolat sėdėjau meno bibliotekose, varčiau tuomet valiutiniais vadintus užsienio architektūros leidinius ir gilinausi į laisvame pasaulyje klestėjusią postmodernistinę architektūrą.“ būti architektu jums buvo neįdomu. Buvote suprojektavęs penkias ligonines (tris iš jų – Kaune), bet projektuojant reikėjo paisyti daugybės sanitarinių reikalavimų, o meno nebuvo beveik jokio. Kaip smarkiai architektūra jums susijusi su menu? – Taip, tai tiesa: sovietmečiu buvau tiesiog tarnautojasbraižytojas, bet stengiausi dalyvauti architektūros konkursuose, visuomeninėje veikloje. Aktyviai veikė Jaunųjų architektų sekcija prie Kauno architektų sąjungos. Ten diskutuodavo, rengdavo parodas, pramogaudavo tada tik karjerą pradėję, o šiandien garsūs architektai Algimantas Kančas, Eugenijus Miliūnas, Kęstutis Kisielius, Henrikas Žukauskas, Gražina Janulytė, Gediminas Jurevičius, Audrys Karalius ir kiti. Buvome kūrybingi, vieningi ir labai smalsūs. Niekada nenuleidome rankų ir stengėmės kovoti už architektūros meną. Nors man tais laikais teko projektuoti funkcionalias ligonines, nuoširdžiai džiaugiausi bendražygių pasiekimais architektūroje, kuriuos menotyrininkai vadina

Kauno jaunųjų architektūros fenomenu. Iš to laikotarpio labiausiai vertinu savo blokuotų gyvenamųjų namų kvartalą Plieno gatvėje Kaune. – Anksčiau architektūra buvo suvokiama tik kaip pastatų projektavimo menas ir mokslas, bet dabar vis daugiau dėmesio skiriama architektūros socialinei misijai. Kaip, laikui bėgant, jūsų nuomone, keitėsi supratimas apie architektūrą? – Iš tiesų architekto vaidmuo keičiasi. Darnios aplinkos principai reikalauja taupios, socialios ir žaliosios architektūros. Tačiau turime suprasti, kad vien tik architektai negali iš esmės pagerinti miestų plėtros situacijos. Reikalingas sąmoningas ir atsakingas užsakovas. Sovietmečiu užsakovas buvo valstybė, o dabar tai – daugiausia privačios bendrovės, tad į statybos biudžetą ne visada telpa darnūs sprendimai. Tačiau padėtis keičiasi į gerąją, darnos, pusę. Patyrę nekilnojamojo turto plėtotojai suprato, kad darnos principais grįsti objektai vis dažniau randa pirkėją. Žmonės

tampa sąmoningesni, bręsta. Tam reikšmės turi ir labai sugriežtėjusi pastatų energinio naudingumo valstybės politika. Architektas turi nuolat derinti kartais sunkiai suderinamus visuomenės, verslo ir valdžios institucijų interesus. Ir jei bent viena pusė vėluoja keistis, augti pagal šios dienos iššūkius, visas procesas pradeda strigti. – Kokių savybių reikia turėti norint tapti geru architektu? – Architektas privalo būti plataus akiračio žmogus. Ypač šiandien būtina holistinė, tarpdisciplininė žiūra. Tam reikia nepaliaujamai mokytis. Architektas yra aplinkos ateities režisierius. Projektuodamas pastatą jis turi matyti, kas tame pastate gyvens. Tam reikia ir žinių, ir patyrimo, ir intuicijos, ir netgi drąsos. Pastaruoju metu daug kalbame apie žmogaus emocinį intelektą, tačiau intelektualesnis tampa ne tik žmogus – ir architektūra. Auga jos kokybė, meninė vertė. Žmonėms jau negana

„ Žmonės tampa sąmoningesni, bręsta. Tam reikšmės turi ir labai sugriežtėjusi pastatų energinio naudingumo valstybės politika.“ funkcionalios, saugios, socialios architektūros. Žmonės nori, kad architektūra juos džiugintų, nori jausti stiprius emocinius saitus su vieta, kur gyvena, dirba ar pramogauja. Todėl iš architekto reikalaujama vis daugiau kūrybingumo, išradingumo, žaismingumo ir elegancijos. O tai ir yra architekto-menininko darbas.

Lygindamas savo būsenas ir patirtis architektūroje ir muzikoje galiu pasakyti, kad iš muzikos išmokau viešosios laikysenos, o iš architektūros į „Antį“ atnešiau kompleksiškumą, kur svarbu viskas: muzika, tekstas, scenografija, kompiuterinė grafika, kostiumai, grimas, apšvietimas, pirotechnika ir taip toliau.

Labai džiaugiuosi atkurtais renesansiniais Valdovų rūmais, žaviuosi „Pacų“ viešbučiu. Esu įsitikinęs, kad turime atkurti Vilniaus Aukštutinę pilį.

– Koks architektas esate? Ar tam, kad projektuotumėte, kaip kone kiekvienam kuriančiam menininkui, jums būtinas įkvėpimas? Juolab kad esate ir kitos srities menininkas – muzikos grupės „Antis“ lyderis.

– Ko labiausiai pasigendate šiuolaikinėje architektūroje? Esate pasakojęs, kad labai žavitės Vilniaus senamiesčiu. Kuriomis jo vietomis? Ar daug idėjų pasisemiate iš praeities meistrų architektūros šedevrų?

– Vadovaujate bendrovei „JP Architektūra“. Pagal kokius kriterijus renkatės darbuotojus į savo komandą?

– Architektūra ir muzika – labai skirtingi dalykai. Nors yra teigiančių, kad architektūra – tai sustingusi muzika, man toks palyginimas labai paviršutiniškas. Architektūra išlieka šimtmečiams ir jos taip lengvai nepakeisi kaip plokštelės grotuve. Pastatai kainuoja dešimtis milijonų eurų, gera daina – kelis tūkstančius. Todėl projektuojant įkvėpimo nepakanka, reikia didelio išmanymo ir didelės atsakomybės.

– Vilnius yra fantastiškas miestas. Puiku, kad turime stilių įvairovę, o be Lauryno Gucevičiaus architektūros šedevrų Vilnius neįsivaizduojamas. Tačiau labiausiai vertinu Vilniaus baroką. Vilniaus barokas neprovincialus – elitinis! Iš Vilniaus baroko pavyzdžių galima mokytis baroko stiliaus. Daug keliavau po Europą, tačiau tokio baroko kaip Vilniuje ir tiek daug viename mieste niekur kitur nemačiau.

Džiugu, kad Vilniuje dirba tiek daug gerų architektų. Žaviuosi Audriaus Ambraso, Rolando Paleko, Gintaro Čaikausko, Andrės Baldišiūtės, Tado Balčiūno ir kitų darbais.

– Mūsų įmonėje dirba dvidešimt architektų, jų amžiaus vidurkis – apie trisdešimt metų. Jau 13 metų dirbame BIM aplinkoje. Iš to ir kyla reikalavimai architektams: kompetencija, darbštumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti komandoje. – Bene kiekvienas aktorius svajoja suvaidinti Hamletą, o kokios architektų svajonės? – Svajoju suprojektuoti tokį gyvenamąjį kvartalą, kuris kokybe nukonkuruotų mano dabartinį gyvenimą užmiesčio name ir priverstų persikelti į Vilnių.

Elektronikos fakultetas

AUTOMATIKA Paprasčiausias liftas, nuvežantis į reikiamą aukštą. Savarankiškai veikianti šildymo ir vėdinimo sistema. Vienodą vandens slėgį visuose daugiaaukščio butuose užtikrinančios vandens slėgio sukėlimo stotys. Su automatikos sprendimais susiduriame kone kasdien ir kone kiekviename žingsnyje. Net šėldami milžiniškame vandens parke nesusimąstome, kad puikią savijautą mums užtikrina automatikos inžinierių sprendimai. O tiksliau – jų suprojektuotos sistemos, filtruojančios ir šildančios vandenį, palaikančios vandens temperatūrą – vienokią baseine, kitokią – sūkurinėje vonioje, net reguliuojančios oro kokybę ir temperatūrą. Automatikos laimėjimai vis efektyviau pritaikomi pramonėje, kur dauguma gamybos procesų sparčiai automatizuojami ir žmogaus rankų darbo reikia vis mažiau – tik smegenų tiems procesams prižiūrėti. Automatika diegiama į šiuolaikines transporto sistemas, ji jau apima beveik visas svarbiausias žmogaus gyvenimo sritis. Tai – visa apimanti specialybė, pritaikoma kone kiekvienoje pramonės šakoje. Automatikos studijų programa suteikia žinių apie įvairių valdymo sistemų ir technologijų projektavimą, kūrimą, pritaikymą ir naudojimą. Pabaigę šią studijų programą turite galimybę įgyti darbo su žemąja įtampa pa-

žymėjimą. Studijuojant galima lankyti ir statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling) kursus. Studijuojant mokomasi derinti įvairių technologinių įrenginių ir procesų valdymo techninę ir programinę įrangą, nustatyti ir šalinti gedimus. Taip pat taikyti naujausią kompiuterinę techniką technologinių įrenginių ir procesų automatinei kontrolei atlikti, jiems valdyti ir reguliuoti nuotoliniu būdu, spręsti automobilių įrangos valdymo uždavinius taikant šiuolaikines priemones bei metodus. Išmokstama atlikti pastatų elektros tinklų, automatinių apsaugos sistemų, pastatų automatikos, šviesos technikos kontrolę, valdyti šias sistemas nuotoliniu būdu.

Ką gebėsiu? Automatikos studijų programa skirta išmokti: elektros ir elektronikos inžinerijos naujausių technologijų; automatinio valdymo tobulinimo tendencijų ir projektavimo principų; naudojant kompiuterius bei valdiklius spręsti informacinių technologijų taikymo, technologinių procesų bei įrenginių valdymo ir automatizuoto projektavimo bėdas;

elektros pavarų veikimo ir valdymo principų; programuoti valdiklius, kurti automatizuotas valdymo sistemas ir jų funkcinius įtaisus, mikroprocesorinius automobilių įrenginių valdymo įtaisus, pastatų elektros sistemas; eksperimentuoti, analizuoti ir interpretuoti duomenis.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti projektuotojais, programuotojais, projektų vadovais, skyrių vadovais ir kt.; dirbti įmonėse ir organizacijose, projektuojančiose, modernizuojančiose ir naudojančiose automatizuotus įrenginius bei automatines sistemas; dirbti įvairių pramonės šakų, transporto, energetikos ir statybos įmonėse, tokiose kaip „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „Vilniaus energija“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos automatika“, „Orlen Lietuva“, „Aedilis“, „Arginta“, „Neiluva“, „Dogas“, „Gaudrė“, „Elektros darbai“, „Neutralė“, „Elgamaelektronika“, „Elektromotus“ ir kt.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Automatikos programos studentas Karolis pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Elektronikos fakultetas

DAIKTŲ INTERNETO INŽINERIJA

Jūsų telefonas, skalbiamoji mašina, šaldytuvas, laikrodis, automobilis ir dar daug kitų elektronikos prietaisų gali kalbėtis viena kalba. Reikia tik interneto. Savitarnos kasa prekybos centre. Numerį atpažįstantis ir automobilį praleidžiantis užkardas prekybos centro aikštelėje. Išmanusis šviesoforas, pastebintis atvažiuojantį automobilį ir uždegantis žalią šviesą. Tai – dar keli daiktų interneto pavyzdžiai, kurių apstu ir kiekvienuose namuose, ir kiekvienoje gyvenvietėje. Daiktų internetas – tarsi skirtingų daiktų pokalbis: vienas generuoja duomenis, kitas juos perduoda. Ši sritis nėra nauja, tačiau tik pastaraisiais metais įgavo milžinišką pagreitį, mat atsirado galimybė internetą turėti bet kur, net gūdžiausioje girioje. Pagal Daiktų interneto inžinerijos studijų programą rengiami specialistai, gebantys matyti platesnį vaizdą ir šį daiktų bendravimą paversti naudingu žmogui. Šioje specialybėje susiduria trys didelės inžinerijos sritys: elektronika, informatika ir telekomunikacijos aukštosios technologijos. Elektronikos žinios leidžia kurti net itin sudėtingas įterptines ir kompiuterizuotas sistemas, pavyzdžiui, jutiklius, fiksuojančius, kiek vandens ar elektros sunaudojame.

Telekomunikacijų žinios padės perprasti sudėtingus šiuolaikinius duomenų perdavimo tinklus ir debesų kompiuterijos technologijas. Pavyzdžiui, kaip perduoti jutiklio duomenis vandens ar elektros tiekėjų IT sistemoms. Informatikos žinios leis programuoti įterptines sistemas (šiuolaikinę elektroninę įrangą), kurti ir įgyvendinti telekomunikacinius protokolus, programuoti vartotojo sąsajas, debesų kompiuterijos sprendimus, išmaniuosius įrenginius, interneto puslapius. Pavyzdžiui, pateikti vandens ar elektros suvartojimo duomenis vartotojui suprantama kalba. Kad ir apskaičiuoti, kiek reikia mokėti už šias paslaugas. Daiktų internetas yra ketvirtosios pramonės revoliucijos šerdis. Šios revoliucijos esmė – visuotinė kompiuterizacija. Jos principas yra sujungti mechanizmus ir jų sistemas ir sukurti išmaniuosius tinklus visoje grandinėje, kur daiktai patys gali organizuoti ir prižiūrėti savarankiškai veikiančius procesus, taip pat apdoroti didelį kiekį informacijos, padedančios analizuoti ir atpiginti gamybą, palengvinti buitį, net išvengti ekologinių katastrofų.

Ne už kalnų tas metas, kai pieno pakelis praneš 54

šaldytuvui, kad yra sugedęs, ar šaldytuvas pats užsakys trūkstamų maisto produktų. Todėl daiktų interneto inžinerija laikoma itin perspektyvia sritimi ir šios srities specialistų poreikis pasaulyje tik didės.

Ką gebėsiu? Daiktų interneto inžinerijos studijų programa skirta išmokti: informatikos; elektronikos, kompiuterizuotų sistemų, šiuolaikinių duomenų perdavimo technologijų; kurti, naudoti, valdyti informacines ir telekomunikacines technologijas; programuoti informacines sistemas, valdyti duomenų perdavimo tinklus, taikyti interneto, duomenų gavybos (angl. data mining) ir debesų kompiuterijos technologijas; derinti programavimo, įterptinių sistemų, ryšio sistemų, duomenų tinklų, debesų kompiuterijos ir kitas žinias.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Daiktų interneto inžinerijos programos studentas Aurimas pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti naujos kartos išmaniąsias elektronines ir informacines sistemas kuriančiose ir diegiančiose įmonėse, tokiose kaip „Teltonika“, „Wilibox“, „Ruptela“; dirbti telekomunikacines paslaugas teikiančiose įmonėse, tokiose kaip „Telia Lietuva“, „Tele2“, „Bitė Lietuva“; dirbti technologijų centruose;

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę.

dirbti energetikos ar kitame sektoriuje, kuriame priimami daiktų interneto sprendimai.

2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Elektronikos fakultetas

ELEKTRONIKOS INŽINERIJA Kasdienybės dalimi tapęs išmanusis telefonas, padedantis ne tik bendraujant, bet net atliekant buities darbus. Mėlyną šviesą skleidžiantys šviesos diodai (LED), už kurių išradimą Japonijoje gimusiems mokslininkams net skirta Nobelio premija. Šie diodai tapo energiją ir aplinką tausojančiu šviesos šaltiniu – ryškią baltą šviesą skleidžiantys LED šviestukai gali degti ilgiau ir eikvoja kur kas mažiau elektros energijos nei kaitrinės lemputės.

Elektronikos inžinierių išradimai keičia ir pasaulį, ir žmonių įpročius. Elektronikos prietaisus naudojame kasdien ir beveik visur – dirbdami ar ilsėdamiesi, keliaudami ar apsipirkdami. Todėl elektronikos inžinierių paklausa Lietuvoje ir pasaulyje yra didelė ir vis didėja. Pagal šią studijų programą rengiami elektronikos inžinieriai, suprantantys, kaip veikia jau esami ir gebantys kurti naujus elektronikos prietaisus ir kompiuterizuotas elektronines sistemas. Planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai ir laikrodžiai, net belaidės ausinės ar kolonėlės yra elektronikos įrenginiai, be

kurių nebeįsivaizduojame savo darbo ir laisvalaikio. Skalbiamosios mašinos, šaldytuvai, dulkių siurbliai, žoliapjovės gerokai palengvino buitį. Radijo ryšys, televizorius, lazeris – elektronikos inžinierių išradimai, svariai prisidėję prie žmonijos raidos. Elektroninių įtaisų projektavimo specializacijos studentai įgyja naujausių elektronikos įtaisų ir iš jų sukurtų integruotųjų elektroninių sistemų veikimo žinių. Mokosi taikyti mikro- ir nanotechnologijas elektronikoje. Kompiuterizuotų elektroninių sistemų specializacijos studijose mokomasi naujausių elektronikos įtaisų ir kompiuterizuotų elektroninių sistemų veikimo principų. Taip pat kurti informacijai iš vaizdo kamerų, mikrofonų, skaitytuvų ir įvairiausių jutiklių rinkti, apdoroti ir perduoti skirtą kompiuterizuotą elektroninę sistemą. Įgyjama žinių apie naujas internetines technologijas ir jų taikymą kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir kitiems elektroniniams įrenginiams sujungti.

Ką gebėsiu? Elektronikos inžinerijos studijų programa skirta išmokti: automatizuotai projektuoti ir kurti elektronikos įtaisus ar integruotąsias elektronines sistemas, integrinių grandynų lustus, valdiklius ir kitus elektroninius įtaisus; užtikrinti, kad įtaisai

būtų saugūs, apsaugoti, taupytų energiją ir atitiktų aplinkosaugos reikalavimus; taikyti informacines technologijas inžineriniams uždaviniams spręsti; atlikti techninės įrangos priežiūros darbus; kurti ir rašyti programas kompiuteriui, mikroprocesoriui, mikrovaldikliui ir įvairioms įterptinėms sistemoms; projektuoti kompiuterius ir duomenų bazę jungiančią sistemą, kurią galima valdyti per interneto naršyklę bet kuriame kompiuteryje ar išmaniajame telefone.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti elektronikos technologijų specialistais. Tokių specialistų nuolat ieško Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, bendrovės „Limes Microsystems“, „Baltnetos komunikacijos“, „Elsis“, „Sigreta“, „Teltonika“, „Elgama sistemos“, „Šviesos konversija“, Vilniaus kompiuterių servisas ir kt. * Prognozuojama, kad artimiausiais metais elektronikos inžinierių paklausa rinkoje gerokai viršys pasiūlą, todėl darbo užmokestis vis didės.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Elektronikos inžinerijos programos studentas Andžejus pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Elektronikos fakultetas

ELEKTROS ENERGETIKOS INŽINERIJA

Pasaulis kraustosi iš proto dėl išmaniųjų technologijų ir jų suteikiamų galimybių, dažnai pamiršdamas vieną reikšmingą dalyką: viskas prasideda nuo elektros energijos. Jei jos nėra, neveikia internetas ir išmaniosios technologijos lieka bedarbės. Elektros energija yra bet kokio proveržio bazinis pamatas. Jei dingsta elektra, neveikia šviestuvai, buities prietaisai, nevažiuoja troleibusai, nekyla ir nesileidžia lėktuvai, nevyksta piniginės perlaidos, chirurgai negali operuoti, o parduotuvės parduoti net būtiniausių maisto produktų. Elektra valdo beveik visus svarbiausius žmogaus gyvenimo ir gerovės procesus. Elektros energijos inžinerija – besivystanti sritis, kurioje nuolat diegiamos elektros energijos gamybai ir perdavimui skirtos efektyvios naujausios technologijos. Elektros energetikos inžinerijos studijų programa moko projektuoti, valdyti ir analizuoti elektros energetikos sistemas, kurti ir taikyti inžinerinius sprendimus – nuo elektros energijos gamybos, jos perdavimo iki vadybos. Tai visas ilgas kelias nuo

elektros energijos atsiradimo iki jos patekimo vartotojui. Elektros energijos inžinierius – žmogus, gebantis išspręsti bet kurią elektros energijos gamybos, tiekimo ir skirstymo problemą. Sprendimai – itin atsakingi, nes darbui su aukštąja įtampa būtinas ne tik išmanymas, bet ir gebėjimas staigiai priimti teisingus sprendimus. Atsakomybė didelė, tačiau šis darbas yra gerai mokamas, be to, ir garantuotas, nes elektros energijos inžinierių itin trūksta. Studijų programa parengta bendradarbiaujant su energetikos verslo sektoriaus atstovais. Ji apima visas elektros generavimo, kaupimo ir paskirstymo sritis. Šios studijų programos absolventai ne tik išmanys elektros energijos sektoriaus įstatymus, bet ir gebės priimti itin reikšmingus sprendimus, užtikrinančius nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą. Studentai įgyja žinių apie elektros energijos gamybą (procesus elektrinėse), elektros perdavimo tinklus, priežiūrą, apsaugą, elektros energijos projektų valdymą ir administravimą.

Ką gebėsiu? Elektros energetikos inžinerijos studijų programa skirta išmokti: projektuoti elektroninius įtaisus; projektuoti ir prižiūrėti energetikos sistemas; atlikti energetikos sistemų diagnostiką; pritaikyti elektronikos ir elektros inžinerijos naujoves; atlikti įvairaus sudėtingumo inžinerines užduotis skirtingais valdymo lygmenimis; vykdyti eksperimentus; analizuoti ir spręsti elektros energetikos problemas; kurti išmaniąsias elektros ir elektronikos inžinerijos srities sistemas; teisės, įmonių projektų valdymo pagrindų.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Elektros energetikos inžinerijos programos studentas Edvardas pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti Lietuvos ar užsienio įmonėse, projektuojančiose, gaminančiose ir naudojančiose elektronikos ir elektros energetikos inžinerijos srities įrangą; dirbti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties specialistais Lietuvos įmonėse „Litgrid“, „Baltpool“, „Tetas“, Tinklo priežiūros centre, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „Vilniaus energija“, „Elektros tinklo paslaugos“, „Aedilis“, „Neutralė“, „Vilniaus energetinė statyba“, „Elektros energetika“, „Elmonta“, „Rital“, „Dogas“, „Gaudrė“ ir kt.; dirbti elektronikos ir elektros inžinerijos krypties specialistais užsienio įmonėse; tęsti studijas magistrantūroje.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Elektronikos fakultetas

INFORMACINIŲ SISTEMŲ INŽINERIJA Dirbtinio intelekto sistemos gali nustatyti po žemės drebėjimo, sniego nuošliaužų, potvynio ir kitų katastrofų dingusių žmonių buvimo vietą. Jos gali itin anksti diagnozuoti ligą, pavyzdžiui, sepsį, ir taip išsaugoti gyvybę. Jos geba vairuoti automobilį. Jos moka organizuoti darbą ir valdyti įvairius procesus. Dirbtinis intelektas įsiveržė į daugelį žmogaus gyvenimo sferų, gerokai palengvindamas būtį ir buitį. Didžiausios pasaulio informacinių technologijų (IT) bendrovės „Google“, IBM, „Microsoft“, „Facebook“, „Amazon“ ir „DeepMind“ net įkūrė konsorciumą, taip viešai pripažindamos dirbtinio intelekto technologijų proveržį. Susivienydamos šios organizacijos siekia pritaikyti dirbtinio intelekto sprendimus, padedančius įveikti svarbiausius žmonijos iššūkius sveikatos, gerovės, transporto, mokymo ir mokslo srityse. Pagal Informacinių sistemų inžinerijos studijų programą ir rengiami specialistai, išmanantys dirbtinio intelekto technologijomis grįstų naujausių informacinių sistemų veikimą, gebantys pasiūlyti, sukurti ir įdiegti verslui skirtą IT produktą.

Dirbtinis intelektas – tai informatikos sritis, kurianti protingas mašinas. Jos geba dirbti už žmones, o neretai

ir reaguoja tarsi žmonės. Tokios mašinos jau tapo neatsiejama technologijų dalimi. Dirbtinis intelektas naudoja kompiuterius, programuojamus taip, kad turėtų gebėjimų kaupti žinias, protauti, spręsti problemas, mokytis, planuoti savo veiksmus, kilnoti ir valdyti objektus. Elektroninio verslo technologijų specializacijos studijose mokomasi taikyti naujausias technologijas ir rašyti internetinių parduotuvių ir internete veikiančių verslo sistemų programas, interaktyvias programas, kurti tinklalapius. Taip pat projektuoti kelis kompiuterius ir duomenų bazę jungiančią verslo sistemą, kuri gali būti valdoma per interneto naršyklę bet kuriame kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Šioje specializacijoje mokomasi plėsti IT verslą, automatizuoti darbą per kompiuterius, specializuotąsias programas ir prie kompiuterio jungiamus ar interneto prieigą turinčius prietaisus (planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus). Kompiuterizuotų informacinių sistemų specializacijos studentai mokosi kurti ir rašyti programas buities elektronikoje ir pramonėje naudojamiems kompiuteriui, mikroprocesoriui, mikrovaldikliui. Taip pat projektuoti kompiuterius ir duomenų bazę jungiančią kompiuterinę sistemą, kuri gali būti valdoma per interneto naršyklę bet kuriame kompiu-

teryje ar išmaniajame telefone. Taikant naujausias multimedijos technologijas mokomasi kurti interaktyvias programas, tinklalapius, informacijai iš vaizdo kameros, mikrofono, skaitytuvo ir įvairiausių jutiklių rinkti ir apdoroti skirtas taikomąsias programas. 2017 m. Informacinių sistemų inžinerijos studijų programai suteiktas „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklas. Tai užsienio investuotojų pripažinimas, kad ši studijų programa atitinka tarptautinio verslo poreikius ir tinkamai ugdo reikiamas kompetencijas.

Ką gebėsiu? Informacinių sistemų inžinerijos studijų programa skirta išmokti: informacinių sistemų projektavimo; dirbtinio intelekto metodų taikymo problemų analizei; spręsti inžinerines problemas pasitelkiant mašininio suvokimo modeliavimą; kurti ir pritaikyti įterptines sistemas; kurti mechatroninius įtaisus ir sistemas; projektuoti ir pritaikyti kompiuterių tinklus.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Informacinių sistemų inžinerijos programos studentas Deividas pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti informacinių technologijų konsultantais; dirbti projektų vadovais, analitikais, duomenų bazių ir kitų sistemų administratoriais; dirbti IT bendrovėse ir kitose bendrovėse. Informacinių sistemų inžinerijos specialistų nuolat ieško tokios bendrovės kaip „Baltnetos komunikacijos“, SEB bankas, „Swedbank“, „Alna Intelligence“, „Intelektualios technologijos“, „Simplit“, „IT City“, „IT Sistemos“, „Universalios valdymo sistemos“, „Aiva sistema“, „Blue Bridge“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt.; kurti naujas ar valdyti esamas IT bendroves.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Elektronikos fakultetas

KOMPIUTERIŲ INŽINERIJA

Jei ne kompiuterio išradimas, pasaulis dabar būtų kitoks. Ši sudėtinga mašina laikoma viena labiausiai žmogaus ir visuomenės gyvenimą pakeitusių ir žmonijos pažangą lemiančių technologijų, todėl kompiuterių inžineriją pirmiausia galima vadinti naujovių varikliu. Tai yra dinamiška profesinė sritis, siūlanti neribotų karjeros galimybių. Kompiuterių inžinerijos studijų programa vienija elektronikos inžinerijos ir informatikos sritis ir yra skaitmeninių technologijų, kompiuterių tinklų ir kompiuterių sistemų pažangos pagrindas. Kompiuterių inžinieriai kuria aparatinę ir programinę įrangą – pradedant specializuotais įterptiniais kompiuteriais ar asmeniniais kompiuteriais, baigiant duomenų centrų ir debesų kompiuterijos sprendimais. Tobulėjant technologijoms tobulėja ir kompiuterių sistemos, o joms kurti, pritaikyti ir naudoti ir rengiami kompiuterių inžinieriai. Įterptiniai kompiuteriai nulėmė išmaniųjų įrenginių atsiradimą, todėl įterptinės kompiuterių sistemos – ne mažiau reikšmingas mokslo laimėjimas. Įterptiniai kompiuteriai leidžia valdyti robotus, automobilius, sudėtingus gamybos procesus ar išmaniuosius namus.

Jau dabar yra automobilių, kurių žmogui nebereikia vairuoti, skalbiamosios mašinos pačios pasirenka skalbimo ir džiovinimo režimus, šaldytuvai – reikiamą temperatūrą. Studijuojant daug dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui. Kibernetinės atakos yra šiuolaikinio pasaulio rakštis ir jos daro vis didesnę žalą. Kompiuterių inžinerijos studijos suteikia pamatinių žinių, kaip kurti nuo tokių atakų apsaugotus kompiuterių tinklus. Įterptinių kompiuterių ir jų programavimo specializacijos studijose mokoma kurti, diegti ir taikyti įterptinius kompiuterius, kurių pagrindą sudaro mikrovaldikliai, signalų procesoriai ir programuojamosios loginės schemos. Įterptiniai kompiuteriai skirti specializuotosioms užduotims vykdyti, pavyzdžiui, automobiliui ar sudėtingiems gamybos procesams stebėti ir valdyti. Kompiuterių sistemų specializacijos studijose mokoma kurti, atnaujinti ir projektuoti kompiuterių sistemas. Studentai

išmoksta kurti ir diegti saugius kompiuterių tinklus, įgyja žinių apie kibernetinio saugumo technologijas, kompiuterių programavimą ir išorinius kompiuterių įrenginius.

Ką gebėsiu? Kompiuterių inžinerijos studijų programa skirta išmokti: projektuoti, diegti ir programuoti kompiuterių sistemas; administruoti kompiuterių tinklus ir kompiuterių programinę įrangą; diegti kompiuterių tinklų saugumo priemones; kurti, diegti ir taikyti įterptinius kompiuterius su mikrovaldikliais, signalų procesoriais ir programuojamomis loginėmis schemomis; projektavimo ir gamybos technologijų; projektuoti elektronikos įtaisus; vadovauti kompiuterių technologijų projektams.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Kompiuterių inžinerijos programos studentas Denisas pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti elektroninę, kompiuterinę bei telekomunikacinę įrangą projektuojančiose ir gaminančiose įmonėse; dirbti kompiuterių sistemas diegiančiose, atnaujinančiose ir naudojančiose įmonėse; dirbti Lietuvos bankų ir valstybinių įstaigų IT skyriuose; dirbti tokiose įmonėse kaip „Accel elektronika“, „Amalva“, „Arevita“, „Atea“, „Axis Industries“, „Bitė Lietuva“, „Elfa Distrelec“, „Elgerta“, „Elsis“, „Esemda“, „Fima“, Fizinių ir technologijos mokslų centras, „IBM Lietuva“, „Kitron“, „Kodinis raktas“, „Lifodas“, „Lime Microsystem“, „Linikodas“, „Mikrovisatos TV“, „Selteka“, „Softra“, „Tamona“, „Tele2“, „Telemed“, „Teltonika“, „Telia Lietuva“, „Terra“, „Trikdis“, „Valsena“, „Ventmatika“, „Vigintos elektronika“, „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“, „Western Union“ ir kt.; studijuoti magistrantūroje.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

BIOINŽINERIJA

Sojų pupelės, kukurūzai, rapsai, medvilnė ir daugelis kitų įprastų produktų į parduotuvių lentynas atkeliauja genetiškai pakeisti – genų inžinerija yra pasaulines bėdas sprendžiantis milžiniškas mokslo laimėjimas.

Taikant genų perkėlimo metodus pagreitinama gamtos evoliucija, tad įmanoma sukurti kenkėjams atsparius augalus, sumažinti badaujančių pasaulio šalių problemas, net rasti vaistų nuo nepagydomomis laikytų ligų. Bioinžinerija sujungia šiuolaikinei žmonijai itin svarbias dvi sritis – gamtos mokslus ir inžineriją. Šios srities specialistai panaudoja inžinerines žinias medicinoje ir biologijoje. Studijų programos tikslas – parengti specialistus, gebančius dirbti biotechnologijos, maisto, žemės ūkio ir pramonės įmonėse, kokybės kontrolės, mokymo ir mokslo tyrimų įstaigose. Ši programa Lietuvoje išskirtinė

tuo, kad moko valdyti, analizuoti ir modeliuoti biotechnologinius ir cheminius procesus, juos aprašyti viso pasaulio bioinžinieriams suprantama kalba. Studentai įgyja mikrobiologijos, biochemijos, ląstelės biologijos, genų inžinerijos, biologinių sistemų modeliavimo, biochemijos inžinerijos pamatinių žinių ir išmoksta jas pritaikyti praktiškai.

Ką gebėsiu? Bioinžinerijos studijų programa skirta išmokti: technologinių procesų; suvokti inžinerinių sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai; kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, palaikyti profesinę kompetenciją, taikyti praktinius įgūdžius gamybos įmonėse ar mokslo tyrimo įstaigose; matematikos, informatikos, fizikos, chemijos, biologijos bei inžinerijos pagrindų; bioinžinerijai būtinų specifinių mikrobiologijos, ląstelių biologijos, genų inžinerijos, biopolimerų gryninimo ir analizės, biotechnologijos pagrindų.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti biotechnologijos, maisto ir žemės ūkio pramonės, bioenergetikos įmonėse; dirbti kokybės kontrolės, mokymo ir mokslo tyrimų įstaigose; tęsti studijas pagal bioinžinerijos, biochemijos bei kitas gretutines fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių magistrantūros programas.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Bioinžinerijos programos studentas Ignas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

DUOMENŲ ANALIZĖS TECHNOLOGIJOS

Retas negirdėjo apie socialinio tinklo „Facebook“ ir bendrovės „Cambridge Analytica“ skandalą, kai per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją Donaldo Trumpo štabas naudojosi daugiau kaip 50 milijonų „Facebook“ vartotojų duomenimis. Būsimojo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų štabas šiuos duomenis pasitelkė kandidato reklamai, o tai ir galėjo lemti D. Trumpo pergalę.

Statistikos ar medicinos įstaigos, įvairios valstybės tarnybos, mobiliojo ryšio operatoriai, bankai, parduotuvės, transporto ir kitų verslo sričių įmonės, socialiniai tinklai, žaidimų portalai ir dar aibė internete veikiančių tarnybų sukaupia milžinišką duomenų kiekį. Šią informaciją kaupia ir išmanieji įrenginiai, be kurių šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja savo kasdienybės.

Šis pavyzdys yra klasikinis kalbant apie tai, kur šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma pritaikyti duomenų analizės technologijas.

Patys savaime tokie duomenys yra tik savotiškos interneto šiukšlės, nieko nereiškiančios ir niekur nepanaudojamos, tačiau atsidūrę specialisto rankose jie tampa prasminga informacija. O ja naudojasi ir šiuolaikinis verslas, ir mokslo įstaigos, ir net politikai. Kiekviena rimta strategija pirmiausia remiasi statistika.

Patys savaime privatūs „Facebook“ vartotojų duomenys nieko nereiškia, tačiau tinkamai suklasifikuoti ir naudojami jie yra galingas ginklas. Judriuosius ar intelektinius žaidimus labiau mėgsta lietuviai? Kiek laiko per dieną ar savaitę jie skiria pramogoms? Kiek išgali mokėti už įsimintiną pramogą? Dažniau atsiskaito grynaisiais ar banko kortele? Šie ir daugelis kitų klausimų kyla, pavyzdžiui, naujo laisvalaikio ir pramogų centro kūrėjams.

Duomenų analizės technologijų studijų programa ir yra skirta parengti analitikus, gebančius taikyti šiuolaikinius analizės ir prognozavimo metodus, technologijas ir analitikos programines priemones.

Ką gebėsiu? Duomenų analizės technologijų studijų programa skirta išmokti: parinkti tinkamą tiriamųjų didelių duomenų rinkinių matematinį statistinį modelį;

atlikti realiųjų didelių duomenų rinkinių statistinę analizę bei prognozę; vertinti, interpretuoti ir apibendrinti statistinio tyrimo rezultatus, pateikti išvadas ir rekomendacijas; naudoti specializuotų kompiuterinių programų paketus; programuoti įvairiomis programavimo kalbomis; dirbti grupėse pagal šiuolaikinius grupinio darbo valdymo principus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Tapti didelių duomenų analitikais; tapti verslo sistemų analitikais; tapti rizikos vertinimo specialistais; dirbti projektų vadovais verslo ir valstybinėse įmonėse Lietuvoje ir užsienyje. * Ši specialybė darbo rinkoje laikoma itin paklausia. Didelių duomenų analizės specialistų poreikis pasaulyje didėjo ir, prognozuojama, dar didės.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Duomenų analizės technologijų programos studentas Vytautas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

INFORMACINĖS SISTEMOS Kad ilga kelionė automobiliu užsienyje neprailgtų, neretai į išmanųjį telefoną parsisiunčiate vieną iš daugelio programėlių, pranešančių apie kelio darbus. Taip galite planuoti maršrutą, aplenkdami lėtus ir dulkėtus kelius. Apie keliuose vykdomus darbus ir jų trukmę informuoja vairuotojų informacinė sistema. Jei norite pervesti pinigų, nebeprivalote eiti į banką: naudodamiesi interneto bankininkyste, o tiksliau – banko informacine sistema, galite tai padaryti ir namuose, ir gulėdami paplūdimyje. Visur, kur tik yra internetas. Tai – tik du gyvenimiški pavyzdžiai, parodantys informacinių sistemų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Be informacinių sistemų specialisto, dažnai pavadinamo duombazistu – informacinių sistemų ir duomenų bazės kūrėju, neišsiverčia nė viena didesnė įmonė ar tarnyba. Šis specialistas yra dviejų veiklos sričių – informatikos ir verslo – tarpininkas. Verslui būtinos informacinės technologijos, bet verslas kalba savo kalba, kurią būtina išversti į informatikos kalbą. Vadybininkas, finansininkas, valdininkas procesus apibūdina vienaip, informatikas juos apibendrina, struktūrizuoja, sukuria atitinkamus algoritmus ir užrašo programavimo kalba.

Jei buhalteriui reikia programos atlyginimams skaičiuoti, jis mokės ja naudotis, bet neįstengs sukurti. Tai padaryti gali tik informacinių sistemų specialistas. Šios studijų programos tikslas – ne tik parengti informatiką gerai išmanančius informacinių sistemų specialistus, bet ir suteikti jiems vadybos, ekonomikos, finansų pagrindus. Tokie specialistai moka kurti, diegti ir tobulinti informacines sistemas bei jų dalis. Jie geba projektuoti, programuoti ir diegti modernias informacines sistemas ir duomenų bazes, moka apdoroti duomenis ir juos analizuoti. Studijų programa sukurta remiantis pasaulio universitetų patirtimi, tarptautinių organizacijų ACM (angl. Association of Computing Machinery), AIS (angl. Association of Information Systems) ir Lietuvos verslo įmonių rekomendacijomis.

Ką gebėsiu? Informacinių sistemų studijų programa skirta išmokti: analizuoti verslo poreikius ir juos specifikuoti;

analizuoti verslo sistemas ir modeliuoti verslo procesus; projektuoti informacines sistemas taikant skirtingą metodiką; projektuoti ir programuoti duomenų bazes; taikyti duomenų gavybos metodus verslo procesų analizei atlikti; kurti duomenų saugyklassandėlius ir atlikti duomenų analizę; atlikti informacinių sistemų auditą; suprasti ir taikyti informacinių sistemų saugos principus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti sistemų analitikais informacinių technologijų, verslo ir biudžetinėse įmonėse; dirbti IT projektų vadovais; dirbti informacinių sistemų ir duomenų bazių architektais; dirbti programuotojais; dirbti sistemų integravimo specialistais; dirbti informacinių sistemų ir duomenų bazių administratoriais.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Informacinių sistemų programos studentė Kornelija pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

Sukurti startuolį, suprasti programavimo kalbą, sukonstruoti kompiuterį – tai tik dalis informacinių technologijų, paprastai vadinamų tiesiog IT, specialisto gebėjimų. Toks specialistas įstengia susikalbėti ir su darbdaviu, ir su kompiuteriu. Jis pats gali tapti darbdaviu įkūręs startuolį – inovatyviomis idėjomis paremtą sparčiai augantį ir pelningą verslą. Informacinių technologijų amžiuje šios srities profesija yra viena paklausiausių ir suteikianti neribotų galimybių. Markas Zuckerbergas buvo studentas, kai sukūrė „Facebook“ socialinį tinklą, o dabar yra milijardierius.

IT specialistų sėkmės istorijų pasaulyje yra tūkstančiai, nes ši sritis – itin perspektyvi, o ją išmanančiųjų poreikis nuolat didėja. Informacinių technologijų studijų programa suteiks žinių apie šiuolaikines informacines technologijas, informacines ir grafines sistemas, kompiuterių tinklus. Pagal programą parengti informatikos specialistai gaus ir ekonomikos, teisės, verslo pagrindus. Informacinės technologijos

dabar aktyviai taikomos ir asmeniniame bei viešajame gyvenime, ir versle. Tinkamas IT pritaikymas suteikia pranašumą ir leidžia tikėtis didesnio veiklos efektyvumo. Programos studentai gali specializuotis IT centrams skirtoje Informacinių technologijų valdymo arba IT paslaugas ir infrastruktūrą finansų sričiai pritaikančioje Finansinių informacinių technologijų srityse.

Ką gebėsiu? Informacinių technologijų studijų programa skirta išmokti: naudotis informacinėmis technologijomis (IT); vystyti ir valdyti IT paslaugas; prižiūrėti ir automatizuoti IT valdymo procesus; kurti lanksčias IT paslaugas, gerinant IT produktyvumą, taikant IT valdymo prognozavimo metodą;

projektuoti ir diegti šiuolaikines programų sistemas; atpažinti, formuluoti ir spręsti informatikos bėdas; konsultuoti informatikos klausimais; sieti informatikos mokslą su kitomis sritimis; modeliavimo, duomenų gavybos ir valdymo metodų, kompiuterių ir jų tinklų architektūros, naujausių kompiuterinių sistemų technologijų ir jų vystymosi tendencijų, sistemų projektavimo principų.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti informatikos, inžinerijos ir ekonomikos bei finansų analitikais, projektuotojais, programuotojais, testuotojais; dirbti informacinių technologijų konsultantais;

valdyti reikalavimų atitiktį ir riziką IT aplinkoje, užtikrinant duomenų integralumą ir pasirengimą auditui;

dirbti projektų vadovais, analitikais, duomenų bazių ir kitų sistemų administratoriais;

vertinti naujas informatikos teorijas;

dėstyti universitetuose bei kolegijose ir kt.;

taikyti sistemų modeliavimo ir projektavimo metodus bei technologijas;

dirbti IT bendrovėse, kurti naujas ar valdyti esamas IT bendroves.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Informacinių technologijų programos studentas Romantas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

MODERNIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ MATEMATIKA

Šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja kasdienybės be kompiuterio, išmaniojo telefono, neretai – ir išmaniojo televizoriaus. Moderniosiomis technologijomis naudojamės ir dirbdami, ir ilsėdamiesi. Maigydami telefono mygtukus registruojamės pas gydytoją, apsiperkame, planuojame keliones, ieškome pramogų. Moderniųjų informacinių technologijų veikimu grįsti produktai ir paslaugos dabar – ne reta išimtis, o taisyklė. Pasaulis kraustosi iš proto dėl kriptovaliutos – skaitmeninės (virtualios) valiutos, suteikiančios galimybę išvengti bankų ar kitų tarpininkų ir anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus. Tai – tik viena blokų grandinės principu paremtų moderniųjų technologijų. Šios technologijos galimybės yra gerokai didesnės. Ji gali būti ir yra naudojama bankų ir finansų sektoriuose, net sveikatos apsaugai ar balsuoti. Oficialiai blokų grandinė apibrėžiama kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Šios sistemos principą galima taikyti kone visose srityse, susiduriančiose su transakcijomis ir įrašų dalijimusi. Prognozuojama, kad naudojimasis blokų grandinės technologija bus toks pat įprastas kaip naudojimasis internetu – jau dabar vartotojai, patys to nežinodami, naudojasi šia technologija.

Tačiau tikintis naujų krypčių proveržio informatikoje viskas prasideda nuo diskrečiosios matematikos.

Informatikos ir matematikos ryšys yra itin tvirtas, todėl vis paklausesni tampa specialistai, gebantys ne tik naudotis moderniosiomis technologijomis, bet ir kurti naujus įvairioms sritims reikalingus produktus, valdyti ir analizuoti duomenis, rūpintis jų sauga. Lietuvos ir pasaulio darbo rinkoje vis paklausesni specialistai, gebantys savo žinias pritaikyti keliose srityse. Graibstomi ne tik informacinių technologijų (IT) specialistai, bet ir matematikai. Juolab kad matematiko žinios sensta lėčiau. Moderniųjų technologijų matematikos studijų programa suteikia galimybę išvykti dalinių studijų į užsienio aukštąsias mokyklas, su kuriomis sudarytos studentų mainų sutartys.

Ką gebėsiu? Moderniųjų technologijų matematikos studijų programa skirta išmokti: logikos; analizės; bendrųjų matematikos ir informatikos dėsnių; taikyti ir kurti moderniųjų technologijų produktus ir paslaugas; transformuoti žinias, ieškant naujų technologinių sprendimų, kuriant naujas paslaugas, prognozuojant ir vertinant rinką.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti samdomais darbuotojais bet kurioje srityje: finansų sektoriuje, medicinos, informacinių technologijų, elektronikos, paslaugų teikimo, draudimo bendrovėse ir pan.; kurti moderniosiomis technologijomis paremtus naujus produktus.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Moderniųjų technologijų matematikos programos studentė Benita pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

MULTIMEDIJA IR KOMPIUTERINIS DIZAINAS Garsas apie lietuvių gebėjimus ir kūrybiškumą apskriejo Žemę, kai 2017 metų gruodį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė popiežiui Pranciškui įteikė išskirtinę dovaną – adatos skylutėje telpančią nanoprakartėlę. Tūkstančius kartų sumažinta ir tik per mikroskopą matoma tiksli Vilniaus Katedros aikštėje statomos prakartėlės kopija atkreipė net Guinnesso pasaulio rekordų knygos sudarytojų dėmesį.

Multimedijos ir kompiuterinio dizaino programos studentai moka stebinti. Toks ir yra jų tikslas: atkreipti dėmesį, stebinti, net šokiruoti. Multimedija, kitaip tariant, įvairialypė informacija, yra informacijos pateikimas įvairiais pavidalais: tekstu, vaizdu, garsu, animacija. Drauge tai ir dirbti su skirtinga informacija skirta techninė bei programinė įranga. Rega ir klausa bene labiausiai padeda bendraujant ir orientuojantis aplinkoje. Tad vaizdo ir garso bendrystė suteikia galimybę geriau suprasti informaciją ir yra taikoma multimedijos technologijoms kurti. Šios technologijos vis sparčiau plinta verslo, mokymo, žiniasklaidos, medicinos, virtualiojo bendravimo, pramogų ir daugelyje kitų sričių. Multimedijos ir kompiuterinio

dizaino studijų programa suteikia žinių apie tinklalapių, vaizdo – net trimačio ir dvimačio – bei garso kūrimą, redagavimą, montažą, kompiuterinę grafiką. Pagal programą rengiami specialistai, išmanantys multimedijos programų projektavimą ir kūrimą, gebantys pritaikyti multimedijos, informacinių technologijų, kompiuterinio dizaino, skaitmeninės informacijos perdavimo technologijos žinias.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti informacinių technologijų, kultūros ir valstybiniame sektoriuose, grafikos dizaino bendrovėse, reklamos agentūrose, verslo įstaigose, švietimo ir mokslo institucijose;

Ką gebėsiu?

kurti ir prižiūrėti interneto tinklalapius, interaktyviąsias medijas;

Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programa skirta išmokti:

rengti ir realizuoti multimedijos projektus, analizuoti ir vizualizuoti skaitmeninius duomenis;

analizuoti multimedijos technologijų produktų poreikį, sukurti jų koncepcijas, parinkti ir taikyti produktų kūrimo technologijas;

dirbti multimedijos technologijų projektuotojais, programuotojais, konsultantais;

teksto, garso, vaizdo skaitmeninio apdorojimo ir pateikimo pagrindų; kurti multimedijos technologijų informacines sistemas, jų vartotojo sąsajos dizainą; kompiuterių architektūros ir operacinių sistemų; programuoti ir savarankiškai išmokti naujas programavimo kalbas;

dirbti interneto tinklalapių bei multimedijos technologijų turinio kūrėjais; dirbti tinklalapių ir interaktyviosios televizijos turinio redaktoriais; dirbti garso ir vaizdo inžinieriais; dirbti multimedijos technologijų duomenų bazės valdytojais; dirbti informacijos perdavimo kompiuterių tinklais specialistais;

kurti interaktyvias, įvairioms platformoms skirtas taikomąsias programas;

dirbti interneto rinkodaros vadybininkais;

bendradarbiauti su kitų sričių specialistais.

dirbti elektroninės komercijos kūrėjais.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Multimedijos ir kompiuterinio dizaino programos studentė Ugnė pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Fundamentinių mokslų fakultetas

PROGRAMŲ INŽINERIJA

Nekenčiate vaikščioti po parduotuves, to ir nebedarote: jei reikia drabužio, buities prietaiso, baldo ar net maisto – lendate į internetą. Įgriso eilės banke – prisėdę prie kompiuterio atliekate pavedimus, uždarote sąskaitas, net kreipiatės dėl paskolos. Internetu jūs galite daryti beveik viską: apsipirkti, teikti prašymus dėl išmokų, ieškotis darbo. Galėtumėte net rinkti Lietuvos prezidentą, jei elektroninis balsavimas būtų įteisintas. Šias kasdienybę palengvinančias programas kuria programų inžinieriai – specialistai, gebantys projektuoti, programuoti ir testuoti sudėtingas programų sistemas. Per programų inžinerijos studijas studentai išmoksta penkių programavimo kalbų. Jie įgyja žinių, kaip kurti programų sistemas taikant įvairius modelius. Išmoksta ne tik taikyti sudėtingus nuosekliuosius ir lygiagrečiuosius algoritmus, bet ir įvertinti jų efektyvumą. Jie geba testuoti programinę įrangą, integruoti programų sistemų komponentus. Supranta šiuolaikines judriąsias projektų valdymo metodikas, įpranta dirbti komandoje. Vis dar klaidingai manoma, kad programuotojo darbas yra

skirtas dienų dienas prie kompiuterio leidžiančiam vienišiui. Ši profesija – itin kūrybiška ir įdomi, joje nestinga iššūkių ir naujausių technologijų. Siekiant laiku ir kokybiškai sukurti sistemą čia būtinas gebėjimas dirbti komandoje.

programuoti įvairiomis programavimo kalbomis; naudoti sudėtingus programų karkasus ir programavimo aplinkas; kurti mobiliąsias programėles, taikyti žiniatinklio technologijas;

Programinio kodo rašymas – tik viena užtikrinti programų sistemų kokybę; šios profesijos pusė. Kita – bendirbti grupėje; dravimas ir sprenvaldyti informacinių dimų, kaip sukurti technologijų projektus, rašyti techninę dokumentaciją. naują programą, kaip ji turi veikti, kaip pritraukti var- Kokios būtų totoją, paieška. mano karjeros galimybės? Ką gebėsiu? Programų inžinerijos studijų programa skirta išmokti: kurti sudėtingas programų sistemas taikant įvairią metodiką, skirtingus modelius ir architektūros principus; projektuoti, programuoti ir testuoti programinę įrangą; taikyti nuosekliuosius ir lygiagrečiuosius algoritmus;

Dirbti informacinių technologijų įmonėse programuotojais; dirbti programų sistemų architektais, analitikais, programų kokybės specialistais, testuotojais, projektų vadovais; dirbti verslo, biudžetinių bei valstybinių įmonių informacinių technologijų skyriuose Lietuvoje ir užsienyje.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Programų inžinerijos programos studentas Deividas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Interviu: Giedrius Dzekunskas

Patyręs informacinių technologijų specialistas Giedrius Dzekunskas ne kartą nuo tuščio lapo kūrė bendroves, būrė darbuotojų kolektyvą, plėtojo verslą, o pasiekęs aukštumas vėl viską pradėdavo iš naujo. Jau kitoje bendrovėje. Tačiau save jis vadina ne vadovu, o pirmiausia inžinieriumi, nes ši profesija yra esminė. Tai ji užtikrina žmonijos ateitį ir progresą.

„ MOKYTIS KASDIEN YRA BŪTINYBĖ, NE IŠIMTIS“ 79

– Baigėte VGTU automatikos inžineriją. Ar buvote pavyzdingas studentas? Esate pasakojęs, kad tuo metu, kai studijavote, žinios buvo nevertinamos: už mokslus vertingiau atrodė prekyba Gariūnuose, tačiau VGTU dėstytojai jums buvo pavyzdys, kad žinios gali padaryti žmogų geresnį ir padėti jam susikurti patogesnį gyvenimą. – Praėjusio amžiaus paskutinis dešimtmetis prasidėjo skurdu ir suirute – žmonės bandė pragyventi, kaip galėjo: prekiaudami Gariūnuose ar siūdami maišelius. Buvo sunku įžvelgti sąsają tarp žinių ir gyvenimo kokybės. Juolab – ateityje. Mano ir kolegų alga buvo 15 dolerių per mėnesį: dieną dirbome, o vakare mokėmės. Dėstytojų gyvenimas nebuvo lengvesnis, bet jie buvo tikri šviesuliai ir šaunuoliai, asmeniniu pavyzdžiu įkvėpė investuoti į žinias. Tikiu, kad buvome geri studentai, nors kartą ar du per mėnesį paskaitas

iškeisdavome į studentiškus malonumus. Tačiau visada stengėmės pranešti dėstytojui, kad mūsų nebus. – Gimėte šeimoje, kurios dvi kartos – jūsų senelis ir tėtis – jau dirbo telekomunikacijų srityje. Juokiatės, kad augote su smilkstančiu lituokliu rankoje. Tad, matyt, net nesvarstėte kitos galimybės – tik studijuoti VGTU Elektronikos fakultete? – Studijas pradėjau KTU, nes tai buvo vienintelė vieta, kur dėstė telekomunikacijų technologijas, tačiau vyko technologinis lūžis ir mokymosi medžiaga vėlavo: man teko dirbti su naujesnėmis technologijomis, negu buvo dėstomojoje medžiagoje. VGTU Automatikos katedroje jau buvo programuojamų kontrolerių (specializuotos paskirties, nesavarankiškas kompiuteris) kursas, o tai buvo labai naudinga ir mano tuomečiame darbe. Dirbau skaitmeninės stoties administratoriumi: tai buvo panašu į labai didelį

kompiuterį ir reikėjo panašių žinių. – Baigėte vakarines automatikos studijas, nes dieną dirbote, kad išlaikytumėte šeimą. Ar toks tempas – darbas ir vakarinės studijos – nesekino jauno žmogaus? – Derinti darbą ir studijas nuo antro kurso – didelis privalumas. Būtent – derinti, o ne pradėti dirbti 8 valandas per dieną, nes tada mokslai nustumiami į antrą planą. Čia svarbus verslo ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas kuriant galimybę dirbti ir studijuoti. Mokytis ir dirbti nėra lengva, bet, mano nuomone, tai yra geriausia praktika. Dabartinėje įmonėje kuriame studentų darbo modelį, kur studentai turėtų galimybę dirbti laisvalaikiu, prisitaikyti prie paskaitų grafiko ir tuo pat metu taikyti IT teoriją praktikoje. Ar man buvo sunku? Kai tau 20 metų, nėra nieko neįmanoma: 8 valandos darbe prižiūrint telefonų stotis, 4–5 valandos

„ Tiesą sakant, energijos semiuosi pasiekdamas sudėtingus tikslus, ir kolektyvo būrimas yra esminis šios kelionės elementas.“ universitete, 10 valandą vakaro grįžti namo, kur laukia maži vaikai. Dabar turbūt nebesugebėčiau. – Dirbote „Siemens“ bendrovėje, „Nokia Siemens Networks“, „Lietuvos energijoje“, buvote „Barclays“ vadovas, dabar „Danske Bank“ grupėje esate atsakingas už grupės informacinių technologijų infrastruktūros ir įrenginių vystymą galutiniams vartotojams. Kuo panašios ir kuo skirtingos patirtys šiose bendrovėse? – Man labai pasisekė – visuose minėtuose darbuose teko kurti verslą, įmonę, modelius pradedant faktiškai nuo nulio. Niekas nesakė, ką turiu daryti. Viską dariau pats. Tiesą sakant, energijos semiuosi pasiekdamas sudėtingus tikslus, ir kolektyvo būrimas yra esminis šios kelionės elementas. „Hands-on“ požiūris, kai pats kaip vadovas darai tai, ko tuo metu reikia, – ar išsiplauni kavos puoduką, ar ieškai

architektūrinio sprendimo, ar bendrauji su vartotojais, – manau, yra būtinas, nes tai leidžia nesusireikšminti, išlikti arti savo vartotojų ir suprasti kasdienes darbo problemas. O procesas dėl proceso, darbas be iššūkių turbūt ne man. Būdamas studentas dirbau inžinieriumi tuomečiame „Lietuvos telekome“, vėliau „Siemens“ bendrovėje buvau atsakingas už telekomunikacijų ir IT verslo plėtrą Lietuvoje. Tai buvo 10 puikių metų kuriant didžiąją dalį domenų ir telefonijos tinklų Lietuvoje. Porą metų vadovavau „Nokia Siemens Networks“, o paskui praleidau vienus, bet labai sudėtingus ir naudingus metus keičiant ir optimizuojant „Lietuvos energijos“ IT ūkį. Vėliau dirbau „Barclays“ – kūrėme šį IT centrą nuo pradžių, taip pat buvau atsakingas už Vakarų Europos tinklus. Dabartinė darbovietė – „Danske Bank“ IT centro Lietuvoje vadovas, atsakingas ir už 20 tūkstančių banko grupės darbuotojų

kompiuterinę įrangą bei komunikacijų platformas. – Informacinių technologijų sektorius nuolat keičiasi. Ar spėjate reaguoti į visas naujoves? Ar vis dar mokotės? – Kasmet mokausi turbūt vis daugiau, tempas tik didėja, technologijos, kaip ir geriausios vadybos praktikos, kinta pašėlusiu greičiu: keičiasi darbuotojų kartos, motyvacija, komandinio darbo principai. Mokytis kasdien ir visiems yra būtinybė, ne išimtis. – Kai baigėte VGTU, jūsų diplome buvo įrašyta ne „bakalauras“, o „inžinierius“. Ką apskritai tai reiškia? Inžinieriai geba kurti, jie projektuoja ir konstruoja. Net yra teigiančių, kad inžinierius – tai tarpininkas tarp meno ir mokslo. Ar su tuo sutinkate? Ar galite pasigirti kokiu nors savo sukonstruotu prietaisu ar įrenginiu? – 1996 m. baigiau VGTU ir, kiek žinau, buvome paskutinė karta, įgijusi automatikos inžinieriaus diplomą. Kai žmonės

„ Dauguma specialybių, kurios bus paklausios po 10 metų, dar net neturi pavadinimų. Svarbu, kad pradėtume nuo dabar žinomų tikėtinai perspektyvių sričių.“ klausia, kas esu, atsakau – inžinierius, nepaisant to, kad baigiau ir tarptautinę verslo magistrantūrą (EMBA). Inžinieriai – žmonės, kurie kuria, išranda, pritaiko žmonijai naudingas sistemas, įrankius, pastatus, programas. Man tai – esminė profesija, užtikrinanti žmonijos progresą ir Lietuvos ateitį. Iki šiol atsimenu pirmąjį savo Z80 kompiuterį, kurį pats sulitavau iš paskirų mikroschemų ir dalių. Taip pat technikume (po aštuntos klasės išėjau mokytis į technikumą, kur įgijau ir vidurinį išsilavinimą, dabar tai – Vilniaus kolegija) padariau klasės triukšmo lygio matuoklį, kuris, deja, sprogo po dešimties minučių darbo. Gerai bent tiek, kad dėstytojas jau buvo pasirašęs įskaitą už šį darbą. – VGTU Elektronikos fakultete siūlomos tokios bakalauro studijų programos: Automatika, Daiktų interneto inžinerija, Elektronikos inžinerija, Elektros energetikos inžinerija, Informacinių

sistemų inžinerija, Kompiuterių inžinerija, Telekomunikacijų inžinerija. Kurią iš šių sričių išmanote geriausiai? Ar jos apskritai susijusios – jei baigei vienas studijas, nesunkiai persiorientuosi dirbti į kurią nors kitą iš šių specialybių? – Dauguma specialybių, kurios bus paklausios po 10 metų, dar net neturi pavadinimų. Svarbu, kad pradėtume nuo dabar žinomų tikėtinai perspektyvių sričių. Kadangi mokslas truks visą gyvenimą – pasaulinė mokslinių tyrimų ir konsultacinė bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 30 proc. žinių atnaujinsime kas metus, – būtų šaunu, jei jaunuolius mokytume profesijų, kurios leistų jiems nuo pradžių būti naudingiems ir užsidirbti, o tobulėjant kurti didžiulės pridėtinės vertės darbus Lietuvai nepaliekant mūsų nuostabios šalies. IT būtent ir suteikia tokią galimybę. – Daug kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, kurią paskatino būtent informacinės technologijos. Kaip manote,

kokią reikšmę turės ši revoliucija? – Jei tikime teorija, kad atsinaujinantys ir pigūs energijos ištekliai, prieiga prie globalios rinkos bei gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis sudarys sąlygas rasti naujų produktyvumo didinimo galimybių, ketvirtoji pramonės revoliucija yra ir bus labai naudinga Lietuvai konkuruoti ir kilti pasaulinėje reitingų lentelėje. – Kodėl visą karjerą dirbate Lietuvoje, nors jūsų srities profesionalai paklausūs visame pasaulyje? – Aš visą gyvenimą turėjau galimybę daug dirbti užsienyje, nes dirbau tarptautinėse bendrovėse. Net ir dabar vidutiniškai dvi dienas per savaitę dirbu Kopenhagoje, tris – Lietuvoje. Tad visada turėjau galimybę neemigruodamas semtis tarptautinės patirties, bet gyventi ten, kur mano šeima, tėvai, draugai. Tai man labai svarbu.

Kūrybinių industrijų fakultetas

KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS Viešosios nuomonės formuotojai, tinklaraštininkai, žurnalistai, režisieriai, o neretai – tik vienas asmuo, gebantis skirtingais būdais, skirtingose medijos priemonėse sukurti intriguojantį ir net pribloškiantį turinį. Tarsi žmogus orkestras, pats sau ir diriguojantis, ir grojantis įspūdingą melodiją.

Kūrybinių industrijų studijų programos absolventai gali pasiūlyti netradicinių komunikacijos sprendimų ir įmonės rinkodaroje pritaikyti naujoves, jie geba ne tik parengti įmonės komunikacijos strategiją, bet ir ją įgyvendinti, jie moka kurti tekstinį, garso, vaizdo ir interaktyvų turinį medijoms.

Kūrybinių industrijų studijų programa ir rengia tokius kūrybininkus, įstengiančius kurti turinį bet kurioje medijoje: žinių portale, socialiniame tinkle, tinklaraštyje, vaizdo kanale, virtualiojoje realybėje ar net muziejuje.

Kūrybinių industrijų studijų programoje įgytos žinios suteikia galimybę neturėti konkrečios darbo vietos, bet atlikti pasaulį keičiančius darbus.

Kūrybinių industrijų studijos suteikia viešosios ir masinės komunikacijos, žiniasklaidos, vadybos, kultūrologijos, sociologijos visapusiškų žinių. Greta to – ir informacinių technologijų (IT) pagrindų.

Ką gebėsiu?

Kūrybinių industrijų studijų programa atveria milžiniškas galimybes ieškoti savo kelio – nuo darbo komunikacijos ir rinkodaros srityse iki IT meno ir dizaino skyriuje.

Dalijimosi ekonomikos laikais kūrybininkai yra itin paklausūs, nes turi kelių sričių gebėjimų, gali dirbti bet kur ir geba atlikti kelių skirtingų specialistų darbą.

Galimos ir studijos anglų kalba su užsienio studentais.

Kūrybinių industrijų studijų programa skirta išmokti: kritiškai analizuoti ir vertinti šiuolaikinius komunikacijos procesus; parengti ir įgyvendinti integruotos komunikacijos kampanijas; pritaikyti kultūros ir meno medžiagą komunikacijos reikmėms ir įvairioms auditorijoms; kurti komunikacijos turinį tradicinėms ir naujosioms medijoms; pritaikyti informacinių technologijų ir medijų galimybes kuriant komunikacijos produktus ir teikiant paslaugas; kurti skaitmeninį turinį.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti reklamos ir rinkodaros komunikacijų verslo specialistais, valdančiais informacinių technologijų priemones, išmanančiais interneto puslapių dizainą, kompiuterinę grafiką, multimedijų technologijas ir pan.; dirbti kūrybinių ir kultūros projektų vadybininkais laisvalaikio paslaugų sektoriuose – nuo miesto klubų iki turizmo paslaugas teikiančių verslo įmonių; dirbti inovacijas kuriančių grupių vadovais ir koordinatoriais, gebančiais analizuoti poreikių kaitos tendencijas; dirbti viešųjų ryšių specialistais privačiame ar valstybiniame sektoriuje; kurti ir prižiūrėti vidinę įmonės komunikaciją; dirbti laisvalaikio renginių organizatoriais, gebančiais rengti įvairius kultūros, meno renginius – ne tik populiariosios kultūros, bet ir reprezentacinius valstybinės reikšmės ar profesionaliojo meno.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Kūrybinių industrijų programos studentė Indrė pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Kūrybinių industrijų fakultetas

PRAMOGŲ INDUSTRIJOS Dar antikos laikais Romos gyventojai iš savo valdovų reikalaudavo duonos ir žaidimų – pavalgyti ir papramogauti. Per šimtmečius niekas nepasikeitė – pramoga yra itin svarbi ir šiuolaikinės visuomenės gyvenimo dalis.

Didėjant susidomėjimui aktyvaus laisvalaikio formomis atsiranda poreikis kurti naujus potyrius ir pramogas, organizuoti ir vesti renginius. Renginių mastas, idėja, techniniai sprendimai tampa vis sudėtingesni.

bės šventes ar priėmimus prezidentūroje, ir koncertus arenose ar stadionuose, ir pralinksminti atokaus kaimo gyventojus. Pramogų industrijų studijų programa moko kurti bet kokios rūšies pramogą: teatro, kino, sporto, švietimo, muzikos. Studentai ne tik išmoksta organizuoti renginį, bet ir įgyja žinių, kaip rasti jam finansavimą, kaip pritraukti žiūrovų. Greta to susipažįsta su informacinėmis technologijomis, suteikiančiomis galimybę kurti vaizdo ar grafinį turinį. Studijos padeda praplėsti pramogos sampratą, formuoja šiuolaikinį požiūrį į švietimą kaip į pramogą. Daug dėmesio skiriama praktinei veiklai ir naujoms pramogų formoms kurti.

Ką gebėsiu?

Todėl šiam procesui suvaldyti būtini prodiuseriai, turintys gerus vadybos, komunikacijos įgūdžius, išmanantys kūrybinius procesus, suprantantys rinkos poreikius, numatantys ateities perspektyvas ir kuriantys paklausų produktą.

Pramogų industrijų studijų programa skirta išmokti:

Pramogų industrija yra viena sparčiausiai augančių sričių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pramogos – tai ne tiktai renginiai, bet ir intrigą stiprinanti kūrybinė veikla. Svarbiausia pramogų industrijos profesionalo ypatybė – komandinio darbo organizavimas, kūrybingumas ir gebėjimas savarankiškai tobulėti. Tokie specialistai gali rengti ir valsty-

analizuoti pramogų industrijos plėtros galimybes;

atsižvelgiant į paslaugų specifiką ir pokyčius rinkoje taikyti komunikacijos strategijas, vadybos, ekonomikos žinias;

suprasti pramogų industrijų verslą ar viešojo sektoriaus organizacijas (fotografija, kino studijos, kultūros naratyvai, meno istorija, miesto pramogų kultūra, politika, sociologija, sportas ir kt.), pritaikyti įgytas žinias dirbant skirtingose srityse.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti vadybininkais, projektų vadovais, kūrybinių projektų vadovais, pramogų kūrėjais ir vadybininkais, laisvai samdomais kūrybininkais; dirbti prodiuseriais, pramogų rinkos analitikais, pramoginių laidų rengėjais; dirbti renginių organizatoriais, meno gastrolių, sporto varžybų, mados pristatymų, pramogų sklaidos (platinimo), turizmo projektų kūrybinės dalies vadybininkais; dirbti pridėtinės produkto vertės kūrėjais, gebančiais sukurti ir parodyti emocinę produkto vertę vartotojui; dirbti šalies įvaizdžio tarptautinėse rinkose formavimo specialistais (tarptautinės parodos, eksporto mugės, verslo ir mokslo projektai, mokslo ir komunikacijos projektai), pramogų rinkodaros komunikacijos specialistais, skaitmeninių pramogų kūrėjais, potyrių rinkodaros specialistais.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Pramogų industrijų programos studentas Nedas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Kūrybinių industrijų fakultetas

RENGINIŲ INŽINERIJA

Marijaus Mikutavičiaus „3D Show“ stebuklingai perkėlė į kitą erdvę su įstabiais vaizdais ir mėgstama muzika. Pasitelkęs Lietuvos koncertuose iki tol nenaudotą technologiją, be ilgio ir pločio, leidžiančią pajusti ir gylį, populiarus atlikėjas sukūrė kvapą gniaužiantį pasirodymą. Į milžinišką ekraną buvo projektuojamas vaizdas, o už jo buvo sumontuota įspūdinga scenos konstrukcija, dydžiu ir forma prilygstanti keturių aukštų namui. Nors M. Mikutavičius labiausiai mėgstamas dėl savo muzikos, populiarus atlikėjas ir kitais būdais stengiasi sukurti žiūrovams pramogą. Net beprotiškiausius techninius sprendimus per jo koncertus įgyvendina renginių inžinieriai. Pramogos visais laikais buvo svarbi visuomenės gyvenimo dalis. Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai daugėja įvairaus masto festivalių, koncertų, spektaklių, valstybinių susitikimų. Juos rengiant reikia ne tik spręsti sudėtingus įgarsinimo, apšvietimo, laikinų statinių, saugos inžinerijos ir techninio organizavimo klausimus, bet ir išmanyti minios elgseną, kūrybinių projektų rengimą ir valdymą, muzikos verslą, renginių rinkodarą ir reklamą. Ši studijų programa ir rengia tokius visapusiškus specialistus. Renginių inžinerijos programos poreikis atsirado iš verslo.

Renginius organizuojančioms įmonėms itin stinga specialistų, gebančių ne tik parinkti vietą scenai, numatyti jos konstrukcijas, apšvietimą, įgarsinimą, vaizdo projekcijas, bet ir suprantančių minios psichologiją, mokančių kurti pramogą. Studijuojant įgyjama elektronikos, inžinerijos, mechanikos, matematikos, fizikos, informacinių technologijų, vadybos, komunikacijos pagrindų. Šios srities specialistai ne tik geba apskaičiuoti, pavyzdžiui, kokio svorio ir kiek lempų atlaikys scenos konstrukcijos, numatyti lempų išsidėstymą, kad jos nešviestų žiūrovams į akis, bet ir gali priimti sprendimą, kuo pakeisti lempą, jei konstrukcijos apkrova per didelė, bet lempa būtina dėl grožio. Renginių inžinieriaus sprendimai kartais būna milijonų vertės: jie gali būti itin pelningi, bet gali būti ir nuostolingi. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvoje universitetinė studijų

programa, pagal kurią parengti specialistai turi integruotų inžinerijos ir kūrybinių industrijų žinių. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su renginių organizavimo verslo profesionalais, tai – „Scenos techninis servisas“, „Mex Pro“, „Baltijos prodiuserių grupė“, menų fabrikas „Loftas“, Džiazo galerija, pirotechnikos ir fejerverkų įmonėmis „Blikas“, „Prezentacijų spektras“.

Ką gebėsiu? Renginių inžinerijos studijų programa skirta išmokti: spręsti tarpdalykinius inžinerinius renginių organizavimo klausimus; taikyti naujausias elektros, elektronikos ir laikinųjų statinių technologijas; taikyti įvairius įgarsinimo ir apšvietimo elektronikos įtaisus, suprasti jų sandarą ir veikimo principus; suprasti elektros, laikinųjų statinių, pirotechnikos ir degiųjų medžiagų technologijas;

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Renginių inžinerijos programos studentas Aleksas pasirinko šias studijas. spręsti žmonių ir gaisrinės saugos klausimus; organizuoti techninius, logistinius ir kūrybinius renginių procesus; taikyti meno ir vaizdinės komunikacijos sprendimus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti renginių, scenos, laikinųjų konstrukcijų, saugos inžinieriais; dirbti garso ir vaizdo meno technologais, garso inžinieriais; dirbti apšvietimo inžinieriais, meno instaliacijų dizaineriais; dirbti projektų vadovais, renginių organizatoriais; dirbti gamybos koordinatoriais; dirbti renginio techninės dalies vadovais ir kt.; kurti muzikos įrašų studiją, apšvietimo technikos ar įgarsinimo įmonę.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Interviu: Živilė ir Viktoras Diawarai

Živilė ir Viktoras Diawarai drauge – ir namie, ir darbe. Tad nieko keista, kad kalba pratęsdami vienas kito mintį ar vienas kitą cituoja. Nors Živilė – ekonomikos magistrė, o Viktoras, kaip pats juokiasi, mokėsi gyvenimo universitete, menų fabriko „Loftas“ įkūrėjai tapo renginių inžinieriais, turinčiais įvairiapusį supratimą, kaip sukurti įsimintiną reginį.

„ RENGINIŲ INŽINERIJA – TARSI SKĖTIS IŠ DAUGYBĖS DALIŲ“ 91

– Kaip jūs apibūdintumėte renginių inžineriją? Viktoras: „Tai – visa, kas susiję su renginių įgyvendinimu ir aptarnavimu: technika, logistika, brėžiniai, apšvietimas, scenografija, publikos psichologija. Pasirengimas koncertui dažniausiai prasideda nuo maketavimo, tad reikia ir tam tikrų architektūros žinių.“ Živilė: „Net iš šviesų galima kurti scenografiją. Renginių inžinierius – žmogus, matantis visą vaizdą, suvokiantis visą mechanizmą, kreipiantis dėmesį net į menkiausias smulkmenas. Pavyzdžiui, pamąstantis ir apie apsaugą, ir apie drabužinę, ir apie barus, ir apie maistą juose.“ Viktoras: „Didelių renginių režisieriui keliami dar didesni reikalavimai. Pavyzdžiui, supratimas apie 3D ar LED ekranus. Galvodamas apie renginį dažnai ateini į tuščią erdvę, tad būtina apmąstyti viską – kur statyti tvoras, kur stovės apsauga. Lietuvoje jau atsiranda žmonių, kurie gali visa tai

valdyti. Iki tol labai trūko specialistų, turinčių įvairiapusį suvokimą, tokių, pavyzdžiui, kaip Linas Kazlauskas. Jis oficialiai – garso režisierius, bet pasakai, kad reikia to, ano ar trečio, ir jis viską padaro.“ Živilė: „Renginių režisierius – kaip prodiuseris. Nors pastarojo darbas gal labiau kūrybinis, režisuojant renginius irgi pakanka kūrybinio ir techninio darbo. Tarkime, šviesos režisūra. Ne tik scenografija, bet ir režisūra – kaip viskas atrodys. Reikia sujungti garso, apšvietimo, muzikos grandis.“ Viktoras: „Svarbiausia renginio inžinieriaus užduotis – kad patenkinti būtų visi. Ir tie, kurie ant scenos, – atlikėjai. Kuo jie bus labiau patenkinti, tuo geresnę energiją atiduos. Ir žiūrovai, kad viską normaliai girdėtų, matytų.“ Živilė: „Renginio inžinerija – tai ir komunikacija, ir biudžetas, sąmatos. Kiekvienas renginys prasideda ir baigiasi sąmata.“ – Viktorai, jūs skaičiuojate, kad nuo 1998 m. užsidirbate

iš renginių, 2010 m. su Živile atidarėte menų fabriką „Loftas“. Živile, jūs iki „Lofto“ dar dirbote MTV rinkodaros vadove Baltijos šalims, prieš tai irgi užsiėmėte rinkodara. Nebaigėte specialių mokslų, tad, galima sakyti, esate savamoksliai renginių inžinieriai. Ar mokydamiesi daug nusivylimų patyrėte? Kapstėtės iš nemalonių ar kurioziškų situacijų? Živilė: „Geriausiai išmoksti iš patirties. Teorija būtina: mes iki šiol labai daug skaitome, domimės, žiūrime internete, kas vyksta kitur įvairiose srityse, bet iš patirties išmoksti geriausiai. Vien „Lofte“ per tuos metus organizavome per tūkstantį renginių. Įvairaus tipo, skirtų įvairiai auditorijai, siekiančių skirtingų tikslų...“ Viktoras: „… nuo konferencijų iki mados šou, festivalių, parodų, galerijų, scenos menų, teatrų, kūrybinių dirbtuvių. Aš pats labai seniai susijęs su scenos menais, nes esu muzikantas. Groti pradėjau paauglystėje. Pamenu, nutarėme pagaliau įrašyti albumą, trims dienoms išsinuomojome techniką,

„ Dirbdamas su profesionalais ir pats labai daug išmoksti. Žinoma, jei esi smalsus.“ bet ja naudotis išmokome tik paskutinę dieną, tad per kelias valandas turėjome ir įrašyti, ir suvesti visą albumą. Tad labai daug išmokau savaime, nes būdamas muzikantas gauni tam tikrus pagrindus: stovi ant scenos, sužinai, kaip veikia mikrofonai ir kiti dalykai. Daug ko išmokau dėl to, kad reikėjo: ko nors reikia – pasidarai. Pavyzdžiui, vienas pirmųjų „Skamp“ koncertų buvo per riedlenčių festivalį. Mus pakvietė pagroti, bet organizatoriai nieko neturėjo – net scenos. Važiavome per statybų aikšteles, prašėme europadėklų, patys susikalėme sceną, iš kažkur gavome garso kolonėles. Tokios patirtys yra geriausios pamokos.“ Živilė: „Mes mokomės, mokomės ir mokomės. Net juokaujame, kad „Loftas“ mums – pats brangiausias universitetas. Gal net apsimokėtų ką nors pastudijuoti pigiau. Nes viską išbandai savo kailiu. Gavome ir labai didelių pamokų. Pavyzdžiui, vienas festivalis mūsų vos nesužlugdė finansiškai. Tai buvo didžiausia

pamoka. Po to pradėjome visai kitaip daryti ir mąstyti, ieškoti alternatyvų. Arba kita istorija. Pats pirmasis renginys „Lofte“ buvo Naujųjų metų vakarėlis. Drabužinę jam įrengėme patys – kaip supratome ir mokėjome. Tačiau drabužinė sugriuvo ir gal 500 paltų, striukių ir kailinių susimaišė. Maždaug 100 žmonių sausio pirmąją namo išėjo be raktų, nes jie liko paltų kišenėse. Vakarėlis buvo puikus, bet tai viską sugadino. Atrodo, tai – tik vienas niuansas, bet aš visada jaunimui sakau, kad visos smulkmenos svarbios. Ne taip, kad plius minus moku. Jei esi profesionalas, turi kiekvieną smulkmeną žinoti. Po to įvykio bijojome atsidaryti feisbuką, nes manėme, kad pirmuoju renginiu viskas ir baigsis. Nežinojome, kaip elgtis, atrodė, kad net namus reikės parduoti. Bet atsidarę paskyrą nustebome: žmonių reakcija buvo kitokia, nei tikėjomės, – visi džiaugėsi puikiu vakarėliu. Tada sumanėme padaryti paltų atsimainymo vakarėlį.

Visi tai įvertino ir visiems tai patiko. Įvyko savotiška virusinė reakcija: net tie, kurie nedalyvavo pirmajame mūsų vakarėlyje, staiga susidomėjo, o kas čia vyksta?!“ Viktoras: „Pirmaisiais metais mes neišspausdinome nė vieno plakato. Reklamavomės tik internete, nes tai buvo feisbuko pradžia ir daug gyvenimo vyko ten.“ Živilė: „Pradėjome kaip bendruomenė, prie kurios prisidėdavo vis daugiau draugų. Dabar, žinoma, jau veikia didžiulė savireklamos mašina: televizija, radijas, lauko reklamos.“ Viktoras: „Kalbant apie renginių inžineriją, svarbus dar vienas dalykas: mes stengiamės dirbti tik su profesionalais. Aš pats turiu įvairiapusį suvokimą. Galiu ir LED ekraną, ir garsą, ir šviesą sujungti. Tačiau vis tiek mums reikia žmonių, kurie būtų tam tikros srities profesionalai. Juk jei nori gero koncerto, garsą turi pamatuoti. Tam reikia matematikos ar fizikos žinių.“

Živilė: „Dirbdamas su profesionalais ir pats labai daug išmoksti. Žinoma, jei esi smalsus. Klaidų pasitaiko, bet profesionalas pataria, kad gal geriau taip, o ne taip, pasiūlo naujų idėjų...“

bet vis tiek dar išlenda tas ar anas.“

Viktoras: „… pavyzdžiui, dirbant su scenografais gali kilti naujų minčių, apie kurias anksčiau net nesusimąstei. Žinai, kad padarysi renginį ar festivalį, bet, pasirodo, galima padaryti įdomiau ar rasti sudėtingos situacijos sprendimą.“

Viktoras: „Vienas įspūdingiausių buvo labai seniai festivalyje Lenkijoje matytas „The Chemical Brothers“ koncertas. Jie sukūrė staigmenos efektą. Festivaliuose visada yra daug didelių scenų, groja daug grupių. Tas scenas matai ir dieną, bet scena vakare gali atrodyti visai kitaip. Kai pradėjo groti „The Chemical Brothers“, scena tapo vienu dideliu ekranu. Efektas – neįtikėtinas. Galvoji: kas čia vyksta?! Ten man visiškai nurovė stogą.“

Živilė: „Tai ypač matyti, kai dirbi su techniškai sudėtingais renginiais. Jei reikia daug technikos, labai svarbu, kad visi rastų bendrą kalbą. Nes tik atrodo, kad atėjau, paėmiau, įjungiau, ir viskas. Taip nėra: jei įjungi tą, įjungi aną, dar trečią, iškart klausimas – o kiek elektros reikės? O koks pralaidumas? Ar tai „panešime“? Apie tokius niuansus pradedi mąstyti tik turėdamas patirties, nes neįmanoma numatyti visų variantų. Su komanda net juokiamės: tiek visko matėme,

– Šiuolaikiniuose renginiuose vis daugiau įdomių sprendimų. Kurie jums buvo įdomiausi ar netikėčiausi?

Živilė: „Man sudėtinga ką nors išskirti, nes matėme labai daug – mes nuolat vykstame į renginius. Man itin patinka parodos ir jų interaktyvūs sprendimai: nuo „ArtVilnius“ iki parodų Berlyne, Vienoje, Londone, Barselonoje. Kur nuvykstu,

ten aplankau galerijas. Visada ieškome įdomių sprendimų ir galvojame, kaip galėtume juos pritaikyti. Bet kai daug matai, ne aklai kopijuoji, o darai savo, tad renginys būna unikalus. Man atrodo, kad tai, ką darome, pakankamai unikalu ir originalu.“ – Renginių inžinierius – tarsi žmogus orkestras. Jam tenka ne tik spręsti sudėtingus įgarsinimo, apšvietimo, laikinų statinių, saugos inžinerijos ir techninio organizavimo klausimus, bet ir išmanyti minios elgseną, kūrybinių projektų rengimą ir valdymą, muzikos verslą, renginių rinkodarą ir reklamą. Ar iš tiesų vienas žmogus pajėgus gerai išmanyti visas šias sritis? O gal šiuolaikinis jaunimas kitaip ir nebemoka, nes vadinamasis multitaskingas jam yra įgimtas? Viktoras: „Nedaug žmonių vienodai geri visose srityse. Bet renginių inžinerija suteikia įvairiapusį suvokimą. Kaip mėgsta sakyti Živilė, renginių inžinerija – tarsi skėtis iš

„ Visame pasaulyje didėja specialistų poreikis, todėl geras garso režisierius visada bus paklausus. “ daugybės dalių. Tad nebūtina absoliučiai viską puikiai išmanyti, nes gali rinktis, kas tau labiau prie širdies – būti garso režisieriumi ar rinkodaros specialistu. Vis dėlto jei turi įvairiapusį suvokimą, gali koordinuoti kitų žmonių darbą. Yra įmonių, kurios daro didelius renginius, bet jose – tik du trys žmonės. Kai reikia, specialistus renginiui jie samdo, bet patys viską prižiūri. Mes irgi „Lofto“ veiklą pradėjome dviese. Ir abu turime įvairiapusių žinių. Nėra taip, kad aš dirbu tik su technika, Živilė – tik su rinkodara. Būtina turėti plataus profilio specialistų, nes paprasčiau kalbėtis su vienu žmogumi nei su penkiais ar šešiais. Tas vienas žmogus gali prižiūrėti visas kitas grandis.“ Živilė: „Visokių žmonių reikia, nebūtinai – tik plataus profilio. Visame pasaulyje didėja specialistų poreikis, todėl geras garso režisierius visada bus paklausus. Bet būdamas vienos srities specialistas vis

tiek turi suprasti ir tai, kaip veikia kitos grandys, nes kitaip automobilis nevažiuos. Nepakanka jį vairuoti, reikia ir degalų įpilti.“ Viktoras: „Pavyzdžiui, įmonių vakarėlių organizatoriai. Jie turi bendrauti ir su technikais, ir su apšvietėjais, ir su LED ekranų įrengėjais… Jei apie tai nieko nesupranti, turėsi pasamdyti dar bent penkis žmones.“ – Menų fabrikas „Loftas“ bendradarbiauja su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu priimdamas renginių inžinerijos studentus atlikti praktikos. Koks tas šiuolaikinis jaunimas? Viktoras: „Loftas“ – tokia vieta, kur gali įgyti daug patirties priklausomai nuo to, kas tave domina. Turėjome nemažai praktikantų ar savanorių, dirbusių pas mus, o dabar kuriančių savo pramogų verslą. Stebime žmones ir žiūrime, ar jie savo rogėse. Pasitaikė, kad žmogus geras, bet matai, jog darbas jam netinka, tad pastūmėji į kitą sritį.“

Živilė: „Itin daug priklauso nuo žmogaus: kiek jis iniciatyvos rodo, kiek smalsus, darbštus, atsakingas, patikimas. Labai skatiname ir palaikome idėjas ir iniciatyvas, bet pastebėjome, kad jaunimas dažnai neturi supratimo, kaip tą idėją reikėtų įgyvendinti ar kiek tai kainuotų.“ – Viktorai, esate VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Renginių inžinerijos programos Globėjų tarybos narys. Šioje taryboje su kitais šios srities profesionalais diskutuojate apie šios rinkos situaciją Lietuvoje. Kokios didžiausios bėdos? Viktoras: „Situacija vis gerėja, nes atsirado renginių inžinerijos studijos ir jau įmanoma mokytis ne tik iš interneto. Dauguma Lietuvos renginių mohikanų yra savamoksliai. Svarbu, kad žmonės turėtų ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių. Garsui matuoti reikia išmanyti fiziką ar matematiką. Reikia teoriškai žinoti, kaip valdyti minią, turėti supratimą apie darbo saugą.“

Mechanikos fakultetas

BIOMECHANIKA

Pietų Afrikos Respublikos bėgikas Oscaras Pistorius pateko į istoriją, kai 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse į sprinto trasą su sveikais bėgikais leidosi protezuotomis kojomis. Jis net bėgo 4 x 400 metrų estafetės finale. Atletas, kuriam amputuotos abi kojos ir kuris bėgdavo prie bigių prisitvirtinęs iš anglies pluošto pagamintus spyruokliuojančius plokščius protezus, buvo pramintas „Bėgančiuoju ašmenimis“. O. Pistorius – ryškiausias pavyzdys, kaip neįgaliajam pritapti sveikųjų pasaulyje.

techniką, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėlius, neįgaliesiems ar ligoniams reikalingų įvairių funkcijų turinčias lovas. Jie moka pritaikyti būstą neįgaliajam. Drauge jie – ir gydytojų ar kineziterapeutų pagalbininkai, per reabilitaciją ar treniruotę suteikiantys biomechaninės informacijos apie žmogaus atliekamus judesius, gebantys parinkti ir pagaminti tinkamas ortopedinės technikos priemones. Biomechanikai taip pat kuria ir išmaniuosius bioninius protezus ar kitokias dėvimąsias technologijas.

ir kokybiškai, tiksliai diagnozuoti ligą ar nustatyti žmogaus organizmo sutrikimus, parinkti tinkamas funkcijų atkūrimo priemones.

Sparčiai tobulėjančios technologijos kasdien keičia žmogaus gyvenimą. Šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika jau padeda maksimaliai atkurti žmogaus organizmo funkcijas ir neįgaliesiems integruotis į visuomenę. Tokia technika plačiai naudojama gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose, o ją projektuoja ir kuria biomechanikos inžinieriai, kuriems rengti ir skirta ši studijų programa.

Šiuolaikiniai biomechanikai – tarsi stebukladariai, gebantys ne tik sukurti patogų protezą, bet net atkurti žmogaus judesius. Jų darbo rezultatas – sveikas dirbantis žmogus, nepaisant jo neįgalumo.

Ką gebėsiu?

Neįgaliųjų vežimėliai ar kita technika jau suteikia galimybę gyventi visavertį gyvenimą.

analizuoti medicininės technikos gamybos procesą;

Biomechanikos inžinierių tikslas – suprojektuoti ir sukurti technikos priemones, padedančias medikams darbą atlikti saugiai

parinkti tinkamas medžiagas medicininei, reabilitacinei ir neįgaliųjų technikai, ortopedinėms priemonėms ir implantams.

Biomechanika – grandis tarp medicinos ir inžinerijos, matematiniais metodais modeliuojanti žmogaus elgseną, gebanti sukurti funkcionalius protezus ir, įvertinus visas aplinkybes, atkurti sutrikusias žmogaus ir jo kūno dalių funkcijas. Biomechanikos inžinieriai projektuoja ir kuria reabilitacinę

Naujausi mokslo laimėjimai, medžiagos ir technologijos leidžia kurti ir gaminti kokybišką ir funkcionalią reabilitacinę, medicininę techniką, dirbtinius žmogaus organus.

Biomechanikos studijų programa skirta išmokti: analizuoti, kurti ir gaminti medicininę, reabilitacinę, ortopedinę įrangą ir techninės pagalbos priemones neįgaliesiems; taikyti CAD/CAM/CAE ir 3D spaudos technologijas; atlikti biomechaninių sistemų modeliavimo ir inžinerinius skaičiavimus;

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Biomechanikos programos studentė Gintarė pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti gydymo, sporto ir reabilitacinės medicinos įstaigose; dirbti medicininę ir reabilitacinę įrangą, ortopedinius įtvarus ar protezus, techninės pagalbos neįgaliesiems priemones gaminančiose įmonėse; dirbti įmonėse, projektuojančiose, diegiančiose ir naudojančiose įvairios paskirties medicinos ir reabilitacijos inžinerines sistemas bei techniką; dirbti valstybinėse įstaigose, tokiose kaip Techninės pagalbos neįgaliesiems centras ar Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba; dirbti laboratorinėse, ortopedijos, techninių pagalbos priemonių neįgaliesiems projektavimo, gamybos ir kitose įmonėse; prižiūrėti ir diegti sudėtingą medicinos įrangą, mokyti darbuotojus ja naudotis, šalinti gedimus; vadovauti medicininės ir reabilitacinės technikos bei priemonių gamybos procesui.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Mechanikos fakultetas

GAMYBOS INŽINERIJA IR VALDYMAS Penkių ašių frezavimo staklių prototipas, daugiafunkcis delta robotas, 3D spausdintuvas, balansuojantis dviratis transporteris, elektrinis vonios kilimėlis – šie ir kiti VGTU studentų baigiamieji darbai yra pavyzdiniai, ką sugeba Mechanikos inžinerijos ir Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų absolventai. Gamybos inžinerijos ir valdymo studijos suteikia žinių apie įvairių, net itin sudėtingų, mechaninių įtaisų gamybą ir jos organizavimą.

Šios studijų programos studentai išmoksta taikyti informacines technologijas, aukštųjų technologijų naujoves. Jie supranta svarbiausius gamybos principus, inžinerijos pramonėje vykstančius procesus, geba analizuoti ir spręsti gamybos technologijos bei valdymo uždavinius. Šios studijų programos studentai išmoksta projektuoti ir valdyti mechaninius technologinius įrenginius ir mašinas. Taikant pažangiausias technologijas gaminami įvairūs pramonei ir kitoms sritims reikalingi gaminiai. Tačiau

gamybos inžinerijos ir valdymo specialistai dar geba projektuoti gamybos technologinius procesus ir valdymo principus – pavyzdžiui, konkrečią tuos įrenginius gaminsiančią įmonę. Pramonės įmonių valdymo specializacijos absolventai įgyja pakankamai žinių, kad galėtų dirbti vadovais gaminių rinkodaros, kokybės nustatymo, pardavimo ir pan. įmonėse, diegti pažangias technologijas, steigti naujas įmones. Pramonės technologijos specializacijos studentai mokosi projektuoti technologinius procesus, juos ekonomiškai pagrįsti, organizuoti darbą. Šios srities specialistai yra tie, kurie steigiant ar modernizuojant įmonę parenka ir komplektuoja naujus įrenginius, užtikrina, kad skirtingų gamintojų įrenginiai derėtų tarpusavyje. Jie diegia naujas ruošinių apdirbimo technologijas, geba programuoti kompiuterinio valdymo centrus, užtikrinančius gamybos spartą bei mažinančius sąnaudas.

Ką gebėsiu? Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programa skirta išmokti: gaminti ir naudoti technologines mašinas, metalo ir medžio apdirbimo įrenginius, tiksliosios mechanikos įrenginius;

naudotis šiuolaikiniais projektavimo programiniais paketais CAD/CAM/CAE projektuojant gamybos technologinius procesus; technologinių įrenginių konstrukcijų, jų veikimo principų ir naudojimo reikalavimų; technologinių matavimų, mechaninių, lazerinių ir kitų gamybos technologijų; projektuoti technologinius detalių mechaninio apdirbimo ir gaminių surinkimo procesus; technologinių įrenginių konstrukcijos ir veikimo principų; bendrauti su Lietuvos ir užsienio užsakovais; dirbti komandoje; vadovauti įmonei.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti įmonių direktoriais, technikos direktoriais, technologais; vadovauti gamybai; dirbti metalo apdirbimo, mašinų ir prietaisų, projektavimo įmonėse technologais, administratoriais; kurti savo įmones.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Gamybos inžinerijos ir valdymo programos studentė Monika pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

Mechanikos fakultetas

MECHANIKOS INŽINERIJA Retas susimąsto, kad įprasta ir dar gerokai prieš Kristų naudota tekstilės mašina – techniniu požiūriu itin sudėtingas įrenginys. Net „Lexus“ ar „Mercedes“ automobilių mechaninės dalys yra paprastesnės nei tekstilės mašinų. Kad siūlai teisingai susipintų, kad audinio raštai būtų simetriški, būtina sukurti teisingas trajektorijas. Mechanikos inžinerijos studijos suteikia žinių apie įvairių, net itin sudėtingų, mechaninių įtaisų ir technologinių mašinų projektavimą ir valdymą.

Paprasčiau tariant, mechanikos inžinieriai projektuoja ir gamina gamybos įrankius ir įrenginius, tokius kaip staklės ir kitos technologinės mašinos, kuriais gaminami įvairūs daiktai. Pagal šią studijų programą rengiami būsimieji mechaninių sistemų konstruktoriai ir gamybos organizatoriai. Jie geba naudoti naujausius technologijų laimėjimus, informacines technologijas, supranta esminius mechanikos inžinerijos principus ir procesus. Užsienio investuotojų poreikius atitinkanti Mechanikos inžinerijos studijų programa 2017 m. buvo apdovanota

Baltijos regiono šalių investuotojų forumo kokybės ženklu „Investors‘ Spotlight“. Alternatyvios energetikos įrenginiai ir sistemos. Pagal šią specializaciją rengiami konstruktoriai, tyrėjai, alternatyviosios energetikos įrenginių ir sistemų inžinieriai, gebantys protingai naudoti energijos išteklius. Šie specialistai projektuoja ir įvertina alternatyviosios energetikos įrangą, ją pritaiko vartotojų poreikiams ir prie aplinkos sąlygų. Įgiję energetikos, aplinkosaugos ir mechanikos žinių jie sėkmingai kuria didžiausio energinio efektyvumo naujos kartos įrenginius, atitinkančius darniosios aplinkos principus. Aplinkos apsaugos ir energijos apskaitos įrenginių specialistų darbas – aplinkos apsaugos įrenginių projektavimas, gamyba ir naudojimas, užtikrinant sveiką ir saugią aplinką. Studentai supažindinami su įvairių įrenginių konstravimo principais, taikomosiomis kompiuterinėmis programomis, įgauna įgūdžių tobulinti ir spręsti inžinerinės mechanikos uždavinius. Senkant ir brangstant kuro atsargoms labai svarbu vis taupiau vartoti energiją. Šiam procesui valdyti reikalingi nauji energijos apskaitos įrenginiai ir sistemos. Mašinų projektavimas. Pagal šią specializaciją rengiami universalūs konstruktoriai mechanikai. Projektuojant bet kurį sudėtingą įrenginį nepakanka gerai išmanyti būsimos mechaninės sistemos veikimo ir

100

naudojimo ypatumų. Šiuolaikinės kompiuterinės programos padeda įgyvendinti idėją ir prisideda sprendžiant įrenginio naudojimo uždavinius, kai jis jau pagamintas. Metrologija ir matavimai. Šioje studijų specializacijoje susipažįstama su metrologijos pagrindais, matavimo priemonių konstravimu, gamyba, standartizavimo, akreditavimo procesais, jų diegimu įmonėse. Šios srities specialistai Lietuvai būtini diegiant vienodus Europos kokybės standartus, projektuojant ir gaminant tarptautinėje rinkoje konkurencingus įrenginius. Studentai praktinius ir laboratorinius darbus atlieka ne tik universiteto, bet ir pažangiausių įmonių bei metrologijos institucijų laboratorijose.

Ką gebėsiu? Mechanikos inžinerijos studijų programa skirta išmokti: projektuoti, gaminti ir naudoti technologines mašinas, metalo, medžio apdirbimo įrenginius, alternatyviosios energetikos įrenginius ir sistemas, aplinkos apsaugos bei energijos taupymo įrenginius; naudoti šiuolaikinius projektavimo programinius paketus CAD/CAM/CAE; alternatyviosios energetikos įrenginių konstrukcijų, aplinkos apsaugos įrenginių

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Mechanikos inžinerijos programos studentas Rytenis pasirinko šias studijas. ir sistemų, atliekų tvarkymo įrenginių ir sistemų, energijos apskaitos ir taupymo įrenginių bei sistemų veikimo principų ir eksploatacijos reikalavimų; metrologijos, metrologinio ūkio organizavimo ypatumų, mechaninių, lazerinių ir kitų gamybos technologijų; projektuoti technologinius detalių mechaninio apdirbimo procesus; bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio užsakovais; modernizuoti naudojamą technologinę įrangą; organizuoti gamybą ir dirbti komandoje.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti inžinieriais, konstruktoriais, technologais, gamybos vadovais, technikos ir komercijos direktoriais; dirbti metalo apdirbimo, aplinkos apsaugos įrenginių, alternatyviosios energetikos įrenginių, mašinų, prietaisų ir jų komponentų projektavimo ir gamybos įmonėse, metrologijos įstaigose, kurti savo įmones.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

101

Mechanikos fakultetas

MECHATRONIKA IR ROBOTIKA Spausdintuvas, išmanusis telefonas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeninio valdymo įrengimu, gręžimo funkciją pasirenkanti skalbiamoji mašina, robotai žoliapjovės ar dulkių siurbliai – mechatronikos ir robotikos specialistų darbo vaisius matome kiekvieną dieną. Šie įrenginiai palengvina buitį ir naudojami net pažangiausiose techninėse sistemose, medicininėje įrangoje, karo pramonėje, gamyboje. Būtent mechatronikos ir robotikos specialistai labiausiai prisidėjo prie ketvirtosios pramonės revoliucijos, dėl kurios vis mažiau reikalingas žmogaus rankų darbas. Jį keičia mašinos ir robotai, patys priimantys sprendimus ir gebantys organizuoti darbą, o žmogus juos tik prižiūri. Mechatronika ir robotika yra mokslas, kuriame itin susijusios visos pagrindinės inžinerinės kryptys: mechanika, elektronika, elektrotechnika, automatika, informatika. Šios studijų programos tikslas – parengti universalius specialistus, gebančius dirbti technologinį, organizacinį, konstravimo ir mechatroninių bei robotinių sistemų naudojimo, skaitmeninės gamybos priežiūros inžinerinį ir ekspertinį-konsultacinį darbą. Studijuojant mokomasi informacinių technologijų (IT) ir programavimo.

Dulkių siurblys gali būti tik paprastas prietaisas, bet gali būti ir kompiuteriu valdomas robotas. Jis pats siurbia kambarį, jutikliais išvengdamas kliūčių ir išvalydamas nustatytą plotą. Dirbtinį intelektą, kuris valdo tokį robotą, ir kuria mechatronikos ir robotikos specialistai. Tos mechatroninės mechaninės sistemos žmogaus gyvenimą padaro daug lengvesnį.

Ką gebėsiu? Mechatronikos ir robotikos studijų programa skirta išmokti: mechanikos, taikomosios elektronikos ir mechanizmų bei robotų valdymo sistemų teorijos; mechatroninių ir robotinių sistemų projektavimo metodų; atpažinti ir analizuoti technines (gamybines) problemas ir jas spręsti; formuluoti ir spręsti mechatronikos ir robotikos uždavinius; projektuoti ir tirti

102

mechatronines ir robotines sistemas; kurti mechatroninių ir robotinių įrenginių gamybos technologijas; diegti skaitmeninę gamybą; valdyti sudėtingą techniką.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) ir Lietuvos robotikos asociacijos (LRA) įmonėse, kurios yra mechatroninių ir robotinių įtaisų gamintojos ir platintojos; dirbti gamybos automatizavimo srityje, automatizuotų paviršiaus apdorojimo ir montavimo robotų, robotinių linijų rengimo bei palaikymo, diagnostikos bei erdvinio gaminių formavimo srityse; dirbti farmacijos, maisto, lengvosios pramonės ir kitose įmonėse; studijuoti magistrantūroje pagal jungtinę studijų programą Mechatronika arba Mechatroninės sistemos. Ji rengiama su Vokietijos Braunšveigo technikos universitetu, bendradarbiaujama su įmonėmis „Precizika Metrology“, „Vilniaus baldai“, „Intersurgical“ ir kt.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Mechatronikos ir robotikos programos studentas Martynas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

103

Mechanikos fakultetas

MEDIJŲ GAMYBA Išmanioji pakuotė, stabdanti produkto rūgimo procesus ar įspėjanti apie gendantį gaminį. Trimatis spausdinimas, kai sluoksnis po sluoksnio klojama medžiaga spaudinį paverčia realiu vientisu objektu. Knygos, žurnalai ir laikraščiai, kuriuos vis dar smagu paimti į rankas, o ne skaityti telefone ar kompiuteryje. Buvo laikai, kai žmonės rašė žąsies plunksnomis ar barškino spausdinimo mašinėlės klavišus, o dabar gauna net 3D spausdintuvais sukurtus spaudos produktus. Ši studijų programa suteikia galimybę įgyti dizaino, leidybos, reklamos verslo, komunikacijos, informacinių technologijų žinių. Šios srities technologijos keičiasi žaibiškai, tad procesai vis atsinaujina, o naujovės akimirksniu pritaikomos rinkoje.

Nors nformavimo priemonės vis aktyviau keliasi į internetą, spausdinta reklama, gaminių pakuotės, 3D spaudiniai yra itin reikšmingi medijų gamybos specialistų darbo produktai. Be spausdintinės produkcijos (blankų, reklaminių lankstinukų, etikečių, pakavimo priemonių ir pan.) neapsieina nė viena veiklos sritis, nė vienas verslas. Šioje studijų programoje rengiami specialistai, gebantys

projektuoti ir kurti spaudos mašinas, pritaikyti jau esamas, bet ir įgyjantys dizaino žinių. Ši programa skirta medijų gamybos technologams, inžinieriams, medijų dizaino profesionalams rengti. Šiuolaikinė medijų gamyba – sparčiai besivystanti sritis, jungianti visų technologinę prigimtį turinčių medijų gamybinę veiklą, medijų vartojimą, jų platinimą ir saugojimą. Medijų gamybai priklauso produkcijos dizainas, spaudos pramonė, reklaminės produkcijos gamyba, edukacinių gaminių ir pakuočių dizaino kūrimas ir gamyba, elektroninių leidinių kūrimas.

Ką gebėsiu? Medijų gamybos studijų programa skirta išmokti: apipavidalinti reklaminę, leidybinę ir kitą spaudinių ir elektroninių leidinių produkciją; taikyti kompiuterinio dizaino, tekstinės ir vaizdinės informacijos kompiuterinio apdorojimo technologijas; elektroninių leidinių, dvimačių ir trimačių spausdintinių gaminių ir objektų paruošimo metodų ir priemonių; 2D ir 3D technologijų ir spausdinimo procesų; kurti, diegti ir vykdyti technologijų ir sistemų techninę priežiūrą skirtingose medijų gamybos srityse;

104

teksto atpažinimo, maketavimo, techninio dizaino ir leidinių gamybos technologijų ir programinių priemonių; medijų sistemų diegimo ir eksploatavimo metodų; sudėtingų automatizuotų printmedijos sistemų ir kompleksų kūrimo ir veikimo principų; išmaniųjų medžiagų kūrimo ir jų taikymo principų medijų gamybos srityse; kontrolės priemonių tiriant medijų pramonėje naudojamų medžiagų kokybę; diegti naujas technologines gamybos koncepcijas atsižvelgiant į esamas technines galimybes ir įrenginių būklę; projektuoti šiuolaikines medijų gamybos įmones; projektuoti ir diegti medijų gamybos įmonių valdymo sistemas; kurti trimačių objektų dizaino ir gamybos technologijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti reklamos gaminių ar medijų gamybos įmonių projektuotoju;

dirbti ekodizaino, medijų pramonės įrenginių eksploatacijos, medijų pramonės techninės priežiūros, medijų techninės kontrolės, medijų produkcijos pardavimo, medijų produkcijos sertifikavimo ir standartizacijos, mokslinio-techninio medijų centro, pakuočių konstrukcijų projektavimo specialistu;

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Medijų gamybos programos studentas Paulius pasirinko šias studijas.

tapti medijų produkcijos ir pakuočių, spausdintinės produkcijos paruošiamųjų procesų dizaineriu; dirbti medijų gamybos ar paruošiamųjų procesų technologu; dirbti medijų techninio aptarnavimo centro inžinieriumi; tapti medijų techninės priežiūros centro ar kokybės kontrolės skyriaus vadovu; kurti savo įmonę; dirbti tokiose įmonėse kaip „PakMarkas“, „Lietpak“, „Grafobal Vilnius“, „Lietuvos ryto“ spaustuvė, „Garsų pasaulis“, „Grafija“, „Vilniaus pakuotė“, „BALTO print“, „Aurika“, Blankų leidykla, „Kopa“, „Druka“, „Flexpro“, „Greita spauda“, „Green prints“, „InSpe“, „Via Aquaria“, „Spaudos kontūrai“, „Antalis“, „Papyrus Lietuva“, „Folis“, „Spaudos dažai“, „Libra Vitalis“, „Heidelberg Lietuva“.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

105

Mechanikos fakultetas

SKAITMENINĖ GAMYBA Suomijos bendrovė „Nokia“ iki 2007-ųjų buvo laikoma aiškia mobiliojo ryšio ir mobiliųjų telefonų rinkos lydere. Tačiau tais metais pasirodė vartotojų įpročius visiškai pakeitęs „iPhone“, o „Nokia“ nekreipė dėmesio į grėsmę ir liko ištikima savo mygtukiniams išmaniesiems telefonams, nors dar 2004 m. pati buvo pristačiusi jutiklinius aparatus. Dėl vangios reakcijos į konkurentų veiksmus, o tiksliau – nereagavimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų padalinys pateko į gilią krizę, kol galiausiai teko jį parduoti „Microsoft“. „Nokia“ istorija – bene geriausias pavyzdys, kad šiandienėje rinkoje sėkmę labiausiai lemia inovacijos ir gebėjimas prisitaikyti reaguojant į aplinkos pokyčius. Šiuolaikiniai gamintojai tampa vis labiau priklausomi nuo skaitmeninių technologijų: duomenys ir jų analizė iš esmės keičia visą gamybos procesą. Tai – ketvirtosios pramonės revoliucijos pasekmė.

Nuolat didėjantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones keisti gamybos procesą, nes gamybinės ir skaitmeninės technologijos tampa vis labiau susijusios.

Sparčiai besivystančiai Europos ir Lietuvos pramonei jau reikalingi ne vien paskirų inžinerijos šakų specialistai, o tokie, kurie geba pažvelgti į šiuos procesus gerokai plačiau. Skaitmeninės gamybos studijų programa ir yra skirta tokiems prie sparčiai besivystančios gamybos pramonės rinkos prisitaikyti gebantiems specialistams rengti. Šiuolaikinėje gamyboje vis daugiau procesų perkeliama į skaitmeninę gamybą. Sparčiai auga individualizuotos gamybos poreikis, kai, naudojant trijų dimensijų (3D) vizualizaciją, produktas projektuojamas, pagaminamas ir surenkamas atsižvelgiant į individualius kiekvieno vartotojo poreikius. Sparčiai didėja gamybos automatizavimas. Plečiant skaitmeninę gamybą atsiranda galimybė staigiai ir laiku reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius, nauji produktai vartotojus pasiekia daug greičiau, o patys produktai tampa kokybiškesni. Siekiant apsaugoti skaitmeninę gaminio informaciją jo 3D kopiją galima perkelti į virtualią erdvę ir patikimai ją saugoti „debesyse“. Skaitmeninės gamybos studijų socialinė partnerė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) studentams garantuoja praktikos vietas.

106

Ką gebėsiu? Skaitmeninės gamybos studijų programa skirta išmokti: spręsti skaitmeninės gamybos inžinerijos uždavinius; kurti ir diegti naujas skaitmeninės gamybos technologijas; fundamentinių mokslų, gamybos inžinerijos, elektronikos ir informacinių technologijų pagrindų; pramonės skaitmeninimo procesų projektavimo, valdymo bei vadybos; formuluoti, projektuoti ir analizuoti inžinerinius uždavinius, parinkti metodus, eksperimentinę, gamybinę ir skaitmeninę įrangą šiems uždaviniams spręsti; kurti ir įgyvendinti projektus, atitinkančius apibrėžties reikalavimus; skaitmeninių ir tipinių inžinerinių įrenginių konstrukcijų, veikimo principų, funkcijų bei pradinių jų naudojimo gebėjimų; suprasti skaitmeninės gamybos veiklos organizavimo principus, skaitmeninės gamybos grandžių nuoseklumą ir sąveiką;

SKENUOK numatyti gamybos pramonės poreikius ir operatyviai reaguoti į rinkos naujoves bei pokyčius.

šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Skaitmeninės gamybos programos studentė Radvilė pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti privačiose ir valstybinėse gamybos įmonėse, įstaigose ir mokslo institutuose, Krašto apsaugos ministerijai priklausančiuose inžineriniuose padaliniuose, kuriuose yra inžinieriaus pareigybės; dirbti skaitmeninės gamybos inžinieriumi, gaminių skaitmeninimo inžinieriumi, inžinieriumi; dirbti skaitmeninių sistemų projektuotoju, mechatroninių ir robotinių sistemų projektuotoju, projekto vadovu; dirbti skaitmeninės gamybos rinkos analitiku, skaitmeninės gamybos kokybės inžinieriumi, personalo kompetencijų ugdymo specialistu ir analitiku; tęsti studijas tos pačios ar artimos studijų krypties antrosios pakopos studijų programoje;

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę.

tapti mokslininku.

3. Žiūrėkite klipą.

2. Skenuokite šią nuotrauką.

107

Statybos fakultetas

GAISRINĖ SAUGA

Ugnis – vienas svarbiausių žmonijos gerovės veiksnių: ji gali sušildyti, ant jos gaminamas maistas, ji sukuria psichologinį komfortą. Tačiau netinkamas elgesys su ugnimi gali būti pražūtingas. Gaisrinė sauga yra tas raktas, kuris gali patikimai užrakinti duris didelėms nelaimėms, todėl šios srities specialistai Lietuvai yra būtini. Pagal Gaisrinės saugos studijų programą rengiami specialistai, gebantys užtikrinti žmonių gyvybės ir sveikatos bei visų nuosavybės formų turto apsaugą nuo gaisrų, avarijų ir stichinių nelaimių. Tokie specialistai žino, kaip pašalinti gaisro, avarijų, stichinių nelaimių padarinius, turi gaisrinės saugos bei gelbėjimo darbų žinių ir įgūdžių.

Gaisrinės saugos specialistai moka ir valdyti ugnį, ir suteikti pagalbą nuo jos nukentėjusiesiems. Drauge jie ir inžinieriai, projektuojantys pastatus ir statinius, maksimaliai apsaugotus nuo gaisro ir stichinių nelaimių pavojaus.

Šių specialistų rengimas yra valstybės prioritetas. VGTU yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti kvalifikuotus gaisrinės saugos specialistus.

Ką gebėsiu? Gaisrinės saugos studijų programa skirta išmokti: spręsti saugos inžinerijos uždavinius projektuojant inovatyvius, ypatingos architektūros, technologijos ir didelius pastatus; atpažinti, analizuoti ir vertinti su gaisrais, avarijomis ir ekstremaliomis situacijomis susijusius procesus; keisti konstrukcijų saugos užtikrinimo principus, vertinti medžiagų ir elementų panaudojimo riziką; užtikrinti ir kontroliuoti gaisrinę saugą pasyviomis ir aktyviomis gaisrinės saugos priemonėmis; parinkti ir tinkamai naudoti saugos užtikrinimo įrangą ir techniką; kelti esminius gaisrinės saugos klausimus, turinčius didžiausią reikšmę žmonių ir turto apsaugai; vertinti žmogiškojo veiksnio įtaką saugos valdymui, prognozuoti jo poveikį aplinkai.

108

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Eiti vadovaujamas pareigas Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje; dirbti gaisrinės saugos inžinieriais projektavimo organizacijose; dirbti saugos sistemų ir priemonių diegimo darbų vadovais statybos įmonėse; dirbti atsakingais už gaisrinę saugą darbuotojais įvairiose įmonėse; dirbti saugos priemonių tyrimo ir kūrimo specialistais; tęsti studijas magistrantūroje.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Gaisrinės saugos programos studentas Marius pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

109

Statybos fakultetas

SAUGOS SISTEMŲ INŽINERIJA

Pasaulis darosi mažiau saugus, todėl sauga tampa kiekvienos veiklos strateginiu tikslu. Pagal šią studijų programą rengiami saugos inžinerijos specialistai, gebantys kurti saugos technologines sistemas. Tokios sistemos saugo nuo gamtinių ir žmogiškųjų pavojų: gaisrų, sprogimų, pastatų ir statinių griūčių, nuodingųjų medžiagų nuotėkio, net kibernetinių atakų.

Saugos sistemų inžinerijos specialistai įvertina pavojų ir parenka geriausią technologinį sprendimą. Taip pat jie geba projektuoti saugos sistemas, prižiūri, kaip diegiama tokia sistema, vėliau – ir kaip ji veikia. Tai – visa apimanti specialybė, tad būtinos ir fizinės saugos žinios, tokios kaip gaisrinė ar darbo sauga, ir supratimas apie kibernetinę saugą, mat kompiuterių tinklų atakų padariniai tampa vis skaudesni. Saugos sistemų inžinerija jungia daiktų ir dirbtinį internetą, kibernetinį saugumą, mobiliąsias technologijas, debesų kompiuteriją, socialinius tinklus. Saugos sistemų inžinieriaus užduotis – projektuoti, diegti

ir valdyti bet kurią su fizine ir kibernetine sauga susijusią sistemą ir užtikrinti saugią aplinką. Šios studijų programos socialinė partnerė asociacija „Apsaugos verslo grupė“ studijuojant suteikia galimybių atlikti praktiką ar dirbti asociacijai priklausančiose Lietuvos saugos industrijos įmonėse: pradedant tokiais strateginiais objektais kaip oro ir jūrų uostai ar elektrinės ir baigiant privačių ir valstybinių bendrovių saugos skyriais.

vertinti ir valdyti nuostolių riziką; tirti incidentus; parinkti tinkamus saugos technologinius sprendimus (informacinius, elektroninius, fizinius); projektuoti saugos sistemas; administruoti saugos sistemos diegimą, priežiūrą ir plėtrą; konsultuoti saugos technologijų diegimo klausimais.

Ką gebėsiu? Saugos sistemų inžinerijos studijų programa skirta išmokti: įvertinti pavojus, parinkti geriausius technologinius sprendimus, parengti saugos sistemos projektą, koordinuoti saugos sistemos diegimą, o vėliau – jos veikimą; kritiškai mąstyti, projektuoti, diegti ir valdyti saugos sistemas; analizuoti riziką ir ją valdyti, vykdyti taikomuosius tyrimus, savarankiškai identifikuoti grėsmes ir pavojus (stichinius, technogeninius, kriminalinius) ir kurti kompleksines prevencines sistemas;

110

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti saugos analitikais; projektuoti, diegti, administruoti saugos sistemas ir rūpintis jų plėtra; dirbti saugos auditoriais, konsultantais, incidentų ir įvykių tyrėjais; dirbti saugos produktų ekspertais; tęsti studijas magistrantūroje.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Saugos sistemų inžinerijos programos studentas Laurynas pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

111

Statybos fakultetas

STATYBOS INŽINERIJA Išsaugoti Gedimino kalną, išpildyti keisčiausias architektų vizijas, nutiesti tiltą per plačiausią ir srauniausią upę. Jei jūs svajojate pakeisti pasaulį, tai daryti galima ir taip: kiekvienas naujas statinys jau keičia pasaulio veidą. Visais laikais ir visiems žmonėms norėjosi turėti savo būstą: pirmykščiai žmonės glaudėsi olose, jų palikuoniai rentė namukus iš šakų, statė tiltelius per upes. Tobulėjant technologijoms keitėsi ir supratimas apie statybas, o įsitikinimas, kad namui pakanka sienų ir stogo, beviltiškai paseno. Dabar statybos inžinerija – prestižinė profesija, vienijanti skirtingų pakraipų specialistus: išmanančius, kaip pastatyti tvirtą, aukštą ir sudėtingą pastatą, gebančius projektuoti tiltus, tunelius ar kelius, vandens tiekimo ar valymo sistemas. Statybos inžinierius pats nesunkiai sumūrytų tvirtą sieną, nes puikiai žino, ko reikia, kad ji stovėtų per amžius. Geras specialistas pačiupinėja kiekvieną pastato konstrukcijos centimetrą, kiekvieną strypą ir gali paaiškinti, kam ir kodėl būtent toks strypas ten įdėtas. Šiuolaikiniai statybos inžinieriai įvykdo neįtikimiausius projektus: stato kone kilometro aukščio dangoraižius ar kelias dešimtis aukštų kasasi po žeme, jie vykdo statybas jūroje ant dirbtinių salų, projektuoja ir stato didžiulių tarpatramių (mažai atramų turinčius) tiltus.

Įspūdingi statiniai parodo ir šalies ekonominę galybę. Architektui itin svarbi pastato išvaizda, o statybos inžinieriui svarbiausia – statinio patikimumas. Jo žinios suteikia galimybę statyti įmantriausios formos, išskirtinio dydžio ir įvairių medžiagų pastatus. Be statybos inžinieriaus nebuvo ir nebus pastatytas nė vienas pasaulio pastatas. Ši studijų programa moko projektuoti statinius ir pastatus taikant naujausius skaičiavimo ir konstravimo principus, moderniąsias statybos technologijas. Taip pat atlikti grunto inžinerinius tyrimus ir juos vertinti, organizuoti ir valdyti statinių ir pastatų projektavimo procesą, vertinti ir parinkti patikimus techninius sprendimus, numatant racionaliai naudoti progresyvias statybines medžiagas, taupyti energijos išteklius. Šiuolaikinis statybos inžinierius – tai matematikas, fizikas, chemikas ir informatikas viename asmenyje. Pastatams projektuoti kuriamos sudėtingiausios kompiuterinės programos, skaičiavimams pasitelkiami galingiausi kompiuteriai, tad dar prieš prasidedant statyboms inžinierius sukuria pastatų ir statinių erdvinius kompiuterinius modelius. Pastatų ir jų konstrukcijų projektavimo specializacijoje rengiami praktinės veiklos specialistai, studijuojantys statybinę mechaniką, pastatų ir konstrukcijų projektavimą bei konstravimą, jų gamybos ir įrengimo technologijas. 112

Tiltų konstrukcijų inžinerijos specializacijos absolventai galės projektuoti ir tirti tiltus bei specialiuosius statinius, dirbti juos statant ir eksploatuojant. Geotechnikos specializacija supažindina su grunto (arba pagrindo), į kurį remiasi visi statiniai, fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis. Studijuojant analizuojamas bendras pagrindo ir statinio darbas, nagrinėjamos naujos pamatų įrengimo ir rekonstrukcijos technologijos, supažindinama su naujais pamatų bei atraminių sienų skaičiavimo metodais, aplinkos geotechnikos klausimais. Statybos inžinieriaus karjeros galimybės? Nors ir tapti Lietuvos prezidentu. Juk prezidento Algirdo Mykolo Brazausko išsilavinimas taip pat buvo susijęs su statybos inžinerija.

Ką gebėsiu? Statybos inžinerijos studijų programa skirta išmokti: projektuoti statinius ir pastatus taikant naujausius skaičiavimo ir konstravimo principus, naujausias statybos technologijas; atlikti grunto inžinerinius tyrimus ir juos įvertinti; parinkti patikimus techninius sprendimus, uždavinių sprendimo strategiją; projektuoti, organizuoti ir valdyti statybos darbų procesus, racionaliai naudoti statybos medžiagas ir energijos

išteklius, mažinti darbo sąnaudas, atlikti statybos darbų kokybinį vertinimą; vertinti medžiagų, konstrukcijų tyrimo duomenis, parinkti tinkamą skaičiavimo metodą, parengti pastato konstrukcinės dalies projektą ir vadovauti projektavimui, taikyti naujausias kompiuterines pastatų konstrukcijų projektavimo programas;

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Statybos inžinerijos programos studentas Gytis pasirinko šias studijas.

valdyti pastatų projektavimo procesus, projektuojant taikyti statybos informacinio modeliavimo (BIM) principus; tirti pastatų ir jų konstrukcijų būklę, užtikrinti priešgaisrinę, civilinę ir darbų saugą, naujų statybinių medžiagų ir konstrukcijų naudojimą; nagrinėti geotechninių tyrinėjimų, geotechninių statinių projektavimo bei statybos uždavinius, taikyti techninius ir technologinius sprendimo būdus, organizuoti ir valdyti jų projektavimo bei statybos priežiūros procesus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti pastatų ir statinių projektavimo, pastatų ir statinių statybos, geotechninio projektavimo ir geotechninių darbų vykdymo, statybos priežiūros ir ekspertinėse įmonėse, tokiose kaip COWI, „Hidrostatyba“, Panevėžio statybos trestas, „Markučiai“, „YIT Kausta“, „Kauno tiltai“, „Montuotojas“ ir kt.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

113

Statybos fakultetas

STATYBOS IR NEKILNOJAMOJO TURTO VALDYMAS

Net įstabiausių architektūros šedevrų sėkmės istorija prasideda statybos aikštelėje, o legendiniais juos paverčia nekilnojamojo turto specialistai. Žmonių, procesų ir statinių valdymas statybos ir nekilnojamojo turto rinkoje yra sudėtingas darbas, kuriam reikia specialių įgūdžių.

turintys ne tik pasirinktos specialybės, bet ir pamatinių verslo bei informacinių technologijų žinių. Statybos ir nekilnojamojo turto valdymo programos studijos suteikia žinių, kaip spręsti statybos projektų ir pastatų ūkio valdymo uždavinius pritaikant moderniąsias technologijas.

Šios studijų programos tikslas – rengti kūrybiškai ir strategiškai mąstančius profesionalus, gebančius planuoti, projektuoti, organizuoti ir valdyti statybos ir nekilnojamojo turto plėtros projektus, reaguoti į nuolat besikeičiančius pramonės poreikius.

Šios srities specialistas – universalus profesionalas, ne tik žinantis, kaip pastatyti pastatą, bet ir kaip jį parduoti ar prižiūrėti.

Tokie specialistai gali organizuoti statybos procesus, vadovauti statybos projektui ar jo daliai, parinkti tinkamas technologijas, prižiūrėti statybas. Jie geba protingai naudoti statybos medžiagas bei energijos išteklius, randa būdų mažinti darbo sąnaudas, moka atlikti statybos darbų kokybinį vertinimą, analizuoti pastatų projektavimo bei statybos dokumentaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai vertinami specialistai,

Toks specialistas gali būti atsakingas už beveik visus darbus: gali organizuoti statybą, įvertinti jos kainą, nustatyti terminus, skirstyti darbus, prižiūrėti darbų vykdytojus, galiausiai statinį parduoti, po to dar ir rūpintis jo priežiūra, o prireikus – net nugriovimu. Tai nuolatinis ir beveik nesibaigiantis procesas. Statybos sektorius yra viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, tiesiogiai susijusi su nekilnojamojo turto rinka.

114

Ką gebėsiu? Statybos ir nekilnojamojo turto valdymo studijų programa skirta išmokti: fundamentinių ir socialinių mokslų pagrindų; statybos medžiagų, technologijų ir konstrukcijų; pastatų ir statinių projektavimo ir statybos metodų; organizuoti pastatų statybos procesus; vadovauti statybos projektui ar jo daliai, parinkti statybos technologijas, protingai naudoti statybos medžiagas ir energijos išteklius, mažinti darbo sąnaudas, atlikti statybos darbų kokybinį vertinimą; vertinti pastatų projektavimo bei statybos dokumentaciją, parinkti patikimus technologinius sprendimus; pasitelkiant moderniąsias technologijas spręsti pastatų ūkio, statybos projektų valdymo uždavinius;

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Statybos ir nekilnojamojo turto valdymo programos studentė Aurelija pasirinko šias studijas.

vadovauti pastatų priežiūrai; planuoti nekilnojamojo turto plėtrą, statybos finansus ir investicijas; valdyti nekilnojamąjį turtą; parinkti įmonės ir verslo strategiją.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti statybos vadovais, projekto dalies ar projekto vadovais statybos ir nekilnojamojo turto vystymo bei valdymo įmonėse, statybviečių meistrais; dirbti inžinieriais statybos priežiūros įmonėse ir institucijose; dirbti specialistais statybos projektų vystymo ir plėtros bei konsultacinėse įmonėse, institucijose, pastatų ūkio valdymo įmonėse, statybos įmonių nekilnojamojo turto plėtros padaliniuose; kurti ir plėtoti savo verslą statybos ar nekilnojamojo turto rinkoje; tęsti studijas magistrantūroje.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

115

Interviu: Domas Dargis

Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis save laiko ne tik viską apskaičiuojančiu analitiku. Jis – ir kūrėjas, nebijantis naujovių ir jų keliamų iššūkių. Skaičiuoti būtina mokėti, bet už didesnį pelną ne mažiau svarbi tvari aplinka.

„ MŪSŲ PREKĖS ŽENKLAS, VARDAS, PARDAVIMO GALIA STIPRĖJA PER KOKYBĘ, KURIĄ SUKURIAME“ 117

– Anglijoje baigėte verslo vadybos bakalauro, vėliau ir nekilnojamojo turto magistro studijas. Pradėjus dirbti šeimos versle šios srities diplomas buvo būtinas? – Dar studijuodamas verslo vadybą savaitgaliais ir vasarą dirbau nekilnojamojo turto bendrovėje Londone. Baigdamas universitetą jau žinojau, kad ten dirbsiu ir dirbau trejus metus. Magistro studijos man buvo tarsi praktikos žinių įtvirtinimas. – Anglijoje jums teko dirbti su vadinamaisiais miestų regeneracijos projektais, kai savivaldybės ieškojo būdų atgaivinti miestų centrą. Kokie tai projektai? Ar panašių socialinių problemų matote ir Lietuvoje? – Atlikta daug tyrimų, kad architektūra ir urbanistinis miestų planavimas turi įtakos žmogaus savijautai. Aplinka gali veikti pozityviai, kelti nuotaiką, nes jautiesi gerai, saugiai, užtikrintai, žaviesi savo miestu. Tačiau ji gali veikti ir neigiamai – tau baisu, nejauku, slogu. Pavyzdžiui, šešėliai, saulės šviesos trūkumas sukelia neigiamą būseną. Pastebėta, kad ten, kur neprižiūrima tvarka, greitai įsisuka vandalai, ant sienų atsiranda grafičių, apsigyvena

benamiai, prasideda išgertuvės. Pastebimas vadinamasis sniego gniūžtės efektas. Tyrimai net atskleidė, kad niekas nelenda prie tvarkingo automobilio, bet jei tik išdaužtas stiklas, per savaitę automobilis kone nurenkamas, išlaužomas. Užkalti namo langai traukia visai kitokius žmones nei gražios šviečiančios vitrinos. Anglai anksti suprato, kad didžiulis prekybos centras mieste išsiurbia gyvastį: nebelieka gatvės prekybos, tuštėja ir galiausiai uždaromos nedidelės parduotuvės, teritorija tampa apleista, nepatraukli, o joje ima klestėti lošimo verslas, atidaromos erotinių prekių parduotuvės, salūnai. Dėl to buvo apribotos didelių prekybos centrų statybos mieste ir imta supirkinėti dideles teritorijas. Dirbau su projektais, kur nuosavybę turėjo 300 savininkų. Anglai taip sutvarkė įstatymus, kad tą nuosavybę miestas turi teisę įsigyti. Savininkai gali ginčyti nuosavybės vertę, bet ne patį faktą, kad ta nuosavybė išperkama. Taip greitai ir efektyviai buvo sprendžiamas miestų regeneracijos klausimas. Miestas įsigydavo net 3–5 hektarų teritoriją. Atgaivinto miesto geriausias pavyzdys – Stratfordo rajonas

118

Rytų Londone, kur per 2012 m. Londono olimpines žaidynes įsikūrė olimpinis miestelis. Tai buvo apleistas ir nejaukus rajonas, bet ten esantis nemėgstamas parkas tapo olimpinio miestelio dalimi, buvo pastatytas didelis prekybos centras. Viešbučiai, kuriuose gyveno olimpiečiai, vėliau buvo parduoti kaip butai. Kitas pavyzdys – Liverpulis. Industrinio miesto centras buvo gana apleistas, ten buvo net automobilių stovėjimo aikštelės. Apie 2005-uosius miestas supirko sklypus, paskelbė plėtros konkursą. Laimėjusi įmonė gavo daug prekybos ploto, įrengė viešąsias erdves. Pastatytas į miestą integruotas prekybos centras: prekybos galerijos yra miesto gatvės, dalis jų – pėsčiųjų. Dabar ten pilna gyvybės, yra daug kavinių ir restoranų. Vilnius turi daug problemų. Miestas užima didelę teritoriją ir dar plečiasi: Tarandėje, Bendoriuose kyla didžiuliai kvartalai, prie miesto prijungtos Grigiškės, jungiasi Trakų rajonas. Tai reiškia, kad mieste ilgėja viešojo transporto atstumai, daugėja automobilių ir jų sukeliamų grūsčių. Dėl to brangs pragyvenimas, nes, pavyzdžiui, reikės išvalyti daugiau gatvių. Esu įsitikinęs: reikia tankinti

„ Aplinka gali veikti pozityviai, kelti nuotaiką, nes jautiesi gerai, saugiai, užtikrintai, žaviesi savo miestu. Tačiau ji gali veikti ir neigiamai – tau baisu, nejauku, slogu.“ miestą centre, kad jame atsirastų daugiau pėsčiųjų srautų. Tačiau čia turime bėdų dėl Kultūros paveldo departamento požiūrio į miesto centro plėtrą. Be to, nuošalesniuose miesto rajonuose irgi turėtų kurtis mini centrai, kad žmonės ne visada lakstytų į centrą. Neblogi pavyzdžiai – „Technopolio“ biurų miesteliai ar Perkūnkiemio verslo centras, sukūrę nemažai darbo vietų. – Užaugote kone statybų aikštelėje, nes jau nuo 12 metų vasarą dirbdavote statybose – dažydavote tvoras ar atlikdavote kitus panašius darbus, dirbote „Eikos“ statybinių medžiagų parduotuvėje, kur maišydavote dažus ar kraudavote varžtus. Jūsų profesinis kelias buvo nulemtas jau vaikystėje? – Paauglystėje labai mėgau muziką ir buvau išmokęs sukti plokšteles. Daug laiko praleisdavau klausydamasis muzikos ir maniau, kad jei nieko geresnio nesugalvosiu, galėsiu groti. Tačiau taip maištavau tik apie porą metų. Mokykloje domėjausi finansais, atlikau praktiką SEB banko Investicijų valdymo skyriuje. Finansai iki šiol man įdomūs – nekilnojamojo turto agentūroje Londone daugiausia dirbau su finansiniais srautais,

bankais, investicinės grąžos skaičiavimu. Apskritai dariau viską: net matuodavau, kokio dydžio parduotuvės, jei bendrovė įsigydavo centrą ir nepasitikėdavo matininkais. Bet finansai man buvo įdomiausi. Studijuodamas labai norėjau pamatyti dideles organizacijas iš vidaus, dirbti su itin dideliais projektais ir tai gavau. Kai grįžau į Lietuvą, patyriau šoką, kad verslas toks nedidelis. Londono bendrovė turėjo 15 tūkst. darbuotojų, vien mūsų biure dirbo 550. Visoje „Eikos“ grupėje su darbininkais dabar yra 250. Tiesa, šis verslas imlus kapitalui. Pavyzdžiui, „Eika“, kaip investicinė bendrovė, turi 80 darbuotojų, bet jie generuoja 40–50 mln. eurų metinę apyvartą. Kai iš Londono grįžau į „Eiką“, mums teko susitraukti. Po 2008 m. ekonomikos krizės nebevykdėme statybų – sprendėme kitus uždavinius. – Nuo 2008 m. dirbote „Eikos“ plėtros direktoriumi, nors pirmąją jūsų darbo dieną bankrutavo „Lehman Brothers“ bankas ir visa jėga trenkė krizė, tad teko rūpintis ne plėtra, o bendrovės išlikimu. Kiek jūsų, jauno specialisto, žinios lėmė, kad „Eika“ atlaikė krizę, nors jos banga itin negailestingai šlavė statybų ir nekilnojamojo turto rinką ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?

– Buvau jaunas, neturėjau daug kantrybės svarstyti ir dėlioti, reikėjo veikti greitai ir drąsiai. Per pusmetį susitraukėme tris kartus: iš 90 darbuotojų liko 30. Buvo gaila žmonių, išlydėjome juos su ašaromis, bet reikėjo sunkių sprendimų. Karpėme viską. Reklamos biudžetas sumažėjo 20 kartų. Atsisakėme rėmimo. Pardavėme „Klaipėdos laivų remonto“ akcijas kitam bendraturčiui „Achemos“ grupei. Per krizę jie turėjo išteklių ir išpirko mūsų dalį. Labai sunkiai derėjomės su banku dėl paskolų grąžinimo terminų, palūkanų, atidėjimo. Pinigų laukė rangovai. Pavyko susidėlioti grafikus, atsiskaityti su visais rangovais, banku – grąžinome visas skolas. 2010 m. po truputį vėl pradėjome statybas. – Nuo ko priklauso šio sektoriaus patvarumas? – Dabar atidžiai stebime pardavimą ir nepuolame aklai statyti. Jei kvartale suplanuota 400–600 butų, statome po 100–150 – mažesniais etapais, kad neišsipūstume su pasiūla. Geriau išdėlioti plėtrą per daugiau metų, nei siūlyti labai daug ir galiausiai brangiai pastačius pigiai parduoti. – 2014 m. perėmėte verslo vairą iš tėvo ir tapote „Eikos“ generaliniu direktoriumi. Kokios jūsų profesinės ambicijos?

119

– Man visada patiko ir vis dar patinka finansų valdymas, tad įsteigėme fondų valdymo įmonę „Eika Asset Management“. Tai – nauja veiklos sritis. Vienas mano uždavinių – siūlyti naujienas, ir tokia naujiena tapo finansų valdymas. Daugiau investuosime į technologijas. Turime vidinę inovacijų programą, kur darbuotojai gali eksperimentuoti kurdami, ieškodami būdų bendrovės veiklai gerinti. Per technologijas tikimės užmegzti dar tvirtesnį ryšį su įmonės klientais. Pavyzdžiui, nuomininkai ar butų pirkėjai su mumis dažniausiai bendrauja telefonu ir elektroniniais laiškais. Bet tai – neefektyvu. Įdiegę sistemas, kuriose gali matyti ir kokie darbai atliekami, ir savo prašymus siųsti, informaciją rinktume efektyviau. Jei mūsų kondicionieriai prastai veikia, tai parodytų sistema ir problema būtų sprendžiama. Be to, taip gali greitai gauti grįžtamąjį ryšį. Pavyzdžiui, „Eikos“ verslo centre dirba per 1 000 žmonių. Pasiūlėme elektrinių paspirtukų nuomą. Telefonu sunku apklausti 1 000 žmonių, ar jiems tai patinka, o speciali programėlė leistų tai sužinoti daug paprasčiau. Jau įdiegėme ir testuojame defektų programėlę. Ji leidžia

sužinoti, kas statybos metu atlikta nekokybiškai: gali prie brėžinio prisegti nuotrauką, darbininkas sutvarko, parašo, kad darbas padarytas. Tokie dalykai didina kliento pasitenkinimą ir gerina mūsų darbo kokybę.

ir brangu eksploatuoti, kad pastatas greitai emociškai pasentų ar pradėtų byrėti.

– Jaučiate silpnybę architektūrai, jums patinka gražūs pastatai. Kaip ši jūsų silpnybė atsiskleidžia „Eikoje“?

– Pastebime, kad aplinkos sutvarkymas ir priežiūra turi vis didesnę reikšmę žmonių pasirinkimui. Augalai, krūmai, medžiai, žaliosios erdvės vaidina svarbų vaidmenį, nes žmonės nori kuo daugiau laiko praleisti lauke, tad aplinka turi būti itin kokybiška. Tai didžiausia galimybė ir iššūkis plėtotojui – sukurti kokybiškai ir aplinką prižiūrėti.

– Nuo pat pradžių „Eika“ kėlė sau didžiausius kokybės reikalavimus. Pas mus dirbo ne tik architektai, bet ir inžinieriai, net darbininkai iš Suomijos, kad parodytų, kokios kokybės galima pasiekti ir turi siekti „Eika“. Užkėlėme aukščiausią kartelę ir ją tebelaikome. Mums ne gėda rodyti 1996– 1997 m. „Eikos“ statytus pastatus. Tada visi taupė, bet vis tiek buvo galima pastatyti gerai. Mano subjektyvia nuomone, didžioji dalis „Eikos“ projektų yra architektūriškai kokybiški. Sutvarkėme visą Santariškių namų kvartalą: viešąsias erdves, gatves, automobilių statymo aikšteles. Mums svarbi ne tik pastato architektūra, bet ir urbanistika. Pastatas turi ir puošti miestą, ir būti funkcionalus, patogus, kokybiškas, ilgaamžis. Negalime statyti paprastai, nes nebus išskirtinumo ir bus sunkiau parduoti, bet nedarome taip sudėtingai, kad būtų sunku

120

– Vis daugiau dėmesio skiriama architektūros socialinei misijai. Kaip šiuos uždavinius sprendžiate „Eikoje“?

Visada norisi pastatyti kuo daugiau kvadratinių metrų, nes tai – pinigai. Bet mes pastebime, kad tvarumo prasme tai nėra geriausias sprendimas. Mažiname apstatymą ir nepasiekiame maksimalaus, nes tai netvaru. Pavyzdžiui, Pilaitėje atsisakėme statyti vieną namą ir vietoj jo sukūrėme 40 arų skverą, kad būtų daugiau žaliosios erdvės žmonėms praleisti laiką. – Bet, atrodytų, tvarumas – jau ne jūsų reikalas? – Jei norime pastatyti vieną namą ar kvartalą ir imtis kitos veiklos, tada – taip. Bet „Eikai“ – jau ketvirtis amžiaus. Jei norime dirbti dar mažiausiai ketvirtį ar ilgiau, privalome galvoti apie tvarumą, nes mūsų

„ Visada norisi pastatyti kuo daugiau kvadratinių metrų, nes tai – pinigai. Bet mes pastebime, kad tvarumo prasme tai nėra geriausias sprendimas.“ prekės ženklas, mūsų vardas, mūsų pardavimo galia stiprėja per kokybę, kurią sukuriame. – Žmonių, procesų ir statinių valdymas statybos ir nekilnojamojo turto rinkoje yra sudėtingas ir specialių įgūdžių reikalingas darbas: planuoti, projektuoti, organizuoti ir valdyti statybos ir nekilnojamojo turto plėtros projektus, reaguoti į nuolat besikeičiančius pramonės poreikius. Ar visada spėjate laiku reaguoti į tuos poreikius? – Naujoves diegiame greitai – ar tai būtų geoterminis šildymas, ar saulės baterijos, ar naujos statybinės medžiagos, ar rekuperacija. Jau turime virtualią realybę, kuria naudodamasis pirkėjas gali virtualiai įrengti būsto interjerą: išsirinkti medžiagas, plyteles, parketą, pastatyti sienas. Realybėje viskas mažai skiriasi nuo to, kas buvo virtualioje realybėje. – „Eikoje“ jums itin svarbu tai, kad turite laisvę kurti. Kuo tai pasireiškia? – Dabar plėtojame neįprastą projektą – su partneriais Kaune rengiame viešbutį studentams. Apmąstėme, kuo jis turi skirtis nuo įprasto, kaip galime sužavėti studijuojančius žmones. Įrengsime daug viešųjų erdvių, sporto centrą, žaidimų kambarį, renginių erdvę, stogo terasą, virtuves, bibliotekas, skaityklas – daug

dalykų, kurie nebūdingi tipiniam studentų bendrabučiui. Kiekviename kambaryje bus dušo kabina, virtuvėlė. Tai yra kūryba. – Dar vienas jūsų teiginys: „Esu drąsus, nebijau eksperimentuoti.“ Tačiau visais laikais žmonės itin bijojo naujovių. Ar daug iečių teko sulaužyti mėginant įtikinti, kad konkrečios naujovės reikalingos? – Įtikinti tėvą man nesunku, nes jis labai smalsus, viskuo domisi. Bet „Eikos“ kolektyve yra žmonių, mačiusių sovietmetį, kai kūryba nebuvo skatinama. Jau daug metų esame išsivadavę iš tos priespaudos, bet to požiūrio sunku atsikratyti. Su tokiais žmonėmis reikia daugiau diskutuoti nei su jaunimu. Bet kolektyve turime ir jaunų drąsių specialistų, kurie nebijo siūlyti idėjų. Jos net skatinamos – už inovacijas teikiame apdovanojimus. Konservatyvesni darbuotojai irgi tampa vis drąsesni, nes inovacijos – mūsų kasdienybės dalis. – Kuriais projektais labiausiai didžiuojatės? – Vienas įdomiausių mano ir „Eikos“ projektų – „Live Square“ Gedimino prospekte Vilniuje, kur įdėjome viską, ką turėjome ir ką žinojome. Ten bus „Hilton“ viešbutis, verslo centras, viešoji erdvė, skveras, dengta galerija, stogo terasa, gyvenamieji namai renovuojamame pastate.

Tai – labai sudėtingas projektas, nes miesto centre, kur gyvena daug žmonių, kur yra didžiulė požeminė stovėjimo aikštelė, milžiniškas gal prieš šimtmetį statytas kolektorius, kur kiekvieną žingsnį seka Kultūros paveldo departamentas, kur technologiškai be galo sunku atlikti rekonstrukciją. Bet tikiu, kad „Live Square“ bus viena mėgstamiausių ne tik mūsų – ir Vilniaus vietų. – Įmonės vadovui, žinoma, nereikia vaikščioti po statybų aikšteles ir tikrinti, ar viskas atlikta tinkamai. Tačiau ar turite supratimą apie statybų inžineriją? Ar išmanote pastatų konstrukcijas? Mokėtumėte pats sumūryti sieną? – Turbūt kad taip. Vaikystėje savo rankomis pasistačiau namelį medyje – susikaliau iš lentų. Gaminau visokius plaustus. Man visada patiko įvairūs techniniai projektai. Londone daugiausia dirbau su finansais, bet „Eikoje“ daug techninių žinių gavau per praktiką: apie konstrukcijas, apkrovas, pamatus, šiluminę varžą, izoliaciją, rekuperaciją, šalinimo, pastatų valdymo, priešgaisrinės apsaugos sistemas, automatiką. Reikia tai išmanyti, nes jei dideliame projekte sutaupysi pinigų, turėsi jų grožiui kurti. Jei viską darysi paviršutiniškai, suprojektuota ir pastatyta bus labai brangiai, bet grožio ir kokybės gali nebūti.

121

Transporto inžinerijos fakultetas

TRANSPORTO INŽINERIJA Nuo tada, kai vokiečių mechanikas ir išradėjas Karlas Friedrichas Benzas 1886 metais patentavo pirmąjį pasaulyje automobilį, automobiliai ir jų sistemos neatpažįstamai pasikeitė. Tuomet dar niekas negalėjo įsivaizduoti, kad ateityje automobilis net taps savivaldis – vairuojamas kompiuterio, o ne žmogaus. Neįtikėtinų laimėjimų pasiekė visų transporto priemonių inžinieriai – jie kūrė ir tobulino sistemas, kūrė ir rinkai pristatė alternatyviaisiais energijos šaltiniais varomą transporto priemonę. Transporto inžinerijos studijų programa ir yra skirta parengti specialistus, gebančius spręsti transporto inžinerijos uždavinius, analizuoti, kurti, tobulinti transporto priemones, mašinas ir technologinę jų įrangą. Taip pat įvertinti transporto priemonių ir mašinų būklę, poveikį aplinkai ar net ekonomikai. Studijuojant yra galimybė dalyvauti konkursuose sportiniam automobiliui kurti ar lenktyniniam automobiliui parengti. Kuriant šiuolaikinį automobilį dirba aibė specialistų: elektronikos, automatikos, informatikos, programavimo. Transporto inžinieriai dalyvauja kuriant ir pritaikant automobilių varymo sistemas, variklius, transmisijas, analizuoja transporto priemonių sąveiką su keliu ir aplinka, sprendžia saugaus eismo uždavinius. Automobilių transporto inži-

nerijos specializacijos studijose mokomasi lengvųjų automobilių sandaros ir dinamikos, judėjimo ypatumų, diagnostikos metodų. Taip pat įgyjama žinių, kaip kurti ir valdyti automobilių techninės priežiūros ir remonto įmones. Drauge susipažįstama su intelektinėmis ar alternatyviąją energiją naudojančiomis ir aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis, alternatyviųjų degalų naudojimo galimybėmis, naujomis judėjimo technologijomis. Geležinkelių transporto inžinerijos specializacijos studijose ugdomi gebėjimai dirbti Lietuvos geležinkelių sistemoje, geležinkelio riedmenis naudojančiose gamybos įmonėse. Studijuojant nagrinėjama geležinkelio (bėginio transporto) riedmenų sandara, veikimo principai ir dėsningumai, pažangiausi metodai, būtini geležinkelio riedmenims prižiūrėti ir atkurti. Mobiliųjų mašinų inžinerijos specializacijos studijose susipažįstama su kelių tiesimo ir priežiūros, kėlimo ir transportavimo, kasybos mobiliosiomis mašinomis ir jų sistemų projektavimu, kita sunkiąja ir specialiosios paskirties technika, taip pat ant šių mašinų montuojama ir jomis naudojama technologine įranga. Daug dėmesio skiriama transporto mašinų bei technologinių įrenginių mechaninėms, hidraulinėms, pneumatinėms ir elektros sistemoms. Savivaldžių transporto mašinų specializacijos studijose įgyjama žinių apie automobilių, darbo

122

mašinų ir jų sistemų automatizuotą valdymą, taip pat apie valdymo ir duomenų apdorojimo algoritmus, saugos reikalavimus, aplinkos ir eismo sąlygų informacijos rinkimo ir perdavimo sistemas. Transporto mašinų ir įrenginių specializacijos studijose įgyjama žinių apie automobilių kelių ir geležinkelių transporto priemones, jų techninę priežiūrą bei remontą, infrastruktūros ir eksploatavimo įmonėse naudojamus įrenginius. Studentai įgyja mechatronikos žinių, susipažįsta su autonominiu transportu. Ši nuolatinių studijų specializacija dėstoma tik anglų kalba. Lietuvių kalba dėstoma specializacija pritaikyta universitetinio išsilavinimo siekiantiems dirbantiems asmenims ir galima tik ištęstinė studijų forma.

Ką gebėsiu? Transporto inžinerijos studijų programa skirta išmokti: kaip kuriamos transporto priemonės, mašinos ir jų technologiniai įrenginiai; kaip projektuoti, naudoti transporto priemones ir mašinas, kaip atlikti jų diagnostiką; transporto ekonomikos ir logistikos, teisinio transporto reglamentavimo; gamybos ir remonto technologijų;

SKENUOK spręsti transporto inžinerijos ir gretutinių sričių uždavinius taikant įvairius eksperimentinius ir kompiuterinio modeliavimo metodus;

šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Transporto inžinerijos programos studentas Šarūnas pasirinko šias studijas.

spręsti transporto priemonių ar transporto technologinių įrenginių uždavinius; užtikrinti saugų, ekonomišką ir efektyvų transporto priemonių, mašinų, jų sistemų ir įrenginių darbą.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti ir eiti vadovaujamas pareigas automobilių eksploatavimo, remonto, prekybos, draudimo įmonėse; dirbti Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos transporto saugos administracijoje; dirbti eismo priežiūros organizacijose; dirbti degalinių sistemoje; dirbti transporto ir logistikos įmonių įvairią transporto techniką naudojančiose įmonėse; dirbti gaisrinės saugos bei gelbėjimo, muitinės padaliniuose, oro uostuose, krovos darbų įmonėse, transporto terminaluose ir kitose su transportu bei jo priežiūra susijusiose įmonėse.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

123

Transporto inžinerijos fakultetas

TRANSPORTO INŽINERINĖ EKONOMIKA IR LOGISTIKA Retas susimąsto, kokie priklausomi esame nuo transporto ir logistikos verslo. Apskaičiuota, kad nutrūkus logistikos tiekimo grandinei mažiau nei per savaitę visuomenė taptų neįgali: dar pirmąją dieną nustotų veikti paštas ir imtų trūkti šviežių produktų, antrąją dieną bankomatuose neliktų grynųjų pinigų, netrukus imtų stigti degalų ir būtų uždaryta dauguma įmonių, žlugtų sveikatos apsauga. Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika padeda išvengti visiškos suirutės. Lietuvoje ši veikla sukuria iki 14 proc. BVP, o kvalifikuotų specialistų poreikis niekada nemažėja. Tokie specialistai geba užtikrinti, kad vartotojui reikiama paslauga ar prekė būtų pristatyta į reikiamą vietą, reikiamu laiku, reikiamas kiekis, reikiamos kokybės ir kainos. Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programa suteikia logistikos, transporto vadybos, verslo, finansų ir ekonomikos pagrindus. Be to, ugdo gebėjimus organizuoti vietinį ir tarptautinį krovinių ir keleivių vežimą, produkcijos ir prekių paskirstymą, taikyti žinias tiriant rinką, planuojant ir prižiūrint visas veiklos sritis, kur reikalingas aukštas aptarnavimo lygis ir geriausia kokybė už priimtiną kainą.

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika yra viena veiklos sričių, kurios

specialistai visada Ką gebėsiu? bus reikalingi, mat Transporto inžinerinės jų tikslas – aprūpinti ekonomikos ir logistikos prekėmis ir paslaustudijų programa skirta išmokti: gomis, užtikrinti transporto vadybos, logistikos, sklandų jų tiekimą. ekspedijavimo;

Šios srities rinkai reikia vis labiau išprususių, procesus kurti ir pritaikyti gebančių specialistų. Tokie specialistai geba rasti pigiausią, greičiausią, daugiausia pajamų duodantį, kitaip tariant, geriausią sprendimą. Jie geba suvaldyti krizes, reaguoti į pasaulio rinkų pokyčius, laikytis darnios aplinkos principų. Po dvejų studijų metų siūloma rinktis vieną specializacijų. Transporto logistikos specializacijos studijose daugiausia dėmesio skiriama logistikos sudėtinėms dalims: krovinių ir keleivių vežimo technologijoms, transporto įmonėms organizuoti ir valdyti, logistikos operacijų pelnui didinti ir sąnaudoms mažinti, statistinės bei ūkinės veiklos analizei. Transporto ekonomikos specializacijos studentai įgyja rinkodaros ir rinkotyros pagrindų, reikalingų tinkamai ir kokybiškai analizuoti transporto ir logistikos rinkas bei valdyti pasiūlos ir poreikio santykį, žinių apie įvairių transporto rūšių ekonomiką, keleivių ir krovinių vežimo technologijas, transportavimo sprendimų strategijas.

124

transporto vadybos, verslo ir transporto mokslo pagrindų; krovinių ir keleivių vežimo technologijų; transportavimo sprendimų strategijų.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti Susisiekimo ministerijoje, Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje, Kelių direkcijos organizacijose, eismo priežiūros organizacijose, draudimo įstaigose, krovinių ir keleivių vežimo įmonėse bei daugelyje kitų Lietuvoje veikiančių transporto ir logistikos bendrovių, teikiančių paslaugas vietos ir tarptautinėje rinkoje; dirbti logistikos vadybininkais, skyrių vadovais transporto, prekybos, gamybos įmonėse ir valstybinėse institucijose; dirbti vadovais valstybinėse ir privačiose įmonėse; kurti savo įmonę bei plėtoti transporto paslaugų, keleivių, krovinių vežimo bei logistikos verslą.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos programos studentė Laura pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

125

Interviu: Antanas Juknevičius

Tarp Baltijos šalių lenktynininkų geriausią visų laikų rezultatą – 12-ąją vietą – legendiniame Dakaro ralyje pasiekęs Antanas Juknevičius juokiasi: visose garsiausiose lenktynėse dalyvauja ir vadinamųjų verslo klasės atstovų. Tačiau tik tie, kurie iš tiesų nusimano apie techniką, gali kovoti dėl apdovanojimų.

„ IŠMANAI – PADARAI, KĄ REIKIA, NEIŠMANAI – TU DIDŽIULĖJE BĖDOJE“ 127

– Baigėte M. K. Čiurlionio menų mokyklą, paskui Dailės akademijoje taikomosios grafikos studijas, Londone įgijote kraštovaizdžio planuotojo magistro diplomą, bet jūsų pragyvenimo šaltiniu tapo visureigiai. Dar kitaip – apskritai transportas. Kaip tai nutiko? – Joks išsilavinimas negali būti konstanta, kad tik tuo gyvenime turi užsiimti. Aš ilgai ieškojau savęs, kol automobilių pomėgis tapo mano darbu. Sakyčiau, kad vis dėlto labai nenutolau nuo to, ką išmokau studijuodamas, nes grafika susijusi su technika: juk ten mokomasi ir poligrafijos, leidybos, kalbama apie spausdinimo mašinas. Galiausiai tapau transporto atstovu, kuris ir lenktyniauja, ir iš to gyvena tik dėl to, kad aistra tapo darbu. Kiek žinių reikėjo, tiek susirinkau. Pradžioje, žinoma, apie automobilius neišmaniau tiek, kiek išmanau dabar. O dabar išmanau tiek, kad galiu duoti patarimų kai kuriems mechanikams. Kai dirbi, visko išmoksti. Žinoma, kad man buvo geriausia stoti į kokią nors inžinerinę specialybę, tai būtų palengvinę gyvenimą, būčiau

įgijęs žinių, kurių turėjau pats ieškoti. – Ar niekada nesusimąstėte, kad jums trūksta specialaus išsilavinimo? Tarkime, transporto inžinieriaus diplomo. – Susimąsčiau daugybę kartų, tačiau ne viskas buvo taip paprasta. Aistrą automobiliams pajutau baigdamas Dailės akademiją, bet kai ta aistra virto kai kuo daugiau, jau buvau subrendęs vyras ir turėjau šeimą. Būtų buvę daug geriau iš karto studijuoti tai, kas mane taip žavi, bet negalėjau laikrodžio pasukti atgal. Augau pas tėvą garaže – tėvui patiko, kad sukdavau varžtus, o ne vaikščiodavau su neaiškiomis draugijomis. Tačiau varžtų sukimas tada neatrodė tinkamas darbas. Esu kilęs iš inteligentų šeimos: tėtis – fizikas matematikas, mama – architektė restauratorė, tad atrodė, kad turiu tapti bent jau mokslų daktaru. (Juokiasi.) Dailės akademija buvo savaime suprantama, nes tuometėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje baigiau dailę, tad natūralu, kad stojau ne į baletą, o į dailę. Juolab kad man labai gerai sekėsi ir patiko.

128

– Išmokti vairuoti automobilį ar net sunkvežimį yra viena, kas kita – suprasti, kokie dėsniai veikia transportui judant, kaip veikia jo sistemos, galų gale kokius varžtus sukti. Ar įstengtumėte pataisyti bet kurį gedimą? – Įstengčiau pašalinti labai daug savo lenktyninio automobilio gedimų, nes jo sistemos paprastesnės ir greičiau keičiamos nei standartinio, be to, mes treniruojamės, tad jas išmanome. Jau studijų laikais pats keisdavau savo automobilio stabdžių trinkeles, tepalus ir visa kita. – Dakare esate pakeitęs net automobilio sankabą, nors, atrodė, tam nėra jokių galimybių. – Teko dykumoje išsikasti duobę ir keisti – kitos išeities neturėjome, nes Dakaras būtų buvęs baigtas. Tai nereiškia, kad aš keičiu sankabas. Nuo tada 10 metų nesu pakeitęs nė vienos, bet žinau, kaip tai padaryti. Manau, kad galėčiau atlikti apie 80 procentų darbų, kuriems nereikia specialių įrankių: sutvarkyti transmisiją,

„ Nemanau, kad moteris negali lenktyniauti ar dirbti mechanike. Jei moterį traukia technika, greitis ir ji nori pažinti mašiną, gali būti geresnė specialistė nei dauguma vyrų.“

pakabą ir panašiai. Variklis, elektros sistemos turi savo niuansų, tačiau žinau, kaip dirba vidaus degimo variklis, kokie procesai jame vyksta. Technika sparčiai tobulėja – atsirado hibridai, savivaldžiai automobiliai. Manau, kad ir daugelis mano mechanikų nežinotų, kaip juos tvarkyti. Bet jei pradėtume su jais dirbti, neabejoju, išmoktume. – Vokietė Jutta Kleinschmidt 2001 m. laimėjo Dakaro ralį ir yra vienintelė tai padariusi moteris. Ar daug pajėgių lenktynininkių sutikote per karjerą? – Nedaug, bet jų yra. Nemanau, kad moteris negali lenktyniauti ar dirbti mechanike. Jei moterį traukia technika, greitis ir ji nori pažinti mašiną, gali būti geresnė specialistė nei dauguma vyrų. Yra vyrų, kurių visai netraukia vadinamieji vyriški darbai. Skaičiau apie vyrus, kurie visą gyvenimą būna namuose su vaikais ir daro tai puikiai, o moterys dirba. Būtų kvaila varyti prie staklių, jei vyro pašaukimas auginti vaikus. Taip ir dėl moterų. Jei jos nori valdyti kombainą ar „Formulės 1“ automobilį, sveikoje visuomenėje tai yra sveikintina. Tai juk nereiškia,

kad visas moteris reikia varyti prie technikos, o vyrus – prie čiulptukų. – Ar sekate transporto technikos laimėjimus? Kaip naujovės atsiliepia jūsų darbui? – Kartais net nepajuntame, kaip įdiegiame naujovių. Kasmet pristatoma kas nors nauja – detalės, technologijos – ir staiga apsižiūri, kad tu jas jau puikiai išmanai ir naudoji. Labiausiai didžiuojuosi tuo, ką padarė mūsų komanda: 2018 m. Dakaro ralyje tapome pirmaisiais, beveik 100 procentų įdarbinusiais saulės energiją. Esame švari komanda ir labai palaikome visas atsinaujinančiosios energijos rūšis. Su lietuviška „SoliTek“ įmone ant viso savo pagalbos sunkvežimio stogo sumontavome saulės energiją surenkančius fotoelementus, įrengėme kaupiklius ir ta sukaupta energija galėjome naudotis net naktį, kai saulės nėra. Generatorių jungėme tik tada, kai reikėjo suvirinimo aparato, nes starto momentu jis naudoja itin daug energijos. 2018 m. Dakare buvome

vieninteliai tokie – mus nuolat filmavo, Dakaro organizatoriai net sukūrė vaizdo siužetą. Turime ambicijų su „SoliTek“ viską rekonstruoti, kad visai nebereikėtų generatoriaus. Mano komanda į šį projektą iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, manė, kad be reikalo investuojame tiek laiko ir energijos. Juk reikėjo viską pritvirtinti, išvedžioti, padaryti instaliaciją, kažkas turėjo išmokti tą įrangą prižiūrėti. Atrodė, kad gaištame laiką, nors mums reikia važiuoti Dakare. Bet kai grįžome, net mūsų vyriausiasis inžinierius Marius Bernotas susidomėjo galimybe naudoti saulės energiją namuose. – Net geriausias lenktynininkas vienas lauke – ne karys. Kaip renkatės komandos mechanikus? – Gali būti išsilavinęs, turėti daug žinių, bet jei darbui neturi pašaukimo, aistros, tos žinios nuvertės ir liksi vidutinybė. Bet kartais mechanikas žinių trūkumą kompensuoja aistra darbui ir vis tiek galiausiai tas žinias susirenka. Mūsų komandoje – būtent tokie aistrą darbui jaučiantys

129

žmonės. Inžinierius Marius ne šiaip mechanikas. Jis gali konstruoti, Lietuvoje projektuoja „AutoCad“ detales, jas išbando ir vėliau pasiūlo užsienio rinkai. Jis puikiai išmano, ką daro. Kiti mechanikai irgi nėra tik paprasti šaltkalviai. Jie – kūrėjai. Kiekvienas mūsų komandos šaltkalvis turi minčių, ką patobulinti: nepakanka suprasti, ką atlieka viena ar kita transmisijos detalė ir kaip ji veikia. Mūsų mechanikai vertina kitaip: tarkim, čia yra taip, bet jei čia padidinsiu galią, o čia sumažinsiu įtempimą, gal bus dar geriau. Turime tikrai kūrybingų žmonių, kurie ne tik prižiūri automobilį, kad jis būtų techniškai tvarkingas, bet ir ieško būdų, kaip jį patobulinti. – Galbūt įsiminė kuris nors išskirtinis inžinerinis sprendimas? – Kūrybiškumui nėra ribų, o istorijų – galybė. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį nuvykome į „Šilko kelią“. Ten neblogai sekėsi, bet likus kelioms dienoms iki lenktynių pabaigos subyrėjo viena detalė – automobilių sporte naudojamos slankiosios įvorės ant trauklių. Priklausomai nuo gamintojo ir kokybės, uždėjus tokią apsauginę įvorę lankstai gali atlaikyti kad ir visą Dakarą.

Tąsyk „Šilko kelyje“ dalyvavome skolintu automobiliu, todėl nežinojome visų niuansų. Turėjome kažkiek atsarginių įvorių, bet jas reikėjo keisti kas dvi dienas. Lenktynės ilgos, įvorės baigėsi, o stovykloje niekas neturėjo būtent tokių. Visi mums jau reiškė užuojautą, nes lenktynės atrodė baigtos. Ir tada mūsų mechanikas Juozas Čibiras tą įvorę suvirino. Suvirino taip, kad ne tik dešimti baigėme „Šilko kelią“, bet dar ir grįžę į Lietuvą važinėjome. Pamatę, ką su ta įvore padarėme, kitų komandų mechanikai kraipė galvą: „Negali būti! Čia juk negalima virinti.“ Negalima. Bet mes arba turėjome baigti varžybas, arba rizikuoti. Ir štai ką reiškė žmogus, kuris turi daug patirties. Juozas virino taškiniu būdu: prikabina, palaukia, parūko, vėl prikabina, palaukia, parūko. Tai buvo neįtikėtinas sprendimas. Kita istorija nutiko 2014 m. Dakare vairuojant „FJ Cruiser“. Likus keturioms dienoms iki lenktynių pabaigos greičio ruože jau važiavome „užmuštais“ amortizatoriais. Kadangi jų nebuvo, lūžo ir spyruoklė, o galinė pakaba sukrito. Prišliaužėme iki artimiausios fermos, ir jau žinojau, ką daryti: susiradome reikiamo aukščio

130

malką, papjaustėme, padarėme briaunas, kad laikytųsi, įkišome, pritvirtinome pakabą ir tą dieną iki finišo atlaikėme daugiau kaip 300 km. Net per kopas važiavome kieta pakaba – labai nepalėksi, nes dantys išbyrės, tačiau arba reikėjo sprendimo, arba turėjome baigti lenktynes. O 2003 m. su Aurelijumi Petraičiu Dakare Afrikoje mus lydėjo ir sėkmė. Važiavome senos konstrukcijos automobiliu, turinčiu linges priekyje ir gale. Tokios archajiškos konstrukcijos automobiliais niekas nebevažiuoja. Tik sunkvežimiuose yra lingės, o automobiliuose – spyruoklės. Bevažiuojant mums nulūžo abu pagrindiniai lingių lapai. Tai reiškė, kad gali tik riedėti, bet apie normalų važiavimą Dakare nėra kalbos. Diržais priveržėme, kad pakaba nejudėtų, ir paryčiais finišavome. Aplakstėme stovyklą, bet lingių, žinoma, niekas neturėjo. O Dakaras dar tik įpusėjo. Ryte Libijoje dar laukėme starto, bet supratome, kad nieko nebus – startavus reikės baigti lenktynes. Nuėjau už krūmo. Ir išsižiojau. Ten – nuo Antrojo pasaulinio karo likusi metalo krūva: tankų, automobilių, sunkvežimių detalės. Libijoje, kur nelyja ir

„ Augau pas tėvą garaže – tėvui patiko, kad sukdavau varžtus, o ne vaikščiodavau su neaiškiomis draugijomis.“ nėra temperatūrų kaitos, tas metalas puikiai išsilaikęs. Pasikapsčiau, radau reikiamo dydžio linges, startavome, per valandą pasikeitėme, o galiausiai baigėme ir visą Dakarą. Kartais svarbus ne tik technikos išmanymas, bet ir sėkmė. – Dakaro ralio vienas akcentų – vadinamasis maratono etapas, per kurį lenktynininkai dvi dienas važiuoja neturėdami techninio palaikymo. Po greičio ruožo jie nakvoja stovykloje, į kurią negali patekti joks mechanikas: automobilio bėdas lenktynininkai sprendžia patys. Ar daug lenktynininkų išties geri mechanikai? – Dauguma. Bet yra dalis, kuriuos vadiname verslo klasės lenktynininkais. Jie turi daug pinigų ir gali sau leisti brangius pomėgius: turi didelį biudžetą, išsinuomoja puikius automobilius, nors apie juos menkai išmano. Prie automobilių sporto jie prieina iš kitos pusės – galiu sau tai leisti, susimoku ir važiuoju Dakare. Paskui skrisiu į kosmosą. Jei jiems pasiseka ir nebūna gedimų, jie finišuoja. Bet jei automobilis genda, tokie lenktynininkai dažniausiai arba lieka, arba laukia, kol iki jų atvažiuoja komandos pagalba.

Gerai, kad yra ir tokių, bet, mano nuomone, negebėdamas suvokti procesų, kurie vyksta automobilyje, ir nepažindamas savo automobilio smarkiai rizikuoji rezultatu, nes bet kuris gedimas tau yra peilis. Kartais reikia tik žinių ir nedidelių pastangų, kad važiuotum toliau – ne tik kelmą įsidėjęs. Apskritai, jei žinai, iš kur kokį saugiklį išimti, kokias reles sukeisti, kuo pakeisti lūžusį varžtą ar trūkusią žarnelę, gali sugaišti tik keliolika minučių ir toliau lenktyniauti. Tos keliolika minučių Dakare nieko nereiškia. Bet kartais neišmanydamas dėl menko gedimo pusę dienos lauksi mechanikų ir prarasi galimybę siekti gero rezultato. Tai ir atsakykite, ar reikia tų žinių? Gali važiuoti ir be jų, bet esi priklausomas nuo sėkmės. Profesionalus lenktynininkas visada daug žino ir nori sužinoti dar daugiau. Be žinių rezultatas beveik neįmanomas. Teko matyti, kaip Stephane’as Peterhanselis, Carlosas Sainzas, Sebastienas Loebas po smūgio šoka iš mašinos ir prie jos dirba. Jie apie automobilius puikiai nusimano. Net patys gali juos perrinkti: žino, ką išmėtyti, ką užsidėti. Jei neaišku, skambina. – Ar pažįstate lenktynininkų,

kurie yra įgiję specifinį aukštąjį išsilavinimą? – Vienas jų – labai garsus latvių lenktynininkas, buvęs Europos kroso čempionas Andris Dambis. Jis universitete baigė technikos inžineriją ir yra garsiausias Latvijos sportinių automobilių kūrėjas. Tai jis sukūrė „OsCar“ bagius, kuriais Dakare labai neblogai važiavo visa Latvijos komanda. Ir mes važiavome su Aurelijumi Petraičiu – 2009 m. tuo bagiu užėmėme 25-ąją vietą. Dabar A. Dambis kuria elektrinius automobilius ir su komanda dalyvauja elektrinių automobilių Le Mano lenktynėse. Jis – kūrėjas ir geriausias pavyzdys, kaip svarbu studijuoti tai, kas tau patinka, nes įgyji specifinių žinių. Su Andriu esame diskutavę ir apie technikos išmanymą. Pavyzdžiui, kai automobilyje atsiranda garsas. Kartais tai toks triukšmas, kad kitas bijotų iš vietos pajudėti. Tačiau tas triukšmas nieko nereiškia ir didelės žalos automobiliui nebus, tad ramiai gali važiuoti toliau. O kartais tai nedidelis ūžesys, bet jo nepaisydamas po kelių minučių visai sustosi. Išmanai – padarai, ką reikia. Neišmanai – tu didžiulėje bėdoje.

131

Verslo vadybos fakultetas

EKONOMIKOS INŽINERIJA

Kaip manote, kas yra ekonomika? Tai visa, kas mus supa: ką valgome, kaip rengiamės, kur dirbame, ką gaminame. Tai kasdienė žmogaus veikla. Su ekonomika susiduriame beveik visur ir visose gyvenimo srityse: dirbdami ir ilsėdamiesi, mokydamiesi ir atostogaudami, būdami geros savijautos ar sirgdami.

taikymo. Ekonomikos inžinerijos programos ypatumai yra ekonominiai tyrimai kaip ekonominio pažinimo inžinerinis procesas, kai, sudėtingėjant aplinkai, atsiranda būtinybė taikyti pažangias technikos mokslų tyrimų priemones ir metodus ekonominiams procesams analizuoti ir projektuoti.

Ekonomikos žinios padeda suprasti pasaulį, kuriame gyvename, ir kaip veikia jo dėsniai: kas lemia prekių ir paslaugų kainą, kodėl vidutinis pragyvenimo lygis vienose šalyse didesnis nei kitose, kodėl didėja ar mažėja socialinė atskirtis.

Ekonomikos inžinerija = ekonomikos mokslas + ekonomikos (ūkio šakos, institucijos) procesų inžinerija + ekonominis valdymas. Tai vienintelė Lietuvos universitetuose ekonomikos programa, kuri ne tik siūlo studijas lietuvių ir anglų kalbomis, bet ir paremta stipriu matematinių (kiekybinių) metodų taikymu.

Ekonomika – tai mokslas apie retų ar ribotų produktų ir paslaugų išteklių panaudojimą įvairioms prekėms gaminti ir jas paskirstyti, kad būtų patenkinti iš esmės neriboti žmonių poreikiai.

Studijuojant šioje programoje yra galimybė įgyti dvigubą diplomą – VGTU ekonomikos inžinerijos ir kitos užsienio mokyklos diplomą: pasirinkus Investicijų ekonomikos specializaciją galima įgyti Dnipro technologijos universiteto Ukrainoje diplomą; pasirinkus Tarptautinių ekonominių ryšių specializaciją galima įgyti Kjungpuko (Kyungpook) nacionalinio universiteto Pietų Korėjoje Tarptautinių ekonominių ryšių specializacijos diplomą.

Ekonomika tiria ūkio subjektų sąveiką ir elgseną atskirai bei visą ekonomiką bendrai, tačiau yra neatsiejama nuo matematikos ir naujųjų technologijų

Ekonomikos inžinerijos studijų programoje studijuosite tokius dalykus kaip programavimas Python, didžiųjų duomenų analizė, skaitmeninė, industrinė, regionų

132

(Kinijos arba Šiaurės šalių) ekonomika, galėsite lankyti papildomus norvegų kalbos kursus. Ketvirtame kurse siūloma viena specializacijų. Tarptautinių ekonominių ryšių specializacijos studijose nagrinėjamos pasaulio rinkos ir visuotinė globalizacija, turinti didelę reikšmę ir Lietuvai. Griūvant ekonominėms sienoms tarptautiniai ryšiai pasaulio ekonomikoje vaidina vis svarbesnį vaidmenį, o Lietuva, kaip maža atvira ekonomika, vienaip ar kitaip yra glaudžiai susijusi su pasaulio ekonomikomis ir rinkomis. Investicijų ekonomikos specializacijos studijos suteikia žinių apie finansinės rizikos valdymą, finansinių institucijų veiklą, viešuosius ir asmeninius finansus, mokesčius, investicines galimybes.

Ką gebėsiu? Ekonomikos inžinerijos studijų programa skirta išmokti: valdyti didelius duomenų srautus; kiekybiškai išmatuoti ekonomikos procesus taikant inžinerinius metodus; perprasti įvairių regionų ekonomikos specifiką ir

SKENUOK joms būdingus kultūrinius ir socialinius bruožus;

šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Ekonomikos inžinerijos programos studentė Dovilė pasirinko šias studijas.

naujųjų ekonomikų: skaitmeninės, industrinės, kūrybos ir kt. ypatumus; sprendžiant ekonominius uždavinius vertinti šiuolaikinės ekonomikos raidai būdingus technologinius, ekologinius, socialinius, kultūrinius veiksnius.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti ekonomistais, analitikais, finansininkais tarptautinio verslo, viešojo ir finansų sektoriaus organizacijose. Tokiose įmonėse kaip „Cognizant Technology Solutions Lithuania“, „Western Union Processing Lithuania“, „Euromonitor International“, „Circle K Lietuva“, „LIDL Lietuva“, „Adform“, „Thermo Fisher Scientific“, „Mars Lietuva“, „Hollister“, „Dematic“, „Festo“, TGW, „deVere Group“, „Simplex“, „Harbortouch“, „Bentley Systems Europe“, „International Fintech“, „Swedbank“, SEB bankas, NASDAQ, „Luminor“, „Danske Bank“, „Investuok Lietuvoje“, „Investicijų ir verslo garantijos“, Europos Sąjungos institucijose ir kt.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

133

Verslo vadybos fakultetas

FINANSŲ INŽINERIJA

Nors valiuta nesikeičia, pinigų vertė rytoj bus ne tokia pat, kokia buvo vakar. Tą vertę lemia daugybė veiksnių: šalies politinė ir ekonominė situacija, vartotojų įpročiai, kartais net orai, turintys didelę įtaką kai kurių prekių rinkoms, ir dar nesuskaičiuojama galybė dalykų. Jei ieškodamas sprendimų, pavyzdžiui, versle sugebi atsižvelgti į nuolat besikeičiančią pinigų vertę ir parinkti tinkamą investicijų modelį, gali tiksliau įvertinti finansinę riziką ir priimti tinkamus sprendimus. Šios studijų programos tikslas ir yra rengti specialistus, gebančius finansų srityje taikyti informacines technologijas bei matematinius modelius, o sprendimus grindžiančius galimu pinigų vertės kitimu, rizika ir neapibrėžtumu. Studijų programa sukurta siekiant paskatinti pažangių finansų inžinerijos priemonių atsiradimą Lietuvoje. Studentai įgyja žinių apie šiuolaikinius finansinius reiškinius ir tvarią finansų sistemos plėtrą. Jei reikia iškasti griovį, finansų specialistas gali kasti jį kastuvu, o finansų inžinerijos specialistas būtinai prisimins, kad yra ir tokį darbą palengvinantis ekskavatorius. Kiekviena investicija – mažiau ar daugiau pamatuota rizika. Visada yra tikimybė, kad nepasiseks ir investicija nepasiteisins, o pinigai bus paleisti vėjais.

Finansinių sprendimų sėkmę lemia ne tik žmonių, bet ir kompiuterių sistemų klaidos, tad kiekviena dabar įvertinta rizika neatsigręš milžiniškais nuostoliais ateityje. Ką gebėsiu? Finansų inžinerijos studijų programa skirta išmokti: kiekybinių tyrimo metodų, duomenų bazių ir kompiuterinių programų taikymo; finansų teorijos ir finansų procesų valdymo; apdoroti finansinę informaciją, ją lyginti, analizuoti ir vertinti; finansinės elgsenos ir investavimo principų; asmeninių finansų ir finansinės rizikos valdymo;

priimti efektyvius ir pagrįstus finansinius sprendimus; suprasti, kurti ir taikyti finansines naujoves įmonių veikloje; nustatyti ir prognozuoti finansinius rezultatus, priimti sprendimus neapibrėžtomis sąlygomis kuriant, plėtojant ir didinant verslo vertę; pažinti ir gebėti taikyti ne tik fundamentalius, bet ir naujus finansų instrumentus.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti finansininku, finansų analitiku tarptautinėse ir nacionalinėse finansų institucijose; dirbti įmonių, įstaigų, finansų tarpininkų ir kitų organizacijų finansų padaliniuose; dirbti valstybinėse įmonėse (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Finansų ministerijoje); dirbti bankuose; dirbti draudimo kompanijose;

apskaitos, valdymo apskaitos, investicijų, rizikos ir asmeninių finansų valdymo;

dirbti finansų maklerių įmonėse;

formuoti ir vertinti galimas verslo sprendimų finansines alternatyvas;

dirbti ilgalaikės nuomos bendrovėse, kredito unijose, investiciniuose fonduose, versle.

134

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Finansų inžinerijos programos studentas Silvestras pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

135

Verslo vadybos fakultetas

ORGANIZACIJŲ VALDYMAS Fenomenali „Apple“ sėkmė būtų neįmanoma be Steve’o Jobso – genijumi vadinamo laiką pranokusio bendrovės vadovo. „iPod“, „iTunes“, „MacBook“, „iPhone“, „iPad“ – vadovo įkvėpti ir paraginti bendrovės inžinieriai vieną po kito kūrė ir parduodavo produktus, kurių žmonėms nereikėjo tol, kol „Apple“ jų nepasiūlė. Šis žmogus su savo komanda išrado tokius prietaisus kaip planšetinis kompiuteris „iPad“ ir išmanusis telefonas „iPhone“, visiems laikams pakeisdamas pasaulio santykį su technologijomis. S. Jobso įžvalgos ir gebėjimai įtikinti, paskatinti ir įkvėpti pavertė „Apple“ pasaulio technologijų milžine. Kita Amerikos bendrovė „Motorola“ irgi laikėsi tarp telekomunikacijos rinkos lyderių, kol neužsnūdo ir nepramiegojo technologijų proveržio. „Motorola“ neturėjo savojo S. Jobso, skatinančio kurti naujoves, ir pernelyg susitelkė į jau esamų produktų tobulinimą. Taip bendrovė prarado didžiąją dalį rinkos, buvo padalyta ir parduota.

Kiekvienos organizacijos sėkmės garantas – pirmiausia jos vadovas. Jo gebėjimai laiku priimti strateginius sprendimus, reaguoti į pokyčius,

siūlyti naujoves, kad organizacija ne tik išliktų, bet ir kiltų, taptų lydere. Šiuolaikiniame pasaulyje nebeįmanoma išgyventi be organizacijų teikiamų paslaugų, jų parduodamų prekių, kuriamų intelektinių produktų. Organizacijų valdymo studijų programa skirta suprasti, kaip veikia organizacija ir kokią įtaką ji daro žmonių gyvenimui, ugdyti gebėjimus veiksmingai valdyti organizaciją, prisitaikant prie nuolat kintančios aplinkos, o esant galimybei – ir keičiant aplinką. Kiekviena organizacija turi savo struktūrą, veiklos kryptį ir strategiją, kiekvienai reikalingi specialistai, gebantys valdyti finansus, darbuotojus ar numatyti verslo plėtrą. Šiuolaikinės organizacijos nuolat ieško specialistų, gebančių motyvuoti darbuotojus, mokančių derėtis ar priimti svarbius sprendimus, kurti naujoves, valdyti duomenų bazes, išmanančių teisę ir informacines technologijas. Tokie specialistai yra pajėgūs kurti ir įgyvendinti organizacijos strategiją ir politiką, nustatyti ir sustiprinti silpnąsias vietas, suburti specialistų komandas, akimirksniu reaguoti į išorės galimybes ir grėsmes. Ši studijų programa suteikia žinių apie organizacijų ypatumus, jų teikiamų prekių ir paslaugų svarbą socialinei, ekonominei

136

ir technologinei šalies plėtrai. Organizacijų valdymas padeda pasirinkti tinkamus metodus ir priemones skirtingo pobūdžio organizacijų veiklai, ugdo gebėjimus užtikrinti konkurencingumą, geriausius rezultatus ir mažinti sąnaudas, tenkinti visuomenės poreikius. Šioje studijų programoje daug dėmesio skiriama gebėjimui bendrauti skirtingomis kalbomis, tad galima mokytis net trijų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų).

Ką gebėsiu? Organizacijų valdymo studijų programa skirta išmokti: dalykinės komunikacijos, protokolo ir etiketo, sociologijos pagrindų; tarptautinių ryšių valdymo, organizacijos aplinkos valdymo; organizacijų išteklių ir procesų valdymo metodų; verslo ir viešojo sektoriaus organizavimo metodų; strateginio organizacijų valdymo; žmogiškųjų, finansinių, informacinių išteklių ir rizikos valdymo; organizacinės elgsenos ir valdymo psichologijos.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Organizacijų valdymo programos studentė Živilė pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Administruoti žmogiškuosius, finansinius, materialiuosius, informacinius ir kitus išteklius; organizuoti žmonių ir jų kolektyvų darbą; atlikti efektyviai organizacijos veiklai būtinus tyrimus;

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę.

siūlyti ir pritaikyti organizacijai aktualias naujoves;

2. Skenuokite šią nuotrauką.

tęsti studijas magistrantūroje.

3. Žiūrėkite klipą.

137

Verslo vadybos fakultetas

VERSLO LOGISTIKA

Paprasčiausia gimtadienio šventė gali tapti dideliu galvos skausmu, jei bus priimti prasti sprendimai, o detalės neapgalvotos. Ką ir kaip pakviesti? Kur svečius priimti? Kaip susodinti? Kaip užtikrinti sklandų atvykimą į šventės vietą? Kuo juos pavaišinti? Kas ir kaip patieks vaišes? Kaip užtikrinti, kad vaišių pakaktų? Su logistika, kitaip tariant, aprūpinimo ir gamybos organizavimu, susiduriame kone kasdien net paprasčiausiose situacijose. Kad ir gamindami, kai renkamės patiekalui reikalingus produktus, virtuvės įrankius ir indus, net dėliodami juos ant stalo, kad būtų patogiau pasiekti. Versle tokie organizatoriai itin reikalingi. Pagal šią studijų programą ir rengiami specialistai, suprantantys įmonėse vykstančius ir su jų veikla susijusius logistikos procesus, taip pat gebantys įvertinti, planuoti ir organizuoti logistinę veiklą šiuolaikinėje verslo aplinkoje. Išskirtinis dėmesys skiriamas įmonių veiklos procesams, kurie yra neišvengiami ir kasdieniai: kur paimti žaliavų, kaip jas atvežti, kur laikyti, kaip perduoti gamybai, kaip ir kur gaminį parduoti, kaip jį pristatyti pardavė-

jui, ką daryti, jei galiojimo laikas baigėsi ar pirkėjas grąžino, kaip sunaikinti ar perdirbti atliekas. Studijuojant įgyjama žinių apie sandėlių valdymą, gamybos, grįžtamąją ir informacijos logistiką, atliekų perdirbimą, tiekimo grandinės valdymą gamybos ir prekybos įmonėse.

Gerai suplanuotas verslas – ir socialiai atsakingas verslas, atsižvelgiantis į galimą žalą gamtai ir ieškantis sprendimų ją sumažinti. Ne mažiau svarbi verslo logistikos specialisto užduotis – numatyti ir įgyvendinti galimybes sumažinti verslo išlaidas. Šiuolaikinis verslas vis dažniau keliasi į elektroninę erdvę, tad studijuojant daug dėmesio skiriama šiai vis labiau reikalingai logistikos rūšiai.

138

Ką gebėsiu? Verslo logistikos studijų programa skirta išmokti: rengti technologiškai pažangią verslo logistikos strategiją; dirbti tarptautinėse rinkose; suprasti ir taikyti vadybos teorijas gamybos ir prekybos įmonių veikloje; vertinti verslo išorinės ir vidinės aplinkos pokyčius; priimti argumentuotus sprendimus įmonių finansų, apsirūpinimo, gamybos, paskirstymo, atliekų perdirbimo, grįžtamosios logistikos srityse.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Verslo logistikos programos studentė Inga pasirinko šias studijas.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Dirbti logistikos vadybininku, padalinio vadovu ar vadovauti verslo logistikos procesui; dirbti gamybos įmonėse, tokiose kaip „Karūna“, „Pergalė“, „Švyturys“, „Traidenis“, „Pieno žvaigždės“, „Biovela“, „Žemaitijos pienas“, „Grigiškės“, „Vilpra“, „Orlen“; dirbti statybos įmonėse, tokiose kaip „Eika“, Panevėžio statybos trestas, „Kauno tiltai“, „Axis Technologies“, „YIT Kausta“; dirbti prekybos įmonėse, tokiose kaip „Gelsva“, „Sanitex“, „Vilniaus prekyba“, „Mineraliniai vandenys“, „Lidl“, „Rimi“, „Maxima“, „Topo centras“; dirbti elektroninės prekybos įmonėse, tokiose kaip „Pigu.lt“, „Geradovana.lt“, „NoriuNoriuNoriu.lt“, „Varle.lt“; dirbti kitose verslo įmonėse, kurių veiklai būtini verslo logistikos sprendimai, tokiose kaip DHL, DPD, Lietuvos paštas, „Autobrava“, „Moller Auto“, „Kemi“; dirbti valstybinėse institucijose.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

139

Verslo vadybos fakultetas

VERSLO VADYBA Magija ir vadyba. Šie žodžiai iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra, bet ar tikrai? Juk magija yra tai, ko nesuprantame ir nesugebame paaiškinti. O vadyba – tai technologija, padedanti dalykams atsirasti realybėje, duodanti naudos ir gebanti įdarbinti kitus žmones. Šiuo požiūriu vadyba yra artima magijai. Argi ne magija panaudoti mūsų ribotus išteklius neribotiems poreikiams patenkinti? Vis dėlto vadyba yra praktinė disciplina, nagrinėjanti organizacijos valdymą ir kontrolę. Verslo vadybos studijų programa suteikia integruotų verslo vadybos ir kitų su profesine veikla susijusių žinių. Kitaip tariant, padeda suvokti, kaip kuriamas ir plėtojamas pažangus verslas: kaip projektuojama ir organizuojama veikla, kokie yra valdymo standartai ir metodai. Įsivaizduokite, kad esate atsakingas už verslo sėkmę ir jūsų užduotis – samdyti darbuotojus, valdyti projektus, reklamą, finansus, diegti naujausias informacines technologijas ir dar daug kitų dalykų, kurie lemia pergalę konkurencinėje kovoje.

Kasdien susiduriame su tūkstančiais prekių ženklų, girdime apie žurnalo „Forbes“ sąrašuose esančius verslo atstovus. Jų sėkmę

lėmė išsamios vadybos ir ekonomikos žinios, padedančios idėjas paversti realybe. Be klasikinės ir pažangios ekonomikos bei vadybos teorijų, ši studijų programa suteikia pamatinių žinių apie naujausias technologijas, tokias kaip informacinės, gamybos technologijos, elektroninė prekyba, internetinė rinkodara. Drauge ugdomas verslo supratimu paremtas mąstymas, o tam būtinas ekonomikos, verslo pagrindų, derybų, finansų ir teisės išmanymas. Verslo vadybos studijų programa skirta tiems, kurie ateityje save mato vadovaujamose pozicijose, domisi verslu ir jo procesais, nori įgyti šiuolaikinio verslo valdymo gebėjimų. Ši studijų programa yra idealus pasirinkimas tiems, kurie nori paspartinti savo karjerą, sužinoti, kaip pradėti ar valdyti verslą. Išsamios įvairių sričių – nuo finansų iki komunikacijos – žinios formuoja įgūdžius, reikalingus norint sėkmingai užsiimti verslu.

Ką gebėsiu? Verslo vadybos studijų programa skirta išmokti: ekonomikos, vadybos, verslo valdymo psichologijos, verslo finansų ir teisės, informacinių technologijų pagrindų;

140

tradicinio ir elektroninio verslo valdymo ir projektavimo; įmonės būklės ir plėtros galimybių vertinimo modelių; atlikti įmonės būklės ir plėtros galimybių vertinimą; planuoti, organizuoti, koordinuoti verslą ir įgyvendinti inovatyvius verslo sprendimus; rengti, vertinti ir įgyvendinti verslo projektus; kurti ir plėtoti verslą.

Kokios būtų mano karjeros galimybės? Kurti ir plėtoti verslą; vadovauti komandos darbui; rengti ir įgyvendinti projektus; analizuoti ir prognozuoti ekonominę situaciją įvairiose rinkose; inicijuoti ir įgyvendinti inovacijas; savarankiškai formuoti, vertinti ir priimti efektyvius verslo sprendimus; tęsti studijas magistrantūroje.

SKENUOK šią nuotrauką ir sužinok, kodėl Verslo vadybos programos studentas Karolis pasirinko šias studijas.

1. Atsisiųskite OVERLY programėlę. 2. Skenuokite šią nuotrauką. 3. Žiūrėkite klipą.

141

Interviu: Austėja Landsbergienė

Garsi edukologė, „Vaikystės sodo“ darželių ir Karalienės Mortos mokyklų steigėja Austėja Landsbergienė neslepia: kurdama verslą ji klydo ir kartais verkė. Tačiau iš tų klaidų pasimokė ir daugiau nepakartojo. Ji įsitikinusi, kad versle svarbiausia – ne tik daug dirbti, bet ir stengtis nuolat tobulėti.

„ MANE LABIAUSIAI MOTYVUOJA GALIMYBĖ NUOLAT KEISTI IR KEISTIS“ 143

– Esate socialinių mokslų daktarė, edukologė, bet vis dėlto – ir verslininkė – didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklų bei „Six Senses International Preschool“ steigėja. Ar niekada nepajutote, kad jums trūksta verslo vadybos žinių ar suvokimo, kaip pradėti ir plėtoti verslą?

Niujorke Klingensteino centro stipendiją geriausiems pasaulio mokyklų vadovams, baigiau vadovų studijas Stanfordo universitete San Fransiske. Studijos Stanforde apskritai dovanojo nerealią patirtį: teko susikurti savo pseudoportretą (vadinamąjį avatarą) ir į visas paskaitas eiti virtualiose erdvėse, kurios visiškai atitiko tikrąsias universiteto auditorijas.

– Prieš atidarydama „Vaikystės sodą“ ilgai dirbau tarptautinėse mokyklose, dalyvavau kelių mokyklų akreditacijose – esu Tarptautinių mokyklų tarybos akreditacinių komandų narė, tad buvau susipažinusi ir su jų finansų valdymu, ir su įvairiomis ugdymo programomis, todėl nebuvo taip, kad visiškai neturėjau tokių žinių. Taip pat nuolat kaupiau informaciją apie tai, kas man patinka, o ką daryčiau kitaip.

– Apie vaikų ugdymą, reikiamos socialinės terpės jiems kūrimą turite įvairiapusių žinių, o apie verslą?

Niekada nemaniau, kad jau žinau viską, todėl nuolat skaičiau daug verslo vadybos, žmogiškųjų išteklių valdymo knygų. Juk verslas nėra vien tik skaičiai – tai reikalauja ir psichologinių žinių bei gebėjimo girdėti ir pastebėti įvairius niuansus. Gavau Kolumbijos universiteto

– „Vaikystės sodas“ nebuvo spontaniška idėja ar užgaida, kad štai myliu vaikus ir noriu atidaryti vaikų darželį. Priešingai – sakyčiau, kad tai buvo kryptingos veiklos ir nelengvo darbo rezultatas. Sunkiausia buvo žengti pirmąjį žingsnį, rizikuoti tuo metu visais šeimos finansais ir skolintis pinigų. Pirmieji žingsniai buvo sunkūs: tekdavo miegoti po kelias valandas, nes buvau ir vadovė, ir ugdymo vadovė, ir personalo vadovė, ir administratorė. Man nepaprastai padėjo ir tai, kad turėjau patarėją, kuris tam tikra prasme vedė už rankos:

144

ir pirmą „Excel“ lentelę drauge pasidarėme, ir paaiškino, ką ir kaip būtina skaičiuoti, ir apie komunikaciją daug kalbėjome. Jis buvo mano mentorius. Visą gyvenimą prisiminsiu, kaip jis pasakė, kad geriau jau parduotuvę atidaryčiau, o ne vaikų darželį! Susidraugauti su „Excel“ programa užtruko, tačiau žinojau, kad be šio įgūdžio ir gebėjimo perskaityti skaičius turėsiu problemų. Be to, jei kokio nors dalyko nemoku, man staiga tampa būtina tai išmokti, ir ne bet kaip, o geriausiai. Itin svarbi buvo ir vyro parama bei galimybė su juo išdiskutuoti svarbius klausimus. Būtent per tas diskusijas kilo daug nuostabių idėjų ir užbėgta už akių problemoms, kurios būtų kilusios, jei nebūtume nuolat kalbėję apie strategiją. Puikiai suprantu, kad negaliu, o ir nenoriu būti visų galų meistrė. Svarbiausia, kad mano komandoje būtų žmonės, kurie tai, ko neišmanau ar norėčiau perduoti darbą, išmanytų puikiai. Bet net ir tada privalai rūpintis. Savininkui visada turi rūpėti. Jeigu nerūpi arba neberūpi – geriau parduoti!

„ Puikiai suprantu, kad negaliu, o ir nenoriu būti visų galų meistrė. Svarbiausia, kad mano komandoje būtų žmonės, kurie tai, ko neišmanau ar norėčiau perduoti darbą, išmanytų puikiai.“ – Kokia apskritai ta sėkmingo verslo formulė, nes, panašu, ją radote: užsiimti tuo, kas arčiausiai širdies, ar vis dėlto veiklos imtis tinkamu laiku ir užpildyti tuščią erdvę? – Nėra vienintelio recepto. Užsiimti mėgstama veikla yra būtina vien dėl to, kad pradžioje, jei nori sukurti ką nors daugiau nei tik dviejų grupių darželį, turi labai daug dirbti. Neįsivaizduoju, kaip galima būtų dirbti nemėgstamą darbą 20 valandų per parą! Gal iš pradžių tai ir įmanoma, bet netikiu, kad ilgai truktų. Paslaugų versle – o ugdymas yra paslauga – turi būti ir poreikis. Pakankamas poreikis būtent tokios paslaugos, kokią tu nori teikti. Jei niekas nenorės, ir liksi viena su savo puikia idėja. Taigi dar labai svarbu įsiklausyti į tai, ko nori žmonės. Tiesa, „Ford“ automobilių kūrėjas Henry Fordas sakė: „Jeigu būčiau klausęs žmonių, ko jie nori, jie būtų pasakę, kad nori greitesnio arklio.“ Tad, jei tavo idėja yra inovatyvi, būtina pagalvoti ir apie tai, kaip ją pateikti žmonėms. Bet kuriuo atveju turi būti poreikis.

– O ar suprantate apie verslo vadybą, galų gale pačios organizacijos valdymą, nes jums priklauso 18-a „Vaikystės sodo“ darželių, trys Karalienės Mortos mokyklos. Juk suvaldyti organizaciją, kurioje per 400 darbuotojų, matyt, nėra lengva?

ir iššūkius, o verslo pasaulis yra būtent toks – jei nesikeisi, nesidomėsi naujovėmis, nežengsi žingsnio į priekį – žlugsi. Kaita ir naujovės yra neatsiejama verslo dalis, ir visi su tuo susiję iššūkiai man labai patinka.

– Manau, kad to išmokau ir papildomai studijuodama, ir turėjau tinkamų savybių. Aš nebijau atsakomybės, nebijau darbo, nebijau priimti sprendimus.

Pasitaiko, kad išvykstu į komandiruotę, apsilankau kokiuose nors mokymuose ar konferencijoje ir grįžtu su daugybe naujų idėjų, kuriomis dalijuosi su komanda ir kurias iš karto imamės įgyvendinti. Taip „Vaikystės sode“ atsirado Mažojo mokslininko laboratorija, „Inžinierių krepšys“ ir daugybė kitų projektų, kurie yra absoliuti naujovė Lietuvoje, o dažnai ir pasaulyje. Mane labiausiai motyvuoja galimybė nuolat keisti ir keistis.

Tėvai mane auklėjo taip, kad visada buvau orientuota į rezultatą, esu atkakli – nenuleidžiu rankų po pirmos nesėkmės ir nebijau skirstyti užduočių kitiems. Mano mama kadaise klausė: „Kaip tu miegi, juk nuo tų mokytojų priklauso ir vaikų saugumas, ir tavo reputacija, ir daugybė kitų dalykų?!” Atsakiau, kad išties mažai miegu. Bet ne dėl to, kad nepasitikėčiau. Turiu pasitikėti, kitaip negalėčiau dirbti. Aš tikiu, kad žmonės gali. O jeigu negali – reikia laiku gražiai išsiskirti. – Kas versle jums labiausiai patinka? Kas labiausiai motyvuoja? – Aš labai mėgstu pokyčius

– Matyt, galima rasti tokių skirtingų sričių kaip edukologija ir verslas bendrų bruožų. Pavyzdžiui, ir auklėjant vaikus, ir plėtojant verslą labai svarbi disciplina. Ar tokių bendrų bruožų aptinkate ir daugiau? – Turime ugdymo įstaigų partnerių ir Švedijoje, ir Danijoje, ir Islandijoje, ir Suomijoje. Neabejoju, kad skandinavistikos studijos bei kultūros išmanymas padėjo užmegzti sėkmingus ir draugiškus ryšius. Be to,

145

„ Paslaugų versle – o ugdymas yra paslauga – turi būti ir poreikis. Pakankamas poreikis būtent tokios paslaugos, kokią tu nori teikti. Jei niekas nenorės, ir liksi viena su savo puikia idėja. Taigi dar labai svarbu įsiklausyti į tai, ko nori žmonės.“ filologijos studijos yra ne juokas – reikia perskaityti milžinišką kiekį literatūros, reikia gebėti argumentuoti, tenka daug rašyti. Visa tai įpratina daug dirbti. Apskritai gyvenime nieko, ką išmokau, ant pečių nenešioju. Net siuvimo būrelis vaikystėje man buvo naudingas, mat suderėjau su drauge, kad ji pasiūs sijoną, kurį turėjau pasiūti aš, o aš jai sumokėsiu – jau tada, matyt, turėjau verslininkės gyslelę. Charakterio ugdymas mokykloje ir to ugdymo rezultatas mūsų gyvenime lemia itin daug. Jei esi valingas – gebi susitvardyti, kai apima stiprios emocijos, esi atsakingas, kūrybingas – nebijai priimti sudėtingų sprendimų, tiki inovacijų ir kūrybiškumo svarba. Šios savybės praverčia visose srityse. Nuolat kartoju, kad mokytojai dirba su valstybės ateitimi: kaip išugdysime vaikus, tokią Lietuvą po 20 metų ir turėsime! – Vertingiausias patarimas, kurį gavote kaip verslininkė? – „Don’t fix what’s not broken“ (išvertus iš anglų

k. – neprašomos paslaugos nereikalingos). Kartais atrodo, kad ir čia yra erdvės inovacijoms. Tačiau reikia atrasti pusiausvyrą, nes žmonėms per daug pokyčių irgi nepatinka. – Iš kurios klaidos plėtodama verslą labiausiai pasimokėte ir jos nepakartojote? – Kadangi vaikai serga, kilo idėja, kad, vaikui susirgus, galima būtų sumažinti mokestį. Deja, neapskaičiavome, kiek tai galėtų mums kainuoti, ir nenumatėme, kad ne visi tėvai elgsis sąžiningai ir sąmoningai. Turėjome net taisyklę, kad vaikas turi sirgti keletą dienų, turi atnešti gydytojo pažymą ir pan. Pasirodo, tą pažymą gauti Lietuvoje yra vienas juokas – ne taip, kaip, pavyzdžiui, Belgijoje, kur net vaikui sergant plaučių uždegimu, vos suveikus antibiotikams, jis turi po kelių dienų grįžti į ugdymo įstaigą. Taip pat, pasirodo, jei trūkdavo dienos ar dviejų, tėvai tyčia nevesdavo jau pasveikusių vaikų, kad tik gautų nuolaidą. Net skambindavo ir klausdavo mokytojų: „Ar jau pakankamai

146

dienų sirgome?“ Man skaudžiausia, kad taip elgėsi net mano draugai! Suprantu, kad žmonėms norisi sutaupyti, bet, kita vertus, mes per vieną mėnesį praradome 25 tūkst. litų. Tai buvo daugiau kaip pusė pinigų mūsų sąskaitoje, ir kilo grėsmė ne tik dėl apyvartinių lėšų, bet apskritai dėl to, kas bus su mumis. Džiaugiuosi, kad užteko drąsos nedelsiant tą tvarką atšaukti. Viskas baigėsi tik tuo nuostoliu ir kelių dienų ašaromis. Drauge tai buvo pamoka visam gyvenimui! Žinoma, tėvai buvo nepatenkinti, bet manau, kad labiau būtų buvę nepatenkinti, jei mums būtų tekę užsidaryti. – Kokios, jūsų nuomone, asmeninės savybės būtinos verslininkui, kad lydėtų sėkmė? – Drąsa. Jautrumas, bet ne per didelis! Kūrybiškumas. Tvirtumas. Atsparumas. Gebėjimas priimti sprendimus. Pagarba. Ir, žinoma, tikėjimas tuo, ką darai. Be jo – nė iš vietos!

147

Studijos anglų kalba Vilniaus Gedimino technikos universiteto tikslas – rengti kvalifikuotus, kūrybiškus ir socialiai aktyvius architektūros, inžinerijos, technologijos ir vadybos mokslų sričių profesionalus, kurie gebėtų sėkmingai dirbti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir darbo rinkose. Viena krypčių siekiant šio tikslo – vis daugiau dėmesio skiriama studijoms anglų kalba. Anglų kalba VGTU galima studijuoti pirmosios, antrosios pakopų ir vientisąsias studijų programas. Šias studijas renkasi ir kartu studijuoja Lietuvos bei užsienio šalių piliečiai.

Studijuojant drauge su užsieniečiais yra puiki galimybė kartu mokytis ir bendrauti su įvairių tautų, kultūrų ir religijų žmonėmis, tobulinti šnekamosios ir susiformuoti profesinės anglų kalbos įgūdžius.

Didėjantis studentų užsieniečių, ypač iš Europos Sąjungos šalių, skaičius byloja apie VGTU studijų anglų kalba aukštą lygį bei populiarumą.

148

Tai didelis privalumas dirbant daugelyje nūdienos įmonių ir organizacijų. Baigę studijas užsieniečiai bendramoksliai pasklis darbuotis po visą pasaulį, ir tai padės Jums mezgant tarptautinius ryšius, reikalingus būsimam verslui ar profesiniam tobulėjimui. Jei turite pažįstamų užsieniečių, kurie domisi galimybe studijuoti VGTU, daugiau informacijos teikiama elektroniniu paštu tsc@vgtu.lt arba tsc.vgtu.lt/en/ (tinklalapis anglų kalba). Jeigu pageidausite studijuoti anglų kalba, kai pildysite (LAMA BPO) prašymą dalyvauti stojimo į VGTU konkurse, rinkitės programą, kur nurodyta, kad studijos vykdomos anglų kalba. Taip pat yra galimybė pasirinkti studijas anglų kalba atvykus į VGTU pasirašyti studijų sutarties.

Studijų programos VGTU anglų kalba Studijų programa

Specializacija#

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis

Studijas organizuoja

ArchitektūraV

–

menų magistras

Architektūros fakultetas

socialinių mokslų bakalauras

Verslo vadybos fakultetas

Investicijų ekonomika Ekonomikos inžinerija

Tarptautiniai ekonominiai ryšiai

Finansų inžinerija

–

verslo vadybos bakalauras

Verslo vadybos fakultetas

Informacinių sistemų inžinerija

Kompiuterizuotos informacinės sistemos

informatikos mokslų bakalauras

Elektronikos fakultetas

informatikos mokslų bakalauras

Fundamentinių mokslų fakultetas

inžinerijos mokslų bakalauras

Elektronikos fakultetas

Informacinės technologijos

Kompiuterių inžinerija

Finansinės informacinės technologijos Informacinių technologijų valdymas Įterptiniai kompiuteriai ir jų programavimas Kompiuterių sistemos

Kūrybinės industrijos

–

socialinių mokslų bakalauras

Kūrybinių industrijų fakultetas

Mechanikos inžinerija

Mašinų projektavimas

inžinerijos mokslų bakalauras

Mechanikos fakultetas

Mechatronika ir robotika

–

inžinerijos mokslų bakalauras

Mechanikos fakultetas

Pastatų energetika

–

inžinerijos mokslų bakalauras

Aplinkos inžinerijos fakultetas

Skaitmeninė gamyba

–

inžinerijos mokslų bakalauras

Mechanikos fakultetas

Statybos inžinerija

Pastatų ir jų konstrukcijų projektavimas

inžinerijos mokslų bakalauras

Statybos fakultetas

Transporto inžinerija

Transporto mašinos ir įrenginiai

inžinerijos mokslų bakalauras

Transporto inžinerijos fakultetas

verslo vadybos bakalauras

Verslo vadybos fakultetas

Verslo vadyba

Finansų valdymas Marketingo vadyba

V – vientisosios studijos. # Specializacija bus, jei susirinks VGTU senato nustatytas studentų skaičius. Daugiau informacijos vgtu.lt/tarptautiskumas

149

Stojamieji egzaminai ir testai Kandidatai, norintys studijuoti tam tikras specifines studijų programas, privalo turėti šių profesijų atstovams būdingų charakterio savybių ir gebėjimų.

Studijų programa Stojamasis egzaminas / testas Architektūra

Orlaivių pilotavimas fizinio pajėgumo testas, profesinio tinkamumo testas Skrydžių valdymas profesinio tinkamumo testas

Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminą laiko stojantieji į architektūros bei kraštovaizdžio architektūros studijų programas. Jis susideda iš dviejų dalių. Stojantysis privalo atlikti visas užduotis. Jei neatliekama bent viena užduotis arba ji įvertinama nuliu, egzaminas laikomas neišlaikytu. Neišlaikyto egzamino įvertinimai į LAMA BPO priėmimo duomenų bazę neįvedami ir stojantysis negali dalyvauti stojimo konkurse. I dalis. Architektūrinių formų kompozicija Užduoties tikslas − patikrinti stojančiųjų gebėjimus komponuoti architektūros formas tam tikrame kontekste, mokėjimą pavaizduoti kuriamą objektą − kompoziciją ortogonaliosiose projekcijose bei perspektyviniame vaizde, tinkamai visa tai sukomponuoti lape, taip pat piešinių grafinio atlikimo kokybę. Užduoties pavadinime vartojamas terminas „architektūrinės formos“ šiuo atveju reiškia sta-

meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas

tinių ir jų elementų (pvz., anga, kolona, denginys ir t. t.), namų apyvokos daiktų (pvz., kėdė, stalas ir t. t.) formas. Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, tarpusavio sąsajas ir priklausomybes (pvz., kokios yra laiptų pakopos, kėdės, durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos − plonos, ant ko laikosi stogelis virš įėjimo, kaip aplinka veikia pastato architektūrą ir kt.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti bendrojo ar specialiojo lavinimo mokyklose per braižybos, dailės pamokas, yra pagrindas šio testo užduočiai atlikti. Egzamino metu reikia įsivaizduojamoje ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje sukomponuoti nesudėtingą architektūros objektą. Pagal užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliosiose projekcijose ir perspektyviniame vaizde. Grafinė atlikimo forma – nespalvotas pieštukas, braižymo priemonės nenaudojamos. Užduotis atliekama viename A3

150

formato vatmano lape. Užduočiai atlikti skiriamos 4 val. Didžiausias įvertinimo balų skaičius – 70. II dalis. Atmintinis akademinis piešinys Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų pasirengimą piešinyje pavaizduoti objektus, aprašytus pateiktame tekste, t. y. sugebėjimą sukomponuoti objektus tarpusavyje ir popieriaus lape, rasti ir tinkamai pavaizduoti objektų proporcijas, išryškinti objektų formas, medžiagiškumą šviesos ir tamsos deriniu, tonu, linija. Egzamino metu piešti iš atminties gali būti pateikiami ir apibūdinami geometriniai tūriniai objektai, buityje naudojami daiktai, baldai. Piešiama grafito pieštuku, nenaudojant braižymo priemonių. Užduotis atliekama viename A3 formato vatmano lape. Užduočiai atlikti skiriamos 3 val. Didžiausias įvertinimo balų skaičius – 30.

Profesinio tinkamumo testas Kandidatai, norintys studijuoti orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo studijų programas, privalo turėti šių profesijų atstovams būdingų charakterio savybių ir gebėjimų. Tai yra vertinama profesinio tinkamumo testu, sudarytu pagal Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) valdybos „Aviatorių medicininius reikalavimus“ (Part-MED) ir Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROCONTROL) „Pradines skrydžių vadovų atrankos gaires“ (angl. Guidelines for selection procedures and tests for ab initio trainee controllers). Testo tikslas – nustatyti tinkamiausius kandidatus studijuoti orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo studijų programas. Testas vyksta trimis etapais:

čiuoti mintyse;

Šios testo dalies trukmė – 1 val.

„Prietaisų suvokimas“, „Blokų skaičiavimas“ ir „Pasukti blokai“ tiria erdvinę orientaciją – vizualizaciją (gebėjimą iš turimos informacijos susikurti erdvinį situacijos modelį);

Testo išvados. Kandidatas laikomas netinkamu tyrimų ir (ar) pokalbių metu nustačius, kad nepakanka profesijai būtinų gabumų (bloga dėmesio koncentracija ir apimtis, prasta erdvinė orientacija, menki gebėjimai efektyviai atmintinai skaičiuoti, nesugebama vienu metu atlikti kelių protinių operacijų), pastebimi pasirinktai profesijai nepriimtini emocinės ir socialinės adaptacijos ypatumai (bendravimo sunkumai, pernelyg didelis arba per mažas pasitikėjimas savimi, per daug stiprus emocijų slopinimas, vidinė įtampa ir nerimastingumas, bloga emocijų kontrolė, nestabilumas, menka frustracijos kontrolė, sprendimų priėmimo sunkumai, pasyvumas, nelankstumas, asmenybės ribotumas ir ryškus nebrandumas), intelekto stoka.

„Paslėptos figūros“ tiria dėmesio paskirstymą; „Informacija lentelėje“ tiria informacijos suvokimą ir dėmesio paskirstymą. Šios dalies trukmė – 1 val. 30 min. Antruoju etapu kandidatai atlieka tris individualius testus: MMPI metodika skirta asmenybės savybėms ir nuokrypiams nuo normos diagnozuoti; Holando metodika – profesijos pasirinkimo adekvatumui ir tinkamumui konkrečiai profesijai įvertinti;

Pirmuoju etapu kandidatai testus atlieka pieštuku popieriuje grupėje, griežtai ribojant laiką. Tam tikrais testais tikrinami operaciniai, profesijai būtini gebėjimai:

Krepelino metodika – protiniam produktyvumui ir dėmesio svyravimui nustatyti.

„Kompasai“ ir „Laikrodžiai“ tiria erdvinę orientaciją – gebėjimą orientuotis plokštumoje ir trimatėje erdvėje;

Trečiuoju etapu kandidatai dalyvauja trijuose individualiuose pokalbiuose su kiekvienu iš tyrimo komisijos narių. Šių pokalbių metu vertinamos individualios asmenybės charakteristikos, elgesys bei motyvacija.

„Skalės 1“ tiria trumpalaikę atmintį ir gebėjimą greitai skai-

Šios testo dalies trukmė – 2 val. 30 min.

Fizinio pajėgumo testas Fizinio pajėgumo testas laikomas stojant į orlaivių pilotavimo studijų programą. Fizinio pajėgumo testą sudaro šios rungtys: 100 m bėgimas; 3 000 m bėgimas (vaikinams) ir 2 000 m bėgimas (merginoms); prisitraukimas prie skersinio (vaikinams) ir liemens lenkimas bei atsitiesimas (merginoms).

151

Fizinio pajėgumo testo rungčių rezultatai įvertinami balais, sumuojama ir nustatomas bendrojo fizinio pajėgumo lygis:

Fizinio pajėgumo testo normatyvai Rungtis

Rezultatas

Vertinimas (balais)

MERGINOS

28–30 balų – išlaikyta – puikus pasirengimas (10);

15,9 ir mažiau

16,0–16,3

25–27 balai – išlaikyta – labai geras pasirengimas (9);

16,4–16,8

16,9–17,2

22–24 balai – išlaikyta – geras pasirengimas (8);

17,3–17,6

100 m bėgimas (sek.)

17,7–18,0

19–21 balas – išlaikyta – pakankamas pasirengimas (7);

18,1–18,4

18,5–18,8

18,9–19,1

15–18 balų – išlaikyta – patenkinamas pasirengimas (6);

19,2–19,4

19,5 ir daugiau

10 ir mažiau

11–14 balų – išlaikyta – menkas pasirengimas (5); 10 ir mažiau balų – neišlaikyta – nepatenkinamas pasirengimas (4). Pastabos:

2 000 m bėgimas (min., sek.)

nedalyvavus bent vienoje rungtyje testas vertinamas kaip neišlaikytas (4).

Liemens lenkimas ir atsitiesimas (kartai per 30 sek.)

152

10,01–10,40

10,41–11,00

11,01–11,20

11,21–11,40

11,41–12,00

12,01–12,20

12,21–12,40

12,41–13,00

13,01–13,20

13,21 ir daugiau

28 ir daugiau

26–27

24–25

21–23

17–18

14–16

12–13

10 ir mažiau

Fizinio pajėgumo testo normatyvai Rungtis

Rezultatas

Vertinimas (balais)

VAIKINAI 12,4 ir mažiau

100 m bėgimas (sek.)

3 000 m bėgimas (min., sek.)

Prisitraukimas prie skersinio (kartai)

12,5–12,8

12,9–13,1

13,2–13,4

13,5–13,6

13,7–13,9

14,0–14,1

14,2–14,4

14,5–14,7

14,8–14,9

15,0 ir daugiau

12,00 ir mažiau

12,01–12,10

12,11–12,30

12,31–12,40

12,41–12,50

12,51–13,00

13,01–13,10

13,11–13,20

13,21–13,30

13,31–13,40

13,41 ir daugiau

12 ir daugiau

2 ir mažiau

153

Studijos kolegijų absolventams Išlyginamosios studijos: tai pirmosios pakopos universitetinės studijos, skirtos kolegijų absolventams, baigusiems atitinkamos srities studijų programas, turintiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, įgijusiems profesinę kvalifikaciją arba profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą; studijų trukmė – dveji metai (4 semestrai); studijų apimtis – 120 kreditų; asmenys, baigę išlyginamąsias studijas ir įgiję bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bendrąja tvarka gali dalyvauti konkurse stoti į magistrantūros studijas.

Studijų programa

Studijų forma

Studijas organizuoja

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis

Aplinkos apsaugos inžinerija

ištęstinės

Aplinkos inžinerijos fakultetas

aplinkos inžinerijos bakalauras

Ekonomikos inžinerija

ištęstinės savaitgalinės

Verslo vadybos fakultetas

ekonomikos bakalauras

Geodezija

ištęstinės

Aplinkos inžinerijos fakultetas

matavimų inžinerijos bakalauras

Inžinerinė informatika

ištęstinės nuotolinės

Fundamentinių mokslų fakultetas

informatikos bakalauras

Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija

ištęstinės

Aplinkos inžinerijos fakultetas

statybos inžinerijos bakalauras

Kūrybinės industrijos

nuolatinės

Kūrybinių industrijų fakultetas

komunikacijos bakalauras

Mechatronika ir robotika

ištęstinės

Mechanikos fakultetas

mechatronikos bakalauras

Pastatų energetika

ištęstinės

Aplinkos inžinerijos fakultetas

energijos inžinerijos bakalauras

Statybos ir nekilnojamojo turto valdymas

ištęstinės

Statybos fakultetas

statybų technologijų bakalauras

Transporto inžinerija

ištęstinės

Transporto inžinerijos fakultetas

sausumos transporto inžinerijos bakalauras

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

ištęstinės

Transporto inžinerijos fakultetas

transporto ir logistikos bakalauras

Verslo vadyba

ištęstinės savaitgalinės

Verslo vadybos fakultetas

verslo bakalauras

154

Papildomosios studijos: tai studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų modulius, kurių nėra studijavę pretendentai stoti į magistrantūrą; šie dalykai yra būtini, kad studentas turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų, būtinų sėkmingoms atitinkamo profilio magistrantūros studijoms; papildomosios studijos skirtos asmenims, baigusiems kitos krypties universitetines studijas ir turintiems bakalauro laipsnį arba baigusiems kolegijas ir įgijusiems profesinį bakalauro laipsnį; papildomųjų studijų apimtis – 30–90 kreditų; studijų trukmė – 1 metai (2 semestrai); baigus šias studijas išduodamas tai liudijantis pažymėjimas ir leidžiama stoti į papildomųjų studijų turinį atitinkančios krypties magistrantūros studijas.

Studijų programa

Studijų forma

Automatika

nuolatinės

Ekonomikos inžinerija Elektronikos inžinerija1

Magistrantūros studijų programos, kuriose galima tęsti studijas

Studijas organizuoja

Automatika Elektros energetikos sistemų inžinerija

Elektronikos fakultetas

nuolatinės savaitgalinės

Ekonomikos inžinerija

Verslo vadybos fakultetas

nuolatinės

Elektronikos inžinerija

Elektronikos fakultetas

Informacinės technologijos Informacinės sistemos

ištęstinės

Informacijos ir informacinių technologijų sauga

Fundamentinių mokslų fakultetas

Informacinių sistemų programų inžinerija

Informacinių sistemų inžinerija1

nuolatinės

Informacinės elektroninės sistemos

Elektronikos fakultetas

Kūrybinės industrijos

nuolatinės

Kūrybos visuomenės komunikacija

Kūrybinių industrijų fakultetas

Statybos ir nekilnojamojo turto valdymas

ištęstinės

Statybos technologijos ir valdymas

Statybos fakultetas

Transporto inžinerija

ištęstinės

Transporto inžinerija

Transporto inžinerijos fakultetas

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

ištęstinės

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

Transporto inžinerijos fakultetas

Verslo vadyba

nuolatinės savaitgalinės

Verslo vadyba

Verslo vadybos fakultetas

Statybos medžiagos ir dirbiniai

Numatoma studijų pradžia – 2019 m. m. pavasario semestras. Studijų trukmė – 0,5 m.

155

Studijos ir praktika užsienyje

VGTU yra vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje ir turi daugiau nei 500 universitetų partnerių 70 viso pasaulio šalių – Europoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje. Per visą studijų laikotarpį kas penktas VGTU studentas išvyksta studijuoti ar atlikti praktikos užsienyje semestrui ar ilgesniam laikui. Daugiau kaip 10 proc. visų VGTU studentų sudaro užsienio studentai (atvykę studijuoti visą studijų laikotarpį arba vieną du semestrus). VGTU studentai turi galimybę dalyvauti Erasmus+ mainų programoje Europoje ir už jos ribų, studijuoti pagal dvišales sutartis ne ES šalyse, dalyvauti tarptautinėse vasaros ar žiemos mokyklose, laimėti įvairių organizacijų stipendijas studijoms ar praktikai bei kt. Priimantys tarptautinius iššūkius studentai įgyja: akademinės ir profesinės patirties;

dijų ir privalomos pažintinės ar profesinės praktikos kreditus; bendravimo (taip pat ir užsienio kalba) įgūdžių; tarpkultūrinės patirties; naujų asmeninių ir profesinių ryšių. Visą naudingą informaciją galima rasti VGTU tinklalapio skiltyje Tarptautinės galimybės studentams ir facebook.com/ vgtuurd, kur Užsienio ryšių direkcija (URD) skelbia naujienas, kvietimus ir tarptautinėmis galimybėmis pasinaudojusių studentų istorijas. Atrankos studijoms pagal Erasmus+ programą ir studijoms pagal dvišales sutartis vykdomos 2 kartus per akademinius metus: vasarį-kovą – pagrindinė studentų atranka norintiems išvykti ateinančių akademinių metų rudens ar pavasario semestre. Galima vykti rašyti ir baigiamąjį darbą;

VGTU fakultetų įskaitomus stu-

156

rugsėjį-spalį – papildoma atranka, skirta studentams, norintiems išvykti esamų akademinių metų pavasario semestre į likusias laisvas vietas. Atrankos Erasmus+ praktikai (studentams ir absolventams) atlikti vyksta ištisus metus. Sekite tikslias atrankų praktikai ir studijoms datas VGTU tinklalapio skiltyje Svarbios datos, o stojančiuosius universitetas skatina rinktis vieną iš bakalauro studijų programų, dėstomų anglų kalba. Šias programas kartu studijuoja tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai, taigi yra galimybė tobulėti ne tik mokantis užsienio kalbos, bet ir klausantis užsienio dėstytojų skaitomų paskaitų, nuolat bendraujant su kolegomis studentais iš užsienio. VGTU skatina kaupti tarptautinę patirtį dalyvaujant aktyviai veikiančio Erasmus studentų tinklo (ESN) – vienos didžiausių aktyvių savanorių studentų organizacijų Europoje – veikloje. Daugiau apie ESN VGTU veiklą rasite facebook.com/EsnVgtu.

157

Ką veikti

po pamokų?

Jaunojo inžinieriaus mokykla – JIM

JIM – tai galimybė pažinti paslaptingą mokslo ir technologijų pasaulį, susidomėti juo ir pasijusti Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentu. JIM padės susigaudyti gausybėje siūlomų studijų programų, pasirinkti artimiausią. Kviečiami 9–12 klasių moksleiviai. Visos paskaitos moksleiviams nemokamos. vgtu.lt/jim

Informacija: el. paštu jim@vgtu.lt

VGTU IT mokykla

VGTU tarptautinė IT mokykla kviečia moksleivius į informacinių technologijų būrelius, kuriuose, dirbdami komandose, moksleiviai mokosi programuoti interneto puslapius, derinti dizaino elementus, dirbti pagal moderniausius projekto valdymo metodus. Būreliai vyksta Vilniaus Gedimino technikos universitete, taip pat moderniausiuose VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ cechuose.

„Ateities inžinerijos“ neakivaizdinės programos

Vilniaus Gedimino technikos universiteto „Ateities inžinerijos“ ugdymo(si) platformos komanda, plėsdama savo veiklą, siūlo naujas neakivaizdines NVŠ programas Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių mokiniams, norintiems praktiškai susipažinti su šiuolaikinės inžinerijos, technologijų bei inovacijų vadybos principais, įgauti pradinių praktinių įgūdžių ir galiausiai praturtinti savo mokyklų NVŠ veiklas. steam.vgtu.lt

Informacija: el. paštu steam@vgtu.lt

Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla

Norintiems pasirengti architektūros studijoms prie Architektūros fakulteto įsteigta Jaunųjų architektų ir dizainerių mokykla. Joje galima rinktis dviejų pakopų mokymus: dvejų metų pradžios mokykla skirta 1–2 klasių gimnazistams, norintiems ugdyti savo kūrybiškumą, susipažinti su architektūrine kompozicija, akademiniu piešimu, skulptūra. Aukštesnėje, parengiamųjų kursų pakopoje, skirtoje 3–4 klasių gimnazistams, galima rinktis vienų arba dvejų metų mokymus, skirtus tikslingai rengtis meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminui. Kiek mokytis, moksleiviai nusprendžia pagal savo pasirengimo lygį, turimas žinias ir sugebėjimus. vgtu.lt/architekturos-fakultetas/ padaliniai/jaunuju-architektuir-dizaineriu-mokykla/apiepadalini/87762

Informacija: el. paštu gediminas.navickas@vgtu.lt tel. +370 5 274 4775

mokykla.vgtu.lt

Informacija: el. paštu mokykla@vgtu.lt mob. tel. +370 640 12 005

158

Elektronikos fakulteto būreliai 7–12 klasių moksleiviams

Praktinė mechatronika ir robotika

Jei nori sužinoti apie robotų valdymo sistemas, jutiklius ir pavaras, išmokti programuoti, jei svajoji susikurti robotą – šis būrelis Tau!

Mažųjų palydovų konstravimas

Gal domiesi, kaip sukonstruoti dirbtinio Žemės palydovo modelį, imituoti realaus palydovo veikimą kosmose? Sužinok, kaip kuriamos programos kompiuteriui, telefonui, internetui ir mikrovaldikliui; išmok konstruoti mažuosius palydovus ir bepiločius lėktuvus, dalyvauk varžybose, pritaikyk ir gilink matematikos, fizikos, informatikos žinias. Ateik į mažųjų palydovų konstravimo būrelį! Informacija: el. paštu tadas.lenkutis@vgtu.lt

„Android“ programėlių kūrimas

Išmoksi „Android“ operacinės sistemos pagrindų, kursi algoritmus, tobulinsi ir kursi naujas mobiliųjų įrenginių programėles. O gal jau turi savo idėją? Prisijunk ir išmok ją užprogramuoti. Informacija: el. paštu dovile.kurpyte@vgtu.lt tel. +370 693 70 214

Techninės kūrybos ir inovacijų centras – TKIC

TKIC – tai galimybė moksleiviams kurti įvairius mechanizmus ir mechanines sistemas, visiems dalyvaujant techninėje ir kartu kūrybinėje inovatyvių idėjų įgyvendinimo veikloje. Informacija: el. paštu audrius.cereska@vgtu.lt

159

Ką veikti

po paskaitų?

„LinkMenų fabrikas“

linkmenufabrikas.vgtu.lt facebook.com/ LinkMenufabrikas VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ – nauja šiuolaikiška erdvė studentų kūrybiškumui ugdyti, kurioje galima rasti ir kūrybai skirtas technologijas. VGTU „LinkMenų fabrike“ yra viskas, ko gali prireikti siekiant idėją paversti realiu produktu, – nuo įrankių ir erdvių iki specialistų ir žinių. O jaukiai įrengtose poilsio erdvėse verda gyvenimas po paskaitų. Pagrindinis centro privalumas yra tarpdalykiškumas: čia po vienu stogu įsikūrusios techninės kūrybos erdvės (3D spaudos, skenavimo ir modeliavimo, elektronikos, mechanikos, medžio, metalo apdirbimo, dažymo) ir medijų dirbtuvės (reklamos, fotografijos, vaizdo ir garso įrašų studijos, virtualios realybės laboratorija). Tereikia iš anksto rezervuoti darbo vietą. Tas pats tarpdalykiškumas leidžia užmegzti naudingų ir įdomių pažinčių su kitais studentais, nepriklausomais kūrėjais ir verslo atstovais. VGTU „LinkMenų fabrike“ nuolat vyksta kas nors įdomaus: techninės kūrybos ir IT hakatonai, filmų kūrimo festivaliai, kūrybinės dirbtuvės, reklamų ir muzikinių klipų filmavimai, seminarai ir kt. Tai vieta kurti ir būti universiteto bei miesto įvykių centre.

Žinių ir technologijų perdavimo centras – ŽTPC

www.vgtu.lt/ inovatyvausverslopradzia ŽTPC nuolat organizuoja susitikimus su verslo, mokslo ir viešojo administravimo institucijų atstovais, rengia seminarus, teikia pagalbą įsitraukiant į verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektus, konsultuoja idėjos išgryninimo, potencialo, verslo steigimo, patentavimo ar licencijavimo klausimais.

Sporto ir meno centras

smc.vgtu.lt Sporto ir meno centras yra VGTU padalinys, atsakingas už universiteto sveiką gyvenseną ir meninę veiklą. VGTU Sporto ir meno centras rūpinasi daugiau nei 1 000 studentų laisvalaikiu, kuria aplink save neabejingų mūsų darbui universiteto darbuotojų kolektyvą, randantį laisvą minutę ryte, po pietų, vakarais ir savaitgalį svarbiausiam žmonijos poreikiui – saviraiškai.

Sporto skyrius

facebook.com/VGTU.sporto. skyrius Universitete kiekvienas studentas gali atrasti mėgstamą sportinę veiklą. Profesionaliai sportuojantys studentai atstovauja universitetui sporto rinktinėse (tinklinio, krepšinio, futbolo, imtynių (dziudo, graikųromėnų, sambo), lengvosios atletikos, teniso ir kitų sporto šakų). Studentai II–IV kursuose gali rinktis laisvai pasirenkamus kūno kultūros modulius (su kreditais) ir lankyti paskaitas pagal pasirinktą sporto programą. Turime 14 skirtingų sporto programų, tokių kaip „Pump“, „Core“, kūno dizainas, tinklinis, krepšinis, tenisas, stalo tenisas, atletinė gimnastika, savigyna be ginklo ir kitos. Vakare siūlome jogos, „Core“ ir kitas treniruotes. Organizuojame sporto varžybas ir šventes studentams bei VGTU bendruomenei.

Sporto skyriuje skatinamos ir studentiškos iniciatyvos: VGTU turistų klubas facebook.com/vgtu.tk/ VGTU krepšinio gerbėjai facebook.com/VGTUfanai VGTU šachmatų klubas https://www.facebook.com/ groups/511998709190284/

160

Meno skyrius Universiteto studentai, siekdami kūrybiškai praleisti laisvalaikį ir tobulinti savo gebėjimus, renkasi meno kolektyvus: facebook.com/vingieciai/ Tautinių šokių ansamblis „Vingis“ – didžiausias ir vienas aktyviausių studentiškų meno kolektyvų Lietuvoje. Šokių ir vokalo grupės, kapela – šiuose ansambliuose save atranda visi mėgstantys lietuvišką liaudies dainą. facebook.com/choras.gabija/ Choras, kuris viską atlieka su meile, šypsena ir maksimaliai save atiduodamas kitiems, – tai VGTU akademinis choras „Gabija“. Choro skleidžiama energija įkvepia, o degančios choristų širdys ir žibančios akys skatina visus judėti į priekį. „Gabija“ visada mielai priima naujus narius, o su šiuo choru patirtos muzikinės emocijos – nepamirštamos! 2019 m. pavasarį „Gabija” jau švęs savo kūrybinės veiklos 55-metį.

facebook.com/ VGTUTheatreStudioPalepe Teatro studija „Palėpė“ – tai aktyvus, kūrybingas jaunimo, besidominčio teatru, sambūris. Kiekvienais metais teatro repertuaras papildomas vienu ar dviem naujais skirtingų žanrų spektakliais. Per sezoną suvaidinama apie 80 spektaklių. Ši teatro studija – tai atvira erdvė, kur kiekvienas, mėgstantis teatrą, randa savo vietą. facebook. com/117386511701690 2011 m. rudenį atgimęs pučiamųjų instrumentų orkestras tęsia Vilniaus inžineriniame statybos institute gyvavusio orkestro „Inžinerija“ tradicijas. Kolektyvas sėkmingai dalyvauja konkursuose, studentų ir miesto šventėse, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalyje „Gaudeamus“. Orkestro nariai skatinami nuolat tobulėti, kelti savo meistriškumą. VGTU orkestro durys visada atviros naujiems nariams.

Kiekvienais metais meno kolektyvai organizuoja vasaros kūrybines stovyklas, kuriose ne tik ilsisi, bet ir rengiasi pasirodymams tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. Stovyklų uždarymo šventėje dalyvauja kolektyvų senjorai, kurių tarpusavio bendravimas skatina mūsų absolventus domėtis savosios Alma Mater gyvenimu ir joje vykstančiais pokyčiais. Vakarais studentai gali save išreikšti Lotynų Amerikos šokių pamokose, kuriamose teatro, lindihopo ir kitose meninėse iniciatyvose. Daugiau informacijos tinklalapyje smc.vgtu.lt

161

Karjeros konsultavimas universitete Universitete svarbu ne tik semtis žinių, bet ir ugdyti platesnę savivoką, geriau pažinti save, susipažinti su karjeros galimybėmis, pasimatuoti darbą pasirinktoje srityje. Čia gali padėti patikimas patarėjas – karjeros konsultantas.

Galvok ne apie tai, ką gali gauti, o ką gali pasiimti. Konsultacija nėra prekė, kurią gauni jau paruoštą, – Tu pats dalyvauji ją ruošiant, prisidedi prie jos kokybės. Tai komandinis darbas, ir jei jame nerodysi iniciatyvos, beveik visada teks nusivilti.

Kam reikalingas karjeros konsultavimas? Dažniausiai jis taikomas ieškant atsakymų į klausimus, kuo norėtum užsiimti, kaip save realizuoti, kurioje srityje geriausios darbo (atlyginimo) galimybės, kaip save pristatyti darbdaviui, kad būtum tinkamai įvertintas, etc. Taip pat konsultacijų metu galima išsiaiškinti kiekvieno asmenines savybes, stipriąsias ir silpnąsias puses.

Turėk realius lūkesčius. Karjeros konsultantas neturi paruoštų atsakymų į visus klausimus, tačiau gali Tave lydėti, padėti jų paieškose.

Kad karjeros konsultacija būtų kuo produktyvesnė, geriausia į ją ateiti su konkrečiu klausimu. Tačiau jei tokio nėra, problemas galima įsivardinti ir per konsultaciją. Kaip iš karjeros konsultavimo gauti daugiau naudos? Karjeros konsultantai nėra stebukladariai. Viskas, ką jie daro, – padeda išanalizuoti situaciją ir priimti sprendimus remdamiesi dabartine situacija bei asmeninėmis Tavo savybėmis. Jei ruošiesi ateiti į karjeros konsultaciją, yra keletas patarimų, kaip padaryti ją kuo efektyvesnę:

Būk nuoširdus, ypač pats sau. Labai lengva sekti paskui minią, lengva įtikinti save kalbėti ir mąstyti nenuoširdžiai. Ir ne taip lengva pasipriešinti tėvų, draugų ar visuomenės spaudimui. Karjeros konsultacija – tai saugi erdvė tyrinėti, kurie Tavo norai yra nuoširdūs, kokios galimybės yra realios ir kokias kliūtis gali tekti įveikti. Turėk tikslą arba nebijok skirti laiko tikslui išsikelti per konsultaciją. Neturint aiškaus tikslo konsultacija neatitiks Tavo lūkesčių, nes bus sunku įvertinti, ko jos metu pasiekėme. Nepamiršk, kad reikės ne tik galvoti, kalbėti, bet ir veikti – karjeros aukštumos remiantis vien konsultacijomis nėra pasiekiamos, didelė darbo dalis priklausys nuo Tavęs paties. Būk atviras iššūkiams. Konsultantas ne visada bus vien palaikantis, kartais reikalinga diskusija, konfrontacija. Per konsultacijas išsakyta tiesa (galbūt ne visada maloni) nebus skirta Tau įžeisti – tiesiog atvirumas padeda atrasti teisingus atsakymus.

162

Trumpai tariant, karjeros konsultantas nemato Tavęs kiaurai, tačiau gali padėti ištyrinėti, pasverti turimus pasirinkimus ir priimti apgalvotą sprendimą. Žinoma, jei tik esi pasiruošęs (-usi) bendradarbiauti.

Daugiau informacijos tinklalapyje vgtu.karjera.lt el. paštu: gabija.celedinaite@vgtu.lt Karjeros ir kvalifikacijos grupė, Saulėtekio al. 11, SRK-I, 312 kab.

VGTU karjeros dienos Vilniaus Gedimino technikos universitetas kasmet organizuoja didžiausias karjeros dienas Vilniaus mieste. Šio beveik du mėnesius trunkančio renginio tikslas yra sukurti terpę VGTU studentams, vadovybei ir dėstytojams užmegzti vertingus kontaktus su verslo atstovais. Karjeros dienos susideda iš trijų pagrindinių dalių: verslo atstovų ir kviestinių svečių atvirų paskaitų ciklo, įmonių kontaktų mugės ir vizitų į bendroves.

Renginiuose dalyvaujantys studentai turi unikalią progą susitikti su

potencialiais darbdaviais, sužinoti apie karjeros galimybes arba praktiką. Tai puikus būdas iš arti pažinti organizacijas, susitikti su jų darbuotojais, įvertinti sritis, kuriose labiausiai galėtumėte atskleisti ir tobulinti savo gebėjimus. Paskaitų metu įvairių sektorių specialistai ir profesionalai dalinasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir vertinga patirtimi, pristato naujausias rinkos tendencijas. Per karjeros dienas Jūs galite susipažinti su verslo sektorių aktualijomis, poreikiais, vizija, darbo aplinka. Vizitai į įmones, kuriuose dalyvauja studentų grupės, leidžia susitikti su darbdaviais jų darbo

aplinkoje, ją pažinti, išgirsti darbuotojų nuomones ir susidaryti įspūdį apie darbo arba praktikos vietą. Dinamiškas renginys kasmet sutraukia garsiausias ir stipriausias užsienio ir lietuviško kapitalo įmones. Neretai užmegztas ryšys su potencialiu darbdaviu virsta realiu karjeros pasiūlymu. VGTU karjeros dienos vyksta pavasarį – kovo ir balandžio mėnesiais. Studentai konsultuojasi CV ir motyvacinio laiško parengimo klausimais, tai leidžia identifikuoti pagal studijų ir asmeninį profilį derančias organizacijas. Susitikime renginiuose, kurie neabejotinai gali tapti sėkmingos ir įdomios karjeros pradžia. Daugiau informacijos tinklalapyje https://www.vgtu.lt/ studentams/karjera-studentams/68164

163

2018 m. priėmimo statistika

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas statistika

2018 m. per bendrąjį priėmimą į 37 aukštąsias mokyklas prašymus pateikė 32 499 brandos atestatus turintys asmenys (2017 m. – 29 538). Iš viso bendrojo priėmimo sąlygas atitiko 25 619 asmenų (2017 m. – 26 873). Per tris etapus vykusius konkursus studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 20 805 stojantieji (2017 m. – 21 448). 57 proc. stojančiųjų (2017 m. – 56 proc.) kaip aukščiausią prioritetą rinkosi universitetų studijų programas, 43 proc. (2017 m. – 44 proc.) – kolegijų. Įstojusieji į universitetus sudarė 10 803 studijų sutartis (2017 m. – 11 413), iš jų 7 125 – į valstybės finansuojamas vietas arba vietas su studijų stipendija (2017 m. – 7 622). Su kolegijomis pasirašytos 10 002 sutartys (2017 m. – 10 035), iš jų 4 987 – į valstybės finansuojamas vietas arba vietas su studijų stipendija (2017 m. – 6 264). Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis kon-

kursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81, 2016 m. – 6,73). Aukščiausią vidutinį konkursinį balą turi priimtieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 5,38 (2017 m. – 5,12), jis aukščiausias taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,32 (2016 m. – 4,16), o nefinansuojamose vietose – 3,2 (2016 m. – 2,84). Aukščiausią balų vidurkį turi įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas Vilniaus dizaino kolegijoje (7,88). Aukščiausias už studijas mokėsiančių studentų balų vidurkis – taip pat Vilniaus dizaino kolegijoje (6,48). Tiek universitetų, tiek kolegijų sektoriuose trauka į atskiras studijų sritis kinta. Šiemet universitetuose socialinius mokslus rinkosi 35,3 proc. stojančiųjų (2017 m. – 35,8 proc.), kolegijose – 41,4 proc. (2017 m. – 38,7 proc.). Stojantieji į su informacinėmis technologijomis susijusias stu-

164

dijas ir kitus fizinius mokslus (fizinių mokslų sritis) šiemet universitetų sektoriuje sudarė 14,2 proc., pernai – 15,2 proc. Universitetuose biomedicinos mokslus rinkosi apie 24 proc., kolegijose – apie 25 proc., o technologijos mokslus universitetuose – 10,5 proc. (2017 m. – 11,4 proc., 2016 m. – apie 15 proc.), kolegijose – 20,8 proc. (2017 m. – 21,1 proc., 2016 m. – 27 proc.) stojančiųjų. Trauka į menus padidėjo universitetų sektoriuje (6,2 proc., 2017 m. – 5,1 proc.) ir šiek tiek sumažėjo kolegijose (3,7 proc., 2017 m. – 4,5 proc.). Per bendrąjį priėmimą į Vilniaus Gedimino technikos universitetą buvo priimti 1 372 studentai. Kaip ir praėjusiais metais, pirmąsias pozicijas tarp populiariausių programų užima informatikos mokslų programos – multimedija ir kompiuterinis dizainas bei programų inžinerija, surinkusios atitinkamai 120 ir 156 studentus. Kitos populiariausios studijų programos VGTU – aviacijos mechanikos inžinerija, surinkusi 88 studentus, statybos inžinerija – 79, transporto inžinerija – 62, kūrybinės industrijos – 55 studentus.

Priimtųjų į vf vietą konkursinis balas

Priimta

Fakultetas, studijų programa vf

vnf / st

vnf

iš viso

didžiausias

mažiausias

9,13

4,2

NUOLATINĖS STUDIJOS Architektūros

Architektūra

9,13

5,94

Pramonės gaminių dizainas

9,08

4,2

9,8

3,6

9,44

3,7

Geodezija

6,38

3,6

Kelių ir geležinkelių inžinerija

9,8

3,8

Pastatų energetika

7,74

3,64

118

133

9,22

3,6

Aplinkos inžinerijos Aplinkos apsaugos inžinerija

Elektronikos Automatika

9,22

3,74

Daiktų interneto inžinerija

8,1

4,14

Elektronikos inžinerija

9,12

3,8

Elektros energetikos inžinerija

7,78

4,42

Informacinių sistemų inžinerija

7,94

3,68

Kompiuterių inžinerija

7,78

3,6

396

435

9,66

3,66

8,1

Duomenų analizės technologijos

7,32

4,32

Informacinės sistemos

9,4

3,66

Informacinės technologijos

7,98

3,78

Moderniųjų technologijų matematika

7,98

3,7

Fundamentinių mokslų Bioinžinerija

Multimedija ir kompiuterinis dizainas

110

116

8,86

3,74

Programų inžinerija

136

156

9,66

3,8

104

8,38

3,64

8,38

5,5

Kūrybinių industrijų Kūrybinės industrijos Pramogų industrijos

7,78

5,5

Renginių inžinerija

7,1

3,64

165

Mechanikos

9,72

3,68

7,7

3,78

Gamybos inžinerija ir valdymas

7,92

3,68

Mechanikos inžinerija

9,72

3,82

Mechatronika ir robotika

9,46

3,76

Statybos

9,2

3,64

Biomechanika

Gaisrinė sauga

5,52

3,64

Statybos inžinerija

9,2

3,64

Saugos sistemų inžinerija

7,98

3,78

Statybos ir nekilnojamojo turto valdymas

7,44

3,7

8,22

3,72

Transporto inžinerija

9,44

3,72

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

9,48

7,44

118

8,76

5,46

Ekonomikos inžinerija

7,58

5,46

Finansų inžinerija

8,76

6,38

Organizacijų valdymas

8,06

6,96

Verslo logistika

8,1

6,68

Verslo vadyba

Verslo vadyba (savaitgalinės)

7,8

6,82

Transporto inžinerijos

Verslo vadybos

129

137

9,64

3,6

Aviacijos mechanikos inžinerija

Antano Gustaičio aviacijos institutas

9,64

3,6

Avionika

9,46

3,96

Orlaivių pilotavimas (lėktuvai)

9,4

7,42

Orlaivių pilotavimas (sraigtasparniai)

9,62

6,84

Skrydžių valdymas

9,12

6,6

1034

261

1304

9,8

3,6

Iš viso nuolatinėse studijose:

vf – valstybės finansuojama vieta; vnf – valstybės nefinansuojama vieta; vnf / st – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija.

166

Priimtųjų į vf vietą konkursinis balas

Priimta

Fakultetas, studijų programa vf

vnf

iš viso

didžiausias

mažiausias

IŠTĘSTINĖS STUDIJOS Aplinkos inžinerijos Aplinkos apsaugos inžinerija Fundamentinių mokslų

6,08

4,78

6,08

4,78

9,46

3,8

Informacinės sistemos

9,46

3,8

Multimedija ir kompiuterinis dizainas

7,22

4,12

6,51

6,11

Kūrybinių industrijų Pramogų industrijos

6,51

6,11

6,12

3,66

6,12

3,66

8,92

3,98

Transporto inžinerija

6,78

3,98

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

8,92

9,46

3,66

Statybos Statybos inžinerija Transporto inžinerijos

Iš viso ištęstinėse studijose: vf – valstybės finansuojama vieta; vnf – valstybės nefinansuojama vieta;

167

Priimta į universitetus per bendrąjį priėmimą vf + vnf / st Universitetas

2018 m.

vnf

iš viso

2017 m.

2016 m.

2018 m.

2017 m.

2016 m.

2018 m.

2017 m.

2016 m.

Aleksandro Stulginskio universitetas

187

243

313

160

267

556

Balstogės universiteto Vilniaus filialas

Europos humanitarinis universitetas

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

123

118

107

100

101

181

218

208

Kauno technologijos universitetas

1328

1596

1546

193

316

407

1521

1912

1953

139

189

145

168

377

278

307

566

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Kazimiero Simonavičiaus universitetas Klaipėdos universitetas

0 133

Tarptautinis universitetas

Lietuvos edukologijos universitetas

111

227

124

250

235

477

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

127

137

136

151

162

173

Lietuvos sporto universitetas

271

241

299

342

311

387

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

476

436

413

489

615

679

965

1051

1092

Mykolo Romerio universitetas

174

450

301

663

542

400

837

Šiaulių universitetas

111

106

119

217

234

224

233

316

287

300

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)

1098

1322

1309

265

373

625

1363

1695

1934

Vilniaus universitetas

2696

2606

2363

1057

900

1010

3753

3506

3373

Vilniaus dailės akademija

Vytauto Didžiojo universitetas

545

474

512

446

407

582

991

881

1094

Iš viso:

7114

7622

7714

3664

3791

5580

10 778

11 413

13 294

vf – valstybės finansuojama vieta; vnf – valstybės nefinansuojama vieta; vnf / st – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija.

168

Studijų programos, per bendrąjį priėmimą surinkusios daugiausia studentų, kuriems tenka valstybės finansuojamos vietos ir valstybės nefinansuojamos vietos su studijų stipendija Aukštoji mokykla

Studijų programa

Pasirašiusieji sutartis dėl valstybės finansavimo

Kauno technologijos universitetas

Programų sistemos

306

Vilniaus universitetas

Teisė

153

Vilniaus universitetas

Politikos mokslai

150

Vilniaus universitetas

Medicina

140

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Programų inžinerija

136

Vilniaus universitetas

Ekonomika

135

Vilniaus universitetas

Programų sistemos

130

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Multimedija ir kompiuterinis dizainas

116

Vilniaus universitetas

Psichologija

111

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicina

105

Studijų programos, per bendrąjį priėmimą surinkusios daugiausia studentų, kuriems tenka valstybės finansuojamos vietos, valstybės nefinansuojamos vietos ir valstybės nefinansuojamos vietos su studijų stipendija Aukštoji mokykla

Studijų programa

Pasirašiusieji sutartis

Kauno technologijos universitetas

Programų sistemos

327

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicina

304

Vilniaus universitetas

Teisė

251

Lietuvos sporto universitetas

Treniravimo sistemos

194

Vilniaus universitetas

Medicina

183

Vilniaus universitetas

Ekonomika

183

Vilniaus universitetas

Politikos mokslai

167

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Programų inžinerija

156

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Veterinarinė medicina

145

Vilniaus universitetas

Programų sistemos

134

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Multimedija ir kompiuterinis dizainas

124

169

Naudingi kontaktai VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras (SPIC) 204, 204A, 205 kab., VGTU Saulėtekio rūmai, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius Tel. nr. (8 5) 274 4949, (8 5) 237 0655 El. paštas priemimas@vgtu.lt Antano Gustaičio aviacijos institutas Tel. (8 5) 274 4809 El. paštas avinst@vgtu.lt Aplinkos inžinerijos fakultetas Tel. (8 5) 274 4727 El. paštas apf@vgtu.lt Architektūros fakultetas Tel. (8 5) 274 5212 El. paštas archdek@vgtu.lt Elektronikos fakultetas Tel. (8 5) 274 4753 El. paštas elfdekanatas@vgtu.lt Fundamentinių mokslų fakultetas Tel. (8 5) 274 4843 El. paštas fmf@vgtu.lt Kūrybinių industrijų fakultetas Tel. (8 5) 237 0636 El. paštas kif@vgtu.lt Mechanikos fakultetas Tel. (8 5) 274 4745 El. paštas mechanik@vgtu.lt Statybos fakultetas Tel. (8 5) 274 5239 El. paštas stfdek@vgtu.lt Transporto inžinerijos fakultetas Tel. (8 5) 274 4797 El. paštas tif@vgtu.lt Verslo vadybos fakultetas Tel. (8 5) 274 4888 El. paštas management@vgtu.lt Sek naujienas VGTU socialiniuose tinkluose: Facebook www.facebook.com/vgtuuniversity Instagram www.instagram.com/vgtu_university LinkedIn www.linkedin.com/school/vilnius-gediminas-technical-university Youtube www.youtube.com/channel/UCW4UCKB80NlgnD7SBJZMAlQ?

www.vgtu.lt 170

171

Vilniaus Gedimino technikos universitetas SaulÄ&#x2014;tekio al. 11, LT-10223 Vilnius vgtu@vgtu.lt www.vgtu.lt

/vgtuuniversity

/vgtu_university

/manovgtu /school/vilnius-gediminastechnical-university