Magistrantūros studijos VGTU 2018-2019 m.

STOJANČIŲJŲ PRIĖMIMO IR INFORMAVIMO CENTRAS Saulėtekio al. 11, 204A, 205 kab., LT-10223 Vilnius Tel.: (8 5) 274 4949, 237 0655 El. paštas magistrantura@vgtu.lt vgtu.lt/stojantiesiems

VGTU.LT

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VGTU_UNIVERSITY

VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS VGTU 2018–2019 m.

NAUDINGI KONTAKTAI Priėmimą į magistrantūros studijas organizuoja ir vykdo VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras: Direktorė Valerija Bernotienė VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 204A kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius valerija.bernotiene@vgtu.lt, (8 5) 274 5010

PRISIJUNK PRIE TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ LYDERIO VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų („QS World University Rankings“, 2017-2018) VGTU – vienintelis Lietuvos universitetas reitinguotas net 4 kryptyse: Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų kryptyse užima 101–150 vietą, Architektūros bei užstatytos aplinkos kryptyje – taip pat 101–150 vietą, Verslo ir vadybos studijų kryptyje – 201–250 vietą, Ekonomikos ir ekonometrijos kryptyse – 301–350 vietą tarp pasaulio universitetų. („QS World University Rankings by Subject 2017“) Kas penktas VGTU studentas išvyksta studijuoti ar atlikti praktikos užsienio šalyse (Europoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Afrikoje) Kas dešimtas VGTU studentas yra užsienietis Veikia unikalus Lietuvoje inovacijų ir kūrybiškumo centras VGTU „LinkMenų fabrikas“, kur rasi moderniausią medijų bei prototipų gamybos įrangą, verslią ir kūrybingą bendruomenę Universitete gausu meno ir sporto kolektyvų: VGTU orkestras, teatro studija Palėpė, tautinių šokių ansamblis Vingis, akademinis choras Gabija, krepšinio, futbolo, tinklinio ir t. t.

Vyriausioji specialistė Dovilė Ulinskaitė VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 205 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius dovile.ulinskaite@vgtu.lt, (8 5) 237 0655

Vyriausias specialistas Jurijus Tretjakovas VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 205 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius jurijus.tretjakovas@vgtu.lt, (8 5) 237 0655

Studijas organizuoja ir už jų vykdymą atsako kiekviename fakultete paskirti studijų prodekanai: ANTANO GUSTAIČIO AVIACIJOS INSTITUTAS Prodekanas doc. dr. Darius Rudinskas VGTU Linkmenų rūmai, VI 36 kab., Linkmenų g. 28, Vilnius darius.rudinskas@vgtu.lt, (8 5) 274 4814

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS Prodekanė doc. dr. Sabina Paulauskaitė VGTU Saulėtekio rūmai, II korpusas, 511 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius sabina.paulauskaite@vgtu.lt, (8 5) 274 4728

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS Prodekanė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė VGTU Senamiesčio rūmai, I-2.11 kab., Trakų g. 1 / Pylimo g. 26, Vilnius skirmante.mozuriunaite@vgtu.lt, (8 5) 274 5211

ELEKTRONIKOS FAKULTETAS Prodekanas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas VGTU Elektronikos rūmai, 205 kab., Naugarduko g. 41, Vilnius vaidotas.barzdenas@vgtu.lt, (8 5) 274 4769

FUNDAMENTINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS Prodekanė doc. dr. Dovilė Deltuvienė VGTU Saulėtekio rūmai, I lab. korp., 416 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius dovile.deltuviene@vgtu.lt, (8 5) 274 4846

KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS Prodekanė dr. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė VGTU Senamiesčio rūmai, II 204 kab., Trakų g. 1 / Pylimo g. 26, Vilnius viktorija.zilinskaite@vgtu.lt, (8 5) 251 2366

MECHANIKOS FAKULTETAS Prodekanė dr. Ina Tetsman VGTU Mechanikos rūmai, 114 kab., J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius ina.tetsman@vgtu.lt, (8 5) 237 0573

STATYBOS FAKULTETAS Prodekanas doc. dr. Remigijus Šalna VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 422 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius remigijus.salna@vgtu.lt, (8 5) 274 5241

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS Prodekanas doc. dr. Edgar Sokolovskij Mechanikos rūmai, V korpusas, 5-201 kab.

J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius edgar.sokolovskij@vgtu.lt, (8 5) 274 4794

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS Prodekanė dr. Kamilė Taujanskaitė VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 614 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius kamile.taujanskaite@vgtu.lt, (8 5) 274 4887

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS VGTU 2018–2019 m.

VGTU leidykla TECHNIKA Vilnius 2018

J. Tretjakovas, D. Ulinskaitė. Magistrantūros studijos VGTU 2018–2019 m. Vilnius: Technika, 2018. 46 p.

Leidinys „Magistrantūros studijos VGTU 2018–2019 m.“ skirtas asmenims, besidomintiems antrosios pakopos studijomis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), stojimo galimybėmis bei studijų tęstinumu. Šiame leidinyje skaitytojai susipažins su VGTU studijų sistema, pagrindinėmis stojimo sąlygomis, konkurso organizavimu.

2018 m. VGTU siūlo rinktis matematikos mokslų, informatikos mokslų, inžinerijos mokslų, technologijų mokslų, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos, humanitarinių mokslų bei menų studijų krypčių grupių studijų programas. Magistrantūros studijų programos, specializacijos, pateiktos ne tik pagal šias studijų krypčių grupes, bet ir pagal studijų kryptis, leis susipažinti ne tik su konkrečia viena studijų programa, bet ir su kitomis tos pačios studijų krypties alternatyvomis.

Autoriai dėkoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenės nariams, prisidėjusiems prie leidinio rengimo.

VGTU leidyklos TECHNIKA knyga (2018–002-P) http://leidykla.vgtu.lt

ISBN 978-609-476-090-7 eISBN 978-609-476-089-1

© Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2018

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)

Turinys Rektoriaus žodis 3

4

Statinio informacinis modeliavimas

29

Studijų sistema

5

Statinių konstrukcijos

29

Stojimo tvarka

8

Statybos medžiagos ir dirbiniai

30

Statybos technologijos ir valdymas

30

Magistrantūros studijų programos ir specializacijos VGTU

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – AERONAUTIKOS INŽINERIJA

Aviacijos mechanikos inžinerija

11

Studijų kryptis – APLINKOS INŽINERIJA Aplinkos apsaugos technologijos ir vadyba

Studijų kryptis – TRANSPORTO INŽINERIJA Transporto inžinerija

14 14

Studijų kryptis – BIOTECHNOLOGIJOS Bioinžinerija Nanobiotechnologija

Aplinkos inžinerija

15

Vandens ūkio inžinerija

15

Studijų krypčių grupė – INFORMATIKOS MOKSLAI

Studijų kryptis – BIOINŽINERIJA Biomedicininė inžinerija

16

Studijų kryptis – ELEKTRONIKOS INŽINERIJA Elektronikos inžinerija

16

Kompiuterių inžinerija

17

Telekomunikacijų inžinerija

18

Studijų kryptis – ELEKTROS INŽINERIJA Automatika

18

Elektros energetikos sistemų inžinerija Studijų kryptis – ENERGIJOS INŽINERIJA Pastatų energijos inžinerija

19 19

Studijų kryptis – GAMYBOS INŽINERIJA Mechatronika

20

Mechatroninės sistemos

20

Medžiagų ir suvirinimo inžinerija

21

Pramonės inžinerija

21

Pramonės inžinerija ir inovacijų vadyba

22

Pramoninis dizainas

22

Spaudos inžinerija

23

Studijų kryptis – MATAVIMŲ INŽINERIJA Geodezija ir kartografija Inovatyvūs sprendimai geomatikoje

31

Studijų krypčių grupė – TECHNOLOGIJŲ MOKSLAI

23 24

Studijų kryptis – MECHANIKOS INŽINERIJA Mechanikos inžinerija

25

Studijų kryptis – SAUGOS INŽINERIJA Saugos inžinerija

26

Studijų kryptis – STATYBOS INŽINERIJA Civilinė inžinerija

26

Studijų kryptis – MEDŽIAGŲ TECHNOLOGIJOS Saulės elementų ir modulių inžinerija

32 32 32

Studijų kryptis – INFORMATIKOS INŽINERIJA Informacijos ir informacinių technologijų sauga 33

Informacinės elektroninės sistemos

34

Informacinės technologijos

34

Informacinių sistemų programų inžinerija

35

Studijų krypčių grupė – MATEMATIKOS MOKSLAI

Studijų kryptis – STATISTIKA Taikomoji statistika

36

Studijų krypčių grupė – SOCIALINIAI MOKSLAI

Studijų kryptis – EKONOMIKA Ekonomikos inžinerija

36

Studijų kryptis – KOMUNIKACIJA Kūrybos visuomenės komunikacija

37

Inovacijų ir technologijų komunikacija

38

Studijų krypčių grupė – VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA

Studijų kryptis – FINANSAI Finansų inžinerija

38

Studijų kryptis – VADYBA Inžinerinė ekonomika ir vadyba

39

Nekilnojamojo turto vadyba

40

Nekilnojamojo turto valdymas

40

Studijų kryptis – VERSLAS Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika Verslo vadyba

41 41

Studijų krypčių grupė – MENAI

Studijų kryptis – ARCHITEKTŪRA Architektūra

Geotechnika

27

Studijų krypčių grupė – HUMANITARINIAI MOKSLAI

Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija

27

Kelių eismo saugumo inžinerija

28

Miestų inžinerijos informacinės sistemos

28

Studijų kryptis – MENOTYRA Architektūros istorija ir teorija

Mokslo doktorantūra

42

43 44

Rektoriaus žodis

4

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – prestižinis, šiuolaikiškas, vienas didžiausių Lietuvos universitetų, teikiantis kokybiškas studijas, pagrįstas moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi. Universitetas, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, rinkos poreikius, nuolat tobulina bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas technologijų, socialinių, fizinių mokslų ir menų srityse. Šiandien Lietuvoje nemažai diskutuojama, ar reikalinga baigti magistrantūros studijas. Trūkstant darbuotojų Jūs galite rasti gana gerą darbą turėdami tik bakalauro laipsnį. Kviesčiau žiūrėti plačiau. Šiandien visame pasaulyje sparčiai besivystant visoms sritims (ateityje sparta tik didės) vis vertesnis tampa elitinis išsilavinimas. Vis labiau jaučiamas susiskirstymas į vartotojus ir kūrėjus. Ateitį kuria inovatyvūs kūrėjai. Magistrantūros studijos Jums padės įgauti ilgalaikių fundamentalių Jūsų pasirinktos srities žinių, gebėjimą kūrybiškai mąstyti ir atvers kelią į kūrybiškumą. Lietuvoje diegiant naujas technologijas ir pažangius valdymo metodus darbdaviams reikia vis daugiau kūrybingų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Magistrantūroje įgytos žinios ir gebėjimai Jums leis patiems kurti savo verslą ar prisidėti prie institucijos, kurioje dirbsite, kilimo ir greičiau kopti karjeros laiptais.

Jūs, baigiantys bakalauro studijas dabar ar baigę anksčiau, peržiūrėję šį leidinį, tikrai rasite norimą studijų sritį ir studijų programą bei nutarsite tapti Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantais.

Sėkmės Jums!

Rektorius Alfonsas Daniūnas

Studijų sistema

5

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) rengiami bakalaurai, magistrai, mokslo daktarai.

Pirmosios pakopos (bakalauro) studijos – tai studijos, kurių programos orientuotos į universalųjį bendrąjį universitetinį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, įgyjamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Pirmosios pakopos 240 kreditų apimties studijų programų trukmė – 4 metai, pasirinkus nuolatines studijas, ir 5,5–6 metai – ištęstines. Sėkmingai baigus studijas įgyjama teisė tęsti mokslus magistrantūroje.

Antrosios pakopos (magistro) studijos – tai universitetinės studijos, skirtos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus magistrantūros studijas, įgyjamas kvalifikacinis magistro laipsnis. Magistrantūros studijų apimtis yra 90–120 kreditų. Antrosios pakopos 90 kreditų apimties studijų programų trukmė – 1,5 metų nuolatinės studijos ir 2 metai – ištęstinės; 120 kreditų apimties studijų programų trukmė – 2 metai nuolatinės studijos ir 2,5 metų ištęstinės. Į antrosios pakopos studijų programas bendrąja tvarka priimami asmenys: –– baigę pirmosios pakopos universitetines (bakalauro) studijas ir įgiję bakalauro laipsnį; –– baigę universitetines išlyginamąsias (bakalauro) studijas ir įgiję bakalauro laipsnį; –– įgiję kitos studijų krypties bakalauro arba profesinio bakalauro laipsnius ir baigę papildomąsias studijas bei gavę pažymėjimą, leidžiantį dalyvauti konkurse į atitinkamą magistrantūros studijų programą.

Vientisosios studijos – tai tęstinumu susietos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Baigus vienpakopes studijas įgyjamas kvalifikacinis magistro laipsnis. Vienpakopių studijų apimtis 300 kreditų, nuolatinių studijų trukmė – 5 metai.

Trečiosios pakopos (doktorantūros) studijos – tai universitetinės studijos mokslininkams rengti. Į šias studijas priimami asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba vienpakopės studijų sistemos aukštojo mokslo diplomą. Studijų trukmė – 4 metai, pasirinkus nuolatinę studijų formą, ir 6 metai – ištęstinę.

Išlyginamosios studijos – tai pirmosios pakopos universitetinės studijos, skirtos kolegijų absolventams, baigusiems to profilio studijų programas, turintiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, įgijusiems profesinę kvalifikaciją arba profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą (suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis). Studijų trukmė – 2 metai. Studijų apimtis – 120 kreditų. Asmenys, baigę išlyginamąsias studijas, bendrąja tvarka gali dalyvauti konkurse stoti į atitinkamo profilio magistrantūrą.

Papildomosios studijos – tai studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių nėra studijavę pretendentai, stojantys į magistrantūrą. Šie dalykai yra būtini tam, kad studentai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms atitinkamo profilio magistrantūros studijoms. Papildomosios studijos skirtos asmenims, baigusiems kitos krypties universitetines studijas ir turintiems bakalauro laipsnį arba baigusiems kolegijas ir įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį. Papildomųjų studijų apimtis – 30–90 kreditų. Šių studijų trukmė – 1–1,5 metų, įgyjamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

Dalinės studijos – tai studijos, skirtos asmenims, siekiantiems įgyti tam tikros programos dalies ar atskirų studijų dalykų žinių ir gebėjimų. Suteiktos žinios bei gebėjimai įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu. Vilniaus Gedimino technikos universitete LR švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka yra įskaitomi: –– studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka; –– Lietuvos aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai; –– Lietuvos aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios mokyklos studijų programą rezultatai.

Profesinės kvalifikacijos tobulinimas – tai mokymasis visą gyvenimą. Išsilavinimą turintiems ir siekiantiems tobulinti turimą kvalifikaciją asmenims organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai ir seminarai.

Studijų organizavimo tvarką Vilniaus Gedimino technikos universitete reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai ir VGTU norminiai aktai.

Studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete formos: –– nuolatinė; –– ištęstinė.

Nuolatinės studijos. Teoriniai ir praktiniai užsiėmimai vyksta auditorijose, laboratorijose dieną. Savarankiškam darbui skirtą laiką studentas planuoja pats taip, kad už šį darbą atsiskaitytų studijų programoje nurodytu laiku.

Atskirų nuolatinės formos studijų programų studijų tvarkaraštis gali būti savaitgalinis – studijos vyksta penktadieniais, šeštadieniais ir, esant poreikiui, – sekmadieniais (8.30– 18.00 val.).

Ištęstinės studijos. Pirmą semestro mėnesį 6 dienas vyksta įžanginės paskaitos (8.30–21.30 val.), o vėliau – kartą arba du per mėnesį, šeštadieniais (8.30–18.00 val.), – užsiėmimai. Semestras baigiamas sesija, kurios trukmė – nuo 6 iki 14 dienų.

Studijų sistema

6

Ištęstinės studijos nuotoliniu būdu vyksta pagal sudarytą tvarkaraštį. Užsiėmimų skaičius nustatomas pagal programoje numatytą valandų, per visą semestrą išdėstomų tolygiai, skaičių. Ne mažiau kaip 50 % jų vyksta vaizdo konferencijų būdu.

Pageidaujantys studentai į šiuos užsiėmimus gali atvykti ir bendrauti su dėstytojais gyvai. Su dėstytoju galima bendrauti elektroniniu būdu (vaizdo konferencijos, elektroninis paštas,

diskusijų kambariai), telefonu arba atvykti į universitetą konsultuotis dėstytojo budėjimo valandomis. Sesijos metu egzaminai laikomi VGTU patalpose. Iš anksto pranešus ir gavus fakulteto dekano leidimą, egzaminus galima laikyti ir nuotoliniu būdu.

VGTU studijų sistemos struktūra su studijų pakopų ir formų aprašais pateikta tinklalapyje vgtu.lt/studijos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų sistemos schema Mokslinė ir praktinė veikla III pakopa.

Doktorantūra

Mokslo daktaro laipsnis Nuolatinės studijos – 4 metai Ištęstinės studijos – 6 metai

Magistras Praktinė veikla

Dalinės studijos

Profesinės kvalifikacijos tobulinimas

Praktinė veikla Magistras II pakopa.

Magistrantūros studijos

Vientisosios studijos

Bakalauras

Magistro kvalifikacinis laipsnis – 90–120 kreditų

Magistro kvalifikacinis laipsnis – 300 kreditų

Vidurinis išsilavinimas Bakalauras Praktinė veikla Papildomosios studijos

Praktinė veikla I pakopa.

Universitetinės (bakalauro) studijos

Bakalauro kvalifikacinis laipsnis – 240 kreditų

Išlyginamosios universitetinės (bakalauro) studijos

Bakalauro kvalifikacinis laipsnis nesuteikiamas – 30–90 kreditų

Bakalauro kvalifikacinis laipsnis – 120 kreditų

Aukštasis koleginis išsilavinimas

Profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis

Vidurinis išsilavinimas

Bakalauras

Studijų sistema

7

Kuo magistrantūros studijos skiriasi nuo bakalauro studijų?

Kokie gebėjimai įgyjami pabaigus magistro studijas?

Absolventai, įgiję kvalifikacinį universitetinį bakalauro laipsnį: –– gali taikyti savo žinias plačiose tarpdalykinėse studijų ar profesinės veiklos srityse; –– geba rinkti ir interpretuoti atitinkamus duomenis (dažniausiai savo studijų srities), kurių reikia atitinkamoms socialinėms, mokslinėms ar etinėms problemoms spręsti; –– gali perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus tiek specialistams, tiek ne specialistams; –– geba planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti veiklas profesijų ir studijų kontekste, savarankiškai pasirinkdami kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones.

Asmenys, pasirinkę magistrantūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete: –– galės naujai, savitai kurti ir taikyti idėjas, dažnai – mokslinių tyrimų kontekste; –– gebės taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus naujoje arba nepažįstamoje aplinkoje, įvertinę alternatyvius sprendimo variantus bei galimą poveikį aplinkai; –– gebės integruoti žinias ir spręsti sudėtingas problemas, formuluoti sprendimus, turėdami ne visą arba ribotą informaciją ir prisiimdami socialinę bei etinę atsakomybę; –– gebės aiškiai ir argumentuotai perteikti savo išvadas, žinias ar apibendrintą informaciją tiek specialistams, tiek ne specialistams; –– gebės pritaikyti turimas žinias ir jomis remdamiesi rengti naujas priemones (technines, metodines, informacines, organizacines, vadybines), reikalingas moksliniams tyrimams, studijoms, kultūrinei ir meninei veiklai vykdyti arba naujovėms diegti.

Stojimo tvarka

8

Į universitetines antrosios pakopos studijas priimami asmenys, baigę bakalauro, vientisąsias studijas ir turintys tos pačios arba artimos studijų krypties ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba asmenys, turintys profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigę papildomąsias studijas bei stojantys į magistrantūros studijų kryptį, atitinkančią papildomųjų studijų turinį. Į universitetines antrosios pakopos studijas konkurso tvarka priimami asmenys, kurių studijos visiškai finansuojamos iš valstybės biudžeto, ir asmenys, mokantys visą studijų kainą.

Asmenys, baigę antrosios pakopos studijas ir stojantys į kitas antrosios pakopos studijų programas ir daugiau nei už pusę baigtų studijų programų kreditų nemokėję už studijas, priimami tik į valstybės nefinansuojamas vietas. Į antrosios pakopos studijas priimama be stojamųjų egzaminų. Stojančiųjų konkursinė eilė kiekvienoje programoje sudaroma pagal konkursinį balą.

KBp = kB · (KSV + 10 – KLSV) + kP · PSV + P, čia KBp – konkursinis balas; kB – profesinio bakalauro studijų kreditų svertinis koeficientas: n

kB =

∑ KDK

Konkursinis balas asmenims, turintiems universitetinį išsilavinimą, skaičiuojamas pagal formulę: KB = (SV + 10 – LSV) + P, čia KB – konkursinis balas; SV – stojančiojo diplomo priede pažymiais įvertintų dalykų svertinis vidurkis (VGTU absolventų SV perkeliamas iš universiteto studentų duomenų bazės, kitų universitetų absolventų SV skaičiuojamas iš jų pateikto diplomo (-ų) priedo (-ų) ar priedėlio (-ių)):  n  DPji ⋅ DK ji  m   i =1  1 SV =  , n m  j =1  DK ji     i =1

∑

∑

čia DPji – j-ojo diplomo i-tojo dalyko pažymys; DKji – j-ojo diplomo i-tojo dalyko kreditai; n – priede pažymiais įvertintų dalykų, iš kurių formuojamas svertinis įvertinimų vidurkis, skaičius; m – universitetinių studijų baigimo diplomų skaičius; LSV – absolvento studijų programos laidos diplomo priede ar priedėlyje pažymiais įvertintų dalykų svertinis vidurkis (VGTU absolventams LSV perkeliamas iš universiteto studentų duomenų bazės; kitų universitetų absolventams LSV įrašomas pateikus pažymą, išduotą to universiteto, kurį baigė absolventas, arba iš sąrašo apie absolvento baigtos studijų programos laidos svertinį vidurkį, jei aukštoji mokykla, kurią baigė stojantysis, yra jį pateikusi VGTU). Jei stojantysis arba aukštoji mokykla, kurią jis baigė, nepateikė pažymos arba sąrašo apie laidos vidurkį, skaičiuojant konkursinį balą imamas didžiausias per atitinkamų metų priėmimą pretenduojančių į stojančiojo prašyme nurodytas programas svertinis vidurkis; P – papildomi balai.

i =1

n

i

i

i =1

,

t

∑ KDK + ∑ PSK j =1

j

KSV – stojančiojo profesinio bakalauro diplomo priede (priedėlyje) pažymiais įvertintų dalykų svertinis įvertinimų vidurkis: n

KSV =

Konkursinis balas

∑

Konkursinis balas asmenims, turintiems profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir baigusiems papildomąsias studijas bei stojantiems į magistrantūros studijų kryptį, atitinkančią papildomųjų studijų turinį, skaičiuojamas pagal formulę:

∑ KDP ⋅ KDK i

i =1

i

,

n

∑ KDK i =1

i

čia KDPi – aukštojo neuniversitetinio diplomo i-tojo dalyko pažymys; KDKi – aukštojo neuniversitetinio diplomo i-tojo dalyko kreditų skaičius; n – aukštojo neuniversitetinio diplomo priede ar priedėlyje pažymiais įvertintų dalykų, iš kurių formuojamas svertinis įvertinimų vidurkis, skaičius; KLSV – absolvento aukštųjų neuniversitetinių studijų programos laidos diplomo priede ar priedėlyje pažymiais įvertintų dalykų svertinis įvertinimų vidurkis (absolventas turi pristatyti pažymą apie šį vidurkį iš baigtos neuniversitetinių studijų aukštosios mokyklos). Jei stojantysis nepateikė pažymos apie aukštųjų neuniversitetinių studijų programos laidos vidurkį, skaičiuojant konkursinį balą imamas didžiausias per atitinkamų metų priėmimą pretenduojančiųjų į stojančiojo prašyme nurodytas programas svertinis vidurkis; kP – papildomųjų studijų kreditų svertinis koeficientas: t

kP =

∑ PSK j =1

n

∑ i =1

j

;

t

KDKi +

∑ j =1

PSK j

PSV – stojančiojo papildomųjų studijų pažymoje pažymiais įvertintų dalykų svertinis įvertinimų vidurkis: t

PSV =

∑ PSP ⋅ PSK j =1

j

,

t

∑ j =1

j

PSK j

Stojimo tvarka

9

čia PSPj – papildomųjų studijų pažymos j-ojo dalyko pažymys; PSKj – papildomųjų studijų pažymos j-ojo dalyko kreditų koeficientas; t – papildomųjų studijų pažymoje pažymiais įvertintų dalykų, iš kurių formuojamas svertinis įvertinimų vidurkis, skaičius; P – papildomi balai.

Papildomi balai Papildomi balai stojantiesiems yra suteikiami: –– už mokslo straipsnį recenzuojamame mokslo žurnale arba už pranešimo santrauką „Studentų mokslinės praktikos“ ar „Studentų moksliniai tyrimai“ konferencijų leidiniuose – 1 balas; –– už mokslo straipsnį recenzuojamame mokslo leidinyje – 0,5 balo.

Stojantiesiems į architektūros studijų programą papildomi balai skiriami už pateiktą kūrybinių, neakademinių darbų aplanką. Papildomi balai skiriami 0,1–1 balo intervalu. Papildomus balus už pateiktą aplanką skiria rektoriaus įsakymu sudaryta vertinimo komisija.

Pagal stojančiojo pateiktus išspausdintus straipsnius papildomus balus skiria Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras. Turint daugiau nei vieną mokslo straipsnį papildomi balai nesumuojami. Asmenys, pretenduojantys gauti papildomų balų už publikuotus mokslo straipsnius, Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui iki prašymų registracijos pabaigos turi pristatyti visą publikacijos kopiją ir, jei to nepakanka, papildomų lapų kopijas, iš kurių būtų akivaizdu: leidinio pavadinimas; nors vienas iš identifikacinių numerių – ISSN, ISBN arba UDK; DOI skaitmeninio objekto identifikatorius (jei toks naudojamas); tomas ir numeris (jei tai periodinis leidinys); leidinio tinklalapio adresas (jei leidinys išleistas tik elektronine forma) arba kompaktinės plokštelės antraštės kopija; leidinio redakcinės kolegijos sudėtis arba įrašas, kad leidinys yra recenzuojamas (jei stojantysis pretenduoja į didesnį iš galimų papildomų balų).

Asmenys, pretenduojantys gauti papildomų balų už pateiktą kūrybinių, neakademinių darbų aplanką, Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui iki prašymų registracijos pabaigos turi pateikti aplanką elektroniniu būdu, *.pdf formatu, jį atsiųsti el. paštu magistrantura@vgtu.lt kaip vieną dokumentą arba atnešti į Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą skaitmeninėje laikmenoje (CD, DVD).

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Visi stojantieji į antrosios pakopos studijas privalo būti išlaikę pasirinktos studijų programos, turinčios atitinkamos apimties kreditus, privalomųjų dalykų egzaminus ir atlikę kursinius darbus. Privalomųjų dalykų sąrašai skelbiami VGTU internetiniame puslapyje. Asmenys, nesurinkę privalomųjų dalykų kreditų pirmosios pakopos studijose, privalo iki stojimo pra-

šymų registravimo pabaigos kreiptis į Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą dėl leidimo stoti į pasirinktą studijų programą (specializaciją) ir laikyti trūkstamų dalykų egzaminus.

Leidimas stoti reikalingas tuo atveju, jei užpildžius prašymą ir išsispausdinus registravimo pažymą ties vienu ar keliais pageidavimais atsiranda pastaba „reikalingas leidimas stoti“ (toliau – leidimas).

Iki prašymų registravimo pabaigos negavęs leidimo stoti į konkrečią studijų programą, stojantysis į tą programą stojimo konkurse nedalyvaus, prašyme bus nagrinėjami pageidavimai studijuoti tas studijų programas, kurioms leidimo stoti gauti nereikia arba jis suteiktas.

Galimybių aprašas Stojantieji gali sužinoti, į kurias studijų programas stodami atitinka pasirengimo reikalavimus ir nereikia gauti papildomai leidimo stoti ar atsiskaityti už trūkstamus dalykus, pasinaudoję Stojančiojo galimybių aprašu http://stojantiesiems.vgtu.lt/Galimybes

Leidimo stoti į pasirinktą programą gavimo tvarka Stojantieji iki stojimo prašymų registravimo pabaigos turi kreiptis į Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą (asmeniškai arba el. paštu magistrantura@vgtu.lt) dėl galimybės studijuoti vieną ar kitą studijų programą (specializaciją): pateikti užpildytą prašymą dėl leidimo stoti bei diplomo ir jo priedėlio kopijas.

Prašymo pildymas ir dokumentų registravimas Stojantieji į antrąją studijų pakopą prašyme gali nurodyti iki dešimties pageidavimų, kuriuos pateikia prioriteto mažėjimo tvarka. Pageidavimu laikomas studijų programos ir specializacijos pavadinimo, studijų formos (nuolatinės ir ištęstinės) ir studijų finansavimo pobūdžio (valstybės finansuojamos arba valstybės nefinansuojamos vietos) nurodymas.

Stojantysis dalyvauja konkursuose pagal visus jo prašyme nurodytus pageidavimus. Pageidavimų atranka vykdoma kompiuterizuotoje VGTU informacinės sistemos priėmimo į antrąją studijų pakopą duomenų bazėje. Jei stojantysis pereina kelių studijų programų konkursą, jis yra kviečiamas studijuoti aukštesniu prioritetu nurodytą studijų programą, specializaciją, studijų formą ir gauna nurodytą finansavimą. Gavus kvietimą studijuoti pageidavimų eiliškumo prašyme keisti nebegalima, nesvarbu, į kurią dar studijų programą stojantysis galėtų būti kviečiamas.

Stojimo į magistrantūros studijas konkursas organizuojamas keliais etapais. Pirmajame etape konkursas organizuojamas tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Antrojo ir papildomo priėmimo etapuose

Stojimo tvarka

10

priėmimas organizuojamas į likusias po pirmojo etapo studijų vietas (reikia iš naujo pateikti savo stojimo prašymo pageidavimus). Šiuose etapuose gali dalyvauti stojantieji: –– pretenduojantys tik į valstybės nefinansuojamą vietą, jeigu ankstesniame priėmimo etape pasirašyta sutartis dėl valstybės finansuojamos studijų vietos; –– pretenduojantys tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, jeigu ankstesniame priėmimo etape pasirašyta sutartis dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos arba nepriimtas joks kvietimas studijuoti; –– nedalyvavę ankstesniuose priėmimo etapuose.

Prašymai stoti į VGTU antrosios pakopos studijas pildomi internetinėje prašymų registravimo sistemoje. Prašymas yra užpildytas ir pateiktas, kai stojantieji internetinėje anketoje užpildo informaciją apie save, baigtus mokslus bei nurodo bent vieną pageidavimą.

Dokumentus Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui (įkeldami dokumentus į teikiamo prašymo anketą arba atvykę į centrą) iki nustatytos prašymų registracijos laikotarpio pabaigos turi pateikti: –– asmenys, baigę pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas VGTU iki 2002 m.; –– asmenys, baigę pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas kitose Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose.

Dokumentai, reikalingi teikiant stojimo prašymą: –– visų baigtų universitetinių studijų diplomų ir jų priedų ar priedėlių kopijos; –– baigtų koleginių studijų diplomų ir jų priedų ar priedėlių bei papildomųjų studijų pažymų kopijos; –– pažyma apie laidos diplomų priedų ar priedėlių pažymių vidurkius; –– pažyma apie aukštųjų neuniversitetinių studijų programos laidos diplomų priedų ar priedėlių pažymių vidurkius; –– galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės kopijos (kortelės kopija iš abiejų pusių); –– leidimas stoti į pasirinktą (-as) studijų programą (-as) (jei prašymo registravimo pažymoje ties vienu ar keliais pageidavimais yra pastaba „Reikalingas leidimas stoti“); –– Studijų kokybės vertinimo centro pažyma apie kvalifikacijos akademinį pripažinimą, jei studijos baigtos užsienio aukštojoje mokykloje.

Dokumentai, reikalingi įforminant priėmimą (visiems pakviestiesiems): –– galiojantis pasas arba asmens tapatybės kortelė (parodyti) ir kopijos (įteikti) (kortelės kopija iš abiejų pusių); –– visų baigtų universitetinių studijų diplomų ir jų priedų ar priedėlių notaro arba VGTU rektoriaus įgalioto asmens patvirtinti nuorašai; –– baigtų aukštųjų neuniversitetinių studijų diplomų ir jų priedų ar priedėlių notaro ar VGTU rektoriaus įgalioto asmens patvirtinti nuorašai; –– notaro ar VGTU rektoriaus įgalioto asmens patvirtinti pažymų apie baigtas papildomas studijas nuorašai; –– Studijų kokybės vertinimo centro pažymos apie kvalifikacijos akademinį pripažinimą, jei studijos baigtos užsienio aukštojoje mokykloje, notaro ar VGTU rektoriaus įgalioto asmens patvirtinti nuorašas; –– leidimas stoti į pasirinktą (-as) studijų programą (-as) (jei prašymo registravimo pažymoje ties vienu ar keliais pageidavimais yra pastaba „Reikalingas leidimas stoti“); –– registracijos (studijoms) įmokos, sumokėtos banke, kvitas arba priėmimo lengvatas suteikiantys dokumentai (parodyti) ir šių dokumentų kopijos (įteikti).

Dokumentų registracijos įmoka Dokumentų registracijos įmoka mokama įforminant priėmimą (kiekvieną kartą, kai stojant yra sudaroma nauja studijų sutartis, nesvarbu, ar keičiasi tik studijų forma, ar finansavimo pobūdis ir pan.). Kiekvienas įstojusysis, atvykęs į Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą, gaus įmokos kvitą.

Nuo registracijos įmokos atleidžiami: –– asmenys, turintys 55 % ar mažesnį darbingumo lygį (I ir II grupės neįgalieji); –– abiejų tėvų arba globėjų neturintys asmenys (ne vyresni nei 26 m.); –– vaikų globos namų auklėtiniai (ne vyresni nei 26 m.). Šie asmenys įformindami priėmimą turi pateikti doku­men­ tus, rodančius teisę į lengvatą.

Magistrantūros studijų programos ir specializacijos VGTU (priėmimas į kai kurias studijų programas ir (ar) specializacijas gali nevykti tam tikrais metais)

11

Studijų programa

Programos specializacijos

Studijų forma

Studijų kalba

NL

LT/EN

INŽINERIJOS MOKSLAI Aeronautikos inžinerija

Aviacijos mechanikos inžinerija

–

Aplinkos apsaugos technologijos ir vadyba

–

NL

EN

Aplinkos inžinerija

–

NL

LT

Vandens ūkio inžinerija

–

NL

LT

Biomedicininė inžinerija

–

NL

LT

Aviacinė elektronika

NL

LT

Kompiuterizuotos elektroninės sistemos

NL

LT/EN

Mikro- ir nanoelektronika

NL

LT

Kompiuterių inžinerija

–

NL

LT/EN

Telekomunikacijų inžinerija

Telekomunikacijų technologijos

NL

LT

Automatinės sistemos

NL

LT

Mechatroninių sistemų automatika

NL

LT

Atsinaujinančios elektros energetikos inžinerija

NL

EN

Elektros energetikos technologijos

NL

LT

NL

LT

Aplinkos inžinerija

Bioinžinerija Elektronikos inžinerija

Elektronikos inžinerija

Elektros inžinerija

Automatika Elektros energetikos sistemų inžinerija

Energijos inžinerija

Pastatų energijos inžinerija

–

Mechatronika2,3

–

NL

EN

Mechatroninės sistemos

–

NL

LT/EN

Medžiagų ir suvirinimo inžinerija

–

NL

LT

Pramonės inžinerija

Pramonės technologija

NL

LT

Pramonės inžinerija ir inovacijų vadyba

–

NL

LT/EN

Pramoninis dizainas

–

NL

LT

NL

LT

Geografinės informacinės sistemos

NL

LT

–

NL

EN

Aplinkos apsaugos įrenginių projektavimas ir gamyba

NL

LT

Mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba

NL

LT/EN

NL

LT

Gamybos inžinerija

1

Spaudos inžinerija

– Matavimų inžinerija

Geodezija ir kartografija Inovatyvūs sprendimai geomatikoje

2

Mechanikos inžinerija

Mechanikos inžinerija

Saugos inžinerija

Saugos inžinerija

Gaisrinė ir gelbėjimo darbų sauga ir valdymas

Magistrantūros studijų programos ir specializacijos VGTU (priėmimas į kai kurias studijų programas ir (ar) specializacijas gali nevykti tam tikrais metais)

12

Studijų programa

Programos specializacijos

Studijų forma

Studijų kalba

Statybos inžinerija

Civilinė inžinerija

Keliai

NL

LT

Geotechnika

–

NL

LT

–

NL

EN

Kelių eismo saugumo inžinerija

–

NL

LT

Miestų inžinerijos informacinės sistemos

–

NL

LT

Lengvosios šiuolaikinės konstrukcijos

NL

LT

Pastatų konstrukcijos

NL

LT

Specialieji statiniai

NL

LT

Tiltai ir viadukai

NL

LT

–

NL

EN

–

NL

LT

Statybos ekonomika ir verslas

NL

LT

Statybos technologijos ir vadyba

NL

LT

Automobilių transporto inžinerija

NL

LT

Geležinkelių transporto inžinerija

NL

LT

Transporto inžinerijos vadyba

NL

LT

Transporto mašinos ir įrenginiai

NL

LT/EN

Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija

2

Statinių konstrukcijos

Statybos medžiagos ir dirbiniai Statybos technologijos ir valdymas

Transporto inžinerija

Transporto inžinerija

TECHNOLOGIJŲ MOKSLAI Biotechnologijos

Bioinžinerija

–

NL

LT

Nanobiotechnologija

–

NL

LT

Saulės elementų ir modulių inžinerija

–

NL

LT

Medžiagų technologijos INFORMATIKOS MOKSLAI Informatikos inžinerija

Informacijos ir informacinių technologijų sauga

–

NL

LT/EN

Informacinės elektroninės sistemos

Atvirojo kodo sistemos

NL

LT

Duomenų gavybos technologijos

NL

LT

Inžinerinė ir kompiuterinė grafika

NL

LT

Multimedijos informacinės sistemos

NL

LT

–

NL

LT

Duomenų mokslas

NL

LT

Statistiniai metodai finansuose ir ekonomikoje

NL

LT

Informacinės technologijos Informacinių sistemų programų inžinerija

MATEMATIKOS MOKSLAI Statistika

Taikomoji statistika

Magistrantūros studijų programos ir specializacijos VGTU (priėmimas į kai kurias studijų programas ir (ar) specializacijas gali nevykti tam tikrais metais)

13

Studijų programa

Programos specializacijos

Studijų forma

Studijų kalba

Finansų ekonomika

NL

EN

Globalioji ekonomika

NL

EN

SOCIALINIAI MOKSLAI Ekonomika

Ekonomikos inžinerija

Komunikacija

Kūrybos visuomenės komunikacija

–

NL

LT

Inovacijų ir technologijų komunikacija1

–

NL

LT

Investavimo vadyba

NL

EN

Vertės inžinerija

NL

LT

Aviacijos vadyba

NL

LT

Gamybos vadyba

NL

LT

Inovacijų vadyba

NL

LT

Verslioji lyderystė

NL

LT

VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA Finansai

Finansų inžinerija

Vadyba

Inžinerinė ekonomika ir vadyba

Verslo projektavimas

NL

LT

Nekilnojamojo turto valdymas

Nekilnojamojo turto valdymas

NL, Int

LT

Nekilnojamojo turto vadyba

–

Int

EN

Tarptautinių vežimų organizavimas

NL

LT

Transporto logistika

NL

LT

Elektroninių medijų vadyba

NL

LT

Organizacijų vadyba

NL

LT

Marketingas

NL

LT

Socialinio verslo vadyba

NL

LT

Tarptautinis verslas

NL

EN

Verslo finansų valdymas

NL

EN

Statinių architektūra

NL

LT

Urbanistinių kompleksų architektūra

NL

LT

NL

LT

2

Verslas

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika

Verslo vadyba

MENAI Architektūra

Architektūra

HUMANITARINIAI MOKSLAI Menotyra

Architektūros istorija ir teorija

–

Studijų forma: NL – nuolatinė; I – ištęstinė; Int – ištęstinė nuotolinė.

Studijų kalba: LT – lietuvių kalba; EN – anglų kalba; 1 – priėmimas į studijų programą (specializaciją) vyks, jei ji bus patvirtinta; 2 – jungtinė magistrantūros studijų programa vykdoma kartu su kita užsienio šalies aukštąja mokykla, ją baigus suteikiamas VGTU ir kitos aukštosios mokyklos magistro kvalifikacinio laipsnio diplomai; 3 – asmenys, stojantys į jungtinę mechatronikos studijų programą, turi dalyvauti pokalbyje su priėmimo komisija.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – AERONAUTIKOS INŽINERIJA

Aviacijos mechanikos inžinerija* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 14

Parengti aukštos kvalifikacijos aviacijos mechanikos specialistus, turinčius tarpdalykinių ir naujausių aeronautikos inžinerijos krypties žinių bei gebančių projektuoti orlaivių vidaus įrengimo ir tobulinimo pakeitimus derinant techninius sprendimus su gamintojo institucija, taikant inžinerinių mokslų metodus, vykdant tarpdalykinius tyrimus. Specialistai taip pat gebės planuoti bei vadovauti vykdantiems orlaivių techninės priežiūros darbus, mokytis visą gyvenimą siekdami veikti globalioje aeronautikos inžinerinėje aplinkoje.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės atpažinti ir analizuoti esamas ir galimas aviacijos technikos situacijas, taikyti šiuolaikines inžinerines priemones, įgyvendindami kvalifikuotus jų sprendimo būdus, moksliškai analizuoti ir vertinti įvairias aviacijos mechanikos inžinerijos problemas; *Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

–– gebės atlikti tyrimus ir naudodamiesi informacinėmis technologijomis įvertinti gautus rezultatus, vertinti avia­ cijos mechanikos įrenginių patikimumą ir naudojimo galimybes realioje situacijoje; –– gebės taikyti technologijos mokslų naujoves diegdami švariosios gamybos principus bei derinti to taikymo įgūdžius su verslo ir vadybos pagrindais.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– (bepiločių) orlaivių konstrukcijos ir sistemų tyrimai; –– (bepiločių) orlaivių valdymo metodų tyrimai; –– (bepiločių) orlaivių panaudojimo galimybių tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems aeronautikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – APLINKOS INŽINERIJA

Aplinkos apsaugos technologijos ir vadyba* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Dvigubo diplomo studijų programa Studijų programos tikslai Parengti specialistus, kurie gebėtų atpažinti, identifikuoti ir taikydami novatoriškus metodus moksliškai analizuoti bei vertinti įvairias globalias, regionines ir vietines aplinkos apsaugos problemas, gebėtų diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas ir aplinkosaugos technologijas, analizuoti ir vertinti jų veiksmingumą, taikyti ekologinio projektavimo principus.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės atpažinti ir, taikydami šiuolaikines inžinerines priemones, analizuoti esamas bei galimas aplinkosaugines situacijas, taikyti įvairius kvalifikuotus jų sprendimo būdus, moksliškai analizuoti ir vertinti įvairias globalias, regionines bei lokalias aplinkos apsaugos problemas; –– gebės įvertinti aplinkos parametrų kokybės būklę ir tendencijas, taikyti ir realizuoti techninius, technologinius ir vadybinius sprendimus įvairiose aplinkos apsaugos srityse; –– gebės panaudoti savo žinias ir supratimą vertinant ir nustatant aplinkos taršą pritaikydami teorinius modelius, skaičiuojamąjį modeliavimą ir eksperimentinius tyrimo metodus; *Studijos anglų kalba

–– gebės susieti projektų technologinius sprendimus su jų ekonominiais padariniais.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– atliekų tyrimai ir jų tvarkymo technologijų plėtra; –– aplinkos būklės tyrimai ir inovatyvių stebėsenos metodų taikymas; –– antropogeninio poveikio vertinimas ir taršos mažinimo technologijų vystymas.

Praktika Studijų metu yra galimybė išvykti atlikti praktikos užsienio šalių įmonėse pagal Erasmus+ programą.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Aplinkos apsaugos technologijų ir vadybos studijų programa skirta asmenims, turintiems aplinkos inžinerijos, energetikos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, vandens inžinerijos, ekologijos ir aplinkotyros, chemijos, kraštotvarkos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – APLINKOS INŽINERIJA

Aplinkos inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 15

Parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius moksliškai analizuoti ir vertinti aplinkosaugos rizikos galimybes, grėsmės mastą ir kontrolės mechanizmus, prognozuojant poveikį aplinkai, jos komponentams ir žmogui; išmanančius aplinkos inžinerijos teoriją ir praktiką, naujausių mokslinių tyrimų metodologiją ir metodus; mokančius praktinius analitinius įgūdžius taikyti su aplinkos inžinerija susijusioje darbinėje veikloje; gebančius taikyti ir inžineriniu atžvilgiu realizuoti techninius, technologinius ir organizacinius sprendimus.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės moksliškai analizuoti ir vertinti įvairias globalias, regionines ir lokalias aplinkosaugos problemas, išmanys aplinkos inžinerijos teoriją bei praktiką, mokslinių tyrimų metodologiją ir metodus, informacijos rinkimo, duomenų apdorojimo ir analizės metodus; –– gebės inovatyviai plėtoti naujas ir originalias inžinerines idėjas bei metodus priimdami inžinerinius sprendimus vertinant aplinkos apsaugos įrenginių patikimumą ir naudojimo galimybes realioje situacijoje;

–– gebės įvertinti aplinkos parametrų kokybės būklę ir pokyčių tendencijas, holistiškai suprasti inžinerinių sprendimų poveikį visuomenei ir aplinkai.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– oro valymo technologijų tyrimai ir plėtra; –– dirvožemio užtaršos tyrimai ir teršalų sklaidos modeliavimas; –– fizinės aplinkos taršos tyrimai ir apsaugos priemonių vystymas.

Praktika Studijų metu yra galimybė išvykti atlikti praktikos užsienio šalių įmonėse pagal Erasmus+ programą.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Aplinkos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems aplinkos inžinerijos, energetikos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, vandens inžinerijos, ekologijos ir aplinkotyros, chemijos, kraštotvarkos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Vandens ūkio inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti vandens ūkio inžinerijos specialistus, gebančius analizuoti vandens telkinių būklę, vertinti vandens apsaugos valdymo sistemas ir diegti darnaus vandens išteklių naudojimo būdus; taikyti mokslo ir technologijų naujoves planuojant, įrengiant, optimizuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemas, vandens ruošimo ir nuotekų valymo įrenginius bei technologinius procesus.

Parengti specialistus, mokančius bendrauti su kitų sričių specialistais ir visuomene bei gebančius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, palaikyti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės atlikti vandentvarkos sistemų inžinerinę analizę, optimizuoti technologinius procesus, įvardyti ir spręsti problemas, taikyti skirtingus metodus, vertinti ir apibendrinti rezultatus, formuluoti išvadas; –– gebės projektuoti ir analizuoti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, vandens ruošimo ir nuotekų valymo įrenginius, hidrotechninius statinius bei aplinkosaugines priemones atvirose vagose ir jų baseinuose; –– gebės įvertinti vandens kokybės būklę ir tendencijas, taikyti inžineriniu požiūriu pagrįstus techninius, technologinius ir organizacinius sprendimus; –– gebės įvertinti analizuojamos sistemos mokslinių tyrimų poreikį, kvalifikuotai juos planuoti, pasirinkti tinka-

miausius tyrimų metodus, priemones, atlikti tyrimus bei naudodamiesi informacinėmis technologijomis įvertinti gautą rezultatą; –– gebės įvertinti vandens kokybės būklę ir tendencijas, taikyti inžineriniu požiūriu pagrįstus techninius, technologinius ir organizacinius sprendimus.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– vandentiekio arba nuotekų tinklų hidraulinis modeliavimas ir analizė; –– nuotekų valymo arba vandens ruošimo įrenginių technologinių procesų tyrimai; –– upelių savaiminio valymosi tyrimai ir antropogeninės veiklos įtakos vertinimas.

Praktika Studijų metu galima atlikti praktiką Lietuvos arba užsienio šalių įmonėse.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Vandens ūkio inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems aplinkos inžinerijos, statinių inžinerinių sistemų, energetikos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, vandens inžinerijos, ekologijos ir aplinkotyros, chemijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – BIOINŽINERIJA

Biomedicininė inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 16

Biomedicininės inžinerijos studijos – tai tarpdalykinės studijos, apimančios inžinerijos, biologijos ir medicinos mokslų žinias. Studijos skirtos išmokti spęsti žmogaus sveikatos problemas taikant pažangias ligų diagnostikos, gydymo ir prevencijos technologijas. Biomedicininės inžinerijos paskirtis yra gerinti sveikatos paslaugų kokybę techninėmis priemonėmis – kuriant ir projektuojant techninę įrangą medicinai ir žmogaus sveikatai gerinti. Šios srities studijose siekiama suteikti naujausių biomedicininės inžinerijos mokslo srities žinių, kuriomis grindžiami moksliniai tyrimai, profesiniu ir moksliniu požiūriu išugdyti originalų, savarankišką ir kritinį mąstymą, suteikti biomedicininės inžinerijos mokslo žinių bei parodyti jų sąveiką su kitomis sritimis, suteikti šių sričių žinių bei rengti specialistus, gebančius kurti įrenginius, skirtus reabilitacijos, medicinos centrams ir aplinkai pritaikyti neįgaliesiems, taikant pažangius mokslinio tyrimo metodus bei priemones.

Šios studijų programos absolventai gebės: –– dirbti su mokslinių tyrimų įranga, ją valdyti, tobulinti ir vykdyti eksperimentus; –– kaupti, sisteminti, apdoroti, analizuoti ir vertinti naujovėms diegti bei mokslinei ir profesinei veiklai reikalingus tyrimų duomenis; –– modeliuoti biomechanines ir biomedicinines sistemas ir jas tirti taikydami informacines technologijas; –– kritiškai vertinti mokslinių tyrimų rezultatus, konstruktyviai mąstyti, analizuoti, formuoti išvadas bei savarankiškai spręsti inžinerines problemas;

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

–– pritaikyti įgytas tarpdalykines biomedicininės inžinerijos žinias moksliniams tyrimams vykdyti ir naujovėms diegti; –– įvertinti medicinos technikos eksploatacinių savybių kitimo tendencijas bei jų priežastis; –– atsižvelgti į etinius, socialinius ir ekonominius aspektus spręsdami biomedicininės inžinerijos mokslo uždavinius; –– atsakingai ir savarankiškai organizuoti savo darbą, priimti sprendimus; –– mokydamiesi visą gyvenimą taikyti dalykines žinias biomedicininės inžinerijos uždaviniams spręsti.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– dirbtinių organų kūrimas, modeliavimas ir tyrimas; –– audinių regeneracijai skirtų mikroporėtų karkasų medžiagų savybių modeliavimas ir taikymas; –– neuromotorinių sutrikimų tyrimas ir analizė taikant skaitinius biomechaninius metodus.

Praktika Studijuojantiems sudarytos galimybės prisijungti prie katedros mokslininkų vykdomų mokslinių tiriamųjų darbų.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Biomedicininės inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, biotechnologijos, aeronautikos, sausumos transporto inžinerijos, informatikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – ELEKTRONIKOS INŽINERIJA

Elektronikos inžinerija Specializacijos – aviacinė elektronika, kompiuterizuotos elektroninės sistemos*, mikro- ir nanoelektronika Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Suteikti naujausių elektronikos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių žinių, reikalingų savarankiškai kuriant ir taikant naujausias kompiuterizuotas elektronines sistemas bei mikro- ir nanoelektronikos įtaisus; išugdyti gebėjimą atlikti elektronikos inžinerijos studijų krypties taikomuosius elektroninių sistemų ir specialiosios paskirties integrinių grandynų tyrimus, būtinus naujiems gaminiams bei paslaugoms kurti, bei tobulinti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

*Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

Šios studijų programos absolventai: –– mokės atlikti specializuotus mokslinius tyrimus, siekdami plėtoti naujas žinias ir naujas metodikas bei integruoti skirtingų sričių žinias, priimti inovatyvius sprendimus, paremtus tyrimų rezultatais; –– gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus, programinę bei techninę įrangą elektronikos inžinerijos problemoms spręsti, duomenims analizuoti ir interpretuoti.

Aviacinės elektronikos specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti avia­ cines elektronines sistemas, aviacinius navigacijos metodus ir priemones, skrydžio parametrų matavimų ir apdorojimo sistemas.

Kompiuterizuotų elektroninių sistemų specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti įterptąsias, matavimų, valdymo kompiuterizuotas bei neuronų tinklų ir kitomis naujausiomis technologijomis pagrįstas intelektualiąsias elektronines sistemas.

17

Mikro- ir nanoelektronikos specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai kurti, programuoti, eksploatuoti ir tobulinti šiuolaikinius specialios paskirties integrinius grandynus, mikro- ir nanosistemas viename luste bei kitas kompiuterines informacijos apdorojimo sistemas.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika) Aviacinės elektronikos specializacijos studijose: –– bepiločių orlaivių valdymas, navigacija ir duomenų perdavimas; –– bepiločių orlaivių sistemų patikimumo didinimas ir integruotos diagnostikos sistemų tyrimai.

Kompiuterizuotų elektroninių sistemų specializacijos studijose: –– elektroninių sistemų, grįstų dirbtinių neuronų tinklų taikymu, kūrimas ir tyrimas; –– vaizdų apdorojimo algoritmų įgyvendinimas lauku programuojamose matricose ir šių įrenginių tyrimas; –– medicininei diagnostikai skirtų kompiuterizuotų elektroninių sistemų kūrimas ir tyrimas.

Mikro- ir nanoelektronikos specializacijos studijose: –– šiuolaikinių specialiosios paskirties integrinių grandynų (angl. Application Specific Integrated Circuits) projektavimas, prototipų gamyba Europoje, JAV ar Taivane ir tyrimas Lietuvoje; –– aukštadažnių grandynų, naudojamų šiuolaikinėse duomenų perdavimo sistemose, kūrimas ir tyrimas; –– mikro- ir nanosistemų kūrimas ir tyrimas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Elektronikos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, informacijos sistemų, programų sistemų, informatikos inžinerijos arba fizikos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kompiuterių inžinerija* Specializacija – kompiuterių technologijos Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Suteikti naujausių kompiuterių inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių žinių, reikalingų kuriant įterptinius kompiuterius bei kompiuterių sistemas ir išugdyti gebėjimą šias žinias nuolat gilinti ir pritaikyti atliekant mokslinius ir eksperimentinius tyrimus, būtinus naujiems gaminiams bei paslaugoms savarankiškai kurti, bei tobulinti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus, programinę bei techninę įrangą kompiuterių inžinerijos problemoms spręsti, duomenims analizuoti ir interpretuoti; –– mokės atlikti specializuotus mokslinius tyrimus, siekdami plėtoti naujas žinias ir metodikas bei integruoti skirtingų sričių žinias, ir priimti inovatyvius sprendimus, paremtus tyrimų rezultatais; –– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti modernias, naujomis technologijomis paremtas, kompiuterių sistemas ir įterptines sistemas. *Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– įterptinėmis kompiuterių technologijomis grįstų išmaniųjų sistemų tyrimai, daiktų interneto technologijos; –– kompiuterių tinklo srauto elgsenos analizė ir tyrimai, taikant didžiųjų duomenų (angl. big data) apdorojimo ir duomenų gavybos (angl. data mining) metodus; –– informacinių sistemų saugos tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Kompiuterių inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, informacijos sistemų, programų sistemų, informatikos inžinerijos arba fizikos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – ELEKTRONIKOS INŽINERIJA

Telekomunikacijų inžinerija Specializacija – telekomunikacijų technologijos Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 18

Suteikti naujausių telekomunikacijų inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių žinių, reikalingų savarankiškai kuriant ir taikant naujausias technologijas, telekomunikacijų sistemas bei paslaugas, išugdyti gebėjimus šias žinias pritaikyti, atliekant mokslinius ir eksperimentinius tyrimus, būtinus naujiems gaminiams bei paslaugoms kurti, bei tobulinti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– mokės tirti protokolų bei tinklų savybes ir našumą judriojo ryšio, duomenų centrų ir interneto tiekėjų tinkluose; –– gebės modeliuoti tinklų topologiją, belaidžio ryšio tinklų aprėptis, vartotojų sukariamus duomenų srautus; –– gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus, programinę bei techninę įrangą spręsdami tinklo duomenų srautų analizės ir optimizavimo uždavinius informacinėse ir ryšio sistemose;

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

–– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti telekomunikacijų sistemas bei tinklus ir organizuoti naujų paslaugų teikimą bei valdymą.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– paslaugų ir patirtos kokybės tyrimai telekomunikacijų tinkluose; –– pažangių interneto protokolų našumo tyrimai; –– programiškai valdomo ir kognityvaus radijo ryšio sistemų tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Telekomunikacijų inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems matematikos mokslų, informatikos mokslų krypčių grupėse arba elektronikos inžinerijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – ELEKTROS INŽINERIJA

Automatika Specializacijos – automatinės sistemos, mechatroninių sistemų automatika Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Suteikti naujausių elektros inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių žinių, išugdyti gebėjimą siekti naujų žinių atliekant mokslinius tyrimus, šias žinias kritiškai įvertinti ir kūrybiškai pritaikyti kuriant automatines ir mechatronines sistemas bei tobulinti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– mokės atlikti specializuotus mokslinius tyrimus, siekdami plėtoti naujas žinias ir naujas metodikas bei integruoti skirtingų sričių žinias, ir priimti inovatyvius sprendimus, paremtus tyrimų rezultatais; –– gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus, programinę bei techninę įrangą inžinerijos problemoms spręsti, duomenims analizuoti ir interpretuoti.

Automatinių sistemų specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti šiuolaikines tolydžiąsias ir diskrečiąsias automatinio valdymo sistemas, pagrįstas naujausiomis valdymo technologijomis, taikančiomis neuroninius tinklus ir neraiškiąją logiką.

Mechatroninių sistemų automatikos specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti įvairias šiuolaikines mechatronines sistemas, valdomas programuojamais loginiais valdikliais bei įterptiniais kompiuteriais.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– daugiafazių elektros pavarų valdymo būdų tyrimas; –– pastatų mikroklimato reguliavimo algoritmų tyrimas; –– roboto judesių valdymo algoritmų tyrimas; –– elektromobilio pavaros pereinamųjų vyksmų tyrimas ir kt.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Automatikos studijų programa skirta asmenims, turintiems elektros inžinerijos, elektronikos inžinerijos, energijos inžinerijos, informatikos inžinerijos, informacijos sistemų, programų sistemų, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, transporto inžinerijos arba fizikos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – ELEKTROS INŽINERIJA

Elektros energetikos sistemų inžinerija Specializacijos – atsinaujinančios elektros energetikos inžinerija*, elektros energetikos technologijos Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 19

Suteikti naujausių specialiųjų elektros inžinerijos žinių, reikalingų kuriant ir eksploatuojant elektros energetikos sistemas, ugdyti gebėjimą šias žinias savarankiškai pritaikyti atliekant elektros inžinerijos studijų krypties taikomuosius tyrimus, gautus mokslinių tyrimų rezultatus praktiškai pritaikyti kuriant naujus gaminius ir paslaugas.

Šios studijų programos absolventai: –– mokės atlikti specializuotus mokslinius tyrimus, siekdami plėtoti naujas žinias ir metodikas bei integruoti skirtingų sričių žinias, priimti inovatyvius sprendimus, paremtus tyrimų rezultatais; –– gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus, programinę bei techninę įrangą elektros energetikos sistemų inžinerijos problemoms spręsti, duomenims analizuoti ir interpretuoti.

Elektros energetikos technologijų specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai eksploatuoti ir tobulinti elektros energijos generavimo, perdavimo, keitimo į energetinio

tinklo dažnio ir įtampų elektros energiją, didelės galios impulsų technologijas ir sistemas.

Atsinaujinančios elektros energetikos inžinerijos specializacijos absolventai: –– mokės savarankiškai eksploatuoti ir tobulinti moderniosios elektros energetikos, fotovoltinės ir vėjo energetikos sistemas.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– elektros gamybos balansavimo ir perdavimo į elektros tinklą tyrimas; –– įtampos keitiklių projektavimas ir tyrimas; –– pereinamųjų vyksmų kompensavimo grandynų kūrimas ir tyrimas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Elektros energetikos sistemų inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos arba fizikos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

*Studijos anglų kalba

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – ENERGIJOS INŽINERIJA

Pastatų energijos inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti specialistus, gebančius kritiškai analizuoti, modeliuoti ir integruoti pastato energetines sistemas, procesus juose, tirti energijos generavimo bei vartojimo sistemas, įrenginius ir procesus, taikyti inovatyvias technologijas bei išmanius sprendimus vertinant, projektuojant, įrengiant, naudojant, valdant bei prižiūrint aukštu efektyvumu, rentabilumu, kokybe ir patikimumu, darniu išteklių poreikiu bei poveikiu aplinkai pasižyminčias išmaniąsias pastato energetines sistemas.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės įvertinti energijos inžinerijos mokslinių tyrimų poreikį, kvalifikuotai juos planuoti, pasirinkti tinkamiausius tyrimų metodus, atlikimo priemones, atlikti tyrimus bei naudodamiesi informacinėmis technologijomis įvertinti gautą rezultatą; –– gebės analizuoti ir prognozuoti energetinius procesus, įrenginių ir sistemų charakteristikas, atlikti jų svarbiausių parametrų skaičiavimus; –– gebės įvertinti vartotojų energijos poreikius, analizuoti aprūpinimo energija galimybes ir planuoti energetinių sistemų pritaikymą bei plėtrą;

–– gebės apibrėžti energetinėse sistemose vykstančius procesus, juos analizuoti, modeliuoti ir tobulinti.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– procesų efektyvumas statinio inžinerinėse sistemose ir įrenginiuose; –– atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijos ir sistemos; –– pastato energinis modeliavimas: energijos balansas, šiluminis režimas, mikroklimatas, komfortas; –– energija beveik nulinės energijos ir modernizuojamiems pastatams; –– pastatų apsirūpinimo energija technologijos ir sistemos.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Pastatų energijos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems energetikos, energijos inžinerijos, vandens inžinerijos, aplinkos inžinerijos, statinių inžinerinių sistemų, statybos inžinerijos, statybos technologijų, mechanikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – GAMYBOS INŽINERIJA

Mechatronika* Jungtinė studijų programa. Partnerinė aukštoji mokykla – Vokietijos Braunšveigo technikos universitetas Baigus studijas įgyjami abiejų universitetų diplomai Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras 20

Studijų programos tikslai 1. Suteikti naujausių mechatronikos mokslo srities žinių bei sampratą apie jų ryšį ir sąveiką su kitų mokslo sričių žiniomis, supažindinti su naujausiomis šio mokslo teorijomis, tyrimo metodais ir technologijomis.

2. Išugdyti gebėjimus įgytas žinias ir supratimą apie šiuolaikinius tyrimo metodus taikyti analitinių gebėjimų, inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant mokslinius tyrimus.

3. Išugdyti poreikį įgytas žinias, supratimą ir gebėjimus taikyti sprendžiant problemas naujoje, nežinomoje ar nuolat kintančioje tarptautinėje aplinkoje bei skirtingų mokslo sričių kontekste.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės plėtoti ir savarankiškai taikyti naujausius mokslinius pasiekimus mechatronikos srityje; –– gebės pasirinkti efektyvias eksperimentinių tyrimų priemones bei įrangą mechatroninėms sistemoms tirti bei naujiems produktams kurti; *Studijos anglų kalba

–– gebės ištirti mechatroninių sistemų efektyvumą, patikimumą ir nustatyti gedimus bei kurti ir diegti naujas jų tobulinimo technologijas.

Studijų organizavimo tvarka Pirmus metus studijuojama VGTU, antrus metus studijos vyksta ir baigiamasis darbas ginamas Braunšveigo technikos universitete.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Įvairūs tyrimai susiję su mikroelektrodais, skenuojančiu eletrocheminiu mikroskopu, energijos keitikliu, darbo tema pasirenkama pagal studento darbo vietą.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Mechatronikos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Stojant vyksta pokalbis su priėmimo komisija. Iki prašymų registravimo pabaigos stojantieji į šią studijų programą Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrui turi pateikti: gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Po pirmo semestro vyksta studentų dalykinis pokalbis su Braunšveigo technikos universiteto dėstytojais.

Mechatroninės sistemos* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Suteikti naujausių mechatronikos inžinerijos mokslo žinių, kuriomis grindžiami moksliniai tyrimai, profesiniu ir moksliniu požiūriu išugdyti originalų, savarankišką mąstymą, kritišką mechatronikos mokslo žinių bei jų sąveikos su kitų sričių žiniomis supratimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės dalykines žinias taikyti tiek dirbdami mokslinį tiriamąjį darbą, tiek spręsdami praktinius uždavinius ir gebės teisingai pasirinkti efektyvias eksperimentinių tyrimų priemones bei įrangą; –– gebės ištirti mechatroninių sistemų efektyvumą, patikimumą ir nustatyti gedimus bei kurti ir diegti naujas jų tobulinimo technologijas; gebės interpretuoti teorinius ir eksperimentinius rezultatus, surūšiuoti juos svarbos ir aiškinamųjų teorijų patikimumo atžvilgiu; –– gebės interpretuoti teorinius ir eksperimentinius rezultatus, surūšiuoti juos svarbos ir aiškinamųjų teorijų patikimumo atžvilgiu; gebės organizuoti ir optimizuoti tyrimus, vadovauti mechatronikos mokslinių tyrimų grupėms. *Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– mechatroninės nuotolinės įrenginių valdymo sistemos dinaminių charakteristikų tyrimas; –– tikslaus gaminio pozicionavimo pramoniniu robotu tyrimas; –– mechatroninės šiltnamio aplinkos parametrų valdymo sistemos eksperimentiniai tyrimai.

Praktika Studijų metu katedra suteikia studentams galimybę prisidėti prie katedroje vykdomų mokslinių projektų.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Mechatroninių sistemų studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, pramonės inžinerijos, gamybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, transporto inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – GAMYBOS INŽINERIJA

Medžiagų ir suvirinimo inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 21

Parengti medžiagų bei suvirinimo inžinerijos specialistus, gebančius teoriškai ir praktiškai spręsti sudėtingus gamybos inžinerijos uždavinius, moksliškai analizuoti ir įvertinti medžiagų bei sujungimo inžinerijos žinias, atlikti eksperimentinius tyrimus ir taikyti inovacijas, užtikrinti gaminių kokybę ir pažangių bei efektyvių technologinių procesų įdiegimą nuolat kintančioje tarptautinėje rinkoje.

Šios studijų programos absolventai: –– įgis specialių profesinių žinių apie medžiagų sujungimo procesus ir jų suvirinimo problemas, pažangias paviršiaus inžinerijos technologijas bei jų įdiegimą, funkcinių ir nanomedžiagų kūrimą bei jų taikymą, šiuolaikines automatizuotas gamybos sistemas ir jų valdymą; –– gebės tirti suvirinimo ir medžiagų inžinerijos procesų efektyvumą bei patikimumą, kurti ir diegti naujas ar patobulintas technologijas, teisingai pasirinkti ir taikyti efektyvias analitines, skaitines ir eksperimentines tyrimų priemones bei įrangą; –– gebės suprasti, klasifikuoti ir analizuoti informaciją apie naujausius mokslinius tyrimus bei inovacijas, panaudoti savo žinias ir supratimą praktiniams medžiagų ir suvirinimo inžinerijos uždaviniams spręsti;

–– gebės moksliškai analizuoti medžiagų ir jų sujungimo technologijų inžinerines problemas, išsamiai suprasti medžiagų ir suvirinimo inžinerijos srityje taikomus procesus ir technologijas bei jų specifiką, parinkti ir projektuoti gamybos sistemas bei reikalingus inžinerinius įrenginius.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– plienų (konstrukcinių, statybinių, nerūdijančiųjų ir t. t.) ir spalvotųjų lydinių suvirinimo technologijos tyrimas; –– metalinių ir nemetalinių (keraminių, deimantinių ir t. t.) dangų formavimo technologijos tyrimas; –– virintinių jungčių ir dangų kokybės kontrolės, fizikinių ir eksploatacinių savybių bei patikimumo tyrimas.

Praktika Magistrantūros studijų programoje praktikos nėra numatytos.

Magistrantai gali savarankiškai atlikti praktiką Lietuvos arba užsienio įmonėse (Erasmus + praktika ir kitos mainų programos).

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Medžiagų ir suvirinimo inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, statybos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, aeronautikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Pramonės inžinerija Specializacija – pramonės technologija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti pramonės inžinerijos specialistus, suteikti pramonės inžinerijos techninių ir technologinių problemų sprendimo gebėjimų, reikalingų pramonės inžinerijos moksliniams tyrimams atlikti, technologijoms kurti ir diegti, taikant mokslinių tyrimų metodologiją, informacijos rinkimo, duomenų apdorojimo ir analizės metodus, siekiant plėtoti naujas žinias ir metodikas bei integruoti skirtingų sričių žinias.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės parengti gamybos technologijas, parinkti technologines mašinas ir įrangą, matavimo metodus bei priemones, tinkamai pateikti rezultatus, atlikti gamybos modeliavimą ir analizę taikydami informacines technologijas; –– gebės įvertinti naujų technologijų ir naujų gaminių patikimumą ir kokybę, jų kitimo tendencijas bei priežastis, interpretuoti teorinius ir eksperimentinius rezultatus, gautus laboratorinių stebėjimų ar matavimų metu, juos surūšiuoti svarbos ir aiškinamųjų teorijų patikimumo atžvilgiu;

–– gebės taikyti žinias tarpdalykinėse profesinės veiklos srityse, naujus metodus, informacines technologijas ir būdus iškilusioms inžinerinėms problemoms spręsti.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Magistrantai savo baigiamuosiuose darbuose (tezėse) sprendžia įvairių statinių ir dinaminių technikos objektų dilimo, triukšmo, virpesių ir kitų panašių veiksnių identifikavimo, kontrolės ir pašalinimo problemas.

Praktika Praktika nenumatyta, tačiau studentai savo iniciatyva gali atlikti praktiką įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių pramonės įmonėse.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Pramonės inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – GAMYBOS INŽINERIJA

Pramonės inžinerija ir inovacijų vadyba* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Dvigubo diplomo studijų programa (planuojama) Studijų programos tikslai 22

Parengti gamybos įmonių vadovaujančios grandies inžinierius, gebančius kurti inovatyvius produktus ir juos komercializuoti, tobulinti gamybos, organizacinius ir rinkodaros procesus globalios konkurencijos sąlygomis.

Šios studijų programos absolventai: –– įgis inovatyvaus produkto kūrimo, rinkodaros ir gamybos bei organizacinių procesų tobulinimo teorinių ir praktinių žinių inžinerijos, gamybos įmonės darbo planavimo, organizavimo ir vadovavimo srityje; –– gebės analizuoti įmonės vidaus ir išorės aplinkos veiksnius formuluodami ir spręsdami technines ir įmonės valdymo problemas, susijusias su inovacijų kūrimu ir diegimu, gamybos ir organizacinių procesų tobulinimu, atsižvelgdami į ekonominius, socialinius, technologinius ir aplinkosauginius apribojimus; –– gebės analizuoti, sintezuoti ir atlikę analizę teikti siūlymus bei diegti gamybos sistemas, tobulinti gamybos ir organizacinius procesus. Gebės analizuoti inovatyvių produktų patentinę informaciją, identifikuoti inovacijų požymius brėžiniuose, pateikti siūlymus dėl inovatyvaus produkto kūrimo, taip pat remdamiesi ir jau egzistuojančiais produktais, įžvelgti kuriamo produkto perspektyvius technologinius ateities sprendimus; –– gebės parengti konceptualius inovatyvaus produkto ir gamybos proceso tobulinimo projektus, projektuoti ino*Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

vatyvaus produkto prototipą ir parengti gamybos projektą. Mokės taikyti modernius modeliavimo ir simuliacinius metodus siūlymams parengti ir sprendimams pagrįsti, inžinerinius sprendimus neatsiejamai vertinti makroekonominės bei rinkodarinės aplinkos ir įmonės valdymo veiklų kontekste globalios konkurencijos sąlygomis; –– įgis lyderystės ir komandinio darbo organizavimo bei projekto valdymo įgyvendinant inovatyvius sprendimus (produkto, proceso, rinkodaros ir organizacinius) gamybos įmonėse gebėjimų; įgis pristatymo ir komunikavimo gebėjimų pateikdami inovatyvaus produkto, rinkodaros, gamybos proceso ir organizacinio proceso tobulinimo idėją; įgis organizacinių ir vadovavimo gebėjimų planuodami ir įgyvendindami inovaciją.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– produkto, gamybos proceso, organizacinės ir rinkodaros inovacijos įvairiose pramonės srityse; –– Lean, Kaizen, Agile ir kitų inovatyvių gamybos organizavimo ir valdymo metodų diegimas pramonės įmonėse.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Pramonės inžinerijos ir inovacijų vadybos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, transporto inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Pramoninis dizainas Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Pramoninis dizainas yra praktinio pobūdžio tarpdalykinė studijų programa, jungianti gamybos ir techninės estetikos bei meno kompleksines studijas. Studijuojantiems šią programą siekiama suteikti specializuotų naujausių gamybos inžinerijos ir menų (pramoninio dizaino) krypčių žinių. Jomis būtų grindžiami moksliniai tyrimai, ugdomi profesiniu ir moksliniu požiūriu kompetentingi, savarankišką mąstymą, kritišką nuovoką turintys, kultūringi gamybos inžinerijos ir dizaino specialistai.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės sėkmingai dirbti pramoninio dizaino idėjų generavimo, gamybos, projektavimo, dizaino politikos formavimo bei gaminių poreikio tyrimo srityse; –– gebės įgyvendinti moksliškai pagrįstus inžinerinio konstravimo ir meninio formavimo dermės uždavinius, spręsti praktines masinės daiktų gamybos problemas bei daryti įtaką šiuolaikinės kultūros raidai.

Studijų procese: –– studentui suteikiama galimybė įgyti tarpdalykinio pobūdžio kompetencijų, integruojančių gamybos inžinerijos ir menų (pramoninio dizaino) krypčių žinias bei socialinius komunikavimo įgūdžius; –– inžinieriai dizaineriai ugdomi būti intelektualiais, socialiai atsakingais, gebančiais novatoriškai mąstyti specialistais.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– siejama su viešųjų erdvių daiktinės aplinkos formavimu (interjero ar eksterjero baldais, inžinerinės ir rekreacinės infrastruktūros objektų inovatyviu dizainu); –– siejama su gamybos inžinerijos ir dizaino ekologiniais aplinkos sprendimais ar universalaus bei dalyvaujamojo dizaino principų taikymu.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Pramoninio dizaino studijų programa skirta asmenims, turintiems gamybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Taip pat absolventams, baigusiems kitos krypties pirmosios pakopos universitetines studijas ir surinkusiems ne mažiau kaip 15 kreditų iš inžinerijos mokslų krypties studijų ir ne mažiau kaip 15 kreditų iš meno krypties studijų.

Absolventai, nesurinkę pakankamo privalomųjų dalykų kreditų skaičiaus pirmosios pakopos studijose, turi kreiptis į Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą dėl leidimo stoti į

23

pasirinktą studijų programą ir prašyti išlyginti trūkstamų kreditų skaičių (15 kr. menų arba inžinerijos mokslų krypčių studijose), atsiskaityti už juos magistrantūros studijų pirmajame semestre.

Taip pat gali būti priimami bakalaurai, įgiję inžinerijos mokslų profesinę ir menų profesinę bakalauro kvalifikaciją, kartu baigę išlyginamąsias vienerių metų (60 kr.) studijas iki įstodami į magistrantūros studijas.

Spaudos inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 1. Suteikti ir gilinti specializuotas naujausias spaudos inžinerijos srities žinias, reikalingas moksliniams tyrimams atlikti ir naujoms technologijoms, tarp jų ir 3D spausdinimo, kurti; suformuoti kritišką vienos srities žinių ir skirtingų sričių žinių sąveikos supratimą.

2. Suformuoti specializuotus spaudos inžinerijos problemų sprendimo gebėjimus, reikalingus techninėms gamybos problemoms spręsti bei moksliniams tyrimams vykdyti, taikant įvairių sričių žinias bei technologijas, ir plėtoti naujas žinias bei naujas technologijas.

3. Tobulinti vadovavimo spaudos įmonėms ir novatoriškumo įgūdžius, taikytinus darbo aplinkoje, kuri yra sudėtinga, neįprasta, kartais nenuspėjama ir reikalauja spręsti problemas esant daug tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės įžvelgti standartines ir nestandartines spausdintinės produkcijos gamybos problemas, mokės jas aiškiai formuluoti ir spręsti;

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

–– gebės taikyti spaudos inžinerijos ir kitų sričių žinias bei supratimą spręsdami netradicines spausdintinių gaminių gamybos problemas, tarp jų ir 3D spausdinimo; –– išsamiai supras taikomas spausdinimo technologijas ir įrenginius, jų ribotumus, mokės parinkti tinkamus inžinerinius įrenginius, technologijas bei programinę įrangą gamybos uždaviniams spręsti.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– spaudos paruošimo procesų įtakos spaudos kokybei tyrimas; –– atspaudų optinių ir mechaninių savybių tyrimas; –– 3D spausdintų objektų geometrinių nuokrypų tyrimas; –– spausdintinės elektronikos elementų spausdinimo procesų tyrimas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Spaudos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, informatikos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektros inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – MATAVIMŲ INŽINERIJA

Geodezija ir kartografija Specializacija – geografinės informacinės sistemos Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti specialistus, turinčius naujausių specializuotų geodezijos ir kartografijos žinių, susijusių su geodezinių tinklų, geografinių informacinių sistemų kūrimu, nuotolinių kartografavimo metodų taikymu, plėtra ir tobulinimu; gebančius suvokti ir analizuoti skirtingų žinių sąveikas, kelti probleminius klausimus, jų sprendimams pasitelkiant įgytomis žiniomis grįstus mokslinius tyrimus, optimizuoti geodezinės ir kartografinės informacijos gavimą; turinčius mokslinės analizės ir tyrimų įgūdžių, reikalingų palaikyti ir tobulinti įgytą kompetenciją dirbant mokslinių tyrimų institucijose, studijuojant doktorantūroje.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės suprasti studijų programą atitinkančios inžinerijos krypties principus, nustatyti skirtingų krypčių ir sričių žinių sąveikos bei jų integravimo reikšmę, spręsdami geografinių informacinių sistemų kūrimo bei eksploatavimo probleminius klausimus; –– gebės analizuoti geografinių, kadastro informacinių sistemų, nuotolinių tyrimų, duomenų bazių formavimo bendroje Žemės koordinačių sistemoje svarbos klausimus, kuriant didelių teritorijų informacines sistemas, atliekant tarptautinius geodezinius tyrimus; gebės sintetinti, analizuoti, pasiūlyti geodezinių tinklų, geografinių ir kadastro informacinių sistemų, matavimų apdorojimo bei techninių reikalavimų suderinamumo sprendimus.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika):

24

–– skaitmeninių žemėlapių sudarymo, taikant geografines informacines sistemas, analizė; –– lazerinių skenavimo ir dronų matavimo duomenų analizė; –– nuotolinių kartografavimo metodų taikymas objektams identifikuoti; –– trimačių objektų modeliavimo ir geografinių informacinių sistemų pritaikymas įvairiems aplinkos procesams stebėti; –– Žemės plutos judesių ir objektų deformacijų bei charakteristikų tyrimai įvairiose teritorijose.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Praktika Studijų metu yra galimybė išvykti atlikti praktikos užsienio šalių įmonėse pagal Erasmus+ programą.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Geodezijos ir kartografijos studijų programa skirta asmenims, turintiems matavimų inžinerijos, aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos, kartografijos ir geografinės informacijos sistemos, geografijos, gamtinės geografijos, kraštotvarkos, žemėtvarkos, hidrotechninės statybos inžinerijos, geologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – MATAVIMŲ INŽINERIJA

Inovatyvūs sprendimai geomatikoje* Jungtinė studijų programa. Partnerinė aukštoji mokykla – Rygos technikos universitetas (RTU) Baigus studijas įgyjami abiejų universitetų diplomai Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – matavimų inžinerijos magistras Studijų programos tikslai

Studijų organizavimo tvarka

Parengti matavimų inžinerijos ir geomatikos specialistus, turinčius naujausių specializuotų žinių; gebančius suvokti ir analizuoti skirtingų geomatikos mokslo sričių žinių tarpusavio sąveikas, kelti probleminius ir mokslinius klausimus, jų sprendimams taikant įgytas žinias; mokančius optimizuoti duomenų informacijos gavimą ir modeliavimą, priimti inovatyviausius sprendimus sudėtingose gamybinėse veiklose. Studijuojant šią programą siekiama tobulinti mokslinės analizės ir tyrimų įgūdžius, reikalingus įgytoms kompetencijoms palaikyti ir tobulinti dirbant nuolat besikeičiančių technologijų aplinkoje, mokslinių tyrimų institucijose, studijuojant doktorantūroje.

Nuolatinių studijų trukmė – pusantrų metų. Pirmasis semestras dėstomas RTU, antrasis – VGTU. Trečiajame semestre tam tikri pasirenkamieji studijų dalykai dėstomi atitinkamai VGTU ir RTU, taigi studijų vietą lems studento pasirinkimas. Baigiamieji darbai ginami abiejuose universitetuose, o jų gynimo komisijose dalyvauja ir VGTU, ir RTU dėstytojai.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės demonstruoti geomatikos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų teorijos, inovatyvių metodų taikymo žinias mokslinėje bei pedagoginėje veikloje; –– gebės analizuoti iš skirtingų geomatikos (geodezijos, nuotolinių tyrimų, kartografijos, fotogrametrijos ir kt.) šaltinių gautus duomenis, juos sisteminti, analizuoti, priimti techninių reikalavimų suderinamumo sprendimus ir pasiūlyti tinkamiausią apdorojimo geografinę informacinę sistemą; –– gebės taikyti geomatikos žinias ir supratimą praktiniams inžineriniams uždaviniams spręsti pasirinkdami tyrimo metodus, įskaitant matematinę analizę, skaičiuojamąjį modeliavimą bei eksperimentinius tyrimo metodus. *Studijos anglų kalba

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– skirtingų matavimo duomenų šaltinių analizė ir geografinių informacinių sistemų pritaikymas duomenims apdoroti; –– fotogrametrinių algoritmų taikymas objektų trimačiams modeliams sudaryti ir modeliuoti; –– nuotolinių kartografavimo metodų taikymas įvairiems procesams stebėti.

Praktika Studijų metu yra galimybė išvykti atlikti praktikos užsienio šalių įmonėse pagal Erasmus+ programą.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Inovatyvių sprendimų geomatikoje studijų programa skirta asmenims, turintiems matavimų inžinerijos, geomatikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – MECHANIKOS INŽINERIJA

Mechanikos inžinerija Specializacijos – aplinkos apsaugos įrenginių projektavimas ir gamyba, mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras 25

Studijų programos tikslai Parengti inžinerijos mokslų magistrus, turinčius mechanikos inžinerijos studijų krypties žinių, kuriomis grindžiami moksliniai tyrimai; išugdyti originalų, savarankišką mąstymą; suformuoti specializuotus mechanikos inžinerijos techninių ir technologinių problemų sprendimo gebėjimus, reikalingus mechanikos inžinerijos moksliniams tyrimams atlikti, technologijoms kurti ir diegti, taikant mokslinių tyrimų metodologiją, duomenų apdorojimo ir analizės metodus; suformuoti vadovavimo ir novatoriškumo įgūdžius; ugdyti poreikį domėtis mechanikos inžinerijos mokslo naujovėmis ir kritiškai analizuoti, suvokti savo sprendimų įtaką ir svarbą visuomenės raidai, nuolatos kelti kvalifikaciją mokantis visą gyvenimą.

Aplinkos apsaugos įrenginių projektavimo ir gamybos specializacijos absolventai: –– gebės projektuoti aplinkos apsaugos įrenginius, parinkti jų diagnostinių parametrų matavimo metodus ir priemones, atlikti diagnostiką ir monitoringą, apdoroti duomenis, tinkamai pateikti rezultatus, atlikti aplinkos apsaugos įrenginių modeliavimą ir analizę taikydami informacines technologijas; –– gebės įvertinti aplinkos apsaugos įrenginių patikimumą, jų eksploatacinių savybių kitimo tendencijas bei jų priežastis, interpretuoti teorinius ir eksperimentinius rezultatus, gautus laboratorinių tyrimų metu, juos surūšiuoti svarbos ir aiškinamųjų teorijų patikimumo atžvilgiu.

Mechaninių sistemų projektavimo ir gamybos specializacijos absolventai: –– gebės kurti, tobulinti ir tirti šiuolaikines modernias technologines mašinas, mechatronikos, aeronautikos, robotikos, atsinaujinančios energetikos bei kitas inovatyvias sistemas ir produktus; –– gebės parinkti mechaninių sistemų diagnostinių parametrų matavimo metodus ir priemones, atlikti diagnostiką ir monitoringą, apdoroti duomenis, tinkamai pateikti rezultatus, atlikti mechaninių sistemų modeliavimą ir analizę taikydami moderniausias informacines technologijas bei tobuliausią kompiuterinę įrangą; *Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

–– gebės įvertinti mechaninių sistemų patikimumą, jų eksploatacinių savybių kitimo tendencijas bei priežastis, interpretuoti teorinius ir eksperimentinius rezultatus, gautus laboratorinių stebėjimų ar matavimų metu, juos surūšiuoti svarbos ir aiškinamųjų teorijų patikimumo atžvilgiu.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– heterogeninių skysčių atskyrimo efektyvumo tyrimas; –– maisto pramonei skirtų atmosferinių talpyklų ir slėginių indų gamybos technologijų palyginimas aplinkosaugos požiūriu; –– optinių detalių gamybos technologinio proceso tyrimas; –– turbokompresoriaus modeliavimas ir tyrimas; –– dinaminė plasnoklio analizė ir parametrų tyrimai; –– medžiagų tamprumo savybių nustatymo vibraciniais bandymais tyrimai.

Praktika Studijuojantiems sudarytos galimybės prisijungti prie katedros mokslininkų vykdomų mokslinių tiriamųjų darbų.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Mechanikos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – SAUGOS INŽINERIJA

Saugos inžinerija Specializacija – gaisrinė ir gelbėjimo darbų sauga ir valdymas Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 26

Parengti specialistus, gebančius savarankiškai plėtoti ir taikyti mokslines idėjas saugos inžinerijoje; turinčius žinių ir įgūdžių šiuolaikinius mokslinių tyrimų metodus diegti praktinėje veikloje; mokančius įvertinti tyrimų rezultatus ir nustatyti jų patikimumą; gebančius įgytas žinias taikyti naujoje, nežinomoje ar nuolat kintančioje aplinkoje bei plačiuose kontekstuose, susijusiuose su saugos inžinerija.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės analizuoti ir vertinti įvairias saugos inžinerijos problemas, išmanys šios srities teoriją ir praktiką, mokslinių tyrimų metodologiją ir metodus, informacijos rinkimo, duomenų apdorojimo ir analizės metodus; –– gebės įvertinti, taikyti ir realizuoti techninius, technologinius ir organizacinius sprendimus įvairiose saugos inžinerijos srityse;

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

–– gebės užtikrinti infrastruktūros objektų saugą nuo gaisrų ir technogeninių avarijų, kurti ir (arba) taikyti savo originalias idėjas modeliuodami gaisrus, taikyti matematinius rizikos vertinimo metodus, atlikti kompiuterinį evakuacijos proceso modeliavimą, valdyti pajėgas incidentų vietose vykdant gelbėjimo darbus, prognozuoti incidento vystymosi eigą, rūpintis savo ir aplinkinių žmonių psichologine gerove.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Gaisro modeliavimo metodų palyginimas ir analizė, sprogimų poveikių prognozavimas ir modeliavimas, konstrukcijų atsparumo aukštai temperatūrai tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Saugos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems saugos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – STATYBOS INŽINERIJA

Civilinė inžinerija Specializacija – keliai Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti antrosios pakopos universitetinį išsilavinimą turinčius civilinės inžinerijos magistrus, gebančius spręsti automobilių kelių ir geležinkelių projektavimo, tiesybos, priežiūros, taisymo (remonto), rekonstrukcijos ir eismo organizavimo bei saugaus eismo problemas; ekonomiškai įvertinti bei pagrįsti kelių ir geležinkelių racionalius projektinius, technologinius bei priežiūros sprendinius; mokančius naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis; turinčius žinių ir įgūdžių, reikalingų inžinerinei bei mokslinei veiklai; mokančius efektyviai bendrauti su kitų sričių specialistais ir visuomene; gebančius kūrybiškai ir kritiškai mąstyti bei palaikančius savo profesinę kompetenciją, įgytą mokslinių tyrimų institucijose ir mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės planuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, taikyti analizės metodus, vertinti rezultatus, nustatyti jų patikimumą ir kvalifikuotai spręsti problemas automobilių kelių ir

geležinkelių projektavimo, tiesybos, priežiūros ir rekonstrukcijos bei saugaus eismo organizavimo srityje; –– gebės pažinti ir kritiškai vertinti automobilių kelių ir geležinkelių projektavimo, tiesybos, priežiūros ir rekonstrukcijos bei saugaus eismo organizavimo teorines ir praktines naujoves Lietuvoje ir užsienyje, jas taikyti mokslinėje ir praktinėje veikloje.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– automobilių kelių ir geležinkelių tinklo modeliavimas, analizė ir vertinimas; –– automobilių kelių ir geležinkelių projektavimas, tiesyba, priežiūra, taisymas (remontas) ir rekonstrukcija; –– automobilių kelių ir geležinkelių konstrukcijų ir medžiagų tyrimai, analizė bei vertinimas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Civilinės inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – STATYBOS INŽINERIJA

Geotechnika Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 27

Suteikti išsamių žinių ir gebėjimų geotechnikos srityje ir parengti magistrus, gebančius spręsti geotechnines problemas: nustatyti projektuojant reikalingus geotechninius parametrus; formuluoti tyrimų tikslus. Išmokyti planuoti ir įvykdyti eksperimentus tiems tikslams pasiekti; taikyti šiuolaikinius geotechninių konstrukcijų tyrimų bei projektavimo metodus; analizuoti ir apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatus.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės taikyti žinias, spręsdami geotechnikos mokslo ir praktikos uždavinius, dažnai turėdami ne visą informaciją ir nepakankamai reikalingų duomenų; –– gebės atpažinti ir įvertinti naujus geotechninius uždavinius, numatyti šių uždavinių galimus alternatyvius sprendimus, taikydami statybos ir su ja susijusių mokslo sričių teorijos žinias;

–– gebės interpretuoti duomenis, gautus atlikus laboratorinius bandymus, statybos procesų stebėjimus ir matavimus svarbos ir aiškinamųjų teorijų požiūriu; –– gebės originaliai kurti ir (arba) taikyti originalias idėjas skaičiuodami ar atlikdami pagrindų ir geotechninių konstrukcijų tyrimus.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Polių, vėjo jėgainių, sekliųjų pamatų pagrindo laikomosios galios tyrimai, strypais armuoto gruntinio pamato elgsenos skaitiniai tyrimai, lakiųjų pelenų panaudojimas gruntbetonyje.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Geotechnikos studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija* Jungtinė studijų programa. Partnerinė aukštoji mokykla – Rygos technikos universitetas (RTU) Baigus studijas įgyjami abiejų universitetų diplomai Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – statybos inžinerijos magistras Studijų programos tikslai Parengti statybos inžinerijos magistrus, gebančius pritaikyti įgytas statybos inžinerijos mokslo ir praktikos žinias, formuojant, vertinant ir savarankiškai priimant efektyvius kelių priežiūros ir plėtros sprendimus, grįstus sisteminiu, kritiniu bei konstruktyviu mąstymu ir moksline argumentacija; įsisavinusius mokslines kiekybinio bei kokybinio pažinimo ir tarpusavio sąveikos nuostatas bei jų priklausomybę nuo įvairių sąlygų, taip pat gebančius integruoti ir kompleksiškai taikyti kelių ūkio valdymo teorijos, kelių ir tiltų projektavimo bei technologijų inžinerijos inovatyvias žinias, susijusias tiek su statybos, tiek su ekonomikos, tiek su kitų mokslų ir technologijų pažanga.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės planuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, taikyti analizės metodus, vertinti rezultatus, nustatyti jų patikimumą ir kvalifikuotai spręsti problemas automobilių kelių ir tiltų projektavimo, statybos, priežiūros ir rekonstravimo bei saugaus eismo organizavimo srityje; –– gebės pažinti ir kritiškai vertinti automobilių kelių ir tiltų projektavimo, statybos, priežiūros ir rekonstravimo bei saugaus eismo organizavimo teorines ir praktines naujoves Lietuvoje ir užsienyje, jas taikyti mokslinėje bei praktinėje veikloje;

*Studijos anglų kalba

–– gebės suvokti savo priimamų sprendimų galimus etinius, techninius, ekonominius, socialinius padarinius ir atsakomybę už juos, išmanys rizikos ir saugos sąlygų valdymą, nustatant kelių ir tiltų konstrukcijų ilgaamžiškumą, mokės argumentuotai pagrįsti savo tyrimų bei samprotavimų išvadas, jas suprantamai pateikti žodžiu ir raštu įvairių sričių bei interesų, įvairaus išsilavinimo suinteresuotiems asmenims.

Studijų organizavimo tvarka Nuolatinių studijų trukmė – pusantrų metų. Pirmasis semestras dėstomas VGTU, antrasis – RTU. Trečiajame semestre tam tikri pasirenkamieji studijų dalykai dėstomi atitinkamai VGTU ir RTU, taigi studijų vietą lems studento pasirinkimas. Baigiamieji darbai ginami abiejuose universitetuose, o jų gynimo komisijose dalyvauja ir VGTU, ir RTU dėstytojai.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– šiuolaikinių tiltų projektavimas ir jų priežiūros organizavimas; –– kelių ir jų elementų (ilgaamžių dangų, saugių sankryžų ir t. t.) projektavimas ir priežiūra; –– modernios kelių tinklo plėtros ir priežiūros valdymo sistemos.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – STATYBOS INŽINERIJA

Kelių eismo saugumo inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 28

Parengti magistrus, galinčius suvokti, analizuoti ir išgryninti saugaus eismo problemas, priimti konceptualius ir tikslius inžinerinius sprendinius, trūkstant informacijos bei atsižvelgiant į eismo situaciją automobilių keliuose ir gatvėse; gebančius projektuoti ir prižiūrėti automobilių kelius, gatves ir tiltus, kad jie būtų saugūs, bei saugaus eismo organizavimo srityje vykdyti visuomeninę švietėjišką veiklą, būti komandos lyderiais, surasti ir perprasti naujausias tendencijas saugių kelių ir gatvių projektavimo srityje bei jas pritaikyti Lietuvoje.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės planuoti, projektuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, taikyti analizės metodus, vertinti rezultatus, nustatyti jų patikimumą, tyrinėdami saugaus eismo problemas automobilių keliuose ir miestų gatvėse; –– gebės pažinti ir kritiškai vertinti saugaus eismo situaciją, pateikti tikslius ir racionalius sprendimus kelių eismo saugumui gerinti;

–– gebės saugaus eismo teorines ir praktines naujoves pritaikyti Lietuvoje, mokslinėje ir praktinėje veikloje projektuodami ir prižiūrėdami kelius, vykdyti švietėjišką veiklą.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– subalansuotų ir saugių kelių (gatvių) projektavimas; –– kelių eismo saugumo (pasirinktame kelyje, gatvėje ar kelių tinkle) analizė ir vertinimas; –– inžinerinių eismo saugumo priemonių projektavimas ir vertinimas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Kelių eismo saugumo inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Miestų inžinerijos informacinės sistemos

(NAUJA, pertvarkyta miestų planavimo ir inžinerijos programa) Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus, gebančius planuoti, prognozuoti, projektuoti, valdyti ir prižiūrėti transporto sistemų bei miesto plėtrą regioniniu ir vietiniu lygmenimis; jungti susisiekimo sistemas ir kitą miestų infrastruktūrą planavimo procese; spręsti eismo organizavimo bei saugumo problemas; ekonomiškai įvertinti ir pagrįsti racionalius projektinius, technologinius bei priežiūros sprendinius; mokančius naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis; išmanančius naujausių mokslinių tyrimų metodologiją ir metodus; mokančius efektyviai bendrauti su kitų sričių specialistais ir visuomene, praktinius analitinius įgūdžius taikyti įvairiose inžinerijos srityse ir išlaikyti profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės planuoti ir atlikti mokslinius tyrimus, taikyti analizės metodus, vertinti rezultatus, nustatyti jų patikimumą ir kvalifikuotai spręsti problemas miesto inžinerijos informacinių sistemų, miesto transporto sistemų ir miestų teritorijų planavimo srityse, spręsti inžinerinių sistemų plėtros uždavinius, atvaizduoti miestą, kurti tematinius skaitmeninius žemėlapius GIS (geografinių informacinių sistemų) priemonėmis;

–– gebės pažinti ir kritiškai vertinti teorines bei praktines informacinių sistemų naujoves miesto inžinerijoje, jas taikyti mokslinėje ir praktinėje veikloje Lietuvoje bei užsienyje.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– intelektualių sistemų taikymas miesto transporto srautų valdymo srityje; –– GIS taikymas planuojant ir modeliuojant miesto procesus.

Praktika Loendersloot Groep (Nyderlandų Karalystė), Dutch Cycling Embassy (Nyderlandų Karalystė), AECOM, TAEM GROUP, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir kt.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Miestų inžinerijos informacinių sistemų studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, energetikos, energijos inžinerijos, matavimų inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, žemėtvarkos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – STATYBOS INŽINERIJA

Statinio informacinis modeliavimas Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 29

Suteikti specializuotų inžinerinių žinių ir suformuoti specializuotus inžinerinius gebėjimus, reikalingus statinio projekto BIM (angl. building information modeling) rengimo funkcijoms atlikti, plėtojant projektavimo ir statybos proceso inžinerinio informacinio modeliavimo naujausias žinias ir technologijas.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės pasirinkti informacines technologijas, taikomas projektavimo, statybos ir statinių naudojimo srityse, pritaikyti studijų metu gautas žinias ir gebėjimus sprendimams modeliuoti ir įgyvendinti; –– gebės rengti ir koordinuoti statinio integruoto projekto dalis, vykdyti projektinio statinio statybą, konstrukcijų gamybą ir

atlikti priežiūrą informacinio modeliavimo priemonėmis; –– gebės rengti ir integruotai naudoti tvarų statinį ir atlikti jo priežiūrą informacinio modeliavimo priemonėmis.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Integruoto statybos projekto vykdymo strategijos ir taktikos diegimas, statinio informacinio modelio kokybės vertinimo kriterijų analizė, BIM technologijų taikymas projektavimo, gamybos, statybos ir eksploatacijos etapuose.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Statinio informacinio modeliavimo studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, statybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Statinių konstrukcijos Specializacijos – lengvosios šiuolaikinės konstrukcijos, pastatų konstrukcijos, specialieji statiniai, tiltai ir viadukai, statinių konstrukcijos* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti kūrybiškai mąstančius specialistus inžinerinei veiklai, turinčius aukštos kvalifikacijos konstruktoriaus žinių; gebančius kaupti, sisteminti, analizuoti, vertinti ir pateikti informaciją; projektuoti sudėtingų statinių konstrukcijas; spręsti jų būklės vertinimo ir stiprinimo problemas; taikyti šiuolaikinius tyrimų bei projektavimo metodus; planuoti ir atlikti mokslinius tyrimus; kvalifikuotai vertinti gautus rezultatus bei taikyti juos praktikoje.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės atlikti tyrimus ir naudodamiesi informacinėmis technologijomis įvertinti gautą rezultatą, modeliuoti ir skaičiuoti specialiųjų statinių konstrukcijų elgsenos parametrus, tinkamai parinkti specialiųjų statinių būklės vertinimo ar bandymo būdus ir priemones, originaliai kurti ir (arba) taikyti originalias idėjas skaičiuojant ar atliekant statinių konstrukcijų tyrimus, vertinti konstrukcijų ir jų jungčių patikimumą.

Lengvųjų šiuolaikinių konstrukcijų specializacijos absolventai: –– gebės skaičiuoti ir konstruoti taikydami naujausias technologijas šiuolaikinių lengvųjų pastatų plienines, medines ir mišrias (plienines-betonines) konstrukcijas ir jų jungtis, vertinti tokių konstrukcijų būklę bei gaisrinę saugą, taikyti naujausias fizinio ir skaitinio eksperimento technologijas.

Pastatų konstrukcijų specializacijos absolventai: –– gebės atlikti statinių ir jų konstrukcijų analizę, praktiškai dirbti konstrukcijų skaičiavimo kompiuterinėmis programomis, taikyti statinių konstrukcijų projektavimo metodus atsižvelgdami į jų elgsenos ypatumus.

Specialiųjų statinių specializacijos absolventai: –– gebės atlikti statinių ir jų konstrukcijų analizę, praktiškai dirbti konstrukcijų skaičiavimo kompiuterinėmis progra*Studijos anglų kalba

momis, taikyti konstrukcijų projektavimo metodus atsižvelgdami į jų elgsenos ypatumus.

Tiltų ir viadukų specializacijos absolventai: –– gebės tinkamai parinkti tiltų būklės vertinimo ar bandymo būdus ir priemones, originaliai kurti ir (arba) taikyti originalias idėjas skaičiuojant ar atliekant tiltų konstrukcijų tyrimus, modeliuoti ir skaičiuoti statinių konstrukcijų elgsenos parametrus, vertinti konstrukcijų ir jų jungčių patikimumą, numatyti statinių konstrukcijų eksploatacinių savybių kitimo tendencijas, vertinti statiniams įtaką darančius veiksnius, nustatyti statinių konstrukcijų renovacijos ir jų tolesnio naudojimo galimybes realioje situacijoje.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Lengvųjų šiuolaikinių konstrukcijų specializacijos studijose: Vienaukščių metalinių pastatų konstrukcinių schemų analizė, plonasienių, kompozitinių, kintamojo skerspjūvio skaičiavimo ir projektavimo metodų analizė, pusiau standžių mazgų tyrimai.

Pastatų konstrukcijų specializacijos studijose: Gelžbetoninių sluoksniuotų, sustiprintų anglies pluoštu ir kompozitinių konstrukcijų skaičiavimo metodų analizė, armuoto mūro mechaninių savybių tyrimai ir analizė, konstrukcijų pažaidų tyrimai.

Specialiųjų statinių specializacijos studijose: Talpyklų, stiebų, bokštų, įtemptų lynų sistemų laikomosios galios tyrimai ir analizė.

Tiltų ir viadukų specializacijos studijose: Styginių kombinuotųjų plieno tiltų elgsenos tyrimai ir analizė, geležinkelio tiltų bebalasčių plokščių įtempių deformacijų būvio analizė, tiltų dinaminiai tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Statinių konstrukcijų studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – STATYBOS INŽINERIJA

Statybos medžiagos ir dirbiniai Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai 30

Parengti specialistus, išmanančius statybinių medžiagų ir dirbinių gamybos technologijas, technologinių procesų projektavimą ir optimizavimą; suteikti šiuolaikinių žinių apie statybinių medžiagų ir dirbinių gamybos metodus bei principus, naujas ir modernias gamybos technologijas bei gaminių, pasižyminčių specialiomis savybėmis, gamybą; suformuoti specializuotus techninių problemų sprendimo gebėjimus, reikalingus statybinių medžiagų technologijoms kurti ir diegti, naujoms žinioms plėtoti bei skirtingų sričių žinioms integruoti.

Šios studijų programos absolventai: –– supras statybinių medžiagų gamybos principus, šios gamybos metu vykstančius technologinius procesus;

–– gebės vertinti statybinių medžiagų ir dirbinių techninius parametrus, atlikti laboratorinius tyrimus ir nustatyti jų savybes bei atlikti atitikties vertinimą; –– gebės valdyti statybinių medžiagų technologinius procesus, modifikuoti medžiagų struktūrą ir savybes.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Cementinio akmens, mūro skiedinių naudojant skirtingus priedus savybių tyrimas, ultrastipriojo betono gamybos technologija, termoizoliacinių medžiagų tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Statybos medžiagų ir dirbinių studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, statybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Statybos technologijos ir valdymas Specializacijos – statybos ekonomika ir verslas, statybos technologijos ir vadyba Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras Studijų programos tikslai Suteikti pakankamų statybos technologijų ir valdymo žinių siekiant parengti specialistus, gebančius kūrybiškai ir savarankiškai taikyti nuolat kintančioje statybos sektoriaus aplinkoje ir kasdieninėje praktinėje veikloje naujausias statybos technologijas, inovacijas, mokslo teorijas ir valdymo metodus; mokančius nustatyti problemas, įvertinti tyrimų poreikį, planuoti ir atlikti tyrimus, analizuoti jų rezultatus ir patikimumą, parinkti ir taikyti efektyvius analizės metodus ir kompiuterines technologijas.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės pažinti ir kritiškai vertinti statybos technologijų ir valdymo teorines bei praktines naujoves, efektyviai veikti neapibrėžtumo sąlygomis, nustatyti perspektyvias tyrimų kryptis, įvertinti kokybinę ir kiekybinę informaciją, planuoti bei vykdyti tyrimus, analizuoti ir vertinti jų rezultatus.

Statybos ekonomikos ir verslo specializacijos absolventai: –– gebės taikyti naujausias žinias sprendžiant pastatų ūkio valdymo ir investicijų, statybos projektų, statybos verslo ir strateginio valdymo, elektroninio verslo ir internetinės sprendimų paramos statyboje uždavinius, parinkti efektyvius ir inovatyvius sprendimus bei įvertinti jų ekonominį efektą.

Statybos technologijų ir vadybos specializacijos absolventai: –– gebės taikyti naujausias žinias sprendžiant pastatų statybos technologijų projektavimo, statybos proceso organizavimo ir planavimo, statinių naudojimo, modernizavimo bei priežiūros inžinerines ir vadybos problemas, vertinti priimamų sprendimų įtaką pastato statybos projektui ir jį įgyvendinant.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Statybos ekonomikos ir verslo specializacijos studijose: Statybos projektų planavimas įvertinant darnios plėtros principus, pastatų geriausio ekonominio panaudojimo galimybių analizė, daugiakriterių sprendimų priėmimo metodų taikymas statyboje, išmanieji pastatai.

Statybos technologijų ir vadybos specializacijos studijose: Pastatų renovacijos daugiatikslis vertinimas, BIM technologijos statybos valdymo procese, viešųjų pirkimų organizavimas statyboje, racionalios statybos technologijos parinkimas, pastatų reitingavimo sistemos.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Statybos technologijų ir valdymo studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, statybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INŽINERIJOS MOKSLAI

Studijų kryptis – TRANSPORTO INŽINERIJA

Transporto inžinerija Specializacijos – automobilių transporto inžinerija, geležinkelių transporto inžinerija, transporto inžinerijos vadyba, transporto mašinos ir įrenginiai* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras 31

Studijų programos tikslai Suteikti specialiųjų naujausių technologijos mokslo srities transporto inžinerijos studijų krypties žinių, lavinti gebėjimą analizuoti ir racionaliai vertinti problemas, suformuoti specia­ liuosius problemų sprendimo gebėjimus, reikalingus ne tik moksliniams tyrimams atlikti, bet ir realioms technologinėms problemoms spręsti, bei išugdyti vadovavimo ir novatoriškumo įgūdžius.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės kurti mokslinius tyrimo metodus, inovacijas ir taikyti jas kuriant ir tyrinėjant naujas transporto priemones su įprastine ir hibridine jėgaine, jų atskiras hidraulines, pneumatines, elektrines ir mechanines sistemas ir elementus bei transportavimo technologines sistemas ar sprendžiant esamų transporto priemonių ir transportavimo sistemų patikimumo, ilgaamžiškumo problemas; –– gebės tirti, analizuoti ir vertinti fizinius procesus, vykstančius mobiliųjų mašinų jėgainėse, jų transmisijose, važiuoklėse, sąveikaujant su keliu ar apdirbama terpe, transportavimo technologinėse sistemose; –– gebės sudaryti nagrinėjamo transporto inžinerijos tyrimo objekto mokslinės problemos matematinius modelius, suformuluoti optimizavimo uždavinius ir gebės juos spręsti naudodami šiuolaikinę programinę įrangą; –– gebės analizuoti, įvertinti, diagnozuoti ir prognozuoti transporto priemonių, mobiliųjų mašinų bei įrenginių techninę būklę, patikimumą ir liekamąjį resursą; –– gebės tirti, analizuoti ir vertinti mobiliųjų mašinų veikimo kokybei įtaką darančius veiksnius, transporto priemonių mobilumo ir ergonominius parametrus bei transporto technologinių sistemų efektyvumą; –– gebės tirti, vertinti ir gerinti transporto priemonių eismo ir jų valdymo, darbo saugos priemonių veiksmingumą, spręsti darbo saugos, transporto saugaus eismo ir aplinkosaugos problemas; –– gebės kurti ir taikyti racionalius darbo organizavimo principus vystant transporto sistemą.

Automobilių transporto inžinerijos specializacijos absolventai: –– turės gilesnių žinių apie automobilių teoriją, konstrukcijas, projektavimą ir eksploatavimą, mokės atlikti eismo įvykių analizę, turės žinių apie kelių eismo organizavimą ir valdymą bei gebės modeliuoti, analizuoti įvairius inžinerinius procesus, kūrybiškai naudojantis moksline bei *Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

technine informacija, kurti įvairias inžinerines sistemas ar tobulinti technologijas, tyrinėti su automobilių projektavimu ir eksploatavimu susijusias problemas.

Geležinkelių transporto inžinerijos specializacijos absolventai: –– gebės tyrinėti, diagnozuoti, prognozuoti ir optimizuoti geležinkelių transporto ir jo infrastruktūros mašinas, įrenginius, technologinius procesus, įgis su riedmenų dinamika ir diagnostika, geležinkelių transporto energetika susijusių žinių ir gebėjimų, kuriuos galės taikyti geležinkelių transporto sistemoje bei įvairiose gamybos įmonėse, kuriose naudojami geležinkelio riedmenys.

Transporto inžinerijos vadybos specializacijos absolventai: –– turės daugiau transporto inžinerijos ir vadybos žinių bei gebės ne tik analizuoti ir naudotis technine informacija, bet ir tyrinėti bei optimizuoti įvairius transporto inžinerijos ir vadybos procesus, dirbti komandinį darbą, organizuoti ir valdyti darbo kolektyvą.

Transporto mašinų ir įrenginių specializacijos absolventai: –– turės gilesnių žinių apie mobiliųjų mašinų konstrukcijas, projektavimą ir eksploatavimą, hidraulinių, pneumatinių ir mechaninių transmisijų, važiuoklių dinaminius procesus, transporto sistemos elementų sąveiką bei gebės analizuoti, tyrinėti, modeliuoti ir optimizuoti mobiliųjų mašinų sistemose vykstančius fizinius procesus bei įgytas žinias ir gebėjimus taikyti sprendžiant mobiliųjų mašinų projektavimo ir eksploatavimo problemas.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– įvairiose transporto mašinų pneumatinėse, hidraulinėse ir mechaninėse sistemose vykstančių fizinių procesų tyrimai; –– transporto priemonių dinamikos, stabilumo, eismo saugumo, vidaus degimo variklių, transmisijų, važiuoklių tyrimai; –– transporto inžinerijos ekonominių ir vadybos procesų vertinimai bei tyrimai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Transporto inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems transporto inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, jūrų inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, jūrų technologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – TECHNOLOGIJŲ MOKSLAI

Studijų kryptis – BIOTECHNOLOGIJOS

Bioinžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – technologijų mokslų magistras Studijų programos tikslai 32

Bioinžinerijos studijų programos tikslas yra parengti bioinžinerijos magistrus, turinčius pamatinių žinių genų, baltymų, biochemijos inžinerijos, biologinių sistemų modeliavimo ir bioinformacinės analizės srityse, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir analizuoti gautus rezultatus bei tęsti studijas doktorantūros studijose.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės paaiškinti biocheminius inžinerinius procesus, modeliuoti inžinerinius procesus ir reaktorius, įvertinti ekonominius klausimus ir patentavimo galimybes; –– gebės atlikę šiuolaikinius proteomo tyrimus charakterizuoti baltymus, juos identifikuoti naudodamiesi duomenų bazėmis;

–– gebės įsisavinti pagrindinius šiuolaikinius baltymų ir nukleorūgščių sekų tyrimo metodus ir taikyti bioinformatikos metodus.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– biochemijos inžinerija; –– biologinių sistemų modeliavimas; –– genų, baltymų inžinerija.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Bioinžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems biologijos, molekulinės biologijos, biochemijos, chemijos ir chemijos inžinerijos (biotechnologijos) bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Nanobiotechnologija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – technologijų mokslų magistras Studijų programos tikslai Nanobiotechnologijos studijų programos tikslas yra parengti nanobiotechnologijos magistrus, turinčius pamatinių žinių genų veiklos, ląstelių bei audinių inžinerijos, nanomedžiagų, nanomedicinos, diagnostinės nanobiotechnologijos bei biokomponentų mikrokapsuliavimo srityse, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir analizuoti gautus rezultatus bei tęsti studijas doktorantūros studijose.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės atrinkti tinkamus metodus bei metodikas nanobiotechnologijos, diagnostikos ir gydymo problemoms spręsti; –– gebės sudaryti tinkamas genų, ląstelių bei audinių inžinerijos schemas;

Studijų krypčių grupė – TECHNOLOGIJŲ MOKSLAI

–– išmanys šiuolaikinius metodus, taikomus kamieninių ląstelių tyrimuose; –– gebės pritaikyti fizikinius cheminius metodus diagnostikoje, biokomponentų mikrokapsuliavimo ir biotechnologijų srityse.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– genų, ląstelių, audinių bei imunologinė inžinerija; –– kamieninių ląstelių tyrimai; –– diagnostinė nanobiotechnologija.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Nanobiotechnologijos studijų programa skirta asmenims, turintiems biologijos, molekulinės biologijos, biochemijos, chemijos ir chemijos inžinerijos (biotechnologijos) bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – MEDŽIAGŲ TECHNOLOGIJOS

Saulės elementų ir modulių inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – technologijų mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius kurti saulės elementų ir modulių technologijas, mokančius eksperimentiškai išmatuoti bei teoriškai sumodeliuoti fotoelektros įrenginių parametrus ir charakteristikas.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės parinkti optimalias saulės elementų bei modulių medžiagas ir spręsti inžinerines problemas, taikydami modernias technologijas; –– gebės įvertinti saulės elementų bei modulių patikimumą, susidėvėjimą ir naudojimo galimybes realioje situacijoje;

–– gebės suprasti, panaudoti ir kritiškai interpretuoti mokslinę informaciją, susijusią su fotoelektros energijos technologija; –– gebės taikyti technologijos mokslų naujoves, analizuodami mokslinius rezultatus tarpdalykinėse profesinės veiklos srityse.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika)

33

Baigiamuosiuose magistro darbuose siekiama ištirti medžiagų, naudojamų saulės elementams ir moduliams, kokybę, elementuose ir moduliuose esančių defektų, susiformavusių technologiniuose procesuose ar atsiradusių modulius surenkant iš atskirų saulės elementų, juos transportuojant ar sumontuojant į fotoelektrines jėgaines, poveikį saulės elementų ir modulių šviesos energijos konversijos į elektros energiją efektyvumui.

Baigiamųjų darbų temos: defektų ir (ar) meteorologinių sąlygų poveikio saulės elementų ir modulių šviesos energijos

Studijų krypčių grupė – INFORMATIKOS MOKSLAI

konversijos į elektros energiją efektyvumui tyrimas; saulės elementų ir modulių optoelektrinių savybių tyrimai iš voltamperinių charakteristikų; saulės elementų ir (ar) modulių panaudos potencialas transporto inžinerijoje ir (ar) šiuolaikinėse moderniose pastatų konstrukcijose.

Praktika Studentai atlieka mokslinę gamybinę praktiką saulės elementų ir modulių gamyklose Vilniuje, Vismaliukų fotoelektros tyrimų centre, VGTU Fotoelektros technologijų laboratorijoje.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Saulės elementų ir modulių inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems elektronikos ir elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, statybos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos, fizikos, chemijos, aplinkos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – INFORMATIKOS INŽINERIJA

Informacijos ir informacinių technologijų sauga* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – informatikos mokslų magistras Studijų programos tikslai Rengti aukštos kvalifikacijos informacijos ir informacinių technologijų saugos specialistus, formuojant sisteminį požiūrį į informacijos saugos problemų atsiradimą, jų prevencijos, sprendimo ir kompensavimo metodus, suteikiant studentams naujausias moksliniu ir profesiniu požiūriu specializuotas žinias bei gebėjimus taikyti šiuolaikinius informacijos saugos užtikrinimo metodus ir technologijas, ugdant originalų ir kritinį mąstymą, vadovavimo, tyrimų ir novatoriškumo įgūdžius.

Šios studijų programos absolventai: –– supras kibernetinių grėsmių, pažeidžiamumų ir rizikos atsiradimo priežastis, gebės jas identifikuoti, neutralizuoti ir sumažinti pasekmes; –– supras informacijos ir informacinių technologijų saugos principus bei sąvokas, išmanys šiuolaikinių informacinių sistemų saugos užtikrinimo mechanizmų specifiką ir gebės jas taikyti; –– išmanys saugių informacinių sistemų projektavimo metodikų principus ir gebės integruoti informacijos saugos užtikrinimo mechanizmus į skirtingas informacines sistemas bei procesus; –– išmanys skirtingų operacinių sistemų, DBVS ir kitų informacinių sistemų saugos aspektus; –– gebės taikyti kriptografijos, saugaus programavimo ir programinio kodo saugumo analizės, etinio sistemų pažeidžiamumo paieškos, nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo, saugos tinklų ir virtualių infrastruktūrų projektavimo metodus; –– gebės vertinti informacinių sistemų ir organizacijų saugos lygį bei brandumą, taikyti rizikos valdymo metodus ir informacinės saugos standartų bei kitų reguliavimo dokumentų reikalavimus įmonės veikloje; *Galima studijuoti lietuvių arba anglų kalba

–– gebės rengti įmonę, jos veiklos procesus sertifikuoti pagal atitinkamus saugos standartus, valdyti organizacijos informacijos saugos užtikrinimo procesus, juos derinti su kitais įmonės verslo procesais, vykdomais projektais, užtikrinti nenutrūkstamą organizacijos procesų funkcionavimą.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– tyrimai ir praktiniai darbai šiuolaikinių informacijos saugos ir susijusių technologijų srityje (blockchain technologijos, anomalijų aptikimas didžiuosiuose duomenyse ir tinklo sraute, duomenų šifravimo įranga, dirbtinio intelekto metodai kovai su kibernetinėmis grėsmėmis); –– informacijos saugos procesų modeliavimo ir prognozių tyrimai (grėsmių tendencijų ir evoliucijos modeliavimas, tinklo ir duomenų srautų modeliavimas anomalijoms aptikti, adaptyvių informacijos saugos metodų kūrimas ir tobulinimas); –– informacijos saugos valdymo procesų optimizavimo tyrimai (rizikos analizės ir kitų procesų automatizavimas dirbtinio intelekto priemonėmis, specializuotų žinių bazių formavimas, diegiamų kontrolės mechanizmų ir procesų optimizavimas, Agile metodų taikymas informacijos saugos procesams).

Praktika Praktika nėra privaloma, tačiau studentams yra suteikiama teisė ir galimybė atlikti praktiką ir Lietuvos įmonėse, institucijose, ir užsienyje pagal mainų programą Erasmus+.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Informacijos ir informacinių technologijų saugos studijų programa skirta asmenims, turintiems informatikos, informatikos inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, fizikos, matematikos bei technologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INFORMATIKOS MOKSLAI

Studijų kryptis – INFORMATIKOS INŽINERIJA

Informacinės elektroninės sistemos Specializacija – atvirojo kodo sistemos Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – informatikos mokslų magistras Studijų programos tikslai 34

Suteikti naujausių specialiųjų informatikos inžinerijos ir jai artimų studijų krypčių žinių, reikalingų savarankiškai kuriant ir taikant naujausias atvirojo kodo, signalų apdorojimo ir verslo elektronines sistemas bei paslaugas; išugdyti gebėjimus šias žinias kritiškai įvertinti ir kūrybiškai pritaikyti; išmokyti atlikti informatikos inžinerijos studijų krypties taikomuosius tyrimus, gaunant naujus rezultatus; skatinti tobulinti savo profesinę kompetenciją mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– mokės atlikti specializuotus mokslinius tyrimus, siekdami plėtoti naujas žinias ir naujas metodikas bei integruoti skirtingų sričių žinias, ir priimti inovatyvius sprendimus, paremtus tyrimų rezultatais;

–– gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus, programinę bei techninę įrangą inžinerijos problemoms spręsti, duomenims analizuoti ir interpretuoti; –– gebės savarankiškai kurti, eksploatuoti ir tobulinti paskirstytąsias atvirojo kodo informacines sistemas.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Kuriamos ir tiriamos informacinės elektroninės sistemos ir jose taikomi intelektualieji metodai, skirti šnekai ir emocijoms atpažinti, vaizdo srautams analizuoti, šiuolaikinių jutiklių realaus laiko signalams apdoroti.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Informacinių elektroninių sistemų studijų programa skirta asmenims, turintiems informacijos sistemų, programų sistemų, informatikos inžinerijos, elektronikos inžinerijos arba elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Informacinės technologijos Specializacijos – duomenų gavybos technologijos, inžinerinė ir kompiuterinė grafika, multimedijos informacinės sistemos Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – informatikos mokslų magistras Studijų programos tikslai Rengti informacinių technologijų specialistus, gebančius analizuoti, projektuoti bei eksploatuoti į vartotoją orientuotas multimedijos, skaitmeninio projektavimo ir didžiųjų duomenų informacines sistemas, numatyti jų vystymosi tendencijas nuolat kintančioje aplinkoje.

Šios studijų programos absolventai: –– suvoks intelektinių sistemų įvairovę ir gebės pasiūlyti tinkamą sprendimą konkrečioje situacijoje.

Duomenų gavybos technologijų specializacijos absolventai: –– supras duomenų daugiamatiškumą ir gebės pateikti grafinį, žmogui suvokiamą vizualizavimo mechanizmą, projektuoti duomenų vitrinas ir duomenų saugyklas, žinos pagrindinius duomenų gavybos technologijų procesų etapus bei taikomus metodus.

Inžinerinės ir kompiuterinės grafikos specializacijos absolventai: –– gebės susieti, analizuoti ir adaptuoti informacinius duomenis skaitmeninio projektavimo technologijose, taikyti ir naudoti skaitmeninio modeliavimo ir projektavimo metodus.

Multimedijos informacinių sistemų specializacijos absolventai: –– gebės stebėti, konceptualizuoti, analizuoti ir modeliuoti reiškinius, vykstančius srityse, kuriose taikomos multimedijos sistemos.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– kompiuterinė grafika; –– multimedijos informacijos apdorojimas; –– kompiuterinių žaidimų kūrimas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Informacinių technologijų studijų programa skirta asmenims, turintiems informatikos, informatikos inžinerijos, informacijos sistemų, programų sistemų, elektronikos ir elektros inžinerijos, fizikos, matematikos studijų krypties bei technologijos mokslų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – INFORMATIKOS MOKSLAI

Studijų kryptis – INFORMATIKOS INŽINERIJA

Informacinių sistemų programų inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – informatikos mokslų magistras Studijų programos tikslai 35

Rengti aukštos kvalifikacijos informacinių sistemų specialistus, turinčius teorinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų kuriant, diegiant ir tobulinant informacinių sistemų programinę įrangą, suteikti išsamių žinių apie inovatyvius informacinių sistemų kūrimo metodus ir technikas.

Studijų metu skiriamas ypatingas dėmesys šiuolaikinėms informacinėms sistemoms, programų sistemų inžinerijai, modernioms duomenų bazėms, žinių inžinerijai, verslo procesų simuliacijai, dirbtinio intelekto taikymo aspektams informacinėse sistemose. Šios studijų programos absolventai turi pakankamų žinių ir gebėjimų dirbti informacinių sistemų analitikais, duomenų bazių architektais, projektų vadovais, verslo informacinių sistemų konsultantais.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės spręsti informacinių sistemų projektavimo, kūrimo ir modernizavimo problemas, kompleksiškai taikydami įgytas žinias apie naujausias duomenų bazių kūrimo technikas, sistemų inžinerijos konceptus, veiklos procesų modeliavimą ir žinių valdymą; –– mokės apibrėžti inovatyvių informacinių sistemų kūrimo metodų taikymo galimybes, parinkti technologines priemones jiems įgyvendinti, taikyti kokybės valdymo metodus ir standartus informacinės sistemos kokybei valdyti; –– gebės pasirinkti ir taikyti programų inžinerijos metodus informacinėms sistemoms kurti, pasiūlyti verslo informacinių sistemų architektūras ir jas realizuoti; –– gebės naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, turės tiriamojo darbo patirties bei sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžių savarankiškai profesinei veiklai atlikti, mokės kritiškai vertinti ir argumentuotai bei aiškiai perteikti apibendrintą dalykinę informaciją specialistams ir kitiems asmenims, dirbti individualiai ir komandoje.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– dinaminių verslo procesų simuliacijos tyrimai, apimant tokius probleminius atvejus kaip konkuruojantys verslo procesai, kompensacijos mechanizmo naudojimas ilgai trunkančiuose verslo procesuose, konteksto įtaka modeliuojant ir simuliuojant verslo procesus;

–– verslo taisyklėmis grindžiamas sprendimų automatizavimas informacinėse sistemose, verslo taisyklių sistemos darnos užtikrinimas, verslo taisyklių išgavimas iš duomenų bazių; –– taikomųjų programų architektūros komponentų atpažinimas, ontologijų kūrimas, KDM modelių transformavimas į UML komponentų modelius, UML modelių darnos tikrinimas.

Praktika Praktika nėra privaloma, tačiau studentams yra suteikiama teisė ir galimybė atlikti praktiką Lietuvos įmonėse, institucijose, taip ir užsienyje pagal mainų programą Erasmus+.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Informacinių sistemų programų inžinerijos studijų programą gali studijuoti asmenys, turintys informatikos, informatikos inžinerijos, informacijos sistemų, programų sistemų, elektronikos ir elektros inžinerijos, fizikos, matematikos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Jei stojantysis neturi anksčiau minėtų krypčių bakalauro laipsnio, tuomet jam keliami tokie reikalavimai: 1. Ne žemesnis nei bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

2. Studijų dalykų kreditų skaičius: –– matematika – 15 ECTS kreditų, –– informacinės technologijos – 12 ECTS kreditų, –– specialieji informatikos dalykai (programų inžinerija, duomenų bazės, duomenų struktūros ir algoritmai, dirbtinis intelektas, informacinės sistemos) – 18 ECTS kreditų.

Studijų krypčių grupė – MATEMATIKOS MOKSLAI

Studijų kryptis – STATISTIKA

Taikomoji statistika Specializacijos – duomenų mokslas, statistiniai metodai finansuose ir ekonomikoje Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – matematikos mokslų magistras Studijų programos tikslai 36

Parengti specialistus, turinčius matematinės statistikos ir informatikos žinių, susijusių su didžiųjų duomenų analize; žinančius šiuolaikinių verslo analitikos sistemų programinių priemonių galimybes; gebančius taikyti statistinės analizės, statistinio modeliavimo bei prognozavimo metodus; turinčius žinių apie finansų rinkų matematinio modeliavimo ir investicijų rizikos analizės principus ir mokančius taikyti matematinius modelius sprendžiant vertybinių popierių kainodaros bei investicinių portfelių sudarymo uždavinius; išmanančius tiesinio, parametrinio, netiesinio, stochastinio programavimo uždavinius; gebančius šiuos metodus taikyti praktiniams optimizavimo uždaviniams spręsti ir mokančius naudotis SAS/OR programine įranga bei atvirojo kodo paketu R.

Šios studijų programos absolventai: –– mokės kurti didžiųjų duomenų rinkinių analizės matematinius modelius, sudaryti algoritmus ir kompiuterines programas sukurtiems modeliams įgyvendinti; –– mokės atlikti ekonometrinę analizę, parinkti tiriamiems ekonominiams objektams tinkamus modelius ir juos identifikuoti taikydami šiuolaikinę programinę įrangą, spręsti praktinius įmonių veiklos ar makroekonomikos uždavinius, sugebės interpretuoti ir apibendrinti tyrimų rezultatus; –– mokės atlikti stochastinę rizikos analizę, parinkti rizikos draudimo modelius, spręsti praktinius draudiko atsar-

Studijų krypčių grupė – SOCIALINIAI MOKSLAI

gų kaupimo, draudimo įmokų nustatymo, perdraudimo būdo ir lygmens parinkimo, bankroto tikimybės vertinimo ir kitus draudimo įmonių veiklos uždavinius; –– gebės taikyti optimizavimo metodus įvairiems reiškiniams analizuoti, planuoti ar prognozuoti, mokės sudaryti ir spręsti optimizavimo uždavinius naudodami SAS/OR programinę įrangą; –– mokės programuoti statistinės analizės sistemų SAS ir R aplinkoje, parengti duomenis, užrašyti statistinius modelius, įvertinti jų parametrus, parengti tyrimų rezultatus toliau analizuoti ar publikuoti.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– tiesiniai ir netiesiniai modeliavimo metodai ekonomikoje; –– genetinių duomenų statistinė analizė; –– kryptinių duomenų statistinė analizė; –– nehomogeniniai rizikos atstatymo modeliai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Taikomosios statistikos studijų programos duomenų mokslo specializacija skirta asmenims, turintiems statistikos, matematikos, informatikos, informatikos inžinerijos studijų krypčių bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Taikomosios statistikos studijų programos statistinių metodų finansuose ir ekonomikoje specializacija skirta asmenims, turintiems statistikos, matematikos studijų krypčių bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – EKONOMIKA

Ekonomikos inžinerija* Specializacijos – globalioji ekonomika*, finansų ekonomika* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – socialinių mokslų magistras Studijų programos tikslai Parengti magistrus, gebančius pritaikyti ekonomikos mokslo žinias, formuoti, vertinti ir savarankiškai priimti efektyvius ekonominius sprendimus, grįstus sisteminiu, kritiniu bei konstruktyviu mąstymu ir moksline argumentacija neapibrėžties sąlygomis, įsisavinti mokslines kiekybinio bei kokybinio pažinimo ir sąveikos efektyvumo nuostatas bei jų priklausomybę nuo sąlygų įvairovės; pasirengusius savarankiškai tobulėti mokantis visą gyvenimą, integruoti ir kompleksiškai taikyti ekonomikos teorijų, ekonominio procesų valdymo ir ekonomikos inžinerijos *Studijos anglų kalba

žinias, susijusias tiek su ekonomika, tiek su kitomis socialinio gyvenimo bei mokslo ir technologijų pažangos sritimis.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės pritaikyti inovacijų, informacinių technologijų, rizikos valdymo žinias bei kiekybinių ir ekspertinių vertinimo metodų principus metodinėms priemonėms rengti, reikalingiems moksliniams tyrimams vykdyti, galės tęsti studijas doktorantūroje.

37

Globaliosios ekonomikos specializacijos absolventai: –– gebės dirbti plataus profilio ekonominį darbą ir atlikti ekonominius tyrimus atsižvelgdami į globalios ekonomikos pažinimo poreikius bei į būtinumą kryptingai reaguoti į globalizacijos lemiamas ekonominės raidos aplinkybes.

Magistrai, vykdydami įvairias praktinės ekonominės veiklos funkcijas ar atlikdami ekonominės tematikos mokslinius tyrimus, bus pajėgūs kompleksiškai analizuoti globalaus masto ekonominius reiškinius bei jų poveikį konkrečiai ekonominio gyvenimo sričiai, prognozuoti ir vertinti globaliu mastu pasireiškiančius ekonominės konjunktūros pokyčius, rengti ir pagrįsti įvairioms ekonominio gyvenimo ir veiklos sritims būdingus sprendimus.

Finansų ekonomikos specializacijos absolventai: –– gebės identifikuoti rizikos ir neapibrėžtumo šaltinius, jų mastą bei įvertinti jų poveikį priimant alternatyvius finansų ekonomikos sprendimus ribotų finansinių išteklių paskirstymo kontekste. Gebės dirbti vadovaujamąjį ir atsakingą darbą nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose, ES institucijose, kur finansinės ir veiklos rizikos valdymo veiksnys itin svarbus.

Studijų krypčių grupė – SOCIALINIAI MOKSLAI

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Nagrinėjamos verslo šakos problemos globaliame kontekste, globalizacijos procesų įtaka šalies ekonominei plėtrai, migracijai, darbo rinkai bei kapitalo judėjimui. Magistrantai, pasirinkę finansų ekonomikos specializaciją, gilinasi į finansinių krizių problemas bei jų įtaką įmonių veiklai, vertina įmonės riziką plėtros atžvilgiu, atlieka įmonės finansinės prognozės modeliavimą bei rengia galimybių studijas.

Praktika Magistrantai atlieka mokslinę praktiką tarptautinėse įmonėse ar didelėse vietinio kapitalo įmonėse, kur įgyja praktinių gebėjimų taikyti mokslinius ekonominius tyrimus atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus priimant finansų ekonomikos sprendimus ar tiriant kompleksines globalias problemas, turinčias įtakos įmonės veiklai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Ekonomikos inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems socialinių mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – KOMUNIKACIJA

Kūrybos visuomenės komunikacija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – socialinių mokslų magistras

Studijų programos tikslai Parengti kūrybos komunikacijos profesionalus, kurie taikys komunikacijos strategijas, stebės, tirs, analizuos ir plėtos kūrybinę veiklą puoselėdami kūrybos visuomenę. Programos studijose suteikiama žinių apie kūrybos komunikaciją visuomenėje, mokoma valdyti kūrybos projektus ir inovacijas. Programa skirta praplėsti socialinių mokslų bakalaurų išsilavinimą kultūriniais ir kūrybiniais komunikacijos aspektais, įgalinti absolventus visapusiškai plėtoti, tobulinti ir taikyti kūrybingumą visuomenėje.

Šios studijų programos absolventai: –– bus pasirengę dirbti verslo ir valstybinėse įmonėse, kultūros bei viešosiose institucijose, šalies ir tarptautinėse renginių, viešųjų ryšių, kūrybinėse ir reklamos agentūrose, nevyriausybinėse organizacijose; –– gebės valdyti komunikacijos procesus kūrybinėje veikloje, analizuoti medijas, kūrybos procesą ir jo rezultatus, taikyti komunikacijos mokslų žinias tobulinant kultūros komunikaciją; –– gebės tirti ir analizuoti kūrybinės veiklos rūšis bei vertinti jų poveikį kultūrinei ir meninei raiškai;

–– gebės kurti kūrybos ir komunikacijos produktus ar projektus; –– gebės formuoti komunikacinę aplinką kūrybos srityje, integruoti skirtingų sričių žinias realizuodami kūrybines idėjas, orientuotas į kūrybinių industrijų produktą; –– gebės organizuoti, plėtoti ir tobulinti visuomenės kūrybingumą, kompleksiškai įvertinti situaciją, pasiūlyti novatoriškus sprendimus bei pagrįsti ir praktiškai realizuoti jų projektines koncepcijas.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– įmonių vidinės ir išorinės komunikacijos aspektai; –– renginių komunikacijos aspektai; –– kūrybinių industrijų (kinas, teatras, muzika, dizainas ir kt.) pjūviai; –– kūrybinės visuomenės pjūvių analizė.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Kūrybos visuomenės komunikacijos studijų programa skirta asmenims, turintiems socialinių mokslų, humanitarinių mokslų bei menų studijų sričių bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – SOCIALINIAI MOKSLAI

Studijų kryptis – KOMUNIKACIJA

Inovacijų ir technologijų komunikacija (NAUJA STUDIJŲ PROGRAMA) Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – socialinių mokslų magistras 38

Studijų programos tikslai Sudaryti galimybę įgyti komunikacijos, pokyčių valdymo, tinklaveikos ir tarpkultūrinių kompetencijų. Programa skirta baigusiems fizinių, technologijų, biomedicinos mokslų bakalauro studijas ir siekiantiems savo karjeroje pagerinti viešosios komunikacijos gebėjimus, tinkamai formuoti asmeninį ir įmonės įvaizdį bei efektyviai pristatyti inovatyvius produktus ir paslaugas rinkoje.

Šios studijų programos absolventai: –– bus pasirengę dirbti visų lygmenų vadovais, gebančiais užtikrinti efektyvią vidinę ir išorinę įmonės komunikaciją; –– bus įvaldę komunikacijos priemones ir kanalus, gebės sėkmingiau dirbti verslo ir valstybinėse įmonėse, technologijų parkuose bei slėniuose, inkubatoriuose, startuoliuose, inovatyvios ekonomikos ir politikos formavimo institucijose ir organizacijose, valstybės bei savivaldos institucijose, tarnybose ir programose, susijusiose su regionų plėtra; –– suprasdami įmonės veiklų, produktų ir inovacijų efektyvios komunikacijos reikšmę, komunikacijos magistrai

Studijų krypčių grupė – VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA

prisidės prie įmonių įvaizdžio kūrimo ir plėtros, o vadovybinės komunikacijos kompetencija jiems leis sėkmingiau siekti vadovo karjeros; –– išmanantys komunikacijos strategijas inžinieriai, biotechnologai, fizinių mokslų atstovai taps tarpine grandimi įmonėje tarp technologų ir viešųjų ryšių atstovų ir taip palengvins paslaugų ir produktų pristatymą verslo partneriams bei visuomenei.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– inovacijų komunikacija; –– technologijų komunikacija; –– startuolio komunikacija.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Inovacijų ir technologijų komunikacijos studijų programa skirta asmenims, turintiems matematikos, informatikos, fizinių, gyvybės, inžinerijos, technologijų, sveikatos, žemės ūkio mokslų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – FINANSAI

Finansų inžinerija Specializacijos – investavimo vadyba*, vertės inžinerija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – verslo vadybos magistras Studijų programos tikslai Parengti finansų krypties magistrus, gebančius pritaikyti įgytas finansų inžinerijos mokslo ir praktikos žinias, formuojant, vertinant ir savarankiškai priimant efektyvius ir moksliškai pagrįstus finansų, investicijų valdymo ir (ar) vertės kūrimo sprendimus, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir technologijų pažangą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės kurti, adaptuoti ir taikyti tinkamus nagrinėjamiems procesams finansinius modelius, kurių poreikis ir sudėtingumas tolydžiai auga atsirandant naujoms gamybos bei paslaugų technologijoms ir kurie gali būti taikomi ir praktiniams finansų inžinerijos uždaviniams spręsti, ir šios srities moksliniams tyrimams vykdyti. Absolventai galės tęsti studijas doktorantūroje.

Investavimo vadybos specializacijos absolventai: –– gebės investuoti ir teikti konsultacijas, kaip investuoti valiutų, kapitalo, fondų, išvestinių vertybinių popierių rinkose, bei rengti investicinius projektus, kuriais siekiama puoselėti vertės augimą, turės kompetencijų užimti *Studijos anglų kalba

vadovaujamąsias pareigas nacionalinėse, ES ar tarptautinėse organizacijose, bankuose, specializuotose investicijų valdymo ir maklerio įmonėse.

Vertės inžinerijos specializacijos absolventai: –– gebės rengti projektus, susietus su vertės didinimu, plėtros tvarumo ir konkurencingumo ugdymu atsižvelgdami į riziką ir neapibrėžtį, vadovauti rengiant tokius projektus, turės kompetencijų užimti vadovaujamąsias pareigas nacionalinėse, ES ar tarptautinėse organizacijose, kurių veiklos specifika tiesiogiai siejasi su vertės didinimo sprendimais, įvairių projektų ar verslų plėtojimu, vertinimu bei pirkimu ar pardavimu.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– investuotojui naudą didinančių investavimo valiutų, kapitalo, įvairių fondų, išvestinių vertybinių popierių rinkose strategijų formavimas; –– investavimo veiklai vykdyti skirtų investicinių projektų, laiduojančių vertės augimą bei tvarumą, rengimas ir vertinimas; –– vertės didinimo sprendimų paieška organizacijose; –– verslo vertinimas perkant ir (ar) parduodant ar kitu tikslu.

Praktika Mokslinės veiklos praktika atliekama Lietuvos arba užsienio organizacijose, jos metu studentai įgyja praktinių gebėjimų taikyti šiuolaikines investicijų valdymo teorijas ir investicijų vertinimo priemones arba vertės vertinimo bei vertės kūrimo priemones, kad

Studijų krypčių grupė – VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA

galėtų spręsti mokslines problemas, susijusias su investavimo procesų efektyvumo didinimu arba organizacijos vertės kūrimu.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Finansų inžinerijos studijų programa skirta asmenims, turintiems socialinių mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – VADYBA

39

Inžinerinė ekonomika ir vadyba Specializacijos – aviacijos vadyba, e. verslo vadyba, gamybos vadyba, inovacijų vadyba, verslioji lyderystė, verslo projektavimas Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – verslo vadybos magistras Studijų programos tikslai Parengti vadybos magistrus, gebančius kūrybiškai pritaikyti naujausias inžinerinės ekonomikos ir vadybos mokslų žinias, siekiant besikeičiančioje aplinkoje efektyviai valdyti ekonominius ir vadybinius procesus, kurti vertę vartotojui ir vykdyti mokslinius tyrimus bei savarankiškai tobulėti mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės taikyti inžinerinės ekonomikos ir vadybos teorijos, strateginio valdymo, rinkodaros, valdymo apskaitos, verslo teisės, mokslinių tyrimų metodologijos principus bei metodus, reikalingus valdymo sprendimams rengti ir įgyvendinti; –– absolventai gebės integruotai taikyti specialiąsias inžinerines, ekonomikos ir vadybos žinias rengiant visumą techninių, informacinių, technologinių, ekonominių ir vadybinių priemonių, reikalingų organizacijų procesams efektyviai valdyti ir inovacijoms diegti, be to, galės tęsti studijas doktorantūroje.

Aviacijos vadybos specializacijos absolventai: –– gebės dirbti oro bendrovėse, oro uostų ir oro navigacijos įmonėse, vadovauti kuriant produktus, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti aviacinių paslaugų teikimo procesą ir jo plėtrą, savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su aviacijos sektoriaus problemų sprendimu, bei vykdyti tiriamąją ir eksperimentinę veiklą.

E. verslo vadybos specializacijos absolventai: –– gebės analizuoti, sintetinti ir vertinti efektyviam elektroninio verslo procesų valdymui reikalingus tyrimų duomenis, gebės integruoti įgytas specializacijos studijų dalykų (technologijų vadybos, e. rinkodaros ir e. verslo sprendimų) žinias sudėtingoms problemoms spręsti ir situacijoms valdyti, įvertindami alternatyvius e. verslo sprendimo variantus bei galimą poveikį verslo aplinkai.

Gamybos vadybos specializacijos absolventai: –– gebės dirbti vadovaujamąjį darbą pramonės įmonėse, paslaugų verslo sektoriuose, kurti, organizuoti ir plėtoti gamybos įmones, diegti pažangias gamybos technologijas, gebės taikyti turimas strateginės plėtros, gamybos ir antikrizinio valdymo žinias rengiant gamybos optimizavimo priemones, reikalingas gamybos procesams vertinti, efektyviai valdyti ir naujovėms diegti.

Inovacijų vadybos specializacijos absolventai: –– gebės taikyti inovacijų vadybos teorijas, inovacijų projektavimo, rinkodaros bei aukštųjų technologijų valdymo žinias, formuojant inovatyvius sprendimus (techninius, technologinius, informacinius ir vadybinius), reikalingus inovacijoms kurti, skleisti ir pritaikyti organizacijose.

Versliosios lyderystės specializacijos absolventai: –– gebės savarankiškai steigti įmones, organizuoti efektyvią jų veiklą ir darnią plėtrą, vadovauti daugiakultūriams kolektyvams įvairaus profilio tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose, konkuruoti turėdami išskirtinį lyderio potencialą; absolventai gebės integruotai taikyti inžinerinės ekonomikos ir šiuolaikinių vadybos teorijų principus, darnios visuomenės plėtros kontekste sudarydami sąlygas darbuotojų iniciatyvai ir kūrybingumui atsiskleisti, inovatyviems verslo sprendimams rengti ir įgyvendinti.

Verslo projektavimo specializacijos absolventai: –– gebės dirbti vadovaujamąjį, administracinį, analitinį darbą gamybos ir paslaugų verslo sektoriuose, įgyvendinti ir rengti verslo projektus, diegti pažangias technologijas, gebės vertinti reikalingų išteklių racionalaus panaudojimo veiksnius ir kriterijus, rengiant projektų valdymo metodologiją ir priemones, reikalingas daugiafunkcio verslo projektavimo vykdymui užtikrinti.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Magistrantai baigiamuosiuose darbuose nagrinėja aktualias šiuolaikinių organizacijų valdymo problemas. Pavyzdžiui, modeliuoja tarptautinę verslo plėtrą, nagrinėja pasirinkto sektoriaus organizacijų darbuotojų motyvacijos priemones ir teikia siūlymus joms tobulinti, atlieka organizacijų produktyvumo vertinimus, vykdo paslaugų valdymo efektyvumo didinimo tyrimus ir pan.

Praktika Magistrantai atlieka 4 savaičių trukmės mokslinės veiklos praktiką, kurios metu susipažįsta su valdymo procesais tam tikro pasirinkto sektoriaus organizacijoje bei įgyja praktinių gebėjimų ir įgūdžių taikant šiuolaikines valdymo teorijas sistemiškai analizuoti, vertinti ir spręsti uždavinius, susijusius su tam tikro sektoriaus organizacijų valdymo procesų efektyvumo didinimu.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijų programa skirta asmenims, turintiems technologijos mokslų, fizinių mokslų, humanitarinių mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA

Studijų kryptis – VADYBA

Nekilnojamojo turto vadyba*

40

Jungtinė studijų programa. Partnerinė aukštoji mokykla – Baltarusijos valstybinis technologijos universitetas (BVTU) Baigus studijas įgyjami abiejų universitetų diplomai Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – verslo vadybos magistras Studijų programos tikslai Parengti specialistus, turinčius mokslinių žinių, būtinų teoriniams ir praktiniams klausimams nekilnojamojo turto valdymo srityje savarankiškai spręsti; gebančius taikyti įgytas žinias ir įgūdžius sprendžiant nekilnojamojo turto valdymo problemas nuolat kintančioje aplinkoje bei plačiuose (tarpkryptiniuose) kontekstuose ir užtikrinti darnios plėtros principų įgyvendinimą; išmanančius analizės metodų taikymo ribas; mokančius įvertinti tyrimų rezultatus ir jų patikimumą; gebančius šiuolaikinius metodus taikyti kūrybiškumo, inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant mokslinius tyrimus.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės vadovauti ir taikyti novatoriškas idėjas darbo aplinkoje, kuri yra neįprasta, sudėtinga bei nenuspėjama ir reikalauja spręsti daug tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių įtraukiančias problemas; –– gebės praktiškai taikyti turto ir verslo vertinimo bei valdymo metodus, priimti ir įgyvendinti sprendimus, vadovaudamiesi neišsamia ar ribota informacija, esant įvairiems rinkos ir technologijų neapibrėžtumams;

–– gebės analizuoti verslo strategines perspektyvas, planuoti nekilnojamojo turto finansines investicijas, išmatuoti ir kontroliuoti veiklos rezultatus, valdyti nekilnojamojo turto plėtros projektus, diegti inovacijas tarptautiniame kontekste.

Studijų organizavimo tvarka Ištęstinės studijos, vykstančios nuotoliniu būdu. Pirmojo semestro dalykai dėstomi VGTU, antrojo – BVTU. Trečiajame semestre dalis dalykų dėstomi BVTU, dalis – VGTU. Baigiamasis darbas rašomas VGTU.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Pažangūs nekilnojamojo turto valdymo metodai, nekilnojamojo turto vertinimas ir vystymas Rytų šalyse.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Nekilnojamojo turto vadybos studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, bendrosios (aplinkos) inžinerijos, energijos inžinerijos, vadybos, verslo, statybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

*Studijos anglų ir (arba) rusų kalba

Nekilnojamojo turto valdymas Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – verslo vadybos magistras Studijų programos tikslai Suteikti mokslinių teorinių žinių, būtinų teoriniams ir praktiniams klausimams spręsti nekilnojamojo turto valdymo srityje; parengti magistrus, gebančius įgytas žinias ir supratimą, šiuolaikinius metodus taikyti analitinių gebėjimų, inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant mokslinius tyrimus; išmanančius analizės metodų taikymo ribas; mokančius įvertinti tyrimų rezultatus, jų patikimumą; gebančius aiškiai, argumentuotai perteikti apibendrintą informaciją specialistams ir kitiems asmenims, ją kritiškai vertinti, imtis atsakomybės profesinėje veikloje.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės vadovauti ir taikyti novatoriškas idėjas darbo aplinkoje, kuri yra neįprasta, sudėtinga ir nenuspėjama ir kuri reikalauja spręsti daug tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių įtraukiančias problemas;

–– gebės praktiškai taikyti turto ir verslo vertinimo bei valdymo metodus, priimti ir įgyvendinti sprendimus, vadovaudamiesi neišsamia ar ribota informacija, esant įvairiems rinkos ir technologijų neapibrėžtumams; –– gebės analizuoti verslo strategines perspektyvas, planuoti nekilnojamojo turto finansines investicijas, išmatuoti ir kontroliuoti veiklos rezultatus, valdyti nekilnojamojo turto plėtros projektus, diegti inovacijas.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): Pažangūs nekilnojamojo turto valdymo metodai, nekilnojamojo turto vertinimas ir vystymas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Nekilnojamojo turto valdymo studijų programa skirta asmenims, turintiems statybos inžinerijos, bendrosios (aplinkos) inžinerijos, energijos inžinerijos, vadybos, verslo, statybų technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – VERSLO IR VIEŠOJI VADYBA

Studijų kryptis – VERSLAS

Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika Specializacijos – transporto logistika, tarptautinių vežimų organizavimas Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – verslo vadybos magistras Studijų programos tikslai 41

Parengti magistrus, išmanančius transporto ir logistikos bei vadybos ir verslo mokslų teorijas, rinkos tendencijas, tyrimų metodologiją, procesų analizės bei problemų sprendimo metodus, taikytinus teoriniams ir praktiniams klausimams spręsti; suvokiančius transporto ir logistikos srities teorines problemas, praktinius transporto ir logistikos paslaugų rinkos procesus ir jų priežastis, šių reiškinių analizės metodų pritaikymo bei tyrimų galimybes, įvertinant priimamų sprendimų poveikį aplinkai, verslui ir visuomenei.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės taikyti specializuotas teorines ir praktines žinias spręsdami šiuolaikines transporto bei logistikos problemas; –– gebės vadovauti ir taikyti novatoriškas idėjas savo tiesioginiame darbe (priimti ir įgyvendinti sprendimus, esant įvairiems rinkos ir technologijų neapibrėžtumams); –– gebės įsisavinti naujus įgūdžius ir juos taikyti atsižvelgdami į naujų žinių ir metodikų reikalaujančias situacijas; –– gebės praktiškai taikyti transporto ir logistikos procesų valdymo metodus; –– gebės analizuoti, vertinti ir planuoti transporto ar logistikos verslo strategines perspektyvas.

Transporto logistikos specializacijos absolventai: –– susipažins su naujausiais mokslo pasiekimais ir pagilins žinias verslo, vadybos ir logistikos srityse, gebės atlikti mokslinius tyrimus logistikos srityje bei dirbti įmonėse ir organizacijose, kuriose vykdomos logistikos, rinkodaros bei ekonominių ryšių su partneriais administravimo funkcijos.

Tarptautinių vežimų organizavimo specializacijos absolventai: –– pagilins žinias verslo, vadybos, keleivių ir krovinių vežimų organizavimo srityse, susipažins su naujausiomis keleivių ir krovinių vežimų teorijomis, metodais ir technologijomis bei gebės atlikti mokslinius tyrimus tarptautinių vežimų organizavimo srityje ir taikyti juos praktikoje.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– transporto ekonominių ir logistinių procesų tyrimai; –– transporto sektoriaus įmonių ūkinės ir komercinės veiklos ekonominės analizės; –– tarptautinio verslo ir transporto logistikos sąveikos analizės.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijų programa skirta asmenims, turintiems vadybos ir verslo administravimo, verslo, vadybos, transporto inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, jūrų inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Verslo vadyba Specializacijos – elektroninių medijų vadyba, organizacijų vadyba, marketingas, socialinio verslo vadyba, tarptautinis verslas*, verslo finansų valdymas* Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – verslo vadybos magistras Studijų programos tikslai Parengti aukštos kvalifikacijos verslo magistrus, gebančius kompleksiškai taikyti ekonomikos ir vadybos mokslo žinias, siekiant efektyvių verslo valdymo sprendimų, grįstų moksline argumentacija neapibrėžties sąlygomis; išmanančius šiuolaikinio verslo organizacijų projektavimo, organizavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo veiklų standartus; gebančius atlikti organizacijos būsenos ir plėtros galimybių vertinimą modeliuojant verslo valdymo scenarijus, priimant sisteminiu ir kritiniu mąstymu pagrįstus plėtotei tinkamų strategijų sprendimus projektuojamų veiklų ekonominio, socialinio efektyvumo, inovacijų bei technologijų pažangos srityse; pasirengusius savarankiškai tobulėti mokantis visą gyvenimą.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės efektyviai vykdyti globalų verslą bei kurti ir diegti inovacijas, taikydami organizacijų, inovacijų, informaci*Studijos anglų kalba

nių technologijų, rizikos valdymo žinias, taip pat galės tęsti studijas doktorantūroje.

Elektroninių medijų vadybos specializacijos absolventai: –– gebės parinkti ir valdyti tinkamas e. medijas bei kurti jų turinį žinių ekonomikos sąlygomis, vykdyti tam reikalingą medijų monitoringą, siekdami veiksmingų verslo komunikacijos sprendimų. Gebės formuoti inovatyvią verslo aplinką, diegti verslo informacines sistemas, skirtas tinklinio verslo efektyvumui didinti globalios konkurencijos sąlygomis, naudoti informacines technologijas komunikacijos organizavimo, organizacinės kultūros bei organizacijos įvaizdžio formavimo elektroninėje erdvėje tikslais.

Organizacijų vadybos specializacijos absolventai: –– gebės dirbti vadovaujamąjį darbą, rezultatyviai valdyti veiklos pokyčius, atlikti mokslinius tyrimus, numatyti ir įgyvendinti efektyvias valdymo priemones, siekti lyderystės ir užsibrėžtų tikslų verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose.

Marketingo specializacijos absolventai: –– gebės vykdyti kompleksinę marketingo procesų analizę ir taikyti integruotus marketingo metodus diegiant juos į vertės kūrimo grandinę, vertinti naujausių marketingo sistemų efektyvumą globalioje rinkoje, veiksmingai organizuoti marketingo procesus, moksliškai grįsti marketingo strategijas, vykdyti marketingo tyrimus, naudoti informacines ir komunikacines technologijas santykių marketingui kurti ir valdyti.

42

Socialinio verslo vadybos specializacijos absolventai: –– gebės dirbti viešojo ir verslo sektoriaus organizacijų ir jų padalinių vadovais, bus pasirengę steigti socialiai orientuotas organizacijas, vadovauti ir organizuoti efektyvią jų veiklą bei subalansuotą plėtrą, veiksmingai valdyti tokias organizacijas kintančioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje terpėje.

Tarptautinio verslo specializacijos absolventai: –– gebės dirbti vadovais, analitikais ir konsultantais tarptautinio verslo įmonėse, tarptautinės prekybos organizacijose, vadovauti tarptautinės plėtros padaliniams viešojo valdymo institucijose, kuriose tarptautinių ryšių kompetencijos yra strateginės plėtros veiksnys.

Studijų krypčių grupė – MENAI

Verslo finansų valdymo specializacijos absolventai: –– gebės dirbti finansų ir investicijų valdymo analitikais ir konsultantais, vadovauti finansų, investicijų bei rizikos valdymo padaliniams verslo įmonėse ir viešojo valdymo institucijose.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika): –– žaidybinimo elementų taikymas įmonės efektyvumui didinti; –– papildytos realybės elementų naudojimo analizė ir taikymas; –– biometrinių technologijų medijose taikymas; –– verslo procesų efektyvumo didinimo tyrimai.

Praktika Magistrantai atlieka mokslinę praktiką Verslo vadybos fakulteto socialinių partnerių įmonėse, kur bendradarbiaudami su įmonių ar jų padalinių vadovais atlieka verslo problemų analizę, taikydami mokslinius tyrimus, ir teikia siūlymus verslo problemoms spręsti. Mokslinė praktika suteikia galimybę rengti baigiamąjį magistro darbą aktualia verslui tematika, analizuojant realias verslo problemas.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Verslo vadybos studijų programa skirta asmenims, turintiems socialinių mokslų studijų srities bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų kryptis – ARCHITEKTŪRA

Architektūra Specializacijos – statinių architektūra, urbanistinių kompleksų architektūra Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – menų magistras Studijų programos tikslai Suteikti įvairioms architektūrinės veiklos sritims būdingų naujausių, specializuotų profesinės ir mokslinės veiklos žinių, kuriomis grindžiamas originalus mąstymas, inovatyvi meninė kūryba; ugdyti gebėjimą meninės kūrybos produktus pagrįsti taikomaisiais tyrimais, apimančiais kritišką skirtingų sričių sąveikos žinių supratimą ir taikymą kūrybiniame procese; suformuoti vadovavimo ir novatoriškumo įgūdžius, taikytinus darbo ir mokymosi aplinkoje, kuri yra neįprasta, sudėtinga ir reikalauja spręsti daug tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių įtraukiančias problemas.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės pritaikyti turimas žinias ir jomis remdamiesi spręsti architektūrinės kūrybos problemas, įvertindami menines, technines ar socialines užduotis, keliamas projektuojant konkretų objektą.

Statinių architektūros specializacijos absolventai: –– gebės naudodamiesi žiniomis ir supratimu, įgytu atliekant taikomuosius tyrimus, derindami ir kritiškai vertindami įvairių sričių žinias ir patirtį, kurti inovatyvius, originalius statinių projektus.

Urbanistinių kompleksų architektūros absolventai: –– gebės atsižvelgdami į miestų erdvinę struktūrą spręsti sudėtingus urbanistinių kompleksų architektūros formavimo bei miestų vizualinio identiteto plėtros ir apsaugos uždavinius, rengti miesto dalių teritorijų planavimo dokumentus.

Baigiamųjų darbų tematika (problematika) Baigiamųjų darbų temos siūlomos studentų.

Praktika Architektūrinių apmatavimų ir profesinė praktika.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Architektūros studijų programa skirta asmenims, turintiems architektūros bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studijų krypčių grupė – HUMANITARINIAI MOKSLAI

Studijų kryptis – MENOTYRA

Architektūros istorija ir teorija Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – humanitarinių mokslų magistras

43

Studijų programos tikslai

Baigiamųjų darbų tematika (problematika)

Parengti socialiai atsakingus, nuolat tobulėjančius, plačios erudicijos architektūrologus, kurie kvalifikuotai ir kūrybiškai tirtų, interpretuotų, vertintų šiuolaikinei visuomenei aktualius architektūros objektus, procesus, reiškinius ir darytų įtaką šiuolaikinės kultūros raidai bendradarbiaudami su architektūros tyrimų, administravimo, paveldo apsaugos, žiniasklaidos institucijų, architektūros kūrėjų ir akademinių bendruomenių nariais.

Baigiamųjų darbų temos siūlomos studentų.

Šios studijų programos absolventai: –– gebės inovatyviai ir kūrybiškai tirti savarankiškai identifikuotas architektūros teorijos ir (ar) praktikos problemas, taikydami šiuolaikinių mokslų teorijas bei metodus; –– gebės argumentuotai vertinti architektūros kūrinius ir nekilnojamąjį kultūros paveldą, vadovaudamiesi profesinės etikos principais; –– gebės inicijuoti, kurti ir realizuoti originalias su architektūra susijusias veiklas kultūros ir meno institucijose, daryti įtaką šiuolaikinės kultūros raidai.

Stojančiųjų pasirengimo reikalavimai Architektūros istorijos ir teorijos studijų programa skirta asmenims, turintiems architektūros, dizaino, dailės, menotyros, istorijos, kultūros istorijos, komunikacijos studijų, paveldo studijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Mokslo doktorantūra

44

VGTU teikia numatytų mokslo krypčių daktaro laipsnius atskirai ar kartu su kita mokslo institucija. Šių mokslo krypčių doktorantūros teisė VGTU: –– menotyros (kartu su Klaipėdos universitetu); –– informatikos (kartu su Kauno technologijos universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu); –– vadybos; –– ekonomikos (kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centru ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutu); –– elektros ir elektronikos inžinerijos (kartu su Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centru); –– statybos inžinerijos; –– transporto inžinerijos (kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu, Klaipėdos universitetu ir Kauno technologijos universitetu); –– aplinkos inžinerijos; –– informatikos inžinerijos (kartu su Kauno technologijos universitetu); –– medžiagų inžinerijos; –– mechanikos inžinerijos.

Nuolatinės formos mokslo doktorantūros trukmė – iki 4 metų, ištęstinės formos – iki 6 metų.

Tiek nuolatinės, tiek ištęstinės doktorantūros studijos gali būti finansuojamos valstybės lėšomis, nuolatinės studijos dar finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų, o ištęstinės studijos – studijuojančio asmens (ar jį remiančios institucijos) lėšomis.

Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto vadovas – aktyvus doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas, atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus. Į doktorantūrą priimami asmenys, įgiję atitinkamos mokslo krypties kvalifikaciją: Mokslo kryptis

Kvalifikaciniai reikalavimai

Menotyra

Asmenys, įgiję architektūros, menotyros arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Vadyba

Asmenys, įgiję vadybos ir verslo administravimo, viešojo administravimo, ekonomikos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Ekonomika

Asmenys, įgiję ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, sociologijos, statistikos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Elektros ir elektronikos inžinerija

Asmenys, įgiję elektros inžinerijos, elektronikos inžinerijos, informatikos, informatikos inžinerijos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkančią kvalifikaciją

Statybos inžinerija

Asmenys, įgiję statybos inžinerijos, saugos inžinerijos, geologijos, medžiagų mokslo arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Transporto inžinerija

Asmenys, įgiję transporto inžinerijos, mechanikos inžinerijos, vadybos ir verslo administravimo arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Aplinkos inžinerija

Asmenys, įgiję aplinkos inžinerijos, geologijos, ekologijos ir aplinkotyros, mechanikos inžinerijos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Informatikos inžinerija

Asmenys, įgiję informatikos inžinerijos, informatikos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Medžiagų inžinerija

Asmenys, įgiję medžiagų mokslo, pramonės inžinerijos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Mechanikos inžinerija

Asmenys, įgiję mechanikos inžinerijos, fizikos, matematikos arba gretimos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba atitinkamą kvalifikaciją

Į mokslo krypties doktorantūros studijas stojantieji priimami konkurso būdu pagal konkursinį balą. Priėmimo į doktorantūrą konkursinį balą KB sudaro: KB = MP + 0,5 × SĮV + 0,25 × PK, čia MP – paskelbtų arba priimtų spausdinti atitinkamos mokslo krypties mokslinių publikacijų įvertinimas balais, skaičiuojant pretendento indėlį proporcingai pagal autorių skaičių (iš viso ne daugiau kaip 2,5 balo): straipsnis mokslo leidinyje, referuojamame Thomson Reuters Web of Knowledge duomenų bazėje – 2 balai; straipsnis kitame mokslo leidinyje – 1 balas; straipsnis jaunųjų mokslininkų konferencijos darbų leidinyje arba elektroninėje laikmenoje – 0,5 balo, o jei tokių darbų nėra, mokslinis referatas – iki 0,25 balo (referatą vertina atitinkamos mokslo krypties doktorantūros komiteto pirmininkas); SĮV – baigtų magistrantūros arba joms prilygintų studijų pažymių svertinis vidurkis: n

∑ (DP) ⋅ (DK) SĮV=

i =1

i

,

n

∑ (DK) i =1

i

i

čia n – dalykų skaičius; DP – dalykų pažymiai; DK – dalykų kreditai; PK – pokalbio mokslo krypties doktorantūros komiteto posėdyje, skirtame priimti į doktorantūrą, įvertinimas balais (iki 10 balų). Per pokalbį įvertinama mokslinė pretendento kvalifi-

Mokslo doktorantūra

45

kacija, mokslinė patirtis, pasirengimas ir motyvacija pasirinkti atitinkamos mokslo krypties studijas, pasirinktos mokslo krypties mokslininkų rekomendacijos, gebėjimas atsakyti į klausimus užsienio kalba. Jei pokalbis su pretendentu įvertinamas 4 balais arba mažiau, doktorantūros komiteto sprendimu pretendentas gali būti nerekomenduojamas priimti į doktorantūrą.

Svarbiausios priėmimo į doktorantūrą datos kiekvienais mokslo metais tvirtinamos rektoriaus įsakymu.

Stojantieji į doktorantūrą privalo pateikti šiuos dokumentus: 1. Prašymą*.

2. Magistro laipsnį arba jį atitinkančią kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir jo priedą (įforminus dokumentus diplomas ir priedas grąžinami); jei diplomas įgytas užsienio universitete, kartu su diplomu reikia pateikti Studijų kokybės vertinimo centro arba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinių studijų centro išduotą pažymą apie užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimą.

3. Gyvenimo aprašymą.

4. Mokslo krypties, į kurią stojant teikiamas prašymas, dviejų mokslininkų rekomendacijas.

5. Mokslo darbų sąrašą ir darbų kopijas, o jei tokių darbų nėra – mokslinį referatą.

6. Banko kvitą arba pavedimo kopiją apie sumokėtą stojamąją studijų įmoką.

7. Anketą su nuotrauka*.

8. Paso asmens duomenų puslapio kopiją arba asmens tapatybės kortelės kopiją.

9. Socialinio draudimo pažymėjimą, jei jį turi.

10. Prašymą skirti bendrabutį, jei reikia.

11. Kitus dokumentus, kuriuos pretendentas pageidauja pateikti. * – prašymo ir anketos formos pateiktos VGTU tinklalapyje.

Prašymą dalyvauti priėmimo į doktorantūrą konkurse (su priedais) pretendentai pateikia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Doktorantūros skyriui, kur prašymas turi būti užregistruotas. Pateikus ne visus reikalingus dokumentus, prašymas nenagrinėjamas, apie tai pretendentas informuojamas raštu. Visi stojantieji privalo atvykti į mokslo krypties doktorantūros komiteto posėdį, skirtą priimti į doktorantūrą. Atskirais atvejais dėl stojančiojo dalyvavimo priėmimo į doktorantūrą posėdyje sprendžia mokslo krypties doktorantūros komitetas. Įvykus pokalbiui su pretendentais, mokslo krypties doktorantūros komitetas suskaičiuoja kiekvieno pretendento konkursinį balą. Į pakviestųjų į doktorantūrą sąrašą doktorantūros komitetas atrenka aukščiausią konkursinį balą pagal kiekvieną tematiką surinkusius pretendentus. Jei pakviestieji studijuoti per nustatytus terminus nepasirašo studijų sutarties, pakvietimas studijuoti nebegalioja, o atsilaisvinusios vietos perkeliamos į kitą priėmimo etapą.

Jurijus Tretjakovas, Dovilė Ulinskaitė

Magistrantūros studijos VGTU 2018–2019 m.

Redaktorė Dalia Markevičiūtė Maketuotoja Rasa Steponavičiūtė Viršelio dizainerė Vaiva Norkevičiūtė 2018-01-23. 3,93 aut. l. Tiražas 1000 egz.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“ Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, 09109 Vilnius

NAUDINGI KONTAKTAI Priėmimą į magistrantūros studijas organizuoja ir vykdo VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras: Direktorė Valerija Bernotienė VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 204A kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius valerija.bernotiene@vgtu.lt, (8 5) 274 5010

PRISIJUNK PRIE TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ LYDERIO VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų („QS World University Rankings“, 2017-2018) VGTU – vienintelis Lietuvos universitetas reitinguotas net 4 kryptyse: Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų kryptyse užima 101–150 vietą, Architektūros bei užstatytos aplinkos kryptyje – taip pat 101–150 vietą, Verslo ir vadybos studijų kryptyje – 201–250 vietą, Ekonomikos ir ekonometrijos kryptyse – 301–350 vietą tarp pasaulio universitetų. („QS World University Rankings by Subject 2017“) Kas penktas VGTU studentas išvyksta studijuoti ar atlikti praktikos užsienio šalyse (Europoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Afrikoje) Kas dešimtas VGTU studentas yra užsienietis Veikia unikalus Lietuvoje inovacijų ir kūrybiškumo centras VGTU „LinkMenų fabrikas“, kur rasi moderniausią medijų bei prototipų gamybos įrangą, verslią ir kūrybingą bendruomenę Universitete gausu meno ir sporto kolektyvų: VGTU orkestras, teatro studija Palėpė, tautinių šokių ansamblis Vingis, akademinis choras Gabija, krepšinio, futbolo, tinklinio ir t. t.

Vyriausioji specialistė Dovilė Ulinskaitė VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 205 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius dovile.ulinskaite@vgtu.lt, (8 5) 237 0655

Vyriausias specialistas Jurijus Tretjakovas VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 205 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius jurijus.tretjakovas@vgtu.lt, (8 5) 237 0655

Studijas organizuoja ir už jų vykdymą atsako kiekviename fakultete paskirti studijų prodekanai: ANTANO GUSTAIČIO AVIACIJOS INSTITUTAS Prodekanas doc. dr. Darius Rudinskas VGTU Linkmenų rūmai, VI 36 kab., Linkmenų g. 28, Vilnius darius.rudinskas@vgtu.lt, (8 5) 274 4814

APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS Prodekanė doc. dr. Sabina Paulauskaitė VGTU Saulėtekio rūmai, II korpusas, 511 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius sabina.paulauskaite@vgtu.lt, (8 5) 274 4728

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS Prodekanė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė VGTU Senamiesčio rūmai, I-2.11 kab., Trakų g. 1 / Pylimo g. 26, Vilnius skirmante.mozuriunaite@vgtu.lt, (8 5) 274 5211

ELEKTRONIKOS FAKULTETAS Prodekanas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas VGTU Elektronikos rūmai, 205 kab., Naugarduko g. 41, Vilnius vaidotas.barzdenas@vgtu.lt, (8 5) 274 4769

FUNDAMENTINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS Prodekanė doc. dr. Dovilė Deltuvienė VGTU Saulėtekio rūmai, I lab. korp., 416 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius dovile.deltuviene@vgtu.lt, (8 5) 274 4846

KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS Prodekanė dr. Viktorija Žilinskaitė-Vytienė VGTU Senamiesčio rūmai, II 204 kab., Trakų g. 1 / Pylimo g. 26, Vilnius viktorija.zilinskaite@vgtu.lt, (8 5) 251 2366

MECHANIKOS FAKULTETAS Prodekanė dr. Ina Tetsman VGTU Mechanikos rūmai, 114 kab., J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius ina.tetsman@vgtu.lt, (8 5) 237 0573

STATYBOS FAKULTETAS Prodekanas doc. dr. Remigijus Šalna VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 422 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius remigijus.salna@vgtu.lt, (8 5) 274 5241

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS Prodekanas doc. dr. Edgar Sokolovskij Mechanikos rūmai, V korpusas, 5-201 kab.

J. Basanavičiaus g. 28, Vilnius edgar.sokolovskij@vgtu.lt, (8 5) 274 4794

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS Prodekanė dr. Kamilė Taujanskaitė VGTU Saulėtekio rūmai, I korpusas, 614 kab., Saulėtekio al. 11, Vilnius kamile.taujanskaite@vgtu.lt, (8 5) 274 4887

STOJANČIŲJŲ PRIĖMIMO IR INFORMAVIMO CENTRAS Saulėtekio al. 11, 204A, 205 kab., LT-10223 Vilnius Tel.: (8 5) 274 4949, 237 0655 El. paštas magistrantura@vgtu.lt vgtu.lt/stojantiesiems

VGTU.LT

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VGTU_UNIVERSITY

VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS VGTU 2018–2019 m.