Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas 2021
VILNIAUS GATVIŲ VIZIJA
Gatvė - pagrindinė miesto viešoji erdvė Šis standartas - tai naujos kokybės gatvės Vilniui ir vilniečiams, kuriuo grąžiname keletą požiūrių: •
Gatvė - tai pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Šiandien nemaža dalis gatvių panašesnės į kelius, kur judėti kitaip nei automobiliu nėra itin patogu.
•
Gatve laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų: pėsčiųjų ir dviračių takus ar juostas, želdinių juostas, važiuojamąją dalį.
•
Per gatves patiriame miestą, todėl jos turi būti saugios ir patogios pirmiausia žmonėms, o ne transporto priemonėms.
•
Keičiame vieną pamatinių sąvokų: šaligatviu pradedame vadinti tai, kas iš tikrųjų yra šalia gatvės - paprastai pastatus (ar kitą aplinką), tuo tarpu erdvę, kuria juda pėstieji, vadiname gerokai tikslesniu pavadinimu - pėsčiųjų taku.
Standarte rasite praktikų rinkinį, pagal kurį Vilniuje esantys keliai taps tikromis miesto gatvėmis. Mes norime turėti geriausias, žaliausias ir patogiausias miesto viešąsias erdves. Dokumentą sudaro dvi dalys - 12 miesto gatvių principų ir 5 teminiai skyriai, detalizuojantys šiuos principus: •
taikydami 12 principų patikriname, ar parengti projektai, planuojami darbai gatvėse atitinka miesto gatvių viziją;
•
teminiai skyriai - geometrijos, želdinių, medžiagų, mažosios architektūros ir apšvietimo - praktiškai paaiškina, kaip spręsti esminius gatvių projektavimo iššūkius ir kokius sprendinius parinkti.
Standartas praplečia požiūrį ir į susiformavusį teisinį reguliavimą, leidžia eksperimentuoti ir pagal geriausius rastus sprendinius, taikomus Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje tobulinti esamas taisykles. Esant standarto prieštaravimų su kitais teisės aktais (pvz., statybos techniniais reglamentais), jie aptariami individualiai, prisitaikant prie galiojančio teisinio reguliavimo, iki kol reguliavimas bus patobulintas. Standartas parengtas pasitelkus Niujorko gatvių standarto struktūrą, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui. Šis dokumentas yra atviras naudotis nurodant originalų šaltinį. Vilnius visuomet laukia pasiūlymų dėl šio standarto tobulinimo. Atradus geresnius sprendinius nei numatyti standarte - jie taikomi prieš tai aptarus su savivaldybės atstovais ir integruojami į šį dokumentą. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie gatvių standarto rengimo, ir visiems, kurie savo darbu bei naudojimusi kuria Vilniaus gatves. Tikiuosi, kad šis darbas leis mūsų pagrindines viešąsias erdves padaryti dar geresnes visiems.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius
Turinys 1 Pagrindiniai gatvių pokyčio principai
6
1.1.1 Medis visada yra pirmas
8
1.1.2 Medžiai ir krūmai - tarp automobilių ir pėsčiųjų
9
1.1.3 Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio
10
1.1.4 Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų
11
1.1.5 Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam
12
1.1.6 Visi gatvės elementai - juodi
13
1.1.7 Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą
14
1.1.8 Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus 15 1.1.9 Dangos kuria gatvės charakterį
16
1.1.10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų
17
1.1.11 Gatvės „metras“ - šeimininkams
18
1.1.12 Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai
19
2 Gatvių principų projektų tvirtinimas
20
3 Procesas ir komanda
22
1 pav. Naugarduko g. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
Pagrindiniai gatvių pokyčio principai
01
02
MEDIS VISADA YRA PIRMAS
MEDŽIAI IR KRŪMAI – TARP AUTOMOBILIŲ IR PĖSČIŲJŲ
Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietų naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai).
Medžiai ir krūmai kuria žaliąjį gatvės perimetrą, saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. Veja palei važiuojamąją dalį keičiama krūmais, nepažeidžiant esamų medžių.
05
06
APŠVIETIMAS – PIRMIAUSIA PĖSČIAJAM
VISI GATVĖS ELEMENTAI – JUODI
Šviesa užtikrina saugumą. Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Įrengiamas atskiras apšvietimas
Gatvėse yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame gatvėms vientisumą, pabrėžiame gatvės ritmą ir siluetą. Naujai projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi.
pėsčiųjų ir dviračių takams – ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.
Visi gatvės elementai – miesto baldai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai – išskyrus dviračių stovus, dažomi vienoda juoda spalva – RAL 9004 MATT.
09
10
DANGOS KURIA GATVĖS CHARAKTERĮ
VIZUALINĖ ŠVARA – LAISVĖ NUO PERTEKLINIŲ ELEMENTŲ
Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo greitį. Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį. Ji patogi, estetiška ir kokybiška. Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų - baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.
6
Mažiau yra geriau, todėl tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami. Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: pvz., krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas – techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.
03
04
VAŽIUOJAMOSIOS DALYS BE PERTEKLINIO PLOČIO
PAKANKAMAI SAUGIŲ PĖSČIŲJŲ PERĖJIMŲ (NENUTRAUKTI PĖSČIŲJŲ RYŠIAI)
Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvės greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją. Automobiliams: 30 km/h gatvėje – 2,75 m; 50 km/h gatvėje – 3,0 m. Juostų pločiai viešajam transportui – ne mažiau 3,25 m.
Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą. Pėstysis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą.
Sutaupytos vietos naudojamos pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, parkavimui, želdiniams skiriamojoje juostoje.
07
08
DANGOS ĮTVIRTINA PĖSČIŲJŲ PIRMUMĄ
AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS ĮRENGIAMAS DAUGUMOJE GATVIŲ, ĮPRASTAI LYGIAGRETUS
Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia - automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose.
Parkavimo vietų gali būti įrengiama visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. Jos skirstomos grupėmis po 2 – 3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos.
11
12
GATVĖS ,,METRAS” - ŠEIMININKAMS
MAŽIAUSIOS ĮMANOMOS SANKRYŽOS IR POSŪKIŲ SPINDULIAI
Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi 0,5 - 3 m zona tarp gatvės ir fasado (galima rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su savivaldybe). Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.
Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.
7
1 pav. Medžiai gatvės profilyje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo.
01 Medis visada yra pirmas Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietos naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai). •
Tankiai sodinami nauji medžiai želdynų juostose.
•
Vykdant darbus, projektuojant saugomi visi medžiai. Darbų metu medžiai aptveriami pagal taisykles, jei šalia kasamos tranšėjos, tai daroma rankiniu būdu, kad nebūtų pažeistos šaknys.
•
Įrengiant pėsčiųjų takus, kai medis yra įrengiamo tako tiesėje, takas pasukamas paliekant vietos medžiui. Įvertinamas gatvės plotis – takas gali „apeiti“ medį.
•
Atnaujinant pėsčiųjų taką nuo medžių šaknų pašalinamos plytelės. Jei įmanoma, takas patraukiamas nuo medžių arba, jei nekenkia pėsčiųjų patogumui, siaurinamas. Siekis, kad želdiniai turėtų bent 1,5 m pločio juostą.
•
Tinklai tiesiami važiuojamojoje dalyje, o apšvietimas projektuojamas lygiagrečiai su projektuojamais medžiais.
2 pav. Kelias prisitaiko prie esamų medžių. Nuotr. Sauliaus Žiūros
Projektui vertinti papildomai pateikiama: •
Esami medžiai, krūmai, vijokliai vienetais.
•
Jei neišvengiama, nurodoma medžių kirtimo priežastis, jų skaičius.
•
Paaiškinimą, kaip darbų metu bus saugomos medžių šaknys.
3 pav. Kelias prisitaiko prie esamų medžių. Nuotr. Sauliaus Žiūros
8 8
5 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros
02 Medžiai ir krūmai - tarp automobilių ir pėsčiųjų Medis ir krūmas kuria žaliąjį gatvės perimetrą ir saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. •
Krūmai ir medžiai sodinami: - Esamos vejos vietose, atlaisvinant pomedžius po medžių laja. - Vietoj techninių šaligatvių, apsauginių tvorelių. - Skiriamosiose juostose ir salelėse. - Tarp dviračių ir pėsčiųjų takų. - Blokais - įterpiant kitų elementų (dviračių stovų, baldų, kt.). - Dalijant parkavimo vietas. - Žmonių laukimo vietose: sankryžose, stotelėse - Šlaituose.
- Palei pastatus, derinant su 11 principu - gatvės metras - šeimininkui. 4 pav. Upės gatvė. Nuotr. Daugvino Liberio
•
Jei remontuojamą pėsčiųjų taką galima pastumti ir padaryti vietos želdinių juostai - tai taip ir padaroma. Minimalus plotis tarp bortų krūmams - 50 cm, medžiams - nuo 1 m. Esant siauriasniam plotui, medžiai sodinami tik su šaknų tūrio sistemomis. Medžiai ir krūmai gali būti naudojami įrengiant gatvės trasos iškreivinimus 20 - 30 km/h ir 5 km/h gatvėse.
Projektui vertinti papildomai pateikiama: 6 pav. Parkavimo vietų dalijimas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
•
Sodinami medžiai, sodinukai, krūmai ir vijokliai vienetais pagal anksčiau nurodytas zonas. Upės gatvė. Nuotr. Daugvinas Liberis
9 9
7 pav. Islandijos gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros
03 Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio Mažinant eismo juostų plotį siekiama eismo dalyvių saugumo - siauresnis važiuojamosios dalies plotis užtikrina vairuotojų atidumą ir budrumą, prisideda prie saugaus greičio, taip pat leidžia siaurinti sankryžas ir trumpinti pėsčiųjų bei dviratininkų susikirtimo su motorinėmis transporto priemonėmis atstumą, taip mažinant galimus konfliktus. Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvių greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją: •
- automobiliams: 30 km/h gatvėje - 2,75 m; 50 km/h gatvėje - 3 m.
•
viešajam transportui -3,25 m, kai yra dvi eismo juostos ir 3 m, kai yra trys ir daugiau eismo juostų abiem kryptimis. Kai trūksta pločio, VT juosta gali būti siaurinama iki 3,05 m.
Sugrąžintas gatvės plotas skirstomas pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, automobilių statymui, želdiniams skiriamojoje juostoje. Tvarkant išardomos nebereikalingos dangos, tokios kaip perteklinis asfaltas važiuojamojoje dalyje (perteklinis juostų plotis, per didelis spinduliai), plytelės po senomis konteinerių aikštelėmis ar pan.
8 pav. Islandijos gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros
Projektui vertinti papildomai pateikiama: Juostų pločių atitikimas pagal miesto gatvių greitį ir transporto rūšis.
9 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. DO ARCHITECTS
10 10
10 pav. Iškili perėja. Nuotr. Sauliaus Žiūros
04 Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų (nenutraukti pėsčiųjų ryšiai) Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą. Rmaus eismo gatvėje pėsčiajam kirsti gatvę turėtų būti saugu bet kurioje vietoje. •
Pėstysis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą, todėl pagal aplinkybes parenkama: - pėsčiųjų takas pratęsiamas prie parkavimo vietų (įrengiamas „pilvas“). - 50 km/h gatvėse - perėjos įprastai įrengiamos su salele. - Ramaus eismo gatvėse (5 km/h, 20 - 30 km/h) įprastai iškilios perėjos ir sankryžos. - Nežymėta perėja (gyvenamosios zonos).
•
Atnaujinamos pėsčiųjų perėjos projektuojamos kuo trumpesnės. Ten, kur perėjose gatvės juostos platesnės, nei nurodo STR, jos siaurinamos įrengiant „pilvus“ (pėsčiųjų tako praplėtimas į gatvę) arba įrengiant perėjų saleles (jei yra daugiau nei dvi juostos arba negalima įrengti išplatėjimo). Tai svarbu tiek greičio kontrolei, tiek vizualiniam aiškumui, kad perėjoje prioritetas skiriamas pėstiesiems.
•
Perėjose bortai nuleidžiami abiejose gatvės pusėse. Įrengiami ir įspėjamieji paviršiai 60 cm pločio, per visą perėjos ilgį nuo gatvės atitraukus per 30 cm.
•
Senamiestyje perėjas siūloma įrengti tranzitinėse gatvėse, o vietines gatves formuoti kaip bendro naudojimo erdvę, kur konkretūs sprendiniai pritaikomi pagal vietos poreikį.
11 pav. Pėsčiųjų perėja Londone. Nuotr. Giedrė Puzinauskienė
12 pav. Pėsčiųjų perėja Ogmios mieste. Nuotr. Norbert Tukaj
11 11
13 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
05 Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Šviesa užtikrina saugumą. •
Įrengiamas atskiras apšvietimas pėsčiųjų ir dviračių takams ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.
•
Gatvės apšviečiamos šiltų tonų spektru.
•
Apšvietimas derinamas su želdiniais, įvertinant ir medžių augimą bei metų laikus, kai lajos jį gali užstoti.
Projektui vertinti papildomai pateikiama: pėsčiųjų takų apšviestumo schema, įvertinus medžių lajas.
15 pav. Dviračių ir pėsčiųjų takų apšvietimas. Nuotr. Sauliaus Žiūros
16 pav. Dviračių ir pėsčiųjų takų apšvietimas. Nuotr. Sauliaus Žiūros
12 12
17 pav. Pylimo gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros
06 Visi gatvės elementai - juodi Gatvėje yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame vientisumo, pabrėžiame gatvės ritmą, siluetą. Projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi.
19 pav. Italija. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
•
Visi gatvės elementai - miesto baldai, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai, dažomi vienoda juoda spalva matine RAL 9004 MATT.
•
Turi būti dažomi visi bet kokios medžiagos elementai: betoniniai vazonai, ženklų nugarėlės, suoliukų metalinės kojos ir pan. Nedažomi sėdėjimui skirti elmentai, dviračių stovai.
•
Perdažant stulpus įvertinti jų reikalingumą.
•
Projektuojant stulpus grupuoti rodykles ir ženklus, kad būtų kuo mažiau atramų.
Senamiestyje atsižvelgiama į paveldo apsaugos reikalavimus, tačiau pirmenybė teikiama juodai elementų spalvai.
20 pav. Po apsauginės tvorelės išmontavimo. Nuotr. Sauliaus Žiūros
13 13
21 pav. Gatvė Amsterdame. Nuotr. Anton Nikitin.
07 Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia - automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose. •
Įvažiavimai į kiemus iškeliami į pėsčiųjų takų aukštį. Visuose susikirtimuose su įvažiavimais į kiemus, parduotuves, stovėjimo aikšteles (viską, išskyrus vienodos svarbos gatves), pėsčiųjų ir dviračių takai nenusileidžia iki gatvės ir nenutrūksta įvažiavimai įrengiami iš trinkelių, dviračių takas pratęsiamas raudona asfalto danga.
•
Įvažiavimai į kiemus siaurinami iki minimalių parametrų. Dvikrypčiai - iki 5,5 m, vienos krypties - iki 3,5 m. Siauresnis įvažiavimas užkerta galimybę statyti automobilius, kas mažina matomumą ir saugumą.
•
Pėsčiųjų takų susikirtimai – užapvalinti. Takai susikirtimo vietose turi būti ne statūs, o užapvalinti bent 1 m spinduliu. Stačiai susikertančių takų kampai būna numindžiojami, tad atnaujinant takus geriausia dangą įrengti pagal pėsčiųjų judėjimą.
22 pav. Įvažiavimas į kiemą Londone. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės
23 pav. Įvažiavimas į ramaus eismo gatvę Olandijoje. Nuotr. Anton Nikitin
14 14
24 pav. Ogmios miestas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
08 Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus Lygiagretus automobilių parkavimas gali būti įrengiamas visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. •
Stovėjimo vietos skirstomos grupėmis po 2 – 3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios parkavimo vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos. Statmenai arba kampu automobiliai statomi įprastai automobilių aikštelėse.
•
Ramaus eismo gatvėse - automobilių stovėjimo vietos gali būti naudojamos įrengiant gatvės trasos iškreivinimus.
•
Numatomi skirtingi parkavimo tipai: - Mokama vieta. - Drop off vieta. - Delivery vieta (aptarnavimo vieta).
•
Parkavimo vietos gatvėje neužkerta kelio pėstiesiems pereiti į kitą gatvės pusę, todėl jos atskiriamos ne tik želdiniais, bet ir pakankamu perėjų ir perėjimų skaičiumi.
•
Automobiliai neatima vietos iš pėsčiųjų ir dviratininkų. Parkavimo vietose, kur pastatytas automobilis išsikiša į takus ar prie jų priartėja, turi būti įrengiami parkavimo bortai arba praplečiamas takas.
25 pav. Išilginis parkavimas gatvėje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
26 pav. Didlaukio gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros
15 15
27 pav. Jaktgatan and Lövängsgatan gatvės, Stokholmas. Projekto autoriai AJ Landskap. Nuotr. Kasper Dudzik
09 Dangos kuria gatvės charakterį Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo pobūdį. •
Danga yra patogi, estetiška ir kokybiška.
•
Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį.
•
Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų, baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.
•
Projektuojant dangas didžiausias dėmesys skiriamas pėsčiųjų zonai ir jos dangų raštui. Smulkinamas Vilniaus pėsčiųjų dangų mastelis, naudojamos 100x100mm ir 100x200mm trinkelės.
•
Jeigu gatvėje yra platus pėsčiųjų takas, baldų zona ir šeimininko metras yra iš smulkių trinkelių, pėsčiųjų juosta iš stambių plytelių ar plokščių. Siauram takui tinkamesnė smulki trinkelė.
•
Dangos ir bortai parenkami iš šio standarto skyriaus „Medžiagos“.
•
Mažinti kietųjų dangų perteklių.
28 pav. Atnaujinta S. Fino gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros
29 pav. Paupys. Nuotr. Sauliaus Žiūros
16 16
30 pav. Atsisakoma perteklinių elementų. Nuotr. Sauliaus Žiūros
10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų Mažiau yra geriau. Tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami.
31 pav. Prieš apsauginės tvorelės išmontavimą. Nuotr. Sauliaus Žiūros
•
Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas - techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.
•
Mažinama stulpų. Jei šalia yra daugiau nei viena kelio ženklo, apšvietimo ar kontaktinio tinklo atrama, ženklai turėtų būti perkeliami ant jų. Jei įrengiami nauji ženklai, turi būti tikrinama, ar jų negalima įrengti ant jau esamų stulpų.
•
Jei pėsčiųjų take yra stulpas, jį reikia iškelti arba taką iškreivinti (jei tai nepablogina pėsčiųjų judėjimo). Visos kliūtys nuo takų turi būti 50 cm atstumu (šoninė saugos zona). Šoninė saugos zona iki 25 cm gali būti mažinama tik senamiestyje.
•
Ten, kur nebūtini, neįrengiami technniai šaligatviai. Toks elementas tinkamas nebent prie parkavimo vietų.
•
Pėsčiųjų atitvarai įrengiami tik išskirtiniu ir aptartu atveju. Visais kitais atvejais siekiama įrengti erdvės želdiniams (krūmams) vietoj jų.
•
Atsisakoma nebūtinų, dėmesį trikdančių elementų: guminių stulpelių, mirksinčių elementų, ryškių perėjų skydų.
Projektui vertinti papildomai pateikiama: esamų, projektuojamų stulpų ir kitų elementų išdėstymo planas. 32 pav. Po apsauginės tvorelės išmontavimo. Nuotr. Sauliaus Žiūros
17 17
33 pav. Paupys. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
11 Gatvės ,,metras” - šeimininkams Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi erdve prie pastato fasado. •
Žalinimui skirta 0,5 – 3 m (kartais ir daugiau) zona tarp gatvės ir pastato fasado.
•
Skatinama rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su Savivaldybe.
•
Gyventojai fasadus gali želdinti vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad jie netrukdytų pėsčiųjų eismui.
•
Gali būti paliekama erdvės augalams palei namo fasadą pasodinti.
•
Šie principai taikomi ir senamiesčio teritorijoje, jei nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų. Būtina suderinti su Kultūros paveldo apsaugos poskyriu.
Projektui vertinti papildomai pateikiama: siūlomą šeimininko „metro“ zonos plotį (pažymint brėžinyje).
34 pav. Šeimininko metras. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
35 pav. Šeimininko metras. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
18 18
36 pav. Žiedinė sankryža Paupyje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
12 Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.
37 pav. Sankryža Paupyje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo
•
Sankryža yra sklandus susijungimas, o ne sustojimas visiems eismo dalyviams. Tokiose sankryžose šviesoforai ne visada būtini, nes erdvių dizainas savaime apsaugo eismo dalyvius, kurie vadovaujasi draugiškumo ir pagarbos principais.
•
Gatvės posūkio spindulys sumažinamas iki minimalių parametrų.
•
Siaurinant važiuojamąsias dalis siekiama galimybės šviesoforo reguliuojamas sankryžas keisti mažomis ir itin mažomis žiedinėmis sankryžomis, taip padaryti paprastesnį eismo dalyvių judėjimą ir sumažinti laukimo laiką.
•
Sankryžos parenkamos iš šio standarto "Geometrijos" skyriaus.
38 pav. Sankryža Vytauto gatvėje. Nuotr. Sauliaus Žiūros
19 19
GATVIŲ PRINCIPŲ PROJEKTŲ TVIRTINIMAS
Principas
Atitinka principą
01 Medis visada yra pirmas
Jeigu nėra kertamų (išskyrus tuopas, uosialapius klevus). Pateiktas esamų medžių kiekis vienetais (vnt), esamų krūmų kiekis vienetais (vnt) ar kvadratiniais metrais (m2), vijoklių kiekis vienetais (vnt) ar metrais (m)
02 Medžiai ir krūmai - tarp automobilių ir pėsčiųjų
Jeigu įtraukta į planus ir sodinama visame ilgyje - žalia (nurodomi skaičiai (vnt): medžių, krūmų, vijoklių, sodinukų) arba esamų želdinių pakanka
03 Važiuojamos dalys be perteklinio pločio
Jeigu eismo juostų plotis numatytas pagal standartą (jeigu važiuoja VT - 3,0-3,25, automobiliams 3,0; ramaus eismo (20-30 km/h) gatvėse - 2,75. Pateikti ir buvusius eismo juostų parametrus
04 Pakankamai pėsčiųjų perėjimų ir jie yra saugūs (nenutraukti pėsčiųjų ryšiai)' 05 Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam
06 Visi gatvės elementai - juodi
07 Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą
Jeigu užtikrinti (nenutraukti) reikalingi pėsčiųjų ryšiai
Jeigu yra/numatytas atskiras apšvietimas pėsčiųjų-dviračių takams
Jeigu viskas, kas dažoma - juoda ir kai statomi nauji - juodi
Iškelti įvažiavimai ir įrengti iš trinkelių, gatvės danga ar perėjimai (perėjos) iš trinkelių
08 Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai išilginis 09 Dangos kuria erdvės charakterį
10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų
11 Gatvės "metras" šeimininkams
12 Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai
Yra parkavimas ir jis lygiagretus
Parinktas motyvuotas grindinio piešinys - estetika dera su funkcija. Išlaikomas vientisumas
Visi elementai peržiūrėti ir nelieka vizualinės taršos
Jeigu pažiūrėta ir nustatyta, kiek ir kur gali būti skirta + gyventojai tai žino
Sankryžose - posūkių spinduliai mažiausi įmanomi
20
Dalinai atitinka principą
Neatitinka principą
Jeigu darbai vyks šaknų apsaugos zonoje, šaknys Jeigu yra kertamų medžių, nurodomas skaičius (vnt) ir gali būti pažeistos. Nurodomas tokių medžių skaičius skersmuo, detalizuojamos rūšys
Jeigu esami želdiniai ne tarp automobilių ir pėsčiųjų
Jeigu sodinimas nenumatytas
-
Jeigu eismo juostų plotis neatitinka numatyto standarte, nurodant priežastį
-
Visais kitais atvejais
Jeigu nuo esamų stulpų apšviečiama ne prasčiau nei gatvė
Visais kitais atvejais
Jei lieka esamų cinkuotų elementų
Visais kitais atvejais
-
Visais kitais atvejais
Parkavimas yra ne lygiagretus
Nėra parkavimo
Grindinys vientisas, tvarkingas, bet be motyvuoto piešinio
Visais kitais atvejais
-
Lieka elementų (stulpelių, tvorelių, tech. šaligatvių, perteklinių stulpų kelio ženklams, kt.)
-
Visais kitais atvejais
-
Didesni spinduliai
21
Procesas Tainkant standartą svarbūs aspektai: •
Visi mieste vykdomi gatvių infrastruktūros ar jos elementų tvarkymo darbai vykdomi tik tuomet, kai užpildomas 12 principų kontrolinis sąrašas (žiūrėti psl. 20-21).
•
Už kiekvieną iš 12 principų įvertinimą atsakingas tam tikras Savivaldybės specialistas. Principo atitikimas, dalinis atitikimas ar neatitikimas principui užfiksuojamas; pagal pastabas diskutuojama ir siūloma, kaip koreguoti projektus ar sprendinius. Jei nėra būdų pašalinti neatitikimams, užfiksuojama priežastis.
•
Šis standartas taikomas kaip pagrindinis dokumentas projektuojant Vilniaus gatves. Kiti patvirtinti dokumentai (rekomendacijos dėl pėsčiųjų, dviračių projektų, dangų ir pan.) taikomi tiek, kiek neprieštarauja standartui ar praplečia jo sprendinius.
•
Standartas gali būti taikomas ir esant neatitikimų su nacionaliniais teisės aktais, tokius sprendinius aptariant su atsakingais Savivaldybės padaliniais ar darbo grupėse. Sveikintini eksperimentai tiek taikant naujas praktikas, tiek randant geresnių sprendinių nei aprašyti standarte. Dėl teisės aktų neatitikimų operatyviai kreipiamasi į institucijas inicijuojant jų pakeitimus. 39 pav. Biologinė šlapbalė paviršiniam vandeniui surinkiti ir filtruoti. Rhodeside & Harwell projektas. Nuotr. Alleno Russo
Standarto kūrimas Šis standartas – penkių komandų bendro darbo rezultatas, prie kurio prieita per teminių dalių ir joms reikalingų sprendinių analizę, geriausių praktikų paieškas tiek Vilniuje, tiek užsienyje ir bendras diskusijas, per kurias teorijos susintetintos iki praktinių pritaikomų aspektų. Kuriant šį standartą, esminiai šiandien kylantys iššūkiai projektuojant gatves atsispindėjo 12 Vilniaus gatvių transformacijos principų gatvėse kuriant naują kokybę. Principus pirmiausia siekiama patikrinti proveržio gatvėse*, kai kuriose jų darbai jau atlikti arba yra artimiausiuose planuose. Standartą kūrė skirtingų sričių specialistai – architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, apšvietimo specialistai, su projektų įgyvendinimu susiję Savivaldybės atstovai. Todėl dokumentas tapo visapusiu ir integruotu praktiniu gidu. Kad standartas būtų aktualus ir naudojamas, rekomenduojama praėjus metams po pativirtinimo apibendrinti jo taikymo rezultatus, iš naujo įvertinti transformacijos principus ir papildyti trūkstamais aspektais. * Pertvarkomos Konstitucijos pr., Vytenio g., Žilvičių g., Gerosios Vilties g., Žirmūnų g., Kojelavičiaus g., tobulinami pertvarkų sprendiniai Didlaukio g., Antakalnio g., Apkasų-Rinktinės g., Naugarduko g.
22
40 pav. Laan op Zuid, Roterdamas. Nuotr. iš MMAP archyvo
Komanda VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ Anton Nikitin, anton.nikitin@vilnius.lt Mindaugas Pakalnis Rūta Matonienė Ramunė Baniulienė DO ARCHITECTS
Gilma Teodora Gylytė, gilma.gylyte@doarchitects.lt Andrė Baldišiūtė Algimantas Neniškis Sabina Daugelienė Gerda Nevulytė Ignas Uogintas Edgar Vladimirenko MMAP
Martynas Marozas, martynas@mmap.lt Guoda Steponavičiūtė Rūta Marija Slavinskaitė GYVAS MIESTAS
Giedrė Puzinauskienė, gyvomiestoiniciatyva@gmail.com Elė Kalvelė Dr. Ričardas Skorupskas VILNIAUS APŠVIETIMAS
Vilma Pašilienė Aleksandr Lisica
Redakcinė kolegija: Anton Nikitin Gilma Teodora Gylytė Martynas Marozas
23
