Kembrid%c5%beo%20programa%20a as%20lygiai

Kembridžo Tarptautinis Egzaminas

Paaiškinantis dokumentas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai

KEMBRIDŽO

NEFORMALIOJO

ŠVIETIMO

MOKYMOSI PROGRAMOS APRAŠAS KEMBRIDŽO AS IR A LYGIAMS

I. BENDROS NUOSTATOS 1. Programos pavadinimas Kembridžo neformaliojo švietimo mokymosi programa, skirta tarptautiniam Kembridžo A ir AS lygiui (Bendrasis pažengusio ir pažengusio papildomo lygio išsilavinimo sertifikatas) matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, verslo studijų, informatikos bei ekononomikos dalykų programoms.

2. Švietimo teikėjo pavadinimas ir kodas Viešoji įstaiga ,, VIMS-International Meridian school”, įm. k. 300556174

3.

Mokinių amžius Šios mokomosios programos mokinių amžius yra 16-18 metų.

4. Studijų laikotarpis Kembridžo neformaliojo švietimo mokymosi programos AS ir A lygio studijų laikotarpis 11-oje ir 12-oje klasėje yra 2 metai.

5.

Studijų pobūdis

Šios mokomosios programos studijų pobūdis yra neformalusis švietimas. Kiekvienais metais mokiniai gali pasirinkti Kembridžo mokymosi programos AS ir A lygio matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, verslo, informatikos bei ekononomikos studijas.

5.1. AS ir A lygio programos vedamos anglų kalba.

5.2. Mokiniai privalo pasirinkti 3 arba 4 dalykus iš studijų srities (pavyzdžiui, inžinerija, medicina ir pan.)

5.3. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę matematikos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.4. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę sustiprintos matematikos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.5. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę fizikos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.6. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę biologijos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.7. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę chemijos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.8. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę informatikos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.9. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę verslo studijų sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

5.10. Siūloma skirti dvi valandas per savaitę ekonomikos sričiai anglų kalba 11-12 klasėse.

II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 6. Programos tikslas ir uždaviniai Kembridžo AS ir A lygio mokymosi programos organizatorius yra Kembridžo universiteto tarptautinių egzaminų sistema (KUTES), ne pelno siekianti Jungtinės Karalystės organizacija.

2014 m kovo 14 d. Kembridžo universiteto tarptautinių egzaminų sistema (KUTES), užregistravo VšĮ “VIMS-International Meridian School” kaip tarptautinę Kembridžo mokyklą, turinčią teisę mokyti AS ir A lygio matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, verslo studijų, informatikos bei ekononomikos dalykų programas.

Tikslas Kembridžo neformaliojo švietimo mokymosi programos AS ir A lygio matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, verslo, informatikos bei ekononomikos studijų programų tikslas yra suteikti mokiniams galimybę įgyti daugiau praktinių įgūdžių, tobulinti anglų kalbos žinias ir sudaryti tvirtą pagrindą jų tolimesniam mokymuisi.

Tarptautinis Kembridžo AS ir A lygis suteikia mokiniams pagrindus individualizuotai ugdymo programai, kuri vysto jų žinias, supratimą bei įgūdžius.

Uždaviniai

Įgyjami šie įgūdžiai: •

Pasitikėjimas savimi dirbant su informacija ir savo bei kitų idėjomis;

•

Atsakomybė už save bei kitus ir pagarba kitiems;

•

Gebėjimas mokytis, refleksija;

•

Pasirengimas naujiems ateities iššūkiams;

•

Intelektualinis

•

Anglų kalbos įgūdžių sustiprinimas;

•

Gebėjimas atlikti praktinius eksperimentus, užsiimti projektine veikla.

ir socialinis

įsitraukimas, pasiruošimas keisti pasaulį;

III. IŠSILAVINIMO GEBĖJIMAI 7. Išsilavinimo gebėjimai Studijuodami Kembridžo neformaliojo švietimo mokymosi programos AS ir A lygio matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, verslo, informatikos bei ekononomikos studijų programas, mokiniai įgis:

•

Atsakomybės ir pagarbos vykdant bendrus tarptautinius projektus su mokiniais iš įvairių šalių bei dalyvaujant bendradarbiavimo su kitomis mokyklomis renginiuose;

•

Gebės mąstyti ir pritaikyti žinias ginantis projektinius darbus Lietuvoje ar užsienyje (olimpiadose ir pan.)

•

Įgis gilumines dalyko žinias;

•

Vystys nepriklausomo mąstymo įgūdžius;

•

Pritaikys žinias ir supratimą naujose bei jau žinomose situacijose;

•

Valdys ir įvertins skirtingas informacijos šaltinių rūšis;

•

Mąstys logiškai ir pateiks reikiamus bei nuoseklius argumentus;

•

Gebės įvertinti, rekomenduoti ir priimti sprendimus;

•

Pateiks pagrįstus paaiškinimus, supras pritaikymo galimybes ir išdėstys juos aiškiai bei logiškai;

•

Dirbs ir bendraus anglų kalba.

Kembridžo tarptautinis A ir AS lygis (Bendrasis pažengusio ir pažengusio papildomo lygio išsilavinimo sertifikatas) Kembridžo tarptautiniai pažengusieji (A) lygiai buvo sukurti kaip Kembridžo vertinimo kvalifikacijų struktūros dalis daugiau nei prieš 50 metų ir yra plačiai pripažįstami kaip įvedantys į aukštesnįjį išsilavinimą. Kembridžo tarptautiniai A lygiai taip pat yra svarbūs darbdaviams, kurie dažnai pateikia juos kaip vieną iš priėmimo į darbą reikalavimų. Jie sudaro Kembridžo pažengusio lygio dalį ir paprastai yra studijuojami daugiau negu dvejus metus.

Kembridžo tarptautiniai A lygiai yra priimami visame pasaulyje, kartais kaip nacionaliniai kai kurių Britų tautų sandraugos narių (tokių kaip Singapūras ar Mauricijus) egzaminai, kartais tarptautinėse mokyklose ir kartais dvikalbėse valstybinėse mokyklose tarp valstybinių egzaminų. 7 mokyklos ir jų mokiniai mano, kad Kembridžo tarptautiniai A lygiai yra

labai lankstūs. Mokyklos gali pasiūlyti labai platų įvairių mokomųjų

dalykų integravimo pasirinkimą. Mokiniai turi laisvę pasirinkti dalykus, kurie jiems labiausiai tinka, nepriklausomai nuo to, ar jie mokosi platų bendrą dalykų kursą, ar specializuojasi tam tikroje srityje.

Kembridžo tarptautiniai pažengusieji papildomi (AS) lygiai pirmą kartą egzaminavimui buvo pristatyti 2001 m., siekiant suteikti didesnį lankstumą per pasirenkamąjį esamos stadijos įvertinimą, atliekamą A lygio programos vyduryje. Kembridžo tarptautiniai AS lygiai gali būti laikomi mokantis savo noru, siekiant papildyti kitus studijuojamus dalykus ir padidinti studijų programos apimtis.

Kembridžo tarptautiniai AS lygiai sudaro pusę turinio atitinkamų Kembridžo tarptautinių A lygių ir gali būti pabaigiami per vienerius metus. Mokyklos gali pasiūlyti Kembridžo tarptautinius AS lygius kaip savanorišką kvalifikaciją arba kaip Kembridžo tarptautinių A lygių kurso dalį. Mokiniai gali studijuoti Kembridžo tarptautiniu AS lygius kartu su kitais dalykais siekiant padidinti studijų programos apimtis bei suformuoti gilesnes žinias ir

kitų dalykų (studijuojamų Kembridžo tarptautinės programos A lygiu)

supratimą.

IV. PROGRAMOS TURINYS 8. Kembridžo tarptautinių A ir AS lygių programų turinys yra pasiūlytas ir suformuotas VšĮ “VIMS-International Meridian School’’ mokyklos, remiantis paskelbtomis Kembridžo universiteto

tarptautinių egzaminų sistemos (KUTES) programomis. KUTES užtikrina paruoštų programų standartus ir kokybę.

VIMS- International Meridian School - A lygio dalykų kombinacija Architektūra ir inžinerija

Pirmieji metai (AS)

Antrieji metai (A-lygis)

Matematika

3 dalykai iš AS lygių

Fizika Chemija Informatika

(pasirenkamasis)

Sustiprinta matematika (pasirenkamasis)

Medicina ir medicinos mokslai Pirmieji metai (AS)

Antrieji metai (A-lygis)

Matematika Biologija

3 dalykai iš AS lygių

Chemija Verslas Pirmieji metai (AS)

Antrieji metai (A-lygis)

Verslo studijos Matematika

3 dalykai iš AS lygių

Ekonomika

Dalykų aprašymai 1-Matematika programos tikslai Mokymosi tikslai yra tokie patys visiems mokiniams. Jie yra pateikti žemiau ir aprašo švietimo tikslus bet kurio skyriaus matematikos kurso, paremto Kembridžo tarptautiniais AS ir A lygių egzaminais. Tikslai nėra išdėstyti prioriteto tvarka.

Tikslai yra įgalinti kandidatus: • vystyti jų matematines žinias bei įgūdžius tais būdais, kurie paskatina jų pasitikėjimą savimi bei suteikia

pasitenkinimą.

• vystyti matematinių principų supratimą bei matematikos, kaip loginio ir nuoseklaus dalyko, pripažinimą; • įgyti matematinių įgūdžių spektrą, ypač tų, kurie leis mokiniams pritaikyti matematiką kasdienių situacijų kontekste bei kituose dalykuose, kuriuos jie mokosi; •ugdyti gebėjimą logiškai analizuoti problemas, atpažinti, kaip ir kada galima pristatyti situaciją matematiškai, identifikuoti bei interpretuoti svarbius veiksnius ir, kur būtina, parinkti tinkamą matematinį metodą problemos sprendimui; • taikyti matematiką kaip komunikacijos priemonę, pabrėžiant aiškios išraiškos naudojimą • įgyti matematinį pagrindą, reikalingą tolimesnėms studijoms šiame arba susijusiuose dalykuose.

Vertinimo tikslai Egzaminuojant vertinami gebėjimai apimantys vieną sritį: matematinius metodus sprendžiant praktinio pobūdžio uždavinius; Egzaminuojant bus tikrinami šie mokinių gebėjimai: • suprasti svarbias matematines sąvokas, terminus ir notacijas; • tiksliai prisiminti ir sėkmingai panaudoti skaičiavimo ir algebrinių veiksmų atlikimo metodus; • atpažinti ir surasti konkrečioje situacijoje tinkamą matematinį sprendimą; • sprendžiant problemas pritaikyti matematinių įgūdžių kombinacijas ir technikas; • logiškai ir aiškiai pristatyti matematinius darbus bei pateikti išvadas.

Mokymosi turinys Matematinis kiekvieno skyriaus turinys išdėstytas žemiau. Išdėstymo tvarka neturi jokio ryšio su dalykų mokymo tvarka.

1 skyrius: sustiprinta matematika 1- kvadratinės lygtys 2- funkcijos 3- koordinačių geometrija 4- apskritimų matavimas 5- trigonometrija 6-vektoriai 7- serijos 8-diferencialai 9-integralai

2 skyrius: sustiprinta matematika

1. algebra 2. logaritmai ir eksponentinės funkcijos 3. trigonometrija 4. diferencialai 5. integralai 6. numeracinis lygčių sprendimas

3 skyrius: sustiprinta matematika 3 1. Algebra 2. logaritmai ir eksponentinės funkcijos 3. Trigonometrija 4. diferencialai 5. integralai 6. numeracinis lygčių sprendimas 7. vektoriai 8. diferencialų lygtys 9. kompleksiniai skaičiai

4 skyrius: mechanika 1. Jėgos ir pusiausvyra 2. Judėjimo tiese kinestetika 3. Niutono judėjimo dėsnis 4. Energija, darbas ir jėga 5 skyrius: mechanika 1. Sviedimo, išmetimo judėjimas 2. Kieto kūno pusiausvyra 3. Tolygus judėjimas ratu 4. Huko dėsnis 5. Linijinis judėjimas veikiant kintamai jėgai 6 skyrius: tikimybės ir statistika 1 1. Duomenų pateikimas 2. Deriniai ir kombinacijos 3. Tikimybės (tikimybių teorijos) 4. Diskretieji atsitiktiniai dydžiai 5. Normalieji skirstiniai 6. Puansono skirstinys 7. Linijiniai (vienmačių) atsitiktinių dydžių deriniai

8. Tolydieji atsitiktiniai dydžiai 9. Atranka ir vertinimas 10. Hipotezių tikrinimas

2- Sustiprinta matematika

Mokymosi tikslai • vystyti mokinių matematines žinias bei įgūdžius tais būdais, kurie paskatina jų pasitikėjimą savimi bei suteikia pasitenkinimą; • vystyti matematinių principų supratimą bei matematikos, kaip loginio ir nuoseklaus dalyko, pripažinimą; • įgyti matematinių įgūdžių spektrą, ypač tų, kurie leis mokiniams pritaikyti matematiką kasdienių situacijų kontekste bei kituose dalykuose, kuriuos jie mokosi; •ugdyti gebėjimą logiškai analizuoti problemas, atpažinti, kaip ir kada galima pristatyti situaciją matematiškai, identifikuoti bei interpretuoti svarbius veiksnius ir, kur būtina, parinkti tinkamą matematinį metodą problemos sprendimui; • taikyti matematiką kaip komunikacijos priemonę, pabrėžiant aiškios išraiškos naudojimą; • įgyti matematinį pagrindą, reikalingą tolimesnėms studijoms šiame arba susijusiuose dalykuose.

Vertinimo tikslai Egzaminuojant vertinami gebėjimai apima vieną sritį: matematinių metodų naudojimą praktinio pobūdžio uždaviniuose Egzaminuojant bus tikrinami šie mokinių gebėjimai: • svarbių matematinių sąvokų, terminų ir žymėjimų supratimas; • tinkamo matematinio veiksmo atpažinimas tam tikroje situacijoje; • matematinių įgūdžių ir technikų pritaikymas tam tikroje situacijoje; • logiškas ir aiškus matematinių darbų pristatymas, bei gebėjimas pateikti išvadas.

Turinys 1. Polinominės ir racionalios funkcijos 2. Polinės koordinatės 3. Serijų sumavimas 4. Matematinė indukcija 5. Diferenciacijos ir integracijos 6. Diferencialinės lygtys 7. Kompleksiniai skaičiai 8. Vektoriai 9. Matricos ir linijinės (vektorinės) erdvės

10. Momentas ir impulsas 11. Judėjimas apskritimu 12. Kietojo kūno pusiausvyra veikiant plokščiosioms jėgoms 13. Kietojo kūno sukimasis 14. Paprastasis harmoningas judėjimas 15. Tolimenis darbas su paskirstymais 16. Inferencija taikant normaliuosius ir t-skirstinius 17. Dviejų kintamųjų duomenys

3-Fizika

Mokymosi tikslai Tikslai išdėstyti žemiau ne prioriteto tvarka. Šio kurso mokymosi tikslai turėtų būti: 1. Per gerai suformuotas praktinio ir eksperimentinio mokslo studijas, suteikti vertingą mokymosi patirtį visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo to, ar jie planuoja studijuoti šį mokslą už šio lygio ribų, ypač, sudarant jiems galimybes įgyti pakankamą supratimą ir žinias, reikalingas: • Tapti pasitikinčiais gyventojais technologiniame pasaulyje ir gebėti imtis ar vystyti susidomėjimą moksliniais klausimais; • Atpažinti mokslinių metodų naudingumą ir ribotumą bei įvertinti jų pritaikomumą kitose disciplinose ir kasdieniniame gyvenime; • Būti tinkamai pasiruošus fizikos, inžinerijos ir su fizika susijusių profesinių mokymų studijoms už Kembridžo tarptautinių A fizikos lygio programos ribų.

2. Ugdyti gebėjimus ir įgūdžius, kurie: • Yra svarbūs mokslo studijavimui ir praktikai; • Yra naudingi kasdieniniame gyvenime; • Paskatina efektyvų ir saugų praktikavimą; • Paskatina efektyvią komunikaciją.

3. Plėtoti su mokslu susijusius požiūrius, tokius kaip: • Susirūpinimas tikslumu ir preciziškumu; • Objektyvumas; • Integralumas; • Tyrėjo dvasia; • Iniciatyva; • Išradingumas.

4.

Skatinti domėjimąsi ir rūpinimąsi aplinka, susiejant tai su aplinkos poveikiu fizikai bei jos

taikymui.

5. Skatinti supratimą:

• Kad fizikos studijos ir praktika yra viena kitą papildančios sritys, kurios yra ir socialinių, ekonominių, technologinių, etinių ir kultūrinių įtakų bei apribojimų objektas; • Kad fizikos mokslų pritaikymas gali būti tiek naudingas, tiek ir žalingas atskiriems individams bei visuomenei ir aplinkai; • Kad informacinių technologijų naudojimas kaip pagalba eksperimentuose bei kaip įrankis eksperimentinių ir teorinių rezultatų interpretacijai yra labai svarbus.

6. Stimuliuoti mokinius bei sudominti fizikos mokslu, kad jiems būtų smagu mokytis ir jie jaustų pasitenkinimą.

Vertinimo tikslai Žinios ir supratimas Kandidatai turėtų gebėti demonstruoti žinias ir supratimą apie:  Mokslinius reiškinius, faktus, dėsinius, apibrėžimus, sąvokas ir teorijas;  Mokslinį žodyną, terminologiją ir konvencijas (įskaitant simbolius, kiekius ir vienetus);  Mokslinius instrumentus, aparatus, įskainat naudojimosi technikas bei saugumo aspektus;  Mokslinius kiekius ir jų nustatymą;  Mokslinį ir technologinį pritaikymą su jų socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais padariniais.

Informacijos tvarkymas, pritaikymas ir įvertinimas Kandidatai turėtų gebėti (žodžiu ar naudojant simbolines, grafines bei skaitmenines pristatymo priemones): • Surasti, atsirinkti ir pristatyti informaciją iš skirtingų šaltinių; • Išversti informaciją iš vienos formos į kitą; • Valdyti skaitmeninius ir kitokius duomenis; • Pritaikyti informaciją identifikuojant pasikartojančias formas, pavaizduojant rezultatus bei pateikiant išvadas; • Pateikti pagrįstus pasikartojančių formų, reiškinių ir sąsajų paaiškinimus; • Iškelti hipotezes ir numatyti rezultatus; • Pritaikyti turimas žinias ir principus naujose situacijose; • Įvertinti informaciją ir hipotezes; • Parodyti fizikos teorijų bei modelių apribojimų supratimą.

Tyrimai ir eksperimentiniai įgūdžiai Kandidatai turėtų gebėti 1. Planuoti eksperimentus ir kitus tyrimus; 2. Rinkti, registruoti ir pateikti savo pastabas, matavimus bei įvertinimus; 3. Analizuoti ir interpretuoti duomenis, kad galima būtų pateikti išvadas;

4. Įvertinti metodų ir duomenų kokybę bei pasiūlyti patobulinimus.

Turinys Kandidatai į Kembridžo tarptautinį AS fizikos lygį studijuoja šias temas: • Fizikiniai dydžiai ir vienetai • Matavimo būdai • Kinematika • Dinamika • Jėgos, tankis ir slėgis • Darbas, energija ir galia • Kietųjų medžiagų deformacija • Bangos • Superpozicija • Elektros laukai • Elektros srovė • Nuolatinės srovės grandinės • Dalelių ir branduolinė fizika • Judėjimas apskritimu • Gravitaciniai laukai • Idealiosios dujos • Temperatūra • Medžiagų šiluminės savybės • Svyravimai • Komunikacija • Talpa • Elektronika • Magnetiniai laukai • Kintamosios srovės • Kvantinė fizika/ 4-Chemija

Mokymosi tikslai Žemiau išvardinti tikslai yra išdėstyti ne prioriteto tvarka. Šio kurso mokymosi tikslai turėtų būti: 1. Per gerai suformuotas praktinio ir eksperimentinio mokslo studijas, suteikti vertingą mokymosi patirtį visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo to, ar jie planuoja studijuoti šį mokslą už šio lygio ribų, ypač, sudarant jiems galimybes įgyti pakankamą supratimą ir žinias, reikalingas:

• Tapti pasitikinčiais gyventojais technologiniame pasaulyje ir gebėti imtis ar vystyti susidomėjimą moksliniais klausimais; • Atpažinti mokslinių metodų naudingumą ir ribotumą bei įvertinti jų pritaikomumą kitose disciplinose ir kasdieniniame gyvenime; • Būti tinkamai pasiruošus įdarbinimui ir/arba tolimesniam studijavimui už Kembridžo tarptautinių A chemijos lygio programos ribų.

2. Ugdyti gebėjimus ir įgūdžius, kurie: • Yra svarbūs mokslo studijavimui ir praktikai; • Yra naudingi kasdieniniame gyvenime; • Paskatina efektyvų ir saugų praktikavimą; • Paskatiną efektyvią komunikaciją; • Išvysto savimotyvaciją ir gebėjimą dirbti nepertraukiamai.

3. Plėtoti su mokslu susijusius požiūrius, tokius kaip: • Susirūpinimas tikslumu ir preciziškumu; • Objektyvumas; • Integralumas- tarpdalykinė visuma; • Smalsumas, susidomėjimas mokslu; • Iniciatyva; • Išradingumas.

4. Skatinti domėjimąsi ir rūpinimąsi aplinka 5. Skatinti supratimą: • Kad šio mokslo studijos ir praktika yra viena kitą papildančios sirtys, kurios yra ir socialinių, ekonominių, technologinių, etinių ir kultūrinių poveikių objektas; • Kad chemijos mokslų pritaikymas gali būti tiek naudingas, tiek ir žalingas visuomenei ir aplinkai; 6.

Sudominti juos chemijos mokslu, kad būtų smagu mokytis.

Vertinimo tikslai Žinios ir supratimas Mokiniai turėtų: • Suvokti mokslinius reiškinius, faktus, dėsinius, apibrėžimus, sąvokas ir teorijas; •Suprasti mokslinį žodyną, terminologiją (įskaitant simbolius, fizikinius ir cheminius dydžius bei vienetus); •Išmanyti mokslinius instrumentus, aparatus, jų saugaus naudojimo principus.

Informacijos tvarkymas, pritaikymas ir įvertinimas Mokiniai turėtų gebėti (žodžiu ar naudojant simbolines, grafines bei skaitmenines priemones): • Surasti, atsirinkti ir pristatyti informaciją iš skirtingų šaltinių;

• Tvarkyti informaciją atskiriant reikalingą, nuo pašalinės; • Valdyti skaitmeninius ir kitokius duomenis; • Analizuoti ir vertinti duomenis, kad būtų galima nustatyti tendencingumą ir daryti išvadas; • Argumentuoti; • Pritaikyti turimas žinias naujose situacijose; • Įvertinti informaciją ir hipotezes.

Tyrimų ir eksperimentų įgūdžiai Mokiniai turėtų gebėti: 1. Planuoti eksperimentus ir kitus tyrimus; 2. Rinkti, registruoti ir pateikti savo pastabas, matavimus bei įvertinimus; 3. Analizuoti ir interpretuoti duomenis, kad galima būtų pateikti išvadas; 4. Įvertinti metodų ir duomenų kokybę bei pasiūlyti patobulinimus.

Turinys Kandidatai į Kembridžo tarptautinį AS fizikos lygį mokosi šias temas: Fizikinė chemija 1. Atomai, molekulės ir stechiometrija 2 .Atomo struktūra 3. Cheminiai ryšiai 4. Agregatiniai būviai 5. Termodinamika 6. Elektrochemija 7. Cheminė pusiausvyra 8. Cheminė kinetika Neorganinė chemija 9. Periodinė lentelė 10. II A grupė 11. VII A grupė 12. Įžanga į pereinamųjų elementų chemiją 13. Azotas ir siera Organinė ir analizinė chemija 14 . Įžanga į organinę chemiją 15. Angiavandeniliai 16. Halogeniniai organiniai junginiai

17. Alkoholiai 19. Karboksirūgštys ir esteriai 20. Azoto organiniai junginiai 21. Polimerai 22. Cheminės analizės metodai 23. Organinė sintezė

5-Biologija

Mokymosi tikslai Žemiau išvardinti tikslai yra išdėstyti ne prioriteto tvarka. Šio kurso mokymosi tikslai turėtų būti: 1. Per gerai suformuotas praktinio ir eksperimentinio biologijos mokslo studijas, suteikti vertingą mokymosi patirtį visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo to, ar jie planuoja studijuoti šį mokslą už šio lygio ribų, ypač, sudarant jiems galimybes įgyti pakankamą supratimą ir žinias, reikalingas: • Tapti pasitikinčiais gyventojais technologiniame pasaulyje ir gebėti imtis ar vystyti susidomėjimą moksliniais klausimais; • Atpažinti mokslinių metodų naudingumą ir ribotumą bei įvertinti jų pritaikomumą kitose disciplinose ir kasdieniniame gyvenime; • Būti tinkamai pasiruošus tolimesniam biologijos mokslų studijavimui už Kembridžo tarptautinių A biologijos lygio programos ribų auštesniuosiuose mokslose ir profesiniuose mokymuose.

2. Ugdyti gebėjimus ir įgūdžius, kurie: • Yra svarbūs mokslo studijavimui ir praktikai; • Yra naudingi kasdieniniame gyvenime; • Paskatina efektyvų ir saugų praktikavimą; • Paskatiną efektyvią komunikaciją; • Išvysto savimotyvaciją ir gebėjimą dirbti nepertraukiamai.

3. Plėtoti su mokslu susijusius požiūrius, tokius kaip: • Susirūpinimas tikslumu ir preciziškumu; • Objektyvumas; • Sąžiningumas; • Ryžtas tyrinėti; • Iniciatyva; • Išradingumas.

4. Skatinti domėjimąsi ir rūpinimąsi vietine bei pasauline aplinka ir padėti mokiniams suprasti išsaugojimo būtinybę.

5. Skatinti supratimą:

• Kad moksliniai metodai ir teorijos yra išvystytos ir toliau vystomos, kaip bendradarbiavimo tarp grupių ir individų rezultatas ir, kad biologijos mokslas peržengia nacionalines ribas; • Kad biologijos mokymasis ir praktika yra veikiami ir ribojami socialinių, ekonominių, technologinių, etinių ir kultūrinių faktorių; • Kad biologijos mokslų pritaikymas gali būti tiek naudingas, tiek ir žalingas atskiriems individams bei visuomenei ir aplinkai; • Kad informacinių technologijių naudojimas yra svarbus komunikacijai, kaip pagalbinė priemonė eksperimentams bei kaip įrankis eksperimentinių ir teorinių rezultatų interpretavimui.

6. Stimuliuoti mokinius bei sudominti juos chemijos mokslais, kad jiems būtų smagu mokytis ir jie jaustų pasitenkinimą.

Vertinimo tikslai Žinios ir supratimas Kandidatai turėtų gebėti demonstruoti žinias ir supratimą apie: • Mokslinius reiškinius, faktus, dėsnius, apibrėžimus, sąvokas ir teorijas; •Mokslinį žodyną, terminologiją ir konvencijas (įskaitant simbolius, kiekius ir vienetus); •Mokslinius instrumentus, aparatus, įskaitant naudojimosi technikas bei saugumo aspektus; •Mokslinius kiekius ir jų nustatymą; •Mokslinį ir technologinį pritaikymą su jų socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais padariniais.

Informacijos tvarkymas ir problemų sprendimas Kandidatai turėtų gebėti tvarkyti informaciją ir spręsti problemas naudojant rašytines, simbolines, grafines bei skaitmenines pristatymo priemones: • Surasti, atsirinkti ir pristatyti informaciją iš skirtingų šaltinių; • Išversti informaciją iš vienos formos į kitą; • Valdyti skaitmeninius ir kitokius duomenis; • Pritaikyti informaciją identifikuojant pasikartojančias formas, pavaizduojant rezultatus bei pateikiant išvadas; • Pateikti pagrįstus pasikartojančių formų, reiškinių ir sąsajų paaiškinimus; • Iškelti hipotezes ir numatyti rezultatus; • Pritaikyti turimas žinias ir principus naujose situacijose; • Parodyti biologijos teorijų bei modelių apribojimų supratimą; • Spręsti problemas.

Tyrimai ir eksperimentiniai įgūdžiai Kandidatai turėtų gebėti

1. Planuoti eksperimentus ir kitus tyrimus; 2. Rinkti, registruoti ir pateikti savo pastabas, matavimus bei įvertinimus; 3. Analizuoti ir interpretuoti duomenis, kad galima būtų pateikti išvadas; 4. Įvertinti metodų ir duomenų kokybę bei pasiūlyti patobulinimus.

Turinys Kandidatai į Kembridžo tarptautinį AS biologijo lygį studijuoja šias temas: 1. Ląstelių struktūra 2. Biologinės molekulės 3. Fermentai 4. Ląstelių membranos ir medžiagų pernaša 5. Ląstelės mitotinis ciklas 6. Nukleino rūgštys ir baltymų sintezė 7. Medžiagų pernaša augaluose 8. Medžiagų pernaša žinduoliuose 9. Dujų apykaita ir rūkymas 10. Infekcinės ligos 11. Imunitetas 12. Energija ir kvėpavimas 13. Fotosintezė 14. Homeostazė 15. Kontrolė ir koordinavimas 16. Paveldimi pokyčiai .

17. Atranka ir evoliucija 18. Biologinė įvairovė, klasifikacija ir apsauga 19. Genetinės technologijos

6- Informatika

Mokymosi tikslai • Vystyti pagrindinių principų supratimą sprendžiant problemas kompiuterių pagalba; • Vystyti supratimą apie kompiuterių pritaikymo spektrą ir jų panaudojimo rezultatus; • Vystyti kompiuterinių sistemų organizavimą, įskaitant programinę įrangą, duomenis, techninę įrangą, komunikaciją ir žmones; • Įgyti įgūdžių, reikalingų taikyti šį supratimą kuriant problemų sprendimus kompiuterių pagalba; • Plėtoti pagrindinių principų sistemų analizės ir projektavimo, problemų formulavimo metodų ir sprendimų planavimo srityse kompiuterių pagalba, sisteminių metodų

įgyvendinimo, testavimo ir dokumentavimo supratimą.

Vertinimo tikslai Žinios ir supratimas Kandidatai turėtų gebėti: • Apibūdinti ir paaiškinti skirtingas kompiuterių pritaikymo galimybes ir parodyti kompiuterinių sistemų charakteristikų (techninės įrangos, programinės įrangos ir komunikacijų), kurios leidžia pasiekti efektyvius sprendimus, supratimą; • Apibūdinti ir paaiškinti skirtingų duomenų tvarkymo būdų naudą bei panaudojimą ir apdoroti palaikant informacijos reikalavimus konkrečiam pritaikymui; • Apdoroti palaikant informacijos reikalavimus apibūdinant ir paaiškinant sisteminį vystymą aukštos kokybės problemų sprendime bei parinkti tinkamas technikas įgyvendinant tokius sprendimus; • Apdoroti informacijos reikalavimų aprašo duomenis ir paaiškinti aukšto lygio sprendimų, skirtų tokio tipo uždaviniams spręsti, vystymąsi; • Kritiškai pakomentuoti socialinius, teisinius, etinius ir kitus kompiuterių naudojimo padarinius.

Kandidatai turėtų įgyti šiuos įgūdžius: • Išanalizuoti problemą ir identifikuoti tas jos dalis, kurios yra tinkamos kompiuteriais paremtiems sprendimams; • Atrinkti, pagrįsti ir taikyti tinkamus metodus bei principus plėtojant duomenų struktūras ir algoritmus problemų sprendimuose; • Parengti, įgyvendinti ir dokumentuoti veiksmingą sprendimą, naudojant atitinkamą techninę įrangą, programinę įrangą ir programavimo kalbas.

Turinys Kompiuterinės sistemos, komunikacija ir programinė įranga o kompiuterinių sistemų ir naudojimo būdų komponentai  Techninės įrangos tipai  Programinės įrangos tipai o Programinės įrangos sistemos  Operacinės sistemos  Vartotojo ryšiai  Paslaugų programinė įranga o Duomenys: jų reprezentavimas, struktūra ir valdymas  Duomenų rūšys

 Duomenų struktūros  Duomenų valdymas o Techninė įranga o Procesorių komponentai o Pirminės ir antrinės saugyklos o Periferiniai įrenginiai o Duomenų perdavimas ir tinklai  Duomenų perdavimas  Grandinės ir paketų pakeitimas  Protokolai  Tinklai o Sistemų gyvavimo ciklas  Problemos identifikavimas  Tinkamumo įvertinimas  Informacijos rinkimas  Problemos analizė, paremta surinkta informacija, įskaitant specifikacijos reikalavimų parengimą  Sistemos projektavimas, kad atitiktų reikalavimus  Sistemos vystymas ir testavimas  Sistemos instaliavimas  Sistemos palaikymas  Senėjimas o Tinkamos taikomosios programinės įrangos pasirinkimas  Pasirinktinai įrašyta programinė įranga lyginant su pateikta programine įranga  Aplikacijų parograminė įranga o Informacinių sistemų duomenų tvarkymas  Duomenų rinkimas, rengimas ir duomenų įvedimas  Duomenų patikrinimas ir patvirtinimas  Sistemos išvados  Žiniomis grindžiamos sistemos o Vartotojo sąsajų projektavimas  Sąsajų dizainas o Loginiai vartai  Loginių elementų naudojimas išverčiant Boolean koncepcijas į fizinius panaudojimus  Sistemų programinės įrangos mechanizmai, mašinų architektūra, duomenų bazių teorijos, programinės paradigmos ir integruotos informacinės sistemos o Operacinių sistemų funkcijos  Operacinių sistemų bruožai

 Planavimas (multi-programavimas)  Pertraukčių apdorojimas  Užduočių tvarka ir prioritetai  Atminties valdymas  Operacinė  Modernios asmeninių kompiuterių operacinės sistemos o Vertėjų funkcijos ir tikslai o Vertėjų tipai o Leksikos analizė o Sintaksės analizė o Kodų generavimas o Sujungikliai ir įkrovikliai o Kompiuterių architektūros ir atnešti-vykdyti ciklas  Von Neumann architektūra  Registrai: tikslai ir panaudojimas  Atnešti-vykdyti ciklas  Lygiagretieji procesoriai o Duomenų reprezentavimas, struktūros ir valdymas  Skaičių sistemos  Slankiųjų taškų dvejetainė  Slankaus kablelio dvejetainių skaičių normalizavimas  Duomenų struktūrų pritaikymas, įskaitant susietus sąrašus, dėklus, eiles ir medžius  Paieška ir rikiavimas o Programavimo paradigmos  Kalbų tipai ir būdingi pritaikymai  Skirtingų kalbos tipų bruožai  Sintaksės apibrėžties metodai o Duomenų bazės  Duomenų bazės projektavimas  Normalizavimas ir duomenų modeliavimas  Duomenų bazės projektavimo analizės metodai ir įrankiai  Prieigos prie reliacinės duomenų bazės elementų kontrolė o Imitavimas ir apdorojimas realiuoju laiku  Realaus laiko kompiuterizavimo taikymas (procesų kontrolė)  Grįžtamojo ryšio ciklas, įvestis ir išvestis, sensoriai ir pavaros  Robotų panaudojimas  Imitavimų panaudojimai

 Parametrų ir sąlygų kitimai, laiko skalės ir intervalai o Tinklai  Duomenų perdavimas  Tinklų komponentai  Bendrųjų tinklų aplinka  Saugumo problemos  Šifravimo ir autentiškumo technikos

7-Verslas

Mokymosi tikslai Mokymosi tikslai yra, kad kandidatai sugebėtų: • suprasti ir įvertinti verslo prigimtį bei apimtis, verslo vaidmenį visuomenėje, tarptautiniu mąstu bei kiekvieno iš kandidatų šalyje; • plėtoti organizacijų, jų aptarnaujamų rinkų ir vertės pridėjimo kritinį supratimą • įvertinti verslo veiklą iš skirtingų suineteresuotų šalių perspektyvos, įskaitant savininką, vadovą, darbuotoją, klientą, tiekėją, skolintoją bei vyriausybę; • išvystyti supratimą apie politiniuss, ekonominius, socialinius, technologinius, teisinius, aplinkosauginius bei etinius klausimus, susijusius su verslo veikla; • išvystyti kiekybinius problemų sprendimo, sprendimų priėmimo ir komunikavimo įgūdžius.

Vertinimo tikslai Žinojimas ir supratimas  Demonstruoti žnias ir supratimą Pritaikymas  Pritaikyti žinias ir supratimą skirtingų žinomų ir nežinomų verso situacijų bei aplinkybių problemoms ir klausimams.

Analizė Analizuoti verslo problemas, klausimus ir situacijas: • Taikyti tinkamus metodus bei technikas kiekybinės ir kokybinės verslo informacijos įprasminimui; • Interpretuoti bei išaiškinti sudėtingus klausimus ir situacijas, nustatyti priežastis, poveikius ir pasekmes; • Atskirti faktinius įrodymus nuo nuomonės ir vertinimo; • Pateikti pagrįstas išvadas ir apibendrinimus. Įvertinimas

 Įvertinti verslo duomenis, paaiškinimus, argumentus, diskusijas ir analizes, kad būtų galima daryti pagrįstus sprendimus, pateikti pamatuotas išvadas ir, kur tinkama, pateikti rekomendacijas dėl veiksmų ir įgyvendinimo.

Turinys Verslas ir verslo aplinka 

Įmonė



Verslo veiklos prigimtis



Verslo pradininko vaidmuo



Socialinė įmonė



Ekonomikos sektoriai



Teisinės struktūros



Verslų dydžiai



Verslų dydžių išmatavimai



Mažų įmonių reikšmingumas



Vidinis augimas



Verslo tikslai



Verslo tikslai privačiame ir viešajame sektoriuose  Tikslai ir verslo sprendimai



Suinteresuotosios šalys versle



Verslo akcininkai



Suinteresuotųjų šalių svarba ir vaidmuo verslo veiklose



Verslo struktūra



Vietiniai, nacionaliniai ir tarptautiniai verslai



Tarptautinės kompanijos



Privatizavimas



Verslo dydis



Išorinis augimas



Išoriniai verslo veiklą įtakojantys veiksniai



Politinė ir teisinė aplinka



Ekonominiai suvaržymai ir įgyvendinimo priemonės



Socialiniai verslai



Technologiniai (įskaitant internetą)



Kiti verslai



Demografija



Aplinkosauga

Žmonės organizacijose 

Valdymas ir lyderystė



Valdymas ir vadovai



Lyderystė



Lyderystės stiliaus pasirinkimas



Emocinis intelektas/ Emocinis koeficintas (EK)



Motyvacija



Motyvacija, kaip valdymo ir lyderystės įrankis



Žmogiškieji poreikiai



Motyvacijos teorijos



Motyvacijos

metodai

ir

praktikos:

finansiniai

ir

nefinansiniai

motyvatoriai 

Žmonių išteklių vadyba (ŽIV)



ŽIV tikslai ir vaidmenys



Verbavimas ir atranka



Pareigybių aprašymus, asmens specifikacijos, darbo skelbimai, darbo sutartys



Atleidimas iš darbo



Personalo moralė ir gerovė



Personalo mokymai



Darbo teisė



Bendradarbiavimas tarp vadovų ir darbuotojų



Darbo jėgos planavimas



Profesinių sąjungų vaidmuo ŽIV



Organizacinė struktūra



Ryšys tarp verslo tikslų, žmonių ir organizacinės struktūros



Struktūrų tipai: funkcinė, hierarchinė (plokščia ir siaura), matrica



Formalios ir neformalios organizacijos



Delegavimas ir atskaitomybė



Kontrolė, autoritetas ir pasitikėjimas



Centralizacija



Personalas



Verslo komunikacija



Komunikacijos tikslai



Komunikacijos metodai



Komunikacijos kanalai



Komunikacijos barjerai

Marketingas/rinkodara 

Kas yra marketingas?



Marketingo vaidmuo ir ryšys su kitomis verslo veiklomis



Pasiūla ir paklausa



Rinkų bruožai: vieta, dydis, pasidalinimas, konkurentai, augimas



Pramonės ir vartotojų rinkos



Nišinis marketingas lyginant su masiniu



Rinkos segmentavimas



Rinkos tyrimai



Pirminiai ir antriniai tyrimai



Informacijos rinkimo metodai



Mėginių ėmimo metodai



Rinkos tyrimų rezultatai



Sąnaudų efektyvumas



Marketingo kompleksas



Marketingo komplekso elementai (4P)



Kliento vaidmuo (4C)



Produktas



Produkto gyvavimo ciklas



Kainodaros strategijų tipai



Paklausos elastingumas kainai



Skatinimo metodai



Distribucijos kanalai



Interneto panaudojimas (4P/4C)



Marketingo komplekso nuoseklumas



Marketingo planavimas



Elastingumas



Produkto vystymas



Prognozavimas



Koordinuotas marketingo kompleksas



Globalizacija ir tarptautinis marketingas



Globalizacija



Tarptautinio marketingo strategijos Operacijos ir projektų valdymas



Operacijų prigimtis



Įvestis, išvestis, transformacijos procesas



Efektyvumas, našumas ir produktyvumas



Pridėtinė vertė



Kapitalas prieš darbo jėgos intensyvumą



Operacijų planavimas



Sprendimų priėmimas



Lankstumas ir inovacijos



Operacijų metodai: užduotis, grupė, srautas, masinis pritaikymas



Lokacija



Operacijų skalė



Atsargų valdymas



Atsargų tikslai, sąnaudos ir privalumai



Valdymo inventorius



Pajėgumų panaudojimas



Pajėgumų matavimas ir reikšmė



Pajėgumų panaudojimo didinimas



Darbų perkėlimas į kitą įmonę ar šalį



Lean sistema gamybos ir kokybės valdymui



Lean gamyba



Kokybės kontrolė ir užrikrinimas



Visuminės kokybės valdymas



Lyginamoji analizė



Projektų valdymas



Projektų poreikis ir valdymas



Tinklo diagramos



Kritinio kelio analizė

Finansai ir apskaita 

Verslo finansų poreikis



Pradinis kapitalas ir plėtros kapitalas



Darbinis kapitalas



Finansavimo šaltiniai



Finansų teisinė struktūra ir šaltiniai



Trumpalaikiai ir ilgalaikiai finansai



Vidiniai šaltiniai



Išoriniai šaltiniai



Finansų šaltinius veikiantys faktoriai



Finansų šaltinio pasirinkimas



Išlaidos



Informacija apie išlaidas



Informacijos apie išlaidas panaudojimas



Pelno-nuostolio analizė



Apskaitos pagrindai



Finansinės būklės ataskaita



Likvidumo rodikliai



Pelningumo rodikliai



Rodiklių analizės praktinis panaudojimas



Pagrindiniai sąskaitų naudotojai



Sąskaitų apribojimai



Pinigų srautų prognozavimas ir valdymas



Pinigų srautų prognozavimo tikslai



Pinigų srautų prognozavimas praktikoje



Pinigų srautų tobulinimo metodai



Sąskaitų turinys



Pajamų ataskaita



Finansinės būklės ataskaita



Inventoriaus vertinimas



Amortizacija



Paskelbtų sąskaitų analizė



Pelningumo rodikliai



Finansinio efetyvumo rodikliai



Nuosavo ir skolinto kapitalo rodiklis



Investicijų rodikliai



Praktinis analizės rodiklių panaudojimas



Investicijų vertinimas



Investicijų vertinimo samprata



Pagrindiniai metodai: atsipirkimas, investicinės grąžos apskaičiavimas



Diskontuotų pinigų srautų metodai: diskontuotas atsipirkimas, grynoji dabartinė vertė (GDV), vidinės grąžos norma (IRR)



Investicijų įvertinimo kokybiniai veiksniai Strateginis valdymas



Kas yra strateginis valdymas?



Supratimas, kas yra strateginis valdymas



Strateginė analizė



SSGG analizė



PEST ar išorinės aplinkos analizė



Verslo vizija /misija ir tikslai



Bostono matrica



Penkios Porterio jėgos



Pagrindinės kompetencijos



Strateginis pasirinkimas



Jėgos lauko analizė



Sprendimų medis



Strateginis įgyvendinimas



Verslo planai



Organizacinė kultūra ir strategijos įgyvendinimas



Pokyčių kultūros vystymas



Strateginių pokyčių valdymas ir kontrolė



Nenumatytų atvejų planavimas ir krizių valdymas

8-Ekonomika

Mokymosi tikslai Mokymosi programa padeda kandidatams tobulinti šiuos gebėjimus: Bendrąjį ekonomikos žinių supratimą.

Gebėjimą išreikšti mintis, ne tik raštu, bet ir, kur reikalinga, naudojant papildomas priemones, tokias kaip statistika bei diagramos 

Gebėjimą naudotis specifiniais ekonominiais šaltiniais bei nuorodomis



Kritinio skaitymo įprotį, kad gautų informacijos apie besikeičiančią ekonomiką, kurioje gyvename



Tyrimo metodų, kuriuos taiko ekonomistai bei efektyviausių ekonominių dumenų analizės, susiejimo, aptarimo bei pristatymo būdų, supratimą

Vertinimo tikslai Žinios ir supratimas Demonstruojamos žinios ir supratimas.

Pritaikymas Interpretuoti ir pritaikyti žinias bei supratimą informacijai, pateiktai raštu, skaičiais ar grafine forma.

Analizė Analizuoti ekonominius klausimus ir argumentus, naudojant atitinkamas ekonomines koncepcijas, teorijas ir informaciją, ir pateikti išvadas aiškiai bei argumentuotai. Įvertinimas Kritiškai įvertinti ekonominę informaciją, argumentus, pasiūlymus ir politikas, atsižvelgiant į reikalingą informaciją bei ekonominius principus, atskiriant faktus nuo hipotetinių teiginių bei vertinimų.

Turinys Pagrindinės ekonomikos idėjos ir išteklių paskirstymas • Teigiami ir normatyviniai teiginiai • Gamybos faktoriai • Išteklių paskirstymas skirtingose ekonominėse sistemose ir perėjimo klausimai • Gamybos galimybių kreivės • Pinigai • Prekių ir paslaugų klasifikacija • Efektyvus išteklių paskirstymas • Išorės veiksniai ir rinkos nepakankamumas • Socialinės sąnaudos ir nauda, sąnaudų ir naudos analizė Kainų sistema ir mikroekonomika • Paklausos ir pasiūlos kreivės • Kainos elastingumas, įplaukų elastingumas ir kryžminis paklausos elastingumas • Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu • Pasiūlos ir paklausos sąveika • Rinkos pusiausvyra ir pusiausvyros sutrikimai • Vartotojų ir gamintojų perteklius • Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis • Abejingumo kreivė • Biudžeto eilutės • Išlaidų, pajamų ir pelno tipai, gamyba trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu • Skirtingos rinkos struktūros • Įmonių augimas ir išlikimas • Skirtingi įmonės tikslai Vyriausybės įsikišimas į mikroekonomiką • Didžiausios ir mažiausios kainos • Mokesčiai (tiesioginiai ir netiesioginiai) • Subsidijos • Pervedimų mokesčiai • Tiesioginis aprūpinimas prekėmis ir paslaugomis • Nacionalizavimas ir privatizacija • Politika, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą ir teisingą rinkos nepakankamumą • Marža ir politika, nukreipta į pajamas bei turto perskirstymą • Darbo rinkos jėgos ir vyriausybės intervencija: - darbo jėgos paklausa ir pasiūla - darbo užmokesčio nustatymas tobulose rinkose - darbo užmokesčio nustatymas netobulose

rinkose • Vyriausybės nesėkmės mikroekonomikos intervencijoje Makroekonomika • Visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos analizė • Infliacija • Mokėjimų balansas • Valiutų kursai • Prekybos sąlygos • Absoliutaus ir santykinio pranašumo principai • Protekcionizmas • Nacionalinių pajamų statistika • Šalių klasifikacija • Užimtumas/nedarbas • Pajamų srauto cirkuliacija • Pinigų pasiūla (teorija) • Keinso ir monetaristinės mokyklos • Pinigų ir palūkanų normos nustatymo poreikis • Besivystančių ekonomikų politika; prekybos ir pagalbos suteikimo politika Vyriausybės intervencija makroekonomikoje • Politikos tipai: fiskalinė, monetarinė ir pasiūlos reguliavimo politika • Politika, koreguojanti mokėjimų balanso pusiausvyros pažeidimus • Politika, koreguojanti infliaciją ir defliaciją • Vyriausybės makropolitikos tikslai • Tarpusavio problemų sąsaja • Politikos galimybių patenkinti visus makroekonominius tikslus veiksmingumas

V. MOKYMO METODAI IR PRIEMONĖS 13. Mokymo metodai

Kembridžo neformalaus mokymo programų AS ir A lygio matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, verslo studijų, informatikos ir ekonomikos moksleivių gebėjimai ir moralinės vertybės yra formuojamos: •

Taikant netradicines inovatyvias veiklas - debatus ir interviu;

•

Dirbant netradicinėse aplinkose - edukacinėse kelionėse į kitas mokyklas, kitas organizacijas ir kitas keliones Letuvoje;

•

Darant projektines veiklas ir eksperimentinius tyrimus;

•

Kuriant individualias praktines veiklas;

•

Dalyvaujant seminaruose bei konferencijose, organizuotose užsienio mokyklų ir organizacijų;

•

Dirbant su užsienio organizacijomis ir dalyvaujant jų organizuojamuose konkursuose bei olimpijadose.

14. Mokymo priemonės 14.1. Pagrindinės priemonės: •

Vadovėliai

•

Pratybų sąsiuviniai

•

Papildomos informacijos teikiantys žurnalai ir bukletai

•

Eksperimentinės užduotys

•

Kompiuterinės edukacinės programos

14.2 Papildomos priemonės •

KUTES mokytojų palaikymo puslapis (www.teachers.cie.org.uk)

•

Interaktyvūs paveikslėliai, plakatai ir žaidimai

•

Laboratoriniai prietaisai (mikroskopai, indai, baterijos ir kt.), reikalingi įvairioms praktinėms veikloms bei tyrimams atlikti.

VI. MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PROGRESO VERTINIMAS 15. Mokinių pasiekimų ir progreso vertinimas Kembridžo neformalaus mokymo

AS ir A lygio matematikos, sustiprintos matematikos, fizikos,

chemijos, biologijos, verslo studijų, informatikos ir ekonomikos programų mokymosi metu, moksleivių

žinios, gebėjimai ir pastangos nėra vertinamos pažymiais.

Jeigu mokiniai nori laikyti testą, jie gali raštu prašyti leisti laikyti jį 12-os klasės pabaigoje, kurio metu vertinami moksleivių pasiekimai. Testas organizuojamas KUTES pagal pasirinktas temas.

Jeigu moksleivis išlaiko testą, jis turi teisę gauti KUTES sertifikatą. Šis sertifikatas suteikia mokymosi kvalifikaciją tiems, kurie nori stoti į Lieuvos ar užsienio universitetus, ypač Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Programos standartus ir įgyvendinimo kokybę užtikrina Kembridžo universiteto tarptautinių egzaminų sistema (KUTES).

Trapinis arba linijinis vertinimas

Dviejų stadijų struktūra

Metai 1 AS EGZAMINAS

Vienos stadijos struktūra

Metai 2 +

Metai 1 Nėra EGZAMINO +

A2 EGZAMINAS

=

A LYGIS

Metai 2 A lygio EGZAMINAS = A LYGIS

Moksleiviai gali pasirinkti vieną iš vertinimo variantų:

Pasirinkimas 1 Atlikti visas Kembridžo tarptautinio A lygio kurso užduotis toje pačioje egzaminių sesijoje, dažniausiai vykstančioje antrųjų mokymosi metų pabaigoje.

Pasirinkimas 2 Pasirinkti dalinio vertinimo būdą -laikyti Kembridžo tarptautinio AS lygio vertinimo užduotis vienoje egzaminų sesijoje ir pabaigti Kembridžo tarptautinio A lygio egzaminus kitoje sesijoje.

Kembridžo tarptautinio kurso A lygis vertinamas pažymių skalėje nuo

A* pažymio, rašomo už

aukščiausio lygio pasiekimus iki E, rodančio žemiausią reikalaujamą užduočių atlikimo lygį. A* pažymių nėra Kembridžo tarptautiniuose AS lygiuose, kuriuose vertinimai vykdomi skalėje nuo A iki E. Kembridžo tarptautiniuose AS lygiuose egzaminų sesijos vyksta du kartus per metus, birželio ir lapkričio mėnesiais, o rezultatai atitinkamai pateikiami rugpjūčio ir sausio mėnesiais. Kembridžo tarptautiniuose AS ir A lygiuose galutiniai sertifikatai vadinami “Bendras išsilavinimo sertifikatas”. Juose pateikiamas dalykų ir pažymių, kuriuos gavo Kembridžo moksleivis, sąrašas.

Oficiali Kembridžo dokumentacija Moksleiviai, kurie laikė Kembridžo egzaminus, gauna du pagrindinius dokumentus: • Rezultatų ataskaitas • Sertifikatus, kurių pavyzdžiai pateikti galiniame aprašo puslapyje.

Rezultatų ataskaitos Rezultatų ataskaitose pateikiami mokinių pažymiai už kiekvieno dalyko kvalifikaciją. Jos yra išduodamos prieš suteikiant sertifikatus, kad tuo laikotarpiu moksleiviai žinotų savo pažymius dar prieš gaudami galutinius sertifikatus. Rezultatų ataskaitoje informacija apie kandidatus pateikiama viršutiniame lape, kuriame nurodomas kandidato vardas, gimimo data, centro ir kandidato numeris, mokyklos arba centro, kur buvo laikomi egzaminai, pavadinimas ir egzaminų sesijos data.

Tuomet iš kairės į dešinę pateikiama: • Programos kodas • Programos pavadinimas (dalykas) • Kvalifikacija - A lygis, AS lygis, O lygis arba IGCSE • Rezultatas – pažymys • Bendrasis vertinimas - procentais

Jeigu mokinys nepasiekia reikalaujamo mažiausio balo, kad išlaikytų egzaminą, Rezultatų ataskaitoje bus parašyta NEĮVERTINTA. Tai atsispindės sertifikate, kuriame pateikti tik tie dalykai, kurių egzaminus

mokinys išlaikė teigiamai.

RUOŠIAMA reiškia, kad rezultatas šiuo metu negali būti pateiktas, bet bus pateiktas numatyta eiga.

NĖRA REZULTATO reiškia, kad rezultatas negali būti pateiktas, dažniausiai dėl viso ar egzamino dalies trūkumo.

Pažymiai ir ataskaitos Kembridžo tarptautinio A lygio rezultatus atspindi vienas iš šių pažymių: A*, A, B, C, D arba E, rodantys pasiekimus: A* yra aukščiausias, o E - žemiausias. “Neįvertinta” parodo, kad kandidatas nepasiekė reikalingo rezultato E pažymio įvertinimui. “Neįvertinta” bus pateikta rezultatų ataskaitoje, bet ne sertifikate. Raidės Q (rezultatas ruošiamas), X (nėra rezultato) ir Y (bus išduotas) taip pat gali būti pateiktos rezultatų ataskaitoje, bet ne sertifikate.

Jeigu moksleivis laiko Kembridžo tarptautinio A lygio egzaminą ir nepasiekia E ar aukštesnio pažymio, bus pateiktas Kembridžo tarptautino AS lygio pažymys, jeigu bus atitikimas abiems reikalingoms sąlygoms: • Visi Kembridžo tarptautinio A lygio komponentai moksleivio laikytame egzamine apėmė visus Kembridžo tarptautinio AS lygio komponentus.

• Moksleivio rezultatai atliekant šių komponentų užduotis buvo pakankami, kad atitiktų Kembridžo Tarptautinio AS lygio pažymį.

Kitoms kalboms, nei anglų, Kembridžas taip pat pateikia kalbėjimo vertinimo pažymius (pasižymėjo, nusipelnė ir išlaikė Distinction, Merit and Pass) tiems kandidatams, kurie atitiko programoje nustatytus reikalavimus.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Aprašas paruoštas suderinus su KUTES ir VšĮ ,, VIMS-International Meridian School’’.

17.Kembridžo mokymosi programos AS ir A lygio turinys yra pasiūlytas Vš ,, VIMS-International Meridian School’’ ir yra suformuotas remiantis Kembridžo universiteto tarptautinių egzaminų sistemos (KUTES) rekomendacijomis bei pagrindiniais reikalaviamais, pateiktais šioje interneto svetainėje: http://cie.org.uk/programmes-and-qualifications/cambridge-advanced/cambridge-international-asand-a-levels/ 18. Programos standartus ir įgyvendinimo kokybę užtikrina Kembridžo universiteto tarptautinių egzaminų sistema.

Sample Certificate for Cambridge International A and AS Levels