Visit Estonia insert in Lithuanian weeklies "Savaitė" and "Žmonės"

Aplankyk Estiją

Laikas atrasti

Kurias iš 2222 Estijos salų verta aplankyti?

Gamtos perlai: kriokliai, skardžiai ir smėlio urvai Geriausios vietos šeimos atostogoms MICHELIN maisto gidas atėjo į Estiją Prabangūs kempingai ir kitos neįprastos nakvynės vietos

Pat­rauk­liau­sios

Eeriko Ülevaino („Visit Estonia“) nuotr.

Es­ti­jos sa­los Bal­ti­jos jū­ro­je Es­ti­jai prik­lau­ so net 2222 sa­ los, ta­čiau tik 19 iš jų nuo­lat gy­ve­na žmo­nės.

Kepu švyturys Hyjumos saloje

SA­RE­MA (Saa­re­maa)

MU­HU

Tai di­džiau­sia Es­ti­jos sa­la. Jo­je esan­čių et­nog­ra­f i­ nių kai­mų gy­ven­to­jai iš­sau­go­jo sa­vi­tą kal­bą ir no­riai vil­ki tau­ti­niais dra­bu­žiais. Kai­muo­se esan­čių so­dy­ bų pastatai deng­ti šiau­di­niais sto­gais, jas juo­sia ak­ me­ni­nės tvo­ros.

Sa­lo­je ypač daug dė­me­sio ski­ria­ma bioį­vai­ro­vei – jo­je sau­go­ma dau­gy­bė gy­vū­nų ir auga­lų rū­šių. Vie­ ni re­čiau­sių auga­lų sa­lo­je yra ma­žie­ji barš­ku­čiai, o įsi­min­ti­niau­si sau­go­mi gy­vū­nai – iš Bal­ti­jos jū­ros į pak­ran­tes iš­si­ropš­čian­tys žie­duo­tie­ji ruo­niai.

Gar­siau­sios sau­go­mos sa­los te­ri­to­ri­jos yra Vi­du­mė­ jės (Vii­du­mäe) gam­tos re­zer­va­tas ir Vil­san­džio na­ cio­na­li­nis par­kas. Apsk­ri­tai Sa­re­mo­je yra apie šim­ tą sau­go­ti­nų gam­tos ob­jek­tų – par­kų, se­nų me­džių, pel­kių, rie­du­lių, pak­ran­tė­se – aukš­tų skar­džių.

Sa­re­mos sa­los cent­ras yra Ku­re­sa­rė – la­biau­siai į va­ka­rus nu­to­lęs Es­ti­jos mies­tas. Šia­me ku­ror­te gau­ su SPA cent­rų, pui­kių res­to­ra­nų. Is­to­ri­nis šio mies­ to ak­cen­tas – vi­du­ram­žių pi­lis-tvir­to­vė.

Ke­liau­jant po sa­lą ver­ta ap­lan­ky­ti Kyp­sa­rės (Kiip­ saa­re) švy­tu­rį, Pan­gos skar­dį, Ang­los vė­jo ma­lū­nų komp­lek­są, Kar­jos Šv.Kot­r y­nos baž­ny­čią, Ka­lio (Ka­ ali) me­teo­ri­to kra­te­rį, Ori­sa­rės (Oris­saa­re) sta­dio­no ąžuo­lą, Ma­sio (Maa­si) or­di­no pi­lies griu­vė­sius.

Kaip pa­tek­ti? Vie­nas bū­dų – iš Ta­li­no į Ku­re­sa­ rę atsk­ris­ti lėk­tu­vu, ki­tas – per­si­kel­ti kel­tu iš uos­to Virt­su mies­te­ly­je (Per­nu apsk­ri­tis) į Kui­vas­tu uos­tą Mu­hu sa­lo­je.

Taip pat ga­li­ma atp­lauk­ti kel­tu iš Se­ru (Sõ­ru) uos­ to Hyj­umos sa­lo­je į Try­gio ( Trii­gi) – Sa­re­mo­je. Bi­lie­ tus ge­riau­sia pirk­ti in­ter­ne­tu.

Tre­čią pa­gal dy­dį Es­ti­jos sa­lą Mu­hu su Sa­re­ma jun­ gia 4 ki­lo­met­rų il­gio py­li­mu einan­tis ke­lias.

Pat­rauk­liau­sia Mu­hu sa­los vie­ta – ant jū­ros kran­to esan­tis Pe­das­tės (Pädaste) dva­ras, ku­ria­me įreng­tas pra­ban­gus SPA cent­ras bei vieš­bu­tis. Sa­los sos­ti­ nė­je Ly­vo­je (Liiva) yra iš­li­ku­si išs­kir­ti­nė Šv.Kot­r y­nos baž­ny­čia – is­to­ri­nė­se kro­ni­ko­se ji pir­mą kar­tą bu­vo pa­mi­nė­ta 1267 me­tais.

Ne­to­li Pe­das­tės dva­ro yra Ko­gu­vos žve­jų kai­mas, ku­ria­me įsi­kū­ręs Mu­hu et­nog­ra­f i­nis mu­zie­jus. Šio kai­mo priep­lau­ko­je yra ka­vi­nė, ku­rio­je ap­si­lan­kius ver­ta ap­ži­ūrė­ti ir žve­jy­bos is­to­ri­jos mu­zie­jų.

Mu­hu sa­los šiau­rės ry­tų pak­ran­tę įrė­mi­no skar­džiai. Įs­pū­din­giau­sias iš jų – 300 m il­gio Iūgu (Üügu).

Kaip pa­tek­ti? Ga­li­ma plauk­ti kel­tu iš Virt­su uos­ to į Kui­vas­tu uos­tą ar­ba nu­va­žiuo­ti py­li­mu iš Sa­re­ mos sa­los.

2

HY­JU­MA (Hiiu­maa) Tai ant­ra pa­gal dy­dį Es­ti­jos sa­la, ku­rios pu­sę už­ val­dę miš­kai. Ki­ta da­lis – pie­vos ir pel­ky­nai, to­dėl tu­ris­tams pat­rauk­liau­sia yra sa­los šiau­rės ry­tų pak­ ran­tė. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku jū­rą ties ja nu­sags­to ka­ no­jos ir bai­da­rės, ki­ti poil­siau­to­jai trau­kia pės­čių­jų ar­ba dvi­ra­čių ta­kais.

Hy­ju­mos įžy­my­bės – se­nie­ji švy­tu­riai. Se­niau­sias jų – Ky­pu (Kõ­pu) švy­tu­r ys, pas­ta­ty­tas 1531-aisiais, o aukš­čiau­sias Es­ti­jo­je Tah­ku­nos švy­tu­r ys virš jū­ros ly­gio yra iš­ki­lęs 42,7 met­ro.

2 ki­lo­met­rų il­gio Se­re­tir­po (Sä­äre­tirp) ky­šu­lys ste­ bi­na neįp­ras­ta gam­ta. Ke­liau­to­jams, ku­rie nea­be­jin­

gi is­to­ri­jai, pa­ta­ria­ma ap­si­lan­ky­ti Hy­ju­mos ka­ri­nia­ me mu­zie­ju­je, įkur­ta­me bu­vu­sia­me Tah­ku­nos pa­sie­ nio pos­te.

Kaip pa­tek­ti? Kel­tu per­si­kel­ti iš Ro­hu­kiu­los (Ro­ hu­kü­la) ar­ba Try­gio ( Trii­gi) Sa­re­mos uos­tų.

VORM­SIS (Vorm­si) Vorm­sio sa­la jū­ro­je iš­ki­lu­si tarp Hy­ju­mos ir že­my­ni­ nės Es­ti­jos da­lies. Sa­los pie­tuo­se esan­čia­me Rum­po pu­sia­sa­ly­je yra įs­teig­tas gam­tos re­zer­va­tas – prask­ ren­dan­čių paukš­čių prieg­lobs­tis.

Nuo XIII a. iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro sa­lo­je gy­ve­ no šve­dai. Apie jų kul­tū­rą by­lo­ja iš­li­kę pas­tatai bei šve­diš­ki gy­ven­vie­čių pa­va­di­ni­mai. Jo­se šiuo me­tu gy­ve­na apie 400 žmo­nių.

Vorm­sio sa­la yra pui­ki atos­to­gų vie­ta tiems žmo­ nėms, ku­riems pa­tin­ka na­tū­ra­li gam­ta, ir tiems, ku­ rie do­mi­si Es­ti­jos šve­dų is­to­ri­ja.

Hu­lo (Hul­lo) kai­me yra iš­li­ku­si XVI a. sta­t y­bos Šv.Ola­fo (Püha Olavi kirik) baž­ny­čia. Tai pag­rin­di­nis Vorm­sio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros sim­bo­lis.

Prie baž­ny­čios esan­čio­se ka­pi­nėse gausu ak­me­ni­ nių kel­tiš­kų kry­žių. Sa­lo­je esan­čius ka­da­gy­nus, jos įlan­kas, švy­tu­rius, di­džiuo­sius rie­du­lius (sep­ty­ni iš jų tu­ri var­dus) ge­riau­sia ap­ži­ūrė­ti ke­liau­jant pės­čio­ mis ar­ba dvi­ra­čiais.

Kaip pa­tek­ti? Į sa­lą plau­kia kel­tai iš Ro­hu­kiu­los uos­to.

KIH­NU

Silvios Soide („Visit Estonia“) nuotr.

Kih­nu sa­lą nuo že­my­ni­nės Es­ti­jos da­lies ski­ria 12 ki­ lo­met­rų. Jo­je yra iš­li­kę ke­tu­ri et­nog­ra­f i­niai kai­mai.

2003-iaisiais UNES­CO Kih­nu sa­los kul­tū­ri­nę ap­ lin­ką ir tra­di­ci­jas pas­kel­bė žo­di­nio ir ne­ma­te­ria­laus pa­vel­do še­dev­ru.

Ka­dan­gi vie­ti­niai vy­rai ko­ne vi­są lai­ką pra­leis­da­vo žve­jo­da­mi, sa­lą val­dė mo­te­r ys. Tra­di­ci­jos iš­li­ko, tad ir šiuo me­tu Kih­nu mo­te­r ys vil­ki tau­ti­nius dra­bu­žius.

Ir ne tik su­kio­da­mo­si po na­mus, bet ir lėk­da­mos mo­ to­cik­lais ar vai­ruo­da­mos trak­to­rius.

Pa­žin­tį su sa­la ge­riau­sia pra­dė­ti nuo Kih­nu mu­ zie­jaus ir XVIII a. pa­bai­go­je pas­ta­ty­tos Šv.Ni­ko­la­ jaus baž­ny­čios. Si­ūlo­ma nu­va­žiuo­ti iki Kih­nu švy­ tu­rio, esan­čio pie­čiau­sia­me Pit­ke­nės (Pit­kä­nä) pu­ sia­sa­lio ga­le.

Kaip pa­tek­ti? Kel­tai plau­kia iš Per­nu ar Mu­na­lai­ do uos­tų.

RUH­NU Tai se­niau­siai ap­gy­ven­din­ta sa­la. Tei­gia­ma, kad žmo­nės Ruh­nu (Ruo­nių) sa­lo­je gy­ve­no jau 5200 me­ tų prieš Kris­tų. XIII a. sa­lo­je įsi­kū­rė šve­dai. Šiuo me­tu sa­lo­je gy­ve­na apie 60–70 žmo­nių. Jie augi­na ark­lius, avis, kar­ves, tu­ri me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ tį, paš­tą, gy­dy­to­ją, bib­lio­te­ką, dvi par­duo­tu­ves, net sa­vo oro uostą.

Tu­ris­tų mėgs­ta­miau­si ob­jek­tai – 1643 me­tais pas­ ta­ty­ta Šv.Mag­da­le­nos baž­ny­čia (se­niau­sias me­di­nis pas­ta­tas Es­ti­jo­je) ir išs­kir­ti­nis Ruh­nu švy­tu­r ys. Jis iš­ ki­lo 1877-aisiais – sta­ty­tas pa­gal pran­cū­zų in­ži­nie­ riaus Gus­ta­ve’o Eif­fe­lio pro­jek­tą.

Salos mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma apie 300 daik­tų, ku­riuos gy­ven­to­jai nau­do­jo dar­be ir kas­die­nia­me gy­ ve­ni­me, taip pat nuot­rau­kos, ku­rio­se įam­žin­ta sa­los is­to­ri­ja ir gam­ta.

Kaip pa­tek­ti? Nuo ge­gu­žės 1-osios iki spa­lio 31 die­nos į sa­lą ga­li­ma atp­lauk­ti grei­taei­giu ka­te­riu iš Per­nu, Mu­na­lai­do ar­ba Ku­re­sa­rės uos­tų.

Daugiau apie Estijos salas skaitykite

Kihnu moterys pramogauja

3

Es­ti­jos gam­tos per­lai:

kriok­liai, skar­džiai ir smė­lio ur­vai

Julios Kivelä („Visit Estonia“) nuotr.

vies­ti Kei­los upės til­tai, ja­me gau­su suo­liu­kų, apž­val­gos Es­ti­ja si­ūlo aikš­te­lių. fan­tas­tiš­kas ga­li­Ne­to­li Kei­los kriok­lio esan­ my­bes tiems ke­liau­to­ čia­me Kei­los Joa mies­te­ly­ jams, ku­rie no­ri pail­sė­ je dunk­so stro­piai pri­ži­ūri­ ti gam­to­je – pa­sig­ro­žė­ti mi Kei­los Joa dva­ro rū­mai. van­dens kriok­liais, aukš­ Šį 1833 me­tais pas­ta­ty­tą tais skar­džiais, uolie­nų neo­go­ti­ki­nio sti­liaus pas­ ta­tą vie­tos gy­ven­to­jai va­di­ ato­dan­go­mis na tie­siog pi­li­mi, ku­rio­je ga­ ir ur­vais. li­ma ap­sis­to­ti nak­vy­nės ar­ba il­ges­niam lai­kui.

Ny­me­ves­kio (Nõm­me­ves­ki) kan­jo­nas Keilos krioklys

Je­ga­los kriok­lys (Jä­ga­la ju­ga) Šis Je­ga­los upės kriok­lys yra Šiau­rės Es­ti­jo­je, nuo Ta­li­no nu­to­lęs maž­daug 25 ki­lo­met­rus. Tai vie­nas pla­čiau­sių na­tū­ra­lių kriok­lių Euro­po­je: jo aukš­tis sie­ kia 8 met­rus, plo­tis – apie 50 met­rų. Nuo skar­džio krin­tan­tis van­duo su­for­ma­vo upės slė­nį, ku­rio il­gis sie­kia 300 met­rų, gy­lis – apie 12–14 met­rų. Van­dens jė­ga ar­do skar­džio klin­ti­nes uolie­nas, to­dėl kas­met kriok­lys apie met­rą pa­sis­len­ka upės iš­ta­kų kryp­ti­mi – to­lyn nuo jū­ros.

Va­las­tės kriok­lys (Va­las­te ju­ga) On­ti­kos skar­dis yra aukš­čiau­sia Es­ti­jo­je klinčių ato­ dan­ga. Ji 55 met­rų aukš­čio ir tar­si kny­ga at­ve­ria skir­ tin­gų epoc­hų klin­čių sluoks­nius. Ši ato­dan­ga Bal­ti­ jos jū­ros pak­ran­te drie­kia­si net 23 ki­lo­met­rus – nuo Sa­kos kai­mo iki Toi­los.

Maž­daug pu­siau­ke­lė­je tarp šių kai­mų že­myn gar­ma Va­las­tės kriok­lio van­duo. Šis kriok­lys – aukš­čiau­sias Es­ti­jo­je. 1996 m. jam bu­vo su­teik­tas Es­ti­jos gam­tos pa­vel­do ir na­cio­na­li­nio sim­bo­lio sta­tu­sas.

Tiems ke­liau­to­jams, ku­rie ne­tau­po lai­ko ir ga­li nors po­rą va­lan­dų pra­leis­ti šio­je Šiau­rės Ry­tų Es­ti­jos vie­ to­vė­je, re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­vaikš­čio­ti pa­žin­ti­niu ta­ ku. Iš auto­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės ta­kas su­ka pro sen­gi­rę – se­ną miš­ką, ku­rio me­džiai lai­ko­si įsi­ki­bę į On­ti­kos skar­džio uolie­nas. Ta­kas nu­ve­da iki pat jū­ ros. Ak­me­nuo­ta­me jos pap­lū­di­my­je ran­da­ma daug fo­si­li­jų – suak­me­nė­ju­sių or­ga­niz­mų lie­ka­nų.

Kei­los kriok­lys (Kei­la ju­ga) Tai vie­nas ga­lin­giau­sių ir įs­pū­din­giau­sių Es­ti­jos kriok­lių, esan­čių Šiau­rės Es­ti­jo­je, Har­ju­mos apsk­ri­ ty­je. Jo aukš­tis sie­kia 6 met­rus, o plo­tis – 60–70 met­rų. Nuos­ta­bi ir jį su­pan­ti gam­ta. Ša­lia kriok­lio įreng­tas par­kas, ku­rį puo­šia ju­dan­tys įs­pū­din­gai apš­ 4

Vi­so la­bo 15 mi­nu­čių ke­lio mašina nuo Vi­ru pel­ kės, La­he­mos na­cio­na­li­nia­me par­ke, yra Val­ge­je­gio (Val­ge­jõ­gi) upės išg­rauž­tas Ny­me­ves­kio kan­jo­nas ir neaukš­tas, bet pla­tus van­dens kriok­lys. Jo plo­tis sie­kia 16–17 met­rų. Te­kė­da­ma per klin­ti­nes uolie­nas upė iš­rau­sė ko­ne 470 met­rų il­gio kan­jo­ną. Tai nuo­ sta­bus gam­tos kū­ri­nys, ku­riam pu­to­jan­tis van­duo su­ tei­kia sa­vi­to dra­ma­tiš­ku­mo.

Pės­čių­jų ta­ku pa­lei kan­jo­ną ver­ta nu­žings­niuo­ti iki bu­vu­sios hid­roe­lekt­ri­nės – di­din­go van­dens sta­ ti­nio li­ku­čių, iš kur elekt­ra bu­vo tie­kia­ma Joa­ves­ kio lentp­jū­vei.

Pan­gos skar­dis (Pan­ga pank) Pan­gos skar­dis Sa­re­mos sa­lo­je – tai vaiz­din­ga net 21 met­ro aukš­tį sie­kian­ti uolie­nų ato­dan­ga. Ji aukš­čiau­ sia Va­ka­rų Es­ti­jo­je ir jai prik­lau­san­čia­me sa­ly­ne.

Ato­dan­ga, ar­ba klinčių skar­dis, tu­ri pla­čią pa­ko­pą.

Ji pra­si­de­da Šve­di­jos Got­lan­do sa­lo­je, drie­kia­si Bal­ ti­jos jū­ros dug­nu ir į pa­vir­šių iš­ky­la va­ka­ri­nė­je Sa­re­ mos sa­los pak­ran­tė­je.

Tae­vas­ko­jos ato­dan­ga (suur Tae­vas­ko­ja) Tae­vas­ko­jos ato­dan­ga, esan­ti ant Ah­jos upės (Ah­ ja jõ­gi) kran­to, yra vie­na la­biau­siai tu­ris­tų lan­ko­mų vie­tų Pie­tų Es­ti­jo­je.

Su Tae­vas­ko­jos vie­to­ve sie­ja­mos le­gen­dos, ku­rio­ se gau­su pa­sa­ko­ji­mų apie ur­vus ir slap­tuo­sius pe­rė­ji­ mus. Iki di­džio­sios ato­dan­gos, sie­kian­čios 22,5 met­ ro aukš­tį, ve­da pui­kus ta­kas per sen­gi­rę.

Piu­sos ur­vai (Piusa koopad) Piu­sos ur­vai pra­dė­jo for­muo­tis nuo 1922 me­tų, kai paaiš­kė­jo, kad šio­je vie­to­vė­je esan­čio smė­lio su­dė­ty­je yra la­bai daug kvar­co, tin­ka­mo stik­lui ga­min­ti. Piu­sa ta­po pag­rin­di­ne ka­sy­bos vie­ta, ku­rio­je iki pat 1966 me­tų šach­to­se ran­ko­mis bu­vo ka­sa­mas smė­lis.

Draus­ti­nio te­ri­to­ri­jo­je yra še­šių skir­tin­gų ti­pų olos, o bend­ras jų il­gis sie­kia apie 10 ki­lo­met­rų. Ta­čiau, ly­dint gi­dui, lan­ky­tis ga­li­ma tik ne­di­de­lė­je olų komp­ lek­so da­ly­je.

Karlo Anderio Adami („Visit Estonia“) nuotr.

Prib­loš­kian­tis pel­kių gro­žis

E

s­tai yra gam­tos vai­kai. Vos tik pa­si­tai­ko pro­ga, jie sku­ba į gam­tą, kad at­si­gau­tų, – žvilgs­niu ap­rėp­tų jos gro­ž į, nu­rim­tų, su­ sig­rą­žin­tų jė­gas. Miš­kai, įs­pū­din­gos pel­ kės bei rais­tai – mėgs­ta­miau­sia es­tų poil­

sio vie­ta.

Apsk­ri­tai es­tams pel­kės ke­lia na­cio­na­li­nio pa­si­di­ džia­vi­mo jaus­mą. Jos uži­ma penk­ta­da­lį ša­lies te­ri­ to­ri­jos – Es­ti­ja pa­gal pel­kių plo­tą yra ant­ra pa­sau­ ly­je po Suo­mi­jos.

Tiesa, daug jų buvo negailestingai eksploatuoja­ mos, ir, kai kurių mokslininkų skaičiavimais, nepa­ liestų pelkių liko apie 7 procentus. Šiuo metu daly­ je pelkių vyksta ekosistemos atkūrimo darbai.

Pel­kės for­ma­vo­si tūks­tan­čius me­tų, ir šis pro­ce­sas tę­sia­si – per me­tus dur­pių sluoks­nis jo­se pas­to­rė­ja maž­daug vie­nu mi­li­met­ru. Dau­gu­mo­je Es­ti­jos pel­kių šio sluoks­nio sto­ris yra apie 5–7 met­rus, va­di­na­si, jų am­žius sie­kia maž­daug 5–7 tūks­tant­me­čius.

Pel­kės skirs­to­mos į aukš­ta­pel­kes ir že­ma­pel­kes. Jų van­duo šva­rus ir net tin­ka­mas ger­ti, bet ja­me la­bai ma­žai mi­ne­ra­lų, to­dėl jis ne­nu­mal­ši­na troš­ku­lio.

Neįp­ras­ta akiai yra pel­kių auga­li­ja. Skur­dūs že­ma­ ūgiai ber­že­liai bei pu­šai­tės paį­vai­ri­na jų kraš­to­vaiz­ dį, o ait­rus pel­kių gai­lių kva­pas ne tik ku­te­na no­sį, bet ir svai­gi­na.

Ati­džiau ap­si­dai­rius ga­li­ma ap­tik­ti vie­ną pas­lap­ tin­giau­sių pel­kių auga­lų – vabz­džiais min­tan­čią sau­ la­ša­rę. Jei pa­si­sek­tų, pro ša­lį ga­li pra­pė­din­ti brie­dis ar pa­dan­gė­je ra­tą ap­suk­ti ere­lis. Ta­čiau kuo to­liau ta­kai ve­da į pel­kes, tuo la­biau ty­la paukš­čių gar­sai, kol ga­lop jų kle­ge­sys dings­ta.

Žygis į pelkę

Va­sa­rą pel­kė­se gau­su mė­ly­nių ir vai­vo­rų, o ru­de­ niop jo­se ima mar­guo­ti span­guo­lės ir tekš­ės – į avie­ tes pa­na­šios oran­ži­nės uogos. Įs­pū­din­giau­sio­se pel­kė­se es­tai įren­gė pa­žin­ti­nius ta­kus, pastatė apž­val­gos bokš­tus. Tad į pel­ky­nus trau­ kian­tys žmo­nės ga­li pa­sig­ro­žė­ti ke­rin­čiais gam­tos vaiz­dais ir mė­gau­tis tvy­ran­čia ra­my­be.

Tie­sa, to­se pel­kė­se, ku­rios ply­ti gre­ta mies­tų ir gy­ ven­to­jams leng­va jas pa­siek­ti, trokš­ta­mos ra­my­bės ga­li ir ne­bū­ti. Pa­v yz­džiui, ne­to­li Ta­li­no esan­tis Vi­ru pel­ky­nas (Vi­ru ra­ba) yra vie­nas gra­žiau­sių Es­ti­jo­je, bet ir vie­nas lan­ko­miau­sių.

Drą­ses­niems ke­liau­to­jams es­tai pa­ta­ria iš­si­mau­dy­ ti aki­va­ruo­se – minkš­tas pel­kių van­duo pui­kiai tin­ka odai. To­kioms mau­dy­nėms ties aki­va­rais yra įreng­ ta me­di­nių plat­for­mų ir į van­de­nį įleis­tos ko­pė­tė­lės.

Be jų iš van­dens iš­lip­ti su­dė­tin­ga, to­dėl lan­ky­to­jams pa­ta­ria­ma ne­ri­zi­kuo­ti ir ne­ner­ti į aki­va­rus tam nepri­ tai­ky­to­se vie­to­se.

Pas­lap­tin­gi pel­kių eže­riu­kai lau­kia ke­liau­nin­kų Vi­ ru, Ry­sos (Rii­sa), Me­ni­ku­no (Mee­ni­kun­no), Pa­ri­kos, Hiu­pa­sa­rės (Hü­pas­saa­re), Te­rin­gio pel­kė­se. Į vi­sas jas ve­da pui­kiai įreng­ti pa­žin­ti­niai ta­kai.

Taip pat ver­ta pa­sig­ro­žė­ti už­bu­rian­čiais gam­tos vaiz­dais pa­žin­ti­niais ta­kais trau­kiant gi­lyn į End­los, Ka­ker­da­jos, Tol­ku­sės, Val­ge­so, Pe­ni­jer­vės (Pe­ni­jär­ ve) bei ki­tas pel­kes.

Poil­siau­to­jams ren­gia­mos ir to­kios eks­kur­si­jos, į ku­rias ly­di vie­tos gi­dai, pui­kiai pa­žįs­tan­tys apy­lin­ kes. Tuo­met, ap­sia­vus va­di­na­muo­sius snie­go ba­tus, pas­kui ved­lį ga­li­ma gi­lyn į pel­kes nu­žings­niuo­ti per pa­čią jų pak­lo­tę.

5

Šei­mų atos­to­goms – pramogos, nuo­ty­kių par­kai ir neįp­ras­ti mu­zie­jai

E

s­tai yra įren­gę gau­sy­bę pat­rauk­lių pra­mo­gų vie­ tų, pui­kiai tin­kan­čių šei­ mų atos­to­goms. Kar­tu su vai­kais į Es­ti­ją at­vy­kę lie­ tu­viai in­te­rak­ty­viuo­se mu­zie­juo­se ga­li pa­si­sem­ti ži­nių apie moks­lą ir is­to­ri­ją, nuo­ty­kių par­kuo­se įveik­ti įvai­raus su­dė­tin­gu­mo tra­sas, pra­ mo­gų par­kuo­se pa­si­mė­gau­ti te­mi­ niais at­rak­cio­nais. Šei­mos, ku­rioms pa­tin­ka ak­ty­ vus poil­sis, ga­li rink­tis bet ku­rį iš pra­mo­gų par­kų. Ne­to­li Per­nu mies­ to yra gar­sios kny­gų he­ro­jės Lo­tės (Lot­te­maa) ša­lis – pra­mo­gų ir te­ mi­nis par­kas.

Ar­čiau Ta­li­no, Kurt­nos kai­me, yra nuos­ta­bus „Vem­bu-Tem­bu“ („Vem­ bu-Tem­bu­maa“) šei­mos par­kas. Ja­ me įreng­tos kar­tin­go, ke­tur­ra­čių, elekt­ro­mo­bi­lių tra­sos, van­dens kal­ 6

ne­liai ir šil­do­mie­ji ba­sei­nai, pir­tys, ba­tu­tai, mi­ni gol­fo aikš­ty­nas, žai­ di­mų kam­ba­riai.

Vos 30 ki­lo­met­rų nuo Tar­tu ply­ti „Vu­di­la“ van­dens pra­mo­gų ir žai­ di­mų ša­lis. Jo­je įreng­ta tri­jų pa­ ko­pų van­dens čiuo­žyk­la, yra įvai­ rių sū­py­nių, lai­pio­ji­mo at­rak­cio­nų, nuo­ty­kių ta­kų, ma­žie­siems skir­tas ir di­džiu­lis žai­di­mų kam­ba­r ys. Ga­ li­ma plau­kio­ti val­ti­mis eže­re, nar­ dy­ti, šo­ki­nė­ti ant ba­tu­tų – mė­gau­ tis va­sa­ra.

Ma­žie­siems vai­ruo­to­jams Es­ti­jo­je yra skir­ti te­mi­niai par­kai, ku­riuo­se mo­ko­ma sau­gaus el­ge­sio ke­liuo­ se. Ži­no­miau­sias iš jų – Ke­lių mu­ zie­jus („Maan­tee­muu­seum“) ne­to­li Ve­ru (Võru), Var­bu­sės kai­me.

Bu­vu­sio­je paš­to sto­ty­je vai­kams įreng­ta spe­cia­li eks­po­zi­ci­ja „Ma­ ši­nų sa­lė – ma­ši­nų val­dy­mas“. Tai

in­te­rak­ty­vi auto­mo­bi­lių mec­ha­ni­ kos, eis­mo fi­zi­kos, sau­gaus vai­ra­ vi­mo ir net ke­lių tie­si­mo tech­ni­ kos pa­ro­da.

Lau­ko eks­po­zi­ci­jo­je smal­suo­liai ap­ži­ūri­nė­ja ir se­nas, ir mo­der­nias trans­por­to prie­mo­nes, su­si­pa­žįs­ta su ke­lių in­ži­ne­ri­jos is­to­ri­ja. Ver­ta dė­me­sio ir di­džiau­sia Ry­tų Euro­ po­je ke­lių tie­si­mo ma­ši­nų ko­lek­ ci­ja.

Spe­cia­liai įreng­to­je tra­so­je vai­ kai tu­ri ga­li­my­bę pa­si­va­ži­nė­ti auto­ mo­bi­liais ir pra­mok­ti sau­gaus eis­ mo tai­syk­lių.

Tarp Ta­li­no ir Hap­sa­lu 28 hek­ta­rų plo­te ply­ti ra­lio par­kas „Lait­sa“. Ja­ me ga­li­ma pa­si­va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais, iš­si­nuo­mo­tais kar­tais, elekt­ro­mo­ bi­liais ir net auto­mo­bi­liais su ben­ zi­ni­niais va­rik­liais. To­kių pra­mo­gų tiks­las – kuo anks­čiau vai­kus su­pa­

šio dva­ro epoc­hą. Ja­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ko­kius dra­bu­žius vil­kė­jo dva­ri­nin­kai, su­ži­no­ti, ką jie veik­ė, iš ko pra­gy­ve­no, ką val­gė, ko­kie bu­ vo sta­lo pap­ro­čiai.

Es­ti­ja, ver­ti­nant pa­gal gy­ven­to­ jų skai­čių, yra dau­giau­sia mu­zie­jų tu­rin­ti Euro­pos ša­lis. Žmo­nės, ku­ rie ren­gia juo­se eks­po­zi­ci­jas, pa­ gal­vo­jo apie svar­biau­sius lan­ky­to­ jus – šei­mas.

Tiems, ku­rie no­ri kuo dau­giau su­ ži­no­ti apie lai­vus ir jū­rą, si­ūlo­ma ap­ži­ūrė­ti hid­rop­la­nų uos­tą, ku­ria­ me plū­du­riuo­ja se­nie­ji lai­vai, ir Es­ ti­jos jū­rų mu­zie­jų, įsi­kū­ru­sį Ta­li­no se­na­mies­ty­je, Sto­ro­sios Mar­ga­ri­ tos (Paks Mar­ga­ree­ta) bokš­te.

Tie, ku­riuos ža­vi mec­ha­ni­ka, bū­ ti­nai tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ti bu­vu­sio­je Ta­li­no lie­jyk­lo­je – „Pro­to“ at­ra­di­ mų ga­myk­lo­je. Jo­je įreng­ta ke­lios de­šim­tys rea­lių ir vir­tua­lių eks­po­ na­tų, įdo­miai pa­tei­kia­ma iš­ra­di­mų is­to­ri­ja. O tiems, ku­riems rū­pi su­ ži­no­ti, iš ko su­da­ry­tas mū­sų kū­nas, at­sa­ky­mus į klau­si­mus gaus Svei­ ka­tos mu­zie­ju­je.

Y

žin­din­ti su ke­lio ženk­lais ir iš­mo­ ky­ti sau­gaus eis­mo tai­syk­lių.

K

e­liau­jan­tiems po Ry­tų Es­ti­ją ver­ta nu­v yk­ti į Ki­vie­lio (Ki­ viõ­li) pra­mo­gų cent­rą. Jis įreng­tas ant ska­lū­nų pe­le­nų kal­ nų, kur kiau­rus me­tus vei­kia il­giau­ sia Es­ti­jo­je lais­vo­jo skry­džio tra­sa.

Par­ke ga­li­ma pa­dir­bė­ti įsė­dus į tik­ rą eks­ka­va­to­rių smė­lio kar­je­re, ug­ nia­ge­sių aka­de­mi­jo­je pa­si­mo­ky­ti, kaip rei­kia ge­sin­ti gais­rą, ar tie­siog ra­miai pap­lau­kio­ti val­ti­mi dirb­ti­ nia­me sa­lų pil­na­me eže­re. Įs­pū­din­gas mu­zie­jus yra Ry­tų Vi­ ru­mo­je (Ida-Vi­ru­maa), Koht­la Jer­ vės re­gio­ne. Tai Kal­na­ka­sy­bos mu­ zie­jus, įreng­tas tik­ro­je iki 2001 me­ tų vei­ku­sio­je šach­to­je. Ja­me gi­dais dir­ba bu­vę ska­lū­nų ka­sė­jai, pui­kiai iš­ma­nan­tys vi­sus įren­gi­nius ir dar­ bo ypa­tu­mus. Iki šach­tos ten­ka at­ rie­dė­ti auten­tiš­ku bai­siai džerž­ gian­čiu kal­na­ka­sių trau­ki­nu­ku.

Pa­sa­kiš­kos „Can­ter­vil­la“ pi­lies (Otepė) ūki­niuo­se pas­ta­tuo­se ir ap­lin­ki­nė­je te­ri­to­ri­jo­je yra įreng­ tas vi­sai šei­mai skir­tas di­de­lis te­ mi­nis pra­mo­gų par­kas, me­nan­tis

pač pat­rauk­lus lan­ky­to­jams yra Es­ti­jos na­cio­na­li­nis mu­ zie­jus Tar­tu mies­te. Dau­gu­ ma ja­me esan­čių eks­po­zi­ci­jų yra in­te­rak­ty­vios. „Ah­haa“ moks­lo cent­re lan­ky­to­ jams lei­džia­ma vis­ką lies­ti ran­ko­ mis ir iš­ban­dy­ti pa­tiems, pa­var­gus – at­sik­vėp­ti pla­ne­ta­riu­me. O štai in­te­rak­ty­via­me Ek­sio le­dyn­me­čio ir lai­ko cent­re („Äk­si Jääa­ja ­kes­kus“) ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su na­tū­ra­laus dy­džio prie­šis­to­ri­niais gy­vū­nais ir su­ži­no­ti, kaip Es­ti­jos gam­ta kei­tė­ si per mi­li­jo­nus me­tų po pas­ku­ti­ nio le­dyn­me­čio pa­bai­gos.

Be­si­do­min­tys is­to­ri­ja ir se­no­ve daug įdo­my­bių at­ras ap­si­lan­kę ku­ rio­je nors iš vi­du­ram­žių pi­lių – Ku­ re­sa­rės, Hap­sa­lu, Rak­ve­rės ar Nar­ vos. Pai­dė­je, iš­li­ku­sia­me or­di­no

tvir­to­vės bokš­te, yra įsi­kū­ręs Lai­ ko cent­ras „Wit­tens­tein“. Į bokš­ tą ke­lian­tis lif­tas vei­kia kaip lai­ko ma­ši­na. Jam ky­lant aukš­tyn kiek­ vie­na­me aukš­te at­si­ve­ria du­r ys į skir­tin­gą am­žių: ri­te­rių, ka­ra­lių ir ca­rų lai­kus, oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pį, pir­mą­ją Es­ti­jos res­pub­li­ką, ša­lies Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo lai­ kus. Gar­so ir apš­vie­ti­mo efek­tai ir vaiz­do pro­jek­ci­jos su­ku­ria įs­pū­ din­gą is­to­ri­jos pa­sa­ko­ji­mą.

Iš­si­ren­gu­siems į Hy­ju­mos (Hiiu­ maa) sa­lą pa­ta­ria­ma pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be ir už vie­no bi­lie­to kai­ną įsi­gy­ti 10 bi­lie­tų į vi­sas sa­lo­je esan­ čias pra­mo­gų vie­tas. Ke­lio­nę po jas pa­ta­ria­ma pra­dė­ti nuo „Tu­le­torn“ („Tuu­le­torn“) nuo­ty­kių cent­ro. Šei­moms, ku­r ioms pa­tin­ka ra­ mios atos­to­gos, si­ūlo­ma pa­si­do­ mė­ti spe­cia­liais SPA pa­si­ūly­mais.

Vie­nas pat­rauk­liau­sių van­dens par­ kų yra ne­to­li Ta­li­no, Vymsyje (Viim­ si), – „At­lan­tis H20“. Sa­re­mos sa­ lo­je, Ku­re­sa­rė­je, esan­tis „Georg Ots SPA“ yra vi­sai šei­mai skir­ta poil­sio vie­ta.

O štai Per­nu lai­ko­ma Es­ti­jos SPA va­sa­ros sos­ti­ne – mies­te yra pui­ kių van­dens pro­ce­dū­rų ir ba­sei­nų komp­lek­sų. Su vai­kais ver­ta ap­sis­ to­ti van­dens par­ke „Ter­vi­se Pa­ra­ diis“. Tar­tu sve­čių taip pat lau­kia VSpa su keliais ba­sei­nais, pir­ti­mis ir drus­kos kam­ba­riais.

Ieškokite pramogų čia

Apverstas namas Tartu

Virgo Haano („Visit Estonia“) nuotr.

„Lottemaa“ („Visit Estonia“) nuotr.

Lottemaa teminis pramogų parkas

7

8

European Union European Regional Development Fund

Investing in your future

9

Vi­du­ram­žių dva­sia mo­der­nio­je sos­ti­nė­je

T

a­li­nas – Es­ti­jos sos­ti­nė, įsi­kū­ru­si šiau­ri­ nė­je ša­lies da­ly­je, prie Bal­ti­jos jū­ros. Tai uos­ta­mies­tis, ku­ria­me iš­li­ko vi­du­ram­žių pirk­lių na­mų ir ku­ria­me neį­ma­no­ma ne­ sig­ro­žė­ti pui­kia arc­hi­tek­tū­ra, siau­ro­mis se­ na­mies­čio gat­ve­lė­mis, sa­vi­to­mis kul­tū­ros erd­vė­mis, įs­pū­din­gais mo­der­niais pre­ky­bos cent­rais. Šimt­me­ čiams bė­gant šį mies­tą val­dė da­nai, Li­vo­ni­jos or­di­ nas, šve­dai, ru­sai, kol ga­lų ga­le 1918-aisiais pas­kel­ bus Nep­rik­lau­so­my­bę atė­jo ir es­tų lai­kas.

Vi­si is­to­ri­niai lai­ko­tar­piai pa­li­ko pėd­sa­kų Ta­li­ne – vi­du­ram­žių dva­sią iš­sau­go­jęs ir Han­zos pirk­lių są­ jun­gai prik­lau­sęs se­na­mies­tis įra­šy­tas į UNES­CO Pa­sau­lio kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą.

Ant Tom­pė­jos ( Toom­pea) kal­vos Ta­li­ne yra įreng­ tos ke­lios apž­val­gos aikš­te­lės. Nuo vie­nos jų – Pat­ ku­lio – at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į jū­rą, uos­tą, Bokš­ tų aikš­tę ( Tor­ni­de väl­jak) bei gy­ny­bi­nę sie­ną. O štai nuo Koh­tuot­sos aikš­te­lės at­si­ve­ria vi­so se­na­mies­ čio pa­no­ra­ma, žvilgs­nis nuk­r yps­ta ir į aš­tuo­nių baž­ ny­čių bokš­tus.

Tu­rint dau­gė­liau pa­si­vaikš­čio­ti skir­to lai­ko ver­ta nu­ klys­ti to­liau nuo se­na­mies­čio ir pa­siž­val­gy­ti po ap­ lin­ki­nius ra­jo­nus. Pa­vyz­džiui, Kad­rior­go rajonas, ste­bi­ na iš­li­ku­sio­mis me­di­nė­mis vi­lo­mis, 1725 me­tais sta­ 10

ty­tais barokiniais dvaro rūmais bei 300 me­tų se­nu­ mo par­ku. Šiuos rū­mus sup­ro­jek­ta­vo arc­hi­tek­tas ita­ las Nic­co­lo Mic­het­ti, ku­ris yra ir Žie­mos rū­mų Sankt Pe­ter­bur­ge auto­rius. Šiuo me­tu Kad­rior­go dva­ro rū­muo­se įsi­kū­ręs Už­ sie­nio ša­lių me­no mu­zie­jus. Ne­to­li jo, už par­ko, ga­li­ ma ap­lan­ky­ti me­no cent­rą – Na­cio­na­li­nį dai­lės mu­ zie­jų KU­MU. Šiek tiek to­liau nuo mies­to cent­ro yra Pi­ri­tos ra­ jo­nas. Tai lyg ku­ror­tas mies­te – su smė­lė­tais pap­lū­ di­miais, svei­ka­tin­gu­mo ta­kais, bo­ta­ni­kos so­du. Ja­ me yra iš­li­kę įs­pū­din­gi Šv.Bri­gi­tos vie­nuo­ly­no griu­ vė­siai. Į Pi­ri­tą ve­da at­nau­jin­tas pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­ kas, ją leng­va pa­siek­ti ir dvi­ra­čiais. Netoliese yra ir pui­kus van­dens par­kas „Tal­linn Viim­si SPA“.

M

e­di­nės arc­hi­tek­tū­ros per­lais vi­lio­ja bu­vęs žve­ jų kai­me­lis Ka­la­ma­ja, ku­ria­me yra be­ne gau­ siau­siai Es­ti­jo­je lan­ko­mas mu­zie­jus – Jū­rų mu­zie­jus, įkur­tas bu­vu­sia­me hid­rop­la­nų uos­te. Ne­to­li jo, ant jū­ros kran­to, ply­ti 1912 m. įkur­tos po­van­de­ni­ nių lai­vų sta­tyk­los „Nob­less­ner“ te­ri­to­ri­ja. Šiuo me­ tu tai neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tęs apar­ta­men­tų, aukš­ to ly­gio res­to­ra­nų ir kul­tū­ros ren­gi­nių ra­jo­nas.

Bu­vu­sia­me Ta­li­no pra­mo­nės komp­lek­se įsi­kū­ręs

Talino senamiestis

„Tel­lis­ki­vi“ kū­ry­bos mies­te­lis ta­po vie­nu po­pu­lia­riau­ sių lais­va­lai­kio cent­rų – tai di­džiau­sias ir uni­ka­liau­ sias kū­r y­bos cent­ras Es­ti­jo­je. Ja­me įsi­kū­rė kū­r y­bi­nės kom­pa­ni­jos, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, star­tuo­ liai. Ten pat gau­su už­kan­di­nių, drie­kia­si es­tų di­zai­ne­ rių ga­mi­niais pre­kiau­jan­čių par­duo­tu­vių gat­vė, vei­kia dai­lės ga­le­ri­ja, o bu­vu­sia­me „Ka­li­nin“ fab­ri­ke įsi­kū­rę net trys teat­rai. Kas­met „Tel­lis­ki­vi“ kū­ry­bos mies­te­ly­ je vyks­ta apie 500 kul­tū­ros ren­gi­nių, o kas šeš­ta­die­ nį pre­kei­viai pak­vie­čia į sen­daik­čių tur­gų. 2007-ai­ siais pra­dė­ta at­nau­jin­ti ap­leis­tus fab­ri­ko pas­ta­tus, ir da­bar juo­se yra įsi­kū­rusios apie 250 įmo­nių, ku­rio­ se dir­ba apie 1500 žmo­nių. Da­bar mies­te­ly­je no­riai lan­ko­si ir vie­tos gy­ven­to­jai, ir sve­čiai.

Ta­li­no „Fo­tog­ra­f is­ka“ mu­zie­jus yra pa­sau­ly­je gar­ saus to pa­ties pa­va­di­ni­mo mu­zie­jaus Šve­di­jo­je, Stok­ hol­me, „bro­lis“. Jis įkur­tas „Tel­lis­ki­vi“ kū­r y­bos mies­ te­lio cent­re – ja­me eks­po­nuo­ja­mos ge­riau­sių pa­sau­ lio fo­tog­ra­fų pa­ro­dos. Ša­lia „Tel­lis­ki­vi“ ir ge­le­žin­ke­ lio sto­ties vei­kia vie­na mo­der­niau­sių Es­ti­jo­je tur­ga­ vie­čių – „Bal­ti Jaa­ma Turg“ pa­vil­jo­nas. Be tra­di­ci­nių es­tiš­kų pre­kių – dar­žo­vių, vai­sių, ja­me yra di­de­lė mė­ sos ir žu­vies pa­si­ūla. Pa­vil­jo­ne vei­kia spe­cia­li­zuo­tos par­duo­tu­vės, pa­v yz­džiui, es­tiš­ko sū­rio, kon­di­te­ri­jos, taip pat gau­su grei­to­jo mais­to res­to­ra­nų.

Noblessnerio kvartalas

Rasmuso Jurkatamo („Visit Estonia“) nuotr.

Kaupo Kaldos („Visit Estonia“) nuotr.

Kaupo Kaldos („Visit Estonia“) nuotr.

„Telliskivi“ kūrybos miestelis

R

o­ter­ma­no kvar­ta­las Ta­li­ne yra ypa­tin­ga vie­ ta, ku­rio­je meist­riš­kai su­de­rin­tas XIX–XX am­ žiaus pra­džios pra­mo­ni­nis pa­vel­das su mo­der­ nia arc­hi­tek­tū­ra.

Dau­gu­ma bu­vu­sių pra­mo­ni­nių pas­ta­tų vėl at­gi­jo.

Kom­pak­tiš­ka­me pės­čių­jų kvar­ta­le gau­su par­duo­tu­ vių, res­to­ra­nų, biu­rų, ten pat vei­kia ke­le­tas vieš­bu­ čių. Bu­vu­sia­me Ro­ter­man­no drus­kos san­dė­ly­je yra įkur­tas Es­ti­jos arc­hi­tek­tū­ros mu­zie­jus, ku­ria­me pa­ ro­do­ma, kaip Es­ti­jo­je vie­ną arc­hi­tek­tū­ros sti­lių kei­ tė ki­ti, – eks­po­nuo­ja­mi įvai­rių na­mų ir kvar­ta­lų ma­ ke­tai. Ta­li­nas yra pui­ki vie­ta ne tik tiems ke­liau­to­ jams, ku­riems pa­tin­ka lan­ky­tis mu­zie­juo­se ar is­to­ ri­niuo­se ob­jek­tuo­se. Tai pat­rauk­lus mies­tas ir va­ka­ rė­lių bei šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo mė­gė­jams. Įvai­ria­ pu­siš­ka ir kom­pak­tiš­ka Es­ti­jos sos­ti­nė pui­kiai tin­ka sa­vait­ga­lio iš­v y­koms.

Daugiau apie Taliną skaitykite 11

Per Ta­li­ną į Hel­sin­kį? Ko­dėl gi ne?

N

e­ma­žai žmo­nių, su­si­ ruo­šu­sių ke­liau­ti į Es­ ti­ją, nusp­ren­džia ap­ lan­ky­ti ir Hel­sin­k į, – Suo­mi­ja iš Ta­li­no at­ ro­do ran­ka pa­sie­k ia­ma. Kaip tai leng­viau­sia pa­da­r y­ti?

Kel­tu. Pats pap­ras­čiau­sias bū­ das, ypač ke­liau­jant auto­mo­bi­liu, yra per­si­kel­ti kel­tu iš Ta­li­no į Hel­ sin­k į. Ke­lio­nė trun­ka 2–3 va­lan­das, jos lai­kas prik­lau­so nuo pa­si­rink­to kel­to. Bi­lie­tų kai­nos svy­ruo­ja nuo

10 iki 29 eurų. Bi­lie­tus ge­riau­sia iš anks­to įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ad­re­su https://lae­va­pi­le­tid.ee/ti­me­tab­les/ eng/tal­linn-hel­sin­ki.html.

Lėk­tu­vu. Iš Ta­li­no į Hel­sin­kį per die­ną yra net 8 skry­džiai, ku­rie trun­ ka vos pus­va­lan­dį. Per­kant bi­lie­tus iš anks­to jų ga­li­ma įsi­gy­ti vos už 25 eurus. Prieš skry­dį auto­mo­bi­lius ga­li­ma pa­lik­ti prie Ta­li­no oro uos­to esan­čio­je sau­go­mo­je aikš­te­lė­je. Šie­met grei­tai ir pa­to­giai bus ga­ li­ma nusk­ris­ti į Hel­sin­k į ir iš Per­

nu oro uos­to. Nuo ge­gu­žės 5-osios iki rugp­jū­čio 21 d. skry­džių bend­ ro­vės „Ny­xAir“ or­lai­viai du kar­tus per sa­vai­tę – ket­v ir­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais skrai­dys iš Per­nu į Hel­sin­k į ir at­gal. Bi­lie­tas į vie­ną pu­sę kai­nuos apie 60 eurų.

Dar vie­na ge­ra ži­nia – nuo bir­ že­lio 25-osios iki rugp­jū­čio 16 d. skan­di­na­vų SAS avia­li­ni­jos skrai­ dins iš Per­nu į Stok­hol­mo Ar­lan­dos oro uos­tą. Tai­gi iš Es­ti­jos pa­siek­ti Skan­di­na­vi­ją bus itin pap­ras­ta.

Jaanus Ree („Visit Estonia“) nuotr.

Įspūdingos kelionės dvi­ra­čiu

M

ėgs­tan­tiems ke­liau­ ti dvi­ra­čiais Es­ti­ja – pui­kus pa­si­rin­ki­ mas. Poil­siui skir­ tas vie­tas ski­ria ne­ di­de­li ats­tu­mai, dvi­ra­čiams pri­tai­ ky­tuo­se ta­kuo­se nė­ra di­de­lio ke­ liau­to­jų srau­to. To­k io ke­lia­vi­mo pri­va­lu­mas – bet ka­da stab­te­lė­jus ga­li­ma pa­si­gė­rė­ti gam­ta, su­si­pa­ žin­ti su vie­tos gy­ven­to­jų kul­tū­ra ir tra­di­ci­jo­mis. Sa­vo ruož­tu es­tai, ypač daug dė­me­sio skir­da­mi ap­ lin­ko­sau­gai, nuo­lat plė­to­ja dvi­ra­ čiams skir­tų ta­kų tink­lą.

Vie­nas nuos­ta­biau­sių, bet ir il­ giau­sių dvi­ra­čių marš­ru­tų – tai Bal­ ti­jos jū­ros pak­ran­tės ta­kas „Euro­ 12

Ve­lo 10“. Jo il­gis sie­kia 981 ki­lo­ met­rą. Pra­si­dė­jęs Lat­vi­jos pie­tuo­ se ta­kas ve­da link ku­ror­ti­nio Per­ nu mies­to, su­ka pro Sa­re­mos, Mu­ hu, Hy­ju­mos sa­las, Ta­li­ną, ker­ta se­ niau­sią Es­ti­jo­je na­cio­na­li­nį La­he­ mos (La­he­maa Rah­vus­park) par­ką ir bai­gia­si prie Ru­si­jos sie­nos.

Dvi­ra­čiais sau­giai ga­li­ma ke­liau­ti ir 375 ki­lo­met­rų il­gio Oan­du–Ik­los ta­ku bei 628 ki­lo­met­rų il­gio Pe­ra­ kiu­los–Aeg­vy­du–Ehi­jer­vės (Pe­ra­kü­ la–Aeg­vii­du-Ähi­jär­ve) ta­ku.

Es­ti­jo­je dvi­ra­ti­nin­kams pa­ruoš­ta per 70 ta­kų. Vie­ni marš­ru­tai ve­da per Šiau­rės ir Va­ka­rų Es­ti­jos ly­gu­ mas, ki­ti – Pie­tų Es­ti­jos kal­vo­mis, pae­že­rė­mis, lau­kais ir miš­kais.

Va­sa­rą Es­ti­jo­je tems­ta ypač vė­ lai, tad vi­są ša­lį dvi­ra­čiu ap­va­žiuo­ ti įma­no­ma per 10–14 die­nų. Ap­ sis­to­ti tin­ka­mos vie­tos vie­na nuo ki­tos nu­to­lu­sios die­nos ats­tu­mu, tad ne­sun­ku su­si­ras­ti tam skir­tas sto­vyk­la­vie­tes ar­ba pa­sis­ta­ty­ti pa­ la­pi­nę ten, kur pat­rauk­li gam­ta, – sto­vyk­lau­ti be lei­di­mo Es­ti­jo­je lei­ džia­ma tam skir­to­se pa­žy­mė­to­se sto­vyk­la­vie­tė­se, esan­čio­se vals­ty­ bi­niuo­se miš­kuo­se.

Ke­liau­jant sa­va­ran­kiš­kai pra­var­tu už­suk­ti į vie­ti­nius tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­rus. Juo­se pa­tei­kia­mi smul­kūs re­gio­nų že­mė­la­piai, iš­sa­ mi in­for­ma­ci­ja apie vie­ti­nes lan­ ky­ti­nas vie­to­ves, mai­ti­ni­mo ir ap­ gy­ven­di­ni­mo vie­tas.

Daugiau apie dviračių takus skaitykite

Kaupo Kalda („Visit Estonia“) nuotr.

Talino uostas

Po pie­ti­nę Es­ti­ją –

pa­žin­ti­niais ta­kais

E

s­ti­jo­je yra šim­tai pa­žin­ti­nių ta­kų, ku­rių dau­ gu­mą įren­gė ir pri­ži­ūri Vals­ty­bi­nė miš­kų urė­di­ja. In­for­ma­ci­ją apie juos ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te ad­re­su: https://loo­du­se­ga­koos. ee/en. Dar pap­ras­čiau pa­si­vaikš­čio­ji­mo vie­tas pa­si­rink­ti at­si­siun­tus mo­bi­lią­ją prog­ra­mė­lę „RMK Loo­du­se­ga koos“. Štai gra­žiau­si pa­žin­ti­niai ta­kai, ku­riais ap­su­kus ra­ tą grįž­ta­ma į star­to vie­tą.

Tae­vas­ko­dos ta­kas. Iš­ver­tus tai reikš­tų „Dan­ gaus na­mai“ – toks nuos­ta­bus yra ir šis 3 ki­lo­met­rų il­gio ta­kas, pa­lei Ah­jos upę ve­dan­tis iki aukš­čiau­sios Es­ti­jo­je (38 met­rų aukš­čio) smil­tai­nio ato­dan­gos. Įvei­kus pės­tu­te šį marš­ru­tą pra­var­tu pail­sė­ti – „Lon­ ny“ plaus­tu pap­lau­kio­ti po Sae­saa­ro ma­rias. „Lon­ny“ eks­kur­si­ja, ku­rią ve­da gi­das, trun­ka 45 mi­nu­tes.

Ka­ru­los na­cio­na­li­nis par­kas. Nuo in­for­ma­ ci­jos cent­ro į par­ką ve­da ke­le­tas įvai­raus il­gio (nuo 4 iki 36 ki­lo­met­rų) pa­žin­ti­nių-mo­ko­mų­jų ta­kų, skir­ tų ir pės­tie­siems, ir dvi­ra­ti­nin­kams. Šia­me na­cio­na­ li­nia­me par­ke yra 38 eže­rai, ku­rių di­džiau­sias – Ehi­ jer­vo (Ähi­järv). Ties juo įreng­tos 4 sto­v yk­la­vie­tės su lau­ža­vie­tė­mis, me­di­niais sta­lais.

Vie­na sto­v yk­la­v ie­čių yra prie pat in­for­ma­ci­jos cent­ro, ten pat – ir vai­kams skir­tas ma­ža­sis mo­ko­ ma­sis ta­kas.

Me­ni­ku­no pel­kės (Mee­ni­kun­no) pa­žin­ti­nis ta­ kas. Me­di­nis ko­ne 6 ki­lo­met­rų il­gio ta­kas ve­da per pel­kę. Pu­siau­ke­lė­je ke­lei­vių lau­kia ne­ti­kė­tu­mas – aki­ va­ras, prie ku­rio įreng­ta me­di­nė plat­for­ma, o į van­

de­nį įleis­tos ko­pė­čios. Šio­je vie­to­je ga­li­ma iš­si­mau­ dy­ti, pail­sė­ti. Yra ga­li­my­bė ties pa­žin­ti­nio ta­ko pra­ džia iš­si­nuo­mo­ti miš­ko na­me­lį ir ja­me ap­sis­to­ti il­ ges­niam lai­kui.

Ema­jė­jės (Ema­jõe) pa­žin­ti­nis ta­kas. Šis ta­kas tė­ra 3 ki­lo­met­rų il­gio, bet pat­rauk­lus gam­tos įvai­ro­ ve. Da­lis jo ve­da per pot­v y­nių už­lie­ja­mą miš­ką, o ki­ ta – pa­lei upės pak­ran­tę. Pa­ke­liui įreng­tas ne­di­de­lis ap­žval­gos bokš­tas bei ke­lios sto­v yk­la­vie­tės.

Kiu­tio­ru (Kü­tio­ru) pa­žin­ti­nis ta­kas. Ieš­kan­tiems iš­šū­kių ver­ta nu­v yk­ti į Han­jos (Haan­ja) gam­tos par­ ko aukš­tu­mo­je esan­tį pa­žin­ti­nį ta­ką, ku­ris ve­da sta­ čiais Kiu­tio­ru slė­nio šlai­tais. Jam įveik­ti rei­kė­tų skir­ ti 4–5 va­lan­das.

Vap­ra­mė­jės, Ve­la­ve­rės, Vi­ti­pa­lu (Vap­ra­mäe, Vel­la­ve­re, Vi­ti­pa­lu) gam­tos na­mų pa­žin­ti­niai ta­ kai. Ap­link El­vos ku­ror­ti­nį mies­te­lį esan­tys pa­žin­ ti­niai ta­kai vi­lio­ja ir šei­mas su vai­kais, ir pa­ty­ru­sius žy­gei­vius. Vie­nas vai­kams skir­tų 1,5 km il­gio ta­kų yra Vap­ra­mė­jės gam­tos na­muo­se, ki­tas, nu­ve­dan­tis iki pa­sa­kiš­ko na­me­lio ant viš­tos ko­je­lės, – Vi­ti­pa­lu gam­tos na­muo­se.

Vap­ra­mė­jės gam­tos na­muo­se yra ir tris­kart il­ges­ nis ta­kas, ve­dan­tis pa­lei El­vos upę. Vi­ti­pa­lu gam­tos na­muo­se yra ke­li pa­žin­ti­niai ta­kai, pra­si­de­dan­tys ties Tar­tu­mos (Tar­tu­maa) spor­to cent­ru. Il­giau­sias ir gra­ žiau­sias jų – 15 km il­gio El­vos upės slė­nio ta­kas.

Piu­ha­jer­vės (Pü­ha­jär­ve) pa­žin­ti­nis ta­kas. Šis 12 ki­lo­met­rų il­gio ta­kas ve­da ap­link Ote­pės (Ote­ pää) mies­te­ly­je esan­tį eže­rą.

Katrin Laurson („Visit Estonia“) nuotr.

Taevaskodos takas

13

Įvai­rias­pal­vė

Es­ti­jos sko­nių pa­le­tė

E

s­tų vir­tu­vė­je jau­čia­ma Bal­ti­jos vo­kie­čių ir dva­ rų kul­tū­ros įta­ka, bet ne­ ma­žai val­gių yra pe­rim­ ta ir iš ru­siš­ko­sios kul­tū­ ros. Daug es­tų yra mo­kę­si ar­ba dir­ bę Sankt Pe­ter­bur­ge, iš kur par­si­ ve­žė ir įvai­riau­sių sriu­bos re­cep­ tų, o kar­tu įp­ro­tį jas vir­ti.

Tra­di­ci­nis mais­tas es­tų na­muo­se – duo­na, mė­sa, pie­nas, dar­žo­vės, žu­vis, taip pat miš­ko gė­r y­bės. Tad ir ge­riau­siuo­se šios ša­lies res­to­ra­ nuo­se vis dau­giau dė­me­sio ski­ria­ ma vie­ti­niams pa­tie­ka­lų ing­re­dien­ tams, o kar­tu neįp­ras­tiems mais­ to pa­tei­ki­mo bū­dams.

Dau­giau nei 70 Es­ti­jos res­to­ra­ nų yra įra­šy­ti į ge­riau­sių res­to­ra­ nų są­ra­šą.

Bene svarbiausia šių metų nau­ jiena – „MICHELIN Guide“ ateina į Estiją, gegužės 25 d. bus paskelb­ti pirmieji verti žvaigždučių Es­tijos res­toranai.

Es­tai mėgs­ta ska­niai pa­val­gy­ti, to­dėl ša­ly­je ren­gia­ma daug įvai­rių mais­to fes­ti­va­lių. Kas­met pas­ku­ti­nį ge­gu­žės šeš­ta­die­nį Hy­ju­mos sa­lo­je vyks­ta „Tuu­le­ka­la“ žu­vų fes­ti­va­lis, o Šiau­rės Ry­tų Es­ti­jo­je sve­čių lau­ kia­ma Nar­vos sko­nių mu­gė­je.

Ta­li­no kraf­ti­nio alaus fes­ti­va­lis

šie­met vyks bir­že­lio 10–11 die­no­ mis. Bir­že­lio 11-ąją sū­rių mė­gė­ jai kvie­čia­mi į Se­tu­mą (Se­to­maa) Piet­r y­čių Es­ti­jo­je – vie­nin­te­lę vie­ tą, kur ga­li­ma pa­ra­gau­ti gar­saus vie­ti­nio sū­rio „Sõir“.

P

ir­mą­jį rugp­jū­čio sa­vait­ga­ lį vyks Tar­tu mais­to ir vy­no fes­ti­va­lis. Tie, ku­riems pa­ tin­ka įvai­riau­si keps­niai, ne­tu­rė­ tų pra­leis­ti rugp­jū­čio 6–11 die­no­ mis Per­nu vyk­sian­čio fes­ti­va­lio „Grill­fest“.

Vie­nas įdo­mes­nių ren­gi­nių, išpli­ tęs vi­so­je Es­ti­jo­je, bet vyks­tan­tis kar­tą me­tuo­se – pri­va­čių šei­mos ka­vi­nu­kių šven­tės „Ko­du­koh­vi­kute päevad“.

Ka­vi­nės at­ve­ria du­ris lan­ky­to­jams ir už ne­di­de­lį mo­kes­tį ga­li­ma pa­ ra­gau­ti su­muš­ti­nių, py­ra­gai­čių, iš­ ger­ti ka­vos ir, ži­no­ma, pa­siš­ne­ku­ čiuo­ti su šei­mi­nin­kais.

To­kia šven­tė rugp­jū­čio 5–6 die­ no­mis jau 15-ą kar­tą bus su­reng­ ta Hy­ju­mo­je. „Se­to kos­ti­päev“ šven­tė Se­tu­mo­ je vyks rugp­jū­čio 14–15 die­no­mis, o rugp­jū­čio 20–21 die­ną Pei­paus eže­ro pak­ran­tė­je nu­si­drieks mais­ to gat­vė – šven­tė vyks pak­ran­tės mies­te­liuo­se.

G

am­tos ir sko­nių der­me ge­ riau­sia mė­gau­tis res­to­ra­ nuo­se prie jū­ros: NOA ir „Tul­jak“ Ta­li­ne, „Blue Holm“ Hap­ sa­lu ku­ror­te ar­ba žu­vies ka­vi­nė­je Es­ti­jos Dir­ha­mio uos­te.

Pro­fe­sio­na­lus vir­tu­vės še­fas iš Ta­li­no dir­ba „Kas­per­vik“ res­to­ra­ne, esan­čia­me Kes­mu (Käs­mu) kai­me.

O štai „Tu­li­vee“ res­to­ra­ne, esan­čia­ me Purt­sės pap­lū­di­my­je, sve­čiai ne tik ska­niai pa­val­go, bet ir šį tą su­ ži­no apie spi­ri­to kont­ra­ban­dą.

Ver­ta ap­lan­ky­ti „Kol­me Sõ­sa­ra Hor­gu­ti­sed“ ir „Tam­mu­ri“ gast­ro­ no­mi­nes so­dy­bas Pie­tų Es­ti­jo­je bei „Ööbi­ku“ vi­los res­to­ra­ną ne­ to­li Rap­los.

Jų vir­tu­vė­se pir­me­ny­bė tei­kia­ ma vie­tos pro­duk­tams, ir tas po­ lė­kis jun­ta­mas kiek­vie­na­me kąs­ ny­je. No­rin­tys pa­ra­gau­ti tra­di­ci­nių pa­tie­ka­lų lau­kia­mi Sa­re­mos sa­lo­ je, Ku­re­sa­rė­je esan­čia­me „Saa­re­ maa Ves­ki“ res­to­ra­ne, ku­ris įkur­ tas se­na­me ma­lū­ne, ar­ba „Han­sa­ tall Ta­vern“ Tar­tu.

Nar­vo­je ma­lo­niai nus­te­bins mu­ zie­ju­je įsi­kū­ręs res­to­ra­nas „Ron­ deel“. Se­tu­mos re­gio­no pa­tie­ka­ lus ge­riau­sia ra­gau­ti „Se­to Tsai­ mä­ja“ res­to­ra­ne Vers­ko­je (Värska) ar „Taar­ka Ta­rõ“ Obi­nit­so­je.

Renee Altrovo („Visit Estonia“) nuotr.

Pietūs pelkėje

14

Andrei Chertkov („Visit Estonia“) nuotr.

Palmsės dvaras

Ke­rin­čios sto­vyk­los ir

ki­tos neįp­ras­tos nak­vy­nės vie­tos Es­tai tu­ri ką pa­si­ūly­ti ir tiems ke­liau­to­jams, ku­rie ieš­ko išs­kir­ti­nių nak­v y­nės vie­tų, bet ne­si­ža­vi pra­ ban­giais kem­pin­gais.

Ro­man­tiš­kai nak­v y­nei si­ūlo­ma įsi­kur­ti di­džiu­lė­se me­di­nė­se sta­ti­nė­se, tu­rin­čio­se stik­li­nę sie­ną ir plū­ du­riuo­jan­čio­se ant van­dens Pae­kal­dos atos­to­gų cent­ re (Pae­kal­da puh­ke­kes­kus). Tai vie­ta, esan­ti ša­lia įs­ pū­din­go Ru­mu (Rum­mu) kar­je­ro. „Samb­li­ku“ poil­siau­to­jų na­me­ly­je iš­si­pil­do vai­k ys­ tės sva­jo­nės – me­dy­je iš­kel­tas na­mu­kas pui­kiai tin­ ka po­ros žmo­nių nak­v y­nei.

O gal dar įdo­miau per­nak­vo­ti na­me­ly­je ant viš­ tos ko­je­lės? Yra ir to­kių ga­li­my­bių. Te­rei­kia nu­kak­ti į „Nõia­riik“ – „ra­ga­nų ša­lį“ Uht­jer­vės kai­me (Uht­jär­ ve) Pie­tų Es­ti­jo­je.

Sva­jo­jan­tiems apie ke­lio­nes kos­mi­niais lai­vais ir ne­bi­jan­tiems ma­žų erd­vių ypač pa­tin­ka Ta­li­no kos­ mi­nių kap­su­lių hos­te­lis – „Cap­su­le Hos­tels Tal­linn“.

Maž­daug 20 ki­lo­met­rų nuo Ta­li­no „Golf X Rae“ siū­ lo ja­po­niš­kos tra­di­ci­jos įk­vėp­tus ko­te­džus „Kens­ho Unique Stay“ ant eže­ro kran­to.

Lan­kan­tis Sa­re­mos sa­lo­je ga­li­ma ap­sis­to­ti Ser­vės (Sõr­ve) pu­sia­sa­ly­je, Ohe­sa­rės (Ohes­saa­re) ma­lū­ne.

Tiems, ku­riems pa­tin­ka pra­ban­ga ir pa­to­gu­mai, pa­ tiks vieš­na­gė pui­kiai res­tau­ruo­tuo­se dva­ruo­se. Sve­ čiai lau­kia­mi Palm­sės, Sa­ga­džio, Vi­hu­los, Alats­ki­vio, Pe­das­tės (Pä­das­te), Mos­tės (Moos­te), Me­je­ta­gu­sės (Mäe­ta­gu­se), „Wa­gen­küll“, Sū­re­mei­sos (Suu­re­mõi­ sa), San­gas­tės ir dau­gy­bė­je ki­tų dva­rų.

Alikukivio stovykla

Tatiana Metsala („Visit Estonia“) nuotr.

K

as nu­tin­ka, kai du ang­liš­ki žo­džiai – „gla­ mour“ („ke­rin­tis“) ir „cam­ping“ („sto­v yk­la­ vi­mas“) su­si­lie­ja į vie­ną? At­si­ran­da nau­ja­ da­ras „glam­pin­gas“ – pra­ban­gus kem­pin­ gas, ku­riuo su­ma­ny­ta api­bū­din­ti sto­vyk­la­ vi­mą gam­to­je neiš­si­ža­dant jo­kių pa­to­gu­mų.

Mie­gui – pa­to­gi lo­va, gry­nas oras, paukš­čių gies­ mės, gam­tos ra­my­bė. Štai toks yra pag­rin­di­nis pra­ ban­gaus kem­pin­go su­ma­ny­mas. Daž­niau­siai to­kiam poil­siui si­ūlo­mos di­džiu­lės pa­la­pi­nės, ku­rio­se netrūks­ ta mies­tie­tiš­kų pa­to­gu­mų.

Maž­daug va­lan­da ke­lio auto­mo­bi­liu nuo Ik­los, esan­čios ne­to­li Es­ti­jos sie­nos su Lat­vi­ja, iki Ali­ku­ ki­vio (Al­li­ku­ki­vi) vy­no dva­ro, ir jau ga­li­ma ap­sis­to­ti nak­v y­nei pa­to­gio­je ir erd­vio­je pa­la­pi­nė­je. Šei­mi­nin­ kai ne tik jo­je ap­gy­ven­di­na, bet ir pa­si­ūlo va­ka­ri­nę eks­kur­si­ją po dva­rą ir ja­me ga­mi­na­mo na­mi­nio vy­ no de­gus­ta­ci­ją.

Pui­kus pa­si­ūly­mas pa­si­mė­gau­ti Es­ti­jos va­sa­ros nak­tų ra­my­be ir at­si­pa­lai­duo­ti gam­to­je – ap­sis­to­ti vos 3 ki­lo­met­rai nuo Per­nu esan­čia­me Žve­jų kai­me­lio glam­pin­ge („Gläm­ping telk­laa­ger“) Eamet­sos kai­me (Eamet­sa kü­la). Ant Sau­gos upės kran­to iš­ri­kiuo­to­ se erd­vio­se pa­la­pi­nė­se sve­čiams pa­ruoš­ta minkš­tų pa­gal­vių, čiu­ži­nių, šil­tų antk­lo­džių, sta­liu­kų, įreng­ ta gra­ži lau­ko te­ra­sa.

Va­žiuo­jant iš Lat­vi­jos sos­ti­nės Ry­gos į Ta­li­ną, Rap­ los apsk­ri­ty­je, Ohu­kot­su kai­me gre­ta žir­gy­no įreng­tas ne­di­de­lis, dviem sve­čiams skir­tas, pra­ban­gus kem­ pin­gas „Ohu­kot­su Gläm­ping“. Už pa­pil­do­mą mo­kes­ tį ja­me ga­li­ma pa­si­va­ži­nė­ti ark­lių trau­kia­mo­mis ka­ rie­to­mis ar­ba pa­jo­di­nė­ti žir­gais.

Tar­pu­ka­r io Es­ti­jos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to re­zi­ den­ci­jos vie­to­je, Toi­los-Oru par­ke, Piu­ha­jė­jės (Pu­ ha­jõe) slė­ny­je, įkur­tas kem­pin­gas „Pu­ha­jõe Puh­ke­ ma­ja Gläm­ping“. Po­ro­je erd­vių pa­la­pi­nių, pas­ta­ty­tų ant me­di­nės te­ra­sos, vie­tos pa­kan­ka maž­daug aš­ tuo­niems žmo­nėms. Pri­sė­dus te­ra­so­je ga­li­ma mė­ gau­tis jū­ros oši­mu, lei­džian­tis sau­lei pa­si­vaikš­čio­ti pap­lū­di­my­je ar par­ke.

Kem­pin­gas „Peip­si Glam­ping“ sve­čių lau­kia prie Pei­ paus eže­ro, Met­sa­nur­gos kai­me. Kem­pin­gą su­pa obe­ lų so­das, o šei­mi­nin­kai kiau­rus me­tus si­ūlo pa­to­gų ap­gy­ven­di­ni­mą po­ro­je ke­tur­vie­čių pa­la­pi­nių.

15

Įdo­miau­si vasaros ren­gi­niai Estijoje

Sa­re­mos ope­ros die­nos, lie­pos 20–24 d. Šis fes­ti­va­lis, vyks­tan­tis Sa­re­mos sa­lo­je, is­to­ri­nės Ku­re­sa­ rės pi­lies kie­me, yra vie­nas po­pu­ lia­riau­sių ope­ros fes­ti­va­lių Bal­ti­ jos ša­ly­se.

Ti­ūrio ( Tü­ri) gė­lių šven­tė, ge­gu­ žės 20–22 d. Se­niau­sia ir di­džiau­ sia gė­lių ir so­di­nin­k ys­tės mu­gė Es­ ti­jo­je.

Ta­li­no se­na­mies­čio die­nos, bir­že­lio 3–5 d. Šio fes­ti­va­lio me­tu vyks­ta mu­zi­kos, teat­ro, me­no, spor­to ren­ gi­niai. „Simp­le Ses­sion 2022“, bir­že­lio 11– 12 d. Tai po­pu­lia­riau­sios ried­len­čių ir BMX dvi­ra­čių var­žy­bos Es­ti­jo­je.

Han­zos die­nos Vil­jan­dy­je ( Vil­jan­ di), bir­že­lio 3–5 d., Per­nu (lie­pos 1–3 d.) ir Tar­tu (lie­pos 9–10 d.). Vi­ si šie mies­tai vi­du­ram­žiais prik­lau­ sė Han­zos pirk­lių są­jun­gai. Kas­met per šias šven­tes ren­gia­mi se­no­sios mu­zi­kos kon­cer­tai, ama­tų mu­gės. „Se­to Folk 2022“ Vers­ko­je ( Värs­ ka), lie­pos 1–2 d. Šio­je šven­tė­je vyks vie­ti­nių ama­tų mu­gė, bus ga­ li­ma pas­ka­nau­ti tra­di­ci­nių se­tų pa­ tie­ka­lų už­ge­riant na­mi­niu alu­mi ir mė­gau­tis se­tų sve­tin­gu­mu.

Per­nu mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Jär­vi Aca­de­my“, lie­pos 13–22 d. Tai ka­ „Viru Folk“ festivalis Kesmu

me­ri­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis. Pag­ rin­di­nis jo su­ma­ny­to­jas yra pa­sau­ ly­je gar­sus Es­ti­jos fes­ti­va­lio or­ kest­ras, ku­ria­me ga­biau­si es­tai mu­zi­kuo­ja drau­ge su už­sie­nio ta­ len­tais. „I Land Sound 2022“, lie­pos 14– 17 d. Į Ili­ku (Il­li­ku) sa­lo­je vyks­tan­ tį vi­dur­va­sa­rio fes­ti­va­lį žmo­nės at­v yks­ta mė­gau­tis vis­kuo, ką siū­ lo nuos­ta­bi gam­ta, bi­čiu­liai, pui­ki mu­zi­ka ir me­nas. „WRC Ral­ly Es­ti­ja“, lie­pos 14–17 d.

Ant­rą kar­tą pa­sau­lio ra­lio is­to­ri­jo­ je FIA pa­sau­lio ra­lio čem­pio­na­tas vyks Es­ti­jo­je. Pie­tų Es­ti­jos ke­liuo­se lau­kia­ma ge­riau­sių pa­sau­lio lenk­ ty­ni­nin­kų ir iš WRC ko­man­dų, ir iš Bal­ti­jos bei Skan­di­na­vi­jos ša­lių. „Ame­ri­can Beau­ty Car Show“ Hap­sa­lu (Haap­sa­lu), lie­pos 15–17 d. „Ame­ri­can Beau­ty Car Show“ yra di­džiau­sia ame­ri­kie­tiš­kų auto­ mo­bi­lių pa­ro­da Bal­ti­jos ša­ly­se.

Ren­gi­nio me­tu vyks auto­mo­bi­lių šou, trau­kos lenk­ty­nės ir auto­mo­ bi­lių pa­ra­das mies­te.

Kauro Orgusaaro („Visit Estonia“) nuotr.

Festivalis „I Land Sound“

Renee Altrovo („Visit Estonia“) nuotr.

„Hiiu Folk“, lie­pos 21–24 d. Tai vi­ sai šei­mai skir­tas liau­dies mu­zi­ kos fes­ti­va­lis, vyks­tan­tis Hy­ju­mos (Hiiu­maa) sa­lo­je.

Vil­jan­džio liau­dies mu­zi­kos fes­ti­ va­lis, lie­pos 28–31 d. Tai tarp­tau­ ti­nis daug me­tų vyks­tan­tis ir gau­ siai lan­ko­mas fes­ti­va­lis. Jis vyks­ ta Vil­jan­džio or­di­no tvir­to­vės griu­ vė­siuo­se.

Bliu­zo šven­tė „Augus­tib­luus“ ku­ ror­ti­nia­me Es­ti­jos mies­te Hap­ sa­lu (Haap­sa­lu), rugp­jū­čio 5–7 d.

Pag­rin­di­nė sce­na bus su­mon­tuo­ ta Hap­sa­lu vys­ku­pų pi­ly­je. Šven­tė­ je gros gar­sūs at­li­kė­jai iš Jungtinių Valstijų, vyks įdo­mūs Es­ti­jos mu­zi­ kan­tų pro­jek­tai. „Iron­man Tal­linn“, rugp­jū­čio 6 d.

Va­sa­ros triat­lo­no fes­ti­va­lis Ta­li­ne.

Bus ren­gia­mos ir vai­kų var­žy­bos. „Vi­ru Folk“, rugp­jū­čio 12–14 d. Šiau­rės Es­ti­jo­je, pa­jū­r y­je esan­čia­ me Kes­mu (Käs­mu) žve­jų kai­me, vyk­sian­tis liau­dies mu­zi­kos fes­ti­ va­lis su­pa­žin­dins su Šiau­rės ša­lių kul­tū­ra.

Klausykitės Estijos gamtą ir kultūrą atspindinčių garsų, spėkite, ką girdite, ir laimėkite kelionę į Estiją!

Su šiuo QR kodu pateksite į garsų viktoriną.