Kaziuko amatininkai: Vitolda www.vilnius-tourism.lt /kaziuko-muge/kaupole-laukines-gamtos-interpretacijos-is-vilniaus-loftu
„Kaupolė“: laukinės gamtos interpretacijos iš Vilniaus loftų Vilnius keičia odą kaip žaibiškai augantis roplys. Ištisi loftų kvartalai čia ritasi iš kadaise sovietinei karo pramonei dūzgusių fabrikų. Labiausiai „ant bangos“ esančiame Vilniaus rajone Naujamiestyje dabar veši jau meno fabrikai: klubai, studijos, šiuolaikinio lietuviško dizaino krautuvės ir butikai. Bet Vilnius nebūtų Vilnius, jei net ir industriniame kraštovaizdyje neįlietų ryškių kontrastų. Nes čia, Naujamiestyje, yra viena vieta, kur loftų šešėlyje žydi stebuklai iš laukinės gamtos. Ištisas lietuviškų augalų pievas slepia nedidelis baltas pastatas, kuriame kadaise buvo įsikūrusi spaustuvė. Dabar ten – visai kitokia spaudykla. Joje gyvena nebe didžiulė knygų spausdinimo mašina (ją ten buvus rodo tik du dideli krepšiai, kupini čia kažkada išleistų Lietuvos Konstitucijų). Dabar ten – vienetinių tekstilės spaudinių manufaktūra „Kaupolė“. Už jos stovi tik vienas žmogus, moteris, šimtu procentų pasišventusi savo kūrybinei idėjai. Kaupolė – tai lietuviškų pievų žolynų ryšulėlis, surinktas vasarvidžio naktį ir naudojamas baltiškoms Kupolinių šventės apeigoms. O „Kaupolė“ gimė iš meilės piešimui, augalams ir tekstilei. „Ir iš vaikystės klajojimų vienkiemyje po laukines pievas“ – šypsosi studijos šeimininkė Vitolda Latvelytė Stragienė. Anksčiau dirbusi medicinos srityje, tikrąją save ji atrado tarp meno ir amato balansuojančioje „Kaupolėje“. Vitolda augalų motyvais margina lietuviškus audinius reta linoraižinių technologija. Kiekvieną augalą ji kruopščiai nupiešia, išraižo linoleume ir išlieja ant specialaus spaudo. Šiais spaudais išmarginti audiniai tampa staltiesėmis, krepšiais,
1/2
kosmetinėmis ir netgi drabužiais. Išieškotos detalės išduoda, kad tai – ne impulsyvus, bet labai giliai išjaustas kūrybos būdas. „Kartais kokia nors gėlė manęs tiesiog nepaleidžia, tol tūno galvoje, kol jos nenupiešiu“ – atvirauja Vitolda. Gėlių albumais ir knygomis apie augalus nukrautos jos studijos lentynos kalba apie tą patį įsigilinimą. „Man labai svarbus ekologijos principas. Todėl stengiuosi naudoti vietines žaliavas, siekiu kuo didesnio natūralumo“ – pasakoja „Kaupolės“ šeimininkė. Ekologijos idėją populiarina ir jos kuriami furošiki (furoshiki) – margintos medžiagos skiautės, skirtos daugkartiniam dovanų pakavimui arba daiktų nešiojimui. Su Japonija Vitoldos kūrybą sieja ne tik furošiki gamyba, bet ir tai, kad subtilios, išieškotos formos jos kūriniai atranda kelią į pirkėjų iš Japonijos širdis. Vis dėlto „Kaupolėje“, pasak Vitoldos, beveik viskas labai lokalu: „Nori nenori, bet tai, kas lietuviška, mane įkvepia labiausiai. Galbūt tai ateina iš pasąmonės? Etninės kultūros ženklai, baltiški motyvai – juos interpretuoju, mėginu rasti pritaikymą modernios buities daiktams“. Būtent todėl Vitoldą ir jos tekstilės kūrinius galima rasti ne tik sterilioje loftų kaimynystėje, bet ir Vilniaus Kaziuko mugėje. Kaziukas – tai visiems vilniečiams ir Vilniaus svečiams kiekvieną pavasarį privalomas kelionės tikslas. Kaziukas arba šventojo Kazimiero dienos mugė vyksta pačioje kovo pradžioje, kai į miestą iš visos Lietuvos suvažiuoja galybė amatininkų ir užima visas Senamiesčio gatves. O paskui juos į miestą suplūsta neregėtos minios mugės lankytojų. Kaziuko mugės istorija skaičiuoja jau daugiau nei keturis šimtus metų, o šio renginio šaknys – etninė kultūra ir tradiciniai liaudies amatai. Tačiau šią tradiciją moderniai interpretuojanti „Kaupolė“ Kaziuke taip pat dalyvauja jau keletą metų iš eilės ir ten randa nemažą jos kūrybines idėjas skaitančių žmonių būrį. Mat kaip ir pats Vilnius, ši svarbiausia metų mugė yra kupina kontrastų: „Kaziuke telpa visi. Tai visos Lietuvos šventė, kurioje turi būti absoliučiai visko. Todėl mugės dalyviai – be galo plataus spektro. Tai ir gana įprastų daiktų kūrėjai, ir visiškai išskirtinių rankų darbo kūrinių gamintojai. Į Kaziuką ateina ir tų, ir anų mylėtojai.“ – sako Vitolda Latvelytė Stragienė.
2/2