ŽOLĖTŲ AUDINIŲ
magija
Šie metai jau treti, kaip Vita Stragienė Vilniuje atidarė studiją „Kaupolė“. Čia apsilankius gražiausia yra spinduliuojančios akys žmogaus, kuris jis tiki savo idėja ir kurį į priekį veda vienintelis orientyras – širdies balsas. Dar kartą įsitikini, kad gyvenimui spalvų suteikia savęs atradimas ir supratimas, kad veikla, kuria užsiimi, maloni ir prasminga. Natūralių rankų darbo audinių marginimas linoraižiu, augalų motyvai priartina kūrėją ir jos darbus vertinančius žmones prie gamtos, ekologinių idėjų ir netgi tautiškumo puoselėjimo. AIRIDA DZIMIDAVIČIŪTĖ
Audinius dažniausiai marginu augalų raštais, gamtos motyvais. Gamtą mėgstu, kiek save pamenu. Tėvai gyveno Juragių kaime, Kauno rajone, bet vaikystėje laiką dažnai leisdavau pas močiutę Kluoniškiuose. Ji ir išmokė stebėti augalus, džiaugtis jų grožiu, aiškintis, kam jie reikalingi. Nors močiutė nebuvo žolininkė, mokė mus remdamasi savo gyvenimo patirtimi. Ji patardavo, kokius augalus galima valgyti, kokių – ne. Būdama vaikas su draugais tyrinėjau ir laukinę gyvūniją – pažindinausi su tritonais, vabalais, varlėmis. Manau, kad iš būtent iš vaikystės viskas ir sugrįžo. Pasiekus sąmoningą amžių, kai gyvenime patiri daugybę dalykų, užduodi sau galybę klausimų, pradedi labiau savęs ieškoti ir pagaliau įvertini tai, kas buvo ir kodėl. Kai kuriuos atsakymus randi ir pagaliau supranti, kodėl kas nors tavo gyvenimo nutiko ar vyksta. Be to nesubręsta niekas.
Ar studijos veikla susijusi su Jūsų pasirinkta profesija? Nesusijusi. Beveik. Tarkime, kai rinkausi, kokioje mokykloje studijuoti, buvo nelabai svarbu, kad esu „vaikas, kuris gražiai piešia“. Man ir pačiai nebuvo aišku,
18
ko noriu – piešti ar domėtis biologija. Galvojau apie medicinos studijas, taip pat apie specialybę, kurios mokytis ir įstojau – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultete pasirinkau sveikatos ekologijos kursą. Po studijų gyvenimas mane nukreipė į valdiškas įstaigas. Ten praėjo ne vieneri metai. Ilgainiui darbe pradėjo trūkti motyvacijos – man svarbu tikėti tuo, ką ir kam darau, kas iš to atsiranda. Nesijaučiau svarbi kaip asmuo. Pradėjau matyti save kitoje veikloje. Prisiminiau piešimą, pabandžiau marginti audinius – pradžioje sau, draugams. Šitaip gimė staltiesės, kosmetinės, pagalvėlės, rankinukai, drabužiai ir t. t. Man atrodė stebuklas, kad galiu nupiešti augalą, stiebelį, jį atspausti, juo išmarginti audinį ir gauti originalų daiktą. Pradžioje piešiau tekstiliniais dažais, vėliau atradau linoraižį. Ši veikla tiesiog įtraukė ir užbūrė. Dabar galvoju, kad ekologija, apie kurią mokiausi, viskas, kuo tikėjau, ką mylėjau, staiga sugrįžo į vietą, kur turi būti. Atsirado pusiausvyra ir tikėjimas tuo, ką darau. Iš tiesų norėčiau dar labiau įsitraukti į ekologinę veiklą, prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Man tai svarbu ir ne vis tiek.
Studijos „Kaupolė“ savininkė Vitai Stragienė.
Ant specialios linoleumu padengtos plokštės labai aštriais įrankiais raižomi įvairaus storio grioveliai, įvairūs raštai.
K. Marmokaitės (9) nuotr., V. Stragienės pieš.
Kaip gimė mintis kurti daiktus su žolynų motyvais?
„Marginimas priklauso nuo audinio. Galiu naudoti tik tokį, kuris gerai sugeria dažus, dažniausiai natūralų: medvilnę, liną. Net audimo faktūra turi būti negrubi, nestora. Skalbiant kietas audinys trinasi ir dažai šalinasi.“
19
Koks buvo kaupolės vardo pasirinkimo kriterijus? Kaupolė reiškia tą patį kaip ir kupolė, tik šis žodis dar senesnis. Pasirinkau jį, nes labiau patiko šaknis: kaupa, kaupti. Iš esmės abu žodžiai simbolizuoja vidurvasarį, kai augalo, kuris svarbus man ir mano darbams, galia didžiausia, kai jis turi daugiausia energijos, galios. Kupoliavimo paprotys labai senas. Kupolomis vadinami Joninių dieną surinkti žolynai, turintys gydomosios galios. Tikėta, kad žolynų vainike kaupiasi amžino augmenijos gyvenimo jėga. Visa mano studijos veikla susijusi su augalais, jų grožiu, svarba. Birželio pabaigoje švenčiama Joninių šventė (arba Rasos, Kupolės) man be galo svarbi dar ir todėl, kad mano vyras ir sūnus – Jonai. Dar turiu dukrą. Jonukui dešimt, o Godai – jau keturiolika metų.
Popieriui marginti naudojami akriliniai, o audiniams – vandeniniai tekstilės dažai. Gaminiai gali būti plaunami laikantis audinio priežiūros technologijas.
Kas yra linoraižis? Linoraižiu vadinama technika, kai ant specialios linoleumu padengtos plokštės labai aštriais įrankiais raižomi įvairaus storio grioveliai, kuriami įvairūs raštai. Tokiu būdu gimsta štampų paviršiai, kurie tvirtinami prie medienos, kad bū-
Prieš Kalėdas studija kviečia į dovanų popieriaus, drobinių maišelių, staltiesių marginimo pamokėles.
„Ekologija, apie kurią mokiausi, viskas, kuo tikėjau, ką mylėjau, staiga sugrįžo į vietą, kur turi būti. Atsirado pusiausvyra ir tikėjimas tuo, ką darau. Iš tiesų norėčiau dar labiau įsitraukti į ekologinę veiklą, prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Viskas dėl to, kad man svarbu ir ne vis tiek.“ tų lengviau paimti į rankas ir kurti raštus ant audinio. Naudoju meninį linoleumą, bet tinka ir buitinis (jį į rankas paėmiau pirmą), bet jis netinka tuomet, kai jau yra padabintas faktūra.
Studijoje ne tik marginate audinius, bet ir rengiate užsiėmimus? Studijoje naudojamas meninis linoleumas, bet tinka ir buitinis, kurį V. Stragienė į rankas paėmė pirmą.
20
Patinka dirbti ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais. Kaip ir kiekvienas mokytojas, aš iš savo mokinių dar ir mokausi.
Jų dėka atrandu netikėčiausių spalvų ir raštų, nes kiekvienas mato kitaip. Kalėdiniu laikotarpiu kviečiame į dovanų popieriaus, drobinių maišelių, staltiesių marginimo pamokėles. Supažindinu su japoniška furoshiki dovanė-
lių pakavimo technika. Nieko neįprasto – pastebi vyresni klientai. Jie sako, kad mūsų močiutės maldaknyges rišdavo panašiai ir tokį audinio gabaliuką skepeta vadino. Tiesiog imame natūralaus marginto audinio skiautę, kuri taip pat yra dovanos dalis, ir į ją įsukame daiktą. Japonai demonstruoja, o mes kursuose mokomės, daugybės būdų, kaip tokį audinį surišti. Gražiausia, kai jis yra standus, pavyzdžiui, skirtas pagalvėms pūkais, plunksnomis ar kitu užpildu užpildyti.
Ar gėlynai ir prie Jūsų namų išpuoselėti? Manęs dažnas to klausia. Atvirkščiai, ten svetimiems žmonėms net nėra į ką žiūrėti, nes aš... palieku visas žoles, negaliu jų išrauti. Būna, raviu, pamatau gražią piktžolę ir palieku, kad vėliau galėčiau perpiešti. Pirmiausia augalas mano dėmesį patraukia savo išvaizda. Palieku jį, stebiu, žiūrėk, ima ir kokia jonažolė išauga. Smagu, nes dabar visuose kiemuose – išpuoselėta veja, todėl man liūdna – nėra natūralios įvairovės. Stebiu augalus keliaudama, atostogaudama. Domiuosi surastojo, pastebėtojo vaistinėmis savybėmis, smalsu sužinoti jo vardą.
Darbuose vyrauja pastelinės spalvos. Pačios pirmosios buvo žalia šalavijų ir prigesinta raudona. „Kaupolė reiškia tą patį kaip ir kupolė, tik šis žodis dar senesnis. Pasirinkau jį, nes labiau patiko šaknis: kaupa, kaupti. Iš esmės abu žodžiai simbolizuoja vidurvasarį, kai augalo, kuris svarbus man ir mano darbams, galia didžiausia.“
Kur ir kaip galima įsigyti Jūsų darbų? Visi laukiami studijoje „Kaupolė“. Yra kelios parduotuvės, kurios prekiauja mano sukurtais daiktais. O tie žmonės, kurie nedrįsta pasibelsti į studijos duris, mane gali sutikti įvairiose mugėse. Pasmalsauti ir įsigyti darbų galima elektroninėje svetainėje www.kaupole.com ir socialiniame tinkle „Facebook“. Man labai patinka platforma Etsy.com – viskas paprasta, daug informacijos. Per ją studijos „Kaupolė“ kūriniai pasiekia ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio klientus. Ne tik lietuviai ieško originalių daiktų, turiu pirkėjų japonų, italų, vokiečių, amerikiečių, australų. Kūrybinė veikla man niekada neatsibosta. Tai pats didžiausias malonumas. O kai ir kitiems mieli tavo darbai – nėra nieko smagiau.
21