Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM

Ar tūras Grickev ičius

UŽSIENIO LIETUVIŲ VYSKUPAS

PAULIUS ANTANAS BALTAKIS OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias

ARTŪRAS GRICKEVIČIUS

UŽSIENIO LIETUVIŲ VYSKUPAS PAULIUS ANTANAS BALTAKIS OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ARTŪRAS GRICKEVIČIUS

UŽSIENIO LIETUVIŲ VYSKUPAS PAULIUS ANTANAS BALTAKIS OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias Tarpdisciplininė mokslo monografija

Kaunas, 2018

Recenzentai: prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Vytauto Didžiojo universitetas prof. dr. Juozas Banionis, Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido tyrimų centras Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos katedros posėdyje 2018 m. gegužės 21 d. (protokolo Nr. 70) ir Katalikų teologijos fakulteto tarybos posėdyje 2015 m. gegužės 23 d. (protokolo Nr. 60 (87)

Monografijos rašymą, leidybą ir spausdinimą parėmė med. dr. Raimondas Zabieliauskas (Torontas, Kanada) ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija

Bibliografinė leidinio informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-467-345-0 (spausdintas) ISBN 978-609-467-346-7 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094673467

© Artūras Grickevičius, 2018 © Edmundas Putrimas, 2018 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2018

Vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM

Knygos iniciatoriaus prel. Edmundo Putrimo pratarmė Man teko garbė bendradarbiauti su vyskupu Pauliumi nuo pat Jo vyskupavimo pražios. Iš arti ir toli mačiau Jo tarnystės iššūkius bei laimėjimus. Širdyje juos išgyvendavau ir vertinau. Visa tai paskatino mane inicijuoti šios knygos rašymo projektą.

Prisimenu, kaip antrą dieną po vyskupo konsekracijos iškilmių iš Kenebunkporto (Kennebunkport), esančio Meino valstijoje (State of Maine), miestelio-uosto, kur lietuviai pranciškonai turi vienuolyną, naujasis vyskupas išplaukė į Atlanto vandenis žvejoti. Tai atspindėjo Jo dvasinį pašaukimą ir apaštalinę misiją. Kaip tarė Kristus, pašaukdamas Simoną Petrą ir jo brolį Andriejų, „eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4, 19).

Man rūpėjo pasidalinti su jumis, kaip lietuvių katalikų išeivijos vyskupas savo autoritetu, kuriuo atsispindėjo pranciškoniškas dvasingumas ir tautinis idealizmas, bendradarbiaudamas su išeivijos dvasininkais, katalikų bendruomenėmis bei susitikdamas su popiežiumi Jonu Pauliu II, JAV prezidentu Ronaldu Reiganu ir kitais šios valstybės atstovais bei Bažnyčios hie­ rarchais, prisidėjo prie atgimstančios ir atsikuriančios Lietuvos. Tai buvo aktyvus, o ne pasyvus indėlis.

Kaip atskleidžiama šia knyga, vyskupas Paulius labai stengėsi ir labai daug laiko skyrė išeivijos lietuvių katalikiškai veiklai remti, Lietuvių katalikų religinei šalpai (Niujorkas) administruoti, o tėvynės sovietų okupacijos laikotarpiu – kovai už Lietuvos katalikų religinio gyvenimo teises ir dėl jų pogrindyje esančios Bažnyčios. Malda, įvairiomis akcijomis ir diplomatija vyskupas Baltakis savo ganytojiška veikla suvienijo išeivijos lietuvių katalikų jėgas „vardan tos Lietuvos“. Taigi, šios knygos pavadinimas – „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynės kelias“ – apibendrina Jo vyskupystės tikslus ir veiklą.

Nuoširdžiai dėkoju visiems už paramą, ypač tiems asmenims, kurie padėjo įgyvendinti šios knygos projektą: docentui dr. Artūrui Grickevičiui, knygos autoriui, dr. Raimondui Zabieliauskui ir tėvų pranciškonų Mažesniųjų brolių ordinui už finansinę paramą, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ, arkivyskupui Lionginui Virbalui SJ, Redai Sopranaitei, dr. Vaidotui Vaičaičiui, dr. Broniui ir Živilei Makauskams, Audriui Makauskui, Rūtai Rusinienei, tėv. Pauliui Rudinskui OP, Antanui Šileikai.

Prel. Edmundas Putrimas

Knygos mecenatas – med. dr. Raimondas Zabieliauskas (Torontas, Kanada)

TURINYS I. ĮVADAS … 13 1. Temos objektas ir skirstymas laikotarpiais … 13 2. Temos svarba … 16 3. Temos ištirtumas … 16 4. Temos problema … 24 5. Temos nagrinėjimo ir pažinimo šaltiniai … 24 a. Bendrosios pastabos … 24 b. Skelbti rašytiniai šaltiniai … 25 c. Neskelbti rašytiniai šaltiniai … 28 d. Radijo laidų įrašai … 32 e. Gyvoji atmintis … 33 6. Temos nagrinėjimo ir jos problemos sprendimo uždaviniai … 33 7. Temos nagrinėjimo ir jos problemos sprendimo metodika … 34 8. Nelietuviški asmenvardžiai, vietovardžiai ir kiti pavadinimai … 35 9. Padėkos žodžiai … 36 II. BAŽNYTINĖS TARNYSTĖS KELIAS … 38 1. Link dvasinio pašaukimo … 38 2. Vienuolystė ir kunigystė … 40 3. Vyskupavimas … 42 4. Emeritūra … 72 III. TAUTOS KRIKŠTO JUBILIEJUS … 75 1. Iniciatyva … 75 2. Ruošimasis … 76 3. Jubiliejus … 101

IV. DARBAI LIETUVAI … 117 1. Religinės ir politinės laisvės siekio bei įtvirtinimo metu (1984–1991) … 117 a. Ryšiai su TSRS aneksuota tėvyne … 117 b. Materialinė pagalba … 132 c. Talka dėl religinio gyvenimo suvaržymų mažinimo ir teisių užtikrinimo … 145 d. Vilniaus arkivyskupijos problema … 207 e. Talka dėl tėvynės laisvės atgavimo ir įtvirtinimo … 224 2. Nepriklausomybės metu (1991–2009) … 273 a. Ganytojiškos tarnystės laikotarpis (1991–2003) … 273 Ryšiai su išsilaisvinusia tėvyne … 273 Materialiniai reikalai … 277 Kultūros, edukacijos ir dvasiniai reikalai … 287 b. Pasišventus Lietuvių katalikų religinei šalpai (2003–2009) … 297 IŠVADOS … 301 LITERATŪRA … 305 Šaltiniai … 305 Tyrimai … 310 Enciklopedijos, žinynai ir žodynai … 311 NUOTRAUKOS … 312 CHRONOLOGINĖ SUVESTINĖ … 332 SANTRUMPOS … 366 SUMMARY … 368 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ … 376 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ … 384

I. ĮVADAS 1 . T E M O S O B J E K TA S I R SK I R ST YM A S L A I KO TA R P IA I S Šia monografija nagrinėjama tema – „Užsienio lietuvių vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias“ – pagal įprastą skirstymą apima keletą istorinio pažinimo sričių, kurios yra artimos, tačiau nėra tapačios. Šiuos ir kitus veikalo turinio dalių sąryšius reikia sukonkretinti.

Pirma, monografija mėginta atskleisti vieno asmens veiklą. Tad iš pirmo žvilgsnio knyga gali būti priskirta biografiniam žanrui. Visgi joje nėra sistemingai gilinamasi į šio dvasininko gyvenimo istoriją (vaikystę ir paauglystę, studijas ir dvasinį formavimąsi, netgi kunigišką tarnystę), taip pat charakterio ypatumus, o išryškinami esminiai išvardytų tarpsnių metu įvykę dalykai. Tam parašytas skyrius apie knygos herojaus bažnytinės tarnystės kelią. Jo pažinimas talkina svarbesnio monografijos temai dalyko – šio ganytojo nesielovadinių darbų – atskleidimui.

Antra, kadangi pastaruoju metu buvo aprašyti vysk. P. Baltakio pastoracinės veiklos bruožai1, monografija mėginta išryškinti šio hierarcho nesielovadinius darbus, kurie stipriai persipynę su tautine savimone ir pareigų tėvynei supratimu. Tam skirti skyriai „Tautos krikšto jubiliejus“ ir „Darbai Lietuvai“. Šis teminis posūkis sudaro įspūdį, jog daugiausia dėmesio skirta užsienio lietuvių ganytojo veiklos pasaulietiniams aspektams, bet toks vertinimas būtų klaidingas.

1

Vitkuvienė I., Lietuvių išeivių katalikų vyskupo Pauliaus Antano Baltakio OFM pastoracinės veiklos modelis, Licenciato baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2016. Mašinraštis saugomas Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete (toliau VDU KTF).

13

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

Trečia, pats vysk. P. Baltakis neakcentavo tradicijų, lietuvybės ar net katalikiškumo, taip pat laukiamo stebuklo – sugrįžimo į tėvynę2, bet užsienio lietuvių ypač gili tautinė savimonė3 lėmė, kad jo veikla norom nenorom buvo tampriai susijusi, netgi persipynusi su ganomųjų tautinėmis aspiracijomis ir atitinkamomis pastangomis. Tad minėti vysk. P. Baltakio veiklos neva pasaulietiniai aspektai – neatsiejama jo tarnystės dalis.

Ketvirta, skyrius „Tautos krikšto jubiliejus“ kalba ne tik apie šio įvykio bažnytinius ir tautinius, bet ir sielovadinius aspektus. Kaip byloja istoriniai šaltiniai, šventės tikslai, o todėl ir pasiruošimo uždaviniai bei darbai, galiausiai ir sukaktuvių iškilmės buvo siejami ne tik su užsienio lietuvių dvasininkų remiama tautine kultūra, bet ir su išeivijos dvasinio ugdymo uždaviniais bei darbais. Tokiu būdu šiuo skyriumi aprašyti dalykai, nors ir nežymiai, liečia vysk. P. Baltakio sielovadinius darbus.

Penkta, žinios apie pasiruošimą šiam jubiliejui ir šventinius jo renginius lietuviškomis radijo laidomis pasiekdavo aneksuotą Lietuvą ir, manytina, paveikdavo jos žmones. Kadangi TSRS valdoma Lietuva negalėjo laisvai švęsti tos istorinės sukakties, užsienio lietuviai ir jų vyskupas tam tikra dalimi užpildė šitą tautos identiteto raiškos ir jo ugdymo spragą. Tad šis monografijos skyrius liečia ir darbų tėvynei potemę. Šešta, monografijos tema yra netolimos užsienio lietuvių praeities (veikimo dėl Lietuvos katalikų religinio gyvenimo priespaudos mažinimo, dėl tėvynės laisvės ir dėl atsigavimo po okupacijos) pažinimo dalis. Visgi šiuo veikalu į šiuos dalykus žvelgiama tik remiantis vysk. P. Baltakio tarnystės aptarimu, todėl neaprėpiami daugelis kitų užsienio lietuvių veiklos aspektų. Tad monografija nėra visapusiškas atitinkamos užsienio lietuvių veiklos analizė ir aprašymas.

2 Tai 2014 m. pabrėžė Lietuvos pranciškonų vyresnysis – kun. Astijus Kungys (Vyskupo Pauliaus Baltakio OFM jubiliejui: 30 tarnystės metų. Parengė Monika Midverytė ir Saulena Žiugždaitė // Bernardinai.lt, [2014 m.] rugpjūčio 29 d., http://www.bernardinai. lt/straipsnis/2014-08-29-vyskupo-pauliaus-baltakio-ofm-jubiliejui-30-tarnystes-metu/121095, žiūrėta 2014-08-29, 2018-05-07).

3 Apie užsienio lietuvių, iš kurių beveik visi ankstesnių kartų atstovai buvo katalikai, tapatybės ypatumus žr. Dapkutė D., Celešiūtė I., Jovaišienė D., Kuzmickaitė D. K., Saldukas L., Ūsaitė K., Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje, Kolektyvinė monografija. Klaipėda: Baltic Printing House, 2012.

14

Į va d a s

Apibendrinant yra būtina pabrėžti, kad ši monografija nėra biografinė monografija. Jos objektas – ne tiek pats vysk. P. Baltakis kaip asmuo ir dvasininkas, kaip lietuvis ir emigrantas ar Katalikų Bažnyčios tarnas, kiek jo nesielovadiniai darbai, kurie buvo atliekami ne vien asmeniškai, bet tam tikra dalimi veikiant ir artimiausiems bendradarbiams ar net nemažam kiekiui užsienio lietuvių. Be to, yra pabrėžtina, jog krikščionybė postuluoja nematomą, bet tikrą Dievo veikimą per išsirinktus asmenis ir kad ši aplinkybė, vertinant krikščionio mokslininko akimis, nėra atmestina. Įvertinant visas pastabas yra teigtina, kad šiai monografijai būdingas tarpdiscipliniškumas – ji traktuotina kaip istorijos ir teologijos mokslais grindžiamas darbas.

Temos apibrėžtis lėmė, kad monografijos autorius daugiausia dėmesio skyrė 1984–2003 m. laikotarpiui, t. y. vysk. P. Baltakio ganytojiškos tarnystės metui4. Užsienio lietuviams, o ypač jų tėvynei Lietuvai, šis ilgokas laikotarpis buvo sunkių išbandymų ir esminių pokyčių laikas: išeivija vis aktyviau kovojo dėl žmogaus teisių užtikrinimo tėvynainiams ir pačios tėvynės politinės laisvės, o Lietuvoje kilo tautinis atgimimas, iškovota valstybės nepriklausomybė, ne sykį ištiko ūkio nuosmukis ir kilo emigracijos bangos.

Su tėvynėje vykstančiais procesais vienaip ar kitaip buvo susiję ir užsienio lietuviai, ir jų ganytojas. Atsižvelgiant į veiklos galimybių, taip pat į poreikių pokyčius, išskiriami du užsienio lietuvių vyskupo darbų tėvynės labui tarpsniai: 1) iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo ir jos politinio įtvirtinimo; 2) laikas po šių įvykių. Šis tarpsnis, kadangi monografijos autorius pamėgino išryškinti šio vyskupo kaip emerito ir Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) vadovo darbus, siekia 2009 m. Tad vysk.

P. Baltakio darbų tėvynei laikotarpis dalintinas į 1984–1990 / 19915 ir 1991– 2009 m. tarpsnius.

4 5

Šis P. Baltakio gyvenimo laikotarpis, o ypač jo chronologinės ribos išryškintos monografijos poskyriu „Vyskupavimas“. Šio laikotarpio antroji chronologinė riba nurodoma kaip dviguba kad atitiktų Lietuvos politinio išsivadavimo tikrovę, t. y. ne vien formalų nepriklausomybės paskelbimą, bet ir tarptautinį jos pripažinimą, ir kad į atskiras dalis nebūtų suskaidytas vientisos kovos už politinę laisvę 1990–1991 m. aprašymas.

15

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

2 . T E M O S S VA R BA Ši tema yra svarbi, kadangi jos nagrinėjimas gali padėti (1) išryškinti glaudžias užsienio lietuvių tautiškumo ir katalikiškumo, t. y. priklausymo tautinei bendrijai ir religinei bendruomenei, sąsajas; (2) išryškinti užsienio lietuvių katalikų dvasininkų ir jų tiesioginių pagalbininkų veiklą Lietuvai, taip pat atskleisti vienų ir kitų nuopelnus. Šių netolimos praeities sričių pažinimas gali būti naudingas mėginant nagrinėti ir vertinti stipriai išaugusios lietuvių bei kitataučių migracijos Europoje padarinius, ypač religingumo ir tautiškumo sąsajas.

3 . T E M O S I Š T I RT UM A S Užsienio lietuvių Romos katalikų istorija iki šiol moksliškai nagrinėta nedaug. Kaip pavyzdį galima nurodyti sistemingą ir detalią, tačiau iš esmės populiaraus pobūdžio kun. Vinco Valkavičiaus (William Wolkovich) kelių dalių knygą, skirtą Amerikos lietuvių religiniam gyvenimui, tiksliau – parapijų ir kitokių institucijų praeičiai nušviesti6. Šiame darbe ne kartą minimas ir vysk. P. Baltakis, taip pat pateikiama trumpa jo biografija7, tačiau šie aspektai aptariamame veikale yra Amerikos lietuvių religinio gyvenimo istorijos dalimi. Mokslininkų dėmesio susilaukė vien Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia, kurios istorijos nagrinėjimui buvo gautas Lietuvos Mokslo Tarybos finansavimas, o darbų pabaigą vainikavo kolektyvinė – šešių autorių – straipsnių rinktinė „Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia: etnoreliginis tapatumas išeivijoje“8.

Lietuvių išeivių Romos katalikų istoriją mažai atspindi ir šalies krikščionybės raidai skirtos knygos. Pačių užsienio lietuvių parašytas istorinis ir sykiu proginis, Lietuvos krikšto 600-osioms metinėms skirtas veikalas

6 Wolkovich-Valkavičius W., Lithuanian Religious Life in America, A Compendium of 150 Roman Catholic Parishes and Institutions. Norwood: Lithuanian Religious Life in America, 1991–1998, Vol. 1–3.

7 Ten pat, P. 45, 265, 282, 503, 504–505, 537.

8 Oikos, 2015 m., Nr. 1 (19), P. 7–165.

16

Į va d a s

„Krikščionybė Lietuvoje“9 apie išeivių katalikų veiklą (kaip matyti ir žvelgiant į pavadinimą) nepasakoja. Šiuo pobūdžiu kiek skiriasi naujausias iš tokių veikalų – „Krikščionybės Lietuvoje istorija“10. Vienas jos autorių – istorikas Arūnas Streikus be kitų dalykų aprašė ir užsienio katalikų įtaką Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) atsinaujinimui. Jis nurodė daugelį veiksnių, pvz., lietuvių dvasininkų emigrantų veiklą, Romoje veikiančią Šv. Kazimiero kolegiją, Vatikano radijo lietuviškas laidas, Vatikano II susirinkimą ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos (LKBK) leidybą, tačiau apie vysk. P. Baltakį neužsiminė11.

Atskirai apie vysk. P. Baltakį iki šiol rašyta mažai. Visi žinomi tekstai – keletas trumpų populiaraus lygmens biografijų, kurias paskelbė arba proginiai leidiniai, arba virtualios svetainės. Geras pavyzdys – 2012 m. atspausdintas LKRŠ 50-osioms metinėms skirtas veikalas, kuriame keletas puslapių skirta P. Baltakiui kaip LKRŠ pirmininkui12. Kitas pavyzdys – Pasaulio anykštėnų bendrijos (PAB) virtualioje terpėje paskelbta trumpa jų kraštiečio, t. y. P. Baltakio, biografija13. Palyginus abu tekstus į akis krinta tai, kad ne maža jų dalis sutampa, todėl kyla prielaida, jog remiasi vienu šaltiniu.

Ko gero, pirmasis – originalus, o antrasis – kai kuo papildyta, vietomis kiek sutrumpinta, taip pat redaguota pirmojo versija. Bet kuriuo atveju, šie ir kiti paskelbti biografiniai tekstai nurodo svarbiausius P. Baltakio gyvenimo ir veiklos įvykius, tačiau (kaip dera žanrui) neaptaria vyskupo asmenybės bruožų. Didžiausias šių biografijų trūkumas yra tas, kad jose nenurodoma, kuo paremti teiginiai, iš kur paimtais faktais remiamasi. Visgi tokio pobūdžio tekstai gali būti naudojami kaip pažinimo šaltinis. Kaip tokie monografijoje jie yra glaustai komentuojami atskiroje dalyje.

Mokslinių darbų, kuriais būtų pamėginta išnagrinėti ir aprašyti vysk.

P. Baltakio veiklą, arba kurie gausiai teiktų šia monografija nagrinėjamai 9 10 11 12 13

Krikščionybė Lietuvoje / Redagavo Vytautas S. Vardys. Čikaga: Lietuvos krikščionybės jubiliejaus komitetas, 1997.

Krikščionybės Lietuvoje istorija / Sudarytojas Vytautas Ališauskas. [Vilnius]: Aidai, 2006.

Ten pat, P. 500–508.

Lietuvių katalikų religinės šalpos veiklos fragmentai. 1961 m. – 2011 m. [New York: Lithuanian Catholic Religious Aid, 2012.], P. 96–98.

Paulius Antanas Baltakis // Anykštėnų biografijų žinynas / Pasaulio anykštėnų bendrija, http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=34, žiūrėta 2016-07-12.

17

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

temai duomenų, ilgą laiką nebuvo visai. Pavyzdys – Sauliaus Bytauto disertacija apie Lietuvos pranciškonų identiteto raišką 1940–1990 m. Tuo metu šių vienuolių pagrindinė veiklos terpė buvo Šiaurės Amerika, o vienas jų – kun. P. Baltakis – 1984 m. tapo visų užsienio lietuvių ganytoju, tačiau autorius ribojosi P. Baltakio veiklos iki 1983 m., t. y. kol pastarasis dar nebuvo tapęs ganytoju, faktais.14 Toks disertacijos autoriaus pasirinkimas – metodologiškai teisingas, bet pats veikalas monografijai nėra svarbus.

Esamą spragą dalinai užpildė minėtas Indrės Vitkuvienės magistrinių studijų baigiamasis – licenciato – darbas. Jis skirtas šio vyskupo misijos ir pastoracinės veiklos ypatumams apibūdinti. I. Vitkuvienė pirmoji iš tyrėjų rėmėsi vysk. P. Baltakio raštinės dokumentais, tačiau jų kaip pažinimo šaltinio neapibūdino15. Veikalas kol kas nėra paskelbtas, tad yra mažai žinomas ir sunkiai pasiekiamas16. Jis atskleidžia vysk. P. Baltakio misiją ir pastoracinių darbų ypatumus, tačiau kitų – monografijos temai reikalingų – žinių teikia mažai. Netrukus po šio darbo pasirodymo teologijos licenciatė I. Vitkuvienė ir Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Katalikų teologijos fakulteto (toliau – KTF) dėstytoja dr. Aušra Vasiliauskaitė s. Gabrielė OSB paskelbė bendrą straipsnį apie migrantų katalikų sielovados ypatybes ir šių įgyvendinimo būdus lietuvių išeivijoje17, tačiau šis veikalas (kaip byloja pavadinimas) apsiriboja laikotarpiu iki 1984 m., todėl monografijai nėra svarbus.

Apie užsienio lietuvių darbus Lietuvai, įskaitant moralinę ir materialinę pagalbą, informacinę ir politinę talką, rašyta nemažai. Šia tema paskelbta keletas monografijų, publicistinio pobūdžio darbų, taip pat mokslinių straipsnių. Visgi religinė ar bažnytinė tematika, t. y. konfesinių bendruomenių ir jų vadovų darbai, dažniausiai būdavo pamirštami, tad likdavo neišryškinti. Viena tokių knygų – ist. Juozo Banionio 2002 m. apie poli14 Bytautas S., Lietuvių pranciškonų (OFM) identiteto raiška pastoracinėje veikloje 1940– 1990 m., Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. P. 62–63, 66, 69, 83, 86, 111.

15 Istorinių šaltinių apžvalgą žr. Vitkuvienė I., Lietuvių... L. 7–8.

16 Darbo autorės teigimu, elektroninė prieiga bus galima ne anksčiau negu 2021 metais.

17 Vitkuvienė I., Vasiliauskaitė A., Esminės migrantų sielovados ypatybės ir jų įgyvendinimo būdai lietuvių išeivių katalikų sielovadoje 1945–1984 metais // SOTER, 2016 m., Nr. 59 (87), P. 47–63.

18

Į va d a s

tinę Lietuvos bylą Vakaruose paskelbtas veikalas.18 Šis autorius ne tik be dėmesio paliko religinį aspektą, bet ir vysk. P. Baltakio, sprendžiant pagal asmenų rodyklę, nė sykio nepaminėjo. Tiesa, istorikai netrukus paskelbė kelis straipsnius, kuriais nagrinėjo užsienio lietuvių darbus tėvynei ir kurie nepasižymi bažnytinės srities palikimu nuošalyje.

Istorikas A. Streikus 2006 m. paskelbė straipsnį apie išeivijos ir užsienio organizacijų paramą Lietuvos katalikams tarybiniu laikotarpiu19. Autoriaus nagrinėta šių subjektų „veikla[,] siekiant informuoti Vakarų visuomenę apie Katalikų Bažnyčios veiklos suvaržymus <...>“ ir kiti paramos Lietuvos katalikams būdai, taip pat siekta „atskleisti sovietų valdžios pastangas neutralizuoti šią veiklą“20. Svarbiausia tai, kad straipsnio autorius parašė ir apie vysk. P. Baltakį: pabrėžė jo lemiantį indėlį veikloje, kuomet „labai sustiprėjo JAV Katalikų Bažnyčios parama persekiojamiems Lietuvos katalikams“, nurodė Amerikos vyskupų konferencijos 1985 metų rezoliuciją, kuri „sovietų valdžią“ ragino gerbti Lietuvos tikinčiųjų teises ir grąžinti Klaipėdos bažnyčią, nurodė, kad, „vykdamas į viršūnių susitikimą Reikjavike, JAV prezidentas Ronaldas Reaganas kalbėjosi su vysk. P. Baltakiu apie tikinčiųjų problemas Sovietų Sąjungoje“, be to, nurodė, kad „Lietuvos katalikų padėčiai plačiau pagarsinti vysk. P. Baltakis veiksmingai panaudojo ir savo dažnas keliones po lietuvių kolonijas visame pasaulyje“21. Deja, šie duomenys – be nuorodos į archyvinius dokumentus ar kokią nors literatūrą, tad pateikti teiginiai nėra pagrįsti, juos galima naudoti vien kaip orientacinius.

Netrukus – 2007 m. – istorikas J. Banionis paskelbė straipsnį apie lietuvių išeivijos pastangas Lietuvos krikšto jubiliejaus proga skelbti „okupuotos šalies padėtį“.22 Šį veikalą (be kelių pastraipų įvadinės dalies) sudaro du skyriai. Pirmu („Lietuvių išeivija – krikščioniško paveldo puoselėtoja“) aprėpti ilgo laikotarpio – 1940–1987 m. – atitinkami įvykiai, o antru („Lietuvių 18 Banionis J., Lietuvos laisvės byla Vakaruose, 1975–1990, Istorinė apžvalga. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002.

19 Streikus A., Išeivijos ir užsienio organizacijų parama Katalikų Bažnyčiai sovietų okupuotoje Lietuvoje // Genocidas ir rezistencija, 2006 m., Nr. 1 (19), P. 7–20.

20 Ten pat, P. 7.

21 Ten pat, P. 17.

22 Banionis J., Lietuvos krikšto jubiliejus: išeivijos pastangos skelbti okupuotos šalies padėtį // Bažnyčios istorijos studijos, 2007, T. 1, P. 87–99.

19

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

išeivija – krikšto jubiliejuje“) peržvelgti įvykiai nuo šv. Kazimiero mirties 500-ųjų metinių iki pagrindinių šalies krikšto jubiliejaus renginių ir su jais susijusių politinių žingsnių. Tarp daugelio epizodų paminėti keli susiję su vysk. P. Baltakiu23. Straipsnio išvadose užsienio lietuvių vyskupas nepaminėtas, o cituojamas (!) diplomatas Stasys A. Bačkis. Apibendrinant yra pabrėžtina, kad autorių (kaip ir byloja straipsnio pavadinimas) domino tautiniai ir politiniai, bet ne religiniai ir bažnytiniai jubiliejaus įvykių aspektai.

Panaši yra Giedriaus Janausko parašyta ir 2009 m. paskelbta monografija apie Šiaurės Amerikos lietuvių politinį lobizmą tėvynės naudai24. Šis autorius ištyrė ir aprašė Jungtinių Valstijų ir Kanados lietuvių veikimą savo tėvynės, o kartu, tam tikra dalimi, ir jos kaimynių – Latvijos bei Estijos – politinei naudai. Santykinai daug dėmesio skirta Kanados lietuvių veikimui.

Deja, G. Janauskas (kaip ir prieš jį paskelbusieji monografijas apie lietuvių išeivijos darbus tėvynei) užsienio lietuvių katalikų dvasininkų indėliui į bendrus politinius siekius, įskaitant vysk. P. Baltakį, dėmesio neskyrė25.

2010 m. skaitytojus pasiekė Broniaus Nainio sudaryta (iš esmės, publicistinė) knyga apie Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) politinę kovą už tėvynės laisvę26. Kitaip negu minėtos knygos, šis kolektyvinis darbas kur kas plačiau aprėpė bažnytinius dalykus. Pvz., Rimantas Gumuliauskas ir Algimantas Gečys rašė apie Vilniaus arkivyskupijos priskyrimo Lietuvos bažnytinei provincijai reikalą27. Vis dėlto užsienio lietuvių vyskupas P. Baltakis liko už šio veikalo autorių dėmesio ribų. Formaliai šis eliminavi23 Banionis J., Lietuvos krikšto... P. 92–93, 96.

24 Janauskas G., Kongresinė akcija: JAV ir Kanados lietuvių politinis lobizmas XX amžiaus 6–9 dešimtmečiais. Monografija. [Vilnius]: Versus aureus, [2009].

25 Be to, liko nutylėtas ir kun. K. Pugevičius, kurio veikla už Lietuvos katalikų religines teises buvo svarbus žingsnis į politinių klausimų iškėlimą JAV Kongrese, taip pat ir Baltuosiuose rūmuose. Šio kunigo vadovaujama LKRŠ, tiksliau – negausūs jos darbuotojai, sistemingai ir uoliai darbavosi, kad laisvasis pasaulis žinotų apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios priespaudą.

Tuo ypač pasižymėjo G. Damušytė, apie kurios veiklą G. Janauskas rašė kaip apie JAV lietuvių bendruomenės (JAV LB) veikėjos ir LIC vadovės darbus (Ten pat, P. 90, 94–96, 149–150, 157, 159), tačiau autorius nenurodė, kad ši įstaiga buvo LKRŠ padalinys, o vienos ir kitos tiesioginiu vadovu 1986 m. tapo vysk. P. Baltakis.

26 Nainys B., Lietuvos laisvinimo keliu: Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos atspindžiai.

Vilnius: [Petro ofsetas], 2010.

27 Ten pat, P. 349–357.

20

Į va d a s

mas su knygos koncepcija neprasilenkė, tačiau jis byloja apie sudarytojo ir autorių atsiribojimą nuo užsienio lietuvių katalikų dvasininkijos kaip pozityvaus šia knyga aprašomų įvykių veiksnio.

Lyg mėginimas atsiliepti į šią disproporciją 2012 m. buvo paskelbtas Arūno Antanaičio straipsnis apie JAV lietuvių informacinį darbą nušviečiant įvykius jų tėvynėje nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo laikotarpiu28. Šis autorius pirmasis iš mokslininkų nagrinėjo bei aprašė LKRŠ padalinio – Lietuvių informacinio centro (LIC) – veiklą29, tačiau pačios LKRŠ ir sykiu LIC pavaldumas vysk. P. Baltakiui, taip pat kaip ir jų darbo santykių aspektai, liko neaprašyti. Daugiausia autoriaus dėmesio susilaukė šio centro vadovė ir darbuotoja Gintė Damušytė. Pabrėžtina, kad straipsnio autorius, nors ir rėmėsi G. Damušyte, netiksliai įvardijo LIC atsiradimo ir darbo intencijas, t. y. nurodė, kad „LKRŠ informacijos centro steigimas ir tolesnės jo veiklos motyvas – viešosios tarptautinės nuomonės formavimas, tikintis didesnio jos palankumo Lietuvos nepriklausomybės siekiui, ir parama būsimam nepriklausomybės atkūrimui“30. Todėl nenuostabu, kad liko neįvardytas svarbiausias LIC atsiradimo ir darbo pradiniu laikotarpiu veiksnys – Jungtines Valstijas pasiekiantys LKBK numeriai.

Netrukus – 2015 metais – buvo paskelbtas Valdo Dumčiaus ir Arūno Antanaičio straipsnis apie užsienio lietuvių katalikiškų organizacijų paramą tėvynei keliais pirmaisiais metais po nepriklausomybės paskelbimo31.

Straipsnio autoriai gana bendrai, vengdami faktų, aprašė tokios paramos ypatumus „sovietmečiu“, konkrečiau – LKRŠ galimybes ir labdaros pobūdį, šios skleidimo būdą, taip pat iš LKRŠ paramą gaunančių adresatų tipus.

Daugiau dėmesio skirta šios organizacijos atitinkamai veiklai 1990–1993 m.32, mažiau – kitų organizacijų (pvz., Bendrojo Amerikos lietuvių fondo) ir 28 Antanaitis A., Įvykius Lietuvoje nušviečiant: Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių veikla 1987–1992 m. // Oikos, 2012 m., Nr. 2 (14), P. 62–73.

29 Ten pat, P. 64–66.

30 Ten pat, P. 64. LIC misiją atspindi jo darbai, pirmiausiai – žinių apie Lietuvos katalikų priespaudą sklaida (žr. atitinkamą monografijos skirsnį).

31 Dumčius V., Antanaitis A., Lietuvių išeivijos katalikiškų organizacijų parama Lietuvai 1990–1993 metais // Oikos, 2015 m., Nr. 2 (20), P. 19–36.

32 Apie LKRŠ teiktą Lietuvai paramą „sovietmečiu“ ir per kelis pirmuosius jos nepriklausomybės metus žr. šio straipsnio P. 21–25.

21

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

pavienių asmenų šiuo laikotarpiu teiktai pagalbai, taip pat pagalbos teikimo problemoms. Deja, dauguma šios garbingos istorijos herojų liko nepaminėti. Ne išimtis – vysk. P. Baltakis, taip pat jo kaip LKRŠ vadovo darbai.

Kitais – 2016 metais – buvo paskelbta istoriko Dariaus Juodžio knyga apie tarybinio saugumo veiklą prieš lietuvių išeiviją. Vienas šios knygos epizodas yra paskirtas vysk. P. Baltakiui, kuriuo saugumiečiai norėjo pasinaudoti, kad galėtų slopinti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (toliau – Sąjūdžio) ir neformalių judėjimų veiklą33. Deja, faktai čia pateikti ne pilni ir ne chronologiškai. Tai apsunkina jų supratimą ir mažina viso įvykio suprantamumą. Vis dėlto kur kas svarbiau yra konstatuoti, kad ši knyga tarybinių saugumiečių dėmesio vysk. P. Baltakiui ir jo talkininkams – dvasininkams bei pasauliečiams – deramai neatspindi.

Vienas naujausių paskelbtų mokslinių darbų, kuriais mėginama atskleisti užsienio lietuvių darbus Lietuvai ir kurių tema siejasi su šia monografija nagrinėjama tema, yra istoriko J. Banionio 2017 m. pasirodžiusi knyga apie Vakaruose, pasirašius Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Helsinkio baigiamąjį aktą, vykusią taikią kovą už Lietuvos išlaisvinimą34. Šiame veikale yra trumpai paminėti keli su Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių sukaktuvėmis susiję įvykiai, tarp kurių – priėmimas Baltuosiuose rūmuose 1987 m. birželio 19 d., kai vysk. P. Baltakis kreipėsi į prez. Ronaldą Reiganą (Ronald Reagan)35. Visgi autorius (ko gero, nesąmoningai) tebesilaikė nuostatos, kad užsienio lietuvių katalikų ir jų organizacijų (pvz., LIC) darbai – PLB ar kurios nors kitos lietuvių emigrantų pasaulietinės organizacijos darbai. Kadangi šis veikalas pasirodė paskutiniu monografijos apie vysk. P. Baltakį rašymo tarpsniu, autorius nebeturėjo pakankamai laiko visus J. Banionio veikalo teikiamus faktus panaudoti savos temos konteksto išryškinimui.

Pats naujausias mokslinio lygmens veikalas, kuriuo pasistengta atskleisti užsienio lietuvių darbus tėvynei ir kuris tema labai susijęs su šia 33 Juodis D., Šiapus ir anapus kordono, Sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945– 1991 m. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 349–350.

34 Banionis J., Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto 1975–1994. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2017.

35 Ten pat, P. 381–383.

22

Į va d a s

monografija, yra prof. Juozo Skiriaus knyga apie atitinkamą JAV lietuvių veiklą36. Šis istorikas tyrė labai ilgą laikotarpį ir aprašė kone visus bent kiek svarbius jo nagrinėtos temos aspektus. Tai lėmė, kad autoriui teko rašyti ypač lakoniškai, todėl daugeliu atvejų buvo apsiribota tik pačiais svarbiausiais įvykiais, išryškinti tik patys svarbiausi darbų ypatumai. Pabrėžtina, kad J. Skirius neapėjo bažnytinės veiklos lauko – išryškino LKRŠ ir jo padalinio LIC veiklos bruožus, taip pat įvertino jų nuopelnus37. Vis dėlto, sprendžiant pagal asmenvardžių rodyklę, užsienio lietuvių vyskupas P. Baltakis, kuris dešimtmečiais rezidavo bei dirbo Jungtinėse Valstijose ir kurio darbai buvo skirti ne vien išeivijos sielovadai, bet ir tėvynės labui38, paminėtas vos kelis sykius39. Du iš jų – nuotraukų aprašymo atvejai, du – pareigų nurodymo atvejai. Apie darbus tėvynei – nieko. Tad užsienio lietuvių vyskupo darbų tėvynei išryškinimui knyga teikia vien kontekstinio pobūdžio duomenis. Deja, ši J. Skiriaus knyga pasirodė 2018 metų birželio antroje pusėje, t. y. monografijos apie vysk. P. Baltakį perdavimo leidybai metu, tad šios autorius pasiremti kolegos žiniomis, kad geriau išryškintų savo temos kontekstą, nebeturėjo galimybių.

Be čia nurodytų veikalų, kurie vienaip ar kitaip atskleidžia kažkurį ar kažkuriuos lietuvių išeivijos darbų tėvynei aspektus, vertėtų paminėti vien užsienio lietuvių istorijai skirtas knygas. Tokių, žinoma, yra labai daug ir labai įvairių, todėl reikia apsiriboti vien tomis, kurios gausiai mini vysk. P. Baltakį. Ko gero, šiuo požiūriu pati svarbiausia – dr. Vitalijos Stravinskienės sudaryta ir moksliškai redaguota, tačiau palikta be nuorodų, tad iš esmės apžvalginė knyga apie PLB40. Šis veikalas be specialaus dėmesio palieka išeivijos religinio gyvenimo įvykius, tačiau užsienio lietuvių vyskupas paminėtas kelioliką sykių. Deja, šie pavieniai vysk. P. Baltakio veik­ los epizodai (kaip ir daugelis kitų aprašytų įvykių) atspindėti lakoniškai 36 Skirius J., JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais. Vilnius: [JAV lietuvių Draugo fondas Chicagoje], 2018.

37 Žr. ten pat, P. 232–234, 254–256, 321–323, 407–411.

38 Tai nurodo J. Skiriaus naudotas LKRŠ jubiliejinis leidinys (Lietuvių katalikų religinės šalpos veiklos... P. 97–98).

39 Skirius J., JAV lietuvių... P. 233, 255, 410.

40 Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1949–2003 / Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Vitalija Stravinskienė. Vilnius: Artlora, 2004.

23

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

ir paskendę tarp gausybės PLB istorijos faktų, todėl monografijai tėra orientaciniai.

Baigiant temos ištirtumo apžvalgą ir komentarus verta pabrėžti, kad monografijos autorius stengėsi visus kitų autorių teiginius apie vysk.

P. Baltakį, o ypač apie jo nesielovadinę veiklą, nuosekliai ir be jokių išimčių panaudoti nagrinėjamos temos atskleidimui. Tai lėmė, kad praktiškai visų paskelbtų mokslinių darbų teiginiai apie šį užsienio lietuvių vyskupą yra šia monografija cituojami arba jos autoriaus perteikiami savais žodžiais. Tad anksčiau rašiusių autorių indėlis į nagrinėjamą temą yra matomas iš šių duomenų šaltinius nurodančių nuorodų.

4. TEMOS PROBLEMA Atlikta mokslininkų darbų apžvalga leidžia teigti, kad ši svarbi kompleksinė tema, apimanti nesielovadinius užsienio lietuvių ganytojo veiklos aspektus iki šiol nebuvo specialiai ar kiek giliau nagrinėta. Dauguma atvejų, kai buvo nagrinėjami ir aprašomi įvykiai, kurių svarbūs dalyviai – vysk. P. Baltakis ir jo pagalbininkai, religiniai aspektai (pvz., bažnytinių organizacijų atstovavimas ir krikščioniškieji veikėjų, t. y. paties vyskupo ir kunigų bei jiems talkinančių pasauliečių, motyvai) liko be pelnyto dėmesio ar vos ne vos paminėti. Temos svarba ir ligšiolinis fragmentiškumas, taip pat dažnas istorikų bažnytinių aspektų ignoravimas nagrinėjant artimas temas skatina vysk. P. Baltakio nesielovadinius darbus nagrinėti atskirai, t. y. plačiau ir giliau. Tam pakanka ir mokslinei visuomenei prieinamų žinių šaltinių.

5 . T E M O S NAG R I N Ė J I M O I R PA Ž I N I M O Š A LT I N IA I a . Ben drosios pa sta bos Nagrinėjamos temos pažinimo šaltinių palyginus yra gausu. Jų teikiama pažintinė vertė, suprantama, yra nevienoda. Ši priežastis, o ypač monografijos temos klausimų tyrimui skirtas ribotas laikas nulėmė, kad autorius nesistengė surinkti ir tyrimui panaudoti visų įmanomų skelbtų ar juo

24

Į va d a s

labiau neskelbtų šaltinių faktų. Dėl šių priežasčių net panaudoti šaltiniai negalėjo būti aprašyti detaliai. Monografijos autorius buvo priverstas tenkintis vien svarbiausių iš panaudotų šaltinių įvardijimu ir tik kai kurių iš jų – bendriausių bruožų nurodymu. Pagal humanitariniams mokslams įprastą skirstymą šaltiniai skirstomi į skelbtus tekstus (tiek spausdintus, tiek pateikiamus virtualioje terpėje) ir neskelbtus tekstus (archyvinius), taip pat radijo laidų įrašus bei gyvosios atminties (tiesioginio liudijimo žodžiu ar raštu) pažintinius šaltinius. Nuotraukos temos nagrinėjimui praktiškai nenaudotos. Jos atlieka pagalbinį – iliustracijų – vaidmenį, todėl nėra traktuojamos kaip šaltiniai, į šaltinių sąrašą neįrašomos ir plačiau nekomentuojamos.

b. Sk e l bt i r a šy t i n i a i ša lt i n i a i Nagrinėjama tema skirta ne senai pasibaigusiam, o ką tik praėjusiam laikotarpiui, todėl jos pažinimui vertingų paskelbtų istorinių šaltinių yra gana daug. Tai įvairūs žiniasklaidos straipsniai, proginiai leidiniai, įvykių dalyvių atsiminimai ir elektroninių svetainių pranešimai. Šie pažinimo šaltiniai yra vertingi kone visų monografijos potemių nagrinėjimui. Visgi tokio šaltinio, kuris įgalintų turiningai nušviesti vysk. P. Baltakio tarnystės kelią, ypač darbus ar nors atskirus jų aspektus, nėra. Fragmentiškų žinių daugiausia teikia užsienio lietuvių spaudos straipsniai ir proginiai leidiniai, žymiai mažiau – atsiminimai, užsienio kitakalbė ir tarybinė spauda, taip pat interneto svetainių straipsniai. Visi jie nurodyti monografijos bibliografiniame sąraše, taip pat išnašose, o įvade įvardijami ir (kai kuriais atvejais) aptariami tik informatyviausi.

Pirmieji tokių – vysk. P. Baltakio ir jam pavaldžių tarnybų periodiniai leidiniai: nuo 1985 m. ruoštas ir skleistas biuletenis „Vyskupo informacija“41, 41 Vyskupo informacija, Vol. 1, 1985, Nr. 1, taip pat vėlesni tomai ir numeriai. Beje, PAB skelbiama vyskupo biografija netiksliai nurodo, kad „1988 m. vyskupas P. A. Baltakis įkūrė Lietuvių sielovados tarybą, pradėjo leisti biuletenį Vyskupo informacija“ (Paulius Antanas Baltakis // Anykštėnų... ). Šį teiginį palyginus su minėto LKRŠ jubiliejinio leidinio atitinkamu teiginiu (žr. Lietuvių katalikų religinės šalpos veiklos... P. 98) yra akivaizdu, kad netikslumo priežastis – neatidus sutrumpinimas.

25

v y s k u pa s Pau l i u s A n ta n a s B a lta k i s O F M

taip pat nuo 1983 m. ruoštas ir skleistas LKRŠ bei LIC biuletenis „Žinios“42.

Antrieji – populiarioji išeivijos spauda, pvz., Čikagos (Chicago) dienraštis „Draugas“, Bostono savaitraštis „Darbininkas“, Bruklino (Brooklyn, New York) kultūros žurnalas „Aidai“, Čikagos mėnraštis „Laiškai lietuviams“ ir kontraversiškai vertinamas liberalus mėnraštis „Akiračiai“ 43.

Iš proginių leidinių nurodytini keli užsienio lietuvių veikalai. Pirmasis tokių – šv. Kazimiero mirties 500-osioms metinėms skirta knyga44. Mono­ grafijai apie P. Baltakį yra labai svarbus vienas paskutinių šio veikalo skyrių, t. y. „Didžioji kazimierinių metų dovana mūsų išeivijai – vyskupas Paulius A. Baltakis, OFM“45. Šia veikalo dalimi yra perteikti įvairūs tekstai, kurie byloja apie P. Baltakio paskyrimą ganytojo pareigoms, jo konsekraciją ir su šiais įvykiais susijusius dalykus. Antrasis tokio pobūdžio veikalų – apie pasirengimą Lietuvos krikšto 600-osioms metinėms, šventinių iškilmių eigą ir mastą, taip pat turinį bei atgarsius bylojanti, po sukaktuvių praėjus keliems metams atspausdinta didelės apimties ir gausiai iliustruota knyga46.

Trečias veikalas – jau nurodytas LKRŠ jubiliejinis leidinys, kuris lietuviškai ir angliškai informuoja ne tik apie P. Baltakį, tačiau ir apie jo veiklos kontekstą47. Be to, jame gausu iliustracijų.

Iš mažiau informatyvių skelbtų monografijos temos pažinimo šaltinių svarbu nurodyti įvykių dalyvių atsiminimus. Deja, tokių, kurie mini P. Baltakį 42 Žinios, [New York]: Lietuvių katalikų religinės šalpa, Lietuvių informacinis centras, Ame­ rikos lietuvių R. k. kunigų vienybė, Amerikos lietuvių Katalikų taryba, 1983, Nr. 1 (1). Iš šių leidėjų vėliau būdavo nurodomi tik du pirmieji. LTSR VSK klaidingai teigė, kad LIC šį biuletenį ėmė leisti 1986 m. (LYA, F. K-35, Ap. 2, B. 314, L. 7).

43 Užsienio lietuvių žiniasklaida domėjosi ne tik svetur gyvenę tautiečiai, bet ir LTSR VSK. Jo reik­ mėms kasmet buvo užsakomi visi svarbiausi periodiniai leidiniai, kurių teikiamos žinios būdavo surenkamos iškarpų pavidalų, sisteminamos ir kaupiamos. Šią gausią medžiagą dabar saugo ir skaitytojams naudotis teikia Lietuvos ypatingasis archyvas (žr. LYA, F. K-35, Ap. 3). Straipsnių ir pranešimų iškarpų apie vysk. P. Baltakį galima rasti 216-oje ir, neabejotina, kitose bylose.

44 Šventojo Kazimiero penkšimtis, 1484–1984. [New York: Šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakties centrinis komitetas, 1985.]

45 Ten pat, P. 413–434.

46 600 Lietuvos krikšto jubiliejus. Apžvalginis leidinys. [Chicago]: Lietuvos krikščionybės jubiliejaus komitetas, 1989.

47 Pvz., vysk. P. Baltakio žodis apie jubiliatą, t. y. LKRŠ, taip pat jos struktūros ir (šia monografija nagrinėjamo laikotarpio) darbų aprašymas, svarbiausių bendradarbių gyvenimo ir veiklos faktai (Lietuvių katalikų religinės šalpos veiklos... P. 13, 21–29, 32–58, 60–71, 74–83, 88–93, 99–116).

26

Artūras Grickevičius UŽSIENIO LIETUVIŲ VYSKUPAS PAULIUS ANTANAS BALTAKIS OFM: tarnystės Bažnyčiai ir Tėvynei kelias Tarpdisciplininė mokslo monografija

2018 07 26. Tiražas 1500 egz. Užsakymo Nr. K18-033 Redaktorė Ugnė Grickevičiūtė Angliškos santraukos vertėja Rūta Rusinienė Maketuotoja Silva Jankauskaitė Viršelyje panaudotos nuotraukos: I. Vysk. P. Baltakis jo konsekracijos iškilmėms besibaigiant.

1984 m. rugsėjo 14 d. Portlendo katedra (Meino valstija, JAV).

Nuotraukos autorius nežinomas (Lietuvių katalikų religinės šalpos veiklos... P. 96) II. Vyskupas emeritas Paulius Baltakis. Tarp 2009 metų gegužės ir 2018 metų balandžio.

Lietuvių pranciškonų Šv. Antano vienuolyno koplyčia (Kenebunkportas, JAV).

Gedimino Numgaudžio OFM nuotraukos (Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos archyvas) fragmentas Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt Spausdino Spaustuvė „Taurapolis“ Mūšos g. 9, LT 47176, Kaunas www.taurapolis.lt | info@taurapolis.lt

Monografija atskleidžiama iki šiol moksliniu lygmeniu beveik nepaliesta tema – užsienio lietuvių katalikų vyskupo P. A. Baltakio OFM nesielovadinė veikla, ypač jo darbai Lietuvai. Temos chronologinės ribos yra 1984–2009 m., tad apima vėlyvąjį aneksuotosios Lietuvos (1984–1990) ir ne mažą išsilaisvinusios Lietuvos (1991–2009) tarpsnį. Skyriumi „Bažnytinės tarnystės kelias“ atskleidžiami svarbiausieji P. Baltakio kaip dvasininko ir hierarcho gyvenimo ir veiklos bruožai, dėmesio skiriama katalikybės ir lietuvybės sąryšiams.

Skyriumi „Tautos krikšto jubiliejus“ atskleidžiama vysk. P. Baltakio ir jo pagalbininkų veikla Lietuvos krikšto 600-ųjų metų iškilmėms surengti. Tos iškilmės buvo skirtos išeivijos dvasiniam ugdymui ir lietuvybės stiprinimui, o taip pat aneksuotosios Lietuvos bylai garsinti tarptautiniu mastu. Skyriumi „Darbai Lietuvai“ atskleidžiami vysk. P. Baltakio ryšiai su aneksuotąja, o vėlesniu laikotarpiu – su išsilaisvinusiąja Lietuva, šio vyskupo bei jo bendradarbių pastangomis teikiama materialinė pagalba, bet, svarbiausia – talka bažnytiniu, visuomeniniu ir politiniu lygmenimis dėl Lietuvos katalikų religinių teisių, dėl Vilniaus arkivyskupijos bažnytinės-administracinės priklausomybės, taip pat dėl valstybės nepriklausomybės atgavimo bei įtvirtinimo. Pateikiami faktai apie kontaktus su popiežiumi Jonu Pauliumi II, JAV prezidentais R. Reiganu ir D. Bušu, Lietuvos vadovais V. Landsbergiu ir A. Brazausku, taip pat daugeliu katalikų žymių hierarchų ir užsienio lietuvių politikos, visuomenės ir kultūros veikėjais. Darbas paremtas tiek bažnytinių, tiek valstybinių įstaigų dokumentais, taip pat amžininkų liudijimais.

9 786094 673450