LIETUVOS BAUDŽIAMOJI TEISĖ. Specialioji dalis. Antroji knyga, 2022

Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Aurelijus Gutauskas, Albertas Milinis, Mindaugas Bilius, Gediminas Bučiūnas, Marijus Šalčius, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Simona Žižienė, Inesa Gulbinienė, Olegas Šibkovas, Daiva Bereikienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI TEISĖ

SPECIALIOJI DALIS

Antroji knyga

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Aurelijus Gutauskas, Albertas Milinis, Mindaugas Bilius, Gediminas Bučiūnas, Marijus Šalčius, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Simona Žižienė, Inesa Gulbinienė, Olegas Šibkovas, Daiva Bereikienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI TEISĖ

SPECIALIOJI DALIS

Antroji knyga

Vadovėlis

Kaunas, 2022

Recenzentai:

Prof. dr. Jonas Prapiestis, Vilniaus universitetas

Partnerystės prof. dr. Gintaras Goda, Vilniaus universitetas

Redaktoriai:

Prof. dr. Edita Gruodytė

Prof. dr. Olegas Fedosiukas

Autoriai:

Prof. dr. Edita Gruodytė – 7, 10 skyriai

Prof. dr. Olegas Fedosiukas – 1, 14 skyriai

Prof. dr. Aurelijus Gutauskas – 3, 5 skyriai

Doc. dr. Albertas Milinis – 11, 15 skyriai

Doc. dr. Mindaugas Bilius – 13 skyrius

Doc. dr. Gediminas Bučiūnas – 6, 16 skyrius

Dr. Marijus Šalčius – 4 skyrius

Dr. Neringa Palionienė – 4 skyrius

Marius Kuzminovas – 2, 6, 9 skyriai

Simona Žižienė – 12 skyrius

Inesa Gulbinienė – 16 skyrius

Olegas Šibkovas – 8 skyrius

Daiva Bereikienė – 8 skyrius

Vadovėlis apsvarstytas ir rekomenduotas leidybai Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos

Baudžiamosios teisės ir proceso instituto posėdyje 2021 m. birželio 30 d. (protokolo Nr. 1 BTPI-7) ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto tarybos posėdyje 2021 m. liepos 5 d. (protokolo Nr. TF-TA-I-21-05T).

Antras pataisytas ir papildytas leidimas

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

ISBN 978-609-467-482-2 (spausdintas)

ISBN 978-609-467-504-1 (spausdintas)

ISBN 978-609-467-484-6 (internetinis)

ISBN 978-609-467-505-8 (internetinis)

https://doi.org/10.7220/9786094675058

© Edita Gruodytė, 2022

© Olegas Fedosiukas, 2022

© Aurelijus Gutauskas, 2022

© Albertas Milinis, 2022

© Mindaugas Bilius, 2022

© Gediminas Bučiūnas, 2022

© Marijus Šalčius, 2022

© Neringa Palionienė, 2022

© Marius Kuzminovas, 2022

© Simona Žižienė, 2022

© Inesa Gulbinienė, 2022

© Olegas Šibkovas, 2022

© Daiva Bereikienė, 2022

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2022

PRATARMĖ

TURINYS

Olegas Fedosiukas I skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI EKONOMIKAI IR VERSLO

1. Kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos. .

1.1. Kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nusikalstamų veikų kėsinimosi objektas ir dalykas 22

1.2. Kontrabandos (BK 199 str. 1 d.) nusikaltimo sudėties bendras apibūdinimas 25

1.3. Neteisėtas daiktų gabenimas kaip kontrabandos požymis

1.4. Kaltės nustatymo problema kontrabandos bylose

1.5. Bendrininkavimas darant kontrabandą

1.6. „Specialių daiktų“ kontrabanda .

1.7. Muitinės apgaulės (BK 1991 str.) nusikaltimo sudėties bendras apibūdinimas

1.8. Muitinės apgaulės normos taikymo sritis 37

1.9. Pažeidimų, susijusių su grynųjų pinigų įvežimu iš ES valstybės į Lietuvos Respubliką arba jų išvežimu į kitą ES valstybę, vertinimo ypatumai 39

1.10. Neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos (BK 200 str.) nusikaltimo sudėties bendras apibūdinimas

1.11. Neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos normos taikymo specifika

2. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis

42

2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 46

2.2. Akcizais apmokestinamų prekių identifikavimas 47

2.3. Disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis neteisėtumas 48

3. Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas . . 51

3.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

51

3.2. Stiprūs alkoholiniai gėrimai ir aparatai jiems gaminti kaip nusikalstamos veikos dalykas . . 53

3.3. Nusikalstamos veikos ir jų baigtumas .

55

3.4. Realizavimo tikslas ir jo nustatymas 55

3.5. Kvalifikuotos nusikaltimo sudėties (BK 201 str. 2 d.) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 201 str. 3 d.) požymiai ir jų inkriminavimas 57

4. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla

4.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

4.2. Ekonominės veiklos samprata ir jos neteisėtumas

4.3. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės takoskyra

4.4. Uždraustos veiklos identifikavimo problema

5. Neteisėta juridinio asmens veikla

58

59

5.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 68

5.2. Juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti kaip nusikalstamos veikos sudėtis (BK 203 str. 2 d.)

5.3. Juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti normos (BK 203 str. 2 d.) taikymo ypatumai

6. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas . . . . . . .

6.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . .

6.2. Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo normos taikymo ypatumai .

7. Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą . .

. 73

75

78

7.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 78

8. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką 80

8.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 80

8.2. Dalyko, veikos ir padarinių požymių aiškinimas 82

8.3. Baudžiamosios ir civilinės atsakomybės takoskyra paskolą, kreditą, tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojus ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką .

9. Kreditinis sukčiavimas

9.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

84

88

9.2. Kreditinio sukčiavimo atribojimo nuo turtinio sukčiavimo problema 90

9.3. Bendrininkavimo su kredituojančios įstaigos darbuotoju vertinimo ypatumai

10. Skolininko nesąžiningumas

10.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

10.2. Favoritizmo (BK 208 str. 1 d.) normos taikymo ypatumai

10.3. Turto nuslėpimo nuo kreditorių (BK 208 str. 2 d.) normos taikymo ypatumai

11. Nusikalstamas bankrotas

11.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

11.2. Nusikalstamos veikos sudėties aiškinimo ir taikymo ypatumai

12. Komercinis šnipinėjimas ir komercinės paslapties atskleidimas

12.1. Bendras nusikalstamų veikų, numatytų BK 210 ir 211 straipsniuose, sudėčių apibūdinimas

12.2. Neteisėtas komercinės paslapties įgijimas ir perdavimas kaip veikos

12.3. Komercinės paslapties atskleidimas: veikos ir padarinių požymiai

Marius Kuzminovas

2 skyrius

NUSIKALTIMAI

1. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas ar realizavimas ir netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimas, laikymas ar realizavimas

1.1. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo ar realizavimo sudėties bendras apibūdinimas

117

119

1.2. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo dalykas 120

1.3. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo ar realizavimo veikos 123

1.4. Netikrų ar suklastotų pinigų, vertybinių popierių didelis kiekis arba didelė vertė 125

1.5. Privilegijuotoji netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar realizavimo sudėtis . .

1.6. Nustatytos pinigų gamybos tvarkos ir sąlygų pažeidimas .

127

129

1.7. Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimo, laikymo ar realizavimo sudėties bendras apibūdinimas . . . 129

1.8. Netikrų ar suklastotų pašto ženklų, važiavimo ar kitokių bilietų, banderolių ar kitų oficialių žymėjimo ženklų pagaminimo, laikymo ar realizavimo dalykas

130

2. Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas . . . . . . . . . 132

2.1. Bendras BK 214 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas . . . . . . 133

2.2. Elektroninės mokėjimo priemonės, įranga ir priemonės joms gaminti .

2.3. Elektroninės mokėjimo priemonės svetimumo ir neteisėtumo požymiai

2.4. BK 214 straipsnyje numatyto nusikaltimo veikos požymiai .

2.5. BK 214 straipsnyje numatyto nusikaltimo santykis su nusikalstamomis veikomis elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui

2.6. Bendras BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas

2.7. BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo veikos

2.8. BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo santykis su kitomis nusikalstamomis veikomis 143

3. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas

3.1. Pinigų plovimo sąvoka ir teisės aktai

3.2. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

3.3. Nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas

3.4. Nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo veikos

3.5. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo santykis su kitomis nusikalstamomis veikomis 155

4. Prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas vertybinių popierių kaina.

4.1. Bendras BK 217 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas

4.2. BK 217 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas

4.3. Prekybos finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija veikos .

4.4. Bendras BK 218 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas ir veikos

4.5. Nusikalstamų veikų atribojimas

5. Mokesčių nesumokėjimas

5.1. Bendras mokesčių nesumokėjimo sudėties apibūdinimas

5.2. Mokesčių nesumokėjimo sudėties objektyviosios pusės požymiai

5.3. Priminimo mokesčių mokėtojui įteikimas

157

159

5.4. Mokesčių mokėtojo nemokumo ir kitų aplinkybių reikšmė veikos kvalifikavimui . . . 170

5.5. Kvalifikuotoji ir privilegijuotoji mokesčių nesumokėjimo sudėtys .

171

6. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas 172

6.1. Bendras neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo sudėties apibūdinimas (BK 220 str.) 173

6.2. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo subjekto nustatymo problema . 174

6.3. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo dalykas . . . . . . . . . 176

6.4. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo veikos . . . . . . . . . 177

6.5. Bendras deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo sudėties apibūdinimas (BK 221 str.) 178

6.6. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimo sudėties objektyviosios pusės požymiai

179

6.7. Nusikalstamų veikų dėl mokestinių pažeidimų ir sukčiavimo santykis 180

7. Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir aplaidus apskaitos tvarkymas .

7.1. Bendras apgaulingo apskaitos tvarkymo sudėties apibūdinimas . . .

7.2. Apgaulingo apskaitos tvarkymo veikos požymiai .

7.3. Bendras aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėties apibūdinimas

182

183

187

188

7.4. Aplaidaus apskaitos tvarkymo veikos požymiai 190

7.5. Pasekmės ir priežastinis ryšys 193

7.6. Apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas 196

Aurelijus Gutauskas

3 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALSTYBĖS TARNYBAI IR

VIEŠIESIEMS

1. Kyšininkavimas

1.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

1.2. Kyšininkavimo (BK 225 str.) nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai

1.3. Kyšininkavimą sudarančios veikos ir jų baudžiamasis teisinis vertinimas

1.4. Kyšininkavimo kvalifikavimo ypatumai

2. Prekyba poveikiu

2.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

2.2. Prekybos poveikiu normos taikymo ypatumai

3. Papirkimas

3.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

4. Piktnaudžiavimas

4.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

4.2. Piktnaudžiavimo padariniai

4.3. Piktnaudžiavimo tarnyba normos taikymo ypatumai

4.4. Kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis

5. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas

5.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

6. Tarnybos pareigų neatlikimas 253

6.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas 253

Marijus Šalčius, Neringa Palionienė

4 skyrius

NUSIKALTIMAI

1. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai

1.1. Bendras BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

259

260

1.2. Trukdymas kaip įstatymo uždrausta nusikalstama veika 263

2. Nepagarba teismui

2.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

3. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui .

3.1. Bendras nusikaltimo sudėties, numatytos BK 233 straipsnyje, apibūdinimas

271

3.2. Alternatyvių veikų sampratos 274

3.3. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės pagal BK 233 straipsnio 2 dalį 277

4. Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku

4.1. Bendras nusikaltimo sudėties, numatytos BK 234 straipsnyje, apibūdinimas 280

5. Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas . . . . . . . 282

5.1. Melagingumo požymio samprata .

286

5.2. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 ir 236 straipsniuose, atribojimo problematika . . 288

6. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą . . . . . . . . . . . . . 290

6.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

290

7. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas. Nepranešimas apie nusikaltimą ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą 296

7.1. Bendras nusikalstamų veikų sudėties apibūdinimas

8. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas .

297

302

8.1. Bendras BK 239 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . .

8.2. BK 239 straipsnį kvalifikuojantys požymiai

9. Kalinio išlaisvinimas

9.1. Bendras kalinio išlaisvinimo nusikaltimo sudėties apibūdinimas

9.2. Objektyvieji kalinio išlaisvinimo požymiai

9.3. Sulaikyto asmens išlaisvinimo ypatumai

10. Kalinio pabėgimas

10.1. Bendras kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėties apibūdinimas

10.2. BK 241 straipsnį kvalifikuojantys požymiai

10.3. Kalinio pasikėsinimo pabėgti stadijos nustatymo ypatumai

11. Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą ir vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones

11.1. Vengimo atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą arba vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones nusikalstamų veikų kėsinimosi objektas

11.2. Objektyvieji BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai

11.3. Objektyvieji BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai . .

11.4. BK 242 ir 243 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų subjektas ir subjektyvieji požymiai

12. Juridiniam asmeniui paskirtos bausmės nevykdymas

12.1. Bendra normos baudžiamoji teisinė charakteristika

13. Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas

13.1. Bendras BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos apibūdinimas

13.2. Teisinės atsakomybės už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą atribojimas

14. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas

14.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas .

14.2. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, dalykas ir subjektas

15. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo

15.1. Bendras BK 247 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos apibūdinimas

15.2. Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo subjektas

Aurelijus Gutauskas

1. Nusikalstamas susivienijimas

1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas ir pagrindiniai nusikalstamo susivienijimo požymiai

1.2. Objektyvieji nusikalstamo susivienijimo kaip nusikalstamos veikos požymiai

1.2.1. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje kaip veika

1.3. Subjektyvieji nusikalstamo susivienijimo kaip nusikalstamos veikos požymiai .

1.4. Kvalifikuojantys nusikalstamo susivienijimo požymiai

1.4.1. Dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kaip kvalifikuojantis požymis (BK 249 str. 2 d.)

1.5. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas arba vadovavimas kaip kvalifikuojantys požymiai (BK 249 str. 3 d.)

320

321

325

372

375

1.6. Nusikalstamo susivienijimo santykis su kitomis organizuotomis nusikalstamos veikos formomis ir kitais nusikaltimais bei nusikalstamo susivienijimo bendrininkų atsakomybė

2. Teroristiniai nusikaltimai

2.1. Bendras teroristinių nusikaltimų sudėčių apibūdinimas

2.2. Grupių, kurių tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, kūrimas ir veikla

2.2.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas ir pagrindiniai nusikaltimo sudėties požymiai

2.3. Teroro aktas

2.3.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

2.4. Teroristinių nusikaltimų kurstymas

2.4.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

2.5. Verbavimas teroristinei veiklai 394

2.5.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas ir pagrindiniai nusikalstamos veikos požymiai

2.6. Grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą

2.6.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas ir pagrindiniai jos požymiai

2.7. Teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas

2.7.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas ir pagrindiniai jos požymiai

2.8. Teroristų rengimas ir mokymasis teroristiniais tikslias.

2.8.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

2.9. Vykimas teroristiniais tikslais

3. Orlaivio, laivo ar kitos viešojo ar krovininio transporto priemonės arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas 403

3.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

4. Piratavimas .

4.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas

5. Žmogaus pagrobimas įkaitu

5.1. Bendras nusikalstamos veikos apibūdinimas 409

Marius Kuzminovas, Gediminas Bučiūnas

6 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU GINKLAIS, ŠAUDMENIMIS, SPROGMENIMIS, SPROGSTAMOSIOMIS AR RADIOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS ARBA KARINE ĮRANGA 413

1. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir jų pagrobimas 415

1.1. Bendras BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas 415

1.2. Bendras BK 254 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas 417

1.3. BK 253 ir 254 straipsniuose numatytų nusikaltimų dalykas . . . . . . . . . . . . . 418

1.4. BK 253 ir 254 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai . . . . 423

1.5. Kvalifikuotų BK 253 ir 254 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai . . 426

1.6. BK 253 ir 254 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų santykis tarpusavyje ir su kitomis nusikalstamomis veikomis 429

2. Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo 431

2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 431

2.2. Karinės įrangos ir jos perdavimo sąvokos 432

2.3. Neteisėtas tarpininkavimas dėl karinės įrangos perdavimo

2.4. Santykis su kitomis nusikalstamomis veikomis

433

3. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas .

3.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

3.2. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas

3.3. Sąlygų pasinaudoti ginklu kitam asmeniui sudarymo vertinimo problema

4. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu

4.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

4.2. Nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto samprata

4.3. BK 258 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

5. Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir grasinimas juos panaudoti ar kitaip paveikti arba neteisėtai įgyti 447

5.1. Bendras BK 256 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas

448

5.2. Bendras BK 2561 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas 449

5.3. BK 256 straipsnyje ir 2561 straipsnyje numatytų nusikaltimų dalykas

5.4. BK 256 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

5.5. BK 2561 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

6. Teisėto disponavimo branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais taisyklių pažeidimas

450

7. Įrenginių sprogstamosioms medžiagoms, sprogmenims ar radioaktyviosioms medžiagoms gaminti gaminimas arba jų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas ar platinimas 456

7.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 457

7.2. Nusikaltimo dalykas

7.3. Nusikaltimo padarymo veikos

Edita Gruodytė

7 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU DISPONAVIMU

NARKOTINĖMIS AR PSICHOTROPINĖMIS, NUODINGOSIOMIS AR STIPRIAI

VEIKIANČIOMIS MEDŽIAGOMIS 460

1. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti . . 462

1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

1.2. Nusikalstamos veikos dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos .

1.3. Dalykas – užsienyje įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos . . .

463

464

466

1.4. Dalyko kiekis 467

1.5. Veikos kvalifikavimo ypatumai kelių narkotinių ar psichotropinių medžiagų atveju 469

1.6. Objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai 471

1.7. BK 259 straipsnio kvalifikavimas kaip sutaptis su kontrabanda (BK 199 str.) 473

1.8. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumai (BK 259 str. 3 d.) . . . . . . . 473

2. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu .

475

2.1. Bendras 260 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 475

2.2. Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti 478

2.3. Disponavimas dideliu ir labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str. 2d. ir 3 d.) 480

2.4. Pavienės nusikalstamos veikos atribojimas nuo jų daugeto narkotikų platinimo atveju (BK 260 str.)

482

2.5. Nusikalstamos veikos baigtumas

3. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams

3.1. Bendras 261 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

3.2. Nusikaltimo subjekto ypatumai .

3.3. Nukentėjusiojo ypatumai 488

3.4. Klaidingas nukentėjusiojo amžiaus nustatymas ir jo įtaka kvalifikavimui 490

4. Įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos technologijų ar instrukcijų rengimas 491

4.1. Bendras 262 straipsnio apibūdinimas .

5. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas

užvaldymas . .

5.1 Bendras BK 263 straipsnio apibūdinimas

494

5.2. Neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų užvaldymo objektyvieji požymiai (BK 263 str.1 d.) 495

5.3. Pagrobimo dalyko ypatumai 497

5.4. Neteisėto narkotikų užvaldymo kvalifikuojamieji požymiai (BK 263 str.2 d.)

5.5. Neteisėto narkotikų užvaldymo kvalifikuojamieji požymiai – didelis kiekis ir organizuota grupė (BK 263 str.3 d.)

6. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas .

6.1. Bendras 264 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

6.2. Padėjimas įsigyti, vertimas, lenkimas ar kitoks pratinimas vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas (BK 264 str.1 d.)

6.3. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnametį (264 str. 2 d.)

499

502

502

503

504

6.4. Lenkimo normos santykis su kitomis BK normomis 506

7. Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas .

7.1. Bendras 265 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

7.2. Auginimo ir gaminimo atribojimas

507

508

509

7.3. Baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės atsakomybės ypatumai . . 510

8. Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) 512

8.1. Bendras 266 straipsnio nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 513

8.2. Nusikaltimo dalyko kiekis 514

8.3. BK 266 straipsnio santykis su kitomis BK normomis . . .

516

9. Neteisėtas disponavimas stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis (267 str.) 516

9.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

9.2. Dalykas – stipriai veikiančios ir nuodingosios medžiagos (BK 267 str. 1 d.) . .

517

518

9.3. Dalykas – nuodingosios cheminės medžiagos, cheminės medžiagos, cheminis ginklas, cheminio ginklo pirmtakai (BK 267 str. 2 d.) 519

10. Biologinio ginklo kūrimas ar neteisėtas disponavimas juo (2671 str.) 521

10.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 521

10.2. BK 2671 normos santykis su kitomis BK normomis

11. Teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisyklių pažeidimas

11.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

523

524

525

11.2. Subjektyvieji požymiai – kaltė 528

Olegas Šibkovas, Daiva Bereikienė

8 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI APLINKAI IR ŽMONIŲ SVEIKATAI 531

1. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas 533

1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 534

1.2. BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ypatumai

1.3. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 270 straipsnio 1 dalį atribojimas nuo administracinės atsakomybės .

2. Neteisėtas disponavimas ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ir jų mišiniais .

536

541

542

2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 543

3. Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 546

3.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 547

3.2. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2702 straipsnį atribojimas nuo administracinės atsakomybės

4. Jūros teršimas iš laivų .

5. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas

551

551

5.1. Bendra saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo ar suniokojimo nusikaltimo charakteristika 555

5.2. Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas kaip veika 558

5.3. Subjektyvieji nusikaltimo požymiai 560

5.4. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271 straipsnį atribojimas nuo administracinės atsakomybės

6. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas

6.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

6.2. Nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumai

561

563

566

6.3. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo esminis kriterijus 568

7. Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas 568

7.1. Neteisėto medžiojimo ar žvejojimo arba kitokio laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo nusikalstamos veikos kėsinimosi objektas ir nusikalstamos veikos dalykas 569

7.2. Nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 272 straipsnio 1 dalį ypatumai . . . . .

7.3. Nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 272 straipsnio 2 dalį . . . .

7.4. Nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 272 straipsnio 3 dalį .

7.5. Veikos kvalifikavimo pagal BK 272 straipsnio 4 dalį ypatumai .

570

575

577

578

7.6. BK 272 straipsnio nusikalstamos veikos subjektas 579

8. Neteisėtas miško kirtimas ar pelkių naikinimas 579

8.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 580

8.2. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 273 straipsnį atribojimo nuo administracinės atsakomybės kriterijai .

9. Neteisėtas saugomų laukinių augalų, grybų ar jų dalių rinkimas, naikinimas, realizavimas ar kitoks disponavimas

9.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

585

586

586

9.2. Kaltės ypatumai 591

10. Neteisėta farmacinė veikla 592

10.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 593

10.2. Vaisto ar vaistinių medžiagų neteisėtas realizavimas kaip pavojinga veika 596

11. Kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba ir prekyba jais .

11.1. Bendra nusikaltimo sudėties charakteristika .

597

598

12. Neteisėtas disponavimas Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės

įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti . .

12.1. Bendra nusikaltimo sudėties charakteristika .

601

601

12.2. Disponavimo Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis neteisėtumas 604

13. Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimas nepilnamečiams 605

14. Lenkimas vartoti Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas .

15. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamomis ligomis taisyklių pažeidimai . .

606

607

15.1. Bendras nusikaltimo, numatyto BK 277 straipsnio 1 dalyje, sudėties apibūdinimas . . 609

15.2. Bendras nusikaltimo, numatyto BK 277 straipsnio 2 dalyje, sudėties apibūdinimas . . 611

16. Sąvokų išaiškinimas 613

Marius Kuzminovas

9 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI 617

1. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkama priežiūra ar remontas . . 618

1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas .

619

1.2. Nusikalstamos veikos dalykas 620

1.3. Netinkama priežiūra ir netinkamas remontas 621

1.4. Padariniai, priežastinis ryšys 622

1.5. Kaltė 623

2. Transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimas

2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

2.2. Nusikaltimo dalykas

2.3. Išardymas ar sugadinimas

3. Tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimas

3.1. Nusikaltimo sudėties bendras apibūdinimas

3.2. Tarptautinių skrydžių taisyklės ir jų pažeidimas

4. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir neblaivaus asmens vairavimas

4.1. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymius detalizuojantys teisės aktai

4.2. Galiojimo laiko atžvilgiu nuostatų taikymas

4.3. Objektyvieji veikos požymiai . . . .

633

4.4. Pasekmės 637

4.5. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių 640

4.6. Priežastinio ryšio nustatymas, kai taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai 643

4.7. Kaltė 645

4.8. LR BK 144 ir 281 straipsniuose numatytų veikų santykis.

5. Transporto eismo tvarkos ir saugumo taisyklių pažeidimas

5.1. Nusikaltimo sudėties bendras apibūdinimas

5.2. Veika, pasekmės, priežastinis ryšys

Edita Gruodytė

10 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VIEŠAJAI TVARKAI

1. Riaušės 656

1.1. Bendrasis riaušių sudėties apibūdinimas 656

1.2. Žmonių sambūrio samprata 657

1.3. Kiti objektyvieji riaušių požymiai 658

1.4. Riaušių samprata ir kvalifikuojamieji požymiai

660

1.5. Riaušių atribojimas nuo laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimo (BK 239 str. 2 d.) . 661

2. Viešosios tvarkos pažeidimas

2.1. Bendra teisės normos charakteristika .

663

2.2. Viešos vietos samprata 665

2.3. Požymių „aplinka“ ir „aplinkiniai“ samprata 668

2.4. Padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas 669

2.5. Viešosios tvarkos sutrikdymo būdai 671

2.6. Viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) atskyrimas nuo administracinio teisės pažeidimo (ANK 481 str.) .

2.7. Santykis su kitomis BK normomis

3. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę

674

677

678

3.1. Bendra teisės normos charakteristika 679

3.2. Atribojimas nuo administracinio pažeidimo 681

Albertas Milinis

11 skyrius

NUSIKALTIMAI

VALSTYBĖS TARNAUTOJO AR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO

1. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui 685

1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 685

1.2. Nukentėjusiojo samprata 693

2. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui . . 696

2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

2.2. Grasinimai kaip psichinės prievartos požymis .

696

. 699

2.3. Kvalifikuota grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas vykdančiam asmeniui sudėtis 701

2.4. Objektas ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai 701

2.5. Subjektas ir subjektyvieji veikos požymiai 702

3. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą .

3.1. Bendras teisės normos apibūdinimas .

3.2. Objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai

3.3. Nusikalstamos veikos specialusis subjektas .

703

703

705

706

3.4. BK 288 straipsnio santykis su kitomis BK normomis 707

4. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas 708

4.1. Bendroji nusikaltimo sudėties charakteristika 708

Simona Žižienė

12 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI

1. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas

1.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

1.2. Neteisėtas sienos perėjimas kaip veika 715

2. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną 717

2.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

2.2. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną kaip veika

2.3. Neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną organizavimas kaip veika

2.4. LR BK 291 straipsnio atribojimas nuo LR BK 292 straipsnio

3. Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbas

3.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

4. Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas

4.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

5. Savavaldžiavimas .

5.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

5.2. Savavaldžiavimas kaip pavojinga veika

722

5.3. Savavaldžiavimo pavojingumo vertinimas 737

5.4. Savavaldžiavimas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą kaip veika

5.5. Didelės žalos požymio nustatymas kvalifikuotoje savavaldžiavimo sudėtyje 741

5.6. Savavaldžiavimo atribojimas nuo turto prievartavimo 743

6. Neteisėtas specialios technikos įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti

6.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

7. Tarnybos paslapties pagrobimas arba kitoks neteisėtas įgijimas. Tarnybos paslapties atskleidimas

7.1. Bendras nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėčių apibūdinimas 749

8. Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas

8.1. Bendras baudžiamojo nusižengimo sudėties apibūdinimas 755

9. Pagalbos nesuteikimas susidūrus laivams

9.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas

Mindaugas Bilius

13 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI VALDYMO TVARKAI, SUSIJĘ SU DOKUMENTŲ AR MATAVIMO PRIEMONIŲ KLASTOJIMU

1. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu

1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

1.2. Dokumento samprata

1.3. Alternatyvių veikų charakteristika

1.4. Kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėtys

1.5. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu santykis su kitomis BK normomis

1.6. Formalaus pažeidimo ir nusikaltimo atribojimas

2. Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas 791

2.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

2.2. Kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis . . . . . . . .

794

3. Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas . . . . . . 796

3.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

796

4. Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas 801

4.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 802

5. Antspaudo, spaudo ar dokumento sunaikinimas, sugadinimas arba paslėpimas 804

5.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 804

6. Melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą .

6.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

806

806

7. Valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo arba Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatyto ar užsienio valstybės kontrolinio prabavimo ženklo įspaudo pagrobimas, suklastojimas, realizavimas ar netikro įspaudo panaudojimas 808

7.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 808

8. Transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimas, neteisėtas sunaikinimas ar pakeitimas 811

8.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

9. Transporto priemonės ridos suklastojimas

9.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

Olegas Fedosiukas

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI

1. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos

1.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

812

814

815

819

820

1.2. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos ir sąvadavimas kaip pavojingos veikos . . 821

1.3. Kvalifikuotos pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtys (BK 307 str. 2 d.) . 823

1.4. Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba kitoks nepilnamečio išnaudojimas prostitucijos tikslams kaip kvalifikuota nusikaltimo sudėtis (BK 307 str. 3 d.) 825

1.5. Pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir turto prievartavimo normų santykis 827

2. Įtraukimas į prostituciją 828

2.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas . . . . . . . . . . . . . . . 829

2.2. Kvalifikuota įtraukimo į prostituciją nusikaltimo sudėtis (BK 308 str. 2 d.) . . . . . . 831

2.3. Kvalifikuota nepilnamečio verbavimo, vertimo ir įtraukimo į prostituciją nusikaltimo sudėtis (BK 308 str. 3 d.) . . . . . .

3. Draudžiami biomedicininiai tyrimai su žmogumi ar žmogaus embrionu

833

834

3.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 834

4. Disponavimas pornografinio turinio dalykais 836

4.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 837

4.2. Pagaminimas, įsigijimas ir platinimas kaip veikos .

4.3. Disponavimas vaikų pornografija kaip kvalifikuotos nusikaltimų sudėtys

4.4. Baudžiamojo nusižengimo sudėtis

5. Žiaurus elgesys su gyvūnais

839

840

846

847

5.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 847

5.2. Žiauraus elgesio su gyvūnu sudėties taikymo ypatumai 848

Albertas Milinis

15 skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI MIRUSIOJO ATMINIMUI 853

1. Mirusiojo palaikų išniekinimas

853

1.1. Bendras normos apibūdinimas 854

1.2. Objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 311 straipsnio 1 dalyje, požymiai 855

1.3. Subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 311 straipsnio 1 dalyje, požymiai 856

1.4. Objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 311 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai .

1.5. BK 311 straipsnio 2 dalies santykis su BK 178 straipsniu .

2. Kapo ar kitos viešos pagarbos vietos išniekinimas .

857

858

859

2.1. Bendras nusikalstamos veikos, numatytos BK 312 straipsnyje, sudėties apibūdinimas 859

2.2. Objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai 862

2.3. BK 312 straipsnio santykis su kitomis BK normomis 863

3. Mirusiojo atminimo paniekinimas .

3.1. Bendra nusikalstamos veikos sudėties charakteristika

3.2. BK 313 straipsnio 1 dalies santykis su kitomis BK normomis

3.3. BK 313 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos apibūdinimas

Gediminas Bučiūnas, Inesa Gulbinienė

16 skyrius

865

865

867

867

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI IR MOBILIZACIJAI 870

1. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų krašto apsaugos tarnybai ir mobilizacijai subjekto ypatumai

871

1.1. Vadas kaip nusikaltimo subjektas 874

2. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas 875

2.1. Bendras BK 314 ir 315 straipsnių nusikalstamų veikų sudėčių apibūdinimas 875

2.2. Šaukimo į karo tarnybą vengimo ypatumai 876

3. Vengimas atlikti karo tarnybą

3.1. Bendras BK 316 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas

3.2. BK 316 straipsnio 1 dalies atribojimas nuo BK 316 straipsnio 2 dalies . .

3.3. Bendras BK 3161 straipsnio nusikaltimo sudėties apibūdinimas .

878

879

880

881

4. Įsakymo nevykdymas 882

4.1. Bendras nusikalstamos veikos, numatytos BK 317 straipsnyje, sudėties apibūdinimas 883

4.2. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 317 straipsnyje, ypatumai 884

5. Grasinimas vadui ar smurtas prieš jį 886

5.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas .

5.2. Objektyvieji požymiai – grasinimas ir smurtas

6. Smurto veiksmai prieš pavaldinį .

886

887

889

6.1. Bendras nusikaltimo sudėties apibūdinimas 889

7. Kario terorizavimas 891

7.1. Bendras BK 320 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties apibūdinimas 891

7.2. Psichinė prievarta ir fizinis smurtas kaip terorizavimo požymis

8. Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas

8.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

893

896

896

8.2. Nusikalstami padariniai pagal BK 321 straipsnį

9. Savavališkas pasišalinimas

9.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas

9.2. Pateisinamosios savavališko pasišalinimo priežastys

9.3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvieji požymiai 904

10. Dezertyravimas 906

10.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 906

10.2. Bendras nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvieji požymiai 908

11. Krašto apsaugos turto praradimas

11.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

11.2. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvusis požymis

12. Sargybų tarnybos taisyklių pažeidimas

910

911

913

916

12.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 916

12.2. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvieji požymiai 918

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos taisyklių pažeidimas 919

13.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 919

13.2. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvieji požymiai

14. Budėjimo tarnybos taisyklių pažeidimas .

14.1. Bendras nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas .

14.2. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvieji požymiai

922

923

923

925

15. Žūvančio karo laivo palikimas 926

15.1. Nusikalstamos veikos sudėties apibūdinimas 926

16. Karo dalinio vėliavos praradimas ar išniekinimas 928

16.1. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai 928

16.2. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir subjektyvieji požymiai .

929

PRATARMĖ

Gerbiami skaitytojai, džiaugiamės pristatydami atnaujintą baudžiamosios teisės specialiosios dalies vadovėlio antrąjį tomą. Atnaujintas vadovėlis praturtintas nauja teismų praktika, pasikeitusiomis baudžiamojo kodekso normomis (vadovėlyje remiamasi iki 2021 metų gruodžio 31 dienos galiojusia baudžiamojo kodekso redakcija), papildomais autorių pamąstymais, nors pati vadovėlio koncepcija nepasikeitė.

Trijų Lietuvos teisės mokyklų – VDU, MRU ir VU – autorių kolektyvo tikslas –parengti būtent vadovėlį, skirtą ne plačioms mokslininkų diskusijoms, bet studentams, perkopusiems baudžiamosios teisės bendrosios dalies barjerą ir pradėjusiems studijuoti atskirus specialiosios dalies skyrius. Rengiant vadovėlį buvo stengiamasi ne tik suteikti teorinių žinių apie konkrečių nusikalstamų veikų sudėtis, bet ir parodyti, kaip šios normos taikomos įvairioms praktinėms situacijoms. Todėl vadovėlyje, prieš pateikiant atskirų nusikalstamų veikų koncepcinį apibūdinimą ir aiškinant konkrečius jų požymius, formuluojamos situacinės fabulos su klausimais, kaip reikėtų jas vertinti, ar jos atitinka nusikalstamos veikos požymius, ar teisingai asmuo apkaltintas ar, atvirkščiai, išteisintas, ar pagrįstai jam inkriminuotas vienas ar kitas kvalifikuojantis požymis ir pan. Tikimės, kad toks medžiagos pateikimo metodas studentams leis pajusti baudžiamosios teisės normų veikimo mechanizmą ir šiek tiek „pabūti“ tyrėjais, prokurorais, advokatais ir teisėjais, kurie nuolat susiduria su būtinumu atsakyti į tokius ar panašius klausimus. Kartu tikimės, kad šios fabulos taps aktyvaus studentų aptarimo objektu seminarų ir diskusijų metu.

Vadovėlyje taip pat buvo stengiamasi surasti tinkamų pavyzdžių iš realios teismų praktikos, parodyti, kaip teismai motyvavo vieną ar kitą nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą. Kiekvieno skyriaus pabaigoje studentams formuluojami kontroliniai klausimai, padedantys pasitikrinti, ar pavyko perprasti svarbius temos aspektus.

Malonių akimirkų ir prasmingų atradimų studijuojant įdomią baudžiamosios teisės specialiąją dalį.

E. Gruodytė, O. Fedosiukas

I skyrius

NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI

NUSIŽENGIMAI EKONOMIKAI IR

VERSLO TVARKAI

BK XXXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ išdėstytų nusikalstamų veikų rūšinį objektą įstatymų leidėjas įvardijo sąvokomis ekonomika ir verslo tvarka. Žodis ekonomika kilęs iš graikų kalbos: oikos – būstas, ūkis, nomos – valdymo tvarkymo menas. Ekonomika plačiąja prasme gali būti suprantama kaip šalies ūkis, kaip gamybos, mainų, paskirstymo ir vartojimo srityse susidarantys visuomeniniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad būdama pernelyg abstrakti minėtoji sąvoka sukelia sunkumų, kai bandoma atskleisti kaip ekonomika įvardytos saugomos vertybės turinį.

Verslo tvarkos sąvoka yra konkretesnė – tai tam tikros taisyklės, kurių turi būti laikomasi versle; sąžiningos ūkinės veiklos principai, įtvirtinti Konstitucijoje, įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. Kaip savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d.) yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus, kryptis, būdus, ribas. Konstitucinio Teismo nutarimuose taip pat pabrėžta, kad

„<...> valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus. <…> Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ar draudimais.“1

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl verslo tvarkos sąvokos, pabrėžė bendrojo ir specialaus pobūdžio nuostatas:

1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai.

Olegas Fedosiukas

I skyrius Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai

„Plačiąja prasme verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas (pvz., CK 2.4, 2.74, 2.77 straipsniai, mokesčių įstatymai ir poįstatyminiai aktai ir t. t.), tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims (pvz., Kelių transporto kodeksas, bankų, švietimo, farmacijos, turizmo, statybos, advokatūros, medicinos praktikos, audito ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai).

Kita vertus, aiškinant verslo tvarką kaip baudžiamųjų įstatymų saugomą vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė.“2

Taigi svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) kriminalizuoja ne bet kokius, bet pavojingiausius verslo tvarkos pažeidimus. Kita vertus, pasakytina ir tai, kad baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už verslo tvarkos pažeidimus atribojimo kriterijai ne visada yra aiškūs, todėl jų taikymas priklauso nuo teismų praktikoje formuluojamų nuostatų.

Visos nusikalstamos veikos, išdėstytos BK XXIV skyriuje, gali būti sąlygiškai suskirstytos į dvi grupes: 1) veikos, kuriomis kėsinamasi į valstybinį ekonominį valdymą. Prie šios grupės priskirtini įvairūs valstybės nustatytų taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, kontrabanda, neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, neteisėta įmonės veikla ir kt.; 2) veikos, kuriomis kėsinamasi į ūkinės apyvartos dalyvių individualiuosius ekonominius interesus. Prie šios grupės priskirtinos nusikalstamos veikos, kaip antai nusikalstamas bankrotas, kreditinis sukčiavimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, komercinis šnipinėjimas ir kt.

1. KONTRABANDA, MUITINĖS APGAULĖ, NETEISĖTAS PREKIŲ AR PRODUKCIJOS

NEIŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

199 straipsnis Kontrabanda

1. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar

2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-388/2009.

1. Kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24)

Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1836, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21859

1991 straipsnis Muitinės apgaulė

1. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. X-272, 2005-06-23, Žin., 2005, Nr. 81-2945 (2005-06-30)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1836, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21859

200 straipsnis Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

1. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1836, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21859

I skyrius Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai

1.1. Kontrabandos,

muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nusikalstamų veikų kėsinimosi objektas ir dalykas

Visos šios nusikalstamos veikos yra tos pačios teisinės prigimties ir iš esmės jomis kėsinamasi į tą pačią teisinę vertybę, t. y. į prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną, jų importo, eksporto ir tranzito tvarką. Šios tvarkos pagrindus po Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą (toliau – ES) nustato Europos Bendrijos steigimo sutartis3, Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK)4 ir jį įgyvendinantys ES teisės aktai5, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus atitinkami įsakymai. Papildomos vertybės, saugomos minėtų normų, yra finansų sistema ir visuomenės saugumas, kurie gali būti pažeidžiami dėl nesumokamų mokesčių ir uždraustų daiktų patekimo į šalies teritoriją.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublika priklauso vieningai ES muitų sąjungai, kurioje veikia laisvo prekių judėjimo principas. Pagal šį principą tarp valstybių narių draudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o prekių importo, eksporto ar tranzito draudimai ir apribojimai gali būti pateisinami tik visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais6. Pabrėžtina, kad visos ES muitų teritorijoje esančios prekės skirstomos į Sąjungos prekes ir ne Sąjungos prekes. Sąjungos prekės ES vidinėje muitų teritorijoje neapmokestinamos muitais ir laisvai juda tarp valstybių narių.

Neatkartojant detalaus apibrėžimo (SMK 5 str. 23 p.), Sąjungos prekėmis vadintinos iš ES muitų teritorijos kilusios arba jos teritorijoje į laisvą apyvartą išleistos prekės. SMK įtvirtina prezumpciją, kad visos Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės turi

Sąjungos prekių muitinį statusą, kol nenustatyta priešingai (SMK 153 str. 1 p.). Nuo 1993 m. sausio 1 d. ES valstybėse nutraukta reguliari į kitas ES šalis gabenamų prekių pasienio kontrolė. ES viduje reguliari muitinės priežiūra atliekama teritorinių muitinių vietoje, į kurias pagal suderintą maršrutą pristatomos prekės. Veikia ir nereguliari priežiūra, kurią vykdo mobiliosios muitinės grupės.

3 Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinė redakcija, Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2006, C 321 E/39.

4 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija), Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2013, L 269/1.

5 2020 m. balandžio 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/877, Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2020, L 203/1; 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/893, Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2020, L 206/8; 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (kodifikuota redakcija), Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2009, L 324/23, ir kt.

6 Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos 23, 30 straipsniai. Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2006, C 321 E/39.

1. Kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos

Prekės, kurios iš trečiųjų šalių įvežamos į ES muitų teritoriją arba iš jos išvežamos, tikrinamos pasienio punktuose. Valstybės narių santykiams su trečiosiomis šalimis taikomas bendrasis muitų tarifas. Taigi vieninga ES muitinės priežiūros sistema, viena vertus, užtikrina laisvo prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje principo įgyvendinimą, kita vertus, vykdo kontrolę, kad iš trečiųjų šalių įvežamos prekės nepatektų į ES rinką nesumokėjus muito, importo pridėtinės vertės mokesčio ar akcizo arba sumokėjus mažesnius nei priklauso mokesčius; kad eksportuojamos prekės, kurioms taikomas 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas, realiai būtų išvežtos iš ES muitų teritorijos; kad reeksportui skirtos prekės, kurioms netaikomas importo muitas, būtų realiai reeksportuotos; kad importuotojai ir eksportuotojai naudotųsi muitų lengvatomis tik muitų teisės nustatytais pagrindais; kad importuotojai ir eksportuotojai laikytųsi įvairių atskiroms prekių rūšims taikomų reikalavimų ir ribojimų.

Kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nusikalstamų veikų dalyką bendrąja prasme sudaro muitinės priežiūrai priskirti daiktai, kurie išvežami iš Lietuvos Respublikos, įvežami į ją, gabenami per jos teritoriją arba neišvežami iš Lietuvos Respublikos nesilaikant muitų teisės reikalavimų. Pabrėžtina ir tai, kad muitų teisėje vartojama ne daiktų, bet prekių sąvoka. Šioje teisės šakoje prekių sąvoka apima bet kokius daiktus (įskaitant grynuosius pinigus7), kurie apmokestinimo ar kitais tikslais priskirti muitinės priežiūrai.

Muitinės prižiūrimos prekės sąvoką lemia du kriterijai: teritorinis ir ekonominis. Teritorinį kriterijų nusako SMK 1 straipsnis, skelbiantis, kad šio kodekso bendrosios taisyklės ir procedūros taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Būtina atkreipti dėmesį, kad prekių įvežimo į ES muitų teritoriją faktas nebūtinai reiškia, kad muitinės priežiūra pasibaigia. Remiantis SMK 134 straipsniu, šios prekės priklauso muitinės priežiūrai tol, kol jos neįgauna Sąjungos prekių statuso, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Aiškinant muitinės prižiūrimų prekių kaip atitinkamo nacionalinėje teisėje apibrėžto nusikaltimo dalyko sąvoką, reikia turėti galvoje ir šalies jurisdikcijos taikyti nustatytą atsakomybę ribas. Šia prasme nusikaltimo dalyko požymius gali atitikti: 1) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į ES muitų teritoriją įvežami ir iš šios teritorijos išvežami daiktai (prekės); 2) į Lietuvos Respublikos teritoriją iš ES nepriklausančios ar kitos ES šalies įvežti, bet vis dar muitinės prižiūrimi daiktai (prekės), pavyzdžiui: gabenami tranzitu, įvežti saugoti, perdirbti, laikinai naudoti, eksportuoti ar reeksportuoti.

Kalbant apie ekonominį muitinės prižiūrimos prekės sąvokos kriterijų, paminėtini du esminiai SMK muitinės veiklai keliami tikslai: pirma, apsaugoti ES ir jos valstybių narių finansinius interesus (SMK 3 str.); antra, užtikrinti tam tikrų prekių judėjimo draudimus ir apribojimus, pagrįstus visuomenės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, aplinkos apsaugos,

7 Pagal ES teisinį reguliavimą bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos, privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005. Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2018, L 284/6.

Edita Gruodytė, Olegas Fedosiukas, Aurelijus Gutauskas, Albertas Milinis, Mindaugas Bilius, Gediminas Bučiūnas, Marius Šalčius, Neringa Palionienė, Marius Kuzminovas, Simona Žižienė, Inesa Gulbinienė, Olegas Šibkovas, Daiva Bereikienė

LIETUVOS BAUDŽIAMOJI TEISĖ

Specialioji dalis

Antroji knyga

Vadovėlis

Lietuvių kalbos redaktorė Vita Siaurodinienė

Dizainerė Rasa Švobaitė

Maketuotojas Marijus Auruškevičius

2022 02 14. Tiražas 50 egz. Užsakymo Nr. K22-009

Išleido

Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT–44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

Spausdino

UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt