ĮVADAS

Tyrimo aktualumas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (toliau TMTG) mokslinėje literatūroje apibūdinamos įvairiai, TMTG nagrinėjama skirtinguose kontekstuose, dėl to mokslininkų ir praktikų požiūris į TMTG organizavimą daugialypis. Mokslininkai, analizuodami TMTG organizavimą ir jam būdingus bruožus, teigia, kad TMTG organizavimo apibrėžtis priklauso nuo to, kaip pati TMTG suvokiama. Galima daryti prielaidą, kad TMTG organizavimas siejamas su tuo, kaip ją įvardija tam tikri mokslininkai. TMTG yra apibrėžiama kaip inovacija (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic et al., 2018), judėjimas (Renting et al., 2012), tinklas (Galli, Brunori, 2013; Spilková et al., 2013), grandinė (Schmid et al. 2014; Koutsou et al., 2015), sistema (Richards, 2015; Jarzębowski, Bezat, 2018), kanalas (Aubert, Enjolras, 2016), schema (Konečný et al., 2016), procesas (Jarzębowski, Bezat, 2018). TMTG judėjimas sukuria savotišką „piliečių maisto tinklą“, nes jis prisideda prie miesto ir kaimo santykių pertvarkymo (Renting ir kt., 2012). „Trumpa grandinė“ apima skirtingus veiklos modelius, pradedant nuo tiesioginio produktų pardavimo ūkiuose iki realių vartotojų ir gamintojų grupių bendro valdymo formų, konkuruojant tarpusavyje, siekiant patenkinti bendrą poreikį sutrumpinti atstumą (fizinį, pažintinį ir kultūrinį) tarp gamybos ir vartojimo sektorių (Farmers and Short Chain..., 2013).

Mokslinėje literatūroje (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic ir kt., 2018) pateikiami trumposios ir ilgosios maisto tiekimo grandinių modeliai, gamintojų ir vartotojų bendruomenių partneryste pagrįstos vietos maisto sistemos nėra tik teorinės, – jos sėkmingai pritaikytos ir funkcionuoja praktiškai ne viename regione.

TMTG vystymo strategijos yra apibrėžtos ir reglamentuojamos įvairiuose Europos dokumentuose. 2014–2020 m. ES Kaimo plėtros politikos dokumentuose akcentuojama TMTG svarba vietos rinkų vystymuisi palaikyti (Local..., 2012; Europos..., 2013; Augère-Granier, 2016; Europos Komisija, 2020). ES reglamente Nr. 1305/2013 pabrėžiama, kad TMTG atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ekonomiką (Europos..., 2013). Dokumentuose pabrėžiama, kad TMTG neturėtų įsiterpti daugiau nei vienas tarpinis gamintojas ar perdirbėjas. Po 2013 m. BŽŪP svarbiausias tikslas – smulkių ūkių konkurencingumo skatinimas skirtinguose lygiuose, įskaitant vietos rinkas (Augère-Granier, 2016).

Politinis dėmesys vis labiau fokusuojamas į TMTG produkcijos ženklinimą, t. y. remiantis Žemės ūkio produktų kokybės schemų reglamento 55 straipsniu1 išskiriamas vietos produktų išskirtinumo palaikymas (Agricultural..., 2012). Svarbiu akcentu dokumentuose tampa geografinio atstumo tarp ūkio ir vartotojo apsibrėžimas – tai turėtų būti nuo 20 iki 100 km. (Kneafsey ir kt., 2013). ES šalių narių TMTG atvejų analizė atskleidė, kad iš 118 nacionalinių ir regioninių kaimo plėtros programų apie 300 000 ūkių turėtų gauti paramą dalyvauti TMTG schemose, gamintojų grupėse ir organizacijose ir taip plėtoti TMTG ir vietos rinkas. Europos Sąjunga (pagal ES Reglamentą Nr. 1305/2013), įgyvendindama kaimo plėtros politiką, vartoja tokią trumpųjų tiekimo grandinių apibrėžtį

1 Agricultural Product Quality Scheme Regulation 2012. Prieiga per internetą (2020 12 22): http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:343:0001:0029:en:PDF

(Europos..., 2013): „tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius, skaičius.“

Europos Komisijos paskelbtoje Žaliojo kurso strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (2020) pažymima, kad pagrindinė tvarios maisto tiekimo grandinės varomoji jėga yra moksliniai tyrimai ir inovacijos. Inovacijų stokojama pradedant pirmine žemės ūkio gamyba ir baigiant vartojimu. Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės gali svariai prisidėti kuriant ir diegiant inovacijas. TMTG funkcionuojančios kooperacija ir bendradarbiavimu pagrįstose vietos maisto sistemose gali mesti iššūkį visuomenėje įprastoms maisto tiekimo grandinėms.

Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė „Inno Food HUB“, kurios veiklą koordinuoja Bioekonomikos plėtros fakulteto, Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto mokslininkai, įgyvendina projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra.“2 Bendradarbiaujant su šaltalankius, pluoštines kanapes ir vaistinius augalus auginančiais ir TMTG plėtojančiais ūkininkais, konsultantais, sprendžiamas Lietuvos žemės ūkio sektoriui, ūkininkams ir vartotojams aktualus klausimas – kaip veiksmingai organizuoti biologiškai vertingų produktų trumpąsias tiekimo grandines ir kokiomis priemonėmis ūkininkai ir kiti suinteresuotieji galėtų užtikrinti vietos rinkų plėtrą.

Mokslo studijos tikslas – išanalizavus Europos šalių TMTG organizavimo gerosios praktikos pavyzdžius, identifikuoti pavyzdinius TMTG organizavimo modelius.

Mokslo studijos uždaviniai: 1. Apibendrinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo teorinius aspektus. 2. Pagrįsti Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių tyrimo metodiką. 3. Įvertinti Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžius. 4. Apibrėžti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo modeliams būdingus elementus. 5. Numatyti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerinimo ir vietos rinkų plėtros galimybes.

Pasirinkti gerosios praktikos pavyzdžių analizės ir gerosios praktikos siekimo (angl. Benchmarking) metodai padėjo sukaupti naujų žinių apie TMTG organizavimą, kurios gali prisidėti prie spartesnio jų ir vietos rinkų vystymosi Lietuvoje.

Mokslinis naujumas. Išnagrinėjus, susisteminus ir apibendrinus mokslinę literatūrą ir kitus informacijos šaltinius, mokslo studijoje: 1. patikslinta trumpųjų maisto tiekimo grandinių samprata; 2. sugretinti organizavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo ir vietos maisto sistemos organizavimo principai; 3. išskirti svarbiausi maisto tiekimo grandines apibūdinantys požymiai ir vystymosi dėsningumai;

2 Projektas, kurio Nr. 35BV-KK-18-1-06620-PR001, finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

4. pagrįsta TMTG sukuriama nauda, galimas poveikis susietas su darnaus vystymosi koncepcijos dedamosiomis, bioekonomikos vystymu ir kaimo plėtra; 5. identifikuoti TMTG organizavimo sėkmės veiksniai ir trikdžiai; 6. remiantis TMTG organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių vertinimo kriterijais ir subkriterijais, įvardytos sėkmingai funkcionuojančių trumpųjų maisto tiekimo grandinių charakteristikos; 7. pagrįstas biologiškai vertingų produktų tiekimo grandinių organizavimo poreikis; 8. aprašyti pavyzdiniai TMTG modeliai.

Pirmoje mokslo studijos dalyje analizuojamos trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo prielaidos: koncepcija, nauda, formos, funkcionavimo sėkmės veiksniai ir iššūkiai. Antroje dalyje pateikiama Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių vertinimo metodika, o trečioje dalyje – atlikta Europos šalių ir Lietuvoje esančių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir vertinimas, parengti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo modeliai. Prieinama prie bendros išvados, kad tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje TMTG organizavimas pasižymi panašiomis charakteristikomis: taikomos labai įvairios produktų pardavimo formos; aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų (verslo, pilietinė visuomenė, viešasis sektorius); nedidelė iniciatorių lyderių grupė, dominuoja pasidalytoji lyderystė ir tinklinis valdymo tipas; kolektyvinis mokymasis ir komunikacija, dalyvaujančių TMTG lojalumas; organizuojant TMTG svarbus interneto veikimas ir IT naudojimas.

Už pagalbą ir vertingus patarimus mokslo studijos rengėjai dėkoja prof. dr. Ligitai Šimanskienei, dr. Živilei Gedminaitei-Raudonei, Rimantui Čiūtui, Saulei Serafinienei, prof. dr. Daliui Serafinui ir kitiems Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė „Inno Food HUB“ nariams.