PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

ARTIMI VARTOTOJAI (angl. Close consumer) – vartotojai, kurie be tarpininkų įsigyja produktus ir paslaugas tiesiogiai iš ūkio arba ūkininkų turgaus.

ATSAKINGA GAMYBA (angl. Responsible production) – tokia gamyba, kai siekiama ne tik ekonominio efektyvumo, bet ir kuo mažesnio neigiamo gamybos proceso ir naudojamų žaliavų poveikio aplinkai (Dėl nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės..., 2010).

AUKŠTOS BIOLOGINĖS VERTĖS MAISTO PRODUKTAI (angl. High biological value food products) – tai maisto produktai, kuriuose yra didelis kiekis biologiškai aktyvių junginių: vitaminų, nepakeičiamųjų amino rūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, mineralinių medžiagų ir kt.

BENDRAKŪRA (angl. Co-creation) – gamintojo ir kliento bendradarbiavimu grindžiami abiejų šalių pokyčiai, išplečiantys vienas kito veiklos ribas, t. y. procesai, kuriuos galima vadinti mokymusi, tobulėjimu, bendros veiklos ar produkto vystymu – visa, kas didina bendrai sukuriamą pridėtinę vertę.

BENDRIEJI (MASINĖS GAMYBOS PRODUKTŲ) VARTOTOJAI (angl. General (Mass production) consumers) – vartotojai, kurie vartoja masinės gamybos produktus, teikia prioritetą greitam aptarnavimui.

BENDRUOMENĖS REMIAMAS ŽEMĖS ŪKIS (angl. Community-Supported Agriculture) – ūkis plėtojamas dalinantis rizika tarp ūkininko ir vartotojo (Komisijos ataskaita Europos..., 2013); ūkyje planuojami, auginami ir gaminami žemės ūkio ir maisto produktai atsižvelgiant į vartotojų bendruomenės poreikius ir juos įtraukiant į sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, kai valgytojų bendruomenės nariai prieš sezono pradžią moka produkcijos prenumeratos mokestį.

EKONOMIŠKAS UŽSAKYMO KIEKIS (angl. Economic order quantity) – tai optimalus arba mažiausiai išlaidų reikalaujantis užsakomų produktų kiekis.

GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDYS (angl. Good practice example) yra realaus pasaulio pavyzdys (atvejis), taikomas kaip metodas arba technika, kurio rezultatai yra geresni už kitų pasiektus rezultatus tam tikroje veikloje, situacijoje ir pan. (IEE, 2012).

IDEALUS VIETOS MAISTO SISTEMOS MODELIS (angl. The ideal model of the local food system) apima lokaliai organizuotą tinklinę veiklą, kurioje visa sistema veikia darniai konkretaus geografinio vieneto mastu, apimdama žemės ūkį, maisto produktų gamybą, perdirbimą, pardavimus, vartojimo prieigų kūrimą ir palaikymą, patį vartojimą ir šalutinių išteklių bei bioatliekų racionalų panaudojimą.

INOVACIJA (angl. Innovation) – naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, sukūrimas, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius, be kita ko, siekiant padėti spręsti visuomeninius uždavinius, taip pat sudaryti sąlygas įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, patvirtintą Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatu Nr. KOM (2010) „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“.

MAISTO BENDRYSTĖS CENTRAI (angl. Food Hubs) – įmonė, koordinuojanti vietinių ir regioninių maisto produktų tiekimo grandinės grandžių sujungimą, produktų gamybą, saugojimą, perdirbimą, logistiką, prekybą ir vartojimą (pagal Komisijos ataskaita Europos..., 2013), gamintojų ir vartotojų švietimą bei bioatliekų racionalų panaudojimą.

MAISTO VERTĖS GRANDINĖ (angl. Food value chain) – 1) susijusių verslo veiklų (funkcijų) – nuo pirminės žemės ūkio gamybos iki konkretaus galutinio maisto produkto pardavimo vartotojui – seka, kurių tikslas yra maisto produkto vertės didinimas; 2) abipusė naudinga partnerystė tarp visų maisto produkto gamybos ir pardavimo vartotojui proceso dalyvių, iš jų kiekvienas prisideda ir dalinasi žiniomis, informacija, įgūdžiais ir patirtimi siekiant pagerinti (išskirti iš kitų) galutinį produktą, geriau nei konkurentai patenkinti vartotojų poreikius.

MAISTO PRODUKTŲ RINKOS DYKUMĖJIMAS (angl. Food market desertification) – rinkos degradacija, kurią lemia šviežių, vietos, didelės biologinės vertės produktų stoka; sukelia gamybos, perdirbimo ir prekybos kapitalo koncentracija, kuri lemia masinės produkcijos dominavimą; rinkos įvairovės ir gyvybingumo nykimas, kurį lemia vartotojų elgsenos pokyčiai, ypač susiję su kultūrinio identiteto praradimu.

REGIONINIS PRODUKTAS (angl. Regional product) – produktas (prekė ar paslauga, renginys, tradicija, reginys (kraštovaizdis), besiremiantis vietos ištekliais, turintis išskirtines, ilgą laiką puoselėtas savybes, kurios padeda nustatyti produkto kilmę, akcentuoja tam tikrus kultūrinio paveldo ypatumus ir nurodo regioninio produkto paplitimo arealą.

SOCIALINIS ŪKININKAVIMAS (angl. Social farming) – novatoriška ir ekonominiu požiūriu tvari veikla, sujungianti daugiafunkcį žemės ūkį, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vietos lygmeniu; socialinis ūkininkavimas padeda užtikrinti specialiųjų poreikių asmenų gerovę ir socialinę integraciją žemės ūkio produktų gamybos procese, kai taikoma įvairi praktika ar veikla, susijusi su priežiūra, socialine reintegracija, nepalankioje padėtyje esančių asmenų mokymu ir reabilitacija ar specialiųjų poreikių asmenų mokymu. Socialinis ūkininkavimas leidžia sunkumų patiriantiems asmenims atkurti ryšį su gamybine veikla ir gamta, prisideda prie jų gerovės, sveikatos gerinimo ir socialinės įtraukties, t. y. palengvina mokymąsi, didina savigarbą, padeda grįžti į darbo rinką ir skatina dalyvauti viešajame gyvenime (Willems, 2012). Šiai veiklai apibūdinti vartojami ir kiti terminai: ūkininkavimas sveikatos labui (angl. Farming for health), ekologiška priežiūra (angl. Green care), žalioji terapija (angl. Green therapies).

TIESIOGINIS PARDAVIMAS (angl. Direct sales) – ūkininko prekių pardavimas vartotojui tiesiogiai, be pardavėjų tarpininkų.

TIESIOGINIAI PARDAVIMAI VIEŠBUČIAMS, RESTORANAMS IR KITOMS

MAITINIMO ĮMONĖMS (angl. Horeca sales) – įmonės ir įstaigos – vietos viešbučiai, mokyklos, darželiai, restoranai, turizmo sodybos ir kt., teikiančios apgyvendinimo ir (arba) žmonių maitinimo vietos maisto produktais paslaugas. (Food Foresight, 2020).

TRUMPOJI MAISTO TIEKIMO GRANDINĖ (TMTG) (angl. Short food supply chain) – tai žiedinės ekonomikos principais grindžiama maisto gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas, vykdomi palyginti nedidelėje geografinėje zonoje (teritorijoje), tarpininkų skaičius grandinėje yra minimalus (arba jų nėra), gamintojas ir galutinis vartotojas tiesiogiai sąveikauja ir keičiasi informacija, žiniomis.

TRUMPOSIOS MAISTO TIEKIMO GRANDINĖS RINKODARA (angl. Marketing of short food supply chain) – betarpiškais, nuolat tobulinamais gamintojų santykiais su

vartotojais grindžiama tiekimo grandinės veikla, kurios pagrindinis bruožas yra produkto vertės ir vartojimo prasmės kūrimas, gebėjimas tiekti maistą suteikiant personalizuotą informaciją, leidžiant vartotojui pačiam spręsti apie maisto produktų kokybę ir patrauklumą, remiantis savo žiniomis, patirtimi ar vaizduote.

TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ ORGANIZAVIMAS (angl. Short food supply chain organization) – daugialypis procesas, apimantis TMTG tikslų ir veiklų numatymą, dalyvių įsitraukimą, bendradarbiavimą ir grandinės dalyvių funkcijų pasiskirstymo vienovę, taip pat harmoningus santykius grandinės viduje ir išorėje, išreikštus formalizuotomis valdymo struktūromis, pardavimų formomis, kontraktais ir kitais susitarimais, nedarančiais žalos ūkininkams / gamintojams ir vartotojams.

ŪKININKŲ TURGUS (angl. Farmers’ markets) – vieta, kurioje vietiniai ūkininkai prekiauja savo ūkyje pagamintais produktais; fizinės rinkos, kuriose ūkininkai gali išsinuomoti prekystalį ir tiesiogiai parduoti savo produkciją vartotojui (Komisijos ataskaita Europos..., 2013); vietos produktų pardavimų koordinavimo mechanizmas, kuris funkcionuoja maisto grandinėse, skatinamas istoriškai įsišaknijusios tam tikrų produktų (prekių) rūšių pasiūlos ir vartojimo įpročių.

VIEŠASIS PIRKIMAS (angl. Public procurement) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, 1996).

VIETOS MAISTO PRODUKTAS (angl. Local food product) – tai produktas, gaminamas vietoje ar regione, parduodamas kuo arčiau vartotojų, kai pardavimo vieta yra artimiausia vieta, iki kurios vartotojas gali nuvykti; produktas parduodamas vietos mažmeninėje parduotuvėje arba lauko turgavietėje pagal sutartį su vietos gamintoju; vartotojams siūlomas dėl vienos ar kelių išskirtinių savybių, (pvz., skonio, šviežumo, labai geros kokybės, kultūrinės motyvacijos, vietos tradicijų), kurias lemia produkto gaminimas tam tikroje vietovėje.

VIETOS ŪKININKAVIMAS (angl. Local farming) – žemės ūkio ir maisto produktų gamyba siekiant produkciją parduoti per daug nuo gamybos vietos nenutolusioje teritorijoje.

VIETOS PRODUKTŲ MAŽMENININKAS (angl. Local product retailer) – asmuo ar įmonė, prekiaujanti santykinai nedideliais kiekiais vietos gamintojų prekėmis tam tikroje teritorijoje ne perparduoti, o naudoti ar vartoti.

VIETOS MAISTO SISTEMA (angl. Local food system) yra bendradarbiavimo tinklas, sujungiantis tvarią žemės ūkio produkcijos ir maisto gamybą, perdirbimą, paskirstymą, vartojimą ir bioatliekų tvarkymą, siekiant sustiprinti aplinkos, ekonominę ir socialinę sveikatą tam tikroje geografinėje vietovėje (Kneafsey ir kt., 2013); TMTG socialinė infrastruktūra, apimanti kompleksą objektų, veiklų ir jų procesų, taisyklių ir strategijų, užtikrinančių tvarų žemės ūkio ir maisto išteklių naudojimą gaminant ir parduodant vietos produktus, tvarkant bioatliekas, kuriant tam tikros teritorijos gamintojų ir vartotojų ryšius, atsakomybę, palaikant sveikatą ir gerovę.

ŠVARESNĖ GAMYBA (angl. Cleaner production) – švaresnė gamyba yra nuolatinis integruotas prevencinės aplinkos apsaugos strategijos taikymas procesams, gaminiams ir

paslaugoms, siekiant padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti riziką žmonėms ir aplinkai (Berezovskij, Kliopova, 2020).

TAUSOJANTIS VARTOJIMAS (angl. Sustainable consumption) – toks vartojimas, kai vartotojas renkasi prekę ar paslaugą, atsižvelgdamas ne tik į kainą, bet ir į prekės ar paslaugos poveikį aplinkai, socialines jos pagaminimo sąlygas, siekia išteklius taupančio vartojimo (Dėl nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės..., 2010).

VERSLAS VERSLUI (angl. Business to business) – verslo modelis, kuriuo TMTG dalyviais tampa ne tik patys gamintojai, bet ir platintojai, tarpininkai ir verslo partneriai, kurie ne tik gamina, parduoda produktus, bet ir keičiasi, dalijasi informacija, užmezga interaktyvius santykius, į kuriuos vėliau įtraukiami ir klientai – trumposios maisto tiekimo grandinės produktų vartotojai.

VERSLAS VARTOTOJUI (angl. Business to customer) – verslo modelis, reiškiantis, kad TMTG produktai tiesiogiai pasiekia galutinius vartotojus, tikslinę auditoriją, kuriai jie ir yra skirti.

VERSLAS VIEŠAJAM SEKTORIUI (angl. Business to governance) – verslo modelis, per kurį siekiama formalizuotų susitarimų tarp viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, siekiant užtikrinti palaikančią, darnią ir skaidrią politinę, teisinę aplinką reglamentuojančią ir reguliuojančią trumpųjų maisto tiekimo grandinių rinką.